Ôîđóě » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Psichologijos ir psichiatrijos problema » Îňâĺňčňü
Psichologijos ir psichiatrijos problema
Urantas: Iš Algimanto Jokūbėno Knygos "Kalbu jums vėl" [quote]8. Psichologijos ir psichiatrijos problema Jūsų mokslas, šiandien, nagrinėja tik žmogaus psichologiją ir visiškai iš akiračio išleidžia tos psichologijos tyrinėtojo gyvą ir realų Šaltinį ir žmogaus gyvą ryšį su tuo Šaltiniu. Tas Šaltinis ir yra Pirmasis Šaltinis ir Didysis Centras, kuris laiko apgaubęs visą kūriniją savajame grybšnyje. Dėl to neįmanoma turėti mokslinės teorijos tada, kada toji teorija neigia kokio nors nagrinėjamo reiškinio Šaltinį. O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį aš prieš du tūkstančius metų, kada vaikščiojau kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto, pavadinau jūsų, kiekvieno, mylinčiu Tėvu. Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis, jeigu tie patys psichologai ir psichiatrai, mėginantys padėti, patys nepatirs Pirmojo Šaltinio ir Centro veikimo savo pačių viduje ir nesuvoks, kad visos ligos prasideda nuo Pirmojo Šaltinio ir Centro siunčiamų, visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui vienodai ir be perstojo, Jo meilės virpesių vandenyno pažeidimo. Ir tik padėdami tiems vargšams ir tikrai labai kenčiantiems mano sielos broliams ir seserims, ir jų sielos broliams ir seserims, atsiverti šitiems Pirmojo Šaltinio ir Centro nuolat ir be perstojo siunčiamiems meilės virpesiams, jie ir išgydys juos nuo tokių ligų, kurios iš tikrųjų rodo ne ką nors kitą, o šitų meilės virpesių trūkumą jų viduje.[/quote]
G_sesuo: Urantas rašo: O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, Melas! Algimanto "skiedalai" KJV. Psichiatrija nesikiša į sielos reikalus, palikdama tai dvasininkams, o gydo proto sutrikimus. Urantas rašo: Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis Ir vėl nesąmonė! Jokios aklavietės nėra, milijonams kenčiančių realiai padedama vaistais, psichoterapija, psichoanalize.
Jolanta: Visiškai pritariu Algimanto citatai. Šį teiginį paremiu skaitytomis ir savo įžvalgomis. 1. Egzorcisto kunigo Rinkevičiaus žodžiais, labai daug iš pradžių psichiniais ligoniais atrodančių žmonių po egzorcizmo pasveiksta. 2. Skaitydama psicholigę literatūrą (o jos nemažai perskaičiau) pastebėjau, kad psicholigijos teoretikai vis gilindamiesi į žmogų prieina aklavietę, vieni paprasčiausiai pasako o kas toliau, nežino kas yra (kur jau prasideda dvsiniai dalykai), kiti psichologai pripažysta, kad gilesni klodai priklauso religijai (ir tai pripažysta ne vienas pasichologas teoretikas). 3. Asmeninis pastebėjimas, kad neturintys dvasinio pagrindo anksčiau ar vėliau prieina beprasmybės etapą, kai kyla klausimas, o kam visa tai, kas labai įtakoja depresijos atsiradimą, o juk tai dabar labai paplitusi ir labai baisi liga. labai dažnai vidinių vertybių ir išorinių disbalansas įtakoja nesaugumo jausmą ir baimes, kas gali iššaukti paranojas ir fobijas ir t.t. Gal aš taip drąstiškai neteigčiau, kad psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, tačiau jie labai sumažina savo domėjimosi ribas ir gali veikti dažniausiai pasekmes, tačiau jiems yra neprieinamos problemų atsiradimo priežastys. Visas mokslas, kuris neigia religija, save įrėmina į gana siaurus savo veiklos rėmus, kuriuose ir tegali dirbti. Išeitų patys save skriaudžia.
Jolanta: Ką tik perskaičiau, kad psichologija verčiant iš graikų kalbos reiškia "pasche" - sielą. "logos" - mokslas. Ir tada iš karto daromos interpretacijos , kad tai turima ne tai omenyje ką reiškia, kad tai žiūrima kaip į žmogaus mirštančią dalelę, kuri yra psichika ir t.t. pagalvojau, na ir nagli gi tie žmonės. jei pačių samonė kažko nesuvokia, tai supaprastina iki savo suvokimo lygio ir pateikia kaip neginčijamą tiesą. Taip ir yra painiojami žmonės mokslinių išvadų, kurios neturi jokio realaus pagrindo, arba apriboja domėjimosi ratą. Senovės Graikai matyt buvo išmintingesni už dabartinius mokslininkus, todėl gal verta paklausyti jų Nemanau, kad nebuvo taip laikais tokio žodžio kaip smegenys, jų veikla ir t.t. kad pasirinko tokį žodį kaip siela pavadinti psichologijos mokslui. Išvada, nori būti geru psichologu visų pirma turi turėti informacijos apie žmogaus sielą
Jolantai: Kadangi mokslas remiasi irodytais faktais o sielos egzistavimas nera nei faktas nei tuo labiau irodytas moksliskai,reiskia psichologija yra sugalvota ant lempos
Jolanta: Neteisa, mokslas remiasi dažnai indukcja ir dedukcija, bei pasekmės bei priežasties ryšiu. Ypač paichologijos mokslas negali juk nieko pačiupinėti. Jis daro išvadas stebėdamas objektą ir fiksuodamas dėsningumus, bei pasikartojančius dalykus, kurie vyksta tomis pačiomis sąlygomis. Religinis objektas, siela, taip pat gali būti įrodoma tokiu pat metodu. Šį metodą labai gerai buvo įvaldęs Buda. jo metodai daugiau moksliniai nei teologiniai. Išvados remiasi daugiau žmogaus psichologinius procesus vertinant per dvasingumo samparatą. Tiek kiek susidūriau su šia religija mane nustebino būtent dėsningumas, bei ryšio tarp pasekmės ir priežasties išryškinimas, tačiau nerandu literatūros, kur būtų užrašytos pačio budos mintys, o ne mokinių interpretacijos. Kristaus mokyme taip pat yra labai stabili logika, tačiau ji yra gana sumaniai užkoduota. Sielos buvimo įrodymai lygiai tokie pat kaip ir psichologinių procesų įrodymai. Tik va kaip ir aukštosios matematikos uždavinius ne visi gali spręsti, taip ir čia ne visi gali savo suvokime projektuoti tokius reiškinius kaip sielos veikimą žmoguje. Tačiau dažnai neverta savęs apkrauti įrodymų paieška, kartais užtenka žinoti kad taip yra Religinis įrodymas. Įvykęs stebuklas, kaip tai galima moksliškai įrodyti, yra įvykęs faktas, kurio paneigti negali (mano nutikime kai per fizinio lavinimo pamokas maldos dėka save pranokau keliais balais, ir ne vienoje rungtyje, bet tai buvo vienintelis kartas), mokslas nemanau kad intūsi įrodinėti šį faltą, na žinoma gali sumesti mūsų pasamonės veiklai, kuri duoda jėgų, tačiau pasamonės veiklą taip pat kažkas turi įtakoti (indukcinis metodas), jei pasamonė veikia pati sau viena, vadinasi ji yra nevaldomas, nuo žmogaus valios nepriklausantis reiškinys, jos buvimo pas žmogų kokybę irgi turi kažkas apibrėžti, kodėl pasamonė pas vienus suveikia vienaip, o pas kitus kitaip, vadinasi už jos kažkas turi būti....? Kas iš fizinio žmogaus būvio gali stovėti už pasamonės? jei įrodinėti tai kas stovi nemirtingumą, reikia jau remtis visomis tradicinėmis religijomis, nes nė viena religija neapima visumos. tačiau įrodyti galima. Ir tai suvokė dauguma mokslininkų, tačiau yra kitas klausimas, ar verta žmogui įrodinėti apie sielą, kiek jam tai duos naudos. Lygiai taip pat kaip neverta aukštosios matematikos teoriją įrodinėti kad ir pridinukui.
Jolantai: Moklas visu pirma faktai. http://lt.wikipedia.org/wiki/Mokslas Mokslas - objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas žinias), tiriant tikrovę. Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo K.Popperio, drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir, dėl to, yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas mokslinėse publikacijose, visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas, perteikimas (pvz., dėstant aukštosiose ir kitose) mokyklose (pvz., studentams ir mokiniams). Kaip objektyvios informacijos dalis mokslas gali būti laikomas visuma kritiškai patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) žinių, tiksliau pažinti ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias technologijose. Mokslinė tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu.
Jolanta: 1. atsirado dvi konkuruojančios mokslo teorijos - racionalioji ir empirinė. Socialiniuose moksluose, matyt, reikėtų laikytis tos nuomonės, jog tik pradėję nuo konkrečių atvejų stebėjimo ir juos išsamiai išnagrinėję, mes galime apibendrinti stebėjimo duomenis. http://www.vgtu.lt/upload/vvf_vtk/naukonsp%202.pdf 2. Empirinį tyrimą galima apibūdinti kaip įvairios formos informacijos gavimą esant kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto. Tačiau tai nėra visai paprastas procesas. Kaip tarpininkas tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto yra tyrimo metodas, kuris riboja arba iš viso izoliuoja tyrėjo poveikį. Todėl tyrimo metodams yra keliami dideli reikalavimai. Empirinio tyrimo duomenys – tai daiktų, reiškinių, požymių arba objektvvios tikrovės ryšių atspindys. Tačiau tai ne objektyvios aplinkybės, o jutiminis jų atspindys, nes ne realūs objektai, o duomenys apie juos sudaro empirinį mokslo pagrindą. http://ik.ku.lt/lessons/konspekt/moksldarb/moks_metodol.htm 3.Empirizmas (gr. empeiria 'patirtis') - pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Empirizmas teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais. Skiriamas materialistinis empirizmas, kuris jutiminio pasaulio pagrindu laiko objektyviai egzistuojantį pasaulį, ir idealistinis empirizmas, neigiantis, jog patyrimo pagrindas yra objektyvus pasaulis, patyrimą laikantis tik jutimų visuma.[1] http://lt.wikipedia.org/wiki/Empirizmas
Jolanta: Skaitau mokslinius straipsnius ir atėjo mintis skaitamt šią citatą; "Lisabonoje vykusiame tarptautiniame priešistorinių mokslų kongrese Italijos mokslininkai paskelbė radę seniausių Europoje iškasenų, įrodančių, kad pirmasis europietis gyveno pietiniame Apulijos regione. Vėliau gyventojai iš Italijos pietų paplito po visą Europą." Kiek tai yra faktas, o kiek tik tikimybių teorija. Juk vėl kažkas gali būti atrasta, o gal ir neatrasta pirmų žmonių Europoje buvimo vieta. Moksle labai daug tikimybės, o ne neginčijamų faktų. Taip kad sielos įrodymai nė kiek nėra mažiau patikimi kaip ir kiti dauguma mokslinių įrodymų.
Jolantai: Yra objektyvus faktas- zmogaus liekanos,kurias bandoma nagrineti.O siela nera nei faktas,nei turim juos "pedsakus",apart,kad knyguose parasyta.Mokslui ji neegzistoja,tik kaip hipotetine galimybe,prifantazuoti galima daug ,metafizika dar nera mokslas.Truksta irodymu sielos buvimui nustatyti.
Jolanta: dabartinis mokslas nėra visa žinantis. taip kad siela jam neegzistuoja tai normalus dalykas, nes jei mokslas pradėtų įrodinėti sielos buvimą labai darg mokslinių teorijų žlugtų, tai kaip ir savisaugos instinktas, manau kad ir įrodžius, vis tiek bandytų paneigti, nes daugumai moklo yra neparanku pripažinti sielos egzistavimui. Čia jau mokslinė komercija. Tiek kiek susidūriau su mokslu, ne didžiuoju, bet Lietuvos, galiu drąsiai teigti, kad mokslas yra hipotezių rinkinys, kuris remiasi ekspertų subjektyvia nuomone (nekalbama apie konkrečius įrenginius), o ir skaitydama mokslinę literatūtą, kad ir psichologinę, dažnai vienos mokslininkų išvados neigia kito mokslininko išvadas, toliau vienomis ar kitomis išvadomis remiasi kiti mokslininkai, priklausomai nuo to kas yra parankiau ir t.t. Ypač tiroant žmogaus asmenybę yra pateikiamos prieštaringos teorijos, labai dažnai mokslininkai tiria gana siaurą asmenybės dalį, nesusiedsamis su žmogaus visuma, toje dalyje lyg ir teisingos išvados, tačiau paėmus visumą teorija nebetinka. Sielos buvimas labai aiškiai sudėlioja žmogaus asmenybės teorijų iš psichologijos taškus į savo vietas. labai daug mokslininkų remiasi Indų vedomis. Atradau mokslininko Maslowo poreikių piramidę Indų vedose, yra žinoma ir kitų mokslininkų susidomėjimas šia religine literatūra. Kodėl? Juk Indų vedose yra pateikiami faktai be įrodymų, tai religinė literatūra, vadinasi ja pasitiki, o jei pasitiki religine literatūra, kuri nagrinėja žmogaus sielą, išeitų būtų kvaila neigti jos nebuvimu. Tačiau kaip jau anksčiau minėjau, mokslui iš komercinės pusės nenaudinga pripažinti žmogaus sielos egzistavimą. Nors teologija ir yra pripažinta kaip mokslas, tačiau ji dažniau yra nagrinėjama kaip istorinis objektas, o ne kaip sielos mokslas.
Jolanta: Šiaip iš skaitomos medžiagos, man kai ką primena (ritualus) 2006-09-08 Fizinis apsiplovimas gali padėti apvalyti sąžinę Panašu, kad kiekviename iš mūsų yra dalelė Ledi Makbet. Naujo tyrimo duomenys rodo, kad metaforinis noras nuplauti savo nuodėmes – tai ne tik svaičiojimas, bet ir įgimtos psichologinės asociacijos tarp moralinio bei fizinio švarumo įrodymas. Mokslininkai išsiaiškino, kad tyrimo dalyviai, kuriems teko sutelkti dėmesį į neetišką elgesį – melą, vagystę ar draugų išdavystę – vėliau dažnai užsiimdavo veikla, kuri rodė, kad jie jaučiasi ir fiziškai susitepę. Tie tiriamieji, kuriems prieš prisimenant neetiško elgesio epizodus, buvo leidžiama nusiplauti rankas, jautėsi ir elgėsi taip, lyg jų sąžinė būtų švaresnė nei tų tiriamųjų, kurie rankų nesiplovė. „Kai pajuntame, kad kėsinamasi į mūsų moralės normas, nes jaučiame gilų psichologinį poreikį apsivalyti“, - sakė tyrimui vadovavęs Toronto universiteto (Kanada) mokslininkas Chen-Bo Zhongas, vadovavęs tyrimui. C.Zhongas su kolegomis, poreikį apsivalyti pavadinę „Makbeto efektu“, nusprendė atlikti eksperimentą atlikti po to, kai pastebėjo panašų elgesį šiuolaikinėje popkultūroje. Atliktas eksperimentas nurodo ryšį tarp moralinio ir fizinio švarumo, tvirtina Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) psichologas Philipas Tetlockas, kuris prie tyrimo rengimo ir vykdymo neprisidėjo. „Kai tenka susidurti su kuo nors neetišku, yra du būdai apsivalyti sąžinę – pasielgti etiškai arba apsivalyti fiziškai. Kalbame apie dalykus, kurie yra purvini, sutrūniję, sutepti. Daugelis žmonių pasakytų, kad tai tėra metaforos, bet šis tyrimas parodo, kad egzistuoja gilus pasąmoninis ryšys“, - sakė P.Tetlockas. Šaltinis: newscientist.com
Jolantai: Paprasiausiai mokslas dar nepajegus imtis sielos klausimo
Jolanta: Pagalvojau, o gal mūsų dvasiniai šviesuliai ir pajėgūs, gal sąmoningai tai nedaroma. Juk mokslas turi nešti naudą, o vienas Dievas žino ar būtų mūsų suvokimo žmonėms naudinga pradėti analizuoti sielos struktūrą, iš ko ji susideda ir kaip ją galima būtų patobulinti.
Jolanta: Bet kad mokslinio materializmo atstovai nepajėgūs suvokti tokio subtilaus dalyko kaip siela, esu įsitikinusi.
Jolantai: Spekulioti galima beleka,ir apie sielos subtiluma ir patobulinima ir apie nobelio premija,liko tik atrasti siela...D
Tadas: Jolanta rašo: Pagalvojau, o gal mūsų dvasiniai šviesuliai ir pajėgūs, gal sąmoningai tai nedaroma. Juk mokslas turi nešti naudą, o vienas Dievas žino ar būtų mūsų suvokimo žmonėms naudinga pradėti analizuoti sielos struktūrą, iš ko ji susideda ir kaip ją galima būtų patobulinti. Nejuokink, Jolanta Jolantai rašo: Spekulioti galima beleka,ir apie sielos subtiluma ir patobulinima ir apie nobelio premija,liko tik atrasti siela...D
Jolanta: man visada kilo klausimas, kaip žmogus gali suabsoliutinti savo suvokimą. Aš žinau, kad mano žinojimas mažo ir daug ko nežinau, tačiau yra tokie žmonės kaip Dalai Lama ir kiti lyderiai. Beje Tibeto mirusiųjų knygojeražoma apiemirties eigoje pasitraukiančias gyveybines energijas ir sielos pasitraukimą, konkrečiai su pojūčiais ir vietomis kur ir kas vyksta. Viena yra sakyti na aš to nežinau ar netikiu, kitą kategoriškai teigti, net menkinti. Tai kad aš kažko nežinau, visai nereiškia kad kažkas neturi tokių žinių. Ir esu įsitikinusi, kad dvasisškai nuovokūs žmonės daug ko nesako.
VaidasVDS : Jolanta, skaityk Urantijos Knygą, bet visą, ir tikrai rasi atsakymus, tik nekreipk dėmesio į visokius mokytojus, tame tarpe atsiradusius po Urantijos Knygos studijų, kad ir į mane (nors aš ir nesu mokytojas). Bet jei nenori, tai neskaityk, bet bent perskaityk šią citatą: "Dvasinis augimas atsiranda iš besivystančios sielos vidaus. Spaudimas gali asmenybę deformuoti, bet jis niekada neskatina augimo. Net ir švietimo spaudimas yra tiktai neigiamai naudingas tuo, kad jis gali padėti užkirsti kelią pražūtingam patyrimui. Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias."
Jolantai ir Vaidui: Mokslui neuztenka nuovokumo ar pasakyti ar kad kazkur parasyta.Mokslui reikia negincijamu irodymu.Argi taip sunku suvokti.Ir zinoma uk nera autoritetas mokslui,kol visi "atsakymai" nepatikrinti.Tam jums dievas ir dave prota o jus tingus ji naudoti,verciau tikite fantazijomis.Pavirsutiniska
Jolanta: Vaidui, auksiniai žodžiai ir patikrinti praktijoje visose srityse ir materialiose ir psichologiniuose ir dvasiniuose.
Jolanta: Anonimui, aklas tas kuris nenori matyti, jam bet kokie įrodymai bus nepakankami. Pirma klaida, tai į viską žiūrėti per neigimą. neigiamus atsakymus visada ir gausi. Antra klaida, mokslas yra dvasinio gyvenimo dalis, o ne dvasinis gyvenimas mokslo, todėl mokslas nebūdamas visuma, o būdamas tik dalimi negali apimti dvasinio gyvenimo. Čia lygiai taip pat kaip sprendžiant apie žmogų pagal jo inkstų veiklą. trečia klaida, olos teorija, niekada nesuprasi kas yra už olos ribų jei iš jos neišeisi, taip gali visą gyvenimą ir galvoti, kad ola tai visas pasaulis.
Jolantai: Tamstos klaida,kad nesupranta kas yra mokslas.
Jolanta: Puikiai suprantu, nes pati bandžiau prie jo prisiliesti. Gal todėl jo neaukštinu. Nes suvokiu iš ko jis sudarytas. Aš nekalbu apie šimtmečio mokslininkus, kuris gimta vieną kartą į amžių, o apie tuos kurie daro mokslą šiandien ir kasdien. Technikai tai viena, o socialinių mokslų mokslininkai visai kas kita. Beje pati parašiau vieną mokslinį straipsnį.
Robis: Jolanta rašo: Beje pati parašiau vieną mokslinį straipsnį. vienas mokslinis straipsnis, tai dar net ne doktorantūra, gal ir prisilietei, bet tik kaip per stiklą palaižei tik nepyk, Jolanta prašyčiau, tuoj puoli kaltinti, teisintis. nereikia taip, esi jautri moteris, turi ambicijų, tai gerai. linkiu tik sėkmės mokslo baruose ateityj psichologija ir psichiatrija ne tik mokslas, bet ir menas
Jolanta: paprastai mokslas grupuoja pergrupuoja, performuoja tai kas jau atrasta. mano moksliniame straipsnyje buvo nauja idėja, kuri buvo paimta būtent iš religinio šaltinio ir iš dalelyčių renkami įrodymai iš psichologijos ir vadybos. Lygindama mokslininkų išvadas, bei religinės literatūros daromas išvadas ir teigiu tai ką teigiu. Mokslas tikrai yra dvasinio pasaulio dalis, autoritetingi mokslininkai pripažino dvasinio pasaulio egzistavimą, gal tik savo darbuose to nedėtė kaip įrodymo. Tačiau kad mokslininkai minčių semiasi iš Indų vedų, tai jau seniai žinoma. Kaip rašiau, atradau, kad maslovo poreikių piramidė ne kas kita, bet kaip iš Indų vedų paimta kastų bruožai ir poreikiai. Kai žiūrima į religiją siaurai, kaip vieno kulto atstovui, tada suprantama, kad gali mano pasisakymas atrodyti švelniai tariant keistas, tačiau, kai aš manau, arba įsivaizduoju, kad matau religijos visumą, į kurią įeina visos religos ir UK skaitytojai taip pat, kai suvoki atskirų religijų tikslus, ir kai pamatai jog atskiros religijos tik papildo viena kitą, o nėra priešpriešos, kai suvoki tų religijų filosofiją, o ne mokti tik ritualus (rytoj man gali atrodyti kad mano suvokimas yra niekinis, nes gal kažką dar nauko suvoksiu), supranti, kad žmogaus dvasinis gyvenimas yra jo gyvenimo pagrindas, tai jo poreikiai, jo gyvenimo tikslas, jo veiksmai atitinkamomis situacijomis, jo poelgiai ir norai, net darbinės veiklos pasirinkimui svarbu žinoti savo dvasinę vietą, o jau nekalbant apie santuoką, vaikų auklėjime suvokiant jų dvasinį stovį galima padaryti milžiniškus dalykus, nes tada neperspausi ir veiksi tikslingai pagal kiekvieno lygį ir dar daug kitokių dalykų galima suvokti kas liečia žmogaus gyvenimą, jo pasirinkimus bei gyvenimišką kelią. Tačiau aš iš šios pozicijos apžvelgiau tik kaip visinę žmogaus motyvaciją. Tačiau tas žinias puikiai galima pritaikyti ir pedagogikoj, psichologijoj jos jau pritaikytytos, bent dalinai, tačiau paimtos kaip siaura dalis, kuri nesisieja su kitomis žmogaus gyvenimo sferomis. Gal sunku aprašyti žinutėje tai, kas yra tikrai gilu ir daro įtaką mūsų gyvenimams.
Jolanta: Nepykstu, priimu kritiką normaliai . Tu teisus, aš tik per stiklą palaižiau, bet vaizdą per jį tam tikrą mačiau. Kita vertus juk kiekvienas sureikšminame tai kas mums svarbu. Matyt man dvasinis mokymas atrodo svarbesniu už mokslą. Kaip mano psichologas sakė, juk mes nesureikšminame kelyje gylinčio akmenio, jei trukdo paspiri jį ir tiek. Kai lankiausi pas psichologą pastebėjau vieną tendenciją, kad padedant žmogui (šiuo konkrečiu atveju man), jis remiasi taip pačiais dvasingumo principais, tiktai konvertuoja juos į kasdieninį gyvenimą. Psichologijos mokslo objektas yra žmogaus vidinis gyvenimas, jo pojūčiai ir savijauta. Dvasinio mokslo objetas taip pat yra vidinis gyvenimas (plačiąja prasme, ne vieno kulto), psichologijos tikslas yra pasiekti žmogaus suvokimą, kad jis atsikastų iki savo giluminių poreikių ir sugebėtų tvarkytis su paviršutiniais promatiniais poreikiais, dvasinio mokymo tikslas yra tas pats. Skirtumas tas tik kad psichologija apsiriboja gyvenimu čia ir dabar, o dvasinis mokymas yra orentuotas į tai, kad čia ir dabar padėtų ten ir kitur. Tai mano supratimas. Nė vienas normalus psichologas nesakys recepto, nes jis jo nežino, jis suteiks galimybę žmogui gilintis į save, dvasinėje praktikoje mes gilanamės į save. Atskirti psichologiją nuo dvasinių dalykų manau yra tikrai netikslinga.
Jolanta: Į tą temą, tinkapyje apie mokslą radau. Ir tai yra realybė. Didysis mokslas, be religinio suvokimo neįmanomas. O tie kas teigia kitaip, ir turės tenkintis tik suvokimo moksle nuotrupomis. Skriaudžia patys save http://www.skrynia.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=1472 Žmogus kaip mikrokosmosas atspindi didžiojo kosmoso įstatymus Saulė Roberto Flado hermetinėje metafizikos sistemoje[11], jungiančioje pasąmonės reiškinius su fiziniu „didžiuoju pasauliu“, užėmė pagrindinę vietą, tačiau naujieji duomenys (kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai) jo neįtikino. Net ir pats astronomijos genijus Johanas Kepleris (Johannes Kepler, 1571–1630), kuris matematiškai naująją idėją patvirtino, šiuo klausimu taip pat susirašinėjo su žymiu gydytoju ir svarbiausiu hermetinės filosofijos skleidėju R. Fladu. Matematikui Johanui Kepleriui Roberto Flado įtikinti (kad Žemė sukasi aplink Saulę) vis dėlto nepavyko. Pastarasis tvirtai laikėsi mikrokosmoso ir makrokosmoso sistemų, kuriose Žemė užėmė centrinę vietą, bet reikia pabrėžti, jog Saulei ten teko taip pat ypatingai svarbi vieta[12]. Kaip jau žinoma, Johanas Kepleris planetų judėjimo dėsnius atskleidė[13] remdamasis danų matematiko ir astronomo Ticho Brahės (Thyco Brahe, 1546–1601) skaičiavimais, nors pats T. Brahė dar nebuvo pripažinęs heliocentristinės sistemos. Dirbdamas J. Kepleris vadovavosi harmonijos, skaičių ir muzikos svarba. Jis neabejotinai priklausė ankstyvųjų mistinių mokslininkų tradicijas puoselėjusiems veikėjams, tokiems kaip Pitagoras ar Paracelsijus (Philippus Aureolus Paracelsus, 1493–1541) [14]. Tikrasis garsiausio tų laikų gydytojo reformatoriaus Paracelsijaus vardas buvo Theophrastus Bombastus von Hohenheim. Paracelsijumi jis pasivadino tik norėdamas pabrėžti, kad yra geresnis už seniai pripažintą klasikinį gydytoją Aulusą Kornelijų Celsijų (Aulus Cornelius Celsius, 25 m. pr. Kr.–50), kurio aštuonios knygos apie mediciną buvo puikiai žinomos visų specialistų[15]. Alchemikas (jatrochemikas) Paracelsijus teigė, jog gydytojas privalo būti ne tik alchemikas, bet ir astrologas, nes žmogaus kūnas yra dangiškojo kūno atitikmuo, todėl žmogui tinkamos ir astrologinės prognozės. Tačiau tuo metu dar nebuvo žinomas Viljamo Harvėjaus (William Harvey, 1578–1657) kraujotakos išaiškinimas. Didysis fizikas Izaokas Niutonas (Sir Isaac Newton, 1642–1727) praleido nemažai laiko kurdamas ne tik traukos teoriją bei mechanistinį Visatos vaizdą, bet ir ieškodamas „filosofinio akmens“, nes tikėjo, kad Visatoje – kaip ir kiekvieno kūno šerdyje – ilsisi „filosofinis akmuo“, t. y. pirminė medžiaga (prima materia). Hermetikų raštus Izaokas Niutonas vadino senolių išmintimi (prisca sapientia), kaip tai buvo įprasta daryti dar Renesanso laikais. Teoriniai visų šių autorių veikalai savo apmąstymais buvo gana panašūs. Jiems yra būdinga antikinio mokslo filosofinės sklaidos (platonizmo ar pitagorizmo) forma. Žmogus buvo suprantamas kaip didžiojo pasaulio atvaizdas, mažasis pasaulis, susidedantis iš keturių elementų. Būtent taip hermetinės filosofijos sąvokas aiškino ir istorikas Jeronimas Vignerijus (Hieronymus Vignerius) 1618 metų Theatrum Chemicum leidinyje. Mikrokosmosas – tai ne tik žmogus, bet ir „filosofinis akmuo“. Alchemijoje ši sąvoka gali būti skaitoma ir atvirkščiai. Filosofinis akmuo – tai tobulas žmogus. Kitaip – tai platoniškasis apskritimas. Platoniškasis apskritimas – priešybių sąjungos siekinys (tobulas žmogus). Kaip ir visa, jis yra sudarytas iš keturių elementų – „įkalintas“ elementų keturkampyje. Pitagorietišku keturkampiu buvo laikoma sielos esmė – „amžina prigimtis“. Neoplatonikai (toks buvo ir astronomas Johanas Kepleris) ar filosofai hermetikai (tarp jų buvo paminėtas ir matematikas Džordanas Brunas) pasaulį modeliavo remdamiesi hermetinės filosofijos ir alchemijos esmei priklausančiais keturiais pagrindiniais elementais – žeme, ugnimi, oru ir vandeniu.
emipetras: Jolanta , labai gerai parašei apie tuos viduramžių klaidžiojimus tarp žemės ir dangaus . Taip tikrai , tai buvo pradžia šviesiosios epochos dalies , didžiųjų mokslinių atradimų , ypač artimojo kosmoso atradimų , tačiau dar visa Europa pilna niūrių inkvizitorių laužo liepsnų , kurie baugino visus žmones . Tai dar kartą parodo kad net mokslinės , kai kurios asmenybės , savo meto garsenybės , ne viską suprato ir sunkiai priėmė mokslo atradimų naujoves , nes dar buvo giliame transe katalikiškos , arba tam tikrų hermetinių pažiūrų , pasaulėžiūros . Šiandiena , po kelių šimtmečių , mes taip pat dar esame giliame transe dvasinių stereotipų , kurie kuria mumyse religinius baimės fantomus . Tai akivaizdžiai galime matyti , kaip sunkiai skinasi kelią į žmonijos protus Urantijos knygos žinia , apie Dievą , apie kosminį Dievą , kuris turi savo dvasinį pasaulį , taip kaip ir męs turime ir matome savo fizinius pasaulius , ir kuris dvasiškai šviečia visai savo Kūrinijai , ir kuris remia ir globoja visą savo Kūriniją . Tai yra taip pat labai nauja ir drąsi žinia , apie žmogaus Dievuje sūnystę , kuri visais laikais buvo nutylima , o jeigu ir mokoma , skelbiama , tai tik tarp kitko , prie kitų teologinių bažnytinių pareiškimų , kaip trečiaeilės reikšmės žinia , bet jokiu būdu ne pagrindinė žinia . Kosminis Dievas visais laikais , jokia religine doktrina , nebuvo priartintas prie žmogaus . Žmogus , visais amžiais buvo įkūnytas savo nuodėmėje , vien tik dėl to , kad jis yra žmogus . štai Urantijos žinia viską apvertė aukštyn kojomis . Pasirodo Dievas , mus mylintis kosminis Dievas , jau seniai , seniai ateina pats pas žmogų . Ir tai tikrai yra logiška dvasinė tiesa , nes žmogui , savo jėgomis , neįmanoma prisiartinti prie Dievo - jokiais ritualais , nei maldomis , tik Dievas , Vienintelis Dievas gali pasirinkti ką amžinai mylėti ir ką amžinai įsisūninti . Tai tos vertingos žinios žmonijos istorijoje , visada labai sunkiai skindavosi kelią į laisvę . Jos būdavo daugumos nesuprastos , o taip pat ir slepiamos arba tendencingai ne taip aiškinamos likusiai visuomenei .
Rimantas: emipetras rašo: Tai tos vertingos žinios žmonijos istorijoje , visada labai sunkiai skindavosi kelią į laisvę . Jos būdavo daugumos nesuprastos , o taip pat ir slepiamos arba tendencingai ne taip aiškinamos likusiai visuomenei . Tikrai, Petrai, kad slepiamos. Taip būdavo ir dabar taip yra. O taip daroma dėl tos pačios baimės. Baimės prarasti lyderių pozicijas ir pragyvenimo šaltinį.
Jolanta: Taip Rimantai, būtent tai ir norėjau pasakyti ankstesniuose pasisakymuosse. Tik gal ne taip drastiškai teigčiau. Jei galvotų žmogus apie lyderio pozicijos praradimą, jei į mokslą įsileitų tikėjimą, dvasią ir sielą, vadinasi jis jau turi suvokti jų egzistavimo svarbą. Suvokiantais tai žmogus jau yra pranašesnis už daugelį ir jis jau ne tik kad nepraranda lyderio pozicijos, bet ir sustiprina ją, nes suvokiantis dvasingumo galią, suvokia ir žmogaus prigimtį, ko pasekoje puikiai gali adaptuoti save. Mano supratimu yra kita problema, tai baimė sužinoti kad esi ne lyderis, paprastai tai manau turėtų būti ve vidiniai, o padėties lyderių pozicija. Kurie turėdami kažkokoje siauroje pozicijoje išsikovoję savo padėtį, bando ją pateigti kaip visumą. Ir priešinasi bet kokiai prielaidai religijos įsiskverbimui į mokslą. Perskaičiau savo žinutę ir nusijuokiau, taip Rimantai, parašiau būtent tai ką ir tu, tik apverčiau viską
Gerdas: Jolanta rašo: Suvokiantais tai žmogus jau yra pranašesnis už daugelį ir jis jau ne tik kad nepraranda lyderio pozicijos, bet ir sustiprina ją, nes suvokiantis dvasingumo galią, suvokia ir žmogaus prigimtį, ko pasekoje puikiai gali adaptuoti save. tai prie lyderio visi adaptuojasi, o ne atvirkščiai. bet „Kada jaučiame pagundą savojo aš sureikšminimą padidinti, tai jei mes nustojame mąstę apie mūsų Tvėrėjų didingumo ir nuostabumo begalybę, tuomet mūsų pačių savęs šlovinimas tampa labai absurdišku, net besiribojančiu su humoristiniu.“ taip kad atsargiai su tais norais būti pranašesniu už daugelį ir užimti lyderio pozicijas. lyderiais gimstama, o ne tampama
Rimantas: Jolanta rašo: Perskaičiau savo žinutę ir nusijuokiau, taip Rimantai, parašiau būtent tai ką ir tu, tik apverčiau viską http://www.antizlo.ru/blog.php?page=10
Rimantas: Jolanta rašo: Perskaičiau savo žinutę ir nusijuokiau, taip Rimantai, parašiau būtent tai ką ir tu, tik apverčiau viską Čia tikslesnė nuoroda:http://www.antizlo.ru/blogview.php?id=2756&yandex=
Jolanta: Emilipetrui. Bet kokiais laikais, naujas koncepcijas buvo stengiamasi sunaikinti. Viena gal būt priežastis yra kaip rašė Rimantas, kita manau yra gana paprastesnė, juk priėmus naują suvokimą reikės keisti visą požiūrį, gal būt net ir santykius į tam tikrus reiškinius, gal būt nebegalės paslėpti savo blogo elgesio pasekmių po ritualais, o tai jau sukelia nepatogumus. Dauguma žmonių iš prigimties yra tinginiai, todėl tai kas nauja ir trukdo jų įprastam gyvenimo ritmui yra nepriimtina. Visos didžiosios naujovės sunkiai skynėsi kelią į pripažinimą.
Jolanta: Aš irgi tingiu skaityti Urantijos knygą Nors jau pradeda darytis smalsu
Urantas: Jolanta rašo: Aš irgi tingiu skaityti Urantijos knygą Nors jau pradeda darytis smalsu Smalsumas yra teigiama emocija.
Gerdas: Jolanta rašo: Aš irgi tingiu skaityti Urantijos knygą geriau jau ją skaityk, o ne mums paskaitas apie mokslą my eto uže znajiem, my eto prachadili...
VaidasVDS : Viskas, ką šitame gyvenime mes darome gera, tiesiogiai prisideda prie ateities gyvenimo vystymo. Tikroji religija neskatina moralinės veltėdystės ir dvasinės tinginystės, jog suteiktų tuščią viltį, kad dėl perėjimo per natūralios mirties vartus bus padovanotos visos kilnaus charakterio dorybės. Tikroji religija nenuvertina žmogaus pastangų žengti į priekį per išnuomotą mirtingojo gyvenimą. Kiekvienas mirtingojo pasiekimas yra tiesioginis indėlis į nemirtingo išlikimo patyrimo pirmųjų etapų turtinimą.
Jolanta: Mielas Gerdai, lyderystė visų pirma atsakomybė. Žmogus gebantis patraukti paskui save mases yra jau atsakingas už tų masių likimą, bent jau toje spefore kurioje jie kontaktuoja. tai nėra pranašumas, tai Dievo dovana, kuri paprastai duodama norint gauti grąžą, teigimų veiksmų, bei tinkamo tos dovanos panaudojimo grąžą. Jei žiūrėsi iš tos pozicijos, kad lyderiavimas, tai įrankis žmonių manipuliavimui, tada taip, tokiu atveju tai galima trakuoti kaip savęs išaukštinimą. Tačiau tikras lyderis ne manipuliuos žmonėmis, o ves juos link tiklo, dėl kurio jie ir pasirinko jį kaip lyderiu. O tai jau yra darbas ir atsakomybė. Praetą savaitę kalbėdama su viena rašytoja jai pasakiau kažką panašaus. Dievas sakau jums davė plunksnos talentą, davė širddį matyti tai, kas verta plunksnos, davė suvokimą kad atskirtumėte tai kas verta aprašyti, tačiau kartu gavotre ir atsakomybę, nes prozinė literatūra, mano manymu yra vienintelė priemonė prisikasti ir suvirpinti žmogaus sielą, bent kaip elektrošoku ją sujudinti, kad toliau jau pati galėtų ieškoti tiesos. Ši atsakomybė jau ne žaidimas noriu, nenoriu, tai darbas dėl ko ir gavote savo talentus.
Jolanta: Rimantui. Fantastiška socialinė reklama. Tokia ar kažkas panašaus turėtų būti rodoma per tv pastoviai.
Naktinis sargas: Jolanta rašo: Išvada, nori būti geru psichologu visų pirma turi turėti informacijos apie žmogaus sielą Paanalizuokim: Psychē - sen. graikų deivė - žmogaus sielos įsikūnijimas Siela - ψυχή (graikų k.) - soul/psyche/spirit Psichika – psyche Psichologija – mokslas tiriantis psichiką Psichika - įgimtų ir įgytų psichinių reiškinių (vidinių veiksnių) visuma, įtakojanti žmogaus elgesį Psichiniai reiškiniai - reakcijas, kuriomis atspindimos ar atpažįstamos atskirų daiktų ar aplinkos savybės Dar Hipokratas teigė, kad už sąmonės veiklą, intelektą ir emocijas yra atsakingos smegenys, o mąstymo ir elgesio sutrikimai kyla dėl kažkokios smegenų patologijos. Remiantis šiuo požiūriu mintys ir veiksmai sutrinka, kai kažkas negerai yra su mūsų kūnu. Šia idėja remiasi ir šiuolaikinis biologinis požiūris, ja pagrįstas psichofarmakologinis gydymas. Teisi G_sesuo tvirtindama, kad psichiatrai ir psichologai nesikiša į sielos reikalus, be to, kai kuriais atvejais net dirba kartu su egzorcistais. Jei žmogus girdi balsus, tai dar nereiškia, kad jis serga šizofreniją. XXI a. klausimas keliamas plačiau: kas yra psichologija – mokslas ar menas? Jei klinikinė psichologija yra mokslas, tuomet ją galima struktūrizuoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir išmokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, tačiau tik iki tam tikros ribos – juk meno esmė yra tai, kad tai kažkas labai individualaus, asmeniško, intuityvaus. Klausimas, ar klinikinė psichologija yra mokslas ar menas, iš esmės yra ir klausimas, ar norint galima tapti geru klinikiniu psichologu, ar vis dėlto, tai tau turi būti „duota”, o mokslai ir studijos tai tik padeda išskleisti. „Kokie svarbiausi bet kurio meno mokymosi etapai? Bet kurio meno mokymasis dėl patogumo gali būti padalytas į dvi dalis: teorijos įsisavinimą ir praktikos įvaldymą. Kad išmokčiau medicinos meno, pirmiausia turiu viską sužinoti apie žmogaus kūną ir įvairias ligas. Šios teorinės žinios, be abejo, suteiks kompetencijos. Tačiau tikru medicinos meno meistru tapsiu tik po ilgos praktikos, kai teorinės žinios ir praktiniai rezultatai susilydys mano intuicijoje - meninio meistriškumo esmėje. Be teorijos ir praktikos įsisavinimo yra ir trečias dalykas, būtinas, kad taptume bet kokio meno meistrais – didžiausią dėmesį turime skirti meistriškumui; už meną neturi būti nieko svarbiau pasaulyje. Tai tinka muzikai, medicinai, dailidės amatui ir ... meilei“. „Kas yra tikėjimas? Ar jis būtinai susijęs su Dievu ir religinėmis doktrinomis? Ar tikėjimas būtinai yra proto ir racionalaus mąstymo priešybė?“ (Erich Fromm) Kas įdomūs visi šie dalykai, siūlau perskaityti nors keletą iš šio Vokietijos ir JAV psichologo ir filosofo humanisto, vieno iš neofroidizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjo (1900-1980) knygų: „Pamiršta kalba“, „Turėti ar būti“, „Laisvės baimė“, „Žmogus sau“, „Žmogaus širdis“, „Meilės menas“, „Psichoanalizė ir religija“ – jį lengviau skaityti nei K. Jungą ar S. Froidą :) Pagarbiai
Jolanta: Mene galima interpretacija, laisva kūryba. Kas būtų jei psichologijoje imtų interpretuoti, kurti savo vizijas. mano nuomone šią mokslo šaką pavadino menu todėl, kad kai kas negali suvokti sielos subtilybių, o prie materijos kai kurių dalykų priskirti negalima, kas belieka nesuprantančiam žmogui, priskirti psichologus menininkams. Čia tai jau visiškas absurdas. Bet koks eksperimentavimas kai nežinai ką darai medicinoje kainuoja žmogaus gyvybes. Taip kad atmetus meną, lieka mokslas, egzorcizmo veikla ir pasichologijos žodžio kilmė, tai yra grailų deivė, žmogaus sielos įsikūnijimas. Tolesnė išvada, Iš kito galo Pasichologija - mokslas - pasichiniai reiškiniai įtakojantys elgesį -psihe, deivė, žmogaus sielos įsikūnijimas - siela. Suformuluoju apibrėžimą. Pasichologija - mokslas, tiriantis žmogaus psichinius reiškinius, kurie įtakoja jo elgesį, kuris vienaip ar kitaip pasireiškia dėl asmens sielos ir išorinio pasaulio įtakos, bet savo sąmonėje formuojamų norų suderinamumo. Čia mono psichologijos apibrėžimas
Gilė: linksma skaityti, kaip žmogus išradinėja dviratį
Jolanta: Ir tai gerai, kad kas linksminasi nauda jau yra
Jolanta: Ir vis dėl to mano intuicija ir suvokimas neapgauna manęs. Tai ką kažkada tik jutau visa savo esybe tačiau neturėjau kuo tai pagrysti, laikui einant man pateikia įrodymus, išminčių pasisakymus ar suvokimus. Ne viską ką žino išminčiai atveria pasauliui http://www.rerich.lt/agni/lt/veikla/leidyba/spindincioji_sambala.pdf Nereikia kalbėti apie šią paslaptį! Daug yra to, kas neturi būti atverta. Daug yra to, kas neturi būti kristalizuojama garsu. Garsu mes atveriame savo mintį. Garsu suteikiame atšvaito savo minčiai erdvėje, ir dėl to gali sekti didţiausias blogis. Visa, kas atverta prieš laiką, virsta aibe nelaimių.
Urtė: tavo 'atradimai', jolanta, 100 m. senumo. čia UK skaitytojų svetainė, o jie, manau, ieškantys, tad visa tai žinoma ir pamiršta. kuo asmenybė daugiau, atseit, paslapčių (info) žino, tuo labiau yra susipainiojusi kaip žinia, šambala nerasta net 21 a., nors prieš tai buvo atkakliai ieškoma Adolfo Šiklgruberio (Hitlerio) iniciatyva. kaip manote, kodėl? o gal tai iki šiol slepiama paslaptis? o gal tos šambalos iš viso nėra? gal tai tiesiog mitas, paslapties simbolis? tikintiems Kūrėju-Viešpačiu-Dievu Tėvu-Rojaus Trejybe jokios šambalos natūraliai nebedomina. o gal klystu?
Jolanta: Urte, puikiai pasakei, tai tau tik atrodo o dvasiniai atradimai ne 100 metų senumo, o daug daug senesni. Tuo viskas ir pasakyta
Jolanta: Man fantastiškai patiko. Beždžioniu pardavėjas Laivu plaukė beždžioniu pardavėjas. Neturėdamas ka veikti, jis išmokė beždžiones pamėgdžioti jureivius, kaip jie kėlė bures. Taciau kilo audra, jureiviai puolė vynioti bures. O beždžionės, išmokiusios jas tik kelti, jo paskui jureivius ir vėl jas kėlė. Laivas žuvo, kadangi mokytojas numatė tik gera ora. Taip pasakė Buda - gyvenimo Lotoso Atnaujintojas
Cezaris Teruelis: Jolanta, ką reiškia gyvenimo Lotoso Atnaujintojas ???
Jolanta: Nesigilinau Cezari, kodėl taip vadina Budą. O kodėl atnaujintojas.....manau kad gal dalinai tai paaiškintų jo žodžiai (galiu suklysti skaičiuose, nes jų nepamenu, bet esmė tokia)." Yra tūkstančiai kelių link šviesos ir aš būčiau tikrai nuviltas jei jų neatsirastų daugiau." ir nemanau kad atnaujinas kažkokias teisas, kurios vienos nūna panaikintos, ir atsiranda kitos. Paprasčiausiai gal būt pasižiūrima iš kito prizmės taško. Budizme aš neradau nieko kardinaliai skirtingo nei Induizme, tačiau pateikimas visa ko visiškai kitoks ir tiek. Tai mano pamastymas.
Cezaris Teruelis: Nesupyk, miela Jolanta, bet paskaičius tavo pamąstymus, vaizdas toks, kad tu į nieką rimtai nesigilini, brauki nuo visų pasaulio religijų tik putas lyg nuo sriubos puodo su samčiu arba kitais žodžiais esi diletantė, kaip, beje, ir aš pats. Tik Urantijos knyga man tuo ir patraukli, kad joje duodama išsami visų religijų analizė /Urantijoje evoliucinė religija ir apreikšta religija vystosi viena greta kitos, nors jos susilieja ir suauga į skirtingas teologines sistemas, kurios egzistuoja pasaulyje šitų dokumentų pateikimo metu. Šitos religijos, dvidešimtojo amžiaus Urantijos religijos, gali būti išvardijamos šitaip: 1. Induizmas – pati seniausioji. 2. Hebrajų religija. 3. Budizmas. 4. Konfucijaus mokymai. 5. Daoistiniai tikėjimai. 6. Zoroastrizmas. 7. Sintizmas. 8. Džainizmas. 9. Krikščionybė. 10. Islamas. 11. Sikhizmas – pati naujausioji./ /Religijos kokybę pažymi: 1. Lygmens vertybės – ištikimybė. 2. Prasmių gelmė – individo jautrumas šitų aukščiausiųjų vertybių idealistiniam suvokimui. 3. Pasišventimo intensyvumas – atsidavimo šitoms dieviškosioms vertybėms laipsnis. 4. Nesupančiotas asmenybės žengimas į priekį šituo kosminiu idealistinio dvasinio gyvenimo keliu, sūnystės su Dievu ir niekada nesibaigiančios progresinės pilietybės visatoje įgyvendinimas./ /Šiuolaikinis žmogus adekvačiai sąmoningai suvokia religiją, bet jo garbinimo papročius supainiojo ir diskreditavo paspartintos visuomeninės metamorfozės ir beprecedentinis mokslo išsivystymas. Mąstantys vyrai ir moterys nori, jog religija būtų pertvarkyta iš naujo, ir šitas reikalavimas privers religiją iš naujo įvertinti save pačią. Šiuolaikinis žmogus susidūrė su užduotimi, kaip per vienos kartos gyvenimą iš naujo suderinti žmogiškųjų vertybių daugiau negu jų buvo suderinta per du tūkstančius metų. Ir visa tai įtakoja visuomeninį požiūrį į religiją, nes religija yra gyvenimo būdas, o taip pat ir mąstymo metodas. Tikroji religija turi visą laiką būti, vienu ir tuo pačiu metu, amžinasis pagrindas ir kelrodė žvaigždė visoms išliekančioms civilizacijoms./ Sėkmės studijuojant, tada pamąstymai įgaus didesnį svorį, o ne vien emocijų išraišką
Urtė: kažkodėl įsigeidžiau pratęsti Cezario Teruelio citatas iš UK: „Toji daugybė Urantijos religijų yra geros tokiu laipsniu, kokiu laipsniu jos žmogų veda į Dievą ir kokiu laipsniu žmogui suteikia suvokimą apie Dievą. Bet kuriai religininkų grupei yra kvailystė savo tikėjimą suvokti kaip tiesą; tokie požiūriai rodo daugiau teologinį akiplėšiškumą, o ne tikėjimo tvirtumą. Nėra Urantijoje tokios religijos, kuri negalėtų sau naudingai studijuoti ir asimiliuoti geriausias iš tiesų, esančių kiekviename kitame tikėjime, nes jie visi turi tiesos. Religininkams būtų daug geriau, jeigu jie tai, kas yra geriausia jų artimųjų gyvame dvasiniame tikėjime, pasiskolintų, o ne smerktų tai, kas yra blogiausia jų tebeegzistuojančiuose prietaruose ir pasenusiuose ritualuose.“ „Šitos visos religijos atsirado dėl žmogaus skirtingo intelektualaus reagavimo į tapatų dvasinį vadovavimą jam. Jie niekada negali tikėtis pasiekti tikėjimų, dogmų, ir ritualų vienovės – jie yra intelektualūs; bet jie gali įgyvendinti, ir kada nors įgyvendins, tokią vienybę, tikrai garbindami visų Tėvą, nes tai yra dvasinis dalykas, ir tai yra amžiams tiesa, dvasioje visi žmonės yra lygūs“. o mano mintis tai būtų tokia - tikrai, gyvai tikintys, religingi žmonės, kiek teko girdėti, turi mažiau psichologinių problemų, jie rečiau kreipiasi psichiatrinės pagalbos. gal kas žino ir gali paaiškinti, kodėl taip yra?
VaidasVDS : ir kada nors įgyvendins, tokią vienybę, tikrai garbindami visų Tėvą Matyt taip ir bus - vienybė bus tik tuomet, kuomet mes garbinsime tik Tėvą, o ne įvairius mokytojus ir jų sugalvotas ar įsivaizduojamas religijas. Ir taip bus kada nors...
Jolanta: Tu teisus Cezari, visos religijos yra tik priemonė savęs formavimui. Tikrai nė į vieną nežiūriu kaip į viršesnę nei kita. mano matymu yra taip. Visų pirma yra pirminis filosofinis religijos šaltinis, jis mane ir domina, kas keisčiausia, visuose pirminis šaltinis neprieštaraujantys skirtingų religijų šaltiniams. Toliau jau eina pirminio šaltinio pasekėjų, mokinių interpretacijos, iš čia atsiranda ritualai, apeigos. Čia ir prasideda skirtinumai. Tais dalykais aš nesidomiu, na informacijos turiu tiek kiek pati mane pasiekia. Todėl tavo pastebėjimas visiškai teisingas, tik nežinau ar tai gerai ar blogai.
Jolanta: Mielas Vaidai, tu turėtum suprasti mane. Būtent, graibydama putas kaip sako Cezaris ir ieškau religijos šaknies iš kur ji išauga, o šaknis pasirodo yra viena, tai Tėvas. gal mano garbinimas yra ne toks tvirtas kaip tavo Vaidai, nes labai daug laiko išvaistau pažinimui, bet gal mano toksai kelias. Ir manau, kad man jis teisingiausias.
VaidasVDS : Perkeliu iš kitos temos gana aktualią citatą: Alkis ir troškulys teisumui veda į tiesos atradimą, o tiesa padidina idealus, o tai atskiriems religininkams sukelia naujų problemų, nes mūsų idealai turi polinkį augti geometrine progresija, tuo tarpu mūsų sugebėjimas pagal juos gyventi yra padidinamas tiktai aritmetine progresija. Kaltės jausmas (ne nuodėmės sąmonė) atsiranda arba dėl nutrauktos dvasinės komunijos arba dėl žmogaus moralinių idealų sumažinimo. Išsivadavimas iš tokios nemalonios padėties gali ateiti tiktai suvokus, jog žmogaus aukščiausi moraliniai idealai nebūtinai reiškia Dievo valią. Žmogus negali tikėtis gyventi pagal savo aukščiausius idealus, bet jis gali būti ištikimas savajam tikslui surasti Dievą ir tapti vis labiau ir labiau panašus į jį.
LaimaIrena: Jolanta Cezariui rašo: Todėl tavo pastebėjimas visiškai teisingas, tik nežinau ar tai gerai ar blogai. Tas amžinas noras viską dėti ant svarstyklių; geras-blogas; juoda-balta... Pasaulis ir gyvenimas yra tokie įvairiaspalviai ir įvairialypiai, bandykim gyventi nesprausdami savęs ir kitų į rėmus... Puiki tavo parinkta citata, VaidaiVDS, verčianti susimąstyti apie moralinius idealus ir mūsų sugebėjimą pagal juos gyventi. Tik štai Žmogus negali tikėtis gyventi pagal savo aukščiausius idealus, bet jis gali būti ištikimas savajam tikslui surasti Dievą ir tapti vis labiau ir labiau panašus į jį. kelia klausimą, kas sudėtingiau - gyventi pagal idealus ar ieškant Dievo, tapti į jį vis labiau panašiu
Kipras: LaimaIrena rašo: Tas amžinas noras viską dėti ant svarstyklių; geras-blogas; juoda-balta... Pasaulis ir gyvenimas yra tokie įvairiaspalviai ir įvairialypiai, bandykim gyventi nesprausdami savęs ir kitų į rėmus... tai jau tikrai, ką mokam, tą mokam-viską spraust į Prokrusto lovą, gink Dieve tik neišsišokt, tik nebūti kitokiu nei visi. jei tik kelyje sutinkama 'balta varna', būtinai ją reikia kolektyviai užkapoti ta vaido citata ir man nėra iki galo aiški, ką norima pasakyt-galim negyvent pagal aukščiausius žmogiškuosius idealus, bet būtinai turim siekti pažinti Dievą? ar čia nėra prieštaravimo? paaiškinkit kas nors, prašau, kaip suprantat
VaidasVDS : Kiprai, aukščiausi žmogiški idealai (o dar kiekvienos asmenybės jie gali būti skirtingi) nebūtinai reiškia Dievo valią (tą labai gerai demonstruoja ir Algimantas), o einant Dievo pažinimo keliu mes galime palaipsniui suvokti, kokie tie idealai ir kodėl jie gali būti neteisingai suvokiami ar interpretuojami. Juk vieno žmogaus gyvenimo pagrindinis tikslas gali tapti kerštas, kito meilė tik vienam konkrečiam asmeniui, žavėjimasis kokiu nors mokytoju, labiau negu Dievu ir pan. ...
LaimaIrena: Pakalbėkim apie aukščiausius žmogiškuosius idealus. Gal jie yra universalūs visai žmonijai, o ne individualūs? Kas jūsų nuomone yra tie idealai, kokie?
emipetras: Bendražmogiškieji idealai tai būtų : laisvė , lygybė , brolybė . Išsivysčius Dievo sampratai , per Evangelijas , atsiranda bendražmogiškas religinis idealas ; meilė Dievui ir savo artimui . Štai ir visi idealai . Dėl šių idealų liejosi kraujas tūkstantmečiais , dėl šių idealų nužengė iš kosminio dangaus Dievo Tėvo Sūnus Kūrėjas , dėl šių idealų gimė revoliucijos ir vėl išblėsdavo , o pasaulis transformuodavosi atgal į privačią nuosavybę , į kondensuotą egoizmą . Taigi , LaimaIrute , pasaulis sukasi ratu , nuo Dievo iki velnio , nuo velnio vėl iki Dievo . Kiekviena epocha kažką labiau sureikšmina ir iškelia kaip idealą , kaip siekiamybę . Tačiau tarp tų kraštutinumų skleidžiasi ir ramūs laikotarpiai , kaip pav Europa šiandiena vis dar išgyvena aukso amžių nuo 2-o Pasaulinio karo iki šių dienų , o jos idealas - asmenybės laisvė . Kol Europa neturėjo perteklinės gyventojų invazijos iš buvusios Sovietų sąjungos respublikų ir musulmonų pasaulio , tol klestėjo aukso amžių ir labai gerai žaidė su asmenybės laisvės idealu , tačiau šiandiena šis idealas visai Europai jau darosi nebepakeliama ir konfliktuojančia našta . Taigi idealai gali keistis ir vėl tie patys ateiti , arba visai išnykti ir nauji atsirasti , GALI VISAIP BŪTI .
Die Teufelsbuhle : Taigi , LaimaIrute , pasaulis sukasi ratu , nuo Dievo iki velnio , nuo velnio vėl iki Dievo . hohoho, tai jau tikrai, emipetrai, kiek kartų dar reiks jums kartot, kad mano šefas gyvas, o kaip paslaptį pasakysiu - gavau monostereo itin slaptą pranešimą dėl pasaulio ir jūsų visų europinių idealų reikalų, yeeeeeeee jau pirmi signalai Vienoj suveikė...vsio tyliu
Cezaris Teruelis: Tai įvykiai Norvegijoje tame monostereo pranešime irgi buvo paminėti, Die Teufelsbuhle, prisipažink? Nepajėgus suprasti tokio poelgio žmogaus, kuris įvardijamas, kaip krikščionis, jei tai tiesa Tik sutrikusi psichika gali padiktuoti tokius sprendimus, kad ir koks kilnus, jo nuomone, būtų tikslas
VaidasVDS : Įdomus Algimanto požiūris į įvykius Norvegijoje: Šiandien daug kas vėl aimanuoja, oi oi oi, Norvegijoje nušovė, susprogdino. NA IR KAS GI ČIA TOKIO ĮVYKO DĖL KO REIKĖTŲ AIMANUOTI? SUSPROGIDINO, NUŠOVĖ. O Lietuvoje nenušauna? O Izraelyje nususprogdina, o Belfaste nenušauna, o Mumbajuje nesusprogdina, o Irake nenušauna, o Afganistane nesusprogdina, Libijoje nesusprogdina, o Sirijoje nenušauna, o Egipte, O Birmoje, o ten, o ten, o dar ten? Tai ko gi dėl to NEAIMANUOJA TIEK, KIEK DABAR AIMANUOJA IR NORVEGIJOS KARALIUS, IR NORVEGIJOS PREMJERAS. O juk aš jums jau prieš daugelį metų sakiau, kad SROGDINIMAI TIK STIPRĖS, JŲ SKAIČIUS TIK AUGS, IR ATEIS - IR ILGAM - TOKIA AKIMIRKA, KADA ŽMONĖS BIJOS ŽMOGAUS ŠEŠĖLIO NE TIK NAKTIES MĖNULIO ŠVIESOJE, BET IR DIENOS SAULĖS ŠVIESOJE.
nevanduo: VaidaiVDS, kam įdomu, gali nueit į F1 ir skaityt ten apaštalo kliedesius Algimantas rašo: IR ATEIS - IR ILGAM - TOKIA AKIMIRKA, KADA ŽMONĖS BIJOS ŽMOGAUS ŠEŠĖLIO NE TIK NAKTIES MĖNULIO ŠVIESOJE, BET IR DIENOS SAULĖS ŠVIESOJE. o tai ką tada veikia urantai? ar 'nešviesina' pasaulio? reiškia visos jų pastangos, kuriomis taip didžiuojasi, šuniui ant uodegos?
Juozas: Fredai, aš visai taip pat galvoju nevanduo rašo: o tai ką tada veikia urantai? ar 'nešviesina' pasaulio? reiškia visos jų pastangos, kuriomis taip didžiuojasi, šuniui ant uodegos? jų pastangos - šauksmas tyruose
Rimantas: Juozas rašo: jų pastangos - šauksmas tyruose Prieš porą tūkstančių metų Jono Krikštytojo balsas irgi buvo šauksmas tyruose, bet per tuos du tūkstančius metų gerai buvo pasistūmėta į priekį. Taip, kad kiekvienas šauksmas duoda rezultatą. Kad tik daugiau tų šaukiančių būtų.
Fredas: Kol kai kurie mokslininkai įrodinėja yra siela ar ne, jau daugelį metų galvojau kaip padėti jiems surasti sielą savyje,tačiau suvokimas jog turi sielą turi ateti pas kiekvieną asmeniškai, t.y. be jokių tarpininkų,ši paslaptis atsiskleidžia tiktai tarp tavęs ir KŪRĖJO.
Fredas: Taip, kad kiekvienas šauksmas duoda rezultatą. Kad tik daugiau tų šaukiančių būtų...-> ne kiekybė,bet 'šaukiančiųjų' kokybė, + dar tų šauksmų neiškraipymai turi pasiekti mus šiame laikmetyje, deja kol kas tenka valyti grūdus nuo pelų + dedant nemažas pastangas išgryninat Tiesą Tokią kokia JI YRA.
Rimantas: Fredas rašo: ne kiekybė,bet 'šaukiančiųjų' kokybė, + dar tų šauksmų neiškraipymai turi pasiekti mus šiame laikmetyje, Ir, kad jie dar būtų išgirsti, gerai būtų.
Fredas: Biblijoje berods taikliai yra rašoma...„Šios tautos širdis nutuko, ir jų ausys sunkiai girdi, ir jie užmerkė savo akis; kad jie nepamatytų savo akimis ir neišgirstų savo ausimis, ir nesuprastų ...(norai tavo geri Rimantai,..gerai būtų jog Tiesa mus pasiektu ne per neaiškius asmenis, bet per tiesioginį Aukščiausiąjį Kūrėją.)
Rimantas: Fredas rašo: .gerai būtų jog Tiesa mus pasiektu ne per neaiškius asmenis Jeigu tie neaiškūs asmenys, Fredai, ieško Aukščiausiojo Kūrėjo, tai per juos, tie kurie kol kas patys dar nesugeba tiesiogiai, jau kažką gali sužinot pradžiai. Tą pačią Biblija parašė irgi ne šventieji, o ieškantys.
Fredas: atsiprš...tiesiogiai...per Aukščiausiąjį Kūrėją.javascript:pst3('%20%20','','','','')ups...
Fredas: ...ieškokite Dievo ir Jo karalystės visą kitą bus jums pridėtą. Manyčiau jog čia patariama ieškoti Tiesos kuri ateina iš Aukštybių, kuri veda kiekvieną asmeniškai į Rojų,kiekvieną kuris nori išlikti po fizinio kūno baigties.
Rimantas: Fredas rašo: ...ieškokite Dievo ir Jo karalystės visą kitą bus jums pridėtą. Tuo tikrai tikiu...
emipetras: Gražiai čia TU Rimantai ir Fredai diskutuoji , tai ir aš pabandysiu prisijungti , nes beskaitant Uranto įkeltą Algimanto citatą , kilo tokių erezinių minčių . Na mano protui tai jos tikrai ne erezinės , tačiau aš jau seniai jaučiu norą padiskutuoti apie RYŠKIĄ ŠVIESĄ ir apie MEILĖS VIRPESIUS. Pasakyk Rimantai ir Fredai ką jūs manote pav. apie RYŠKIĄ ŠVIESĄ . Kodėl naudojami tokie įdomūs dviprasmiški žodžiai , nusakyti tai ką gali ar negali mūsų protai suprasti ir priimti kaip trokštamą informaciją . Kam tie tariamai garsūs žodžiai - RYŠKI ŠVIESA . Nei čia TAMSA nei čia RYŠKI ŠVIESA , cirkuliuoja tarp žmonių , tiesiog vieni ieško ir nori suprasti dieviškų pasaulių paslaptis ir tiesas , kiti gi žmonės tiesiog visai nenori gilintis į tų dvasinių pasaulių subtilybes . tačiau nuolatos akcentuoti , štai urantai dvasinėje šventovėje priima RYŠKIĄ ŠVIESĄ , o likęs pasaulis tai jau skendi TAMSOJE . Man tai tokos išsireiškimas šiek tiek šypseną kelia , nes kiek tos šviesos ir ne , taip vadinami , urantai turi , dar labai neaišku . Gal būt tie kiti žmonės , ne urantai , yra aukščiausio dvasinio lygio ir išminties , tačiau jie tuo nesigiria ir savęs neafišuoja . Tas pats būtų ir su MEILĖS VIRPESIAIS . Man čia dar neaiškesnis išsireiškimas , kuris tariamai lyg ir turi nuorodą į dvasinio pasaulio Dvasios pasireiškimą žmoguje , per tariamai kažkokių dvasinių energijų virpesių amplitudę , nors viskas galima aprašyti daug aiškiau ir prasmingiau . Dievo Dvasia ateina ir įeina į žmogaus protą be jokių ceremonijų ir virpesių . Tai labai aiškiai yra parašyta Urantijos knygoje . Ir viso buvimo eigoje yra žadinama tik sąmonė , kad ji išmoktų nuskaityti savo prote , paderintas , pakoreguotas , paryškintas mintis , su dieviška tiesa ir išmintimi . Tai prie ko čia MEILĖS VIRPESIAI , lyg tai jau būtų super aiškiau , negu , kad pasakyti . Aš labai myliu Dievo Dvasią veikiančią mano prote , aš labai ja pasitikiu ir nuolatos būnu dialoge su ja . Dabar tie dirbtiniai terminai kaip RYŠKI ŠVIESA ; MEILĖS VIRPESIAI , iš tiesų daugelį tik nervina , nes tuo sudaroma dirbtinė dvasinė skiriamoji , tarp žmonių skaitančių ir studijuojančių tiek Urantiją , tiek ir Bibliją , ir tarp žmonių besiklausančių tik Algimanto raštų . Ar gali žmogus būti aukščiau už Visatos aukšto rango Dvasias , kurios atnešė Penktąjį Epochinį apreiškimą į šia žemę Urantijos knygos pavidalu ir žmogaus , kad ir dvasinio pasaulio , paskirto Ambasadoriumi Žemėje , tačiau viso labo tik žmogaus , su visomis visiems žmonėms budingomis fizinio žemiško kūno ir proto apraiškomis . TAI ir žmogiški jausmai ir žmogaus proto mąstymas ir mintys . Ar mes jau galime save vadinti Dievais , vien dėl to , kad Dievas turi savo tokį PLANĄ , pažinti , jausti ir matyti viską per žmogaus protą , ausis ir akis . MES viso labo esame tik dieviškas įrankis , dvasinio , dieviškojo pasaulio apraiškose , ant šios fizinės žemės planetos . Todėl ir mūsų mąstyme , mūsų tikėjime , mūsų maldose ir mūsų garbinimuose , dar begalės klaidų . Ryšium su tuo , nei vienas žmogus negali būti teisesnis už kitą žmogų ir nei vieno Tiesa negali būti aukštesnė už kito Tiesą , nes mes viso labo , tik žmonės .
LaimaIrena: Oi, vyručiai, pritariu jūsų mintims. Tai sveikų žmonių požiūris be jokių erezijų
Rita: Gražiai ir teisingai, emipetrai, čia viską dėl tų virpesių ir ryškios šviesos apibūdinai, nors jo mokymų neskaitau. Kažkada bandžiau, bet kaip čia kažkas rašė, kad jis savo mokymais pleškina Urantijos knygos puslapius, tai tiesa, man taip atrodo. Net kitus forumus vadina žemų virpesių...daugiau nei juokinga-kitus trinti-pagal Jakubėną-skleisti aukštus meilės virpesius ir pačią ryškiausią šviesą. Žmogus turi didelių psichologinių problemų ir tiek. Ką mes galim? Tik pasimelsti už jį.
Fredas: Petrai,...kad A.J. išvertė UK iš anglų į lietuvių,.. geras darbas,..tačiau kaip ten bebūtų, žmones reikia gerbti,priimti,stenktis suprasti juos tokius kokie jie yra,..tačiau kaltinti apsilankiusius forume jog jie neatitinka kažin-kokių-tai "aukšto dažnio meilės virpesių"..ar kaž-kokios-tai ryškios šviesos , ...žinot,..tai daugiau negu juokinga,...Mylėti savo artimą, kaip save patį, ko gero yra sunkiausiai įgyvendinamas veiksmas šių dienų laikmetyje,...jeigu tokie veksmai yra labai sunkiai įgyvendinami, manau kad bent jau reikia dėti šiokias-tokias pastangas,...stengtis,..kitaip sakant.
Rimantas: Ir Jėzus nešė žmonėms ryškesnę šviesą, jeigu jau taip vaizdžiai pavadinsim jo mokymus ir svarbiausia gyvenimą, kaip pavyzdį, bet jis niekada tuo nesipuikavo, o tik sakė: klausykit - kas girdi, žiūrėkit - kas mato ...
Fredas: http://www.google.lt/url?sa=t&source=web&cd=10&ved=0CFMQFjAJ&url=http%3A%2F%2Fwww.aidai.us%2Findex.php%3Foption%3Dcom_content%26view%3Darticle%26id%3D7466%3Ais%26catid%3D409%3A4-liepa-rugpjtis%26Itemid%3D464&ei=_HVPTv3OFafE4gSd793RBw&usg=AFQjCNF6XvDAjgBVbryZJF9UNu4naYdGTw
Fredas: ...tikriausiai yra nemaža dalis psichiatrų, kurie bendradarbiaudami su KGB,atlikę budelio vaidmenį, nusiplovę 'nepriklausomybės dušu', ir po šiai dienai tebedirba nepriklausomos Lietuvos psichiatrijos įstaigose.
G_sesuo: Tie jau nusenę arba išmirę, o naujoji kartą pastoviai stažuojasi užsieniuose, tad jų lygis ir gydymo metodai jau kiti. Aišku, vienas kitas gal dar užsilikęs...bet situacija iš esmės pakitusi. Esant reikalui, galima susirasti padorių psichologų, psichiatrų ar psichoanalitikų, nežinau, kaip kitur, bet Vilniuje jų tikrai yra.
emipetras: Kadangi Trečiasis Asmuo yra proto šaltinis, tai nedarykite tokios prielaidos, kad manytumėte, jog visi proto reiškiniai yra dieviški. Žmogiškasis intelektas turi gyvulinių rasių materialios kilmės šaknis. Visatos intelektas nėra Dievo, kuris yra protas, tikrasis atskleidimas, kaip ir fizinė gamta nėra Rojaus grožio ir harmonijos tikrasis atskleidimas. Tobulumo gam-toje yra, bet gamta nėra tobula. Bendrasis Kūrėjas yra proto šaltinis, bet protas nėra Bendrasis Kūrėjas. 0103 ( Urantijoje apreikšta Uversos Dieviškojo Patarėjo. Urantijos Knyga ).
šaknis: Psichologija, psichiatrija, religija - to paties medžio šakos. Vienu atveju jos gali augti skirtingomis kryptimis, kitu - susipynusios tarpusavyje.
emipetras: šaknis rašo: Psichologija, psichiatrija, religija - to paties medžio šakos. Vienu atveju jos gali augti skirtingomis kryptimis, kitu - susipynusios tarpusavyje. Labai teisingai ir labai išmintingai . Ko gero , taip ir yra .
šaknis: Tu labai malonus, emipetrai. Visada parašai pagiriamą ar padrąsinamą žodį, nebijai prisipažinti suklydęs kokioje nors sąvokoje ir pan. Gerbiu tokias asmenybes. Ačiū Tau už dalyvavimą šiame forume
emipetras: TAIP , Svarbiausia , tai mūsų visų susikalbėjimas ir būtent vienas kito palaikymas mintimi ir žodžiu . Man visada patiko draugiški žmonių santykiai . Tai manau , kad mums visiems reikia dirbti šia kryptimi ir padrąsinti , paskatinti kūrybines mintis , kiekviename iš mūsų . Žinoma čia užeina visokių asmenybių , tačiau visumoje manau , kad šis forumas yra pakankami draugiškas , nes visi kvėpuoja ta pačia Urantijos išminties dvasia .
varna: Interviu su psichiatru, med. mokslų daktaru, 9 knygų ir daugelio mokslinių straipsnių autoriumi ir bendraautoriumi: K.: Daktare, o jūs ar pripažįstat egzorcizmą, ar Lietuvos psichiatrai dirba kartu su egzorcistais? A.: Yra ligonių, kurie lankosi ir pas mus, ir pas egzorcistus. Žmogus ar jo artimieji renkasi, kas jiems arčiau, priimtiniau. Juk egzorcizmas iš esmės yra viena iš hipnozės formų. K. : Na, taip, ten vyksta tam tikri ritualai, specialių maldų skaitymas. Bet jūs tikit, kad yra išvaromi „demonai, velniai“? A.: Psichiniai ligoniai dažnai mato haliucinacijas, kurias, būtent taip ir įvardija. Yra ligonių, kuriems mūsų gydymas nepadeda, tada vienintelė jų viltis – egzorcizmas. Tikėjimas daro stebuklus. Bet stebuklai atsitinka labai retai. K.: Mes sakome - mano protas, mano kūnas. Kas yra tas „aš esu“? Kaip jį supranta psichiatrai? A.: Tai sąmonė. K.: Sąmonė? Netekęs sąmonės, pvz., apalpęs jau esi nebe tu? A.: Taip, nes nebesuvoki tikrovės, pasaulis tau išnykęs. K.: Bet aš juk tebesu, tik laikinai tas pasaulis išnykęs! A.: Laikinai tavęs (sąmonės) nėra, laikinai nebėra ir pasaulio... (juokiasi). K.: Gerai, tada savo sąmonės aš/sąmonė nepajėgi pažinti, nors to noriu ir siekiu? A.: Nori ir bando jogai, meditatoriai, psichiatrijoje pasitelkiama psichoanalizė, hipnozė, bet tai dažniausiai turinčių asmenybės problemų norai. Vientisos asmenybės gerai jaučiasi savo kūne, jų sąmonė aiški, jie realiai vertina save ir pasaulį, tad ir neieško savęs, nesijaučia esą kažką pametę (juokiasi). Ar tu galvoji, kad savęs nepažįsti? K.: Klausimas ne apie mane, nors jaunystėje tai buvo svarbu. Gerai, na, pasąmonė, maždaug aišku kas yra, o štai viršsąmonė, kas tai? A.: Tai Žemę juosiantis informacinis laukas. K.: Informacinis laukas? Įdomi teorija. Tai yra tai, ką nuskaito aiškeriagiai, žiniuoniai? A.: Taip, ten sukaupta visa informacija, ir jie sugeba „prisijungti“, turi tą Dievo dovaną. K.: Vadinasi psichiatrai neneigia Dievo egzistavimo? A.: O koks sveiko proto žmogus gali tai neigti? K.: Na, o siela, kaip ją suprantate? A.: Mirus smegenims, sąmonė išnyksta, o siela „keliauja“ į Žemės informacinį lauką, po to gal į kitas Dievo valdas. K.: Tai psichiatrai pripažįsta sielos nemirtingumą? A.: Aš - taip, kaip kiti - nenoriu nieko konstatuoti ar neigti. K.: Ar esate girdėjęs apie taip vadinamąjį epochinį apreiškimą – Urantijos knygą? A.: Taip, žinau. K.: Nebandėt skaityti? A. Turiu labai daug tiesioginio darbo, mačiau, kad tai didžiulės apimties kūrinys, ko gero, turėsiu jam laiko tik išėjęs į pensiją (juokiasi). Varna: Dėkui už atsakymus.
Montė: varna rašo: o štai viršsąmonė, kas tai? A.: Tai Žemę juosiantis informacinis laukas. va, čia lyg kažkas naujo.. kukai, o tu nepatingėk pasinaudot google. ten rasi 'viską, ko ieškai'..
NSO: Kokie daktaro pavarde,vardas? Kiek zinau yoga dorai neistirta mokslo.Nelabai supratau ar jis kalba kaip mokslininkas ar tikintis?
varna: Apseisim be vardo ir pavardės, NSO, jei rimtai sirgtum ir reikėtų pagalbos, tada praneščiau, o dėl smalsumo - ne. Pagal tave išeitų, kad mokslininkas negali būti tikintis Dievu? Nejuokink - pats akivaizdžiausias pavyzdys - šis pokalbis.
NSO: Panasu i farsa,jei jau bijoma pasirasyti.Bet kas cia gali ta sukurti.Na,nerimta,atleisk jau man.Mokslininkas gali buti ir tikintis manau,bet jeigu jis kalba kaip tikintis tada ok,bet kaip mokslininkas tai truksta irodytu faktu.Del miego irgi neaisku kur tu isnyksti?.Jis sako "as" tai samone,kuri isnyksta mirus smegenims,taigi musu nelieka o hipotetine siela kazkur keliauja,bet kokiu atveju pagal sveika prota taves nelieka,nes samone nepereina i siela o isnyksta.Del yogos isvis pravalas taip kalbeti mokslininkui.Taip pat neaisku kokiais kriterijais matuojamas saves ir pasaulio vertinimo realumas.Ne veltui jis ten pasijuokia,matomai supranta,kad slidus reikalas,truksta ziniu.
Kukas: Pagal nusvitusiosius zmogaus "as" tai ta pati samone,cia sutampa su psichiatru,ir pagal tuos pacius nusvitusius sita samone isnyksta nusvitus.Yra tris busenos budrumo,miego ir gilaus miego(be sapnu). Neseniai skaiciau apie rusu mokslininka patikejusio dievu atradus ketvirta busena.Jie ieskojo ketvirtos smegenu busenos,nes gamtoje turi buti simetrija.Istyre smegenis maldos metu uzfiksavo ten kazkokia alfa ar beta,nepamenu,zodz ketvirta busena.Taip pat neseniai skaiciau,kad jav istyre nustate laimingiausia zmogu.Tas zmogus,budistas,meditatorius ir jo smegenu bangos ir daugiausia buna toje ketvirtoje busenoje,kuri yra naturali ir butina harmoningam sistemos pavadinimu "zmogus" veikimui.Tai apie ka as cia,taigi,nusvite irgi kalba apie ketvirta busena(turija advaitoi),kuri yra pirmime,tik jos deka yra kitos tris,kaip ekrano deka jame gali projektuotis filmo vaizdai.Bet ekranas realus,vaizdai nebe.Sutapimas??? Beja,miego metu tu niekur neisnyksti- isnyksta protas,ta pati samone arba "as"-
Tomas: Kukas rašo: Beja,miego metu tu niekur neisnyksti- isnyksta protas,ta pati samone arba "as"- nepainiok proto ir sąmonės, kukai. aišku, nei miego metu, nei netekęs sąmonės (daktaras su varna kalba apie tai), tu neišnyksti, nes apalpimas trunka paprastai labai trumpai, tad ir sąmonė tik trumpam atsijungusi, nes kitaip amen, o sapno metu dirba tiek sąmonė, tiek pasąmonė, kurie gali susijungti su viršsąmone-informaciniu lauku. ar ne taip mendelejevas susapnavo savo garsiąją cheminių elementų lentelę? idomu, kur varna pačiupo tą psichiatrą, norėtus su juo padiskutuot
Kukas: ...- mintis apie save,bet lieka liudininkas- nusvite suvokia save gilaus miego busenoje.Cia psichiatras elementarei nezino,jam pamedituoti reikia.Tad jau ir mokslas, galima sakyti patvirtino, vienybes busenos egzistavima.Mano skyriuje yra video su zymiu fiziku,kuris taip pat patvirtina atmano egzistavima ir nusvitimo pagristuma is mokslo puses.Deja,anglu kalba
Kukas: Tas "as"-samone,kuri isnyksta miego metu ar komoi ir yra iliuzinis "as".Uz viso to visada yra tas,kuris ta suvokia- suvokejas jeigu norite,angl.: awareness; rus.: osoznavanije,vat tai ir yra VIENIS arba DIEVAS ABSOLIUTAS!
Kukas: Skirtumai tarp proto ir samones? Kur tu buni gilaus miego busenoi,kodel nesuvoki saves jeigu samone veikia,kas reiskia esi samoningas?
nevanduo: visai įdomus interviu su psichiatru, paneigiantis jakubėno teiginius 'kalbu jums vėl' O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu tai varna, esi žurnalistė? galėjai jo daugiau paklausinėti, kaip supranta sielą pavyzdžiui, ar kaip Urantijos knygoje parašyta ir plačiau apie tą informacinį lauką-nelabai supratau..ir apie ego..jei sąmonė 'aš', tai kas tada ego? gal kitą kartą tą padarysi
emipetras: EGO neturi nieko dieviška, ego yra paprasta AŠ grupė – mes atkartojame – vertybes , jau teigiamas arba neigiamas. Tos vertybės arba psichiniai agregatai, astraliniai, mentaliniai, valingi ir t.t. jie yra tie, kurie gauna pavadinimą kaip AŠ - epitetą apibrėžtoje formoje. Ego yra susidaręs iš daugybės “aš” (daugybė “Aš” = Ego). Ego yra daugybės ,,aš '' Legionas.
emipetras: Mūsų Ego nori jaustis patogiai. Jie nori reguliariai ir gerai būti maitinami. Mūsų ego nori gražių dalykų; mūsų ego nori patogumų, nori kad viskas jiems būtų padėta ant lėkštutės aiškiu ir suprantamu būdu, kad mes galėtume suprasti viską, kas mums atsitiko ir atsitiks. Ego nori žinoti: „Ar mano sutuoktinis yra tinkamas man?“ „Ar aš elgiuosi tinkamai?“ „Ar šis darbas man tinkamas?“ „Kas atsitiks po šešių mėnesių? Kas atsitiks po metų?“ „Ar aš turėsiu namą, ar turėsiu darbą, ar turėsiu gyvenimą?“ „Ar žmonės mane mėgs?“ Visa tai yra savanaudiška valia. Ego visada prašo tikėdamiesi kažko sau. Kristus niekada nieko neprašo sau. Kristus viską daro tik dėl kitų gerovės. Ego nori mokyti Gnosis, nori mokyti Budizmo, nori būti geru Krikščioniu. Ego nori būti gerbiami, nori būti mėgiami. Mūsų ego nori, jog jais žavėtųsi, kad jiems pavydėtų. Mūsų ego nori turėti didelę mokyklą su daugeliu studentų. Ego, išdidumas, mėgsta pasirodyti. Kristus lieka pasislėpęs. Kristus gimsta Žmogaus širdyje ir yra nepastebimas. Išdidumas nori būti pastebėtas.
emipetras: SAI BABA kalbėjo kalbą apie 4 svarbius draudimus. Pirmasis yra ashraddha. Tai sanskritiškas žodis, reiškiantis nerūpestingumą arba visišką abejingumą ar aplaidumą. Antrasis – avishvasa – tai tikėjimo stoka. Trečiasis – ahamkara – ego. Ketvirtasis – asuya – pavydas. Tai – keturios klaidos, keturi dideli trūkumai. Ir keturios nuodėmės, kurių turėtume nedaryti. „Aš meldžiuosi kiekvieną rytą ir vakarą, bet vis tiek turiu šias keturias ydas“, – pasakysite. Galiu turėti puikų tortą arba ryžių pudingą, bet pakanka mažo šaukštelio nuodų, kad visas tortas pasidarytų nuodingas. Todėl galime perskaityti daugybę šventraščių, galime nuolatos kartoti Dievo vardą, atlikti įvairias dvasines praktikas, bet jei turime keturias minėtas ydas, visa kita neduos naudos. Todėl pirmiausia stenkimės jų atsikratyti.
varna: nevanduo rašo: tai varna, esi žurnalistė? galėjai jo daugiau paklausinėti, kaip supranta sielą pavyzdžiui, ar kaip Urantijos knygoje parašyta ir plačiau apie tą informacinį lauką-nelabai supratau..ir apie ego..jei sąmonė 'aš', tai kas tada ego? Kai daug skraidai, matai ir girdi, norom nenorom patampi „žurnaliste“. Čia gi ne mokslinis straipsnis, NSO, skirtas publikacijai. Tai tik draugiškas pokalbis prie vyno taurės. Klausimai nebuvo paruošti, atsakymai taip pat. Viskas vyko ekspromtu. Kiek žinau (iš ankstesnių pokalbių) psichiatrai į sielos reikalus nesikiša. Ir iš vis manau, ego terminu įprasta spekuliuoti, jam pripaišant visas neigiamybes, kai tuo tarpu, tai tėra BŪTINA psichikos dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Kas nėra skaitę Z. Froido, psichoanalitinės asmenybės teorijos pagrindėjo ar K. Gustavo Jungo, tas nežino Id termino, kuriam ir reikėtų skirti daugiau dėmesio (žiūr. Varnos asmeninį skyrių) Galėtumėt gal kas pafilosofuoti apie informacinį Žemės lauką, gal ką skaitėt
Robis: varna rašo: Kiek žinau (iš ankstesnių pokalbių) psichiatrai į sielos reikalus nesikiša. nes jie nagrinėja tik proto sutrikimus, ar ne? bepročius uždarydami beprotnamiuose...tik kodėl jų tiek daug šlaistosi gatvėse?
nevanduo: dėkui, varna, nebuvau tavo asmeniniam sk., tik db perskaičiau varna rašo: „Suvokimas Ego sferoje vaidina tą vaidmenį, kuris Id sferoje tenka potraukiui. Ego reprezentuoja tai, ką galimą pavadinti protu ir blaivumu, o Id sritis yra jo priešingybė, ten susitvenkusios aistros (....) Funkcinis Ego reikšmingumas reiškiasi tuo, kad normaliu atveju jis valdo veiklos svertus. Taigi jo santykis su Id yra nelyg raitelio, turinčio sutramdyti pranašesnę arklio jėgą, o skirtumas čia tas, kad raitelis tai mėgina padaryti savomis jėgomis, o Ego – pasiskolintomis (...) Raiteliui, nenorinčiam išsiskirti su arkliu, dažnai nieko daugiau nelieka, kaip vesti jį ten, kur jis nori eiti; taip ir Ego neretai paverčia veikla Id valią, tarytum tai būtų jo paties valia(....) geras čia! lenkiuos prieš Froidą reiktų pasiskaityt jo darbų o tas informacinis laukas tai gal kažkas panašaus į elektromagnetinį lauką, kuriame užšifruota žemiškoji informacija, buvusi ir būsimoji, bet visvien neaišku, juk Urantijos knygoje, atrodo, apie tai nėra. o gal yra? kas žino
NSO: Please,isverskte i zmoniu kalba,nieko nesupratau!
Die Teufelsbuhle : tinginy, atsiversk DLKŽ
Kukas: ×ŕíüńęčé ăóíúŕíü ń ňî÷ęč çđĺíč˙ ďńčőîëîăŕ Áëĺńę ďđîńâĺňëĺííîăî îęŕ - ęŕę ďŕäŕţůŕ˙ çâĺçäŕ Ńâĺňî÷ ěóäđîńňč - ęŕę âńďűřęŕ ěîëíčč Íîć, ńîâĺđřŕţůčé óáčéńňâî - Ýňî ěĺ÷, âîçâđŕůŕţůčé ćčçíü. Óěýíü, “Çŕńňŕâŕ áĺç âîđîň” Ăóíúŕíü (áóęâŕëüíî - “ďóáëč÷íűé îň÷ĺň”, “îáůĺńňâĺííűé ŕęň”) - ęîäčôčöčđîâŕííŕ˙ ńčńňĺěŕ ďńčőîňĺőíčęč áóääčńňńęîé řęîëű ÷ŕíü, ńîńňî˙ůŕ˙ čç ďŕđŕäîęńŕëüíűő, íŕ ďĺđâűé âçăë˙ä, âűńęŕçűâŕíčé, âîďđîńîâ č îňâĺňîâ, ńčňóŕöčé čç ěîíŕřĺńęîé ćčçíč, ďđîńňî ďđčň÷ č ň.ä. Ăóíúŕíü (˙ď. ęîŕí) ďđĺäíŕçíŕ÷ŕëń˙ äë˙ ňîăî, ÷ňîáű â đŕçěűřëĺíčč íŕä íčě ŕäĺďň ÷ŕíü äîáčâŕëń˙ ďđîńâĺňëĺíč˙ ńâîĺăî ńîçíŕíč˙. Ďîýňîěó, ďîěčěî íĺńîěíĺííűő ôčëîńîôńęî-îíňîëîăč÷ĺńęîé, ýńňĺňč÷ĺńęîé, ęóëüňóđíî-čńňîđč÷ĺńęîé č ďđî÷čő öĺííîńňĺé, ăóíúŕíü ďđĺäńňŕâë˙ĺň čç ńĺá˙ ňŕęćĺ č íĺďîńđĺäńňâĺíűé číňĺđĺń äë˙ ďńčőîëîăŕ, ęŕę ăëóáîęŕ˙ č îđčăčíŕëüíŕ˙ ńčńňĺěŕ ďńčőîňđĺíčíăŕ, íŕďđŕâëĺííŕ˙ íŕ âńĺńňîđîííĺĺ čçěĺíĺíčĺ âńĺő ńôĺđ ńňđóęňóđű ëč÷íîńňč ŕäĺďňŕ ÷ŕíü č ďîýňîěó çŕńëóćčâŕĺň, ďî ěĺíüřĺé ěĺđĺ, ďîďűňęč đŕçîáđŕňüń˙ â ńóůíîńňč äĺéńňâč˙ ĺĺ ěĺőŕíčçěŕ ń ďîçčöčé çŕďŕäíîăî ěĺíňŕëčňĺňŕ. Äë˙ ýňîăî ńëĺäóĺň, ďđĺćäĺ âńĺăî, îáđŕňčňüń˙ ę ďđîáëĺěŕě, ńâ˙çŕííűě ń âçŕčěîäĺéńňâčĺě ńîçíŕíč˙ č âĺđáŕëüíűő ńňčěóëîâ. Čńńëĺäîâŕíč˙ ďî ďńčőîëîăčč č ďńčőîëčíăâčńňčęĺ ďîńëĺäíčő äĺń˙ňčëĺňčé íŕăë˙äíî ďîęŕçŕëč ęŕęčě ěîůíűě ďîňĺíöčŕëîě âîçäĺéńňâč˙ îáëŕäŕĺň đĺ÷ü. Ęŕćäîĺ ńëîâî, ŕ ňĺě áîëĺĺ ôđŕçŕ, ŕ ňĺě áîëĺĺ, çŕęîí÷ĺííűé â ńěűńëîâîě îňíîřĺíčč ôđŕăěĺíň, ěîăóň îęŕçűâŕňü îăđîěíîĺ âëč˙íčĺ íŕ âĺńü äóřĺâíűé îđăŕíčçě, çŕńňŕâë˙˙ îňâĺňíî đĺçîíčđîâŕňü âńĺ ĺăî óđîâíč, íŕ÷číŕ˙ ń ďńčőîôčçč÷ĺńęîăî č, çŕęŕí÷čâŕ˙ âűńřčěč äóőîâíűěč ńëî˙ěč. Ęđîěĺ ňîăî, ęŕę âű˙ńíčëîńü â őîäĺ ďńčőîŕíŕëčňč÷ĺńęčő č ďđî÷čő čńńëĺäîâŕíčé, ńňĺďĺíü îńîçíŕíč˙ ńëîâŕ č ńčëŕ âçŕčěîäĺéńňâč˙ ń íčě ńîçíŕíč˙ äŕëĺęî íĺ íŕďđ˙ěóţ č äŕëĺęî íĺ ëčíĺéíî ńâ˙çŕíŕ ń ńčëîé îňâĺňíîé đĺŕęöčč âńĺé ďńčőčęč. Áîëĺĺ ňîăî, ýňŕ ńčëŕ đŕçäĺë˙ĺňń˙ ďî äâóě ďđîňčâîďîëîćíűě íŕďđŕâëĺíč˙ě: ńčëŕ đĺŕęöčč ńŕěîńîçíŕíč˙ č ńčëŕ đĺŕęöčč áĺńńîçíŕňĺëüíîăî.  ďĺđâîě ńëó÷ŕĺ ěű čěĺĺě óďđŕâë˙ĺěóţ âîëĺé č đŕçóěîě đĺŕęöčţ číäčâčäŕ, ńîçíŕţůĺăî ęŕę ęŕíŕë âîçäĺéńňâč˙, ňŕę č ęŕ÷ĺńňâî ńňčěóëŕ, âî âňîđîě ćĺ ńëó÷ŕĺ - ýňî íĺóďđŕâë˙ĺěŕ˙ đĺŕęöč˙ âűňĺńíĺííîăî č ďđîńňî íĺ ńîíŕâŕĺěîăî ěŕňĺđčŕëŕ, âďîëíĺ ŕäĺęâŕňíî îďčńűâŕĺěŕ˙ â ďńčőîŕíŕëčňč÷ĺńęčő ňĺđěčíŕő ńîďđîňčâëĺíč˙, ďĺđĺíîńŕ, đŕöčîíŕëčçŕöčč č ň.ä., ęîňîđŕ˙, îäíŕęî, ďîä÷čí˙ĺňń˙ âďîëíĺ îďđĺäĺëĺííűě çŕęîíîěĺđíîńň˙ě č ďîýňîěó ,áóäó÷č íĺóďđŕâë˙ĺěîé ńî ńňîđîíű îáúĺęňŕ âîçäĺéńňâč˙, îíŕ ňĺě íĺ ěĺíĺĺ, ěîćĺň ďđč ćĺëŕíčč č ńîîňâĺňńňâóţůĺě îďűňĺ áűňü âďîëíĺ óďđŕâë˙ĺěîé č đŕńń÷čňŕííîé ńî ńňîđîíű âîçäĺéńňâóţůĺăî ńóáúĺęňŕ. Čńęëţ÷ĺíčĺ ńîńňŕâë˙ţň ëčřü ňĺ ńëó÷ŕč, â ęîňîđűő číäčâčä ďîńđĺäńňâîě âíóňđĺííĺăî ŕęňŕ ńâîáîäű îńîçíŕĺň ďđîčçâîäčěîĺ íŕ íĺăî âîçäĺéńňâčĺ, ďđč÷ĺě â ęîěďëĺęńĺ ęŕę âîçäĺéńňâóţůĺăî íŕ íĺăî čçâíĺ âĺđáŕëüíîăî ńňčěóëŕ, ňŕę č îňâĺ÷ŕâřĺăî ĺěó äîńĺëĺ áĺńńîçíŕňĺëüíîăî ěŕňĺđčŕëŕ čç ńîáńňâĺííîé ďńčőčęč.  ýňîě âŕđčŕíňĺ őŕđŕęňĺđ îňâĺňíîé đĺŕęöčč, íŕďđîňčâ, áóäĺň çŕâčńĺňü ňîëüęî ëčřü îň îáúĺęňŕ âîçäĺéńňâč˙, ęîňîđűé â äŕííîě ńëó÷ŕĺ ďĺđĺńňŕĺň áűňü ňŕęîâűě. Ęđîěĺ ňîăî, â ęŕ÷ĺńňâĺ ďđîěĺćóňî÷íîé ńňóďĺíč ěĺćäó ýňčěč äâóě˙ đŕçíîâčäíîńň˙ěč đĺŕęöčč áĺńńîçíŕňĺëüíîăî, ńóůĺńňâóţň âĺńüěŕ đŕçíîîáđŕçíűĺ č ďîä÷ŕń ÷đĺçâű÷ŕéíî čçîůđĺííűĺ ňĺőíčęč ń ÷ŕńňč÷íűě, îňńđî÷ĺííűě, ńňóďĺí÷ŕňűě č ďđî÷čěč âčäŕěč îńîçíŕâŕíč˙, â ęîňîđűő áĺńńîçíŕňĺëüíîĺ ďîäâĺđăŕĺňń˙ ďîńëĺäîâŕňĺëüíîé ďîýňŕďíîé îáđŕáîňęĺ, ńňđóęňóđŕ ęîňîđîé çŕâčńčň ęŕę îň öĺëč č ăëóáčíű âîçäĺéńňâč˙, ňŕę č îň őŕđŕęňĺđčńňčę ńŕěîăî áĺńńîçíŕňĺëüíîăî. ( çŕďŕäíîé ęóëüňóđĺ, ďđčâűęřĺé ę ęîíńňđóęňčâíîé đŕáîňĺ ÷ĺđĺç ŕďďĺë˙öčţ ę ńŕěîńîçíŕíčţ, ňŕęîĺ âîçäĺéńňâčĺ îáű÷íî îńóćäŕëîńü ęŕę ěŕíčďóë˙ňčâíîĺ č ńďîńîáíîĺ ńëóćčňü ëčřü ęîđűńňíűě öĺë˙ě, íĺńěîňđ˙ íŕ ňî, ÷ňî îňäĺëüíűĺ ďđčěĺđű óńďĺříîé đŕáîňű ń áĺńńîçíŕňĺëüíűě ěîćíî ďđîńëĺäčňü íŕ ďđčěĺđĺ âńĺé čńňîđčč ĺâđîďĺéńęîé ęóëüňóđű - ńîęđŕňîâńęŕ˙ řęîëŕ, â ÷ŕńňíîńňč, ńŕě Ńîęđŕň, ŕ ňŕęćĺ Ďëŕňîí.) Îäíŕęî, ó íŕń ĺńňü îńíîâŕíč˙ ďîëŕăŕňü, ÷ňî čěĺííî ę ňŕęîé đŕçâčňîé ńčńňĺěĺ đŕáîňű ń č ÷ĺđĺç áĺńńîçíŕňĺëüíîĺ îňíîńčňń˙ ďńčőîňĺőíčęŕ řęîëű ÷ŕíü, ÷ňî ěű ńĺé÷ŕń č ďîďűňŕĺěń˙ ďîęŕçŕňü. Íŕ ďĺđâűé âçăë˙ä, ěĺćäó ÷ŕíüńęčěč âîďđîńŕěč č îňâĺňŕěč íĺň íčęŕęîé đŕçóěíîé ńâ˙çč, ÷ňî äŕćĺ äŕëî ďîâîä íĺęîňîđűě čńńëĺäîâŕňĺë˙ě, îńîáĺííî â îáëŕńňč äçĺí, ń÷čňŕňü ýňî ÷óňü ëč íŕčâŕćíĺéřĺé őŕđŕęňĺđčńňčęîé ăóíúŕí˙ (ęîŕíŕ). Îäíŕęî, ÷ňîáű đĺřčňü ňŕę ëč ýňî, ńňîčň çŕäŕňüń˙ âîďđîńîě, ŕ ęŕęîâî âîîáůĺ ęŕ÷ĺńňâî ńâ˙çč ěĺćäó đŕńńóäî÷íűěč ńóćäĺíč˙ěč č óěîçŕęëţ÷ĺíč˙ěč?  îáůĺě, äîâîëüíî ăđóáî, ĺăî ěîćíî đŕçäĺëčňü íŕ äâĺ áîëüřčĺ ęŕňĺăîđčč: ŕ) ýňî ńâ˙çü, čěĺţůŕ˙ ńâîčě îńíîâŕíčĺě ęŕęîé-ëčáî ýěďčđč÷ĺńęčé îďűň č îďčđŕţůŕ˙ń˙ íŕ ĺăî îáîáůĺíčĺ, íŕďđčěĺđ: ĺńëč ďîäáđîńčňü ęŕěĺíü ââĺđő, ňî îí óďŕäĺň âíčç č ň.ä. č á) ńâ˙çü, îďčđŕţůŕ˙ń˙ ńâîčě îńíîâŕíčĺě íŕ ńčńňĺěó öĺííîńňĺé, âűńňđîĺííóţ â ňîé čëč číîé ěĺđĺ ďîńëĺäîâŕňĺëüíîńňč, ń ňîé čëč číîé ńňĺďĺíüţ äîăěŕňč÷íîńňč, íŕďđčěĺđ: ďî÷čňŕňü đîäčňĺëĺé - ýňî őîđîřî, âđŕňü - ýňî ďëîőî č ň.ď. Ĺńëč ďĺđâŕ˙ ęŕňĺăîđč˙ äŕĺň îđčĺíňŕöčţ â ôčçč÷ĺńęîě ěčđĺ, ňî âňîđŕ˙ ęŕňĺăîđč˙ đŕńńóäî÷íîé ńâ˙çč äŕĺň číäčâčäó ďđŕâî č âîçěîćíîńňü đĺřŕňü ěîđŕëüíî-ýňč÷ĺńęčĺ, ďńčőîëîăč÷ĺńęčĺ, ýęçčńňĺíöčŕëüíűĺ č ďđî÷čĺ ďđîáëĺěű. Ďîńëĺäîâŕňĺëüíîńňü č îńîçíŕííîńňü ýňîé ńčńňĺěű, ń îäíîé ńňîđîíű äŕĺň číäčâčäó âîçěîćíîńňü ŕďďĺëčđîâŕňü ę íĺé â ńëó÷ŕĺ îňńňŕčâŕíč˙ ńâîĺé ňî÷ęč çđĺíč˙, ŕ äîăěŕňč÷íîńňü ýňîé ńčńňĺěű, ń äđóăîé ńňîđîíű, äŕĺň âîçěîćíîńňü, íĺ âíčęŕ˙ ăëóáîęî â ńóůíîńňü äĺëŕ, čńďűňűâŕňü ÷óâńňâî ďđŕâîěĺđíîńňč ńâîĺăî ńóćäĺíč˙. Ďîýňîěó ýňîň ŕńďĺęň đŕńńóäî÷íîăî ěűřëĺíč˙ čěĺĺň ńâîţ ďđîĺęöčţ ňŕęćĺ č íŕ ńîńňî˙íčĺ ńîçíŕíč˙ âîîáůĺ, őŕđŕęňĺđčçóţůĺĺń˙ ďđĺćäĺ âńĺăî îůóůĺíčĺě ňîăî, ÷ňî, âîîáůĺ ăîâîđ˙, ęŕęîăî-ëčáî ęŕ÷ĺńňâĺííî číîăî âčäĺíč˙ ěčđŕ íĺň č áűňü íĺ ěîćĺň, çŕ čńęëţ÷ĺíčĺě ęŕęčő-ňî áîëĺçíĺííűő ńîńňî˙íčé; ÷ňî ëţáŕ˙ đĺŕëüíîńňü, áóäü ňî ďńčőč÷ĺńęŕ˙ čëč äóőîâíŕ˙, ďîääŕĺňń˙ đŕńńóäî÷íîěó ńóćäĺíčţ č ÷ňî íčęŕęčő ęŕ÷ĺńňâĺííî číűő ÷óâńňâ č ěűńëĺé íč ďî ďîâîäó ńĺá˙, íč ďî ďîâîäó óíčâĺđńóěŕ čńďűňűâŕňü íĺâîçěîćíî. Ęîđî÷ĺ ăîâîđ˙,ňŕęŕ˙ ďîçčöč˙ őŕđŕęňĺđčçóĺňń˙, ďđĺćäĺ âńĺăî, ęîëîńńŕëüíîé ńňĺďĺíüţ ńŕěîäîâîëüńňâŕ, ń ňĺě čëč číűě óđîâíĺě ęŕěóôë˙ćŕ, â ňîé čëč číîé ěĺđĺ ńŕěîîáěŕíŕ. Ęŕę íč ńňđŕííî, čěĺííî ýňîň ŕńďĺęň đŕńńóäî÷íîăî ěűřëĺíč˙ â íŕčáîëüřĺé ěĺđĺ äŕĺň ďîęđîâčňĺëüńňâî č çŕůčňó áĺńńîçíŕňĺëüíűő ńčë číäčâčäŕ. Čáî ń ňŕęîé ďîçčöčĺé ďîëó÷ŕţň ďđŕâî íŕ ńóůĺńňâîâŕíčĺ âńĺ íĺăŕňčâíűĺ č âűňĺńíĺííűĺ ńňîđîíű ëč÷íîńňč - ňî, ÷ňî Ţíă íŕçűâŕë ŕđőĺňčďîě ňĺíč. Ň.ę. ýňîň ŕđőĺňčď ěîćĺň čěĺňü ńóůĺńňâîâŕíčĺ ňîëüęî â áĺńńîçíŕňĺëüíîě âčäĺ, îí âńĺěč ńčëŕěč ńîďđîňčâë˙ĺňń˙ âîçěîćíîé đĺôëĺęńčč, ÷ňî íŕ ńîçíŕňĺëüíîě óđîâíĺ âűđŕćŕĺňń˙, ďđĺćäĺ âńĺăî, ęŕę ńŕěîäîâîëüńňâî č đčăčäíîńňü ěűřëĺíč˙. Čěĺííî ń ýňčěč ńâîéńňâŕěč ďîä÷číĺííîăî đŕńńóäęó ńîçíŕíč˙ č áűëŕ ďđčçâŕíŕ áîđîňüń˙ ńčńňĺěŕ ÷ŕíüńęîăî ďńčőîňđĺíčíăŕ. Ýňîé öĺëč ńëóćčëč đŕçëč÷íűĺ ńâîéńňâŕ. Ďđĺćäĺ âńĺăî, ýňî ďŕđŕäîęńŕëüíîńňü ăóíúŕí˙. Íĺîáőîäčěîńňü ĺĺ ńîçäŕíč˙ çŕęëţ÷ŕëŕńü â äîńňčćĺíčč ńëĺäóţůčő öĺëĺé: âî-ďĺđâűő, âűáčňü ó ó÷ĺíčęŕ čç ďîä íîă đŕńńóäî÷íóţ ďî÷âó, çŕńňŕâčňü ĺăî ďî÷óâńňâîâŕňü íĺýôôĺęňčâíîńňü ĺăî îńěűńë˙ţůĺé ńďîńîáíîńňč č ňĺě ńŕěűě îăđŕíč÷ĺííîńňü ĺăî ńóćäĺíč˙. Âî- âňîđűő, ĺĺ öĺëüţ áűëî ńîçäŕňü â ó÷ĺíčęĺ âíóňđĺííĺĺ íŕďđ˙ćĺíčĺ, íĺîáőîäčěîĺ äë˙ âűőîäŕ íŕ číîé óđîâĺíü ńîçíŕíč˙. Îäíŕęî, ÷ŕíüńęčé ďńčőîňđĺíčíă íĺ ńîáčđŕëń˙ îńňŕâë˙ňü ó÷ĺíčęŕ â ńîńňî˙íčč ńňóďîđŕ. Ýňî áűëŕ ëčřü íĺîáőîäčěŕ˙ ďđîěĺćóňî÷íŕ˙ ńňóďĺíü, čěĺţůŕ˙ ńâîĺé öĺëüţ ęŕę đŕç ďđîňčâîďîëîćíîĺ ńĺáĺ ŕóňĺíňč÷íîĺ ďđĺáűâŕíčĺ â ńóůíîńňč áűňč˙ č ďîýňîěó äë˙ ńîçäŕíč˙ ó÷ĺíčęó âîçěîćíîńňč ďĺđĺőîäŕ íŕ ýňó ńëĺäóţůóţ ńňóďĺíü ( “ďîáóćäĺíčĺ” čëč “ńŕňîđč”) ăóíúŕíü äîëćĺí áűë îáëŕäŕňü ńëĺäóţůčěč äâóě˙ ńâîéńňâŕěč: ďĺđâîĺ - íŕěĺđĺííŕ˙ íĺâďčńűâŕĺěîńňü â ńčńňĺěó đŕńńóäî÷íűő ńóćäĺíčé, ÷ňîáű çŕęđűňü ďóňü íŕçŕä č, âňîđîĺ - ăëóáčííŕ˙ îńěűńëĺííîńňü č çŕęîíîěĺđíîńňü čěěŕíĺíňíîăî ńěűńëŕ â ďđîňčâîďîëîćíîńňü âíĺříĺé, ęŕćóůĺéń˙ đŕńńóäî÷íîé ďŕđŕäîęńŕëüíîńňč. Ěîćíî ńěĺëî óňâĺđćäŕňü, ÷ňî ňî â ÷ĺě ěŕńňĺđŕ ÷ŕíü äîńňčăëč íĺńîěíĺííîăî č íĺďđĺâçîéäĺííîăî čńęóńńňâŕ - ýňî âčđňóîçíî îđăŕíčçîâŕííîĺ ńňîëęíîâĺíčĺ ěĺćäó âűńřčě č íčçřčě ďëŕíŕěč ńîçíŕíč˙; ńňîëęíîâĺíčĺ, â ęîňîđîě íčçřčé ďëŕí âűíóćäĺí óńňóďčňü âńĺ ďđŕâŕ íŕ îáëŕäŕíčĺ đĺŕëüíîńňüţ áîëĺĺ âűńîęîěó â ńčëó íĺóěîëčěîăî č áĺńęîěďđîěčńńíîăî âűńâĺ÷čâŕíč˙ íĺńîńňî˙ňĺëüíîńňč č îăđŕíč÷ĺííîńňč ďĺđâîăî. Ýňŕ íĺóěîëčěîńňü ĺńňü ňî, ÷ňî ń ďîëíűě óńďĺőîě çŕěĺí˙ĺň íĺóěîëčěîńňü ńďĺęóë˙ňčâíîăî đŕçâčňč˙ ďîí˙ňč˙ â çŕďŕäíîé ôčëîńîôčč. Đŕçíčöŕ ćĺ çŕęëţ÷ŕĺňń˙ â ňîě, ÷ňî â âîńňî÷íîě âŕđčŕíňĺ ó÷čňĺëü çŕáîňčëń˙ îá číňĺăđŕöčč ó÷ĺíčęŕ ńî ńâîčě áĺńńîçíŕňĺëüíűě (â ýňîě ďđč÷číŕ ňîăî, ďî÷ĺěó ÷ŕíüńęčĺ íŕńňŕâíčęč ďđčäŕâŕëč ńňîëü îăđîěíîĺ çíŕ÷ĺíčĺ číäčâčäóŕëüíîěó ďîäőîäó ę ÷ĺëîâĺęó č äŕćĺ ę ńčňóŕöčč; íŕďđčěĺđ: Ţíüěýíü íŕ âîďđîń:”×ňî ňŕęîĺ ó÷ĺíčĺ âńĺé ćčçíč?”, îňâĺňčë:”Ńęŕçŕííîĺ ę ěĺńňó ńëîâî”), äîáčâŕ˙ńü ňŕęčě îáđŕçîě öĺëüíîńňč ĺăî ëč÷íîńňč č ńďîńîáíîńňč “äĺéńňâîâŕňü âńĺě ĺńňĺńňâîě”, îńňŕâë˙˙ íŕ ĺăî óńěîňđĺíčĺ ôîđěó ďđĺáűâŕíč˙ â ńôĺđĺ ńóůíîńňč ( ďî ęđŕéíĺé ěĺđĺ, â řęîëĺ ÷ŕíü), çŕďŕäíŕ˙ ćĺ ňđŕäčöč˙ ďđĺäóńěŕňđčâŕëŕ ďđĺćäĺ âńĺăî âűđŕáîňęó îňňî÷ĺííîé ôîđěű äâčćĺíč˙ č đŕńęđűňč˙ ďîí˙ňč˙, ďđčâîä˙ůĺăî â ńôĺđó đŕçóěŕ, áđîńŕ˙ íŕ číäčâčäóŕëüíűé ďđîčçâîë ďĺđĺîđăŕíčçŕöčţ ńňđóęňóđű ëč÷íîńňč â ńîîňâĺňńňâčč ń ďî˙âëĺíčĺě áîëĺĺ âűńîęčő ôîđěîîáđŕçîâŕíčé ńîçíŕíč˙. Ýňî ďđčâîäčëî â čňîăĺ ę ňîěó, ÷ňî, ń îäíîé ńňîđîíű, íĺ âńĺăäŕ íŕőîäčëŕńü ŕäĺęâŕňíŕ˙ ôîđěŕ âűđŕćĺíč˙ ńóůíîńňč č ďîýňîěó ëčřü íč÷ňîćíűé ďđîöĺíň ěîíŕőîâ äîńňčăŕë čńňčííîăî ďđîńâĺňëĺíč˙, áîëüřčíńňâî ćĺ ňŕę č íĺ ěîăëî îáđĺńňč ĺăî, ŕ íŕďđ˙ćĺíčĺ ďĺđâîé ÷ŕńňč ÷ŕíüńęîăî ďńčőîňđĺíčíăŕ ďđčâîäčëî ę ňîěó, ÷ňî ěíîăčĺ čç íčő ďîďđîńňó ńőîäčëč ń óěŕ ( â ńđĺäíĺâĺęîâîě Ęčňŕĺ äŕćĺ ńóůĺńňâîâŕë ńďĺöčŕëüíűé ňĺđěčí, îáîçíŕ÷ŕâřčé ńóěŕńřĺäřĺăî ěîíŕőŕ). Ń äđóăîé ńňîđîíű, č â çŕďŕäíîé ňđŕäčöčč ëčřü ĺäčíčöű ěîăëč äîńňčăíóňü čńňčííîé ăëóáčíű ôčëîńîôńęîăî ěűřëĺíč˙, ňîăäŕ ęŕę áîëüřčíńňâî îńňŕâŕëîńü â ńĺň˙ő ńîáńňâĺííîăî áĺńńîçíŕňĺëüíîăî, ďđĺňĺíäó˙ â ëó÷řĺě ńëó÷ŕĺ íŕ đĺçîíĺđńňâî č äîăěŕňčçě. Îäíŕęî, íŕń â äŕííîě ńëó÷ŕĺ číňĺđĺńóĺň íĺ ýňîň ŕńďĺęň, ŕ ęŕę đŕç íŕďđîňčâ, ěîěĺíň ăëóáčííîăî ńîďđčęîńíîâĺíč˙ âîńňî÷íîé č çŕďŕäíîé ęóëüňóđ čëč, äđóăčěč ńëîâŕěč, ńđŕâíčňĺëüíî-ęóëüňóđîëîăč÷ĺńęŕ˙ ňî÷ęŕ çđĺíč˙? c ďîçčöčč ęîňîđîé íŕě íŕčáîëĺĺ číňĺđĺńíŕ ńďîńîáíîńňü ăóíúŕí˙ ę ňđŕíńöĺíäčđîâŕíčţ. Ńóůĺńňâóţůĺĺ đŕńőîćĺĺ ěíĺíčĺ î ňîě, ÷ňî ăóíúŕíü íč÷ĺăî, ęđîěĺ â ëó÷řĺě ńëó÷ŕĺ çŕí˙ňíîăî č çŕáŕâíîăî ďŕđŕäîęńŕ, â ńĺáĺ íĺ íĺńĺň, ńëĺäóĺň ń÷čňŕňü ăëóáîęî îřčáî÷íűě ( č äŕćĺ îďŕńíűě, ó÷čňűâŕ˙ ÷ŕíüńęčé ěîíŕřĺńęčé îďűň). Îäíŕęî, ňî, ęŕęčě îáđŕçîě ěîćíî đŕńęđűňü áĺçäîííűé ęîëîäĺö ÷ŕíüńęîé ěóäđîńňč äë˙ çŕďŕäíîăî óěŕ, äî ńčő ďîđ ďđĺäńňŕâë˙ĺň čç ńĺá˙ áîëüřóţ č ńëîćíóţ ďđîáëĺěó. Çäĺńü, âčäčěî, óěĺńňíî âńďîěíčňü Ţíăŕ, ďčńŕâřĺăî: “Ĺńëč ěű âîîáůĺ őîňčě ďîí˙ňü, ňî äĺëŕňü ýňî ńďîńîáíű ňîëüęî ďî-ĺâđîďĺéńęč. Âĺđíî, ěíîăîĺ ďîńňčăŕĺňń˙ ńĺđäöĺě, íî đŕçóěó ňđóäíî óăíŕňüń˙ çŕ íčě ń číňĺëëĺęňóŕëüíűěč ôîđěóëčđîâęŕěč, ÷ňîáű ďđčäŕňü ďîí˙ňîěó ďîäîáŕţůčé âčä. Čěĺţňń˙ č ňŕęčĺ ďîí˙ňč˙, ďđîčçâîäčěűĺ ăîëîâîé, â îńîáĺííîńňč íŕó÷íűě đŕçóěîě, ęîňîđűĺ ÷ŕńňî íĺďîńňčćčěű äë˙ ńĺđäöŕ.” (Ę.Ă. Ţíă ,“Ę ďńčőîëîăčč âîńňî÷íîé ěĺäčňŕöčč”) Ďîýňîěó äë˙ çŕďŕäíîăî óěŕ, ďî âńĺé âĺđî˙ňíîńňč, čěĺĺň ńěűńë đŕçëč÷ŕňü 2 ŕńďĺęňŕ ÷ŕíü: ýňî,âî-ďĺđâűő, ĺăî ôčëîńîôńęî-îíňîëîăč÷ĺńęîĺ ńîäĺđćŕíčĺ, ýęńďëčöčđîâŕííîĺ â ó÷ĺíčč áóääčńňńęîé řęîëű őóŕ˙íü č, äŕţůĺĺ îďđĺäĺëĺííîĺ ęŕ÷ĺńňâî ńčíňĺçŕ ńîçíŕíč˙ č, âî-âňîđűő, ęîíęđĺňíîńňü ďđŕęňč÷ĺńęîăî ďđčěĺíĺíč˙, äŕţůŕ˙ đŕçâčňčĺ ńîâĺđřĺííî îďđĺäĺëĺííűě ńâîéńňâŕě ÷ĺëîâĺ÷ĺńęîé íŕňóđű, ęŕę ňî: ěăíîâĺííîńňü đĺŕęöčč, ńďîńîáíîńňü íĺďîńđĺäńňâĺííî ŕäĺęâŕňíî îđčĺíňčđîâŕňüń˙ â ńčňóŕöčč ëţáîé ńňĺďĺíč ńëîćíîńňč č íŕďđ˙ćĺííîńňč, áĺńńňđŕřčĺ č ěíîăîĺ äđóăîĺ, âęëţ÷ŕ˙ ńţäŕ č đŕçíîîáđŕçíűĺ ýęńňđŕîđäčíŕđíűĺ ńďîńîáíîńňč. Ę ýňîěó âňîđîěó ŕńďĺęňó, ńęîđĺĺ âńĺăî, ńëĺäóĺň îňíĺńňč č çíŕěĺíčňűĺ ńďĺöčôč÷ĺńęčĺ ďđčĺěű ÷ŕíüńęîăî ňđĺíčíăŕ, âđîäĺ óäŕđîâ ďŕëęîé, îęđčęîâ, őëîďęîâ ëŕäîí˙ěč č ň. ä. Îäíŕęî, îď˙ňü- ňŕęč, â ńŕěîé ďđŕęňčęĺ ÷ŕíü ýňč ďđîňčâîďîëîćíűĺ äë˙ çŕďŕäíîăî ěĺíňŕëčňĺňŕ ŕńďĺęňű áűëč íĺđŕçđűâíî ńâ˙çŕíű č ńîńňŕâë˙ëč ĺäčíîĺ öĺëîĺ. Ďîýňîěó ăëŕâíűě âîďđîńîě, ďî ęđŕéíĺé ěĺđĺ äë˙ ďńčőîëîăŕ, ńëĺäóĺň ń÷čňŕňü âîďđîń, â ÷ĺě ćĺ âńĺ-ňŕęč íŕőîäčëŕńü ýňŕ ňî÷ęŕ ĺäčíńňâŕ ńđĺäč ěíîăîîáđŕçč˙ ďđî˙âëĺíčé ÷ŕíü. Îňâĺňîě ćĺ íŕ ýňîň âîďđîń ěîćĺň áűňü ňîëüęî îňâĺň íŕ âîďđîń î öĺëĺńîîáđŕçíîńňč ďđŕęňčęč ÷ŕíü âîîáůĺ. Öĺëĺńîîáđŕçíîńňü ćĺ ëţáîé äóőîâíîé ďđŕęňčęč çŕęëţ÷ŕĺňń˙ â ňîě îáđŕçĺ ćčçíč, ęîňîđűé âĺäóň ĺĺ ďîńëĺäîâŕňĺëč. Č çäĺńü äîëćíŕ ëĺćŕňü đŕçăŕäęŕ âńĺő ÷ŕíüńęčő ďŕđŕäîęńîâ. Čáî ěŕëî-ěŕëüńęîĺ çíŕęîěńňâî ń ÷ŕíüńęčě îáđŕçîě ćčçíč äŕĺň ĺńëč íĺ ďîí˙ňü, ňî ďî÷óâńňâîâŕňü, ÷ňî ńîęđîâĺííĺéřĺé îńíîâîé č äâčćóůĺé ńčëîé ÷ŕíü-áóääčçěŕ ˙âë˙ĺňń˙ ŕáńîëţňíîĺ ńňđĺěëĺíčĺ ę ńâîáîäĺ č íĺçŕâčńčěîńňč îň ęŕęčő-ëčáî ďđčâ˙çŕííîńňĺé č óńëîâíîńňĺé, ęŕęîé-ëčáî ôŕëüřč č ëćč, áóäü îíŕ âíóňđĺííĺ ďđčńóůŕ čëč íŕâ˙çŕíŕ âíĺříčěč îáńňî˙ňĺëüńňâŕěč ( ÷ňî ďî ďîí˙ňč˙ě ŕäĺďňîâ ÷ŕíü, čěĺĺň îäčí ęîđĺíü č â îáůĺě îäíî č ňî ćĺ). Ýňî ńňđĺěëĺíčĺ âűńňóďŕĺň ăĺíĺđŕëüíîé ëčíčĺé, ďîä÷čí˙ţůĺé ńĺáĺ âńĺ îńňŕëüíűĺ ďŕđŕěĺňđű đŕçâčňč˙ ńîçíŕíč˙ â ÷ŕíü: óńňŕíîâëĺíčĺ čńňčíű âíóňđĺííĺăî ňîćäĺńňâŕ ń ńîáîé, ďđîńëĺćčâŕíčĺ âďëîňü äî ňîí÷ŕéřčő íţŕíńîâ âçŕčěîäĺéńňâč˙ âíóňđĺííčő ńîńňî˙íčé č âíĺříčő ďńčőîëîăč÷ĺńęčő ńčňóŕöčé, ăëóáî÷ŕéřĺĺ čçó÷ĺíčĺ çŕęîíîâ ôóíęöčîíčđîâŕíč˙ ďńčőčęč ń öĺëüţ ňĺîđĺňč÷ĺńęîăî îáĺńďĺ÷ĺíč˙ đĺŕëüíîé äĺéńňâčňĺëüíîńňč îńâîáîćäĺííîăî ńîçíŕíč˙ č äîńňčćĺíčĺ âűńî÷ŕéřĺăî ńčíňĺçŕ ńîçíŕíč˙ , č ďđîěĺäčňčđîâŕííîńňü âńĺő óđîâíĺé ďńčőčęč ýňčě ńčíňĺçîě ń öĺëüţ ĺăî ńîőđŕíĺíč˙. Đŕńńěîňđĺíčĺ ďđŕęňčęč ÷ŕíü â ýňîě đóńëĺ äŕĺň ęëţ÷ ę ďîíčěŕíčţ ěíîăčő ĺĺ ńňîđîí: ýňî č ńóăóáŕ˙ ďđŕăěŕňč÷íîńňü č ďđčęëŕäíîé őŕđŕęňĺđ îíňîëîăčč č ăíîńĺîëîăčč, č ěíîăîîáđŕçčĺ ďđîíčęíîâĺíč˙ âî âńĺ ńôĺđű ćčçíč č äŕćĺ çíŕěĺíčňŕ˙ ÷ŕíüńęŕ˙ “íĺâűđŕçčěîńňü” ęŕę ńňđĺěëĺíčĺ ę ďîńëĺäíĺé ńâîáîäĺ - ńâîáîäĺ îň “íĺćíĺéřĺé óçäű”- ďîí˙ňč˙, â ďîëíóţ ďđîňčâîďîëîćíîńňü őđčńňčŕíńęîé “íĺâűńęŕçŕííîńňč”, ęŕę ńěčđĺíč˙ đŕçóěŕ ďĺđĺä ňđŕíńöĺäĺíňŕëüíűě ěîăóůĺńňâîě Áîăŕ. Ęđîěĺ ňîăî, ďńčőîëîăč÷ĺńęčé ďîäőîä, ęŕę âčäíî, číňĺđĺńĺí íĺ ňîëüęî ňĺě, ÷ňî ďîçâîë˙ĺň đŕńńěîňđĺňü äđóăóţ ęóëüňóđó â äĺéńňâčč, íî ĺůĺ č ňĺě, ÷ňî äŕĺň âîçěîćíîńňü óâčäĺňü ńîáńňâĺííóţ â ńđŕâíĺíčč, ęŕę-áű ńî ńňîđîíű, ńâĺćčě âçăë˙äîě, ń ňĺě, ÷ňîáű ďîëó÷čňü âîďđîńű, ęîňîđűĺ âíóňđč ńŕěîé ęóëüňóđű íĺ âîçíčęŕţň, ëčáî âîçíčęŕţň ďîä ńîâńĺě číűě óăëîě, íŕďčěĺđ: â ÷ĺě ďđč÷číŕ îăđîěíîńňč đŕńńňî˙íč˙ ěĺćäó ĺâđîďĺéńęîé ôčëîńîôčĺé, íĺńîěíĺííî ďđĺâîńőîä˙ůĺé âîńňî÷íóţ ďî čçîůđĺííîńňč č ăëóáčíĺ ńâîĺăî ŕďďŕđŕňŕ č íŕëč÷íîăî ńîńňî˙íč˙ ńîçíŕíč˙, čëč: â ÷ĺě ćĺ, ńîáńňâĺííî, ö ĺ ë ü ńňîëü ěîůíîăî âçëĺňŕ ĺâđîďĺéńęîé ěűńëč? Čěĺííî â ýňîě âçŕčěîîáîăŕůĺíčč îň âńňđĺ÷č äâóő ńňîëü íĺďîőîćčő ęóëüňóđ ęŕę Çŕďŕäíŕ˙ č Äŕëüíĺâîńňî÷íŕ˙, âĺđî˙ňíî č ńëĺäóĺň âčäĺňü îáúĺęňčâíóţ íĺîáőîäčěîńňü čő âńňđĺ÷č. Äîďîëíčňĺëüíűĺ ěŕňĺđčŕëű ę ňđĺíčíăó ďî ÷ŕíü-áóääčńňńęîé ňĺőíîëîăčč (÷ŕíüńęŕ˙ scerza) Ďđĺäčńëîâčĺ ŕâňîđŕ Îňâĺň íŕ ăóíúŕíü - ýňî ďîäňâĺđćäĺíčĺ ňîăî, ÷ňî îňâĺ÷ŕţůčé íŕőîäčňń˙ íŕ ňîé ćĺ ńňóďĺíč ďîńňčćĺíč˙, ÷ňî č çŕäŕţůčé çŕăŕäęó ăóíúŕíü. Ńďîńîáű ďîäňâĺđćäĺíč˙, ęŕę ďđŕâčëî, íĺ čăđŕţň đîëč. Ďîýňîěó ýňč ęîěěĺíňŕđčč íĺ čěĺţň íčęŕęîăî îňíîřĺíč˙ íč ę ďđŕęňčęĺ ÷ŕíü âîîáůĺ, íč ę ÷ŕíüńęčě ăóíú˙í˙ě â ÷ŕńňíîńňč. Ďîýňîěó îíč íŕńęâîçü ďđîíčçŕíű ĺăî äóőîě. Îá îńňŕëüíîě ďóńňü ńóä˙ň ňĺ, ęňî íĺ îřčáŕĺňń˙, ń÷čňŕ˙, ÷ňî ďđî÷čňŕâ, îí ďîí˙ë âńĺ. Ďđĺäâĺ÷íűé Áóääŕ Îäčí ěîíŕő ńďđîńčë íŕńňŕâíčęŕ Ńčíú˙í Öčíćŕíŕ: "Áóääŕ Âĺëčęîăî ďîńňčćĺíč˙ č Âńĺďîáĺćäŕţůĺé ěóäđîńňč ďđĺáűâŕë â ěĺäčňŕöčč â ňĺ÷ĺíčĺ äĺń˙ňč ęŕëüď, íî íĺ ńěîă ďđĺňâîđčňü âűńřóţ čńňčíó č íĺ ńěîă îáđĺńňč čńňčííîĺ îńâîáîćäĺíčĺ. Ďî÷ĺěó?" Öčíćŕí îňâĺňčë: "Ňâîé âîďđîń ăîâîđčň ńŕě çŕ ńĺá˙". Ěîíŕő ńďđîńčë: "Ĺńëč Áóääŕ ďđĺáűâŕë â ěĺäčňŕöčč, ďî÷ĺěó ćĺ îí íĺ äîńňčă îńâîáîćäĺíč˙?" Öčíćŕí îňâĺňčë: "Îí íĺ áűë Áóääîé". Óěýíü çŕěĺňčň: Ďđčçíŕâŕéňĺ çíŕíčĺ Ńňŕđîăî Âŕđâŕđŕ, íî íĺ äóěŕéňĺ, ÷ňî îí âńĺ çíŕë. Ďđîńňîé ÷ĺëîâĺę, îáđĺňřčé çíŕíčĺ, - ýňî ěóäđĺö. Ěóäđĺö, đĺřčâřčé, ÷ňî îí çíŕĺň, - ýňî ďđîńňîé ÷ĺëîâĺę. ×ĺě âëŕäĺňü ňĺëîě, ëó÷řĺ âëŕäĺéňĺ ńîçíŕíčĺě. Ęîăäŕ ďîęîéíî ńîçíŕíčĺ, ňĺëî íĺ äîńňŕâčň őëîďîň. Âëŕäĺé č ňĺëîě, č ńîçíŕíčĺě, Ňîăäŕ íĺ áóäĺřü ěĺ÷ňŕňü î çíŕňíîě ňčňóëĺ. Óěýíü, "Çŕńňŕâŕ áĺç âîđîň", ăóíúŕíü ą 9 Ďđîńňîé ÷ĺëîâĺę č ěóäđĺö - ęŕę ýňî îíč ďđĺâđŕůŕţňń˙ äđóă â äđóăŕ? ×ňî ýňî çŕ íĺîáű÷íűĺ ěĺňŕěîđôîçű čěĺë ââčäó Óěýíü? Íó, ń ďĺđâűě ďđĺâđŕůĺíčĺě âńĺ ˙ńíî - îáđĺńňč ďîäëčííîĺ çíŕíčĺ âíĺříčě îáđŕçîě íĺâîçěîćíî. Ńëĺäîâŕňĺëüíî, ÷ňîáű ĺăî îáđĺńňč, ňű äîëćĺí âíóňđĺííĺ čçěĺíčňüń˙, ň.ĺ. čç ďđîńňűő ëţäĺé ďĺđĺéňč â đŕçđ˙ä ěóäđĺöîâ. Ŕ âîň "Ěóäđĺö, đĺřčâřčé, ÷ňî îí çíŕĺň..." - ęŕę ýňî ďîíčěŕňü? Âđîäĺ áű ďîí˙ňíî, ÷ňî çíŕíčĺ č îáđĺňĺíčĺ çíŕíč˙ - ýňî đŕçíűĺ âĺůč.  îáđĺňĺíčč ěű äčŕëĺęňč÷ĺńęč ďđĺîäîëĺâŕĺě ďđîňčâîđĺ÷č˙ íŕřĺăî áűňč˙, č ýňî äâčćĺíčĺ - ńŕěîĺ öĺííîĺ â íĺě. Ŕ îáđĺň˙ ĺăî, ěű óćĺ čńďîëüçóĺě ŕäĺęâŕňíîńňü ýňîăî îáđĺňĺíč˙ ďî îňíîřĺíčţ ę ďîçíŕâŕĺěîěó ďđĺäěĺňó. Ęŕęčě ćĺ îáđŕçîě ěîćíî ýňî îáđĺňĺíčĺ čńďîëüçîâŕňü? - Ëčáî ęŕę ńňóďĺíü äë˙ ńëĺäóţůĺăî řŕăŕ, äë˙ äŕëüíĺéřĺăî äâčćĺíč˙ äóőŕ, ëčáî - ęŕę îďîđó, äŕţůóţ íŕě ăîđŕçäî áîëüřĺ óâĺđĺííîńňč č ńâîáîäű â ňĺő ńôĺđŕő, ęîňîđűĺ ěű óćĺ ďđîřëč č îńâîčëč, íî â ęîňîđűő â äîďîëíĺíčĺ ę ďđĺćíĺěó îâëŕäĺíčţ ěű ďîëó÷ŕĺě íĺâĺäîěóţ äîňîëĺ ëĺăęîńňü č ěŕńňĺđńňâî, ęîđî÷ĺ - íĺâĺäîěóţ äîňîëĺ âëŕńňü íŕä ńâîčě ďđĺáűâŕíčĺě â óćĺ, ęŕçŕëîńü áű, ęîăäŕ-ňî äîńňčăíóňîě óđîâíĺ đĺŕëüíîńňč.  ďĺđâîě ńëó÷ŕĺ ěű čěĺĺě ďđîäîëćĺíčĺ ďîńňóďŕňĺëüíîăî äâčćĺíč˙ äóőŕ ńíčçó ââĺđő, ĺăî äŕëüíĺéřóţ ňđŕíńöĺíäĺíöčţ, âî âňîđîě - ĺăî íčńőîćäĺíčĺ ńâĺđőó âíčç, íčńőîćäĺíčĺ, â ęîňîđîě îí, îäíŕęî, íĺ ňĺđ˙ĺň ńâîĺé ńčëű, íî âěĺńňî ęîíöĺíňđŕöčč â îäíîé ňî÷ęĺ äë˙ ďđîđűâŕ ę íîâîěó ńčíňĺçó, íŕîáîđîň, řčđîęî đŕçëčâŕĺňń˙ ěîůíűě ďîëîâîäüĺě ďî âńĺěó äîëó.  äĺéńňâčňĺëüíîńňč, ęŕę ďđŕâčëî, ďĺđâűé ńëó÷ŕé íĺ îáőîäčňń˙ áĺç âňîđîăî, - ýňî íčńőîćäĺíčĺ (äîëó) - ĺńňü ňĺ ďëîäű äóőîâíîé đŕäîńňč, ęîňîđűĺ ďîëó÷ŕĺň ŕäĺďň ďîńëĺ íŕďđ˙ćĺííűő č óňîěčňĺëüíűő óńčëčé, çŕňđŕ÷ĺííűő íŕ âîńőîćäĺíčĺ, č ńŕěŕ˙ ÷čńňŕ˙ čő đŕçíîâčäíîńňü - ýňî ňŕ îöĺíęŕ, ęîňîđóţ îí ďđčäŕĺň ńĺáĺ č ďđîéäĺííîěó đŕńńňî˙íčţ (ďóňč). Íî ďî äîńňčćĺíčč íĺęîňîđîăî óđîâí˙ îńîçíŕíč˙ áűňč˙ âîçěîćĺí č äđóăîé âŕđčŕíň - ďĺđĺŕęöĺíňčđîâęŕ öĺííîńňĺé ń ěîěĺíňŕ ďđĺáűâŕíč˙ âî âíóňđĺííĺé ńâîáîäĺ â ďđîöĺńńĺ ďîçíŕíč˙ - íŕ ÷óâńňâî çíŕ÷čěîńňč ńâîĺăî "ß" ďđč âęóřĺíčč ďëîäîâ ýňîăî ďđîöĺńńŕ. Ďđč÷číŕ ňîěó - óâű, äŕëĺęî íĺ ńŕěűé ăîëîâîęđóćčňĺëüíűé ďŕđŕäîęń Äŕî-Ďóňč: - íóćíŕ ęîëîńńŕëüíŕ˙ ńčëŕ äóőŕ, ÷ňîáű ęŕćäűé đŕç ďđč ďîäúĺěĺ ę íîâîěó ńčíňĺçó ÷óâńňâîâŕňü ńĺá˙ ńëŕáűě č íĺîęđĺďřčě č âíîâü íč â ÷ĺě íĺ óâĺđĺííűě, č - óâű, óâű! - ëčřü îńëŕáëĺíčĺ äóőîâíîăî îđăŕíčçěŕ çŕńňŕâë˙ĺň Čäóůĺăî ćĺëŕňü ďî÷óâńňâîâŕňü ńâîţ ńčëó, ńâîţ âëŕńňü - č ÷ĺě ńëŕáĺĺ áűëŕ˙ ěîůü, ňĺě áîëüřĺ đŕâíîäóřč˙ ę ňîěó, ăäĺ ďđčäĺňń˙ (äîâĺäĺňń˙) ĺĺ âíîâü ďî÷óâńňâîâŕňü... Č ďđŕâäŕ, ĺńňü ňŕęŕ˙ ëîâóřęŕ. Č ĺńëč ÷ĺëîâĺę ďîďŕäĺňń˙ â íĺĺ, ňî âňîđîé ĺĺ ýňŕď óćĺ íĺčçáĺćĺí - ýňî "ďî÷čâŕíčĺ íŕ ëŕâđŕő" - đŕńňđŕ÷čâŕíčĺ äîńňčăíóňîăî óćĺ óđîâí˙, ďîäáčâŕíčĺ đĺŕëüíîńňč ďîä çŕđŕíĺĺ âűâĺđĺííűĺ řŕáëîíű č ęŕę ńëĺäńňâčĺ - óňđŕňŕ č đĺŕëüíîńňč č çíŕíč˙, ďđĺâđŕňčâřĺăîń˙ â ěĺđňâóţ ńőĺěó. Ňŕęčě îáđŕçîě, ěóäđĺö, đĺřčâřčé, ÷ňî îí çíŕĺň, ńňŕíîâčňń˙ ďđîńňűě ÷ĺëîâĺęîě. Íî ýňî ń îäíîé ńňîđîíű. Ŕ ń äđóăîé ńňîđîíű, ÷ňî ňŕęîĺ ýňîň "ďđîńňîé ÷ĺëîâĺę"? Ĺńëč ýňî ńîńňî˙íčĺ, ďđîňčâîďîëîćíîĺ ńîńňî˙íčţ ěóäđĺöŕ, ňî ÷ĺě ćĺ îíî ĺěó ďđîňčâîďîëîćíî? - Óěýíü ăîâîđčň, ÷ňî "ďđîńňîé ÷ĺëîâĺę" ďđîňčâîďîëîćĺí "ěóäđĺöó" ňĺě, ÷ňî îí ĺůĺ íĺ îáđĺë çíŕíč˙, â ňî âđĺě˙ ęŕę "ěóäđĺö" ďđîňčâîďîëîćĺí "ďđîńňîěó ÷ĺëîâĺęó" ňĺě, ÷ňî îí íĺ đĺřŕĺň ňîăî, ÷ňî îí çíŕĺň (÷ňî-ëčáî). Íĺóćňî č âń˙ đŕçíčöŕ, äîńňîďî÷ňĺííűé Óěýíü? Íî ĺńëč ďđîńňîé ÷ĺëîâĺę, ýňî ňîň, ęňî íĺ çíŕĺň, ňî âńĺ đŕâíî ćĺ îí ęŕę-ňî äĺéńňâóĺň, äŕćĺ ĺńëč îí č íĺ çíŕĺň ňîăî, ÷ňî "íĺ çíŕĺň". Č äŕćĺ ĺńëč îí íĺ çŕäóěűâŕĺňń˙ íŕä ýňčě. Ńňŕëî áűňü, äĺéńňâóĺň ďî ęŕęčě-ňî ŕďđčîđíî ńëîćčâřčěń˙ ńňĺđĺîňčďŕě, đóęîâîäńňâó˙ńü (ďđč ýňîě) ńęîđĺĺ číńňčíęňîě, ÷ĺě đŕçóěîě. Čëč, číűěč ńëîâŕěč, ńęîđĺĺ ňĺëîě, ÷ĺě ńîçíŕíčĺě, čáî âńĺ číńňčíęňű â ńóůíîńňč ńâîä˙ňń˙ ę îäíîěó - ę číńňčíęňó ńŕěîńîőđŕíĺíč˙ đŕäč ďđîäîëćĺíč˙ đîäŕ. Íî, ń îäíîé ńňîđîíű, číńňčíęň ńëĺď č íĺđŕçóěĺí č íĺ â ńîńňî˙íčč đŕçđĺřčňü ňĺ çŕäŕ÷č, ÷ňî ńňŕâčň ďĺđĺä íčě đŕńńóäîę ňîăî, ęňî âűáđŕë ĺăî ńĺáĺ â ęŕ÷ĺńňâĺ ďđîâîäíčęŕ, âűíóćäŕ˙ ĺăî ďđîőîäčňü ÷ĺđĺç âńĺ íîâűĺ č íîâűĺ íĺďđč˙ňíîńňč, çŕńňŕâë˙˙ ňĺě ńŕěűě âđŕůŕňü ęîëĺńî ńŕíńŕđű č ââĺđăŕ˙ â ďó÷číó ďđčâ˙çŕííîńňĺé. Ń äđóăîé ńňîđîíű, ýňî ďđîčńőîäčň íĺ ďîňîěó, ÷ňî číńňčíęň ńŕě ďî ńĺáĺ ďëîő - íŕ ńâîĺě óđîâíĺ îí č óěĺńňĺí, č íĺîáőîäčě, - ŕ ńęîđĺĺ ďîňîěó, ÷ňî ďîäěĺí˙ĺň ńîáîé ěűńëü ďî ďđčíöčďó "ďđčđîäŕ íĺ ňĺđďčň ďóńňîňű" č ëčřü ďîńňîëüęó, óćĺ ďđĺëîěčâřčńü ÷ĺđĺç óđîâĺíü ŕđőĺňčďîâ, âíîńčň đŕçëŕä č ńóě˙ňčöó â ńîçíŕíčĺ. Číîĺ äĺëî, ĺńëč âçăë˙íóňü íŕ číńňčíęň ńŕě ďî ńĺáĺ. Äĺéńňâó˙ číńňčíęňčâíî - ýňî, ęŕę óćĺ áűëî ńęŕçŕíî, äĺéńňâó˙ íĺ çŕäóěűâŕ˙ńü. Ŕ ýňî çíŕ÷čň, ÷ňî đĺŕëüíîńňü č đĺŕęöčč íŕ íĺĺ íč÷ĺě íĺ îďîńđĺäóţňń˙, ěăíîâĺííî ńőëîďűâŕ˙ńü äđóă ń äđóăîě. Íî "ěăíîâĺííî ńőëîďűâŕ˙ńü" - íĺ ĺńňü ëč ýňî ďđĺäĺë ćĺëŕíčé č ěóäđĺöŕ? Íî ňîëüęî äë˙ íĺăî ýňî çíŕ÷čň íĺ÷ňî ńîâńĺě číîĺ, ÷ĺě äë˙ îáű÷íîăî ÷ĺëîâĺęŕ, - äë˙ íĺăî ýňî çíŕ÷čň ďîäí˙ňü ńĺá˙ äî ňŕęîăî óđîâí˙ ŕäĺęâŕňíîńňč ń đĺŕëüíîńňüţ, ÷ňî ëţáŕ˙ ĺĺ çŕäŕ÷ŕ, ń îäíîé ńňîđîíű, âńĺăäŕ áóäĺň áĺçóďđĺ÷íî đŕçđĺřĺíŕ, ŕ ń äđóăîé ńňîđîíű - íĺ ďîňđĺáóĺň ęŕęčő-ňî âíóňđĺííčő äâčćĺíčé č çŕňđŕň íŕ ĺĺ đŕçđĺřĺíčĺ, čáî ăëóáčíŕ ňâîĺé ëč÷íîńňč ńňîëü âĺëčęŕ, ÷ňî âěĺńňčň â ńĺá˙ ëţáűĺ ăîëîâîëîěęč áűňč˙ ńňîëü ćĺ íĺďđčíóćäĺííî, ńęîëü îáű÷íűé ÷ĺëîâĺę, ńęŕćĺě, ńďčň čëč ĺńň (ďđîöĺńńű, ęŕę ăîâîđ˙ň ôčçčîëîăč, íĺîáű÷ŕéíî ńëîćíűĺ, č ÷ňîáű ćčâűĺ ńóůĺńňâŕ ńěîăëč îâëŕäĺňü čěč, ďđčđîäĺ ďîíŕäîáčëčńü ěčëëčŕđäű ëĺň). Íî äë˙ ýňîăî îäíîăî "îáđĺňĺíč˙ çíŕíč˙" ěŕëî. Ńďîńîáíîńňü ę äîńňčćĺíčţ ńâîáîäű - ýňî ěóäđîńňü, íî âűńřŕ˙ ěóäđîńňü - ýňî ńďîńîáíîńňü ę ďđĺáűâŕíčţ â ńâîáîäĺ, ďđĺáűâŕíčţ, đĺôëĺęňčđîâŕííîěó â ńŕěîăî ńĺá˙ č ňŕě ńŕěűě óćĺ íĺ ňđĺáóţůĺěó đŕçěűřëĺíčé. Ěóäđĺö, đĺřčâřčé, ÷ňî îí çíŕĺň, ńíîâŕ ńňŕíîâčňń˙ ďđîńňűě ÷ĺëîâĺęîě. "Ęŕćäűé äĺíü îí îňęëčęŕĺňń˙ âńĺěó ńóůĺěó, íî ĺăî ńĺđäöĺ ďđĺáűâŕĺň â ďîęîĺ" (Ăóŕíü-číüöçű). Čëč, číűěč ńëîâŕěč, äî ňĺő ďîđ ďîęŕ íŕëč÷íîĺ áűňčĺ âűńňóďŕĺň ęŕę ďđîńňîĺ óńëîâčĺ äîńňčćĺíč˙ ńâîáîäű, îíî íŕőîäčňń˙ âî âđŕćäĺáíűő îňíîřĺíč˙ő ń áîëĺĺ âűńîęčě ôîđěîîáđŕçîâŕíčĺě, ďîńňî˙ííî îňâëĺęŕ˙ ńîçíŕíčĺ îň íĺăî íŕ ńĺá˙ č ňđĺáó˙ ó÷ŕńňč˙ â äčíŕěčęĺ ńâîčő ďđîöĺńńîâ, ňĺđđîđčçčđó˙ âîëţ äčëĺěěîé “čëč-čëč”: “Áóääŕ Âĺëčęîăî ďîńňčćĺíč˙ č Âńĺďîáĺćäŕţůĺé ěóäđîńňč ďđĺáűâŕë â ěĺäčňŕöčč â ňĺ÷ĺíčĺ äĺń˙ňč ęŕëüď, íî íĺ ńěîă ďđĺňâîđčňü âűńřóţ čńňčíó č íĺ ńěîă îáđĺńňč čńňčííîĺ îńâîáîćäĺíčĺ.” Äî ňĺő ďîđ, ďîęŕ âűńřŕ˙ ôîđěŕ ńóůĺńňâîâŕíč˙ ńîçíŕíč˙ íóćäŕĺňń˙ äë˙ ńâîĺăî ńňŕíîâëĺíč˙ â ďđîňčâîńňî˙íčč ń íčçřĺé, áîđ˙ńü ń íĺé çŕ âđĺě˙, ńčëű č âűáîđ ĺäčíńňâŕ âîëč, îíŕ ĺůĺ íĺ âűďîëí˙ĺň ńâîĺé îńíîâíîé çŕäŕ÷č - ďđĺîáđŕćĺíč˙ ďđĺäűäóůĺé ńňóďĺíč č ĺĺ đŕńňâîđĺíč˙ â áîëĺĺ âűńîęîé ňęŕíč áűňč˙ č ďîëíîăî ďîăëîůĺíč˙ âűńřĺé ńňóďĺíüţ: “ Âëŕäĺé č ňĺëîě, č ńîçíŕíčĺě, ňîăäŕ íĺ áóäĺřü ěĺ÷ňŕňü î çíŕňíîě ňčňóëĺ”. Ń˙íúŕíü, âčń˙ůčé íŕ äĺđĺâĺ Íŕńňŕâíčę Ń˙íú˙íü ăîâîđčë: "Âîîáđŕçčňĺ ÷ĺëîâĺęŕ, ęîňîđűé âčńčň íŕ äĺđĺâĺ, óöĺďčâřčńü çŕ âĺňęó çóáŕěč. Îí íĺ ěîćĺň óőâŕňčňüń˙ çŕ âĺňęč đóęŕěč, ŕ ďîä íîăŕěč ĺăî íĺň îďîđű.  ýňî âđĺě˙ âíčçó ęňî-íčáóäü ńďđŕřčâŕĺň ĺăî: "Ďî÷ĺěó Áîäőčäőŕđěŕ ďđčřĺë ń Çŕďŕäŕ?" Ĺńëč âčń˙ůčé íŕ äĺđĺâĺ ÷ĺëîâĺę ďđîěîë÷čň, îí îáíŕđóćčň ńâîţ íĺńďîńîáíîńňü îňâĺňčňü íŕ âîďđîń. Ĺńëč îí îňęđîĺň đîň, îí óďŕäĺň č đŕçîáüĺňń˙ íŕńěĺđňü. ×ňî ćĺ ĺěó äĺëŕňü?" Óěýíü çŕěĺňčň:  ňŕęîé ěîěĺíň ńŕěîĺ čçîůđĺííîĺ ęđŕńíîđĺ÷čĺ îęŕçűâŕĺňń˙ áĺńďîëĺçíűě. Äŕćĺ ĺńëč âű âűó÷čňĺ íŕçóáîę âńĺ ńëîâŕ Ęŕíîíŕ, îíč ňîćĺ áóäóň áĺńďîëĺçíű. Ęîăäŕ âű ńěîćĺňĺ îňâĺňčňü íŕ ýňîň âîďđîń, âű ďđčäĺňĺ ę ćčçíč, ĺńëč ďđĺćäĺ řëč äîđîăîé ńěĺđňč, č ďđčäĺňĺ ę ńěĺđňč, čä˙ äîđîăîé ćčçíč. Ĺńëč âű íĺ ńěîćĺňĺ îňâĺňčňü, âŕě îńňŕĺňń˙ ňîëüęî äîćäŕňüń˙ ďđčřĺńňâč˙ Ěŕéňđĺéč č ńďđîńčňü ó íĺăî. Ń˙íú˙íü - âîčńňčíó đĺäęîńňíűé çëîäĺé. Ĺăî ˙ä îňđŕâë˙ĺň âĺńü ěčđ. Îí çŕďĺ÷ŕňűâŕĺň óńňŕ ěîíŕőîâ Č çŕńňŕâë˙ĺň čő ńěîňđĺňü ăëŕçŕěč ěĺđňâĺöîâ. - Č ďđŕâäó ńęŕçŕňü, íó đŕçâĺ ÷ňî ěîćĺň áűňü óćŕńíĺĺ, ÷ĺě îďčńŕííŕ˙ ńčňóŕöč˙? Č ňŕę-ňî íĺńëŕäęî âčńĺňü, ńëîâíî ăđóřŕ, áóęâŕëüíî čç ďîńëĺäíčő ńčë öĺďë˙˙ńü çóáŕěč çŕ ćčçíü, č ěŕëî ňîăî, ÷ňî íčęŕęîé ďîäěîăč, ĺůĺ č íŕőîäčňń˙ íŕăëĺö, îńěĺëčâŕţůčéń˙ îňđűâŕňü îň ýňîăî ćčçíĺííî âŕćíîăî çŕí˙ňč˙! Č âĺäü ďîďđîáóé íĺ îňâĺňü: íĺ îňâĺňčřü - çíŕ÷čň ďîěĺí˙ë ćŕëęóţ ďđčâ˙çŕííîńňü ę ńâîĺé áđĺííîé îáîëî÷ęĺ íŕ ńâîáîäó äóőŕ, ęîňîđűé ĺäčíńňâĺííî č ńîńňŕâë˙ĺň ńěűńë ćčçíč. Ŕ ę ÷ĺěó, ńďđŕřčâŕĺňń˙, ćčçíü áĺç ńěűńëŕ? Ëčřĺííűé ńěűńëŕ, ďđĺâđŕůŕĺřüń˙ â őîä˙÷ĺăî ěĺđňâĺöŕ, č ńŕěŕ-ňî ćčçíü, ęŕę âäđóă íŕ÷číŕĺřü ďîíčěŕňü çŕäíčě ÷čńëîě, íĺ îńîáî č íóćíŕ áĺç ńâîĺăî ńěűńëŕ. "Ęîíĺö, ęîíĺö, îăŕđîę äîăîđĺë... Ćčçíü ňîëüęî ńęŕçęŕ â ďĺđĺńęŕçĺ ăëóďöŕ č íč÷ĺăî íĺ çíŕ÷čň", - íó ęŕęŕ˙ ćĺ đŕäîńňü â ňŕęîě âîň áĺńńěűńëĺííîě ďđîç˙áŕíčč? Ŕ ĺńëč îňâĺňčřü, ňî ýňî áóäĺň ďîńëĺäíĺĺ, ÷ňî ňű ńäĺëŕĺřü: č îňâĺňčňü-ňî äî ęîíöŕ íĺ óńďĺĺřü, ęŕę ňĺá˙ íĺ ńňŕíĺň. Âîň, çíŕ÷čň, ęŕęóţ ďŕđŕäčăěó Ńŕíú˙íü çŕäŕĺň ńâîčě ó÷ĺíčęŕě: ëčáî ćčçíü áĺç âń˙ęîăî ńěűńëŕ, ëčáî ńěűńë öĺíîé ńŕěîé ćčçíč. Á-đ-đ-đ... Îäíŕęî, ĺńëč çŕäóěŕňüń˙, íĺ ňŕę óć ěŕëî íŕđîäó ďîđŕçâĺřĺíî âîň ňŕę-ňî íŕ äĺđĺâŕő: ěíîăčĺ âĺäü, ęîăäŕ đĺ÷ü çŕőîäčň î äóőîâíîńňč, îá Îńâîáîćäĺíčč, î Âĺëčęîě Ďóňč, íŕ÷číŕţň ńîăëŕńíî ęčâŕňü ăîëîâîé: äŕ, äŕ, ěű, äĺńęŕňü, âńĺěč đóęŕěč... Îäíŕęî ćĺ ďîďđîáóé, çŕńňŕâü čő ńäĺëŕňü ęŕęčĺ-ňî đĺŕëüíűĺ řŕăč â ýňó ńňîđîíó: ńđŕçó îęŕćĺňń˙, ÷ňî đóęč äĺđćŕň íčňč îň ńňîëü âŕćíűő äĺë, ÷ňî ďîďđîáóé čő ňîëüęî îňďóńňč: ňóň ćĺ đŕçîáüĺřüń˙. Č ńňđŕő - îńíîâíŕ˙ ďđóćčíŕ îáűäĺííîăî ńîçíŕíč˙ - ďđîäîëćŕĺň äĺđćŕňü čő â ńňŕëüíűő ęëĺůŕő, ëčřü ÷óňî÷ęó îňďóńęŕ˙ â ňĺő ńëó÷ŕ˙ő, ęîăäŕ ĺěó îńîáĺííî ďîęîđńňâóţň, äŕ č ňî íĺíŕäîëăî. "Ňŕę ňčőčěč řŕăŕěč ćčçíü ďîäőîäčň..." Č ÷ĺě áëčćĺ ďîäâîäčňń˙ ňŕęîĺ ńîçíŕíčĺ ę đîęîâîé ÷ĺđňĺ: ňŕę âńĺ ňŕęč, ęŕę íŕń÷ĺň ńěűńëŕ ćčçíč? - ňĺě ńóäîđîćíĺĺ íŕďđ˙ćĺíčĺ â ÷ĺëţńň˙ő. Âîň ýňî ňî íŕďđ˙ćĺíčĺ č âîńďđîčçâĺë Ńŕíú˙íü â ńâîĺé ďđčň÷ĺ, âîńńîçäŕâ â íĺé ňó čçâĺ÷íóţ ďđĺăđŕäó, ÷ňî ńňîčň íŕ ďóňč ďĺđĺőîäŕ ńîçíŕíč˙ îň íčçřĺăî ďëŕíŕ ę áîëĺĺ âűńîęîěó, č ĺäčíńňâĺííî čç-çŕ ęîňîđîé ňîëüęî ńčëüíűě äóőîě äŕíî ďîäí˙ňüń˙ íŕä ďđŕőîě ýňîé ćčçíč. Ýňî ńóäîđîćíîĺ íŕďđ˙ćĺíčĺ ˙âë˙ĺňń˙ č ęëţ÷îě ę äŕííîěó ăóíúŕíţ: ňîëüęî äî ňĺő ďîđ, ďîęŕ čńďűňűâŕĺřü ĺăî, ěčđ âčäčňń˙ ăëŕçŕěč ěĺđňâĺöŕ. Čçáŕâüń˙ îň íĺăî, č ňű ďđčäĺřü ę ćčçíč, ĺńëč ďđĺćäĺ řĺë äîđîăîé ńěĺđňč, č ńěĺđňü óćĺ áóäĺň íĺ ńňđŕříŕ, čáî ňű ďîéäĺřü ę íĺé äîđîăîé ćčçíč, íĺ çíŕţůĺé ďîňĺđü...  îäíîě ńňŕđčííîě ďđĺäŕíčč đŕńńęŕçűâŕĺňń˙ î ňîě, ÷ňî âî âđĺěĺíŕ ńĺäîé äđĺâíîńňč ćčë îäčí äŕîńńęčé îňřĺëüíčę, čě˙ ĺăî äî íŕń íĺ äîřëî. Ďđĺäŕíčĺ ďîâĺńňâóĺň î ňîě, ÷ňî ęŕę-ňî - ĺăî ńîáđŕëčńü ęŕçíčňü íŕ áĺđĺăó ěîđ˙, ŕ îí ńďđîńčë: "Çŕ÷ĺě âű îňíčěŕĺňĺ ó ěĺí˙ ćčçíü? Čëč âű äóěŕĺňĺ, ÷ňî ěĺćäó ćčçíüţ č ńěĺđňüţ ĺńňü ęŕęŕ˙-ňî đŕçíčöŕ?" - "Äŕ, ĺńňü", - îňâĺňčëč ĺěó. - "Íî âĺäü ýňî âńĺ đŕâíî ÷ňî đŕçíčöŕ ěĺćäó ńóřĺé č ěîđĺě. Čëč âű äóěŕĺňĺ, ÷ňî ďî ńóřĺ ëčřü ěîćíî őîäčňü, ŕ ďî ěîđţ íĺň?" - "Ęîíĺ÷íî", - îňâĺňčëč ĺěó. Îí đŕńńěĺ˙ëń˙ č ńęŕçŕë: "Íó ňîăäŕ ˙, ďî-âŕřĺěó, äîëćĺí óňîíóňü", - č ń ýňčěč ńëîâŕěč âńňóďčë â âîäó, č ďîřĺë ďî âîäĺ "ŕęč ďî ńóőó". Îřŕđŕřĺííŕ˙ ńňđŕćŕ íĺ ďîńěĺëŕ ĺăî çŕäĺđćŕňü. Ňŕę îí č óřĺë â íĺčçâĺńňíîńňü. Ĺůĺ ňŕě đŕńńęŕçűâŕëîńü î ňîě, ęŕę îí ďŕđčë, ńëîâíî ďňčöŕ, â ăëóőčő ăîđŕő, ńňî˙ íŕ îáëŕęĺ. Ëčöî ĺăî áűëî ďđč ýňîě ďđĺčńďîëíĺíî ăëóáî÷ŕéřĺé ńîńđĺäîňî÷ĺííîńňč. Íŕ âîďđîńű î ňîě, ęŕę ýňîěó íŕó÷čňüń˙, îí îňâĺ÷ŕë, ÷ňî íŕäî âńĺăî ëčřü ďĺđĺâĺđíóňü â ńîçíŕíčč Íĺáî č Çĺěëţ, č ďđĺäńňŕâčňü ńĺáĺ, ÷ňî ňű ńňîčřü âíčç ăîëîâîé, ŕ çŕňĺě - ÷ňî ďŕäŕĺřü âíčç ăîëîâîé.”Č ňîăäŕ”:ăîâîđčë îí,-” Ĺńëč ňű ýňî ńäĺëŕĺřü, ňî ňű âîńďŕđčřü ńđĺäč çâĺçä, ĺńëč ńňđŕő, ęîíĺ÷íî, íĺ ďîěĺřŕĺň.” Đŕńńęŕçűâŕëîńü â ýňîě ďđĺäŕíčč č ĺůĺ î ÷ĺě-ňî, íî ˙, ę ńîćŕëĺíčţ, íĺ óďîěíčë îńňŕëüíîăî. Íŕńňŕâëĺíčĺ Ĺńëč ňâîĺ ńîçíŕíčĺ íĺ ěĺí˙ĺňń˙, ňű óňîíĺřü â îęĺŕíĺ äóđěŕíŕ. Ĺńëč ňâîč ńëîâŕ íĺ ďîâĺđăŕţň â čçóěëĺíčĺ ňîëďó, ňű ďîăđóçčřüń˙ â ďó÷číó îáűäĺíůčíű. Íî ĺńëč â ńâĺňĺ čńęđű, âűńĺ÷ĺííîé čç ęŕěí˙, ňű ńěîćĺřü îňëč÷čňü ďîńâ˙ůĺííîăî îň íĺâĺćäű č ďđč âńďűřęĺ ěîëíčč ńěîćĺřü îňëč÷čňü ńěĺđňü îň ćčçíč, ňîăäŕ ňű ďîđâĺřü âńĺ ďóňű č âîçâűńčřüń˙, ęŕę çŕîáëŕ÷íŕ˙ ńęŕëŕ. Íî çíŕĺřü ëč ňű, ÷ňî ňŕęîé ěîěĺíň ńóůĺńňâóĺň? ×ňîáű ýňî ďđîâĺđčňü, ďđčâĺäó ďđčěĺđ. Ďđčěĺđ Îňřĺëüíčę ń Ëîňîńîâîăî ďčęŕ âűńňŕâčë ńâîé ďîńîő č äŕë ńîáđŕâřčěń˙ ńëĺäóţůĺĺ íŕńňŕâëĺíčĺ: "Ęîăäŕ äđĺâíčĺ ďîďŕëč ńţäŕ, ďî÷ĺěó îíč íĺ çŕőîňĺëč îńňŕňüń˙ çäĺńü?" Č ńŕě ćĺ îňâĺňčë: "Ďîňîěó ÷ňî îíč íĺ íŕáđŕëčńü ńčë â äîđîăĺ". Č ĺůĺ îí ăîâîđčë: "×ňî ćĺ â ęîíöĺ ęîíöîâ?" Č ńŕě ćĺ îňâĺňčë: "Ń ďîńîőîě íŕ ďëĺ÷ĺ, íĺ ńěîňđ˙ íŕ ëţäĺé, ˙ óőîćó çŕ ňűń˙÷ó âĺđřčí č äĺń˙ňü ňűń˙÷ ďčęîâ". Ńţýäîó, ăóíúŕíü ą 10
Kukas: ...Ęîăäŕ đĺáĺíîę ňîëüęî ďîďŕäŕĺň â ýňîň ěčđ, ňî âńĺ ĺěó íîâî, íĺçíŕęîěî, âńĺ číňĺđĺńíî. Îí íĺ óńňŕĺň čńńëĺäîâŕňü č ďîçíŕâŕňü. Ďîęŕ áűňčĺ đŕńęđűâŕĺňń˙ ďĺđĺä íčě âńĺ íîâűěč č íîâűěč ăđŕí˙ěč, ďîęŕ îíî íĺńĺň â ńĺáĺ ćĺëŕííóţ ňŕčíńňâĺííîńňü, îíî ńâ˙ňî. Ďîęŕ ňű ćčâĺřü â ďđĺä-îůóůĺíčč ňŕéíű, č ňâî˙ ćčçíü íŕďđŕâë˙ĺňń˙ ćĺëŕíčĺě đŕńęđűňü ĺĺ, ďîęŕ áîćĺńňâĺííŕ˙ čăđŕ ěčđîçäŕíč˙ âĺäĺň çŕ ńîáîé ňâîĺ áĺńęîđűńňíîĺ âăë˙äűâŕíčĺ â íĺĺ, ńěűńë ćčçíč ňâîĺé íĺ ďđîďŕë. Íî ÷ňî ćĺ ďđîčńőîäčň äŕëüřĺ? Äŕëüřĺ, ęŕę čçâĺńňíî, ďđîčńőîäčň âçđîńëĺíčĺ, ŕ ń íčě - č íĺîáőîäčěîńňü ňđóäčňüń˙ "â ďîňĺ ëčöŕ ńâîĺăî". Č ňóň ďđĺäńňîčň ďĺđâîĺ čńďűňŕíčĺ äóőó ÷ĺëîâĺ÷ĺńęîěó. Čáî ÷ĺëîâĺęŕ, íĺçŕâčńčěî îň ňîăî, íŕńęîëüęî âĺńîě óćĺ íŕáđŕííűé áŕăŕć, çŕńňŕâë˙ţň íŕ÷číŕňü çŕíčěŕňüń˙ îáĺńďĺ÷ĺíčĺě ńâîĺăî ńóůĺńňâîâŕíč˙, ŕ äŕëüíĺéřčé ďóňü ďîçíŕíč˙ ń ýňîăî ěîěĺíňŕ âńňóďŕĺň â ďđîňčâîđĺ÷čĺ ń íĺîáőîäčěîńňüţ ęŕę-ňî äîáűâŕňü őëĺá íŕńóůíűé. Îäíîâđĺěĺííî ń ýňčě ďđîčńőîäčň ęŕ÷ĺńňâĺííîĺ čçěĺíĺíčĺ ňđĺáîâŕíč˙ ę ńîäĺđćŕíčţ ďîçíŕíč˙ - çäĺńü, â ďđĺäěĺňíîě ěčđĺ óćĺ íĺ÷ĺăî ďîçíŕâŕňü, ďîđŕ čç íŕëč÷íîăî áűňč˙ ďĺđĺőîäčňü ę áîëĺĺ âíóňđĺííčě âĺůŕě. Âîň ýňî-ňî äâîéíîĺ ďđĺď˙ňńňâčĺ č ńëóćčň îńíîâíîé ďđč÷číîé îńňŕíîâęč âíóňđĺííĺé ćčçíč ó ďîäŕâë˙ţůĺăî áîëüřčíńňâŕ ëţäĺé. Íó ŕ číńňčíęň ńňŕäíîńňč - ýňî óćĺ, ňŕę ńęŕçŕňü, äîáŕâęŕ ńâĺđőó. ×ňî ćĺ ďđîčńőîäčň çŕňĺě? - Ěčđ čç íîńčňĺë˙ ćčâîé ňŕéíű, óâîä˙ůĺé â áĺńęîíĺ÷íîńňü ÷ĺđňîăîâ Âĺëčęîé Ďóńňîňű, ďđĺâđŕůŕĺňń˙ â čńňî÷íčę ďđîńňîăî ńóůĺńňâîâŕíč˙ äë˙ ńóůĺńňâîâŕíč˙, óďîäîáë˙˙ńü îáű÷íîěó ńâčíîěó ęîđűňó. Ŕ ňŕę ęŕę âń˙ęŕ˙ ňŕâňîëîăč˙ íĺńňĺđďčěî ńęó÷íŕ, ňî ńóůĺńňâîâŕíčĺ đŕäč ńóůĺńňâîâŕíč˙, áóäó÷č ëčřĺíî ńâîĺăî âűńřĺăî ńěűńëŕ, ńňŕíîâčňń˙ âîçěîćíűě ňîëüęî áëŕăîäŕđ˙ ďđčâű÷ęĺ č ňĺđďĺíčţ. Ŕ ÷ňî ěîćĺň áîëüřĺ čçěŕňűâŕňü, ÷ĺě đŕáńęŕ˙ ďđčâű÷ęŕ č đŕáńęîĺ ňĺđďĺíčĺ? Ęŕęčĺ óć ňŕě ńčëű...  ęîíöĺ ęîíöîâ, ňŕę ćĺ ďîęîđíî, ęŕę ÷ĺëîâĺę ćčë, ňŕę ćĺ ďîęîđíî č óőîäčň. Ňŕę âîçíčęŕĺň ńňŕđîńňü; ńňŕđîńňü - ýňî âńĺ, ÷ňî îăđŕíč÷čâŕĺň číäčâčäŕ, âńĺ, ÷ňî çŕńňŕâë˙ĺň ĺăî ćčňü íĺ äë˙ ńâîĺăî âíóňđĺííĺăî, íî äë˙ ďđĺńëîâóňîăî đîäîâîăî áűňč˙, ďî îďđĺäĺëĺíčţ ďîăëîůŕţůĺăî âń˙ęóţ číäčâčäóŕëüíîńňü.  ýňîě ďîęîđíîě ńîăëŕńčč ń íč÷ňîćíîńňüţ ńóáúĺęňčâíîé öĺëč çŕęëţ÷ĺíî âíóňđĺííĺĺ ďîí˙ňčĺ ěĺőŕíčçěŕ ńňŕđîńňč. Íî ěîćíî ńęŕçŕňü č íŕîáîđîň (îńîáĺííî ĺńëč čńőîäčňü čç ýíĺđăĺňč÷ĺńęîăî ŕńďĺęňŕ) - čěĺííî đîäîâŕ˙ âńĺîáůíîńňü ěĺőŕíčçěŕ ńňŕđĺíč˙ îáú˙âë˙ĺň âîéíó číäčâčäóŕëüíîńňč âíóňđč ńŕěîé číäčâčäóŕëüíîńňč, čěĺííî ÷ĺđĺç ńňŕđĺíčĺ đîäîâîĺ íŕ÷ŕëî âîçâđŕůŕĺň ńĺáĺ îňďŕâřĺăî áűëî îň íĺăî číäčâčäŕ, č ńňŕđîńňü č ńëĺäóţůŕ˙ çŕ íĺé ńěĺđňü ĺńňü ňîđćĺńňâî đîäŕ íŕä číäčâčäóóěîě, č ýňî ňîđćĺńňâî ĺńňü ňîđćĺńňâî óńňŕëîńňč íŕä íŕďđ˙ćĺíčĺě ćčçíč, ňîđćĺńňâî ěčěîëĺňíűő ęŕçŕëîńü áű č ěĺëęčő óńňóďîę, ňîđćĺńňâî ćŕćäű ďîęî˙ č íĺáűňč˙, íŕęîíĺö, ňîđćĺńňâî ńëŕáîńňč íŕä ńčëîé, - č ăëŕâíîĺ, íč íŕ ěčă íĺëüç˙ çŕáűâŕňü, ÷ňî ëţáîĺ âíĺříĺĺ îáđŕěëĺíčĺ đîäîâîăî áűňč˙, - áóäü ňî ńîöčŕëüíîĺ, ďńčőîëîăč÷ĺńęîĺ č ďđ., - ĺńňü íĺ áîëĺĺ ÷ĺě íŕđóćíîĺ ďđî˙âëĺíčĺ âíóňđĺííĺăî äŕâëĺíč˙ ńęđűâŕţůĺăîń˙ â ęŕćäîě čç íŕń ěîůíîăî čńňî÷íčęŕ đîäîâîăî čěďĺđŕňčâŕ, äĺéńňâóţůĺăî íŕńňîé÷čâî č ďîäńďóäíî ÷ĺđĺç âńĺ ńôĺđű, íŕ÷číŕ˙ îň ďńčőîôčçčęč, č ęîí÷ŕ˙ ëč÷íűě áĺńńîçíŕňĺëüíűě, íî â ďĺđâóţ î÷ĺđĺäü âńĺ-ňŕęč ďđî˙âë˙ţůĺăîń˙ ÷ĺđĺç áčîëîăč÷ĺńęčĺ ěĺőŕíčçěű ńňŕđĺíč˙. Íî ăäĺ ćĺ ňîăäŕ âűőîä, ęŕę ĺăî íŕéňč? - Âĺđíĺěń˙ ę đĺáĺíęó. Ńâĺćĺńňü áűňč˙ - ýňî âĺäü âńĺăäŕ íĺîćčäŕííîńňü ĺăî đŕęóđńîâ, ňîăî, ęŕę îíî ďîâĺđíĺňń˙ ę ňĺáĺ, ęŕęîé ńâîĺé ńňîđîíîé. Ŕ ăîňîâíîńňü ę íĺîćčäŕííîńňč - ýňî âńĺăäŕ ńďîíňŕííîńňü đĺŕęöčé, äĺéńňâîâŕíčĺ íĺ ďî ńőĺěĺ, ŕ ďî îáńňî˙ňĺëüńňâŕě č ďîňîěó, ÷ňî ňű őî÷ĺřü čç íčő čçâëĺ÷ü. Ŕ ëţáîĺ îáńňî˙ňĺëüńňâî - ýňî âńĺăäŕ čńďűňŕíčĺ ńčëű ňâîĺăî ˙, ĺăî ăîňîâíîńňč îňńňî˙ňü ńâîáîäó č čçáđŕííűé čě ńěűńë ćčçíč, čáî ńěűńë ĺńňü ňî, çŕ ÷ňî íŕäî áîđîňüń˙, ŕ â íŕăđŕäó çŕ ýňî îí íĺ ĺńňü íĺ÷ňî ďîńňî˙ííîĺ, çŕńňűâřĺĺ â ńĺáĺ, îí äűřčň č đŕçâčâŕĺňń˙, îí ěĺí˙ĺňń˙, ńňŕíîâ˙ńü ăëóáćĺ č ďîëíĺĺ. ×ňî ń ňîăî, ÷ňî ăëóáčíŕ ńîçĺđöŕíč˙ ĺůĺ íĺ äîńňčăŕĺň ďńčőîôčçč÷ĺńęîăî äíŕ? Âűńîňŕ č âĺëč÷čĺ Öĺëč íĺ äŕäóň ďđîďŕńňü äŕđîě íč îäíîěó óńčëčţ, ďóńňü äŕćĺ ňĺëî č óíĺńĺň đĺęîé Âđĺěĺíč, ńëîâíî îáâĺňřŕâřóţ îäĺćäó, äđŕăîöĺííŕ˙ çŕâ˙çü Äóőŕ îńňŕíĺňń˙ č áóäĺň çđĺňü îň đîćäĺíč˙ ę đîćäĺíčţ, âűíŕřčâŕ˙ ďëîä Îęîí÷ŕňĺëüíîăî Ďđĺîáđŕćĺíč˙. Čňŕę, ňŕęîâ âűáîđ, ńňî˙ůčé ďĺđĺä ëţáűě čç íŕń - ëčáî ńëĺďîĺ ęîâűë˙íčĺ ďî ćčçíč, íĺ ňđĺáóţůĺĺ íčęŕęčő óńčëčé, íî â ęîíöĺ ęîíöîâ îňíčěŕţůĺĺ âńĺ ńčëű, ëčáî - ďóňü ďî ëĺçâčţ íîćŕ, ęîăäŕ ęŕćäîĺ ěăíîâĺíčĺ ďîäîáíî âńďűřęĺ ěîëíčč čëč čńęđĺ, âűńĺ÷ĺííîé čç ęŕěí˙, čáî ęŕćäîĺ ěăíîâĺíčĺ îáëŕäŕĺň ŕáńîëţňíîé ďîëíîňîé áűňč˙. Íĺěíîăčě č ďî ńčëŕě ýňîň ďîäâčă - âĺäü äë˙ ňŕęîé ćčçíč íóćíî íĺěŕëîĺ ěóćĺńňâî, ŕáńîëţňíŕ˙ ńďîíňŕííîńňü, ŕáńîëţňíŕ˙ ńŕěîäîńňŕňî÷íîńňü, ńďîńîáíîńňü íĺ ěčăŕ˙ ńěîňđĺňü â đŕńďŕőčâŕţůčĺń˙ áĺçäíű áűňč˙, - ńëîâîě, âńĺ ňĺ ęŕ÷ĺńňâŕ, ÷ňî ńňîëü óńĺđäíî ęóëüňčâčđîâŕëčńü ÷ŕíüńęčěč íŕńňŕâíčęŕěč. Ęŕęčě äŕëĺęčě ńňŕíîâčňń˙ ňŕęîé ÷ĺëîâĺę îň ńîííîé ďó÷číű îáűäĺíůčíű! Ňîíęîńňü č ăëóáčíŕ đĺôëĺęńčč îňäĺë˙ţň îň ňîëďű íĺ ěĺíüřĺ, ÷ĺě ňűń˙÷ŕ âĺđřčí č äĺń˙ňü ňűń˙÷ ăîđíűő ďčęîâ. Ëţäč çŕěĺ÷ŕţň ĺăî ňîëüęî ňîăäŕ, ęîăäŕ îí ďîâĺđăŕĺň čő â čçóěëĺíčĺ, íî îí ďđč ýňîě ďđîőîäčň ńęâîçü íčő íč đŕçó äŕćĺ íĺ îáĺđíóâřčńü â čő ńňîđîíó. Íŕńňŕâëĺíčĺ Ĺńëč čç-çŕ ăîđű ďîäíčěŕĺňń˙ äűě, çíŕ÷čň ňŕě ĺńňü îăîíü. Ĺńëč čç-çŕ çŕáîđŕ âűńîâűâŕţňń˙ đîăŕ, çíŕ÷čň ňŕě ĺńňü áóéâîë. Ďîí˙ňü ňđč, ęîăäŕ íŕçűâŕţň îäíî, îďđĺäĺëčňü öĺíó ń îäíîăî âçăë˙äŕ - âîň ďîâńĺäíĺâíŕ˙ ĺäŕ č ďčňüĺ ěîíŕőŕ. Ďđĺáűâŕĺň ňŕě, ăäĺ îáđűâŕţňń˙ âńĺ ďîňîęč, âńďëűâŕĺň íŕ âîńňîęĺ č ďîăđóćŕĺňń˙ íŕ çŕďŕäĺ, ďëűâĺň ďî ňĺ÷ĺíčţ č čäĺň ďîňîęó íŕďĺđĺęîđ, ďî ńâîĺé âîëĺ äŕĺň č îňáčđŕĺň - ęňî ćĺ ýňî ňŕęîé? Ďđčěĺđ Čěďĺđŕňîđ äčíŕńňčč Ë˙í Ó-äč ńďđîńčë âĺëčęîăî íŕńňŕâíčęŕ Äŕěî: " ÷ĺě âűńřčé ńěűńë ńâ˙ňűő čńňčí?" Äŕěî îňâĺňčë: " áĺńďđĺäĺëüíî îňęđűňîě íĺň ńâ˙ňîńňč". Ăîńóäŕđü ńďđîńčë: "Ęňî ăîâîđčň ńî ěíîé?" Äŕěî îňâĺňčë: "Íĺâĺäîěî". Ńţýäîó, ăóíúŕíü ą 1 Äŕ, äĺéńňâčňĺëüíî, čńňîęč ÷ŕíü ëĺćŕň â ńŕěűő îáű÷íűő, áŕíŕëüíűő âĺůŕő. Ďđîďóńňčňü ńđĺäíčé ÷ëĺí, íî ďđč ýňîě íĺ îřčáčňüń˙ â âűâîäŕő, â ěĺëî÷č óâčäĺňü îňđŕćĺíčĺ ăëŕâíîăî, ďđî˙âčňü íŕáëţäŕňĺëüíîńňü č ńěĺęŕëęó ňŕě, ăäĺ ęŕçŕëîńü áű, âńĺ ďđîůĺ ďđîńňîăî, - âîň đĺŕëüíűĺ čńňîęč çíŕěĺíčňîé ÷ŕíüńęîé číňóčöčč. Íî ňî, ÷ňî ëĺăęî â ěŕëîě, îęŕçűâŕĺňń˙ ňđóäíűě â áîëüřîě.  ÷ĺě ćĺ ňóň äĺëî, âĺäü ęŕçŕëîńü áű, ěĺőŕíčçě č â ěŕëîě č â áîëüřîě îäčí č ňîň ćĺ? Ńđĺäíčé ÷ëĺí, - ýňî, ďî ńóňč, ňî âíóňđĺííĺĺ, ÷ĺđĺç ÷ňî ěű ńâ˙çűâŕĺě äŕííîĺ íŕě ˙âëĺíčĺ, č ňî, ÷ňî čç íĺăî ńëĺäóĺň - áóäü ňî îňíîřĺíčĺ ďđč÷čííîńňč, ďđčńóůíîńňč č ň.ä. Ňî, ÷ňî đîăŕ ĺńňü ďđčíŕäëĺćíîńňü áóéâîëŕ, čëč ňî, ÷ňî äűě čńőîäčň îň îăí˙ - ýňî íŕř îďűň, ýňî ňî âíóňđĺííĺĺ ńîäĺđćŕíčĺ íŕń ńŕěčő, ÷ňî ďîçâîë˙ĺň íŕě ńěĺëî ďđîăíîçčđîâŕňü đĺŕëüíîńňü, ďîńňčăŕ˙ ĺĺ ÷ĺđĺç ńîîňíĺńĺííîńňü ńî ńâîčě âíóňđĺííčě. Íî ýňî ęîăäŕ äĺëî ęŕńŕĺňń˙ âíĺříčő âĺůĺé. Âĺäü â ýňîě ńëó÷ŕĺ íŕřĺ âíóňđĺííĺĺ ˙âë˙ĺňń˙ ňŕęîâűě, â ńóůíîńňč, ňîëüęî ďî ôîđěĺ, ńîäĺđćŕíčĺ ćĺ îíî ÷ĺđďŕĺň âńĺ đŕâíî čçâíĺ. Íî ĺńëč ěű ďĺđĺőîäčě îň âíĺříĺăî ýěďčđč÷ĺńęîăî áűňč˙ ę áîëĺĺ ňđŕíńöĺíäĺíňŕëüíîěó, ňî äĺëî, ęîíĺ÷íî, ňŕęčě ćĺ îáđŕçîě îáńňî˙ňü íĺ ěîćĺň. Ĺńëč đĺ÷ü čäĺň î äóřĺâíîé ćčçíč, ňî ňîăäŕ, ęŕçŕëîńü áű, ńđĺäíčě ÷ëĺíîě äîëćíî ńëóćčňü óěĺíčĺ ďĺđĺâîďëîůŕňüń˙ â äđóăîăî ÷ĺëîâĺęŕ, óâčäĺňü ĺăî ęŕę áű čçíóňđč, ň.ĺ. âîńďđîčçâĺńňč â ńŕěîě ńĺáĺ. Îäíŕęî ýňîăî íĺäîńňŕňî÷íî, âĺäü ďđîńňîĺ ńî-ńňđŕäŕíčĺ, ńî-÷óâńňâčĺ ëčřü ďđîčçâĺäóň ĺůĺ îäíîăî ńňđŕäŕëüöŕ č ňĺě ńŕěűě ňîëüęî óńóăóá˙ň ďîëîćĺíčĺ ďĺđâîăî, óęđĺďčâ ĺăî óâĺđĺííîńňü â đĺŕëüíîńňč ńâîĺăî ńňđŕäŕíč˙. Ďîýňîěó, ÷ňîáű ďîí˙ňü ÷ĺëîâĺęŕ č â ęŕ÷ĺńňâĺ conclusio äĺéńňâîâŕňü ŕäĺęâŕňíî ďî îňíîřĺíčţ ę íĺěó, ďîěčěî ýňîăî ďĺđĺâîďëîůĺíč˙ äîëćíŕ ďđčńóňńňâîâŕňü ĺůĺ č ńďîńîáíîńňü ę ęđčňč÷ĺńęîé đĺôëĺęńčč, čńőîä˙ůŕ˙ čç ńŕěîńîçíŕíč˙. Ďđŕâäŕ, ńďđŕâĺäëčâîńňč đŕäč íŕäî ńęŕçŕňü, ÷ňî ńŕěîńîçíŕíčĺ, ęîíĺ÷íî, ďđčńóňńňâóĺň č â ďĺđâîě ńëó÷ŕĺ, íî ňŕě îíî âűńňóďŕĺň ęŕę íĺ÷ňî ďŕńńčâíîĺ, ęŕę ôîđěŕ íŕëč÷č˙ âíĺříĺăî îďűňŕ č íĺ áîëĺĺ. Çäĺńü ćĺ îň ńŕěîńîçíŕíč˙ ňđĺáóĺňń˙ íĺ÷ňî áîëüřĺĺ: îíî äîëćíî âîńďđîčçâĺńňč ńîńňî˙íčĺ äđóăîé äóřč, ŕ çŕňĺě ńîîňíĺńňč ĺăî îăđŕíč÷ĺííîńňü ń ďîí˙ňčĺě ß ęŕę ń ŕáńîëţňíîé čńňčíîé äóřĺâíîé ćčçíč; ďîí˙ňü, ÷ňî ëîćíî â ýňîě ńîńňî˙íčč č íŕéňč âűőîä čç ëîćíîńňč ďđĺáűâŕíč˙ â íĺě, ŕ çŕňĺě ĺůĺ č âűńňđîčňü ńâîč äĺéńňâč˙ â ńîîňâĺňńňâčč ń íĺîáőîäčěîńňüţ ýňîăî âűőîäŕ; ďđč÷ĺě ýňî đŕçëîćĺíčĺ ďî ďóíęňŕě, ęŕę ďđŕâčëî, ńóůĺńňâóĺň ňîëüęî â ěűńëĺííîě ŕíŕëčçĺ, ňîăäŕ ęŕę â äĺéńňâčňĺëüíîńňč âńĺ ďđîčńőîäčň îäíîâđĺěĺííî. Âń˙ ýňŕ äóřĺâíŕ˙ đŕáîňŕ č čăđŕĺň çäĺńü đîëü ńđĺäíĺăî ÷ëĺíŕ, č ĺĺ ńőîäńňâî ń âíĺříčě îďűňîě â ňîě, ÷ňî ęŕę â ďĺđâîě, ňŕę č âî âňîđîě ńëó÷ŕĺ ńŕěîńîçíŕíčţ íĺ îá˙çŕňĺëüíî â ďîëíîé ěĺđĺ ýęńďëčöčđîâŕňü ńđĺäíčé ÷ëĺí íŕ ďîí˙ňčéíîě óđîâíĺ äë˙ óńďĺříîăî ďĺđĺőîäŕ ę âűâîäó, đŕçëč÷čĺ ćĺ çŕęëţ÷ŕĺňń˙ â ňîě, ÷ňî â ďĺđâîě ńëó÷ŕĺ ýňîň ďđîöĺńń ďđîčńőîäčň âďîëíĺ ěĺőŕíč÷íî â ńčëó íĺçŕâčń˙ůčő îň ńóáúĺęňŕ óńëîâčé äîńňîâĺđíîńňč ýěďčđč÷ĺńęîăî óěîçŕęëţ÷ĺíč˙, âî âňîđîě ćĺ ńëó÷ŕĺ óěîçŕęëţ÷ĺíčĺ ńîâĺđřŕĺňń˙ ÷ĺđĺç âíóňđĺííţţ ńâîáîäó âűáîđŕ ňîăî, ęŕęčě îáđŕçîě ńóáúĺęň îďđĺäĺëčň ńĺá˙ ďî îňíîřĺíčţ ę äóřĺâíîé đĺŕëüíîńňč. Ęîíĺ÷íî, č çäĺńü, ęŕę č â ýěďčđč÷ĺńęîě áűňčč, îďűň čăđŕĺň áîëüřóţ đîëü. Ňŕę ćĺ ęŕę îőîňíčę ńđŕçó âčäčň ďî řĺâĺë˙ůčěń˙ ęóńňŕě, ęňî ňŕě čäĺň - ěĺäâĺäü čëč îëĺíü, ňŕę ćĺ č îďűňíűé äóřĺâĺä ń őîäó đŕńďîçíŕĺň, ęňî č ęŕęîé ÷ĺëîâĺę ďĺđĺä íčě. Đŕçíčöŕ ňîëüęî â ňîě, ÷ňî âî âňîđîě ńëó÷ŕĺ ňđĺáóĺňń˙ ăîđŕçäî áîëüřŕ˙ ńâîáîäŕ č ďëŕńňč÷íîńňü äóőŕ: óěĺíčĺ áĺç ňđóäŕ ďĺđĺâîďëîůŕňüń˙, íĺçŕâčńčěîńňü îň îáűâŕňĺëüńęčő îöĺíîę, čëč, ÷ňî ňî ćĺ ńŕěîĺ, âíóňđĺíí˙˙ ÷ĺńňíîńňü, ńďîńîáíîńňü ę ńďîíňŕííűě äĺéńňâč˙ě etc. Îäíŕęî, äî ňĺő ďîđ, ďîęŕ ýňč äóřĺâíűĺ óńčëč˙ îďîńđĺäîâŕíű đŕçäĺëĺíčĺě íŕ ńóáúĺęň č îáúĺęň, íŕ ńâîĺ ˙ č ÷óćîĺ, íč î ęŕęîé ěăíîâĺííîé ÷ŕíüńęîé đĺŕęöčč, íč î ęŕęîě "äĺéńňâîâŕíčč âńĺě ĺńňĺńňâîě", ęŕę âűđŕćŕëń˙ Ëčíü-öçű, íĺ ěîćĺň áűňü č đĺ÷č. Čáî âńĺ äđóăčĺ đŕçëč÷č˙, ęđîěĺ ďđŕâäű č ëćč, čńęđĺííîńňč č ôŕëüřč ńŕěč, â ńâîţ î÷ĺđĺäü, ˙âë˙ţňń˙ ëîćíűěč, óäŕë˙ţůčěč îň ńóňč äĺëŕ îďîńđĺäîâŕíč˙ěč. Ýňî ňŕę, ďîńęîëüęó đŕçěűřëĺíčĺ ĺńňü ńîîňíĺńĺíčĺ äŕííîăî ˙âëĺíč˙ ń čńňčíîé ĺăî ďîí˙ňč˙, ńîîňíĺńĺíčĺ ćĺ čěĺĺň ńâîĺé ďđĺäďîńűëęîé ďĺđâîíŕ÷ŕëüíîĺ íĺ-ďđčńóňńňâčĺ ńĺá˙ â ýňîé čńňčíĺ. Ŕ ěîěĺíň ďîčńęŕ ĺĺ â ńĺáĺ č ĺńňü ěîěĺíň đŕçđűâŕ ěĺćäó đĺŕëüíîńňüţ č đĺŕęöčĺé íŕ íĺĺ. Ýňîň đŕçđűâ ĺńňü ěĺđŕ ęîńíîńňč íŕřĺăî ńîçíŕíč˙ č çŕęđĺďîůĺííîńňč ĺăî ńóáúĺęň-îáúĺęňíűěč č ďđî÷čěč äîăěŕěč, ŕ ňŕę ęŕę ďđčđîäŕ ˙âëĺíč˙ â ńâîĺé âčäčěîńňč ěíîăîîáđŕçíŕ č ńëó÷ŕéíŕ, ňî đĺŕăčđîâŕňü ěăíîâĺííî íŕ ëţáîĺ ˙âëĺíčĺ ěîćíî, ëčřü ďđĺáűâŕ˙ âî âńĺîáůĺé äë˙ âńĺé ďđčđîäű ˙âëĺíčé čńňčíĺ, ŕ ňŕęîâîé ěîćĺň áűňü ňîëüęî ńŕěîńîçíŕíčĺ â ŕáńîëţňíîé ÷čńňîňĺ, ňî ĺńňü âńĺăäŕ âíóňđĺííĺĺ, č â ňî ćĺ âđĺě˙ čěěŕíĺíňíî-ňđŕíńöĺíäĺíňíîĺ, âńĺăäŕ ńóáúĺęň, íî čěĺííî ďîýňîěó ëčřĺííűé ęŕęčő-ëčáî îďđĺäĺëĺíčé č ďîňîěó âĺ÷íî - óńęîëüçŕţůčé, íî íč÷ňî íĺ ěîćĺň óńęîëüçíóňü îň íĺăî... "Ňóň îäčí ěîíŕő ńďđîńčë: "Ęîëü ńęîđî âű íĺ ďđĺáűâŕĺňĺ â ˙ńíîńňč, çŕ ÷ňî âű äĺđćčňĺńü?" ×ćŕî÷ćîó îňâĺňčë: "ß č ýňîăî íĺ çíŕţ". (Ńţýäîó, "Ďčńüěĺíŕ Ëŕçóđíîé ńęŕëű", ăóíúŕíü ą 2. - ďđčě.) Çäĺńü ńđĺäíčé ÷ëĺí čń÷ĺçŕĺň, óňđŕňčâ âń˙ęóţ îďđĺäĺëĺííîńňü č îăđŕíč÷ĺííîńňü, ŕ âěĺńňĺ ń íčě đŕńňâîđ˙ţňń˙ â íĺě îáĺ ďîńűëęč, ňŕę ęŕę âđĺě˙, îňäŕâŕâřĺĺń˙ äî ýňîăî íŕ "ďđĺäďî÷ňĺíčĺ č âűáîđ", óćĺ íĺ íóćíî. Đĺŕëüíîńňü č đĺŕęöč˙ íŕ íĺĺ ńëčâŕţňń˙, ňŕę ęŕę ěĺćäó íčěč íĺň íč÷ĺăî, ęđîěĺ ÷ŕíüńęîé Ďóńňîňű. Äđóăčěč ńëîâŕěč, çäĺńü đĺ÷ü čäĺň î đĺŕëüíîě ďđčîáđĺňĺíčč ńîçíŕíčĺě íîâîăî čçěĺđĺíč˙, ň.ĺ. î âűőîäĺ íŕ ňđĺňčé ďëŕí. Č ňîăäŕ, îâëŕäĺâ ĺăî ŕęňčâíîńňüţ, â ëţáîě ńîáűňčč îíî îęŕçűâŕĺňń˙ ńđŕçó ćĺ â ńŕěîé ĺăî ńĺđäöĺâčíĺ. Íî âűńřčé ďčëîňŕć - ýňî, ęîíĺ÷íî, ěűřëĺíčĺ â ďîí˙ňč˙ő. Ěčíîâŕňü âńĺ ďđîěĺćóňî÷íűĺ ďóíęňű č ňî÷íî ďîďŕńňü â öĺëü - äë˙ ýňîăî íóćíŕ ňŕęŕ˙ öĺëüíîńňü đŕçóěŕ č âîëč, ÷ňî ŕâňîđó îńňŕĺňń˙ ňîëüęî çŕěîë÷ŕňü â íĺěîě âîńőčůĺíčč.  ÷ĺě îńíîâŕíčĺ ÷óâńňâŕ íĺîáőîäčěîńňč, ńîďđîâîćäŕţůĺăî ëţáîé îďűň? - Ĺńëč ěű, íŕďđčěĺđ, íĺ áóäĺě ńëóřŕňüń˙ ňîăî, ÷ňî ăîâîđ˙ň íŕě íŕřč îůóůĺíč˙, ňî ěű áűńňđî ďîňĺđ˙ĺě čő čńňî÷íčę. Îńíîâŕíčĺě ÷óâńňâŕ íĺîáőîäčěîńňč ýěďčđč÷ĺńęîăî áűňč˙ ˙âë˙ĺňń˙ đŕçđóřĺíčĺ ňĺëŕ, ńěĺđňü. Ňî÷íî ňŕę ćĺ îáńňîčň äĺëî č ń ëţáîé äđóăîé đĺŕëüíîńňüţ - îńíîâŕíčĺ ÷óâńňâŕ íĺîáőîäčěîńňč, ńîďđîâîćäŕţůĺăî ęŕęîé áű ňî íč áűëî îďűň, ĺńňü óăđîçŕ óíč÷ňîćĺíč˙ ýňîăî îďűňŕ. ×óâńňâî íĺîáőîäčěîńňč çŕńňŕâë˙ĺň íŕń ďîä÷číčňüń˙ ňĺě óńëîâč˙ě, ęîňîđűĺ äčęňóĺň íŕě íĺîáőîäčěîńňü ńŕěîńîőđŕíĺíč˙ â äŕííîě îďűňĺ.  ňî ćĺ âđĺě˙ ňŕęŕ˙, íŕďđčěĺđ, đĺŕëüíîńňü, ęŕę ńîí, âîîáůĺ íĺ ńîďđîâîćäŕĺňń˙ ÷óâńňâîě íĺîáőîäčěîńňč, ďîńęîëüęó ń îäíîé ńňîđîíű, ëţáűĺ äĺéńňâč˙, çŕęŕí÷čâŕţůčĺń˙ â đĺŕëüíîě îďűňĺ ňđŕăč÷ĺńęč, âî ńíĺ çŕńňŕâë˙ţň íŕń â őóäřĺě ńëó÷ŕĺ ďđîńíóňüń˙ â őîëîäíîě ďîňó, ŕ ń äđóăîé ńňîđîíű, ňŕę ęŕę äŕćĺ äë˙ ňîăî, ÷ňîáű ďîí˙ňü ňî, ÷ňî ňű íŕőîäčřüń˙ â đĺŕëüíîńňč ńíŕ, ňđĺáóĺňń˙ âűéňč čç íĺĺ, ňî ĺńňü ďđîńíóňüń˙. Ýěďčđč÷ĺńęîĺ áűňčĺ â ýňîě ńěűńëĺ ńňîčň âűřĺ ńíŕ, ÷óâńňâî íĺîőîäčěîńňč đŕńňâîđĺíî â ýěďčđč÷ĺńęîě îďűňĺ č ńîńňŕâë˙ĺň ĺăî ęîńň˙ę, îäíŕęî, ÷ňîáű ďîńňč÷ü îńíîâŕíčĺ ýňîăî ÷óâńňâŕ, óćĺ ňđĺáóĺňń˙ âűőîä íŕ äđóăîé óđîâĺíü, ňŕę ęŕę ěűńëü óćĺ íĺ ďđčíŕäëĺćčň ýěďčđč÷ĺńęîěó îďűňó. Ĺńëč đĺŕëüíîńňü ńíŕ ĺůĺ íĺ ńîďđîâîćäŕĺňń˙ ÷óâńňâîě íĺîáőîäčěîńňč, ňî đĺŕëüíîńňü đŕçóěŕ (Äóřŕ â äŕííîě ŕńďĺęňĺ ŕíŕëčçŕ ńîîňíîřĺíč˙ îďűňŕ č ĺăî ÷óâńňâŕ íĺîáőîäčěîńňč íĺ îáëŕäŕĺň ńŕěîńňî˙ňĺëüíîé đĺŕëüíîńňüţ, íî îíŕ âîëüíŕ âűáčđŕňü, ę ęŕęîěó ÷óâńňâó íĺîáőîäčěîńňč ĺé ďđčńîĺäčíčňüń˙ č ęŕęîěó îďűňó ńëĺäîâŕňü ęŕę îńíîâîďîëŕăŕţůĺěó. - ďđčě.) óćĺ ňđŕíńěóňčđîâŕëŕ ýňî ÷óâńňâî, íĺń˙ ĺăî îńíîâŕíčĺ â ńĺáĺ ńŕěîé. Ń äđóăîé ńňîđîíű, ÷óâńňâî íĺîáőîäčěîńňč ďî˙âë˙ĺňń˙ îäíîâđĺěĺííî ń âîëĺé č ńîńňŕâë˙ĺň ń íĺé ĺäčíńňâî, ňŕę ęŕę âîë˙ ďđî˙âë˙ĺňń˙ ňîëüęî ňŕě, ăäĺ ďđčńóňńňâóĺň ÷óâńňâî íĺîáőîäčěîńňč, çŕńňŕâë˙ţůĺĺ ĺĺ ńĺáĺ ďîä÷čí˙ňüń˙. (Ńôĺđŕ âîîáđŕćĺíč˙, ěîăóůŕ˙ íŕ ďĺđâűé âçăë˙ä ďîęŕçŕňüń˙ îďđîâĺđćĺíčĺě ęŕňĺăîđč÷íîńňč äŕííîăî óňâĺđćäĺíč˙, íŕ ńŕěîě äĺëĺ ňŕęîâűě íĺ ˙âë˙ĺňń˙. Äĺéńňâčňĺëüíî, íŕ ďĺđâűé âçăë˙ä, ÷óâńňâî íĺîáőîäčěîńňč â âîîáđŕćĺíčč ďîäěĺíĺíî ćĺëŕíč˙ěč âîëč, îäíŕęî, ńŕěî íŕëč÷čĺ ňŕęčő ćĺëŕíčé ăîâîđčň ëčřü î đŕńůĺďëĺíčč âîëč ěĺćäó ÷óâńňâŕěč íĺîáőîäčěîńňč ďđîňčâîďîëîćíűő đĺŕëüíîńňĺé (č ňĺěč öĺííîńň˙ěč, ęîňîđűĺ îíč äčęňóţň), âűňĺńí˙ĺěîě â áĺńńîçíŕňĺëüíîĺ č ęîěďĺíńčđóĺěîě ÷ĺđĺç ńôĺđó ćĺëŕíčé č ôŕíňŕçčé. - ďđčě.)  ýěďčđč÷ĺńęîě îďűňĺ ÷óâńňâî äîńňîâĺđíîńňč č âîë˙ đŕçúĺäčíĺíű, ňŕę ęŕę ÷óâńňâî äîńňîâĺđíîńňč äŕĺňń˙ âîëĺ âíĺříčě îáđŕçîě. Ń äđóăîé ńňîđîíű, â ëţáîé đĺŕëüíîńňč ó âîëč ňîëüęî äâŕ âűáîđŕ - ëčáî ńëĺäîâŕňü ÷óâńňâó íĺîáőîäčěîńňč, ëčáî íĺ ńëĺäîâŕňü ĺěó. Ŕ ňŕę ęŕę âîë˙ â ńâîĺě íĺďîńđĺäńňâĺííîě ďđî˙âëĺíčč âńĺăäŕ - ýňî âîë˙ ę ćčçíč, ňî ńâîáîäŕ âîëč âî âíĺříĺé äîńňîâĺđíîńňč íîńčň čëëţçîđíűé őŕđŕęňĺđ. (Ĺńëč ÷ĺëîâĺę ďî ęŕęîé-ňî ďđč÷číĺ âűáčđŕĺň íĺďîâčíîâĺíčĺ ýěďčđč÷ĺńęîěó ÷óâńňâó äîńňîâĺđíîńňč, ňî îí âńĺăäŕ äĺëŕĺň ýňî, čńőîä˙ čç äđóăîăî, áîëĺĺ âűńîęîăî óđîâí˙. - ďđčě.) Ń äđóăîé ńňîđîíű, ÷óâńňâî íĺîáőîäčěîńňč ĺńňü ďđîńňîĺ ďđî˙âëĺíčĺ äŕííîńňč îďűňŕ. Č ňî, ęŕę îíî äŕĺňń˙, íĺîáőîäčěî đŕńńěŕňđčâŕňü ęŕę ďđčçíŕę äŕííîńňč čěĺţůĺăîń˙ îďűňŕ. Îäíŕęî, ÷ňî ňŕęîĺ äŕííîńňü îďűňŕ âíĺříčě îáđŕçîě? - Ýňî çíŕ÷čň âńĺăî ëčřü ňî, ÷ňî ôîđěŕ ńóůĺńňâîâŕíč˙ ńóáúĺęňŕ îďűňŕ íĺ çŕâčńčň îň íĺăî. Ńëĺäîâŕňĺëüíî, íĺ çŕâčńčň îň íĺăî č ĺăî ńîáńňâĺííîĺ âîëĺčçú˙âëĺíčĺ, íŕďđŕâëĺííîĺ íŕ ďđĺáűâŕíčĺ â äŕííîé ôîđěĺ. Ńňŕëî áűňü, íĺ çŕâčńčň îň íĺăî č ĺăî ńóůĺńňâîâŕíčĺ: - îíî äëčňń˙ äî ňĺő ďîđ, ďîęŕ ôîđěŕ ďîçâîë˙ĺň ĺăî äëčňü, ň.ĺ. ńóáúĺęň öĺëčęîě č ďîëíîńňüţ ďîëîćĺí íŕ ďđîčçâîë ńâîĺé ôîđěű ńóůĺńňâîâŕíč˙. (Ďŕđŕäîęń çäĺńü çŕęëţ÷ŕĺňń˙ â ňîě, ÷ňî ńóáúĺęň â đŕńńěŕňđčâŕĺěîé ôîđěĺ âîëĺí ňîëüęî â îäíîě ěîěĺíňĺ, íî â ňŕęîě, ęîňîđîăî âîë˙ âńĺěč âîçěîćíűěč ńďîńîáŕěč čçáĺăŕĺň: - â âîçěîćíîńňč ëčřčňüń˙ ńâîĺăî ńóůĺńňâîâŕíč˙ đŕíüřĺ, ÷ĺě ňîăî ďîćĺëŕţň ĺăî óńëîâč˙,. - ďđčě.). Âî âíĺříĺě îďűňĺ ńóáúĺęň öĺëčęîě óńňđĺěëĺí âîâíĺ. Âîâíĺ óńňđĺěëĺíŕ ĺăî âîë˙, âîâíĺ ďîëîćĺíŕ ĺăî öĺëü... Âńëĺäńňâčĺ ďđĺőîä˙ůíîńňč ňŕęîé öĺëč ďđĺőîä˙ůŕ č îáëŕäŕĺň âđĺěĺííűě őŕđŕęňĺđîě č ôîđěŕ ĺĺ îńóůĺńňâëĺíč˙. Âî âíóňđĺííĺě ćĺ îďűňĺ ÷óâńňâî íĺîáőîäčěîńňč, äŕţůĺĺ îďűňó ďđŕâî íŕ đĺŕëüíîńňü, ˙âë˙ĺňń˙ îäíîâđĺěĺííî č ÷óâńňâîě ńâîáîäű. Ĺńëč âî âíĺříĺě îďűňĺ íĺîáőîäčěîńňü âűńňóďŕĺň îďđĺäĺë˙ţůĺé, ŕ ńâîáîäŕ, ęŕę âű˙ńíčëîńü, íîńčň čëëţçîđíűé őŕđŕęňĺđ, ňî âî âíóňđĺííĺě îďűňĺ âńĺ íŕîáîđîň - îďđĺäĺë˙ţůĺé âűńňóďŕĺň ńâîáîäŕ ęŕę ńëĺäîâŕíčĺ âîëč ńŕěîé ńĺáĺ, ŕ čëëţçîđíîé - íĺîáőîäčěîńňü ęŕę âîçěîćíîńňü ďđîčçâîëŕ, âî âíóňđĺííĺě îďűňĺ âđŕćäĺáíîăî ńâîáîäĺ, ňî÷íî ňŕę ćĺ ęŕę âî âíĺříĺě îďűňĺ ńâîáîäŕ ďđîňčâîńňîčň íĺîáőîäčěîńňč. Číűěč ńëîâŕěč, ńâîáîäŕ âíóňđĺííĺăî îďűňŕ ĺńňü íĺîáőîäčěîńňü ëčřü ďîńňîëüęó, ďîńęîëüęó îíŕ ďî ďđč÷číĺ ńâîĺé âńĺîáúĺěëĺěîńňč ˙âë˙ĺňń˙ ňŕęćĺ ńâîáîäîé îňńóňńňâč˙ ýňîăî îďűňŕ. “Ŕ ďđŕâäŕ íŕ ńŕěîě äĺëĺ â ňîě, ÷ňî ÷ĺě ÷ĺëîâĺę ńčëüíĺĺ äóřîé, ÷ĺě áîëüřĺ îí çíŕĺň, ęŕęîé áű ćčçíĺííűé ďóňü îí íč čçáđŕë, ďóňü ýňîň ęŕćĺňń˙ ĺěó âńĺ óćĺ č óćĺ, ďîęŕ â ęîíöĺ ęîíöîâ îí íĺ ďĺđĺńňŕĺň âčäĺňü ĺăî ďĺđĺä ńîáîé, ŕ ňîëüęî äĺëŕĺň ňî ĺäčíńňâĺííîĺ, ÷ňî äîëćĺí äĺëŕňü...” (Ó. Ëĺ Ăóčí “Âîëřĺáíčę Çĺěíîěîđü˙”, ÷. 1, ăë. 4) Íŕ "áĺńďđĺäĺëüíűő ďđîńňîđŕő" ëĺçâč˙ áđčňâű î ńâ˙ňîńňč č äóěŕňü-ňî íĺęîăäŕ. Äŕ č ěîćíî ëč íŕçâŕňü ńâ˙ňîńňüţ ďđîńňîĺ ńëĺäîâŕíčĺ Äîëăó? Íî ďîäîéäĺě ę ýňîé ďđîáëĺěĺ ń äđóăîé ńňîđîíű. Ńâ˙ňűĺ čńňčíű âĺäóň, ęîíĺ÷íî, ę ńâ˙ňîńňč. (Ńëîâîě "Ńâ˙ňîńňü" Â.Â.Ěŕë˙âčí ďĺđĺâîäčň čĺđîăëčô "ŘÝÍ", ęîňîđűé čěĺĺň äâŕ îńíîâíűő çíŕ÷ĺíč˙: ńâ˙ňîńňü, ńâ˙ňîé č ěóäđîńňü, ěóäđĺö, ńîâĺđřĺííî-ěóäđűé.- ďđčě.) Ŕ ńâ˙ňîńňü â ďîíčěŕíčč áóääčńňîâ - ýňî ňî ńŕěîĺ ďđîńâĺňëĺííîĺ ńîńňî˙íčĺ îňęđűňîńňč âńĺěó ěčđó. Ńëĺäîâŕňĺëüíî, čő ńěűńë - áĺńęîíĺ÷íî-âíóňđĺíí˙˙ "íĺ-˙ńíîńňü", ŕěáčâŕëĺíňíî-áĺńďđĺäĺëüíŕ˙ îňęđűňîńňü ęŕę â áĺńęîíĺ÷íîńňü ńĺá˙, ňŕę č â áĺńęîíĺ÷íîńňü ěčđŕ, âďđî÷ĺě, ŕěáčâŕëĺíňíŕ˙ ňîëüęî â ďđîôŕíč÷ĺńęîě ńîçíŕíčč. Ń äđóăîé ńňîđîíű, çŕęîíű ěčđîçäŕíč˙ ňŕęîâű, ÷ňî íŕńęîëüęî ďîäíčěŕĺřüń˙ ââĺđő, íŕńňîëüęî ćĺ ďđîçđĺâŕĺřü âíčç. Ę ďđčěĺđó, đŕôčíčđîâŕííŕ˙ óňîí÷ĺííîńňü âĺäĺň ę ęóäŕ áîëĺĺ áîëĺçíĺííîěó âîńďđč˙ňčţ ôŕëüřč, ďîýňîěó, ÷ĺě ÷čůĺ, ÷ĺě ńâîáîäíĺĺ îň ęîńâĺííîăî öĺëĺďîëŕăŕíč˙ ęîíĺ÷íîăî "˙" ěűńëü, ňĺě ˙đ÷ĺ č îň÷ĺňëčâĺĺ âčäíŕ ňâŕđíŕ˙ ďđčđîäŕ ÷ĺëîâĺ÷ĺńęîăî ńóůĺńňâîâŕíč˙, ňĺě áîëĺĺ íĺâűíîńčěî äóříîé ęŕćĺňń˙ ďó÷číŕ îáűäĺíůčíű. Č ďîýňîěó, ďđîńâĺňëĺííűé íĺ ěîćĺň ďđîńňî íŕńëŕćäŕňüń˙ ńâîčě ďđĺáűâŕíčĺě â áĺńďđĺäĺëüíîé îňęđűňîńňč, čáî ęŕę ňîëüęî ĺăî ńóáúĺęňčâíŕ˙ öĺëü - äîńňč÷ü ýňîăî ďđĺáűâŕíč˙ - äîńňčăíóňŕ, ĺăî ˙, áűâřĺĺ ńóáúĺęňîě ýňîé öĺëč, čń÷ĺçŕĺň, ĺăî âîë˙ čç ëč÷íîé ďđĺâđŕůŕĺňń˙ âî âńĺîáůóţ, ňî, ÷ňî ďđĺćäĺ ńňŕâčëîńü ęŕę öĺëü ďĺđĺä ńŕěčě ńîáîé, ňĺďĺđü ńňŕâčňń˙ ęŕę öĺëü ďî îňíîřĺíčţ ęî âńĺě ćčâóůčě, ďđč÷ĺě číŕ÷ĺ č áűňü íĺ ěîćĺň, čáî ńňîčň ĺěó íĺ ďîćĺëŕňü ńëóćčňü ěčđó, ęŕę íĺđŕçđűâíŕ˙ ńâ˙çü ń íčě, ŕ çíŕ÷čň, č ńî ńâîĺé ĺäčíîé ń íčě ńóůíîńňüţ đŕçđóřčňń˙, č ďđîčçîéäĺň ďĺđĺâĺđňűř, âűďŕä čç áĺńďđĺäĺëüíî-îňęđűňîăî. Čëč, äđóăčěč ńëîâŕěč, ńîáńňâĺííî ďđĺáűâŕíčĺ â áĺńďđĺäĺëüíî-îňęđűňîě č ďîäâčćíč÷ĺńňâî äóőŕ â îňíîřĺíčč îńňŕëüíîăî ěčđŕ - ýňî îäíî č ňî ćĺ. Č ďîýňîěó áĺńďđĺäĺëüíî îňęđűňîĺ - ýňî, ęîíĺ÷íî ćĺ, íĺ óńďîęîčâřŕ˙ń˙, ńŕěîäîâîëüíŕ˙, äë˙ ńĺá˙ ńŕěîé áëŕăîóőŕţůŕ˙ "ńâ˙ňîńňü", ŕ ęîëîńńŕëüíîĺ íŕďđ˙ćĺíčĺ äóőŕ, ńîçíŕţůĺăî, â ńâîĺé ńâîáîäĺ, ÷ňî ęîëü ńęîđî ďđĺáűâŕíčĺ â ńîńňî˙íčč Ďđîńâĺňëĺíč˙ öĺëčęîě č ďîëíîńňüţ çŕâčńčň îň ńóáúĺęňčâíîăî óńčëč˙, ňî č óňđŕňčňü ýňî ńîńňî˙íčĺ ěîćíî â ëţáîé ěîěĺíň, ńňîčň ëčřü äŕňü ńëŕáčíó ýăîčçěó ńâîĺé ďńčőîôčçčęč. Ňŕęîâŕ, âęđŕňöĺ, ńóňü îňâĺňŕ Áîäőčäőŕđěű. Íî č ë˙íńęčé čěďĺđŕňîđ áűë íĺ ëűęîě řčň. "Ĺńëč ńěűńë ńâ˙ňűő čńňčí â ňîě, ÷ňî ňű ńęŕçŕë, ňî ęŕęčě ćĺ îáđŕçîě áĺńďđĺäĺëüíî îňęđűňîĺ ěîćĺň ńîâěĺůŕňüń˙ ń ęîíęđĺňíîé číäčâčäóŕëüíîńňüţ?", - ďđčěĺđíî ňŕę ěîćíî ďĺđĺäŕňü ĺăî âîďđîń. Âďđî÷ĺě, ďî ńâîĺé ńóňč îí íč÷ĺě íĺ îňëč÷ŕĺňń˙ îň âîďđîńŕ ěîíŕőŕ ę ×ćŕî÷ćîó. Íč÷ĺě íĺ îňëč÷ŕĺňń˙ îň îňâĺňŕ ×ćŕî÷ćîó č îňâĺň Äŕěî ńâîĺěó ńîáĺńĺäíčęó. Ďîí˙ňíîĺ äĺëî, čěďĺđŕňîđ îńňŕëń˙ î÷ĺíü íĺäîâîëĺí, íó ňóň óć íč÷ĺăî íĺ ďîäĺëŕĺřü. Âäűőŕ˙, îí íĺ ďđĺáűâŕĺň â ěčđĺ ňĺíĺé. Âűäűőŕ˙, îí íĺ ęŕńŕĺňń˙ ěčđŕ âĺůĺé. ×ŕíüńęčé ŕôîđčçě (čç ńá. "Čçáđŕííűĺ ÷ŕíüńęčĺ čçđĺ÷ĺíč˙") Äűőŕíčĺ - âîčńňčíó óäčâčňĺëüíŕ˙ âĺůü. Îäíŕ čç ôóíäŕěĺíňŕëüíĺéřčő ďîňđĺáíîńňĺé îđăŕíčçěŕ, ňŕęŕ˙ ćĺ ďîńňî˙ííŕ˙, ęŕę đŕáîňŕ ńĺđäöŕ, îíî ěîćĺň íĺ çŕěĺ÷ŕňüń˙ ăîäŕěč, íî ďđč ďĺđâîě ćĺ îáđŕůĺíčč âíčěŕíč˙ íŕ ńĺá˙ îíî ěîěĺíňŕëüíî ďîä÷čí˙ĺňń˙ ęîíňđîëţ ńîçíŕíč˙. Ńóăóáî ôčçčîëîăč÷ĺńęŕ˙ ôóíęöč˙, îíî ňĺě íĺ ěĺíĺĺ íŕďđ˙ěóţ ńâ˙çŕíî ń íŕřčě ďńčőč÷ĺńęčě ńîńňî˙íčĺě (íŕďđčěĺđ, ęîăäŕ ăîâîđ˙ň "ďĺđĺőâŕňčëî äűőŕíčĺ"), ŕ "ďđŕâčëüíîĺ" čëč "íĺďđŕâčëüíîĺ" äűőŕíčĺ ÷ĺđĺç äëčííóţ öĺďü îďîńđĺäîâŕíčé ńâ˙çűâŕĺň íŕřó ćčçíĺííóţ ńčëó č çäîđîâüĺ ń ýęçčńňĺíöčŕëüíűě ďëŕíîě, ˙âë˙˙ńü, ňŕęčě îáđŕçîě, âŕćíĺéřčě đű÷ŕăîě číňĺăđŕëüíîăî ďđčíöčďŕ č íŕíčçűâŕ˙ íŕ ńĺá˙ âńĺ ďëŕíű ÷ĺëîâĺ÷ĺńęîăî áűňč˙. Íĺäŕđîě č éîăč, č áóääčńňű č äŕîńű ňŕę ěíîăî âîçčëčńü ń íčě, âĺäü äűőŕíčĺ, ýňî ńŕěîé ďđčđîäîé ńîçäŕííűé ńčěâîë, îäíîâđĺěĺííî č ďđîńňîňŕ č ăëóáčíŕ. Ńëĺäîâŕňĺëüíî, ęŕę č ó âń˙ęîăî ńčěâîëŕ, ó íĺăî ĺńňü ńâî˙, ăëóáîęî ńďđ˙ňŕííŕ˙ ńóůíîńňü. Ăäĺ ćĺ ĺĺ čńęŕňü? Ĺńëč äĺëî îáńňîčň ňŕę ńĺđüĺçíî, ňî âčäčěî, ňîëüęî ó čńňîęîâ ÷ĺëîâĺ÷ĺńęîăî áűňč˙. Îáđŕňčěń˙ ę ŕęňó đîćäĺíč˙ č čńńëĺäóĺě, ęŕęčě îáđŕçîě äűőŕíčĺ íŕ÷číŕĺň ńîďđîâîćäŕňü ÷ĺëîâĺ÷ĺńęîĺ ńóůĺńňâîâŕíčĺ ń ĺăî ďĺđâűő ěăíîâĺíčé. (Ńŕěî ńîáîé đŕçóěĺĺňń˙, ÷ňî âîďđîń î ďđîčńőîćäĺíčč äűőŕíč˙ đŕńńěŕňđčâŕĺňń˙ çäĺńü íĺ ń ďńčőîëîăč÷ĺńęčő č ýěďčđč÷ĺńęčő, ŕ ńóăóáî ń ôĺíîěĺíîëîăč÷ĺńęčő ďîçčöčé. - ďđčě.) Ęčňŕéńęŕ˙ ěĺäčöčíŕ óňâĺđćäŕĺň, ÷ňî âĺńü âíóňđčóňđîáíűé ďĺđčîä ÷ĺëîâĺę ďđîâîäčň â ńîńňî˙íčč, íŕçűâŕĺěîě ĺţ ×čńňŕ˙ Číü. Ń ěîěĺíňŕ ńâîĺăî çŕ÷ŕňč˙ č äî ďî˙âëĺíč˙ íŕ ńâĺň ÷ĺëîâĺę íĺ âűńňóďŕĺň íč ďđč÷číîé, íč óńëîâčĺě ńâîĺăî ńóůĺńňâîâŕíč˙. Čáî ďđč÷číŕ ĺăî ńóůĺńňâîâŕíč˙ - îďëîäîňâîđ˙ţůŕ˙ ýíĺđăč˙ îňöŕ, ŕ óńëîâčĺě ˙âë˙ĺňń˙ çŕůčůŕţůŕ˙ č ďčňŕţůŕ˙ ĺăî ěŕňĺđčíńęŕ˙ óňđîáŕ. Îí ëčřü ďĺńňóĺňń˙ č âńęŕđěëčâŕĺňń˙, ďđĺáűâŕĺň â ŕáńîëţňíîě ďîęîĺ, čäĺŕëüíîé ăŕđěîíčč ěĺćäó ďîňđĺáíîńň˙ěč ńâîĺăî đîńňŕ č ďđčňîęîě âńęŕđěëčâŕţůĺé ĺăî ěŕňĺđčíńęîé ńóáńňŕíöčč. Íĺ âĺäŕ˙ çŕáîň, íĺ áĺńďîęî˙ńü íč î ÷ĺě... Îí ďîëíîńňüţ çŕâčńčň îň ďđčí˙âřĺăî ĺăî â ńĺá˙ ÷đĺâŕ, íî č ńŕěî ÷đĺâî, â ńâîţ î÷ĺđĺäü, ďîëíîńňüţ ďîä÷číĺíî ĺăî íóćäŕě. Íî âîň íŕńňóďŕĺň ěîěĺíň, ęîăäŕ ńîäĺđćŕíčĺ ďĺđĺńňŕĺň óńňđŕčâŕňü ňŕ ôîđěŕ, ęîňîđóţ îíî äî ýňîăî čěĺëî. Ňĺ óńëîâč˙, â ęîňîđűő đîńëŕ č đŕçâčâŕëŕńü íîâŕ˙ ôîđěŕ ćčçíč, âűďîëíčëč ńâîĺ íŕçíŕ÷ĺíčĺ č čń÷ĺđďŕëč ńĺá˙, č ĺé ňđĺáóĺňń˙ äë˙ ńâîĺăî äŕëüíĺéřĺăî đŕçâčňč˙ âűőîä çŕ čő đŕěęč, ńňŕâřčĺ ĺé ňĺńíűěč. Îäíŕęî, öĺëü đŕçâčňč˙ çŕđîäűřŕ ĺńňü íĺ ÷ňî číîĺ, ęŕę îáđĺňĺíčĺ čě ńďîńîáíîńňč ę ńŕěîńňî˙ňĺëüíîěó ńóůĺńňâîâŕíčţ. Č ÷ĺě áëčćĺ îí ę ýňîé öĺëč, ňĺě ň˙ćĺëĺĺ ěŕňĺđčíńęîěó íŕ÷ŕëó íîńčňü ĺăî â ńĺáĺ,ďîëíîńňüţ îáĺńďĺ÷čâŕ˙ ĺăî íóćäű. Č, ňŕęčě îáđŕçîě, ę ěîěĺíňó íŕ÷ŕëŕ đîäîâ íĺîáőîäčěîńňü íŕ÷ŕëŕ ńîáńňâĺííîăî ńóůĺńňâîâŕíč˙ îäíîâđĺěĺííî ĺńňü íĺńďîńîáíîńňü ćĺíńęîăî îđăŕíčçěŕ íîńčňü ĺăî â ńĺáĺ äŕëĺĺ. Č ďëîä č ďčňŕţůŕ˙ ĺăî óňđîáŕ - îáŕ îäčíŕęîâî íĺńâîáîäíű äđóă îň äđóăŕ, îäíŕęî äë˙ ěŕňĺđč ýňî ďđĺćäĺ âńĺăî íĺńâîáîäŕ íĺîáőîäčěîńňč ďčňŕňü â ńĺáĺ äđóăîĺ ńóůĺńňâî, ŕ äë˙ ďëîäŕ ýňî íĺńâîáîäŕ ďîëíîé çŕâčńčěîńňč îň ýňîăî ďčňŕíč˙. Íî ĺńëč ěŕňü âďîëíĺ îńîçíŕĺň ýňó çŕâčńčěîńňü, ňî đĺáĺíîę íĺ ňîëüęî íĺ îáëŕäŕĺň ýňčě îńîçíŕíčĺě, íî č âîîáůĺ ęŕęčě áű ňî íč áűëî ńîçíŕíčĺě, ęđîěĺ ňîëüęî ôîđěčđóţůčőń˙ číňĺđîđĺöĺďňîđíűő îůóůĺíčé, âî-ďĺđâűő, ęđŕéíĺ ńěóňíűő č íĺîďđĺäĺëĺííűő, ŕ,âî-âňîđűő, đŕçâčâŕţůčőń˙ ńčíőđîííî ń đîńňîě č đŕçâčňčĺě ďëîäŕ, č ďîňîěó íĺ čěĺţůčő íčęŕęîé íĺîáőîäčěîńňč îďĺđĺćŕňü ĺăî ÷čńňî áčîëîăč÷ĺńęîĺ đŕçâčňčĺ. Ň.î. íĺ ňîëüęî ďčňŕíčĺ, íî č îáđĺňĺíčĺ íĺçŕâčńčěîńňč îň ýňîăî ďčňŕíč˙ íŕ äŕííîě ýňŕďĺ ňŕęćĺ çŕâčń˙ň îň âěĺůŕţůĺé ĺăî â ńĺáĺ óňđîáű. Îäíŕęî, íŕëč÷čĺ îăđŕćäŕţůĺé çŕâčńčěîńňč îň ÷ĺăî ňî - ĺńňü îňńóňńňâčĺ íĺîáőîäčěîńňč ńîçíŕíč˙ ňîăî, îň ńŕěîńňî˙ňĺëüíîăî âçŕčěîäĺéńňâč˙ ń ÷ĺě ýňŕ çŕâčńčěîńňü îáĺđĺăŕĺň (âńĺ ďîńëĺäóţůčĺ číôŕíňčëüíűĺ ďđî˙âëĺíč˙ â ďńčőčęĺ îńíîâŕíű íŕ číâĺđńčč ýňîăî çŕęîíŕ, čáî â ńâîĺě íĺâđîňč÷ĺńęîě ďĺđĺâĺđňűřĺ îí çâó÷čň ńëĺäóţůčě îáđŕçîě: ĺńëč ˙ őî÷ó îň ÷ĺăî-ëčáî îăđŕäčňüń˙, ˙ äîëćĺí âďŕńňü â ęŕęóţ-ňî çŕâčńčěîńňü, ęîňîđŕ˙ ěĺí˙ áóäĺň îőđŕí˙ňü č îáĺđĺăŕňü, ëčřŕ˙ íĺîáőîäčěîńňč íĺćĺëŕňĺëüíîăî ńîďđčęîńíîâĺíč˙ ń ęŕćóůĺéń˙ ěíĺ âđŕćäĺáíîé đĺŕëüíîńňüţ. Ň.î. ňĺîđč˙, îáú˙ńí˙ţůŕ˙ âńĺ íĺâđîňč÷ĺńęčĺ ńčíäđîěű ęŕę đĺăđĺńńčâíîĺ ćĺëŕíčĺ âĺđíóňüń˙ â ěŕňęó, ďîëó÷ŕĺň çäĺńü íĺîćčäŕííî íîâîĺ çâó÷ŕíčĺ - ďđčě.)  äŕííîě ćĺ ńëó÷ŕĺ ýňîň çŕęîí ńëóćčň îńíîâŕíčĺě îňńóňńňâč˙ ńîçíŕíč˙ âîîáůĺ. Č ďîýňîěó ďđč÷číîé, ďîáóćäŕţůĺé ďëîä ę îáđĺňĺíčţ âűőîä˙ůĺăî çŕ đŕěęč ňĺëŕ ńîçíŕíč˙, ěîćĺň ďîńëóćčňü ňîëüęî îň÷óćäĺíčĺ îň íĺăî ňîé ńđĺäű, â ęîňîđîé îí âçđŕůčâŕëń˙.Ýňî îň÷óćäĺíčĺ ďî íĺîáőîäčěîńňč äîëćíî ďđîčçîéňč ĺůĺ äî ňîăî, ęŕę ďëîä âűéäĺň íŕđóćó. Ĺăî ôčçčîëîăč÷ĺńęčě ęîđđĺë˙ňîě, ďî âńĺé âčäčěîńňč, ńëóćčň ďĺđâŕ˙ âîëíŕ âíóňđčěŕňî÷íűő ńîęđŕůĺíčé. Îňńţäŕ ńëĺäóĺň íĺńęîëüęî âŕćíűő âűâîäîâ. Âî-ďĺđâűő, âíóňđĺíí˙˙ íĺîőîäčěîńňü ďĺđĺőîäŕ âîńďđčíčěŕĺňń˙ ęŕę íŕâ˙çŕííŕ˙ čçâíĺ. Îňńţäŕ ňđŕăč÷ĺńęîĺ îůóůĺíčĺ óňđŕňű Ĺäčíńňâŕ č Áĺçě˙ňĺćíîé Ăŕđěîíčč, ęŕę íŕâ˙çŕííîĺ ôŕňŕëüíűě âěĺřŕňĺëüńňâîě čçâíĺ, îůóůĺíčĺ, ďîńňî˙ííűě ëĺéňěîňčâîě ďđîőîä˙ůĺĺ ďđŕęňč÷ĺńęč ÷ĺđĺç âńĺ ęîńěîăîíč÷ĺńęčĺ ěčôű ŕđőŕč÷ĺńęîăî ďĺđčîäŕ. Âî-âňîđűő, ńňŕíîâčňń˙ ˙ńíŕ äî-îáúĺęňíŕ˙ ďđčđîäŕ äóŕëčçěŕ ńîçíŕíč˙. Ĺńňü ß, ęŕę íĺ÷ňî ńňđŕäŕţĺĺ, č ëčřü âî âňîđóţ î÷ĺđĺäü, ęŕę ńňđŕäŕţůĺĺ îň ÷ĺăî-ňî, íŕőîä˙ůĺăîń˙ âíĺ ß, ŕ ďîńëĺäóţůĺĺ ďîńëĺđîäîâîĺ îáëĺă÷ĺíčĺ, čńďűňűâŕĺěîĺ ěëŕäĺíöĺě ďîńëĺ íĺâűíîńčěî ěó÷čňĺëüíîăî ďđîőîäŕ ďî âíóňđčěŕňî÷íîěó ęŕíŕëó, çŕńňŕâë˙ĺň ńîçíŕíčĺ đŕäîńňíî ďđčíčěŕňü ńŕěîáűňíîńňü îęđóćŕţůĺăî ĺăî ěčđŕ č ńëóćčň ďđč÷číîé ńňđŕőŕ ďĺđĺä îňęŕçîě â ďđĺäčęŕňĺ đĺŕëüíîńňč îęđóćŕţůĺěó ĺăî ěčđó îáúĺęňîâ. Čáî ĺńëč ĺăî óáđŕňü, ňî âńĺ ćĺ îńňŕĺňń˙ ÍĹ×ŇÎ ďóăŕţůĺĺ, ęŕę ńâîĺé âđŕćäĺáíîńňüţ, ňŕę č íĺîďđĺäĺëĺííîńňüţ.  ýňîě, ęđîěĺ ňîăî, ęđîĺňń˙ ăëóáîęŕ˙ ěĺňŕôčçč÷ĺńęŕ˙ ďđč÷číŕ âîçěîćíîńňč ďĺđĺâĺđňűřŕ â ňó ďđîďŕńňü, ÷ňî ëĺćčň ěĺćäó ďîńňčćĺíčě čëëţçîđíîńňč âĺůĺé č îáđĺňĺíčĺě Čńňčííî Íĺäóŕëüíîăî Ńîçíŕíč˙. Čňŕę,ďëîä čńďűňűâŕĺň íĺîáőîäčěîńňü âűéňč íŕđóćó. Ęŕęîâű ćĺ ďĺđâűĺ ěăíîâĺíč˙ ĺăî âńňđĺ÷č ń ěčđîě? - - Ňî, ÷ňî íîâîđîćäĺííűé âńňđĺ÷ŕĺň â ńŕěűé ďĺđâűé ěîěĺíň ńâîĺăî ďî˙âëĺíč˙ íŕ "áĺëűé ńâĺň", ďîćŕëóé, íĺëüç˙ íčęŕę îďđĺäĺëčňü. Âĺäü ó íĺăî ĺůĺ îňńóňńňâóĺň ňî, ÷ňî âîîáůĺ ěîćĺň îďđĺäĺë˙ňü. Čáî ňî ńîçíŕíčĺ, ÷ňî îí ďîëó÷čë â óňđîáĺ ěŕňĺđč, íĺëüç˙ íŕçâŕňü “îďđĺäĺë˙ţůčě”. Ďĺđĺôđŕçčđó˙ Ńýí-öŕí˙ - íĺň îáúĺęňîâ, íĺň č âîńďđčíčěŕţůĺăî ńîçíŕíč˙, îäíŕęî, ęîëč ńîçíŕíčĺ ďî˙âčëîńü , îíî ńňŕíîâčňń˙ ńŕěîńňî˙ňĺëüíîé ńčëîé, č âíóňđčóňđîáíŕ˙ áîđüáŕ çŕ âűćčâŕíčĺ, ďđîňčâîńňî˙ůŕ˙ âîëíĺ âíóňđčěŕňî÷íűő ńîęđŕůĺíčé, çŕńňŕâë˙ĺň ýňó ńčëó äĺéńňâîâŕňü, ââîä˙ ňĺě ńŕěűě óćĺ čěěŕíĺíňíóţ ěëŕäĺíöó ďđč÷číó ďî˙âëĺíč˙ íŕ ńâĺň, č óćĺ ďî ńâîĺěó ăĺíĺçčńó ńîçíŕíčĺ ĺńňü ńčëŕ, ńňđĺě˙ůŕ˙ń˙ îăđŕíč÷čňü, čëč îďđĺäĺëčňü ňî, ÷ňî ĺé ďđîňčâîńňîčň. Îäíŕęî,ďĺđâŕ˙ ňî÷ęŕ ďđčëîćĺíč˙ ńčëű ńîçíŕíč˙ íčęŕęčě číűě ďđĺäčęŕňîě, ęđîěĺ ýňîé ďĺđâč÷íîńňč, ďî ńâîĺěó îďđĺäĺëĺíčţ čěĺňü íĺ ěîćĺň, č ďîýňîěó ĺäčíńňâĺííîĺ ÷ňî ěîćíî óńňŕíîâčňü, - ýňî ěîěĺíň íĺęîĺăî ďĺđĺőîäŕ, íĺęîĺăî čçěĺíĺíč˙ ęŕę ňŕęîâîăî. Č ňî, âî ÷ňî ďđîčçîřĺë ýňîň ďĺđĺőîä ę ďî˙âëĺíčţ, ńëĺäîâŕňĺëüíî, ěîćĺň čěĺňü îäčí - ĺäčíńňâĺííűé ďđĺäčęŕň - ďđĺäčęŕň áűňč˙ ęŕę ňŕęîâîăî, ŕáńîëţňíî ŕáńňđŕęňíîăî, č ďîňîěó ÷čńňîăî áűňč˙. Îäíŕęî, ýňîň ďĺđĺőîä ńîâĺđřĺí îň ďîëíîăî íĺáűňč˙, čëč Îňńóňńňâč˙, ęîňîđîĺ ďîýňîěó ďĺđâč÷íî ďî îňíîřĺíčţ ę áűňčţ. Ńëĺäîâŕňĺëüíî, â ďĺđâűé ěîěĺíň ďđĺáűâŕíč˙ â áűňčč, ňî ĺńňü â ďĺđâűé ěîěĺíň ďî˙âëĺíč˙ ńîçíŕíč˙ ĺăî ńîäĺđćŕíčĺě ńňŕíîâčňń˙ íĺ áűňčĺ, ŕ íč÷ňî. Číűěč ńëîâŕěč, ďĺđâűé ěčă ďî˙âëĺíč˙ ńîçíŕíč˙ ĺńňü đĺôëĺęńč˙ ĺăî ďđîřëîăî îňńóňńňâč˙. Č ýňî íč÷ňî, ęŕę ďîëíîĺ îňńóňńňâčĺ áűňč˙, ĺńňü ďĺđâîĺ ńîäĺđćŕíčĺ ńîçíŕíč˙.
Kukas: Âî âňîđîé ěîěĺíň ďđĺáűâŕíč˙ ńîäĺđćŕíčĺě ńîçíŕíč˙ ńňŕíîâčňń˙ âĺńü ďĺđâűé ěîěĺíň öĺëčęîě, ň.ĺ. ňĺďĺđü â ęŕ÷ĺńňâĺ ĺăî ńîäĺđćŕíč˙ ěű čěĺĺě ďĺđĺőîä îň ŕáńîëţňíîăî íč÷ňî ę ÷čńňîěó áűňčţ ń óäĺđćŕíčĺě îáîčő ýňčő ěîěĺíňîâ. Ńëĺäîâŕňĺëüíî, â ńîçíŕíčč óćĺ ďđčńóňńňâóĺň íĺęîňîđŕ˙ ďîńëĺäîâŕňĺëüíîńňü, ęîňîđóţ îíî č ďîńňčăŕĺň â ňđĺňčé ěîěĺíň ńâîĺăî ńóůĺńňâîâŕíč˙. Ýňŕ ďîńëĺäîâŕňĺëüíîńňü çäĺńü đŕçâîđŕ÷čâŕĺňń˙ â ňđĺő ŕęöčäĺíöč˙ő: âî âđĺěĺíč, ęŕę ďĺđĺőîä îň ďđîřëîăî ę áóäóůĺěó, ăäĺ íŕńňî˙ůĺĺ ńňŕíîâčňń˙ äîńňóďíî ńîçíŕíčţ öĺíîé ďđĺâđŕůĺíč˙ â ďđîřëîĺ, ŕ áóäóůĺĺ - ýňî ňŕ ńčëŕ, ÷ňî äŕâčň íŕ íŕńňî˙ůĺĺ, çŕńňŕâë˙˙ ĺăî ńňŕíîâčňüń˙ ďđîřëűě; â ďđîńňđŕíńňâĺ, ęŕę íčç č âĺđő - âĺäü íčç č âĺđő îďđĺäĺë˙ţňń˙ ÷ĺđĺç ńőĺěó ňĺëŕ, č ňŕę ęŕę ďđčđîäîé ďđĺäîďđĺäĺëĺíî đîćäĺíčĺ ăîëîâîé âďĺđĺä (äë˙ ÷ĺăî ďëîä ńďĺöčŕëüíî íŕ âîńüěîě ěĺń˙öĺ ďĺđĺâîđŕ÷čâŕĺňń˙), ňî, ńëĺäîâŕňĺëüíî, íčćíĺĺ ĺńňü ňî, čç ÷ĺăî đĺáĺíîę âűřĺë, ŕ âĺđőíĺĺ - ňî, ęóäŕ îí íŕďđŕâë˙ĺňń˙, ŕ ňŕęćĺ ęŕę ńâĺň č ňüěŕ. (Ňî, ÷ňî ńňđóęňóđŕ č ďîëîćĺíčĺ ýňčő ŕęöčäĺíöčé â ńîçíŕíčč ńóůĺńňâĺííî îďđĺäĺëĺíű čő ăĺíĺçčńîě, ěîćíî ďîäňâĺđäčňü őîň˙ áű ňĺě, ÷ňî ĺńëč, íŕďđčěĺđ, ěű đŕçîâüĺě č äîâĺäĺě äî ęîíöŕ íŕ÷ŕëüíűĺ íŕďđŕâëĺííîńňč â ďđîńňđŕíńňâĺ, ňî ěű ďîëó÷čě ęîńěîëîăč÷ĺńęčĺ Íĺáî č Çĺěëţ (Ň˙íü č Äč), ăäĺ Íĺáî ĺńňü ňî, âî ÷ňî ěű óďčđŕĺěń˙ ăîëîâîé, ŕ Çĺěë˙ - ňî, íŕ ÷ĺě ďîęî˙ňń˙ íŕřč ďîäîřâű (ńě., íŕďđčěĺđ, ěčô î Ďŕíü Ăó). Îňńţäŕ, ęńňŕňč, ńňŕíîâčňń˙ ďîí˙ňíĺĺ č čő ňđŕíńôîđěŕöč˙ â Číü č ßí, ęŕę âîńőîćäĺíčĺ ę îíňîëîăč÷ĺńęîé ńóůíîńňč. Ňŕęćĺ ëĺăęî îáú˙ńíčěű ÷ĺđĺç ňŕęóţ äĺäóęöčţ ěčôîëîăč˙ Çîëîňîăî Âĺęŕ č ěíîăîĺ äđóăîĺ. Ňî, ęŕęčě îáđŕçîě, đŕçâčňîĺ ńîçíŕíčĺ ÷ĺđďŕĺň čç ŕęňŕ ńâîĺăî đîćäĺíč˙ ěčôîëîăĺěű. ôčëîńîôĺěű č ň.ď., â äŕííîě čńńëĺäîâŕíčč íĺ đŕńńěŕňđčâŕĺňń˙. - ďđčě.) Íî, ďîěčěî âńĺăî ďđî÷ĺăî, îńîáĺííî âŕćĺí ňđĺňčé ěîěĺíň ńóůĺńňâîâŕíč˙ ńîçíŕíč˙ ňĺě, ÷ňî, ňŕę ęŕę âńĺ âűřĺ îďčńŕííîĺ ďîńňčćĺíčĺ ďđîčńőîäčň âíóňđč ńŕěîăî ńîçíŕíč˙, ňî ńëĺäîâŕňĺëüíî, ňđĺňčé ěîěĺíň ĺńňü ěîěĺíň çŕđîćäĺíč˙ ńîäĺđćŕňĺëüíîńňč ńŕěîńîçíŕíč˙. Ňŕęčě îáđŕçîě, çäĺńü ěű íŕăë˙äíî âčäčě, ÷ňî ďđîńňđŕíńňâî č âđĺě˙ íĺďîńđĺäńňâĺííî ďîđîćäĺíű ńŕěîńîçíŕíčĺě. Ńŕěî ćĺ ńŕěîńîçíŕíčĺ, â ńâîţ î÷ĺđĺäü, íĺ ěîćĺň áűňü ďîđîćäĺíî íč÷ĺě číűě, ęđîěĺ ęŕę ŕęňîě âîëč, äŕţůčě ňîë÷îę ę ďîńňčćĺíčţ č ńŕěîěó ýňčě ňîë÷ęîě ˙âë˙ţůĺěóń˙. Ěîćíî ńęŕçŕňü, ÷ňî ňđĺňčé ěîěĺíň ńî âńĺěč ńâîčěč ýęńďëčęŕöč˙ěč ńŕě, â ńâîţ î÷ĺđĺäü, ďîđîćäĺí ŕęňîě âîëč ęŕę ďĺđâűě ďđî˙âëĺíčĺě ˙. ×ňî ěű čěĺĺě íŕ ňđĺňčé ěîěĺíň?  ńîçíŕíčč äĺéńňâóţň ňđč ńčëű: ďĺđâŕ˙ - ýňî, ęŕę óćĺ óęŕçűâŕëîńü, ńóáúĺęňčâíŕ˙ âîë˙, âňîđŕ˙ - ýňî, íĺńîěíĺííî, číńňčíęň, ńîçđĺâřčé â óňđîáĺ âěĺńňĺ ń îđăŕíčçěîě ęŕę ĺăî íĺîňúĺěëĺěŕ˙ ÷ŕńňü č ďîňîěó çŕíčěŕţůčé â ńîçíŕíčč ěĺńňî ĺăî ďĺđâîăî ńîäĺđćŕíč˙, č ňđĺňü˙ ńčëŕ, âîçíčęřŕ˙ čç ńâîĺîáđŕçíîăî ńî÷ĺňŕíč˙ ďĺđâűő äâóő, - ýňî, ń îäíîé ńňîđîíű, číńňčíęňčâíî-đĺôëĺęňîđíŕ˙ đĺŕęöč˙ íŕ đîäîâîé ńňđĺńń, öóíŕěč îůóůĺíčé, ďđîčçâîä˙ůčő â íîâîđîćäĺííîě ńîçíŕíčč ýôôĺęň íč ń ÷ĺě íĺ ńđŕâíčěîé äë˙ âçđîńëîăî âńďűřęč, ďî÷ňč óäŕđŕ, ŕ ń äđóăîé ńňîđîíű, - ńčëüíĺéřĺĺ âîçäĺéńňâčĺ, îęŕçűâŕĺěîĺ ýňîé đĺŕęöčĺé íŕ ďđîňčâîńňî˙ůóţ ĺé âîëţ. Ńęîëü âĺëčęî áű íč áűëî îáëĺă÷ĺíčĺ, âîçíčęŕţůĺĺ ďîńëĺ âűőîäŕ čç ěó÷čňĺëüíűő ňčńęîâ đîäîâîăî ęŕíŕëŕ, âíóňđčóňđîáíŕ˙ áĺçě˙ňĺćíîńňü íĺ ěîćĺň âíîâü âĺđíóňüń˙, č íîâűé ěčđ äîëćĺí âíóřŕňü ňđĺâîăó őîň˙ áű ńâîĺé ŕáńîëţňíîé íĺčçâĺńňíîńňüţ č óć, âî âń˙ęîě ńëó÷ŕĺ, ŕáńîëţňíîé íĺńőîćĺńňüţ ń áűâřčě äî ýňîăî ńóůĺńňâîâŕíčĺě. Ýňŕ ňđĺňü˙ ńčëŕ ĺńňü, ňŕęčě îáđŕçîě, ńňđŕő. Ěîćíî ńęŕçŕňü, ÷ňî ńňđŕő - ýňî đĺŕęöč˙ ňüěű íŕ ńâĺň, ęîňîđŕ˙ äĺéńňâóĺň íŕ ňî, â ÷ĺě çŕęëţ÷ĺíî ĺäčíńňâî čő îáîčő. Čňŕę, â íîâîđîćäĺííîě ěű čěĺĺě ńîçíŕíčĺ, ęđĺďęî çŕćŕňîĺ â ňčńęč: ń îäíîé ńňîđîíű, ďîäŕâë˙ţůĺĺ îáčëčĺ âďĺ÷ŕňëĺíčé ăđîçčň ńěĺńňč ňî, ÷ňî čő âîńďđčíčěŕĺň, ń äđóăîé ńňîđîíű, îńňđŕ˙ đĺŕęöč˙ číńňčíęňŕ íŕ íĺçŕůčůĺííîńňü îđăŕíčçěŕ â đĺçóëüňŕňĺ ĺăî âűőîäŕ čç ěŕňĺđčíńęîé óňđîáű. Ýňîň îďŕńíĺéřčé ěîěĺíň ďĺđĺőîäŕ îň îäíîăî áűňč˙ ę äđóăîěó ěëŕäĺíöó íŕäî ęŕę-ňî ďđĺîäîëĺňü, ÷ňîáű íĺ ďîăčáíóňü, č â ýňîě ěîěĺíňĺ ďđĺîäîëĺíč˙ äîëćíű áűňü çŕęëţ÷ĺíű čç čńőîä˙ůčő óńëîâčé îäíîâđĺěĺííî č âîë˙, ďđîňčâîńňî˙ůŕ˙ íŕďîđó îůóůĺíčé, č číńňčíęň, çŕůčůŕţůčé îđăŕíčçě îň ăčáĺëč, č ďîđîćäĺííűé ýęńňđĺěŕëüíîé ńčňóŕöčĺé ńňđŕő. Ýňčě ěîěĺíňîě č âűńňóďŕĺň Ďĺđâűé Âäîő. Îäíŕęî, ĺńëč äĺéńňâčĺ âîëč - ýňî ďđîňčâîńňî˙íčĺ, ŕ öĺëü číńňčíęňŕ - ýňî çŕůčňŕ č ńáĺđĺćĺíčĺ, ňî ÷ňî äĺëŕĺň ńňđŕő? - Îí çŕńňŕâë˙ĺň âîëţ čäňč íŕ ęîěďđîěčńń, č őîň˙ îíŕ íĺ ěîćĺň ďîëíîńňüţ ęŕďčňóëčđîâŕňü ďĺđĺä çŕőëĺńňűâŕţůĺé íîâîđîćäĺííîĺ ńîçíŕíčĺ ńčëîé ÷óâńňâĺííîăî ěŕňĺđčŕëŕ, - čáî ňŕęŕ˙ ęŕďčňóë˙öč˙ ďđîńňî-íŕďđîńňî îçíŕ÷ŕëŕ áű ńěĺđňü,. - íî îí çŕńňŕâë˙ĺň ĺĺ ďđčçíŕňü ńŕěîáűňíîńňü, ńŕěîńňî˙ňĺëüíîńňü ÷óâńňâĺííîé äîńňîâĺđíîńňč, č, â ńâîţ î÷ĺđĺäü ĺăî, ńîçíŕíč˙, îďđĺäĺë˙ĺěîńňü č çŕâčńčěîńňü îň íĺĺ. (Đŕçóěĺĺňń˙, ÷ňî âńĺ ďđîöĺńńű, îďčńűâŕĺěűĺ çäĺńü ďđîčńőîä˙ň ňîëüęî íĺďîńđĺäńňâĺííî, čő ôîđěŕ ďđîňĺęŕíč˙- ńîçíŕíčĺ â ńĺáĺ, íî íĺ äë˙ ńĺá˙; äĺéńňâóţůčĺ â ńîçíŕíčč ńčëű ĺůĺ íĺ â ńîńňî˙íčč áűňü óäĺđćŕííűěč đĺôëĺęńčĺé ńŕěîńîçíŕíč˙ č ĺńëč č äŕţňń˙ ĺěó ęŕę-ňî, ňî â ëó÷řĺě ńëó÷ŕĺ â ôîđěĺ ńěóňíîăî ÷óâńňâŕ. Äë˙ ňîăî, ÷ňîáű čő ôîđěîé ńňŕëî ďîí˙ňčĺ, ńóáëčěčđîâŕâřĺĺ č ďîä÷číčâřĺĺ áű ńĺáĺ čő íĺďîńđĺäńňâĺííóţ ńňčőčéíîńňü, ňđĺáóĺňń˙ číîĺ, íĺ ôčçč÷ĺńęîĺ đîćäĺíčĺ, č ďóňü, ęîňîđűé äë˙ ýňîăî íŕäî ďđîéňč, äëčíîé ń ÷ĺëîâĺ÷ĺńęóţ ęóëüňóđó. Ŕ äî ýňîăî čő ďĺđâîçäŕííŕ˙ đĺŕëüíîńňü äîëćíŕ ëĺ÷ü íŕ ńŕěîĺ äíî äóřč, ÷ňîáű äîëăîĺ âđĺě˙ ńëóćčňü ďđčńňŕíčůĺě äë˙ ńŕěűő ăëóáčííűő ŕđőĺňčďîâ č, ëčřü ěíîăî ďîçäíĺĺ îíŕ ďîëó÷čň âîçěîćíîńňü ďîäí˙ňüń˙ ę ńâĺňó ńîçíŕíč˙, âűçűâŕĺěŕ˙ ëčřü ďđĺäĺëü äîňî÷ĺíčĺě č ęîíöĺíňđŕöčĺé ďîńëĺäíĺăî, çŕňĺě, ÷ňîáű ďîäí˙âřčńü äŕňü đĺŕëüíîńňü ńîçĺđöŕíčţ ńŕěűő ăëóáîęčő ďîí˙ňčé, ňŕęčő ęŕę ,íŕďđčěĺđ, ăĺăĺëĺâńęîĺ “÷čńňîĺ áűňčĺ” č “íč÷ňî”, áóääčńňńęŕ˙ “řóíü˙” č ň.ä. - ďđčě.). Ýňŕ-ňî ňđĺňü˙ ńčëŕ č ďîäâîäčň čňîă âńňđĺ÷ĺ ěëŕäĺíöŕ ń íîâîé ôîđěîé ńâîĺăî ńóůĺńňâîâŕíč˙: îí ďđčçíŕĺň ńâîţ îáóńëîâëĺííîńňü č çŕâčńčěîńňü îň ýňîé ôîđěű, č ýňŕ çŕâčńčěîńňü č çŕęđĺďë˙ĺňń˙ Ďĺđâűě Âäîőîě. Îí ęŕę áű âďóńęŕĺň â ńĺá˙ ňî, ÷ňî ĺăî îęđóćŕĺň, č çŕ ýňî îęđóćĺíčĺ äŕđóĺň ĺěó âîçěîćíîńňü ćčňü â íĺě äŕëüřĺ. Âîň ňŕę âîçíčęŕĺň ňî, ÷ňî Ôčőňĺ íŕçűâŕë "ĺńňĺńňâĺííűě ěčđîâîççđĺíčĺě", ňîăäŕ ęŕę ýňî ńóăóáîĺ ďîđîćäĺíčĺ đîäîâîé ňđŕâěű. ×ňî ćĺ ďđîčńőîäčň äŕëüřĺ? Âîáđŕâ â ńĺá˙ âîçäóő, ěëŕäĺíĺö, âî-ďĺđâűő, îáíŕđóćčâŕĺň, ÷ňî ĺăî ńďîńîáíîńňü âďóńęŕňü ĺăî â ńĺá˙ íĺ áĺńďđĺäĺëüíŕ, ŕ âî-âňîđűő, âńëĺä çŕ âäîőîě îí íĺďîńđĺäńňâĺííî îůóůŕĺň ďîňđĺáíîńňü â ďđ˙ěî ďđîňčâîďîëîćíîě äĺéńňâčč. - Äĺéńňâóţůĺĺ ˙, â îňëč÷čĺ îň ńîçĺđöŕňĺëüíîăî, ęŕę čçâĺńňíî, îăđŕíč÷ĺíî. Íî ĺńëč âäîő - ýňî âáčđŕíčĺ â ńĺá˙, ňî âűäîő - ýňî âűňŕëęčâŕíčĺ íŕđóćó, č ĺńëč âäîőîě ěű ďđčçíŕĺě ńóáńňŕíöčŕëüíîńňü âíĺříĺé đĺŕëüíîńňč, ňî âűäîőîě - óňâĺđćäŕĺě ńâîĺ ńóůĺńňâîâŕíčĺ â ýňîě ěčđĺ. Ęîíĺ÷íî, ó đŕçíűő ëţäĺé ęîëč÷ĺńňâĺííîĺ ńî÷ĺňŕíčĺ ýňčő ňđĺő ńčë ďđč đîćäĺíčč áűâŕĺň đŕçíűě, č âčäčěî, ńîîňíîřĺíčĺ ýňčő ńčë č îďđĺäĺë˙ĺň ňî, ÷ňî Řîďĺíăŕóýđ íŕçűâŕë "čçíŕ÷ŕëüíîé çŕęâŕńęîé", îäíŕęî, ęŕ÷ĺńňâĺííî âńĺ ňđč ńčëű, íĺńîěíĺííî, ńňî˙ň ó ęîëűáĺëč ęŕćäîăî ÷ĺëîâĺęŕ. Ďîńëĺäóţůĺĺ đŕçâčňčĺ ÷ĺëîâĺęŕ, ęŕęîé áű íč áűëŕ ĺăî äŕëüíĺéřŕ˙ ńóäüáŕ, çŕęëţ÷ŕĺňń˙ âî âçŕčěîäĺéńňâčč č âçŕčěîďđîíčęíîâĺíčč ýňčő čçíŕ÷ŕëüíűő ńčë. Ăëŕâíîĺ îňëč÷čĺ äĺňńęîé ďńčőčęč îň âçđîńëîé ńîńňîčň â ňîě, ÷ňî â íĺé čěĺĺň ěĺńňî ńëčňíîńňü âńĺő ďëŕíîâ ÷ĺëîâĺ÷ĺńęîăî áűňč˙ - îň ńŕěűő âűńîęčő äî ďńčőîôčçč÷ĺńęčő č ńîěŕňč÷ĺńęčő, ňîăäŕ ęŕę ó âçđîńëîăî ďđîćčňŕ˙ ćčçíü đŕçâîäčň ýňč ďëŕíű çŕ ń÷ĺň ńâîáîäíîăî ńŕěîîďđĺäĺëĺíč˙ â ňî čëč číîĺ ćčçíĺííîĺ đóńëî, â ňî âđĺě˙ ęŕę ó đĺáĺíęŕ îíč âńĺ äŕíű â ďîňĺíöčč, čěďëčöčňíî č ďîňîěó ńëčňíî.  ýňîě ćĺ çŕęëţ÷ŕĺňń˙ č ďđč÷číŕ ńčëű äĺňńęčő âďĺ÷ŕňëĺíčé, ďî ńâîĺé ˙đęîńňč č ăëóáčíĺ íŕěíîăî ďđĺâîńőîä˙ůčő âńĺ âçđîńëűĺ, - ó đĺáĺíęŕ ęŕćäîĺ âďĺ÷ŕňëĺíčĺ ăëóáîęî ńčěâîëč÷íî â ęîńěîëîăč÷ĺńęîě ńěűńëĺ, ňîăäŕ ęŕę âçđîńëîěó ňđĺáóĺňń˙ íĺäţćčííîĺ đŕçâčňčĺ ěĺäčňŕňčâíűő ńďîńîáíîńňĺé, ÷ňîáű ďđčáëčçčňüń˙ ę ęîńěîëîăč÷íîńňč äĺňńęîăî ěčđîâîńďđč˙ňč˙, ĺăî íč ń ÷ĺě íĺńđŕâíčěîé ńâĺćĺńňč. (Ńęŕçŕííîĺ îňíţäü íĺ îçíŕ÷ŕĺň, ÷ňî âî âçđîńëîě ńîńňî˙íčč ˙âëĺíč˙ ÷ĺëîâĺ÷ĺńęîăî áűňč˙ óňđŕ÷čâŕţň ńâîţ ńčěâîëč÷ĺńęóţ âńĺîáůíîńňü; îäíŕęî, őîň˙ îíŕ č îńňŕĺňń˙, íî ĺĺ îůóůĺíčĺ óćĺ íĺ äŕĺňń˙ ńŕěî ńîáîé, č ÷ňîáű âĺđíóňü ĺĺ, ńîçíŕíčţ ňđĺáóĺňń˙ ďđčëîćčňü íĺěŕëî óńčëčé). Ńîîňâĺňńňâĺííî, äî ďîëíîăî ńîçđĺâŕíč˙ ëč÷íîńňč (ĺńëč îíî âîîáůĺ ďđîčńőîäčň, čáî ýňî îňíţäü íĺ ďđčđîäíűé ďđîöĺńń) ÷ĺëîâĺę íĺ ěîćĺň ńŕěîîďđĺäĺëčňüń˙ îęîí÷ŕňĺëüíî â âîďđîńĺ î ńěűńëĺ ćčçíč, č äî ňĺő ďîđ îí ňŕę č ćčâĺň: ěĺćäó âäîőîě č âűäîőîě, ěĺćäó ćčçíüţ đŕäč ńŕěîé ćčçíč č ćčçíüţ đŕäč ńóáúĺęňčâíîé öĺëč, ěĺćäó ďđčçíŕíčĺě ńĺá˙ ęŕę ÷ĺăî-ňî îďîńđĺäîâŕííîăî č âňîđč÷íîăî č óňâĺđćäĺíčĺě ďđčěŕňŕ âíóňđĺííĺăî áűňč˙. Âńĺ ňđč ńčëű äîëćíű îęîí÷ŕňĺëüíî ńîçđĺňü, ďđĺćäĺ ÷ĺě âńňóďčňü â áîđüáó äđóă ń äđóăîě. Čëč, äđóăčěč ńëîâŕěč, - ńóáúĺęň äîëćĺí äîéňč äî ňŕęîăî óđîâí˙ đŕçâčňč˙, ÷ňîáű áűňü â ńîńňî˙íčč ńäĺëŕňü ńâîáîäíűé ńîçíŕňĺëüíűé âűáîđ ěĺćäó ýňčěč ńčëŕěč, ęŕćäŕ˙ čç ęîňîđűő ńňđĺěčňń˙ ďîä÷číčňü ĺăî ńâîĺé öĺëč. Číńňčíęň ńëóćčň ńîőđŕíĺíčţ číäčâčäŕ ęŕę íîńčňĺë˙ đîäîâîăî áűňč˙, ńňđĺě˙ńü ďĺđĺň˙íóňü íŕ ńâîţ ńňîđîíó âîëţ č ńŕěîńîçíŕíčĺ č ďîä÷číčňü ńĺáĺ, ńäĺëŕâ čő ńâîčěč îđóäč˙ěč â áîđüáĺ çŕ âűćčâŕíčĺ (íŕ đŕäîńňü äŕđâčíčńňŕě). Âîë˙ ę ňđŕíńöĺíäĺíňŕëüíîěó čěĺĺň ńâîĺé öĺëüţ âîçâűńčňü ĺăî äî đĺôëĺęńčđîâŕííîăî ĺäčíńňâŕ âńĺîáůíîńňč ÷ĺđĺç ďđčěŕň âíóňđĺííĺăî č ńŕěŕ, â ńâîţ î÷ĺđĺäü, íĺ ďđî÷ü ďîä÷číčňü ńĺáĺ číńňčíęň, ęîňîđűé â ýňîě ńëó÷ŕĺ çŕéěĺň ěĺńňî číňóčöčč; ńňđŕő ćĺ ęŕę áűë, ňŕę č îńňŕĺňń˙ ďđîěĺćóňî÷íîé ńčëîé. ×ĺëîâĺę ěîćĺň áî˙ňüń˙ çŕ ńĺá˙ ëčáî ęŕę çŕ ńóáúĺęňŕ đîäîâîăî íŕ÷ŕëŕ, ëčáî çŕ ńĺá˙ ęŕę çŕ ńóáúĺęňŕ äóőîâíűő ďîčńęîâ. Âńĺ çŕâčńčň îň ňîăî, ęŕęîé âűáîđ îí ńäĺëŕĺň, ŕ óćĺ ńňđŕő - ęŕęčě áű îí íč áűë - ďîěîćĺň ĺěó óäĺđćŕňüń˙ íŕ âűáđŕííîé ńňîđîíĺ, ňîăäŕ ęŕę ďđîňčâîďîëîćíűé áóäĺň ĺăî ďĺđĺň˙ăčâŕňü íŕ ńâîţ. Ňŕę ęŕę íŕ ěîěĺíň ôčçč÷ĺńęîăî đîćäĺíč˙ â ďîëíîé ěĺđĺ đŕçâčňŕ ňîëüęî îäíŕ čç ńčë, âűáîđ îňęëŕäűâŕĺňń˙ äî ňîăî ěîěĺíňŕ, ęîăäŕ îí ńňŕíîâčňń˙ âîçěîćíűě â ńčëó îáđĺňĺíč˙ ńóáúĺęňîě âíóňđĺííĺé ńâîáîäű íŕä ńîáîé. Ňŕęčě îáđŕçîě, ěîěĺíň đîćäĺíč˙ ôčçč÷ĺńęîăî - ĺńňü ěîěĺíň çŕ÷ŕňč˙ äóőîâíîăî. Ěîěĺíň äóőîâíîăî đîćäĺíč˙ â ńâîčő ýňŕďŕő ĺńňü ňî÷íîĺ ďîâňîđĺíčĺ ôčçč÷ĺńęîăî: ďĺđâűé ěîěĺíň ďđĺáűâŕíč˙ íŕ íîâîě óđîâíĺ đĺŕëüíîńňč ĺńňü îńîçíŕíčĺ ńóáúĺęňîě âńĺăî íč÷ňîćĺńňâŕ ńâîĺăî ďđĺäűäóůĺăî áűňč˙ čëč, äđóăčěč ńëîâŕěč, ëţáűĺ äóőîâíűĺ ďîčńęč íŕ÷číŕţňń˙ ń íĺäîâîëüńňâŕ ńîáîé; âî âňîđîé ěîěĺíň ďđĺáűâŕíč˙ ńóáúĺęňó îňęđűâŕĺňń˙ ńóůĺńňâîâŕíčĺ ÷ĺăî-ňî áîëĺĺ âűńîęîăî, ÷ĺě âńĺ ňî, ÷ňî áűëî ďđĺćäĺ, ÷ĺăî ňî, ę ÷ĺěó ěîćíî ńňđĺěčňüń˙. Ňđĺňčé ćĺ ěîěĺíň ĺńňü ěîěĺíň îńîçíŕíč˙ âíóňđĺííĺé íĺîáőîäčěîńňč ňîé îďđĺäĺëĺííîńňč äóőîâíîăî äâčćĺíč˙, ęîňîđîĺ íĺďîńđĺäńňâĺííî ęđčńňŕëëčçóĺňń˙ â ńîçíŕíčč. Č ňŕę ćĺ, ęŕę ôčçč÷ĺńęîěó îđăŕíčçěó ňđĺáóĺňń˙ äëčňĺëüíîĺ âđĺě˙ äë˙ âçđîńëĺíč˙, ďđîőîäčň áîëüřîé ńđîę ěĺćäó ďî˙âëĺíčĺě äóőîâíîăî îđăŕíčçěŕ č ĺăî ńňŕíîâëĺíčĺě. Č ĺńëč "ěîěĺíňîě đîćäĺíč˙" çäĺńü âűńňóďŕĺň íĺóäîâëĺňâîđĺííîńňü ńâîĺé ćčçíüţ, ňî íŕ ěĺńňĺ ńňŕíîâëĺíč˙ ěű íŕőîäčě ăëóáî÷ŕéřĺĺ ďđĺîáđŕćĺíčĺ âńĺő îńíîâ áűňč˙, ďîä÷číĺíčĺ číäčâčäŕ íîâîé öĺëč íŕ âńĺő óđîâí˙ő ďóňĺě čő ďđĺîáđŕćĺíč˙ ÷ĺđĺç ďđîíčęíîâĺíčĺ â íčő ńŕěîńîçíŕíč˙ č čő âűńâĺňëĺíčĺ ńâĺňîě ĺăî đĺôëĺęńčč. Íĺ áóäĺě îďčńűâŕňü ýňŕďű ýňîăî đîńňŕ, îíč őîđîřî čçâĺńňíű, íŕ÷číŕ˙ îň ńďîńîáíîńňč ę ęîíöĺíňđŕöčč č çŕęŕí÷čâŕ˙ ńďîńîáíîńňüţ ěăíîâĺííî íŕőîäčňü ńóůíîńňü âń˙ęîăî ˙âëĺíč˙ (čçâĺńňíîé â áóääčçěĺ ęŕę ńĺäüěîé ôŕęňîđ Ďđîńâĺňëĺíč˙ - ôŕęňîđ Đŕâíîńňíîńňč (ńŕíńęđ.: Óďĺęřŕ), ăëŕâíîĺ, - ýňî ňî, ÷ňî îęîí÷ŕňĺëüíîĺ óňâĺđćäĺíčĺ Íîâîé Öĺëč âîçěîćíî ňîëüęî č ňîëüęî ďđč îęîí÷ŕňĺëüíîě óďđŕçäíĺíčč ńňŕđîé, ň.ĺ. â äŕííîě ńëó÷ŕĺ, â îęîí÷ŕňĺëüíîě îáĺńöĺíčâŕíčč ćčçíč đŕäč ńŕěîé ćčçíč, ÷ňî ěîćĺň áűňü âűđŕćĺíî ňîëüęî â óňđŕňĺ ńňđŕőŕ ôčçč÷ĺńęîé ńěĺđňč. Ńî ńâîĺé ńňîđîíű, ďđîňčâîńňî˙ůčé ĺěó ńňđŕő ňŕęćĺ óíč÷ňîćŕĺňń˙, îíč ęŕę áű ŕííčăčëčđóţň â ńëč˙íčč číäčâčäŕ ń ńóáúĺęňčâíîé öĺëüţ, ęîňîđŕ˙ ńŕěŕ, âďđî÷ĺě, čěĺĺň ńâîčě ńîäĺđćŕíčĺě ĺăî âńňóďëĺíčĺ âî âńĺîáůíîńňü Äóőŕ.  ýňîé âńĺîáůíîńňč íĺň ěĺńňŕ íčęŕęîé číîé îďđĺäĺëĺííîńňč, ęđîěĺ ęŕę ÷ĺđĺç ńâîáîäó Äóőŕ, íčęŕęîé číîé íĺîáőîäčěîńňč, ęđîěĺ âíóňđĺííĺé, č âĺńü ěŕňĺđčŕëüíűé ěčđ - íĺ áîëĺĺ ÷ĺě ďĺíŕ íŕ âîëíŕő îęĺŕíŕ ńîçíŕíč˙. Äë˙ đĺŕëčçîâŕâřĺăî ňŕęîĺ âčäĺíčĺ Ďđîńâĺňëĺííîăî, âíĺříčé ěčđ - íĺ áîëĺĺ ÷ĺě ěčđŕć, îáěŕí Ěŕéč, ęîňîđűé, ĺńňĺńňâĺííî, íĺ ěîćĺň ńëóćčňü čńňî÷íčęîě ĺăî ćčçíč, čáî ňîň ďîëîćĺí â âűńřčő óđîâí˙ő đĺŕëüíîńňč. Âäűőŕ˙, îí íĺ ďđĺáűâŕĺň â ýňîě ěčđĺ ňĺíĺé, ęîňîđűé äë˙ íĺăî ńóňü Íč÷ňî. Âńĺ îęđóćŕţůĺĺ äë˙ íĺăî ëčřü ôĺíîěĺíű ńîçíŕíč˙, ęîňîđűĺ ěîăóň ńňŕňü ńŕěîńňî˙ňĺëüíűěč âĺůŕěč ëčřü â đĺçóëüňŕňĺ Ŕâčäüč, ň.ĺ. íĺâĺćĺńňâŕ, ęîňîđîěó îí óćĺ íĺ ďîäâëŕńňĺí. Ĺăî âűäîő óňâĺđćäŕĺň ĺăî áűňčĺ â ńĺáĺ ńŕěîě. Âűäűőŕ˙, îí íĺ ęŕńŕĺňń˙ ěčđŕ âĺůĺé. http://www.logosphinx.ru/articles/chan_skiy-gun_an_-s-tochki-zreniya-psihologa.12.html
LaimaIrena: Ojojoj, Kukai, ir uždavei darbo, bet dėkui, reikės skaityti
emipetras: Kukai , mielas Kukai , tai labai intriguojanti tema , tačiau kaip rusas pasakytų ,, âńĺ đŕâíî ýňî ÷ţřü '' Na , ką tu mielas žmogau čia propoguoji materijos ir materialaus pasaulio kilimo , vystymosi ir žlugimo abstrakcijas . Ar tu bet skaitai Urantijos Knygą . Visą tai galima pateikti ir lietuvių kalba , iš Urantijos knygos , tačiau su aiškiu žmogiškosios sielos vystymosi , jos evoliucijos planu ir chema nuo Žemės iki pat Dievo , tai yra iki pat kosminio centro , taip vadinamo Rojaus Sala . Materialiai , filosofiškai , tikrai gražus tavo straipsnelis , tačiau ir tiek . O kiek tai Kukai , gali padėti žmogui konkrečiai ? Manau , kad visai negali ? Kadangi tai yra filosofinė ezoterinė teorija ir nieko daugiau . Tokių teorijų kaip suvaldyti savo protą , kaip išlipti iš savo proto , kaip ieiti į kitas laiko dimensijas , kaip pamatyti kitus pasaulius - prirašyta milijonai knygų , kurios nieko , visai nieko neduoda sielos transformaciji į amžinybę , kaip asmenybei , kai protaujančiai asmenybei , bet suka žmonėms protą filosofinėse ezoterinėse teorijose .
VaidasVDS : Mažiausiai ko norėtųsi Urantijos Knygos forume, tai klaidžioti tankiose ir nesibaigiančiose žmogiško proto klaidingai suvoktose ezoterinėse džiunglėse...
Rantulija: Vaidas VDS raso:"Maţiausiai ko norëtřsi Urantijos Knygos forume, tai klaidţioti tankiose ir nesibaigiančiose ţmogiđko proto klaidingai suvoktose ezoterinëse dţiunglëse..." Del to ,kad Urantijos knygos forume-SUTINKU,kad dzungles- visa ezoterika-sutinku tik truputi, truputi, menkesniu laipsniu.Man asmeniskai tie ilgi klaidziojimai siek tiek praplete dvasini akirati,nors ir islindau is tu dzungliu GEEEROKAI susibraiziusi.
Kukas: Taip Rantulija,ne visi pajegus suprasti ir ivertinti/ Petrai,straipsnio autorius remiasi faktais,o tu kuom?!,graziomis svajonemis apie pomirtini gyvenima,tai kas cia fantazuotojas?Is kur tu zinai kas ten ka ir kam duoda ar atima. Nesakau,kad nera rojaus ir t.t,bet tai kaip pasakytu rusas "pa liubomu ciush",supranti,aplomai Petrai,nusivyliau tavim,esi beviltiskai paskendes kosminese fantazijose,kaip pasakytu rusas "gorbatago mogila ispravit"/ Vaidai,svarbu nepradek vel be saiko brukti citatas.O siaip,kas cia negerai,kur,kaip priestaraujama uk informacijai? Ar tik cia nebus vis dar neisgydytas urantu kompleksas aklai atmetineti,smerkti viska kas nera uk ?
Rantulija: Na Kukai,broli mielas,na,nejaugi tik as viena mirsiu?Del Dievo meiles. Klausi kuo remiuosi?ASMENINE PATIRTIMI.Daugiausiai skaudus tie patyrimai buvo. Visa Urantijos Knyga zymekliu isbraiziau;ar zinai kodel?Todel,kad ta knyga LABAI nemenku laipsiu apie MANO GYVANIMA parasyta buvo.Manau,kad daugelis ieskanciu ten save atrado. Na pasakyk,kodel tavo ir mano patyrimai turetu buti vienodi?Ko gero ir amziumi ne vienodi esame.Ar ir mastymas mudvieju turetu buti vienodas?Kaip tu galvoji? Kad esame skirtingi,ar nematai Dievo-Tevo-Kurejo ISMINTIES?"Nupustume" nuo monotonijos. IRENA.
VaidasVDS : Kukai, Šiaip aš beveik visą savo gyvenimą buvau tikintis, bet beveik nereligingas, ne ritualistas. Žinojau tikrai, kad Dievas yra, bet buvo momentų, kad net ir Jėzaus apsireiškimu buvau suabejojęs. Kokį šaltinį beimdavau studijuoti, labai greitai rasdavau ką nors ne taip, ir toliau jo nestudijuodavau. Todėl religijotyrininkas iš manęs būtų gana prastas. Taip buvo ir su gausybe internetinių portalų, su tavo ir dabar teikiamomis paklodėmis, pradedi skaityti, susiduri su tuo, kas eina ne nuo Dievo, bet nuo žmogaus asmeninio požiūrio ar noro ir suvoki, kad studijuoti nėra prasmės. Ir tik Urantijos Knygos, kurią studijuoju jau 4 metai, autoriuose dar neradau savanaudiškumo ar puikavimosi, kas taip būdinga žmogiškiesiems šaltiniams. Tad nėra prasmės bent jau man tas paklodes skaityti, o jei tu jas nori brukti kam nors, tai geriau bandyk jas brukti kitur, o čia galėsi ateiti pasigirti, kaip tu kitur suradai bendraminčių, gal ką nors į ten ir nusiviliosi, juk kiekvienam savas kelias...
Naktinis sargas: Nevaryk, mielas VaidaiVDS, iš čia Kuko. Man jo paklodės (primena Arūno) irgi nepatinka, bet būkim pakantesni vieni kitiems. Aišku, jis jas gali (užtektų ir nuorodų) dėt į savo asmeninį skyrių, bet, matyt, jau taip užsimanė šį kartą. Pagarba
Kukas: Vaidai,kur tu ten izvelgi puikavimasi man yra misle.Su tokiu poziuriu garantuoju,kad ir po 20 metu uk studiju nieko nepesi, kaip iki dabar.O tas budingas urantams pasiputimas ir toliau vercia jus idiotais.Kaip ten bebutu,svarbu nebruk citatas be proto,ta bent sugebesi tikiuosi D
VaidasVDS : Kukai, aš irgi tave myliu ... Tu gali nesistengti, aš tų tavo paklodžių neskaitau, nes man tai praeitas etapas, to priežastis paaiškinau ankstesniame komentare, kurio tu nesupratai ir aš dėl to nei kiek nesistebiu. Ir nebūk kaip Algimantas, Urantijos Knygos forume draudžiantis jos citatas cituoti. Gerai, kad bent čia ne tu GENEROLAS
Kukas: Vaidai,vaikeli,skaitai tu ar ne,man dzin.Tikrai.Susitaikyk!
Jolanta: Vaidui, kaip skirtingai mes reaguojame į tuos pačius dalykus, tu sakai kad tau visuose šaltiniuose kažkas užkliūdavo, o man nė viename neužkliuvo niekas. Ir UK neužkliuvo. manau kad jei ieškosime prie ko prikibti tai visda rasime. patyriau ką tik labai neblogą pamoką, radau patvirtinimą kad mano įsitikinimas, kurio laikiuai nemažai laiko buvo neteisingas, nes nežinojau vienos smulkmenos. Nors ir suvokiau didžiąją tiesos dalį. Supratau vieną dalyką, kad bet kokiame įsitikine ar tavoje tiesoje visda gali būti niuansas, kad kažkokio mažmožio tu dar nežinai kas gali visiškai pakeisti tavo tiesą. Todėl mieli vyrai, kiek jūs besiginčytumėte, na nesutarsite Jūs niekada ir neįrodysite visnas kitam savo tiesų, nes abu nematote ir nesuvokiate skirtingų jums nežinomų smulkmenų, kurios ir neleidžia įvertinti kito suvokimą. :) Tai mieli žmonės, pas jus vyksta ginčas dėl ginčo. Pripažinkite tai, ir jums tur būt būtų liūdna jei jo nevyktų :) O aistringi savo idėjose žmonės visda bus pranašesni už ramius susitaikėlius. Smagu Jus skaityti .
Fredas: ...aš lb. diskutuoti linkęs nei ginčytis,..mieloji Jolanta...
Jolanta: Labai šaunu Fredai, nes diskusijose girdimas oponentas ir išvados daromos su vis naujai gauta informacija iš pašnekovo. taip tikrai daug galima sužinoti Ir nedalyvaujaniems diskusijose
VaidasVDS : Jolanta, reikia mokėti skirti ginčą, diskusiją ir nuomonės pareiškimą. Tai, kas atrodo, nebūtinai ir yra Tarp manęs ir Kuko nevyko nei diskusija, nei ginčas, vyko tik nuomonės pareiškimas, jis manęs tikrai neįtikino, o aš iš anksto žinojau, kad jo neįtikinsiu. Todėl mano pasisakymas realiai buvo skirtas ne Kukui, o kitiems, bet Kukas to nesuprato. Aš Kuką labai gerai suprantu (čia grynai psichologiniu požiūriu), nes mano asmeninis darbas yra susijęs su daugybe įvairiausių profesijų ir įvairiausių sluoksnių žmonėmis. Man patinka analizuoti žmones. Suklysti galiu tik pradžioje, vėliau jau sunku suklysti dėl žmonių. Žinau tik vieną intenciją, jei žmogus neturi pagrindinių dvasinių vertybių (čia ne apie Kuką), tai juo iki galo pasitikėti tikrai negalima, net jei jis tau yra gana artimas. Gal man kas gali prikišti, kad ilgokai prašoviau su Algimantu, bet norėjau perskaityti Urantijos Knygą iki pabaigos. Tuomet pradėjau reikšti jam savo nuomonę, bet pamačiau kad kartu su juo priėjome tą vietą, kada negalėjome būti kartu ir jis mane nusprendė atstumti, mane visiškai izoliuodamas. Galėčiau bandyti pas jį brautis, bet tikrai nematau prasmės. Bet vis tik Algimantas yra labai geras Urantijos Knygos žinovas, ir kuomet jo nekankina apaštalo ir jo naujos kuriamos religijos misijos svarba, jis gali pateikti labai gilių ir prasmingų minčių, kaip kad šiandien atsakydamas Emiliui...
Jolanta: Vaidui. Buvau Vilniuje susirinkime, pagaliau pamačiau ir Algimantą. Manau, kad tai ne tik mano nuomonė. Žmogus visa savo siela gyvena tuo kuo tiki. Tai tikrai nuostabu, jis švyti savo tikėjime, jo žmogiška išmintis diedlė. tada pagalvojau ar turiu teisę jį kritikuoti jei aš matau pasaulį dar truputį kitaip. kas žino ar jo ar mano čia bėda. Visada be galo gerbiau žmones kurie gyvena taip kaip jaučia, o šiuo atveju įpatingai gerbiu, nes jis tikrai jaučia gyvą Dievą savyje, nes tai akivaizdžiai matosi jo veide, jo gestuose. Nesakau kad aš jau esu Urantė. Aš turiu savo kelią ir kol kas jis manęs nenuvylė. tačiau susilaikau nuo kritikos, nes įvertinu galimybę, kad tai mano nežinojimas skatina ginčytis, o ne savo tiesos gynimas, tiesa juk kinta, priklausomai nuo žinių, kurias įgyji, nuo suvokimo kuris ateina. Galų gale juk ne vienas yra kelias. Žmones stebėdavau nuo paauglystės, visada domino ne jų veiksmai o priežastis tų veiksmų, dabar manau kad jau suvokiu priežastis, suvokiu kad žmonės lyg ir gyvena viename pasaulyje, tačiau iš tikro mes visi gyvename paraleliniuose pasauliuose, kur daiktai, reiškiniai kitaip suvokiami. Ir įdodyti paralelinio pasaulio gyventojui kad tai kas yra tavo pasaulyje yra teisinga tikrai neįmanoma. Vienas išmintingas žmogus man pasakė, kad išvesti žmogų iš olos galima tik vienu atveju, jei jis to pats panorės, tačiau kaip jis gali panorėti jei nežino jog už olos kažkas yra. O jis man atsakė, parodyk, olos ribas, kad jam pačiam kiltų klausimas, o kas už sienų. Tai aukso verti žodžiai, iš atsitiktinai sutikto žmogaus. Tu gali aiškinti tiesas, kad ir kokios jos nuostabios būtų, tavęs nesupras, parodyk jo suvokiamo pasaulio ribas, suteik galimybę pačiam suvokti, štai mokytojo misija. Tik tada natūraliai žmogui kils klausimai į kuriuos jau jis girdės atsakymus, nes pats juos bus uždavęs. jei žinai psichologiją tada tai puikiai turi suvokti.
varna: Jolanta rašo: jis švyti savo tikėjime nes jaučiasi reikšmingas
Moze: Jolanta,kaip paaiskinti ta fakta,kad A.J. zemina kitus ir kelia save,dabar pas dieva tik per jo mokymus,Jezus jau pasenes,jo sviesa ryskiausia ir pan.,o kiti vos ne gyvuliai,ar ne todel,kad A.J. ego jauciasi pranasesnis uz kitus,is cia geranoriskumas ir gera nuotaika?
Jolanta: Mozei. Nereikia kreipti dėmesio į tai kas nepatinka, tai galima atmesti, turėti savo nuomonę ir toje vietoje nieko nekomentuojant pasiimti kai ką jis gali pasiūlyti gero. Apsilankymas susiėjime man labai daug davė. Supratau, kad tai ko aš nesuvokiu negaliu kritikuoti. Ir nesprendžiu ar jis neaaugo iki kažko ar aš nedaaugau, koks skirtumas. kad ir kaip anksčiau purkštaudavau, turiu pripažinti kad dabar man tai atrodo kaip egocentriškos paauglės veiksmai. Jis turi savo kelią, o gal ir ne taip yra kaip jam atrodo, bet jos tuo tiki, ir tiki visa širdimi. Tokie žmonės visda randa tai ko ieško. O jei ir yr akur neteisus.....ar man teisti, o kaip aš elgiausi kai jo mokymus žeminau ir sakiau kad tai nesamonė. Išmintis ir yra tame, kad nepažeminant kito sugebėti pasiimti tai ką gali ir nepalikti po paėmimo betvarkės kito virtuvėje. Miela Varna, o jis ir turi priežasčių jaustis reikšmingu. Kitas kalusimas kiek tai jam naudinga. bet tai jau jo ir Dievo santykije išsiaiškinti. Nesu jo pasekėja, bet gerbiu jo misija. Nenagrinėju ji absoliučiai teisinga ar ne, bet manau kad ji naudinga žmonėms. bent dalyviams. O ateitis viską parodys. tačiau išminties tikrai galima pasisemti iš šio žmogaus. Ir gyvojo Dievo jautimą savyje taip pat galima kaip pavyzdį pamatyti Algimante. tai faktas, kurio negaliu paneigti, nes jo tikėjimas yra gyvas ir tikras. Tai akivaizdžiai matosi tik pažvelgus į jį.
varna: Kur gi ne, jaustis Dievo ambasadoriumi ir Kristaus apaštalu šiame pasaulyje ne kiekvienam duota Tiesa, jis kalba jautriai, įtikinamai, uždegančiai - daug geriau, nei rašo, tuo žmones ir patraukia.
Jolanta: Žmogus gali kalbėti daug ir visko, bet juk mes kiekvienas vertiname tai savaip. Mūsų savas vertinimas irgi yra tik mūsų vertinimas, jis nėra visuotinas. Klausimas vienas, ar tai blogis, kuris neša nepataisomą žalą? Ar žmogus įgalus pats apsispręsti ar reikia jam tų mokymų? Ką galime jo pasekėjams pasiūlyti mainais sunaikinę jų tikėjimą Algimanto mokymu? Kiek mes patys galėtume prisiimti atsakomybės už šių žmonių dvasinius kelius sunaikinę Jų tikėjimą kurį dabar jie puoselėja? tai klausimai į kuriuos reikia atsakyti kiekvienam, kuris kritikuoja kito tikėjimą. Ir nesvarbu ar Algimanto, ar Kuko ar dar kieno.
varna: blogis tame, kad jis privatizavo Urantijos knygą nors yra tik jos vertėjas
Jolanta: Miela Varna, kiek keičia tavo santykį į Dievą ir į pasaulį tai, kad Algimantas jaučiasi Dievo ambasadoriumi? Mano interpretacija būtų tokia. Taip jis ir yra Dievo ambasadorius, kaip ir kiekvienas iš mūsų galime tokiu tapti, gal ne šiame gyvenime gal kitame. bet galime. Ir tai nėra nieko neįtikėtina. Tai paprastas evoliucinis reiškinys. Kurį yra paiekęs ne vienas manau žmogus žmonijos istorijoje. Keliai kaip to pasiekti, va jos mes ir renkamės skirtingus. Bet visi einame link to. Kiek Algimantas yra arti evoliucijos viršūnės aš nežinau, bet tai man ir nerūpi, nes jis eina link to tai tikrai faktas. Ir jau už tai jis vertas pagarbos.
Jolanta: bet tu žinai, kad jis tik vertėjas, tai žino ir kiti. Vadinasi niekas neteigia, kad tai jo parašyta knyga. Viskas čia savo vietoje. Jis aiškina ją, kaip kunigai aiškina Bibliją ir jų juk niekas nekoneveikia už tai ir nesako kad jie Bibliją privatizavo. faktas tame, kad jo iniciatyva buvo ji išversta, iniciatyva ir pastangomis. Tai jam dar vienas pliusiukas. Ir jau šioje vietoje verta jį gerbti už suteiktą galimybę skaityti UK. Ne garbinti sakau, o gerbti.
Moze: Jolanta,ar puikybe yra evoliucijos virsus ar apacia? Ar mus Jezus moke buti kaip struciai "galva i smeli" pries nuodeme? Ar yra gerai, leisti skleistis nuodingoms sielai puikybes vibracijoms,itraukianciom vis naujas aukas,prisidengus graziomis frazemis? Manau negerai!
Moze: Bet tai,kad A.J. isverti uk nesuteikia teises zeminti kitus ir beja, versdamas iskraipe knyga pagal savo tikejima.Cia jau ne gerbti reikia o atspardyti uzpakali.Vertejas gerbiamas uz tikslu vertejavima kaip bet koks kitos profesijos atstovas,juk knyga reikia pirkti o kokybe pasirodo smirda
VaidasVDS : Visi mes ambasadoriai, kada mūsų veiksmai atitinka Dievo valią. Vieni didesni ambasadoriai, kiti mažesni (veiksmų požiūriu). Šiaip manau, kad Algimantas yra labai, labai didelis ambasadorius, bet tik iki tol, kol nepradeda aukštinti savęs ir savo misijos (Rojaus Trejybės religijos įkūrimo, kuri (paradoksas?!) prieštarauja Urantijos Knygos tiesoms). Aš beje esu pastebėjęs tik kelias nedideles Algimanto klaidas, bet vis tiek nemalonu, kad jos pateikiamos, kaip Dievo žodis. O pačias didžiausias abejones yra sukėlusi ši citata iš "Kalbu Jums Vėl" : Nėra nė vieno gimusio iš dvasios Tėvo sūnaus, kad jis ir toliau valgytų gyvulinį maistą. Visų pirma to tikrai nėra Urantijos Knygoje. Antra, ši citata labai primena asmeninį apaštalo Pauliaus požiūrį į moteris ir iš to atsiradusį celibatą. Bet atsidavimo dvasinei veiklai tai tikrai galima sveikai pavydėti, tik rinkliavai pavydėti nereikia, nes visi dvasininkai iš rinkliavos išsilaiko...
Jolanta: Bet Moze, ar tu turi ką pasiūlyti mainais, kuo tiems žmonėms domėtis? gal tai jų laikina stotelė, o gal ir nelaikina, bet nieko blogo jo susitikimuose nemačiau. Malda fantastiška, vien dėl jos verta nueiti, o jų supratimas apie religiją nėra griaunantis, kaip tik kuriantis, skatinantis padėti. Kodėl turėčiau juos koneveikti tik dėl to kad jie kitaip viską atlieka. O yra ar nėra puikybės pas Algimantą geriausiai žino Dievas, ir jis atseikėja ir už nuopelnus ir už paklydimus. Tai ne mano kompetencijoj spręsti. beje Moze, kas draudžia versti kitą variantą, kodėl neatsiranda tokių? Ar čia yra kokie apribojimai ko aš nežinau? O dėl žeminimo, visda yra pasirinkimas bendrauti ar ne. Svarbu yra asmeninis augimas kiekvieno atskirai. Algimantui tegu rūpi jo augimas, man mano ir t.t. O kad išdryso viešai kalbėti apie savo pojūčius ir santykį su Dievu, jis šaunuolis, tam reikia daug drąsos ir ryžto, nes nemanau kad jis nenutuokė jog bus puolamas ir kritikuojamas. Bet išdryso. Tur būt man būtų pristigę drąsos. Tai dar vienas jam pliusiukas :)
Jolanta: Vaidui. O aš mačiau, šiai dienai mano supratimu ne vieną Algimanto klaidą. bet.....tiek jau suvokiu, kad tai kas man dabar atrodo, ne būtinai taip pat atrodys kai turėsiu naują informaciją. Todėl tai palieku šone. Ir dėl to pagarba nesumažėja. Tačiau kartais žiūrėdama į kitų kalidas pamatau kiek aš esu pridariusi klaidų, tai gal ir tos klaidos jų ne veltui. :) mano supratimu, kas gali suvokti kas yra gyvasis Dievas, tai gali ir visai kitaip būti sakoma, kiekviena religija turi savus terminus, tas jau laimėjo egzistencinį karą. To gyvenimas tikrai nebegryš į materializmą ir koks dar nebūtų tobulas jo kelias tik tiesiai pirmyn, gal kartais parklumpant, gal susižalojant bet atgal tikrai nesigręžios.
Moze: Jolanta,tai egoistiska "maja chata z kraju nichego ne znaju",ir mat puikybes nematai ir lai kitus zemina,na jo,su tokiu poziuriu...hm...na o tai,kad jis dieva zemina jo vardu prisidengdamas kada kitus zemina o save iskelia, tau matomai irgi dzin.Matydama tipo pliusukus ir uzsimerkdama i tai,kur DIDELI minusai, istikruju nera nei dvasinga nei protinga,tai egoistiska.Taip patogiau juk.Panasu i zmogu liaupsinanti kitus tam,kad tik nereiketu padeti ar susitepti
Moze: Jakubenas nera drasus,tai,kad jis tipo isdryso nera jo nuopelnas.Yra senas chanelingas,kur jo dievas ragina A.J. tipo nebijoti,taip is anksto atverdamas kelias marazmams,tipo bet kokiu atveju kiti kalti o jis teisus.Jolanta matomai nezino sito,tad pliusukas veltui
Jolanta: Mielas žmogau. nei liaupsinu nei peikiu. Tai žmogus darantis kažką. Darantis ne dėl pinigų, ne dėl to kad gautų geresnį postą. Jis daro todėl, kad tiki tuo ką daro. Ir net jei yra milijonas klaidų, mano nuomone kuriantį žmogų reikia palaikyti jo kūryboje, o ne menkinti. Su žemėm sumaišyti galima bet ką. Ir nesvarbu jei jis kažkokiais pasakymais pažemino kažką, tas kažkas gali apsiginti manau. kaip ne kartą kažkada esu aš apsigynusi iš tuometinio savo supratimo. Ugninės sielos žmogus manau gali iš savo ugningumo pasielgti ir neapdairiai. bet tą ugnį reikia palaikyti, o ne gesinti, kaip ir kiekvieno iš čia esančio tikėjimo ugnį. Čia nėra teisiųjų ir teisiamųjų, iekvienas atskirai būsime prieš save ir tesinami ir teisiami. Ir nėra čia jokio egoizmo mielas Moze, gyvenimas išmokė mane, kad kai žmogus neprašo pagalbos o tu jam ją perši, gali pakenkti o ne padėti arba užgauti. kita vertus ar tau sakė kažkas kad yra įskaudintas? O gal tai tik mūsų nuomonė? Yra labai daug o gal......
Moze: Nepyk,bet kaip jau sakiau tai tipinio egoisto pozicija.Sakai as menkinu,o kaip del to,kad tik konstatuoju faktus? Negalima puikybes palaikyti,uk raso "puikybe eina pries nuodeme",jaunos sielos suzavetos A.J. grazbiliavimais isvedamos is tikro kelio,jos irgi ispuiksta,kad vat musu kelias tik tikras ir pan. ka demonstruoja ju forume.Tu arba ziaurus zmogus arba apakintas A.J. pasipuikavimu.Sakai ne del pinigu jis dirba,na ir kas,bet del dozes,kaip narkomanas.Visi jie ten del to renkasi,kad pasimelsti,pasijausti gerai,pasmerkti kitus,gauti eiline doze garbinant ir pamaloninti savo ego.Ka jis ten kuria ,tai savo kulta kuria,nesuprantu kaip galima tuom zavetis.Velniop bet kokia kuryba grindziama kitu pazeminimu.
Jolanta: Mielas Moze, matyt yra pirmas variantas, esu žiaurus žmogus, nes nepriklausau garbinančių grupei, esu gerbianti. gal būt tu esi teisus dėl jaunų sielų aklo susižavėjimo. Lygiai taip ir aš anksčiau maniau. Tik....ką pasaulis joms pasiūlyti mainais, kančią, materializmo kultą, garbinimą stipriųjų.....Katalikų bendruomenė ką gali pasiūlyti ( save iki šiol vadinu Katalike ir Biblija yra mano atskaitos taškas), aklą paklusnumą nežinia dėl ko ir kodėl, baimę ir jokio jausmo, kuriuo galima būtų pajusti gyvąjį Dievą. Mielas žmogau, o tu žinai ką reiškia tai pajusti.... esu tikra, kad žmonės lankantys Algimanto susirinkimus ne visi suvokia pilnai tai ką jis sako, bet gal laikas viską sudėlios. Gal tai tik pradžia. Kas žino.
Jolanta: taip Moze, tu konstatuoji faktus. šaltus, parašytus faktus. Bet neįvertini koks jausmas buvo už jų, kokia intencija jie parašyti, ką jautė rašantis žmogus. Gal ir egoizmą jautė. O gal apgailestavimą, kad kiti negali pajusti tai ką jis jaučia. gal aroganciją ir įžeistą savimeilę, o gal meilę žmonėm ir norą atmerkti jų akis. Visi variantai galimi, tik vienais yra blogis, o kitais gėris, jei vertinsime mūsų vertinimo skale. O kas gali garantuoti kas slypėjo už pasakytų žodžių. Tik pats žmogus kuris juos sakė ir Dievas.
Jolanta: Mielas žmogau centras nėra nei Algimantas, nei UK, nei Popiežius, ar kitas šventikas, net ne Biblija. Centras yra Dievas, ir visi anksčiau išvardinti elementai yra tarnai, tarnaujantys tam, kad žmogus atrastų Dievą. Ir jei kažkas tiesia ranką, kad tai suvoktų žmogus, jis yra šaunuolis, net jei ir daro klaidų.
NSO: Zmones,nemaisykite kuryba su dvasingumu.Tai ne tas pats,ar as kazko nezinau? Esu "mates" forume kaip A.J. spjauna i siela nuosirdiems ieskotojams ir man bande,teko pasiusti ant triju raidziu.Tikrai,taip gali elgtis tik sarlatanas,kuriam tik savo kultas rupi.Pabandyk jam papriestarauti ir pasipils pamazgas ant taves.Juk jis visada teisus,kaip pats sake "zemesnio lygio(mes) negali vertinti aukstesni(ji),fui,bjaurastis.Ne viskas auksas kas blizga.Tai ne dvasinis mokytojas,tai S kruva aplink kuri islieka tokie pat egoistai.Jiems dzin kitas zmogus istikruju,jie tik sneketi megsta apie tai, o realei jiems rupi kaifas garbinant,del to pasirize kenteti pazeminimus ir ignoravima
Jolanta: Žmogau, gyvenimas nėra vien baltas arba juodas. tenka susidurti ir su nemaloniais dalykais. kad ir koks būtų išmintingas žmogus jis yra ribinė būtybė. Kiekvieno dvasinis ieškojimas yra individualus ir nepakartojamas, ir jei žmogus ieško, jis tikrai ras teisingą kelią. Tačiau dalinantis savo ieškojimų atradimais labai reikia gerai pasverti su kuo tai galima daryti. Taip kaip tai tikrai individualus patyrimas, kiti nors ir labai dvasingi žmonės gali tavęs nesuprasti, nes jų individualus patyrimas yra visiškai kitoks. Kitas žmogus yra atradęs kažką nuostabaus savo patyrimu, jis gali kalbėti tik apie tai ką jis yra suvokęs. Ir kai kiti perša savo mintis, nors gal jos ir teisingos tam tikrais atvejais, tačiau tai kitų dvasinis kelias, o dar ir ne vienas bando diskutuoti apie savo kelius, ar gali vienas žmogus atlaikyti tokį krūvį. kalbėti kaip dvasiniam mokytojui apie patyrimus kurių nėra praėjęs....tai per didelė atsakomybė.....kalbėti galima tik panašioje situacijoje ar panašiame lygyje apie savo patyrimą. Tačiau oponentas dažniausiai to nesupranta. gaunasi konfliktas. Todėl mielieji, labai reikia rinktis kam ir ką kalbėti apie dvasinius dalykus. Kad kito neįskaudintum ir pats neliktum įskaudintas. Aš esu dėkinga Dievui kad radau 1 tokį žmogų, bet tik po ilgų ieškojimų. Todėl dar kartą kartojuosi, nereikia reikalauti iš žmogaus, kad jis suprastų pilnai ir nediskutuojamai kiekvieno atskirai dvasinius patyrimus. tai yra neįmanoma. Tiek žmogaus protas negali aprėpti, tada save išbarstytum tik paviršutiniems dalykams ir gilinimuisi nebūtų laiko nei jėgų. Manau kad patys užkrauname milžinišką krūvį ir po to stebimės, kad ne taip jau sparčiai tas kuprabugaris bėga. Algimantas eina viena kryptimi, ir klausimai iš tos krypties yra jo stichija, tačiau ir ten atsakymai ne visada gali tenkinti, nes kiekvienas dar skirtingai suvokia pasaulį, kartu ir interpretuoja skirtingai tam tikrus žodžius. kartais jei negali kažko suvokti, gal reikia paprasčiausiai pasitikėti, o suvokimas ateis vėliau, tik va čia ir iškyla klausimas, kuo galima pasitikėti, šioje vietoje iškyla dvasinių mokytojų problema. Vieni pasitiki Algimantu, kiti katalikų bažnyčia, dar kiti turi kitus mokytojus. Tačiau turint kitą dvainį mokytoją negalima reikalauti, kad Algimantas pritartų jo mokymui. tai būtų labai nekorektiška. P.s. kūryba gal ir nėra dvasingumas, bet dvasingume atsiranda kūryba čia tik šiaip ne į temą pamastymas.
Kukas: Jeigu negali atlaikyti kruviu nelisk ir nesiskelbk ambasadorium ir dvasiniu mokytoju.Viskas paprasta.Dirbk ka sugebi daryti.Matau A.J.sugeba uzliulioti kai kurios protus,kad jie mato kankini.Jolanta,dabar galesi pervesti piniga i kankinio saskaita
Jolanta: Bėda tame Kukai, kad nesutikau nė vieno žmogaus kuris turintis kad ir paprastų idėjų nebūtų smugdomas oponentų. Klausimas, kodėl taip yra rūpinamasi Algimato mokymu. kaip man psichologas yra pasakęs, juk kai pakelyje tau akmuo nekliūna tu į jį dėmesio nekreipi. Kodėl tas dėmesys yra kreipiamas. Mielas žmogau, su visa pagarba tau ir kitiems dalyviams, kurių įžvalgas gerbiu, turiu pasakyti, kad gyvenimas yra per trumpas kad rūpintumiesi kitų dvasiniais keliais, gerai nesuvokę dar savo. Taip mėtomas laikas, taip yra skleidžiama neigiama energija, o rezultato jokio. Ne Algimantas renkasi krūvius, Jūs kasžkodėl darote išvadas, kad jam tie krūviai ne tik pakeliami bet ir malonūs. Kukai, sakykim tavo dvasiniui keliui asmeniškai kiek kenkia Algimanto mokymai? Kiek neigiamai įtakoja tavo tobulėjimą?
Kukas: Egoizmas.Tarkim,kitoje pasaulio puseje zudomi zmones,bet kadangi tai taves neliecia tad,galima net zudykus liaupsinti.Forumas dvasine tematika,tad ir kalba apie susijusi asmeni,butu politika sneketum apie Kubili.Kas cia neaisku?.Galima kad ir apie Sai baba sneketi,tik nepazistu jo,o apie A.J. turiu ka pasakyti.Ir jeigu jis bankrutaves kaip dvasinis mokytojas,kodel negalima apie tai kalbeti vietoje tikrai neadekvaciu liaupsu.Viskas cia gerai o ir naujiems butu naudinga suzinoti kitu nuomone apie visokius samanus.As tikrai noreciau zinoti kitu-zinanciu nuomones ar rekomendacijas apie mokytoja,pries pradedant bet kokius mokslus.Tai naturalu ir protinga.Uzsidegimas nera tiesos rodyklis.Hitleris irgi buvo aistringas savo tikejimo siekejas ir ka?! Ogi ta,kad tie, kas sieke paskui, apzaveti, liko dauno vietoje ir gal, net prarado sielas.Kas cia neaisku?! Gal jau laikas butu listi is buko egoizmo arba bent jau viesai nedemonstruoti????
Jolanta: Kukai, galima verkti dėl kitų pasaulio pusėje žudomų žmonių ir nieko nedayti ir galima tyliai nieko nedaryti. Kiek vienas metodas už kitą pranašesnis. Taip čia dvasinis forumas ir man labai būtų įdomu sužinoti kaip tu ar kas kitas bandote eiti dvasiniu keliu, ką kiekvieną dieną darote, kokios mintys yra jūsų apie dvasinio Jūsų kelio tobulėjimą. Kokių nuoskaudų patyrėte, kiek dvejonių buvo, nusivylimų. Kiek kartų klupote ir kaip kilote. tai naudinga informacija kuria gali atkreipti dėmesį parkritęs žmogus, kad visiškai savimi nenusiviltų, nusivylęs dvasiniu keliu gal kada pagalvotų, kad gal tik reikia pažiūrėti iš kito kampo ir t.t. Dvasinis kelias nėra lengvas. Jis pilnas ir nusivylimų ir paklydimų, ir skaudžių nuopuolių ir džiūgių atradimų. Ką kiekvienas iš Jūsų esate išgyvenę, kokios absurdiškos ar protingos mintys sukasi galvoje. kad ir absurdiškos bet jos Jūsų mintys. Gyvenimas ir yra nuotabus tuo, kad mes kiekvienas kitoks, kad nesame tobuli, bet to siekiame, kad klystame, bet keliamės ir taisome klaidas. Ir manau, kad kiekvienas gali papasakoti aibę istorijų iš savo gyvenimo, ne tik citatų ir Biblijos ar Uk, ar dar kito kokio šaltinio. Šaunu būti netobulu žmogumi, bet žinoti kad gali kilti tobulumo link, nors tai ir tik įsivaizduojamas tobulumas. Kiekvienas mažas žingsnelis link jo yra neįkainuojamai svarbus kiekvienam iš mūsų, kiekvienas patyrimas yra nepakartojamas, kiekvienas nuopuolis neša pamokas. Dvasinis gyvenimas yra nuostabus savo dvasiniais nuotykiais ir gerais ir blogais. Tie nuotykiai skirtingi, bet jie visi svarbūs ir įdomūs.
Rita: Čia gražiai parašei, Jolanta, tik nekišk ištisai to ėjimo dvasingumo keliu, dėliodama žmones į stalčius, tarsi vieni eitų, o kiti sėdėtų rankas sudėję Dvasinis kelias nėra lengvas. Jis pilnas ir nusivylimų ir paklydimų, ir skaudžių nuopuolių ir džiūgių atradimų. Beje, ištisai sėdi forume, tad įdomu, kada dirbi? Jei būtum mano darbuotoja, paprašyčiau rytoj pat parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru
Jolanta: Miela pašnekove, ar tai tau kaip dvasingai asmenybei, kuri neturi nieko bendro su manimi yra svarbu kaip kada aš dirbu ir ar aplamai dirbu. Koks buvo to parašymo tikslas. Gerai pagalvok. Motyvas, intencija. padėti ar pakenkti. pakelti ar susmukdyti. Atsakyk sau, kiek tame parašyme gėrio yra, o kiek pykčio. jei sugebėsi atsakyti būsi šį raundą laimėjusi, jei ne, pralaimėjusi.
Kipras: Rita - Jolanta lažinamės, kas laimės šį raundą, tik mielosios, prašyčiau, be kraujo
emipetras: Miela Rita , tu jau antrą kartą pabrėži šiame forume , kad esi vadovė . Kad taip yra , tai labai pagirtina , tačiau ar tu nemanai , kad tai tavo asmeninio , mielojo , vidinio vadovo - EGO pasipuikavimas , kuriam tu , kaip profesionali vadovė , leidi iššokti prieš savo dvasinį ampluą besireišiantį šiame forume . Jeigu taip tiesiai šviesiai , tai visi čia šiame F2 FORUME besilankantys ir bediskutuojantys , vienaip ar kitaip yra Algimanto pasėtos sėklos želmenys , kadangi visų diskusijų centras ir šviesa yra Urantijos knyga , o pradininkas šios naujos šviesos buvo ir yra vis dar Algimantas . Tačiau aš jus visus galiu pagirti ir kitaip , kad jūs visi esate naujai gimstančios Visatos žvaigždės . Taip , tikrai taip , nei kiek nenusišneku , nes žmogus , savo vis labiau dvasingėjančiu vidiniu pasauliu , iš tiesų , visa savo esybės atomine struktūra ( kuri visa , 100 proc. yra orientuota į CENTRĄ į Rojaus Salą ) yra labai panašus į naujai gimstančią Žvaigždę visatoje .
Rita: Jolanta, aš niekada nevadinu savęs dvasinga ar nedvasinga, esu asmenybė, turinti savo gyvenimą, kuriame puikiai jaučiuosi, o tu kaip einanti 'dvasingumo keliu', turėtum žinoti, kad visi esame viena, kai skauda kažkam iš tavo brolių ar sesių sieloje, tai skauda ir tau. Būdama darbdave, tiesiog padariau tokią išvadą, norėdama tave perspėti, o kaip supratai – tik atskleidžia tave. Emipetrui ir kt. vyrams: taip, pastebiu, kad esat Algimanto Jakubėno pasėtos sėklos (jei tik kas nepatinka, tuoj prikišdavo gyvulinį protą) ar kaip emilispetras dabar švelniau stengiasi tai tavo asmeninio , mielojo , vidinio vadovo - EGO pasipuikavimas Tai joks pasipuikavimas, tai faktų konstatavimas ir nevyniojimas žodžių į vatą, ką jūs beveik vis bandot daryti, prisidengdami dvasingumo sąvoka ar kaip Kukas kažkur rašė davatkiškumu. Svarbiausia šio forumo užduotis, manau, samprotavimai apie Urantijos knygos tiesas, nuoširdus tarpusavio pabendravimas, pasidalinimas patirtimis ir žiniomis. Žinių randu, tačiau nuoširdumo, atvirumo apart nuolatinio ‘dvasingumo‘ žodžio naudojimo beveik nulis. emipetras rašo: o pradininkas šios naujos šviesos buvo ir yra vis dar Algimantas . Klysti, broli. Uk pradėjau skaityti studijuodama JAV, kai apie jį dar niekas nebuvo girdėjęs. Šviesą yra Dievas Tėvas-Rojaus Trejybė ir Mykolas-Jėzus Kristus, o ne knyga ar jos vertėjas, kaip rašė, atrodo, varna, prichvatizavęs Apreiškimą, pradėjęs kurti naują religiją ir darytis pinigus iš Kristaus, atseit apreiškimo. Leiskit nusijuokti, jei tą knygelė jums yra 'apreiškimas', o jo 'mokymai'-gaunami iš dangiškųjų tėvų. Amen.
Rimantas: Tikrai, emipetrai, kad išnyks kaip dūmas, tos aukštos pareigos ir dėl turtų sukauptų tik vaikai pešis. Tai pasirūpinkim geriau tuo kas yra amžina.
Die Teufelsbuhle : Rita, moteriškaite, apsiramink ir nekliūdyk mano mylimos Jolantos jeje, Jolanta, sapnuoju tave per naktis jeje, Jolanta, susapnuok šią naktį mane http://www.youtube.com/watch?v=Ciz8cXVDTPk&feature=related
Kukas: Jolanta,skirtumas toks pat kaip tarp abejingumo ir neabejingumo.Tuom viskas pasakyta.Apie patirti yra kita tema./ Petrai,visi mes esame dievo pasetos seklos,ar tau A.J.taip susuko prota,kad visur matai ji? Man jis tik prastas vertejas..... akmenelis mano kelyje,kuri teko paspirti,kad nesimaisytu.Aciu jam uz netikslu vertima, labai svarbios prasmes iskraipyma.Uz sia knyga mokejau nemazai pinigu,geriau buciau originalo kalba pirkes....Bet,tiek jau to,radau tikra sviesa ir gerai, o uk viena is daugelio, galima ikvepimui paskaityti kaip kokia fantastika :) Na, o tu Petrai ziurek save,bo visai jau kaip sako rusai "óě çŕ đŕçóě çŕőîäčň",spangsti ir spangsti su savo kosmosais ir abstrakcijom atitrukes nuo realybes.Negerai sakyciau
Jolanta: Kukai, manau, kad supratau tave. tačiau taip jau yra kad netiniai žodžiai visisškai neatspindi mūsų vidinės būsenos. Kas leičia abejingumą ir neabejingumą. kai atvykai į Vilnių norėjosi įprasminti dienas, todėl išeidavau į senamietį vakare ale nuotykių ieškoti, na tikslas padaryti kokį menką gerą darbą. taip kaip galimybė padaryti gerą darbą retai pasitaiko tai dažnai apsiribodavau kelių šiukšlių pakėlimu ir kelių litų paaukojimu. tačiau vienas žmogus man pasakė, ar tu žiūri kam duodi pinigėlius? Aš atsakiau, o koks skirtumas, jei jau žmogus nusižemina ir atsiklaupia jis jau yra vertas jų. O jis tada pasakė tokius žodžius kurie apie pasuko mano mąstymą kita linkme. jei tavo geras darbas turi geras pasekmes, tai yra žmogus nusipirks duonos kad išgyventų ar kažką panašaus, tada jis iš tikro tai geras darbas. bet jei žmogus tavo aukotais pinigais pirks narkotikų ar alkoholio tai tavo geras darbas virsta blogu darbu. net žaktelėjau po tų žodžių, tai tokia elementari tiesa, kad eš tenkindama savo ego būti gera į ją neatkreipiau dėmesio. Todėl miekas Kukai, dar ir anksčiau turėjau pamokų, aš labai atsargiai, neprašoma darau kitam žmogui kad ir gerą darbą, o jei matau kad jam tikrai kažko reikia, atsargiai atsiklausiu ar neįžeičiau jei pasiūlyčiau tai ar tai. Bet tai tik mano filodofija. tačiau Kukai, nuo pat pradžių žinojau kad eini teisingu keliu ir niekada nemaniau kad tau reikia kur kitur pasukti, tik konstatavau faktą ką pamačiau Algimanto asmenyje ir tiek.
Jolanta: Miela Rita, baigiam tą temą kurią pradėjim ir kuri niekur nenuves. Tikiu kad esi gera vadovė. Tik dažnai ištrauktas pasakojant faktas iš konteksto kitiems nežinantiems konteksto visai kitaip atrodo nei tikimasi. Šis formas ne tik dvasingumo išbandymas, bet ir žmogiškumo. priimti kitą su kitu pasauliu ne taip jau ir lengva. tačiau juk tobulėjimui ribų nėra Aš čia apie save.
Fredas: spangsti ir spangsti su savo kosmosais ir abstrakcijom atitrukes nuo ->realybes.Negerai sakyciau......nuo kokios realybės? Kukai?
Kukas: Nuo savo realybes,Fredai,nuo saves,uz tai ego iesko ko nepametes isoreje,bega nuo saves,nes zvilgtelti i i savo vidu baugu
Fredas: ..kas tavo manymu tas ego yra tikrumoje?,...(..gal kartais yra tokių specialstų kurie ego aptinka,td reikėtų kas karts nueiti ir pasitikrinti,'persišviesti' , rasi ego sėklų bus prdygę...)
emipetras: KAIS YRA MALONUMAS ? Malonumas tai mūsų EGO . Manau dar , kad malonumas , tai visas gyvenimas su potvyniais ir atoslūgias . Tačiau dvasinėje klerikalinėje plotmėje , malonumas priskiriamas , kaip kūno troškimų nuodėmė . Kukai ir jogoje malonumas , tai nuodėmių gūnos , tik naują šviesą matantys žmonės , malonumą priskiria natūraliai planetinei žmogiškąjai egsitencijai . FREDUI , tai netaikau , nes jis žiūri į šviesą . Todėl pamąstykime ar tikrai taip . Per dažnai atsisakydami bet kokio malonumo , mes tik krausime nerealizuotus savo troškimus įvairiose savo esybės kertelėse . Visada pravartu pateikti sau klausimą . Ar tai kais šiandiena malonu , ar tai kas šiandiena praleista , ar besutiksime tai rytoj dieną ? Tačiau į mūsų širdis visada braunasi nerimas , o kaip atskirti kur geri malonumai , o kur blogi ? Vertėtų atminti , kad m ūsų kūnas , tai mūsų sielos arfa . Ir tik nuo mūsų pasirinkimo priklasys ar išgausime harmoningus garsus , ar tik padriką skambėjimą . Išeikite į savo sodą ar laukus ir pažiūrėkite į duzgiančią bitę tarp gėlių žiedų ir sužinosite , kad bitei tikras malonumas rinkti saldų nektarą iš žiedų . O kaip su gėlių žiedais ? Pasirodo gėlės žiedui taip pat , didelis malonumas atduoti bitei savo nektarą . Bitei gėlė , tai gyvenimo versmė , o gėlei bitė , tai meilės šauklė . Abiems subjektams ir bitei ir gėlei teikti malonumą ir jį gauti , yra ir poreikis ir ekstazė . Ar nematote panašumo , tarp žmogaus proto- sielos ir dieviškojo minčių Derintojo ?
Kukas: Petrai,is principo malonumu ieskojimas yra laimes ieskojimas.Vat cia ir pasitarnauja budistu, o gal ir ne tik, ismintis.Buda,pries 2.5tukst.metu suvoke,kad visi zemiski malonumai yra laikini ir niekada iki galo nepatenkina.Anksiau ar veliau malonumas igrista ir ieskoma nauju ir taip be galo be krasto.Taip pat malonumas,kaip juoda-balta neatskyriamas nuo kancios.Jei bus malonumu reiskia bus ir kanciu....Galutine isvada tokia: jau kazkas netvarkoi su zmogumi yra jeigu reikia ieskoti vis nauju malonumu,kurie taip ir neatnesa laimes.... ir Budda surado buda sita netvarka sutaisyti.Siaip Petrai,tavo zinios jau daugiau kiap 2.5tukst.metu pasene
emipetras: KUKAI , ĎÎÂŇÎĐĹÍČĹ - ĚŔŇÜ Ó×ĹÍČĹ
varna: Nesipainiokim naudodami Ego terminą: vadovaukimės S. Freud‘u - pradininku, apvertusiu aukštyn kojom iki jo egzistavusią sampratą apie žmogaus sielą, kuri iki jo buvo tapatinama su sąmone, o po jo – jau niekada. Protas tėra sąmonės dalis; ego – „tai psichikos instancija, kuri kontroliuoja visus dalinius procesus (... ) Ego reprezentuoja tai, ką galimą pavadinti protu ir blaivumu, o Id sritis yra jo priešingybė, ten susitvenkusios aistros (....) Funkcinis Ego reikšmingumas reiškiasi tuo, kad normaliu atveju jis valdo veiklos svertus.“ AŠ nėra EGO, nes „nuo šio Ego priklauso sąmonė...“, verčia ją imtis veiklos, „veikia pagal realybės principą, loginį mąstymą ir įgūdžius. Ego yra organizuota, realistiškoji dalis.“ Koją mums kiša Id - „nesąmoningas ir paveldimas asmenybės struktūrinis darinys, nekoordinuotas instinktų tendencijos rinkinys“, bet ne Ego. Baimė yra instinktyvus reiškinys, vadinasi priklauso Id sričiai. Ego gali valdyti baimę, ją sustiprinti ar susilpninti. Asmenybėje turėtų dominuoti Superego – tradicinės vertybės, sąžinė, idealai, kuriais individas nori sekti ir į kuriuos stengiasi būti panašus; Neveltui Satja Sai Baba mokė: „Gyvenimo tikslas – nukryžiuoti savąjį ego ant nuolankumo kryžiaus“. (Citatos iš Z. Freud „Anapus malonumo principo“)
Kukas: Petrai,neverta kartojimo beviltiska seniena
Kukas: "as" yra mintys-objektas neturis neprikl.buties- jo nera karoce.sakydami "as" nurodome i kuna,prota,samone.Pagrinde yra protas del kurio problemos.Sai-baba sake “The mind creates bondage or the mind creates liberation!” – Sai Baba,'protas susikuria ribas arba protas susikuria issilaisvinima'.ego tampriai susijes su protu,tad sakydami 'as' nurodome i ego,susije zodz viskas.aistros,emocijos irgi koja kisa,tarkim negali medituoti nesutvarkes emocini 'kuna',negali raminti prota,negatyvios emocijos,mintys,susitapatinimas su kunu,su protu trugdo pasiekti dk,mazdaug taip kaip suprantu
emipetras: Mintis yra mūsų pačių sukurtas vaizdinys , kuris gali gimti tiek jau turimos informacijos dėka , tiek atėjęs iš pasąmonės . Mintis formuojasi energetiniu pagrindu , o yra valdoma jausmu ir sąmone . Todėl galima sakyti , kad mintys gimsta pasąmonėje , o baigia formuotis sąmonės lygmenyje . Mintis , tai tam tikrų elektromagnetinių dalelių derinys . kurios tik trumpai užsifiksuoja smegenyse , tačiau informacija išlieka žmogaus energetiniame kūne , kuris vadinasi Siela . Tai tuo klausimu tiek . LINKIU GERŲ MINČIŲ .
Die Teufelsbuhle : Po biesais, Emipetrai, ko neatsakai savo bičui Algirdui, katras čia plaukus dėl to raunas. Susirandi jo laiškus tau skyriuje '"Pasaulis ne tik iliuzija‘“ ir taip pat viešai atsakai. Visa bendrija nuščiuvus laukia. Antraip išrašysiu tau velnių, per mažai nepasirodys HOHOHO Ir linkiu protingų minčių JEEEEEeeeeeeeeeeeee
NSO: "Ego" yra lotinu kalbos zodxs- "as"
varna: Ego suma qui suma Viskas praeina, pasensta net ir žodžių reikšmės. Žodis Ego – „Aš“ tapatintinas su protu/siela/dvasia, iki dar nebuvo gimęs S. Freud'as... „Aš“ yra sąmonė, o protas jos dalis. Juk būtent dėl kylančios minties „kas esu aš“, imame ieškoti to savojo aš. Ar gali psichinės struktūros – sąmonės – dalis (protas) suvokti pačią struktūrą? Aišku, kad ne. Save lengviausia „atpažinti“ bendraujant su kitais; analizuojant savo būsenas – emocijas, aistras (tai jau Id sritis); kūryboje, kai išplaukia visai iki šiol nepažinūs reiškiniai. Tapatinimasis su kūnu – atrodo, primityvu, bet žmogaus kūno kalba – nevalingi judesiai, balso tembras labai daug pasako apie asmenybę. Ir abejoju, kad žodžių sklaida atveria/atskleidžia asmenybę – žodžiai gimsta prote ir juos galima formuluoti, kaip tik užsimanai, bet jei kam atrodo, kad žodžiai atskleidžia jo „Aš“, tai į sveikatą, nors dažniausiai tai tėra savimylos proto išdaigos.
Aimas: Kukai, ta visuma kas tai? asmenybe? gal stengiames ja pazinti? pagal Urantijos knyga ji dievo dovana, unikali laike ir visatoje, tai mūsų protas gal ir darbuojasi noredamas ja suprast... varna rašo: Tapatinimasis su kūnu – atrodo, primityvu, bet žmogaus kūno kalba – nevalingi judesiai, balso tembras labai daug pasako apie asmenybę. ir ne tik...
Aimas: blablabla kukai, o dėmesys- kas? kas ji sukioja? jei stebetojas negali pazinti saves, tai ratas uzsidaro.. gal uztenka zitoti, kad esam zmones, o ne katinai ir to gana :D 'Ego suma qui suma'- aš esu kas esu, tik noriu buti biskuti geresnis!!!
Kukas: "As" tapatinasi su samones turiniu.Savaime "as" yra tik mintys atsirandanti demesiui pasisukus i save-matai kas ten ir sakai tai tipo "as" .Bet samones turinis ir pati samone yra produktas anksiau gyvenusiu samoniu- tevu,proteviu ir t.t."Isreiksdamas" save per veiksma ar ale individuali kuryba istikruju demonstruoji visuma ir ji nera tas tavo "as".Ji-visuma yra o tu su savo "as" tik vaizduoji,kad tai tavo originalios kurybos vaisius,lila,iliuzija.Geras tekstas apie tai yra mano skyriuje :-)
Aimas: paaiskinai, Kukai:P Kukas rašo: Savaime "as" yra tik mintys atsirandanti demesiui pasisukus i save-matai kas ten ir sakai tai tipo "as" k_ i_ e_ n_ o_ demesys atsisuka į s_ a_ v_e_, k_ą_ mato, jei tai tik m_i_n_t_y_s_?
Kukas: Tiesiog tai kas yra.Juokingiausia tai,norint pazinti visuma pirma reikia pazinti save.Tokia rytu ismintis :)
Aimas: rytu išminti gerbiu, bet ji sustagnavus, nesivysto, man rodos. ka varna raso, suprantu, o tavo ne visai. samones turinys man rodos nera paveldimas, bet igyjamas, kuryba tera asmenybes saviraiskos priemone, kartais net labai originali.kaip cia iseitu pagal uk? nesu dar visai ikandes, apie puse tik. dekui is ankto kas paaiskins :D
Kukas: Kazkada suprasi D
Kukas: I samones turini,taip pat i kuna,net i pacia samone demesiui pasisukus atsiranda butent mintys "as-cia as-cia mano".Zinoma visa tai lydi suvokimas t.y. visa sita galima stebeti "is sono",kas tik irodo,kad tai nera tu,nes stebetojas negali stebeti pats save blablabla....
Kukas: Saves pazinimas viks nuolat.Tu gali pamatyti kur iliuzija,apie tai yra dvasines praktikas.Demesys.Tu esi ir demesys ir tai ka matai.....Esi stebetojas,stebejimas ir stebejimo objektas= viskas kartu- vienuma, taip sako nusvitusieji, atskirimas tarp stebetojo,jo demesio ir stebimo atsiranda prote ar samoneje( maja), bet ne tikroveje,to priezastis mintys-tikejimas "as esu kunas,as esu inidividualus ego turis nepriklausoma buti".Kas sukioja demesi(tave)? Nervai ir proto,smegenu tendencijos.Todel butina valytis nuo nesvarumu,kitaip negalesi susikoncentruoti praktikai.Ramybe ateina su svara,issivalymu-ji reikalinga aiskiai matyti kas yra kas,kitaip tu(demesys) blaskysies amzinai belekur, neperprasi lilos, neatrasi(protu-ne tikejimu) saves ir suksies sansaros(kanciu)rate su visokiom karmom.Pagal uk yra kitaip-lengviau,uz tai sakau,ja geriausia tiketi.Kazkur rasoma apie tik absoliutas dievas, pilnai pazista save,berods pacioi pradzioi.Citatu meistrai gali greit rasti
Kukas: Gali atrodyti kaip priestaravimas.Klausdamas "kas sukioja demesi" pirma tu "pastebejai" ji sukiojantis kas reiskia tu ji stebi(?) kas savo ruoztu reiskia nesi demesys,nes stebetojas....Bet tu tik jauti-suvoki(osoznajesh,aware) kaip jis pasisuka(ne stebi,tai ne tas pats),kaip jauti,bet nestebi, save!
Aimas: dekui kukai. ne, rytieciu praktikos ne man , esu krikstytas- taigi krikscionis, uk inesa aiskumo, ko truksta biblijoj, uztat ir 'uzkibau'. siaip tai nesiblaskau, realybe matau aiskiai; karmas, lylas ir majas palieku tiems, kuriems reikia narkotiku ;D Kukas rašo: neatrasi(protu-ne tikejimu) saves aisku_neatrasim_ko neimanoma rasti_tik jausim :D
Kukas: Turbut sunku rasti ka bjauriau uz kriksionis.Man jie asocijojasi su nesveikumu.Jau nepyk,bet tiek kraujo sita sekta pralejo,kaip turbut ne viena kita.Skaiciau,kad per 2tuks.metu jie organizavo ir neteisiogiai reme virs 2,5tukst karu jau nekalbant apie pedofilija ir kitus bjaurumus.Aisk yra doru ir geru tarp ju,bet aplomai paemus, galetu dingti nuo zemes pavirsiaus.sorry :)
Aimas: juokini kukai absoliutindamas. gyvenam visatos siknoj ar pagal algirdamm isciose , isprievartautose liuciferio_kaligastijos_setono o tu kalbi apie kraujo praliejima ir pedofilijas. ar tik save vadinantis krikscionimis taip elgiasi? ar islamistai nezudo saves ir kitu su alacho vardu lupose??? tai vyksta del zmonijos pakrikusios psichikos- zudo, piderastinasi, pedofilinasi ir budistai ir induisai, sintoistai , zydai , taip kad religijos pavadinimas cia nepriciom
Kukas: Priciom,priciom,visus perspjove kriksionis.Ner ka lyginti su kitais.Tikri cempionai,raganu medziotojai,o kiti is ju mokasi.....taip,taip,ye,ye....
Gerdas: Aimas rašo: gyvenam visatos siknoj ar pagal algirdamm isciose , isprievartautose liuciferio_kaligastijos_setono...tai vyksta del zmonijos pakrikusios psichikos
Gerdas: Niekas neskaičiavo, kas ką perspjovė, manau, visą žmonijos istoriją lydėjo ir tebelydi karai. Kažin, kas žudė ir trėmė lietuvius į Sibirą, gal krikščionys?
Leninas: Bedieviai lietuvius...
G_sesuo: Būtent
Leninas: Pagal darbus istikruju sunku atpazint ar jas dare bedieviai ar kriksonys :-/
kobra: darė tiesiog banditai, kam tas etiketes vis klijuojat? Koks skirtumas kaip save pavadins banditas?
NSO: Banditas ne etikete?
Aimas: lietuvius zude bedieviai okupantai ir savi bedieviai koloborantai , o Sibire nuo mirties, nuo paluzimo gelbejo krikscioniskos vertybes, tikejimas, maldos. Tevai pasakojo, kad banditais okupantai , komunistai vadino Lietuvos partizanus. ju garbei mes ir dainuojam Aš MYLIU LIETUVA
Gerdas: neužmirškim ir TRIJŲ MILIJONŲ nors nelaimėjom medalių, bet verta kovot iki galo dėl savo garbės je je http://www.youtube.com/watch?v=y6CJ-081Fwg&feature=youtu.be čia viskas ir psichologija ir psichiatrija ir religija je je
NSO: Didzioji dauguma dainuoja savivertei padidinti.Bukime bedni,bet teisingi.Nepamirskime,kad gyvename tarp egocentriku
kobra: NSO: "Banditas ne etikete?" Tai pavadinimas žmogaus, padariusio kažką bloga. O krikščioniu gali pasivadinti bet kas- tiesiog prisisega tokią etiketę ir jis jau manosi esąs tuo, kuo pasivadinęs. O tokį vardą/pavadinimą, manau, reiktų užsitarnauti- gerais darbais, šventai laikantis Įsakymų ir Įstatymų, o ne bėgiojant po bažnyčias ir perkant atleidimus, kiek ten bebūtų prisidirbęs.
kobra: NSO: "Banditas ne etikete?" Tai pavadinimas žmogaus, padariusio kažką bloga. O krikščioniu gali pasivadinti bet kas- tiesiog prisisega tokią etiketę ir jis jau manosi esąs tuo, kuo pasivadinęs. O tokį vardą/pavadinimą, manau, reiktų užsitarnauti- gerais darbais, šventai laikantis Įsakymų ir Įstatymų, o ne bėgiojant po bažnyčias ir perkant atleidimus, kiek ten bebūtų prisidirbęs.
Fredas: jūsų teksto turinyje gerb. kobra,..manyčiau dalis tiesos yra..
Tomas: kobra rašo: O krikščioniu gali pasivadinti bet kas- tiesiog prisisega tokią etiketę ir jis jau manosi esąs tuo, kuo pasivadinęs. islamistas ar judėjas tikrai nepasivadins krikščioniu niekada :D
Algirdasmm: http://www.youtube.com/watch?v=AxvKK735gFY&feature=related
kobra: Tomas:"islamistas ar judėjas tikrai nepasivadins krikščioniu niekada :D" tai ir islamistas, judėjas, induistas ar dar bet koks kitoks pavadinimas tėra tik etiketė paties sau (gali būti ir tėvų tau) prisiklijuota. Ir tos etiketės visiškai nieko nereiškia, jeigu tokiais pavadinimais pasivadinęs žmogus, nesielgia pagal savo biblijas ar koranus.
Kukas: Kataliku rankos, vistiek iki peciu apsemti zmoniu krauju!!!
Tomas: Kukai, nei tu matavai iki kur, nei drąskykis čia ;D rimta tema, bet jau išsemta tur būt..apie psichologijos ir religijos santykį, nes jau malat gryną š....
Svolacius: Siandienos technokratiniame pasaulyje,kada visur natura pakeiciama sintetika, kazkas gryno,su kvepeliu patampa tikra retenybe,net keistenybe. Tad dziaukimes gi grynais dalykais,kol ju dar yra sitoi nuokalnei!!!
Rantulija: Mielasis,ar mieloji tu gyna tiesa pasakiai. Neuzsigauk.Kokiu vardu tu "apsikrikstijai"...tiesiog...zodziu truksta;is visos sirdies pasijuokiau ir, gana ilgokai. Rusu kalba butu: SVOLOCIUS. Su meile, IRENA.
LaimaIrena: (1090.4) 99:4.8 Žmogaus didžiausią dvasinį pavojų sudaro vystymasis iš dalies, neužbaigto vystymosi kėbli situacija: kada apleidžiamos evoliucinės baimės religijos, bet tuoj pat neatsisukama į apreikštą meilės religiją. Šiuolaikinis mokslas, ypač psichologija, susilpnino tiktai tas religijas, kurios tokia didele dalimi priklauso nuo baimės, prietarų, ir emocijų.
Aimas: A. Jokubeno knygoje 'Kalbu jums vel' rašo: O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, esu bendraves su psichologe, nieko ji neneige net pasiule perskaityti N.D.Walsch'o 'Pokalbiai su Dievu' trilogija. Dievas kalba mums per visas musu mintis, visus poelgius, per mylimus ir net tariamus priesus. ka turime padaryti tai sustoti, nurimti, gerai įsiklausyti, o tada atsakyti arba atvirkstine tvarka-pirmiau paklausti, pasikalbeti ir laukti atsakymu. jie ateina mintyse, per įvykius, o ne balsu, kaip kiti galvoja
Gerdas: Aimas rašo: esu bendraves su psichologe, nieko ji neneige net pasiule perskaityti N.D.Walsch'o 'Pokalbiai su Dievu' trilogija. Dievas kalba mums per visas musu mintis, visus poelgius, per mylimus ir net tariamus priesus. ka turime padaryti tai sustoti, nurimti, gerai įsiklausyti, o tada atsakyti arba atvirkstine tvarka-pirmiau paklausti, pasikalbeti ir laukti atsakymu. Įdomu, ar yra dar skaičiusių tą trilogiją. Ten Dievas kalba tikrai brandžiau ir įdomiau, nei Algimanto Jokubėno Tėvas.
emipetras: Labai teisingai Aimai , samprotauji , labai teisingai . Reiškia viską supranti ir tai yra labai gerai .
Aimas: dekoju, emipetrai, bet jei viska suprasciau tai neskaityciau urantijos knyga :D
emipetras: Skaityti aišku , kad reikia , o Urantijos knyga , viena iš naujausių realios KŪRINIJOS apreiškimų . Tačiau matosi , kad blaiviai ir logiškai mąstai ir teisingai suvoki kas ten parašyta , o tai visų svarbiausia , kad žmogus neįkliūtų į 21amžiaus sektų tinklus .
VaidasVDS : Studijuojant taip pat svarbu įsidėmėti šį Urantijos Knygos perspėjimą: Visada buvo polinkis naują doktriną absorbuoti į senesnį religinio mokymo ir magijos taikymo organizmą. Naują apreiškimą visada užkrečia senesni evoliuciniai tikėjimai.
Rimantas: Skaičiau rusiškai prieš kokių dešimt metų, patiko. Yra daugiau negu trys knygos.
varna: Įkeliu iš f1 Jono mintis, nes spėju, kad daugelis ten nebesilanko Jos yra temoje „Tėvo ATLEIDIMO PRAŠYTI NEREIKIA, NES JO NĖRA IŠ VISO.TĖVAS VIEN TIK MYLI, IR DĖL TO NEŽINO, KĄ REIŠKIA NUODĖMĖ IR ATLEIDIMAS“ džiaugiuosi, kad mano mintys sukėlė urantų reakciją šiame apleistame forume, kad nepagailėjot laiko, ypač Arūnas, taip nuodugniai ir aistringai ginti savo tiesas. Iš to, kad mano komentarus kaip "įžūlų blogį" turės vertinti net patys dienų senieji, jaučiu kad užkabinau visai neblogai :)) Tikrai neisiu tuo pačiu keliu, bandydamas komentuoti, Arūnai, tavo pasisakymą pažodžiui, nors gal vietomis ir būtų įdomu man pačiam, bet juk tu sakai- "atsakymas nedomina". Tai aš pasisakysiu laisvai. Raktų į mano klausimo atsakymą gali būti keli, vienas yra šis itin "kietas" teiginys: "Urantui laikas neegzistuoja" čia tai mostelėta iš peties. Iš esmės tai reiškia, kad urantas gyvena "ne šitam pasaulyje". t.y jis yra tiek atitrūkęs nuo realybės, kad jam viskas yra liaudiškai sakant "dzin". Perkelkime šitą požiūrį į DVASINĮ GYVENIMĄ ŠIOJE REALYBĖJE, ŠIAME MATERIALIAME PASAULYJE. Šiaip tai kiekvienas iš jūsų, manau, prieš tapdamas urantu, buvote normalūs žmonės. Manau, kad lygiai taip pat jūs žinojote ir suvokėte, kas yra atleidimas ir kas yra kaltė, kaltės jausmas. Aš sąmoningai nesakau nuodėmė, o kaltė, nes kaltė, kaltės jausmas gali bųti ir be nuodėmės, kaip ir nuodėmė be kaltės. Kaltės jausmas yra nemalonus, kankinantis, ir žmogus nuolat stengiasi jo atsikratyti. Kaltės jausmas gali kankinti ir dėl nuodėmių, ir dėl netobulumo, ir dėl klaidų, dėl užmiršimo, dėl laiko neturėjimo, ir t.t. Kartais tai pagrįsta, kartais tai tiesiog skrupulai ir paties žmogaus savigrauža be pagrindo. Tačiau bendras kaltės jausmo bruožas yra - praeitis. Niekas neturi kaltės jausmo dėl to, kas NEĮVYKO. Ir dabar prieinam prie atleidimo - ATLEIDIMAS yra geriausias vaistas atsikratyti kaltės jausmo, todėl kad jis pašalina ne tik kaltės jausmą, bet PAČIĄ KALTĘ. TAI YRA IŠGYDYMAS, tikras dalykas. Tačiau yra ir kiti būdai atsikratyti to nemalonaus kaltės jausmo - t.y. UŽBRAUKTI PRAEITĮ. Urantas kaip tik tuo ir naudojasi - jis tiesiog atsiriboja nuo savo praeities, pasitraukia į savo dvasinių iliuzijų pasaulį. Tačiau jis, neigdamas atleidimą, nepripažindamas nei savo klaidų, nei nuodėmių, nei jokių kalčių, nei ydų, nuo visko tiesiog pabėga. IR NEĮVYKSTA JOKS IŠGYDYMAS, ar išvalymas. Visas tas susikaupęs purvas neišnyksta, nors jūs jo ir nebematote, ir nebejaučiate. Ir daugelis vaikščiojate tokie, iš išorės papudruoti, o viduje purvini, tik to nematantys. Kiekvienas išgydymas ar problemos sprendimas prasideda nuo PROBLEMOS PRIPAŽINIMO. Pasižiūrėkite į anoniminius alkoholikus - neįmanoma pasveikti, pirmiausia nepripažinus savo padėties ir statuso. Grįžtam prie klausimo - kam man toks dievas (sąmoningai iš mažosios, ne toks daugiau nevertas), jei jis neturi galimybių pažinti mano sielą, mano širdį geriau už mane patį, parodyti man mano klaidas, mano netobulumą, mano kaltes, nuodėmes, ydas ir mane GYDYTI nuo viso šito, sustiprinti mane gyvenimo kovoje, o ne užmigdyti narkotikais ir priversti viską pamiršti. tai tiek šiam kartui, irgi su meile Jonas 2011-11-16 23:13:06 Labai įdomus temos posūkis: po mano paskutinio komentaro Arūnas matyt neberado naujų argumentų, todėl paleido antį apie verslininkų nuoširdumą, kas iš tikrųjų neturi nieko bendro su šia tema. Lina, Arūno džiaugsmui, sureagavo, ir Arūnas gavo galimybę paleisti sodrią dūmų uždangą, kuri tirštu sluoksniu užklotų visa, kas mūsų buvo iki šiol kalbėta. Bet bandom sklaidyti šią uždangą ir grįžti prie temos, gal ir Lina paslapčiom perskaitys :) kadangi argumentais į argumentus nebuvo atsakyta, tai manau, kad arba niekas nesivargino skaityti ir gilintis, arba perskaitę nesivargino ieškoti atsakymų, arba tiesiog jų nerado. tokia yra realybė, ir aš ją priimu. Taigi nori pasakyti, kad atleidimas yra labai vertingas ne tik religiniame santykyje, bet ir gyvenime. Jei žmogus ignoruoja atleidimą, jis IGNORUOJA SANTYKIŲ JAUTRUMĄ, jo santykis su aplinka yra MAŽŲ MAŽIAUSIAI ABEJINGAS. Maždaug taip galvojama apie save: na, man nereikia atleisti, nes aš neįsižeidžiau, nes aš nepykstu, nes aš vistiek kaip mylėjau taip ir myliu. Tačiau toks santykis realiai reiškia ne meilę, o ABEJINGUMĄ. Tavo atleidimas yra svarbus ir reikalingas ne tau pačiam, o TAM KITAM ŽMOGUI. Taip ir Dievas - jei jis myli ,tai ir atleidžia, ne dėl savęs, o dėl TAVĘS PATIES. ATLEIDIMAS YRA MEILĖS IŠRAIŠKA. Kažkada skaičiau vieną trumpą gražią istoriją: jaunuolis susipyko su tėvu ir išėjo iš namų. Jausdamasis kaltas ir bijodamas tėvo pykčio jis parašo tėvui laišką. Tame laiške jis rašo, kad norėtų grįžti, tačiau nežino ar bus priimtas ir ar jam bus atleista. Todėl jis prašo ženklo: sutartą dieną jis važiuos traukiniu pro tėvo namus ir, jei tėvas jam atleidęs, tegu iškabina ant obels kaip atleidimo ženklą baltą drabužį. Taigi sūnus tą dieną važiuoja traukiniu ir jam taip neramu ir baisu, kad jis net bijo pažvelgti pro langą. Todėl, kai traukinys jau arti namų, jis prašo savo pakeleivio: prašau pažiūrėk pro langą, ar matyti sode ant obels baltas drabužis? Po kurio laiko tas atsako - o taip, visa obelis nukabinėta baltais drabužiais! Kaip urantas pasielgtų tėvo vietoje? Kaip pasielgtų urantinis tėvas? Jonas 2011-11-19 13:26:39
Cezaris Teruelis: Oi, paukšteli, be reikalo vargsti Kam įdomu anas marazmų forumas, gali pats pasiskaityt, ką tik patikrinau, dirigentas nei Jono, nei kitų, nei mūsų Tado blablabla neištrynęs. Jau, matyt, pasimokė, kai ilgą tarpą, beveik niekas, apart Rimanto iš Kauno ten neberašė. Konkurencija yra progreso varomoji jėga. Gyvuokit sveiki.
emipetras: Ar žinote , kad tatuiruotė ant žmogaus kūno , nesvarbu kokia ar labai meniška ar parnografinė , tai viso labo - tai buvęs vergų ženklas. Šis savanoriškas vergovės liudijimas užpieštas ant savo kūno liudija piktai dvasiai ir duodą signalą , kad žmogus nebrangina laisvės, kad žmogus vis dar ilgisi vergijos , tiek fizinės , tiek ir dvasinės . Ir tada jis lengvai yra pažeidžiamas , prie jo kūno prilimpa visokia velniava.
Velniu_zinovas: Nuo kada piktajai dvasiai reikia kazkokiu tai signalu ar pakvietimu?! Tai dievukui priklauso laukti laisvos valios signalu o anai completly dzin.Ziurek,kitas be tatuiruociu o piktas kaip velnias. Stebina zmogeliuku naivumas.
emipetras: MIELAS ŽMOGAU , ne piktume ar nepiktume esmė , bet tai , kad tatuiruoto kūno savininkas yra vergas savo sieloje . Tai gali būti vergiškas prisirišimas prie kito žmogaus , tai gali būti prisirišimas priklausomybei kokių nors vartojimo formų , tai gali būti priklausomybė vidinei baimei kažko , tai gali būti paprasčiausia užslėpta vidinė nostalgiška vergovė .
emipetras: TAIP MĄSTĖ IR SAMPROTAVO VIENAS ĮŽYMUS LIETUVOS KUNIGAS
Velniu-zinovas: Mada irgi vergove tada.Tie kunigai,emociskai nesubrende,ko tik neismasto,darbo jiems duot..
Die Teufelsbuhle : Emociškai nesubrendę - apsimetantys velnių žinovais - YYYYYEEEEESSSSS Bet, kad MADA - vergystė, tai faktas, kaip blynas, negi iki šiol neaišku buvo HO HO HO Nuo kada kažkokia tatuiruote galima prisišaukt velniavą? Čia tai naujieną ezoterinis mokslas (?) emipetro ar kunigo lūpomis atskleidė!!! Vsio, einu tarpuvarčiuose tatuiruotų kūnų ieškot. Jūsų
Rolka: Kazin ar mada prisauke velniu.Tikrai dvasiskai nesubrende kunigai ir ju paistalus atkartojantis.Problema yra "zmogaus ego".Manote kunigai tokie svaruciai,mat be tatuiruociu,bet apsikabine dogmomis,ritualais,statusu,ambicijomis,rel.isitikinimais yra maziau vergai,cha cha,galvok is naujo.Pedofilu,nesubrendeliu,zudyku(prisiminkime istorija) kalve.Manau,sio forumo lygis labai krenta tokiu nesubrendelisku komentaru,kaip kad su tatuiruotemis,deka))
Aimas: gerai pastebejai, Rolka, cia jau atsirade per daug ezoterikos, bet negaila, tegul zmones tik bendrauja. o forumo lygi kas matuoja? kokie mes, toks ir f., kaip jakubeno-kokie lietuvos ir visatos urantai, tokie ir skiedalai, viskas psichologiskai paaiskinama:D
Budistas: O man idomu kaip ta tatuiruote pritraukia dvasia.Ar ji ja kazkaip pamato per rubus ar pajaucia..,praktiskai kaip tas ivyksta? Ar viskas palikta dagalvoti musu vaizduotei? Petrai,ar gali paklausti to kunigo?
Velniu_zinovas: Sexualei ir pritraukia.Be visa ko pikta dvasia,turetu buti ir gasli,tai kuo sexualesni tatuiruote,tuo labiau patraukia,kunigai ta zino ir nesitatuiruoja,pataupo energija vaiku tvirkinimui.
emipetras: Tai va , kunigas sako : ,, Kodėl tavo draugai taip mažai vysto dvasinį pajautumą ? Pats piešinys - tatuiruotė tikrai nieko neprišaukia , tačiau jis kaip kūno pagalbinis ženklas rodo to kūno savininko dvasinį lygį . O dvasinis lygis , kaip paprastai , yra neaukštas , todėl ir Šventosios Dvasios apsauga nepakviesta . O kadangi Šventosios Dvasios apsauga nepakviesta , tai tokias asmenybes pakviečia kitos dvasios ; kaip gyvenimo rizikos grupių priklausomybės dvasios , mados ir šau biznio dvasios , sukarintos ir kitokios prievartos dvasios .''
Budistas: Nu,taip kaip ta dvasini lygi nustato ta pikta dvasia,ar mato,jaucia ar vel kaip nuskanuoja? Apie tai gi kalba.Pavdz.skrenda ji sau skrenda,visa pikta ir gasli,o tuo metu,kazkas padaro "nakolke" ane,ir ka,ar ji turi kokias tai antenas,koki tai pelengatoriu,juk tas gali buti ir kitame pasaulio gale o gal ji jaucia anksiau,kai tik auka nusprendzia mintise issitatuiruoti ir nelaukia,o jeigu visgi reikia laukti,kol bus tatuiruote,kodel taip reikia,kur tas parasyta,ir vel,ar zmogus norejes,bet prisiklauses kunigo ir issigandes darytis nakolke skaitosi apgaves ta dvasia ar ji tokia buka ar ir be nakolkes nuskanuoja? Ir kodel nesuabejojama tvirtinimu,jog nakolke tai dvasios vergyste?
emipetras: YRA TOKIA TVARKA , MIELAS BUDISTE , PASAULYJE - TOKS TOKĮ PRITRAUKIA . TAI VA , SKRENDA , SKRENDA RAGUOTAS - ŽIŪRI NAKOLKĖ . TADA TIK DZIN-DZIN ŽEMYN IR TIESIAI Į AUSIS SULENDA . IR PASILIEKA TEN VISĄ GYVENIMĄ . KAS KĄ BEKALBĖTŲ , TOKIA NAKOLKĖ JAU NIEKO NEGIRDI , APART SAVO MINČIŲ ZYZYMĄ AUSYSE . TAI VA , TADA ŽMONĖS IR KALBA , ŠTAI VIENA NAKOLKĖ JAU ĮSTOJO Į VERGIJĄ . TAI VA , TAIP ŽMONĖS KALBA . O AŠ KĄ ŽINAU ?
Budistas: Petrai,na pajuokaut ir as megstu.Bet rimtai klausiu.O gal per uzpakali dvasia sulenda ar nesulenda,gal kitaip veikia,jeigu veikia.Ka cia gali zinoti? Neaisku cia niekas,o kada nezinoma nieko,kaip galima kazka tvirtinti? Nebent ant lempos.Vat budizmas tai remiasi faktais
Budistas: Ir dar toks klausimas,juk kasdien daug kas daro nakolkes,tai ir dvasiu turi buti daug,o jei visi 7mlrdai susigalvos ar uzteks visiems piktu dvasiu,gal pritruks,juk tik vienas dievas yra begalinis?
emipetras: Mielas BUDISTE , sveikinu su artėjančiais su Naujais metais . Tai , kur čia mes sustojome ? A , kur sulenda pikta dvasia . Tai va , mielas žmogau , atrodo lyg ir pasikaustęs budizme , o negali išspręsti tokio lengvo klausimo . Kur sulenda vergo dvasia į ,,nakolkę'' ? Aišku , kad jokia dvasia niekur nelandžioja ir iš pašalies neateina ir niekada neprikimba , jeigu pats žmogus jos savo būsenomis , ar žodžiais ,,abrakadabra'' nekviečia ir jos netrokšta . Tai turiu omenyje , tiek negatyvią dvasią , tiek ir pozityvią dvasią . Viską apsprendžia mūsų vidinės būsenos , ar jos yra stabilios ir realistiškos . Ar jos pažįstą tikrovę , kurioje , šiuo materialiu , savo fiziniu kūnu gyvena ? Ar žmogus orientuojasi toje tikrovėje ir žino ir supranta , kad visi mes gyvename Dievo Tėvo šviesos ir dvasinės , išspinduliuotos , meilės kosminėje erdvėje , tuo pačiu ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Nebadono Vietinėje visatoje , Saulės sistemoje , Žemės-Urantijos planetoje ? Ar tu mielas ir išmintingas budiste , žinai savo namų adresą ? Ar tu žinai ir nori žinoti , kokiais žvaigždynų keliais , keliaus tavo siela ? Ar tu žinai , kokiame universitete bus apmokoma tavo sielą , kol tu pavirsi tikrąja dieviška dvasia ? Ar tu žinai ką tu veiksi kai būsi dvasia ? Ar tu žinai , kad Dievo Tėvo Dvasia , pirma , iš dieviškos meilės , pirma apkabina tave ir pasilieka tavyje per visas šios žemiškos kelionės , tavąsias dienas ? ŠTAI mielasis budiste , kai tu panorėsi visą tai žinoti , tada nebefiksuosi tiek dėmesio ant ,,nakolkės''. Jos visos yra dvasiniai ligoniai ir lieka tik apgailestauti , jeigu nenori pasveikti . Tačiau pati ,, nakolkė'' nei šildo , nei šaldo žmogaus . Jeigu žmogus sutvarko savo vidines dvasines būsenas , tai patikėk tikrai , jokia ,,nakolkė'' nesumenkins žmogaus jau pakylėtos dvasinės būsenos . O piešinys ant kūno tik primins , kadaise nebrandžią proto paikystę , kuris norėjo save kaip tai indentifikuoti , vergystės dvasios , kokiame tai jos raiškos aspekte . Ir viskas , ir daugiau nieko .
Budistas: Mielas Petrai,visu pirma tu vadovaudamasis prielaida,pabreziu PRIELAIDA,darai isvadas,pateiki uz gryna piniga.As jau rasiau apie tai.Nei tu zinai apie tas dvasias nei tu ka.Visu antra,tavo zinios apie siela nepagristos NIEKO,o tu pats ar zinai,kur ten kas keliaus po mirties ir kaip ten bus,ar tik nori tiketi,jog zinai.Juokinga.Daug prirasei,bet tusciais saudai,bobutei gal tas paliks ispudi.Bet panasu,kad tu nuosirdziai manai zinas apie viska ka rasei.
emipetras: Mielas Budiste , tai tik tarp kitko , žinai labai gerą vardą pasirinkai , tai dar kartą su NAUJAISIAIS . Matai , mano Viešpats Jėzus Kristus pasakė : ,, jeigu jūs žmonės , turėtumėte tikėjimo nors kaip garstyčios grūdelis , jūs galėtumėte net kalnus kilnoti , - pasakę , pasikelk iš šios vietos į kita vietą ir taip įvyktų , tačiau jūs visi esate netikinčių žmonių padermė '' taigi mielasis visur reikalingas tik tikėjimas ir dar kartą tikėjimas , nes taip mus moko mūsų Viešpats , o per tai mes modeliuojame ir savo ateitį .
Budistas: Mielas Petrai,zmogui protas duotas ir jo privalu naudotis.Be abejo,ziurint globalei viskas yra tikejimas,taciau be racionalaus proto sunku tau butu.Daiktu prigimti tikejimu nepazinsi. Kam tau galios kalnus kilnoti,jeigu nezinosi kam visa tai?! Norint islipti is iliuzijos,reikia ne tiketi,bet suprasti,kas ta iliuzija yra.Jezus sake: "aklas akla veda...",cia apie akla tikejima.Kad protas nurimtu,jam reikia duoti irodymu-faktu,pradedu galvoti,kad tikejimo kelia renkasi nenorintis ziureti tiesai i akis.
Buda: Su Naujaisiais tarp kitko!!!
Cezaris Teruelis: visiems Budoms ir budistams, o taip pat kitiems mylimiems forumiečiams DVASINĖS RAMUMOS ir ŠIRDŽIŲ ŠILUMOS, NIEKADA NESUSTOTI PUSIAUKĖLĖJE, PASITIKĖTI DIEVU TĖVU IR MYKOLU-JĖZUMI. MES STIPRŪS IR AMŽINI, NES ŠIOJE BEGALINĖJE VISATOJE ESAME MYLIMI IR NEVIENIŠI http://www.youtube.com/watch?v=1Oe_oGUkhLs&feature=youtu.be
VaidasVDS: Negali būti jokio dvasinio vystymosi, jei kur nors valdžią uzurpuoja psichopatai. Čia apie politikus, bet tinka visiems: Vilis Normanas Valdžios nejautrumas žmonių problemoms ir neretai pasitaikantis visiškas abejingumas tragiškoms istorijoms Lietuvoje dažnai peržengia net elementaraus žmogiškumo ribas. Tuomet kyla klausimas – ar valdžia (galia) taip pakeičia tautos išrinktus atstovus, kad jie nesugeba adekvačiai vertinti iškilusių problemų, ar susiduriame su atvirkščia situacija – į valdžią labiausiai veržiasi tie, kurie, dar nebūdami valdžioje, jau turi ryškių psichopatų bruožų? Simptomai – kaip iš vadovėlio Psichopatas – taip, kaip jį apibrėžia šiandienos psichiatrija, – neretai painiojamas su maniaku, pamišėliu, neadekvačiai socialiai besielgiančiu ar agresyviu žmogumi. Populiarioji kultūra dažnai pasitelkia iškreiptą psichopato paveikslą norėdama pabrėžti transgresišką neigiamo personažo vidinį skilimą, kuomet po intelektualia išore slepiasi šaltakraujis žudikas (kaip Hanibalo Lekterio atveju). Bet toks įvaizdis gerokai skiriasi nuo to, kurį pateikia psichiatrai. Psichopatas jokiu būdu nėra pamišėlis, agresyvus ir atstumiantis žmogus. Jo charakteristika gerokai spalvingesnė: tai empatijos stokos, emocinės nejautros, melo ir manipuliacijų, sąžinės ir gailesčio neturintis asmuo, galintis suvaidinti bet kokį vaidmenį, kad pasiektų savus tikslus. Vienas iš pagrindinių psichopato bruožų – jis niekada neklysta. Praradęs common sense (sveiko proto) kontrolę ir nejausdamas jokios sąžinės graužaties, toks žmogus mano, kad dėl visų jo klaidų kaltas kas nors kitas. Neretai Holivudo filmuose pateikiamas sumišusio psichopato stereotipas tik iš dalies gali būti traktuojamas kaip „realistiškas“: psichopatas išgyvena gilią vidinę krizę, nes jo lūkesčiai ir siekiai retai realizuojami, bet kaip tik dėl to bendraudamas su žmonėmis jis stengiasi „atsigriebti“. Prarastas realybės pojūtis leidžia neadekvačiai dėl visų savo vidinių nelaimių kaltinti „aplinką“. Psichopatas neturi kaltės ar atsakomybės jausmų, todėl jis ir nesijaučia esąs dėl ko nors kaltas. Nors toks žmogus retai sugeba užmegzti tvirtus santykius, bet puikiai geba manipuliuoti žmonėmis. Jo pasitikėjimas savimi (kuris tėra nesugebėjimas (į)vertinti galimybių) sukuria tvirto ir ryžtingo žmogaus įvaizdį. Nuo tikrai tvirto ir ryžtingo žmogaus psichopatas skiriasi tuo, kad jo ryžtas ir tvirtybė slepia sumaištį ir nesugebėjimą socialiai patenkinti savo poreikių. Tuomet vieninteliu tokio žmogaus tikslu tampa aklas veržimasis į kokį nors teorinį tikslą – vis didesnę galią ar valdžią, aukštesnes pareigas. Užimamos pareigos, net jei neturi realios naudos, tampa vertybe savaime. Šie psichopatams priskiriami bruožai neretai atsispindi ir Lietuvos politikų elgesyje. Žinoma, negalima tvirtinti, kad nejautrus žmogus būtinai yra psichopatas, bet emocinė nejautra yra vienas iš požymių, rodantis, kad žmogus nesugeba adekvačiai vertinti pirmiausia kitų žmonių emocijų. Todėl bet kokia protesto akcija, kaip apskritai bet koks apeliavimas į jausmus, lieka be atsako. Įstatymai vykdomi mašinaliai, tarsi jie būtų sukurti Dievo. Ekonominė ar politinė nauda užgniaužia bet kokius moralinius kriterijus. Deklaruojamos vertybės dažniausiai esti tuščios abstrakcijos: vertybės dėl pačių vertybių, bet ne dėl to, kad jos iš esmės keistų žmonių gyvenimą ar mažintų problemas. Neadekvatūs veiksmai Psichopatišką politikavimą, kurį geriausiai iliustruoja du didieji XX amžiaus totalitarizmai, lydi iš pažiūros patys kilniausi siekiai. Joks psichopatas negalvoja, kad elgiasi neteisingai. Tuo šis elgesys skiriasi nuo kitų psichikos sutrikimų, kuomet suvokiamas daromas blogis ir juo mėgaujamasi. Psichopatas visada siekia geresnio pasaulio. Tačiau savo tragiškų veiksmų padarinių nesuvokia. Psichoanalitikas J. Lacanas drąsiai psichopatui priskyrė nesugebėjimą atskirti savęs nuo jo turimos simbolinės galios. Psichopatas neįžvelgia skirtumo tarp savęs ir savo titulo. Šiuos du dalykus jis laiko tapačius, būtent dėl to jis leidžia sau peržengti emocines ribas: jis tiki, kad jame egzistuoja „teisingumas“, kuris „neklysta“ arba yra aukštesnis už visų kitų teisingumo suvokimą. Nesunku Lietuvos politinėje karalystėje aptikti įtikėjusių, kad jų elgesys yra nekvestionuojamas, kad jų siekiams padaryti pasaulį geresnį trukdo tik blogi žmonės ir apskritai – kad visa kritika yra „nupirkta“, visi piketai – surežisuoti, visi žmonės – apgauti propagandos. Šiame visiško nesusikalbėjimo akte reikėtų atkreipti dėmesį, kad politikai, turintys mažesnį ar didesnį psichopato apibrėžimą atitinkantį laipsnį, nesuvokia, kad jų priimamų sprendimų gali niekam nereikėti, kad jie gali būti nereikalingi tiems, kas juos išrinko, jie nesuabejoja, kad galbūt reikėtų rengti referendumus ir klausti tautos, kaip ji nori gyventi. Politinė psichopatija baisi ne tik tuo, kad ją sunku identifikuoti ir beveik neįmanoma jos sustabdyti, - tikroji grėsmė slypi jos iracionalume: politikas, kuris net negeba jausti, kad klysta, yra nekontroliuojamas. Kuomet tokiems „politikams“ būdavo suteikiama absoliuti valdžia (arba jie patys ją užgrobdavo) prasidėdavo masinės žudynės, karai, trėmimai ir visiškai šaltas, bejausmis „priešų“ naikinimas. Dabar mes negalime to lyginti ir sakyti, kad į tautos nuomonę nekreipiantis dėmesio politikas yra potencialus diktatorius, bet negalime nematyti analogijų, kurios vis stiprėja. Nuo 2008 – ųjų ekonominės krizės, kuomet reikėjo ryžtingai imtis taupymo priemonių, prasidėjęs „politinis nejautrumas“ atvėrė kelią visai nebūtiniems veiksmams, kurių sustabdyti nėra pajėgi Lietuvos demokratija. Tai nereiškia, kad svarbiausius sprendimus išimtinai priima vien psichopatai – taip teigti būtų absurdiška, - bet ar galima nematyti, kad dažnu svarbių sprendimų atveju net nebandoma užmegzti kontakto su tauta? Net A. Lukašenka, kurį daugelis laiko psichopatu (nors jis mažiausiai atitinka psichopato apibrėžimą) rengia sociologines apklausas ir įsiklauso į „tautos nuomonę“, nes nori turėti realų pagrindą savo valdymui ir jaustis teisus ne dėl vidinių įsitikinimų, o dėl objektyvių faktų. Tuo tarpu Lietuvoje, kur neegzistuoja politinė moralė (viso Vakarų pasaulio politikos pagrindas), įsigali vidinėmis fantazijomis ir haliucinacijomis grįsta politika. Faktai prieš fantazijas Tačiau įžvelgiant politinę psichopatologiją, kuri nebūtinai paraidžiui sutampa su psichiatrijos apibrėžiama psichopatologija, reikia nepamiršti ir to, kad sutrikimas, kurį psichiatrai diagnozuoja kaip visą asmenybę stipriai žalojančią problemą, sukeltą tiek socialinių, tiek biologinių veiksnių, politikos atveju galime laikyti „daliniu“ sutrikimu, nes pati politinė galia yra ne natūrali asmenybės savybė, o simbolinis socialinis konstruktas. Paprastai tariant, tai, kas visiškai nebūtina, priešingai, nei tarkim, socializacija darbo kolektyve, - greičiau politinė galia - pasirenkama būtent dėl to, kad kažkuris socializacijos etapas nepasisekė ir taip mėginama kompensuoti to nepasisekimo padarytą žalą. Būtent dėl to politiniai psichopatai nėra tik psichiškai sutrikę žmonės. Jų psichopatiškumas daug komplikuotesnis: jis ne trukdo gyventi ir dirbti, o padeda. Šią iš pirmo žvilgsnio kiek paradoksalią idėją pirmasis išsakė teisininkas Joelis Bakanas knygoje „Korporacija: patologiškas pelno ir galios siekimas“. Knyga trumpai pristatoma taip: „Korporacija kaip „asmuo“ pasižymi tokiomis savybėmis kaip godumas ir pelno siekis bet kokia kaina – šios savybės ne tik būdingos, bet ir teisiškai privalomos kiekvienai korporacijai, kurios tikslas – uždirbti maksimalų pelną akcininkams. Autorius siūlo pritaikyti korporacijai psichopatinės asmenybės testą: neatsakingumas ir kitų ignoravimas siekiant savo tikslų, siekis manipuliuoti kitais (pvz., viešąja nuomone, vartotojų lūkesčiais), savigyra („Mes – Nr.1”, „Mes – patys geriausi”), empatijos ir užuojautos trūkumas, atsisakymas prisiimti atsakomybę, apsimetinėjimas, kad tavo tikslai kitokie, negu yra iš tikrųjų („aplinkosauginis“ naftos gigantų įvaizdis ir pan.). Visi simptomai beveik tiksliai sutampa: korporacija yra visuomenei pavojingas psichopatas!“. Šiame apibrėžime kiek sutirštinamos spalvos: godumas ir pelnas yra galia, kuri gali būti išreikšta ir kitais, nebūtinai ekonominiais, matais, bet pati psichopato ir korporacijos analogija yra iš tiesų vykusi. Ir ji rodo ne tai, kad korporacija priverčia žmogų tapti psichopatu (nors ji gali tai skatinti), o tai, kad patys tinkamiausi korporacijos darbuotojai yra psichopatai. O ten, kur yra paklausa, bus ir pasiūla. Manipuliuojantis ir jokios empatijos nejaučiantis psichopatas – ne tik geras verslininkas, bet ir puikus politikas. Todėl nereikia stebėtis objektyviais faktais: mokesčiai didinami labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. Ir tai nėra tik smulki detalė politinėje ekonomijoje. Jeigu taip būtų, ar vienas iš kandidatų į Prancūzijos prezidento postą, Francois Hollandas, drįstų žadėti 70 procentų mokestį uždirbantiems milijoną ir daugiau? Ar Barackas Obama rengtų specialius pranešimus progresinių mokesčių klausimu? Net visiškai ekonomikos neišmanantis žmogus gali suprasti elementarią marksizmo aksiomą: kapitalą sukuria žmogaus darbas. Vadinasi, jeigu kažkas Lietuvoje didžiuojasi uždirbęs milijardą, turėkite omenyje, kad šis žmogus tikrai ne pats juos užsidirbo, bet labai daug žmonių dirbo jam. Tai nieko blogo ir labai smagu, jog kažkas geba kurti darbo vietas, bet kaip čia su empatija ir sąžine: ar tikrai tas milijardas uždirbtas suteikiant kitiems žmonėms orų darbą ir padorų atlyginimą? Ar tik tas milijardas nebus puiki korporacinio psichopato darbo pasekmė: minimalus darbo užmokestis, vergiškas darbas su sauskelnėmis ir nuolatinis darbuotojų žeminimas? Atsakymą tegul padiktuoja kiekvieno iš mūsų sąžinė. Jei ji dar naudojama. Bet tai ne vienintelis – tokių faktų daugiau nei reikia – pavyzdys, rodantis, kaip politikoje nustojama jausti ir užjausti. Vaistų nėra Labai nuviliančiai skamba faktas, kad psichopatams pagydyti nėra sukurta jokių vaistų. Mokslininkai vis dar mėgina suprasti, kur slypi psichopatologijos priežastys. Vieni linkę šiame sutrikime ieškoti vaikystėje nepatirtų jausmų ir tos pačios empatijos trūkumo „aido“, kiti daugiau dėmesio skiria neuromediatorių ir hormonų pokyčiams. Bet bendra nuostata išlieka ta pati: neįmanoma vaistais išmokyti žmogaus jausti. Politiniai Lietuvos psichopatai greičiausiai negertų vaistų, net jei jų liga būtų aiškiai įvardyta ir niekas iš jos nesišaipytų. Ir tam yra kelios priežastys: tai iš tiesų padeda siekti politinės karjeros. Šalti, buki, į nieką nekreipiantys dėmesio politikai sulaukia didesnio rinkėjų palankumo. Jie simbolizuoja tvirtus ir ryžtingus žmones. Tai klaidinantis įspūdis. Žmonės, kurie niekada neparodo emocijų, kurie nei pyksta, nei džiaugiasi, tik vaidina jausmus, niekada nepajėgs suprasti kitų žmonių problemų. Nuo psichopatų nereikia bėgti ir jų diskriminuoti, nes taip jie tik taps pavojingesniais. Geriausia būtų už juos nebalsuoti ir parodyti, kad žmogiškumas yra ne šaltas protas, o, liaudiškai kalbant, šaltas protas ir karštas širdis. Nes atidavus politikos vairą psichopatams, mes nesulauksime tėvynės išdavystės, greičiausiai net ir ekonomika pernelyg nenukentės, nes psichopatai mėgsta didžiuotis pasiekimais, bet problema, su kuria tikrai neišvengiamai susidursime, – niekas nekreips jokio dėmesio į tautos nuomonę. Jokiu klausimu. Net kai gabiausi mokslininkai pasisako vienu ar kitu klausimu, į jų kalbas nereaguojama, politikai net nesistengia vaidinti bendravimo su tauta. Ir šis reiškinys – tikrai ne cinizmo ar abejingumo išraiška, nes net didžiausiam cinikui būtų gėda, kai jį viešai su žemėmis maišytų kritikai, pateikdami mokslininkų išvadas, kurios įrodo politinių sprendimų absurdiškumą. Į tai dėmesio gali nekreipti tik psichopatai. Ir tik ligoniams gali taip nerūpėti kiti žmonės, kad dėl savo fantazijų jie aukotų jų gyvenimus. Priežastis, kodėl Lietuvoje tiek daug problemų politikoje, yra ne pelno siekis – dauguma politikų jau turi tiek pinigų, kad užteks jų ir proproanūkiams, - priežastis ta, kad šitie žmonės net nesijaučia esą dėl ko nors kalti, suklydę ar juo labiau – kad jie yra didžiausi visų nesėkmių kaltininkai. Jie teisūs. Jie geriausi. Jie – psichopatai!
Fredas: (1803.4) 163:3.2 Kada Petras ir apaštalai išgirdo šiuos žodžius, tada jie buvo nepaprastai pritrenkti, tiek pritrenkti, jog Petras tarė: “Kas tuomet, Viešpatie, gali būti išgelbėtas? Ar visi tie, kurie turi turtų, tikrai nepateks į karalystę?” -> Ir Jėzus atsakė: “Ne, Petrai, bet visi tie, kurie pasitiki turtais, tikrai vargu ar pateks į šį dvasinį gyvenimą, kuris veda į amžinąjį žengimą į priekį. Bet net ir tada, didelė dalis to, kas yra neįmanoma žmogui, nėra nepasiekiama Tėvui danguje; vietoje šito mes turėtume suvokti, jog su Dievu viskas yra įmanoma.”
emipetras: Kiekvienas esame individualus ir labai sudėtingas pasaulis , todėl darbuotis su savimi , su savo protu , su savo dvasia , su savo siela , tikrai verta . Tačiau pasikalbėjimuose su panašiai manančiais , panašiai rašančiais ar panašiai dirbančiais , tai matomai tuo , mes kiekvienas lyg ir pasitikriname save . O kokiame kelyje , o kokiame lygyje aš esu ? Tai tie mūsų pokalbiai ir tie bendravimai , kad ir internetinėje erdvėje , yra tų mūsų vidinių pasaulių ir mūsų požiūrų į tuos pasaulius , kaip ir dalinis savęs pravėrimas , kad duotume kažką kitiems , kad atsineštume kiekvienas į save kitokių požiūrų ir kitokių teorijų apie svarbiausią temą - GYVENIMĄ . Todėl visos pokalbių prasmės ir visos žinios kurios mūsų manymu yra svarbiausios , papildo mus kiekvieną visomis prasmėmis - kaip žmogui laimingai ir prasmingai nugyventi šitą GYVENIMĄ .
Vėjas: “Protas susietas su faktų žiniomis; išmintis siejasi su filosofija ir apreiškimu; tikėjimas siejasi su gyvais patyrimais (dvasiniais) 103 D
emipetras: Taip , kiekvienas žmogus nori parodyti savo pasaulį , nes jam tas jo pasaulis yra pats gražiausias ir teisingiausias , tačiau reikia pasižiūrėti ką ir kiti žmonės kalba arba rašo , arba jau yra parašę apie panašius pasaulius . Viskas yra VIENYJE , todėl visos mintys yra labai originalios , tačiau tai nereiškia , kad tai KONSTANTA ir TIESA. Kažkuriame Urantijos knygos puslapyje Jėzus Kristus sakė ; ,, protas pagimdytas iš moters negali būti visąžinis ir neklystantis , tik iš DVASIOS sukurtos asmenybės yra visąžinės '' Parašiau taip , kaip prisiminiau . Gal būt parašyta kitais žodžiais , bet mintis tai panaši . Tai labai įdomus pastebėjimas mūsų VIEŠPATIES .
Vėjas: Tavo lūžis –kada Urantijos Dokumentai tapo tik dar viena knyga- buvo labai pastebimas; spekuliatyvus su išskaičiavimais žingsnis. Dabar klausimas toks. Ar Tavo širdyje šio žingsnio nuostatos taip pat įsitvirtino?
katė: Štai kur tinka rusiška patarlė –“nenoriu mokytis, noriu ženytis“ Šitokio VIENIO yra daugiausia. Tai ir KONSTANTA ir TIESA -faktas
emipetras: VĖJAU ir KATYTE , labai apsirinki mane teisdamas . Kiekviena protas turi teisę bendrauti su dieviška DVASIA taip kaip išmano . tame ir yra visas mūsų evoliucinis fokusas . Šito nenori pripažinti visi autoritetai , arba psiaudo autoritetai . Kol aš šitą supratau , reikėjo nemažai laiko . Tačiau rialiame gyvenime , geriau patilėti prieš autoritetus , nes taip apsaugosi ir savo protą ir savo širdį . Kam naudinga ankstyva mirtis ? Jeigu visi evoliucionistai suprastų , kad su meile , su savo vidine meile , galima daug ką pataisyti šiame pasaulyje ir net daug ką padaryti , tai nustotų štampavę autoritetų armijas . Man pav. didžiausias autoritetas yra Jėzus Kristus , kaip Žmogus ir kaip Dievas , nes aš kitų pavyzdžių negaliu apčiuopti .
Vėjas: Yra žinoma kad protas naudodamasis vien materialių smegenų resursus, juos išnaudoja 1-2 procentais. Panaudojus 3-4 procentus –sakoma kad tai gabus talentingas. Proto gebėjimas iš materialių smegenų struktūrų išspausti daugiau kaip 4 procentus galimybių pažymi genijaus buvima tuometėje kartoje. Jėzus šias galimybes taktiškai ignoravo, paligdamas tai evoliucijos žengimui. Kaip žinia “Tėvas nėra asmenų gerbėjas“. Jėzaus įvardijimas kaip autoriteto ir pavyzdžio; rodo tavo buitišką sąmonę, primityvų mąstymą, susigūžusią tapatybę. Jėzus nugyveno savo gyvenimą, nudirbo savo darbą; paskutinįjį, kas liečia savęs padovanojimą savosios visatos įvairioms gyvybės proto ir pasiekimo kategorijoms, įvairiuose pasauliuose. Tavo apsičiuopimai aplink Jėzaus asmenį-asmenybę rodo valios stagnaciją, proto klampumą, apsidraudėlišką praktiškumą. Minimalizuoji tapatumo skalę, lengvini realaus gyvenimo naštą, egoistiškai apsaugai savo protą ir širdį. Juos galima apsaugoti tinkamai pasirenkant gyvenimo būdą. Evoliuciniuose morontiniuose kūriniuose ne meilė yra ta jėga kuri “judina kalnus“. Jeigu atidžiai skaityutai Urantijos Dokumentus; pastebėtai, kad meilės sėkmingas viešpatavimas prasideda Vietinės Visatos Būstinėje.
katė: Žinai Emili Gerai kad kaip ir visi fizinės planetos fiziniai smegenis turintys evoliuciniai padarai (Homo Sapens) šildaisi Saulės spinduliais tarsi nežinotai nesuprastai kad būtent Saulės šviesa paslepia visą informaciją esančia nakties skliaute dar mums esant fiziškai gyviems fizinės planetos paviršiuje dauginantiems daugybę iliuzijų begaliniais tiražais užverčiant informacinį civilizacijos lauką pasmerkiant piliečius murgdytis išsigalvotuose steriotipinėse nuostatose iškeliant jas iki privalomų įstatymų statuso įgalinančio begėdiškai nusitolinti nuo tų mažų tiesos ir meilės mazgelių tai šen tai ten beužsimezgančių ir vėl sunykstančių materialios priklausomybės neišvengiamų reikmių tenkinimo kasdieninėje nesibaigenčioje laiką glemžiančioje beveidėje tėkmėje neleidžiančioje įsižiūrėti į krantų grožį prasmę paskirtį atspindinčią gyvenimo keliauninkų dualybę su besikeisiančia kilmės ir paskirties raiška kiekvieno individo kiekviename mirksnyje
emipetras: RAMYBĖS vaikine , RAMYBĖS ir viskas klosis nuostabiai gerai . Atmink mielasis , kad JĖZUS KRISTUS buvo ne tik ŽMOGUS , bet ir yra tikras , šios Vietinės visatos DIEVAS ir KŪRĖJAS . Pirmiausia suklupsi prieš JĮ , o tik tada tave palaimins tolesnei kelionei .
VaidasVDS: Puikiai, Emili, pasakei. Manau Algirdas ir jo išgalvota ar tikra rėmėjų armija to labai nenori. Aš juk suprantu, kad pasakei perkeltine prasme, bet jis tai suvokia beveik tiesiogiai. Sielos broliai atpažįstami pagal meilę, o ne pagal protą, bet pagal sveiką meilę ir sveiką protą...
Adleris: skaldyk ir valdyk -tokia taktika bjauru, kai ji reiškiasi šios Knygos draugijos forume, VaidaiVDS perskaičiau katės tekstą ir pagalvojau - kaip gerai, kad mūsų rašyba turi skiriamuosius ženklus apie „sveikumą“ jau parašiau kitur. laikykitės vyrai, nepasiduokit Kaligastijos gundymams kol kas čia matau beveik vien tai
katė: visų šalių proletarai vienykitės
Vėjas: poapreiškiminiai sambūriai, bendruomenės formuojasi dešimtmečiais šimtmečiais; skrusdėliškas blaškymasis, krapštymasis vykstantis po milžinišku apreiškimo medžiu yra ir natūralus, ir dėsningas, ir nieko reikšmingesnio nekuriantis; F1 kosminė beprotybė liejasi laisvai, F2 tvirtinama nuostata kad UK tai tik viena knyga tarp kitų, citatų švilpautojas vienas knygos vietas neigia kito konteksto vietomis, mėgaudamasis kad neaišku „čia“, nežinia kaip “ten“ Žmogus taip pamėgo katalikiškas klaupyklas, kad ruošiasi klūpčioti visoje kosminėje epopėjoje iki pat Vietinės Visatos Būstinės; taip menkindamas tiek Kūrėjo orumą, tiek mirtingos kilmės tvarinio orumą. Didelio medžio paunksmėje knibžda visoki skrusdžiagyviai, savo takais takeliais per dienas žiugždėdami.
VaidasVDS: Kaip gerai, kai yra vienas pats protingiausias, kuris visiems diagnozes pastato. Na pasaulis tikrai subyrėtų, jei nebūtų tų protingiausių. Tik protingiausi turi vieną bėdą, jie kaip lygūs su lygiais gali kalbėtis tik patys su savimi. Na dar kartais kalba su savo tikrais ar tariamais padlaižūnais...
Adleris: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/49740/posukiai_su_viktoru_gerulaiciu
katė: “Šis pasakojimas skirtingose Supervisatose žymiai skiriasi, bet šitoji apžvalga leidžia akimirkai žvilgtelėti į mirtingojo žengimo pirmyn VIDUTINĮ planą taip, kaip jis veikia Nabadono Vietinėje visatoje ir Didžiosios Visatos septintąjame segmente –Orvantono Supervisatoje.“ 30D ...4 d –Kylantieji mirtingieji
Vėjas: VIDUTINIS PLANAS Taigi, remtis vien UK, vien citatomis –savęs užspendimas vidutinybės spastuose. Tai pirmoji labai apibendrinta, labai abstrakuota aplinkybė, realybė, galimybė. Ir nesvarbu kokiu keliu, kokiu metodu, savaime, ar sąmoningai dedant pastangas jūs klaidžiosite po vidutionybės mišką; vietoi to kad jį perskrostumėte nepatirdami nuostolių –nei laiko, nei kokybės požiūriu... svarbu koks rezultatas formuojasi. Žaisti “kortų namelius“ viena; kitkas juos statyti gyvenime –ką tai reiškia žinome iš Nufnufo, Nafnafo, Nifnifo patirties –kiauliška patirtis. Drąsa, valingumas, rįžtingumas, idializmas žemiškojoje egzistencijoje dažnai tolygi idijotizmui jau Pirmąjame Gyvenamąjame.
VaidasVDS: Aukštenybei iš aukščiausiojo plano, manau, kad tau kol kas be šansų yra pakliūti į Pirmąjį Gyvenamąjį. Čia ne nuosprendis, čia tik draugiškas patarimas, gal ką nors permąstysi ir vis tik sugebėsi ten pakliūti. Nuosprendį, kaip ir visiems, paskelbs Dienų Senieji. Tačiau juk yra tokių, kurie dar gyvendami šiame pasaulyje yra dvasiškai mirę Dvasinė (sielos) mirtis. Jeigu ir kada mirtingasis žmogus yra galutinai atstūmęs išlikimą, kada, Derintojo ir išliekančiojo serafimo bendra nuomone, jis būna paskelbtas dvasiškai nemokiu, morontiškai bankrutavusiu, kada toks suderintas pranešimas yra užregistruotas Uversoje, ir po to, kada Cenzoriai ir jų atspindintys pagalbininkai šituos faktus būna patvirtinę, tada Orvontono valdovai tikrai duoda įsakymą, jog viduje gyvenantis pagalbininkas būtų nedelsiant išlaisvintas. Bet šitas Derintojo paleidimas neturi jokios įtakos toms pareigoms, kurias vykdo asmeninis arba grupinis serafimas, susijęs su tuo individu, kurį apleido Derintojas. Šitokia mirties rūšis savo reikšme yra galutinė, nežiūrint to, jog fizinio ir protinio mechanizmų gyvosios energijos savo žemiškąją veiklą tęsia toliau. Kosminiu požiūriu tas mirtingasis jau yra miręs; tebesitęsianti gyvybė tiktai pažymi kosminių energijų materialaus impulso užsitęsimą. nes nesugebi suvokti šios išminties Iš visų tų pavojų, kurie užgriūna žmogaus mirtingąją prigimtį ir sukelia pavojų jo dvasiniam vientisumui, didžiausias yra puikybė. Drąsa yra šauni, bet egoizmas yra tuščiagarbis ir savižudiškas.
katė: Šį kart citatos nieko nesako apie einamąjį konteksta; kaip ir beveik visuoimet tau švilpaujant Tavo bukas bukumas gali pasirodyti įdomus eksponatas mediciniškai-psichologiškai, betgi patirtiškai-gyvenimiškai lengvai pasiduoida atpažystamas; netgi motyvacijos lygmeniu-
Vėjas: Dėkingas už laidą. Visuomet įdomu pasiklausyti muzikologų –Gerulaičio, Kuprevičiaus, Lansbergio. Gal kam bus įdomi Eben Alexanderio knyga “Gyvas dangaus įrodymas“.
VaidasVDS: Peržiūrėjau laidą. Dėkui, Adleri. Visada malonu paklausyti aukštos kultūros žmogaus, ir kartu protingo žmogaus. Labai būtų malonu, kad su tokiu žmogumi būtų galima aptarti Urantijos Knygą, jos tiesas, filosofiją, tuo labiau, kad ta sritimi jis tikrai domisi. Būtent yra didelė problema, kur surasti tokius žmones. Lietuva tam tarsi per maža. Joje yra tikrai gerų, šviesių žmonių, bet jie tarsi užsislapstę savo asmenybių kertelėse. Bendravimo kultūra, kada ji yra geranoriška ir draugiška, visada šildo, prisideda prie gėrio ir savitarpio supratimo kūrimo. Šiltų bendravimo akimirkų visiems.
katė: “...kur surasti tokius žmones.“ –kuriems UK Dokumentus (Apreiškimą-apšvietimą-šviečiamąją informaciją) pavaizduoti kaip niekalą –“čia“ neaišku, “ten“ nežinia “kaip“- svetimo konteksto citatos kovoja su einamuoju kontekstu. Forume tyla; -knygoje neaiškumai; -reikia laukti; -religinis gyvenimas negalimas; būsim tik skaitytojai dar vienos knygos tarp kitų knygų. Tyoks rezultatas, tokia padėtis, tokia raida patenkina savo tikslų siekėjus. Žinoma dar geriau būtų karts nuo karto prakišamas Emilio varijantas; kad knyga ne tik niekalas, bet ir niekinė, ir esamos religijos pakolkas gali ramiai gyvuoti. Nepasisekus šiam varijantui bandoma kitas Vaidiškas –“neaišku“, “nežinia“; -tyla forume –ramybė visuomeniniame gyvenime –slogutis, pridusimas, stagnacija. Tokiam fone netgi Algimanto Jokūbėno veikla tampa nepamainomai vertinga. Nežiūrint nutrūktgalviško skubėjimo būti “kažkuo“ “kažką“ įpatingo formuluojant.
Adleris: dėkoju, Vėjau, ką tik užsisakiau VaidaiVDS, geranoriškų žmonių labai daug - toks tokį traukia
VaidasVDS: Na, Vėjo "drauge", nesutikčiau su tamstos interpretacija, kad mano variantas yra "neaišku". Man asmeniškai viskas yra netgi labai gerai aišku. Aš Knygą studijuoju kaip visumą. Tą pradėjau daryti gal prieš kokius du, tris metus, nes prieš tai stabdė abejonės dėl Algimanto. Kažkada juk jam beveik besąlygiškai pritariau. Nustojau pritarti po jo konkrečių darbų, naikinant tikrai vertingus diskusinius komentarus ar net tikrai vertingas temas, buvusias jo forume. Tuomet ir pradėjau Urantijos Knygą studijuoti kompleksiškai. Labai greitai atradau gana dideles Algimanto klaidas ir aišku nustojau remti Algimantą. Jo didžiausia klaida laikau savęs sureikšminimą, pseudoįgaliojimų gavimą, mistikos propagavimą, naujos religijos įkūrimą ir kalbėjimą įvairių dvasinių asmenybių vardu. Tai tikrai prieštarauja Urantijos Knygos mokymams. Todėl nesutinku su tamstos teiginiu, kad Algimanto Jokūbėno veikla tampa nepamainomai vertinga kažkokiame fone. Žmonių, kurie tavimi besąlygiškai pasitiki, klaidinimas, neturi jokios vertės. Vienintelis vertingas jo mokymas yra siūlymas atrasti Tėvą savyje, t.y. Minties Derintoją. To turi siekti kiekvienas dvasiniu keliu einantis žmogus. Tačiau tolimesnis jo raginimas - mokytis taip, kaip moko tik ypatingiausius įgaliojimus turintis Algimantas, negali atlaikyti jokios kritikos. Reikia bėgti kuo toliau nuo tokių mokytojų. Ir kuomet man kažkas siūlo pakeisti Algimantą kažkuo panašiu, kaip tamsta (manau, kad katė ir Vėjas yra tas pats Algirdas arba jie yra geriausi draugai, iš kurių vienas yra Algirdas), aš su tuo niekada nesutiksiu. Niekada neseksiu tokiu mokytoju ir tikrai patarsiu kitiems bėgti kuo toliau nuo tokių mokytojų. Nors ir labai gerbiu tokius žmones, kaip Laurinaitis, tačiau Jėzus dar tais laikais įspėjo, kad jis neatnešė ramybės į pasaulį. Nėra ramybės ir dabar, ir dar daug dvasinės kovos laukia. Todėl šalia gražių manierų visada bus ir kovos iššūkis Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Tik tegul ta kova būna garbinga, bent jau be etikečių klijavimo, ką tamsta taip mėgstate. Vertinu tai, ką sugebate prasmingo pasakyti Urantijos Knygos kai kuriomis temomis, bet asmeniškai per daug tuo nesižaviu, nes rusų ar amerikiečių urantijiečiai tas temas yra išanalizavę kur kas kruopščiau. Tas pats Algimantas, kuomet nesvaigsta meditacijose, yra labai įdomiai pasisakęs tais klausimais. Bet laikausi savo nuomonės (kuri sutampa su Knygos nuomone), kad dabar pasauliui kur kas yra svarbiau atrasti tikruosius Jėzaus mokymus. Į tai ir turi būti sutelktos pagrindinės dvasiniu keliu einančių žmonių pastangos. Kuomet tai pasieksime, galėsime padiskutuoti ir Trejybių, Aš Esu ir kitais sudėtingesniais klausimais...
katė: vertinu, nesižaviu, kažkas, kažkur, ką atrasti, kur sutelkti pastangas, kada pasieksime, tuomet galėsime –
emipetras: Žmogaus tapatybės virsmas į dvasine asmenybe , nepriklauso nuo žodžių žaismo , dievybių garbinime . Mūsų tapatybės virsmas dvasinėje šviesoje į naują žmogų , vyksta tik mūsų vidiniame proto ir minčių pasaulyje . Tik šiame vidiniame pasaulyje , mūsų asmenybė su visa tapatybe kalbasi su vidine dieviška ŠVIESA . Ir toji ŠVIESA supranta visus mūsų žodžius ir vardus , kuriuos mes su meile ištariame , kreipdamiesi su savo problemomis , prašymais arba tiesiog besąlygiškai dovanodami savo meilę šiai ŠVIESAI , tokią kokią turime . Mūsų vidinė ŠVIESA , tai dangiškojo TĖVO dovana , apie kurią girdėjo arba kurią pažystą asmeniškai , daug žmonių pasaulyje . Tai ne išrinktųjų religininkų ar urantiečių monopolis , tai visaplanetinė dovana kiekvienam , jos ieškančiam ir ją mylinčiam . Ši dovana , net pati su meile aktivuojasi žmogaus prote , kad tik žmogus atkreiptų į ją dėmesį . Ši ŠVIESA pati ieško žmogaus ir su meile siūlo keisti jo standartines mintis, apie mus supantį pasaulį . Ši ŠVIESA mumyse siūlo keisti mintis , kad šitas pasaulis , pats savaime nėra blogas . Mus supantis pasaulis yra jau tobulas su savo dėsniais ir jų veikimu . Blogis atsiranda tada , kai žmogaus protas neranda troškimo pažinti save . Kai žmogaus protas neranda troškimo gilintis į save , bet visas savo mintis skiria tik išorinio pasaulio pažinimui ir apvaldymui , Štai nuo tada , bet kuris žmogus , pradeda sėti blogį pasaulyje . Todėl visada maniau ir manysiu , kad ne DIEVO garbinimo žodinėje lingvistikoje slypi mūsų religinė darna ir TIESA , bet mūsų vidinių , giluminių , minties galių meilės sintezė , per kurią mes susiliejame su vidine savo dieviškąją ŠVIESA . Štai čia , mūsų viduje ir yra visa tai , iš ko susikūrė pasaulis , ir visa pasaulių TIESA , ant ko laikosi šitas pasaulis , o taip pat ir visa mūsų GYVENIMO prasmė .
Vėjas: Algimantinė veikla man nėra žinoma betarpiškai (veidas į veidą); tad nei monopolis, nei išrinktinumas, nei žaismas garbinime, nepridera vertinti, neturint pilno vaizdo. Tai kad didžiulėje dokumentų apimtyje vyksta klaidžiojimas –akivaizdu. Kad apaštalas klaidina aveles –akivaizdu. Tiesiog nesėkmingas UK įsisavinimas, dirbtinais pastoliais ramstoma naujoji religija –pabrėžtinai egoistinė-savanaudiška-susireikšminusi. Vištiškas gaidiškas iškapstymas iš Dokumentų tik dalies informacijos, kitos ignoravimas, ar netgi klastojimas nepraeis be pasekmių; kortų namelis amžinai nestovi. Tačiau, kad suburiami, pravedami religiniai susirinkimai –absoliučiai, neginčijamai pliusas. Kad žmonės renkasi vedini išplėstos tiesos, nešančios informacijos daugiau nei žmogui gali kilti klausimų –besąlygiškas pliusas. Kad informacija panaudojama nesėkmingai –nereiškia kad šitoji, ar sekančioji karta turėtų būti abuoji, susmulkėjusi, stereotipiška. Kaip pats savaime, tavo rašinys besalygiškai geras,gražus. Bet jis spekuliatyvus Penktojo Apreiškimo fone. Jis, dar daugiau, savanaudiškas,egoistinis senųjų tikėjimų-religijų atstovavimas. Ir visiškas begėdiškumas istorijos fone.
emipetras: Taip , Vėjas yra Vėjas ir nieko čia nepakeisi . Labai puikiai nuspalvinai ateities istoriją . Žodžių , žodžių , žodžių kratinys . Ir kas iš to . O kur peizažas , harmonija , meilė . Vėjau , tu vėjau , puti bala žino ką . Ar negali normaliau savo mintis užrašyti ?
klaustukas: Ar jums neatrodo, jog per daug užsiciklinat ties vienu ar kitu dalyviu? Na, pakritikavo, ir kas? Dangus sugriuvo? Kepurė nukrito? Juk pasakyta- “Tėvas danguje savo vaikus myli, ir dėl to ir jums reikėtų išmokti vienas kitą mylėti; Tėvas danguje jūsų nuodėmes jums atleidžia; dėl to ir jums reikėtų išmokti vienas kitam atleisti. Jeigu jūsų brolis jums nusidėjo, tai eikite pas jį ir taktiškai ir kantriai parodykite jam jo pražangą. Ir visa tai darykite tada, kada esate tiktai jūs abu vieni.“ O gal čia vaikų-paauglių forumas? Gal aš ne čia pataikiau užeiti? Į tą kitą nenoriu...ten daug nusikalbėjimų... Tai ką daryt?
VaidasVDS: Matai klaustuk, Tėvas danguje aišku atleidžia nuodėmes, bet tik tiems, kurie nuoširdžiai gailisi dėl jų. Iš tiesų Tėvas moko mylėti vieniems kitus, bet vėlgi tą reikia daryti nuoširdžiai Raktai nuo dangaus karalystės yra: nuoširdumas, daugiau nuoširdumo, ir daugiau nuoširdumo. Šituos raktus turi visi žmonės. Jais žmonės naudojasi – žengia pirmyn dvasiniu statusu – priimdami sprendimus, daugiau sprendimų, ir dar daugiau sprendimų. Laikai šiek tiek pasikeitę. Dabar matai bendravimas būna ir viešas. Galima bendrauti ir ne viešai. Aš pats bandžiau bendrauti su Algimantu, susirašinėdamas elektroniniu paštu, bet nesusikalbėjau, savo forume jis mane yra užblokavęs iki šiol, o jo vienas iš ginklanešių yra išgavęs mano pažadą ten jų netrukdyti. Bendravau el. paštu ir su Algirdu (kuris manau ir yra Vėjas). Mano e-mail nesikeitė, bet jie man nerašo. Bendraučiau, jei jie man parašytų. Nematau problemų, nei bendraudamas viešai, nei atskirai. Ir dar, matai tam, kad tikrai užsitikrintum išlikimą, reikia štai ko Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos. Gana sunkūs reikalavimai...
Rimantas: VaidasVDS rašo: , nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Visi žinom tą istoriją, kaip Jėzus šventovės kieme vartė stalus ir vaikė pinigų keitėjus ir aukų pardavėjus. Esu Jėzaus gerbėjas, bet čia jo elgesys man nelabai patinka.
klaustukas: VaidaiVDS, nepažįstu nei Algimanto, nei Algirdo, keista, kad cikliniesi ties žmonėmis, kai reiktų dėmesį skirti išimtinai Knygai. Šį forumą sukūrėt juk tam, ar ne? "Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos." Ši vieta man labai patinka - viena iš kertinių esmės esmių. O jums?
Naktinis sargas: VaidasVDS rašo: Gana sunkūs reikalavimai... Nu, Vaidai, pavarai...UK skaitei 4 ar 6 k. ir tau vis dar yra sunkių reikalavimų? klaustukas rašo: Ši vieta man labai patinka - viena iš kertinių esmės esmių. O jums? Man taipogi, klaustuk
emipetras: Pataikei Klaustum , tikrai pataikei ir gerame forume atsiradai . Rėžk iš peties ir ir iš visos dvasios savo mintis ir savo pasaulėžiūrą mums visiems , nes kiekvienas žmogus , kiekvienas protas , tai vis atskira VISATA ,tai vis atskiras PASAULIS , kuris yra individualus ir nepakartojamas . Taigi , mąstyk , kalbėk , rašyk .
emipetras: Pataikei Klaustuk , tikrai pataikei ir gerame forume atsiradai . Rėžk iš peties ir ir iš visos dvasios savo mintis ir savo pasaulėžiūrą mums visiems , nes kiekvienas žmogus , kiekvienas protas , tai vis atskira VISATA ,tai vis atskiras PASAULIS , kuris yra individualus ir nepakartojamas . Taigi , mąstyk , kalbėk , rašyk .
emipetras: Nuostabi istorija iš ,, ŠVIESOS KELIU '' Tikėjimu,taip pat galima išgydyti ir kitą žmogų. Tik šiuo atveju “sveikatos matrica”, arba teisingiau reiktų pavadinti holograma, mintimis, kaip sveikas vaizdinys, persiduoda nuo vieno žmogaus kitam. Ir visa tai gali atlikti bet kuris žmogus, kuris yra į tai stipriai patikėjęs. Papasakosiu vieno žmogaus istoriją. Taigi, jo tėvas Černobilio avarijos pasekmių likvidavime ir po to, pasijuto blogai. Daktarai davė diagnozę – pilvo vėžys. Žinoma, reikėjo skubiai daryti operaciją. Tada tas žmogus, kurio tėvui taip nutiko, atėjo pas mane ir paklausė, ar galima ko nors imtis, kad pakeisti padėtį. Papasakojau jam, apie šitą techniką. Tada jis atsipalaidavo, iš savo galvos nuėmė visas mintis, dėkojo Dievą, už tai kad įvyko klaida, kad jo tėvas absoliučiai sveikas ir pas jį viskas gerai. Jis prašė atleidimo už savo nuodėmes, už savo tėvo nuodėmes, už viską kas padaryta. Jis atlaidavo ir tuo pačiu dėkojo Dievui. Nors pagal faktą, nuodėmingas žmogus yra tik pats prieš save, prieš savo Sielą... Nuodėmės faktorius įdedamas mums nuo vaikystės į pasąmonę. Mums yra įteigiama, nesvarbu kokiai religijai priklausytume, kad visi esame kalti prieš Dievą. Nors iš tikro, prieš Dievą niekas nėra kaltas. Mes kalti tik prieš pačius save. Dievas gi, daro tik gėrį. Bet į purvą mes patys save stumiame. Todėl, kada mes pripažįstame, jog mumyse dominuoja gyvulys, kad esame įklimpę purve ir prašome pas Dievą atleidimo, tuo pačiu mes pripažįstame Jo egzistavimo faktą, pripažįstame Jo jėgą, o kas svarbiausia, mes nusideriname į Meilės, į pozityvo vibracijas...Tai štai, atliekat šitą tikėjimo techniką, kelių dienų bėgyje, prieš gulant, keliantis, ar šiaip, kai pasitaikydavo laisva minutė, savo maldą tas žmogus tardavo giliame tikėjime ir didelėje meilėje tam artimam žmogui. O kas įdomiausia, jog po septynių dienų, nuo tokio mūsų pokalbio, kada daktarai jį, taip sakant, “atvėrė” operacijai, nieko pas jį jau neaptiko. Užsiuvo pilvą ir paleido namo. Palaikė tai daktarų diagnozės klaida. Tikėjimas – tai ne tik žodis, tai didžiulė vidinė jėga, įdirbama pačio žmogaus. O susijungus jai su Dieviškos Meilės jėga, apie kurią kalbėjome “Lotoso Žiede”, gimsta tokia galybė, kuri, iš tikro, kuria tai kas “neįmanoma”.Nors visi tokie žodžiai, kaip: “stebuklai”, “neįmanoma” – tik žmonių žodžiai. Kadangi Šambalos moksle, viskas yra paaiškinama natūraliais gamtos dėsniais, kurie duotuoju etapu, žmogaus dar nėra pažinti. Tikėjimo ir Meilės jėgos, pagimdytos žmogaus mintimis – tai jėgos, pirmapradžiai priklausančios žmogiškai būtybei. Tai yra tai, kas ir skiria jį, nuo bet kokio kito gyvo organizmo, gyvulių. Todėl, istorijos eigoje, visi didieji žmonijos Mokytojai, kvietė žmones Tikėjimui ir Meilei, pateikiant tas žinias jų tuometinio suvokimo lygyje. Atsiminkite Jėzaus žodžius: “Jei Tikėjimo pas jus bus, bent jau garstyčios grūdo dydžio ir kalnui pasakysite: nueik iš čia į ten, jis ir pereis, tada nieko nebus jums neįmanomo”. Ir tai nėra tušti žodžiai, tai tikros žinios tiems, kas moka klausytis: “Girdintis te išgirsta”.
emipetras: FORUME nR1 perskaičiau ką Algimantas sugalvojo apie ELITĄ . Rašoma ; ,, .... Ir kaip yra lengva ir nuostabu, kada ŽINAI, kad ELITO nereikia susigalvoti, nes ELITAS yra suteiktas KŪRĖJO. ŠIANDIEN MŪSŲ PLANETOJE ELITAS – TAI URANTAI, RYŽTINGAI IR DRĄSIAI ŽENGIANTYS GYVUOJU KELIU, PAKELIUI Į SAVOJO LIKIMO ĮGYVENDINIMĄ – Į ROJŲ, PAS SAVO TIKRUOSIUS TĖVUS – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU. Ir visiškai nesvarbu, kad urantų nėra nei dabartinės LIETUVOS televizijos laidose, nei laikraščių puslapiuose, elitas – urantai – yra VISATOS PROGRAMOSE, IR MŪSŲ GYVENIMĄ LABAI ATIDŽIAI STEBI VISA VISATA – KAIP MUMS SEKASI, AR IŠTVERSIME, AR ATSILAIKYSIME IR IŠLIKSIME ELITU, AR PASIRINKSIME LENGVESNĮ KLYSTKELĮ IR AKLAVIETĘ PROTUI, KAIP TĄ PASIRINKO MILIJARDAI DVASIOS BROLIŲ IR SESIŲ URANTIJOJE? .... '' Nusikėliau į VikipedijA ir skaitau štai ką ; ,, Elitu (iš prancūzų élite – geriausias, rinktinis) sociologijoje bei bendraja prasme vadinama santykinai nedidelė dominuojanti visuomenės grupė, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai bruožai, savybės, ir kuri suvokia save kaip dominuojančią visuomenėje grupę šių savybių pagrindu. Buitinėje kalboje ir publicistikoje „elitas“ Lietuvoje dažnai tapatinamas su turtingiausia visuomenės dalimi. Kartais skiriami „funkciniai elitai“ ir „valdžios arba valdantys elitai“. Taigi va , tas ELITAS jau seniai yra atrastas , pakrikštytas ir viso pasaulio žmonių suprantamas , kaip labai , labai turtinga , išskirtinė , privilegijuota žmonijos grupė . Tačiau ar ELITAS urantai , čia jau DIDELIS KLAUSTUKAS ?
Naktinis sargas: urantai-elitas- nors mirk iš juoko, atleisk, emipetrai, tik dabar perskaičiau Tavo opusą. „Elito formavimosi priežastys yra įvairios: dėl natūralios žmogiškos prigimties, kadangi žmogus yra visuomeniškas; visų žmonių gebėjimai ir moralė yra skirtingi, atsiradus vidinės ir išorinės tvarkos poreikiui iškyla poreikis vadovavimo ir būti vadovaujamais. Susiformuoja visuomenė ir valdžia – elitas, elito ir masių sąsajos. Elito funkcijos suprantamos kaip „iš viršaus žemyn“ – formavimas, dominavimas, autoritetas. Elitu įprasta vadinti tą mažesniąją visuomenės dalį, kuri monarchijose buvo vadinama aristokratija. Dabartinį elitą sudaro asmenys, užimantys vadovavimo postus valstybės organuose (tai ir žemesnis elito sluoksnis – biurokratija), politikoje, ekonomikoje, kultūroje. Elito teorijų užuomazgų iniciatoriais dažnai yra paminimi Graikijos filosofai“ http://mokslai.lt/referatai/referatas/demokratinis-elitas-valdancioji-klase-elito-ir-demokratijos-suderinamumas.html O norėjau įkelt tik naują nesąmonę iš f1: /Ir štai vakar, man telefonu bekalbant su Laima iš Amerikos, Rojaus Trejybė-AŠ ESU tiesiog nustelbė mano paties mintis, kad perteiktų MAN NAUJĄJĄ evangeliją VISOMS TAUTOMS IR RASĖMS. ŠI geroji žinia iš tikrųjų taip pat yra TOKIA AKINANTI, kad tik nedaugelis ją priims dabartiniu metu. Tad naujoji evangelija yra tokia – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU GALIMA ATRASTI SAVO VIDUJE, O ATRADUS, ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU TĖVYSTĖ-MOTINYSTĖ IR ŽMONIŲ, IR NET VISOS KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS, BROLYSTĖ-SESERYSTĖ, YRA PATIRIAMA KAIP TIKROVĖS NATŪRALI PASEKMĖ KIEKVIENOS ASMENYBĖS SAVOSIOS TAPATYBĖS BŪSENA./ Visa tai apaštalas ir ambasadorius x 2, pateikia pavadinimu MANOJI EVENGELIJA 2014 06 13 Ką manot? HIHIHIHI - kaip nusijuoktų Die Teufelsbuhle Matyt esu APAKINTAS
emipetras: NAKTINI SARGE , Tikrai ,,NUOSTABU'' . Aš negaliu atsistebėti Algimanto didybės manija . Žmogus mano , kad jame yra visas ROJUS . Išnešti šitokį mokymą į plačią auditoriją ir siekti visų pripažinimo jo fantazijomis , tai iš tiesų , nebėra ribų , kažkas yra super fenomenalaus . Visa Urantijos knyga , kurią jis vertė ir tiek daug dvasinės ir fizinės energijos įdėjo , jau yra nustumta į antrą planą , o visi jo mokymai yra tik JO ASMENINIAI . Nesinori apkalbėti už akių , nes tai yra amoralu , tačiau tais savo ,,super mokymais'' man visada kelia įtarimą , kad nuskaitomas kaip DIEVO ŽODIS , yra 50x50 savo dvasinio intelekto kūryba . Šitą dalyką aš neperseniausiai sužinojau per MELKIZEDEKO knygų mokymus . Supratau , kad mūsų vidinis AŠ , labai puikiai save pateikia kaip DIEVYBĘ ir visada skuba pirmas tai pasitarnauti . Dar Amerikos Melkizedekas ( jeigu kas skaitė jo knygas ) rašė . Perteikiu apytikriai : ,, būkite labai atsargūs su vidinės dieviškos DVASIOS klausymais . Reikia ne tik lavinti visą dvasinę klausą , bet ir intelektualiąją intuiciją , ir vis tikrinti ir tikrinti visų vykstančių įvykių faktus , kuriuos neva pateikia DIEVO balsas tol , kol jūsų protas išmoks sugauti iš tikro dieviškuosius mokymus . O kol to dar nemokate , tai treniruokitės tik su žodeliais ,,taip'' ir ,, ne'' . Tai viena medalio pusė , o antra yra tai , kodėl Algimantas nesikalba su Vietinės Visatos Dievais , Jėzumi Kristumi , vietinės Visatos Motina Dvasia , Žvaigždynų Tėvais , Sistemų Valdovais , Uversos dievais ir valdovais , mūsų Planetos Princu Melkizedeku Makiventa , ir panašiai , ir panašiai . Kodėl eina mokymai tik iš Rojaus . Tai kažkaip neįsivaizduojamai NEREALU . Dievas Tėvas atsiuntė žmonėms minties Derintojus iš savęs . iš DIEVINGTONO . Tai kam iš naujo išradinėti dviratį , kai jis jau yra seniai padovanotas žmonėms , kaip priemonė važinėtis po savo protą ir džiaugtis kylančiomis naujomis mintimis ir naujomis įdejomis , tačiau tos visos mintys vis viena , yra mūsų žemiškojo proto produktas , o geriausiu atveju , šiek tiek pakoreguotos ir pataisytos dieviškojo minčių DERINTOJO , už ką reikėtų kasdieną jam sakyti AČIŪ , AČIŪ , AČIŪ . Tačiau , kad ROJAUS DIEVŲ TREJYBĖ asmeniškai apsigyventų žmogaus prote , arba asmeniškai diktuotų mokymus , tai tikrai nerealu ir yra iš žmogaus proto , fantazijos pasaulio . Kam ROJAUS TREJYBEI asmeniškai kontaktuoti su tokia netobulybe , kaip žmogus ? Na , daleiskime , kad Rojaus Trejybei tai yra įdomu ir tai yra jos valia . Tačiau , tačiau , juk yra sukurta šitiek Dievo Sūnų ir Dievo Dukrų Dvasių , ir Dieviškųjų Mokytojų , ir Archangelų , ir Sistemos Vadovų , ir Planetos princų , ir dar daug garbingų ir Rojaus Trejybei ištikimų Dvasių , kurios bet kokius , aukščiausios rūšies mokymus gali perduoti su Rojaus Dievų palaiminimu . Juk Rojaus Dievai besąlygiškai pasitiki savo Rojaus vaikais paskleistais po visą Kūriniją , kad ją kurtų , kad ją mokytų , kad ją valdytų , o brandžias sielas atvestų į Rojų . Žmogus yra apdovanotas asmeniškai tik nuo Dievo TĖVO , nuo Pirmo Šaltinio ir Centro ir tai yra pats didžiausias ir brangiausias apdovanojimas visoje Kūrinijoje , tokio tipo kūriniams , kaip žmogus . Reikia tik džiaugtis tuo ir neišradinėti to kas yra tik Dievų kompetencijoje . O dabar , pagal Algimantą , gaunasi , kad minties Derintojas jau per menkas ir reikia kviestis visą Rojaus Trejybę , kuri jam diktuos asmeniškus laiškus .
VaidasVDS: Emili, nereikia dairytis į neaiškius "Melkezedekus", nes tie, kurie juos propagavo, kelis kartus jau žiauriai susimovė. Aš iš viso nepasitikiu nei vienu mistiku. Urantijos Knyga labai aiškiai apie tai pasako Bet paprastai, kada jūsų Derintojas mėgina bendrauti su jumis, tada šitoji žinia pasimeta žmogiškojo proto energetinių tekėjimų materialiose srovėse; tiktai retkarčiais jūs iš tiesų sugaunate dieviškojo balso aidą, silpną ir tolimą aidą. Kada intelektualios prigimties vystymasis vyksta greičiau už dvasinį vystymąsi, tada tokia padėtis bendravimą su Minties Derintoju padaro tiek sunkų, tiek pavojingą. Lygiai taip pat, per didelis dvasinis vystymasis turi polinkį sukelti dieviškojo vidinio gyventojo dvasinio vadovavimo fanatišką ir iškreiptą interpretavimą. Nors dėl religijos vystosi prasmės ir auga vertybės, bet visada kyla blogis, kada grynai asmeniniai vertinimai yra iškeliami į absoliutų lygius. Įtikėjimui, žmogiškajai religinei įžvalgai, patikimai vadovauti gali tiktai apreiškimas, jį patikimai išaukštinti gali tiktai asmeninis mirtingojo patyrimas su Dievo, kuris yra dvasia, dvasinio Derintojo buvimu. Tiesą – kosmoso ryšių, visatos faktų, ir dvasinių vertybių supratimą – galima geriausiai pasiekti Tiesos Dvasios tarnavimo dėka ir ją geriausiai gali kritikuoti apreiškimas. Turime Apreiškimą, pagal kurį galima patikrinti labai daug ką. Pirmiausiai reikia nuolat tikrinti save. O toliau pasitikėti Apreiškimu, tikru Apreiškimu, o ne "retkarčiais suprastu balso aidu"...
Naktinis sargas: Tai, kad esam kalbėję ne kartą šiom temom. Ir jokio amoralumo nematau pasvarstyti Apreiškimo vertėjo saviraišką. Tačiau, kas per daug, tas negerai, sakydavo mano močiūtė. Pažiūrėkit, kaip jo forume kairėje pusėje įkelta: Kur įsigyti apreiškimus URANTIJOS KNYGA, Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, ir Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL? Jis Urantijos Knygą stato kartu su savo kūryba, kaip lygiaverčius! Kadangi tą apaštalą pažįstu asmeniškai - lankiausi dar tada, kai jis tik vertė - suprantu tų visų „fintų“ paskirtį: žmogui reikia iš kažko gyventi... Tačiau tuo jis Urantijos Knygą baigia galutinai sukompromituoti! Todėl ir grįžtu atgal į f2, kad nors kiek palaikyt gyvybę, nors, manau, kad be to .ru, kaip rašo Tadas, mūsų susirinktų daugiau. VaidaiVDS, esi, tur būt, jauniausias iš čia esančių ir labiausiai pasikaustęs toj srity. Man nerūpi ar tu suvoki viską intelektualiai ar dvasiškai, bet, kad Apreiškimo garbę Lietuvoje reikia gelbėt - tai faktas. Ir aš esu ne Naktinis sargas, bet Naktinė sargė
emipetras: Tai labai šaunu PERSONA INCOGNITO , kad papildote mūsų šio forumo skystokas gretas . Malonu , kad norite reikšti save dvasinėse įžvalgose , pagal Urantijos knygos dvasią ir raidę . Jeigu jau esate pasiruošusi produktyviai dirbti , tai pabandykime išspręsti , forumo Nr1 , Dievybių garbinimo naujadarą ( Rojaus Trejybė - AŠ ESU ) . Nors aš puikiai suvokiu , ką norima pasakyti šita formule , tačiau Urantijos knygoje berods yra rašoma , kad visi pasauliai garbina tik VIENĄ DIEVĄ TĖVĄ , nes ribinių mirtingųjų protai negali suvokti Dievų Trejybėje , kaip vientisos asmenybės , tuo labiau dieviškoje sąvokoje AŠ ESU . Norėčiau platesnės diskusijos apie šitą dvasinę formulę .
Naktinis sargas: http://www.giesmes.lt/giesme/529/play Čia jau buvo ta tema diskutuota ir pasimetė kažkur, nes forume chaosas.
VaidasVDS: Emili, ne berods, o garbina tik Tėvą. Nors Rojaus Dievybės, visatos požiūriu, yra kaip viena, bet savo dvasiniuose ryšiuose su tokiomis būtybėmis, kokios gyvena Urantijoje, jos taip pat yra ir trys skirtingi ir atskiri asmenys. Asmeninio apeliavimo, komunijos, ir kitų intymių ryšių reikaluose yra skirtumas tarp Dievybės asmenų. Aukščiausiąja prasme, mes garbiname Visuotinį Tėvą ir tiktai jį. ir taip mums nurodo Uversos Dieviškasis Patarėjas. Bet čia žemėje atsirado toks, kuris dedasi esantis aukščiau už Uversos Dieviškąjį Patarėją. Na kuklumo Algimantas tikrai neturi. O aš visai nesijaučiu kažką apkalbantis už akių. Kuomet dėjau jam viską į akis, jis mane užblokavo, o savo blokadų ir iki šiol nenuėmė. Be to daviau Rimantui (K) pažadą palikti tą forumą ramybėje, kai jie pakeis forumo pavadinimą.
Naktinis sargas: Atsiprašau emipetro, ne į tą temą įkėliau sužvejotą nuorodą apie ankstesnius bandymus kalbėtis AŠ ESU ir morontijos temomis http://urantija.forum24.ru/?1-10-0-00000040-000-180-0 O dėl vis naujų ir naujų sąvokų naudojimo Algimanto veikloje - tai pagrindinė šiuolaikinio marketingo savybė - stebinti naujovėmis. Šiuolaikinis žmogus, pirkdamas, moka ne už prekės savybes, o už savigarbos, savęs vertinimo padidėjimą - kam įdomi ši tema ir paralelės su A. Jokubėno veikla, prašom http://www.versijos.com/publ/ideologija/vartotojiskumas/siuolaikinis_marketingas_brendai_zvaigzdes_ir_nevykeliai/6-1-0-219
Vėjas: Kai neturima ką pasakyti –kalbama apie kitus (pletkinama). Dvasiniai religiniai dalykai yra slidūs spąstai, kada iš peizažo (tiek artimo, tiek tolimo) eliminuojama paprastos kasdienybės (tiek materialios, tiek vidinės, tiek dvasinės) faktiškumas. Vietoj to žaidžiami psichologiniai žaidimai, faktiškumą pastumiant į šalį, ar netgi stengiantis pavaizduoti kaip menkavertį –kas yra proto svaigulys –iliuziniai norai –fanatiškas dirbtinumas. Šita metodika priimtina ir toleruotina kaip asmeninė laisvė. Šitaip susikūrę-susibūrę grupuotės esti parazitinės aplinkos atžvilgiu. Taigi, kas priimtina asmeniškai, nepriimtina visuomeniškai. Algimanto Jokūbėno veikla vis labiau begėdiška. Kas man kelia (dar vis) nuostabą; kad toje aplinkoje daug intelektualios veiklos atstovų, besielgiančių kaip darželinukai.
VaidasVDS: Mes visada kalbėsime apie kitus, pletkinsime. Nes tik gyvendami mes darome gerus arba blogus darbus, kuriame gėrį arba darome blogį, vertiname tiek savo, tiek kitų elgesį, bandome padėti arba sugniuždyti. Nereikia bijoti elgtis natūraliai, sakyti tai, kas galvojama. Man nekelia nuostabos, kad Algimanto aplinkoje daug intelektualios veiklos atstovų, besielgiančių kaip darželinukai. Pats tą praėjau. Taip atsitiko dėl to, kad iš tiesų, kada domiesi Apreiškimu ar ieškai dvasinių tiesų, visuomet dairaisi į žmones, kurie tuo metu yra arba atrodo už tave žymiai daugiau pasiekę, žinantys ir patyrę. Tik laiko tėkmėje išsilygina žinios, patyrimas, ateina išmintis arba koks nors suvokimas. Tada reikia pačiam spręsti, ar pasitikėti kitais žmonėmis, ar pasitikėti savimi ir Derintojo ir Tiesos Dvasios pagalba. Man asmeniškai visiškai negėda už nei vieną praeityje darytą veiksmą ar pasakytą žodį. Sakiau taip, kaip tuo metu atrodė. Labai smarkiai palaikiau Algimantą tol, kol jis nepradėjo daryti nesąmonių, nors tuo metu pasąmonėje 100 procentų juo nepasitikėjau, gana skeptiškai vertinau jo KJV knygą. Labai teigiamai vertinu iki šiol tą dvasinę aplinką, kuri vyravo F-1, iki Algimantas su Arūnu nepradėjo ten krėsti nesąmonių. Ta dvasinė iliuzija, kuri buvo ten susikūrusi, buvo tikrai šilta ir maloni. Bet realybė vėliau išblaivė. Labai gaila, kad forumas suskilo ir kai kurie žmonės iš viso pasitraukė iš dvasinės aktyvios veiklos. Ir labai retas yra aktyvus visuomeniškai.
Rimantas: Elgtis kaip darželinukai mano supratimu yra elgtis nuoširdžiai kaip tą daro vaikai. Aišku, kad ne visi vaikai yra tokie, bet dar rečiau taip elgiasi suaugę. Jėzus sakė, kad jeigu nebūsite kaip vaikai, nematysite dangaus karalystės. Apie dangaus karalystę dabar mano nuomonė yra tokia, kad visi ten būsim, bet jau šitame pasaulyje nuoširdžiu būti verta, nors ir yra sunku, o gal ir ne įmanoma, jeigu turi daug turtų arba jų sieki. Apie tai Jėzus sakė, kad lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos auselę, negu turtuoliui patekti į dangaus karalystę.
Vėjas: Jeigu siūloma metodas –būti kaip vaikai- reiškia yra nesėkmė –didelė nesėkmė. Suaugęs žmogus yra neimlus, nemokus, negabus; ir jam siūloma pasinaudoti žemesniais lygiais. Jeigu žmogus negeba būti natūralus, atviras, be falšo; tuomet mėgdžiokim vaikus bent jau dievybių atžvilgiu.
Arina: nesutinku. tinkamoje aplinkoje (mylimoje)auginami vaikai yra žingeidūs, atviri, nuoširdūs...jei nepatyria didelių psichologinių traumų, tokiais lieka ir suaugę. „Suaugęs žmogus yra neimlus, nemokus, negabus“ – jūs čia apie ką?.. gabūs vaikai ir suaugę gabumus išlaiko, niekur jie neišgaruoja..Mano tėvai iki brandos amžiaus nebuvo matę kompiuterio, o dabar dirba neblogiau už mane...ką tai rodo? kad klystate gerb. vėjau savo vertinimuose
emipetras: Taigi , taigi mieli broliai ir bičiuliai . Reikia aktyvuoti save , labai stropiai aktyvuoti ; kas diena , kas valanda būti su savimi , su savo sąmone ir su Dangiškojo Tėvo Dvasia . Reikia labai nuoširdžiai save aktyvuoti , proto ir dvasios džiaugsme ir susiliejime , net naiviausio vaiko sąmonės lygiu , nes tu žmogau esi kosminis stebuklas ir tas kosminis stebuklas - žmogus , su Dievo Dvasia vaikšto po šitą Žeme . Nenustokime stebėtis , nenustokime tyrinėti , nenustokime mylėti , nenustokime džiaugtis visais mažais menkniekiaias ir atsitikimais , kurie atsiranda šiandiena , mano arba tavo kelyje . Taip Rimantai , tu teisus , tas Kristaus mokymas apie tai , kad būkite savo siela ir dvasia , kaip vaikai , yra super pamokantis evangelijų apreiškimas . Čia pasirodė VĖJO supainiotas komentaras . Tą Kristaus pasakymą reikia suprasti taip . ,, Būkite gudrūs ir išmintingi , kaip žalčiai , tačiau savo siela ir dvasia , būkite , kaip vaikai " Štai gerb. VĖJAU , kaip reikia suprasti Kristaus žodžius , kuriuos parašė Rimantas . Apie MORONTIJĄ neberašau , neberašysiu , neberašynėsiu .
Vėjas: Žinai Emi, katalikam veidmainystė tokia įprastra, kasdieniška; ir tai demonstruoja taip laisvai, atsipalaidavusiai. Vaikiškas nuoširdumas suplaktas su mažaprotyste, supratimas –siauraprotiškas, aiškinimai užsiskliaudžiantys (netinkantys gyvenimo situacijom). Arina, kalbi apie vieną sakinį. Nors tekste tik dvi eilutės; kontekstas tau neegzistuoja. Kaip gali suprasti kito mintį, jeigu nagrinėji atskirais sakiniais- Kalbant toliau: evoliucinėj, laiko-erdvės planetoje, dvasiniuose dalykuose; nuoširdumo pakanka. Suaugęs žmogus turėtų demonstruoti kur kas daugiau nei nuoširdumą-vaikišką atvirumą-inyuityvų patiklumą. “Būkite gudrūs... kaip vaikai“ –mintis sakinyje dviveidiška, skatinanti taikyti dvigubus standartus. Tą patį pasakius kitaip –žmogus kaip “sielinis, dvasinis“ elgiasi atvirai, tiesiai, nuoširdžiai, BET JEI gyvenimo situacija prašosi taip nesielgti, TAI tuomet gudraujama (sukčiaujama), apsimetinėjama (meluojama tikrovė), dirbtinai prisitaikoma (išduodamas “...super pamokantis evangelijų apreiškimas“).
Arina: Vėjas rašo: Arina, kalbi apie vieną sakinį. Nors tekste tik dvi eilutės; kontekstas tau neegzistuoja. Kaip gali suprasti kito mintį, jeigu nagrinėji atskirais sakiniais- o jūs sugebėkite sudėlioti tinkamai skiriamuosius ženklus, kad galima būtų suprasti visą jūsų kontekstą, gerb, vėjau be to - ne 2, o 3 eilutės---------
Vėjas: Kaip ten sako –geram šokėjui ir tarpkojis trukdo.
Arina: supratau - jums patinka, kai plojama, bet ne diskutuojama
Vėjas: viens apie miltus, kitas apie tiltus -tai ne diskusija
Vėjas: Labai keista kada, skaitantys Dokumentus, demonstruoja norą išlaikyti katalikybę dominuojančia religija. Tiesa pasakius –tai dominavimas kiekybinis –iš esmės apsimestinis (taip reikia, kaip visi, tokios tradicijos). Atskiros frazės, išskirtos citatos išaukštinimas, sureikšminimas; parodo dvasinę tuštybę, religinį paviršutiniškumą, tingų protą.
Adleris: Bailys bijo pažvelgt į save, todė ieško ydų kituose
VaidasVDS: Geras Adlerio pasakymas. Blogas dokumentų žinojimas lemia neišmintingus pasisakymus. Skaitome Toji daugybė Urantijos religijų yra geros tokiu laipsniu, kokiu laipsniu jos žmogų veda į Dievą ir kokiu laipsniu žmogui suteikia suvokimą apie Dievą. Bet kuriai religininkų grupei yra kvailystė savo tikėjimą suvokti kaip tiesą; tokie požiūriai rodo daugiau teologinį akiplėšiškumą, o ne tikėjimo tvirtumą. Nėra Urantijoje tokios religijos, kuri negalėtų sau naudingai studijuoti ir asimiliuoti geriausias iš tiesų, esančių kiekviename kitame tikėjime, nes jie visi turi tiesos. Religininkams būtų daug geriau, jeigu jie tai, kas yra geriausia jų artimųjų gyvame dvasiniame tikėjime, pasiskolintų, o ne smerktų tai, kas yra blogiausia jų tebeegzistuojančiuose prietaruose ir pasenusiuose ritualuose. Taigi šį kartą Vėjas kalba vėjus. Oi ir vėl citata. Na kaip gi jos, Vėjau, nepateikti, jei net nesuvoki, ką kalbi
ďîëíŕ˙ âĺđńč˙ ńňđŕíčöű