Ôîðóì » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Îòâåòèòü
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: Aš Dievas Tėvas , visos Kūrinijos Tėvas iš tiesų , savo asmeninio dvasinio fragmento tikrovės buvimu esu tavyje , mano sūnau . Aš tokiu būdu įeinu į savo Kūrinijos materialų pasaulį , kaip Dievas , kaip savosios dieviškosios asmenybės dvasia ir tuo būdu Aš esu pačiame materialiausiame kosminio proto taške , tai yra , savo gyvo , mąstančio kūrino , žmogaus , prote . Ir tai yra mano patyrimas ir stebėjimas savo kūrinio veiklos . Tačiau , sūnau , aš Visatų Dievas , esu ir Dievas Trejybė dieviškoje Rojaus Dievybių Trejybėje , kuri dar geriau ir dar įdomiau išplečia mano veikimą , per šių Rojaus Dievybių Asmenybių funkcijas ; kaip per mano Rojaus Amžinojo Sūnaus dvasinę funkciją , taip ir per mus su Sūnumi abu sujungiančią Rojaus dievybę , Begalinę Dvasią ir šios Dvasios bendrafunkcinį sutrejybintą veikimą , tiek ir kaip individualų jos veikimą . Tačiau visumoje aš esu tas pats dieviškumo aspektas visoje Rojaus Dievybių Trejybėje , kartais kaip Trejybė , o kartais kaip dieviškoji individualybė . Todėl mąstydamas apie mane , kaip Dievą Tėvą , kuris yra ir tavyje ir danguje , gali manyti , kad tai kas man , kaip Dievo Tėvo Dvasiai žinoma ir matoma ir girdima tavyje , visa tai sūnau , žino ir visa dieviškoji Rojaus Trejybė . Nors aš Dievas visos Kūrinijos Tėvas , savo asmenybės , dvasios fragmentu , iš Amžinosios Šlovės aukštybių nusileidau pas tave , tačiau visas mano buvimas ir patyrimas , tuo pačiu yra ir visos dieviškosios Trejybės patyrimas , semiamas iš žemiausios , tačiau jau mąstančios , ir kuriančios ir protaujančios materijos , kuri šiandiena dar ne šlovėje ir tiesoje , tačiau jau kryptingai žengia evoliuciniu , mąstančio ir kuriančio kosminio žmogaus . keliu .
emipetras: VANDUO TAI GYVYBĖ Vienintelis fizinio pasaulio dievas, kuriam verta melstis – tai vanduo. Sako: „Vyne – tiesa, degtinėje – jėga, vandenyje – mikrobai“. Taip išeina, kad mes pametėme dieviškąją esmę. Dieviškoji esmė – tai medžiaga „vanduo“. Su vandeniu reikia gerai elgtis, vandenį reik mylėti, jį reikia dievinti, su juo reikia kalbėtis, jo jokiu būdu negalima barti: jis viską įsimena, viską girdi, viską jaučia – jis gyvas. Jokiu būdu su juo negalima elgtis blogai. Vanduo jokiu būdu negali stovėti ten, kur įjungtas radijas, jis nieko neturi girdėti, jokių garsų, neturi būti laikomas šviesoje, vanduo visuomet slepiasi nuo šviesos. Jei nukirstume medį, po kuriuo yra šaltinis, –šaltinis pradings: vandeniui būtinas šešėlis. Vandeniui reikalinga ramybė. Vandeniui reikalinga švari, vėsi vieta, vanduo nemėgsta karštų saulės spindulių. Jis turi būt supiltas į patį geriausią indą. Mes naudojame trilitrinius stiklainius – tai nepagarba vandeniui. O visas krištolas stovi mūsų spintoje. Ko jis ten laukia? Niekur nemačiau, kad vandenį iš krištolo gertų. Dažniausiai tai trilitrinis stiklainis virtuvėje. Be to, vanduo nemėgsta geležies, vanduo mėgsta stiklą. Todėl vandeniui reikia išskirti pačią garbingiausią vietą virtuvėje, jis turi būti supiltas į patį geriausią indą. Ant jo turi būti užmesta pati gražiausia servetėlė, nes vanduo turi kvėpuoti, jo negalima uždaryti. Su vandeniu reikia elgtis kaip su šventu paveikslu - ikona, nes jei elgiamės kitaip - rodome , kad nemylime šio stebuklingo gyvybės šaltinio . Mes sakome: „Mes geriame skysčius“. Čia jau nieko nebepasakysi: jei žmogus kvailys, tai – visam gyvenimui. Jis ir toliau gers kompotus, arbatą, kakavą, sultis, alų, girą ir visą kitą. Jis ir sirgs toliau, ir gyvens jis vietoj 100 metų – tik 57. Japonai seniai tai suprato: jie geria tik vandenį, ypač senesni japonai. Daro jie tai ne todėl, kad jiems žinoma apie vandenį. Jie net nesupranta, kad gal0ima gerti kažką vietoj vandens. Todėl, kad tai paprasta: nuėjai, įsipylei vandens, išgėrei. Kam išsigalvoti? Jūs niekur nepamatysite senyvo japono , kuris gertų „Pepsi cola“ ar „Coca cola“. Daugiausia – tai nedaug arbatos. O ką darome mes ponai ir ponios ? Jau iš pat ryto - arbata ir kava. Mirti galima lėtai, jeigu po truputį mažinsime išgeriamo vandens kiekį: viskas organizme tirštės, standės. Mirti galime dar lėčiau, jei visą vandenį pakeisime į arbatą, kompotą, kakavą, sultis. Organizmas šiuo atveju visai nieko nesupras: jis lyg ir gauna skysčių, pakankamai skysčių, o inkstai neveikia, širdis dirba blogai, visa energija kažkur pradingo (išeikvota, rūgštis paverčiant šarmais). Štai gyvybinė konstanta, duota mums Dievo, bet ją mes pametėm: 1,5-2 litrai vandens per dieną: - švaraus; - skysto; - struktūruoto (kad neeikvotume energijos); - minkšto; - su mineralais; - negazuoto; - skanaus (vanduo būtinai turi būti normalaus skonio, jei organinė sudėtis pažeista, mes negalėsime išgerti tokio vandens. Todėl virintą vandenį gerti sunku – jis be skonio.); - šarminio (arba neutralaus). Šarminis vanduo – tai greitoji pagalba. Neutralus vanduo irgi gerai. Tačiau dabar mes geriame rūgštų vandenį. Dabar beveik visas vanduo nešvarus, rūgštus, negyvas. Jei ši konstanta išlaikoma, tai organizmas gali atsilaikyti labai ilgai. Žmogus sudarytas iš vandenilio, deguonies ir anglies. Turime dar ozoną, bet jis nėra pagrindinis elementas. Tačiau trys pagrindiniai elementai užtikrina žmogaus gyvybę. Deguonis turi ląstelės vibracijos dažnį. Jis suteikia ląstelei energiją gyventi. Įsivaizduokite, kad tai - kamertonas. Jei patenka deguonis, ląstelė žino, kaip jai susitraukinėti, įsiurbti, šalinti maisto medžiagas arba nuodus. Kai tik deguonies negauna vieną minutę, ląstelė išsiderina. Todėl mes galime gyventi be visko, net be meilės, bet be deguonies ląstelė gali išgyventi ne ilgiau dviejų minučių, po dviejų minučių ji miršta. Deguonis niekada nebūna kaip oras mūsų organizme, mes neturime oro organizme. Mūsų organizme deguonis visada ištirpęs vandenyje. Todėl deguonies trūkumas organizme visada atsiranda trūkstant vandens. Kai yra vandens trūkumas, atsiranda užrūgštėjimas. T.y. netenkama deguonies , lieka tik rūgšti anglis. T.y. deguonies kiekis sumažėja, o anglies lieka toks pats ir atsiranda užrūgštėjimas. Užrūgštėjimas veda į apnuodijimą. O visa tai – intoksikacijos ligos. Kodėl žmogus miršta nuo gripo? Nes atsiranda dehidratacija, vėliau užrūgštėjimas, vėliau – apnuodijimas, smegenų intoksikacija ir kvėpavimo centro blokavimas. Esant gripui nėra daugiau nuo ko numirti: virusinė intoksikacija. Dar viena mirties priežastis dėl vandens trūkumo: jei nėra vandens – nepatenka ir maistas (mineralai). Mineralai, sujungti deguonies, vandenilio, azoto ir anglies, vadinami amino rūgštimis. Tokios pagrindinės mirties priežastys! Taip pat vandens kiekio sumažėjimas organizme sukelia svorio augimą; viso organizmo užrūgštėjimą ir tuomet organizme pradeda daugintis bakterijos, o tai sukelia temperatūros ir leukocitų kiekio didėjimą. Tačiau, jei kiekvieną dieną žmogus išgertų 2 litrus vandens ir per tą pačią parą 1,5 litro šlapimo pašalintų, nei vienos iš išvardytų problemų niekada neturėtų. Jei išgeriama 0,5 litro vandens ir 1 litras sulčių iš parduotuvės, tai visa nemalonumų puokštė organizmui bus užtikrinta (priežastis: rūgštingumas, pH). Jeigu jūs geriate ne vandenį, o kitus skysčius (arbatą, kavą, kakavą), netenkate milžiniško energijos kiekio. GERDAMI VANDENĮ NEPEMIRŠKIME PAGARBINTI VISATŲ KŪRĖJĄ GARBINIMAS IR PADĖKA Visatų Kūrinijos , Dieve Tėve ; Visatų Kūrinijos Dieve , Amžinasis Rojaus Sūnau ; Visatų Kūrinijos Dieve , Amžinoji Begalinė Dvasia . Aš šlovinu ir garbinu , Amžinoji Rojaus Dievybių Trejybės Dvasia , nes gyvenu Tavo meilėje ir savo džiaugsme , ir spinduliuoju troškimą mylėti ir garbinti Tave . Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve Tave ir dėkoju , už šio mano kūno gyvybę , dvasinę ir fizinę stiprybę , už proto blaivumą ir širdies jausmų tyrumą . Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve Tave , nes gyvenu Tavo meilėje ir savo džiaugsme ir trokštu , kad būtų taip visada , kaip šiandiena taip ir per amžių amžius , Amen.
emipetras: PAŽINKIME GERIAU SAVE Naujausi atradimai kvantinėje fizikoje ir citobiologijoje , jau tiesia tiltus tarp materijos ir dvasios . Naujoji biologija paremta kvantine fizika , visiškai aiškiai atskleidžia alopatinės medicinos gydomąjį poveikį ne tik kūnui , bet ir žmogaus sielai . ( alopatinė medicina , tai tuo pačiu ir homeopatinė ) Homeopatija tinka ne visada. Ji netiks sudėtingose situacijose, kai reikia gydyti ligoninėje, daryti operaciją. Bet homeopatija yra optimali lėtinėms ligoms arba ligų prevencijai, – sako med. m. dr. K. Kustermanas. Mes žmonės , trokštantys Dievo pažinimo , turime žinoti , mes turime norėti žinoti , kas vyksta mūsų kūne , kas mes esame , iš ko mes sudaryti ir kaip gyvybė mumyse funkcionuoja . Tai aš bandysiu jums paaiškinti , kaip mokslo žmonės , per savo mokslinius atradimus , eina link Dievo Tėvo Dvasios atradimo . Gal ir ne profesionaliai tai paaiškinsiu , bet man šios žinios buvo įdomios . Taigi , viso ko pradžia ir pabaiga , fiziniame kūne , yra lastelė . Lastelė , grubiai žiūrint , tai membrana , citoplazma ir branduolys . Citoplazmoje vyksta visos , lastelei teikalingos gyvybinės funkcijos , tai yra elektrinės-cheminės reakcijos . Branduolyje yra DNR genetinis kodas , kuris baltimo įrašymo principu , seka visą lastelės darbą . Tačiau tai dar ne viskas . Pagal mokslinį - materialistinį principą , visą žmogaus kūno lastelių darbą tvarko tik genai , kurie tariamai savarankiškai valdo lastelės visu procesus . Tačiau jeigu į lastelę žiūrėsime iš Dvasios principo , tada matysime štai ką . Citoplazmos membrana turi daugybę baltikūnių repceptorių , kurie yra tikrieji lastelės indentifikatoriai . Jie indentifikuoja lastelės asmenybę , taigi kiekviena lastelė ir visas organizmas turi intetifikaciją , kaip ir kiekviena lastelė yra asmenybė , taip ir visa lastelių suma sudaro gyvybę asmenybę . Tačiau pasirodo viskas dar įdomiau . Paskutinių dvieų dešimtmečių tyrinėjimai , molekuliarinės teorijos srityje , atrado . kad kiekvienas gyvas organizmas , kiekvienai savo gyvai lastelei , per genetinį DNR kodą, gauna nurodymą , kaip veikti , kaip išgyventi . Šis signalas ateina iš aplinkinės , mūsų kūnus , supančios erdvės , kuri yra kaip informacinė mūsų kūnų auros erdvė . Fizinio kūno lastelės , ant citoplazmos membranos , turi minėtuosius indentifikacinius baltiminius receptorius , kurie yra baltyminės kilmės ir struktūros . Štai šie receptoriai ir priima signalus iš mūsų auros , o aura , savo ruožtu kontaktuoja su dvasinio pasaulio informacija , tai yra su Dievo Tėvo Dvasia , kuri ir siunčia , reikiamą informaciją į mūsų kūno lasteles , o lastelės DNR , šia informaciją nuskaito ir pagal tai , vyksta gyvybinės elektrinės-cheminės reakcijos lastelės viduje . Taip gyvena ir išgyvena mūsų fizinio kūno lastelės . Ką tai rodo ? Tai rodo , kad reguliuojamasis genetinis kodas pats iš savęs negali lastelės valdyti . Šį , lastelės branduolio , genetinį kodą , valdo išorinė energija . Ši energija , tai ir kosminis protas , tai ir kosminė sąmonė , kuri kuria materialų kūną iš materialių lastelių , esamų ir gaunamų tos planetos aplinkoje . Tačiau visas valdymas yra gaunamas tik iš išorės , iš Dvasios , o priėmimas signalas vyksta per tariamas antenas , kurios indentifikaciniai baltyminiai receptoriai , priima šiuos signalus , o DNR tik nuskaito . Reiškia gyvybę valdo , ne pati gyvybė , kaip mus mokino mokyklose ir institutuose . Gyvybę valdo , išorinė , protinga kosminė energija ir tai yra Dvasia . Jeigu taip šiuolaikiškai ir populiariai žiūrint , tai visa kosminė Dvasia reiškiasi , kaip milžiniška televizijos stotis su milijardų milijardais įvairiausių gyvybės scenarijų ir programų , o mūsų kūno lastelė , tai tas mažytis televizoriukas , kuris turi savo indentifikacinę anteną . Ir štai ta antena gali priimti tik vieną kanalą . O kokį kanalą ? Štai čia ir priklauso kaip susiklostė lastelės baltymo DNR , kokia šios lastelės fizinė struktūra ir kokia priėmimo kokybė , pagal tai , tokią programą , iš Dvasios ir priims . Taigi iš milijardų galimų scenarijų , mes priimame vienintelį , savąjį , asmenišką ir tą vienintelį milijardinį ir su niekuo nepanašų . Tai ir bus mūsų gyvybės vystymosi scenarijus , tai ir bus mūsų gyvybės asmenybės vystymosi scenarijus , kuris šiandiena jau ir moksliškai įvardijamas , kaip Dvasios veikimas . O mes urantiečiai jau žinome , kad mus valdo ir prižiūri , nuo pat gyvybės pradžios , Visatos Motinos Dvasia , su milijardine serafinių angelų ir kitų dvasių , pulkais . Dievo tėvo dvasia ,ateina vėliau nuo penkių metų , pas kiekvieną vaiką ir lieka iki fizinio kūno mirties . Dievo Tėvo dvasios informacija taip pat pasiekia mūsų fizines lasteles , jeigu tik sąmoningai žmogus savo protą aktyvuoja , šios informacijos nuskaitymui . Čia jau lemia mūsų laisva valia , vidinis meilės jausmas ir išmintis . Kiekviena gyvybė , tai įsikūnijusi Visatos Dvasia į materiją . Tačiau nepainiokime Visatos Motinos Dvasios su Dievo Tėvo Dvasia , mylėkite Dievą Tėvą , nes Dievas , iš begalinės šlovės aukšybių nusileido ir įasmenino ir intetifikavo savuoju buvimu mus visus , kad žmogaus gyvybės akimis , žmogaus gyvybės ausimis , mūsų širdimis , matytų , girdėtų ir jaustų materijos pulsą. Principe , kiekvienas iš mūsų yra sukurtas pagal tos pasaulio aplinkos materialų paveikslą ir panašumą , o dieviškas esame kiekvienas , pagal savo kosmine prigimtį .
emipetras: ŽMOGUS TAI KOSMINIS STEBUKLAS Pirminiame variante radau labai daug klaidų . Viską kaip ir pertaisiau ir papildžiau . Atrodo lyg ir aiškiau ir suprantamiau išėjo. Tai linkiu prasmingų minčių visiems ----------------------------------------------------------------------- Naujausi atradimai kvantinėje fizikoje ir citobiologijoje , jau tiesia tiltus tarp materijos ir dvasios . Naujoji biologija paremta kvantine fizika , visiškai aiškiai atskleidžia alopatinės medicinos gydomąjį poveikį ne tik kūnui , bet ir žmogaus sielai . ( alopatinė medicina , tai tuo pačiu ir homeopatinė ) Homeopatija tinka ne visada. Ji netiks sudėtingose situacijose, kai reikia gydyti ligoninėje, daryti operaciją. Bet homeopatija yra optimali lėtinėms ligoms arba ligų prevencijai, – sako med. m. dr. K. Kustermanas. Čia tokia įžanga pradededu todėl , kad susipažintumėte su labai senais žmogaus kūno gydymo metodais , kaip subtiliu homeopatinių vaistų veikimu į žmogaus sielą , tai yra į mūsų energetinį kūną , tuo tarpu kai cheminiai vaistai grubiai veikia į lastelę ir virškinamojo trakto mikroflorą . Mes žmonės , trokštantys dvasinio pasaulio pažinimo , kaip Dievo Tėvo dvasios pažinimo , kaip Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasios pažinimo , kaip Visatos Motinos Dvasios pažinimo , turėtume norėti žinoti ir tai , kas vyksta mūsų fiziniame kūne . Kas mes esame , iš ko mes sudaryti ir kaip mumyse gyvybė funkcionuoja ? Viso ko pradžia ir pabaiga , šio fizinio matomojo kūno , yra gyvoji lastelė . Gyvoji lastelė , tai visų žemiškos gyvybės rūšių savarankiškas vienetas , gebanti savarankiškai daugintis , vystytis ir egzistuoti . Ši kūno lastelė , populiariai mąstant ir grubiai žiūrint , susideda iš plazminės membranos , citoplazmos ir branduolio . Per plazminę membraną , patenka reikalingi , lastelės gyvybei palaikyti , cheminiai elementai , citoplazmoje vyksta visos lastelei reikalingos gyvybinės funkcijos , tai yra elektrinės-cheminės reakcijos . Branduolyje yra chromosomos su DNR genetinio kodo laikmena , kuri baltimo įrašymo principu , seka ir reguliuoja visą lastelės darbą . Tačiau tai dar ne viskas . Jeigu pripažinsime mokslinį - materialistinį principą , tai kiekvienos kūno lastelės darbą sureguliuoja tik genai , kurie tariamai savarankiškai valdo lastelės visus procesus . Tačiau jeigu į lastelę žiūrėsime iš Dvasios principo , tada pamatysime labai įdomų ir intriguojantį vaizdą . Pasirodo . kad citoplazmos membrana turi daugybę baltyminės kilmės repceptorių , kurie iš tiesų , yra tikrieji lastelės indentifikatoriai . Ne genai , bet šie nematomieji dariniai , tik visai neseniai mokslininkų atrasti , indentifikuoja lastelės asmenybę . Taigi kiekviena lastelė , o per tai ir visas organizmas turi indentifikaciją . Daug lastelių asmenybių , sukuria visą lastelių sumą , kurios sudaro tam tikrus organus , o iš organų sudaro gyvybę funkcionuojantys kūnai , kaip Žemės planetos įvairios gyvūnijos rūšys , tame tarpe ir žmogus . Tačiau toliau dar įdomiau. Paskutinių dviejų dešimtmečių tyrinėjimai , molekuliarinės teorijos srityje atrado , kad kiekvienas gyvas organizmas , signalą , kaip gyventi ir išgyventi , gauna ne tik iš pačios lastelės , bet ir iš išorės . Šis signalas ateina iš aplinkinės , mūsų kūnus supančios erdvės , kuri mūsų akimis yra nematoma , tačiau reali , kaip informacinė mūsų kūnų aurų erdvė . Fizinio kūno lastelės , per citoplazmos membranos minėtuosius indentifikacinius baltiminius receptorius , priima signalus iš mūsų auros , o mūsų kūno subtilioji gyvybės energija , mūsų aura , savo ruožtu , kontaktuoja jau su dvasinio pasaulio informacija , tai yra su Visatos Motinos Dvasia , kuri yra aplink mūsų kūnus supančioje auroje , ir siunčia reikiamą informaciją į kiekvieną lastelę mūsų kūno lastelę , o lastelė DNR kodo pagalba tik nuskaito šia informaciją ir vykdo vienokius ar kitokius elektrinius-cheminius procesus šios lastelės viduje . Taip gyvena ir išgyvena kiekviena mūsų fizinio kūno lastelė . Ką tai rodo ? Tai rodo , kad reguliuojamasis genetinis kodas pats iš savęs negali lastelės valdyti . Šį , lastelės branduolį , genetinį kodą , valdo išorinė energija . Ši energija , tai ir kosminis protas , moderniškai kalbant , tai ir kosminė sąmonė , tai ir Visatos Motina Dvasia , kuri kuria materialų kūną iš materialių planetinių elementų , kuriuos pati ir sukuria šioje Žemės planetos , tiek išorinėje tiek ir vidinėje , aplinkoje . Taigi visas lastelės valdymas , tuo pačiu ir visas fizinio kūno valdymas , vyksta tik iš išorės , tai yra , iš Dvasios subtiliojo pasaulio . Dvasinio pasaulio , tam tikros energetinės struktūros siunčia signalus , juos sugauna lastelės antenos , kurios tuo pačiu yra ir indentifikaciniai baltyminiai receptoriai , gebantys priimti tik tai lastelei skirtą signalą . Taigi lastelė priima šiuos signalus , branduolio DNR nuskaito ir lastelės citoplazmoje sukelia šimtus cheminių reakcijų per sekundę , kurios reikalingos tolesnei lastelės gyvybei palaikyti . Reiškia gyvybę valdo , ne pati gyvybė , kaip mus mokino mokyklose ir institutuose . Gyvybę valdo , išorinė , protinga kosminė energija ir tai turime vadinti , kaip Energija Dvasia . Kad geriau viską suprastume šį Dvasios modelį , panaudokime tokį šiuolaikišką modelį . Tarkime , kad kosminė Motina Dvasia reiškiasi , kaip milžiniška televizijos stotis , su milijardų milijardais sukurtų programų-scenarijų , apie įvairiausias gyvybės raidas ir modelius , o mūsų kūno lastelė , tegu bus tas mažytis televizoriukas mūsų kūne , kuris turi savo indentifikacinę anteną šiai programai priimti . Tačiau kaip jau žinome iš anksčiau , kiekviena lastelė turi savo įasmenintą anteną , o ši antena , tik pagal savo kodą , gali priimti tik vieną kanalą . O kokį kanalą ? Štai čia ir priklauso , kaip susiklostė fizinės lastelės baltymo DNR , kokia genų kombinacija susidarė , kaip išsivyste visa šios lastelės fizinė struktūra . Pagal šiuos , mūsų lastelės , fizinių genetinių parametrų būklę , priklausys ir signalo priėmimo kokybė iš Dvasios pasaulio . Pagal tai , mes priimsime tik savąją ir tiktai savąją , individualiąją programą iš Dvasios . Vaizdžiai tariant , iš kokio molio mes nudrėbti , tokia ir programėlę priims mūsų fizinės lastelės . Taigi iš milijardų galimų scenarijų , mes priimame vienintelį , savąjį , asmenišką , tą vienintelį milijardinį ir su niekuo nepanašų . Tai ir bus mūsų gyvybės vystymosi scenarijus , tai ir bus mūsų gyvybės asmenybės gyvenimo scenarijus , kuris šiandiena jau net ir mokslo pasaulyje yra įvardijamas , kaip Dvasios veikimas žmoguje . Na , o mes pažangiečiai - urantiečiai jau žinome , kad mus valdo ir prižiūri , nuo pat gyvybės pradžios , Visatos Motinos Dvasia , su milijardine serafinių angelų ir kitų dvasių gausybe , kurie savo veiklą , prižiūri , saugo , gydo šios planetos visas gyvybes , o žmones dar ir per sąmonės ir proto funkcijas . Dievo Tėvo dvasia į žmonių proto funkciją ,ateina vėliau , kai žmogaus vaikui sukanka penkeri metai . Nuo šios akimirkos , Dvasia pasilieka iki fizinio kūno mirties . Dievo Tėvo dvasios spinduliuojama informacija , taip pat pasiekia mūsų kūno fizines lasteles . Tai įvyksta per proto ir sąmonės mąstymo funkciją , kai kryptingai nukreipti nerviniai signalai pasklinda iš galvos į kūno periferiją , jeigu tik sąmoningai žmogus savo protą aktyvuoja ir mokosi atpažinti šią dievišką informaciją . Čia jau lemia mūsų laisva valia , charakterio ryžtas , vidinis meilės jausmas ir dvasinė išmintis . Kiekviena gyvybė , tai Visatos Dvasia projekcija į materiją . Kiekviena gyvybė ar tai augalinė , ar tai gyvūnine , tai Dvasios projekcija gyvybei susikurti . Tačiau nepainiokime Visatos Motinos Dvasios kūrybinės projekcijos su pačia Motina Dvasia ir tuo labiau su Dievo Tėvo Dvasia . Mylėkite Dievą Tėvą , kaip mūsų asmenybės sukūrėja , per tai , kaip Dievas , iš begalinės šlovės aukšybių , nusileido ir įasmenino ir indentifikavo savuoju buvimu mus žmones , tuo sukurdamas kiekviename nemirtingumo potencialą . Ir dar , kad per žmogiškosios gyvybės akis , matytų šitą fizinį pasaulį , ir per žmogaus gyvybės ausis , girdėtų šio pasaulio ošimą , ir per mūsų širdis , jaustų materialaus pasaulio pulsą. Principe , kiekvienas iš mūsų yra sukurtas pagal Dievo atvaizdo panašumą , o fizinis kūnas - pagal šio pasaulio aplinkos materialų paveikslą ir panašumą , tačiau iš tiesų potencialiai , mes esame dieviškas kiekvienas , pagal kosmine kūno lastelės valdymo programą . 2012-03-02
emipetras: Čia tokie pamąstymai , kaip mums gyventi ir išgyventi . Dabar tenka skaityti daug gązdinančios informacijos apie Žemės planetos kvantinį šuolį į kitą energetinę būseną , į kitą energetinę dimensiją . Daug rašoma apie žmonijos , kaip civilizacijos , galimą tragišką baigtį . Kiti ramina , kad visi planetiniai geologiniai procesai tekės palaipsniui , tačiau gyvenimas vis sunkės ir sunkės . Tai ta tema parašiau atsakymą į Vaido VDS laišką , o kopiją įsikėliau čia , kad daugelis dar ilgiau galėtų pasiskaityti Tikrai sutinku , kad žmogaus kūno lastelės tikrai yra ne asmenybės , tačiau jos visos yra mūsų fizinio kūno , gana protingos pagrindinės statybinės medžiagos ir turi protingą orientaciją laike ir erdvėje , ką paliudijo ir Vaidai VDS , ištraukomis iš Urantijos knygos , savo atsakyme , į mano parašytą temą . Kiek man teko domėtis panašia tematika , tai labai aiškiai supratau , kad kiekviena lastelė individualiai , dvasinius energetinius virpesius priima iš išorės , tai yra , nuo visos , mūsų kūnus gaubiančios energetinės auros . Šis mūsų energetinis kūnas turi ir savo gražų vardą - AURA , kuris jau turi tiesioginį ryšį su dieviškąją energetika : kuri teka , kuri cirkuliuoja nuo Vietinės Visatos Motinos Dvasios ir suteikia papildomą informaciją , ir suteikia papildomą energetinį maistą , ir tuo padeda kiekvienai lastelei išgyventi . Kai šis ryšys sutrinka , kai sutrunka ryšys tarp žmogaus proto ir dvasinio pasaulio esamumo , kai protas mažai mąsto dieviškomis dvasinėmis kategorijomis , tada sutrinka ir fizinis komandinis ryšys tarp proto ir visos nervų sistemos , kuri teka link kiekvienos kūno lastelės . Taigi lastelė , jau negavusi teisingos komandos iš fizinio kūno proto ir vegetatyvinės nervų sistemos , savo gyvybinėse cheminėse reakcijose daro klaidas , tos klaidos vis dažniau nebemoka priimti gaivinančios gyvybės energijos iš kosminio šaltinio , tai yra iš Visatos Motinos Dvasios . Kol mūsų protas ir visa nervų sistema veikia tobulu optimistiniu rėžimu , tai yra , produktyviai ir su meile draugauja su dieviška Dvasia ( kai kurie žmonės turi tobulą ir nesąmoningą bendravimą su dievišku pasauliu ) , tol ir visos kūno lastelės gauna tobulas nervines impulsines komandas , o per tai , kiekviena lastelė , asmeniškai sugeba reaguoti į kosminę , dieviškąją atitekančią energiją ir ją pasisavinti , tai yra , pasistiprinti , pasimaitinti ne tik fiziniu flustaciniu maistu , per skrandžio ir žarnyno maisto virškinimo funkcijas , bet ir dvasiniu maistu , nuo Visatos Motinos vaišių stalo . Ne veltui , kai kurie moksliniai šaltiniai liudija , kad žmogus su žemišku maistu ir gėrimais patenkina tik 20 procentų savo fizinio kūno energetinių poreikių , kitą - 80 procentų energijos dozę , mūsų kūnas gauna iš kosmoso . Ir tai yra tiesioginis liudijimas , kad žmogus yra ne tik fizinė esybė , bet ir dvasinė . Taigi išvada . Žmogus , dėl klaidingo ir neteisingo žemiško gyvenimo būdo , dėl klaidingo mąstymo ir neigiamų emocijų , žmogaus protas ir visa vegetatyvinė nervų sistema , pradeda siusti klaidingus gyvybiškai svarbius nurodymus , kiekvienai kūno lastelei . Žmogaus kūno lastelė , savo ruožtu , nebesiorentuodama į teisingą gyvybės liniją , praranda sugebėjimą , priimti svarbią , papildomą energiją ir informaciją iš kosmoso . LASTELĖ , suserga , suserga ir kitos lastelės , suserga tam tikras kūno organas , suserga visas organizmas . Štai taip užsidaro žmoguje energijų cirkuliacijos ratas ir prasideda liga . Taigi , kažkieno iškreiptą kvailą kalambūrą , kad sveikame kūne sveika sielą , reikia nedelsiant perfrazuoti į senų senovės dvasinių mokytojų pamokymą - sveika siela , visada gyvena sveikame kūne . Gražus gyvenimas prasideda nuo gražių minčių .
emipetras: Reikėtų prisiminti labai normalų pastebėjimą ir perspėjimą kiekvienam mums , kaip ribiniam ir mirtingam kūnui . kad suprastume , savo , šios žemiškos egzistencijos trapumą laiko ir erdvės mastu , kaip fizinio kūno išnykimą , o taip pat galimą net ir visišką sielos išnykimą , jeigu žmogus neskiria reikiamo dėmesio savo vidinio pasaulio persitvarkymui , sielos augimui ir nemirtingosios tikrovės , kaip dvasinės tikrovės aktyvavimui . Urantijos knygoje nuolatos ir pabrėžiama , kad atsainus požiūris , lengvabūdiškas požiūris į dievybių pastangas pažadinti žmogaus prote dvasingumą , gali nuvesti net į pačios asmenybės , kaip sielos , susinaikinimą . Žmonės nuolatos , įvairiais kanalais , net per bažnyčių ritualinius aspektus , yra perspėjami , kad neišklystų iš dievybių nutiesto išminties ir dvasios kelio . Jeigu , žmogus nori būti nemirtingas savo siela ir sąmone tai , iš tiesų ,kasdiena , reikia labai daug ir sąmoningai padirbėti su savimi ta linkme .. Negalima vien tik žemiškais rūpesčiai ir vien žemiškais džiaugsmais gyventi . Na žemiškais džiaugsmais gal ir verta gyventi , bet visada mes turime atminti , kad be šio nuosavo kūno , be šių nuosavų jausmų , mes auginame savyje ir dvasinį kūną naują dvasios žmogų , sielos žmogų , sielos kūną , kuris būdamas jau visai kitokios struktūros trokšta ir visai kitokio maisto , trokšta ir visai kitokio gėrimo , negu to , kuo maitiname šį savo fizinį kūną . Tai visai skirtingos fiziologinės būsenos , kai vienas kūnas yra išaustas iš sutankintos energijos ir pavirtęs mums matoma ir apčiuopiama materija , kurią , mes savo penkiais pojūčiais puikiausiai jaučiame , kaip realią kūnišką fiziologinę būseną, kitas gi kūnas yra audžiamas per visą gyvenimą , iš subtiliai labai plonos ir retos materijos voratinklio , kurio visa fiziologinė būsena yra nematoma ir neapčiuopiama mūsų penkiais pojūčiais , tačiau jis realiai , taip pat , yra aplink mus . Todėl žmonės daro baisią klaidą , ignoruodami subtiliosios materijos buvimą , čia šalia , kaip mūsų energetinį gaubtą , kuris , iš tiesų , yra mūsų fizinio matomojo kūno dižiausia apsauga ir tuo pačiu viso nugyvento gyvenimo informacija . Žmonės mąsto labai primityviai . Jeigu nieko nematau , negirdžiu , neužčiuopiu , neužuodžiu , negaliu paragauti - reiškia nieko daugiau ir nėra . Tai yra baisi klaida , tai didžiausia materialaus gyvulinio-gamtinio proto materialioji iliuzija , vadinama gražiu vardu - MAJA . Vien tik fizinis žmogus - nepataisoma iliuzija , vien tik fizinė planeta , nepataisoma iliuzija , vien tik fizinė Saulė , nepataisoma iliuzija .
emipetras: GARBINKIME NUOLATOS DIEVĄ TĖVĄ - ROJAUS TREJYBĘ DIEVAS yra dvasia , tai ir jo garbinimą pirmiausia išmokime sukoncentruoti savo dvasia , tai yra savo mintimis . Tik mūsų mintys yra arčiausiai Dievo Tėvo dvasios , kadangi šie abu šaltiniai randasi žmogaus prote , kuriame ir gimsta mūsų mintys , o juk Dievo dvasia funkcionaliai veikia į mūsų mintis . todėl manau , kad geriausia kalbėtis su Dievu , tik mintimis . Išmokime prakalbinti ir gyventi su Dievo dvasia mintyse ir kiekvieną laisvą laiką , kai mūsų protas dažniausiai dirba tuščia eiga , nukreipkime kūrybingam apmąstymui . Na , aišku , mes esame žmonės ir turime gyvą kalbą , per kalbos padargus sugebantys perteikti ir išreiškšti savo mintis . Kalba yra didelė dangiškųjų dievybių išmodeliuota dovana žmonių pasauliui , kurios pagalba mes vienas kitą suprantame . Tai praktiškiausia ir turtingiausia , mūsų asmenybių , raiškos ir bendravimo forma . Savo ištartu žodžiu , šio žodžio virpesio garsu , perduodame savo mintį ir jausmą , kitam asmeniui . Taip ir tai yra tiesa . Tačiau ne visada ir ne visur , mes žmonės , pagal komunukacines etikos normas , galime kalbėti . Tuo mes trukdytume kitų žmonių asmenišką erdvę ir būtume nesuprasti , štai mūsų mintys yra grįną asmeninė nuosavybė . Jos gali reikštis mumyse visa puokšte dvasinių , psichinių , mentalinių būvių ir praktiškai niekam netrukdyti . Antra , minties kalba , mes galime artimiausiai liestis su Dievo Tėvo dvasia , tai yra , mūsų brangiuoju dievybės fragmentu , minčių Derintoju . Tikrai taip , labai vertinga ir naudinga mūsų augančiai sielai , mūsų naujai augančiai morontinei sielai garbinti žodžiu Dievą Tėvą - Rojaus Trejybę . Tai atliekame drauge , kolektyviai ir individualai . Tuo tikrai praturtiname savo sielą . Tačiau didžiausias , vidinis , dvasinis sielos turtas yra užtarnaujamas tik per dvasinę komunikaciją , tai yra per savo mintį , per naujų kūrybinių minčių gimimą mūsų sąmonėje . Mūsų mintis , tai juk ir yra , tam tikra , mūsų fizinio kūno dvasinė funkcija , o Dievo Tėvo dvasios buvimas mumyse ir jos veikimas per viršąmonę į mūsų protą , tuo labiau yra dvasinė funkcija . Todėl ir mūsų sąmonės , mūsų aktyviojo proto mąstymas dieviškomis kategorijomis , yra pats tikriausias dvasinis kūrybinis procesas ir tikrai sielą tobulinantis veiksmas , tarp žmogaus proto ir Dievo dvasios. Jokiu būdu nenuvertinu žodžio galios ir naudos , bet siūlau , savo sielų dvasinei pažangai , aktyvuokime savo proto aktyviąją sąmonę , kad ji nuolatos kurtų dvasingas mintis , apie Dievą Tėvą , Apie Rojaus dievybių Trejybę , apie jos visapusišką Rojaus Trejybės išsiskleidimą mūsų Vietinėje Visatoje , apie jos visapusišką išsiskleidimą Visatų Visatoje . Kurkime , garbinkime , fantazuokime ir keliaukime per Kūriniją , suliedami savo mintis su Dievo Tėvo dvasia . Argi taip svarbu , kad savo sudvasinto mąstymo funkcijos negalime matyti , girdėti ir apčiuopti , tačiau juk tai galime jausti ir tai yra pats tikriausias faktas , mūsų proto harmoningos sintezės Dievuje . Mylėkime Dievą Tėvą , visu protu širdimi ir visa savo siela . Širdies džiaugsme , suvokime Rojaus Trejybės spindesį į Kūriniją , o proto mintimis susijungkime transcendentinei komunijai , savo sielų dvasiniam bankui papildyti . Tomis būsenomis gyvenkime nuolatos , verskime protą mąstyti , neleiskime jam tinginiauti , apkraukime savo sąmonę dvasiniu kūrybiniu darbu .
emipetras: Kai mes protaujame mąstome , mūsų sąmonė atsiduria intensyvaus dažnio energetiniame lauke , ji turi priimti , suvokti , suprasti ir įsiminti šią informaciją. Jeigu mes turėtumėte energetinį matymą , tai pamatytume , kaip mūsų sąmonė juda kosminėje erdvėje , tarsi gyva būtybė . Jos energetiniuose žieduose fiksuojasi vis nauji duomenys , vyksta kaita ir apsikeitimas . Labai daug informacijos priteka sapno metu , tačiau visa tai nusėda pasąmonėje , kad reikiamu momentu staiga išlįstų į mūsų sąmonę . Energetinėje plotmėje , judančias sąmones , galima vadinti protu , arba protaujančiu energetiniu kūnu . Toks energetinis mūsų sąmonės darinys nėra vienišai klaidžiojantis erdvėje , jis sąveikauja su kitais tokiais pat sąmonės energetiniais dariniais , atpažindamas juos arba nekreipdamas dėmesio , į kitokius , kitokio dažnio ir su kitokiais neatpažintais kodais . Ar jūs pastebėjote ,, sąveikauja “ , reiškia toks tokį atpažįsta . ,,Toks tokį atpažino ir ant alaus pavadino’’ . Čia labai graži liaudiška išmintis , kuri iš tiesų turi gilumines įžvalgas . Taip savo mąstymu savo sąmone , mes ir sąmoningai ir nesąmoningai kontaktuojame , su kitais sąmoningais energetiniais laukais . Taip susikuria garsusis PRIEŽASTIES IR PASEKMĖS dėsnis , taip susikuria mūsų likimai . Ne per veiksmą , bet per mūsų sąmonės energetines klajones . Susikuria ne per veiksmą , veiksmas jau yra pasekmė , susikuria per mūsų sąmonės priežastinę mintį , norą , ketinimą , nors visa tai gali būti ir už sąmoningumo ribos , tačiau kaip pasekmė , vis vien mus palies . Kadangi viskas yra energija , tai ir mūsų gyvenimą nuolatos veikia įvairios energijos , įvairios energetinės aplinkybės . Vienos aplinkybės savo energetika gali būti silpnos , kitos gali būti labai stiprios . Štai pav. jums siūlo darbą , kelionę ar pramogą . Vienu atveju Jūs jos galite atsisakyti , tačiau kitu atveju , kai tai gali labai lemti jūsų tolesnį gyvenimą , jūs paklusite ir priimsite šiuos pasiūlymus . Žinoma yra dar rimtesnių aplinkybių , kai žmogus , kaip tornado energijos , yra įsukamas , kaip lengvutis šapelis į regiono ar valstybės sūkurį . Tačiau ir dideliuose sūkuriuose , žmogus gali išlikti nepažeistas , jeigu jo mintys ir troškimai bus šviesūs ir aiškūs , jeigu jo mintys bus nukreiptos visumos labui . Viskas priklauso nuo mūsų sąmonės šviesumo , nuo mūsų norų ir troškimų kilnumo , šventumo . Visos mūsų mintys energetiniame plane turi savo kodą , tai yra , pagal kiekvienas minties virpesių skalę ir amplitudę , priimame , pritraukiame tokius pat energetinius darinius , svetimas energetines sąmones , kurios milijardais sūkuriuoja apie mus ir pagal panašumą , stengiasi susilieti su mūsų sąmone . Tik sveika žmogaus sąmonė , kuri labai dažnai turi ir sveiką genetinę lemtį viso sąmoningo gyvenimo , sugeba laviruoti šiame svetimų sąmonių vandenyne . Sveika sąmonė visada spinduliuos tik teigiamas mintis , kurios savo ruožtu sąveikaus su šviesos energetika , su ta energetika , kuri visada sūkuriuoja ties žmogaus viršugalviu , ties mūsų sąmonės energetiniais vartais , ir savo dieviška prigimtimi yra altruistinė , ir visada pasiruošusi sąveikauti su kiekviena šviesesne , žmogiškosios sąmonės , mintimi . Tačiau mūsų sąmonė tapriai susijusi ir su mūsų galvos materialiais smegenimis , ir ne tik galvos . Mūsų sąmonė yra tampriai susijusi ir su stuburo nervais ir tuo pačiu su kiekvienu mūsų kūno ląstelės nervu . Tačiau pradžią sąmoningam impulsui gimti , spinduliuoja materialių smegenų niauronai . Noras ir tikėjimas , štai tos pagrindinės vairolazdės , kuriomis galime veikti į savo sąmonę , kad ji erdvėje sutiktų ir susikalbėtų su tų pačių virpesių , sąmoningais energetiniais dariniais . Sąmonė tai visos mūsų asmenybės visuma , auganti kartu su mūsų fiziniu kūnu , su visu protu , su visais jausmais , mąstymais , mokymais ir sukauptais gyvenimo patyrimais . Visas mūsų gyvenimas , tai nuolatinis kontaktas su įvairiais sąmonės energetiniais dariniais , o šių kontaktų kokybė ir pasekmė , tai mūsų likimai . Kaip mąstome , tą ir prisišaukiame , kuo tikime , tuo ir esame apšviesti . Pagal visa tai , vystosi prasmingi ir gražūs likimai , pagal tamsias mintis , tai sudaužyti likimai , arba , tai vos kvėpuojantys likimai . Kiekvienas iš mūsų turi teisę į savo asmeninę nuomonę, tačiau turėtume atminti , kad šiam procesui padėtume teigiamai vystytis , turime siekti , kad mūsų sąmonėje būtų kuo daugiau teigiamos energijos , kad mūsų mintys būtų pilnos gėrio, o svajonės šviesios ir pakilėtos virš žemiškos kasdienybės ir kad neliktų vietos žemiems , tuštiems jausmams. Būkime pakantesni vienas kitam, atjauskime silpnesnius , prieš teisdami kitus pabandykime pabūti to žmogaus vietoje. Žemutinėje plotmėje , šio fizinio gyvenimo plotmėje , kaupiasi visa pagrindinė žmogaus gyvenimo informacija informacija. Ji veikia kiekvieną iš mūsų , savo žemąją , sunkesne energetika . Šita energetika neaugina mūsų sielos polėkio , bet tik pririša ją prie žemiškosios energetikos ir tada mes dvasiškai tampame vis silpnesni ir silpnesni . Kad visa savo asmenybe būtume sveiki ir stiprūs , būkime šviesa , siekime jos ir spinduliuokime šviesą visa savo sąmone , nes tik šviesoje , tik šviesiame mąstyme , rasime ramybę ir palaimą. NEPARAŠIAU , KAD ŠLOVINKIME IR GARBINKIME TIK VIENĄ DIEVĄ , KURIS GYVENA AUKŠTAI DANGUJE , O JO DVASIOS SPINDULĖLIS ATSKRIDO IŠ KOSMINIO ROJAUS TOLYBIŲ IR APSIGYVENO ŽMOGUJE . NEPARAŠIAU , NES MANAU , KAD IR TAIP TURI BŪTI AIŠKU .
emipetras: ŠEŠTADIENIO KŪRYBA ( kuri buvo skirta F1 , debatui su Algimantu . Jeigu ištrins , tai įkeliu čia į šį demokratinį forumą . Gal ką sudomins ? ) Šiandiena DIEVAS YRA MANYJE ir aš esu džiaugsme , kad DIEVO TĖVO dvasia gyvena manyje . Tai yra svarbiausia už visas liaupses ir teorijas . Dar nei viena , šios Žemės planetos ribinė asmenybė nenusileido ant Rojaus krantų . Tai sakau todėl , kad pagal šio forumo mokymo žodžius , kad iki Rojaus kilsime milijonus , o gal ir milijardą metų . Rojus yra mūsų sielos-dvasios , perspektyvinis dvasinis finišas . Ir kiekviena žemiška siela tuo turi tikėti ir nuolatos tuo aktyvuoti savo minčių dvasingumą . Tuo mąstymu , tikrai turime save remti ir aktyvuoti , kaip viso ko svarbiausio ir amžiniausio . Ir, kaip protingos kosminės gyvybės atstovai , tuo pačiu ir savo gyvenimo prasmės ir tikslo įbūtinimo , ir per palaiminimą , įteisinimo . Tačiau mielas Algimantai , aš esu Dievo Tėvo sūnus , ne tik tai , kad Dievo Tėvo dvasia yra manyje . Bet aš esu sūnus ir brolis dvasioje , per savo sielos ir dvasios brolystę su Jėzumi Kristumi , o tuo pačiu turiu ir sūnystę jame , kaip Nebadono Vieninės visatos Dievų Kūrėjų - Jėzaus ir dvasios Nebadonijos , bendras planetinis kūrinys , bendras dvasinis kūrinys . Ar ne Jėzus Kristus savo Kūrėjo veikla sudarė geriausią būdą , nusileisti Dievo Tėvo dvasiai į žmogaus protą , ar ne Motina Dvasia Nebadonija , sudarė geriausias sąlyga mūsų protams atsibusti ir sukreguoti Dievo Dvasios viršprotinį , viršsamoninį buvimą ? Tu tik pažiūrėk , kiek dirba Vietinės Visatos dieviškosios dvasios , kad tas žmogelis pabustų dvasioje , kad jis nusimestų pagaliau planetinę iliuzijų skraistę . Paimkime štai tikį pavyzdį . Numirė geras žmogus , tikintis ir Dievą Tėvą garbinantis žmogus , ir po žemiško gyvenimo , trečią dieną yra prikeliamas , Jerusemo prisikėlimų salėse , naujam morontiniam gyvenimui . Angelai šypsosi ir sveikina jo prisikėlimą . Žmogus taip pat šypsosi , nes viskas aplinkui šviečia nuostabia nežemiška šviesa ir įsidrąsinęs sako : ,, Ačiū Rojaus Trejybei , kad aš jau namuose , Rojuje . Angelai susižvalgo ir nesupranta žmogaus . Tada žmogus matydamas , kad angelai jo kažkaip nesupranta , vėl sako : ,, Mano brangieji angelai , tai veskite mane pas Tėvą . Aš Vilniuje , visą gyvenimą mokiausi , kad mano tikrieji namai tai Rojus krantai . Štai aš matau Rojų ir aš labai skubu susitikti su Tėvu .‘‘ Dabar angelai jau perpranta šio žmogaus protą ir sako : ,, Mielas mūsų bičiuli , tu esi Nebadono visatoje , JĖZAUS KRISTAUS dangaus karalystėje , šios Nebadono visatos , Satanijos kosminės sistemos , ribinių žmogiškųjų sielų prisikėlimo salėje . Tu tikrai eisi Rojaus dievybių pažymėtu keliu , skirtu jums , ribinėms planetinėms esybėms , tačiau , tai dar labai tolimos perspektyvos kelias . Net mums amžiniesiems angelams , tai yra svajonių kelias . Daug mūsų angelų , iš tiesų , yra šiame Kelyje , tačiau finišo , Rojaus , dar nepasiekė . Tai labai ilgas kelias , tai visų angelų ir dvasių , visų kosminių dvasinių asmenybių ir protų , prasmės ir visos kosminės egzistencijos prasmės , vilties kelias . Juo eina visa Kūrinija . Tiksliau juo ne eina , bet teka . Vieni Gyvybės spinduliai išteka iš Rojaus į Kūriniją , kiti gyvybių spinduliai , iš visos Visatų Visatos . suteka į Rojų . Mielas žmogau , tai amžinybės dėsnis , tai amžinosios gyvybės dėsnis , tai visos Kūrinijos tikslas ir viltis , gimti , bręsti ir amžinybėje gyventi . Tačiau tau dar daug ką reikės atrasti čia , Satanijoje . Tarp kitko , galiu kaip paslaptį tau pasakyti , kad reikės išlaikyti nelengvą pagundos ir tiesos egzaminą , ir ne vieną , kurie pirmaisiais tūkstantmečiais labai svarbūs ir prasmingi , tolesnei žmogiškosios sielos raidai , kad save stabilizuotų , kaip brandi siela . Vėliau , po milijono kito metų , nukeliausime ir į Salvingtoną , pas savo tikruosius Kūrėjus tėvus - JĖZŲ KRISTŲ ir jo Bendrakūrėją partnerę , Rojaus Dievybių dukrytę , Motiną Dvasią Nebadoniją . Šių aukštųjų dievybių šviesoje ir nuostabiuose jų pasauliuose , reikės tau dar ilgai mokytis žmogau , ne vieną milijoną metų , kad iš tavo sielos išgaruotų visa , paklydusio angelo Liuciferio , įkoduota ribinė pasaulio ir visos Kūrinijos klaidinga samprata . Visi jūs nuo Žemės planetos , esate vos ne modifikuotos sielos . Reikalingas be galo ilgas ir kruopštus darbas , atstatyti jūsų sielų tikrąjį spindesį . Viskas mielas žmogaus yra energija , ir viskas yra nuolatinis judėjimas ir tekėjimas . viskas juda sūkuriais į planetas , į žmones ir viskas juda sūkuriais iš planetų , iš žmonių , į Rojų , į Dievybių Centrą ir Trejybę . Visa ROJAUS TREJYBĖS energija yra stulbinančio tyrumo ir grynumo , tuo ji neutralizuoja bet kokį kosminį teršalą ar nesklandumą , atsiradusį kūrybiniame procese . Tiesos dievas , Dievas Tėvas tai meilė , tai dieviškoji kūryba ir visa , su tuo susijusi Kūrinijos egzistencijos prasmė . Kiekvienas užgimęs protas Visatų Visatoje yra unikalus reiškinys ir fiksuojamas ir pažymimas , kaip potenciali nemirtinga gyvybė , turinti likimą tekėti į Rojų , pagal bendrą , Dievo Tėvo dvasinę , pritraukiančią , gravitacinę energiją . Ilgas mielas žmogau , labai ilgas kelias į Rojų , - baigė pasakoti angelas . - O gaila ,- tepasakė žmogus , - o aš maniau , kad aš jau Rojuje .‘‘ Tai štai gerbiami dvasiniai mokytojai , veskite žmones į dangų pas Dievą , ne nuo pabaigos , bet nuo pradžios ir viskas bus aišku . Veskite pirmiausia pas JĖZŲ KRISTŲ , o tik po to į Rojų .
emipetras: Mūsų gailestingumas Jeigu gali kam nors padėti , tai reikia ir padėti , tačiau neįsileiskime į save , gailesčio nerealizuotų emocijų . Nerealizuotos gailesčio emocijos silpnina sveikatą . Pats gailesčio nerealizuotas jausmas , tai tuščias degimas , be jokios teigiamos energijos , kuris nieko nešildo . Norint kitą žmogų sušildyti , reikia veikti , išreiškiant ir įgyvendinant meilę ir gailestingumą . Gal blogiau ką tai padarysime , o gal ir labai gerai , tačiau mūsų gailesčio emocijas turi lydėti konkretūs gailestingumo ir meilės darbai ; fiziniai , dvasiniai ir intelektualūs . Reikia konkrečiai žmogų paguosti , apkabinti , mylėti , padėti išgyventi . Mes šiame savo fiziniame ir ribiniame gyvenime , pagal savo galimybes , turime atidirbti ir fizinius , ir intelektualius , ir dvasinius darbus . Jie reikalingi ne tik mūsų sielų kokybiškam augimui , bet ir šalia gyvenančių žmonių saugumui ir sveikatai . Tarp mūsų emocijų vyksta abipusis ryšys , mainų reakcija . Kai mūsų , kaip asmenybių , emocinis spinduliavimas pazityvus ir dvasingas , tai ir sieloje kaupiasi dvasinis turtas . Visą gyvenamąją erdvę ; butą , namą , šeimą , darbovietę , pakraukime tik įdvasintais meilės virpesiais . Juk mes visi esame mažos saulytės . O jeigu jau saulytės , tai ir visos mūsų emocijos , mintys , jausmai , turi spinduliuoti šilumą ir rištis harmoningai tarpusavyje . Tokiu šiltu spinduliavimu , mes išreikštume save , kaip jau harmoninga , nors dar ir ribinė asmenybė , savo dieviškajame minčių Derintojo , atsineštame dieviškąjame Plane . Todėl ir mūsų gailestingumas , meilė , tegu visada spinduliuoja šiltas ir dvasingas emocijas , o jeigu prie viso to , dar pridėsime ir dvasinę išmintį , tada tiktai būsime savo žemiškųjų brolių ir sesių , sielų gydytojais . Gailestingumas , tai meilės dalis , tai meilės palydovas . Ir kaip daugybė yra nelaimingų meilių , taip daugybė yra ir nerealizuotų gailestingumų . Todėl visų geriausia , kada mes , šias savo sielų subtiliąsias struktūras , realizuojame konkrečiais darbais , žmonėse ; kaip meilę , gailestingumą ir dvasingumą . Su šiomis , jautriomis savo sielų būsenomis eikime į žmones ir pasidalinkime , šiomis būsenomis , su šalia mus suprantančiais žmonėmis . Aišku , kad matomai ir gal būt , ne su kiekvienu sutiktu , tačiau pasidalinkime bent jau su pačiais patikimiausiais , artimiausiais ir brangiausiais . Jeigu turime šias būsenas , jeigu jos , kaip tai atėjo pas mus ir atnešė į mūsų jausmus šias aukštąsias , dvasines emanacijas , tai mes kiekvienas , kaip savo minčių šeimininkas , galime šias būsenas paskirstyti , padovanoti ir atlikti paguodos , dvasinės labdaros veiksmą , padalinti jas vieniems ar kitiems žmonėms . ,, Ką veltui gaunate , tą veltui ir išdalinkite .‘‘ Ar prisimenate kas taip pasakė ? Padovanokime geriausias savo emocijas tiems , kurie to prašo , kurie po to pajus savyje ; šviesesnę meilę , jautresnį gailestingumą ar aukštesnį , dvasinį išminties blyksnį . Visada sėkime tik gerumą ir išmintį , kaip šviesos išraišką ir kosminę dvasinę įžvalgą . Visas šis darbas su savo artimaisiais , ( o vėliau išmoksime reikšti meilę , gailestingumą ir savo priešams ) tikrai praturtins mūsų sielas ir sukraus joms dvasinį kapitalą , dangiškuose dvasiniuose aruodose . (2012 -06 - 21 )
emipetras: Kaip galima mokytis garbinti ne tik Dievą Tėvą , bet ir Rojaus Trejybę ? Aišku , tai kiekvieno asmeniška valia , tačiau su Dievo Tėvo pagalba , galima pabandyti išmąstyti ir taip : 1. Dievas Tėvas , savosios kūrinijos ribiniams mirtingiesiams dovanoja asmenybę , tai yra , savo Dvasios buvimu , mūsų protus įasmenina , kaip potencialias , amžinąsias kosmines esybes ir kviečia mus stoti ant kosminio evoliucinio , morontinio kelio , kuris mūsų sieloms ir dvasioms suteikęs potencialą išlikti amžinybėje , ves mus , savąją Dvasia , iki paties kosminio Centro ir Amžinojo Šaltinio - Rojaus Salos 2. Dievas , Amžinasis Rojaus Sūnus , šios kūrinijos visoms dvasinėms esybėms , bet tuo pačiu ir mums žmonėms , dovanoja dvasinį potencialą , tai yra , ką Veiksmo Dievas ( Begalinė Dvasia ) savo Dvasios veikimu sukuria kūrinijoje ; kaip dvasines esybes , arba kaip ribines planetines esybes ,visa tai , amžinasis Rojaus Sūnus įdvasina , kad kiekviena kūrinijos dvasia ir visi normalūs , mirtingųjų žmonių , protai , taptų orientuoti į Rojaus Salos dvasinę gravitaciją . 3. Dievas , Amžinoji Begalinė Dvasia , yra Proto Dievas , Veiksmo Dievas , kuris kosminiu Protu , Rojaus Salą , sujungia su visa Kūrinija , tai yra , šis Veismo Dievas yra ne tik kosminės panoramos Dievas , bet kaip Proto Dievas , padovanoja mums , ribiniams mirtingiesiams , kosminio proto potencialą , kad mūsų materialios smegenys gautų dvasinę jungtį su kosminiu Protu , tai yra , mes gauname septynias pagalbines proto dvasias , kurios evoliuciškai , kiekvieną žmogaus protą , atveda prie Dievo Tėvo , Amžinojo Rojaus Sūnaus ir Begalinės Dvasios pažinimo . 4. Taigi , mes , kiekvienas mirtingasis , nuo pat gimimo pradžios , esame nuolatos dieviškųjų Dvasių potencijuojami , kad mūsų protai , per mūsų materialias akis pamatytų , stulbinančią materialiosios kūrinijos panoramą , juodame kosminiame danguje , kuri , mūsų vizualiu matymu , taptų kaip vizualioji preliudija , į nematomo , dvasinio pasaulio , grožio prasmės ir gelmes , kurios yra atnešamos ir patalpinamos į mūsų protus , kaip dieviška tiesa , meilė ir išmintis . 5. Tačiau visa tai , reikia išmokti skaityti ir atpažinti . Reikia nuolatos mokytis skaityti save , savo protą , kaip kosminės išminties knygą . Žmogaus protas jokiu būdu nėra tapatus gyvulio ar žvėries protui . Jis gali būti panašus , bet ne tapatus . Kodėl netapatus ? Todėl , kad žmogaus protas gali suprasti praeitį , gali suprasti dabartį ir turi stulbinančią kūrybinę galią , kurti savo ateitį . Štai mielieji , mūsų žmonių protas yra netapatus jokio gyvulinio pasaulio protui . Ir mes esame , nei beždžionės , nei karvės , nei arkliai - mes esame žmonės , su milžiniškais Rojaus Salos išspinduliuotais dvasiniais potencialais , kurie liejasi visą laiką į mus , per mūsų Vietinės Visatos dieviškuosius potencialus ( Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia ir Visatos Motinos Dvasia , Šventoji Dvasia ) , ir per Pimojo Šaltinio ir Centro dvasinius potencialus , gauname ir Rojaus Trejybės dvasinių kūrybinių savybių potencialus . Tuo mes galime būti ir tapti , Rojaus Trejybės dievybių bendrakūrėjais ir amžinaisiais kūrybiniais partneriais , ir pagalbininkais , ir mūsų dvasinė kūrybinė galia ir valia , per mūsų laisvos valios potencialą , turi galimybę , savo visą dvasinę kūrybą , sulieti su DIEVO TĖVO VALIĄ , o tai yra tuo pačiu ir su Rojaus Trejybės valia . 6. Taigi , jeigu mes pažiūrėsime iš Rojaus Salos taško , tai mes , kaip ir visa Kūrinija esame ir šios kosminės kūrinijos kūriniai ir jos piliečiai ( gal geriau tiktų ,,kosmoniečiai‘‘ ) , Orvontono supervisatos piliečiai , bet tuo pačiu ir Rojaus Trejybės vaikai . Aišku , kad netiesiogiai mes esame sukurti , bet mes jais galime tapti atgimę iš Dvasios , per įtikėjimą , per savo žemiškų protų įtikėjimą , kad turime potencialią būtį , būti Dievo Tėvo vaikais , tuo pačiu ir Rojaus Trejybės vaikais , nes per įtikėjimą tampame sujungti , su dvasinio pasaulio , Centro ir Šaltinio Dievybėmis , kurios iš meilės ir laisva valia , pačios atskrido , apkabino mūsų protus ir įsibūtino mūsų materialiuose protuose . Mums belieka tik patikėti , įtikėti ir tuo gyventi .
Fredas: Gerb. Petrai, isivaizduok šitą pranešimą save skaitant,..na,..tarkim..kad ir seime. Norėčiau matyti prezidentės,Kubiliaus,..kitų seimūnų veido išraiškas. Tikrai būtų įdomu pamatyti. Kodėl?,..klausti nereikia. Linkiu tau Petrai geros kloties visame kame. Iki. (Petrai,.jei nori,tavo asmeniniame skyriuje galiu ištrinti savo išdėstytas mintis,žiūrėk..kaip tau patogiau.. :))
emipetras: Dabartiniuose urantų mokymuose , ypač Forume Nr.1 , dažnai užvirdavo diskusijos apie gyvulinį protą . Šis gyvulinis protas , buvo nurodomas , kaip žmogaus pasąmonės teršalai , kurie mūsų galvose nusėdo nuo amžių amžinųjų ir šiandiena jau trukdo prašviesėti žmogaus sąmonei . Aš manau , kad mūsų pasąmonė su visais teršalais , tai neaprėpiama proto žinių saugykla , kurią išmintingai reikia naudotis . Ką reiškia išmintingai ? Jeigu sąmoningai šviesinsime savo protą šviesiomis , dvasingomis mintimis , tai šios šviesios mintys iš pasąmonės taip pat ištrauks tik šviesias ir pozityvias , ir naudingas žinias , kurias naudingai panaudosime savo aplinkai ir gyvenimui šviesinti. Apie sąmonę ir pasąmonę , šviesūs pasaulio protai rašo štai ką . Pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje tiek daug chaoso ir kančios, yra ta, kad labai daug žmonių nieko nežino apie sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Kai šie du principai veikia darniai, harmoningai, taikiai ir sinchroniškai, galite tikėtis sveikatos, laimės, ramybės ir džiaugsmo. Jums negresia jokia liga ar nesutarimai, kai sąmonė ir pasąmonė bendradarbiauja darniai ir taikiai. Antikos laikais Hermis Trismegistas garsėjo kaip žymiausias ir galingiausias visų laikų magas. Kai po daugelio amžių turėjo būti atidengtas jo kapas, tie, kurie žinojo apie antikos gyventojų išmintį, laukė su didžiausiu nekantrumu ir tikėjosi stebuklo. Buvo pasakyta, kad atidengus kapą bus atskleista didžiausia visų laikų paslaptis. Taip ir buvo. Paslaptis buvo tokia: Kaip viduje, taip ir išorėje; Kaip viršuje, taip ir apačioje. Ką mes įspausite savo pasąmonėje, tas įgaus išraišką ir aplinkinės erdvės ekrane. Tą pačią tiesą skelbė Mozė, Isajas, Jėzus, Buda, Zaratustra, Lao Dzė ir kiti iškiliausi visų laikų pranašai. Tie dalykai, kurie jums patiems atrodo teisingi, materializuosis kaip sąlygos, išgyvenimai ir įvykiai. Tarp įspūdžio ir emocijos turi vyrauti pusiausvyra. Kaip danguje (jūsų protas), taip ir žemėje (jūsų kūnas ir aplinka). Tai svarbus gyvenimo dėsnis. Jūs įsitikinsite, kad gamtoje viskas vyksta pagal veiksmo ir atoveiksmio, pasyvumo ir judėjimo dėsnius. Šie du dėmenys turi būti subalansuoti, tada vyraus harmonija ir pusiausvyra. Tam ir gimėte, kad gyvenimo principai galėtų ritmiškai ir harmoningai per jus cirkuliuoti. Kas įteka, tas ir išteka. Koks įspūdis, tokia ir išraiška. Jūs nusiviliate tada, kai neišsipildo troškimai. Jeigu galvosite neigiamai, destruktyviai, pagiežingai, blogos jūsų mintys įsiūbuos destruktyvias emocijas, kurios turės būti išreikštos ir ieškos būdų, kaip išsilieti. Dažniausiai negatyvios emocijos transformuojasi į opas, širdies veiklos sutrikimus, įtampą ir nerimą ir net blogą orą . Ką šiuo metu galvojate apie save ir kaip jaučiatės? Jūsų mintis išduoda kiekviena jūsų egzistencijos detalė. Jūsų energija, kūnas, turtinė padėtis, draugai ir socialinis statusas tobulai atspindi tai, ką jūs apie save galvojate. Tai ir turėjau omenyje sakydamas, kad ką pasąmonei duodate, tą ji jums ir atiduoda kiekvienu jūsų gyvenimo laikotarpiu. Mus žaloja pačių rutuliojamos idėjos. Ar dažnai supykstate, išsigąstate, pavydite ar kerštaujate ir taip žeidžiate save? Tai nuodai, kurie skverbiasi į jūsų pasąmonę. Gimdami jūs neatsinešėte šių neigiamų nuostatų. Maitinkite savo pasąmonę gaivinančiomis mintimis ir iššluosite visus ją užteršusius negatyvius įpročius. Jeigu nuolat tai darysite, visiškai apsivalysite nuo praeities blogio ir daugiau niekada į jį neįklimpsite.
emipetras: KAS MUMS SVARBIAUSIA Daug pastabų ir kaltinimų žydų tautai buvo mesta ankstyvaisiais ir vėlyvaisiais viduramžiais dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus nukryžiavimo . Panašią nuomonę , nors ir netokią radikalią , turėjau ir aš , kol neužgirdau vieno labai gero pamokslo . Visame tame pažiūryje , dominuoja tas pragmatiškas žmogiškasis protas , siekiantias sau naudos arba savo valstybei , bendruomenei , bažnyčiai . Tame siekyje matantys ; savo tautos , savo bendrijos prasmę ir vietą po šia Saule . Kai kas tai vadina gyvuliniu protu . Nemanau , kad tai pats tinkamiausias apibrėžimas , nes neša įžeidžiantį , žeminantį aspektą , tarsi tie žmonės , apart gyvulinių instinktų , daugiau jau nieko nebeturi . Todėl , aš mieliau tai vadinu pragmatišku protu . Tai daug žmogiškiau , o nedvasinė tokio proto prasmė išlieka visiškai atskleista . Pradėkime filosofinį pamąstymą , apie tą katastrofišką žydų tautos dramą , kai buvo viešai apkaltintas Jėzus Kristus . Šiame minios ir Piloto sandėryje buvo atskleistas , ne tik žydų tautos , bet ir visos žmonijos , visų egzistuojančių tautų , nuodėmės viruso egzistavimo faktas , kaip senų seniausių laikų , žmonijos tragedijų ir negandų priežastis . Nuodėmęs virusas , į žmogaus genetinį kodą , buvo įneštas Adominės misijos žlugimo metu . Tos misijos žlugimo priežastis , tai svetimos nuodėmės , ne žmonijos nuodėmės , bet maištaujančių angelų nuodėmės virusas , viruso dvasia , įsiveržė į dviejų žmonių genomą , o per tai išplito per visą žmoniją . Meilės dvasia , praradusi budrumą lytinio akto metu , šėtiniškų agentūrų buvo panaudota , kaip atviri žmogiškosios sielos vartai . Šis atsivėrimas meilės dvasiai , šėtoniškų agentūrų nedelsiant buvo išnaudotas . Žmonijos priešo armija , nedelsiant pasėjo mirties ir griovimo virusą į žmogiškąsias sielas . kad užsikoduotų biologiniame , molekuliniame , genetiniame kode , kaip šėtoniškas nepaklusnumas ir išdidumas prieš Dievo valią . Visa tai įvyko sąmonei nekontroliuojant tolesnių pasekmių , per dieviškai nesąmoningą ir spontanišką meilės aktą , tačiau priešiškos planetinės , juodosios magijos jėgos staiga tuo pasinaudojo ir padarė savo juodą darbą . Pasinaudojo ir apsuko apie pirštą dieviškojo pasaulio atstovus , tai yra , atsiūstą materialų sūnų ir materialią dieviškąją dukrą , kurie per savo žmogišką naivumą ir žmogišką pasimetimą , pametė , laikinai pamiršo savo dieviškąsias galias prieš rafinuotą juodosios magijos galią . Pasekmės aiškios , žlugo žemiškasis rojaus Sodas , žlugo visas dieviškasis planas , paspartinti žmonijos vystymasi . Tačiau šitas nuodėmės virusas sėkmingai išliko iki šių dienų . Gal būt tas Kaligastija šiandiena ir nuteistas , gal būt , tačiau , tai dar mažai paguodos , nes dar ilgus šimtmečius reikės gydytis visiems , nuo šito nuodėmės užkrato , kuris sėkmingai tūno kiekviename prote . Visame žmonijos prote dominuoja išdidumas , kerštas ir suktybės . Štai šitas trejetas , eina susikibęs rankomis per visų žmonių protus ir sėja sumaištį visoje mąstysenoje . Kai tik žmogus pradeda siekti savo proto dvasinės laisvės , kai tik žmogaus protas užmezga kontaktą su dieviškąja Dvasia , šis trejetas pliunkšta ir nebetenka savo galios , tačiau niekur nedingsta , bet pereina į snaudžiančią nuodėmės fazę , laukdamas tinkamos progos pasireikšti ir vėl įgelti , praradusį budrumą , nors jau , šiek tiek , dvasiškai nušvytusį protą . Jeigu jūs atidžiau pažiūrėsite į bendrą žmonijos dvasinį foną , o dar artimiau - į savo tautos dvasinį foną , tai pamatysite , kaip šitas nuodėmės virusas suardo smegenis ypač jauniems , nepatyrusiems vargo žmonėms , kaip šie jauni protai , meistriškai yra įtraukiami į nusikalstamą veiklą , o valdžios teisėtvarkos struktūros yra bejėgės paveikti protą , sustabdyti traukimą auką į nusikaltėlių tinklus . Pasaulio valstybių valdžia kovoja su pasekmėmis , tačiau nuodėmės virusas paskleistas prieš šimtus tūkstančių metų , sėkmingai užvaldo pačius kilniausius žmogaus proto troškimus , klastingai ir greitai , jeigu tik protas , savo valia , atveria savo VALIOS vartus , asmeninės naudos ir materialios tuštybės troškimui . Taigi , kas įvyko tą lemtingą dramatišką dieną Jeruzalėje , kai Visatos Viešpats Jėzus Kristus viešai , savo kūrinijos planetoje , Žemėje , Jeruzalės miesto valdytojo Poncijaus Piloto , buvo atiduotas minios malonei , o tiksliau , tai minios teismui . Pilotas tarė , - štai aš turiu galią tave nuteisti arba tave paleisti . Jėzus Kristus jam atsakė , - tu jokios galios prieš mane neturėtum , jeigu tau ši galia nebūtų suteikta . Ką turėjo omenyje Kristus , taip sakydamas ? Manoma štai ką . Niekas šiame pasaulyje nevyksta be Dievo valios, net plaukas nuo galvos nenukrenta be Dievo valios . Bet nemąstykime taip tiesmukiškai , kad Dievas baudžia , laimina , reguliuoja piktadarius , aferistus , keršytojus , kovotojus . Ne , taip tikrai nėra . Ano meto žmonija tai taip ir suprato , kaip Dievo teismą arba jo malonę visur ir visada . Tačiau mes , XXI amžiaus žmonės, jau žinome , kad pasaulį , Kūriniją , labai tobulai valdo dieviškas dėsnis - priežasties ir pasėkmęs dėsnis . Dievo angelams belieka tik sekti ir prižiūrėti , kad kiekvieną žmogų aplankytų šis dėsnis . Aišku , kad ne visi žmonės žino šį dėsnį , tačiau kaip sakoma - nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės . Ir tai yra kito dėsnio komentaras - kaip viršuje , taip ir apačioje , kaip danguje , taip ir Žemėje . Kokia priežastis lėmė minios pasirinkimą ? Tą dieną žemiška priežastis buvo karališka malonė , prieš Velykas , paleisti vieną kokį nors kalinį iš romėnų kalėjimo , tačiau tuo metu kalėjime buvo du kaliniai , tai Jėzus ir žmogžudys Barnabas. Kurį dabar pasirinkti ? Nors Pilotas ir pasigyrė turys tokią galią , teisti arba paleisti , tačiau jis buvo bailys ir nenorėdamas gadinti savo politinių santykių su aukštesne romėnų valdžia , galią teisti žmones , atiduoda miniai . Aukščiausiu teisėju tampa minia . Kaip minia dabar samprotauja , gavusi tokią privelegiją , nuteisti žmogų ? Kaip mes jau žinome , kiekviename pragmatiškame prote tupi labai aktyvus nuodėmės virusas . Ir štai šis virusas gauna dvasinį impulsą pasireikėti , aktyviai pragmatiškai pasireikšti ir savo egoistinius troškimus patenkinti . Jis , kaip tas gundytojas žaltys , staiga išlenda į visos minios sąmonę . Minia klykia ir rėkia . Kas mums tas Jėzus . Kažkoks neaiškus žydas . Neaiškus nei savo politine , nei dvasine pasaulėžiūra . Neturi kovotojo imidžo , už žydų tautos laisvę . Štai Barnabas visai kas kita . Tai kovotojas prieš romėnų priespaudą . Ar jis žmogžudys ? Jokiu būdu . Jis Barnabas , tai kovotojas , tai sugautas partizanas , kuris yra nužudęs tik savo priešus . O priešus žudyti argi tai nuodėmė ? Tai kiekvieno skriaudžiamojo pareiga . Taigi Barnabas , tai tautos didvyris , o Jėzus , visai ne kovotojas už tautos laisvę . Štai koks dialogas prabėgo per visos minios protą , kai minia savo pragmatišku protu pasvėrė du žmones , Jėzų Kristų ir nusikaltėlį Barnabą . Ar jūs manote , kad šiandiena mūsų krikščioniškoje Lietuvoje , arba kitoje , kad ir demokratinėje valstybėje , būtų kitoks minios sprendimas , jeigu į jos malonę būtų atiduotas koks tai mažai žinomas Petriukas ir koks nors žinomas valdininkas , sėkmingai pudrinęs tautai smegenis . Ką tauta pasirinktų ? Be abejo , kad tą valdininką - patriotą , o Petriukas taip ir liktų , dar tūnoti už vartų . Tai čia palyginimui , tas europinės demokratijos scenarijus , savo eiga , labai panašus į anų , tolimų Jeruzalės laikų , dramatišką scenarijų , kai minios gyvyliniam - pragmatiškam protui reikėjo pasverti verybes. Kai reikėjo pasverti , žmogaus sielą-dvasią Mokytojo ir sielą –dvasią Keršytojo - kovotojo . Štai tokiomis pasirinkimo akimirkomis , tarp gerio ir blogio , aišku , kad visada pasirenkamas tariamas gėris , kuris yra gėris tik salyginai , žmogaus pragmatiškoje mąstysenoje , kai tas ar kitas žmogus , kitokios mąstysenos savyje niekada ir neturėjo . Todėl rodyti pirštu ir sakyti , štai žydų tauta nukryžiavo Jėzų Kristų yra ganėtinai didelis absurdas . Visose tautose , visuose protuose tūno nuodėmės virusas ir lemiamą pasirinkimo akimirką jis išsiveržią , save pateikdamas , kaip geriausią gėrį , tačiau tolesnėmis pasekmėmis , visose žmonių sielose pasėja sumaištį , ši sielų sumaištis klaidina protus , kurie savo ruožtu , pagimdo milijonus neteisybės aktų , kuriais gyvena tauta ar valstybė . Įvyksta dėsnio - priežasties realizacija pasekmėje , laike ir erdvėje ( vietovėje ). Ir taip vyksta visur , visais amžiais ir visose tautose . Tik vienoms tautoms ar valstybėms nuleidžiama vienokia lemtis ir pasirinkimas , kitoms kitokia lemtis , tačiau pasirinktos priežasties pasekmių , dar niekam nepavyko išvengti .
emipetras: PROTO , SIELOS , DVASIOS IR KŪNO VIENOVĖ Pateko į mano akiratį tokia gera Satja Sai Babos knyga - kelias vidun – Sadhana. Daug visokių dvasingų patarimų aprašyta . Čia forume , mes taip pat daug ką labai panašiai aptarinėjame, todėl nesiplėsiu į tuos mokymus . Pabandysiu pateikti tų žinių tik tokią trumpą santrauką . 1 Pagrindinis teiginys būtų toks ; Atsidavimas Dievui neatsiranda iš išorės . Jis turi bręsti žmogaus viduje , dedant pastangas valyti protą , nuo įgimtų pasąmoninių teršalų . Nuolatos mokytis pažinti žmogaus ir Visatos prigimtį bei kilmę ir suvokti žmogaus santykį su šio pasaulio išoriniais objektais , taip žavinčiais ir kerinčiais šiandieną kiekvieną žmogų . a) Šitas teiginys labai artimas Urantijos knygos tiesoms , apie ką ne kartą rašiau , kad niekada žmogus iš savęs , iš savo išmąstymų neatras Dievo , jeigu šis Dievas pats neprakalbins žmogaus proto , trokšti , norėti pažinti Dievą . Antras teiginys , kad turime pažinti patys save ir visą Visatą , yra ant tiek aktualus ir pilnas prasmės , kad reikia tą kryptimi tik mokytis ir mokytis . 2 Žmogus nuolatos turi ieškoti dvasingų žmonių bendrijos ir praturtinti savo protą ir sielą bendraudamas su tokiais žmonėmis . a) Šventajame Rašte KRISTUS mokino : nemėtykite perlų kiaulėms , nes suėdusios perlus ir jus suės . Reiškia žmogus turi bendrauti ir pagal galimybes gyventi tik su padoria kompanija , kurios visos mintys ir kalbos veda prie šio pasaulio malonumų neprisirišimo . 3 Reikia išmokti gyventi ir reikštis šio gyvenimo veikloje , neįsiveliant į savo veiksmų padarinius . Žmogaus prigimtis , tai nuolatinė veikla , tačiau tos veiklos nesureikšminkime , kaip kažko tai labai asmeniško . Tegu tą mūsų veikla nešą naudą kitiems žmonėms . 4 Žmogaus protas apraizgytas fizinės kūrinijos maišaties , nepajėgia matyti fakto , kad jis pats yra dievybė , kad jis yra dieviškojo Kūrėjo dalis , fragmentas , įsibūtinęs fiziniame , žmogiškosios tapatybės kūne . Žmogaus protas susitapatina save su fiziniu kūnu ir nesuvokia , kad šis jo kūnas tai Dievo dvasios Šventovė , o jo paties žmogaus , tikroji tikrovė , tikrasis AŠ , yra dieviškoji dvasia , gyvenanti jame . Ši Dvasia atsineša savo dieviškąjį Planą , kaip šį gyvulinį protą padaryti savo sąjungininku , todėl ir šiam fiziniam kūnui visada siūlo sveiką ir gerovę . 5 Dievas yra kosminės tikrovės fragmentas žmoguje . Tai reiškia , kad Dievas , kaip kosminė tikrovė įsibūtino žmoguje ir suteikė jam nemirtingumo potencialą . Dievą mes galime išmąstyti ir išfilosofuoti , tai yra taip pat šioks toks pažinimo kelias , tačiau tai bus jau Dievo dvasios dovana , bet ne savarankiško proto nuopelnas . Šioje kosminėje tikrovėje , visa paslaptis yra tame , kad žmogų susiranda pats Dievas ir visokiais būdais žadina žmogaus materialų protą pabusti ir suprasti šitą visą kosminį stebuklą , kad Dievo dvasią apsigyveno žmoguje , kaip visos Kūrinijos Dievo Tėvo dvasia . 6 Prie šito kosminės tikrovės stebuklo , reikia priskirti ir kasdieninį maisto vartojimą , kad tuo palaikytume gyvybę šiame materialiame kūne . Maistas gali nešti ir naudą ir žalą mūsų kūnui ir protui . Maistas yra vaistas ir nevalia juo piktnaudžiauti . Saikas valgant ir nuosaikumas kalbant , tai turėtų būti nuolatinė mūsų asmenybės budrumo būsena . Susirgus kūnui silpsta ir protas , nes fizinės smegenys nebegali kokybiškai dirbti . Sveikas protas yra raktas į sveikatą , todėl maistą reikia pasirinkti taip , kad nekenktų mūsų protui . Kad protas būtų sveikas , jį turime maitinti ne tik sveiku ir švariu fiziniu maistu , bet ir dvasiniu , tai yra , protą nuolatos reikia stimuliuoti dvasingais pamąstymais , maldomis , giesmėmis , meditacijomis ir Dievo garbinimu . 7 Maisto kokybė lemia mūsų minčių ir mūsų troškimų kokybę . Maisto kokybę lemia dvasinės vibracijos tų žmonių , kurie gamino ir pateikė šį valgį ant jūsų pietų stalo . Maisto ruošimą visada reikia suritualinti , sudvasinti , jau nekalbant apie tai , kad maisto ruošimo vieta turi būti švari , indai švarūs , virėjų apdarai švarūs ir valgio vieta švari . Visi šie veiksmai sudaro subtilų poveikį kiekvieno mūsų dvasiai , protui ir jausmams . 8 Žmogus , kaip protinga planetinė esybė turi naudotis penkiais , savo kūno apvalymo būdais a) Maudytis švariuose vandens telkiniuose , gamtos prieglobstyje , taip pat pirtyse , voniose arba praustuvuose . b) Maudyti savo kūną mineralizuoto purvo voniose , gamtos prieglobstyje , pirtyse , voniose arba praustuvuose . c) Maudyti savo kūną Saulės spindulių voniose , gamtos prieglobstyje . d) Maudyti savo kūną medžio pelenų voniose , apsipilti pelenais nuo galvos iki kojų . Pelenai saugo kūną nuo kenksmingų kontaktų ir žalingų vibracijų , kuriomis apsikrečiame nuo mažai dvasingų asmenybių ir iš mikro pasaulio . Be to , pelenai rodo ir mūsų laikinumą šiame pasaulyje . 9 Savo akis , taip pat maitinkime tik dvasingais reginiais . Stebėkime Dievo buvimą pasaulyje , stebėkime gamtą . Pabūkime gražiuose gamtos kampeliuose arba kurkime juos patys šalia savo namų . Grožėkimės tik gražiais ir dvasingais žmonių kūriniais ; kaip prasminga skulptūra , dailė , architektūra . Klausykimės tik dvasingos muzikos , žiūrėkime tik prasmingus ir dvasingus reginius kinoteatruose , televizijoje , sporto žaidynėse . 10 Atsiribokite nuo ko didesnio skaičiaus savo kūno juslių . Būkite tik su tomis, kurios teikia gyvybę ir sveikatą . Gyvenimas tai nuolatinis ėjimas pirmyn , link dangiškos šviesos , tiesos ir išminties . Gyvenimas tegu būna prasmingas , dinamiškas ir dvasiškai džiaugsmingas ėjimas , per bet kokius patyrimus . Būkime visada ir visur kantrūs ir nuolankūs ir neskubėkime daryti skubotų išvadų apie žmonių veiklos ar jų kalbos motyvus , kurie mus šiandiena erzina ir yra nesuprantami . a) Jeigu žmonės į savo gyvenimus nepritraukia grožio ir harmonijos , reiškia gyvenimas švaistomas veltui . Visada veikite pasitelkę visą savo jėgą , protą , energiją , drąsą , visomis tomis savybėmis , kuriomis esate apdovanoti dangiškojo Dievo Tėvo . Elkitės taip , kaip kalbate , o kalbėkite taip , kaip jaučiate ir tai bus ta tiesa , kuri sklis iš jūsų minčių ir jausmų pasaulio . Visada būkite tik savimi .
emipetras: Buvo tokia diskusija su LinuK apie Matricą , aname forume . Ar yra žmogaus prote dvasinė matrica ? Dar grįžtu prie tos matricos . Žmonės mėgsta kurti visokias fantazijas , tačiau matomai jose yra dalis realybės . taip kaip dieviškoji dvasia yra žmoguje , taip kaip ji žadina žmogaus miegantį protą , taip kaip jai pavyksta dieviškąją realybę įkomponuoti į mūsų materialų protą , taip matomai , mūsų pasąmonėje susikuria ir įvairūs fantastiniai dariniai , kaip likučiai dvasinės šviesos , nepilnai suprastos ir apipintos savo materialaus , intelektualaus proto interpretacijomis . Pats dieviškasis Planas , na aišku , mes jį galime pavadinti ir matrica , kaip Algimantas ir rašo , pagal Tėvo mokyme pateiktą pasiūlymą , kad jeigu jau jums patinka ta matrica , tai skaitykite , kad tai Aš Esu . Tačiau visa tai bus tik labai primityvus supratimas dieviškojo Plano , bet primityviems mąstymams tai jau geriau negu , kad braidžioti po komercinės ezoterikos džiungles . Iš tiesų , tai apie ta globalų dievišką Planą mažai yra kalbama , o iš tikrųjų , tai ir yra visa esmė ir prasmė šio gyvenimo , čia šioje planetoje , kiekvienam iš mūsų . Dievas Tėvas , Rojaus Trejybė yra amžina ir stacionari DVASIA , gyvenanti geografiniame kosmoso Centre – Rojuje . Dievui skraidyti ar vaikčioti ir apžiūrinėti savo Kūriniją nėra jokių galimybių , nes savo energija ir protu reikia išlaikyti visą kosminės Kūrinijos balansą , kad viskas planingai evoliuonuotų , tekėtų , vystytusi , susikurtų , gimtų , gyventų . Kai jau susikuria gyvenimai , tokie , kokius mūsų protas supranta ir suvokia , dieviškoji dvasia , pagal savo dieviškąjį žinojimą , atskrenda į tokius , gyvenimą ir gėrį suvokiančius individus , ir įsibūtina jų protuose . Ir taip dieviškoji dvasia įsibūtina milijarduose , savo Kūrinijos materialių esybių , materialiuose protuose , fizinėse visatose ir fizinėse planetose , kad per materialaus proto vystymasi suprastų ir patirtų tą patį žemiausią kosminio , planetinio proto augimą , vystymasį , jo požiūrį į tekantį gyvenimą . Patirtų tikrą žemiausio proto fazę , patirtų jo visas protines , kūrybines funkcijas ir jo evoliuciją , per visokius gyvenimiškus patyrimus ; per meilę ir kūrybą , per kančias ir nesekmes , per dvasinių prasmių atradimą , vis daugiau atverdamas šitą žemiškąjį protą , link savęs , link Dievo , link dieviškų sampratų . Ir kai taip pradedi mąstyti , tada kyla klausimas . Ar aš savo žemišku protu galiu įsivaizduoti ir suprasti , ką jaučia Dievo Tėvo dvasia , dieviškasis minčių Derintojas manyje ? Ar Dievo tėvo dvasia dalyvauja mano skausme , mano netobulume , mano šališkume , lygiai taip pat , kaip ir meilės džiaugsme , brolystės džiaugsme . garbinimo džiaugsme . Manau , kad mes savo proto minčių fantazijomis , modeliuojame Dievo veikimą mumyse , kuris iš tiesų yra labai paslaptingas , bet mes bandome apsakyti ir aprašyti ką Dievas veikia ir kalba mumyse . O gal ir nekalba , tik savo galia pareguliuoja , paderina mūsų mintis , norimam atsakymui , norimam dialogui gauti , kuris tą patį protą ir apramina , ir padrąsina , per to paties proto mintis , tuo sukurdamas savo kūrinyje dualybę . Tu žmogau , esi lyg tai ir Dievas , jeigu Dievas gyvena tavyje ir kalba tavo prote su tavimi , tačiau esi ir ribinis netobulas tvarinys , nes viso to negali nei parodyti , nei nufilmuoti , nei įgarsinti , nes pravėręs savo lūpas ar paėmęs rašiklį , tu jau subjektyviai aprašai ir apsakai savo patyrimą . Tikrovė lieka už kadro , kaip realybė , tačiau nematoma . emilispetras 2012-09-19 21:56:43
Fredas:
VaidasVDS: Emili, žinau, kad tu gerai esi išstudijavęs Bibliją. Studijuojant Urantijos Knygą radau šią citatą Beveik visas Naujasis Testamentas yra skirtas ne Jėzaus reikšmingo ir įkvepiančio religinio gyvenimo pavaizdavimui, bet diskusijai apie Pauliaus religinį patyrimą ir jo asmeninių religinių įsitikinimų pavaizdavimui. Vienintelės reikšmingos išimtys ir šito teiginio, be kai kurių vietų iš Motiejaus, Morkaus, ir Luko, yra Hebrajų Knyga ir Jokūbo Laiškas. Naujajame Testamente skyriaus "Hebrajų Knyga" nėra. Rusai išvertė šią vietą "Laiškas hebrajams", kuris NT yra. Paieškojau lietuviškai Hebrajų Knygos , bet tokios neradau. Tačiau anglų kalba Hebrajų Knyga egzistuoja. Bet dabar man įdomu ar Hebrajų Knyga ir "Laiškas hebrajams" yra visiškai tas pat ar kuris nors yra kurio nors dalis? Gal tu geriau tai žinai?
emipetras: GERB . Vaidai VDS , nesu didelis Biblijos žinovas , tačiau savo laiku šiek tiek ta knyga domėjausi ir truputi nagrinėjau . Ne visi žydų-hebrajų pranašų raštai pateko į Bibliją ir buvo priimti kaip kanonas visai krikščionybei tinkamos knygos . Daugelis knygų pateko į taip vadinamų apokrifinių knygų sąrąšą . Tai Einocho knyga , Tomo evangelija ir dar nemažai kitų , kurių pavadinimų jau neprisimenu . Kai kurios tos knygos buvo parašytos labai senais laikais ir atspindi žydų-hebrajų to meto pasaulėžiūrą . Venas šaltinis tuo klausimu štai ką rašo : Egzistuoja dvi senos tradicijos. Viena iš jų veda nuo Septuagintos iki Vulgatos; šitoje tradicijoje yra apokrifinės knygos. Kita yra mazoretinių (arba hebraiškų) tekstų tradicija, joje nėra apokrifinių knygų. Kai šv. Jeronimas vertė Bibliją į lotynų kalbą, jam rūpėjo originali hebrajų kalba; taip pat jis suprato, kad yra hebrajų ir graikiška tradicija, einanti nuo Septuagintos. Jau šv. Jeronimas pripažino, kad apokrifinės knygos yra antro Kanono knygos, ir, nors yra Kanono dalis, jų reikšmė mažesnė nei pagrindinio Kanono knygų. Ar turime skaityti apokrifines knygas? Protestantiška tradicija sako – skaityti apokrifines knygas naudinga, tačiau tai nereiškia, kad visi jas skaitys dėl tos pozicijos. Kaip ir katalikiškoj tradicijoj galim sakyti – Skaitykit Bibliją, bet tai dar nereiškia, kad visi ją skaito. Vienoje Biblijoje Pauliaus laiškai vadinami laiškai Hebrajams , kitoje jau laiškai Žydams . Įkeltos į Bibliją Mozės knygos , Karalių knygos , Valdovų knygos , gal būt kai kuriose leidyklose galėjo būti sujungtos kaip Hebrajų- žydų knygos , nes tai iš tiesų knygos kurios kalba tik apie žydų tautą , jų papročius , tradicijas , tikėjimą , gyvenimą ir žinoma apie santykį su DIEVU , santykį su Izraelio Dievu Jachve .
emipetras: Yra bent penkios knygos Biblijoje LXX sąrašą , pagal Jerome , SEPTUAGINTOS ( tai reiškia , kad rašė 70 autorių ) kurių įtakos nepripažįsta Romos katalikų bažnyčios deuterocanonical. Tos knygos yra 1 Esdros (vadinamas Vulgata 3 Esdros ), 3 Makabėjų , 4 Makabėjų , odes ir Psalmės Saliamono . Katalikų Bažnyčios nepripažintos už kanoną , tačiau, jos yra pripažįstamos Stačiatikių Bažnyčios .
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû