Форум » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius (продолжение) » Ответить
Emilio Petro asmeninis skyrius (продолжение)
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
Ответов - 20
emipetras: 30 MOKSLINIŲ TERMINŲ , KURIUOS TURĖTŲ ŽINOTI KIEKVIENAS IŠSILAVINĘS ŽMOGUS http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/30-mokslo-terminu-kuriuos-deretu-zinoti-651-478729
emipetras: LABAS BRANGIEJI SKAITYTOJAI . ŠTAI AŠ JUMS PATEIKIU TOKIĄ ĮDOMIĄ DVASINĘ SVETAINĘ . ČIA YRA TOKS TRADICINIS DVASINIS POŽIŪRIS , TAČIAU GANA PAŽANGUS / TURI SPECIFINIŲ SAVŲ TRŪKUMŲ , BET NEŽIŪRINT VISO TO , SIŪLAU SUSIPAŽINTI . https://www.youtube.com/watch?v=dRg3H84ML3c&feature=youtu.be https://www.youtube.com/watch?v=DZZAyGDoyFM
emipetras: 30 mokslinių terminų , kuriuos turėtų žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/30-mokslo-terminu-kuriuos-deretu-zinoti-651-478729
emipetras: ŠIUOS STRAIPSNIUS NORIU PATEIKTI TODĖL , KAD PERSKAITĘ SUŽINOTUMĖTE , KAD ŽMONIJA VIS DAR VARGSTA BESIAIŠKINDAMA KAS GI BUVO JĖZUS KRISTUS . TAU RODO KRIKŠČIONIŠKO PASAULIO ŽINGEIDUMĄ IR NORĄ SUŽINOTI DAUGIAU , NEGU TOS KETURIOS EVANGELIJOS . TAČIAU MILIJARDAI ŽMONIŲ NĖRA SKAITĘ URANTIJOS KNYGOS IR TUO PAČIU NEŽINO VISOS KŪRINIJOS PASLAPČIŲ . ĮVAIRŪS AUTORIAI KELIA ĮVAIRIAS VERSIJAS APIE KRISTAUS VEIKLĄ IR JO GYVENIMĄ , KURIO NĖRA APRAŠYTA EVANGELIJOSE PAGAL ; LUKĄ , PAGAL MATĄ , PAGAL MORKŲ IR PAGAL JONĄ . JEIGU PERSKAITYTŲ URANTIJOS KNYGĄ , TAI VISKĄ IR SUŽINOTŲ , BET ŽMONĖS NESKAITO , O IEŠKO ŽINIŲ PO VISĄ PASAULĮ 1. Ar nekaltas Jėzaus prasidėjimas yra tiesa? Pagal apaštalų tikėjimą, kuris yra bendras ir katalikams ir protestantams, Jėzus prasidėjo iš Šventosios Dvasios ir gimė iš skaisčiosios mergelės Marijos. Tai yra mažų mažiausia, kuom turėtų tikėti kiekvienas tikras krikščionis. Nors Mato Evangelijoje galime rasti jo gimtinėje gyvenusių žmonių užrašytus žodžius: “Šis asmuo (Jėzus) greičiausiai yra staliaus (Juozapo) sūnus. Jėzaus motina greičiausiai yra Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas yra jo broliai.” Romos katalikų bažnyčia, siekdama parodyti Jėzaus dieviškumą ir jo motinos Marijos “amžinąją skaistybę”, moko, kad tie “broliai” buvo Jėzaus pusbroliai. 2002 m. balandžio mėnesį Izraelyje padaryti archeologiniai atradimai, privertė suabejoti šia Romos katalikų doktrina, kai ant vienos I-ojo amžiaus kapavietės laidojimo dėžės buvo rastas šokiruojantis užrašas: “Jokūbas. Juozapo sūnus ir jaunesnysis Jėzaus brolis”. Vis dar tebesiginčyjama, ar ta kapavietė tikrai Jėzaus brolio. Tačiau, jei pasitvirtintų, kad Jėzus iš tikro turėjo jaunesnįjį brolį, tai verstų suabejoti ne tik jo motinos Marijos “amžinąja skaistybe”, bet ir nekaltu Jėzaus prasidėjimu. Esenų sektoje iki vedybinis nėštumas buvo vadinamas “nekaltu prasidėjimu” Nekaltu Jėzaus prasidėjimu verčia abejoti ne tik archeologiniai atradimai, bet ir vedybų papročiai būdingi esenams - religinei bendruomėnei, kuriai priklausė Jėzaus motina Marija. Esenų sektai buvo būdingas kolektyvinis gyvenimo būdas, panašus į vienuolyno. “Negyvosios Jūros rankraščiuose (ritiniuose)”, kurie XX a. penktame dešimtmetyje surasti Kumrane (Izraelio teritorija), galima rasti gana detalų esenų kasdieninio gyvenimo aprašymą. Ten minima, kad esenų bendruomenės nariams, paskelbus apie jų planuojamas vedybas, buvo leidžiama turėti lytinius santykius, o formali vestuvių ceremonija dažniausiai būdavo rengiama nuotakai jau esant trečiame nėštumo mėnesyje. Kitaip tariant, buvo įprasta, kad vestuvių metu nuotaka jau laukėsi. Nors susižadama būdavo net keleri metai prieš paskelbiant apie vestuves ir susižadejimo laikotarpiu lytiniai santykiai buvo draudžiami, buvo porų, kurios nesilaikydavo šių draudimų ir to pasekoje nuotaka jau būdavo nėščia dar prieš paskelbiant apie planuojamas vestuves. Tokiais atvėjais būdavo garbės reikalas naudoti išsireiškimą “nekaltas prasidėjimas”. Tai leidžia numanyti, jog ir Jėzus gimė iš įprastinių, to meto esenams būdingų, santuokinių ryšių (žr. pastabą). Kaip Budos Šakjamunio didybės ir tikėjimo jo mokymais nesumažina budistų abejonė Gautamos Sidhartos gimimo versija (sakoma, kad jis gimė iš savo motinos Majos dešiniojo šono), taip ir Jėzaus didybės neturėtų sumenkinti žinojimas, kad jis prasidėjo žmogui įprastu būdu, ir gimė to meto įprastoje santuokinių poroje. Pastaba: reikia pastebėti, jog tiktai Mato ir Luko Evangelijose minimas “nekaltas prasidėjimas”, kai tuo tarpu jis neminimas nei Jono, nei Morkaus Evangelijose, nei kituose rašytiniuose dokumentuose). Straipsniui naudota medžiaga iš tiklalapio TheLibertyWeb. 2. Ką Jėzus veikė 17 metų, kurie neaprašyti Biblijoje? Luko Evangelijoje aprašomas epizodas, kuriame dvylikametis Jėzus diskutuoja teologiniais klausimais su Jeruzalės šventyklos rabinais ir pribloškia juos savo įžvalga. Tačiau toliau nėra aprašoma, ką Jėzus veikė nuo savo tryliktojo iki trisdešimtojo gimtadienio, po kurio jis vėl minimas Biblijoje. Tradicinė krikščionybė laikosi nuostatos, kad Jėzus tuos metus praleido netoli Nazareto, tačiau žodinės tradicijos ir vis daugiau atrandamų senovinių dokumentų byloja, kad tuo laikotarpiu Jėzus sėmėsi dvasinių žinių bei praktikų Indijoje,Tibete ir Egipte. Jėzus studijavo budizmą ir Egipto religijas Tibeto vienuolyne yra senovinis rankraštis pavadinimu “Šventojo Issos gyvenimas”, kuriame rašoma, kad Jėzus (tibetiečių vadinamas “Issa”) mokėsi dvasinių praktikų Indijoje. Šį dokumentą 1894 m. pasauliui pirmą kartą paviešino rusų žurnalistas Nikolajus Notovičius. Šiame senoviniame rankraštyje daug įspūdingų detalių, aprašančių, kaip Jėzus keliavo į Indiją, kaip jis studijavo budizmą Šakjamunio gimtinėje Kapilavastu, o zoroastrianizmą - Persijoje. Nikolajus Notovičius buvo stipriai kritikuojamas už šio senovinio rankraščio paviešinimą, tačiau per kelis kitus dešimtmečius garsūs induizmo mokslininkai, archeologai ir antropologai surinko mežiagą, patvirtinančią Jėzaus buvimą Indijoje ir Tibete. Taigi, labai tikėtina, kad prieš pradėdamas skleisti savo mokymus, Jėzus studijavo budizmą ir kitas tuo metu egzistavusias religijas. Šią hipotezės versiją patvirtina ir įrašai dvasių pasaulyje. Ryuho Okawos knygoje “The Golden Laws” (liet. “Aukso dėsniai”), kuri remiasi Akašų kronikos įrašais (žr. pastabą), teigiama, kad nuo pat mažens Jėzus buvo auginamas kaip religijos elito narys. Knygoje minima, kad trylikametis Jėzus kartu su esenų dvasininku iškeliavo į Egiptą studijuoti įvairių religijų, kad būdamas šešiolikos, lydimas aukštų dvasininkų, Jėzus lankėsi vakarų Indijoje, kur mokėsi meditacijos ir studijavo budistų raštus, kad būdamas dvidešimt vienerių metų jis studijavo zoroastrianizmą Persijoje, o dvidešimt antraisiais ar dvidešimt trečiaisiais savo gyvenimo metais jis vėl grįžo į Egiptą, kur gyveno 2-3 metus. Karlas Lukertas (Karl Luckert), pietvakarių Misurio valstijos universiteto profesorius ir knygos “Egyptian Light and Hebrew Fire” (liet. “Egiptiečių šviesa ir žydų ugnis”) autorius, yra vienas iš žmonių, tvirtinančių, kad Jėzus studijavo egiptiečių religiją. Anot Karlo, “Jėzaus mokymai turi stiprią sąsają su teologiniu Egipto palikimu”. Taigi, galima daryti išvadą, jog Jėzus keliavo į tais laikais teologiškai pažengusias šalis, tokias kaip Indija ir Egiptas, kur absorbavo budizmo ir Egipto religijų esmę tuo metu, kai jo paties išmintis ir mokymai dar tik kristalizavosi. Pastaba: “Akašų kronikos” – tai žmonijos praeities ir ateities įrašai, saugomi dvasių pasaulyje. Straipsniui naudota medžiaga iš tiklalapio TheLibertyWeb ir Ryuho Okawos knygos “The Golden Laws” (“Aukso dėsniai”).http://laimesmokslas.blogspot.com/2013/04/ar-jezus-buvo-vedes.html Pranešimą parašė Laimes Mokslas ties 12:04
emipetras: 59. Česlovo V. pamoka 2000-04-02 Bijokite standarto (sapnas) Kultūros namų salėje vyko paskaita „Žmogus ir šiuolaikinė kultūra". Česlovas sėdėjo šalia ir susikaupęs klausėsi kiekvieno žodžio. Į tribūną pakilo buvusi Plokščių vidurinės mokytoja Pušinaitienė. Ji kalbėjo apie šeimą, apie vaikų auklėjimą, apie žmogaus išorę, vėliau apie jo išsilavinimą. Kažkokia moteris, sėdinti salėje, manęs paklausė: - Kažin, ar ta, kuri skaito pranešimą, turi daug vaikų, kur ji gyvena?- Ir pridėjo:-Tai nuobodu, viskas jau seniai girdėta. Česlovas man tyliai tyliai pasakė: -Nepakenčiu tokio standarto. Ko moko tokia paskaita, nežinau. Ir visi klauso, niekas neišeina iš salės. -Paskui pasakysi, ką galvoji. Dabar tylėk. -Tai ir tu bijai pasakyti ką nors? Bijai kalbėti telefonu, bijai ir bijai. Ar tu žinai, kas yra standartinis mąstymas. -Žinau, Česlovai, žinau. - Nieko tu nežinai, jei taip sakai. Standartas – tai neturėjimas savo mąstymo. Mes įsikalame į galvą, kad reikia galvoti, rengtis, kalbėti apie vaikus, drabužius, apie butą ir baldus, nes taip mąsto dauguma. Standartas gimdo bailius, kurie daro viską, kad jų neapšauktų baltomis varnomis ar keistesniais negu visi. O jeigu keistuolis nepasiduoda standartams, tai jį išveža gydytis. Jis man padavė kažkokį įdomų rašiklį ir pasakė: -Užsirašyk, ką dėdė sako. Po mano pirštais atsirado juodas, ryškus sakinys, kurį, atrodo, matau ir dabar: „Pas mus per daug cinikų". -Česeli, ką tai reiškia? -Matai, kai daugėja bailių, tai daugėja ir tokių, kurie žmogaus dvasiai nejaučia jokios pagarbos, verčia kitą elgtis taip, kaip jie nori. Tu turbūt prisimeni, kaip dažnai aš išgerdavau. Iš pradžių mane kolektyvo standartai auklėjo pamokslais, paskui numojo ranka, atseit, girtuoklis ir tiek. Tai matai, ne visus standartiniai pamokslai gali pakeisti. O štai kai atėjau ten, kur dabar gyvenu, viena pamoka be jokio pamokslo pakeitė visą mano galvojimą. Kažkieno balsas man pasakė: Gerk kiek nori. Tavo mąstymas paviršinis, negilus, tau reikia išjungti šviesą, kad išmoktum protauti, viską iš naujo apsvarstyti". Akyse liko klaiki tamsa, o aplink vienatvė. Galėjau gerti, niekas nieko nedraudė. Ir tai buvo nepakeliama, nes niekam nereikėjo įrodyti, kad nepaisau kitų nuomonės. Gerti nenorėjau, nes atsirado kitas noras – šviesos. Deja, niekas jos nesiūlė. Kad neišprotėčiau, turėjau mąstyti, viską apgalvoti giliai ir ilgai. Tai kodėl jokia jėga, jokia asmenybė žemėje manęs neišmokė mąstyti? Kodėl? ... 81. Česlovo V. pamoka 2000- 07- 08 Kas yra dvasia ir siela Jis atėjo ir pasakė, kad labai skuba. Nesuspėjau net paklausti, kodėl ir kur. Tepasakiau jam: - Tu, Česlovai, kaip nerami dvasia- vis skubi ir skubi. Pasakiau ir nesitikėjau tokios jo reakcijos. Jis paklausė atvirai ir tiesiai: - O tu žinai, kas yra dvasia? Bandžiau paaiškinti, kad tai tas pats, kaip siela, kad tai, kas išskiria žmogų iš kitų gyvūnų. Dabar pati suprantu, kokia esu nemokša ir nesugebanti galvoti . Turbūt Česlovas tai pajuto ir jau daug taikiau pradėjo aiškinti: -Dvasia – tai ryšys, tai kelias tarp dangaus ir žemės. Ir jeigu jis tvirtas, tai ir žmogus tvirtas, nes jis tiki savimi, Dievo vaiku. Jeigu dvasia netiki , abejoja, tai ji blaškoma ir čia, ir ten, ji kenčia ir kankina kitus. - O kuo dvasia skiriasi nuo sielos?- paklausiau jo, nes žinojau, kad jo atsakymas bus išmintingas ir tikras. - Siela, Nijoliuk, tai amžinoji taupyklė, į kurią nuo gimimo dedame viską, kas pagal mūsų protą yra vertingiausio. Tik gaila, kad neišmokstame čia, žemėje, atskirti, ar tos vertybės yra laikinos, ar amžinos. Čia ir svarbiausios mūsų klaidos, už kurias paskui reikia kentėti. Juk kol siela nenusivalo paklydimus, tenka ilgai ir kantriai galvoti ir viską įvertinti iš naujo, deja, jau amžinybės požiūriu. - Česeli, tu pasakyk, ar ten, kur jūs gyvenate, sielos drabužiai panašūs į mūsų ar ne, kuo jie skiriasi? Jis susimąstė ir tyliai, matyt, jaudindamasis, pasakė: - Mūsų drabužiai visai panašūs, kaip ir tada, kai gyvenome čia. Tik jie, kaip ir siela, neslegia, nevaržo. Jie neturi svorio. Ir jie amžini, gražūs, spalvingi. Jie neapnešti kasdieninių darbų dulkėmis. - Česeli, tai tu dabar jau laisvas iki rugsėjo 4, dabar tau atostogos ir ramybė? - Ne, mes visą laiką kuo nors užimti. Užimti tuo, kas lavina protą. Dabar aš ruošiuosi sunkiam darbui - man reikės papasakoti apie savo gyvenimą pagal užduotį:" Koks aš buvau ir koks esu, kiek pasikeičiau ir ko išmokau gyvendamas čia". Juk tai baisiai sunku, ar ne? - Taip, Česeli, sunku. Aš net nesuvokiu, kaip čia sutalpinti du gyvenimus į vieną atsakymą. - O manęs niekas neklausia- sunku ar lengva, klausia tik atsakymo ir jį vertina. Aš labai skubu. Tu man atleisk. Atlėksiu kada nors vėliau. Jis apsisuko ir išnyko. svetainė ,,ŠVIESOS KELIU''
emipetras: DIEVIŠKOJI DVASIA KURI YRA ŽMOGUJE Kartais mūsų klausia: kas gi tas Aukščiausiasis Aš? Paprastai mes atsakome taip: tai ryšio kanalas su mūsų Dvasia. Tai ta mūsų dalis, kuri atsako už visą eilę mūsų riboto buvimo žmogaus kūne procesų. Tuo pačiu užsiima ego kartu su proto, bet ego ir protas žiūri iš išgyvenimo, konkurencingumo tikslų pozicijos, išsaugodami atskirtumo iliuziją. Tuo tarpu Aukščiausiasis Aš veikia kartu su Dvasia su tikslu plėsti jūsų sąmonę, suvokiant vienovę, Dieviškosios Meilės erdvę ir konfliktų nebuvimą. Kaip matote, ir ego, ir Aukščiausiasis Aš rūpinasi jumis kiekvienas savaip, tik Aukščiausiasis Aš turi platesnį matymą ir dvasiniam augimui tas žymiai svarbiau. Jeigu gaunate atsakymus, kuriuose jaučiami kova, konkurencingumas, drama ir asmeninė nauda, tai signalas jums, kad bendraujate su ego, o ne su Aukščiausiuoju Aš. Jeigu dažnai gaunate atsakymus nuo savojo ego, pabadykite prieš seansą atlikti nedidelę meditaciją, nuraminančią protą ir visas subtilias energetines struktūras. Mes žymiai didesni, negu šis kūnas, ši asmenybė, tik šito nesuvokiame. Mūsų Aukščiausiasis Aš padeda mums tą suprasti. Kai kurie sako, kad bendravimas su Aukščiausiuoju Aš būna panašus į darbą su kompiuterio programa, kur, žinant tam tikrus jos funkcionavimo dėsnius ir veikimo sritį, galima atlikti įvairius reikalingus suderinimus. Gal būt, kai kam suprantamiau yra šitoks suvokimas. Tačiau yra vienas nedidelis, bet svarbus šios „programos" niuansas. Aukščiausiasis Aš – tai mylinti mus programa, jis sukurta su meile ir iš meilės, todėl bendrauti su ja niekada nenuobodu. Dar yra kai kurie žmonės, kuriems dialoge su Aukščiausiuoju Aš trukdo baimė gauti atsakymą. Būna, kad atsakymas žmogui ateina, bet žmogaus netenkina. Ir išeina taip, kaip žinomame filme apie Šuriką, kur studentas, atėjęs laikyti egzaminą, nepatenkintas ištrauktu bilietu ir prašo duoti jam kitą. Tokiais atvejais reikia nuspręsti, ar pasitiki jis savo Dvasia ir Aukščiausiuoju Aš. Juk tai pasitikėjimo pačiu savimi klausimas, savo sąmonės aukščiausiais aspektais, o ne kokiu nors svetimu dėde Vasia. Žinoma, jūs žinote truputį mažiau, negu žino jūsų Aukščiausiasis Aš, kartais jam tenka sukurti jums ne pačias maloniausias situacijas, nuvesti jus prie nelengvų išbandymų, bet juk, juos praėję, jūs suprantate, kodėl jie jums buvo duoti, tampate stipresni ir geresni. Jūsų Dvasios uždavinys yra padėti jums jūsų evoliucijoje, ir todėl ji niekada neduoda mums to, ko mes nesugebame pakelti. Ar verta tokiu atveju siekti sąmoningo kontakto su Aukščiausiuoju Aš, ar toliau manyti, kad jūs nesuprantate jo signalų, spręsti jums patiems. Tačiau iš savo patirties galiu jus užtikrinti, kad kuo daugiau bendrauju su Aukščiausiuoju Aš, tuo labiau įsitikinu tuo, kad Dievas niekada neįdeda į rankas žmogui akmens, kai šis prašo duonos.
emipetras: NORS ČIA IR NE STEBUKLAS , TAČIAU ŠI MOTERIS DUODA LABAI IŠMINTINGŲ PATARIMŲ . KAIP PADĖTI IR SAU , IR SAVO ARTIMUI http://www.forumcinemas.lt/Event/303144/?genre=1535&area=1014&dt=24.11.2012
emipetras: KAS YRA TAS HOMO SAPIENS ? KUR MŪSŲ BROLIAI ??? Kaip ten bus kai mūsų jau nebebus ? Kaip ten bus , kai tu žmogau jau būsi AMEN. ? VISO pasaulio išmintis vientik , visais amžiais ir visose epochose sukasi apie šį vienintelį klausimą . Kaip ten bus ? Ar tu žengsi ar plaukiosi virtualioje erdvėje ? Ar tu gyvensi Dievo minčių pasaulyje , kaip realybė ? Ar ta realybė , sąlyginė realybė , kuria dabar turi žmogau , kaip atomų ir molekulių išmintinga sąjunga organiniame kūne , ar tokia pat Dievo minčių sąjunga sukurs vėl šiai asmenybei tikrą gyvenimo realybę ? Kaip ten bus ? Šiandiena viskas yra tik migla ir tikėjimas . Tikėjimas kad tu žmogau esi kosminis stebuklas . Bet , kad patikėtum tuo stebuklu , tu turi šiandiena išpainiuoti visokių mokymų kamuolį , kurie vienas už kitą vis painesni ir įdomesni . Paimkime , kad ir Urantijos dokumentų atsiradimo istoriją . Ši dokumentų gimimo ir užrašymo istorija yra tiek supainiota ir kaip sakoma visi ( концы в воду ) pradžios galai paskandinti . Nebeliko nei žmonių , nei pavardžių , tik abstrakčios pasakos , kaip kažkas , kažkaip , kažką girdėjo , buvo užrašyta , o tie užrašai dar kelis dešimtmečius , iš vieno stalčiaus į kitą stalčių buvo pernešinėjami , kaip ir naudojami , kaip ir skaitomi ir mokomasi , ir tik vėliau buvo leista spausdinti . Kas davė leidimą spausdinti ? O kodėl ne iš karto buvo spausdinama kaip knyga ? Ar buvo manoma , kad visuomenė dar tiek durna , kad nieko nesupras ? O štai nuo 1955 metų , žemės žmonija jau subrendo ? O gal čia visai kitos problemos ? Gal kažkam buvo naudinga daryti korektūras tuos visus dešimtmečius ? Tai kas Urantijos knygoje pavadinta kaip sistemos , morontijos , dirbtiniai pasauliai , septynios supervisatos tipo PAUKŠČIŲ TAKAS , šiuolaikiniame moksle tai viso labo tik galaktikos , kurių milijardais ( jau ne milijonais priskaičiavo Hablas ) pilnas kosmosas , begalinis kosmosas ir neturinti jokių energetinių keturių juostų , bet ištisai , per milijardus šviesmečių aplinkui sukasi nesuskaičiuojamas kiekis galaktikų , o tos visos galaktikos prifarširuotos milijardais žvaigždučių , o apie tas žvaigždutes sukasi milijardai karštų ir šaltų kosminių kūnų , kurie kažkur ir kažkada tampa planetomis , kartais negyvomis , o kartais ir pilnomis gyvybės . Tačiau ar taip tikrai yra ? Kur tie mūsų kosminės KŪRINIJOS broliai ir sesės ? Kur tas kitas kūrinys panašus į HOMO SAPIENS ? NĖRA , NĖRA , NĖRA . Aplinkui nei garso , nei šnabždesio iš bežadžio kosmoso , vien tik TYLA . Kosminis stebuklas su išaugusiu protu su milžiniška atomų ,molekulių , lastelių-neuronų saugykla , tampa mąstančiu loginiu protu . Ir tuo pačiu baisiai nelaimingu , nes pamato , kad aplink vien bežadė tyla . Spindi bežadis dangus , naktimis spindi bežadis žvaigždėtas kosmosas , o tu žmogau esi pririštas , priankeruotas prie šios planetos gravitacijos . O žmogaus evoliucinis protelis dirba kaip pasiutęs . Dirba išsijuosęs , kurdamas rąštus , evangelijas , talmudus , koranus , dokumentus , apreiškimus , legendas ir istorijas . Štai kas yra HOMO SAPIENS . Štai kas didysis pagalbininkas KŪRĖJO , pilnas fantazijų ir pasiutiškai piktas kovoje už būvį , už savo vietą po saule . Štai kas tas HOMO SAPIENS . Kūrėjo eksperimentas ? Gal būt . Bet paliktas likimo valiai , kovoti už savo būvį dieną naktį . Kovoti ne tik su savo gyvuliais gentainiais , bet ir su nematomu mirkrobų , virusų , bakterijų pasauliu . Šio fizinio kūno visa imuninė sistema nenuilstamai dirba ir dieną ir naktį , visą gyvenimą , kad apsaugotų šį fizinį kūną nuo besiveržiančių virusų ir mikrobų ordų ištroškusių chaoso ir nebūties . Mūsu genetinis kodas ,,kovoje už būvį'' yra stipriausias ir vienintelis apsaugantis asmenybę jo nenuilstamoje kovoje už būvį , už egzistenciją . Kol mūsų protas dirba pasamoniniu lygmeniu , tol ir mūsų asmenybės apsauga yra ,,kova už būvį'' O pasakyta , kad mintyse yra DVASIA . Kas taip pasakė ? Daug kas pasakė , bet mažai kas užgirdo . Taip ji gyvena ir yra gyva tol , kol ir tu žmogau , kaip fizinė būtybė esi gyvas . Kūrėjas yra manyje ir yra mano šio gyvenimo stebėtojas . Jeigu mano minčių fantazija pakankamai gyva , tai aš galiu ir savo mintis girdėti . Aš su savo protu galiu vaikščioti po savo protą , po savo mintis . Aš tai galiu daryti ir sąmoningai ir nesąmoningai . Kai darysiu tai sąmoningai , tai savo mintyse susidursiu ir su DVASIĄ . Jeigu mano protas bus lankstus kūrybai , tai savo mintyse aš būsių kūrėjas ir be abejo susidursiu su KŪRĖJO DVASIA , kuri yra mano stebėtojas ir liūdininkas viso ko , kas vyksta mano mintyse . Ir kai aš suprantu savyje KŪRĖJO DVASIĄ , tada mano visos asmenybės ir matomos ir nematomos , geriausia apsauga tampa DIEVO DVASIA . DIEVO DVASIA vienokia ar kitokia energetine , psichine , genetine kodine raiška veikia kiekvieną šio fizinio kūno atomą , molekulę ir lastelę . DIEVO DVASIA vienokia ar kitokia raiška yra gyvybė visame kame , o taip pat ir manyje . Kai mano mintys išmoksta pažinti ir klausyti DVASIOS , tada ir mano visa asmenybė yra DIEVO DVASIOS valioje ir geriausioje apsaugoje ; nuo visu negandų , nuo visų agrasivių mano gentainių , kobvojančių už būvį po įia saule , o taip pat geriausia apsauga ir nuo nenatomo pasaulio ordų kovojančių už savo būvį po šia saule . Su DIEVO DVASIA kiekvienas yra amžinybės paslaptyje . KOKIA JI BUS ? Dar niekas nematė , tačiau mūsų mintys dirba toliau , kol esi gyvas ir blaiviai mąstau . Savo mintyse aš galiu būti dvasia . Savo mintyse aš galiu būti bet kuriame kosmoso pakraštyje . Savo mintyse aš galiu sukurti žvaigždes ir planetas . Savo mintyse aš galiu sukurti naujas civilizacijas . Savo mintimis AŠ ESU sukurtas pagal paveikslą ir panašumą ... Ir kaip sakydavo SAI BABA : ,, Jūs visi esate dievai , tik jūs to dar nežinote , o aš tai jau žinau '' ŠTAI KAS YRA TAS HOMO SAPIENS
emipetras: ŽMOGUS IR PASAULIS ŠIUOLAIKINIO MOKSLO AKIMIS Prašau , paskaitykite ką tvirtina mokslo pasaulio žmonės . Vertimo nedariau. Manau , kad rusų kalbą daugelis supras . «Честный человек, вооруженный всеми, известными нам сейчас знаниями, может заявить в некотором смысле только то, что происхождение жизни, похоже, на данный момент представляется почти чудом, поскольку ее зарождение было бы невозможно, если бы не были выполнены многочисленные условия».[23] Код ДНК говорит о таком интеллекте, который не поддается воображению. На булавочной головке ДНК содержится столько информации, сколько вмещает количество книг в мягкой обложке, которым можно опоясать землю 5000 раз. И ДНК действует как язык с чрезвычайно сложным программным кодом. Билл Гейтс, основатель фирмы Microsoft, говорит, что программа ДНК “во много раз сложнее любой из программ, которая была когда-либо разработана”.[24] Единовременное начало В течение всей истории человечества люди всегда в изумлении смотрели на рассыпанные по небу звезды и хотели узнать, что они из себя представляют и как они там оказались. Хотя в ясную ночь невооруженным глазом можно увидеть около 6000 звезд, наблюдения в телескоп Хаббл и другие мощные телескопы говорят о наличии триллионов звезд в более чем 100 миллиардах галактик. Наше солнце сравнимо с одной песчинкой среди всего множества песка у берегов мирового океана. Однако до XX века среди ученых преобладало мнение, что наша галактика — Млечный Путь занимает всю Вселенную, и что существует всего около 100 миллионов звезд. И преобладающим мнением большинства ученых было мнение, что наша Вселенная никогда не имела начала. Они считали, что масса, пространство и энергия существовали всегда. Но в начале 20-го века астроном Эдвин Хаббл обнаружил, что Вселенная расширяется. Экстраполируя модель этого процесса в прошлое, он математически просчитал, что всё во Вселенной, включая материю, энергию, пространство и даже само время, в действительности, имело начало. Всё из ничего Наука не может объяснить нам что вызвало или кто вызвал начало Вселенной. Но некоторые считают, что это определенно указывает на Творца. “Британский теоретик Эдвард Мильн написал математический труд по теории относительности, заключив его следующим: ‘Что касается первопричины Вселенной, в контексте ее расширения, то тут читатель должен сам сделать вставку, поскольку наше представление является неполным без Него.’” [6] Другой британский ученый Эдмунд Уитакер приписывал начало нашей Вселенной “Божественной воле, создающей Природу из ничего.” [7] Многие ученые были поражены тем, насколько это единовременное создание из ничего совпадает с описанием библейского сотворения в Книге Бытия, 1:1. [8] До этого открытия многие ученые считали библейское объяснение сотворения мира из ничего ненаучным. Космологи, специализирующиеся на изучении Вселенной и ее происхождения вскоре осознали, что случайный космический взрыв имел не намного больше шансов в создании жизни, чем взрыв атомной бомбы, за исключением четко продуманного инженерного расчета. А это означало, что она была спланирована творцом. Они стали называть такого творца «Супер-интеллектом», «Создателем» и даже «Верховным существом». Давайте посмотрим почему. Точная настройка для жизни Физики подсчитали, что для существования жизни сила притяжения и другие силы природы должны подходить в как раз. В противном случае наша Вселенная не смогла бы существовать. Если бы степень расширения была чуть меньше, то сила притяжения затянула бы всю материю обратно в «большое сжатие». И речь идет не об одном или двух процентах уменьшения степени расширения Вселенной. Стивен Хокинг пишет: “Если бы степень расширения через секунду после большого взрыва была бы меньше хотя бы на одну стотысячномиллионную миллионна, то Вселенная сжалась бы, прежде чем она смогла достичь своего сегодняшнего размера.” [11] С другой стороны, если бы расширение было бы хоть на малую долю больше, чем оно было, то галактики, звезды и планеты никогда бы не смогли сформироваться, и нас бы сейчас здесь не было. А что касается существования самой жизни, то условия в нашей солнечной системе и на планете также должны были быть идеальны. Например, все мы понимаем, что без атмосферы, содержащей кислород, мы не смогли бы дышать. Без кислорода не было бы воды. Без воды не было бы дождя, который необходим для урожая. Другие элементы — водород, азот, натрий, углерод, кальций и фосфор также необходимы для жизни. Но это не единственное, что необходимо для существования жизни. Размер, температура, относительная близость и химический состав нашей планеты, солнца и луны также должны соответствовать определенным точным условиям. А также десятки других условий должны быть очень точно настроены, а в противном случае нас здесь просто не было бы, и некому было бы думать об этом. [12] Ученые, которые верили в Бога, возможно, предполагали такую “точную настройку”, а атеисты и агностики не могли найти объяснение этим удивительным “совпадениям”. Физик-теоретик и агностик Стивен Хокинг пишет: “Удивительный факт состоит в том, что величины этих параметров, похоже, были очень точно выверены для того, чтобы развитие жизни было возможным”.[13] Случайность или чудо? Но можно ли такую точную настройку отнести на счет случайности? Профессиональные игроки, знают, что даже ставки на лошадь с наименьшими шансами могут в конце концов принести успех. И, точно так же, вопреки ничтожности шансов на выигрыш в лотерее, кому-то всё-таки удается выиграть. Итак, каковы же шансы случайного возникновения человеческой жизни в результате случайного взрыва в космической истории? Возникновение человеческой жизни в результате большого взрыва бросает вызов всем законам вероятности. По оценке одного из астрономов этот невозможный шанс был бы равен “одному из триллиона триллионов триллионов триллионов триллионов триллионов триллионов триллионов триллионов триллионов триллионов триллионов триллионов. [14] Человеку с завязанными глазами было бы намного легче, за одну попытку, найти специально помеченную песчинку среди всего песка всех побережий мирового океана. Еще одним примером, насколько нереальным является возникновение жизни в результате случайного большого взрыва, может быть пример шансов на выигрыш во многомиллионную лотерею в течение тысячи последовательных попыток при покупке всего лишь одного лотерейного билета для каждой попытки. Как бы вы среагировали на такие новости? Это возможно только в том случае, если кто-то за кулисами все предрешил, скажете вы. И именно к такому выводу приходят многие ученые — Кто-то за кулисами спланировал и сотворил эту Вселенную. Это новое понимание чуда человеческой жизни в нашей Вселенной навело таких ученых, как астроном агностик Джордж Гринстайн, на следующий вопрос: “Возможно ли, что мы неожиданно и ненамеренно столкнулись с научным подтверждением существования Всевышнего существа?” ДНК: Язык жизни Астрономия не единственная область, в которой наука видит свидетельства замысла. Молекулярные биологи обнаружили удивительно сложную структуру микроскопического мира ДНК. В прошлом веке ученые обнаружили, что крошечная молекула, называемая ДНК, является “мозгом” каждой клетки нашего тела и всех других живых существ. Но чем больше они узнают о ДНК, тем больше они поражаются гениальности ее создания. Ученые, считающие, что материальный мир — это всё то, что существует (материалисты), вроде Ричарда Докинса, утверждают, что ДНК эволюционировала посредством естественного отбора без участия Творца. Однако даже самые ярые эволюционисты признают, что не могут объяснить происхождение замысловатой сложности ДНК. Такая удивительная сложность ДНК заставила ученого Фрэнсиса Крика, который был одним из первых, кто ее обнаружил, поверить в то, что она не могла возникнуть на земле естественным образом. Крик, будучи сторонником теории эволюции, считал, что жизнь в таком сложном проявлении должна была быть занесена из космоса: «Честный человек, вооруженный всеми, известными нам сейчас знаниями, может заявить в некотором смысле только то, что происхождение жизни, похоже, на данный момент представляется почти чудом, поскольку ее зарождение было бы невозможно, если бы не были выполнены многочисленные условия».[23] Код ДНК говорит о таком интеллекте, который не поддается воображению. На булавочной головке ДНК содержится столько информации, сколько вмещает количество книг в мягкой обложке, которым можно опоясать землю 5000 раз. И ДНК действует как язык с чрезвычайно сложным программным кодом. Билл Гейтс, основатель фирмы Microsoft, говорит, что программа ДНК “во много раз сложнее любой из программ, которая была когда-либо разработана”.[24] В начале 21-го века атеизм ведущего атеиста Энтони Флу зашел в тупик во время изучения ДНК. Он был поражен разумом ее создания. Флу объясняет, что повлияло на изменение его мнения. Думаю, что материал ДНК показывает, что за объединением всех этих чрезвычайно сложных элементов должен стоять интеллект. Грандиозная сложность достигнутых результатов, по-моему, является работой интеллекта… Похоже, что результаты более чем пятидесятилетнего исследования ДНК дают материал для нового и значительно веского аргумента в пользу замысла Творца.[25] И хотя профессор Флу не являлся христианином, он признал, что “программа”, лежащая в основе ДНК, является слишком сложной, чтобы быть созданной без “дизайнера». Обнаружение невероятного интеллекта в создании ДНК со слов бывшего ведущего атеиста «предоставило материалы для новых и чрезвычайно веских аргументов в пользу замысла Вселенной».
emipetras: ČIA KIEKVIENAS ATRAS SAVO RAMYBES IR PRIKLAUSOMYBES https://www.youtube.com/watch?v=bWi9G1EYm5I&feature=em-subs_digest
emipetras: ŽMONĖS , SKAITYKITE IR MĄSTYKITE KAS MES ESAME IR KUO GALĖTUME BŪTI . http://www.christsway.co.za/members/mempage.php?lang=en
emipetras: ŽMONĖS , SKAITYKITE IR MĄSTYKITE KAS MES ESAME IR KUO GALĖTUME BŪTI . http://www.christsway.co.za/members/mempage.php?lang=en
emipetras: SKAITYKITE KRISTAUS LAIŠKUS . TAI NUOSTABŪS LAIŠKAI , TAI VISAI NE URANTIŠKI LAIŠKAI , TAI TIKRAS ORIGINALAS KRISTAUS TIESOS KĄ JIS PATYRĖ KAI GYVENO DYKUMOJE 40 DIENŲ IR PATYRĖ SAVO PROTU IR SĄMONE , KAD VISKAS YRA DIEVO TĖVO SĄMONĖJE . JOJE MES GYVENAME , JOJE MES KURIAME , JOJE MES IR TARIAMAI NUMIŠTAME , TIK VIENI MIRTĮ PATYRIA REALIAI , O KITIEMS MIRTIS TIK IŠĖJIMAS AMŽIAMS Į DIEVO TĖVO SĄMONĘ JAU DVASINIU PAVIDALU . KRISTAUS SAKO : ,, BRANGIEJI AŠ VERKIAU , KAI ŽIŪRĖJAU Į ŽYDUS , Į SAVO GENTAINIUS , AŠ VERKIAU NES MAČIAU JŲ NETIKĖJIMĄ MANIMI , O TAI YRA NETIKĖJIMĄ TĖVU , KURIAME MES VISI GYVENAME , NES TAI YRA AMŽINASIS GYVENIMAS , NES TAI YRA AMŽINA LAIMĖ IR AMŽINA PALAIMA '' http://www.christsway.co.za/dletters.php
emipetras: Žingsnis į naują realybę Einšteino bendrasis reliatyvumo principas yra susietas su erdvės kreivumu. Kur kas platesnis Šipovo visuotinio reliatyvumo principas teigia ne tik erdvės kreivumą, bet ir erdvės sukimąsi - vieną svarbiausių gamtos procesų. Reliatyvumo principų skirtumas lemia tai, kad kreiva ir besisukanti erdvė yra dešimtmatė, o nesisukanti - tik trimatė. Fizikinio vakuumo teorija (toliau - FVT) teigia, kad yra net 7 realybės lygmenys, kad gamtoje egzistuoja griežta materijos formų hierarchija. Be žinomų keturių būvių - kieto, skysto, dujinio ir plazmos (elementariųjų dalelių ir laukų), yra dar trys: fizikinis vakuumas, pirminiai torsiniai laukai ir Absoliučioji "tuštuma”. FVT griežta matematine kalba įrodo, kad septintasis realybės lygmuo - Absoliučioji "tuštuma” - yra visko sintezė, tačiau nėra įmanoma apie ją žinoti ką nors konkretaus. Nebent tik priskirti begalinę kūrybinę ir informacinę potenciją. Absoliučioji "tuštuma” mums nesuvokiamu būdu gali realizuoti pirminį pačios savęs sūkurinį sužadinimą ir šitaip pradėti formuoti visa, kas yra žemesniuosiuose lygmenyse. Šeštas lygmuo - pirminiai torsiniai laukai (angl. torsion - "sukimasis”) kitaip dar vadinami informaciniais laukais. Jų energija lygi nuliui. Yra ir antriniai torsiniai laukai, kuriuos sukuria sukimasis mums pažįstamame materialiajame pasaulyje: elementariųjų dalelių sukinys (spinas), elektronų sukimasis apie branduolį, planetų - apie Saulę, bet kurio mechanizmo arba balerinos sukimasis ir t.t. Pirminiai torsiniai laukai sužadina fizikinį vakuumą - penktą realybės lygmenį, kurį galima vadinti virtualiąja realybe. Tai planas arba matrica viso, kas vėliau realizuosis, nes iš fizikinio vakuumo gimsta elementariosios dalelės, formuojančios atomus ir molekules. Vakuumas - universali terpė, kertanti visą erdvę. Kaip pro smėlį gali skverbtis vanduo, pro vandenį - dujos, pro juos - elementariosios dalelės ir laukai, taip ir vakuumas gali kiaurai kirsti viską. Klaidinga manyti, kad vakuumas yra vien kažkur kosminėje erdvėje. Jis yra visur. FVT tvirtina: visi šiuolaikiniam mokslui žinomi laukai yra tik įvairios fizikinio vakuumo poliarizacijos, sutrikdžius vakuumą krūviu, mase arba sukiniu. Visi laukai ir materija gimsta iš tuštumos. Absoliutusis "niekas” yra viskas. Pirminiams torsiniams laukams negalioja reliatyvumo teorijos postulatas apie šviesos greitį kaip didžiausią galimą greitį gamtoje. Tokia išvada apriboja tik keturmatį erdvės-laiko pasaulį. Objektams, kurių energija lygi nuliui, teigia G.Šipovas, netaikytina judėjimo sąvoka, todėl teisinga sakyti, kad pirminis torsinis signalas, vos gimęs, tuojau pat pasiekia visus erdvės taškus ir iš karto yra visur. Naujausi tyrimai rodo: vakuumas yra informacinė struktūra, savotiška informacijos talpykla. Informacija apie materialiojo pasaulio praeitį ir ateitį gali būti visur ir visada, nes ir pats vakuumas yra visur ir visada. Nejaugi nuo pat Pradžių pradžios (o "Pradžioje buvo Žodis”) visa informacija saugoma tuštumos analuose? Kodėl gi ne, jeigu torsinių bangų atžvilgiu fizikinis vakuumas elgiasi kaip holograma? Negana to, neseniai padarytas dar vienas atradimas, kad torsiniai laukai gali atsirasti ne vien dėl sukimosi, bet ir dėl vadinamojo formos efekto. Eksperimentuojant sužinota, kad bet kuri geometrinė forma sutrikdo (t.y. poliarizuoja) griežtą fizikinio vakuumo tvarką. Raidė, garsas, ženklas, simbolis, statinys, knyga, meno kūrinys savaip trikdo vakuumą, o jis tučtuojau reaguoja į tai torsiniais laukais. Visi torsiniai laukai gali tarpusavyje sąveikauti. Yra apie ką pagalvoti, nes ir mes, žmonės, turime savus torsinius laukus. https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=EpHjgmCEWrk
emipetras: Praktiškas žvilgsnis į save , į savo aukštesnįjį AŠ . Mąstykime tik apie tai kas veda į harmoniją , džiaugsmą , sveikatą ir gerą valią . Kai mūsų galvose nuolatos suksis mintys apie amžinąsias vertybes , tada ir mūsų gyvenimo kelyje sutikti žmones arba šio pasaulio žmonių problemos , atitiks tuos dvasinius kriterijus , kuriuos puoselėjame savo mintyse . Tačiau norint geriau suprasti gyvenimo problemas , nevenkime paragauti druskos , kad suprastume jos skonį ir naudingumą ruošiant vaišes savo draugams . Mūsų vidinė būsena ir mūsų vidinis dvasinis krūvis visada užkrės aplinkinius žmones , kai mes su jais bendrausime . Ir tai bus geriausias mūsų asmenybės egzaminas , kuris parodys mūsų tikrąjį meilės lygį , vidiniame sielos dvasingume . Žinokime , kad niekas mūsų negali nei įskaudinti , nei sutrikdyti , jeigu mes savo mintims neleisime gyventi baimėje ir nepasitikėjime . Niekas mūsų negali įskaudinti ir užvaldyti gyvuline baime , jeigu mes visą savo minčių mąstymo galią perduosime Dievo Tėvo pasiuntiniui , JO DVASIOS fragmentui , mūsų minčių dieviškajam Derintojui . Jeigu norime geriausiu būdu įgyvendinti savo troškimus ir siekius , netrukdykime vadovauti dieviškajai harmonijai ir nepraraskime santarvės su ja . Kai teiksime kitiems žmonės pagalbą , pirmiausia parodykime kaip geriausiai jiems patiems atsistoti ant savo kojų , bet jeigu pagalbą atnešime jau sukramtytą , galime atimti iš žmogaus tikrąją savigarbą ir sumenkinti jo paties varomąsias išminties galias . Pamokinkite tokius žmones , kad įsisąmonintų pagrindinę Tiesą - visas išorines sąlygas galima pakeisti ir jos leidžiasi keičiamos tik pirmiausia pakeitus savo vidinę dvasinę nuostatą , kai savo vidų pripildome taikos , harmonijos ir džiaugsmo mintimis , pradeda keistis ir išorinės sąlygos , bet dažniausiai ne visai taip , kaip anksčiau mąstei ir norėjai keisti . Nenustebkime tuo ir nesipiktinkime , leiskime ir Dievo Tėvo Dvasiai , mūsų noruose ir troškimuose įpinti ir išreikšti savo dieviškąją valią ir kūrybą . Iš visų savo problemų žmogus išsivaduos tik tada , kai tobulai išmoks savyje koncentruoti besąlygišką tikėjimą ir pasitikėjimą savo vidiniu dvasiniu Tėvu , atsiūstu ir padovanotu Dievo Tėvo Visagalio , ir bet kokį savo gyvenimo tikslą pasieksime taip , kaip tai yra sumanyta dieviškos tvarkos . Keiskime savo mąstymo būdą , niekada negrįžkime prie vakarykštės dienos , nes kiekviena nauja diena turi savų problemų , kurias reika spręsti šiandiena . Ateitis mums atneš tai ką mes mąstome šiandieną , todėl neįsileiskime smulkių nuoskaudų šiandiena , kad neužterštumėme savo ateities , rytdienos , kadangi mūsų ateitis pasireiš mums per tai , ką mes šiandiena mąstome . Gerbiamieji ir mielieji , noriu pasakyti jums visiems , kad mūsų visų tikėjimai ir įtikėjimai tai grynai mūsų , kiekvieno asmeniškas , charakterių demonstravimas . Kiekviename žmoguje , Dievo Tėvo dvasia veikia į geriausiai ir paslankiausiai išsivysčiusias religinės sąmonės sritis , kuriose gali gimti laisva - garbinimo ir noro pažinti Tėvą valia . Todėl visi religiniai patyrimai yra tampriai surišti su valiniais charakterio bruožais , kurie yra tos ar kitos asmenybės tipiškas charakteris . Visa tai yra ir žemiška ir dieviška , žiūrint ką žmogiškoji siela linkusi kaupti kaip patyrimą . Vienam tai gali būti labai dvasingas ir profesionalus ninzės charakteris , kitam labai dvasingas , turtingas ir angeliškai atlaidus charakteris . Tarp šitų kraštutinumų , kuriuos aš pateikiau , egzistuoja ir reiškiasi , kiekviename žmoguje ,tūkstančiai tarpinių variantų , tiek su ninzės , tiek ir su angelo charakteriu . Jūs visi mielieji , renkatės savo gyvenimo kelią , pagal savo valinio charakterio bruožus . Impulsą dvasiškai augti ir tobulėti , mums dažniausiai tik kažkas , kažkoks tai šaltinis ar kita asmenybė tik parodo , paskatina , primena , ar apreiškia , o mūsų asmenybė - geriausią veikimą į save , pasirenka tik pagal mūsų charakterio valinį troškimą arba norą . Manau , kad dvasinių troškimų pradžių pradžia prasideda , tiek nuo noro žinoti ir viską patirti , tiek ir nuo šviesėjančios sąmonės , kuri nori mylėti ir kiekvienam padėti . Dar manau , kad ir pirma ir antra yra žmogiška , nuoširdu , nes tai ugdo ir turtina kiekvieno sielą , kuri veržiasi į žinias , į meilės pažinimą , į religinės ekstazės patyrimą arba į sąmoningą meilę Aukštųjų Dievybių garbinimui ir šito jausmo pažinimą ir taurinimą . Ir dar manau , kad svarbiausia būti žmogumi , iš didžiosios raidės . Turtinkime savo sielas , ne tik religinėmis ekstazėmis ir gražiomis maldomis , kiek pačiais švelniausiais jausmais ir mintimis savo artimui , savo kasdieninei aplinkai , kuri gal pilka kasdienybe , o gal kaip šventė driekiasi ant mūsų . Aukštinkime kasdieninius patyrimus , kokie jie bebūtų , nes jie ir yra ta duona kasdieninė , reikalinga mūsų sielai , nes jie ir yra tie dvasiniai turtai , po kruopelytę byrantys į mūsų amžinosios sielos aruodus . Su meile visiems .
emipetras: Radau ir skaičiau apie informacijos kaupimą arba jos ištrynimą mūsų sąmonėje. Pamaniau, kad tai ir kitiems gali būti įdomu, nes parodo mūsų biologinio proto darbą. http://www.om3.org/lit/book1/2/2_8.htm
Vėjas: techninis-mašinalus reiškinio pavaizdavimas. Labai malonu kad mokslas nesnausžia, ir pateikia savo aiškinimus. Mes žinome, kad viskas iš Tėvo –energija-jėga-formacija (tiek materiali, tiek dvasinė). Principai-metodai-modeliai; vėl gi, Pirmojo Šaltinio ir Centro paskleidimai. Išsigalvojimai-dogmos-inkvizicijos praranda sau palankią terpę. Mokslas vis užtikrinčiau kalba savo paties vardu. Individas vis labiau demonstruoja autonomiją-savarankiškumą-laisvę –laisvę pačiam apmąstyti, pačiam įvertinti, pačiam spresti. ALELIUJA
emipetras: Kaip aš čia seniai nebuvau. Kaip miela užeiti į šią svetainę. Būkite visi sveiki. Sėkmės savo sielos ir proto augime
seka: Emili, sveikas, kaip einasi- Algirdas Girdėjai terminą "suspaustas laikas". Kas jį suspaudė??: mūsų proto menkumas ir informacijos gausumas! Geras, ane:
seka: Jėzaus malda niekada nebuvo religinė pareiga. Jam malda; nuoširdi dvasinio požiūrio išraiška, sielos ištikimybės pareiškimas, asmeninio pasišventimo išsakymas, padėkos pareiškimas, emocinės įtampos išvengimas, kelio užkirtimas konfliktui, mąstymo išaukštinimas, troškimo sukilninimas, moralinio sprendimo įrodymas, minties praturtinimas, aukščiausiųjų polinkių pagyvinimas, impulso pašventimas, požiūrio išsiaiškinimas, tikėjimo (įtikėjimo) deklaravimas, transendentinis valios atidavimas, didingas pasitikėjimo patvirtinimas, drąsos atskleidimas, prisipažinimas apie aukščiausią atsidavimą, pasišventimo patvirtinimas,...
полная версия страницы