Ôîđóě » KAS YRA DIEVAS? » Kosmosas - mūsų tolimieji namai » Îňâĺňčňü
Kosmosas - mūsų tolimieji namai
emipetras: Gal turite noro , mieli forumo vartotojai prisiliesti prie dvasinių mokslo šaltinių . Gal norite pažvelgti į tas erdves , kurios nematomos , šaltos ir begaliniai tolimos . Dievas yra žmoguje , taip tai tikrovė , tačiau gyvybė žmoguje tokia trapi ir tik laiko mirksnio verta , žvelgiant kosminiu mastu , Kūrėjo mastu . Per šitą kosminį mirksnį , žmogiškasis Aš turi užaugti , subręsti ir duoti vaisių . Ar jūs jaučiate , koks trumpas laikas , starto pasiruošimui . Iš tikrųjų tai mes turėtume nemiegoti nei naktį , nei dieną . Mūsų mintys turėtų gyventi sąmoningame vienyje su Dievu , nuolatos , kas dieną ir kas valandą . Kokia Kūrėjo kūrinija , kokia kosminė panorama ir visa tai , kad protingosios materijos žvilgsnis , nors retkarčiais praslystų per žvaigždžių spiečius ir vos matomas tolimąsias galaktikas , kad nors retkarčiais žmogaus žvilgsnis nutįstų link Visatos centro , link Dievo Tėvo Namų . “Nuostabios alchemijos dėka, ultravioletinių saulės spindulių kurstomos, jungėsi savitos molekulės ir įsipūtė nauja ugnis – gyvybė – labiau sudėtingesnė ir labiau nėščia ateitimi negu bet kokios nors žvaigždės spindesys”. Tačiau nereikia pamiršti, kad gyvybė turėjo skintis sau sunkų kelią, kad pagaliau išnirtų iš medžiagos. “Pavyzdžiui, tuščia erdvė yra tokia šalta, kad bet koks gyvas tvarinys, nors ir paprasčiausias, žūtų nuo šalčio, nes temperatūra yra nukritusi iki –273 laipsnių. Kitas kraštutinumas: žvaigždžių temperatūra yra tokia didelė, kad jos negalėtų pakelti jokia gyva būtybė. Pagaliau kosmosas skendi nuolatinėje radiacijoje, jį amžinai bombarduoja kosminiai spinduliai, visur naikindami bet kokį gyvybės pasireiškimą”. Nežiūrint to, gyvybė vis vien pasirodė, sklido tartum potvynio banga. Jos nesustabdomumas ir neįtikėtinumas, nuolatinė medžiagos pažanga tvarkingesnių būsenų link “davė” ir patį žmogų. “Gyva ląstelė yra sudaryta iš dvidešimties amino rūgščių, sudarančių kompaktišką grandinę. Amino rūgščių funkcionavimas priklauso nuo maždaug 2000 specifinių enzimų”. Kad viskas vyktų nustatyta tvarka tikimybė beveik lygi nuliui. Vėl mokslo galios pasiekia nerealumo svaigulį. Gyvybės pradžia iš tikrųjų tolygi stebuklui. Visą tai ką šiandien turime atsitiktinumo arba būtinybės rezultate – įvardintume kaip materiją. “Kas yra materija? Materija yra toji mūsų ir kitų pusė, kurią patiriame kaip savitą, apčiuopiamą ir kūnišką. Patiriame ir save ir aplinkos pasaulį, dėl to, kad ir mes patys, ir aplinkos pasaulis pasirodo mums kaip tikrovė su savitu ir nepriklausomu buvimu. Kadangi esame materija, galime susitikti su kitais, turime galimybę bendrauti su kitais ir mylėti kitus, būti dėl kitų. Materija paaiškina mūsų kitoniškumą nuo kitų. Be to, ji yra būtina sąlyga tapsmui savimi ir būtina sąlyga gyvenimo paslapties pažinimui”. Kaip matome visa Visata krypsta sąmoningumo link. “Taigi materijos kilmė yra dvasia, materija linksta dvasios link”. “<...“medžiaga be sąmonės tėra tiktai Visatos griuvėsiai”, be mūsų, be sąmonės, kuri būtų jos liudininkė, Visata negalėtų egzistuoti: mes esame Visata, jos gyvybė, jos sąmonė, jos inteligencija. Ir tai yra būtina žmonijos egzistencijos sąlyga”. Šitokia sąmoningumo paskata: gyvybė, sąmonė ir inteligencija priartino prie Visatos pradžios galo šiandienos žmogų. Šiuolaikinė fizika pasiekė medžiaginio pasaulio pakraštį. Nuo elementarios dalelės: protono ir neutrono prie sudėtingesnės “būties” – fotono, kvarko, toliau tarpininkaujantys esiniai, vadinami “bosonais”, santykiai tarp medžiagos dalelių, kuriuos fizika vadina “fermionais”, kurie formuoja “materijos laukus” ir taip kol pagaliau mokslas pasiekė savo galios pakraščius, tyliai įvardindamas “Dievo gurgučių” raiškos plotmę. Atominė fizika, kibernetika, informatika ir kiti savais metodais “apčiuopia” ir skverbiasi į metafizines erdves kuriose jau sutinka Tą, Kurio taip nenori pastebėti gamtamoksliniai materialistai. “Kvantinė mechanika tiesiog patvirtina tai, kuo aš visą laiką buvau įsitikinęs: dvasia viešpatauja iškilusi virš materijos”. “Ta dieviškoji tikrovė negali būti gamtos mokslų atpažinta. Dieviškojo būvimo kūrybingas veiksmas niekada neužima kūrinio vietos, bet bendradarbiauja su kiekvieno sukurto buvimo prigimtimi. Evoliucijos kaitą įgalina dinamiškas visapusiško Dievo buvimo Artumas. Evoliucijos kaita vyksta dėka artumo Kūrėjo, kuris nesiliauja skatinęs kūriniją iš vidaus į staigmenų pilną ir iš esmės naują ateitį”.
Îňâĺňîâ - 7
Vaidas: emipetras rašo: Gyva ląstelė yra sudaryta iš dvidešimties amino rūgščių, sudarančių kompaktišką grandinę. Amino rūgščių funkcionavimas priklauso nuo maždaug 2000 specifinių enzimų”. Kad viskas vyktų nustatyta tvarka tikimybė beveik lygi nuliui. Noriu pasidalinti, kad kaip pateikiama kitoje literatūroje, daug kur buvo galima sutikti apie tai kad pvz "jeigu žmogus labai norėtų skraidyti, jis išsiaugintų sparnus. tai įmanoma". galbūt tai užtruktų kad ir daug metų tik, nežinau. Tokių parašymų daug, tačiau man teko sutikti informacijos apie tai, kaip vystėsi visa gyvybė mūsų planetoje - kad būtent įvairių dvasių, ar kad ir eterinių,astralinių būtybių kokios buvo transliuojamos įvairios programos, pagal tai tai įgaudavo ir materialią formą mūsų planetoje. Kitaip sakant, yra tie kurie siunčia savo sąmoningumo virpesius, savo idėjas, o žemėje jos įgauna formą, jos realizuojasi. Todėl labai reikėtų atkreipti dėmesį, kokia yra mūsų minčių būsena, ir kur link kreipiame mes savo paties, aplink esančių augalų, gyvūnų evoliuciją. (galima atkreipti dėmesį, kad nepanaudojau žodžio gyvulys, gyvuliškas, gyvuliška) “Kvantinė mechanika tiesiog patvirtina tai, kuo aš visą laiką buvau įsitikinęs: dvasia viešpatauja iškilusi virš materijos”. kaip ir tai kas aukštesnių virpesių viešpatauja tam kas žemesnių virpesių.
emipetras: [22]▼ ,, Šitas nuostabus ir visuotinis nurodymas stengtis pasiekti dieviškumo tobulumą yra tobulumo Dievo visos kovojančios tvarinių kūrinijos pirmoji pareiga, ir turėtų būti aukščiausiasis troškimas. Šita dieviškojo tobulumo pasiekimo galimybė yra žmogaus visos amžinosios dvasinės pažangos galutinis ir užtikrintas likimas. Urantijos mirtingieji vargu ar gali tikėtis būti tobuli begaline prasme, bet žmogiškosioms būtybėms, pradedančioms savo kelionę, kaip tą jos daro šitoje planetoje, yra visiškai įmanoma pasiekti dangiškąjį ir dieviškąjį tikslą, kurį begalinis Dievas numatė mirtingajam žmogui; ir kada jos iš tikrųjų pasieks šitą likimą, tada jos bus, kas susiję su saviraiška ir proto pasiekimu, tiesiog tokios pat pripildytos dieviškojo tobulumo savojoje sferoje, koks pats Dievas yra savojoje begalybės ir amžinybės sferoje. Toks tobulumas gali nebūti visuotinis materialia prasme, beribis intelektualiu suvokimu, arba galutinis dvasiniu patyrimu, bet jis yra galutinis ir užbaigtas valios dieviškumo, asmenybės motyvavimo tobulumo, ir sąmoningo Dievo suvokimo visais ribiniais aspektais. Tai yra tikroji prasmė to dieviškojo įsakymo “Būk toks tobulas, net koks tobulas esu aš,” kuris visą laiką ragina mirtingąjį žmogų į priekį ir kviečia jį į vidų toje ilgoje ir kerinčioje kovoje dėl dvasinių vertybių ir tikrųjų visatos prasmių vis aukštesnių ir aukštesnių lygių pasiekimo. Šitas drąsus visatų Dievo ieškojimas yra visų laiko ir erdvės pasaulių gyventojų aukščiausias jaudinantis patyrimas.‘‘ ( Urantijos knyga -0022 -01-02-03 - pateikta Dieviškojo Patarėjo ) KOMENTARAS Ką mes čia galime įžvelgti šiame mokyme ? Manau , kad pagrindinė šio mokymo mintis yra tai , kad dieviškas tobulumas yra visų valinių tvarinių siekiamybė . Tuo pačiu ir mes žmonės taip pat , jau nuo šio gyvenimo ir net jau šiame gyvenime , pradedame save sąmoningai nuteikti , savo protą ir visas mintis nors dalinai , nors milijardinės procento dalies dalele , Dievo Tėvo pažinimui , tuo stimuliuodami savo sielos dvasinį krūvį , dvasinį bagažą , vis naujesnėmis ir naujesnėmis dvasinėmis įžvalgomis , kuriose užtikrintai ir stabiliai vystosi mūsų potencialiai nemirtingoji siela . Kol mūsų siela dar mūsų fiziniame kūne , tol negalime teigti , kad aš jau turiu nemirtingą sielą . Tikrai taip teigti dar negaliu . Tačiau aš galiu teigti , kad aš turiu potencialų savo sielos augimą ir likimą amžinybėje , per dievišką malonę , per dieviškos Dvasios apsilankymą manyje , kaip dieviškasis minčių Derintojas . Eidami dieviško tobulumo siekiamybės keliu , mes tikrai niekada neprilygsime pačiam Dievui Tėvui , tačiau mes priartėsime visa savo asmenybės dvasia taip arti , kad daug geriau , gal būt milijardus kartų geriau , negu šiandiena , mes geriau suprasime Dievo Kūriniją , jos tikslus ir tolesnes perspektyvas . Tokie būtų mano pastebėjimai šiuo mokymu .
emipetras: Gal norite pasidomėti kas tai yra VISATA ? Gal norite pamąstyti kas tai artimasis kosmosas ir kas tai tolimasis kosmosas ? Tai štai brangieji , VISATA mokslo pasaulyje yra visas regimasis aplinkinis kosmosas , kurį sudaro milijardai visatų ( pagal urantišką terminologiją ) , arba pagal mokslinę astronominę terminologiją , milijardai galaktiktikų . Ir mūsų taip vadinamas Paukščių Takas , mokslo pasaulyje yra pažystamas kaip Galaktika ,o ne VISATA . Tačiau ne pavadinime esmė . Tai nieko nekeičia , tik šiek tiek gali supainioti žmones , kurie nelabai domisi astronomija . Šis mūsų Paukščių Takas įeina į taip vadinamą Vietinę Galaktikų grupę , kurią sudaro dar 35 galaktikėlės , su Supergalaktika Andromedos ūku . Paukščių Tako galaktika , tai yra milžiniška spiralinė Galaktika , apie kurią sukasi dar keliolika mažesnių galaktikėlių su milijardais žvaigždžių . Tai būtų Šaulio sferoidinė galaktikėlė, Didysis Magelano debesis , Mažasis Magelano devesis , Didžiojo Šuns netaisyklingos galaktėlės sferoidas , Mažųjų Grižulio ratų sferoidas , Slibino sferoidinė galaktikėlė . Kilio sferoidinė galaktikėlė , Sekstanto , Skulptoriausis , Krosnies . Liūto I , Liūto II ir Didžių Grižulio ratų sferoidinės galaktikėlės , Taigi kaip matome , šalia mūsų Paukščių Tako galaktikos , dar sukasi visas tuzinas mažesnių galaktikų su daugybę milijardų žvaigždių ir tokiu pat skaičiumi apie jas besisukančių planetinių darinių . Dabar dar toliau pažvelgus . sukasi kita super Galaktika , tai vadinamas Andromedos ūkas , kuris turi keletą satelitinių mažesnių galaktikų ; tai sferoidinės galaktikėlės M32 ; M 110 ; NGC 147 ; NGC 185 ; Andromedos I ; II ; III ; IV ; V galaktikėlės , Pegaso , Kasiopejos ir Andromedos VIII ; IX ; X sferoidinės galaktikėlės . Kas įdomiausia , šių abiejų super Galaktikų gravitacinis Centras yra tarp šių Galaktikų , tai yra tarp Paukščių Tako ir Andromedos ūko . Tai yra tikra ir mokslininkų yra apskaičiuota , nes šios Galaktikos sudaro taip vadinama Vietinę Galaktikų grupę , kuri sudaryta iš 35 galaktikų , jos yra artimiausios ir per teleskopus gerai matomos ir patogios astronominiams stebėjimams ir skaičiuotei . Pagal Urantijos knygą , mūsų Paukščių Tako supervisata ( reikėtų skaityti supergalaktika ) sukasi apie HAVONĄ ir ROJŲ , o taipogi tai reiškia sukasi apie HAVONOS VISATA . Sukasi kartu su mūsų Supergalaktika dar šešios Supergalaktikos , kurių viena , taip išeina , yra Andromedos galaktika , nes ji kartu su Paukščių Tako Supergalaktika sukasi abi apie menamą gravitacinį Centrą , kuris yra tarp šių supergalaktikų . Tai jeigu dabar mąstysime logiškai , tai išeitų , kad šis menamas gravitacinis centras abiejų Supergalaktikų ir yra DVASINĖ HAVONA , su ROJUMI , o tai reiškia , kad mes jau net astronomiškai galime pažvelgti į Dievo Tėvo Buveinę ROJŲ . Tai mano būtų tokie pamąstymai , pasižvalgius po rudenišką dangų pasitelkus astronominį vadovėlį . Tačiau jeigu bandysime tai suderinti su Urantijos knygos apreiškimais , nelabai kas derinsis . Tačiau vis tik aš manau , jeigu jau Paukščių Tako Supergalaktika sukasi apie HAVONĄ ( pagal Urantijos knygą ) , tai tas menamas gravitacinis Centras , abiejų šių Supergalaktikų - Paukščių Tako ir Andromedos ūko Supergalaktikos ir yra DVASINE NEMATOMOJĮ HAVONA su ROJUMI viduryje , kuris taip pat yra nematomas , nei per jokius teleskopinius ar kitokius mechaninius ar elektroninius prietaisus . Vienu žodžiu labai įdomus dalykas , kad mes esame sąlyginai visai ,,netoli‘‘ visos KŪRINIJOS CENTRO - ROJAUS , o aplink mus , tai yra ,, už mūsų nugarų ‘‘ sukasi ir egzistuoja dar milijonų milijonai galaktikų , tokių Galaktikų darinių , kaip šitas 35 Galaktikų ir galaktikėlių kompleksas . Tai kaip jūs gerbiamieji manote , ar tikrai HAVONA yra tarp Paukščių Tako ir Andromedos ūko ?
Tadas: Tiesą pasakius, tai man vienas ir tas pats, kur mes esam - toli ar arti. Vis vien nueisim ten, kur ir turim nueiti
Algirdas aaa: 2013 vasario 14 Nibiru praskries tarp Žemės ir Saulės. Planetos magnetiniai laukas-poliai pasislinks. Artėjanti planeta stebima iš Antarktidos, Kurioje 1983 buvo pastebėta pirmą kartą. Gruodžio 21d, matysis ir šiauriniam pusrutulyje. 2014 liepos 1d. bus matoma kaip raudonai šviečianti antroji saulė. Emili Religija turi unikalią savybę kalbėti apie sudėtingus-koplikuotus reiškinius labai paprasta kalba. Kalba nevarginančia klausytojų protus, priimtina širdies klausai. ...dieviškojo buvimo kūrybingas veiksmas niekada neužima kūrinuo vietos, bet bendradarbiauja su kiekvieno sukurto buvimo prigimtimi. Evoliucijos kaitą įgalina dinamiškas visapusiško Dievo buvimo Artumas. Evoliucijos kaita vyksta dėka artumo Kūrėjo, kuris nesiliauja skatinęs kūriniją iš vidaus į staigmenų pilną ir iš esmės naują ateitį.. Emili, ką čia paistai ...Kol mūsų siela dar mūsų fiziniame kūne, tol negalime teigti, kad aš jau turiu nemirtingą sielą... Teoriškai ji nemirtinga, nes, kad tokia pasiliktų reikia dar vienos smulkmenos –Dievo buvimo pripažinimo. Šitam neesant siela tampa Derintojo vidiniu turiniu. Kas dėl artumo; Havonos, Edentijos, SAtanijos tai nereikia pamiršti, kad mums yra nematomi aukštesnių virpesių tiek materialūs kūnai, tuo labiau dvasiniai. Prieš metus ar daugiau F1 vyke ginčai dėl Jerusemo atstumo buvo naivūs vaikiški paistalai.
emipetras: Algirdai , buvo kalbama , kad angelas pagal savo didžiausia skridimo galimybę , tai yra apie 400.000 km/sek , negali pasiekti Jerusemo nei per mėnesį nei per du , tuo labiau per tris dienas , po žmogaus kūno fizinės mirties , kad trečią dieną , jo siela būtų pažadinta Jerusemo prisikėlimų salėse . Buvo kalbama , kad knygoje yra klaida . Kieno tai klaida , neaišku ? Algimantas aišku suokė savo kalbą , kuri net neprilygsta , kaip dvasiniam mokytojui , išaiškinti sklandžiai ir logiškai . Vyko vien tik principų karas . Buvo ten nemažai gudručių , tačiau visi grybavo , nes nesiorentavo nei šviesos greičiuose , nei super šviesos greičiuose . Jeigu domiesi astronomija , tai turėtum žinoti , kad aplink mūsų Saulės sistemą tuščias kosmosas ir tik už keturių šviesmečių randasi kita tokia panaši žvaigždė , kaip mūsų Saulė . Ir taip toliau ir taip toliau iki begalybės , kol išsirikiuoja milijardai milijardų žvaigždžių ir žvaigždinių sistemų ir jas lydinčių šiokių tokių planetinių darinių , vienos tobulesnės kitos visai primityvios . Tegu JERUSEMAS būna ir morontinis ir dvasinis darinys ir visai nematomas . Problema ne ta , ar tu ji matai , ar mokslininkai jį mato . Problema tame , kad mes 606 Satanijos sistemos planeta esame šios sistemos pakraštyje , o taip , kaip šią sistemą sudaro keletas milijonų žvaigždių-saulių , o iki tik artimiausisos žvaigždės , mus skiria apie keturis šviesmečius , tai tikėtina , kad JERUSEMAS tikrai yra šios sistemos viduryje , ir iki jo , mažiausiai keliasdešimt tūkstančių fizinių žvaigždžių- saulių . Tačiau tada angelui , sielos nešėjui , jau reikėti praskristi pro nevieną tūkstantį žvaigždžių-saulių , kol atsirastų Satanijos sistemos , bent jau arčiau vidurio . Nes pagal visus knygos aprašymus , Satanijos centras turi būti bent jau arčiau šios sistemos vidurio . Kad jis yra čia pat , šalia mūsų , šios sistemos pakraštyje , visai nelogiška , o be to taip ir knygoje nerašoma . Taigi angelui , sielos nešėjui , reikia skristi labai į tolimą kosmosą , nors šis tolimas kosmosas yra tik Vietinės , Nebadono Visatos pakraštys . Tai kas talkina angelui serafimui nunešti žmogaus sielą iš ŽEMĖS , Saulės sistemos , į Jerusemo prisikėlimo sales , per dieną , arba per kelias valandas , nes reikia dar pagal sielą ir morontinis kūnas paruošti , kad prisikėlimas įvyktų trečią dieną mūsų sistemos laiku ? Tai va , kas gi talkina tam angeliukui mirksniais įveikti šiuos milžiniškus atstumus ? Štai mielas Algirdai , koks buvo keliamas klausimas , į kurį niekas nedavė protingo atsakymo . Tačiau aš tada pasakiau , kad sužinosiu . Sužinojau maždaug už poros savaičių ir šiandiena aš žinau , kaip angelui serafimui pavyksta padidinti savo kreiserinį 400.000 km/sek. greitį , tūkstančius kartų greičiau ir siela, iš Žemės planetos , Jerusemą pasieka , tik per kelias valandas . Tai va Algirdai , man , tam naiviam kūdikiui , buvo labai išsamiai ir logiškai paaiškinta , kaip angelas serafimas tūstančius kartų padidina savo asmeninį kreiserinį greitį . Kas tas kreiserinis greitis manau žino daugelis , tai jūrinis terminas , rodantis kokiu normaliu greičiu gali plaukti laivas nepertemdamas savo variklių darbo . Tai tokios tokelės , vyksta aplink mus ir tolimąjame kosmose , kūdikiai visu tuo domisi ir gauna atsakymus .
Algirdas aaa: Kada siela tampa angelo bagažu jokių problemų įprastiniam angelo stoviui-galimybėms nesukelia. Tai tiesiog įrašas (energo-informaciniam lauke, ar kažkas panašaus). Kaip sakoma “ką žinosi ant pečių nenešiosi“
ďîëíŕ˙ âĺđńč˙ ńňđŕíčöű