Ôîðóì » KAS YRA DIEVAS? » Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå)
Urantas: Kas yra Dievas?
Jolanta: Ačiū....norisi čia tik pasikrauti geros energijos veikimui realybėje :)
emipetras: Apibendrinant visus POKALĖDINIUS pasisakymus , manau mums visiems yra tikslinga mokytis , mokytis ir dar kartą mokytis , tik iš Aukščiausio , šios Nebadono visatos , MOKYTOJO ir DIEVO KŪRĖJO - JĖZAUS KRISTAUS . Prie visų nuostabių knygų ir pasaulinių dvasinių mokymų , o ypač ir Urantijos knygos dokumentų šviesių mokymų , neišleiskime iš akiračio Jėzaus Kristaus žemiškojo gyvenimo patyrimo ir mokymo. Tegu mūsų visoms žinioms ir dvasinėms šviesoms ekranu tampa - JĖZAUS KRISTAUS žemiškasis gyvenimas . (2092.2) 196:2.4 Bet didžiausia klaida buvo ta, jog tuo metu, kada žmogiškasis Jėzus buvo suvokiamas kaip turintis religiją, tai dieviškasis Jėzus (Kristus) religija tapo beveik per vieną naktį. Pauliaus krikščionybė pasirūpino, kad būtų garbinamas dieviškasis Kristus, bet ji beveik visiškai iš savo akiračio išleido kovojantį ir drąsų žmogiškąjį Jėzų iš Galilėjos, kuris, savo asmeninio religinio įtikėjimo drąsos ir jo viduje gyvenančio Derintojo didvyriškumo dėka, pakilo iš žemų žmogiškųjų lygių, kad taptų vienove su dieviškumu, šitokiu būdu tapdamas naujuoju ir gyvuoju keliu, kuriuo visi mirtingieji šitaip gali pakilti iš žmogiškumo į dieviškumą. Mirtingieji visuose dvasingumo etapuose ir visuose pasauliuose Jėzaus asmeniniame gyvenime gali surasti tai, kas juos sustiprins ir įkvėps, kada jie žengs į priekį iš žemiausių dvasinių lygių į aukščiausias dieviškąsias vertybes, nuo viso asmeninio religinio patyrimo pradžios iki pabaigos. Šaltinis: http://viduje.puikiai.lt/?ae=1948#ixzz2GN2IpiT1 Šioje citatoje labai prasmingai kalbama apie kiekvieno žmogaus galimybę siekti aukščiausio savo dvasinio lygio , tik per lygiuojamąjį savo gyvenimo patyrimą su žemiškuoju KRISTAUS gyvenimu ir jo vidinę religiją , per kurią jis tobulino savo dvasinį ryšį su savo TĖVU , su dieviškuoju minčių Derintoju .
emipetras: TAUSOKIME LAIKĄ Yra baisūs žodžiai: „Užmušti laiką“. Teisingi žodžiai, bet baisūs. Todėl, kad laikas – tai mūsų gyvenimas. Ir jeigu mes „užmušame“, tuščiai eikvojame laiką, mes „užmušame“ savo pačių gyvenimą. Pasitikrinkite tai , ar tai tiesa pasistenkite, kad niekas nepraeitų veltui, tuščiai, nenaudingai, nemokšiškai. Ir galiausiai: kai apaštalas mums sako – tausokite laiką , nes „dienos yra ribotos “ tai mus moko skirti, kais gyvenime reikšmingiausia , svarbiausia , o kas ne taip svarbu. Svarbiausia – tai, kas daro mus žmonėmis. Svarbiausia – tai, ką pasiimsime su savimi anapus, tie bruožai, kurie liks, kai mes sukriošime, susensime, sunyksime – mirtingi kūnu, bet amžini siela. Svarbiausia – tai, ką kiekvienas iš mūsų kaip brangenybę sukaups šiame gyvenime. Visa kita tik tarnauja tam. Mes maitinamės, rengiamės, dirbame, kad palaikytume savo gyvastį, o tai reikalinga tam, kad stiprėtų mūsų dvasia, nes jeigu tokio tikslo neturime, kuo gi mes skiriamės nuo bet kurio žvėries ar medžio, kuris taip pat minta, auga ir dauginasi? Tad tausokime laiką – ir savo sielai, ir savo gyvenimui – ir vertinkime jį kaip didžią Dievo dovaną. Aš pažįstu kelis žmones, kurie mirtinai sirgo ir Viešpats suteikė jiems laiko . Kaip jie brangino jį, kaip dėkojo Dievui, kad jiems duota metai, dveji, nežinia kiek. Štai tada jie ir pajuto, kaip jo reikia – laiko. Tad kam gi mums su jumis laukti kažkokių tai ypatingų dienų , kam laukti mirtinų pavojų ar ligų , verčiau jau šiandiena įsiklausykime į apaštalo žodžius – „tausokite laiką, „nes dienos yra ribotos “. Autorius: Aleksandras Menis ( rusų kunigas , piktadarių nužudytas apie 1990 metus )
Diedas: Jums ka,amzinybes neuztenka,dienas skaiciuojate...))
bezdalius: Laikas visatoje yra plastiškas. Jame galimi pagreitinimai,galimi uždelsimai (sulėtėjimai). Laikas tampa juntamas, kada pradedama siekti kažko. Šiaip jau; kaip nejaučiame savo vidaus organų, bet jie funkcionuoja ir tarnauja mums –panašiai turėtų būti ir su laiku. Jeigu tavo gyvenime daug beprasmybės, tuomet laikas gali būti skaudus. Manau kad tavo pacituotas sparnuotas pasakymas tinka žemo lygio individam
piligrimas: Emili, kur dabar randasi “absolventų traukinukas“
Jolanta: Taip Diedai, amžinybės akivaizdoje žemiškos problemos atrodo gana menkos ir pasaulio pabaiga kaip vaikiškas kaprizas :) Šiandien skaičiau toliau Urantijos knygą ir tenai rašė apie Trejybės apkabintus sūnus ( na truputį jaučiau diiskriminaciją kad nebuvo paminėta moteriška giminė , čia tik šiaip replika, be jokios minties) ir su galvojau kokio norėčiau likimo amžinybėje, radau sau mielą vietelę Žinau kad kvailai skamba, bet kodėl nepasvajoti Tai va, savo tolesniame likime norėčiau būti trap asmenų "Tų be vardo ir kaičiaus" nes kažkasip jie man atrodo artimiausi mano prigimčiai Suvokiu kad čia eilinė moteriškės fantazija, bet ji juk graži, koldėl nepasvajoti apie savo tolesnę tokią ateitį
emipetras: mielas PILIGRIME , jeigu jau žinai kas tie ABSOLVENTAI , tai manau , kad traukinuką galima labai lengvai rasti - tiksliau numanyti jo maršrutą ir stotelę laike ir erdvėje . Galiu palinkėti sėkmingo kontakto . Svajok JOLANTĖLE , svajok , besvajodama gali ir ambasadoriumi tapti , nes reikėtų kokio nors laipsnio , kad taptum ,,be vardo ir skaičiaus "
Jolanta: Mielas Emili, nemanau kad kas nors iš žmonių giminės žino ko iš tikrųjų reikia, kad keliautum tolyn. Tiek žinau, kad tikrai nieko gero nebus jei nebūsi savimi, jei neklausys savo vidinio balso ir bandysi gyventi pagal kieno nors kito sugavotus standartus. kaip ten rašome Urantijos knygoje.....Rojų Urantojoje ir dabar galėtų padaryti, bet tai neugdytų tvirtų ir ryžtingų charakterių.....taip kad Emili, ugdykime save, savo charakterį, tai mes galime padaryti ir tai duos naudos ne tik ateityje, bet ir čia ir dabar gyvenant Žemėje.
esu: žodžio dvasingumas nuvainikavimas išgirde žodį “santechnikas”, mes jau žinome kas tai per savybės, darbai, veiklos laukas. Tas pat gydytojas elektrikas literatas felčeris žurnalistas statybininkas ir kt. Išgirde kad tai dvasininkas vienuolis kunigas pastorius –žinome kuo jis domisi, ką kalba, kur irk kam kalba. Naujos Dieviškosios Tvarkos ryškiausias dvasinionkas (mūsų žiniomis) Algimantas Jokūbėnas mus ragina ragina išdrysti tarti Dievo Vardą, nesikuklinti kalbėti apie Dievą tiesiogei, -taip kaip apie elektriką, žurnalistą ir t.t. Praeinanti Jėzuitinė Dieviškoji Tvarka nusineša su savimi tokius pasakymus, kaip “netark Dievo vardo be reikalo”, lygiai taip šiandieną galime su šypsena žiūrėti į nuostatą “kad vienas dievas nužudė kitą dievą tam, kad kažką kažkam atleistų.
esu: Apaštalais ambasadoriais esame mes kiekvienas, ar tai patys sau, ar šeimos, draugų, giminių rate, dar kiti darbovietėse ar net viešoje erdvėje -kaip šis tinklapis. Jolantos dėmesys ir sipatijos tiems be skaičiaus rodo sąmoningą ryšį ir samoningą artėjimą link būsimųjų planetinių draugų Aš taip pat tyrinėju kai kurių būtybių, kai kuriuos aspektus, ir kai kurias sąsajas labiau nei kitų
Jolanta: Ačiū, tai mane stiprina.....savo kailiu ką tik pajutau, kaip paskatinimas suteikia ryžto ir noro eiti pirmyn. Bet pati nerystu dar apie tai galvoti, juk tiek daug dar turiu padaryti čia žemėje, tik dar nesuvokiu kokiomis priemonėmis ir nežinau ar užteks drasos. Kartais tokia silpna ir bailė jaučiuosi. išlenda tas silpnos moters sindromas.....bet taip būna kartas nuo karto, pabūni tyloje ir vėl suvoki, kad jau nebegali gryžti atgal, paprasčiausiai nebgali, ir vėl mažais žingsnelaiis eini į priekį. Net nupurtė pagalvojus apie save, kiek dar daug gyvuliško pas mane yra, kiek dar daug gyvulinio proto įtakoja manoelgesį. Ir ar bus kitaip.....ai, galū gale esi teisus, kažkur rašydamas esu, net tas minusas yra mums reikalingas, kad išmoktume tas pamokas kurios mums reikalingos.
esu: “... apsunkimas greičiausiai todėl, kad pati save apkroviau ne savo o kitų augimo taisyklėmis ir gavosi vidinė sumaištis.” Tai yra dėsniai, toki pat kai fizikoje, matematikoje ir pn. Šių dėsnių akivaizdoje ir vyksta dvasios ir materijos proporcijų pasiskirstymas. Ir visiškai nebūtina atsisakyti vienos kitos sąskaita. Tai palūžusios psichikos individų pastangos supriešinti dvasią ir materiją. Visatose vyksta žaismingas žaidimas –prasmingas žaidimas. Aukštesnieji pasauliai stebi, kaip dvasingumo dėsniai, nuostatos pajėgos sąveikauja su materija (kitos rūšies energija). Tik paslydę ant proto pradeda aiškinti apie “gyvulinį”. Jokūbėnas pasėjęs daugybę piktžolių (kenkiančių priemaišų). Laimei, proto valdos labia plastiškos, ir pasiduoda išvalymui nuo F1 teršalų. Kreipiuosi į Rimantą (Kaunas), į Vaidą (VSD) Suskaičiuokit kiek kartų UK pasakyta, kad PROTAS TARPININKAS TARP DVASIOS IR MATERIJOS. kad serga vilniškis apaštalas, mes neturėtume užsikrėsti
VaidasVDS: Algirdai, aš ne "dievas", kad skaičiuočiau plaukus ant galvos ar žodžius tekste , o prie ko čia kaunietis?
Jolanta: Esu, o gyvulinis protas man irgi suvokiamas ir jis visai neįžeidžiantis. Bet juk realiai jis yra. Gal pavadinimas labai ausį rėžia, bet esmę pasako. Gal jūs tobulesni už mane, bet gyvulinį protą realiai suvokiu bent pas save. Ir blyn, kaip jis spardosi, kaip jo bent dalelės sunku atsikratyti. O dabar rašau tik fantazavimus savo. Taip Esu, kaip ir rašei, žiūri ten iš aukštai ir stebi kaip gi ta materija su Dvasia saveikauja, tačiau tai mūsų atsakomybės neatima. kaip pirmą kartą skaičiau Urantijos knygą, kai tai suvokiau, man sukėlė pyktį, blyn galvojau, pridarė žaisliukų ir žaidžia, o tu čia kankinkis". Bet dabar suvokiu dar kai ką, kad ir ką jie bebūtų pridarę, ko pasekoje esame mes, mes turime neatimamą pasirinkimo galimybę. Ir va šia galimybe žaidžiame jau mes :)
emipetras: Nereikia pardaug sureikšminti tų psichologinių terminų ir pagal tai manyti , kad štai mes tokie ir tokie esame . Daug svarbiau mąstymo ir tikėjimo kryptis . Daug svarbiau koks žmogaus mąstymas . Ar su Dievo Dvasia ar su pradmatiško proto dvasia , mūsų sąmonė draugauja . Žmogus gyvuliuku gali tapti labai greitai , tam tarnauja visa virtinė pagundų , bet dvasiniu šviesuoliu tampama tik per valingą savęs vedimą link dieviškos Šviesos . Kiekvieną dieną šviesėkime ir tuo būtinai reikia pasidžiaugti , kad štai šiandiena aš su džiaugsmu gyvenu ir Dievo dvasia džiaugiasi mano džiaugsmu . Kuo dažniau praktikuosite tokias ar panašias savo sąmonės būsenas , tuo laimingesni būsite . Ar labai gyvuliniai ar nelabai gyvuliniai mes esame , ne tai svarbiausia . nuo savo šio žemiško kūno niekur nepabėgsi , tik mirtis mus išlaisvins . Bet mes gimėme gyventi ir ne bet kaip , o džiaugsme gyventi . Tai ir ugdykime savo norus būti džiaugsme ir dieviškoje šviesoje , kuri jau yra mumyse . Jos jau nereikia atradinėti . Ji jau yra mumyse . Reikia tik tuo džiaugtis , reikia kiekvieną sąmoningą savo gyvenimo minutę tuo džiaugtis . Štai ir viskas . Tai labai paprasta ir tai labai normalu , nes viskas naturalai įsikomponuoja į mūsų asmenybes . Turime daug dvasinių žinių , kokių per amžių amžius neturėjo mūsų proseneliai . Tai ir gyvenkime džiaugsme , kad gyvename tokiame dėkingame žinių sraute . Savo išminties dėka , kuri pas visus yra kaip DIEVO dovana , pasiimkime kas diena po lapelį tos išminties, iš begalinio srauto , plaukiančio pro mus ir savo mintyse paskaitykime , ką šiandiena mums rašo . Pamatysite , kaip tai įdomu sužinoti , kokią žinutę tu ištraukei iš bendro informacinio srauto . Brangieji , žaiskime gyvenime , su šypsena veide žaiskime gyvenimą , nes pats Dievas , Visatų Tėvas ir Kūrėjas žaidžia kartu su mumis mūsų gyvenimą . Tai kas mes esame , jau seniai buvo suplanuota . Todėl kiekvienas žmogus , norintis eiti su savo likimu koja kojon , turi gyventi tik džiaugsme . Kitaip tariant , reikia kurti džiaugsmą savyje ir į gyvenimą žiūrėti kaip į labai naudingą patyrimą . Jeigu trūksta energijos , masažuokime kojų ilgaamžiškumo tašką , kuris yra per tris cunus žemiau kelio girnelės ir per vieną cunį į šoną nuo blauzdikaulio . Tai žymusis ( czu - san - li ) ilgaamžiškumo taškas , kurį reikia kiekvienam žmogui masažuoti . Pradėti nuo mėnulio jaunaties iki priešpilnio . tada praleisti tris mėnulio ciklus ir ant kito jaunaties , vėl pradėti masažuoti , vėl iki priešpilnio ir taip toliau , ir taip toliau .
emipetras: Savąją valią paskirkime Dievo valai ir tebūnie Dievo valia . ( 1431 . 2 130 dok. ) Šito iki gilios nakties užtrukusio pasikalbėjimo metu jaunasis vyras paprašė Jėzaus, kad šis jam paaiškintų skirtumą tarp Dievo valios ir to žmogiškojo proto pasirinkimo veiksmo, kuris taip pat yra vadinamas valia. Iš esmės Jėzus paaiškino: Dievo valia yra Dievo kelias, partnerystė su Dievo pasirinkimu bet kokios potencialios alternatyvos akivaizdoje. Dėl to, Dievo valios vykdymas yra toks augantis patyrimas, kada yra tampama vis labiau ir labiau panašiu į Dievą, o Dievas yra šaltinis ir likimas viso to, kas yra gera ir gražu ir teisinga. Žmogaus valia yra žmogaus kelias, visuma to, kuo mirtingasis nusprendžia būti ir ką nusprendžia daryti. Valia yra savimoningos būtybės sąmoningas pasirinkimas, kuris veda į sprendimo motyvuotą elgesį, kuris remiasi protingu apmąstymu.
emipetras: INDIJA TAPO DIEVO ESAMUMO STEBUKLU . TA PROGA ĮKELIU ČIA TO STEBUKLO SVETAINĘ . http://usanin.com/blog/obyknovennoe-chudo/ http://usanin.com/blog/v-kakom-napravlenii-luchshe-spat-golovoj/
SALIAMONAS: „Mano protėvių Dieve ir gailestingumo VIEŠPATIE, kuris visa padarei savo žodžiu ir savo išmintimi sukūrei žmogų būti tavo padarytų kūrinių šeimininku, valdyti pasaulį šventumu ir teisumu ir dora širdimi tarti nuosprendį, suteik man išminties, tavo sosto tarnaitės, ir neišmesk manęs iš savo vaikų skaičiaus. Juk aš esu tarnas, sūnus tavo tarnaitės, silpnas žmogus ir trumpaamžis, menkai tenutuokiantis apie teismą ir įstatymus. Juk iš tikrųjų net tobulas žmogus mirtingųjų bus laikomas nieku be tavo išminties.
emipetras: Satjos Sai Babos aukštojo išsilavinimo koncepcija išdėstyta knygoje „Vidya vahini“. Aukštasis išsilavinimas, pasak Sai Babos, turi ne tik suteikti žinių, bet ir padėti atskleisti žmogaus dieviškumą, kilnumą, jau slypinčius jame. Tikslas – suvokti Vienovę, o priemonės – ieškoti Tiesos bei visumos, siekti vienybės ir tyrumo. Jau senokai mokslininkai ir gydytojai ėmė skelbti visuminio smegenų vystymo teoriją. Kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai atsako už skirtingą veiklą: tai intelektas ir intuicija, racionalus ir metaforiškas mąstymas, analitinis ir visumos suvokimas, faktai ir apibendrinanti tiesa. Moksliniai ir technologiniai mūsų civilizacijos aspektai – kairiojo pusrutulio produktai, o mistiniai ir humanistiniai – dešiniojo. Ekspertai priėjo neginčytiną išvadą, kad šiuo metu per švietimą skatinama kairiojo pusrutulio veikla, o dešinysis, kuris yra labai svarbus integruotai asmenybei ugdyti, – ignoruojamas. Dar anksčiau, prieš pagrindžiant mokslinį visuminį požiūrį, Baba išdėstė žmogaus asmenybės ugdymo koncepciją. Jis sako: „Šis materialus, objektyvus pasaulis, regimas mūsų akimis, tenkina mūsų pojūčius, žavi mūsų protus ir suteikia informacijos. Tačiau šiame pasaulyje yra ir nematerialus, subjektyvus pasaulis, taip pat pasiekiamas. Kai jį pažįstame, abu šie pasauliai atsiskleidžia kaip tos pačios nedalomos Sąmonės dalys. Jie abu palaiko vienas kitą ir sudaro visumą. Iš visumos (Parabrahmano) atsiranda individuali siela, visumos dalis. Kai siela nusimeta individualų apvalkalą, amžina visuotinė Sąmonė vėl yra Pilnatvė (Parabrahmanas)“. Pilnatvės, vienovės, tiesos bei visumos ieškoma daug amžių. Baba aiškina, jog šią aukštojo mokslo pakopą buvo pasiekę išminčiai bei šventieji, o jų kova bei pergalė išliko aprašyta literatūroje.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû