Ôîðóì » KAS YRA DIEVAS? » Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå)
Urantas: Kas yra Dievas?
emipetras: RAŠO RODANAS IŠ ALEKSANDRIJOS ... Bet iš visų metodų, kaip spręsti problemas, didingiausią aš sužinojau iš Jėzaus, jūsų Mokytojo. Aš turiu mintyje tą metodą, kuriuo jis taip nuosekliai naudojasi ir pats, ir kurio jis taip tiksliai išmokė jus, garbinimo meditacijos vienatvėje. Šitame Jėzaus įprotyje taip dažnai išeiti vienam, kad artimai bendrautų su Tėvu danguje, yra tas metodas, kurio dėka yra ne tik sukaupiama stiprybė ir išmintis spręsti paprastus gyvenimo konfliktus, bet taip pat ir pasisemiama energijos aukštesnių moralinės ir dvasinės prigimties problemų sprendimui. Bet net ir teisingi problemų sprendimo būdai nekompensuos įgimtų asmenybės defektų arba neatpirks to, kad nėra alkio ir troškulio tikrajam teisumui.
VaidasVDS: Emili, šioje vietoje matau tam tikrą problemą ir susipainiojimą. Manau daugelis, kurie renkasi dvasinį kelią, pastebi, kad geriausias ryšys su Tėvu yra ramybės būsenoje ir apmąstant vienatvėje. Tik yra viena bėda, jei tu nori veikti aktyviau, tas ryšys, nori tu to ar ne, tikrai trūkinėja. Atsiranda dilema - arba tampi savanaudžiu, bet neva labai dvasingu, arba kažkaip bandai tuos prieštaravimus derinti, pasitelkdamas išmintį ir patyrimus. Kitas svarbus faktorius yra tas, kad Jėzus turėjo Personalizuotą Derintoją, o mes tokių neturime. Nemanau, kad galima iš Tėvo gauti labai tikslią ir visiškai paties žmogaus sąmonės ar pasąmonės neiškraipytą informaciją. Kiek teko analizuoti visokius mistikus (tame tarpe Algimantą), tikrai pastebėjau jų daromas dideles klaidas. Juk tiek daug net fanatiškai vien tik Dievui atsidavusių žmonių iki Urantijos Dokumentų perdavimo taip ir nesugebėjo suformuoti bent pakankamai teisingų dvasinių tiesų. Ir manau negalės, bent jau tol, kol bus gyvas Kaligastija su savo pavaduotoju. Maištas mūsų planetoje de fakto dar nesibaigęs (apie tai temoje, kurią tu uždengei). O štai mistikai šioje vietoje, nors ir visiškai nesąmoningai, prie to prisideda...
Vėjas: -s-t-a-g-n-a-t-o-r-i-a-i- Amžinai nesugebantys atfiltruot-atrūšiuot “as prie ko“
VaidasVDS: Algirdai, nors tu ne stagnatorius, tačiau esi taipogi silpnas Urantijos Knygos žinovas. Kuomet diskutuoji su Algimantu, tai atrodai nekaip. Bet jei žvilgtelėtai į šią Knygos citatą Jėzus niekada neketino kurti ekonominių teorijų; jis gerai žinojo, kad kiekvienas amžius turi surasti savo priemones, kaip spręsti egzistuojančias problemas. Ir jeigu Jėzus būtų žemėje šiandien, gyventų savo gyvenimą materialiame kūne, tai didžioji dauguma gerų vyrų ir moterų juo nepaprastai nusiviltų dėl paprastos priežasties, nes šiandieninių politinių, visuomeninių, ar ekonominių ginčų metu jis nepalaikytų nė vienos pusės. Jis liktų didingai nuošalyje, tuo pačiu metu mokytų jus, kaip tobulinti savo vidinį dvasinį gyvenimą tam, kad daug kompetentingiau imtumėtės energingai spręsti savo grynai žmogiškąsias problemas. tai gana lengvai suprastai, kad tiek KJV, tiek paskutinį Jėzaus mokymą Algimantui diktavo "nežinia kas"...
Vėjas: VSD visuomet atrodo kitaip
VaidasVDS: Labai tinka šiai temai. Algimantas gavo naujus įgaliojimus ir išskirtinę net visoje Kūrinijoje garbę Ir baigdamas man šią projekcijos pademonstravimą, kurioje aš jutau – REALIAI jutau, kad net užimdavo kvapą dėl tokios AŠ ESU GALYBĖS IR BEGALYBĖS, jutau tai savo visa dvasine asmenybe, būdamas KOSMOSE, bet nepriklausydamas kosminei erdvei, tarsi žvelgdamas nuo kažkokios protui nesuvokiamos Aukštybės DIDYBĖS į visą kosmosą, ir iš AUKŠČIAU NEGU YRA PATS KOSMOSAS, AŠ ESU labai galingai, bet taip artimai ir paprastai – tarsi lyg tarp kitko – pasakė – dabar tu MOKYSI IR VEIKSI SAVO BROLIUS IR SESES DVASIOJE NE TIK ROJAUS TREJYBĖS TRIJŲ ASMENŲ VARDU, BET IR MANO – AŠ ESU – VARDU, ir atstovauji tu dabar ir MAN – AŠ ESU – NET KAIP ATSTOVAUJI IR ROJAUS TREJYBEI, ir pradėsi taip pat garbinti su Rojaus Trejybės Trimis Lygiaverčiais Asmenimis ir MANE – AŠ ESU, ir mokysi tą daryti ir kitus norinčius. Ir tai sudaro NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS GILUMINĮ KOKYBINĮ TURINĮ, NES NĖRA NĖ VIENO VISOJE KŪRINIJOJE, NĖRA NĖ VIENOS NET IR ROJUJE – IR TIESIOGIAI IŠ ROJAUS TREJYBĖS KILUSIOS ASMENYBĖS, KURI BŪTŲ NORS KARTĄ GARBINUSI MANE – AŠ ESU – TODĖL TU IR ESI TĄJA IŠTAKA PAGARBINĘS MANE – AŠ ESU – IŠ MEILĖS GALIOS IR LAISVA VALIA, GAUTA IŠ ROJAUS TREJYBĖS. Urantijos Knyga įspėja, kad, perteikiant idėją apie begalinį AŠ ESU, mes susidursime su pavojingais elementais, kadangi šitoji koncepcija yra tokia tolima žmogiškajam patirtiniam supratimui, jog sukelia rimtus prasmių iškraipymus ir neteisingą vertybių sampratą. Tiksliau, kad nebūčiau Algirdo apkaltintas prasmių iškraipymu, pateikiu visą citatą Absoliučiai pirminę begalybės priežastį visatų filosofai priskiria Visuotiniam Tėvui, kuris veikia kaip begalinis, amžinasis, ir absoliutus AŠ ESU. Mirtingajam intelektui perteikiant šitą idėją apie begalinį AŠ ESU, atsiranda daug pavojingų elementų, kadangi šitoji koncepcija yra tokia tolima žmogiškajam patirtiniam supratimui, jog sukelia rimtus prasmių iškraipymus ir neteisingą vertybių sampratą. Ir vis tik, šio AŠ ESU filosofinė samprata iš tiesų ribinėms būtybėms suteikia tam tikrą pagrindą mėginant iš dalies suvokti absoliučias ištakas ir begalinius likimus. Bet visuose mūsų mėginimuose nušviesti tikrovės genezę ir atsiradimą, tebūnie aišku, jog šita koncepcija AŠ ESU yra, visomis asmenybės prasmėmis ir vertybėmis, sinonimiška Pirmajam Dievybės Asmeniui, visų asmenybių Visuotiniam Tėvui. Bet šio AŠ ESU šitas postulatas nėra taip aiškiai identifikuojamas visuotinės tikrovės nesudievintose sferose. Šis AŠ ESU yra Begalinysis; šis AŠ ESU taip pat yra begalybė. Sekos, laiko požiūriu, visa tikrovė atsiranda iš šio begalinio AŠ ESU, kurio atskiras egzistavimas praeities begalinėje amžinybėje turi būti ribinio tvarinio pirmaeilis filosofinis postulatas. Šio AŠ ESU koncepcija pažymi beribę begalybę, nediferencijuotą tikrovę viso to, kas kada nors galėtų būti per visą begalinę amžinybę. Kaip egzistenciali koncepcija, šis AŠ ESU nėra nei sudievintas, nei nesudievintas, nei aktualus, nei potencialus, nei asmenis, nei neasmenis, nei statinis, nei dinaminis. Begaliniajam negalima pritaikyti jokio apibūdinimo, išskyrus tai, jog būtų konstatuota, kad šis AŠ ESU yra. Šio AŠ ESU filosofinis postulatas yra vienintelė visatos sąvoka, kurią suvokti kažkuria prasme yra sunkiau negu Beribio Absoliuto sąvoką. Ribiniam protui tiesiog turi būti pradžia, ir nors niekada nebuvo tikrovės realios pradžios, bet vis tiek yra tam tikri priežastiniai ryšiai, kurių dėka tikrovė pasireiškia begalybei. Apie ikitikrovę, pirminę, amžinybės situaciją, galima mąstyti maždaug taip: Kažkuriuo be galo tolimu, hipotetiniu, praeities amžinybės momentu, šį AŠ ESU buvo galima suvokti tiek kaip substanciją, tiek kaip ne substanciją, tiek kaip priežastį, tiek kaip pasekmę, tiek kaip valios išreiškimą, tiek kaip reakciją. Šituo hipotetiniu amžinybės momentu nėra jokio diferencijavimosi per visą begalybę. Begalybę užpildo Begalinysis; Begalinysis apglėbia begalybę. Tai yra hipotetinis statinis amžinybės momentas; aktualai vis dar tebėra savo potencialų viduje, o potencialai dar nepasirodė šio AŠ ESU begalybėje. Bet net ir šitoje tariamoje situacijoje mes turime daryti prielaidą dėl galimybės, jog egzistuoja asmenė valia. Visada atsiminkite, jog tai, kaip Visuotinį Tėvą suvokia žmogus, yra asmeninis patyrimas. Dievą, kaip savo dvasinį Tėvą, galima suvokti jums ir visiems kitiems mirtingiesiems; bet jūsų patirtinė garbinimo samprata apie Visuotinį Tėvą visada bus mažesnė už jūsų filosofinį Pirmojo Šaltinio ir Centro, šio AŠ ESU, begalybės postulatą. O aš vis galvoju, ar žemiškieji "narcizai" gali būti nors kiek ribojami savo beprotybėje. Bet, kaip ir viskas, tai priklauso tik nuo jų pačių susivokimo... Neduok, Dieve, niekam įsimylėti save iki beprotybės.
katė: EKLEKTIKA Žurnalisto įdirbis + karininkiškų svajonių imitavimas + knygos tekstai. EKLEKTIKA Nr. 2 Tamsi naktis, tamsus miškas, švytintis šviesulys , -plius: priesaika tolimąjame rojuje, -plius: garbinimo apreiškimas. Gyvenime yra alchogolikų, kurie girdydami kitus, patys nenusigeria. Dėl apaštalo nesibaiminkim. Jis kaip žuvis vandenyje: sąmonė ir pasąmonė paplaukus, proto kontrolė nuplaukus, spektaklis vis labiau psichodelinis. Bet pasekėjų tarpe kitamet stebėsime nutinkant dar keistesnius dalykus. Jau dabar visos visatos neprilygsta Vilniaus apaštalui. Jau šiandien visi protingi milžiniškos kūrinijos gyventojai skuba į Kauną, kur 2013 gruodžio 29-ąją paskelbtas naujas garbinimo subjektas.
emipetras: Na , čia aišku jau viršūnių viršūnė tą gruodžio 29 d. Niekaip negaliu atsistebėti tokio dvasinių įžvalgų forsuoto garbinimo . Nuo Dievo Tėvo , kaip pagrindinės kūrinijos ASMENYBĖS garbinimo , nušoliuota net iki virštrejybės , viršabsoliutų , viršbegaliniojo dieviškųjų funkcijų garbinimo , kurios šiandiena nei šildo , nei šaldo šituos ribinius mirtinguosius . Šitie ribiniai , šiandiena dar negali suvokti , kas tai yra Tiesos Dvasia , ir kokią funkciją atlieka kartu su Tėvo Dvasia . Tai vietoj to , kad normaliai gyventų šitoje dievybių dualioje meilėje , egoistinis protas vis jautė nepasitenkinimą , kad tokia būsena yra kaip ir visų žmonių . Tada gimsta puikybė . Ne , taip neturi būti , reikia kažkuo tai šokiruoti , reikia mums išsiskirti iš visos planetos ribinių - mirtingųjų tarpo savo dvasiniu ekscentrizmu , kokio dar niekas nesugalvojo . Taip gimė pagundos vis labaiu tolti nuo Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasios ir nuo Dievo Tėvo Asmeninės Dvasios - suradus Rojaus Trejybę . Tačiau , po kiek laiko , štai naujas garbinimas , kosminės dieviškos postuluotės apibrėžimo - Aš Esu , jau kaip asmenybę , kuri iškeliama virš visų dieviškųjų Asmenybių apraiškų . Iškaliama virš Absoliutų , virš Begaliniojo , virš Rojaus Trejybės ir suasmeninama . Nežnau , man atrodo , kad taip kuriama sintetinė religija .
katė: “Aš esu“ -būdvardis, įvardis, priežastinis veiksmažodis –lingvistiniai apibrėžimai, kurie reiškia daikto, asmens būvį, veiksmo galimybę. Iš tiesų, tai tolinimasis nuo Centrinės Dievybės (trejybės), nuvertinimas Pirmojo Šaltinio ir Centro. Iš tiesų nebelieka vietos Derintojui, Tiesos Dvasiai, Šventąjai Dvasiai. Netgi tai rodo Septynių Pagalbinių Proto Dvasių regresą.
katė: Tai rezultatas, kada nuošalyje paliekama sąmonės ir pasąmonės tematika. Tuomet ir protas pakimba nesvarume –tampa cirkininku, klaunu, linksminančiu tokius pat pritemusios sąmonės individus
emipetras: Na va , čia jau tu miela KATYTE , išmąstei visai normaliai . Geriau pakeisk savo NIKĄ . Tokiam INTELEKTUI , kažkaip nesiderina vadintis ,,katė'' . Ar tu manai , kad katė labai jau išmintinga . Nieko išmintingo joje nėra , tik labai geri instinktai ir tiek . Geriau tu man pasakyk kas reguliuoja ŽEMĖS ekliptiką . Tik nerašyk , kad tai gamtos dėsnis ,kuris pats sukioja planetą . Parašyk ką nors originalaus .
emipetras: Ar bent kas dirbate Ukrainos klausimu ? Ar galite ranką pridėję prie savo širdies pasakyti - ir mano malda skrido ten , kad atsirastų taika ? Ar jūs dirbate pasaulio labui ar tik mėgstate diskutuoti ?
Adleris: dirbame, emipetrai, dirbame
emipetras: ŠAUNUOLIAI . AČIŪ .
katė: Malda mūsų sferoje tėra viena iš psichologinių terapijų; niekuo nepranašesnė už kitas: kaip poveikio priemonė, ir aplinkai pati savaime neveiksni. Nežiūrint didžiuliu laipsniu saviapgaulės besimeldžiantis demonstruoja ilgesį, šiuo metu nepasiekiamoms reikmėms, tačiau pasitikėdamas pačiu patikimiausiu kurjeriu –dvasiniu passauliu, dvasine tikrove. Ir kaip kvailai toks besimeldžiantis beatrodytų, tačiau jis stove šalia Dieviškosios Tėvo Dvasios,ne šalia psichologo, terapijos metodisto, ar artimiausio draugo. Malda neturėdama tiesioginio poveikio aplinkai, jį turi besimeldžiančiam; ir kada dievoti žmonės kreipiasi į psichologus, ekstrasensus, šamanus-burtininkus; parodo koks iliuzinis tikėjimas,kokia saviapgaulės religija praktikuojama. Taiga malda besimeldžiančiąjam tik terapija tarp kitų terapijų. Tačiau mentaliniam, astraliniam lygmenyse –kurie yra fizinės tikrovės jautriausi, subtiliausi sluoksniai- visos terapijos, visos maldos, visos tikslingai akumuliuojamos būsenos turi žaibišką įtaka ir netgi išliekamąjį efektą, tai atliekant raštingai. Kaip nebūtų gaila; šiuo klausimu rimčiausiai pasisako ezoterika, Budizmas, Krišnaizmas. Pastaruoju metu ir mokslas; pradėjęs gilintis į ”nano” pasaulį.
Vėjas: Tikslo siekimas pro užpakalines duris, dvasine prasme –tai spekuliacija –tai greitas receptas –saviapgaulės patiekalas, tarsi žaliais dažais padengtas smėlis; įsivaizduojant kad tai žolė.
VaidasVDS: Malda visiškai priklauso nuo žmogaus nuoširdumo ir sugebėjimo suvokti Dievą Kada žmogus išgirsta Dievo dvasią, kalbančią žmogiškoje širdyje, tada nuo tokio patyrimo yra neatskiriama tai, jog Dievas tuo pačiu metu išgirsta ir to žmogaus maldą. Garantija, jog bet kuri malda bus išgirsta, yra jos nuoširdumas; dvasinė išmintis ir bet kokio prašymo suderinamumas su visata nulemia atsakymo laiką, būdą, ir laipsnį. Ne kiekvieno malda pasiekia Dievą Toji malda, kuri nesiderina su žinomais ir nustatytais Dievo įstatymais, Rojaus Trejybei kelia pasibjaurėjimą. Kelios pastabos dėl maldų už kitus ir maldos asmeniškumą Kada meldžiatės už sergančiuosius ir kenčiančiuosius, tada nesitikėkite, kad jūsų prašymai pakeis kupiną meilės ir protingą tarnavimą šitų nesveikųjų reikmėms. Melskitės dėl savo šeimų, draugų, ir bičiulių gerovės, bet ypatingai melskitės už tuos, kurie jus keikia, ir pateikite kupinus meilės prašymus dėl tų, kurie jus persekioja. "Tačiau, kada reikia melstis, aš tikrai nepasakysiu. Daugelis ima melstis tiktai tada, kada ištinka nelaimė. Tokia praktika yra neapgalvota ir klaidinanti. Aišku, jūs gerai elgiatės, kad meldžiatės, kai turite sunkumų, bet jūs taip pat tikrai turėtumėte neužmiršti pasikalbėti kaip sūnus su savuoju Tėvu net ir tada, kada jūsų sieloje viskas klojasi gerai. Tebūna jūsų tikrieji prašymai visada paslaptyje. Neleiskite žmonėms klausytis savo asmeninių maldų. Padėkos maldos yra tinkamos garbinančiųjų grupėms, bet sielos malda yra asmeninis reikalas. Yra tiktai viena vienintelė maldos forma, kuri tinka visiems Dievo vaikams, ir ji yra tokia: Nepaisant šito, tebūnie tavoji valia." Iš tiesų Ukrainoje aš manau žmonės meldžiasi dėl kelių dalykų. Vieni meldžiasi už Europą, kiti už Rusiją, treti už savo gerą gyvenimą, ir tik labai nedaugelis už tai, kad ten įsiviešpatautų gėris ir dvasinės (dieviškos) vertybės. Tad nenustebkite, jei Ukrainoje kažkas bus ne taip,viskam pasibaigus. Pamoka ten yra tokia, kad blogis, kuomet išsigimsta, jis visuomet pralaimi, nežiūrint kokios stiprios jo pozicijos jam pačiam atrodė ir kiek jis dar blogybių savo tikslams buvo sumąstęs. Bet labai dažnai būna taip, kad vieną blogį pakeičia kitas, palaipsniui išstumdamas dvasines vertybes ir jas keisdamas materialistinėmis. Taip gali nutikti ir Ukrainai, kaip beje nutiko ir šiandieninėje Lietuvoje...
emipetras: Kada jūs surasite , kad dangiškoji ŠVIESA yra jumyse , tada suprasite , kad jūs visada esate savo išminties centre ir jeigu su savąja išmintimi , kuo labiau nugrimsite į savo tikrąjį AŠ , jūs savyje atrasite tikrąjį , gyvajį DIEVĄ . Ir suradę iš džiaugsmo jam sakysite : Dieve aš numaniau ęsanti Tave , visą savo gyvenimą ir vadinau Tave įvairiais vardais . Aš vadinau Tave ir tėvu , ir mama , ir vaikeliu Aš vadinau Tave mylimąja Aš vadinau Tave ir Saule , ir gėlele, Aš vadinau Tave savąja širdimi , Tačiau niekada iki to momento , aš nepavadinau Tavęs MANO TĖVE .
Jolanta: Beje AŠ ESU yra naudijamas Visuotinio Tėvo, kaip pirminės priežasties ir galutinės pasekmės kaip dar vienas apibūdinimas. Tai naudojama Urantijos Knygos 2 dalies pasutiniuose skyriuose. :) Taip kad nieko naujo po šia saule :)
emipetras: Labai gerai parašei JOLANTA , kas yra AŠ ESU . Visai teisingai - milijonu procentų teisingai parašei . AŠ ESU - Visuotino Tėvo , kaip pirminės priežasties ir galutinės priežasties , kaip dar vienas apibūdinimas . Taip , visai teisingai , Visuotinas Tėvas , kažkada Mozei pasakė , AŠ ESU TAS KAS ESU . O dabar paskaityk ką Algimantas rašo ; ,,... UŽ dabar besiformuojančių naujų visatų daug didesnės apimties keturiose išorinės erdvės zonose, kas UŽ tų zonų – TOLIAU. Aš negaliu jums atskleisti – ten Esu Aš – AŠ ESU – suprantamesniu jūsų ribiniam protui palyginimu, kadangi jūs negalite suvokti, neturėdami kokio nors atskaitos taško. Jeigu jūs būtumėte tokioje vietoje, kur nematytumėte nė vieno atskaitos taško, jūs pajaustumėte, kaip jums sunku orientuotis, net jeigu būtumėte ir miške, esančiame vienodų medžių, jums būtų sunku surasti apniukusią dieną pasaulio keturias kryptis, pagal kurias jūs galėtumėte nors kiek orientuotis į kurią pusę eiti, o jeigu jūs būtumėte toje vietoje, kur nėra jokio medžio, jūs negalėtumėte suprasti į kurią pusę pasukti, jeigu apsiniaukęs dangus, nėra saulės padėties, pagal kurią galėtumėte orientuotis, o aplinkui nėra jokio taško, į kurį galėtų atsiremti jūsų žvilgsnis – po kurio laiko jūs pradėtumėte jausti viduje nerimą. O dabar įsivaizduokite, kad jūs esate kosminėje erdvėje – iškelti virš šito pasaulio – nematote nė vienos žvaigždės, nematote jokio kito spindinčio kūno, matote juodumą, jeigu atsidurtumėte jūs tokioje aplinkoje, jūsų dabartinės penkios juslės apribotų visą patyrimą, jūs galėtumėte tiktai tyrinėti patį save, nes aplinkui jūs nieko nematytumėte ir nesuvoktumėte, kad yra aplinka. Štai kodėl Urantijos Knygos apreiškimas nepateikia nieko, kas gi yra už tų keturių išorinės erdvės zonų, kuriose šiandien vyksta milžiniški energijos uraganai – ten ir yra ta aplinka, kurioje nėra jokio spindinčio kosminio kūno, nėra žvaigždės-saulės. Išoriniais keturiais žiedais dabar yra apribota kūrinija, gyvybės išorinės erdvės keturiose zonose šiuo metu be Rojaus Jėgos Organizatorių nėra kitos, kuri galėtų dalyvauti šitame nuostabiame energijos uraganų įsukime, kad iš jų atsirastų sūkuriniai ūkai, o iš ūkų atsirastų milžiniškos saulės. Tai štai, už šitų išorinių keturių žiedų yra tamsuma, nėra spindinčių jums taip akiai patrauklių vaiskią naktį žvaigždžių-saulių, ten Esu Aš – AŠ ESU, ir JOKIŲ ribų AŠ neturiu. ...'' Taigi , tokios tokelės . Kodėl viskas išaiškinta ne taip kaip Urantijos knygoje ?? ?
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû