Ôîđóě » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Studijuojame Urantijos Knygą » Îňâĺňčňü
Studijuojame Urantijos Knygą
VaidasVDS: Siūlau iškarto labai rimtą temą iš Urantijos Knygos. Urantijos Knygoje sakoma [quote]Jūs džiaugiatės sužinoję, jog Žmogaus Sūnus prisikėlė iš mirusiųjų, kadangi šito dėka jūs žinote, kad jūs ir jūsų sielos broliai taip pat tikrai išliks po mirtingojo mirties. Bet kiekvienas toks išlikimas priklauso nuo to, ar jūs prieš tai užgimėte iš dvasios, kuri siekia tiesos ir ieško Dievo. Gyvenimo duona ir gyvenimo vanduo yra duodami tiktai tiems, kurie yra išalkę tiesos ir ištroškę teisumo – ištroškę Dievo. Tas faktas, kad mirusieji prisikelia, nėra karalystės evangelija. Šitos didžios tiesos ir šitie visatos faktai yra visi susieti su šita evangelija tuo, jog jie yra tikėjimo gerąja naujiena pasekmės dalis, ir visa tai sudaro vėlesnį patyrimą tų, kurie, įtikėjimo dėka, tampa, realiai ir tikrai, amžinojo Dievo amžinaisiais sūnumis.[/quote] "išlikimas priklauso nuo to, ar jūs prieš tai užgimėte iš dvasios, kuri siekia tiesos ir ieško Dievo" - šie žodžiai, kaip ir kitos citatos, kurias čia pavartosiu, yra pasakyti Kristaus Mykolo (Jėzaus) po jo prisikėlimo. Žodžiai gana paprasti, gerai suprantami, bet kiek juose daug prasmės. Daug kam galėtų kilti klausimas, kodėl žmonės nesiekia tiesos, o kartu ir neieško Dievo. Pagal paiešką patikrinau Bibliją, bet pasirodo joje tokių žodžių nėra. Net nesinorėjo patikėti. Taip pat Biblijoje beveik nekalbama apie Tiesos Dvasią, kurią pasiuntė mums po savęs padovanojimo Kristus Mykolas. Ji ten painiojama su Šventąja Dvasia. Bet ar gerai mes suvokiame, ką iš tiesų mums reiškia Tiesos Dvasia? Ar ją turi visi? [quote]o aš netrukus turėsiu pasiųsti Tiesos Dvasią į sielas visų tų, mano sielos broliai, kurie taip nesavanaudiškai savo gyvenimą pašventė tam, kad apšviestų savo bičiulius, kurie sėdi dvasiniame patamsyje.[/quote] [quote]Tiktai palaukite čia Jeruzalėje tol, kol aš išvyksiu pas Tėvą, ir kol jums atsiųsiu Tiesos Dvasią. Ji tikrai jus ves į išplėstą tiesą, ir aš tikrai eisiu su jumis po visą pasaulį.[/quote] [quote]“Ramybė tebūnie jums. Aš jūsų paprašiau palaukti čia Jeruzalėje tol, kol išvyksiu pas Tėvą, net ir tol, kol aš atsiųsiu jums Tiesos Dvasią, kuri tikrai greitai bus išlieta visiems materialiems kūnams ir kuri jus apdovanos galia iš dangaus.”[/quote] [quote] Nepadarykite klaidos tikėdamiesi šią išlietą Tiesos Dvasią sąmoningai stipriai pajusti intelektualiai. Ši dvasia niekada nesukuria tokio jausmo, kad pajustumėte ją sąmoningai, ji sukuria tiktai tokį jausmą, kad sąmoningai pajustumėte Mykolą, šį Sūnų. Iš pat pradžių Jėzus mokė, jog ši dvasia nekalbės savo vardu. Dėl to jūsų bičiulystės su Tiesos Dvasia įrodymas nebus tai, kad šią dvasią jūs imtumėte suvokti sąmoningai, bet vietoje šito toks įrodymas bus tai, kad jūs imsite patirti padidintą bičiulystę su Mykolu. [/quote] [quote]Pentakosto dieną Jėzaus religija sutraukė visus nacionalinius suvaržymus ir rasines grandines. Amžiams tai yra tiesa, “Ten, kur yra Viešpaties dvasia, ten yra laisvė.” Šitą dieną Tiesos Dvasia tapo asmenine dovana nuo Mokytojo kiekvienam mirtingajam.[/quote] Tačiau, ar iš tiesų Tiesos Dvasia gyvena kiekviename mirtingajame? Atsakymą galima rasti kitose Urantijos Knygos citatose [quote]Neišleiskite iš akiračio ir to fakto, kad Tiesos Dvasia buvo padovanota visiems nuoširdiems tikintiesiems; šitoji dovana neatėjo vien tik pas apaštalus. Tie vienas šimtas dvidešimt vyrų ir moterų, susirinkusių viršutiniame kambaryje, visi gavo naująjį mokytoją, kaip ir visi nuoširdžiai sąžiningi žmonės visame pasaulyje.[/quote] [quote]Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos.[/quote] Taigi toli gražu ne visi žmonės turi Tiesos Dvasią. Būtent todėl tiek daug žmonių nesugeba pajausti Tiesos, ją bando iškraipyti arba Tiesa laiko tik tai, kas jiems yra naudinga. Diskutuokime toliau...
Îňâĺňîâ - 20
Vaidas: Urantijos Knygoje, terminai yra pavartoti pagal prasmę tam kad neįvesti naujų pavadinimų. Viskas kas susiję su Tiesos Dvasia - rodo kad ji skirta ryšiui su Mykolu, kalba apie ryšio su Mykolu pajautimą. Gerą darbą padarei surinkęs citatas. Iš esmės matau jose kalbama apie atsivėrimą, nuoširdumą, norą tiesos - juk žmogus nebijantis būti nuoširdus pats su savimi, norintis suvokti kaip iš tikro yra - tuo pačiu yra ir tiesos kelyje. O tas kuris įsikibo į kokias protingas mintis, logiką, bet tuo pačiu NENORI matyti plačiau, nėra nuoširdus, nebeieško Tėvo, galvoja kad jau kažką žino - savo PROTE, todėl jame DVASIOS nėra. Pats tiesiog koncentruojuosi į tą nuoširdumą ir ieškojimą, norėjimą suvokti ir veikti teisinga kryptimi. Tai su tuo turėtų jau ir kitkas kas yra papildoma vykti turbūt. Atvirkščiai, nebūtų logiška kad siekiant protingai Tiesos dvasios žmogus darytų kažką protingai remdamasis protu. Turi būti būtent vidiniai vedimai suvokti ir pajungti teisingam keliui. Tokie pamąstymai. Tik, labai keista kad Mykolą ir Dvasių temą - idėjai prie psichologijos, psichiatrijos. Turbūt čia vis tas bandymas vengti misticizmo.
Fredas: Emili,..Noriu prisijungti prie tavo minčių apie sąmonės ir proto ryšį. Kaip žinia “elektro-cheminis vežimas” gali gyventi ir be samonės. Sąmonė –tai tarsi išaušusi diena; žadanti tiek aktyvumą, tiek pasyvumą. Ir čia mes niekuo nesiskiriame nuo gyvūnijos; ar tai šliaužiančios, ar ropojančios, ar plaukiančios, ar skraidančios. Tu labai gražiai-taikliai įvardinai “aktyvioji, aktyvusis”. Pabudusioj sąmonėj turi atsirasti aktyvioji sąmonė –SĄMONINGUMAS. Pati sąmonė yra tingi-pasyvi, kaip ir materialusis kūnas. Gi ši aktyvioji sąmonė –sąmoningumas kartu su gera paveldimąja prigimtimi (kuo susirūpino Gitana) būtų tvirtas pamatas evoliucinuoti -> be šuolių, be fanatizmo, be savęs išskirtinumo demonstravimo. Kazimieras
VaidasVDS: Šiaip tai norėčiau, kad ši tema iš viso būtų atskira ir joje būtų galima plėtoti įvairias temas. Nemokėjau tokios sukurti Misticizmas šiaip čia buvo visai ne prie ko - Tiesos Dvasios veikimo pajausti neįmanoma be dvasinių patyrimų...
emipetras: Gerb. FREDAI , Gerb, VaidaiVDS , geriausiai viskas matosi kai mes save , savo fizinę esybę išskaidome iki atomo . Na aišku , tai reikia daryti mintyse , o dar geriau vizualiu vidiniu matymu . Tai štai mielieji , žmogus išskaidytas iki atominio lygmens , nors iš tiesų , tai mes tokie ir esame , tačiau dėl aiškesnės kalbos , sakau , kad mes save išskaidome . Tiksliau tai išretiname savo kūną . Ir ką gauname ? O gauname savo kūną maždaug Žemės rutulio dydžio . Didelis . ar ne ? Taip , labai didelis , nes labai išretintas , tačiau tai realus mūsų žmogaus kūnas . Dabar mes jame matome , kaip cirkuliuoja energijos , iš vieno kūno krašto į kitą , iš vidaus į įšorę , iš išorės į vidų . Toliau stebint matome dar įdomesnius procesus . Į šitą milžinišką kūną tai nusileidžia , tai pakylą milžiniški sūkuriai - tornadai . Jų yra keturiolika , simetriškai po septynius iš kiekvienos kūno pusės . Šie sūkuriai - tornadai neša energiją į kūno vidų ir kūno viduje pagal meridianus ir dienovidinius pasiskirsto po viso kūno mažuosius energijos centrus , kuriuos mes vadiname įvairiais kūno organais . Ir dar matome , kad visas kūnas apsuptas milžiniškos energetinės AUROS , kurią galėtume palyginti su mūsų Žemės motinėlės magnetiniu lauku . Milžiniška šio fizinio kūno galva , vadinasi biologinis , elektrocheminis , baltyminis kompiuteris . Šis kompiuteris savo motininėse pagrindinėse informacinėse sistemose , turi ne tik savo kaip individo visą vystymosi ir gyvenimo atmintį , bet turi ir visos žmonijos praeities , gyvenimų atmintį . Turi ir viskas ir čia nieko nepakeisi . Pas vieną galvą yra labai kokybiška ta informacija , pas kitą galvą visai chaosas . Taip yra ir nieko nepakeisi , kiekvienam pagal prigimtį ir plius dar pagal dieviškos Motinos DVASIOS išskirtines dovanas - kiekvienam vis kitokia dovana . Dievo dvasia , tiksliau mūsų vietinės Visatos Motina dvasia , pradeda žaidimą su šiuo kompiuteriu . Prasideda pasąmonės aktyvavimas , kad gimtų aktyvioji sąmonė . Taip auga žmogus ir fiziškai ir dvasiškai . Na , štai po truputį , be didelės dvasinės prievartos , tačiau dažniausiai per dideles fizines prievartas , užgimsta aktyvuota sąmonė , aktyviausia biologinio kompiuterio dalis , aktyviausioji sistema , tai mūsų aktyvioji proto dalis - sąmonė . Ši aktyvuota proto dalis yra labai žingeidi , aktyvi , daranti momentinius sprendimus ir analizes ir aktyviai saveikaujanti su aplinka savo kūno saugumui ir gerovei . Toliau dieviškąjai DVASIAI akyvuojant protą , jau kaip dieviškąjam minčių DERINTOJUI , mūsų sąmonė tampa vis išmintingesnė , altruistiškesnė , broliškesnė ir meilesnė , kitų tokių pat individų atžvilgiu . MES savo dažnais momentiniais dvasingais pamąstymais , vis labiau tolstame nuo savo proproprosenelinės prigimtinės pasąmonės , mes vis labiau integruojamės į kosminį protą , į kosminę įžvalgą , į dieviškąją padovanotąją sąmonę , kuri pagaliau , vieną dieną , tampa mūsų kūno visų funkcijų tikruoju šeimininku . Štai nuo tada skaitosi , kad žmogus jau pabudęs dvasioje .
sŕmonë: samone
samone: Samonë –kosminio proto sesëlis, gi ţmogiskasis protas –daugiadarbis uzsiimantis mazareiksmiais-rutininiais darbais, ir samonei nieko negalintis pridëti, kai samonë jam pateikia begales medziagos pamastymui –protavimui minciř pagalba –taipogi ir loginiam.
samone: samone -kosminio proto seselis, gi zmogiskasis protas -daugiadarbis, uzsiimantis mazareiksmiais-rutininiais darbais, ir samonei nieko negalintis prideti, kai samone jam peteikia daugybe medziagos pamastymui; tiek minciu-vaizdiniu pagalba, tiek loginiam.
Fredas: Šitas gelbstintis įtikėjimas gimsta žmogaus širdyje, kada žmogaus morali sąmonė suvokia, jog mirtingojo patyrime žmogiškosios vertybės gali būti paverstos iš to, kas yra materialu, į tai, kas yra dvasiška; iš to, kas yra žmogiška, į tai, kas yra dieviška, iš laiko į amžinybę. Urantijos Knyga.
samo: taip samone suvokia-izvelgia protas supranta-protauja ju aktyvumas padeda asmenybei efektyviau darbuotis
VaidasVDS: Kuomet forumas visiškai apmiręs, siūlau pagalvoti apie dogmas. Taigi dogmatiškumas yra kiekvieno klystančio religininko nesubrendimo matas. Kas kalbama apie dogmatiškumą Urantijos Knygoje? Atrinkau šias citatas. Kam įdomu, paskaitykite Dogmatinis fetišas mirtingąjį žmogų atves į tai, kad jis pats save išduos aklo prisirišimo, fanatizmo, prietarų, nepakantumo, ir pačių žvėriškiausių barbariškų žiaurumų gniaužtams. Šiuolaikinei religijai savo požiūrį sunku priderinti prie sparčių visuomeninių pokyčių tiktai dėl to, kad ji sau leido tapti tokia giliai tradicine, dogmatine, ir institucine. Tikslai, o ne tikėjimai turėtų suvienyti religininkus. Kadangi tikroji religija yra asmeninio dvasinio patyrimo dalykas, todėl yra neišvengiama, jog kiekvienas atskiras religininkas turi turėti savo paties ir asmeninį to dvasinio patyrimo suvokimo interpretavimą. Tegu terminas "įtikėjimas" reiškia individo ryšį su Dievu, o ne dogmatinę formuluotę to, dėl ko kokia nors mirtingųjų grupė sugebėjo susitarti kaip dėl bendro religinio požiūrio. "Ar jūs turite įtikėjimą? Tuomet turėkite jį savo viduje. Sektantiškumas yra institucinės religijos liga, o dogmatiškumas yra dvasinės prigimties pavergimas. Nepalyginamai geriau turėti religiją be bažnyčios negu bažnyčią be religijos. Religinės grupės saugumas priklauso nuo dvasinės vienybės, o ne nuo teologinio vienodumo. Religinė grupė turėtų sugebėti naudotis nesuvaržyto mąstymo laisve taip, kad jos nariai netaptų "laisvamaniais." Bet kuri bažnyčia, garbinanti gyvąjį Dievą, patvirtinanti žmogaus brolystę, ir išdrįstanti pašalinti savo nariams bet kokį dogmatinį spaudimą, gali su didžiule viltimi eiti į ateitį. Na ir pabaigai, kokia gi ta tikroji nedogmatinė gali būti religija Tikroji religija yra įžvalga į tikrovę, moralios sąmonės įtikėjimo vaikas, o ne vien tiktai intelektualus kilimas į bet kokią dogmatinių doktrinų sankaupą. Tikrąją religiją sudaro tas patyrimas, jog "pati Dvasia liudija su mūsų dvasia, jog mes esame Dievo vaikai." Religiją sudaro ne teologiniai tvirtinimai, bet dvasinė įžvalga ir sielos tikėjimo išaukštinimas.
Rantulija: Vaidai VDS, būtų įdomi tavo nuomonė apie Planetos dvasinį veidą, kada jinai savo visapusiškame išsivystyme yra pasiekusi Šviesos ir Gyvenimo Erą? Ką Urantijos Knygoje turima galvoje apie vieną religiją, vieną vyriausybę ir t.t.? Su meile, Irena
VaidasVDS: Irena, tai tolimos ateities perspektyva. Geriausiu atveju mes kažkiek kažką pradėsime keisti, o vėlesnės kartos tai pratęs. Šiuo metu pasaulis kuria kažkokį panašų modelį (religiją, vyriausybę), bet su labai blogu turiniu, o ateities kartos tą turinį turėtų tobulinti ir šviesinti...
emipetras: Tikrai taip , gerb. VaidaiVDS . ,, .... Būtent todėl tiek daug žmonių nesugeba pajausti Tiesos, ją bando iškraipyti arba Tiesa laiko tik tai, kas jiems yra naudinga. '' Todėl žmonės yra pilni materialių rūpesčių ir materialių problemų . Ir visi šitie išgyventi gyvenimai , sustabarėja mūsų veido mimikoje , tuo įgaudami tam tikrą charakteringą veido kaukę . Vienų , tai rūpestingos mamos kaukė - kitų , tai susirūpinusių ir savo darbinę veiklą susireikšminusių ir susirūpinusių žmonių kaukė . Daug kaukių , pačių įvairiausių ir nei vienos Dievo Dvasia spinduliuojančios ir kaip į stebuklą , žvelgiančios į šį padovanotą pasaulį . Kada nors šios žemiškos sielos turės galimybę analizuoti savo nugyventą gyvenimą ir tikrai apgailestaus , kad savo laiku nežvelgė į šitą pirmą savo pasaulį , kaip į stebuklingą gyvybės pasaulį .
emipetras: ŽMONĖS NE TIK NENORI ŽINOTI , PAJUSTI VISOS TIESOS , BET IR TOLIAU GARBINA STABUS , JAU MODERNIŠKU PAVADINIMU - STATULOMIS . ĮDOMU AR DAUG KATALIKŲ YRA SKAITĘ BIBLIJĄ - PRANAŠO ISAJAUS 44 PRANAŠYSTĘ . Tikrasis Dievas ir stabai 6 Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio karalius ir atpirkėjas, Galybių VIEŠPATS: „Aš esu pirmas, aš – paskutinis, kito dievo, be manęs, nėra. 7 Kas prilygsta man? Tegu pasirodo, – tegu pasako, pareiškia ir paaiškina man tai! Kas žiloje senovėje tautą sukūrė? Tai, kas turi įvykti, jiems tepasako! 8 Nenusigąskite, nebijokite! Argi aš jau seniai to nepaskelbiau ir neapreiškiau? Jūs gi mano liudytojai: Argi yra kitas Dievas, be manęs? Ar yra kokia nors Uola[i2], be manęs?“ 9 Niekingi tie visi, kurie daro stabų[i3] statulas, – jų branginamieji negali jiems nieko padėti. Jų garbintojai yra akli, stinga jiems išmanymo, – tik patys save kvailina. 10 Kas dievą daro ar liedina stabą nenorėdamas užsidirbti? 11 Stebėk, kaip jo garbintojai bus sugėdinti, nes jų meistrai tik marūs žmonės! Kai jie visi susirinks ir stosis prieš mane teismui, juos pagaus ir baimė, ir gėda apims. 12 Kalvis daro jį iš geležies, įpučia anglis, kūju kala stabą. Tvirta ranka jį doroja, kol išalksta ir pavargsta. Vandens negeria, todėl visiškai nusilpsta. 13 Stalius pamatuoja medį virvute ir nubraižo stabą rašikliu. Jis obliuoja medį obliumi, aprėžia jį skriestuvu ir išskobia iš jo atvaizdą vyro – dailaus žmogaus, tinkamą stovėti šventovėje. 14 Jis kertasi kedrus, pasirenka dar kiparisą ar ąžuolą iš medžių miške, o gal net kedrą pasodina, kad lietus jį užaugintų. 15 Dalį kamieno žmogus sunaudoja kurui: šildosi prie degančių malkų ir jomis pakuria ugnį krosnyje duonai kepti. Žmogus iš rąsto išsidrožia net dievą ir garbina jį, iš medžio pasidaro stabą ir kniūbsčias puola prieš jį. 16 Rąstgalį žmogus sudegina ugny, ant jos žarijų kepasi mėsą, sotinasi kepsniu, vis šildydamasis prie ugnies ir kartodamas: „O, kaip šilta man, net karšta darosi!“ 17 O kas dar liko iš medžio, dievą – savąjį stabą – droždinasi, klupčioja ir kniūbsčias puola prieš jį, maldaudamas: „Gelbėk, nes tu esi mano dievas!“ 18 Stabai nieko nežino, nieko negalvoja, nes jų akys apvilktos, – nemato jie akimis, nesupranta jie širdimi. 19 Tačiau niekas nesusiprotėja, neturi supratimo nei išmanymo pasakyti: „Rąstgalį į ugnį įmečiau, ant jo žarijų duonos išsikepiau, mėsos pasispirginau, pasisotinau. Nejaugi iš jo liekanos sau bjaurų stabą darysiu ir rąstgalį garbinsiu?“ 20 Kas maitinasi pelenais,[i4] tą bus širdis apgavusi ir suvedžiojusi. Neišgelbės jis savęs ir nesakys: „Ar tas daiktas, kurį savo dešinėje laikau, nėra apgavystė?“
emipetras: Kai daugiau ŠALTINIŲ pažįstame arba skaitome , tuo daugiau pažįstame ir save , o per tai ir savo vietą ir prasmę šiame gyvenime . Mūsų greitos mintys ir kalba , labai gerai suartina žmones , bet tuo pačiu ir nutolina , tik mūsų vidinė tylioji mintis ir kalba harmoningai augina SIELĄ , o joje meilę , ir teikia jai ramybę . Ramybėje auga išmintis ir meilė TAM , kas kalbina mūsų mintis. Kuo labiau pažįstame save , tuo labiau trokštame mylėti Amžinojo Dievo Dvasią mumyse , kuri , per mūsų tyliąsias mintis ir kalbas , veda pas save ir trokšta sulieti mus su DVASIA . Žmogų veda dieviškoji Dvasia , tačiau protui duota regimybė ir malonė manyti , kad žmogaus protas pats save veda . Išmintingiausia - savo protą atiduoti DVASIAI . Kas yra Dvasios numanyta ir suplanuota , taip ir klostosi gyvenimas . Kiekvienas dieviškasis minčių Derintojas nusileidžia į žmogų su planinga gyvenimo raida , tačiau žmonės savo proto gudrumu suardo šią planingą gyvenimo raidą , tada prasideda klaida po klaidos ir gyvenimas trumpėja ir sunkėja . Todėl viso ko prasmė ir tikroji proto gelmė yra tik meilė ir ramybė DVASIOJE . Nulenkime savo protus prieš DVASIĄ , tegu jis tarnauja tik DVASIAI .
Vėjas: Nenumenkinkite materijos-jėgos fakto prieš dvasinės energijos galimybes. Materija lėtai rutuliojasi evoliucijos kelyje, siela konstruojasi po trupinėlį, dvasinis būvis judrus ir plastiškas. Protas yra savarankiška realybė. Nereikia jo nei kur nors lenkti, nei kam nors tarnauti. Jau gyvuliniame organizme Septynios pagalbinės proto dvasios žadina-skatina-ugdo atsirandančius gebėjimus. Kaip ir motina emocionaliai kalbindama kūdikį žadina jo sąmonę, skatina protą, ugdo aktyvumą-valingumą. Šių pasiekimų terpėje pasireiškias moralumas pažymi individo galimybę-savybę dvasiniam jautrumui-imlumui. Proto funkcija tiek skverbtis į dvasines prasmes-realybes, tiek į materijos milmę-paskirtį, tiek į praeitį, tiek į ateitį, tarnaujant dabartyje.
Vikaras: ...milmę=kilmę? :)))
Vėjas: TREJYBĖ Tėvas ne tik išsidalina save –Amžinajam Sūnui –Begalinei Dvasiai. Tokiu būdu atsirandant Rojaus Trejybei, kuri būdama visur, gyvena stacionariai Amžinojoje Saloje. Tėvas taip pat sužadina kitą trejybę, kuri, kaip ir Rojaus Trejybė yra nukreipta į Didžiąją Visatą –yra Tėvo atsiskleidimas, nukreiptas į Pagrindinę Visatą. Pirmoji Trejybė –Visuotinis Tėvas, Amžinasis Sūnus, Begalinė Dvasia. Antroji Trejybė – Dievas Aukščiausiasis, Dievas Galutinysis, Dievas Absoliutas. Trečioji Trejybė –Beribis Absoliutas, Begalinis Absoliutas, Visuotinis Absoliutas Kodėl vis užsimenu apie AB. Ateityje mus sieja labai glaudus ryšys, praktinis veikimas Pagrindinėje Visatoje. Kaip Tėvas pasidalino į Sūnų ir Dvasią. O Tėvas dalinasi į Derintoją..., Sūnus dalinasi į Melkizedekus, Vorondadekus, Lanonandekus, Adomus..., Dvasia dalinasi į gausybę angelų; serafimai mūsų asmeniniai artimiausi praktiški pagalbininkai... Taip Aukščiausioji Būtybė, veikianti Pagrindinėje Visatoje turės savęs pasidalinimą Didžiosios Visatos Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuso nariuose. Visuotinis Absoliutas apvienija Beribį Absoliutą ir Dievybės Absoliutą visa kordinuojama Galutiniąjame sąlygojama Aukščiausiąjame modifikuojami Septinkartyje (laike-erdvėje) iki begaliniuose lygiuose yra trys Absoliutai –begalybėje –v_i_e_n_a_s Visiems Visatų intelektms Absoliutas yra beasmenė reakcija (Trejybės reakcija) Į bazines ir pirmines situacijas (erdvės situacijas) ...absoliuti tikrovė yra iš amžinybės ir pradžios neturi. Absoliučia tikrove mes laikome Dievybės tris egzistiancelius asmenis, Rojaus Sąlą ir tris Absoliutus. Šios septynios realybės yra lygeverčiai amžinos.
Vėjas: VIENIJANTI TREJYBĖ –Protas –Asmenybė –Aukščiausioji Būtybė Protas įsiterpimo dėka vienija materialumą ir dvasiškumą. Individo, būtybės Asmenybė vienija viską. Jeigu individas neišlieka; neišlieka ir Asmenybė. Aukščiausioji Būtybė vienija absoliučiai viską –kas amžina, ir kas pasiekė amžinumo statusą. Ji absoliutus Dievas Pagrindinėje Visatoje. Kaip mus ugdo Derintojas, Tiesos Dvasia... iki tinkamumo būti Būties Centre. Kaip Angelai, Mokytojai, pirmesni piligrimai... mus paruošia ir perduoda sekančiam ruošimui-mokymui Visatų sekoje, taip Aukščiausioji Būtybė perduos Pagrindinės Visatos piligrimus mūsiškiai Didžiajai Visatai, šitoji Centrinei Havonai, ateities kelyje į Simetrijos Centrą.
VaidasVDS: Kai kas liko nepasakyta apie Tiesos Dvasią. Todėl papildau naujomis citatomis Žmoniją gali suvienyti tiktai dvasinis požiūris, o Tiesos Dvasia ir yra toks pasaulinis veiksnys, kuris yra visuotinis. Tiesos Dvasios atėjimas žmogaus širdį apvalo ir tą, kuris ją priėmė, veda į tai, kad jis suformuluotų gyvenimo tikslą, kuris būtų paskirtas vien tiktai Dievo valios vykdymui ir žmonių gerovei. Materialią savanaudiškumo dvasią pasiglemžia šita naujoji dvasinė nesavanaudiškumo dovana. Tėvas mane atsiuntė į šitą pasaulį, bet tiktai nedaugelis iš jūsų nusprendėte mane priimti iki galo. Aš tikrai išliesiu savąją dvasią visiems materialiems kūnams, bet ne visi žmonės šitą naująjį mokytoją nuspręs priimti kaip sielos vedlį ir patarėją. Bet visi tie, kurie iš tikrųjų ją priims, tikrai bus apšviesti, apvalyti, ir paguosti. Ir šitoji Tiesos Dvasia taps jų viduje gyvojo vandens šaltiniu, ištrykštančiu į amžinąjį gyvenimą.
ďîëíŕ˙ âĺđńč˙ ńňđŕíčöű