Ôîðóì » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » ASAKOMYBĖ PRIEŠ PLANETĄ » Îòâåòèòü
ASAKOMYBĖ PRIEŠ PLANETĄ
emipetras: Vienas išminčius rašė : ,, ,,Žmogaus sielos tobulėjimas neteisinga kryptimi gali duoti blogesnius rezultatus už visus mokslo ir technikos šiandieninius laimėjimus. Per neteisingą dvasinį tobulėjimą , tikėjimo galia gali tapti tokia galinga , kad nematomai gali pradėti įtakoti į daugelį fizinių procesų , negatyviąja prasme . Todėl viso pasaulio išminčiai ir aukštoji dvasininkija slėpė dvasinių galių auginimo ir vystymo galias , kad šios galios nepradėtų tarnauti griovimui ir chaosui . Prisiminkime , su kokiu fanatišku tikėjimu buvo pradėtas 2- as Pasaulinis karas .‘‘ Tai labai prasmingas pastebėjimas . Ar jūs pastebite kaip išplito visokie dvasiniai mokymai ? Kiek šimtų tūkstančių įvairiausių dvasinių ir ezoterinių srovių ir mokyklų prikurta pasaulyje ir visi jie tariamai veda žmones į naują dvasinį požiūrį ir supratimą . Tačiau ar tikrai jie atlieka savo pozityvias kuriamąsias energijas meilei , brolystei , grožiui , gerumui vystyti ? Labai daug vysto tik neigiamas energijas , arba bando daryti poveikį gamtai . Klimato kaita matomai taip pat vyks pagreitintu mastu , priklausomai nuo viso Žemės rutulio ,,dvasinių mokyklų ‘‘ aktyvios šamaniškos veiklos .
Koan: - Nemokyk mokyto, - pasakė Lapė ir nuėjo savais keliais... Bet paskui susimąstė: „Kodėl jie (žmonės) vieni kitus pastoviai kaltina...ypač nenuoširdumu? Tarsi nuoširdumas būtų užpatentuota prekė, na, Sūris...kurio užkandęs imsi tuoj visus suprasti“. Čia atsiveria puiki panorama, leidžianti pajusti, kad jokios, pačios protingiausios knygos, šiuo atveju Urantijos knyga, negali pakeisti žmogiškosios - gyvūninės prigimties. Gamtoje patinai ypač pavasarį ima tarpusavy kovoti dėl teritorijos ir patelių dėmesio. Mūsų pasąmonėje tebeglūdi tas pats instinktas.
VaidasVDS: Dėl dėmesio kovoja tik į narcisizmą linkstantys. O dėl dvasinių vertybių dar reiks daug ir ilgai kovoti. Kažkas gali svaigti, pasakei kam nors Urantijos Knyga, tas surado, perskaitė ir jau išmintingas. Milijonai išmintingų ir visi kas sau, patys sau gražūs savo išmintimi. Su niekuo nesikalba, nediskutuoja, kad nesupurvintų savo išminties, arba siūlo savo išmintį kitiems ir piktinasi, kad jo išminties kažkas nepriima. Iš tiesų gyvūniška prigimtis...
Koan: (1778.1) 160:3.3 Kitas reikalavimas tam, kad būtų pasiekta branda, yra bendradarbiaujantis visuomeninių grupių prisiderinimas prie visą laiką besikeičiančios aplinkos. Nesubrendęs bičiulis savo atžvilgiu sukelia savo bičiulių priešišką nusistatymą; subrendęs žmogus laimi savo draugų nuoširdų bendradarbiavimą, šituo daug kartų padidindamas savo gyvenimo pastangų vaisius. (1778.2) 160:3.4 Manoji filosofija man sako, jog būna akimirkų, kada aš turiu kovoti, jeigu iškyla būtinybė, gindamas savąją teisumo sampratą, bet aš neabejoju, jog Mokytojas, būdamas labiau subrendusio tipo asmenybė, lengvai ir subtiliai pasiektų tokią pačią pergalę savo takto ir pakantumo aukštesnio lygio ir pergalingo metodo dėka. Per daug dažnai, kai mes kovojame dėl to, kas yra teisinga, paaiškėja, kad tiek nugalėtojas, tiek ir nugalėtasis patyrė pralaimėjimą. Aš tik vakar girdėjau, kaip Mokytojas sakė, jog “išmintingas žmogus, stengdamasis įeiti per užrakintas duris nenorės durų laužyti, bet greičiau norės surasti raktą, su kuriuo galėtų jas atrakinti.” Per daug dažnai mes imame kovoti vien tiktai dėl to, kad patys save įtikintume, jog nebijome.
VaidasVDS: Nesubrendęs bičiulis... Na ir kas nustatys, kas čia subrendęs? Išmintingi žmonės tarp savęs nesipeša, bet nesubrendę taip...
emipetras: Kooan ar tu manai , kad ieškoma priešų ? Man atrodo , kad tik parodoma , kad štai Apreikštasis Šaltinis ( Urantijos knyga ) tuo ar kitu klausimu kalba visai kitaip . Jeigu čia Urantijos forumas , tai kokiais dar autoritetais mes turime remtis , apart to Apreiškimo , kurį studijuoti ir susirinkome . Ar tu manai , kad mes turėtume ir Majų pranašystes studijuoti ?
VaidasVDS: Priešų deja yra: tai savanaudiškumas, puikybė, susireikšminimas, įžeidinėjimai, savo intelekto demonstravimas. Jei to nebūtų, tai ir priešų nebūtų. Religiniai keblumai yra neišvengiami; negali būti augimo be psichinio konflikto ir dvasinio sujaudinimo. Gyvenimo filosofinės normos formavimas sukelia žymų sambrūzdį filosofinėse proto sferose. Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Reikalingos pastangos dvasinės vizijos išsiaiškinimui ir kosminės įžvalgos išplėtimui.
Jonas: Ir tai ką šiandien Kilmės Pasauly slopina gniuždo dusina, tai Progresiniuose Pasauliuose turės savyje regeneruoti. Nes prikėlimo metu bus neatstatyta tik veiklos rezultatai neatitinkantys amžinybės. Proto skvarbumas, minties išsiskleidimas, kritiškumas, analitiškumas, rūšiavimas, susiejimas reikės vystyti toliau, nepriklausomai nuo to, kad užspaudei savyje, kad dusinai kituose. Tai Amžinosios Vertybės, kurių pagalba siekiama Amžinųjų Prasmių. Meilė, nuoširdumas-natūralumas; tai fiksuotos būsenos, kurias akimirksniu galima kaitalioti, stengiantis agauti save ir kitus. Būsena reiškia –nuotaiką, vidinę savijautą –argi šitai yra tikslas-siekiamybė, argi tik tokių visatos piliečių tikisi tarnaujančių gausybės.
VaidasVDS: Adleri, tas knygeles pasilik sau, savo profesijos tobulinimui. Nėra geresnio gydytojo už patį Dievą. Šiuo metu gyvenime jaučiuosi kaip niekada puikiai, ir dvasiškai, ir šeimoje, ir darbe. O kad nelabai supranti, kas čia vyksta, tai tik patirties, įžvalgos ir dvasinių žinių trūkumas...
Jonas: Mielas Vaidai Kas ir kur bevyktų, turime dirbti su tuo ką turime. Neužsikoncervuot, neužakti, neužsiciklinti. Neužsidaryti, neužsispausti, nedusinti kitų. Niekados apreiškimai nebūna patys sau, nebūna vartojami tiktai studijuojančių, kaip duona nebūna tiktai kepėjų valgoma...
Jonas: Supratimas nebūna lengvas –būna lengvabūdiškas Visų pirma “tiesos įrodymas“ ar “tiesos gimimas“ –tiesiog spekuliatyvi formuluotė, akių dūmimas. Tiesa atpažystama, arba neatpažystama. Ją atpažinus turima sunkumų –kiek ją suprasim, padarysim sava, pritaikysim..
VaidasVDS: Jei kas ir yra užsikonservavęs, tai tikrai tu, Jonai, ir labai smarkiai. Užsikonservavęs kažkurioje tuštybės ir puikybės vietoje ir iš jos nė krust. Ateini į čia ir puikuojuosi savimi, o kitus vos ne kvailiais ar ribotais laikai. Aš iš tiesų su tokio tipo žmonėmis nenoriu turėti jokių reikalų. Išmok jausti širdimi (siela), tada galėsime laisvai bendrauti. Aš tą tikrai pajausiu. Dabar nejaučiu ir viskas. Čia kaip ir su pačiu Dievu, aš Jį jaučiu, Jis nukreipia mane link konkrečios situacijos, nors aš iš pradžių jos nenujaučiu, o po to suvokiu, kaip Jis mane nukreipė. Labai įdomūs patyrimai ir tikrai tikri, ne mistiniai. Man Dievas tikrai nekužda per balsus galvoje, ateina mintys ir susidaro situacijos, viskas tampa logiška ir aišku... Aš Tiesą gana lengvai atpažįstu, ji man nesunkiai suprantama. Su Tiesa jokių sunkumų neturiu, Tiesos nereikia kažkokiu būdu padaryti sava, ji jau yra sava...
Jonas: Labai gerai kad su manimi nenori turėti jokių reikalų. Neprarask širdies jautrumo savo gyvenimo draugei (žmonai). Man pakaks kad netrugdysi bendrauti su mano dvasios drauge Jolanta. Ir visai nesvarbu nesvarbu kuo Tu pajusi, širdimi ar dar kuo mano pamokslavimo esmę-prasmę-mintį. Tai nėra siauras prožektoriaus spindulys nukreiptas Tau Tau Tau Greičiau tai švyturio spinduliuotė ieškanti Kiekvieno Kiekvieno Kiekvieno
VaidasVDS: Jonai, nesupratai, ne su tavimi nenoriu turėti reikalų, o su tokio tipo žmonėmis, kokį tu čia reprezentuoji. Nenuostabu, kad sau prisiskyrei tas savybes, kurias aš išvardinau, o vėliau netiesiogiai tai patvirtinai, itin sureikšmindamas savo pamokslavimo svarbą net trimis labai "mandrais" žodžiais - esme-prasme-mintimi. Toliau, bandydamas pažeminti mane, du žodžius, skirtus man pakartojai tris kartus (čia iš tos operos - kvailam reikia kartoti tris kartus paprastus žodžius, kad juos suprastų). Jauti kokiu save "išmintingu" parodei...
Jonas: Na gerai, belieka protą datemti iki jausmų lygio; -ir jausiesi dar geriau
Jonas: ..vedantieji be abejo turi savybių juos tokiais darančių, tuo pačiu išryškėja ir beviltiškai atsiliekančios savybės... ..savuose ratuose pilna savų pagalių...
Jonas: Nežiūrint visu Tavo gerumų Sėdi energetiniam šulinį Tiesa-grožis-gėris Ko Tau trūksta LABIAUSIAI
Tadas: (761.6) 67:7.7 Kaligastija sukilo, Adomas ir Ieva iš tiesų nusižengė, bet dėl šitų klaidų nė vienas mirtingasis, gimęs po to Urantijoje, nenukentėjo savo asmeniniame dvasiniame patyrime. Kiekvienas mirtingasis, gimęs Urantijoje po Kaligastijos maišto, buvo tam tikra prasme nubaustas laiko atžvilgiu, bet tokių sielų ateities gerovė niekada nė mažiausiu laipsniu nebuvo pastatyta į pavojų amžinybės atžvilgiu.[ Nė vienas asmuo niekada nėra verčiamas kentėti gyvybiškai svarbių dvasinių nepriteklių dėl kito nuodėmės. Nuodėmė yra visiškai asmeninė tiek, kiek tai yra susiję su moraline kalte ar dvasinėmis pasekmėmis, nepaisant jos toli nusidriekiančių pasekmių administracinėje, intelektualioje, ir visuomeninėje sferose.] Paaškinkit kas nors, kaip Jūs suprantat [...]...nes niekaip negaliu sutikt, pvz., kad vienam nusikaltus, kitas, sakykim to nusikaltimo paliestas NĖRA verčiamas dvasiškai kentėti, ypač jei nuodėmės pasekmės nusidriekia toli.... Čia man rodos viena iš Knygos dvejetainių minčių. Ar aš klystu?
emipetras: čia reikėtų manyti taip . Visas karas kuris vyko danguje , pablogino bendrą dvasinę žmonijos pažangą , tačiau atskiro žmogaus siela , be jo asmeninio sutikimo , niekada nebuvo nei parduota , nei nupirkta , čia šioje Žemę po maišto , tūkstančius metų , vis dar klaidžiojančių milijonų pasiklydusių angelų ir tarpinių būtybių . Šios dvasios , gal būt stabdė visą dvasinį kultūrinį augimą Žemėje bendrai paėmus , tačiau atskirai , nei vieno žmogaus negalėjo nusitempti į savo stovyklą , be jo sutikimo . Žmogaus siela visada buvo Dievo rankose ( čia reikėtų suprasti daug platesniu kontekstu ) , tačiau štai pasirinkimo atžvilgiu - ar tu žmogau su Dievu ar su velniu , tai buvo tik žmogaus laisvos valios sprendimas ir pasirinkimas . Na taip populiariai išsireiškus , apie mus visada daugiau sukiojosi velniškos dvasios , negu dangiškos angeliškos , todėl žmogus visą gyvenimą buvo ir dar yra gundomas BLOGYBĖS , kurios fontomai iš tiesų egzistuoja . Parduoti savo dušią velniui nėra taip jau lengva , kad ir pačiam didžiausiam žmogui blogiečiui , tačiau savo nuodėmėmis žmogus labai apsunkina ir iškraipo šitą savo gyvenimą . BET šansas tapti Dievo vaiku yra potencialiai nepažeistas nei pas kiekvieną žmogų , žmogui reikia tik apsispręsti , su kuo būti . Gal ir ne visai į temą parašiau , tačiau tokia mano nuomonė pagal tą citatą .
žvilgsnis: TREJYBĖ Daug kas atsistotų įsavo vietas, jeigu žvelgtume trijų planų požiūriu; asmenis-vidinis , išorinis, betarpiškai artimas [II], išorinis atitoles [III]. Ir taip, pirmuoju laikas negalioja, galioja pasiekimai –moraliniai, dvasiniai, inteliaktualūs. Tai valda, kurios valdovai esame mes patys. Ir maištas-tamsa-nuodėmė mūsų esmingai pepalies-nesužalos, jeigu mes nebūsime snaudaliai dvasine prasme. Bet maištai, nuodėmės atsilieps laiko valdose; ir tai pajuntama [II] ir [III] požiūriu. Taigi gyvybiškai neesame pažeidžemi, tačiau yvykiai laike mus žeidžia. Laike vyksta administravimas, egzistuoja inteliaktualūs pasiekimai, visuomenė-civilizacija randasi kažkokiam lygyje. Taigi, tai kas vyksta laike visada atspindi tiek nuodėmės nuopuolį, tiek Dievo valios vykdymo vaisius. Laikas žiaurus ir negailestingas tiems kas nekreipia savo žvilgsnį į savo vidų, nekelia minčių link Dievo, tuom laiko spindesį dar labiau tamsindami.
žvikgsnis: -po galais, kokie velniai išvartė raides- TREJYBĖ Daug kas atsistotų įsavo vietas, jeigu žvelgtume trijų planų požiūriu; asmenis-vidinis , išorinis, betarpiškai artimas [II], išorinis atitoles [III]. Ir taip, pirmuoju laikas negalioja, galioja pasiekimai –asmeniniai moraliniai, asmeniniai dvasiniai, asmeniniai inteliaktualūs. Tai valda, kurios valdovai esame mes patys. Ir maištas-tamsa-nuodėmė mūsų esmingai pepalies-nesužalos, jeigu mes būsime dvasine prasme aktyvūs. Bet maištai, nuodėmės atsilieps laiko valdose; ir tai pajuntama [II] ir [III] požiūriu. Taigi gyvybiškai neesame pažeidžemi, tačiau yvykiai laike mus žeidžia. Laike vyksta administravimas, egzistuoja inteliaktualūs pasiekimai, visuomenė-civilizacija randasi kažkokiam lygyje. Taigi, tai kas vyksta laike visada atspindi tiek nuodėmės nuopuolį, tiek Dievo valios vykdymo vaisius. Laikas žiaurus ir negailestingas tiems kas nekreipia savo žvilgsnį į savo vidų, nekelia minčių link Dievo, tuom laiko spindesį dar labiau tamsindami.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû