Ôîðóì » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Psichologijos ir psichiatrijos problema (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Psichologijos ir psichiatrijos problema (ïðîäîëæåíèå)
Urantas: Iš Algimanto Jokūbėno Knygos "Kalbu jums vėl" [quote]8. Psichologijos ir psichiatrijos problema Jūsų mokslas, šiandien, nagrinėja tik žmogaus psichologiją ir visiškai iš akiračio išleidžia tos psichologijos tyrinėtojo gyvą ir realų Šaltinį ir žmogaus gyvą ryšį su tuo Šaltiniu. Tas Šaltinis ir yra Pirmasis Šaltinis ir Didysis Centras, kuris laiko apgaubęs visą kūriniją savajame grybšnyje. Dėl to neįmanoma turėti mokslinės teorijos tada, kada toji teorija neigia kokio nors nagrinėjamo reiškinio Šaltinį. O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį aš prieš du tūkstančius metų, kada vaikščiojau kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto, pavadinau jūsų, kiekvieno, mylinčiu Tėvu. Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis, jeigu tie patys psichologai ir psichiatrai, mėginantys padėti, patys nepatirs Pirmojo Šaltinio ir Centro veikimo savo pačių viduje ir nesuvoks, kad visos ligos prasideda nuo Pirmojo Šaltinio ir Centro siunčiamų, visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui vienodai ir be perstojo, Jo meilės virpesių vandenyno pažeidimo. Ir tik padėdami tiems vargšams ir tikrai labai kenčiantiems mano sielos broliams ir seserims, ir jų sielos broliams ir seserims, atsiverti šitiems Pirmojo Šaltinio ir Centro nuolat ir be perstojo siunčiamiems meilės virpesiams, jie ir išgydys juos nuo tokių ligų, kurios iš tikrųjų rodo ne ką nors kitą, o šitų meilės virpesių trūkumą jų viduje.[/quote]
Îòâåòîâ - 7
emipetras: Yra duomenų, kad jo neeilinis protas didžia dalim buvo nulemtas autizmo. Pirmoji jo dukra Lieserl gimė pakenkta Dauno sindromo, todėl mergaitė buvo greitai įvaikinta, o duomenys apie jos buvimą užslaptinti. Genijaus sūnus Eduardas sirgo šizofrenija. Prieš šešerius metus A.Einšteinas buvo paskelbtas metų plagiatoriumi, kadangi atsirado įrodymų, kad Einšteino žmona Mileva buvo tikroji autorė daugelio darbų, dabar priskiriamų jos vyrui. http://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/aeinsteinas-genijus-meiluzis-ligonis.d?id=16333537#ixzz37cJ4AD00 SOLVEIGA POTAPOVIENĖ
Naktinis sargas: O va aš tai galvoju, ar Albertas Enšteinas buvo tikintis Dievą ar ne? Kad žydas, tai žinom, reiškia Jėzus jam ne Viešpats, bet paskaitykim, kaip ne prasčiau už dvasines būtybes (?) jis rašė: Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. arba Kai aklas vabalas ropoja kreivos šakos paviršiumi, jis nepastebi, kad jo nueitas kelias iš tikrųjų yra kreivas. Man pasisekė, nes pastebėjau tai, ko vabalas nepastebėjo. Fantazija yra svarbiau už žinias, nes žinios yra ribotos. Mąstymas, kuris jus atvedė čia, kur dabar esate, nenuves ten, kur svajojate būti. Jūros ligą man sukelia žmonės, o ne jūra. Bijau, kad mokslas dar neišrado vaistų nuo šios negalios. Cha... visai, kaip man Ko gero netikėjo, nes turėjo daug meilužių, vadinasi nuodėmės sąvoka jam buvo svetima. Bet kas galėtų paprieštaraut, kad savo atradimus ir teorijas sukūrė be Dievo Tėvo Dvasios pagalbos?
Arina: gerb. emipetrai, vietoje to, kad su Naktiniu sargu pasvarstytumėt, ar Enšteinas buvo tikintis žmogus ir pasidžiaugęs jo mintimis, imate ir sugadinate skaitalu iš geltonųjų puslapių...ar dvasiniame forume tai dera daryti? matau, kad jūs čia ko gero tik mėginate apsimesti tais, kuriais nesate, bent kai kurie.... dėkui Naktiniam sargui - man patiko, o "naujiena apie plagijavimą" - tai eilinė antis patikliems skaitytojams, atiduodantiems savo pinigėlius už skandalų pomėgį--------
emipetras: Miela Arina , nesupyk , tačiau nepastebėjau kad būtum tokia šventa ir norėtum tik dvasingomis mintimis plasnoti . Atvirkščiai , matau tik priekabią ir ambicingą asmenybę stumiančia tik materialų minčių , kaip gėrybių , prikrautą vežimėlį ir labai mėgstančią kritiką . Apie tikėjimą ar netikėjimą , praėjusių šimtmečių asmenybių , neverta net domėtis , nes tai visai neliečia mano asmenybės ir nedaro nei per milimetrą jokios įtakos . Tai yra istorija ir viskas . Kai mūsų nebebus , tai bus taip pat istorija . Tikėjimas yra čia ir dabar ir jokie tikėjimai jau išėjusių asmenybių nei sustiprins , nei sumenkins tavo ar mano tikėjimo . O Einšteino kūryboje , tarp kitko , yra tikrai daug kritikos , net rimtuose moksliniuose straipsniuose , o ne vien tik ,, geltonoje '' spaudoje .
Arina: ačiū, emipetrai, esu tokia, kokia esu, nors jums ir nepatinku p.s. o man labai įdomu ar reliatyvumo teorijos tėvas tikėjo Dievu ar ne...reikės pasidomėti Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. iš šios minties sprendžiu, kad tikėjo--------šypt
emipetras: štai tau ARINA , jau iškeptas atsakymas , kopijuotas , bet valgyti galima . Jį galime laikyti panteistu. Tvarka kosmose jam atitiko Dievo sampratą. Einšteinas teigė individualumo praradimą ir Visatą kaip visumą (grynąją būtį). Kartais jis minėjo Dievą, kartais dieviškąją priežastį, tačiau niekad neteigė, kad tai yra už pasaulio. Tuo jo Dievas buvo panašus į Spinozos Dievą. Jo pažiūros susikirto ilgalaikiame mūšyje su Nielsu Bohru dėl kvantinės fizikos interpretavimo. Boras tikėjo, kad materija yra neapibrėžtina, o mūsų žinios apie ją apribotos iki tikimybių. Tačiau Einšteinas replikavo: "Dievas nežaidžia kauliukais!" Jis visąlaik manė, kad kvantinė fizika yra nepilna ir kada nors bus surasta neapibrėžytumo priežastis, o tai reikš, kad Visata yra valdoma dėsnių. Nėra Dievo asmens "Dievo asmens idėja yra antropologinė koncepcija, kurios rimtai nepriimu" [1946 m. laiškas Hoffman ir Dukas]. "Aš negaliu suprasti, kaip gali būti Dievas, apdovanojantis ar baudžiantis savo kūrinus bei skatinantis kasdienį mūsų valios ugdymą. Negaliu tikėti antropomorfiniu Dievu, turinčiu galias nesutampančias su gamtos dėsniais" [Privatusis Albertas Einšteinas]. "Žmogus [rimtai] perėmęs priežasčių dėsningumą, negali nei akimirkai susigundyti būtybės, paveikiančios įvykių tėkmę, idėja" [1930.11.09, New Your Times] "Kuo labiau žmogus įsitikina visų įvykių natūralia tvarka, tuo mažiau vietos priežasčių reguliavimui iš šalies. Jam gamtos reiškinių priežastimi nebus nei žmogus, nei dieviškasis įsikišimas" [Simpoziumas: Mokslas, filosofija ir religija] Nėra valios laisvės ar atskiros sielos "Kadangi vidinė patirtis sudaroma iš juslinių pojūčių atgaminimo ir derinių, tai sielos be kūno sąvoka man yra tuščia ir beprasmė" [1925.02.05 laiškas] Nėra pomirtinio gyvenimo ar bausmės už nuodėmes "Asmens išlikimas po fizinės mirties yra už mano suvokimo…. Jei ši būtybė yra visagalė, tai visa - bet kuris žmogaus veiksmas ar mintys, jutimai ir troškimai – yra jo darbas. Kaip tada įmanoma laikyti žmogų esant atsakingą už poelgius ir mintis? Bausmes ir malones jis turėtų skirti sau" [Iš mano paskutinių metų]. Religija įkvepia mokslui "Teisinga, kad mokslo rezultatai yra visiškai nepriklausomi nuo religinių ar moralinių nuostatų, tie individai, kuriems mes dėkingi už didžiausius kūrybinius pasiekimus moksle, buvo apsėsti tikrai religinio įsitikinimo, kad mūsų Visata yra kažkas tobula ir racionaliai pažini. Jei tas įsitikinimas nebuvo stipriai emocinis ir jei tie žinių siekėjai nebuvo įkvėpti Spinozos "Amor Dei Intellectualis", jie vargiai galėjo pasiremti tuo įsitikinimu, kuris vienas veda žmogų prie didžiausių pasiekimų" [Idėjos ir nuomonės] "Kosmoso religinis pajautimas yra stipriausias ir kilniausias motyvas mokslo tyrinėjimams. Tik tie, kurie deda didžiausias pastangas ir, aukščiau visa, įsitikinimas, be kurio naujovė teorinėje srityje, negali būti pasiekta, leidžia sutelkti emocijų jėgą, iš kurio vieno toks darbas, nutolęs nuo gyvenimo realybės, gali būti padarytas. Ir gilus įsitikinimas Visatos racionalumu ir ryžtas suprasti …. Tai kosminis religinis jutimas, suteikiantis žmogui tokią galią" [Pasaulis, kaip aš jį regiu]. Papildoma literatūra: B.Hoffman, H.Dukas. Albert Einstein, 1973 P.Bucky, A.Weakland. The Private Albert Einstein, 1992 A.Einstein. Ideas and Opinions, 1954 H.Dukas, B.Hoffman. Albert Einstein – The Human Side, 1979 A.Einstein. The World As I See It, 1949
Arina: ačiūkas, Emipetreli, lyg tyčia labai mažai laisvo laiko, Tavo informacija glausta, kaip tik...tik aš priekabi :)) nes bendrosios raštvedybos taisyklės reikalauja visuomet nurodyti teksto šaltinį, tad http://www.spauda.lt/plato/panteism.htm ---------
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû