Ôîðóì » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Psichologijos ir psichiatrijos problema » Îòâåòèòü
Psichologijos ir psichiatrijos problema
Urantas: Iš Algimanto Jokūbėno Knygos "Kalbu jums vėl" [quote]8. Psichologijos ir psichiatrijos problema Jūsų mokslas, šiandien, nagrinėja tik žmogaus psichologiją ir visiškai iš akiračio išleidžia tos psichologijos tyrinėtojo gyvą ir realų Šaltinį ir žmogaus gyvą ryšį su tuo Šaltiniu. Tas Šaltinis ir yra Pirmasis Šaltinis ir Didysis Centras, kuris laiko apgaubęs visą kūriniją savajame grybšnyje. Dėl to neįmanoma turėti mokslinės teorijos tada, kada toji teorija neigia kokio nors nagrinėjamo reiškinio Šaltinį. O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį aš prieš du tūkstančius metų, kada vaikščiojau kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto, pavadinau jūsų, kiekvieno, mylinčiu Tėvu. Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis, jeigu tie patys psichologai ir psichiatrai, mėginantys padėti, patys nepatirs Pirmojo Šaltinio ir Centro veikimo savo pačių viduje ir nesuvoks, kad visos ligos prasideda nuo Pirmojo Šaltinio ir Centro siunčiamų, visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui vienodai ir be perstojo, Jo meilės virpesių vandenyno pažeidimo. Ir tik padėdami tiems vargšams ir tikrai labai kenčiantiems mano sielos broliams ir seserims, ir jų sielos broliams ir seserims, atsiverti šitiems Pirmojo Šaltinio ir Centro nuolat ir be perstojo siunčiamiems meilės virpesiams, jie ir išgydys juos nuo tokių ligų, kurios iš tikrųjų rodo ne ką nors kitą, o šitų meilės virpesių trūkumą jų viduje.[/quote]
Naktinis sargas: Jolanta rašo: Išvada, nori būti geru psichologu visų pirma turi turėti informacijos apie žmogaus sielą Paanalizuokim: Psychē - sen. graikų deivė - žmogaus sielos įsikūnijimas Siela - ψυχή (graikų k.) - soul/psyche/spirit Psichika – psyche Psichologija – mokslas tiriantis psichiką Psichika - įgimtų ir įgytų psichinių reiškinių (vidinių veiksnių) visuma, įtakojanti žmogaus elgesį Psichiniai reiškiniai - reakcijas, kuriomis atspindimos ar atpažįstamos atskirų daiktų ar aplinkos savybės Dar Hipokratas teigė, kad už sąmonės veiklą, intelektą ir emocijas yra atsakingos smegenys, o mąstymo ir elgesio sutrikimai kyla dėl kažkokios smegenų patologijos. Remiantis šiuo požiūriu mintys ir veiksmai sutrinka, kai kažkas negerai yra su mūsų kūnu. Šia idėja remiasi ir šiuolaikinis biologinis požiūris, ja pagrįstas psichofarmakologinis gydymas. Teisi G_sesuo tvirtindama, kad psichiatrai ir psichologai nesikiša į sielos reikalus, be to, kai kuriais atvejais net dirba kartu su egzorcistais. Jei žmogus girdi balsus, tai dar nereiškia, kad jis serga šizofreniją. XXI a. klausimas keliamas plačiau: kas yra psichologija – mokslas ar menas? Jei klinikinė psichologija yra mokslas, tuomet ją galima struktūrizuoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir išmokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, tačiau tik iki tam tikros ribos – juk meno esmė yra tai, kad tai kažkas labai individualaus, asmeniško, intuityvaus. Klausimas, ar klinikinė psichologija yra mokslas ar menas, iš esmės yra ir klausimas, ar norint galima tapti geru klinikiniu psichologu, ar vis dėlto, tai tau turi būti „duota”, o mokslai ir studijos tai tik padeda išskleisti. „Kokie svarbiausi bet kurio meno mokymosi etapai? Bet kurio meno mokymasis dėl patogumo gali būti padalytas į dvi dalis: teorijos įsisavinimą ir praktikos įvaldymą. Kad išmokčiau medicinos meno, pirmiausia turiu viską sužinoti apie žmogaus kūną ir įvairias ligas. Šios teorinės žinios, be abejo, suteiks kompetencijos. Tačiau tikru medicinos meno meistru tapsiu tik po ilgos praktikos, kai teorinės žinios ir praktiniai rezultatai susilydys mano intuicijoje - meninio meistriškumo esmėje. Be teorijos ir praktikos įsisavinimo yra ir trečias dalykas, būtinas, kad taptume bet kokio meno meistrais – didžiausią dėmesį turime skirti meistriškumui; už meną neturi būti nieko svarbiau pasaulyje. Tai tinka muzikai, medicinai, dailidės amatui ir ... meilei“. „Kas yra tikėjimas? Ar jis būtinai susijęs su Dievu ir religinėmis doktrinomis? Ar tikėjimas būtinai yra proto ir racionalaus mąstymo priešybė?“ (Erich Fromm) Kas įdomūs visi šie dalykai, siūlau perskaityti nors keletą iš šio Vokietijos ir JAV psichologo ir filosofo humanisto, vieno iš neofroidizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjo (1900-1980) knygų: „Pamiršta kalba“, „Turėti ar būti“, „Laisvės baimė“, „Žmogus sau“, „Žmogaus širdis“, „Meilės menas“, „Psichoanalizė ir religija“ – jį lengviau skaityti nei K. Jungą ar S. Froidą :) Pagarbiai
Jolanta: Mene galima interpretacija, laisva kūryba. Kas būtų jei psichologijoje imtų interpretuoti, kurti savo vizijas. mano nuomone šią mokslo šaką pavadino menu todėl, kad kai kas negali suvokti sielos subtilybių, o prie materijos kai kurių dalykų priskirti negalima, kas belieka nesuprantančiam žmogui, priskirti psichologus menininkams. Čia tai jau visiškas absurdas. Bet koks eksperimentavimas kai nežinai ką darai medicinoje kainuoja žmogaus gyvybes. Taip kad atmetus meną, lieka mokslas, egzorcizmo veikla ir pasichologijos žodžio kilmė, tai yra grailų deivė, žmogaus sielos įsikūnijimas. Tolesnė išvada, Iš kito galo Pasichologija - mokslas - pasichiniai reiškiniai įtakojantys elgesį -psihe, deivė, žmogaus sielos įsikūnijimas - siela. Suformuluoju apibrėžimą. Pasichologija - mokslas, tiriantis žmogaus psichinius reiškinius, kurie įtakoja jo elgesį, kuris vienaip ar kitaip pasireiškia dėl asmens sielos ir išorinio pasaulio įtakos, bet savo sąmonėje formuojamų norų suderinamumo. Čia mono psichologijos apibrėžimas
Gilė: linksma skaityti, kaip žmogus išradinėja dviratį
Jolanta: Ir tai gerai, kad kas linksminasi nauda jau yra
Jolanta: Ir vis dėl to mano intuicija ir suvokimas neapgauna manęs. Tai ką kažkada tik jutau visa savo esybe tačiau neturėjau kuo tai pagrysti, laikui einant man pateikia įrodymus, išminčių pasisakymus ar suvokimus. Ne viską ką žino išminčiai atveria pasauliui http://www.rerich.lt/agni/lt/veikla/leidyba/spindincioji_sambala.pdf Nereikia kalbėti apie šią paslaptį! Daug yra to, kas neturi būti atverta. Daug yra to, kas neturi būti kristalizuojama garsu. Garsu mes atveriame savo mintį. Garsu suteikiame atšvaito savo minčiai erdvėje, ir dėl to gali sekti didţiausias blogis. Visa, kas atverta prieš laiką, virsta aibe nelaimių.
Urtė: tavo 'atradimai', jolanta, 100 m. senumo. čia UK skaitytojų svetainė, o jie, manau, ieškantys, tad visa tai žinoma ir pamiršta. kuo asmenybė daugiau, atseit, paslapčių (info) žino, tuo labiau yra susipainiojusi kaip žinia, šambala nerasta net 21 a., nors prieš tai buvo atkakliai ieškoma Adolfo Šiklgruberio (Hitlerio) iniciatyva. kaip manote, kodėl? o gal tai iki šiol slepiama paslaptis? o gal tos šambalos iš viso nėra? gal tai tiesiog mitas, paslapties simbolis? tikintiems Kūrėju-Viešpačiu-Dievu Tėvu-Rojaus Trejybe jokios šambalos natūraliai nebedomina. o gal klystu?
Jolanta: Urte, puikiai pasakei, tai tau tik atrodo o dvasiniai atradimai ne 100 metų senumo, o daug daug senesni. Tuo viskas ir pasakyta
Jolanta: Man fantastiškai patiko. Beždžioniu pardavėjas Laivu plaukė beždžioniu pardavėjas. Neturėdamas ka veikti, jis išmokė beždžiones pamėgdžioti jureivius, kaip jie kėlė bures. Taciau kilo audra, jureiviai puolė vynioti bures. O beždžionės, išmokiusios jas tik kelti, jo paskui jureivius ir vėl jas kėlė. Laivas žuvo, kadangi mokytojas numatė tik gera ora. Taip pasakė Buda - gyvenimo Lotoso Atnaujintojas
Cezaris Teruelis: Jolanta, ką reiškia gyvenimo Lotoso Atnaujintojas ???
Jolanta: Nesigilinau Cezari, kodėl taip vadina Budą. O kodėl atnaujintojas.....manau kad gal dalinai tai paaiškintų jo žodžiai (galiu suklysti skaičiuose, nes jų nepamenu, bet esmė tokia)." Yra tūkstančiai kelių link šviesos ir aš būčiau tikrai nuviltas jei jų neatsirastų daugiau." ir nemanau kad atnaujinas kažkokias teisas, kurios vienos nūna panaikintos, ir atsiranda kitos. Paprasčiausiai gal būt pasižiūrima iš kito prizmės taško. Budizme aš neradau nieko kardinaliai skirtingo nei Induizme, tačiau pateikimas visa ko visiškai kitoks ir tiek. Tai mano pamastymas.
Cezaris Teruelis: Nesupyk, miela Jolanta, bet paskaičius tavo pamąstymus, vaizdas toks, kad tu į nieką rimtai nesigilini, brauki nuo visų pasaulio religijų tik putas lyg nuo sriubos puodo su samčiu arba kitais žodžiais esi diletantė, kaip, beje, ir aš pats. Tik Urantijos knyga man tuo ir patraukli, kad joje duodama išsami visų religijų analizė /Urantijoje evoliucinė religija ir apreikšta religija vystosi viena greta kitos, nors jos susilieja ir suauga į skirtingas teologines sistemas, kurios egzistuoja pasaulyje šitų dokumentų pateikimo metu. Šitos religijos, dvidešimtojo amžiaus Urantijos religijos, gali būti išvardijamos šitaip: 1. Induizmas – pati seniausioji. 2. Hebrajų religija. 3. Budizmas. 4. Konfucijaus mokymai. 5. Daoistiniai tikėjimai. 6. Zoroastrizmas. 7. Sintizmas. 8. Džainizmas. 9. Krikščionybė. 10. Islamas. 11. Sikhizmas – pati naujausioji./ /Religijos kokybę pažymi: 1. Lygmens vertybės – ištikimybė. 2. Prasmių gelmė – individo jautrumas šitų aukščiausiųjų vertybių idealistiniam suvokimui. 3. Pasišventimo intensyvumas – atsidavimo šitoms dieviškosioms vertybėms laipsnis. 4. Nesupančiotas asmenybės žengimas į priekį šituo kosminiu idealistinio dvasinio gyvenimo keliu, sūnystės su Dievu ir niekada nesibaigiančios progresinės pilietybės visatoje įgyvendinimas./ /Šiuolaikinis žmogus adekvačiai sąmoningai suvokia religiją, bet jo garbinimo papročius supainiojo ir diskreditavo paspartintos visuomeninės metamorfozės ir beprecedentinis mokslo išsivystymas. Mąstantys vyrai ir moterys nori, jog religija būtų pertvarkyta iš naujo, ir šitas reikalavimas privers religiją iš naujo įvertinti save pačią. Šiuolaikinis žmogus susidūrė su užduotimi, kaip per vienos kartos gyvenimą iš naujo suderinti žmogiškųjų vertybių daugiau negu jų buvo suderinta per du tūkstančius metų. Ir visa tai įtakoja visuomeninį požiūrį į religiją, nes religija yra gyvenimo būdas, o taip pat ir mąstymo metodas. Tikroji religija turi visą laiką būti, vienu ir tuo pačiu metu, amžinasis pagrindas ir kelrodė žvaigždė visoms išliekančioms civilizacijoms./ Sėkmės studijuojant, tada pamąstymai įgaus didesnį svorį, o ne vien emocijų išraišką
Urtė: kažkodėl įsigeidžiau pratęsti Cezario Teruelio citatas iš UK: „Toji daugybė Urantijos religijų yra geros tokiu laipsniu, kokiu laipsniu jos žmogų veda į Dievą ir kokiu laipsniu žmogui suteikia suvokimą apie Dievą. Bet kuriai religininkų grupei yra kvailystė savo tikėjimą suvokti kaip tiesą; tokie požiūriai rodo daugiau teologinį akiplėšiškumą, o ne tikėjimo tvirtumą. Nėra Urantijoje tokios religijos, kuri negalėtų sau naudingai studijuoti ir asimiliuoti geriausias iš tiesų, esančių kiekviename kitame tikėjime, nes jie visi turi tiesos. Religininkams būtų daug geriau, jeigu jie tai, kas yra geriausia jų artimųjų gyvame dvasiniame tikėjime, pasiskolintų, o ne smerktų tai, kas yra blogiausia jų tebeegzistuojančiuose prietaruose ir pasenusiuose ritualuose.“ „Šitos visos religijos atsirado dėl žmogaus skirtingo intelektualaus reagavimo į tapatų dvasinį vadovavimą jam. Jie niekada negali tikėtis pasiekti tikėjimų, dogmų, ir ritualų vienovės – jie yra intelektualūs; bet jie gali įgyvendinti, ir kada nors įgyvendins, tokią vienybę, tikrai garbindami visų Tėvą, nes tai yra dvasinis dalykas, ir tai yra amžiams tiesa, dvasioje visi žmonės yra lygūs“. o mano mintis tai būtų tokia - tikrai, gyvai tikintys, religingi žmonės, kiek teko girdėti, turi mažiau psichologinių problemų, jie rečiau kreipiasi psichiatrinės pagalbos. gal kas žino ir gali paaiškinti, kodėl taip yra?
VaidasVDS : ir kada nors įgyvendins, tokią vienybę, tikrai garbindami visų Tėvą Matyt taip ir bus - vienybė bus tik tuomet, kuomet mes garbinsime tik Tėvą, o ne įvairius mokytojus ir jų sugalvotas ar įsivaizduojamas religijas. Ir taip bus kada nors...
Jolanta: Tu teisus Cezari, visos religijos yra tik priemonė savęs formavimui. Tikrai nė į vieną nežiūriu kaip į viršesnę nei kita. mano matymu yra taip. Visų pirma yra pirminis filosofinis religijos šaltinis, jis mane ir domina, kas keisčiausia, visuose pirminis šaltinis neprieštaraujantys skirtingų religijų šaltiniams. Toliau jau eina pirminio šaltinio pasekėjų, mokinių interpretacijos, iš čia atsiranda ritualai, apeigos. Čia ir prasideda skirtinumai. Tais dalykais aš nesidomiu, na informacijos turiu tiek kiek pati mane pasiekia. Todėl tavo pastebėjimas visiškai teisingas, tik nežinau ar tai gerai ar blogai.
Jolanta: Mielas Vaidai, tu turėtum suprasti mane. Būtent, graibydama putas kaip sako Cezaris ir ieškau religijos šaknies iš kur ji išauga, o šaknis pasirodo yra viena, tai Tėvas. gal mano garbinimas yra ne toks tvirtas kaip tavo Vaidai, nes labai daug laiko išvaistau pažinimui, bet gal mano toksai kelias. Ir manau, kad man jis teisingiausias.
VaidasVDS : Perkeliu iš kitos temos gana aktualią citatą: Alkis ir troškulys teisumui veda į tiesos atradimą, o tiesa padidina idealus, o tai atskiriems religininkams sukelia naujų problemų, nes mūsų idealai turi polinkį augti geometrine progresija, tuo tarpu mūsų sugebėjimas pagal juos gyventi yra padidinamas tiktai aritmetine progresija. Kaltės jausmas (ne nuodėmės sąmonė) atsiranda arba dėl nutrauktos dvasinės komunijos arba dėl žmogaus moralinių idealų sumažinimo. Išsivadavimas iš tokios nemalonios padėties gali ateiti tiktai suvokus, jog žmogaus aukščiausi moraliniai idealai nebūtinai reiškia Dievo valią. Žmogus negali tikėtis gyventi pagal savo aukščiausius idealus, bet jis gali būti ištikimas savajam tikslui surasti Dievą ir tapti vis labiau ir labiau panašus į jį.
LaimaIrena: Jolanta Cezariui rašo: Todėl tavo pastebėjimas visiškai teisingas, tik nežinau ar tai gerai ar blogai. Tas amžinas noras viską dėti ant svarstyklių; geras-blogas; juoda-balta... Pasaulis ir gyvenimas yra tokie įvairiaspalviai ir įvairialypiai, bandykim gyventi nesprausdami savęs ir kitų į rėmus... Puiki tavo parinkta citata, VaidaiVDS, verčianti susimąstyti apie moralinius idealus ir mūsų sugebėjimą pagal juos gyventi. Tik štai Žmogus negali tikėtis gyventi pagal savo aukščiausius idealus, bet jis gali būti ištikimas savajam tikslui surasti Dievą ir tapti vis labiau ir labiau panašus į jį. kelia klausimą, kas sudėtingiau - gyventi pagal idealus ar ieškant Dievo, tapti į jį vis labiau panašiu
Kipras: LaimaIrena rašo: Tas amžinas noras viską dėti ant svarstyklių; geras-blogas; juoda-balta... Pasaulis ir gyvenimas yra tokie įvairiaspalviai ir įvairialypiai, bandykim gyventi nesprausdami savęs ir kitų į rėmus... tai jau tikrai, ką mokam, tą mokam-viską spraust į Prokrusto lovą, gink Dieve tik neišsišokt, tik nebūti kitokiu nei visi. jei tik kelyje sutinkama 'balta varna', būtinai ją reikia kolektyviai užkapoti ta vaido citata ir man nėra iki galo aiški, ką norima pasakyt-galim negyvent pagal aukščiausius žmogiškuosius idealus, bet būtinai turim siekti pažinti Dievą? ar čia nėra prieštaravimo? paaiškinkit kas nors, prašau, kaip suprantat
VaidasVDS : Kiprai, aukščiausi žmogiški idealai (o dar kiekvienos asmenybės jie gali būti skirtingi) nebūtinai reiškia Dievo valią (tą labai gerai demonstruoja ir Algimantas), o einant Dievo pažinimo keliu mes galime palaipsniui suvokti, kokie tie idealai ir kodėl jie gali būti neteisingai suvokiami ar interpretuojami. Juk vieno žmogaus gyvenimo pagrindinis tikslas gali tapti kerštas, kito meilė tik vienam konkrečiam asmeniui, žavėjimasis kokiu nors mokytoju, labiau negu Dievu ir pan. ...
LaimaIrena: Pakalbėkim apie aukščiausius žmogiškuosius idealus. Gal jie yra universalūs visai žmonijai, o ne individualūs? Kas jūsų nuomone yra tie idealai, kokie?
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû