Ôîđóě » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Îňâĺňčňü
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: Sveikas Tadai , viskas gerai , jokių problemų . Taip TADAI , dažnai praktikuoju šias garbinimo būsenas ir tai man jau tampa kasdienine savastimi . Dar , čia Panevėžyje turime penkių žmonių grupelę , tai pasidaliname savo apmąstymais ir kolektyvinį Dievo Tėvo garbinimą atliekame , na taip , bet vieną kartą per mėnesį . Vienas iš tų bendraminčių yra nuolatinis Algimanto šventovės lankytojas , tai į tą mūsų mažiuką kolektyvą įneša visokių dogmatinių būsenų , tačiau sugyvename draugiškai , su mažais pakibirkščiavimais .
emipetras: PAMĄSTYMAI APIE MALDĄ IR DIEVYBIŲ GARBINIMĄ Mieli forumiečiai , aš manau , kad žmonės vis daugiau ir daugiau atsiriboja nuo dvasinių apmąstymų , nuo troškimo pažinti ir net pajausti savo Kūrėją , nes visi mūsų proto troškimai pajungti tik vienam - kūno malonumų tenkinimui ir naujų malonumų planavimui . Tai ir individuali darbinė veikla dėl duonos kąsnio , tai ir individuali darbinė veikla dėl karjeros , dėl buitinio komfortiškumo , dėl nuolatinių pramogų tiek protui , tiek ir kūnui . Visa tai būtų tikrai pažangu ir naudinga šioje evoliucinėje civilizacijoje , jeigu ne vienas trūkumas . Žmogus nenori mokytis pažinti savo gyvybės pradžios , savo planetinės gyvybės pradžios , savo Kūrėjo ir Rėmėjo - Dievo Tėvo , visatų ir pasaulių Sutverėjo . Žmogus miglotai suvokia net Jėzaus Kristaus misiją , kuri pirmiausia ir buvo pašvęsta apreikšti šios planetos ribiniams mirtingiesiams , apie dangiškojo visų Dievo Tėvo tėvystę ir meilę visiems savo kūriniams , tuo labiau žmonėms . Žmogus miglotai suvokia kas tai yra brolystė tarp žmonių , kurią ypač akcentavo mūsų Viešpats Jėzus Kristus , o tai yra pirmoji pakopa ir pradžia dvasinės pažangos kelyje į visos žmonijos dvasinį vientisumą . Žmogaus kūnas priešinasi žmogaus sielai ( rašo Paulius galatams , Gal 5, 17). Taip , iš tiesų aš tikrai manau , kad žmogus neranda poilsio ir prasmės maldoje. Nes nuoširdi malda tolina nuo to, kas yra materialu ir kūniška , nuo beprasmių neišsipildžiusių aistrų , nuo netikrų , apgaulingų troškimų. Kūnas sukuria begales priežasčių tam, kad nepradėtų maldos arba , kad pabėgtų nuo maldos arba bent jau ją sutrumpintų. Skubėjimas maldoje arba garbinime , atima iš šio dvasinio akto tikrąją dvasinę reikšmę. Skubėjimas maldoje yra ženklas , kad mes kabinamės už materialaus laiko, kuris vis viena kaip smėlis teka per pirštus ir kurį ne mūsų galioje sulaikyti . Skubėjimas projektuoja į materialaus malonumo tęstinumą , už to, kas mūsų laukia po maldos. Skubėdami mes prarandame kelią į save , į savo dieviškąją Dvasią, kuri yra mumyse ir tik sąjungoje su ja , vienintle , mes pajaučiame amžinybės vientisumą . Todėl visada raskime laiko maldai ir neskubėkime jos atlikti , kvėpuokime jos aromatasis ir pakylėtos sielos emanacijomis . Geriau neskubant , ramiai pasimelsti penkias minutes , negu valandą melstis ir savo visa psichine būsena būti skubėjime . Nuolatinis apmąstymas apie Jėzaus gyvenimą , apie mūsų visatos Motinos Dvasios bendradarbiavimą su mūsų Viešpačiu ir šios maldos dažnumas , ugdo mumyse dievišką viso proto ir sąmonės veikimą, kuris veda mus į nuolatinę mistinę bendrystę tiek su Viešpačiu , tiek ir su pačiu Dievu Tėvu . Tačiau norint kantriai išlaukti to susitikimo su šiomis , mums taip brangiomis Dievybėmis , reikia grūdinti valią. Neužtenka gyventi be nuodėmės, neužtenka vien Dievo Tėvo Dvasios nuolatinio veikimo mumyse ir šios dvasinės malonės nuolatinio buvimo , reikia ir mūsų asmeninių pastangų, nes tam susitikimui kartais priešinasi visa mūsų būtis, visa praktiškoji socialinė aplinka , visada skubanti ir nenurimusi mūsų psichika . Malda ir garbinimas į Dievą Tėvą į Jėzų Kristų , į Visatos Motiną Dvasią į Amžinąją Rojaus Dievybių Trejybė , išgydo mūsų sielą: sunaikina nuodėmės troškimą ir pamažu apvalo visą mūsų sąmonę. Tačiau tai neįvyksta per dieną ir net ne per metus. Tik nuolat meldžiantis ir medituojant kaip transcendentinėje meditacijoje daugelį metų, maldos gyvenimas tampa pakankamai brandus , o išganymo šviesa nušvinta ryškiai ir nelauktai mūsų sieloje.
G_sesuo: Nuoširdžiausias ačiū, Emili, už šį tekstą. Šį vakarą jį skaitydama savo ligoniukams, stebėjau jų veidus - juose tvyrojo palaimą ir ramuma.
Tadas: Matai, emipetrai, tavieji tekstai jau cituojami šalia Biblijos ir Urantijos knygos Skaičiau, kad ruošiesi dalyvauti urantų sąskridyje. Kas tave ten gena - smalsumas ar kas daugiau? Ir dėkui, kad atsakei, ko klausiau. Mes čia Vilniuje irgi keletas patikimų bičų karts nuo karto susitinkam pafilosofuot prie brendžio taurelės, bet ten nė vienas nesiruošiam eiti, jei jau esam atsiriboję nuo apaštalo. Bet kiekvieno laisva valia. Sudiev
emipetras: Įkeliu tokius spontaniškai užgimusius pastebėjimus , kuriuos į kėliau į temą , tačiau ilgainiui jie ten pranyks , tai tuos savo samprotavimus dar pasilieku čia . KAŽKAIP ŠIA TEMA NESIDOMĖJAU . tik dabar užklydau pasiskaityti . Jūs čia visi labai gerai ir logiškai diskutuojate , apie dvasinį būvį žmoguje . Štai URTĖ , labai aktyviai maištauja prieš Jokūbėno metodiką . Na , aišku , mažai kam priimtinas toks dvasinės šviesos išnešimas į įšorę ir jos pateikimas auditorijai . Nors dabar ir tos auditorijos kaip ir nebeliko . jeigu prieš kokius 15 metų šimtai žmonių susirinkdavo , tai dabar viso labo gal trisdešimt . Man šitas žmonių atšalimas nuo Algimanto įtikėjimo fenomeno , dar ir dabar yra neįminta mįslė. Labai sunku suprasti kodėl taip atsitiko . Nors tam tikrą savo išmąstytą teoriją turiu . Manau , kad mes lietuviai ir į kapitalistinę sistemą ES ėjome su tikra viltimi , kad viesiems pagaliau plauks materialios gerybęės iš Europos . Kaip dabar matome tuo pasinaudojo tik keli tūkstančiai , o du milijonai lietuvaičių pasiliko ant ledo . Kodėl taip atsitiko ? O todėl kad buvome įpratę , kad visu mūsų gerbuviu visada pasirūpins išrinkta valdžia . Tačiau kiek kartų renkame tą valdžią , tiek kartų visa tauta užlipa ant to paties grėblio . O kodėl užlipa ant to paties grėblio ? O todėl , kad visas mūsų tautos mentalitetas yra nukreiptas ne pasinaudoti teikiamomis laisvėmis ir toje terpėje išvystyti savo kūrybines galias , bet troškimas uždirbti , gauti , pavogti ir pan. kuo daugiau pinigų . Algimanto , naujo dvasinio apreiškimo platinimo ir propogavimo atveju , įvyko kažkas panašaus . Pradžioje žmonės labai susidomėjo šia dvasinio mokymo naujove , nes tikėjosi , kad šis naujas dvasinis mokymas apie tai , kad Dievas nusileido pas žmogų ir Dievas yra žmoguje , jiems suteiks tuoj pat , ištisus dvasines ir jausmines nepakartojamo grožio euforijas . Tačiau kai pasiklausius ir lyg tai pabandžius kaip tai atsiverti į dvasinį aspektą , nieko panašaus neįvyko , prasidėjo atšalimas šia dvasine naujove , o vėliau nunyko ir susidomėjimas . Lietuva , vistik katalikiškas kraštas , o katalikų bažnyčia labai gerai yra įvaldžiusi savo bažnyčios žmonių dvasinės ir jausminės euforijos patenkinimą . Todėl beveik visi klausytojai suprato , kad bažnyčioje viskas dau aiškiau ir parasčiau . Nuėjai , išklausei , gavai nuodėmių atleidimą ir viskas OK . O čia reikia gilintis į save , į savo protą ir dar reikia prisiversti mąstyti apie kosmines erdves ( kas visai nebūdinga daugeliui ) , apie kažkokį visatų centrą , apie kažkokias energijas ir visai sudėtingus dvasinius būvius . Tai štai tas pats lietuvis ir nusprendė , kad čia nėra jokios naudos . Tai va , iš tiesų , tiesmukiškos naudos iš tiesų nėra , tačiau reikėjo Algimantui mokyti žmonės , kad jiems yra suteikiama galimybė , šansas keisti savo prigimtines mintis , bet kokioje religijoje ir bet kokioje bažnyčioje ( ne naikinti , ne griauti , bet keisti ir tuo visą savo asmenybę naujai apšviesti nauja tikėjimo šviesa , kad pats Dievas Tėvas yra žmoguje . Gal tada ir būtų išlaikęs tas šimtines , o gal būtų ir tūkstantinės auditorijos atėjusios , bet dabar aiškai matosi , kad prarastas masiškas žmonių domėjimasis , nes katalikas gauna ir taip išrišimą , kiti gauna vėl kitaip , na o tas netikėliu batalionas nuėjo į ezoterinių mokymų džiungles ir jaučiasi labai laimingas ir protingas tuose suktuose ir dar painesniuose mokymuose . tačiau ten visur reikia mokėti nemažus pinigus , o štai gai gauni veltui labai originalų dvasinį mokymą , tai niekas ir nevertina , nes visi lietuviai suprato , kad gerų pietų veltui nebūną , tai pagal tą atneštą teoriją ir nusprendė , kad tai psiaudo dvasinis mokslas ir sektantiškas tikėjimas , ką jau kiekvienas katalikas labai skrupulingai žiūri į kokį tai jam nebūdingą dvasinį mokymą . Tačiau ir protestantiškos bažnyčios neatsigręžė į šį modernišką mokymą . O kodėl , o todėl kad protestantai jau šimtmečiais meldžiasi ir garbina tik Dievą Tėva , Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią . taigi , ką iš to galime išmąstyti ? O tai , kad visos bažnyčios ir konfesijos savo visų ritualų gelmėje tiki ir garbina Dievą Tėvą , o naujo stiliaus , kaip urantiškas ir išskirtinis garbinimas , nėra joks atradimas . Todėl ir liko tie kurie neturi ar visai neturėjo giluminio suvokimo savęs su Dievu . Aišku aš taip pat labai užkibau už šio naujo mokymo , tačiau jis man šiandiena , šalia tradicinio krikščioniško mokymo yra kaip labai gera pagalbinė priemonė dar geriau pažinti mūsų viešpatį Jėzų Kristų Ir dar geriau suprasti , mylėti ir garbinti Dievą tėvą ir net visą Dieviškąją Rojaus Trejybę . Tačiau matomai tokių dualių keistuolių kaip aš , mažuma . Aš labai nustabiai jaučiuosiu ir Algimanto dvasinėse atsivėrimo projekcijose , kaip ir bet kurioje bažnyčioje , ar tai būtų katalikų ar tai būtų protestantų bažnyčia . Aš , bet kokiuose maldos namuose ar taip vadinamose šventovėse , ar bažnyčiose , tik savo visu dvasiniu atsivėrimu ir siela džiaugiuosiu ir laiminu tuos besimeldžiančius žmones taip pat , kaip ir mane , laimina Dievo Tėvo dvasia .
VaidasVDS : Emili, viskas yra gerokai paprasčiau. Istorija mėgsta kartotis. Kas buvo po to, kai Jėzus įvykdė savo misiją, bet jos metu neleido daryti užrašų, atvaizdų ir pan. Evoliuciniu būdu vystėsi tikėjimų srovės tokios, kaip katalikai, protestantai, pravoslavai ir t.t. Kuo daugiau mistikų į jas įsitraukdavo, tuo daugiau visokių susipainiojimų ir susiskaldymų atsirasdavo ir net karai ar žudymai kildavo. Žmogaus evoliucija juda gana lėtokai. Štai gavome nuostabią Urantijos Knygą. O kokios tendencijos - apie ją bematant susispietė pirmiausiai mistikai. Gerai, kad yra technologijų amžius ir pagrindinės Urantinės organizacijos sugeba diplomatiškai atsiriboti nuo mistikų. Misticizmas savo esme nėra visai blogas reiškinys, nes tikėjimas ar įtikėjimas vis tiek daugumai bent atrodo mistiškai. Sugebėjimas išversti Urantijos Knygą be tam tikro misticizmo įtakos - tai sunkiai įmanoma misija. Štai už tai Algimantą ir gerbiu. Toliau tik galima stebėti Algimanto veiklą ir daryti tam tikras išvadas. Didžiausias Algimanto mokymų klestėjimas vyko tol, kol jis garbino Tėvą, kol buvo kantrus ir pakantus. Apie jį susibūrė iš tiesų labai dvasingi, protingi ir išmintingi žmonės. Tame rate būti buvo nuostabus patyrimas. Viskas pradėjo keistis tuomet, kada Algimantas neva užmezgė ryšį su Rojaus Trejybės kitais asmenimis. Nuo to laiko nieko gero pas Algimantą nevyksta. Algimanto mokiniai ieško jau ne Dievo-Tėvo, bet tampa panašiais į Algimantą pagal Algimanto mokymus. Kitokie tenai paprasčiausiai nepageidaujami ir ujami. Tai kardinaliai prieštarauja esminiams Urantijos Knygos tikslams - pirmiausiai visų žmonių brolystė, o tik po to kelias į Šviesos amžių. Urantijos Knygai prieštarauja ir išskirtinis Rojaus Trejybės garbinimas su viena išlyga, kuomet mes garbiname Tėvą, tuo pačiu mes garbiname ir kitus Rojaus Trejybės asmenis. Klaidos iš to forumo pasireiškia ir šiame forume. Štai daug kas rašo "Tėvas - Rojaus Trejybė", tačiau tai labai netikslus išsireiškimas, kadangi Tėvas yra vienas iš trijų Rojaus Trejybės asmenų. Tie, kas studijavo Urantijos Knygą, turi žinoti, kad labai, labai seniai Tėvas iš tiesų buvo vienas asmuo ir nusprendė tapti Trejybe, o po to sukurti visą tiek dvasinį, tiek morontinį, tiek materialų kosmosą. Taigi klaidos negali likti nepastebėtos, o klaidingus mokymus reikėtų bandyti taisyti. Bet argi kas nors gali pamokyti "visaišmintį" Algimantą?
emipetras: TAI LABAI IDOMU Neišvengiamas mokslo ir religijos suartėjimas? Parašytas: 01 Sau 2008, 02:00 Žinoma, pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą gali keisti tik genialūs atradimai, prilygstantys Koperniko, Niutono ar Einšteino darbams. Kokie įvykiai mokslo pasaulyje galėtų atsakyti į tokius svarbius pasaulėžiūros klausimus? Gal įmanoma išspręsti Einšteino uždavinį? Reliatyvumo teorijos autorius A.Einšteinas iki pat savo gyvenimo pabaigos 1955 m. bandė išspręsti labai sudėtingą uždavinį - išvesti vieningojo lauko lygtis. Deja, nesėkmingai. Einšteinas žinojo, ko siekia. Sėkmės atveju iš gautų lygčių būtų įmanoma išvesti visus žinomus fizikos dėsnius, o gal ir dar nežinomus mokslui. Vieninguoju lauku fizikai vadina tuštumą - visko, kas pasireiškia materialia forma, sumą. Panašiai būna sudėjus visų spalvų šviesos spindulius - gaunama natūrali (balta) šviesa, kuri jokios spalvos jau nebeturi. Vieningasis laukas vadinamas ir kitais vardais, pvz., Didysis susivienijimas, Supergravitacija. Iki XX a. pabaigos šį kietą teorinės fizikos riešutą krimto daugelis pasaulio mokslininkų. 1979 m. praskriejo pirmoji kregždė: S.Vainbergui, Š.Glešou ir A.Salamui buvo paskirta fizikos Nobelio premija už elementariųjų dalelių ir elektromagnetinės sąveikos vieningąją teoriją. Bet iki Didžiojo susivienijimo buvo dar toloka, nes nuošalyje liko dar dvi gamtos sąveikos - gravitacinė ir branduolinė. Ir štai 1993 m. Maskvoje išleidžiama monografija “Fizikinio vakuumo teorija. Naujoji paradigma”. Autorius - fizikas teoretikas Genadijus Šipovas, Vakuumo fizikos mokslinio centro direktorius, Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas. Jis ir Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas, Tarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktorius Anatolijus Akimovas bei jų teoriniai ir praktiniai darbai pasaulyje darosi vis labiau žinomi. Laikraštyje “Latvijas Vestnesis” (98 03 21) pristatydamas G.Šipovo ir A.Akimovo darbus, fizikas, habil. dr. Juris Tambergas, Latvijos MA Branduolinių tyrimų centro mokslinis bendradarbis, tiesiog klausia: “Ar mes esame Einšteino svajonės įsikūnijimų liudininkai? Galimas dalykas, stovime ant XXI amžiaus pasaulėvaizdžio ir absoliučiai naujų technologijų slenksčio”. G.Šipovas tvirtina, kad su didžiule pagarba nuodugniai išstudijavo Einšteino darbus apie vieningojo lauko teoriją, išsiaiškino Einšteino nurodytas problemas ir susipažino su paties Einšteino sudaryta klausimo sprendimo programa, išsprendė jo nurodytus pagalbinius uždavinius. Dabar, maždaug po 30 metų darbo, G.Šipovas atsakingai pareiškia: “Fizikinio vakuumo teorija pateikia vieningojo lauko teorijos problemos sprendimą!” Žingsnis į naują realybę Einšteino bendrasis reliatyvumo principas yra susietas su erdvės kreivumu. Kur kas platesnis Šipovo visuotinio reliatyvumo principas teigia ne tik erdvės kreivumą, bet ir erdvės sukimąsi - vieną svarbiausių gamtos procesų. Reliatyvumo principų skirtumas lemia tai, kad kreiva ir besisukanti erdvė yra dešimtmatė, o nesisukanti - tik trimatė. Fizikinio vakuumo teorija (toliau - FVT) teigia, kad yra net 7 realybės lygmenys, kad gamtoje egzistuoja griežta materijos formų hierarchija. Be žinomų keturių būvių - kieto, skysto, dujinio ir plazmos (elementariųjų dalelių ir laukų), yra dar trys: fizikinis vakuumas, pirminiai torsiniai laukai ir Absoliučioji “tuštuma”. FVT griežta matematine kalba įrodo, kad VII realybės lygmuo - Absoliučioji “tuštuma” - yra visko sintezė, tačiau nėra įmanoma apie ją žinoti ką nors konkretaus. Nebent tik priskirti begalinę kūrybinę ir informacinę potenciją. Absoliučioji “tuštuma” mums nesuvokiamu būdu gali realizuoti pirminį pačios savęs sūkurinį sužadinimą ir šitaip pradėti formuoti visa, kas yra žemesniuosiuose lygmenyse. VI lygmuo - pirminiai torsiniai laukai (angl. torsion - “sukimasis”) kitaip dar vadinami informaciniais laukais. Jų energija lygi nuliui. Yra ir antriniai torsiniai laukai, kuriuos sukuria sukimasis mums pažįstamame materialiajame pasaulyje: elementariųjų dalelių sukinys (spinas), elektronų sukimasis apie branduolį, planetų - apie Saulę, bet kurio mechanizmo arba balerinos sukimasis ir t.t. Pirminiai torsiniai laukai sužadina fizikinį vakuumą - V realybės lygmenį, kurį galima vadinti virtualiąja realybe. Tai planas arba matrica viso, kas vėliau realizuosis, nes iš fizikinio vakuumo gimsta elementariosios dalelės, formuojančios atomus ir molekules. Vakuumas - universali terpė, kertanti visą erdvę. Kaip pro smėlį gali skverbtis vanduo, pro vandenį - dujos, pro juos - elementariosios dalelės ir laukai, taip ir vakuumas gali kiaurai kirsti viską. Klaidinga manyti, kad vakuumas yra vien kažkur kosminėje erdvėje. Jis yra visur. FVT tvirtina: visi šiuolaikiniam mokslui žinomi laukai yra tik įvairios fizikinio vakuumo poliarizacijos, sutrikdžius vakuumą krūviu, mase arba sukiniu. Visi laukai ir materija gimsta iš tuštumos. Absoliutusis “niekas” yra viskas. Pirminiams torsiniams laukams negalioja reliatyvumo teorijos postulatas apie šviesos greitį kaip didžiausią galimą greitį gamtoje. Tokia išvada apriboja tik keturmatį erdvės-laiko pasaulį. Objektams, kurių energija lygi nuliui, teigia G.Šipovas, netaikytina judėjimo sąvoka, todėl teisinga sakyti, kad pirminis torsinis signalas, vos gimęs, tuojau pat pasiekia visus erdvės taškus ir iš karto yra visur. Naujausi tyrimai rodo: vakuumas yra informacinė struktūra, savotiška informacijos talpykla. Informacija apie materialiojo pasaulio praeitį ir ateitį gali būti visur ir visada, nes ir pats vakuumas yra visur ir visada. Nejaugi nuo pat Pradžių pradžios (o “Pradžioje buvo Žodis”) visa informacija saugoma tuštumos analuose? Kodėl gi ne, jeigu torsinių bangų atžvilgiu fizikinis vakuumas elgiasi kaip holograma? Negana to, neseniai padarytas dar vienas atradimas, kad torsiniai laukai gali atsirasti ne vien dėl sukimosi, bet ir dėl vadinamojo formos efekto. Eksperimentuojant sužinota, kad bet kuri geometrinė forma sutrikdo (t.y. poliarizuoja) griežtą fizikinio vakuumo tvarką. Raidė, garsas, ženklas, simbolis, statinys, knyga, meno kūrinys savaip trikdo vakuumą, o jis tučtuojau reaguoja į tai torsiniais laukais. Visi torsiniai laukai gali tarpusavyje sąveikauti. Yra apie ką pagalvoti, nes ir mes, žmonės, turime savus torsinius laukus. Kokia tų atradimų praktinė reikšmė? Tai nėra vien samprotavimai apie naująją teoriją. “Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją”, - rašo G.Šipovas antrame monografijos leidime (Moskva, “Nauka”, 1997). Vakuumo teorija patvirtina šį teiginį, nes aprašo ne tik žinomus eksperimentus, bet ir numato daugelį naujų, ortodoksaliajam mokslui nežinomų reiškinių. Be to, sukurti nauji fizikiniai instrumentai - torsinių laukų generatoriai ir imtuvai, kurie leido atsirasti superšiuolaikėms labai efektyvioms technologijoms”. Mokslo istorijoje tai unikali situacija. Anksčiau visada atsitikdavo taip, kad naujosios teorijos savo praktinės realizacijos laukdavo dešimtis metų. Šiuo atveju grandinė “teorija - eksperimentas - technologijos - komercinė nauda” jau veikia. A.Akimovas viename straipsnyje rašo: “Rusijoje sukūrus analogų pasaulyje neturinčius torsinio spinduliavimo generatorius ir remiantis fizikinio vakuumo teorija tapo įmanoma visuma technologijų, pagrįstų naujais fizikiniais principais” (A.Akimov. Torsionnyje technologiji v XXI veke: evoliucionnyj vzliot vmesto Apokalipsisa”. “Maj”, Kaliningrad, 1998). Naudojant tik dešimčių milivatų galios torsinį generatorių, nukreiptą į lydymo krosnį, įmanoma taip paveikti metalų kristalines gardeles, kad vienu metu daugelį kartų sustiprėja visiškai priešingos medžiagų savybės, pvz., patvarumas ir plastiškumas, dešimtis ir šimtus kartų pagerėja metalų laidumas ir atsparumas korozijai; šilumino, naudojamo automobilių variklių stūmokliams gaminti, patvarumas didėja dešimtis kartų; kai kurios medžiagos įgauna naujų, unikalių savybių. (A.Akimov, V.Finogejev. Eksperimentalnyje projavlenija torsionnych polej i torsionnych technologij”, Moskva, 1996). 1986 m. eksperimentiškai įrodytas torsinio ryšio principas. Ypatingos yra torsinių bangų savybės. Jos “sklinda” milijardus kartų greičiau už šviesos greitį. Jų skvarbumas didesnis už didžiausią šiuolaikinėje fizikoje žinomą neutrinų skvarbumą. Aplinka torsinio signalo nesugeria. Tai užtikrina požeminį ir povandeninį nevėluojantį kosminį ryšį bei ypatingą konfidencialumą. Į torsiniais signalais perduodamą informaciją neįmanoma įsiterpti, nes ji sklinda tuštuma. Signalai yra tik siųstuve ir tos pačios sukimosi struktūros imtuve, o tarpe tarp jų signalo nėra ir negali būti. Dėl griežtos atomų sukimosi orientacijos visos medžiagos skleidžia tik joms būdingą torsinių dažnių spektrą. Didesnis tos pačios medžiagos kiekis spinduliuoja kolektyvinį torsinį lauką, kurį įmanoma atpažinti specialiais torsiniais filtrais. Panaudojus aerokosmines Žemės paviršiaus nuotraukas, šitokiu būdu įmanoma bemaž šimtaprocentinė Žemės gelmių žvalgyba. FVT numato, kad gali egzistuoti neigiama masė ir neigiamos energijos. Bet kuri teigiamos masės sistema, kontaktuodama su vakuumu, gali nuolat naudotis praktiškai neišsenkančiu energijos šaltiniu. Tokių energetinių įrengimų naudingumo koeficientas pagal FVT turi būti didesnis nei 10 procentų. Jiems negalioja antrasis termodinamikos dėsnis, apribojantis uždarų sistemų naudingumo koeficientą iki 100 procentų. Vakuumui nėra uždarų sistemų. G.Šipovo monografijoje minimi daugelis šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse veikiančių įrengimų, demonstruojančių naudingumo koeficientą nuo 300 iki 3000 proc., kurių veikimo oficialusis mokslas paaiškinti nepajėgia. Ko gero tai yra vakuuminės energetikos pradžia, kuri bus ekologiškai švari, o energijos šaltinis - neišsenkamas. Suderinus vakuuminius energijos šaltinius su naujojo tipo torsiniais varikliais, kuriuose inercijos jėga veikia transporto priemonės masių centrą, ateityje turėsime transportą be ratų, propelerių, sraigtų ir be kuro talpų - vakuumas yra visur. Naują judėjimo būdą demonstruojantys mechanizmai pasaulyje žinomi jau apie 30 metų, tačiau tik FVT jų veikimo principą gali pagrįsti teoriškai. Torsinių technologijų panaudojimo spektras, regis, neišsenkamas. Dar paminėsime, kad torsinis spinduliavimas pajėgus valdyti cheminių reakcijų kinetiką: gali greitinti augalų augimą, keisti jų genetines savybes, užtikrinti ekologišką žemės ūkio produkciją, nes torsiniai signalai (informacija!) pakeičia chemikalus. Torsiniai metodai galės būti panaudoti farmakologijoje: medikamentai pakeisti jų vandeninėmis kopijomis, į kurias su torsinių laukų pagalba perkelta visa vaistų informacija (chemikalų vaistuose nebebus). O kur dar galimybė diagnozuoti ligas pačioje jų užuomazgoje tiriant žmogaus informacinio (torsinio) lauko būklę? Besidomintiems verta susirasti leidinį “Soznanije ir fizičeskij mir” (Vypusk 1, 1995; Vypusk 2, 1997) ir nuo 1996 metų leidžiamą žurnalą “Soznanije i fizičeskaja realnost” (izd. “Folium”, Moskva). Torsinių technologijų įdiegimo procesai jau prasidėję ir yra negrįžtami. “Civilizacijos prognozė be jų neturi prasmės”, - tvirtina A.Akimovas. Jis pasakoja, kad daugiau kaip 100 mokslininkų pasaulyje tiria torsinius laukus. Bene pusė jų Rusijoje, nes kaip tik Rusija 1986 m. patvirtino valstybinę programą “Torsiniai laukai. Torsiniai metodai, gamybos priemonės ir technologijos”. Programą realizuoja apie 120 mokslinių ir gamybinių organizacijų. “Kai mokslininkai ir inžinieriai išras torsinę techniką ir ji pakeis tą, kuria mes šiandien naudojamės, pasaulis pasikeis”, - rašo A.Akimovas. Kaip pasikeis pasaulis? Fundamentalius atradimus mokslo istorija fiksuoja itin retai. Naujagimė teorija privalo patenkinti daugybę griežtų reikalavimų, o mokslinė bendrija ilgai, priekabiai ir gana skeptiškai ją tikrina. Taip turi būti, taip yra visada. Priešingu atveju mokslas greitai virstų pseudomokslinių teiginių krūva. Daug reikalavimų ir FVT juos patenkina. Vienas reikalavimas ypač svarbus: fundamentalūs atradimai privalo keisti mokslinį pasaulio vaizdą taip, kad žmonijos sąmonė kiltų į aukštesnį lygmenį. FVT griežtai rodo, kad egzistuoja realus, savarankiškas informacijos (žmogaus minčių, jo sąmonės) pasaulis. Dabar jau iš mokslinių pozicijų galima suvokti minčių turinio svarbą. Mums, pajėgiantiems mąstymo procesą valdyti, tenka prisiimti atsakomybę už minčių kokybę. Vidinė moralė ir santykių etika yra ne abstrakčios filosofinės kategorijos, bet svari realybė. Nors ta realybė neregima ir neapčiuopiama, per torsinius laukus aktyviai su mumis sąveikauja. Koks mąstymas, toks ir mūsų aplinkos pasaulis. Minėtame J.Tambergo straipsnyje teigiama: “Be to, G.Šipovo monografijoje iškeltas klausimas apie kosminę supersąmonę, kurios savybės panašios į Dievo požymius religijoje. Taigi torsinių laukų koncepcija pirmąkart padėjo permesti tam tikrą konstruktyvų tiltą tarp dviejų didingų sferų - religijos ir mokslo, kad sukurtų vieningą pasaulio vaizdą”. Yra labai daug realių vilčių, kad FVT gali užbaigti “amžinąjį” materialistų ir idealistų ginčą dėl materijos ir sąmonės pirmumo. Torsiniai laukai ir fizikinis vakuumas akivaizdžiai susiję su sąmonės ir mąstymo procesais. FV teorijos aukštesniuosiuose realybės lygmenyse sąvokos materija ir sąmonė natūraliai susilieja. Teigiama, kad sąmonė yra ypatinga torsinių laukų materijos forma ir kad sąmonė gali egzistuoti savarankiškai kaip torsinio lauko solitonas, nešantis didžiulį informacijos kiekį. FVT iš tiesų yra galinga mokslinė atrama sparčiai besiformuojančiam holistiniam (visuminiam) pasaulėvaizdžiui. Jau 1937 m. M.Plankas, kvantų idėjos autorius, fizikos Nobelio premijos laureatas, rašė: “Abiems - ir religijai, ir gamtamoksliui - reikia Dievo. Vieniems Dievas yra kiekvieno mąstymo pradžioje, kitiems - pabaigoje. Vieniems Jis yra pamatas, kitiems - pasaulėžiūros statinį apvainikuojanti viršūnė. (...) Galime kiek tinkami ieškoti priešiškumo tarp religijos ir gamtos mokslų, šito padaryti mums nepavyks. Priešingai, svarbiausiais klausimais jie visiškai sutaria (...). Vienas puikiausių įrodymų, kad religija ir gamtamokslis tarpusavyje suderinami (...), yra tai, jog didžiausi visų laikų gamtos tyrinėtojai, kaip Kepleris, Niutonas, Leibnicas, buvo giliai tikintys žmonės. (...) Ir religija, ir gamtamokslis turi be atvangos kovoti su skepticizmu ir dogmatizmu, su netikėjimu ir prietarais. Šią kovą nužymintis šūkis tebūnie vienas ir tas pat: artyn prie Dievo!” (“Naujasis židinys”, 1997, Nr.7-8) 1997 m. pabaigoje G.Šipovas ir A.Akimovas skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute, Kauno technologijos universitete. 1999 m. gegužės mėnesį A.Akimovo paskaitų ciklo “Gamtamokslinės ir filosofinės pasaulėvaizdžio problemos” su didžiausiu susidomėjimu klausėsi klaipėdiečiai. 1999 m. rugsėjo 16-18 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija “Dvasinės kultūros svarba žmonijos ateičiai”, kurioje A.Akimovas skaitė bendrą Šipovo-Akimovo pranešimą “Šiuolaikinė sąmonės fizika”. Šio pranešimo tezėse G.Šipovas rašo: “Nors Absoliutus “niekas” moksle yra Dievo religijoje sinonimas, bet mokslas nepajėgia pažinti Dievo. Naudodamasis racionaliais būdais, jis tik asimptotiškai gali nurodyti, kad Dievas egzistuoja, o Dievo pažinimo problemą palieka religijai, kuri naudojasi irracionaliais būdais. Tačiau Vakuumo teorija tiesia ranką religijai, pripažindama kūrėją ir atverdama perspektyvas Metamokslui, apjungiančiam religiją ir mokslą. Svarbiausias teigiamas mokslo ir religijos sintezės momentas žmogaus sąmonės plėtrai yra tas, kad žmogus ne tik tikės Dievu, bet ir sužinos, kad Jis egzistuoja”. (Pabraukta mano - I.St.) Trečiojo tūkstantmečio išvakarėse mokslas ryžtingai žengia per dogmatiškojo materializmo slenkstį kviesdamas žmoniją išties į Didįjį susivienijimą, kuriame dvasinis pasaulis tampa moksline realybe. Šaltinis: "Mokslas Ir Gyvenimas" (2000/01)
Budistas: Buddistai apie tai zinojo jau pries 2,5tukst.metu.Pagaliau ir mokslas
emipetras: Tai va mielas budiste , mokslas yra didelis dalykas , ypač jeigu ne tiesmukiškai jo laikaisi . Kada nors žemėje tikrai bus didelė šventė , kai mokslas ir religija apkabins vienas kitą
emipetras: Pateiksiu vieną mokslo atradimą . Tai atradimas , kaip ir visi kiti, vis geriau stebint gamtos procesus . Visa Visata sukasi kaip sūkurys . Reiškia tame slypi visa energija . Žemės viesulai , tornadai , taip pat energija . Vandens verpetai , sūkuriai , taip pat energija . Visos šios energijos sklinda savo bangomis tiek į vidų , tiek ir į išorę . JAPONIJOJE brangiausia žemė prie upių , kur vanduo daro sūkurius . Savo kaina dešimt kartų brangesnė už žemę prie ramių užutekių . Taigi japonai žino kas čia vertingo prie tokio upės kranto . Dabar buityje yra sukurti dvigubi kamšteliai , su sriegiais iš abiejų galų ir juos abu jungiamąja angele , apie 10 mm skersmens . Šiuo kamšteliu sujungia du plastikato butelius . Vienas butelys pripilamas 2/3 vandens , o kitas prisukamas tuščias . Paėmus pilnąjį plastiką su vandeniu , reikia energingai su abiem rankomis pasukti kelis kartus pagal laikrodžio rodyklę ir greitai apvertus pastatyti ant tuščiojo plastiko butelio dugno , padedant ant ant stalo . Vanduo iš pilnojo plastinio butelio labai gražiu verpetu perbėga į tuščiajį plastiką . Taip daryti tris kartus , tris kartus perpilti vandenį iš vieno plastmasinio butelio į kitą . Tada gerti pačiam ir draugus pavaišinti energizuotu vandeniu . Skanaus .
emipetras: ŽMONIJOS ISTORIJA VYKSTA ERDĖJE IR LAIKE . Tas pats dėsnis galioja ir Apsireiškimui, Dievo susitikimui su žmogumi. Todėl ir Jėzus gyveno konkrečioje šalyje, tam tikru pasaulio istorijos laikotarpiu, priklausė apibrėžtai, Dievo pasirinktai tautai. Aprašyti Jo žemiškojo gyvenimo įvykiai nėra tikėjimo įrodymas. Tikėjimas remiasi vien tik Dievo liudijimu, kuris ir suteikia jam absoliutų tikrumą. Tačiau reikia atsiminti, jog Dievas per Jėzų iš Nazareto aktyviai pasireiškė pasaulio istorijoje. Todėl ir „žemiškieji" Jėzaus iš Nazareto gyvenimo įvykiai yra labai reikšmingi visų laikų žmonėms. Susipažinimas su istorine aplinka gali padėti geriau išgirsti Jėzaus liudijimą ir tapti būdu dieviškajai Jėzaus Kristaus asmens paslapčiai suvokti", – rašo G. Kroll savo knygos pratarmėje. Ši pavyzdinė, daugelio leidimų sulaukusi knyga apie istorinį Jėzaus gyvenimo žemėje foną siekia apmąstyti ir plačiau atverti Jėzaus Kristaus dieviškumo slėpinį. Pasąmonė – tai mūsų gyvenimo knyga Mintys, įsitikinimai, nuomonės, teorijos ar dogmos – viskas, ką įrašote, išgraviruojate ar įspaudžiate savo pasąmonėje, – materializuojasi ir susiklosto kaip objektyvios aplinkybės, sąlygos ir įvykiai. Tai, ką išreikšite viduje, pasireikš ir išorėje. Gyvenimas turi dvi puses – objektyviąją ir subjektyviąją, matomą ir nematomą, mintį ir jos išraišką. Mintys yra priimamos kaip nerviniai signalai galvos smegenų, sąmoningo mąstymo organo, žievėje. Kai sąmonė, arba objektyvusis protas, galutinai priima mintį, ji persiunčiama į smegenų žievę. Ten mintis virsta kūnu ir įgyja išraišką tikrovėje. Jau anksčiau buvo akcentuota, kad mūsų pasąmonė negali prieštarauti. Ji elgiasi taip, kaip jai liepiate. Mūsų sprendimą ar sąmoningai padarytas išvadas ji priima kaip galutines. Todėl ir sakoma, kad mes nuolat darome įrašus savo gyvenimo knygoje, nes mūsų mintys virsta mūsų patirtimi. Amerikiečių filosofas Ralfas Voldas Emersonas yra pasakęs: „Žmogus yra tai, ką jis mąsto per visą dieną“. Ką pasąmonė gauna, tą ir atiduoda Viljamas Džeimsas, amerikiečių psichologijos tėvas, yra pasakęs, kad pasąmonėje slypinti jėga gali išjudinti pasaulį. Jūsų pasąmonė – tai neribotas intelektas ir beribė išmintis. Ji semiasi energijos iš nežinomų šaltinių ir yra vadinama gyvenimo dėsniu. Nesvarbu, ką įteigsime savo pasąmonei , ji išjudins dangų ir žemę, kad įgyvendintų mūsų norus. Todėl , į savo sąmoningajį protą , turime siųsti tik geras idėjas ir konstruktyvias mintis. Pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje tiek daug chaoso ir kančios, yra ta, kad labai daug žmonių nieko nežino apie sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Kai šie du principai veikia darniai, harmoningai, taikiai ir sinchroniškai, galime tikėtis sveikatos, laimės, ramybės ir džiaugsmo. Tada mums negresia jokia liga ar nesutarimai , kai sąmonė ir pasąmonė bendradarbiauja darniai ir taikiai. Antikos laikais Hermis Trismegistas garsėjo kaip žymiausias ir galingiausias visų laikų magas. Kai po daugelio amžių turėjo būti atidengtas jo kapas, tie, kurie žinojo apie antikos gyventojų išmintį, laukė su didžiausiu nekantrumu ir tikėjosi stebuklo. Buvo pasakyta, kad atidengus kapą bus atskleista didžiausia visų laikų paslaptis. Taip ir buvo. Akmeniniame karste , buvo rasta akmeninė lentelė su užrašu . Užrašo paslaptis buvo tokia: Kaip viduje, taip ir išorėje; Kaip viršuje, taip ir apačioje. Kitaip sakant, ką įspausime savo pasąmonėje, tas įgaus išraišką ir erdvės ekrane. Tą pačią tiesą skelbė Mozė, Isajas, Jėzus, Buda, Zaratustra, Lao Dzė ir kiti iškiliausi visų laikų pranašai. Tie dalykai, kurie mums patiems atrodo teisingi, materializuosis kaip sąlygos , išgyvenimai ir įvykiai. Tarp įspūdžio ir emocijos turi vyrauti pusiausvyra. Kaip danguje (jūsų protas), taip ir žemėje (jūsų kūnas ir aplinka). Tai svarbus gyvenimo dėsnis. Jeigu gerai stebėsime gamtą , tai įsitikinsime , kad gamtoje viskas vyksta pagal veiksmo ir atoveiksmio, pasyvumo ir judėjimo dėsnius. Šie du dėmenys turi būti subalansuoti, tada vyraus harmonija ir pusiausvyra. Tam ir gimėme , kad gyvenimo principai galėtų ritmiškai ir harmoningai per mus cirkuliuoti. Kas įteka, tas ir išteka. Koks įspūdis, tokia ir išraiška. Mes nusiviliate tada , kai neišsipildo troškimai. Jeigu galvosime neigiamai, destruktyviai, pagiežingai, blogos jūsų mintys įsiūbuos destruktyvias emocijas, kurios turės būti išreikštos ir ieškos būdų, kaip išsilieti. Dažniausiai negatyvios emocijos transformuojasi į opas, širdies veiklos sutrikimus, įtampą ir nerimą. Ką šiuo metu galvojate apie save ir kaip jaučiatės? Mūsų mintis išduoda , kiekviena mūsų egzistencijos detalė. Mūsų energija, kūnas, turtinė padėtis, draugai ir socialinis statusas tobulai atspindi tai, ką mes apie save galvojame . Tai ir turėjau omenyje sakydamas , kad ką pasąmonei duosi , tą ji mums ir atiduos , kiekvienu mūsų gyvenimo laikotarpiu. Mus žaloja pačių rutuliojamos idėjos. Ar dažnai supykstate, išsigąstate, pavydite ar kerštaujate ir taip žeidžiate save? Tai nuodai , kurie skverbiasi į mūsų pasąmonę. Gimdami mes neatsinešėme šių neigiamų nuostatų. Todėl , maitinkime savo pasąmonę tik gaivinančiomis mintimis , iššluokime iš jos visus užteršusius negatyvius įpročius. Jeigu nuolat tai darysite - visiškai apsivalysite nuo praeities blogio ir daugiau niekada į jį neįklimpsite. Atsakymo į iškilusį mūsų sąmonėje klausimą , kaip ir į maldas , sulaukiama tada , kai į galvoje kilusį vaizdinį ar mintį sureaguoja pasąmonė. Šis tikėjimo dėsnis yra slaptas visų pasaulio religijų veikimo pagrindas. Tai slapta jų psichologinės tiesos motyvacija. Budistas, krikščionis, musulmonas ir judėjas - visi jie gali sulaukti atsakymo į savo maldas, į žemiškus iškeltus klausimus , nepaisant didžiulių jų tikėjimų skirtumų. Kaip taip gali būti? Atsakymas paprastas: taip yra ne dėl skirtingo tikėjimo, narių priėmimo taisyklių, ritualų, apeigų, formuluočių, liturgijos, užkalbėjimų, atnašavimo ar aukojimo, bet išimtinai dėl to, kad jie tiki, t. y. protu suvokia ir priima tai, dėl ko meldžiasi. Tam jie turi savo tvirtą motivaciją . Su tokia tvirta motivacija šiandiena , gali eiti į tribūną ir veikti savo klausytojus. Gyvenimas remiasi tikėjimo dėsniu. Tikėjimas trumpai gali būti apibendrintas kaip mūsų mąstymas. Nuo to, ką žmogus galvoja, jaučia ir kuo tiki, priklauso jo psichinė bei fizinė būklė ir materialinė padėtis. Technika, metodika, kurios pagrindinis principas yra suvokti tai, ką jūs darote ir kodėl darote, padės jūsų pasąmonei įkūnyti visus gerus dalykus, kuriuos galite gauti iš gyvenimo. Iš esmės išgirsta malda - tai išsipildęs jūsų širdies troškimas. Visi trokšta sveikatos, laimės, saugumo, dvasinės ramybės ir visavertės raiškos. Tačiau kiek žmonių pasiekia šiuos išvardytus tikslus? Atsakymas vienas - jie nesinaudoja savo proto jėgomis ir nežino , kad protas yra universalus , bendras visiems žmonėms . Stebuklingai veikiančios mūsų pasąmonės galios egzistavo daug anksčiau , negu gimėte jūs ar aš, negu buvo pastatyta pirmoji bažnyčia ar ėmė suktis pasaulis. Didžiosios amžinosios tiesos ir gyvenimo principai užbėga už akių visoms religijoms. Mąstykime dažniau apie šias nuostabias, stebuklingas, transformuojančias jėgas. Šias mūsų pasąmonės galias , kurias derina ir išveda į kontaktą su mūsų sąmone , mūsų dieviškasis Minčių Derintojas , kuo puikiausiai sutvarstys visas psichines ir fizines žaizdas , išlaisvins baimės sukaustytą protą ir galutinai išvaduos mus iš varžančio skurdo, nesėkmių , kančios, nepriteklių ir nusivylimo. Mums tereikia protiškai ir emociškai susivienyti su gėriu , kurį mes norite įkūnyti. Kuriančiosios mūsų pasąmonės galios tuoj pat sureaguos ir pasiūs atsakymą į mūsų sąmonę . Pradėkite dabar , šiandiena. Įsileiskime stebuklus į savo gyvenimą! Nenuleiskime rankų tol , kol išauš šviesi diena mūsų sąmonėje ir pasitrauks šešėliai.
NSO: Galima tik paprasyti,pries tvarkydamas pasauli pagal savo gerio supratima,please,pirma pazink save.
emipetras: Taip , labai gerai , iš tiesų mes turime vienas kitą nuolatos aktyvuoti keistis ir daugiau pažinti save ir labiau mylėti save ir labiau norėti džiaugtis kitų žmonių laime ir sėkme .
emipetras: KVIEČIU VISUS PAŽIŪRĖTI SENSANCINGĄ INFORMACIJĄ LINKIU VISIEMS GERŲ , FANTASTINIŲ IR DVASINGŲ MINČIŲ http://atsibudimas.ucoz.com/news/auksto_issivystymo_lygio_civilizacijos_buvimo_musu_planetoje_randami_patvirtinimai/2010-09-16-14
emipetras: O DABAR KVIEČIU VISUS KARTU SU MOKSLO DVASIA , EIKIME ARČIAU - DIEVO TĖVO DVASIOS . Skaitykime ir stebėkimės , koks siauras diapazonas skiria gyvybę nuo nebūties . ( http://www.nso.lt/science/u-tuning.htm )
emipetras: MIELI FORUMO KOLEGOS IR DRAUGAI . MALONIAI VISUS SVEIKINU SU KALĖDŲ ŠVENTE . SIUNČIU VISIEMS MŪSŲ VIEŠPATIES KRISTAUS MEILĘ IR RAMYBĘ . AUGIME IR STIPRĖKIME DIEVO TĖVO ŠVIESOJE , PUOSELĖKIME VIENYBĘ IR BROLYBĘ , KAIP SVARBIAUSIA ŽEMIŠKĄJĄ , DVASINĖS TRAUKOS , GRANDINĘ , KAIP SVARBIAUSIĄ VISŲ MŪSŲ SIELŲ IR ŠIRDŽIŲ GRAVITACINĘ GRANDINĘ , LINK DIEVO TĖVO DVASIOS .
emipetras: 1969 metais katalikų bažnyčia pagaliau reabilitavo MARIJĄ MAGDALIETĘ . Visais ankstesniais amžiais jai buvo uždėta prostitutės nešlovė ir tik praėjusio amžiaus antroje pusėje , po daugiau kaip pusantro tūkstančio metų , šiai garbingai moteriai apaštalei , pagaliau katalikų bažnyčia atstatė reikiamą garbę ir pripažinimą kaip lygiavertę apaštalę , visame garbingame Jėzaus Kristaus apaštalų būryje . 1100 METAIS Prancūzijos pietuose susikūrė krikščionių bendruomenė , kuri save pavadino KATARAIS . Vyravo lygybė tarp vyrų ir moterų . 1200 - 1300 popiežiaus įsakymu buvo pradėtas kruvinas susidorojimas su šia labai pažangia savo dvasia ir tikėjimu bendruomene , kruvinas susidorojimas , kol buvo išnaikintas paskutinis kataras . TAIP prancūzai sunaikino savo šalyje pirmą laisvo mąstymo ir pažangaus tikėjimo bendruomenę , kuri kaip tik garbino kartu su JĖZUMI KRISTUMI ir apaštalę MARIJĄ MAGDALIETĘ . Gal turite noro paskaityti šią knygą JORGĖ MOLIST -------- KATARŲ SUGRĮŽIMAS Dar likus šimtmečiui iki tamplierių ordino žlugimo, popiežius katarams paskelbė anatemą – atskyrimą nuo Bažnyčios. Prasidėjo kruvinas kryžiaus žygis prieš eretikais vadintus katarus. Pietų Prancūzijoje pakilo siaubingų žudynių banga. Nesigailėta nei moterų, nei vaikų. Praėjus aštuoniems amžiams po jų išnaikinimo, ištikimi savo tikėjimui katarai sugrįžta, šįsyk įsiamžinti bet kuria kaina. Įvykdomas pasikėsinimas galingiausioje pasaulio komunikacijų kompanijoje, Deiviso korporacijoje. Pagrindinis knygos veikėjas Chaimė netikėtai tampa liudininku. Be to, jis „atsitiktinai“ susipažįsta su žavinga bendradarbe Karen ir ją karštai įsimyli. Ji suveda vyrą su viduramžiais vadintų eretikais, mįslingųjų katarų sekėjais. Mistiškuose sapnuose-sugrįžimuose Chaimė išgyvena tragiškus XIII amžiaus įvykius: kryžiaus žygius prieš katarus, uždraustą katalikų karaliaus meilę eretikei Korbai. Stulbinamai panašiai įsiplieskia ir jo aistra Karen. Nepajėgdamas atsisakyti mylimos moters, Chaimė įsivelia į negailestingą kovą tarp slaptų organizacijų, kurios siekia nuversti senąjį Deivisą – galingąjį šios korporacijos šeimininką, galintį pakeisti net valstybės politikos kryptį.
emipetras: Kalba El Morijo . Man liepė išversi ir pateikti savo broliams ir sesėms . Ką aš su savo dieviškuoju minčių Derintoju džiaugsmingai atlikau . TAIGI MIELIEJI , SU NAUJAISIAIS 2012 METAIS Kosminis eksperimentas , 2012 metais , pagaliau yra užbaigiamas . Ka tuo metu jausite jūs , mano brangieji žmonės - šviesos angelai ? Manau , kad kiekvieną , šie 2012 metai , atves prie savo gyvenimo užduočių pilnatvės ir bus užbaigtas dar vienas gyvenimo etapas . Gerai įsidėmėkite , - sakau prie eilinio etapo , nes tokių etapų jūsų gyvenime buvo ne vienas , tačiau kaip šitas etapas - tokio dar nebuvo . Siūbtelės naujos kosminės energijos ir jūsų planeta taps Šviesos planeta . Šiuo metu baigiasi planetos senosios gyvybės energijos ir artinatės prie naujų kosminių energijų , artinatės prie ilgo Kosminio Pavasario . Jūs nemažai padirbėjote su savo dualia prigimtimi , kad šiandiena priartėtumėte prie savo dieviškumo ištakų , prie savo dieviškojo AŠ . Kaip gi jausis žmonės su nauju pavasariu ? Kaip ir bet kurį pavasarį - tai naujos jėgos , naujos energijos , nauji gyvenimo energijų impulsai visiems kūnams , o svarbiausia tai pats palankiausias laikas Meilei . Taigi atidarykite visas duris ir įsileiskite Pavasarį , Meilę . Artinasi naujas kosminio gyvenimo etapas , artinasi Kosminis Pavasaris . Šiais Naujaisiais metais , jums visiems teks išgyventi ir sąmoningai suprasti , kad jūs esate kūrianti esybė , Kūrinijos ir Visatos . Jums reikia pagaliau suvokti , kad į jus , į jūsų būsenas lygiuojasi visa jūsų Galaktika ir net visa Visata . Su jumis ateina į asmeninį kontaktą , daugelis iki šiol nematomų pasaulių ir energijų . Ir visi pasauliai jums jau gieda Pavasario chimnus , nes eksperimentas , kurio pagrindinis dalyvis esaste jūs , jau skaitosi , kad sėkmingai artėja prie pabaigos , o tai reiškia , kad jūs jau atstatėte visų laikotarpių erdvės ryšius su savo kosmine egzistencija . Mes dieviškos dvasios ir angelai visada buvome su jumis ir mūsų rankos visada buvo ištiestos į jus su viltimi , kad jūs mūsų neatstumsite . Ir iš tiesų , daugelyje situacijų mes gelbėjome ir pernešėme jus per gyvenimo negandas ir prarajas , laikydamiesi nustatytų priežasties ir pasekmių dėsnių . Ir šiandiena aš jums galiu pasakyti , kad nuo pačios Centrinės Dvasinės Saulės , visos dvasios , angelai , taip pat yra įsitraukę į šį finalinį pergalingą užbaigiamąjį žygį , šio kosminio Eksperimnto sekmei ir harmonijai užtikrinti . Iš tikrųjų , tai šie 2012 metai , nebus lengvo gyvenimo metai . Tačiau viskas priklauso nuo jūsų, kaip jie ateis ir kaip jie praeis , ir kuo jūs juos užpildysite . Gali būti skausmingas senųjų energijų nutraukimas ir išėjimas , tačiau neleiskite joms dar užtrukti ir net įsigalėti , būkite tikri ir ištikimi Šviesos nešėjai ir neprisiriškite nei kuom prie materealaus pasaulio. Auginkite savo dvasinius sparnus , kad jus keltų naujam skrydžiui į kosminį Pavasarį . Gyvenkite jau naujo Pavasario gyvenimu ir žinokite , kad tik jūs , tik jūs kiekvienas asmeniškai , atversite šiam kosminiam Pavasariui duris . Tačiau su brolystės meile , jūs galite atveri , šiam kosminiam Pavasariui , duris ir visai kitai žemiškai gyvybei . Ir naudos rezultatų nereiks ilgai laukti , nes jie jau užfiksuoti aukštosiose dievybių sferose .
emipetras: Šiandiena , mes kiekvienas gyvename daug geriau , negu karaliai prieš tris tūkstančius metų . Šiandiena kiekvieno būtis ir pasaulėžiūra kelis kartus pranoksta buvusių karalių būitį ir pasaulėžiūrą . Tai aš perskaičiau viename rašinyje . Manau , kad tame yra nemažai tiesos . Tačiau žmonės vis vien nelaimingi . Kodėl ? Galiu tik pridėti nuo savęs , kad nereikia siekti ir tų trijų tūkstančių metų . Pažvelgime į lietuvio buitį prieš 150 metų . Ką jūs pamatysite ? Dulkėti arba dumblini keliai ir voros arkliais traukiamų vežimų . Žmonės vasarą tik basomis kojomis , o žiemą tik naginės ir vyžos - bateliai tik ant valdininko ir kunigo kojų . Nei spalvoto žurnalo , nei spalvoto laikraščio , vos vienas kitas plonas laikraštėlis , vos viena kita plona knygelė. Nėra nei radio , nėra elektrinio apšvitimo , nėra televizijos , nei mobil. telefono , nėra nei automobilių , nei autobusų , nei motociklų , nėra interneto , nėra MAX-imų , Norfų , Akropolių , Babilonų , tik žydų mažytės krautuvėlės ir žvakėmis apšviestos karčiamos , štai ir viskas . Štai taip gyveno mūsų proseneliai . Ar jie buvo labai laimingi ? Manau , kad tikrai ne . Ar jie buvo labai dvasingi ? Manau , kad tikrai ne . Jie buvo tamsiai , juodai religingi , tačiau visiškai nedvasingi . Dvasingumas vystosi tik šviesoje , tiek proto , tiek ir aplinkos , o to meto visa aplinka skendo purvo , dulkių ir religinio fanatizmo tamsoje . Dvasingumas negali išsivystyti be mokslo , be pasaulio dėsnių , reiškinių pažinimo ir supratimo . Religijai mokslo nereikia , bet dvasingumui augti reikia . Dvasingumas išsivysto tik per mokslo šviesą . Aišku , kad yra išimtys , kai ir išsilavinę žmonės nevysto savyje dvasingumo , tačiau pripažinkime , kad tai viso labo tik išimtys , iš bendros , žmogaus sieloje , dvasingumą lemiančios šviesos ir tiesos . Jau seniai buvo pasakyta , kad visos ligos ir negandos - raštingumo stoka . Tai kodėl žmonės nelaimingi ? Kodėl visos kalbos sukasi tik apie ekonominę krizę . Ar jau nustojome blaiviai mąstyti ir nebesuprantame , kad tas spalvotas , tviskantis gerbūvis atnešė suirutę protuose ir jausmuose . Atnešė nežabotą norą siekti vis daugiau ir daugiau malonumų . Daugiau greičio , daugiau mašinų , daugiau dūmų , daugiau šilumos , daugiau plastmasių , daugiau knygų ir žurnalų , daugiau maisto , daugiau gėrimų . Visko tik daugiau , daugiau ir daugiau . Ir per vis didėjantį gerbūvio gausos norą , praradome norą pažinti save , praradome norą ugdyti norą , pažinti save , kai visas gerbūvis ir jau aplinka šviesi , palanki , graži ir švari , ir net sterili , kai nebekerta žmonijos epidemijos , kai pasibaigė milijoninės žudynės karo laukuose , kai aplink , jau daug dešimtmečių ramu , tačiau mes vis dar nelaimingi . Manau , mes žmonės , o konkrečiai mes lietuviai , užsiciklinome ant materialaus gerbūvio , užsiciklinome ant gavimo ir tik ant gavimo . Mes mokomės , mes skaitome , mes tobulėjame , mes įgyjame profesijas ir diplomus tik dėl savęs , tik dėl savo asmeninio gerbūvio , bet ne dėl visumos , net ir ne dėl savo artimo , bet tik dėl savęs , dėl savo asmeninio malonumo . Šiandiena mes esame užlieti ir mokslo , ir dvasinės šviesos ir žinių srauto , tačiau arba mes to nebematome , arba imame viską tik savo malonumui pasinaudoti . Tačiau štai penktasis epochinis Apreiškimas , kaip Urantijos Knygos raidė ir dvasia , nusileido į žmoniją ir net į Lietuvą , ne tik gavimo malonumui , bet ir kaip kosminis integralas , skatinantis visapusišką visų žinių integralumą , galimybę lietis į visumą , per bet kokius požiūrius ar išsireiškimus , tačiau vienijantis visus požiūrius į vieną požiūrį , į kosminę gyvybės gilumą , į visų visatų gyvybės ŠALTINĮ IR CENTRĄ . Ir visoje , žmonijos religinių mąstymų įvairovėje , kviečia kiekvieną individualiai , vystyti savyje vienintelį individualų aspektą - norą keistis . Ir šis vienintelis individualaus aspektas , noras keistis , atves kiekvieną individą į būtinybę gilintis į save , atrasti netyrinėtą žemę , tai save patį , savo dvasinį šaltinį ir centrą , kuris nors tik mažytis fragmentas PIRMOJO ŠALTINIO IR CENTRO , tačiau tikras , realus ir gyvas , galintis pakeisti visus ankstesnius norus į vienintelį norą , būti panašiu į savo Kūrėją , tai yra į Dievą Tėvą . Panašiu ne kuo kitu , bet panašiu savo meile , savosios meilės energijos dovanojimu savo Kūrėjui , tuo pačiu ir savo artimui , nes kiekviename žmoguje švyti Dievo Tėvo dvasia . Ir tik noras keistis ir nebenoras šiandiena būti tuo kuo aš esu , sukurs žmogaus prote norą , pažinti save , o per tai priartėsime prie savo vidinio pasaulio , prie savo vidinės Visatos - Dievo Tėvo Dvasios , kaip prie dievybės aspekto , dieviškojo minčių Derintojo , kuris su džiaugsmu sukurs dialogą tarp Dievo ir Žmogaus .
emipetras: SOS - SOS - SOS mums skelbia Dvasios Mieli broliai ir seserys žemiečiai , vystykite ir tobulinkite savyje gražiausią gamtos dovaną , emocinį kūną . Nepamirškie šalia savo fizinio kūno , šito kūno brolio - dvynio . Vystydami savo dievišką dvasinę prigimtį , kaip Dievybių dieviškąją dovaną , visada atsigręžkite į gražiausią gamtos dovaną , kuri visa dar liepsnoja jumyse , tai yra , atsigręžkite į savo gražiausius , subtiliausius jausmus . Puoselėkite meilės jausmus , gražiausius seksualinius meilės jausmus , tik šie jausmai sunormina visą žmogaus emocinę būklę ir lemia tiek harmoningą dvasinio lygio kilimą , tiek ir dvasingos ir kilmingos palikuonių kartos pratesimą . Šalia savo dvasinių altorių , statykite gražiausios meilės altorius , nes tik žmogaus gražiausia kūno meilė ir emocionaliausia seksualinė meilė , turi pačią sveikiausią galimybę sukurti sveikų palikuonių užmezgimą ir išsivystymą . Nedarykite tos nepataisomos klaidos kurią padarė jūsų dvasios broliai iš ZETOS žvaigždyno . Jie , kaip aukštai save išsivysčiusi civilizacija dvasioje ir prote , prarado savo lytinius dauginimosi organus , kitaip tarian jie atrofavosi iki tokio lygio , kad nebeužtikrino tolesnio , šios civilizacijos genetinio fondo pratesimo , lytiniu dauginimosi būdu . Lytiniu dauginimosi būdu sukurta gyvybė , yra viena iš pažangiausių gyvybės pratęsimo būdų , 3-čio tankio civilizacijose , tokiose kaip jūsų Žemė . Šis jūsų žmonijos dauginimosi būdas , yra genetiškai užkoduotas su labai aukštu dvasiniu - emociniu jausmu . Todėl tai yra dieviškoji mana jūsų jau subrendusiam fiziniam kūnui , kad šis vis geriau sveikiau , dvasingiau ir emocionaliau vystytusi ir funkcionuotų , kaip sveika kosminės žmonijos civilizacija . Daugelis ateivių iš kitų civilizacijų , iš tiesų trokšta jūsų genetinio DNR modelio . Ir jie kaip bitės zuja čia iš įvairių kosminių pakampių , kaip labai aukšto mentalinio lygio civilizacijos , tačiau mažai dvasingos , o svarbiausia , praradusios normalų gamtinį dauginimosi būdą , kuris vis dar yra jumyse , kaip brangiausia Dievybių dovana . Jie , ateiviai , jau dauginasi tik laboratorijose , mėgintuvėliuose , o jūs žmonės , vis dar nepraradome emocionalios meilės jausmo žavesio , minkštuose šilko pataluose . Žemėje žmogus vis dar sukuriamas , atgaminamas , nuostabiame , emocionaliame lytiniame AKTE . Ir tai atminkite , kad tai visai ne žeminantis žmogaus dvasią ir sielą aktas , tai nuostabus žmogiškosios meilės aktas . Ir tai yra tikroji , vis dar išsaugota , Dievų pasaulio dovana , kurią jau prarado ištisos kosminės civilizacijos , savo proto galias išvystę iki neregėtų aukštumų , tačiau praradę meilės emocijas , o per tai ir dauginimosi organus . Toli , savo proto išsivystime , pažengusios civilizacijos , sukūrė energijas ir priemones raižyti visatas , taip , kaip šiandiena jūs žmonės lėktuvais raižo padebesius , tačiau prarado Visatos Motinos Dvasios gamtinę-dieviškąją dovaną , meilės AKTĄ . Šiandiena jūs ant savo altorių keliate protą , kuris iš tiesų padarė stulbinantį šuolį jūsų žmonijos technokratinėje civilizacijoje , tačiau tuo pačiu , jūs kartu su dvasingumo praradimu , jau nemaža dalimi prarandate ir gražiausią , ir sveikiausią gamtos jausmą , tai meilę , fizinę-emocinę meilę . Į šitą dieviškai švarų emocinį jausmą , buvo įkomponuota labai daug išminties ir dieviškos paslapties , per mūsų Visatos Motinos Dvasios kuriančiąsias dvasines angeliškas agentūras . Neveltui visose , tiek religinėse tiek ir senovės ezoterinėse misterijose , tiek daug dėmesio buvo ir dar vis yra skiriama , garbinimui Dievybei - Motinai dvasiai , tai yra mūsų Visatos Motinai Dvasiai . Ir tai yra visai suprantama , jeigu patikėsite , kad visa kas gyva ir negyva ant Žemės , žvaigždėse , planetose , galaktikose , visa tai kūryba dieviškojo Dievo Tėvo Dvasios aspekto , Visatos Motinos Dvasios kūryba . Todėl , šalia proto šuolio , nepamirškite , vystykite ir dvasinį šuolį , o šalia dvasinio šuolio vystykite ir atgaivinkite gražiausius emocinius žmogaus jausmus . Šie jūsų jausmai , tai jūsų Žemės Motinos galios , kurie taip reikalingi , normaliam jūsų fizinių kūnų funkcionavimui , o tuo pačiu ir gyvybės , šeimos, genties , tautos , pratesimui ir išlikimui . AMEN
ďîëíŕ˙ âĺđńč˙ ńňđŕíčöű