Ôîðóì » KAS YRA DIEVAS? » Kas yra Dievas? » Îòâåòèòü
Kas yra Dievas?
Urantas: Kas yra Dievas?
Gailestingoji sesuo: /Iš visų vardų, kuriais Dievas Tėvas yra žinomas per visatas, tie, kurie įvardija jį kaip Pirmąjį Šaltinį ir Visatos Centrą, yra sutinkami dažniausia. Pirmasis Tėvas yra žinomas įvairiais vardais skirtingose visatose ir tos pačios visatos skirtinguose sektoriuose. Tie vardai, kuriuos tvarinys priskiria Kūrėjui, labai priklauso nuo to tvarinio sampratos apie Kūrėją. Pirmasis Šaltinis ir Visatos Centras niekada neapreiškė savęs vardu, tiktai prigimtimi. Jeigu mes tikime, jog esame šito Kūrėjo vaikai, tai tiesiog natūralu, jog galų gale mes turėtume jį vadinti Tėvu. Bet tai yra tas vardas, kurį mes pasirenkame patys, ir jis kyla iš mūsų asmeninio ryšio su Pirmuoju Šaltiniu ir Centru suvokimo./
Gabija: „Kada jūs kartą tikrai imate sąmoningai suvokti Dievą, po to, kada jūs iš tiesų atrandate didingą Kūrėją ir pradedate suvokti to dieviškojo kontrolieriaus gyvenantį viduje buvimą, tada, sutinkamai su savo apsišvietimu ir sutinkamai su tuo būdu ir metodu, kuriuo šie dieviškieji Sūnūs apreiškia Dievą, jūs Visuotiniam Tėvui surasite tokį vardą, kuris tinkamai išreikš jūsų sampratą apie Pirmąjį Didįjį Šaltinį ir Centrą. Ir tokiu būdu, skirtinguose pasauliuose ir įvairiose visatose, Kūrėjas tampa žinomas daugeliu vardų, dvasiniame ryšyje visi reiškia tą patį, bet žodžiais ir simboliais, kiekvienas vardas atitinka tą laipsnį ir gylį, kokiu jis yra įsiviešpatavęs bet kokios konkrečios sferos jo tvarinių širdyse. Netoli visatų visatos centro, Visuotinis Tėvas paprastai yra žinomas tokiais vardais, kurie gali būti laikomi reiškiančiais Pirmąjį Šaltinį. Einant tolyn į erdvės visatas, šie terminai, vartojami, kad būtų įvardintas Visuotinis Tėvas, dažniau reiškia Visuotinį Centrą. Dar toliau į žvaigždėtos kūrinijos išorę, jis yra žinomas, kaip ir jūsų vietinės visatos būstinės pasaulyje, kaip Pirmasis Kuriantysis Šaltinis ir Dieviškasis Centras. Viename netolimame žvaigždyne Dievas yra vadinamas Visatų Tėvu. Kitame, Begaliniu Rėmėju, o į rytus, Dieviškuoju Kontrolieriumi. Jis taip pat yra vadinamas Šviesų Tėvu, Gyvybės Dovana, ir Visagaliu.“
Simas: Dievas yra visko Kūrėjas. Įsitikinęs, jam visai nesvarbu, kokiu vardu yra vadinamas mūsų laiko ribinių tvarinių. Visi vardai yra jojo. Absurdas yra ano apaštalo reikalavimas pereiti prie Rojaus Trejybės termino, prie tų ilgiausių sūnaus, motinos, dukros pavadinimų. Tarsi nuo to pasikeistų Dievo esmė, kreipimosi į jį stiprumas. Išsidirbinėjimai apaštalo ir tiek. Nesistebiu, kad jo forumo laukia fiasko.
Simas: "Dievas yra pirminė tikrovė dvasios pasaulyje; Dievas yra tiesos šaltinis proto sferose; Dievas apgaubia viską per visas materialias valdas. Visoms sutvertoms protingoms būtybėms Dievas yra asmenybė, o visatų visatai jis yra amžinosios tikrovės Pirmasis Šaltinis ir Centras. Dievas nėra panašus nei į žmogų, nei į mašiną. Pirmasis Tėvas yra visuotinė dvasia, amžinoji tiesa, begalinė tikrovė, ir tėviška asmenybė."
Brolisxx: “’Aš esu toks Dievas, kuris yra šalia, o taip pat ir toli nuo čia,' sako Viešpats. 'Argi aš neužpildau dangaus ir žemės?’” Visuotinis Tėvas visą laiką yra savo toli nusidriekiančios visatos visose dalyse ir visose širdyse. Jis yra “pilnatvė to, kuris užpildo viską ir viskuo,” ir “kuris padaro viską ir visur,” ir dar daugiau, samprata apie jo asmenybę yra tokia, kad "dangus (visata) ir dangų dangus (visatų visata) jo sutalpinti negali." Tiesiogine prasme tai yra tiesa, jog Dievas yra viskas ir visur. Bet net ir tai nėra visas Dievas. Begalinysis galiausiai gali būti apreikštas tiktai begalybėje; niekada negalima iki galo suprasti priežasties, analizuojant pasekmes; gyvasis Dievas yra neišmatuojamai didesnis negu kūrinijos, kuri ėmė egzistuoti kaip nevaržomos laisvos valios kūrybinių veiksmų pasekmė, bendra suma. Dievas yra atskleidžiamas per kosmosą, bet kosmosas niekada negali sutal-pinti arba aprėpti Dievo begalybės visumos. Tėvo buvimas be pertrūkio patruliuoja pagrindinėje visatoje. “ Jis pasklinda iš dangaus galo, o jo grandinė nusidriekia iki pat dangaus pakraščių; ir nieko nėra paslėpta nuo jo šviesos." ( Urantijos knyga - 0044 - 004 pateikė Dieviškasis Patarėjas )
Brolisxx: "Aš tikrai kasdien dėkosiu Dievui už jo neapsakomas dovanas; aš tikrai jį šlovinsiu už nuostabius jo darbus žmonių vaikams. Man jis yra Visagalis, Kūrėjas, Energija, ir Gailestingumas, bet geriausiai iš visų, jis yra mano dvasinis Tėvas, ir kaip jo žemiškasis vaikas, kada nors ir aš išvyksiu, kad pamatyčiau jį. Ir mano mokytojas man sakė, kad, ieškodamas jo, aš tapsiu toks, kaip jis. Įtikėjimo į Dievą dėka aš įgavau ramybę su juo. Šita naujoji mūsų religija yra tokia kupina džiaugsmo, ir ji pagimdo amžiną laimę. Aš esu tikras, kad būsiu ištikimas net ir iki mirties, ir kad tikrai gausiu amžinojo gyvenimo karūną. "Aš mokausi, kad įrodyčiau viską ir kad laikyčiausi to, kas yra gera. Ko norėčiau, kad žmonės darytų man, tą aš darysiu savo bičiuliams. Šito naujojo įtikėjimo dėka aš žinau, jog žmogus gali tapti Dievo sūnumi, bet kartais mane baugina, kada pamąstau, kad visi žmonės yra mano broliai, bet tai turėtų būti tiesa. Aš nematau, kaip aš galiu džiaugtis Dievo tėvyste, tuo metu, kada aš atsisakau priimti žmogaus brolystę. Kad ir kas besišauktų Viešpaties vardo, tas tikrai bus išgelbėtas. Jeigu tai yra tiesa, tuomet visi žmonės turi būti mano broliai. "Nuo šiol savo gerus poelgius aš tikrai darysiu paslapčiomis; aš taip pat labiausiai melsiuosi tada, kada būsiu vienas. Aš tikrai neteisiu, kad nebūčiau neteisingas savo bičiuliams. Aš ketinu mokytis pamilti savo priešus; šitos praktikos aš neįsisavinau iki galo, kad būčiau panašus į Dievą. Nors aš ir matau Dievą šitose kitose religijose, bet "mūsų religijoje" matau jį gražesnį, mylintį, gailestingą, asmeninį, ir teigiamą. Bet svarbiausia yra tai, kad šita didi ir šlovinga Būtybė yra mano dvasinis Tėvas; aš esu jo vaikas. Ir vien tiktai mano paties nuoširdaus troškimo dėka būti toks, kaip jis, aš galiausiai turiu surasti jį ir amžinai tarnauti jam. Pagaliau aš turiu religiją su tokiu Dievu, nuostabiu Dievu, ir jis yra amžinojo išgelbėjimo Dievas. ( Urantijos knyga , Jėzaus Kristaus mokinys-verslininkas Ganidas- 1454psl. )
Fredas: Kas izvalgiai ieshko Vienintelio KUREJO - Dievo, tas JI suras. Dabar reikia JI ieshkoti, JI myleti, JAM dekoti tam, kad igautum to ieshkojimo veiksmo pagreiti,nes jeigu ir neteksi savo laikino 'busto'- kuno, tavo deka igautas pagreitis nesh tavo siela link geresnes ir tobulesnes padangtes kurioje Dievo pasaulis bus tikresnis,saugesnis ir visapusishkai tobulas, kadangi savo pastangu deka, pats to nusipelnes gausi.
veidrodis: "...kadangi savo pastangu deka, pats to nusipelnes gausi" Ar tai užsidirbama/užsitarnaujama/nusipelnoma? Nenusipelnę - Nusipelnę? Nusipelnę - Labiau Nusipelnę? Vėl laipčiukai. Ar teisingai supratau - jau Urantijoje darome karjerą? Reikia man pagalbos. Kadangi moralė yra paprotinės kilmės, jų (daugybės moralių) neįmanoma pritaikyti visai planetai. Jei remsimės vienu kuriuo tai šaltiniu (pvz. UK) - ar neiškelsime savo religijos aukščiau kitų?
VaidasVDS : Urantijos Knyga iš tiesų apreiškė Jėzaus religiją, arba Dievo Tėvystės ir visų žmonių brolystės religiją. Teisingiau sakant patikslino tas detales, kurios buvo prarastos ar iškraipytos, aprašant Jėzaus gyvenimą iki jos esančiuose šaltiniuose. Tačiau šalia to apreiškė ir žymiai platesnį požiūrį į Dievą-Tėvą, į Rojaus Trejybę, į labai įvairų ir gausų dvasinį pasaulį, nurodė gaires kaip eiti dvasiniu keliu. Tačiau kartu tai yra ir labai sudėtinga Knyga. Ją visapusiškai suprasti labai retai kam pavyksta. O tai visai nėra nuostabu, nes tobulų ir visapusiškai išmintingų žmonių nėra. Todėl Ji nedogmatizuoja Joje apreikštos religijos, tačiau nurodo dvasinio tobulėjimo kelius, kurie yra beveik begaliniai. Paskutiniu metu aš Urantijos Knygą tyrinėju pagal jos mokslines gaires, nors esu humanitaras. Kiek anksčiau aš galvojau, kad gal ir nevertėjo į UK įdėti mokslines teorijas, tuo labiau kad apreiškėjai neturėjo teisės apreikšti neužtarnautų žinių. Tačiau dabar ateina suvokimas, kad jau ir dabar būtent pagal pasirinktas mokslines teorijas galima daryti išvadas, kad apreiškėjai sugebėjo pasirinkti teisingas mokslines teorijas, kurios jau įsitvirtina arba įsitvirtins ateityje, taip pat sugebėjo atmesti tas mokslines teorijas, kurios apreiškimo metu nors ir buvo patrauklios, bet vėliau nepasitvirtino. Apreiškėjai, prieš nutraukdami visų rūšių kontaktus su apreiškimą priėmusiais žmonėmis, davė tokias nuorodas, kad 50 metų po UK atspausdinimo UK patirs tam tikrą nuosmukį, o per 50-75 metus turėtų pasiekti tokį lygį, kuris užtikrins UK sėkmę, jei bus teisingai su ja elgiamasi. Taigi, kas yra tas teisingas elgesys? Atsakymus manau galima rasti Urantijos Knygoje. Tačiau kiekvienai asmenybei tas atsakymas gali pasirodyti vis kitoks. Galiu pasidalinti savo šiuo metu apčiuopiamu atsakymu - dvasiniai atradimai, dvasiniai patyrimai, visapusiška analizė savęs, bendraujančių, ir pačios Urantijos Knygos, kuo mažiau mistikos, kuo daugiau proto ir išminties, bei balansas tarp proto ir dvasios. Visa tai harmoningai susieti - labai sudėtingas uždavinys, bet tobulumo siekimo kryptį mums nurodė pats Jėzus...
veidrodis: Ačiū Vaidai VDS. Kaip supratau - moralė lieka kiekvieno asmens reikalas? Genai, tėvai (jei pasiseka), ir Jėzaus gyvenimo Evangelija (geriau praplėsta/patikslinta UK)? Dar - atitinkamoj visuomenėj gyvendamas žmogus turi laikytis tos šalies įstatymų ir religijos dogmų Negimiau saloje, kur su didžiausiu apetitu galima sukimšti baltąjį (dvi nuodėmės iškart – žudymas ir apsirijimas). Negimiau šalyje, kur vardan Dievo ir pažadėto rojaus, pilnutėlio moterų ir gėrimų (moterys manęs intymiau netraukia ...alk. gėrimai taip pat) galima ramiai viešoj vietoj susisprogdinti. Gimiau Europoje, kur pagal įstatymus turiu teisę neliudyti prieš šeimos narį, padariusį sunkų nusikaltimą (neduokDie papulti į tokią situaciją) Pagal tave – Jėzaus Evangelija (UK) ir gairės pagal kiekvieno savą supratimą? Taigi, Jolanta visiškai teisi, vadovaudamasi Evangelija (nebūtinai išplėsta - juk ne katalikybės apeigomis). Man pvz. irgi nesvarbu, kokiais greičiais laksto daugybinis būrys kosminių dieviškųjų būtybių. Netgi šlovinimas man nepriimtinas. Atleiskit, bet kažkas tokio archajiško. Kaip supratai – kol kas neįtinka ir tai, ir valstybiniai įstatymai. Turiu savą moralės kodeksą išjaustą, apčiupinėtą pirštais ir širdimi, išragautą išglostytą/išžaibuotą akimis, išmylėtą, išrėktą, išverktą - patirtinį. Dievas nesukūrė plaučiuose kamino – tai ir nerūkau Nėra trečio inksto alk. filtruoti – negeriu Auskarų nesegiu – būtų Dievas iškart skylutes suprojektavęs ausyse. Akys – žvelgiu Ausys – klausau Ir t.t. bla/bla/bla. Dar emocijos – jas visutėles vartoju taipogi, įskaitant ir pyktį (pagal savas gaires) Naktinius drugelius išgaudau nuo šviečiančios lempos, bet neesu tikra, kad jų nenusviedžiu paukščiui sulesti. Dar gėlės - nebelaikau jų lavonėlių vandenyje. Bet tai iš serijos – nedarau. Yra kita pusė – nuodėmė kai turi daryti (pvz. praeini pro skęstantį, alkaną, nesurenki paežerėj šiukšlių ir t.t.) Čia jau be vidinės meilės – nė iš vietos..... Įsitikinus – pvz. jei gerčiau ir rūkyčiau – Dievas mylėtų/nemylėtų mane taip pat vienodai. priklausomybės ne nuodėmė - tai tik asmeninis sveikatos klausimas – palikčiau daktarams rutulioti šią temą. Mano nuomone nuodėmė – kai darai žalą kitam. Vengiu pagal galimybes. O dabar klausimas Fredui – turiu šansų į rojų? Kaip ten su tuo „nusipelnęs“? Sversim, matuosim, ant laiptelių numeruotų statysim? (Atvirai, ne-be-ži-jau, ar Rojun noriu – reiks mokytis, dirbti, karjerą daryti – bent jau F1 taip aiškino) Ant pliko debesėlio giedoti irgi ne. Nepanašu kad depresija, bet nenoriu. Visa tai tinka į Pliurpalų temą. Ten teksto patalpinti nesiryžtu. Kuko Runas skaitau kaip Evangeliją ir Moralės Kodeksą. Jų užkloti negaliu.
Kęstas: veidrodis rašo: Įsitikinus – pvz. jei gerčiau ir rūkyčiau – Dievas mylėtų/nemylėtų mane taip pat vienodai. priklausomybės ne nuodėmė - tai tik asmeninis sveikatos klausimas – palikčiau daktarams rutulioti šią temą. Mano nuomone nuodėmė – kai darai žalą kitam. Vengiu pagal galimybes. Palaikau veidrodį. Ir rūkau ir saikingai išgeriu , būna kad ir padauginu stresui nuimti su tikėjimo dalykais tai niekaip nėra susiję , visi tie išsidirbinėjimai su savo kūnu , kap daro ano forumo apaštalas, tik rodo psichikos sutrikimus. Gero savaitgalio forumiečiams. su meile
Fredas: ..labiau save ishlukshtenk, ishlysk ish sheshelio,atsistok ir ishsitiesk Dievo-Kurejo 'meiles shviesoje',tada nebeliks laiko nesamoningom priekabom, slapstymuisi tai uz vedrodzio, tai uz dar kazin ko, ir kai tai padarysi, dings bet koks kartelis gerkleje, bei noras ieshkoti krislo kito zmogaus akyje..
veidrodis: Stilius nelabai koks - nelabai švelnus pas mane yr O klausimas normalus, nepatikslinai ko nesupratau - tik kaži ko papykai Pasirodo ir tu "vartoji" visas nuodėmingas emocijas - nepyk, tikrai nenorėjau įžeisti - atsiprašau. Tik visą laik noriu pasakyti - vienodi mes visi, vienodi prieš Dievą Ar Dievo-Kūrėjo meilės šviesoje, ar ne meilės (Ačiū dDie velnio nėr) - vienodi mudu abu, vienodi Tik patys skirstote tuos laiptelius - labiau pažengęs, mažiau ir t.t.t ir užsidirbti nieko negalime Na ką gi galima užsidirbti prieš Dievą? - nesuvokiama man. Biškį nusiramink ir dar kartą perskaityk mano tekstą - su ta pačia meilės šviesa, man rekomenduota. Gal kils noras paaiškinti ką rašei ir ko nesupratau
Die Teufelsbuhle : veidrodis rašo: Ar Dievo-Kūrėjo meilės šviesoje, ar ne meilės (Ačiū dDie velnio nėr) - vienodi mudu abu, vienodi cha tai sakai velnio nėr? tai ką aš tada čia naktimis veikiu, gal gali man paaiškinti? labai gerai, kad galvojat, jog manęs nėra, labai: Dažnai mes nepastebime Dievo darbų savo gyvenime, nes esame be galo užsiėmę, arba esame įsitikinę, kad puikiai žinome, kuo Dievas turėtų užsiimti. Neseniai mano ausis pasiekė ši trumpa istorija: Liuciferis sušaukė pasaulinį kongresą ir kreipėsi į nupuolusius angelus: „Mes negalime sutrukdyti žmonėms eiti į Bažnyčią. Mes negalime jiems uždrausti skaityti Šventąjį Raštą ir sužinoti tiesą. Mes net negalime sutrukdyti užsimegzti tam intymiam ir stiprinančiam, bei visa gaivinančiam ryšiui tarp žmonių ir Kristaus. Jeigu tik tas ryšys įsigalės, mūsų valdžia tiems žmonėms bus amžiams prarasta. Taigi leiskime jiems vaikščioti į Bažnyčią, kalbėti apie Dievą, bet pavokime jų laiką, kad negalėtų užsimegzti tas mus žlugdantis ryšys tarp Jėzaus ir žmonių. Štai ko aš iš jūsų noriu, mano angelai. Visais įmanomais būdais blaškykite žmones, kad tik per visą dieną niekaip neužsimegztų tas gyvybinis ryšys tarp žmogaus ir jo Gelbėtojo“. „Kaip gi mes tai padarysime?“– šaukė angelai. „Apkraukite juos nereikšmingais darbais ir rūpesčiais, užimdami jų mintis visokiais niekais, – atsakė šis.–- Gundykite juos išlaidauti ir pirkti, pirkti, pirkti ir skolintis, skolintis, skolintis, skolintis. Įtikinkite juos ilgiau dirbti – 6 - 7 dienas per savaitę, 10-12 valandų per dieną, kad tik jie galėtų daugiau pirkti, pirkti ir pirkti. Neleiskite jiems leisti laiko su savo vaikais, kad griūvančios šeimos nebesuteiktų užuovėjos ir poilsio nuo dienos vargų. Užverskite jų protus ir mintis visokiu šlamštu, kad jie nebegirdėtų tylaus ir guodžiančio balso. Įpratinkite juos nuolat klausytis radijo laidų ar muzikos, kai tik sėda prie automobilio vairo, niekuomet namuose neišjungti televizoriaus ir kompiuterio. Pasistenkit, kad visose pasaulio parduotuvėse ir kavinėse nuolatos grotų pasaulietinė muzika. Tai turėtų užpildyti jų mintis ir nutraukti ryšį su Kristumi. Apkraukite jų kavos staliukus žurnalais ir laikraščiais. Bombarduokite jų protus žiniomis 24 valandas per parą. Pripildykite jų pašto dėžutes reklaminių laiškų, nuolaidų pasiūlymų, katalogų ir kitokių rašliavų, kišančių neišsipildančias viltis ir svajones. Pasistenkite, kad ir jų poilsis būtų perkrautas, kad iš jo jie grįžtų dar labiau pavargę ir suirzę, visiškai nepasiruošę imtis kasdienio darbo. Neleiskite jiems paprasčiausiai vykti į gamtą ir grožėtis Kūrėjo darbu. Verčiau viliokite juos į pasilinksminimų parkus, vakarėlius, triukšmingus koncertus ar naktinius klubus. Kai tik jie susirinks kartu skaityti Šv. Raštą ar diskutuoti apie savo tikėjimą, užverskite juos apkalbomis ir tuščiais plepalais, kad jie išsiskirstytų neramiomis sąžinėmis ir įaudrintomis emocijomis. Leiskite jiems ieškoti „paklydusių sielų“, bet apkraukite jų gyvenimus tokia gausa gerų darbų ir siekių, kad jie visiškai nebeturėtų laiko maldai ir susitikimui su Kristumi, iš kurio ir kyla visa jėga tiems darbams atlikti. Greitai jie bus priversti naudoti tik savo jėgas ir laiką geriems darbams atlikti, aukodami sveikatą, šeimas, džiaugsmą, kad tik atliktų tuos „geruosius darbus“.“ Reikia pasakyti, kad šis kongresas įkvėpė nupuolusius angelus, ir jie pasklido po visą pasaulį vykdyti šios naujos jiems patikėtos užduoties, stengdamiesi, kad krikščionys taptų vis labiau užimti, lėkdami nuo vieno darbo prie kito, neberasdami laiko stabtelėti ir vienumoje susitikti savo Kūrėją. Ar velniui pavyko jo planas? Tau spręsti pačiam. (Pasakojimas apie velnio planą)
Fredas: ...kai pamilsi absoliuchiai visus,pamilsi tuo paciu ir save, ish taves sklindanti mele ->visiems<- sugrish viena grazia diena tau pachiai, ir dar su kaupu..tai panashiai kaip atspindys nuo veidrodzio uz kuriuo tu slepiesi..
veidrodis: O tu mane myli?
Fredas: ...ZINOMA..kad myyyyyliuuuuuu,,shtai ziurek..uzdedu buchini ant savo delno ir tiesiu taikymu i tave puchiu taip stipriai, kad atskrides shitas buchinys tave sushildys be kur ir bet kada,suteikdamas tavo sielai ramybe ,meile, psitikejima savo sielos stiprybe...Linkiu tau viso kas yra geriausio ant shio svieto,moketi dziaugtis kiekviena diena,kiekviena gyvenimo akimirka..sekmes tau >n< kartu visame kame...
VaidasVDS : Beje, iš viso to ką parašė veidrodis, iš tiesų svarbūs yra genai bei evoliucijos eiga. Bet tai vėl labai sudėtinga tema. Todėl nesiplėsiu, tik pasakysiu iš tiesų gerai, kad negimėm veidrodžio aprašytoje saloje, nes suvokti save patį, Dievą, ir dar daug kitų dalykų mums būtų nepaprastai sudėtingiau. Todėl savo protėviams mes turėtume padėkoti ir už genus (na gal ne visus) ir už evoliucinius pasiekimus...
veidrodis: Ačiū Fredai - ir tau to paties nuoširdžiausiai atgal - aš juk veidrodis Beje, abu turime vieną bendrystę: čia ir dabar/chia ir dabar
Fredas: Reikia ishsiaishkinti, kas sukelia stresa? Ka reikia daryti,kad to streso nebutu, kad nereiktu papildomai 'kazka' naudoti, pvz.alkoholi, nikotina,ar dar kai ka, kas ish tikro tik gali sukelti daugiau problemu ,bet ne tam kartui ta problema ishspresti, todel siulau dazniau pagalvoti ar verta vienoki ar kitoki chem, jungini isileisti i savo vidu, ir kokios gali buti shalutines pasekmes nuo vienos ar kitos chem.medziagos.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû