Ōīšóģ » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Īņāåņčņü

Emilio Petro asmeninis skyrius

emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo

Īņāåņīā - 300, ńņš: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 All

emipetras: žinai TADAI , iš tiesų , tai įkėliau ne iš šaltinio , o vienas draugas parašė man į el , paštą , tai pamaniau , kad ir tegu kiti pasiskaito , vardo tai ir neparašiau , nes pamaniau , kad tai nebūtina .

Die Teufelsbuhle : Eeeeeemipetrai, išdūrei čia visus, o gal ir pats išdurtas buvai, bo ir kito teksto autorius jokia subtilios sielos VIKTORIJA, o Neale Donald Walsch, na jo „Pokalbiai su Dievu“, gal esmi apie tokias knygas girdėjęs..

emipetras: Kviečiu , pasiskaitykite apie Georgie Kavassila . Labai įdomiai kalba ir yra įrašai


emipetras: http://5dreal.com/2011/10/11/%D1%81%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%B0-%D0%B8%D0%B7%D0%BC%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D0%B9-%D0%B2%D0%B5%D0%BB%D0%B8%D0%BA%D0%B0%D1%8F-%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%B0/

Fredas: TAI LABAI SVARBU IR ĮDOMU....taip gerb. Petrai tikrai taip. Gerai būtų kad šį straipsnį kas nors išverstu į LT, nes nemažai jaunų lietuvaičių rusų kalbos nesuprantą. Geros kloties tau Petrai,..didelis dėkui už nuorodą !!!

emipetras: http://waytosoul.ru/node/6315 ( naujausi Sai Babos diktavimai ) JEIGU SUPRANTATE GERAI RUSIŠKAI , TAI PADOVANOJU SAI BABOS DIKTAVIMUS , KURIUOS PRIĖMĖ ŽEMIŠKAS ŽMOGUS , IŠ ANAPUS MATERIALIOS UŽDANGOS .

Rita: Ar tai ne žurnalistinės antys, emipetrai?

emipetras: Visko gali būti Ritule , visko gali būti , bet tu atsirink tai kas tau reikalinga ir naudinga. Tik tokiu būdu , kiekvienas individualiai jausdamas savo dvasinę Tiesą , priima iš pasaulio tai kas reikalinga . Didžiausias ir Švenčiausias Mokytojas yra tavyje , todėl pašalinė pagalba yra tik savęs pasitikrinimas , kiek tavoji Tiesa sutampa su pasaulio mokymais . Linkiu gerų minčių .

emipetras: DĖMESIO , DĖMESIO - DIDŽIAUSIA KOSMINĖ SENSACIJA APIE PLANETĄ NIBURŲ , ŽIŪRĖKITE ŠIĄ SVETAINĘ ( www.youtube.com/watch?v=rssfUaziEcg&feature=related )

emipetras: SKAITYKITE IR ŽIŪRĖKITE VISI KOL DAR TURIME ELEKTRĄ SU ELEKTRINĖMIS IR KOL DAR GYVI ESAME ( http://www.youtube.com/watch?v=wcklNVhfuVc )

Rimantas: Emipetrai, ar tik nebūsi užsikrėtęs sensacijų virusu? Nemėgstu tų visų atseit baisių, šokiruojančių, sensacinių, intriguojančių, neįtikėtinų ir taip toliau naujienų, kurių yra pilna televizija ir internetas. Visa tai yra tik reitingų kėlimas, todėl ir pavadinama taip arba pasakoma tokiu balsu, kad atrodo lyg atėjo pasaulio pabaiga ir tik jie vieni apie tai žino, bet kai paskaitai ar pasižiūri, pamatai, kad ten tik spėlionės ir nieko konkretaus. Manau, kad tokios naujienos yra labai žalingos žmonijai, nes kaip žinom mintys yra materialios ir kuo daugiau žmonių patiki kažkuo, tuo didesnė tikimybė, kad tai ir materializuosis. Tai gal, mielas Emipetrai, gal nors tu neskleisk tokių "gerų" naujienų.

emipetras: Gerai RIMANTAI , nebeskleisiu . Tačiau tos psiaudo tiesos yra taip moksliškai tikroviškos , kad užkabina žmogaus protą . Na , aš taip pat skeptiškai , šiek tiek , žiūriu į visą tai . Tačiau aš juk ne astronomas ir neturiu galimybių visą tai patikrinti . O , kad mūsų ŽEMELĖ , per milijonus metų ne kartą buvo bombarduota kitų dangaus kūnų , tai juk taip pat yra tariams moksninis faktas . Aišku , niekas to nematė ir neparašė laiško žmonijai , kaip ten buvo , bet mokslininkai , kaip visada , tai sprendžia iš pagalbinių reiškinių ir esamų faktų , aptinkamų mūsų planetoje . Tai ir su ta NIBIRŲ , kas ten gerai žino ? Vieni rašo taip , kiti kitaip . Tačiau aš manau dar štai ką . Jeigu mes turime savo planetos Žemės - Urantijos princą ir karalių , tai manau , kad jis turi rūpintis šios planetos saugumu . Tai viena , o antra , tai tos mielos tarpinės būtybės , kurios ir yra tikrieji žemės šeimininkai , gal būt kažkaip taip pat saugo mūsų apgyvendintą planeta žmonėmis . Ir iš viso , kiek mes jau daug ir naujai žinome apie visą Kūriniją , tai čia , Saulės sitemoje , sukasi daug dvasių ir dvasinių tarnybų , kurioms labai turėtų rūpėti saugumas šios unikalios planetos . Todėl užbaigdamas šį klausimą manau , kad mes žmonės turime labai glaudžiai bendradarbiauti su visomis šiomis dvasinėmis struktūromis , tiek mūsų Žemės planetoje , tiek Saulės sistemoje , tiek Satanijos sistemoje , tiek ir per Nebadono visatos Viešpatį ir Aukščiausią Šeimininką JĖZŲ KRISTŲ , tai yra , per tas asmenybes , kurios , kaip ir tolimasis Rojus , stebi ir koreguoja visą kosmosą . Tai va mielas Rimantai , tiek būtų ,, šventos evangelijos ''

Rantulija: Taip,mielas broli Emili Petrai, teisingiau nebuciau parasiusi. Tevo-Rojaus Trejybes Didinga Kurinija nera "palaida bala".Jinai yra kruopsciai kontroliuojama.O Visuotinio Tevo pagrindine funkcija yra K-O-N-T-R-O-L-I-U-O-T-I. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, IRENA.

Rantulija: Algimantai , tu rašai : ,, Dabar aš jums sakau dar didesnę šviesą – TĖVO ATELIDIMO NĖRA IŠ VISO DĖL TO, KAD TĖVAS IR YRA MEILĖS ŠALTINIS, BEGALINĖS MEILĖS ŠALTINIS, KAD NĖRA JOKIO JO ATLEIDIMO, NES JIS NIEKADA NEI SUSIERZINA, NEI MENKIAUSIA DALELE NUSIMENA, KAD KAŽKAS JĮ AR KĄ NORS KITĄ ĮŽEIDŽIA, NES JIS NEŽINO, KĄ REIŠKIA ĮSIŽEISTI, NES JIS VIEN TIK MYLI. IR JIS LYGIAI TAIP PAT MYLI IR TĄ ŽMOGŲ, KURIS ĮŽEIDĖ KITĄ ŽMOGŲ, IR TĄ, KURĮ ĮŽEIDĖ, IR ABU MYLI VIENODAI. IR VISĄ LAIKĄ. ‘’ Ir labiai gerai rašai , bet prieš tai , aukščiau stovinčiose eilutėse parašai : ,, Jam egzistuoja tik nuodėmę darantis ar nedarantis tvarinys, kurį Jis MYLI, MYLI, IR TIK MYLI. ‘’ Dabar norėčiau tavęs paklausti , kaip Dievui Tėvui egzistuoja nuodėmę darantis ir nedarantis tvarinys , jeigu Dievas Tėvas absoliučiai neraguoja nei į gėrį , nei į blogį , nes abu myli vienodai ? Štai parašei gana prieštaringas mintis , o jas reikėtų paaiškinti . Tačiau niekas net neprašo tavęs paaiškinti , visi tariasi , kad supranta tave , o iš tikrųjų tai tikrai nesupranta , jeigu neprašo paaiškinti . Tuo tarpu , štai Naujajame Testamente , apie nuodėmės atsiradimą rašoma labai panašiai . Ten aprašomas ilgas mokymas panašiai , kaip ir tavo mokyme , tačiau sakoma , kad daug gyvenimo savokų ar situacijų , kurias galima ar nereikia priskirti nuodėmei , yra tos žmonių bendrijos susitarimo reikalas . Didžiausia nuodėmė , tai neigimas DIEVO DVASIOS , kurios niekas neatleidžia , visos kitos nuodėmės yra žmonijos susitarimo reikalas . Nes sakoma : ,, Kaip tau Dievas Tėvas gali atleisti nuodėmes , jeigu tu , prieš tai pats asmeniškai neatleidai savo broliui .’’ Štai ir viskas . Kas nori surasti tuos dvasinius perliukus , tai labia puikiai gali surasti ir kituose dvasiniuose šaltiniuose . Tačiau , bendrai paėmus , tai tu sakai Tiesą , tik kitaip , savaip , o tai kitiems žmonėms , kurie tiesmukiškai , pažodžiui skaito Bibliją arba , kad ir tą pačia Urantijos knygą , bet kokia svarankiška interpretacija , sukelia liguistą paniką . Tai geros dienos . emilispetras 2011-10-23 16:09:08 Emili Petrai, atkeliau is F1 tavo parasyta teksta i tavo rubrika sioje svetaineje. As isivaizduoju taip,kad Havona,Rojus,Rojaus Trejybe yra Absoliciai Tobuli.Havona nuo musu atskiria tamsus gravitaciniai kunai.Tai lyg tvora nuo Laiko ir Erdves Pasauliu atsitverti,kuriai kol kas priklausome ir mes mirtingieji.Be jokios abejones fizine prasme, tos "tvoros" paskirtis yra kita. Laiko ir Erdves Pasauliuose Blogis ,nuodeme yra,todel ir TEISMAI cia yra.Jeigu gerai prisimeni is UK knygos tai Nebadono Mykolas Kristus savo vaiku neteisia,tai reiskia,kad ir TEVAI Dieviskieji taip pat savo vaiku neteisia.Tevas nezino,kas yra nuodeme.As manau,kad, kas yra nuodeme gali zinoti Auksciausioji Butybe-Patirtinis Dievas,Ketvirtoji Dieviskoji Asmenybe. Del musu, mirtinguju tvariniu islikimo teismai vyksta Uversoje, teisia Dienu Senieji;Jie,kaip Sargybiniai, i Ensa/pradini dvasinio vystymosi pasauli/neisleidzia gerai sielu neisegzaminave. Ka mes bloga padarome, pirmiausiai padarome sau;cia kaip spiuvis pries veja.Atrodo,kad as pasakydama,kad tas,ar ta yra kvailas,ar kvaila,padariau,kazka jiems/kvailiams/ bloga.Ne.Jiems nieko neatsitiko;mums patiems automatiskai atsitiko,uz kuri pagal Priezastingumo desni anksciau ar veliau busi nuteistas. Kad nori,gali pats saves atsiprasineti.Tevas yra teisingas.Kadangi Jis sugalvojo is GYVUNU padaryti Istobulintas Dvasines Butybes,tai Jis tikrai gerai numate,kad mes pradineje pakopoje TIKRAI KLYSIME IR DARYSIME NUODEMES iki,tol, kol dvasiskai subresime ir isvystysime, sioje asaru pakalneje, siokia tokia SIELA. Sitame zaidime buna ir taip,kad Siela individas taip ir neisvysto,o buna ir taip padaroma,kaip Liuciferis, padare.Tai yra piktybinis blogis,SAMONINGAS. LIUciferiui tikrai reikejo atsiprasyti,pirmiausiai MUSU,kad del jo pasiputimo dabar vargstame del savo neisvystytu protu,kuris niekaip yra nepajiegus priimti DVASINES TIESAS. Tai tik mano nuomone.

Cezaris Teruelis: Tu teisi, teisi, Rantulija, šitaip mįslindama, o Emipetras įspraudė A. Jakubėną į kampą "Dabar norėčiau tavęs paklausti , kaip Dievui Tėvui egzistuoja nuodėmę darantis ir nedarantis tvarinys , jeigu Dievas Tėvas absoliučiai neraguoja nei į gėrį , nei į blogį , nes abu myli vienodai ? Štai parašei gana prieštaringas mintis , o jas reikėtų paaiškinti . Tačiau niekas net neprašo tavęs paaiškinti , visi tariasi , kad supranta tave , o iš tikrųjų tai tikrai nesupranta , jeigu neprašo paaiškinti ." ,, Kaip tau Dievas Tėvas gali atleisti nuodėmes , jeigu tu , prieš tai pats asmeniškai neatleidai savo broliui .’’ Gerai, kad čia įkėlėt nes ten nebeskaitau iš viso

emipetras: MANAU , KAD VERTA PASKAITYTI IR PAMĄSTYTI KĄ KITI ŽMONIŲ PROTAI ATRANDA IR SUPRANTA ( EmilisPetras ) SĄMONINGA KŪRYBA IŠ ŠIRDIES , SUSIJUNGUSIOS SU PROTU Sąmoningos kūrybos pagrindas yra suvokimas, kaip būti Mer-Ka-Ba lauke, susijungusiame su šventa širdies erdve, tuo tarpu kai mūsų dvasia yra „mažytėje erdvėje“ šventos erdvės viduje. Būtent tokioje sąmonės būsenoje žmogus kuria ir realizuoja tiesioginę apraišką išoriniame pasaulyje. Tačiau reikia žinoti, kad šioje būsenoje sugebėjimas kurti dar yra apribotas, nes nepasiektas ir neįsisavintas trečias lygis. Ir vis tiktai tai yra puiki galimybė pradėti mokytis. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į sąmoningos kūrybos galimybę mažoje erdvėje šventos širdies erdvės viduje. Iš šio šaltinio jūs galite atkurti tokį pasaulį, kuriame klesti meilė ir harmonija, ir tuo pačiu išvaduoti jį iš dabar egzistuojančių problemų. Tai tampa realu netgi tuo atveju, jeigu jūs neturite supratimo apie Mer-Ka-Ba, bet Mer-Ka-Ba laukas, susijungęs su šventa širdies erdve, atveria sekantį galimybių klodą. Tačiau turėkite omenyje, kad visas žmogiškasis potencialas ir visas galimybių spektras atsivers jums ne anksčiau, negu bus įsisavinti visi trys lygiai. Bet juk mes turime nuo kažko pradėti. KALBA TOTAS Totas ir keletas kitų Pakylėtųjų Mokytojų, tarp jų ir jo žmona Šesat, neseniai sugrįžo iš kito erdvės-laiko išmatavimo, esančio už „Didžiosios Sienos“ arba tuštumos tarp oktavų (apie visatų oktavas ir jas skiriančią Tuštumą galima paskaityti knygos „Senovinė gyvenimo gėlės paslaptis“ pirmo tomo 62-63 puslapiuose), į kurią dabar eina žmonija savo evoliucijoje. Senovėje pirmasis Toto vardas, Čikitet, iš tiesų buvo titulas, reiškiantis „tiesos ieškotoją“. Kai Totas sugrįžo iš sekančios visatų oktavos, jo charakteris visiškai pasikeitė. Jo nuolatinis veržimasis suprasti realybę pavirto žinojimu, jis buvo pilnas vidinės ramybės. Atsiradęs prieš mane, jis pažiūrėjo tiesiai man į akis ir pasakė: — Drunvalo, nuo pačios pradžios mes, kurie kilę iš Žemės, stengėmės surasti ryšį tarp žmogiškosios patirties ir kūrybos proceso. Mes visi [Pakylėtieji Mokytojai] stengėmės suprasti, kaip žmogaus mintys ir jausmai susiję su stebuklais. Kurį laiką mums atrodė, kad atsakymas surastas, bet dabar mes žinome, kad tai dar ne viskas. Dabar tapo aišku: kai kūrybos procesas vyksta galvoje, naudojamas dualumo instrumentas – protas. Ir netgi jei žmogaus ketinimai ypatingai kilnūs, rezultate sukuriamas ir gėris, ir blogis. Tai neišvengiama, tokia proto savybė. Aš rekomenduoju tau pabandyti kurti tik šventoje širdies erdvėje, nes širdis pažįsta tik vienybę ir įkūnys ketinimą tokį, koks jis gimė, be tamsiosios pusės. Man tai buvo fenomenalus atradimas. Tylėdamas stovėjau, žiūrėdamas į Totą, ir akimirksniu suvokiau, kad viskas, ką jis pasakė, yra tiesa. Aš buvau tiek sujaudintas – kaip dažnai būna, atėjus man kokiam nors svarbiam suvokimui, – kad buvo sunku sulaukti pirmos galimybės išbandyti tai, apie ką jis kalbėjo. KŪRYBA IŠ ŠIRDIES Nuo senų laikų, nuo to momento, kai žmonės suvokė Dievo buvimą, mes meldėmės, kad Jis pakeistų išorinio pasaulio aplinkybes. Bet atrodė, kad Viešpats ne itin dėmesingai įsiklausydavo į besimeldžiančių prašymus. Kodėl? Ar uždavėte sau kada nors tokį klausimą: „Kodėl Aukščiausias neduoda mums to, ko mes prašome?“ Biblijoje sakoma: „Prašykite, ir jums bus duota“. Bet taip neatsitinka. Galbūt, skaitydami toliau, jūs surasite atsakymą. Palieskime klausimą apie sukurtą pasaulį ir kūrybos procesą. Mokykloje ir namie mums dažnai teigia, kad mes visi priklausome nuo išorinių jėgų ir paklūstame tik fizikos dėsniams. Jeigu jūs tuo tikite, tai tuo pačiu save apribojate, ir jūsų tikrovė yra šių jūsų įsitikinimų įsikūnijimas. Bet kažkada, seniai seniai, žmonės mastė kitaip. Jie tikėjo dvasinės pusės egzistavimu, kur žmogaus dvasia savo vidiniu ketinimu gali pakeisti išorines aplinkybes. Gregas Breidenas savo knygoje „Isajo efektas“ pasakoja apie tai, kaip 1947 metais atrado kartu su „Negyvosios jūros rankraščiais“ Isajo rankraštį. Šiame senoviniame dokumente kalbama apie tai, kad žmonės turi vidinį sugebėjimą įtakoti ateities įvykių raidą, keisti pranašystes ir patį mus supantį pasaulį. Mūsų technokratinė kultūra laiko panašų tvirtinimą fantazijos vaisiumi. Ar iš tiesų taip yra? Jeigu mes negalime įtakoti savo dabarties ir ateities, tai viskas, apie ką kalbėjo mums Jėzus, neatitinka tikrovei. Bet juk daugelio žmonių akivaizdoje jis paveikė medžiagos molekulinę struktūrą, pavertęs vandenį vynu! Jis netgi sugrąžino žmogų, esantį už mirties slenksčio, vėl jį atgaivindamas! Dabartinis mokslas žiūri į tai kaip į legendą, pasaką, nes „jokių svarių įrodymų ir paaiškinimų tokiems stebuklams neegzistuoja“. Štai Jėzaus Kristaus žodžiai: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“. O kaip gi nauji vaikai, kurie atsiranda įvairiuose pasaulio kampeliuose? Jie sugeba daryti kažką panašaus į tai, ką kažkada rodydavo žmonėms Kristus, ir mokslas buvo priverstas tą pripažinti, apie tai liudija duomenys, paskelbti tokiuose gerbiamuose ir populiariuose leidiniuose, kaip „Nature journal“ ir „Omni magazine“. Mokslininkai nežino, kokiu būdu šie vaikai demonstruoja tokius nepaprastus psichinius fenomenus, bet fiksuoja vaikų sugebėjimus. Tai faktas. Kokiu būdu šventa širdies erdvė su visu tuo susijusi? Prieš tai, kai aš pasistengsiu visa tai paaiškinti, pasižiūrėkime, kaip kuria stebuklus protas, ir palyginkime šį procesą su tuo, kaip juos kuria širdis. KŪRYBA IŠ PROTO Dažnai, kai jūs kažko maldoje prašote Dievo, to, ką laikote būtina, nieko nevyksta. Knygoje „Isajo efektas“ aiškinama, kodėl taip yra. Senovinis rankraštis mums pasakoja, kad bet koks stebuklas prasideda nuo dėmesio arba proto koncentracijos, – jūs turite visiškai susikoncentruoti į tai, į ką veržiatės. Pavyzdžiui, labiau už viską pasaulyje jūs norite išsigydyti nuo sunkios ligos ir todėl sukoncentruojate visas savo mintis sergančios kūno dalies ar organo gydymui. Be abejo, to nepakanka, bet tai būtinas pirmas žingsnis kelyje į pasveikimą. Po proto koncentracijos seka ketinimas. Tęskime mūsų pavyzdžio paaiškinimą: jūs sutelkėte dėmesį į sergantį organą, ir dabar formuojate ketinimą, kad negalia jus paleistų. Bet ir tai dar ne viskas. Į bendrą procesą turi būti įtrauktos trys dedamosios: mentalinis kūnas, emocinis ir fizinis. Kitaip nieko neįvyksta. Mentalinis kūnas, arba protas, turi matyti, turėti vaizdinį, kaip negalia visiškai palieka nesveiką organą ar kūno dalį, taip, kad nelieka jokio ligos pėdsako. Protas turi žinoti be jokių abejonių, kad sveikimo procesas jau vyksta ir vyks tam tikrą laiko periodą – priklausomai nuo to, kokį įvykių raidos variantą jūs sugebate priimti. Ar jūs sugebate patikėti momentiniu išgijimu ar jūsų įsitikinimų sistema reikalauja, kad išgijimui prireiktų daugiau laiko? Šis įsitikinimo aspektas svarbus, bet jo vieno nepakanka. Sekantis lygis – emocinis, jis irgi turi būti dalyvauti. Žmogui būtina patirti emociją, kuri atsiranda tada, kai jis visiškai sveikas, kai liga jam jau nekelia rūpesčių. Šią emociją reikia iš tiesų jausti, o ne tiesiog galvoti, kad ją jaučiate. Daugeliui žmonių tai nelengva užduotis, bet be emocijų dalyvavimo nieko neįvyks. Bet ir to nepakanka. Jūs galite melsti Dievą pasveikti, visiškai sutelkę savo dėmesį į ligą; jūs galite turėti tvirtą ketinimą pasveikti; protas tuo metu žinos, kad liga arba jau pasitraukė, arba pasitrauks; emocinis kūnas jaus emociją – sakysim, džiaugsmą, – tartum jūs jau pasveikote. Bet jei nebus įtraukta trečia dedamoji, niekas nepasikeis. Kiek žmonių meldėsi, šitaip darydami, būdami tikri, kad jų maldos bus išpildytos, valandomis meldėsi ir verkė, bet nieko nevyko. Ir viskas todėl, kad lygtyje trūko vieno nežinomojo. Apie paskutiniąją dedamąją kažkodėl beveik visi užmiršta arba tiesiog neteikia jai reikšmės. Trečia proceso dedamoji – fizinis kūnas. Pratęsime mūsų pavyzdžio nagrinėjimą: jūs turite fiziniame lygyje jausti, kaip nesveikas organas normalizuojasi ir ima normaliai funkcionuoti. Bet tai yra ne tas pats, negu įsivaizdavimas mintimis. Tai reiškia, kad jūs jaučiate savo kūno reakciją, realius fizinius pojūčius. Jūs jaučiate, kad jums nieko neskauda, kad tą kūno dalį, į kurią susikoncentruojate, užpildo energija, gyvybinė jėga. Jūs juntate, kad jūsų kūnas sveikas ir gražus. Kai išpildoma ši paskutinė sąlyga, tai yra, kai atsiliepia organizmas, stebuklas būtinai įvyks. Bet yra dar kai kas, apie ką knygoje „Isajo efektas“ nekalbama. Totas tvirtina, kad jeigu mūsų prašymo ar veiksmo šaltinis yra protas, tai rezultate mes gauname priešingybes – ir gėrį, ir blogį. Tai yra, melsdami taikos, mes gauname ir taiką, ir karą. Būtent tas ir vyksta Žemėje mūsų dienomis. Milijonai, milijardai žmonių meldžia taikos, tačiau iki šiol Žemėje yra šalių, kurios gyvena taikoje, ir yra tokių šalių, kur kariaujama. Pažiūrėkime į tai dar giliau. Palyginkime logiką su jausmais ir emocijomis Kūrybos iš proto procese dalyvauja mintys, jos seka viena paskui kitą griežta logiška tvarka. Todėl, ką besukurtų mūsų protas, jūs galite logiškai pasekti, kaip vyksta realybės perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Netgi jei kalbama apie stebuklą, čia irgi yra tam tikra logiška seka. Bet, kaip aš jau sakiau, rezultatas visada yra dvipusis – kartu su pliusu visada atsiranda minusas. Širdis veikia visiškai kitaip. Kūrybos procesas vyksta sapnų ir vaizdinių pagalba, išreiškiamų per jausmus ir emocijas. Tokiame kūrybos procese logika nedalyvauja, todėl jos ir negalima rasti pereinant iš vienos būsenos į kitą. Pavyzdžiui, jeigu jūs meldžiate lietaus ir malda eina tiesiai iš širdies, tai jis gali prasidėti nedelsiant, nors prieš keletą sekundžių danguje nebuvo nei debesėlio. Tai kaip sapnas, kuriame jūs matote save esantį Italijoje, o po akimirkos atsirandate visiškai kitokiose aplinkybėse Kanadoje. Kaip jūs taip greitai sugebėjote patekti į Kanadą? Jūs juk lengvai priimate viską, ką matote sapnuose, bet manote, kad trimatėje realybėje tai neįmanoma. O gal yra ne taip? SVAJODAMI APIE NAUJĄJĮ PASAULĮ Štai ir vienas iš paskutinių informacijos elementų, kurį jums reikia įsisavinti sąmoningai kūrybai. Aš kalbu apie supratimą, kuris atsiras kartu su jūsų patirtimi: nepriklausomai nuo to, kaip atrodo jūsų šventa širdies erdvė, ji visada turi tiesioginį ryšį su trečiojo išmatavimo realybe, kurioje yra planetos ir žvaigždės. Kartais šis ryšys suvokiamas ne iš karto, bet jeigu jūs vis kreipsitės į savo širdį, eisite į jos šventą erdvę, tai būtinai jį aptiksite. Tai ypač svarbu, nes būtent ryšys su žvaigždėmis ir planetomis leidžia jūsų širdies sapnų vaizdiniams realizuotis išoriniame pasaulyje. Todėl prieš pradėdami kurti iš šventos savo širdies erdvės, suraskite jos ryšį su išoriniu pasauliu per žvaigždes ir planetas – taip jums atsivers tiesa. Ir taip, aš prašau jūsų įeiti į šventą savo širdies erdvę, sujungti ją su Mer-Ka-Ba lauku ir pradėti įgyvendinti svajonę apie naują, harmoningą pasaulį. Naudokite visas savo žinias, kad sąmoningai kartu su Dievu kurtumėte naują kūną, naują gyvenimą ir, galų gale, naują pasaulį. Jūs, kaip Dievo sūnūs ar duktė, turite šią prigimtinę jėgą. Ten, kur yra jūsų šventas ryšys su Dievu, viskas tampa įmanoma. * * * Visos mano pasiūlytos instrukcijos – tai kelias į suvokimą, kad jūsų kūnas – šviesa; ir pasaulis, kuriame gyvente – šviesa; ir jie tiesiogiai susiję su jūsų sąmone. Gyvendami širdyje, savo energetiniame Mer-Ka-Ba lauke, kurdami iš šios šventos vietos, jūs žengsite sekantį žingsnį į tiesą ir suvokimą to, kas jūs esate iš tiesų, ir pradėsite įgyvendinti savo aukščiausiąją paskirtį. Tada jūs suprasite, kad esate pakilimo į Dangų procese… Ir pabaigai aš noriu pacituoti vieno mūsų seno bendro draugo žodžius: „Galbūt jūs pasakysite, kad aš – svajotojas, bet aš ne vienas toks esu. Tikiuosi, kad vieną gražią dieną jūs prie mūsų prisijungsite, ir pasaulis ims gyventi vienybėje“. Džonas Lenonas Išvertė Eugenija L.

Raima: emipetras rašo: Gyvendami širdyje, savo energetiniame Mer-Ka-Ba lauke, kurdami iš šios šventos vietos, jūs žengsite sekantį žingsnį į tiesą ir suvokimą to, kas jūs esate iš tiesų ....teisa sako Kukas....

emipetras: Ne tai sako ne Kukas , o Džonas Lenonas , kai per širdies ir proto emanacijas , šios energijos , savo dvasiniais virpesiais sutampa ir sudaro kuriamąjį energetinį lauką , kuriame gali ir įvykti taip vadinamas stebuklas . Gerb. RAIMA , atidžiau skaityk . Aš nei už , nei prieš , tas jogines transcendentines emanacijas kurias čia paklodėmis tiesia KUKAS . Aš matau daug tiesos ir dvasinės energijos ir jogos transcendentinėse meditacijose ir Rojaus Trejybės transcendentiniame garbinime , kurį aš tik vienas praktikuoju . Bet kiti žmonės save realizuoja laike ir erdvėje taip , kaip jie išmano . Ir tai yra taip pat naudinga .

Tadas: emipetras rašo: Rojaus Trejybės transcendentiniame garbinime , kurį aš tik vienas praktikuoju . O kodėl teigi, kad tik tu vienas tai praktikuoji? Pasidalink, kaip tai darai. Gal nesi jau toks vienišas.

Tadas: Nepyk, emipetrai, gal užsigavai, kad taip tiesiai paklausiau? Gal turėjai omeny, kad garbini ne grupėje, kaip A.J. urantai, bet vienas? Tai, žinok, ir aš taip dažniausiai darau. Būk sveikas, rašyk čia, gerai rašai, šaunuolis, gerbiu



ļīėķą’ āåšńč’ ńņšąķčöū