Ôîðóì » ASMENINIAI SKYRIAI » Rantulijos asmeninis skyrius » Îòâåòèòü
Rantulijos asmeninis skyrius
Fredas: Rantulija,čia ir rašyk,tai ir bus tavo asmeninis skyrius. ok?
Îòâåòîâ - 52, ñòð:
1 2 3 All
Rantulija: OK!
Fredas:
Fredas: http://www.youtube.com/watch?v=kamY7AZEBh4&feature=channel&list=UL
Rantulija: Ačiū,Fredai. Prasmingos tau dienos.
Rantulija: Kas – aš? Sai Baba sako, kad esu dvasia! Aš juo tikiu! Ir Jėzumi tikiu! Ir Jėzus sako, kad esu dvasia! Bet ar tikiu aš pats, kad Aš – dvasia? Man skauda širdį, skauda viduje… Kas jaučia skausmą? Aš pats, ar toji dvasia? Kodėl granitas kietas, šaltas, tvirtas Yra iškeltas virš kitų kaip pavyzdys? Kodėl minkšta, tyra, gyva širdis Labai dažnai pašiepiama visų? Kas jaučia skausmą, panieką, ir gailestį? Materija? Širdis? Dvasia? Kas Meilę suteikė žmonėms? Iliuzija? Akimirka? Tikrovė? Kodėl mes Dievą Tėvą pavadinome dvasia? Kodėl mes sakom, Dievas Tėvas yra Meilė? Ir ne tik… Jis Meilę kuria, dovanoja, ir globoja! Ir skleidžia Meilę visai Kūrinijai ir tvariniams visiems! Ar gali Dievas Tėvas, būdamas dvasia, nejausti mūsų meilės, mūsų skausmo? Tuomet Jis pats pavirstų į granitą! Jis jaučia mūsų meilę, ir tirpdo mūsų skausmą! Savajam Meilės vandenyne! Ir aš žinau, jaučiu – esu dvasia. Kaip Dievas Tėvas! Ir dar daugiau, jaučiu Jo dalį… savyje. Ir… tavyje! Šis pojūtis yra iš Jo. Visiems ir kiekvienam iš mūsų. Kad nebekiltų abejonių – Kiekvienas esame dvasia. Bet meilės jausmą… Ar išdavystės skausmą… Mes jaučiam lygiai taip, Kaip jaučia juos ir tie, Kurie vis dar nežino, Kad jie yra dvasia. Algimantas 2009-07-04 08:52:37
Rantulija: Persikraustau į savo "gryčią". Taip, Vaidai VDS. Jeigu gims daugiau tokių vaikučių,ši planetą tikrai taps Rojumi.Visų tautų žmones verkia pamatę tokį grožį, kaip ši mergaitė.Verkia todel,kad jau pavargo nuo purvo,smurto,nuo neteisingumo,karų;pavargo nuo visų ir patys nuo savęs. Visi pavargom nuo laukimo kažko gražaus,kilnaus.O patiems tą grožį kurti,kai kuriems ir laiko nebeliko.Kai kuriems gyvenimas buvo ištisa klaida.Praeities pakeisti neįmanoma. Na,ką aš svaičioju,nuotaiką visiems "keliu". Amžinybė laukia mūsų visų. Su meile, Irena.
Fredas: Rantulija,..dėkui užu girų,..ir dar su putela...ajagy pupyt.. :)))
Rantulija: http://www.youtube.com/watch?v=JZZ3y30leUM&feature=related
Rantulija: http://www.youtube.com/watch?v=EQ1QA_CSjhI&feature=related
Rantulija: http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=aC8Ou74a7lw#!
Rantulija: http://www.youtube.com/watch?v=qhgiU-PRYBE
Rantulija: http://www.youtube.com/watch?v=LGtZwAQOu6o&feature=related
Rantulija: http://www.youtube.com/watch?v=435U9cgFeZo&feature=related
emipetras: PASAULIS SUKSIS IR SUKSIS VISOS ŠIŲ DIENOS PROBLEMOS Irute , pasaulis keisis pamažu , o mes visi pasensime ir sielomis pavirsime , kai savo kūnus nuodėmingus paliksime šios žemės grumsto dulkėse ir šią gyvenimo iliuziją ištrinsime su sustojusiu laiku . Pasaulis keisis pamažu , degs Saulė ir Mėnulis savo blankia šviesa vilios įsimylėjusius , o jausmai mumyse suksis viesulo verpetais , susimaišę su meile ir neapykanta kartu . Iš meilės ir kančios gims žmonės , ir kai supratę kas , AŠ ESU , jie savo širdimi ir protu , per amžių amžius , šauks ,- Dieve Tėve , aš myliu ir trokštu ateiti pas tave . Planeta suksis , o Saulė švies ir ant kaltųjų , ir ant teisiųjų , ir žmonės , kaip seniau , vis skirstys savo brolius ir seses į rangus , į Dievo dvasios meilės laiptelius , nors ji apglėbusi visus laikys kaip viena .
Rantulija: Mielas Emilį,kad pasaulis keisis pamažu,tai su tuo tavo teiginiu sutinku.O kad manyje,kartais pasireiškia nekantrumas tai todel,kad esu Ievos dūkra.Bet visvien norėčiau žinoti,nejaugi mūsų troškimai širdžiai brangūs,vizijos į ateitį,svajonės šviesios, jau taip visai nieko nereiškia?Tiek daug dabar,yra rašoma ezoterikoje;tiek daug dainuojama,piešiama: apie "Aukso amžiu",Sviesią ateitį;o Urantijos Knygoje kalbama apie Šviesos ir Gyvenimo Erą.Yra teigiama, kad esame Dievo-Kūrėjo vaikai,kad taip pat turime galią kurtį;kurti mintimis,žodžiais ir darbais.Bėje,materialią savo tikrovę būtent tokiais metodais ir kuriame.O,kaip yra su kūrybą Dvasinės tikrovės? At tos trys galingos kuriančios energijos čia neturi galios? Su meile, Irena.
emipetras: Nežiūrint mūsų tautiečių verkšlenimo , mes su visa Europa , Amerika ir kai kuriomis Rytų šalimis , iš tiesų , gyvename ,,aukso amžių'' . Aš nesakau , kad tobulą ,,aukso amžių '' , tačiau labai panašų . Aš labai gerai prisimenu kaip Lietuva prisikėlė iš po Antrojo karo suirutės . Gal tik po dvidešimt , pokario metų , suklestėjo miestai ir kaimai . O iki to laiko , valgėme bulves morkas ir kopūstus . Per miestą pravažiuodavo vos keletas mašinų . Turėti nuosavą lengvą automobilį buvo didžiausia prabanga . Duona buvo tik dviejų rūšių , batonai taip pat dviejų , trijų rūšių . Mėsos gaminiai buvo delikatesas , ypač rūkyti produktai . Mokslas nekainavo nei cento , tačiau biednystė , neturtas vyravo tarp visų moksleivių ir studentų . Tačiau buvo entuziazmas , ryžtas eiti į gyvenimą ir duoti kažką savito , originalaus tam gyvenimui . Niekas neaimanavo , oi kaip čia blogai . visi tikėjo , kad rytdiena bus vis geresnė ir geresnė . Ir kai dabar aš pažiūriu į maistu lūžtančias parduotuvių lentynas , į plačiausio asortimento drabužių , avalinės , buitinių prekių užkištas parduotuves , į visų miestų užkištas gatves lengvaisiais automobiliais , į visokių buvusių deficitinių vaistų užkištas vaistines , į knygomis lūžtančius knygynus , o kur dar internetas , televizija , mobiliakai - tai miela Irute , aš tikrai manau , kad Lietuva niekada tokioje perteklinėje gausybėje dar niekada negyveno . Man pavyzdžiui viso to visai nereikia . Aš laimingas , kad gyvenu , kad matau pasaulį , kad galiu rašyti , kad galiu kurti tiek dvasiškai , tiek ir fiziškai . Aš laimingas , kad gyvenu šiame amžiuje , naujų atradimų ir naujų iššūkių amžiuje . Aš laimingas , kad supratau , kaip Dievas Tėvas myli savo kūrinius , kad net savo Dvasios spinduliais individualiai padovanoja Save kiekvienam žmogui , o taip pat , matomai , panašiai ir kitoms Visatų protingoms esybėms . Tai yra nuostabu , tai yra viso kosmoso didžiausias stebuklas , kad pats Visatų Kūrėjas , savąja Dvasia sujungė savo kūrinius su savimi ir taip įsibūtino pačioje materijoje. Tai tuo stebuklu ir gyvenu , Irute , o per tai esu gyvenimo pilnatvėje .
Rantulija: Mielas brolį, jeigu tu rimtai bandei apibūdinti šiuolaikinį "aukso amžių",tai mano akims žiūrint tau jis gavosi,na,toks,vienąšonis. Kad materiali mūsų gyvenimų pusė suklestėjo,tai net ne nebandau tavo įžvalgai prieštarauti.Ką tu pasakysi apie mūsų kasdienybės DVASINĘ tikrovę? Mano varganai galvai atrodo,kad materialį tikrovė gero-o-o-kai perspjovė DVASINĘ TIKROVĘ.Štai,dabar,už kelių minučių pasižiūrėkim per televiziją žinias.Kiek pamatysim ir išgirsim dvasingų minčių,kalbų ir dienos reiškinių? Nemanau,kad žmonija išgyveną Aukso Amžiu. Su meile, Irena/
emipetras: Irute , nei dvasinė tikrovė , nei gerovė , žmonių protuose , kaip tikroji sąmonė , visada per daug neegzistavo . Dabar šitą euforinę , tariamai labai greitai , dvasinės tikrovės , ateinantį ,,aukso amžiaus '' spindesį , formuoja internetas . Gyvenime viskas vyksta visai ne taip , ką mes čia su tavimi ir su kitais diskutuojame . Gyvenime viskas vyksta , nustatytais dėsniais ir ritualais . Vyriausybės sprendžia ir valdo tautas , bažnyčios kviečia ir valdo dvasiškai tikinčiuosius . Vieni meldžiasi , kiti garbina , o dar kiti dainas dainuoja . Tai kurie ne taip daro ? Dvasinio nihilizmo nėra ir šiandiena , yra laisva pasirinkimo laisvė , žmogus pagaliau yra laisvas savo sprendimais . Mes visi tiesiog turime per daug informacijos apie įvairių reiškinių vyksmą tiek čia mūsų kaime , tiek ir kažkur Amazonės džiunglėse . todėl mes labai jautriai reaguojame į bet kokį negatyvų reiškinį . Tačiau jeigu pavartysime istoriją , tai visais amžiais žmonija kariavo , žudėsi , sirgo epideminėmis ligomis ir nemylėjo savo artimo . Tokie jau mes esame . Ar tas žmonės kada tai pasirinks teisingą sprendimą , kaip gyventi ką tikėti , tai priklausys nuo kiekvieno individo , praeityje įdėto tiek intelekto , tiek dvasios šviesos į žmogaus protą . Žinių yra kiek tik nori , ir ko tik nori , tačiau žmogus tingi pats savaime tobulėti . Jeigu pažiūrėsime , kad ir į tas kritikuojamas bažnyčias , juk jos irgi propoguoja meilę ir brolystę . O apsišvietęs žmogus gali prie viso to pridėti ir savo naują sąmonę , kaip Dievuje sūnystę . Juk ir Evangelijos , jau du tūkstančius metų skelbia , kad jūs esate vaikščiojančios šventovės , nes Dvasia gyvena jumyse . Tai kas Irute , draudė žmonėms tuo tikėti ? Taigi niekas nedraudė ir Kristus visada kvietė žmones atsiversti , jau du tūkstančius metų kviečia atsiversi dvasioje . Tai kas trukdo žmonėms atsiversti ? Mūsų prigimtis , Irute , trukdo atsiversi , mūsų užteršta pasąmonė pilna fobijų ir stereotipų , ji pilna visokios velniavos . Reikalingas globalus planetinis dvasinis švietimas . Ir tai reikia daryti mokyklose , institutuose akademiniu lygiu , o ne sektose ūdijant krikščionybę . Taigi mieloji ne naikinti krikščionybę reikia , nors tu to ir nesakai , bet pati krikščionybė turi pasikeisti , naujomis dvasinėmis įžvalgomis , nauja mokymo teologija . BAŽNYČIA turėtų atsikratyti viduramžių stereotipų ir naujai moksliškai žvelgti į žmogaus vietą šioje kosminėje erdvėje .
Rantulija: Emilį,rašai,kad: "ne krikščionybę reikia naikinti,nors tu to ir nesakai", it t.t.Mielas brolį,aš ne tik nesakau,bet ir taip negalvoju;kas manę pažįsta tikrai pasakys,kad esu pakankamai tolerantiška visoms religijoms,visiems žmonių įsitikinimams.Visai ne svarbu kokiam Dievui meldiesi,svarbu,kad Dievą turi širdyje. Per mano dvasinę vedlę Bernadetą Jėzus sakė;"Gyvam,viskas yra gyvą".Mano įtikėjimas, net tarybiniais laikais buvo gyvas;jo nepalaužė net bauginimai. Aš galvoju taip:karščiausias įtikėjimas ir meilė Dievui yra tuomet,kada yra kuo didesnis nihilizmas.Dvasinėje plotmėje prasmę turi kokybė,o ne kiekybė.O pasąmonę galima išvalyti:pasninku,malda/ypatingai kolektyvine malda/,ir gerais darbais,vardan dvasinės šviesos, ir materialios žmonių gerovės.Šitą dalyką visada žinojo ir žino mūsų pasaulio visų religijų atstovai. Nemanau,kad Motinai Teresei buvo labai sunku išvalyti savo pasąmonę. Reikia tik noro,pagalbos prašant pačio Tėvo-Kūrėjo.Ir visai nebūtina Tėvo ieškoti kažkur labai aukštai ar labai toli.Kaip sakoma,visi patogumai mums suteikti:čia pat. Linkiu tau ir visiems dvasinės ramybės. Su meile, Irena.
emipetras: Bendrai paėmus , tai mes netekome regioninio kolektyviškumo ir ateities vizijos , tačiau gavome milžinišką kiekį informacijos su pertekline gyvenimo iliuzija . Daugelis žmonių skęsta toje informacijoje ir skandina savo gyvenimą , o besikapstantys sukioja savo laivelį tai šen , tai ten. Džiaugiuosi , Irute , tavimi , kad esi stabili šio gyvenimo dalyvė , tai ir yra visų svarbiausia .
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû