Ôîðóì » KAS YRA DIEVAS? » Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå)
Urantas: Kas yra Dievas?
Algirdas: Tvarinio protas, prieš įgaudamas sugebėjimą suvokti dieviškumą ir garbinti Dievybę, yra išskirtinė pagalbinių proto dvasių sfera. Net žmogiškasis protas, asmenis protas, neturi išlikimo savybių be susitapatinimo su dvasia. Protas yra dieviškumo dovana, bet jis nėra nemirtingas, kada veikia be dvasinės įžvalgos, ir kada neturi sugebėjimo garbinti ir trokšti išlikimo 403 puslapis
Fredas: ...teisigai gerb.Algirdai,..kad išliktum,..reikia to labai norėti, trokšti to išlikimo, siekti dvasinės įžvalgos susitapatinant su dvasia,..idant neprastum dieviškumo dovanos - proto. ( štai čia, forumo bičiuli, palietei sakyčiau labai aktualią temą, kuri tikiuosi turėtų sudominti daugelį,nes,klausimas būtų toks,.. kas nenori išlikimo?...deja,deja,,bet tokių, kaip bebūtų keista,... yra tikrai nemažai.)
Fredas: atsipr.klaid. idant -> neprarastum dieviškumo dovanos - proto.
Algirdas: Fredai, kaip gerai šitai suprato senoliai, sakydami –“jei Dievas ką nori nubausti, pirmiausia atima protą“.
Algirdas: Amžinai trunkantis tarnavimas protui yra Begalinės Dvasios charakterio esmė. Jeigu Tėvas –meilė, Sūnus gailestingumas, tai Dvasia yra dieviškosios meilės ir begalinio gailestingumo tarnavimas visai protingai kūrinijai. Trečiasis yra atsidavęs kiekvienos visatos visų vaikų individualiam protui. Dvasios agentūros dieviškumo mažėjimo seka nusileidžia taip žemai, kad būdamos kaip angelai esti šalia mūsų, padėdamos eiti žemiškosios egzistencijos keliais. Pakol planetos materialioj gyvybėj nepasirodė valia, Pagalbinės Proto Dvasios veikia kiekvieną gyvulinę būtybę. Iš esmės, tai evoliucinio vystymosi skatintojos
Algirdas: “kas nenori išlikimo?“ –klausimas keistas, kaip ir keisti žmonės nenorintys galvoti apie išlikimą. Dar keistesni negalvojantys kad mirs.
Marius: buti ar ne?,-koks skirtumas tarp buties ir nebuties?,-kaip ir ner....
Algirdas: taip. Žemiškąjame gyvenime dažnam individui jokio skirtumo. Tai planetinės egzistencijos vienas iš aspektų stabilizuojantis nebrandaus individo psichiką, raminantis-siaurinantis įžvalgą, suteikiantis daugiau reikšmingumo; pilvas, rūbas, namas, vaikai, kelionės, pramogos -ir žmogus pasijunta labai turiningas!
Algirdas: Šitaip visada buvo ir amžinai bus: Žmonės savo sprendimus privalo priimti patys. Yra tam tikras pasirinkimo laisvės diapazonas, kuriuo mirtingieji gali pasinaudoti. Dvasinio pasaulio jėgos nevers žmogaus prievarta; jos leidžia jam eiti savo pasirinkimo keliu. 1802-05 ( Urantijos tarpinių būtybių komisija ). rimantasKaunas
Marius: Idomumo delei gali pasirinkti "buti",...ir tiek...amzinai tobuleti -prasme?,nera.Gali ja pats sugalvoti,tas nieko nekeicia,baltas ne taps juodu kiek bevadintum....
Darius: kubas turi šešes plokštumas, protas kartais neturi nė tiek -AMEN
Fredas: (50.3) 3:4.5 Laiko mirtingiesiems yra ateitis, bet Dievas gyvena amžinybėje. Nors aš esu kilęs iš tos vietos, kuri yra netoli nuo Dievybės gyvenamosios buveinės, bet aš negaliu leisti sau teigti, jog kalbu tobulai suprasdamas daugelio dieviškųjų požymių begalybę. Tiktai proto begalybė gali iki galo suvokti egzistencijos begalybę ir veiksmo amžinybę.(50.4) 3:4.6 Mirtingajam žmogui matomai negalima pažinti dangiškojo Tėvo begalumo. Ribinis protas negali suprasti tokios absoliučios tiesos ar fakto. Bet šita pati ribinė žmogiškoji būtybė gali iš tikrųjų jausti — tiesiogine prasme patirti—tokios begalinės Tėvo MEILĖS visą ir nesumažintą poveikį. Tokią meilę galima tikrai patirti, ir nors patyrimo kokybė nėra ribojama, bet tokio patyrimo kiekybę griežtai riboja žmogaus pajėgumas dvasiniam imlumui ir su juo susietas sugebėjimas mylėti Tėvą, reaguojant į jo meilę.(50.5) 3:4.7 Begalinių savybių ribinis suvokimas toli pranoksta logiškai apribotus tvarinio sugebėjimus dėl to, jog mirtingasis žmogus yra sutvertas pagal Dievo atvaizdą—jo viduje gyvena begalybės fragmentas. Dėl to žmogaus arčiausias ir brangiausias priartėjimas prie Dievo yra meilės dėka ir per meilę, nes Dievas yra meilė. Ir viskas, kas yra tokiame unikaliame ryšyje, yra aktualus patyrimas kosminėje sociologijoje, Kūrėjo-tvarinio ryšyje—Tėvo-vaiko prisirišime.
p-r-a-n-a-š-a-s: Paskutinieji žodžiai išdavikui 1940 Toks yra vaisius, kurį davė užslėptas blogis širdyje to, kuris visa savo siela tiesos nepamilo. Koks apgaulingas yra intelektualus išpuikimas, kuris eina prieš pat dvasinį nuopuolį! Tas, kuris buvo mano draugas daugelį metų-
Fredas: Kartais žmones linkę prisigalvoti nebūtų dalykų,nepagrįstų-visokiausių kaltinimų, kurie absoliučiai niekam neduoda jokios naudos. Ramybės ir meilės linkiu v i s i e m s.
Marius: ....begti nuo tiesos,bijoti ir nematyti jos....
Fredas: ... tad ir kalbėk tiesiai..jeigu tvirtini jog kalbi tiesą...
angelas: Psichologinės priemonės, sufalsifikuota (nebūta) tikrovė, bjaurūs tikslai –“niekam naudos jokios neduoda“. Tai naudinga atgyvenom, kovojančiom už savo aktualumo išlaikymą. Tam tinka ir prisigalvojimai, ir nebūti dalykai, ir nepagrysti kaltinimai. Joms labai paranku „ramybė ir meilė“ –meilė kvailumui, nesupratimui, neatpažinimui, neviešinimui,... davatkiškumas taip pat parankus. kas turi ausis -teklauso kas turi protą, lai supranta
Fredas: vėjai žmogau,...visiški vėjai...jokios logikos.
Marius: "Prasmei" reikia galutinio,pasiekiama tikslo pavdz. aukleji vaikus,kad isaugtu kulturingi ar rupiniesi kitu gerove,kad maziau butu kanciu ir t.t,taciau "amzinas tobulejimas" neturi pasiekiamo tikslo -kiek patobuletum dar liktu begalo kartu tiek,tobuleji be galo be krasto, ir? ir ka?,pasaka be galo.... Gali skubeti,gali nebe,siandien gali paslangavoti,ryt daugiau nudirbti,koks skirtumas,vistiek begalybe pries akis,be galutinio tikslo atsiranda beprasmybe,lieka tiesiog gyventi ir tiek,tiesiog buti... ar ne,koks skirtumas....
Robis: nuo dieviškumo dovanos proto iki... išdaviko, 'atgyvenų'...? kodėl? gal nėra taip lengva suvaldyti tą dovaną, kada ji veikia be dvasinės įžvalgos, ir kada neturi sugebėjimo garbinti ir trokšti išlikimo?
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû