Ôîðóì » KAS YRA DIEVAS? » Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü

Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå)

Urantas: Kas yra Dievas?

Îòâåòîâ - 264, ñòð: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 All

Marius: Petrai,nu tai kad gana aiskiai parasiau,kaip du kart du keturi,nu man taip atrodo,kas konkreciai tave domintu?

Fredas: (1279.6) 117:1.8 Mykolas, vienas iš kūrėjų, atskleidė Tėvo Kūrėjo dieviškąją meilę savo žemiškiesiems vaikams. Ir šitą dieviškąją meilę atradę ir priėmę, žmonės gali trokšti šitą meilę atskleisti savo sielos broliams materialiame kūne. Tokia tvarinio meilė yra tikrasis Aukščiausiojo meilės atspindys. (1279.7) 117:1.9 Aukščiausiasis viską aprėpia simetriškai. Pirmasis Šaltinis ir Centras potencialus yra trijuose didžiuosiuose Absoliutuose; aktualus yra Rojuje, Sūnuje, ir Dvasioje; bet Aukščiausiasis yra tiek aktualus, tiek ir potencialus, asmenės aukštybės ir visagalės galios būtybė, vienodai reaguojanti į tvarinio pastangas ir į Kūrėjo tikslą; pats asmeniškai veikia visatą ir pats reaguoja į visatos visumą; ir vienu ir tuo pačiu metu yra aukščiausiasis kūrėjas ir aukščiausiasis tvarinys. Aukštybės Dievybė tokiu būdu išreiškia viso ribinio visumą.

emipetras: Štai paėmiau citatą iš Urantijos knygos , o tiksliau , tai nukopijavau Algirdo įkeltą citatą ir norėčiau ją plačiau apžvelgti . Šviesos ir gyvenimo ketvirtajame etape išsivystę mirtingieji atrodo, jog palaiko aktyvų sąmoningą ryšį su šios supervisatos jurisdikcijos Pagrindinės Dvasios buvimu, tuo tarpu tokio pasaulio filosofija dėmesį sutelkia į mėginimą suvokti naujus apreiškimus apie Dievą Aukščiausiąjį. Planetose, turinčiose tokį išsivystymo lygį, daugiau negu pusė žmogiškųjų gyventojų į morontinį statusą yra pervedami iš gyvųjų. Netgi šitaip, "sena miršta; žiūrėkit, viskas tampa nauja." 0631_1_4 Kai aš ją perskaičiau , tai pirmas sakinys ,, Šviesos ir gyvenimo ketvirtajame etape išsivystę mirtingieji ... '' mane nuvedė į paralėles su rusiškų svetainių įvairiais čenelingais , kuriuose , nesiremiant jokia Urantijos knyga , tačiau labai plačiai ir panašiai yra vystomas mokymas , kaip per gana trumpą , Žemės laiko periodą , visa žmonija turi pereiti į ketvirtą išmatavima , į ketvirtą laiko ir erdvės dimensiją . O čia Urantijos knygoje kalbama apie planetinį ketvirtąjį etapą . Štai brangieji , kaip gražiai susišaukia visos planetos sąmonės žinios ir duoda tai žinoti ir pažinti , toliau pažengusiems žmonėms , dvasiniame kelyje . Tai ką rusų, dvasiniai mokytojai , aiškina kaip kosminių būtybių ir esybių perduodamas žinias apie pagreitintą Žemės perėjimą į ketvirtą laiko ir erdvės išmatavimą , o pagal Urantijos knygą , tai būtų Šviesos ir gyvenimo ketvirtas planetinis etapas . Štai kaip nuostabiai visos žinios cirkuliuoja ir susišaukia . VISUS SVEIKINU SU VELYKOMIS , SU TRADICINE PRISIKĖLIMO ŠVENTE IR LINKIU PRASMINGŲ MINČIŲ GIMIMO , JŪSŲ VISŲ PROTUOSE IR SIELOSE , KAD KUO DAŽNIAU JOS ATSISPINDĖTŲ ČIA FORUME .


emipetras: SKAIČIAU TOKĮ ĮDOMŲ STRAIPSNĮ , APIE BRANDŽIOS SIELOS CHARAKTERISTIKĄ , TAI FRAGMENTĄ IŠ TO STRAIPSNIO ĮKELIU IR DALINUOSI INFORMACIJA . ,, Brandžios sielos lieka vienišos net įtrauktos į socialinių kontaktų, susitikimų, dalykinių ir draugiškų santykių sūkurį. Jos gali ištirpti situacijoje, bet nepraranda jos kontrolės ir jai nepaklūsta. Jos vengia minios, didelių žmonių sankaupų. Net bendraudamos su į save panašiomis, brandžios sielos nesiekia susivienyti, nors ir supranta vienos kitas gerokai geriau. Požiūris į visuomenines normas, kurios paprastai išreiškiamos fraze „taip priimta“, geriausiu atveju atlaidus, o blogiausiu – tai protestas, maištas ir kova, jeigu tai paliečia asmeniškai jas. Galimos rimtos problemos su beasmene valstybine valdžia. Santykiai su kitais žmonėmis sudėtingi, tačiau pakankamai realūs ir gali būti naudingi abiems pusėms. Brandžios sielos turi savybę „temptis“ pašnekovą paskui save, daryti jam įtaką. Jos išrankios bendravime, pačios pasirenka savo aplinką ir nepakęs šalia savęs žmogaus ar kompanijos, kurios joms atgrasios. Tokiu atveju brandi siela arba paveiks situaciją, arba pasišalins. Jos gali pakeisti aplinką vien savo buvimu. Brandžios sielos kiaurai permato pašnekovą. Analizuojamos (dažnai nesąmoningai) daugybė detalių, tokių kaip poza, judesiai, balso garsumas ir tembras, akių išraiška ir judesiai, mimika. Jas sunku apgauti. Jos dažniausiai žino, kodėl žmogus galvoja vienaip ar kitaip, kas daro įtaką jo elgesiui ir minčių pobūdžiui.‘‘

Algirdas: Fredai Viskas labai tvarkinga-gražu žvelgiant į simetriją. Materialūs mirtingieji randasi simetrijos pačiuos pakraščiuos, kur begalės amorfinių būvių, begalės nevertingų pasirinkimų

Fredas: ...todėl reikalinga įžvalga,..būnant vienybėje su Minties Derintoju,..kad nreiktų klaidžioti tarp begalės nevertingų pasirinkimų.

angelas: nevertingi patyrimai taip pat pamokantys

varna: Ar gali varna nepritarti angelui? Žinoma, kad ne

emipetras: Kaip galima mokytis garbinti ne tik Dievą Tėvą , bet ir Rojaus Trejybę ? Aišku , tai kiekvieno asmeniška valia , tačiau su Dievo Tėvo pagalba , galima pabandyti išmąstyti ir taip : 1. Dievas Tėvas , savosios kūrinijos ribiniams mirtingiesiams dovanoja asmenybę , tai yra , savo Dvasios buvimu , mūsų protus įasmenina , kaip potencialias , amžinąsias kosmines esybes ir kviečia mus stoti ant kosminio evoliucinio , morontinio kelio , kuris mūsų sieloms ir dvasioms suteikęs potencialą išlikti amžinybėje , ves mus , savąją Dvasia , iki paties kosminio Centro ir Amžinojo Šaltinio - Rojaus Salos 2. Dievas , Amžinasis Rojaus Sūnus , šios kūrinijos visoms dvasinėms esybėms , bet tuo pačiu ir mums žmonėms , dovanoja dvasinį potencialą , tai yra , ką Veiksmo Dievas ( Begalinė Dvasia ) savo Dvasios veikimu sukuria kūrinijoje ; kaip dvasines esybes , arba kaip ribines planetines esybes ,visa tai , amžinasis Rojaus Sūnus įdvasina , kad kiekviena kūrinijos dvasia ir visi normalūs , mirtingųjų žmonių , protai , taptų orientuoti į Rojaus Salos dvasinę gravitaciją . 3. Dievas , Amžinoji Begalinė Dvasia , yra Proto Dievas , Veiksmo Dievas , kuris kosminiu Protu , Rojaus Salą , sujungia su visa Kūrinija , tai yra , šis Veismo Dievas yra ne tik kosminės panoramos Dievas , bet kaip Proto Dievas , padovanoja mums , ribiniams mirtingiesiams , kosminio proto potencialą , kad mūsų materialios smegenys gautų dvasinę jungtį su kosminiu Protu , tai yra , mes gauname septynias pagalbines proto dvasias , kurios evoliuciškai , kiekvieną žmogaus protą , atveda prie Dievo Tėvo , Amžinojo Rojaus Sūnaus ir Begalinės Dvasios pažinimo . 4. Taigi , mes , kiekvienas mirtingasis , nuo pat gimimo pradžios , esame nuolatos dieviškųjų Dvasių potencijuojami , kad mūsų protai , per mūsų materialias akis pamatytų , stulbinančią materialiosios kūrinijos panoramą , juodame kosminiame danguje , kuri , mūsų vizualiu matymu , taptų kaip vizualioji preliudija , į nematomo , dvasinio pasaulio , grožio prasmės ir gelmes , kurios yra atnešamos ir patalpinamos į mūsų protus , kaip dieviška tiesa , meilė ir išmintis . 5. Tačiau visa tai , reikia išmokti skaityti ir atpažinti . Reikia nuolatos mokytis skaityti save , savo protą , kaip kosminės išminties knygą . Žmogaus protas jokiu būdu nėra tapatus gyvulio ar žvėries protui . Jis gali būti panašus , bet ne tapatus . Kodėl netapatus ? Todėl , kad žmogaus protas gali suprasti praeitį , gali suprasti dabartį ir turi stulbinančią kūrybinę galią , kurti savo ateitį . Štai mielieji , mūsų žmonių protas yra netapatus jokio gyvulinio pasaulio protui . Ir mes esame , nei beždžionės , nei karvės , nei arkliai - mes esame žmonės , su milžiniškais Rojaus Salos išspinduliuotais dvasiniais potencialais , kurie liejasi visą laiką į mus , per mūsų Vietinės Visatos dieviškuosius potencialus ( Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia ir Visatos Motinos Dvasia , Šventoji Dvasia ) , ir per Pimojo Šaltinio ir Centro dvasinius potencialus , gauname ir Rojaus Trejybės dvasinių kūrybinių savybių potencialus . Tuo mes galime būti ir tapti , Rojaus Trejybės dievybių bendrakūrėjais ir amžinaisiais kūrybiniais partneriais , ir pagalbininkais , ir mūsų dvasinė kūrybinė galia ir valia , per mūsų laisvos valios potencialą , turi galimybę , savo visą dvasinę kūrybą , sulieti su DIEVO TĖVO VALIĄ , o tai yra tuo pačiu ir su Rojaus Trejybės valia . 6. Taigi , jeigu mes pažiūrėsime iš Rojaus Salos taško , tai mes , kaip ir visa Kūrinija esame ir šios kosminės kūrinijos kūriniai ir jos piliečiai ( gal geriau tiktų ,,kosmoniečiai‘‘ ) , Orvontono supervisatos piliečiai , bet tuo pačiu ir Rojaus Trejybės vaikai . Aišku , kad netiesiogiai mes esame sukurti , bet mes jais galime tapti atgimę iš Dvasios , per įtikėjimą , per savo žemiškų protų įtikėjimą , kad turime potencialią būtį , būti Dievo Tėvo vaikais , tuo pačiu ir Rojaus Trejybės vaikais , nes per įtikėjimą tampame sujungti , su dvasinio pasaulio , Centro ir Rojaus Dievybėmis , kurios iš meilės ir laisva valia , pačios atskrido , apkabino mūsų protus ir įsibūtino mūsų materialiuose protuose . Mums belieka tik patikėti , įtikėti ir tuo gyventi .

VaidasVDS: Emili, Rojaus Trejybė sutrumpinta prasme ir yra Dievas. Mokytis garbinti Rojaus Trejybę nereikia. Urantijos Knyga labai aiškiai nurodo: Nors Rojaus Dievybės, visatos požiūriu, yra kaip viena, bet savo dvasiniuose ryšiuose su tokiomis būtybėmis, kokios gyvena Urantijoje, jos taip pat yra ir trys skirtingi ir atskiri asmenys. Asmeninio apeliavimo, komunijos, ir kitų intymių ryšių reikaluose yra skirtumas tarp Dievybės asmenų. Aukščiausiąja prasme, mes garbiname Visuotinį Tėvą ir tiktai jį. Gal tu žinai aukštesnę prasmę už aukščiausią? Bet kodėl vis dėl to mums tikrai dar nereikia mokytis garbinti Rojaus Trejybę? Atsakymas vėlgi gana paprastas ir nurodytas Urantijos Knygoje: Kada mes garbiname Visuotinį Tėvą, tada mes iš tikrųjų tuo pačiu metu garbiname Dievą Sūnų ir Dievą Dvasią. Ir dar atkreipk dėmesį į patį paskutinį Urantijos Knygos sakinį: Kada viskas yra pasakyta ir padaryta, tada Tėvo idėja vis tiek yra aukščiausioji žmogiškoji Dievo samprata. Būdami Žemėje (Urantijoje) žmonėmis, nenorėkime tapti kažkuo kitu...

emipetras: VAIDAI VDS , mano gerbiamas žmogau , tu kaip visada , esi tikra Urantijos knygos aiškinamoji šviesa . Žinai visus jos lobius ir moki reikiamu metu ir pagal situaciją , pateikti . Geros mintys ir labai teisingos , net neturiu ką geriau pasakyti . Sumažėjo šio forumo dalyvių aktyvumas , gal dar mėgaujasi vasaros malonumais ir dvasinius įspūdžius nukelia rudeniui . Gal būt ?

Rantulija: Belieka tik pritarti Emiliui Petrui. Jei atvirai, vis dar turiu svajone,kad bus smulkiai negrinëjama Urantijos Knyga;nuo ivado. Manau,kad vyrai, ir kai kurios moterys, dalyvaujantys sieme forume,galetu pateikti savo sampratas apie labai neaiskias vietas Urantijos Dokumentuose;manau,kad gimtu diskusijos.Man,tai butu didelis paremimas /na ir kas,kad labai egoistiskai skamba/,manau,kad naujokams,kurie nuosirdziai gilinasi i Apreiskimo subtilybes-labai praverstu.Ne visi turi galimybe vaziuoti i Vilniu,i Mokytoju namus ir nuo rugsejo menesio pradzios klausytis Algimanto paskaitu Urantijos Knygos nagrinejimo darbe. F-1 si tema tapo issemta.As,kaip visada "pavelavau i traukini".O labai dideliu,analitiniu protu nepasizymiu.Vienas vargas su manimi, tam, mano asmeniniui Minties Derintojui. Mielas Vaidai VDS,ka tu i tai pasakytum? Visiems linkiu geros dienos. Su meile, Irena.

VaidasVDS: Irena, niekur tu nepavėlavai. Visi mes esame Tėvo plano dalis ir kokiu nors indėliu (kruopelyte) prisidedame prie Tėvo plano. Aš taip pat apgailestauju dėl Algimanto forumo pasikeitimo - ten kai kurie taip "užaugo", kad atsidūrė prie Rojaus krantų, o to "vaisiai" - forume vyrauja tik vienintelė ir nediskutuotina nuomonė, kuriai arba pritari, arba esi nepageidautinas, dar prisidengiant sunkiai suvokiamu dvasiniu titulu. Tik vienas faktas yra tikras daug kam trūksta kantrybės. Kažkada buvo tikrai gana neblogas Tėvo mokymas apie kantrybę Algimantui, tik jis buvo skirtas pačiam Algimantui, bet Algimantas kaip visada galvoja, kad tai ne jam, o kitiems, nes jis pats pačiausias. Priminsiu vieną citatą Bet tai yra tiesiog kvaila mėginti per daug staigiai pagreitinti religinį vystymąsi. Rasė arba nacija iš išsivysčiusios religijos gali įsisavinti tik tai, kas yra protingai harmonizuota ir suderinta su jos dabartiniu evoliuciniu statusu, plius, kas atitinka jos sugebėjimą adaptuoti. Visuomeninės, klimatinės, politinės, ir ekonominės sąlygos visos turi įtakos nulemiant religinės evoliucijos kursą ir vystymąsi. Visuomenės moralės nenulemia religija, tai yra, evoliucinė religija; vietoje šito būtent religijos formoms diktuoja rasinė moralė.

Rantulija: Is tiesu labai idomus atradimas.Manau,kad po truputi,po truputi musu mokslininkai ir religininkai prieis prie kazko bendro. Visu musu Tevas tikrai bus surastas.Tuomet visi,dideli ir mazi /visoms prasmems/ pasiraitosim rankoves ir dirbsim visu labui;gal ir i Kosmine Sviesiuju Broliu Konfederacija busim pakviesti.O kodel ne? Pasvajoti galima. Na, o del F-1,manau,kad viena karta ir visiems laikams viskas dar susitvarkys;kai persirgsim ta liga, apie kuria savo laiku apastalus ispejo Jezus is Nazareto;kalbu apie paribio konflikta.Atejo toks metas,kad tenka griebtis kolektyvines maldos,sprendziant psichines problemas.Ir tai ne juokai. As vakar ne bereikalo idejau nuoroda i viena knyga,kuria parase vienas rusu vyras.Jis tikrai isgyveno pragara.Nuo siuolaikines izoterikos,nuo Guru,nuo Svami,nuo Mokytoju,dar ne vienam "stogas pavaziuos".Geriausias variantas tam,kad issilaikyti "ant bangos" yra isikibti i visu musu TEVO ranka ir nepaleisti JOS.Tuo labiau,kad turime Urantijos Knyga ir tegul niekas dar nekaltina dogmatiskumu;dar per anksti;dar ne puse tukstancio metu nepraejo.Tegul kiekvienas eina savu greiciu.Tikrai suspesim-pritariu tau Vaidai. Su meile, Irena.

emipetras: MAŽYTĖ KŪRINIJOS PASLAPTIS Visa yra sukurta Dievo ir materija ir žmogus . Visi Dievo sukurti kūriniai yra tobuli - ir materija ir žmogus . Tačiau kodėl žmogus kavailioja ir daro visokius nusikaltimus ? O todėl , kad žmogui yra suteikta tokia teisė . Žmogui leista augti į išmintį per kūrybą , tačiau ji ne visada yra sėkminga ir tobula . Kartą pas Dievą atėjo Martynas . Priėjo labai susirūpinusiu veidu prie Dievo , apkabino ir tyliai sušnibždėjo jam į ausį ; ,, Seneli , aš pamečiau tavo plaktuką ‚‘‘ Susižvalgė visi angelai ir pradėjo juoktis . Dievas taip pat nusišypsojo , su meile pažiūrėjo į savo vaikaitį Martyną ir tarė ; ,, Martynai , kas man tas plaktukas , jeigu esi tu „ Šios parabolės išvada . Tai reiškia , kad kol bus ( MARTYNAS ) , tai yra žmogus , tol nebus jokių problemų materialiuose daiktuose , nes naują plaktuką jau sukurs pats Martynas . Visos Visatos , visos galaktikos , visi žvaigždynai , visos planetos yra sukurtos ir kuriamos tik vienam tikslui , kad jose kada nors atsirastų Martynas ( ŽMOGUS ) , panašus į savo Kūrėją , ir visą Visatų materiją , savo dvasios kvėpsniu , savuoju plaktuku , įbūtintų , pagal savo panašumą ir paveikslą . 2012-08-12

VaidasVDS: Emili, rašai: "Visi Dievo sukurti kūriniai yra tobuli - ir materija ir žmogus." Bet ar iš tiesų taip yra? Dieviškumas gali būti tobulas – užbaigtas – kaip Rojaus tobulumo egzistencialiame ir kūrėjų lygiuose; jis gali būti netobulas, kaip laiko-erdvės evoliucijos patirtiniame ir tvarinio lygiuose; arba jis gali būti santykinis: nei tobulas, nei netobulas, kaip tam tikruose Havonos egzistencialių-patirtinių ryšių lygiuose. Mes nuolat susiduriame su šita Dievo paslaptimi; mus visiškai trikdo jo begalinio gėrio, bekraščio gailestingumo, neprilygstamos išminties, ir nuostabaus charakterio vis didėjantis tiesos bekraštės panoramos atsiskleidimas. Šią dieviškąją paslaptį sudaro tas neatsiejamas skirtumas, kuris egzistuoja tarp ribinio ir begalinio, laikinojo ir amžinojo, laiko-erdvės tvarinio ir Visuotinio Kūrėjo, materialaus ir dvasinio, žmogaus netobulumo ir Rojaus Dievybės tobulumo. Visuotinės meilės Dievas nuolat pasireiškia kiekvienam iš savo tvarinių iki pat to tvarinio sugebėjimo pilnatvės dvasiškai suvokti dieviškosios tiesos, grožio, ir gėrio savybes. Mes negalime iki galo suprasti, kaip Dievas gali būti pirminis, nesikeičiantis, visagalis, ir tobulas, ir tuo pačiu metu būti apsuptas visą laiką besikeičiančios ir akivaizdžiai dėsnių ribojamos visatos, besivystančios santykinių netobulumų visatos. Bet tokią tiesą mes galime pažinti savo pačių asmeniniu patyrimu, kadangi mes visi išsaugome valinės asmenybės ir vienybės tapatybę nepaisant to, jog nuolat keičiamės tiek mes patys, tiek mūsų aplinka. Ir net po to, kada pasaulis pradės eiti pagrinde dvasiniu keliu, vis tiek niekas jame nebus tobulas Kiekviena pasikartojanti Trejybės Sūnų Mokytojų misija viena po kitos iškelia tokį dieviškąjį pasaulį į amžinai kylančias išminties, dvasingumo, ir kosminio spindėjimo aukštumas. Bet tokios sferos kilnūs vietiniai gyventojai dar tebėra ribiniai ir mirtingi. Niekas nėra tobulas; nepaisant šito, valdant netobulą pasaulį ir jo žmogiškųjų gyventojų gyvenime išsivysto beveik tobulumo kokybė Tačiau tavo pateikti pamąstymai yra arti šios tiesos Visatų visata yra vienas milžiniškas integruotas mechanizmas, kurį absoliučiai kontroliuoja vienas begalinis protas. Visuotinės kūrinijos fizinės, intelektualios, ir dvasinės sferos yra dieviškai abipusiškai susietos. Tai, kas yra tobula ir netobula, iš tikrųjų yra tarpusavyje susieta, ir dėl to ribinis evoliucinis tvarinys gali kilti į Rojų, paklusdamas Visuotinio Tėvo mandatui: "Būkite tokie tobuli, net koks tobulas esu aš."

emipetras: Dievo tėvo meilė yra Gyvoji Saulė . Be savo fizinės Saulės mes neišgyventume , nei dienos , tamsa ir kosminis šaltis mus pražudytų , be Dievo Tėvo meilės veikimo , mes neišgyventume , nei sekundės , nes tą pačią akimirką visa kūrinija , visa materija , subyrėtų į padrikų atomų chaosą . Dievo Tėvo meilėje skęsta , vystosi ir funkcionuoja visa Visata , visa Visatų Visata , visa Kūrinija . Žmogaus protas , šio proto teisingas mąstymas , yra Dievo Tėvo Dvasios meilės rezultatas , kai ši Dvasia kokybiškai įsibūtina proto sąmonėje , o išsireiškia dar ir per kitas dievybių funkcijas , kaip Visatos Motina Dvasia , kaip Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia . Todėl visas žmogaus protas , yra tikras kosminių Dievybių kūrinys , tačiau asmenybę mums padovanoja tik Dievo Tėvo Dvasia . O štai žmogaus siela , jau yra žmogaus ir Dievo Tėvo Dvasios kūrinys. Kai žmogaus protas vis labiau dvasiškai švinta , tada ir bendra žmogaus ir Dievo kūryba susilieja į vieną kūrinį , naują kosminį žmogų - SIELĄ , kuri jau turi nemirtingumo potencialą

emipetras: Kas šventai tiki Rojaus Dievybių veikimu į mūsų visų kasdieninį gyvenimą , sukūriau tiems garbinimo maldą , ta dvasia , kaip Urantijos knygos dvasia , šitą supratimą suprojektavo manyje . PRIEŠ KIEKVIENĄ DARBĄ , NAUJĄ DIENĄ , SIŪLAU INTELEKTUALESNĮ , DIEVO GARBINIMO , FRAGMENTĄ , atitinkantį XXI amžiaus dvasią. Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve tave , amžinoje Rojaus Dievybių Trejybėje , kaip Dievą Tėvą , kaip Dievą Amžinąjį Rojaus Sūnų , kaip Dievą Amžinąją Begalinę Dvasią. Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve tave , nes tu esi Kūrinijos amžinais Centras , amžinoji Gyvybė , amžinasis Protas , amžinoji Meilė . Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve tave , kad tu savo dvasios fragmentu įsibūtinai manyje ir padovanojai man norą ir troškimą šlovinti ir garbinti tave , laisva valia , mano proto ir jausmų galia . Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve tave , nes tavoji Dvasia apšvietė mano protą , noru pažinti tave , mylėti tave , garbinti tave , siekti būti panašiu į tave . Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve tave , ir trokštu būti su tavimi visada , ir tebūnie taip kasdieną , kaip šiandieną , ir per amžių amžius . Amen

Rantulija: Tikrai grazus ir prasmingi,is sirdies gilumos isplaukiantys garbinimo zodziai, skirti musu visu Dieviskiesiems Rojaus Tevams. Ir as garbinu Tave mylima Rojaus Trejybe savo mintimis,zodziais ir darbais kasdieniais;garbinu Jus Tris Dieviskuosius Asmenis ir Asmenybes uz tai,kad Jusu deka Esu As,Esame Mes ir Busime visada per visa Amzinybe.Amen. Gero vakaro visiems. Su meile, Irena.

VaidasVDS: O aš siūlau kur kas paprastesnį garbinimo variantą: Aš garbinu Tave mylimas Tėve ir labai dėkoju už gyvenimą, už tiesą, už tikrovės atskleidimą, už meilę ir brolystę. Ačiū tau labai.



ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû