Ôîđóě » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Psichologijos ir psichiatrijos problema » Îňâĺňčňü
Psichologijos ir psichiatrijos problema
Urantas: Iš Algimanto Jokūbėno Knygos "Kalbu jums vėl" [quote]8. Psichologijos ir psichiatrijos problema Jūsų mokslas, šiandien, nagrinėja tik žmogaus psichologiją ir visiškai iš akiračio išleidžia tos psichologijos tyrinėtojo gyvą ir realų Šaltinį ir žmogaus gyvą ryšį su tuo Šaltiniu. Tas Šaltinis ir yra Pirmasis Šaltinis ir Didysis Centras, kuris laiko apgaubęs visą kūriniją savajame grybšnyje. Dėl to neįmanoma turėti mokslinės teorijos tada, kada toji teorija neigia kokio nors nagrinėjamo reiškinio Šaltinį. O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį aš prieš du tūkstančius metų, kada vaikščiojau kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto, pavadinau jūsų, kiekvieno, mylinčiu Tėvu. Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis, jeigu tie patys psichologai ir psichiatrai, mėginantys padėti, patys nepatirs Pirmojo Šaltinio ir Centro veikimo savo pačių viduje ir nesuvoks, kad visos ligos prasideda nuo Pirmojo Šaltinio ir Centro siunčiamų, visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui vienodai ir be perstojo, Jo meilės virpesių vandenyno pažeidimo. Ir tik padėdami tiems vargšams ir tikrai labai kenčiantiems mano sielos broliams ir seserims, ir jų sielos broliams ir seserims, atsiverti šitiems Pirmojo Šaltinio ir Centro nuolat ir be perstojo siunčiamiems meilės virpesiams, jie ir išgydys juos nuo tokių ligų, kurios iš tikrųjų rodo ne ką nors kitą, o šitų meilės virpesių trūkumą jų viduje.[/quote]
katė: Šį kart citatos nieko nesako apie einamąjį konteksta; kaip ir beveik visuoimet tau švilpaujant Tavo bukas bukumas gali pasirodyti įdomus eksponatas mediciniškai-psichologiškai, betgi patirtiškai-gyvenimiškai lengvai pasiduoida atpažystamas; netgi motyvacijos lygmeniu-
Vėjas: Dėkingas už laidą. Visuomet įdomu pasiklausyti muzikologų –Gerulaičio, Kuprevičiaus, Lansbergio. Gal kam bus įdomi Eben Alexanderio knyga “Gyvas dangaus įrodymas“.
VaidasVDS: Peržiūrėjau laidą. Dėkui, Adleri. Visada malonu paklausyti aukštos kultūros žmogaus, ir kartu protingo žmogaus. Labai būtų malonu, kad su tokiu žmogumi būtų galima aptarti Urantijos Knygą, jos tiesas, filosofiją, tuo labiau, kad ta sritimi jis tikrai domisi. Būtent yra didelė problema, kur surasti tokius žmones. Lietuva tam tarsi per maža. Joje yra tikrai gerų, šviesių žmonių, bet jie tarsi užsislapstę savo asmenybių kertelėse. Bendravimo kultūra, kada ji yra geranoriška ir draugiška, visada šildo, prisideda prie gėrio ir savitarpio supratimo kūrimo. Šiltų bendravimo akimirkų visiems.
katė: “...kur surasti tokius žmones.“ –kuriems UK Dokumentus (Apreiškimą-apšvietimą-šviečiamąją informaciją) pavaizduoti kaip niekalą –“čia“ neaišku, “ten“ nežinia “kaip“- svetimo konteksto citatos kovoja su einamuoju kontekstu. Forume tyla; -knygoje neaiškumai; -reikia laukti; -religinis gyvenimas negalimas; būsim tik skaitytojai dar vienos knygos tarp kitų knygų. Tyoks rezultatas, tokia padėtis, tokia raida patenkina savo tikslų siekėjus. Žinoma dar geriau būtų karts nuo karto prakišamas Emilio varijantas; kad knyga ne tik niekalas, bet ir niekinė, ir esamos religijos pakolkas gali ramiai gyvuoti. Nepasisekus šiam varijantui bandoma kitas Vaidiškas –“neaišku“, “nežinia“; -tyla forume –ramybė visuomeniniame gyvenime –slogutis, pridusimas, stagnacija. Tokiam fone netgi Algimanto Jokūbėno veikla tampa nepamainomai vertinga. Nežiūrint nutrūktgalviško skubėjimo būti “kažkuo“ “kažką“ įpatingo formuluojant.
Adleris: dėkoju, Vėjau, ką tik užsisakiau VaidaiVDS, geranoriškų žmonių labai daug - toks tokį traukia
VaidasVDS: Na, Vėjo "drauge", nesutikčiau su tamstos interpretacija, kad mano variantas yra "neaišku". Man asmeniškai viskas yra netgi labai gerai aišku. Aš Knygą studijuoju kaip visumą. Tą pradėjau daryti gal prieš kokius du, tris metus, nes prieš tai stabdė abejonės dėl Algimanto. Kažkada juk jam beveik besąlygiškai pritariau. Nustojau pritarti po jo konkrečių darbų, naikinant tikrai vertingus diskusinius komentarus ar net tikrai vertingas temas, buvusias jo forume. Tuomet ir pradėjau Urantijos Knygą studijuoti kompleksiškai. Labai greitai atradau gana dideles Algimanto klaidas ir aišku nustojau remti Algimantą. Jo didžiausia klaida laikau savęs sureikšminimą, pseudoįgaliojimų gavimą, mistikos propagavimą, naujos religijos įkūrimą ir kalbėjimą įvairių dvasinių asmenybių vardu. Tai tikrai prieštarauja Urantijos Knygos mokymams. Todėl nesutinku su tamstos teiginiu, kad Algimanto Jokūbėno veikla tampa nepamainomai vertinga kažkokiame fone. Žmonių, kurie tavimi besąlygiškai pasitiki, klaidinimas, neturi jokios vertės. Vienintelis vertingas jo mokymas yra siūlymas atrasti Tėvą savyje, t.y. Minties Derintoją. To turi siekti kiekvienas dvasiniu keliu einantis žmogus. Tačiau tolimesnis jo raginimas - mokytis taip, kaip moko tik ypatingiausius įgaliojimus turintis Algimantas, negali atlaikyti jokios kritikos. Reikia bėgti kuo toliau nuo tokių mokytojų. Ir kuomet man kažkas siūlo pakeisti Algimantą kažkuo panašiu, kaip tamsta (manau, kad katė ir Vėjas yra tas pats Algirdas arba jie yra geriausi draugai, iš kurių vienas yra Algirdas), aš su tuo niekada nesutiksiu. Niekada neseksiu tokiu mokytoju ir tikrai patarsiu kitiems bėgti kuo toliau nuo tokių mokytojų. Nors ir labai gerbiu tokius žmones, kaip Laurinaitis, tačiau Jėzus dar tais laikais įspėjo, kad jis neatnešė ramybės į pasaulį. Nėra ramybės ir dabar, ir dar daug dvasinės kovos laukia. Todėl šalia gražių manierų visada bus ir kovos iššūkis Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Tik tegul ta kova būna garbinga, bent jau be etikečių klijavimo, ką tamsta taip mėgstate. Vertinu tai, ką sugebate prasmingo pasakyti Urantijos Knygos kai kuriomis temomis, bet asmeniškai per daug tuo nesižaviu, nes rusų ar amerikiečių urantijiečiai tas temas yra išanalizavę kur kas kruopščiau. Tas pats Algimantas, kuomet nesvaigsta meditacijose, yra labai įdomiai pasisakęs tais klausimais. Bet laikausi savo nuomonės (kuri sutampa su Knygos nuomone), kad dabar pasauliui kur kas yra svarbiau atrasti tikruosius Jėzaus mokymus. Į tai ir turi būti sutelktos pagrindinės dvasiniu keliu einančių žmonių pastangos. Kuomet tai pasieksime, galėsime padiskutuoti ir Trejybių, Aš Esu ir kitais sudėtingesniais klausimais...
katė: vertinu, nesižaviu, kažkas, kažkur, ką atrasti, kur sutelkti pastangas, kada pasieksime, tuomet galėsime –
emipetras: Žmogaus tapatybės virsmas į dvasine asmenybe , nepriklauso nuo žodžių žaismo , dievybių garbinime . Mūsų tapatybės virsmas dvasinėje šviesoje į naują žmogų , vyksta tik mūsų vidiniame proto ir minčių pasaulyje . Tik šiame vidiniame pasaulyje , mūsų asmenybė su visa tapatybe kalbasi su vidine dieviška ŠVIESA . Ir toji ŠVIESA supranta visus mūsų žodžius ir vardus , kuriuos mes su meile ištariame , kreipdamiesi su savo problemomis , prašymais arba tiesiog besąlygiškai dovanodami savo meilę šiai ŠVIESAI , tokią kokią turime . Mūsų vidinė ŠVIESA , tai dangiškojo TĖVO dovana , apie kurią girdėjo arba kurią pažystą asmeniškai , daug žmonių pasaulyje . Tai ne išrinktųjų religininkų ar urantiečių monopolis , tai visaplanetinė dovana kiekvienam , jos ieškančiam ir ją mylinčiam . Ši dovana , net pati su meile aktivuojasi žmogaus prote , kad tik žmogus atkreiptų į ją dėmesį . Ši ŠVIESA pati ieško žmogaus ir su meile siūlo keisti jo standartines mintis, apie mus supantį pasaulį . Ši ŠVIESA mumyse siūlo keisti mintis , kad šitas pasaulis , pats savaime nėra blogas . Mus supantis pasaulis yra jau tobulas su savo dėsniais ir jų veikimu . Blogis atsiranda tada , kai žmogaus protas neranda troškimo pažinti save . Kai žmogaus protas neranda troškimo gilintis į save , bet visas savo mintis skiria tik išorinio pasaulio pažinimui ir apvaldymui , Štai nuo tada , bet kuris žmogus , pradeda sėti blogį pasaulyje . Todėl visada maniau ir manysiu , kad ne DIEVO garbinimo žodinėje lingvistikoje slypi mūsų religinė darna ir TIESA , bet mūsų vidinių , giluminių , minties galių meilės sintezė , per kurią mes susiliejame su vidine savo dieviškąją ŠVIESA . Štai čia , mūsų viduje ir yra visa tai , iš ko susikūrė pasaulis , ir visa pasaulių TIESA , ant ko laikosi šitas pasaulis , o taip pat ir visa mūsų GYVENIMO prasmė .
Vėjas: Algimantinė veikla man nėra žinoma betarpiškai (veidas į veidą); tad nei monopolis, nei išrinktinumas, nei žaismas garbinime, nepridera vertinti, neturint pilno vaizdo. Tai kad didžiulėje dokumentų apimtyje vyksta klaidžiojimas –akivaizdu. Kad apaštalas klaidina aveles –akivaizdu. Tiesiog nesėkmingas UK įsisavinimas, dirbtinais pastoliais ramstoma naujoji religija –pabrėžtinai egoistinė-savanaudiška-susireikšminusi. Vištiškas gaidiškas iškapstymas iš Dokumentų tik dalies informacijos, kitos ignoravimas, ar netgi klastojimas nepraeis be pasekmių; kortų namelis amžinai nestovi. Tačiau, kad suburiami, pravedami religiniai susirinkimai –absoliučiai, neginčijamai pliusas. Kad žmonės renkasi vedini išplėstos tiesos, nešančios informacijos daugiau nei žmogui gali kilti klausimų –besąlygiškas pliusas. Kad informacija panaudojama nesėkmingai –nereiškia kad šitoji, ar sekančioji karta turėtų būti abuoji, susmulkėjusi, stereotipiška. Kaip pats savaime, tavo rašinys besalygiškai geras,gražus. Bet jis spekuliatyvus Penktojo Apreiškimo fone. Jis, dar daugiau, savanaudiškas,egoistinis senųjų tikėjimų-religijų atstovavimas. Ir visiškas begėdiškumas istorijos fone.
emipetras: Taip , Vėjas yra Vėjas ir nieko čia nepakeisi . Labai puikiai nuspalvinai ateities istoriją . Žodžių , žodžių , žodžių kratinys . Ir kas iš to . O kur peizažas , harmonija , meilė . Vėjau , tu vėjau , puti bala žino ką . Ar negali normaliau savo mintis užrašyti ?
klaustukas: Ar jums neatrodo, jog per daug užsiciklinat ties vienu ar kitu dalyviu? Na, pakritikavo, ir kas? Dangus sugriuvo? Kepurė nukrito? Juk pasakyta- “Tėvas danguje savo vaikus myli, ir dėl to ir jums reikėtų išmokti vienas kitą mylėti; Tėvas danguje jūsų nuodėmes jums atleidžia; dėl to ir jums reikėtų išmokti vienas kitam atleisti. Jeigu jūsų brolis jums nusidėjo, tai eikite pas jį ir taktiškai ir kantriai parodykite jam jo pražangą. Ir visa tai darykite tada, kada esate tiktai jūs abu vieni.“ O gal čia vaikų-paauglių forumas? Gal aš ne čia pataikiau užeiti? Į tą kitą nenoriu...ten daug nusikalbėjimų... Tai ką daryt?
VaidasVDS: Matai klaustuk, Tėvas danguje aišku atleidžia nuodėmes, bet tik tiems, kurie nuoširdžiai gailisi dėl jų. Iš tiesų Tėvas moko mylėti vieniems kitus, bet vėlgi tą reikia daryti nuoširdžiai Raktai nuo dangaus karalystės yra: nuoširdumas, daugiau nuoširdumo, ir daugiau nuoširdumo. Šituos raktus turi visi žmonės. Jais žmonės naudojasi – žengia pirmyn dvasiniu statusu – priimdami sprendimus, daugiau sprendimų, ir dar daugiau sprendimų. Laikai šiek tiek pasikeitę. Dabar matai bendravimas būna ir viešas. Galima bendrauti ir ne viešai. Aš pats bandžiau bendrauti su Algimantu, susirašinėdamas elektroniniu paštu, bet nesusikalbėjau, savo forume jis mane yra užblokavęs iki šiol, o jo vienas iš ginklanešių yra išgavęs mano pažadą ten jų netrukdyti. Bendravau el. paštu ir su Algirdu (kuris manau ir yra Vėjas). Mano e-mail nesikeitė, bet jie man nerašo. Bendraučiau, jei jie man parašytų. Nematau problemų, nei bendraudamas viešai, nei atskirai. Ir dar, matai tam, kad tikrai užsitikrintum išlikimą, reikia štai ko Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos. Gana sunkūs reikalavimai...
Rimantas: VaidasVDS rašo: , nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Visi žinom tą istoriją, kaip Jėzus šventovės kieme vartė stalus ir vaikė pinigų keitėjus ir aukų pardavėjus. Esu Jėzaus gerbėjas, bet čia jo elgesys man nelabai patinka.
klaustukas: VaidaiVDS, nepažįstu nei Algimanto, nei Algirdo, keista, kad cikliniesi ties žmonėmis, kai reiktų dėmesį skirti išimtinai Knygai. Šį forumą sukūrėt juk tam, ar ne? "Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos." Ši vieta man labai patinka - viena iš kertinių esmės esmių. O jums?
Naktinis sargas: VaidasVDS rašo: Gana sunkūs reikalavimai... Nu, Vaidai, pavarai...UK skaitei 4 ar 6 k. ir tau vis dar yra sunkių reikalavimų? klaustukas rašo: Ši vieta man labai patinka - viena iš kertinių esmės esmių. O jums? Man taipogi, klaustuk
emipetras: Pataikei Klaustum , tikrai pataikei ir gerame forume atsiradai . Rėžk iš peties ir ir iš visos dvasios savo mintis ir savo pasaulėžiūrą mums visiems , nes kiekvienas žmogus , kiekvienas protas , tai vis atskira VISATA ,tai vis atskiras PASAULIS , kuris yra individualus ir nepakartojamas . Taigi , mąstyk , kalbėk , rašyk .
emipetras: Pataikei Klaustuk , tikrai pataikei ir gerame forume atsiradai . Rėžk iš peties ir ir iš visos dvasios savo mintis ir savo pasaulėžiūrą mums visiems , nes kiekvienas žmogus , kiekvienas protas , tai vis atskira VISATA ,tai vis atskiras PASAULIS , kuris yra individualus ir nepakartojamas . Taigi , mąstyk , kalbėk , rašyk .
emipetras: Nuostabi istorija iš ,, ŠVIESOS KELIU '' Tikėjimu,taip pat galima išgydyti ir kitą žmogų. Tik šiuo atveju “sveikatos matrica”, arba teisingiau reiktų pavadinti holograma, mintimis, kaip sveikas vaizdinys, persiduoda nuo vieno žmogaus kitam. Ir visa tai gali atlikti bet kuris žmogus, kuris yra į tai stipriai patikėjęs. Papasakosiu vieno žmogaus istoriją. Taigi, jo tėvas Černobilio avarijos pasekmių likvidavime ir po to, pasijuto blogai. Daktarai davė diagnozę – pilvo vėžys. Žinoma, reikėjo skubiai daryti operaciją. Tada tas žmogus, kurio tėvui taip nutiko, atėjo pas mane ir paklausė, ar galima ko nors imtis, kad pakeisti padėtį. Papasakojau jam, apie šitą techniką. Tada jis atsipalaidavo, iš savo galvos nuėmė visas mintis, dėkojo Dievą, už tai kad įvyko klaida, kad jo tėvas absoliučiai sveikas ir pas jį viskas gerai. Jis prašė atleidimo už savo nuodėmes, už savo tėvo nuodėmes, už viską kas padaryta. Jis atlaidavo ir tuo pačiu dėkojo Dievui. Nors pagal faktą, nuodėmingas žmogus yra tik pats prieš save, prieš savo Sielą... Nuodėmės faktorius įdedamas mums nuo vaikystės į pasąmonę. Mums yra įteigiama, nesvarbu kokiai religijai priklausytume, kad visi esame kalti prieš Dievą. Nors iš tikro, prieš Dievą niekas nėra kaltas. Mes kalti tik prieš pačius save. Dievas gi, daro tik gėrį. Bet į purvą mes patys save stumiame. Todėl, kada mes pripažįstame, jog mumyse dominuoja gyvulys, kad esame įklimpę purve ir prašome pas Dievą atleidimo, tuo pačiu mes pripažįstame Jo egzistavimo faktą, pripažįstame Jo jėgą, o kas svarbiausia, mes nusideriname į Meilės, į pozityvo vibracijas...Tai štai, atliekat šitą tikėjimo techniką, kelių dienų bėgyje, prieš gulant, keliantis, ar šiaip, kai pasitaikydavo laisva minutė, savo maldą tas žmogus tardavo giliame tikėjime ir didelėje meilėje tam artimam žmogui. O kas įdomiausia, jog po septynių dienų, nuo tokio mūsų pokalbio, kada daktarai jį, taip sakant, “atvėrė” operacijai, nieko pas jį jau neaptiko. Užsiuvo pilvą ir paleido namo. Palaikė tai daktarų diagnozės klaida. Tikėjimas – tai ne tik žodis, tai didžiulė vidinė jėga, įdirbama pačio žmogaus. O susijungus jai su Dieviškos Meilės jėga, apie kurią kalbėjome “Lotoso Žiede”, gimsta tokia galybė, kuri, iš tikro, kuria tai kas “neįmanoma”.Nors visi tokie žodžiai, kaip: “stebuklai”, “neįmanoma” – tik žmonių žodžiai. Kadangi Šambalos moksle, viskas yra paaiškinama natūraliais gamtos dėsniais, kurie duotuoju etapu, žmogaus dar nėra pažinti. Tikėjimo ir Meilės jėgos, pagimdytos žmogaus mintimis – tai jėgos, pirmapradžiai priklausančios žmogiškai būtybei. Tai yra tai, kas ir skiria jį, nuo bet kokio kito gyvo organizmo, gyvulių. Todėl, istorijos eigoje, visi didieji žmonijos Mokytojai, kvietė žmones Tikėjimui ir Meilei, pateikiant tas žinias jų tuometinio suvokimo lygyje. Atsiminkite Jėzaus žodžius: “Jei Tikėjimo pas jus bus, bent jau garstyčios grūdo dydžio ir kalnui pasakysite: nueik iš čia į ten, jis ir pereis, tada nieko nebus jums neįmanomo”. Ir tai nėra tušti žodžiai, tai tikros žinios tiems, kas moka klausytis: “Girdintis te išgirsta”.
emipetras: FORUME nR1 perskaičiau ką Algimantas sugalvojo apie ELITĄ . Rašoma ; ,, .... Ir kaip yra lengva ir nuostabu, kada ŽINAI, kad ELITO nereikia susigalvoti, nes ELITAS yra suteiktas KŪRĖJO. ŠIANDIEN MŪSŲ PLANETOJE ELITAS – TAI URANTAI, RYŽTINGAI IR DRĄSIAI ŽENGIANTYS GYVUOJU KELIU, PAKELIUI Į SAVOJO LIKIMO ĮGYVENDINIMĄ – Į ROJŲ, PAS SAVO TIKRUOSIUS TĖVUS – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU. Ir visiškai nesvarbu, kad urantų nėra nei dabartinės LIETUVOS televizijos laidose, nei laikraščių puslapiuose, elitas – urantai – yra VISATOS PROGRAMOSE, IR MŪSŲ GYVENIMĄ LABAI ATIDŽIAI STEBI VISA VISATA – KAIP MUMS SEKASI, AR IŠTVERSIME, AR ATSILAIKYSIME IR IŠLIKSIME ELITU, AR PASIRINKSIME LENGVESNĮ KLYSTKELĮ IR AKLAVIETĘ PROTUI, KAIP TĄ PASIRINKO MILIJARDAI DVASIOS BROLIŲ IR SESIŲ URANTIJOJE? .... '' Nusikėliau į VikipedijA ir skaitau štai ką ; ,, Elitu (iš prancūzų élite – geriausias, rinktinis) sociologijoje bei bendraja prasme vadinama santykinai nedidelė dominuojanti visuomenės grupė, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai bruožai, savybės, ir kuri suvokia save kaip dominuojančią visuomenėje grupę šių savybių pagrindu. Buitinėje kalboje ir publicistikoje „elitas“ Lietuvoje dažnai tapatinamas su turtingiausia visuomenės dalimi. Kartais skiriami „funkciniai elitai“ ir „valdžios arba valdantys elitai“. Taigi va , tas ELITAS jau seniai yra atrastas , pakrikštytas ir viso pasaulio žmonių suprantamas , kaip labai , labai turtinga , išskirtinė , privilegijuota žmonijos grupė . Tačiau ar ELITAS urantai , čia jau DIDELIS KLAUSTUKAS ?
Naktinis sargas: urantai-elitas- nors mirk iš juoko, atleisk, emipetrai, tik dabar perskaičiau Tavo opusą. „Elito formavimosi priežastys yra įvairios: dėl natūralios žmogiškos prigimties, kadangi žmogus yra visuomeniškas; visų žmonių gebėjimai ir moralė yra skirtingi, atsiradus vidinės ir išorinės tvarkos poreikiui iškyla poreikis vadovavimo ir būti vadovaujamais. Susiformuoja visuomenė ir valdžia – elitas, elito ir masių sąsajos. Elito funkcijos suprantamos kaip „iš viršaus žemyn“ – formavimas, dominavimas, autoritetas. Elitu įprasta vadinti tą mažesniąją visuomenės dalį, kuri monarchijose buvo vadinama aristokratija. Dabartinį elitą sudaro asmenys, užimantys vadovavimo postus valstybės organuose (tai ir žemesnis elito sluoksnis – biurokratija), politikoje, ekonomikoje, kultūroje. Elito teorijų užuomazgų iniciatoriais dažnai yra paminimi Graikijos filosofai“ http://mokslai.lt/referatai/referatas/demokratinis-elitas-valdancioji-klase-elito-ir-demokratijos-suderinamumas.html O norėjau įkelt tik naują nesąmonę iš f1: /Ir štai vakar, man telefonu bekalbant su Laima iš Amerikos, Rojaus Trejybė-AŠ ESU tiesiog nustelbė mano paties mintis, kad perteiktų MAN NAUJĄJĄ evangeliją VISOMS TAUTOMS IR RASĖMS. ŠI geroji žinia iš tikrųjų taip pat yra TOKIA AKINANTI, kad tik nedaugelis ją priims dabartiniu metu. Tad naujoji evangelija yra tokia – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU GALIMA ATRASTI SAVO VIDUJE, O ATRADUS, ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU TĖVYSTĖ-MOTINYSTĖ IR ŽMONIŲ, IR NET VISOS KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS, BROLYSTĖ-SESERYSTĖ, YRA PATIRIAMA KAIP TIKROVĖS NATŪRALI PASEKMĖ KIEKVIENOS ASMENYBĖS SAVOSIOS TAPATYBĖS BŪSENA./ Visa tai apaštalas ir ambasadorius x 2, pateikia pavadinimu MANOJI EVENGELIJA 2014 06 13 Ką manot? HIHIHIHI - kaip nusijuoktų Die Teufelsbuhle Matyt esu APAKINTAS
ďîëíŕ˙ âĺđńč˙ ńňđŕíčöű