Ôîðóì » KAS YRA DIEVAS? » Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü

Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå)

Urantas: Kas yra Dievas?

Îòâåòîâ - 264, ñòð: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 All

Jolanta: Emili :) pažiūrėkime filosofiškai į tai. Viską suprantu, bet suprantu ir tai kad negaliu kito teisti nes pati esu netobula. Aš galiu tik kažką sakyti iš savo suvokimo taško kuris yra be galo ribotas. Tačiau suvokiu savo tobulėjimo kryptį ir kai pajuntu kad galiu gauti kažkur paspirtį tai ir puiku. Ir visai nesigilinu į tai kiek kažkur teisinga o kie neteisinga, plius juk tai irgi būtų neteisinga jei kažką vertinčiau, nes bandyčiau savo kažką įpiršti. Aš lieku prie Tėvo, ir nežinau kiek esu teisi, o kiek ne, bet man taip atrodo šiai dienai. Man taip keista kad stengiamasi taip viską apsunkinti, o juk viskas taip paprasta. Tačiau kai pabendrauji su žmonėmis pamatai, kad tų paprastų dalykų niekas nemato. Todėl ką geriausia galima padaryti šiai dienai, tai ugdyti stiprias asmenybes (Citata iš Urantijos knygos) ir dabar mano misija jei tik leis galimybės, ne kalbėti apie Urantijos knygą, ne bandyti parotyti žmonėms Tėvą. Bet bandyti ugdyti stiprias asmenybes, kurios suvoktų šio pasaulio netikrumą, o gal tada kažkas kitas, pvz tu Emili, ar Vaidas jiems papasakos ir apie Urntijos knygą. Konferencijoje iškėliau teiginį, kad aukštųjų mokyklų tikslas ugdyti asmenines kompetencijas ir su manimi sutiko dalyviai, tačiau jie nesuvokė, kad stipri asmenybė, gebanti apsispresti turi galimybę pažvelti ir giliau. Kaip sudėtinga padėti žmogui, bet juk kažką reikia daryti, šiai dienai matau tik šią išeitį, bandyti ugdyti stiprias asmenybes, labai tikiuosi, kad turėsiu tokią galimybę ir toliau.

emipetras: Stipri asmenybė , Jolanta , tai , aš manyčiau , būtų ; protas , siela ir dvasia . Visi šie , harmoningos asmenybės , aspektai nėra matomi , neapčiuopiami , neišmatuojami , tačiau žmogus turintis proporcingai išreikštas šias savybes , visumoje yra harmoninga asmenybė ir daug ką gali suprasti ir pasiekti , šio pasaulio žmonijos skruzdėlyne . Sėkmės tau asmenybių kūryboje .

Jolanta: Emili, kaip ir dažnai imi maksimumą :) pasakyk, ar sutikai bent vieną su didžiu protu, tyra siela ir atvira dvasia. tai teorija Emili, ką tai duoda realybėje, kiek tas pasakymas gali padėti besibaškantiems?


emipetras: JOLANTĖLE , tik neapsirik neimdama maksimumo . Būtent , tik maksimumas , tik siekis aukščiausių vertybių , mus išgelbės iš materialaus pasaulio BEDVASĖS rutinos . Na , o kaip tu pati suvoki tas aukščiausias vertybes ir kaip tu pateiksi tas aukščiausias vertybes , tai čia jau kitas reikalas , tačiau eiti prie žmonių reikia tik su aukščiausiomis vertybėmis . Gal dar netobulai , gal dar nedrąsiai , tačiau tik su maksimalia idėjos potencija . Nepyk , tokia mano nuomonė .

Jolanta: Gal būt Emili, jei tik nori parodyti ir pasitraukti, tada taip/ Tačiau jei nori ugdyti žmogų.......gal kitaip ......... iš jaunystės prisimenu filmus apie Budistus, kaip jie moko, nesakydami nieko, o tik sudrydami salygas susivokti ptiem, tiek kiek jų sąmonė gali. Jei žmogui duosi per sunkią užduotį jis dėl to kd nematys galimybės jos įgyvendinti pasitrauks. Jei nori būti apaštalas kuris nori parodyti žmonijai tai kas geriusia, tada taip, tą daro Algimantas, bet jei tu nesijauti idialus tada tu negali rodyti to kuo tu negyveni, jei tavo gyvenime nevadovauja aukščiausios vertybės ir idėjos, jei pasiduodi žmogiškiems dr impulsams, tada ir negali propaguoti tai kas nėra tavo esatis. Aš negaliu propaguoti aukščiauisias vertybes, bet tikrai galiu mokinti žmones kaip po truputi artėti prie jų, nes tai pati darau ir jaučiu rezultatus. Tai va mielas broli, kiekvienam savo

VaidasVDS: Vienas, atrodytų nedidelis niuansas: perašinėjant garsiąją Jėzaus maldą, buvo prarasta ši jos ištrauka Ir vis labiau mus padaryk tokiais tobulais, koks esi ir pats Nuo to laiko žmonija tarsi pamiršo siekti, būtent, dvasinio tobulumo. Kada žmogus iš tiesų ieško Dievo, jis tiesiog negali rinktis blogio ar blogų poelgių. O veikti žmogus tiesiog privalo Moralus pasirinkimas ir dvasinis pasiekimas, sugebėjimas pažinti Dievą ir potraukis būti toks, koks yra jis, yra sielos bruožai. Žmogaus siela negali egzistuoti be moralaus mąstymo ir dvasinės veiklos. Neveikli siela yra mirštanti siela. Tik reikia stengtis veikti išminties pagalba. Išminties galima siekti, tik patiriant, analizuojant ir vertinant Žinojimas yra materialaus arba faktą suvokiančio proto sfera. Tiesa yra ta sfera, kuri priklauso dvasiškai apdovanotam intelektui, kuris suvokia, jog pažįsta Dievą. Žinojimas yra įrodomas; tiesa yra patiriama. Žinojimas yra proto nuosavybė; tiesa yra sielos patyrimas, besivystantis savasis aš. Žinojimas yra nedvasinio lygio funkcija; tiesa yra visatų intelektualaus-dvasinio lygio fazė. Materialus protas suvokia faktinio žinojimo pasaulį; sudvasintas intelektas suvokia tikrųjų vertybių pasaulį. Šitie du požiūriai, sinchronizuoti ir harmonizuoti, atskleidžia tikrovės pasaulį, kuriame išmintis paaiškina visatos reiškinius, besivystančio asmeninio patyrimo požiūriu. Tik kiekvieno mūsų vertinimai visuomet bus šiek tiek subjektyvūs. Nereikia bijoti vertinti ir net klysti, ir tikrai visiškai nereikia reikia likti abejingu, bijoti reikšti savo nuomonę, kliautis ne savimi, o autoritetu. Žmonių bėdos prasideda tada, kad jie ieško ne Dievo, o autoriteto ir pradeda tikėti ne į Dievą, o į autoritetą. Reikia mokyti žmones tiesiog būti savimi ir pasitikėti savimi. Urantijos Knyga teigia religija yra išimtinai individualus patyrimas o toliau sako Labiausiai išsivysčiusios visuomenės tobuliausias tikslas niekada negali tikėtis, kad pranoks Jėzaus žmonių brolystę, grindžiamą Dievo tėvystės pripažinimu. Jokio visuomeninio išsivystymo idealo negalima įgyvendinti neatėjus šitai dieviškajai karalystei. Nesureikšminkit savęs, neieškokite jokių savo misijų, viskas ko reikia žmonėms, tai pabandyti suvokti Dievą ir siekti brolystės. Tas, kas kažką suvokia, turi padėti kitam, bet tik norinčiam suvokti ar susivokti, suprasti Dievą ir pradėti siekti draugiškumo ir brolystės...

Kaunas: Matai Vaidai tik beda tame , kad sudijuoti baudziamaji kodeksa ir Urantijos Knyga yra visiskai du skirtingi dalykai, tau deja jie analogiski

Jolanta: Vaidui. Jau kuris laikas mano galvoje sukasi mintis, kad didžiausias stabdis siekiant būti panašiu į Tėvą siekimui yra žmonijos nesuvokimas jo asmeninės dvasinės krjeros. Juk galima labai daug kur teisingai sakyti, reikia, reikia, reikia......tačiau žmogui natūraliai kyla klausimas......o ka iš to? Kada žmogus mato arba tik šios žemiškos egzistencijos akimis, arba Krikščioniškąja griešta doktrina, manau ntūraliai kyla jam tokie klausimai. Jei mano gyvenimas baigiasi šia žemiška egzistencija, kam stentis tapti panašiu į Dievą, jei vis tiek tobulumo žmogus pasiekti negali, o jei vis tiek būsi netobulas tai koks skirtumas šiek tiek daugiau ar mažiau. Jei žiūrėti iš Krikščioniškosios pozicijos, tai čia gal daugiau sužaidžia baimė būti nubaustam už klaidas. Ir žmogus turi spręsti dilemą, ar bandyti siekti tobulumo atsisakant gyvenimo ir su visiška nežinomybe ar pavyks, nes žmogaus kūnas diktuoja viena, religinės doktrinos gana neapibrėžtos ir prieštaringos kita, susigaudyti kaip suderinti savo materialaus kūno poreikius ir religines doktrinas labai sudėtinga, todėl natūralu, kad žmogus pasuoja, pasirenka ritualus, nes bent kiek išlieka vilties, kad gal būt pataikys ir nesuklys. Tačiau kada žmogus aiškiai skaitydamas Urantijos knygą suvokia savo dvasinę karjerą, jis suvokia, kad ir koks būtų netobulas, kiekvienas žengtas mažas žingsnelis link tobulumo jam yra aukso vertės, net jei ir šį gyvenimą baigs kaip paprastas statistinis mirtingasis, tai ką pasiekė dvasinėje srityje, nors tai ir būtų tik aguonos grūdelis yra jam milžiniškas pasiekimas, kuris duos ir toliau vaisius, nors ir ne šiame gyvenime. Kol kas manau kad didžiausias trūkdis yra žmonių nesuvokimas visa ko tęstinumo, nežinojimas kaip tas tęstinumas reiškiasi. Ir kas gaunasi, kada žmogus žino kad jo kiekviens gal būt ir nereikšmingas pasiekimas yra indėlis į jo tolesnius pasiekimus jam natūraliai ateina kad jis siekia būti panašiu į Tėvą danguje. O kai įsisuki į šį gyvenimo žaidimą natūraliai pradedi po truputį vis stipriau jausti brolystę. Ir tai nėra kažkokio priesako vykdymas, nėra perspaustas noras, tai tampa gyvenimo kasdienybe, netobulumo pripažinimas kaip normalaus fakto atpalaiduoja žmogų iš baimių kad jis blogas ir nevertas, o suvokimas dvasinės karjeros įgalina jį mokintis po truputį būti vis tobulesniu. Propagavimas maksimumą kartais gali labai stabdyti kitą žmogų. Teisingai Vaidas ir sako, procesas svarbu.....svarbu ar tu esi tame procese ar nesi.

Kaunas: Vaidai, gal apie paprastus zemiskus klausimus gali papostringauti. Na tarkime kada sugrys Lietuvon , Venckiene. Pedofiliniu pasaku kureja.

Arina: šv. Pranciškaus Asyžiečio malda Šventoji Dvasia, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu. Leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta; santaiką, kur vyrauja barniai; vienybę, kur gresia skilimas; tikėjimą, kur kankina abejonės; tiesą, kur viešpatauja klaida; viltį, kur braunasi nusiminimas; džiaugsmą, kur slegia liūdesys; šviesą, kur užgulusios tamsybės. Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau: kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas; kitus suprasti, o ne pats būti suprastas; kitus mylėti, o ne pats būti mylimas; nes kas duoda – gauna, kas atleidžia – tam atleidžiama, kas miršta – tas gimsta amžinai gyventi. Amen.

emipetras: Jūsų visų aukščiausia raiška yra unikali. Pirmas jūsų aukščiausios raiškos aspektas yra tai , ką jūs galite duoti Žemei, - tai jūsų unikalumas. Jūsų indėlis – tai nepakartojama charakteristikų ir savybių visuma su savo vibracijomis , aromatu ir kombinacija. Iš esmės, jūs duodate patys save. Aukščiausia, ką jūs galite duoti, esate jūs pats! Jūs išsiskiriate ne tuo, ką sužinojote iš kitų, įpročiais ar žiniomis. Aukščiausia, ką galite duoti, neateina iš išorinių dalykų. Ne, jūs pats – svarbiausioji grandis. Žinoma, jūs gavote žinių ir informacijos iš kitų žmonių, iš knygų ir mokymo įstaigų. Žinoma, jus suformavo kultūra ir auklėjimas. Tačiau jūs integravote šias įtakas į savo esmę savuoju būdu. Dėka patirčių, turėtų šiame ir buvusiuose jūsų gyvenimuose, įgijote unikalią charizmą. Jūs skleidžiate savo šviesą savuoju būdu. Ši unikali šviesa traukia žmones. Tai šviesa, sklindanti Žemei iš ten, kur jūs esate, tai šviesa, kurios dėka jūs spindite. Jūsų nepakartojama šviesa – tai žemiškų ir dangiškų savybių mišinys. Šiame gyvenime jūs esate vyras arba moteris, turintis tam tikrą išauklėjimą ir išsilavinimą. Jūs suformuoti visuomenės, kurioje gyvenate, pasaulėžiūros. Taip ir turi būti, nes tas formavimas padeda jums įgyti gilų asmenišką žmogiškojo gyvenimo žinojimą. Pereidami per visas šias sunkias patirtis, jūs įgijote gilų jausmų bei emocinių skrydžių ir nuopuolių, kuriuos išgyvena Žemėje žmogiškosios būtybės, suvokimą. Savo kaip tyrinėtojo kelionę per tamsą ir šviesą jūs praėjote nepakartojamu keliu. Todėl tai, ką jūs galite pasiūlyti kitiems, yra taip pat unikalių savybių derinys. Visada išreikškite savo individualumą kūryboje ir darbe! Nesvarbu kas jūs – kepėjas, mokytojas, menininkas ar dvasinis gyduolis. Atiduoti patį aukščiausią, kas yra jumyse, tai išreikšti savo individualybę ir dalintis ja su visu pasauliu. Pasaulis be jūsų nepilnas. Visata laukia Jūsų indėlio, o ne kurio nors kito žmogaus indėlio kopijavimo ar atgaminimo. Visata skatina, kad leistumėte tekėti savajai, nepakartojamai energijai. Tokiu būdu, savo aukščiausiojo Aš įkūnijimas yra buvimas pačiu savimi, išreiškiant savo individualumą.

Die Teufelsbuhle: _________________________________ HOHOHOHO _________________________________________ ________ EMIPETRAS _________ "unikaliai" plagijuoja ____________ svetimą kūrybą ______________ !!! __________nesisarmatindamas uždengia tokią gražią maldą, kurią net AŠ išmokau atmintinai ___________ !!! vardan abejotinos reikšmės_______________ (chaltūros) _______________ teksto________________!!! ____________________________KUR JŪSŲ GARBĖ IR ORUMAS ?????___________________________ ir dar TEMOJE apie DIEVĄ....po paraliais, prie ko priveda teiginys, kad Dievas _ Meilė, o ne Baimė!!!

Die Teufelsbuhle: _________ tai ką, emipetrai, nesigini, kad nuplagijavai tekstą iš http://meiles-keliu.lt/?cat=12&paged=3 ______________ įdomu, ar ir kiti, atseit, tavo sukurti tekstai nėra panašios kilmės _________________ ??? ________________ žiū, kad netektų visą tą reikalą perduot prokurorų žiniai _______________________ !!! _______________________ PASISARMATINK< VAIKINE>_________ kam iš vis tokiems reikalinga Urantijos knyga, nžn...

emipetras: Matai mielas VELNIUK , aš tos ,, Meilės keliu '' kūrybos visai nesisavinu ir savo asmeninio štampo nededu , nes kas yra Viešpaties JĖZAUS KRISTAUS pasakyta , tas yra visiems pasakyta ir gali naudoti visų labui . Taip reikėjo pažymėti , tačiau pamiršau .... Kalba KRISTUS Jūsų visų aukščiausia raiška yra unikali. Pirmas jūsų aukščiausios raiškos aspektas yra tai , ką jūs galite duoti Žemei, - tai jūsų unikalumas. Jūsų indėlis – tai nepakartojama charakteristikų ir savybių visuma su savo vibracijomis , aromatu ir kombinacija. Iš esmės, jūs duodate patys save. Aukščiausia, ką jūs galite duoti, esate jūs pats! Jūs išsiskiriate ne tuo, ką sužinojote iš kitų, įpročiais ar žiniomis. Aukščiausia, ką galite duoti, neateina iš išorinių dalykų. Ne, jūs pats – svarbiausioji grandis. Žinoma, jūs gavote žinių ir informacijos iš kitų žmonių, iš knygų ir mokymo įstaigų. Žinoma, jus suformavo kultūra ir auklėjimas. Tačiau jūs integravote šias įtakas į savo esmę savuoju būdu. Dėka patirčių, turėtų šiame ir buvusiuose jūsų gyvenimuose, įgijote unikalią charizmą. Jūs skleidžiate savo šviesą savuoju būdu. Ši unikali šviesa traukia žmones. Tai šviesa, sklindanti Žemei iš ten, kur jūs esate, tai šviesa, kurios dėka jūs spindite. Jūsų nepakartojama šviesa – tai žemiškų ir dangiškų savybių mišinys. Šiame gyvenime jūs esate vyras arba moteris, turintis tam tikrą išauklėjimą ir išsilavinimą. Jūs suformuoti visuomenės, kurioje gyvenate, pasaulėžiūros. Taip ir turi būti, nes tas formavimas padeda jums įgyti gilų asmenišką žmogiškojo gyvenimo žinojimą. Pereidami per visas šias sunkias patirtis, jūs įgijote gilų jausmų bei emocinių skrydžių ir nuopuolių, kuriuos išgyvena Žemėje žmogiškosios būtybės, suvokimą. Savo kaip tyrinėtojo kelionę per tamsą ir šviesą jūs praėjote nepakartojamu keliu. Todėl tai, ką jūs galite pasiūlyti kitiems, yra taip pat unikalių savybių derinys. Visada išreikškite savo individualumą kūryboje ir darbe! Nesvarbu kas jūs – kepėjas, mokytojas, menininkas ar dvasinis gyduolis. Atiduoti patį aukščiausią, kas yra jumyse, tai išreikšti savo individualybę ir dalintis ja su visu pasauliu. Pasaulis be jūsų nepilnas. Visata laukia Jūsų indėlio, o ne kurio nors kito žmogaus indėlio kopijavimo ar atgaminimo. Visata skatina, kad leistumėte tekėti savajai, nepakartojamai energijai. Tokiu būdu, savo aukščiausiojo Aš įkūnijimas yra buvimas pačiu savimi, išreiškiant savo individualumą.

Die Teufelsbuhle: 'Viešpaties JĖZAUS KRISTAUS pasakyta' ____________a tu jau pradedi su savo smegenais suspykt______________ žmogau???? ten parašyta 'Jeshua perdavimas per Pamelą Kribbe' ___________________ žmogau!!!!! ________ ar mažai internete skaitei panašių perdavimų???____________ Algimanto Jakubėno nebeužtenk????? TAI KAM TAU REIKALINGA URANTIJOS KNYGA __________ žmogau???__________ tenajus ne taip gražiai parašyta, a ne _______ žmogau??? _______ ten mintys sudėtingiau reiškiamos, a ne _______??? P. S. kai kitą kartą ką nors cituosi, N E P A M I R Š K nurodyt šaltinio ____________________!!!! kitaip teisiškai tai bus vadinama INTELEKTUALINĖS NUOSAVYBĖS vagyste____________________!!!! ïîíÿë ëè?

emipetras: YES , YES . Untata , taptata . Tik nesibadyk . Tikrai taip , Jeshuja , tai rytietiškas KRISTAUS vardas . Amen

VaidasVDS: Ilgokai nebuvau čia. Žiūrau ir saugumietis su KGB šleifu tuo susiripino. Na kaip gi čia be jūsų, "draugeliai" Jolanta, tu jau eini link tiesos. Iš tiesų, visai nesvarbu kokioje tu stadijoje esi šiandien. Svarbu, kad tu pasirinkai kryptį - pas Dievą. Nereikia per daug sukti galvos, kas ir kaip atrodo tau ar kam nors kitam. Bet labai svarbu būti kantriam ir norėti kažką keisti. Kai ką galima pakeisti tik per ilgus metus. O ko nesugebėsime pakeisti čia, galėsime pakeisti ten. Bet svarbiausias tikslas - išlikti. O išlikimo užtikrinimas - tai mūsų pačių sprendimai. Jie turi būti visada tik geri, atsižvelgiant į visas protingas aplinkybes. Nesvarbu, kad susiduri su sunkumais, turi išmokti juos įveikti. Be to nereikia pamiršti ir šio perspėjimo Mirtingasis žmogus gali priartėti prie Dievo ir gali pakartotinai apleisti dieviškąją valią tol, kol yra pasirinkimo galia. Todėl kiekvieną dieną pravartu sau įsižnybti ir savęs paklausti - ar aš jau neišpuikau, ar aš viską darau gerai, ar aš netapau fanatiku ar dogmatiku, ar mano protas ir nuovoka yra sveiki, ar Tiesos Dvasia vis dar su manimi. O gyvenimas parodys, ar sugebėsime išvengti paslydimų ir nuklydimų. Gero kelio visiems. Tiubel-šriubel, nepriekabiauk prie Emilio. Emilis jaučia šiek tiek nostalgiją mistikai. Mistikoje gali būti ir tiesos, bet kad ten tikrai Jėzus pasakė, aš netikėčiau. Minties Derintojas derino žmogaus turimas žinias su įsivaizduojamais žmogaus pašnekovais. Kai kas pavyko...

VaidasVDS: Dėl Jolantos parašymo, įkelsiu pamąstymui dvi citatas iš Knygos Mokytojas atsakė: “Taip, mano sielos broliai, aš norėčiau, kad mes gyventume drauge kaip viena supratinga šeima. Jums yra patikėtas didis darbas, ir aš trokštu jūsų nesuskaidytos tarnystės. Jūs žinote, jog buvo gerai pasakyta: ‘Nė vienas žmogus negali tarnauti dviems šeimininkams.’ Jūs negalite nuoširdžiai garbinti Dievą ir tuo pačiu metu iš visos širdies tarnauti mamonai. Dabar visiškai atsidavę karalystės darbui, atsikratykite nerimo dėl savo gyvenimo; dar mažiau nerimaukite dėl to, ką valgysite arba ką gersite; nejauskite nerimo dėl savo kūno, dėl to, kokius drabužius dėvėsite. Jau jūs sužinojote, kad norinčios dirbti rankos ir nuoširdžios širdys nebus alkanos. Ir dabar, kada jūs rengiatės paskirti visą savo energiją karalystės darbui, būkite tikri, jog Tėvas žinos apie jūsų poreikius. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės, o kada būsite suradę įėjimą į ją, tada visa, ko jums reikia, tikrai bus jums pridėta. Dėl to, nebūkite be reikalo susirūpinę dėl rytojaus. Užtenka pasirūpinti tuo, ko reikia šiai dienai.” Bet ne kiekvienas turi dirbti vien tik dvasinį darbą, o visų žmonių brolystė yra tolimas tikslas. Tad reikia nepamiršti ir šio perspėjimo Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitame. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet savasis aš nėra svarbus. Kada jūs jaučiatės svarbiu, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas, taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui. Savojo aš sureikšminimas, ne darbo sureikšminimas, išsekina nesubrendusius tvarinius; sekina būtent savasis aš, o ne pastangos jį pasiekti. Jūs galite atlikti svarbų darbą, jeigu nesureikšminate savojo aš; jūs galite atlikti keletą dalykų lygiai taip lengvai, kaip ir vieną, jeigu save paliekate nuošalyje.

emipetras: GERB. Vaidai VDS , tu kitoje temoje rašei , kad norėtum padiskutuoti apaštalo Jono Areiškimo tema , apie kurią net Urantijos knygoje yra užsimenama . Tai va , gerbiamasis , parašyk man tą Urantijos knygos puslapį , nes aš šios temos kaip ir nemačiau , o gal jau pamiršau , tačiau ant greičio perversdamas puslapius , neradau . Tai tada galėsime ką nors pamąstyti , tuo klausimu . Iš anksto dėkoju .

VaidasVDS: Matai Emili ta tema yra išmėtyta po Urantijos Knygą. Aš tau nurodysiu puslapius: 378-6; 513-2; 539-5; 599-7; 608-3



ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû