Ôîðóì » KAS YRA DIEVAS? » Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Kas yra Dievas? (ïðîäîëæåíèå)
Urantas: Kas yra Dievas?
emipetras: Mielas budiste , o galvoti čia nebėra ko . Jau seniai pasaulyje yra sugalvota ir atrasta kas yra DIEVAS. Įvairios religijos tai interpretuoja , šiek tiek , pagal save , tačiau vieno Dievo , galingo Dievo , meilės Dievo , išmintingo Dievo , samprata toli nusidriekia per visas religijas ir tautas . O štai Urantijos Knyga , apie DIEVĄ , kalba labai konkrečiai . Ir joks žmogaus protelis geriau ir aiškiau nepasakys . VISUOTINIS Tėvas yra visos kūrinijos Dievas, visų daiktų ir būtybių Pirmasis Šaltinis ir Centras. Pirmiausia galvokite apie Dievą kaip apie kūrėją, tada kaip apie kontrolierių, ir galiausiai kaip apie rėmėją. Tiesa apie Visuotinį Tėvą buvo pradėjusi aušti tada, kada pranašas sakė: “Tu, Dieve, esi vienas; nėra nieko kito be tavęs. Tu sutvėrei dangų ir dangų dangų, su visomis jų gausybėmis; tu išsaugai ir valdai juos. Dievo Sūnūs sutvėrė visatas. Kūrėjas apsirengia šviesa kaip drabužiu ir nutiesia dangus tolyn kaip uždangą.” Tiktai samprata apie Visuotinį Tėvą – vieną Dievą vietoje daugelio dievų – įgalino mirtingąjį žmogų suvokti Tėvą kaip dieviškąjį kūrėją ir begalinį kontrolierių. Miriadai planetinių sistemų buvo visos sutvertos tam, kad galiausiai jas apgyvendintų daugelio skirtingų rūšių protingi tvariniai, būtybės, kurios gali pažinti Dievą, priimti dieviškąją meilę, ir atsakydamos mylėti jį. Visatų visata yra Dievo kūrinys ir jo įvairių tvarinių gyvenamoji vieta. “Dievas sutvėrė dangus ir suformavo žemę; jis įkūrė visatą ir sutvėrė šitą pasaulį ne bergždžiai; jis suformavo jį, kad jis būtų apgyvendintas.” ( Urantijos knyga -22psl. )
Buddistas: Siulau sukritikuoti hipoteze: Dievas yra egzistencialus,t.y. save islaikantis ir amzinas.Jo amzinumas rodo ne kruopelytes aktyvaus blogio-tikro,viska naikinancio,nebuvimo.Pasyvus nesiskaito,tas pats, kas nera.Jeigu butu aktyvaus blogio- jis jau butu sunaikines dieva,nes,net iki dabar,jau praejo visa amzinibe t.y. buvo sociai laiko pilnai pasireiksti,o kadangi mes vis dar esame, reiskia dievas, minimum yra geris,absoliuciaja prasme,egzistencialumas tolygu geriui be blogio.Ka manote ?
Budistas: Viena yra tuscios deklaracijos,kurios, galbut tenkina tam tikru zmogeliu protelius ir visai kas kita dedukcija.Reikia visgi skirti apie ka kalba.
emipetras: na , aišku - dedukcija , kaip aš apie tai nepagalvojau . Tai taip originalu ... sorry , sorry
Cezaris Teruelis: gal indukcija padės
Rimantas: Budistas rašo: Viena yra tuscios deklaracijos,kurios, galbut tenkina tam tikru zmogeliu protelius ir visai kas kita dedukcija.Reikia visgi skirti apie ka kalba. emipetras rašo: na , aišku - dedukcija , kaip aš apie tai nepagalvojau . Tai taip originalu ... sorry , sorry Cezaris Teruelis rašo: gal indukcija padės blogiausiu atveju padės abdukcija
VaidasVDS : ne, padės tik indulgencija O kas ją suteiks? Čia jau sunkiau sumąstyti...
Fredas: (4.5) 0:2.11 Žodis DIEVAS, šituose dokumentuose, yra vartojamas tokiomis prasmėmis: (4.6) 0:2.12 1. Dievas Tėvas — Kūrėjas, Kontrolierius, ir Rėmėjas. Visuotinis Tėvas, Dievybės Pirmasis Asmuo. (4.7) 0:2.13 2. Dievas Sūnus — Lygiavertis Kūrėjas, Dvasios Kontrolierius, ir Dvasinis Administratorius. Amžinasis Sūnus, Dievybės Antrasis Asmuo. (4.8) 0:2.14 3. Dievas Dvasia — Bendrai Veikiantysis, Visuotinis Suvienytojas, ir Proto Padovanotojas. Begalinė Dvasia, Trečiasis Dievybės Asmuo. (4.9) 0:2.15 4. Dievas Aukščiausiasis — besirealizuojantis arba besivystantis laiko ir erdvės Dievas. Asmenė Dievybė asociatyviai įgyvendinanti tvarinio-Kūrėjo tapatybės laiko-erdvės patirtinį pasiekimą. Aukščiausioji Būtybė asmeniškai patiria Dievybės vienybės pasiekimą kaip laiko ir erdvės evoliucinių tvarinių besivystantis ir patirtinis Dievas. (4.10) 0:2.16 5. Dievas Septinkartis — Dievybės asmenybė realiai veikianti bet kur laike ir erdvėje. Rojaus Asmenės Dievybės ir jų kūrybiniai pagalbininkai, veikiantys centrinės visatos ribose ir už jos ribų, ir energijos dėka įsiasmeninantys kaip Aukščiausioji Būtybė pirmajame tvarinio lygyje, suvienijant Dievybės apreiškimą laike ir erdvėje. Šitas lygis, didžioji visata, yra Rojaus asmenybių laikinė-erdvinė leidimosi sfera, esanti abipusio poveikio susivienijime su evoliucinių tvarinių kilimu laike-erdvėje. (4.11) 0:2.17 6. Dievas Galutinysis — viršlaikis ir pranoktos erdvės atsirandantis Dievas. Suvienijančios Dievybės pasireiškimo antrasis patirtinis lygis. Dievas Galutinysis pažymi tai, jog yra pasiektas sintezuotų absonitinių-viršasmenių, laiką-erdvę-pranoktų, ir atsiradusių-patirtinių vertybių, suderintų Dievybės tikrovės galutiniuose kuriančiuose lygiuose, įgyvendinimas. (4.12) 0:2.18 7. Dievas Absoliutas — empiriškai besiformuojantis pranoktų viršasmenių vertybių ir dieviškumo reikšmių Dievas, dabar yra egzistencialus kaip Dievybės Absoliutas. Tai yra trečiasis lygis, vienijantis Dievybės išraišką ir išplėtimą. Šitame virškūrybiniame lygyje, Dievybė patiria potencialo, kurį galima įasmeninti, išeikvojimą, susiduria su dieviškumo užbaigimu, ir išsemia sugebėjimą save apreikšti kitokio įasmeninimo vienas po kito einantiems progresiniams lygiams. Dabar Dievybė susiduria, susisieja, ir susitapatina su Beribiu Absoliutu.
NSO: Taip iseina,kad tie, kas postuluoja dieva Teva yra pirmokai o tie,kas Absoliuta jau treciokai,kas reiskia urantija skirta pirmokams,nes akcentuojama asmenybe....
Budistas: Gaunasi,kad budizmas aukstesnio lygio mokymas,nei uk.O kiek cia kalbu buvo,kad tipo nelygis,urantija auksiau uz viska blablabla...Vat ir pasijuok
Aimas: juokis i sveikata, tik neuzmirsk patarles apie besijuokianti:D
Fredas: (1282.1) 117:3.6 Mirtingasis žmogus, būdamas tvarinys, nėra tiksliai toks, kokia yra Aukščiausioji Būtybė, kuri yra dieviška, bet žmogaus evoliucija tikrai tam tikru būdu yra panaši į Aukščiausiojo augimą. Žmogus sąmoningai auga iš materialaus į dvasinį savo paties sprendimų jėgos, galios, ir atkaklumo dėka; jis taip pat auga tada, kada jo Minties Derintojas sukuria naujus būdus tam, kad nusileistų iš dvasinių lygių į morontinius sielos lygius; ir kada kartą siela ima egzistuoti, tada ji pradeda augti savyje ir iš savęs.(1282.2) 117:3.7 Tai yra kažkiek panašu į tą būdą, kuriuo plečiasi Aukščiausioji Būtybė. Jos suverenumas auga Aukščiausiųjų Kūrėjų Asmenybių veiksmuose ir pasiekimuose ir šitų veiksmų ir pasiekimų dėka; tai yra jo, kaip didžiosios visatos valdovo, didybės evoliucija. Jos dieviškoji prigimtis lygiai taip priklauso nuo ankstyvesnės Rojaus Trejybės vienybės. Bet yra dar ir kitas Dievo Aukščiausiojo evoliucijos aspektas. Jis yra ne tiktai išsivystęs iš Kūrėjų ir kilęs iš Trejybės; jis taip pat yra išsivystęs iš savęs ir kilęs iš savęs. Dievas Aukščiausiasis yra pats valinis, kūrybinis dalyvis savo paties dievybės aktualizavime. Žmogiškoji morontinė siela yra lygiai taip pat valinė, kartu kurianti partnerė, pati save paversdama nemirtinga.
emipetras: Skaičiau tokią Liudo Dovydėno knygą , ir man patiko šie prasmingi žodžiai : ,, Neįsimylėk savo Dievo kirviu ištašyto , iš molio nulipdyto ar iš marmuro iškalto . Neįsimylėk savo Dievo , tavo paties padirbto .’’ Kilo daug apmąstymų , ir kai kurias mintis dalinuosi su jumis visais Kosminės gyvybės raidos aukščiausias laiptelis yra protas. Žmogus ir kūnu , ir protu , yra planetine kosminė konstrukcija , tačiau virš šitos materialios konstrukcijos , šviečia dvasinis kūrinys . Jeigu pradiniame planetinės gyvybės evoliucijos etape , dar nėra žmogaus , tai vėliau , iš planetinės gyvybės , staiga išsiskiria pradinis primityvusis žmogus . Jis dar labai primityviai mąstantys , tačiau jau žmogus , jau mąstantis dvikojis gyvūnas ir tai yra pirmykštis žmogus , turintys lemtį savo protu mąstyti ir kurti . Dar prabėgs keli šimtai tūkstančių metų ir žmogus , vis labiau įgaus dvasinių panašumo bruožų į savo KŪRĖJĄ . Protas yra unikalus ir nepakartojamas kiekvienos asmenybės palydovas , ar tai būtų angelas ar žmogus . Mums , ribiniams tvariniams , protas buvo sukurtas ir Visatos Motinos Dvasios padovanotas kaip dvifunkcinė sąmonė - pasąmonė ir sąmonė . Tai leido mūsų protui geriausiai tobulėti , evoliucionuoti ir užaugti , šios Žemės planetos fiziniuose energetiniuose laukuose . Proto talpumą , vaizdumo dėlei galime palyginti su daugiaaukščiu namu , kuriame aktyvioji sąmonė sudarys tik vieną vieno kambario būtą , o visus kitus aukštus ir būtus užims mūsų pasąmonė . Šie kontrastiniai proto masteliai buvo sukurti ne tik geriausiam pasąmoniniam mūsų fizinių kūnų , visu organų funkcijų geriausiam gyvybiniam valdymui ir išlikimui , bet ir dvasinio genetinio kodo , taip pat ir fizinio genetinio kodo geriausiam kaupimui ir išsaugojimui . Tuo tarpu , kai sąmonė būdama mažiausia , tačiau aktyviausia proto funkcija , visas savo galias gali skirti momentiniam pasaulio pažinimui , loginiam mąstymui ir tarpusavio bendravimui . Pasąmonė tai milžiniški proto saugyklų klodai , kurie ne tik kaupia visą reikalingą informaciją , bet ir aktyviai dalyvauja visų organų ir lastelių gyvybingumo veikloje. Mūsų pasąmonės galios iš tiesų yra beribės , šio gyvenamojo laikotarpio atžvilgiu . Pasąmonė puikiai susitvarko su viso fizinio ir sielos-energetinio kūno augimu , priežiūra ir net gydymu . Tačiau mūsų pasąmonė tik tada yra tobulai veiksminga ir tobula , kai pasąmonė yra paveldėjusi tobulą prosenelių liniją , o sąmonė yra aktivuojama švarios pasąmonės . Tokiu būdu mūsų sąmonė gali kryptingai tobulinti save dvasinio pasaulio pažinimui ir visos kosminės kūrinijos pažinimui . Štai kokį prasmingą darbą dirba mūsų pasąmonė , kurios mes gerai net nepažystame ir net nejaučiame , kaip ir Dievo Tėvo dvasios ( minčių Derintojo ) , gyvenančios ir veikiančios į mūsų pasąmonės galias . Intelektualiai išsilavinę žmonės žino žmogaus kūno anatomiją ir moka skirti pasąmonę nuo sąmonės , dėka elementarių medicininių žinių . Dvasinį veikimą į mūsų protą , taip pat reikia norėti nuolatos lavinti ir žinoti per apreiškimų žinias , o taip pat ir per savo proto gilumines žinias . Tik dvasiškai išsilavines žmogus ir vis toliau besilavinantis , pradeda suprasti , pajausti , užgirsti ir įtikėti į Dieviškosios Dvasios veikimą . Tačiau , kad viskas taip įvyktų , mes savo sąmonės valia , sąmoningai , turite savo mintis nukreipti į pasąmonę . MES turite sąmoningai suformuoti užduotį į savo pasąmonę , kad ši atrastų , iškeltų , Dieviškąjį veikimą ir sudėliotų mintis į mūsų sąmonę , kurioje jau valingu savo sąmonės mąstymu , užgirsite ir suprasite Dievą Tėvą gyvenantį žmoguje . Taip pagalba savo pasąmonės , mes atrasime Dievo Dvasios veikimą , kai šį veikimą atsinešime į savo sąmonę . Sąmonėje mes jau konkrečiai užgirsime Dievo Dvasios žodžius ir tuo patikėsime ir įtikėsime dieviškojo minčių Derintojo ( Dievo Dvasios ) esamumu . Gal kai kas ir nesuras ryšio , tarp L. Dovydėno romane , parašytų žodžių ir mano žodžių apie dieviškojo minčių Derintojo veikimą , tačiau atminkime nors tai , kad viskas žmoguje yra suderinta , padovanota ir į žmogaus proto gelmes sudėta , kaip Dievybių asmenybių veikimas , o visa kas yra išorėje sukurta , išmūryta , ištašyta ar išauginta , tai žmogaus veikla .
Algirdas: pasamone, samone, protas aktyviosios samones aktyviausioji forma –protas; vieno kambario (samones) geriausiasis turinys –protas (tai kambaryje esantis oras); protas gali bûti “cik” ir gali bûti “s” (oras gali bûti skaidrus, vaiskus, pilnas gero aromato, gali bûti ir priplekes, smirdus, uzsistovejes). Dar apie toki sunkiai uzciuopiama reiskini –intuicija. Tai labai praktiskas gebejimas; apjungiantis pasamones, samones ir proto funkcija. EMILI FANTASTIKA Cia tai mastantis protas –aciu
Algirdas: “ protas buvo sukurtas ir Visatos Motinos Dvasios padovanotas kaip dvifunkcinė sąmonė - pasąmonė ir sąmonė“ Emili, šią tavo eilutę aiškinčiau taip; nuo Salos iki kilmės-evoliucijos, laiko-erdvės planetos yra daug padovanojimų-apdovanojimų. Sukuriamos dvasinės, morontinės ir kt. būtybės turinčios padovanotą prigimtį (baigtine-fiksuota prasme), ir apdovanotos funkciniais galėjimais-sugebėjimais, kurie toliau vystomi-tobulinami. mums niekas nepadovanota mes niekuo neapdovanoti sukuriama aplinka –per milijonus, milijardus metų suformuojama planeta, į jos vandenis teškiama plazma, manipuliuojama fiziniais, cheminiais, energetiniais aspektais –apatinės Salos jėgomis-energijomis. Taip pat paskleidžiama dvasinė energetika –Pagalbinių Proto Dvasių veikimas Žinoma galima sakyti, kad gyvybė vystoma, galima –kad pati vystosi. (galima sakyti sriubą išvirė šeimininkė, galima –sriuba pati išvirė, šeimininkė tik manipuliavo sąlygom, medžiagom) taigi Emili, viskas duota-padovanota, tik mes patys neduoti ir neapdovanoti. Mes atsirandame evoliucijos šuolių pasekmėje, ir apsidovanojame save įgyjamomis savybėmis. Tai tarsi materialaus vystymosi viršūnė –gamtos pavergėjas-žmogus, ir dvasinės esaties pat giliausioji duobė, iš kurios pakėlus akis matoma kosminė begalybė. Ir reiškiniai tiek duobėje, tiek kosmose laiks nuo laiko kelia nežinią, baimę, šiurpą –pirmines priežastis skatinusias IEŠKOTI SVAJOTI Tai buvo pasakojimas apie pirminius, dar laikinus kosminius individus, turinčius labai materialią sudėtį su savybėmis –žinai Emili, gal ir padovanotomis Pagalbinių-
Algirdas: Pradžioj buvo sąmoningumas, ir kas iš sąmoningumo pasireiškimų tapo išliekančiąja substancija –pasąmonė –bagažas. Bagažas mums neduotas, tai mūsų pačių vertybės ir šiukšlės, tai mūsų pačių protingumas-logiškumas ir nesąmonės-kvailystės. Pastovios sąmonės atsiradimas ir jos keliavimas į pasąmonę pažymi tą pasiekimą, kada jau gali pradėti reikštis-funkcionuoti protas. Jūs tikriausiai sutiksite mieli skaitytojai; jog praradę sąmonę niekaip savęs negalite vadinti protaujančiais. Taigi, kai plazma pradėjo savo gyvenimą sūriuose vandenyse, taip protas reiškiasi sąmoningumo terpėje. Tiek protas, tiek sąmonė turi savarankišką galią įžvelgti. Jūsų įžvalgos gali skverbtis tiek aktyvėjant sąmoningumui, tiek aktyvuojant protą. Sunku tai vadinti padovanojimais. Kuriame patys save iš duotybių; tiek iš materialių, tiek iš dieviškų. Esame tarpinė grandis tarp sukuriamų ir absonitinių. Toks metodas prirašytas planetai; jo dėka kosmosas pildosi labai unikalios prigimties-kilmės būtybėmis, prasidėjusiomis kaip žemės dulkės ir proto dėka pripažinusios dvasinęs realybes, valios dėka apsisprendusios domėtis dvasinėmis realybėmis –susitapatinti su jomis; ir žingsnelis po žingsnelio, laiptelis po laiptelio, planeta po planetos, visata po visatos mano sieloj liejasi giesmės mano protas džiaugias būtim aš esu žemės grumstelis Ir užgimstantis Dieve Esu
Fredas: Morontinis protas veikia skirtingai reaguodamas į 570 morontinės gyvybės formų, atskleisdamas didėjantį asociatyvų sugebėjimą jungtis su kosminiu protu aukštesniuose pasiekimo lygiuose. Tai yra mirtingųjų tvarinių evoliucinis kelias, bet Visatos Sūnus ir Visatos Dvasia taip pat -> padovanoja ir nemorontinės kategorijos protą vietinių kūrinių nemorontiniams vaikams.
Algirdas: Labai tampriai sujungei užsislėpusius ir akivaizdžius veikimus. Taip tampriai, kad pajutau veržiantį tavo išdėstytų ryšių poveikį. Tad noriu, tarsi papildydamas, tarsi prieštaraudamas, pabrėžti “čia ir dabar“ svarbą. Vistik nebūkite pasyvūs-stagnuojantys. Pačius lemtingiausius šio persipinančio mechanizmo svertus naudokite dabar –kaip viešpataujančius visų pasąmonių, sąmonių, ir Dieviškųjų Buvimų atžvilgiu. Dar kartą kartoju –šios planetos (žmogiškosios populiacijos) egzistavimo ir vystymosi prirašytas metodas –kad patys kurtumėme save ir savo aplinką –tiek evoliuciniu (materialiu-buitiniu), tiek progresiniu (dvasiniu-apreikštuoju) aspektu. ... tobulumą turi pasiekti tais metodais, kurie yra nustatyti tų konkrečių pasaulių ir visatų vystymuisi. Ir Sūnų Kūrėjų atitinkamų vietinių visatų organizavimo, vystymo, mokymo, ir įtvirtinimo planams yra būdinga beveik begalinė įvairovė 0360_5_3 Fredai, ačiu už reagavimą citatomis
Fredas: Algirdai, visados prašom...(dėl laiko stokos kol kas citatomis,..kol kas)
Algirdas: Kada būsi Lietuvoje? algirdasmm@gmail.com Fredai, skubėti nereikia. Man jau plaukai žyla; tad vyniojuosi greitėjančiai. Knygos apimtis didelė, gyvenimo dar didesnė –taip kad sugerk viską kaip kempinė, nesavalaikiai-pirmalaikiai žingsniai sukuria daug pašalinių efektų –o tai visai nereikalinga. Sėkmės Tau. mokinys-mokytojas
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû