Ôîðóì » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Psichologijos ir psichiatrijos problema » Îòâåòèòü
Psichologijos ir psichiatrijos problema
Urantas: Iš Algimanto Jokūbėno Knygos "Kalbu jums vėl" [quote]8. Psichologijos ir psichiatrijos problema Jūsų mokslas, šiandien, nagrinėja tik žmogaus psichologiją ir visiškai iš akiračio išleidžia tos psichologijos tyrinėtojo gyvą ir realų Šaltinį ir žmogaus gyvą ryšį su tuo Šaltiniu. Tas Šaltinis ir yra Pirmasis Šaltinis ir Didysis Centras, kuris laiko apgaubęs visą kūriniją savajame grybšnyje. Dėl to neįmanoma turėti mokslinės teorijos tada, kada toji teorija neigia kokio nors nagrinėjamo reiškinio Šaltinį. O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį aš prieš du tūkstančius metų, kada vaikščiojau kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto, pavadinau jūsų, kiekvieno, mylinčiu Tėvu. Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis, jeigu tie patys psichologai ir psichiatrai, mėginantys padėti, patys nepatirs Pirmojo Šaltinio ir Centro veikimo savo pačių viduje ir nesuvoks, kad visos ligos prasideda nuo Pirmojo Šaltinio ir Centro siunčiamų, visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui vienodai ir be perstojo, Jo meilės virpesių vandenyno pažeidimo. Ir tik padėdami tiems vargšams ir tikrai labai kenčiantiems mano sielos broliams ir seserims, ir jų sielos broliams ir seserims, atsiverti šitiems Pirmojo Šaltinio ir Centro nuolat ir be perstojo siunčiamiems meilės virpesiams, jie ir išgydys juos nuo tokių ligų, kurios iš tikrųjų rodo ne ką nors kitą, o šitų meilės virpesių trūkumą jų viduje.[/quote]
G_sesuo: Urantas rašo: O būtent psichologija, psichiatrija ir neigia žmogaus kilmės Šaltinį ir visos išminties Šaltinį – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, Melas! Algimanto "skiedalai" KJV. Psichiatrija nesikiša į sielos reikalus, palikdama tai dvasininkams, o gydo proto sutrikimus. Urantas rašo: Štai dėl to jūsų psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, mėgindama išspręsti žmogaus dvasinio-energetinio vidinio virpėjimo sutrikimo problemas, kurios vis dažniau ir giliau kamuoja žmones. Ir šitų problemų tik daugės, o psichologijos ir psichiatrijos galimybės padėti tokiems vargšams ir nevilties apimtiems žmonėms niekuo nesikeis Ir vėl nesąmonė! Jokios aklavietės nėra, milijonams kenčiančių realiai padedama vaistais, psichoterapija, psichoanalize.
Jolanta: Visiškai pritariu Algimanto citatai. Šį teiginį paremiu skaitytomis ir savo įžvalgomis. 1. Egzorcisto kunigo Rinkevičiaus žodžiais, labai daug iš pradžių psichiniais ligoniais atrodančių žmonių po egzorcizmo pasveiksta. 2. Skaitydama psicholigę literatūrą (o jos nemažai perskaičiau) pastebėjau, kad psicholigijos teoretikai vis gilindamiesi į žmogų prieina aklavietę, vieni paprasčiausiai pasako o kas toliau, nežino kas yra (kur jau prasideda dvsiniai dalykai), kiti psichologai pripažysta, kad gilesni klodai priklauso religijai (ir tai pripažysta ne vienas pasichologas teoretikas). 3. Asmeninis pastebėjimas, kad neturintys dvasinio pagrindo anksčiau ar vėliau prieina beprasmybės etapą, kai kyla klausimas, o kam visa tai, kas labai įtakoja depresijos atsiradimą, o juk tai dabar labai paplitusi ir labai baisi liga. labai dažnai vidinių vertybių ir išorinių disbalansas įtakoja nesaugumo jausmą ir baimes, kas gali iššaukti paranojas ir fobijas ir t.t. Gal aš taip drąstiškai neteigčiau, kad psichologija ir psichiatrija atsidūrė aklavietėje, tačiau jie labai sumažina savo domėjimosi ribas ir gali veikti dažniausiai pasekmes, tačiau jiems yra neprieinamos problemų atsiradimo priežastys. Visas mokslas, kuris neigia religija, save įrėmina į gana siaurus savo veiklos rėmus, kuriuose ir tegali dirbti. Išeitų patys save skriaudžia.
Jolanta: Ką tik perskaičiau, kad psichologija verčiant iš graikų kalbos reiškia "pasche" - sielą. "logos" - mokslas. Ir tada iš karto daromos interpretacijos , kad tai turima ne tai omenyje ką reiškia, kad tai žiūrima kaip į žmogaus mirštančią dalelę, kuri yra psichika ir t.t. pagalvojau, na ir nagli gi tie žmonės. jei pačių samonė kažko nesuvokia, tai supaprastina iki savo suvokimo lygio ir pateikia kaip neginčijamą tiesą. Taip ir yra painiojami žmonės mokslinių išvadų, kurios neturi jokio realaus pagrindo, arba apriboja domėjimosi ratą. Senovės Graikai matyt buvo išmintingesni už dabartinius mokslininkus, todėl gal verta paklausyti jų Nemanau, kad nebuvo taip laikais tokio žodžio kaip smegenys, jų veikla ir t.t. kad pasirinko tokį žodį kaip siela pavadinti psichologijos mokslui. Išvada, nori būti geru psichologu visų pirma turi turėti informacijos apie žmogaus sielą
Jolantai: Kadangi mokslas remiasi irodytais faktais o sielos egzistavimas nera nei faktas nei tuo labiau irodytas moksliskai,reiskia psichologija yra sugalvota ant lempos
Jolanta: Neteisa, mokslas remiasi dažnai indukcja ir dedukcija, bei pasekmės bei priežasties ryšiu. Ypač paichologijos mokslas negali juk nieko pačiupinėti. Jis daro išvadas stebėdamas objektą ir fiksuodamas dėsningumus, bei pasikartojančius dalykus, kurie vyksta tomis pačiomis sąlygomis. Religinis objektas, siela, taip pat gali būti įrodoma tokiu pat metodu. Šį metodą labai gerai buvo įvaldęs Buda. jo metodai daugiau moksliniai nei teologiniai. Išvados remiasi daugiau žmogaus psichologinius procesus vertinant per dvasingumo samparatą. Tiek kiek susidūriau su šia religija mane nustebino būtent dėsningumas, bei ryšio tarp pasekmės ir priežasties išryškinimas, tačiau nerandu literatūros, kur būtų užrašytos pačio budos mintys, o ne mokinių interpretacijos. Kristaus mokyme taip pat yra labai stabili logika, tačiau ji yra gana sumaniai užkoduota. Sielos buvimo įrodymai lygiai tokie pat kaip ir psichologinių procesų įrodymai. Tik va kaip ir aukštosios matematikos uždavinius ne visi gali spręsti, taip ir čia ne visi gali savo suvokime projektuoti tokius reiškinius kaip sielos veikimą žmoguje. Tačiau dažnai neverta savęs apkrauti įrodymų paieška, kartais užtenka žinoti kad taip yra Religinis įrodymas. Įvykęs stebuklas, kaip tai galima moksliškai įrodyti, yra įvykęs faktas, kurio paneigti negali (mano nutikime kai per fizinio lavinimo pamokas maldos dėka save pranokau keliais balais, ir ne vienoje rungtyje, bet tai buvo vienintelis kartas), mokslas nemanau kad intūsi įrodinėti šį faltą, na žinoma gali sumesti mūsų pasamonės veiklai, kuri duoda jėgų, tačiau pasamonės veiklą taip pat kažkas turi įtakoti (indukcinis metodas), jei pasamonė veikia pati sau viena, vadinasi ji yra nevaldomas, nuo žmogaus valios nepriklausantis reiškinys, jos buvimo pas žmogų kokybę irgi turi kažkas apibrėžti, kodėl pasamonė pas vienus suveikia vienaip, o pas kitus kitaip, vadinasi už jos kažkas turi būti....? Kas iš fizinio žmogaus būvio gali stovėti už pasamonės? jei įrodinėti tai kas stovi nemirtingumą, reikia jau remtis visomis tradicinėmis religijomis, nes nė viena religija neapima visumos. tačiau įrodyti galima. Ir tai suvokė dauguma mokslininkų, tačiau yra kitas klausimas, ar verta žmogui įrodinėti apie sielą, kiek jam tai duos naudos. Lygiai taip pat kaip neverta aukštosios matematikos teoriją įrodinėti kad ir pridinukui.
Jolantai: Moklas visu pirma faktai. http://lt.wikipedia.org/wiki/Mokslas Mokslas - objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas žinias), tiriant tikrovę. Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo K.Popperio, drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir, dėl to, yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas mokslinėse publikacijose, visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas, perteikimas (pvz., dėstant aukštosiose ir kitose) mokyklose (pvz., studentams ir mokiniams). Kaip objektyvios informacijos dalis mokslas gali būti laikomas visuma kritiškai patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) žinių, tiksliau pažinti ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias technologijose. Mokslinė tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu.
Jolanta: 1. atsirado dvi konkuruojančios mokslo teorijos - racionalioji ir empirinė. Socialiniuose moksluose, matyt, reikėtų laikytis tos nuomonės, jog tik pradėję nuo konkrečių atvejų stebėjimo ir juos išsamiai išnagrinėję, mes galime apibendrinti stebėjimo duomenis. http://www.vgtu.lt/upload/vvf_vtk/naukonsp%202.pdf 2. Empirinį tyrimą galima apibūdinti kaip įvairios formos informacijos gavimą esant kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto. Tačiau tai nėra visai paprastas procesas. Kaip tarpininkas tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto yra tyrimo metodas, kuris riboja arba iš viso izoliuoja tyrėjo poveikį. Todėl tyrimo metodams yra keliami dideli reikalavimai. Empirinio tyrimo duomenys – tai daiktų, reiškinių, požymių arba objektvvios tikrovės ryšių atspindys. Tačiau tai ne objektyvios aplinkybės, o jutiminis jų atspindys, nes ne realūs objektai, o duomenys apie juos sudaro empirinį mokslo pagrindą. http://ik.ku.lt/lessons/konspekt/moksldarb/moks_metodol.htm 3.Empirizmas (gr. empeiria 'patirtis') - pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Empirizmas teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais. Skiriamas materialistinis empirizmas, kuris jutiminio pasaulio pagrindu laiko objektyviai egzistuojantį pasaulį, ir idealistinis empirizmas, neigiantis, jog patyrimo pagrindas yra objektyvus pasaulis, patyrimą laikantis tik jutimų visuma.[1] http://lt.wikipedia.org/wiki/Empirizmas
Jolanta: Skaitau mokslinius straipsnius ir atėjo mintis skaitamt šią citatą; "Lisabonoje vykusiame tarptautiniame priešistorinių mokslų kongrese Italijos mokslininkai paskelbė radę seniausių Europoje iškasenų, įrodančių, kad pirmasis europietis gyveno pietiniame Apulijos regione. Vėliau gyventojai iš Italijos pietų paplito po visą Europą." Kiek tai yra faktas, o kiek tik tikimybių teorija. Juk vėl kažkas gali būti atrasta, o gal ir neatrasta pirmų žmonių Europoje buvimo vieta. Moksle labai daug tikimybės, o ne neginčijamų faktų. Taip kad sielos įrodymai nė kiek nėra mažiau patikimi kaip ir kiti dauguma mokslinių įrodymų.
Jolantai: Yra objektyvus faktas- zmogaus liekanos,kurias bandoma nagrineti.O siela nera nei faktas,nei turim juos "pedsakus",apart,kad knyguose parasyta.Mokslui ji neegzistoja,tik kaip hipotetine galimybe,prifantazuoti galima daug ,metafizika dar nera mokslas.Truksta irodymu sielos buvimui nustatyti.
Jolanta: dabartinis mokslas nėra visa žinantis. taip kad siela jam neegzistuoja tai normalus dalykas, nes jei mokslas pradėtų įrodinėti sielos buvimą labai darg mokslinių teorijų žlugtų, tai kaip ir savisaugos instinktas, manau kad ir įrodžius, vis tiek bandytų paneigti, nes daugumai moklo yra neparanku pripažinti sielos egzistavimui. Čia jau mokslinė komercija. Tiek kiek susidūriau su mokslu, ne didžiuoju, bet Lietuvos, galiu drąsiai teigti, kad mokslas yra hipotezių rinkinys, kuris remiasi ekspertų subjektyvia nuomone (nekalbama apie konkrečius įrenginius), o ir skaitydama mokslinę literatūtą, kad ir psichologinę, dažnai vienos mokslininkų išvados neigia kito mokslininko išvadas, toliau vienomis ar kitomis išvadomis remiasi kiti mokslininkai, priklausomai nuo to kas yra parankiau ir t.t. Ypač tiroant žmogaus asmenybę yra pateikiamos prieštaringos teorijos, labai dažnai mokslininkai tiria gana siaurą asmenybės dalį, nesusiedsamis su žmogaus visuma, toje dalyje lyg ir teisingos išvados, tačiau paėmus visumą teorija nebetinka. Sielos buvimas labai aiškiai sudėlioja žmogaus asmenybės teorijų iš psichologijos taškus į savo vietas. labai daug mokslininkų remiasi Indų vedomis. Atradau mokslininko Maslowo poreikių piramidę Indų vedose, yra žinoma ir kitų mokslininkų susidomėjimas šia religine literatūra. Kodėl? Juk Indų vedose yra pateikiami faktai be įrodymų, tai religinė literatūra, vadinasi ja pasitiki, o jei pasitiki religine literatūra, kuri nagrinėja žmogaus sielą, išeitų būtų kvaila neigti jos nebuvimu. Tačiau kaip jau anksčiau minėjau, mokslui iš komercinės pusės nenaudinga pripažinti žmogaus sielos egzistavimą. Nors teologija ir yra pripažinta kaip mokslas, tačiau ji dažniau yra nagrinėjama kaip istorinis objektas, o ne kaip sielos mokslas.
Jolanta: Šiaip iš skaitomos medžiagos, man kai ką primena (ritualus) 2006-09-08 Fizinis apsiplovimas gali padėti apvalyti sąžinę Panašu, kad kiekviename iš mūsų yra dalelė Ledi Makbet. Naujo tyrimo duomenys rodo, kad metaforinis noras nuplauti savo nuodėmes – tai ne tik svaičiojimas, bet ir įgimtos psichologinės asociacijos tarp moralinio bei fizinio švarumo įrodymas. Mokslininkai išsiaiškino, kad tyrimo dalyviai, kuriems teko sutelkti dėmesį į neetišką elgesį – melą, vagystę ar draugų išdavystę – vėliau dažnai užsiimdavo veikla, kuri rodė, kad jie jaučiasi ir fiziškai susitepę. Tie tiriamieji, kuriems prieš prisimenant neetiško elgesio epizodus, buvo leidžiama nusiplauti rankas, jautėsi ir elgėsi taip, lyg jų sąžinė būtų švaresnė nei tų tiriamųjų, kurie rankų nesiplovė. „Kai pajuntame, kad kėsinamasi į mūsų moralės normas, nes jaučiame gilų psichologinį poreikį apsivalyti“, - sakė tyrimui vadovavęs Toronto universiteto (Kanada) mokslininkas Chen-Bo Zhongas, vadovavęs tyrimui. C.Zhongas su kolegomis, poreikį apsivalyti pavadinę „Makbeto efektu“, nusprendė atlikti eksperimentą atlikti po to, kai pastebėjo panašų elgesį šiuolaikinėje popkultūroje. Atliktas eksperimentas nurodo ryšį tarp moralinio ir fizinio švarumo, tvirtina Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) psichologas Philipas Tetlockas, kuris prie tyrimo rengimo ir vykdymo neprisidėjo. „Kai tenka susidurti su kuo nors neetišku, yra du būdai apsivalyti sąžinę – pasielgti etiškai arba apsivalyti fiziškai. Kalbame apie dalykus, kurie yra purvini, sutrūniję, sutepti. Daugelis žmonių pasakytų, kad tai tėra metaforos, bet šis tyrimas parodo, kad egzistuoja gilus pasąmoninis ryšys“, - sakė P.Tetlockas. Šaltinis: newscientist.com
Jolantai: Paprasiausiai mokslas dar nepajegus imtis sielos klausimo
Jolanta: Pagalvojau, o gal mūsų dvasiniai šviesuliai ir pajėgūs, gal sąmoningai tai nedaroma. Juk mokslas turi nešti naudą, o vienas Dievas žino ar būtų mūsų suvokimo žmonėms naudinga pradėti analizuoti sielos struktūrą, iš ko ji susideda ir kaip ją galima būtų patobulinti.
Jolanta: Bet kad mokslinio materializmo atstovai nepajėgūs suvokti tokio subtilaus dalyko kaip siela, esu įsitikinusi.
Jolantai: Spekulioti galima beleka,ir apie sielos subtiluma ir patobulinima ir apie nobelio premija,liko tik atrasti siela...D
Tadas: Jolanta rašo: Pagalvojau, o gal mūsų dvasiniai šviesuliai ir pajėgūs, gal sąmoningai tai nedaroma. Juk mokslas turi nešti naudą, o vienas Dievas žino ar būtų mūsų suvokimo žmonėms naudinga pradėti analizuoti sielos struktūrą, iš ko ji susideda ir kaip ją galima būtų patobulinti. Nejuokink, Jolanta Jolantai rašo: Spekulioti galima beleka,ir apie sielos subtiluma ir patobulinima ir apie nobelio premija,liko tik atrasti siela...D
Jolanta: man visada kilo klausimas, kaip žmogus gali suabsoliutinti savo suvokimą. Aš žinau, kad mano žinojimas mažo ir daug ko nežinau, tačiau yra tokie žmonės kaip Dalai Lama ir kiti lyderiai. Beje Tibeto mirusiųjų knygojeražoma apiemirties eigoje pasitraukiančias gyveybines energijas ir sielos pasitraukimą, konkrečiai su pojūčiais ir vietomis kur ir kas vyksta. Viena yra sakyti na aš to nežinau ar netikiu, kitą kategoriškai teigti, net menkinti. Tai kad aš kažko nežinau, visai nereiškia kad kažkas neturi tokių žinių. Ir esu įsitikinusi, kad dvasisškai nuovokūs žmonės daug ko nesako.
VaidasVDS : Jolanta, skaityk Urantijos Knygą, bet visą, ir tikrai rasi atsakymus, tik nekreipk dėmesio į visokius mokytojus, tame tarpe atsiradusius po Urantijos Knygos studijų, kad ir į mane (nors aš ir nesu mokytojas). Bet jei nenori, tai neskaityk, bet bent perskaityk šią citatą: "Dvasinis augimas atsiranda iš besivystančios sielos vidaus. Spaudimas gali asmenybę deformuoti, bet jis niekada neskatina augimo. Net ir švietimo spaudimas yra tiktai neigiamai naudingas tuo, kad jis gali padėti užkirsti kelią pražūtingam patyrimui. Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias."
Jolantai ir Vaidui: Mokslui neuztenka nuovokumo ar pasakyti ar kad kazkur parasyta.Mokslui reikia negincijamu irodymu.Argi taip sunku suvokti.Ir zinoma uk nera autoritetas mokslui,kol visi "atsakymai" nepatikrinti.Tam jums dievas ir dave prota o jus tingus ji naudoti,verciau tikite fantazijomis.Pavirsutiniska
Jolanta: Vaidui, auksiniai žodžiai ir patikrinti praktijoje visose srityse ir materialiose ir psichologiniuose ir dvasiniuose.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû