Ôîðóì » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Psichologijos ir psichiatrijos problema » Îòâåòèòü
Psichologijos ir psichiatrijos problema
Urantas: Iš Algimanto Jokūbėno Knygos "Kalbu jums vėl" [quote]8. Psichologijos ir psichiatrijos problema Jūsų mokslas, šiandien, nagrinėja tik žmogaus psichologiją ir visiškai iš akiračio išleidžia tos psichologijos tyrinėtojo gyvą ir realų Šaltinį ir žmogaus gyvą ryšį su tuo Šaltiniu. Tas Šaltinis ir yra Pirmasis Šaltinis ir Didysis Centras, kuris laiko apgaubęs visą kūriniją savajame grybšnyje. Dėl to neįmanoma turėti mokslinės teorijos tada, kada toji teorija neigia kokio nors nagrinėjamo reiškinio Šaltinį. O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį aš prieš du tūkstančius metų, kada vaikščiojau kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto, pavadinau jūsų, kiekvieno, mylinčiu Tėvu. Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis, jeigu tie patys psichologai ir psichiatrai, mėginantys padėti, patys nepatirs Pirmojo Šaltinio ir Centro veikimo savo pačių viduje ir nesuvoks, kad visos ligos prasideda nuo Pirmojo Šaltinio ir Centro siunčiamų, visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui vienodai ir be perstojo, Jo meilės virpesių vandenyno pažeidimo. Ir tik padėdami tiems vargšams ir tikrai labai kenčiantiems mano sielos broliams ir seserims, ir jų sielos broliams ir seserims, atsiverti šitiems Pirmojo Šaltinio ir Centro nuolat ir be perstojo siunčiamiems meilės virpesiams, jie ir išgydys juos nuo tokių ligų, kurios iš tikrųjų rodo ne ką nors kitą, o šitų meilės virpesių trūkumą jų viduje.[/quote]
Jolanta: Kukai, manau, kad supratau tave. tačiau taip jau yra kad netiniai žodžiai visisškai neatspindi mūsų vidinės būsenos. Kas leičia abejingumą ir neabejingumą. kai atvykai į Vilnių norėjosi įprasminti dienas, todėl išeidavau į senamietį vakare ale nuotykių ieškoti, na tikslas padaryti kokį menką gerą darbą. taip kaip galimybė padaryti gerą darbą retai pasitaiko tai dažnai apsiribodavau kelių šiukšlių pakėlimu ir kelių litų paaukojimu. tačiau vienas žmogus man pasakė, ar tu žiūri kam duodi pinigėlius? Aš atsakiau, o koks skirtumas, jei jau žmogus nusižemina ir atsiklaupia jis jau yra vertas jų. O jis tada pasakė tokius žodžius kurie apie pasuko mano mąstymą kita linkme. jei tavo geras darbas turi geras pasekmes, tai yra žmogus nusipirks duonos kad išgyventų ar kažką panašaus, tada jis iš tikro tai geras darbas. bet jei žmogus tavo aukotais pinigais pirks narkotikų ar alkoholio tai tavo geras darbas virsta blogu darbu. net žaktelėjau po tų žodžių, tai tokia elementari tiesa, kad eš tenkindama savo ego būti gera į ją neatkreipiau dėmesio. Todėl miekas Kukai, dar ir anksčiau turėjau pamokų, aš labai atsargiai, neprašoma darau kitam žmogui kad ir gerą darbą, o jei matau kad jam tikrai kažko reikia, atsargiai atsiklausiu ar neįžeičiau jei pasiūlyčiau tai ar tai. Bet tai tik mano filodofija. tačiau Kukai, nuo pat pradžių žinojau kad eini teisingu keliu ir niekada nemaniau kad tau reikia kur kitur pasukti, tik konstatavau faktą ką pamačiau Algimanto asmenyje ir tiek.
Jolanta: Miela Rita, baigiam tą temą kurią pradėjim ir kuri niekur nenuves. Tikiu kad esi gera vadovė. Tik dažnai ištrauktas pasakojant faktas iš konteksto kitiems nežinantiems konteksto visai kitaip atrodo nei tikimasi. Šis formas ne tik dvasingumo išbandymas, bet ir žmogiškumo. priimti kitą su kitu pasauliu ne taip jau ir lengva. tačiau juk tobulėjimui ribų nėra Aš čia apie save.
Fredas: spangsti ir spangsti su savo kosmosais ir abstrakcijom atitrukes nuo ->realybes.Negerai sakyciau......nuo kokios realybės? Kukai?
Kukas: Nuo savo realybes,Fredai,nuo saves,uz tai ego iesko ko nepametes isoreje,bega nuo saves,nes zvilgtelti i i savo vidu baugu
Fredas: ..kas tavo manymu tas ego yra tikrumoje?,...(..gal kartais yra tokių specialstų kurie ego aptinka,td reikėtų kas karts nueiti ir pasitikrinti,'persišviesti' , rasi ego sėklų bus prdygę...)
emipetras: KAIS YRA MALONUMAS ? Malonumas tai mūsų EGO . Manau dar , kad malonumas , tai visas gyvenimas su potvyniais ir atoslūgias . Tačiau dvasinėje klerikalinėje plotmėje , malonumas priskiriamas , kaip kūno troškimų nuodėmė . Kukai ir jogoje malonumas , tai nuodėmių gūnos , tik naują šviesą matantys žmonės , malonumą priskiria natūraliai planetinei žmogiškąjai egsitencijai . FREDUI , tai netaikau , nes jis žiūri į šviesą . Todėl pamąstykime ar tikrai taip . Per dažnai atsisakydami bet kokio malonumo , mes tik krausime nerealizuotus savo troškimus įvairiose savo esybės kertelėse . Visada pravartu pateikti sau klausimą . Ar tai kais šiandiena malonu , ar tai kas šiandiena praleista , ar besutiksime tai rytoj dieną ? Tačiau į mūsų širdis visada braunasi nerimas , o kaip atskirti kur geri malonumai , o kur blogi ? Vertėtų atminti , kad m ūsų kūnas , tai mūsų sielos arfa . Ir tik nuo mūsų pasirinkimo priklasys ar išgausime harmoningus garsus , ar tik padriką skambėjimą . Išeikite į savo sodą ar laukus ir pažiūrėkite į duzgiančią bitę tarp gėlių žiedų ir sužinosite , kad bitei tikras malonumas rinkti saldų nektarą iš žiedų . O kaip su gėlių žiedais ? Pasirodo gėlės žiedui taip pat , didelis malonumas atduoti bitei savo nektarą . Bitei gėlė , tai gyvenimo versmė , o gėlei bitė , tai meilės šauklė . Abiems subjektams ir bitei ir gėlei teikti malonumą ir jį gauti , yra ir poreikis ir ekstazė . Ar nematote panašumo , tarp žmogaus proto- sielos ir dieviškojo minčių Derintojo ?
Kukas: Petrai,is principo malonumu ieskojimas yra laimes ieskojimas.Vat cia ir pasitarnauja budistu, o gal ir ne tik, ismintis.Buda,pries 2.5tukst.metu suvoke,kad visi zemiski malonumai yra laikini ir niekada iki galo nepatenkina.Anksiau ar veliau malonumas igrista ir ieskoma nauju ir taip be galo be krasto.Taip pat malonumas,kaip juoda-balta neatskyriamas nuo kancios.Jei bus malonumu reiskia bus ir kanciu....Galutine isvada tokia: jau kazkas netvarkoi su zmogumi yra jeigu reikia ieskoti vis nauju malonumu,kurie taip ir neatnesa laimes.... ir Budda surado buda sita netvarka sutaisyti.Siaip Petrai,tavo zinios jau daugiau kiap 2.5tukst.metu pasene
emipetras: KUKAI , ÏÎÂÒÎÐÅÍÈÅ - ÌÀÒÜ Ó×ÅÍÈÅ
varna: Nesipainiokim naudodami Ego terminą: vadovaukimės S. Freud‘u - pradininku, apvertusiu aukštyn kojom iki jo egzistavusią sampratą apie žmogaus sielą, kuri iki jo buvo tapatinama su sąmone, o po jo – jau niekada. Protas tėra sąmonės dalis; ego – „tai psichikos instancija, kuri kontroliuoja visus dalinius procesus (... ) Ego reprezentuoja tai, ką galimą pavadinti protu ir blaivumu, o Id sritis yra jo priešingybė, ten susitvenkusios aistros (....) Funkcinis Ego reikšmingumas reiškiasi tuo, kad normaliu atveju jis valdo veiklos svertus.“ AŠ nėra EGO, nes „nuo šio Ego priklauso sąmonė...“, verčia ją imtis veiklos, „veikia pagal realybės principą, loginį mąstymą ir įgūdžius. Ego yra organizuota, realistiškoji dalis.“ Koją mums kiša Id - „nesąmoningas ir paveldimas asmenybės struktūrinis darinys, nekoordinuotas instinktų tendencijos rinkinys“, bet ne Ego. Baimė yra instinktyvus reiškinys, vadinasi priklauso Id sričiai. Ego gali valdyti baimę, ją sustiprinti ar susilpninti. Asmenybėje turėtų dominuoti Superego – tradicinės vertybės, sąžinė, idealai, kuriais individas nori sekti ir į kuriuos stengiasi būti panašus; Neveltui Satja Sai Baba mokė: „Gyvenimo tikslas – nukryžiuoti savąjį ego ant nuolankumo kryžiaus“. (Citatos iš Z. Freud „Anapus malonumo principo“)
Kukas: Petrai,neverta kartojimo beviltiska seniena
Kukas: "as" yra mintys-objektas neturis neprikl.buties- jo nera karoce.sakydami "as" nurodome i kuna,prota,samone.Pagrinde yra protas del kurio problemos.Sai-baba sake “The mind creates bondage or the mind creates liberation!” – Sai Baba,'protas susikuria ribas arba protas susikuria issilaisvinima'.ego tampriai susijes su protu,tad sakydami 'as' nurodome i ego,susije zodz viskas.aistros,emocijos irgi koja kisa,tarkim negali medituoti nesutvarkes emocini 'kuna',negali raminti prota,negatyvios emocijos,mintys,susitapatinimas su kunu,su protu trugdo pasiekti dk,mazdaug taip kaip suprantu
emipetras: Mintis yra mūsų pačių sukurtas vaizdinys , kuris gali gimti tiek jau turimos informacijos dėka , tiek atėjęs iš pasąmonės . Mintis formuojasi energetiniu pagrindu , o yra valdoma jausmu ir sąmone . Todėl galima sakyti , kad mintys gimsta pasąmonėje , o baigia formuotis sąmonės lygmenyje . Mintis , tai tam tikrų elektromagnetinių dalelių derinys . kurios tik trumpai užsifiksuoja smegenyse , tačiau informacija išlieka žmogaus energetiniame kūne , kuris vadinasi Siela . Tai tuo klausimu tiek . LINKIU GERŲ MINČIŲ .
Die Teufelsbuhle : Po biesais, Emipetrai, ko neatsakai savo bičui Algirdui, katras čia plaukus dėl to raunas. Susirandi jo laiškus tau skyriuje '"Pasaulis ne tik iliuzija‘“ ir taip pat viešai atsakai. Visa bendrija nuščiuvus laukia. Antraip išrašysiu tau velnių, per mažai nepasirodys HOHOHO Ir linkiu protingų minčių JEEEEEeeeeeeeeeeeee
NSO: "Ego" yra lotinu kalbos zodxs- "as"
varna: Ego suma qui suma Viskas praeina, pasensta net ir žodžių reikšmės. Žodis Ego – „Aš“ tapatintinas su protu/siela/dvasia, iki dar nebuvo gimęs S. Freud'as... „Aš“ yra sąmonė, o protas jos dalis. Juk būtent dėl kylančios minties „kas esu aš“, imame ieškoti to savojo aš. Ar gali psichinės struktūros – sąmonės – dalis (protas) suvokti pačią struktūrą? Aišku, kad ne. Save lengviausia „atpažinti“ bendraujant su kitais; analizuojant savo būsenas – emocijas, aistras (tai jau Id sritis); kūryboje, kai išplaukia visai iki šiol nepažinūs reiškiniai. Tapatinimasis su kūnu – atrodo, primityvu, bet žmogaus kūno kalba – nevalingi judesiai, balso tembras labai daug pasako apie asmenybę. Ir abejoju, kad žodžių sklaida atveria/atskleidžia asmenybę – žodžiai gimsta prote ir juos galima formuluoti, kaip tik užsimanai, bet jei kam atrodo, kad žodžiai atskleidžia jo „Aš“, tai į sveikatą, nors dažniausiai tai tėra savimylos proto išdaigos.
Aimas: Kukai, ta visuma kas tai? asmenybe? gal stengiames ja pazinti? pagal Urantijos knyga ji dievo dovana, unikali laike ir visatoje, tai mūsų protas gal ir darbuojasi noredamas ja suprast... varna rašo: Tapatinimasis su kūnu – atrodo, primityvu, bet žmogaus kūno kalba – nevalingi judesiai, balso tembras labai daug pasako apie asmenybę. ir ne tik...
Aimas: blablabla kukai, o dėmesys- kas? kas ji sukioja? jei stebetojas negali pazinti saves, tai ratas uzsidaro.. gal uztenka zitoti, kad esam zmones, o ne katinai ir to gana :D 'Ego suma qui suma'- aš esu kas esu, tik noriu buti biskuti geresnis!!!
Kukas: "As" tapatinasi su samones turiniu.Savaime "as" yra tik mintys atsirandanti demesiui pasisukus i save-matai kas ten ir sakai tai tipo "as" .Bet samones turinis ir pati samone yra produktas anksiau gyvenusiu samoniu- tevu,proteviu ir t.t."Isreiksdamas" save per veiksma ar ale individuali kuryba istikruju demonstruoji visuma ir ji nera tas tavo "as".Ji-visuma yra o tu su savo "as" tik vaizduoji,kad tai tavo originalios kurybos vaisius,lila,iliuzija.Geras tekstas apie tai yra mano skyriuje :-)
Aimas: paaiskinai, Kukai:P Kukas rašo: Savaime "as" yra tik mintys atsirandanti demesiui pasisukus i save-matai kas ten ir sakai tai tipo "as" k_ i_ e_ n_ o_ demesys atsisuka į s_ a_ v_e_, k_ą_ mato, jei tai tik m_i_n_t_y_s_?
Kukas: Tiesiog tai kas yra.Juokingiausia tai,norint pazinti visuma pirma reikia pazinti save.Tokia rytu ismintis :)
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû