Ôîðóì » PSICHOLOGIJOS, PSICHIATRIJOS IR RELIGIJOS SANTYKIS » Tikrovės virpesiai » Îòâåòèòü
Tikrovės virpesiai
Urantas: Iš Algimanto Jokūbėno knygos "Kalbu jums vėl" [quote]5. Tikrovės virpesiai Mano mylimas broli, mano visi kiti mylimi broliai ir sesės dvasioje, aš jums perduodu šituos savo mokymus dėl to, kad jūs galėtumėte giliau pažvelgti į jus supančią tikrovę ir į tą pačią tikrovę, kurioje esate ir jūs patys. Niekas, net ir aš, negali išsiveržti iš šitos tikrovės virpesių, nes tik iš šitų virpesių, kuriuos paskleidžia Pirmasis Šaltinis ir Centras, ir susideda Tikrovė. Ji yra sudaryta vien tik iš skirtingo dažnio energetinių virpesių. Jūsų mokslininkai kai kuriuos virpesius jau nagrinėja ir skverbiasi vis giliau į jų vidų. Tačiau jie neklausia, net ir patys savęs, kodėl ir iš kur yra tie virpesiai? Jie jau ima suvokti, kad kiekviena, net ir materiali ir žmogaus akiai matoma medžiaga yra sudaryta iš atitinkamų energetinių virpesių. Jie jau kalba ir tyrinėja atomo suskaidymą branduolinės reakcijos metu, jie mėgina tyrinėti atomo struktūrą teoriniu lygiu. Kol kas jie nekalba apie atomo mažesnių darinių – elektronų sandarą. Tačiau jie irgi turi dar didesnius energetinius virpesius negu atomo virpesiai ir šitų virpesių dažnumas nulemia ir atomo sandarą. Visa aplinka, kurią jūs pavadinate negyva, taip pat yra gyva. Tik šitos, jūsų manymu, negyvos gamtos gyvybė yra labai žemų ir grubių energetinių virpesių pavidalu. Ir kiekviena dalelė yra judėjime, virpėjime, ir sukimesi. Kiekviena, net ir mažiausia dalelė, kad ir kokia jūsų materialiam žvilgsniui matoma kieta substancija, tokia kaip didžiausio kalno uola ar pats kiečiausias plienas yra taip pat gyva substancija. Tik šitos gyvos substancijos sudedamųjų dalių judėjimas-virpėjimas yra labai žemų dažnių. Dėl to jūs jų ir nematote. Dėl to ir laikote tokius savo akims matomus aplinkos objektus negyva gamta. Jūs lygiai taip nematote ir labai aukšto dažnio virpesių. Dėl to jūs negalite matyti manęs dabartiniu ir realiu pavidalu. Kaip negalite matyti net visai šalia jūsų esančių ir jums tarnaujančių angelų – jūsų asmeninių sargų-serafimų – kaip ir daugybės daugybės kitų už šiuos serafimus aukštesnių dvasių, kurios realiai tarnauja jums savo atsidavimu visos kūrinijos Sutvėrėjui, visų šitų energetinių virpesių Centrui ir Paskleidėjui, kurį jūs ir pavadinote Dievu. Tai ir teisinga, ir ne. Dievas yra visaapimantis ir visur esantis. Jis nėra konkrečios formos ir išvaizdos. Jis yra Pirmasis Didysis ir Amžinasis visų pačių aukščiausiųjų virpesių paskleidėjas ir rėmėjas ir visos visuminės Sąmonės Šaltinis ir Centras. Tik Jis vienas vienintelis yra visasuvokiantis ir visažinantis, visur matantis nuo pabaigos visą pradžią per visą amžinybę praeityje, kaip ir ateityje. Ir vis tik net ir būdamas toks, jums, pačių žemiausių virpesių pavidalams ir Jo visuminės sąmonės teatskleidusiems tik patį patį pradinį ir patį patį pirminį ir paprasčiausią supratimą, Jis yra asmuo ir asmenybė, su kuria jūs galite bendrauti kaip su pačiu mylimiausiu asmeniu, kuris pats yra Meilės Šaltinis. Jis yra meilės Šaltinis ir Centras visai kūrinijai. [/quote]
Laimai: Užmečiau akį į tavo nuorodą ir pasakysiu, kad nusišneki brangute...Jėzaus lytinės orientacijos lygio klausimai manęs nedomina...eigu neskiri mentalo lygių, niekuo negaliu padėti...daugiau čia nerašinėsiu...tik įdomus tavo mentalo mechanizmas...plokščias toks...be vertikalės....žinai, man iš šio pasaulio nieko nereikia, neturiu poreikio keisti jį...man tik truputį apmaudu dėl tokią didžiulę paklausą turinčos menkavertystės...tavosios elgsenos psichologinis modelis ne itin patraukus...nieko iš esmės...todėl atsisveikinu, man čia nuobodu, iki.
trolis: Paskaityk brangute Nyčės Antikristą...jo Antikristas arčiau Kristaus nei krikščionybė
Laima: Akį, mielasai, kartais reikia ne tik užmest... Man užteko A. Maceinos „Niekšybės paslapties“. O Nyčė mano kumyru niekada nebuvo ir tuo labiau nebebus. Aš dabar gyvenu, o ne filosofus studijuoju. Išaugau iš to amžiaus.
trolis: Vadinasi nebuvo tau ir Maceina kumyras...o as susijungiau ne su ju darbais o su ju sielomis...man gana jusu, viskas, dedu taska
Laima: Aš neturėjau ir neturiu jokių kumyrų. O A. Maceiną skaičiau su malonumu dar tada, kai jis uždraustas buvo, prisimenu, per naktį Paslaptį perpyliau, nes turėjau kitam atiduoti. Jo, linksma buvo...įdomu. o dabar skaitalų kiek tik nori, sugebėk tik atsirinkti..bet poreikio nebėra, toks jausmas, kad jau viską žinai...Bliamba, tai čia gal jau senatve kvepia? Ne, manau, tik branda
Tadas: Tik branda ,Laimute, tik branda Broliai ir seserys, nesipykim, kalbėkim draugiškai , juk visi esam Viena Gal reikėtų naują temą specialiai pokalbiams atidaryt? Parašykit, ką galvojat Aš tai tos Algimanto knygos nepripažįstu. Daro pinigą iš UK ir tiek. Ramybės visiems
Fredas: http://www.youtube.com/watch?v=yAFbYN_8e7g....joooo,jaaaa,....užsuka gana savotiškai originalių asabų į šį forumą,..yra ir tokių kurie linkę labiau vaikščioti skustuvo ašmenimis nei žeme...ką gi, kiekvienas turi teisę rinktis...(šį klipa skiriu į šį forumą užsukusiai paslaptingai viešniai.. manau jūs žinote ką turiu omenyj...)
Fredas: Dabar Liuciferis yra nupuolęs ir nušalintas Satanijos Aukščiausiasis Valdovas. Apmąstymai apie savąjį aš yra labai pavojingi, net ir dangiškojo pasaulio išaukštintoms asmenybėms. Apie Liuciferį buvo pasakyta: "Pasididžiavimą savimi tu iškėlei dėl savojo grožio; savo išmintį tu sugadinai savo gabumais." Jūsų senovės pranašas matė jo liūdną būseną, kada jis rašė: "Kaip tu nupuolei iš dangaus, o Liuciferi, ryto sūnau! Kaip tu buvai numestas žemyn, tu, kuris išdrįsai gluminti pasaulius!"
emipetras: Dabar Liuciferis yra nupuolęs , tačiau žmogui svarbiausia yra santykis su Dievu . O kaip tas santykis reiškiasi ? Aišku tik per maldą . Tai tuo klausimu įkeliu rašytojo - filosofo Antano Maceinos raštų ištrauką : ŽODIS MALDOJE Žodžio kaip kreipinio būtybė maldoje nušviečia mums prasmę mąstymo, į kurį šiandien taip stipriai linkstama Amerikoje bei Vakarų Europoje ir kurį dažniausiai vykdo jaunimas, nebeturįs artimesnio ryšio nei su Dievu, nei su Bažnyčia. Daugeliui atrodo, kad polinkis mąstyti esąs religinis ir rodąs žmogaus sielos ilgesį Dievop. Iš tikro tačiau šis polinkis, o tuo pačiu ir pats mąstymas slepia savyje nuotolį nuo Dievo kaip asmens, vadinasi, nuo Dievo kaip manojo Tu. Jau esame minėję M. Schelerio pažiūrą, kad malda išskiria bet kokį panteizmą, kadangi ji yra kreipimasis į mylintįjį asmenį. Gi mąstymas, anot to paties Schelerio, panteizme kaip tik skatinąs26. Tariamai nerdamasis savo dvasia į dieviškąją būtį, mąstymui atsidėjęs žmogus beveik nė nepastebi, kad jis šią būtį padaro arba savo paties mąstymo objektu, pereidamas daugiau ar mažiau metafizikon, arba nuasmenina save, jausdamasis esąs dieviškojo gyvenimo dalelė ar jo išsrava. Kiekvienu atveju čia nyksta kreipimasis, o tuo pačiu nyksta ir malda, kadangi čia nyksta Dievo ir net žmogaus asmeniškumas. - Dėl to Fr. Heileris ir tvirtina, esą mąstymą ugdo paprastai tie, kurie nepripažįsta Dievo kaip asmens27. Jie neatveria Dievui savo širdies, o apmąsto patys save ryšium su mistiškai — dažniausiai pseudomistiškai — pergyvenamu bei suvokiamu pasauliu, kurio akivaizdoje žmogus stengiasi ištirpti, susilieti su juo net ligi sąmonės užgesimo. Šitokia nuotaika, Fr. Heilerio pažiūra, yra „maldos ardymas ir galop jos suardymas" (t. p.). Tai anaiptol ne religinė, o etinė nuotaika, tarnaujanti žmogui kaip priemonė tvardyti bei ugdyti patį save, todėl galinti būti naudojama ne tik stabmeldžio, bet net ir ateisto. Ir kaip tik dėl šio etiškai pedagoginio pobūdžio mąstymas yra mėgstamas visų, kurie pergyvena Dievą daugiau ar mažiau panteistiškai. Tokį pergyvenimą galima šiandien pastebėti ir ne vieno krikščionio sieloje. Dėl tos pačios priežasties šiandien nepaprastai stropiai domimasi budizmu, kadangi budizme mąstymas turi pirmaeilę reikšmę. Budizmas savo esme yra ne religija, bet etika, kurios uždavinys esąs išvaduoti žmogų iš kančios, pergalint jo Aš-sąmonę ligi visiško jos pranykimo. Mąstymas budizmui yra kelias į tokį sąmonės ir savimonės užgesimą. „Ši s mąstymas,— aprašo jį H. Demoulinas SJ,— prasideda erdvės begalybėje; tačiau šioje neaprėpiamoje visatoje jis nepasilieka; jis žengia vis toliau užu sąmonės ir niekio nemedžiaginių sričių, kad galų gale pasiektų plotmę, esančią anapus sąmonės ir ne-sąmonės" 28. Ši plotmė yra vadinama nirvana. Ją pasiekęs žmogus esąs jau tiek atsiskleidęs, jog nustoja buvęs Aš : Aš ir ne-Aš čia darosi tapatūs. Mąstymas ir esąs būdas šiai tapatybei siekti ir, budistų nuomone, jau čia žemėje pasiekti, nelaukiant Krikščionybės skelbiamo visuotinio perkeitimo. Mąstymo pasekmė esanti nušvitimas. Gi „nušvitimas,— sako D. T. Suzuki,— teikia laimės ir veda į tikrą transcendenciją. Žemiškieji dalykai atsinaujina ir pakinta. Pateka nauja saulė ir visata atsiveria. Tau nereikia žengti į dangų ir laukti, kol viskas bus perkeista"29. Tai pagrindinis skirtumas tarp Krikščionybės ir budizmo, kuriame, pasak to paties Suzuki'o, esama „tik nušvitimo", tačiau kuris nepažįsta „nukryžiavimo ir prisikėlimo" (t. p.). Visa tai neturi nieko bendro su malda, kadangi maldoje žmogiškasis Aš ne tik nepranyksta, bet stoja dieviškojo Tu akivaizdon ir taria jam savąjį žodį, kartais net ligi įkyrumo, kaip tai skelbia krikščioniškoji religija (plg. Lk 11, 8; 18, 5). Maldoje žmogus nešasi visą savo kasdieną ir ją išskleidžia savajam Dievui Meilei. Gi mąstyme žmogus traukiasi nuo kasdienos ir mėgina egzistencines akimirkas pergyventi taip, tarsi jos būtų tikroji dabartinė jo būsena. Apgaulus mėginimas, nes kasdiena grįžta mąstymui pasibaigus ir reikalauja toliau būti nešama. Vis dėlto ši apgaulė patraukia ne vieną, taip kad net krikščioniškieji vienuoliai šiandien važiuoja į budistinius vienuolynus, norėdami išmėginti mąstymo galią „nušviesti" pasaulį ir jį „perkeisti", nelaukiant dieviškosios galios istorijos pabaigoje. Keisti pasaulį „iš apačios" — štai dabarties nuotaika, ne visados garsiai tariama, tačiau visados aiškiai jaučiama. Tai nuotaika, kuriai eschatologinė prašomoji malda „Ateik, Viešpatie Jėzau! " (Apr 22, 20) yra svetima iš esmės. Eschatologija čia įvyksta istorijos viduje — tebūnie šis vidus tik atskiro asmens psichika. ( Ant. Maceina )
emipetras: MŪSŲ VIDINĖS BŪSENOS Gal kas susidomės kitokiu požiūriu į mūsų vidines būsenas (emilispetras) Stebėjimas nėra vien tik registracija tai, kas yra aplink mus. Tuo pačiu tai yra ir kūrimo procesas. Per minčių projekcijas mes sukuriame savo realybę. Jeigu mes pradedame įtarinėti žmoną išdavyste, tai vėliau ar anksčiau tai įvyks. Stebėjimas visuomet yra bet kokio kūrimo akto viena iš svarbiausių dalių. Tai ką mes matom yra tai, ko mes prašome. O ko mes prašome tai ir gausime. Netgi tuo atveju, jeigu neįsisąmoninsim. Dauguma žmonių prašo neįsisąmoninę. Todėl ir gauna tai ko nesitiki. Ir kai paprašytas daiktas atsiranda prieš akis mes tampame šokiruoti. Dauguma tokių prašymų ateina per kolektyvinės sąmonės struktūras – agregorus, kurie iš sistemos pusės nuolat yra maitinami tomis idėjomis, kurios reikalingos pačiai sistemai egzistuoti ir maitintis. Nesvarbu ar bloga, ar gera ta sistema mechanizmas čia tas pat.- jūs esate maitinimo elementas. Viskas priklauso nuo pasirinkimo. Jeigu turėtume galimybę pasirinkti – būtų gerai. Bet kokia kolektyvinė kontrolės sistema susiaurina ir pablogina pasirinkimo galimybes. Todėl apie tikrą, pilnavertį pasirinkimą nėra prasmės net kalbėti. Jeigu šiandien, kabėdami apie kvantinį perėjimą norime pasiekti ko nors apčiuopiamo, reikia trokšti ne maksimumo, bet neįmanomo, tada pasieksime bent jau minimumą. Todėl palaikau idėją, jog pirmiausia mums reikia išmokti ne tik besąlygiškai mylėti priešus ir atleisti savo skriaudėjams (tai savaime suprantama), bet ir būti šaltais pragmatikais. Tai yra du banginiai, ant kurių turi stovėti abi kojos. Tos dvi priešpriešos turi būti suvaldytos ir suderintos. Sakoma, kad pakylėjimo, kuris vyksta nepajausti neįmanoma. Tačiau mano nuostata yra tokia: jeigu kalbame apie pakylėjimą arba kvantinį šuolį, turime (kaip ir kitose gyvenimo srityse) remtis faktais ir racionaliais argumentais. Priešingu atveju kursime mistika, o mistika, kaip sakydavo akademijas Jonas Gervė, visuomet tarnauja tam, kad galima būtų paslėpti tiesą. Jūs nerasite šiame tinklalapyje nei vieno channelingo, nei vieno pakylėtojo valdovo, nei vieno ufonauto iš Sirijaus ar Sietyno pranašysčių ar patarimų. Aš nesakau, jog tie kanalai meluoja ar apgaudinėja, bet manau, kad jų informacija nėra patikimas šaltinis ar argumentas, priimant asmeninius sprendimus,. Kodėl? Todėl, kad tos informacijos neįmanoma patikrinti iš 3 nepriklausomų šaltinių. Patikėti žodžiu ir pajausti širdimi – neužtenka. Jeigu kas nors tiki, jog pakylėjimas vyksta, vadinasi jis vyksta. Bet jeigu kas nors tiki, jog viskas eina tik blogyn – vadinasi taip ir yra. Pasiekti kažkokį objektyvumą, kabant apie ne žemiškos kilmės procesus Žemėje yra labai sunku, nes visi procesai tampa realybe tik tada, kai jie užgimsta individualioje sąmonėje, kaip asmeninis troškimas. O tų troškimų gali būti keli milijonai. Tarpinės dvasinės būtybės (jeigu jos tikros, o ne išgalvotos) duoda channelingus tam, kad pakylėjimo procese neįsivyrautų chaosas. Jos duoda naują įsitikinimų sistemą, naują matricą tiems, kurie pripratę prie taisyklių, vadovų ir vadovavimo. Čia senosios matricos pasekmė. Bet čia yra ir pozityvi pusė, kuri dažniausiai nulemia negatyvią manipuliavimo grėsmę. Jeigu žmonių pamąstymai, lūkesčiai, troškimai įvelkami į kolektyvines formas (sukuriamos religijos, bažnyčios), integruojant į pasąmonę naują įsitikinimų sistemą, jie būtinai išsipildys ir realybėje įgaus naujas objektyvias formas. Nors kitai žmonių grupei jos gali atrodyti visiškai subjektyvios ir nesąmoningos. Juk formaliai taip ir yra. Tuo tarpu mums, santūriems skeptikams ir agnostikams, kurie niekuo netiki ir nepasitiki, išskyrus Dievu ir pačiu savimi, reikia ne naujų iliuzijų, bet grynos ir pačios teisingiausios informacijos, kurią galima pačiupinėti arba bent jau realiai pajausti. Tuo tarpu daugelis New Age grupių per įvairius dvasinius ir kosminius kanalus mums moko besąlygiškai patikėti ir būti pasyviai laukiančiais bestuburiais. Bet iš tikrųjų mes turime imti atsakomybę į savo rankas ir lygiai vienodai ignoruoti iš savo kelio tiek tamsos, tiek šviesos dvasines struktūras. Tegul jos pešasi, nes jų toks darbas, tokia prigimtis, gyvenant 4 tankyje, o mes eikime toliau, nes mūsų tikslas Absoliutas be jokių tarpininkų. Nes jis - esame Mes, kaip kvantinė lauko struktūra, kurioje kiekvienas elementas turi tai, ką ir visuma. Ir pabaigai. Tam, kad neliktume pasyviais sėdėtojais, laukiančiais eilinės apokalipsės, reikia ne tik prisiimti atsakomybę bet ir veikti. Veikti pirmiausia viduje. Pradžiai užtektų kokio nors ezoterinio klubo arba religinės bendruomenės, kuri neriboja pažinimo. Antra - reikia būtinai išmokti pažinti laukų struktūras ir išmokti su jomis dirbti bei gebėti transformuoti objektyvią materiją vadovaujantis ir meile, ir šaltu racionaliu protu. Tada atsiras unikalus šansas nušokti nuo matricos, susikurti laimingą gyvenimą tokį kokį norime. Bet svarbiausia – nustoti apie save galvoti blogai. Tuomet nebereikės laukti nei apokalipsės, nei armagedono. www.kvantinemagija.lt
Cezaris Teruelis: Gal teko matyti šiemet kino ekranuose debiutavusį Neilo Burgerio fantastinį filmą su Bradley'iu Cooperiu ir Robertu De Niro „Limitless“ („Šalutinis efektas“)? Pagrindinis filmo herojus netikėtai įgyja galimybę išnaudoti ne apgailėtinus 15-20 proc., o visus 100 proc. savojo proto. Tačiau nejau „riboti“ mūsų protai yra evoliucijos klaida? Gal taip yra ne šiaip sau, o dėl tam tikrų gynybinių psichikos sumetimų? Pavyzdžiui, per daug gyvi, pernelyg detalūs prisiminimai gali būti žalingi asmenybei. O itin aukštas intelekto koeficientas (IQ) neretai būna susijęs su įvairiomis nervinės sistemos disfunkcijomis. Kadangi šį filmą mačiau, tai gal ir jums bus įdomu, jei kas dar neskaitėt Kiek pastangų per gyvenimą įdedame, kad išlavintume savo atmintį, protą ir pastabumą. Tam tikslui sukurta net ir medikamentinių priemonių (metilfenidatas, amfetaminas, kofeinas). Tačiau galbūt „protingesnis“ – nebūtinai geresnė alternatyva? Naujausių tyrimų rezultatai byloja, jog savo galimybes žmogaus protas galbūt yra pažabojęs tam tikru intelekto „sūkių ribotuvu“, apie kurį byloja tokie psichiniai reiškiniai kaip klaidingi prisiminimai ar gynybiniai psichikos mechanizmai. O bet kokie farmaciniai preparatai ar medicininės technologijos, skirtos neutralizuoti „intelekto sūkių ribotuvo“ efektą ir pagerinti proto sugebėjimus, ilgalaikėje perspektyvoje gali būti pavojingos. Psichologijos mokslų asociacijos („Association for Psychological Science”) žurnale „Current Directions in Psychological Science“ publikuotas straipsnis, kurio autoriai įspėja, jog žmogaus proto gebėjimai nėra beribiai, o bet kokį mėginimą pagerinti intelekto kokybę lydės skaudžios problemos. Atsakymų į klausimą, kodėl iš visų gyvūnų rūšių tokie protingi yra tik žmonės, tyrėjai pabandė paieškoti evoliucijoje. „Daugybę žmonių domina preparatai, kurie gali padidinti pažintinių gebėjimų kokybę, - pasakoja Vorviko universiteto mokslininkas Thomasas Hillsas. – Pavyzdžiui, mąstymo procesams taip reikalingą dėmesingumą ir budrumą laikinai pagerinantys energiniai gėrimai ar gėrimai su kofeinu. Tačiau nuoširdžiai norisi jų paklausti – ar mėginote susimąstyti, kodėl mes galų gale netapome protingesni nei esame?“ Kompromisai Kompromisai evoliucijoje – dažnas reiškinys. Gal ir būtų neprošal išstypti iki 2,5 metro, tačiau tokį ūgį „patemptų“ toli gražu ne kiekviena širdelė. Todėl daugumos Homo sapiens atstovų ūgis neviršija 1 metro 80 centimetrų. Tokia kompromisų kaina. „Tas pats ir su intelektu, - įsitikinęs T. Hilsas. – Embriono galvos smegenų dydį be visų kitų veiksnių riboja ir mamos dubens kaulų struktūra – didesnės smegenys automatiškai reikštų didesnes naujagimių galvas ir didesnį naujagimių mirtingumą gimdymų metu. Pakeisti dubens struktūrą, nekeičiant stovėjimo ir vaikščiojimo būdo, yra neįmanoma.“ Tokie medikamentiniai preparatai kaip metilfenidatas (geriau žinomas jo pavadinimas yra ritalinas) ar amfetaminas pagerina dėmesio koncentraciją, tačiau labai dažnai šios priemonės pagelbėja tik žmonėms, kurių gebėjimų lygis yra kiek žemesnis. Žmonėms, kurie nepatiria dėmesio sutelkimo sunkumų, tokie preparatai gali net ir pakenkti. Tai perša mintį, jog žmogaus psichikoje, ko gero, egzistuoja tam tikri dėmesio procesus reguliuojantys limitai, ribos. „Dėmesingumas praverčia atliekant tokias sudėtingas dėmesio užduotis, kaip, pavyzdžiui, vairavimas, - pažymi T. Hillsas. – Ten reikalingas dėmesingumas, tačiau vėlgi – saikingas. Jei būsi pernelyg dėmesingas, reaguosi į kiekvieną dirgiklį. Tai reiškia, jog vairuojant tavo dėmesį nuolatos blaškys ryškios reklamos ir begalė kitų dirgiklių. O tai galėtų sukelti rimtų nemalonumų.“ Dievo dovana ar prakeiksmas? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nepaprastai gera atmintis yra tiesiog Dievo dovana. Tačiau žmonės, kurie viską prisimena itin ryškiai ir detaliai, papasakotų visai ką kitą. Jie nuo to kenčia. Nes negali užmiršti ne tik to, kas nereikalinga, bet ir to, kas nemalonu, kas prisimenama su skausmu. „Atmintis – dviašmenis kardas, - perspėja T. Hillsas. – Pavyzdžiui, potrauminio stresinio sutrikimo atveju žmogus niekaip negali užmiršti siaubingų gyvenimo epizodų. Juk visi norime, jog, nutikus blogam dalykui, turėtume galimybę jį bent jau primiršti ir gyventi toliau, o ne nuolatos iš naujo patirti jį prisiminimuose.“ Ne kitaip ir su intelektu. Intelektas bendrąja prasme yra gebėjimų visuma, kurios struktūroje atmintis – tik viena iš sudedamųjų dalių. T. Hilsas savo publikacijoje cituoja žydų aškenazų (angl. – „Ashkenazi Jews“), pasižymėjusių gerokai už vidutinių europiečių didesniais IQ įverčiais, tyrimo rezultatus. (Aškenazams priskiriami tam tikrame Europos regione [Reino upės apylinkėse] gimę žydų kilmės asmenys – taip pat ir fizikas Albertas Einšteinas, kompozitorius Gustavas Maleris, rašytojas Francas Kafka, psichoanalitikas Zigmundas Froidas ir daugelis kitų). Manoma, kad taip nutiko dėl pastaruosius 2 tūkstantmečius žydų aškenazų populiacijoje vykusių tam tikrų atrankinių evoliucijos procesų. Tačiau nereikia pamiršti ir kito dalyko – žydų aškenazų populiacija moka už tai savo kainą. Jos pavadinimas – genetinė Tėjaus-Sakso liga (angl. – „Tay–Sachs disease“), kuri turi įtakos nervinei organizmo sistemai. Tiesiog taip jau yra, jog kompromisai ir saikas reikalingi visur. „Jog žmonių populiacijoje vieną gražią dieną gims žmogus, kurį bus galima vadinti superprotu, tikėtis nereikėtų, - reziumuoja T. Hillsas. – Taip pat ir su proto „skatinamaisiais“. Jei turite specifinę užduotį, kuriai atlikti reikia didesnių atminties sąnaudų, spartesnio mąstymo ar ypatingesnio atidumo, specialūs preparatai gal ir galėtų potencialiai pagelbėti. Bet tik tuo atveju. O tikėtis, jog medikamentai galėtų pagerinti intelekto kokybę apskritai, būtų neteisinga.“ (www.technologijos.lt 2011 gruodžio 12 d.)
Urtė: Taigi, ką mūsų kūrėjai mums įdėjo, tą ir turim, čia aukščiau bambos neiššoksi – evoliucija visagalė emipetras rašo: Antra - reikia būtinai išmokti pažinti laukų struktūras ir išmokti su jomis dirbti bei gebėti transformuoti objektyvią materiją vadovaujantis ir meile, ir šaltu racionaliu protu. Tada atsiras unikalus šansas nušokti nuo matricos, susikurti laimingą gyvenimą tokį kokį norime. Bet svarbiausia – nustoti apie save galvoti blogai. Tuomet nebereikės laukti nei apokalipsės, nei armagedono. Ar įsivaizduojat, kaip atrodytų pasaulis, jei visi imtumėm transformuoti objektyvią materiją? O apie save blogai galvoti tikrai nereikia, nes kiekvienas esam kažkuo unikalus ir talentingas, nors aplinkiniai to gali ir nepastebėti, bet juk svarbu, kad pats žinai ir viskas. Mes per dažnai linkę reaguoti į kitų nuomones
NSO: Tiek medziagos cia ideta,kodel,jus zmones nesuprantate ir vis nematote,kad rupinotes tik Role,kodel,nematote,kad tai nera jusu savastis,KODEL?
emipetras: Cezari , geras straipsnelis . Tai vis pakartotinos pamokos apie tai , kad mes viskuo esame geriausi ir tik pačiam žmogui reikėtų tuo kuo dažniau pasidžiaugti ir pasakyti ; ,, Dieve , koks gražus pasaulis , kurį Tu man padovanojai '' Miela Urte , transformuoti materiją , tai turėjau omenyje , kad visą materiją reikia transformuoti per mūsų dvasinio proto ir dvasinių meilės norų ir ketinimų prizmę . Tai manau , mūsų visų žmonių tikroji pareiga ir visas gyvenimo tikslas . O savastis NSO , tai juk visas mūsų buvimas čia ir dabar . Nėra kitos savasties , kaip aiškus žinojimas ir buvimas čia ir dabar , kartu su Dievo Tėvo dvasia . Šis žinojimas ir buvimas su tuo žinojimu ir yra visa mūsų prasmingiausia savastis .
a-angelas: Dieve su visais dievukais, varge vargeli Kam transformuot materiją –buvo, yr air bus. Vien mūsų Žemės-Urantijos formavimui begalės laiko prireikė. Gyvybės vystymuisi materialia forma kiek resursų aktyvuota. Geriau materiją saugokit visame jos grožyje, turtingume ir vis dar išliekančiame palankume. Linksma angelam žmonių kalbų klausyti Liūdna jų motyvus girdėti Knygą gavę prie savo supratimo tempiat Dokumentų prasmes atsargiai apeinat Kaip tu vis pasirodai žemiau savo galimybių, vis su moterišku plepumu vertybęs išskalauji iki eilinio pasikalbėjimo. Nejuokinkit angelų Stenkis išlaikykit esamą ir tavo turimą lygį Nesirink lengvesnį apžvalgininko metodą nesimėgauk beveik atsakomybės nereikalaujančiomis erdvėmis Skaityti dokumentus Visiems gražių, prsmingų, informatyvių kasdienių išgyvenimų
Aimas: paprasta kritikuoti ir mokyti paciam tik karta cia atskridus:D emipetras aktyvus ir nuosirdus, o tu a-angele galetum dazniau nuo saves parasyti, ko negaliu as pavyzdziui su dar silpnomis izvalgomis. pamokslu pilnas kitas forumas, tik dvasia nieko negauna iš sausu ambasadoriaus pamokymu
VaidasVDS : aaaaaa tai bent angeliukas apsireiškė, kad duoda visiems per subines, kaip koks ambasadorius Na gal jis angelų ambasadorius, ir yra aukštesnis už žemiškąjį ambasadorių Tuomet mokyk, mokyk, o mes išvadas vėliau pasidarysime... Tikri tikrovės virpesiai prasideda
Urtė: Atsakymas NSO: Urtenzija nekvescionuoja dvasinių būtybių teksto, nesureikšmina lokalizacijos vietos nei asmens, nei pasaulio - viskas yra savo vietoje - ten kur priklauso būti - čia ir dabar. Jei neskaitytume Urantijos Knygos, tai net nekiltų minties apie prestižinį pasaulį...o puikybė, prestižas, rolė etc. - žmogiškojo materialaus proto išdaigos... Urtenzija mano, kad Apreiškimas pateiktas su tikslu pakelti žmonijos, tuo pačiu ir kiekvienos asmenybės savigarbą/savivertę, kuri būtina, nes tik gerbdamas save, gali gerbti bei mylėti artimą savo. Linkiu ateinančiais metai asmeniškai NSO, o ir visiems forumiečiams: /Mirtingojo gyvenime skirtingo elgesio keliai nuolat atsiveria ir užsidaro, ir tuo metu, kada galima rinktis, žmogiškoji asmenybė nuolat renkasi vieną iš daugelio šitų veikimo krypčių. Laikinas valios pasireiškimas yra susietas su laiku, ir jam reikia laukti tol, kol ateis laikas tam, kad surastų galimybę išraiškai./ /Kuo geriau žmogus supras save ir įvertins savo bičiulių asmenybės vertybes, tuo daugiau jis trokš pažinti Pirminę Asmenybę, ir tuo nuoširdžiau toks Dievą pažįstantis žmogus stengsis būti toks, kaip Pirminė Asmenybė. Jūs galite ginčytis dėl nuomonių apie Dievą, bet patyrimas su juo ir jame egzistuoja aukščiau už ir pranoksta bet kokius žmogiškuosius ginčus ir paprasčiausią intelektualią logiką./
NSO: Zmones ir taip vaizduoja save labai jau isskirtiniais,gamtos tobuliausias kurinys,tiksli dievo kopija ir pan.Ir cia uk dapila zibalo i ugni.Jau viena apastala su kosminiu ego turime...
emipetras: Kartą , viename pokalbyje , aš paklausiau Dalai Lamos : ,, Jūsų Šviesybe , kuri religija geriausia „ Aš tikėjausi atsakymo , kad štai Tibeto religijos arba Rytų religijos yra daug senesnės už krikščionybę . Tačiau Dalai Lama patylėjo , nusišypsojo ir pažvelgė man į akis ..., tai mane nustebino , nes aš žinojau savo klausime užslėptą piktą mintį . Pagaliau jis atsakė : ,,Geriausia religija yra ta , kuri tave geriausiai priartina prie Dievo . Tai ta religija, kuri padaro tave geresniu žmogumi ‘‘ Norėdamas nuslėpti savo sumišimą , tokiu protingu atsakymu aš paklausiau : ,, O kas padaro mane geresniu ? ‘‘ Jis atsakė : ,, Viskas kas daro tave labiau atjaučiančiu , Supratingesniu , mažiau prisirišančiu , labiau mylinčiu , žmoniškesniu , atsakingesniu , doresniu . Religija kuri padės tokiu tapti , yra pati geriausia religija . Man nerūpi , mielas drauge , kokios jūs religijos ir ar iš vis jūs religingas . Man iš tikrųjų tėra svarbus tik jūsų elgesys su aplinkiniais , šeima , draugais , bendradarbiais , pasauliu . Atminkite , kad Visata yra jūsų veiksmų ir minčių aidas . Veiksmo ir pasekmės dėsnis galioja ne tik fizikoje , jis galioja ir mūsų žmogiškuosiuose santykiuose . Jei aš veiku gerai , teisingai , tai ir pasekmės bus geros , jei aš darau blogai , tai blogį ir gausiu . Ką mūsų protėviai mums sakė , yra gryniausia tiesa - visada gausi tai , ko linki kitiems . Būti laimingu nėra lemtis , tai pasirinkimo dalykas . ‘‘ Galiausiai jis tarė : ,, Pasirūpink visada savo mintimis , nes jos tampa ŽODŽIAIS Pasirūpink savo žodžiais , nes jie tampa VEIKSMAIS Pasirūpink savo veiksmais , nes jie tampa ĮPROČIAIS Pasirūpink savo įpročiais , nes jie formuoja CHARAKTERĮ Pasirūpink savo charakteriu , nes jis yra tavo LIKIMAS , O tavo likimas ir bus tavo GYVENIMAS ... ir ... Nėra religijos aukštesnės už Tiesą . Todėl ir aš jums perduodu tiesą , kad svarbiausias dalykas mūsų sielų , šioje žemiškoje kelionėje , tai visiškas pasišventimas proto , jausmų ir dvasios , visišku pasitikėjimu Dievo Tėvo dvasios buvimu . Šiam dieviškam lygiui sustiprinti , nuo šių 2012 metų , tiesiog plūste plūsta giminingos , mūsų sieloms dvasios iš kitų galaktikų . Jos pasirengusios visapusiškai sustiprinti , visus dvasioje pabudusius žmones , kad sėkmingai atliktume dvasinį kvantinį šuolį su visa planeta į ketvirtą išmatavimą . Šis kvantinis šuolis reikalingas radikaliai keistis dvasiniam lygiui ir supratimui kievieno mūsų prote ir sieloje . Daug žmonių yra tiesiog tikrieji šviesos vaikai . Todėl tolesniame planetos procese , jie bus tikrieji šviesuliai ir pagalbininkai šviesėti visai žmonijai , kai žmonija pradės vaduojantis iš materijos priklausomybės .
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû