Форум » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Psichologijos ir psichiatrijos problema » Ответить
Psichologijos ir psichiatrijos problema
Urantas: Iš Algimanto Jokūbėno Knygos "Kalbu jums vėl" [quote]8. Psichologijos ir psichiatrijos problema Jūsų mokslas, šiandien, nagrinėja tik žmogaus psichologiją ir visiškai iš akiračio išleidžia tos psichologijos tyrinėtojo gyvą ir realų Šaltinį ir žmogaus gyvą ryšį su tuo Šaltiniu. Tas Šaltinis ir yra Pirmasis Šaltinis ir Didysis Centras, kuris laiko apgaubęs visą kūriniją savajame grybšnyje. Dėl to neįmanoma turėti mokslinės teorijos tada, kada toji teorija neigia kokio nors nagrinėjamo reiškinio Šaltinį. O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį aš prieš du tūkstančius metų, kada vaikščiojau kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto, pavadinau jūsų, kiekvieno, mylinčiu Tėvu. Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis, jeigu tie patys psichologai ir psichiatrai, mėginantys padėti, patys nepatirs Pirmojo Šaltinio ir Centro veikimo savo pačių viduje ir nesuvoks, kad visos ligos prasideda nuo Pirmojo Šaltinio ir Centro siunčiamų, visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui vienodai ir be perstojo, Jo meilės virpesių vandenyno pažeidimo. Ir tik padėdami tiems vargšams ir tikrai labai kenčiantiems mano sielos broliams ir seserims, ir jų sielos broliams ir seserims, atsiverti šitiems Pirmojo Šaltinio ir Centro nuolat ir be perstojo siunčiamiems meilės virpesiams, jie ir išgydys juos nuo tokių ligų, kurios iš tikrųjų rodo ne ką nors kitą, o šitų meilės virpesių trūkumą jų viduje.[/quote]
Kukas: Vaidai,vaikeli,skaitai tu ar ne,man dzin.Tikrai.Susitaikyk!
Jolanta: Vaidui, kaip skirtingai mes reaguojame į tuos pačius dalykus, tu sakai kad tau visuose šaltiniuose kažkas užkliūdavo, o man nė viename neužkliuvo niekas. Ir UK neužkliuvo. manau kad jei ieškosime prie ko prikibti tai visda rasime. patyriau ką tik labai neblogą pamoką, radau patvirtinimą kad mano įsitikinimas, kurio laikiuai nemažai laiko buvo neteisingas, nes nežinojau vienos smulkmenos. Nors ir suvokiau didžiąją tiesos dalį. Supratau vieną dalyką, kad bet kokiame įsitikine ar tavoje tiesoje visda gali būti niuansas, kad kažkokio mažmožio tu dar nežinai kas gali visiškai pakeisti tavo tiesą. Todėl mieli vyrai, kiek jūs besiginčytumėte, na nesutarsite Jūs niekada ir neįrodysite visnas kitam savo tiesų, nes abu nematote ir nesuvokiate skirtingų jums nežinomų smulkmenų, kurios ir neleidžia įvertinti kito suvokimą. :) Tai mieli žmonės, pas jus vyksta ginčas dėl ginčo. Pripažinkite tai, ir jums tur būt būtų liūdna jei jo nevyktų :) O aistringi savo idėjose žmonės visda bus pranašesni už ramius susitaikėlius. Smagu Jus skaityti .
Fredas: ...aš lb. diskutuoti linkęs nei ginčytis,..mieloji Jolanta...
Jolanta: Labai šaunu Fredai, nes diskusijose girdimas oponentas ir išvados daromos su vis naujai gauta informacija iš pašnekovo. taip tikrai daug galima sužinoti Ir nedalyvaujaniems diskusijose
VaidasVDS : Jolanta, reikia mokėti skirti ginčą, diskusiją ir nuomonės pareiškimą. Tai, kas atrodo, nebūtinai ir yra Tarp manęs ir Kuko nevyko nei diskusija, nei ginčas, vyko tik nuomonės pareiškimas, jis manęs tikrai neįtikino, o aš iš anksto žinojau, kad jo neįtikinsiu. Todėl mano pasisakymas realiai buvo skirtas ne Kukui, o kitiems, bet Kukas to nesuprato. Aš Kuką labai gerai suprantu (čia grynai psichologiniu požiūriu), nes mano asmeninis darbas yra susijęs su daugybe įvairiausių profesijų ir įvairiausių sluoksnių žmonėmis. Man patinka analizuoti žmones. Suklysti galiu tik pradžioje, vėliau jau sunku suklysti dėl žmonių. Žinau tik vieną intenciją, jei žmogus neturi pagrindinių dvasinių vertybių (čia ne apie Kuką), tai juo iki galo pasitikėti tikrai negalima, net jei jis tau yra gana artimas. Gal man kas gali prikišti, kad ilgokai prašoviau su Algimantu, bet norėjau perskaityti Urantijos Knygą iki pabaigos. Tuomet pradėjau reikšti jam savo nuomonę, bet pamačiau kad kartu su juo priėjome tą vietą, kada negalėjome būti kartu ir jis mane nusprendė atstumti, mane visiškai izoliuodamas. Galėčiau bandyti pas jį brautis, bet tikrai nematau prasmės. Bet vis tik Algimantas yra labai geras Urantijos Knygos žinovas, ir kuomet jo nekankina apaštalo ir jo naujos kuriamos religijos misijos svarba, jis gali pateikti labai gilių ir prasmingų minčių, kaip kad šiandien atsakydamas Emiliui...
Jolanta: Vaidui. Buvau Vilniuje susirinkime, pagaliau pamačiau ir Algimantą. Manau, kad tai ne tik mano nuomonė. Žmogus visa savo siela gyvena tuo kuo tiki. Tai tikrai nuostabu, jis švyti savo tikėjime, jo žmogiška išmintis diedlė. tada pagalvojau ar turiu teisę jį kritikuoti jei aš matau pasaulį dar truputį kitaip. kas žino ar jo ar mano čia bėda. Visada be galo gerbiau žmones kurie gyvena taip kaip jaučia, o šiuo atveju įpatingai gerbiu, nes jis tikrai jaučia gyvą Dievą savyje, nes tai akivaizdžiai matosi jo veide, jo gestuose. Nesakau kad aš jau esu Urantė. Aš turiu savo kelią ir kol kas jis manęs nenuvylė. tačiau susilaikau nuo kritikos, nes įvertinu galimybę, kad tai mano nežinojimas skatina ginčytis, o ne savo tiesos gynimas, tiesa juk kinta, priklausomai nuo žinių, kurias įgyji, nuo suvokimo kuris ateina. Galų gale juk ne vienas yra kelias. Žmones stebėdavau nuo paauglystės, visada domino ne jų veiksmai o priežastis tų veiksmų, dabar manau kad jau suvokiu priežastis, suvokiu kad žmonės lyg ir gyvena viename pasaulyje, tačiau iš tikro mes visi gyvename paraleliniuose pasauliuose, kur daiktai, reiškiniai kitaip suvokiami. Ir įdodyti paralelinio pasaulio gyventojui kad tai kas yra tavo pasaulyje yra teisinga tikrai neįmanoma. Vienas išmintingas žmogus man pasakė, kad išvesti žmogų iš olos galima tik vienu atveju, jei jis to pats panorės, tačiau kaip jis gali panorėti jei nežino jog už olos kažkas yra. O jis man atsakė, parodyk, olos ribas, kad jam pačiam kiltų klausimas, o kas už sienų. Tai aukso verti žodžiai, iš atsitiktinai sutikto žmogaus. Tu gali aiškinti tiesas, kad ir kokios jos nuostabios būtų, tavęs nesupras, parodyk jo suvokiamo pasaulio ribas, suteik galimybę pačiam suvokti, štai mokytojo misija. Tik tada natūraliai žmogui kils klausimai į kuriuos jau jis girdės atsakymus, nes pats juos bus uždavęs. jei žinai psichologiją tada tai puikiai turi suvokti.
varna: Jolanta rašo: jis švyti savo tikėjime nes jaučiasi reikšmingas
Moze: Jolanta,kaip paaiskinti ta fakta,kad A.J. zemina kitus ir kelia save,dabar pas dieva tik per jo mokymus,Jezus jau pasenes,jo sviesa ryskiausia ir pan.,o kiti vos ne gyvuliai,ar ne todel,kad A.J. ego jauciasi pranasesnis uz kitus,is cia geranoriskumas ir gera nuotaika?
Jolanta: Mozei. Nereikia kreipti dėmesio į tai kas nepatinka, tai galima atmesti, turėti savo nuomonę ir toje vietoje nieko nekomentuojant pasiimti kai ką jis gali pasiūlyti gero. Apsilankymas susiėjime man labai daug davė. Supratau, kad tai ko aš nesuvokiu negaliu kritikuoti. Ir nesprendžiu ar jis neaaugo iki kažko ar aš nedaaugau, koks skirtumas. kad ir kaip anksčiau purkštaudavau, turiu pripažinti kad dabar man tai atrodo kaip egocentriškos paauglės veiksmai. Jis turi savo kelią, o gal ir ne taip yra kaip jam atrodo, bet jos tuo tiki, ir tiki visa širdimi. Tokie žmonės visda randa tai ko ieško. O jei ir yr akur neteisus.....ar man teisti, o kaip aš elgiausi kai jo mokymus žeminau ir sakiau kad tai nesamonė. Išmintis ir yra tame, kad nepažeminant kito sugebėti pasiimti tai ką gali ir nepalikti po paėmimo betvarkės kito virtuvėje. Miela Varna, o jis ir turi priežasčių jaustis reikšmingu. Kitas kalusimas kiek tai jam naudinga. bet tai jau jo ir Dievo santykije išsiaiškinti. Nesu jo pasekėja, bet gerbiu jo misija. Nenagrinėju ji absoliučiai teisinga ar ne, bet manau kad ji naudinga žmonėms. bent dalyviams. O ateitis viską parodys. tačiau išminties tikrai galima pasisemti iš šio žmogaus. Ir gyvojo Dievo jautimą savyje taip pat galima kaip pavyzdį pamatyti Algimante. tai faktas, kurio negaliu paneigti, nes jo tikėjimas yra gyvas ir tikras. Tai akivaizdžiai matosi tik pažvelgus į jį.
varna: Kur gi ne, jaustis Dievo ambasadoriumi ir Kristaus apaštalu šiame pasaulyje ne kiekvienam duota Tiesa, jis kalba jautriai, įtikinamai, uždegančiai - daug geriau, nei rašo, tuo žmones ir patraukia.
Jolanta: Žmogus gali kalbėti daug ir visko, bet juk mes kiekvienas vertiname tai savaip. Mūsų savas vertinimas irgi yra tik mūsų vertinimas, jis nėra visuotinas. Klausimas vienas, ar tai blogis, kuris neša nepataisomą žalą? Ar žmogus įgalus pats apsispręsti ar reikia jam tų mokymų? Ką galime jo pasekėjams pasiūlyti mainais sunaikinę jų tikėjimą Algimanto mokymu? Kiek mes patys galėtume prisiimti atsakomybės už šių žmonių dvasinius kelius sunaikinę Jų tikėjimą kurį dabar jie puoselėja? tai klausimai į kuriuos reikia atsakyti kiekvienam, kuris kritikuoja kito tikėjimą. Ir nesvarbu ar Algimanto, ar Kuko ar dar kieno.
varna: blogis tame, kad jis privatizavo Urantijos knygą nors yra tik jos vertėjas
Jolanta: Miela Varna, kiek keičia tavo santykį į Dievą ir į pasaulį tai, kad Algimantas jaučiasi Dievo ambasadoriumi? Mano interpretacija būtų tokia. Taip jis ir yra Dievo ambasadorius, kaip ir kiekvienas iš mūsų galime tokiu tapti, gal ne šiame gyvenime gal kitame. bet galime. Ir tai nėra nieko neįtikėtina. Tai paprastas evoliucinis reiškinys. Kurį yra paiekęs ne vienas manau žmogus žmonijos istorijoje. Keliai kaip to pasiekti, va jos mes ir renkamės skirtingus. Bet visi einame link to. Kiek Algimantas yra arti evoliucijos viršūnės aš nežinau, bet tai man ir nerūpi, nes jis eina link to tai tikrai faktas. Ir jau už tai jis vertas pagarbos.
Jolanta: bet tu žinai, kad jis tik vertėjas, tai žino ir kiti. Vadinasi niekas neteigia, kad tai jo parašyta knyga. Viskas čia savo vietoje. Jis aiškina ją, kaip kunigai aiškina Bibliją ir jų juk niekas nekoneveikia už tai ir nesako kad jie Bibliją privatizavo. faktas tame, kad jo iniciatyva buvo ji išversta, iniciatyva ir pastangomis. Tai jam dar vienas pliusiukas. Ir jau šioje vietoje verta jį gerbti už suteiktą galimybę skaityti UK. Ne garbinti sakau, o gerbti.
Moze: Jolanta,ar puikybe yra evoliucijos virsus ar apacia? Ar mus Jezus moke buti kaip struciai "galva i smeli" pries nuodeme? Ar yra gerai, leisti skleistis nuodingoms sielai puikybes vibracijoms,itraukianciom vis naujas aukas,prisidengus graziomis frazemis? Manau negerai!
Moze: Bet tai,kad A.J. isverti uk nesuteikia teises zeminti kitus ir beja, versdamas iskraipe knyga pagal savo tikejima.Cia jau ne gerbti reikia o atspardyti uzpakali.Vertejas gerbiamas uz tikslu vertejavima kaip bet koks kitos profesijos atstovas,juk knyga reikia pirkti o kokybe pasirodo smirda
VaidasVDS : Visi mes ambasadoriai, kada mūsų veiksmai atitinka Dievo valią. Vieni didesni ambasadoriai, kiti mažesni (veiksmų požiūriu). Šiaip manau, kad Algimantas yra labai, labai didelis ambasadorius, bet tik iki tol, kol nepradeda aukštinti savęs ir savo misijos (Rojaus Trejybės religijos įkūrimo, kuri (paradoksas?!) prieštarauja Urantijos Knygos tiesoms). Aš beje esu pastebėjęs tik kelias nedideles Algimanto klaidas, bet vis tiek nemalonu, kad jos pateikiamos, kaip Dievo žodis. O pačias didžiausias abejones yra sukėlusi ši citata iš "Kalbu Jums Vėl" : Nėra nė vieno gimusio iš dvasios Tėvo sūnaus, kad jis ir toliau valgytų gyvulinį maistą. Visų pirma to tikrai nėra Urantijos Knygoje. Antra, ši citata labai primena asmeninį apaštalo Pauliaus požiūrį į moteris ir iš to atsiradusį celibatą. Bet atsidavimo dvasinei veiklai tai tikrai galima sveikai pavydėti, tik rinkliavai pavydėti nereikia, nes visi dvasininkai iš rinkliavos išsilaiko...
Jolanta: Bet Moze, ar tu turi ką pasiūlyti mainais, kuo tiems žmonėms domėtis? gal tai jų laikina stotelė, o gal ir nelaikina, bet nieko blogo jo susitikimuose nemačiau. Malda fantastiška, vien dėl jos verta nueiti, o jų supratimas apie religiją nėra griaunantis, kaip tik kuriantis, skatinantis padėti. Kodėl turėčiau juos koneveikti tik dėl to kad jie kitaip viską atlieka. O yra ar nėra puikybės pas Algimantą geriausiai žino Dievas, ir jis atseikėja ir už nuopelnus ir už paklydimus. Tai ne mano kompetencijoj spręsti. beje Moze, kas draudžia versti kitą variantą, kodėl neatsiranda tokių? Ar čia yra kokie apribojimai ko aš nežinau? O dėl žeminimo, visda yra pasirinkimas bendrauti ar ne. Svarbu yra asmeninis augimas kiekvieno atskirai. Algimantui tegu rūpi jo augimas, man mano ir t.t. O kad išdryso viešai kalbėti apie savo pojūčius ir santykį su Dievu, jis šaunuolis, tam reikia daug drąsos ir ryžto, nes nemanau kad jis nenutuokė jog bus puolamas ir kritikuojamas. Bet išdryso. Tur būt man būtų pristigę drąsos. Tai dar vienas jam pliusiukas :)
Jolanta: Vaidui. O aš mačiau, šiai dienai mano supratimu ne vieną Algimanto klaidą. bet.....tiek jau suvokiu, kad tai kas man dabar atrodo, ne būtinai taip pat atrodys kai turėsiu naują informaciją. Todėl tai palieku šone. Ir dėl to pagarba nesumažėja. Tačiau kartais žiūrėdama į kitų kalidas pamatau kiek aš esu pridariusi klaidų, tai gal ir tos klaidos jų ne veltui. :) mano supratimu, kas gali suvokti kas yra gyvasis Dievas, tai gali ir visai kitaip būti sakoma, kiekviena religija turi savus terminus, tas jau laimėjo egzistencinį karą. To gyvenimas tikrai nebegryš į materializmą ir koks dar nebūtų tobulas jo kelias tik tiesiai pirmyn, gal kartais parklumpant, gal susižalojant bet atgal tikrai nesigręžios.
Moze: Jolanta,tai egoistiska "maja chata z kraju nichego ne znaju",ir mat puikybes nematai ir lai kitus zemina,na jo,su tokiu poziuriu...hm...na o tai,kad jis dieva zemina jo vardu prisidengdamas kada kitus zemina o save iskelia, tau matomai irgi dzin.Matydama tipo pliusukus ir uzsimerkdama i tai,kur DIDELI minusai, istikruju nera nei dvasinga nei protinga,tai egoistiska.Taip patogiau juk.Panasu i zmogu liaupsinanti kitus tam,kad tik nereiketu padeti ar susitepti
полная версия страницы