Ôîðóì » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Îòâåòèòü
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: ŽIUPSNELIS POLITIKOS PER ŽURNALISTĖS PALMIROS MINTIS http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/palmira-martinkiene-vasariski-vaizdeliai-is-naturos-500-513143
emipetras: ŽIUPSNELIS POLITIKOS PER ŽURNALISTĖS PALMIROS MINTIS http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/palmira-martinkiene-vasariski-vaizdeliai-is-naturos-500-513143
emipetras: MŪSŲ KOJŲ PĖDOS , TAI VISO KŪNO , VIDAUS ORGANŲ , ŽEMĖLAPIS . MASAŽUOKIME PĖDAS KASDIENA IR BŪSIME SVEIKI IR ILGAI GYVENSIME http://www.sveikinagai.lt/p279d371-382em279lapis.html http://sveikatingumocentras.com/pedu-zemelapis/
emipetras: TIBETAS DVASIŲ IR PASLAPČIŲ KRAŠTAS . IŠ TEN ŽMONIJA YRA GAVUSI DAUG NAUDINGOS INFORMACIJOS , NES TEN YRA TIKRASIS DVASINIS CENTRAS , TEN GYVENA IR MŪSŲ PLANETOS PRINCAS MAKIVENTA MELKIZEDEKAS . TAIGI, Tibeto pratimai, kurie pagerina regėjimą, klausą, kraujotaką, kraujo spaudimą ir t.t. Atsibudus ir gulint lovoje arba atsisėdus : 1 Įtrinti delnus ir delnų pagalvėles uždėti ant akių. Paspausti 30 kartų ir 5-10 s. palaikyti ant akių. 2 Jei delnai neužkaista, tai rodo, kad yra problemų su sveikata, bet pratimą daryti reikia. 3. Delnus nuleidžiame ant ausų ir 30 k. paspaudžiame ausis. 4 . Abiem kumščiais 30 k. braukiame nuo smakro link ausų. Viena ranka į vieną pusę , kita ranka į kitą pusę , tačiau abiem rankomis kartu . 5. Dešinys delnas bus apačioje, o kairys delnas dedasi ant dešiniosios plaštakos viršaus ir 30k. čiuožiame per kaktą nuo vieno smilkinio link kito. 6. Dešinys delnas apačioje, kairys ant dešinio ir neliečiant veido 30k.nuo nosies braukti link viršugalvio ir palaikyti ant viršugalvio 5-10 s. Taip pat sudėjus delnus , bet nepaliečiant nei veido , nei galvos, vesti rankas , per galvos viešų nuo vienos ausies link kitos ausies. (Gerina kraujo spaudimą) 7. Dešinys delnas apačioje, kairys ant dešinio. Uždėti delnus ant kaklo ir kaire ranka braukti kūnu nuo kaklo link bambos, o dešinė ranka visą laikyti ant kaklo. Palaikyti 5-10 s. 8. Abi rankas leidžiam žemyn ir ant pilvo sukam 30 ratukų . 9. Pakeliam abi kojas aukštyn ir kartu rankom ir kojom per riešus ir čiurnas sukam 30 ratukų 10. Kratom rankas ir kojas 30s. 11. Delnais braukiam 30 kartų pėdas. Braukiam nuo pirštų link kulnų. Jei oda sausa galima patepti aliejum. KITI PATARIMAI Nuo skausmo ant skaudamų kūno vietų rekomenduojama dėti - foliją. (Blizgia puse ant skaudamos vietos) Labai gerai pav. ant nugaros ar širdies ploto dėti folijos juosteles 1cm pločio 1,5 cm atstumu ir priklijuoti pleistru. Galima laikyti 2 paras. Geriausia tas juosteles , šiek tiek priklijuoti ant sąsiuvinio lapo popieriaus , tada bus patogiau tą foliją uždėti ant tam tikros kūno dalies . Nuo skausmo, bet kurioje vietoje, tinka paspausti tašką ant didžiojo piršto maždaug 5-7 milimetrai nuo panagės ir palaikyti 1 min. Taškas skaudamas, bet reikia pakentėti. Geriausia pagalba veido raukšlėms išlyginti . Iš 2 kapsulių vitamino E išspausi aliejų, sumaišyti su glicerinu ir ištepti veidą. Dar galima kartu išgerti ir po 1 kapsulę vitamino E. Greitoji pagalba nuo insulto. Pirmiausia kviesti greitąją , o kol greitoji atvažiuos , po kiekvieno piršto nagu įdurti adata ir išspausti po lašelį kraujo. Taip pat pradurti ausų pagalvėles ir dar patrinti ausis delnais. Nuo infarkto ar širdies priepolių reikia 5 min. prisiversti ir stipriai kosėti. Savos gamybos priemonė nuo visų skausmų. 300 ml spirito, 10ml jodo, 10ml. kamparo spirito ir 10 tablečių analgino tablečių. Viską sumaišyti 21 d. palaikyti tamsoje ir tinka viską trinti. Tinka raumenims, sausgyslėms, sąnariams ir kaulams Būkite sveiki ir laimingi.
emipetras: PAMIRŠAU PARAŠYTI , KAD ŠIE ABU PRATIMAI DAROMI PO 30 KARTŲ , 5- 10 sek. , O KAIRĖ RANKA VIS PALAIKOMA ANT BAMBOS 6. Dešinys delnas apačioje, kairys ant dešinio ir neliečiant veido 30k.nuo nosies braukti link viršugalvio ir palaikyti ant viršugalvio 5-10 s. Taip pat sudėjus delnus , bet nepaliečiant nei veido , nei galvos, vesti rankas , per galvos viešų nuo vienos ausies link kitos ausies. (Gerina kraujo spaudimą) 7. Dešinys delnas apačioje, kairys ant dešinio. Uždėti delnus ant kaklo ir kaire ranka braukti kūnu nuo kaklo link bambos, o dešinė ranka visą laikyti ant kaklo. Palaikyti 5-10 s.
emipetras: JAU PRASIDEDA GRYBŲ METAS . JAU DYGSTA VOVERAITĖS . ŠIE GRYBAI PASIRODO YRA LABAI VERTINGI NE KAIP VALGYMUI , BET KAIP VAISTAS , NES TURI DAUG UNIKALIŲ SAVYBIŲ IR TUO GALI PADĖTI MŪSŲ FIZINIO KŪNO NEGALIOMS . APRAŠAS YRA RUSŲ KALBA . GAL VISI SUPRASITE RUSŲ KALBĄ , VYRESNI TAI TIKRAI , O JAUNIMAS GALITE IŠSIVERSTI Į LIETUVIŲ KALBĄ . TAI GERO SKAITYMO SĖKMINGO PRITAIKYMO SAVO SVEIKATAI . P.S. rusiškai ,,lisički'' , tikriausiai būtų laputės , o lietuviškai vadiname voveraitės
emipetras: TAIGI PAMIRŠAU ĮDĖTI INTERNETINĘ NUORODĄ . PRAŠAU JI ČIA ... JAU PRASIDEDA GRYBŲ METAS . JAU DYGSTA VOVERAITĖS . ŠIE GRYBAI PASIRODO YRA LABAI VERTINGI NE KAIP VALGYMUI , BET KAIP VAISTAS , NES TURI DAUG UNIKALIŲ SAVYBIŲ IR TUO GALI PADĖTI MŪSŲ FIZINIO KŪNO NEGALIOMS . APRAŠAS YRA RUSŲ KALBA . GAL VISI SUPRASITE RUSŲ KALBĄ , VYRESNI TAI TIKRAI , O JAUNIMAS GALITE IŠSIVERSTI Į LIETUVIŲ KALBĄ . TAI GERO SKAITYMO SĖKMINGO PRITAIKYMO SAVO SVEIKATAI . P.S. rusiškai ,,lisički'' , tikriausiai būtų laputės , o lietuviškai vadiname voveraitės Âåùåñòâî ýòî êàïðèçíîå, òåïëîâóþ îáðàáîòêó íå âûíîñèò, ðàçðóøàåòñÿ ïðè òåìïåðàòóðå 50 ãðàä. Ïðè õîëîäíîé çàñîëêå åãî ðàçðóøàåò ñîëü. Çíà÷èò, ïðèíèìàòü ëèñè÷êó íóæíî â âèäå ñóõîãî ïîðîøêà, â êàïñóëàõ èëè íàñòîÿííîé íà âîäêå èëè âèíå. Õèíîìàííîçà â ëèñè÷êàõ — àáñîëþòíî íàòóðàëüíîå âåùåñòâî, íå âûçûâàþùåå ïîáî÷íûõ äåéñòâèé è óíè÷òîæàþùåå ïàðàçèòîâ è èõ ÿéöà, â îòëè÷èå îò ïðåïàðàòîâ «Âåðìîêñ» èëè «Ïèðàíòåë», êîòîðûå äåéñòâóþò òîëüêî íà ïîëîâîçðåëûõ îñîáåé. Âòîðîå àêòèâíîå âåùåñòâî ëèñè÷åê — ýðãîñòåðîë, ýôôåêòèâíî âîçäåéñòâóþùèé íà ôåðìåíòû ïå÷åíè. Åãî ïðèìåíÿþò ïðè åå î÷èùåíèè. Òðàìåòîíîëèíîâàÿ êèñëîòà óñïåøíî äåéñòâóåò íà âèðóñû ãåïàòèòà. Íàñòîéêà. 1 ñò. ëîæêó âûñóøåííûõ è èçìåëü÷åííûõ â ïîðîøîê ëèñè÷åê çàëèâàþò 200 ìë âîäêè è íàñòàèâàþò 10 äíåé, åæåäíåâíî ïîìåøèâàÿ. Íå ôèëüòðîâàòü, ïåðåä óïîòðåáëåíèåì âçáàëòûâàòü è ïèòü ñ îñàäêîì. — ïðè ïàðàçèòàðíûõ èíâàçèÿõ — ïî 2 ÷. ëîæêå âå÷åðîì ïåðåä ñíîì â òå÷åíèå 20 äíåé; — çàáîëåâàíèÿ ïå÷åíè (îæèðåíèå, ãåìàíãèîìû, öèððîç), ïîäæåëóäî÷íîé æåëåçû — ïî 1 ÷. ëîæêå åæåäíåâíî âå÷åðîì 3-4 ìåñÿöà; — ãåïàòèòû — ïî 1 ÷. ëîæêå óòðîì è âå÷åðîì â òå÷åíèå 4 ìåñÿöåâ; — äëÿ î÷èùåíèÿ ïå÷åíè — ïî 2 ÷. ëîæêå âå÷åðîì 15 äíåé.  íàòóðàëüíîé ìåäèöèíå ëèñè÷êàì öåíû íåò. Îíè îáëàäàþò ïðîòèâîîïóõîëåâûì è èììóíîñòèìóëèðóþùèì äåéñòâèåì, ïîìîãàþò ïðè âîñïàëèòåëüíûõ çàáîëåâàíèÿõ, à âèòàìèíà À â íèõ â íåñêîëüêî ðàç áîëüøå, ÷åì â ìîðêîâêå. Ïîýòîìó â Êèòàå ïðåïàðàòû èç ëèñè÷åê èñïîëüçóþò äëÿ êîððåêöèè çðåíèÿ è ëå÷åíèÿ êóðèíîé ñëåïîòû. îïóáëèêîâàíî econet.ru P.S. È ïîìíèòå, âñåãî ëèøü èçìåíÿÿ ñâîå ïîòðåáëåíèå - ìû âìåñòå èçìåíÿåì ìèð! © econet
emipetras: JEIGU ĮDĖMIAI SKAITYSITE , TAI RASITE NEMAŽAI PARALELIŲ SU URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTŲ TAM TIKRAIS PANAŠIAIS ASPEKTAIS. TAI DAR KARTĄ RODO , KAD URANTIJOS DOKUMENTŲ AUTORIAI LEIDO MUMS DAUG KĄ ĮSIVAIZDUOTI KAIP ATEITIES MOKSLO ATRADIMĄ , VIS LABIAU ARTĖJANT PRIE DVASINIO PASAULIO PAŽINIMO . mokslo ir religijos suartėjimas Irena Stulpinienė, Klaipėdos “Vėtrungės” gimnazija, fizikos mokytoja-metodininkė Neišvengiamas mokslo ir religijos suartėjimas Žinoma, pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą gali keisti tik genialūs atradimai, prilygstantys Koperniko, Niutono ar Einšteino darbams. Kokie įvykiai mokslo pasaulyje galėtų atsakyti į tokius svarbius pasaulėžiūros klausimus? Gal įmanoma išspręsti Einšteino uždavinį? Reliatyvumo teorijos autorius A.Einšteinas iki pat savo gyvenimo pabaigos 1955 m. bandė išspręsti labai sudėtingą uždavinį - išvesti vieningojo lauko lygtis. Deja, nesėkmingai. Einšteinas žinojo, ko siekia. Sėkmės atveju iš gautų lygčių būtų įmanoma išvesti visus žinomus fizikos dėsnius, o gal ir dar nežinomus mokslui. Vieninguoju lauku fizikai vadina tuštumą - visko, kas pasireiškia materialia forma, sumą. Panašiai būna sudėjus visų spalvų šviesos spindulius - gaunama natūrali (balta) šviesa, kuri jokios spalvos jau nebeturi. Vieningasis laukas vadinamas ir kitais vardais, pvz., Didysis susivienijimas, Supergravitacija. Iki XX a. pabaigos šį kietą teorinės fizikos riešutą krimto daugelis pasaulio mokslininkų. 1979 m. praskriejo pirmoji kregždė: S.Vainbergui, Š.Glešou ir A.Salamui buvo paskirta fizikos Nobelio premija už elementariųjų dalelių ir elektromagnetinės sąveikos vieningąją teoriją. Bet iki Didžiojo susivienijimo buvo dar toloka, nes nuošalyje liko dar dvi gamtos sąveikos - gravitacinė ir branduolinė. Ir štai 1993 m. Maskvoje išleidžiama monografija “Fizikinio vakuumo teorija. Naujoji paradigma”. Autorius - fizikas teoretikas Genadijus Šipovas, Vakuumo fizikos mokslinio centro direktorius, Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas. Jis ir Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas, Tarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktorius Anatolijus Akimovas bei jų teoriniai ir praktiniai darbai pasaulyje darosi vis labiau žinomi. Laikraštyje “Latvijas Vestnesis” (98 03 21) pristatydamas G.Šipovo ir A.Akimovo darbus, fizikas, habil. dr. Juris Tambergas, Latvijos MA Branduolinių tyrimų centro mokslinis bendradarbis, tiesiog klausia: “Ar mes esame Einšteino svajonės įsikūnijimų liudininkai? Galimas dalykas, stovime ant XXI amžiaus pasaulėvaizdžio ir absoliučiai naujų technologijų slenksčio”. G.Šipovas tvirtina, kad su didžiule pagarba nuodugniai išstudijavo Einšteino darbus apie vieningojo lauko teoriją, išsiaiškino Einšteino nurodytas problemas ir susipažino su paties Einšteino sudaryta klausimo sprendimo programa, išsprendė jo nurodytus pagalbinius uždavinius. Dabar, maždaug po 30 metų darbo, G.Šipovas atsakingai pareiškia: “Fizikinio vakuumo teorija pateikia vieningojo lauko teorijos problemos sprendimą!” Žingsnis į naują realybę Einšteino bendrasis reliatyvumo principas yra susietas su erdvės kreivumu. Kur kas platesnis Šipovo visuotinio reliatyvumo principas teigia ne tik erdvės kreivumą, bet ir erdvės sukimąsi - vieną svarbiausių gamtos procesų. Reliatyvumo principų skirtumas lemia tai, kad kreiva ir besisukanti erdvė yra dešimtmatė, o nesisukanti - tik trimatė. Fizikinio vakuumo teorija (toliau - FVT) teigia, kad yra net 7 realybės lygmenys, kad gamtoje egzistuoja griežta materijos formų hierarchija. Be žinomų keturių būvių - kieto, skysto, dujinio ir plazmos (elementariųjų dalelių ir laukų), yra dar trys: fizikinis vakuumas, pirminiai torsiniai laukai ir Absoliučioji “tuštuma”. FVT griežta matematine kalba įrodo, kad VII realybės lygmuo - Absoliučioji “tuštuma” - yra visko sintezė, tačiau nėra įmanoma apie ją žinoti ką nors konkretaus. Nebent tik priskirti begalinę kūrybinę ir informacinę potenciją. Absoliučioji “tuštuma” mums nesuvokiamu būdu gali realizuoti pirminį pačios savęs sūkurinį sužadinimą ir šitaip pradėti formuoti visa, kas yra žemesniuosiuose lygmenyse. VI lygmuo - pirminiai torsiniai laukai (angl. torsion - “sukimasis”) kitaip dar vadinami informaciniais laukais. Jų energija lygi nuliui. Yra ir antriniai torsiniai laukai, kuriuos sukuria sukimasis mums pažįstamame materialiajame pasaulyje: elementariųjų dalelių sukinys (spinas), elektronų sukimasis apie branduolį, planetų - apie Saulę, bet kurio mechanizmo arba balerinos sukimasis ir t.t. Pirminiai torsiniai laukai sužadina fizikinį vakuumą - V realybės lygmenį, kurį galima vadinti virtualiąja realybe. Tai planas arba matrica viso, kas vėliau realizuosis, nes iš fizikinio vakuumo gimsta elementariosios dalelės, formuojančios atomus ir molekules. Vakuumas - universali terpė, kertanti visą erdvę. Kaip pro smėlį gali skverbtis vanduo, pro vandenį - dujos, pro juos - elementariosios dalelės ir laukai, taip ir vakuumas gali kiaurai kirsti viską. Klaidinga manyti, kad vakuumas yra vien kažkur kosminėje erdvėje. Jis yra visur. FVT tvirtina: visi šiuolaikiniam mokslui žinomi laukai yra tik įvairios fizikinio vakuumo poliarizacijos, sutrikdžius vakuumą krūviu, mase arba sukiniu. Visi laukai ir materija gimsta iš tuštumos. Absoliutusis “niekas” yra viskas. Pirminiams torsiniams laukams negalioja reliatyvumo teorijos postulatas apie šviesos greitį kaip didžiausią galimą greitį gamtoje. Tokia išvada apriboja tik keturmatį erdvės-laiko pasaulį. Objektams, kurių energija lygi nuliui, teigia G.Šipovas, netaikytina judėjimo sąvoka, todėl teisinga sakyti, kad pirminis torsinis signalas, vos gimęs, tuojau pat pasiekia visus erdvės taškus ir iš karto yra visur. Naujausi tyrimai rodo: vakuumas yra informacinė struktūra, savotiška informacijos talpykla. Informacija apie materialiojo pasaulio praeitį ir ateitį gali būti visur ir visada, nes ir pats vakuumas yra visur ir visada. Nejaugi nuo pat Pradžių pradžios (o “Pradžioje buvo Žodis”) visa informacija saugoma tuštumos analuose? Kodėl gi ne, jeigu torsinių bangų atžvilgiu fizikinis vakuumas elgiasi kaip holograma? Negana to, neseniai padarytas dar vienas atradimas, kad torsiniai laukai gali atsirasti ne vien dėl sukimosi, bet ir dėl vadinamojo formos efekto. Eksperimentuojant sužinota, kad bet kuri geometrinė forma sutrikdo (t.y. poliarizuoja) griežtą fizikinio vakuumo tvarką. Raidė, garsas, ženklas, simbolis, statinys, knyga, meno kūrinys savaip trikdo vakuumą, o jis tučtuojau reaguoja į tai torsiniais laukais. Visi torsiniai laukai gali tarpusavyje sąveikauti. Yra apie ką pagalvoti, nes ir mes, žmonės, turime savus torsinius laukus. Kokia tų atradimų praktinė reikšmė? Tai nėra vien samprotavimai apie naująją teoriją. “Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją”, - rašo G.Šipovas antrame monografijos leidime (Moskva, “Nauka”, 1997). Vakuumo teorija patvirtina šį teiginį, nes aprašo ne tik žinomus eksperimentus, bet ir numato daugelį naujų, ortodoksaliajam mokslui nežinomų reiškinių. Be to, sukurti nauji fizikiniai instrumentai - torsinių laukų generatoriai ir imtuvai, kurie leido atsirasti superšiuolaikėms labai efektyvioms technologijoms”. Mokslo istorijoje tai unikali situacija. Anksčiau visada atsitikdavo taip, kad naujosios teorijos savo praktinės realizacijos laukdavo dešimtis metų. Šiuo atveju grandinė “teorija - eksperimentas - technologijos - komercinė nauda” jau veikia. A.Akimovas viename straipsnyje rašo: “Rusijoje sukūrus analogų pasaulyje neturinčius torsinio spinduliavimo generatorius ir remiantis fizikinio vakuumo teorija tapo įmanoma visuma technologijų, pagrįstų naujais fizikiniais principais” (A.Akimov. Torsionnyje technologiji v XXI veke: evoliucionnyj vzliot vmesto Apokalipsisa”. “Maj”, Kaliningrad, 1998). Naudojant tik dešimčių milivatų galios torsinį generatorių, nukreiptą į lydymo krosnį, įmanoma taip paveikti metalų kristalines gardeles, kad vienu metu daugelį kartų sustiprėja visiškai priešingos medžiagų savybės, pvz., patvarumas ir plastiškumas, dešimtis ir šimtus kartų pagerėja metalų laidumas ir atsparumas korozijai; šilumino, naudojamo automobilių variklių stūmokliams gaminti, patvarumas didėja dešimtis kartų; kai kurios medžiagos įgauna naujų, unikalių savybių. (A.Akimov, V.Finogejev. Eksperimentalnyje projavlenija torsionnych polej i torsionnych technologij”, Moskva, 1996). 1986 m. eksperimentiškai įrodytas torsinio ryšio principas. Ypatingos yra torsinių bangų savybės. Jos “sklinda” milijardus kartų greičiau už šviesos greitį. Jų skvarbumas didesnis už didžiausią šiuolaikinėje fizikoje žinomą neutrinų skvarbumą. Aplinka torsinio signalo nesugeria. Tai užtikrina požeminį ir povandeninį nevėluojantį kosminį ryšį bei ypatingą konfidencialumą. Į torsiniais signalais perduodamą informaciją neįmanoma įsiterpti, nes ji sklinda tuštuma. Signalai yra tik siųstuve ir tos pačios sukimosi struktūros imtuve, o tarpe tarp jų signalo nėra ir negali būti. Dėl griežtos atomų sukimosi orientacijos visos medžiagos skleidžia tik joms būdingą torsinių dažnių spektrą. Didesnis tos pačios medžiagos kiekis spinduliuoja kolektyvinį torsinį lauką, kurį įmanoma atpažinti specialiais torsiniais filtrais. Panaudojus aerokosmines Žemės paviršiaus nuotraukas, šitokiu būdu įmanoma bemaž šimtaprocentinė Žemės gelmių žvalgyba. FVT numato, kad gali egzistuoti neigiama masė ir neigiamos energijos. Bet kuri teigiamos masės sistema, kontaktuodama su vakuumu, gali nuolat naudotis praktiškai neišsenkančiu energijos šaltiniu. Tokių energetinių įrengimų naudingumo koeficientas pagal FVT turi būti didesnis nei 10 procentų. Jiems negalioja antrasis termodinamikos dėsnis, apribojantis uždarų sistemų naudingumo koeficientą iki 100 procentų. Vakuumui nėra uždarų sistemų. G.Šipovo monografijoje minimi daugelis šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse veikiančių įrengimų, demonstruojančių naudingumo koeficientą nuo 300 iki 3000 proc., kurių veikimo oficialusis mokslas paaiškinti nepajėgia. Ko gero tai yra vakuuminės energetikos pradžia, kuri bus ekologiškai švari, o energijos šaltinis - neišsenkamas. Suderinus vakuuminius energijos šaltinius su naujojo tipo torsiniais varikliais, kuriuose inercijos jėga veikia transporto priemonės masių centrą, ateityje turėsime transportą be ratų, propelerių, sraigtų ir be kuro talpų - vakuumas yra visur. Naują judėjimo būdą demonstruojantys mechanizmai pasaulyje žinomi jau apie 30 metų, tačiau tik FVT jų veikimo principą gali pagrįsti teoriškai. Torsinių technologijų panaudojimo spektras, regis, neišsenkamas. Dar paminėsime, kad torsinis spinduliavimas pajėgus valdyti cheminių reakcijų kinetiką: gali greitinti augalų augimą, keisti jų genetines savybes, užtikrinti ekologišką žemės ūkio produkciją, nes torsiniai signalai (informacija!) pakeičia chemikalus. Torsiniai metodai galės būti panaudoti farmakologijoje: medikamentai pakeisti jų vandeninėmis kopijomis, į kurias su torsinių laukų pagalba perkelta visa vaistų informacija (chemikalų vaistuose nebebus). O kur dar galimybė diagnozuoti ligas pačioje jų užuomazgoje tiriant žmogaus informacinio (torsinio) lauko būklę? Besidomintiems verta susirasti leidinį “Soznanije ir fizičeskij mir” (Vypusk 1, 1995; Vypusk 2, 1997) ir nuo 1996 metų leidžiamą žurnalą “Soznanije i fizičeskaja realnost” (izd. “Folium”, Moskva). Torsinių technologijų įdiegimo procesai jau prasidėję ir yra negrįžtami. “Civilizacijos prognozė be jų neturi prasmės”, - tvirtina A.Akimovas. Jis pasakoja, kad daugiau kaip 100 mokslininkų pasaulyje tiria torsinius laukus. Bene pusė jų Rusijoje, nes kaip tik Rusija 1986 m. patvirtino valstybinę programą “Torsiniai laukai. Torsiniai metodai, gamybos priemonės ir technologijos”. Programą realizuoja apie 120 mokslinių ir gamybinių organizacijų. “Kai mokslininkai ir inžinieriai išras torsinę techniką ir ji pakeis tą, kuria mes šiandien naudojamės, pasaulis pasikeis”, - rašo A.Akimovas. Kaip pasikeis pasaulis? Fundamentalius atradimus mokslo istorija fiksuoja itin retai. Naujagimė teorija privalo patenkinti daugybę griežtų reikalavimų, o mokslinė bendrija ilgai, priekabiai ir gana skeptiškai ją tikrina. Taip turi būti, taip yra visada. Priešingu atveju mokslas greitai virstų pseudomokslinių teiginių krūva. Daug reikalavimų ir FVT juos patenkina. Vienas reikalavimas ypač svarbus: fundamentalūs atradimai privalo keisti mokslinį pasaulio vaizdą taip, kad žmonijos sąmonė kiltų į aukštesnį lygmenį. FVT griežtai rodo, kad egzistuoja realus, savarankiškas informacijos (žmogaus minčių, jo sąmonės) pasaulis. Dabar jau iš mokslinių pozicijų galima suvokti minčių turinio svarbą. Mums, pajėgiantiems mąstymo procesą valdyti, tenka prisiimti atsakomybę už minčių kokybę. Vidinė moralė ir santykių etika yra ne abstrakčios filosofinės kategorijos, bet svari realybė. Nors ta realybė neregima ir neapčiuopiama, per torsinius laukus aktyviai su mumis sąveikauja. Koks mąstymas, toks ir mūsų aplinkos pasaulis. Minėtame J.Tambergo straipsnyje teigiama: “Be to, G.Šipovo monografijoje iškeltas klausimas apie kosminę supersąmonę, kurios savybės panašios į Dievo požymius religijoje. Taigi torsinių laukų koncepcija pirmąkart padėjo permesti tam tikrą konstruktyvų tiltą tarp dviejų didingų sferų - religijos ir mokslo, kad sukurtų vieningą pasaulio vaizdą”. Yra labai daug realių vilčių, kad FVT gali užbaigti “amžinąjį” materialistų ir idealistų ginčą dėl materijos ir sąmonės pirmumo. Torsiniai laukai ir fizikinis vakuumas akivaizdžiai susiję su sąmonės ir mąstymo procesais. FV teorijos aukštesniuosiuose realybės lygmenyse sąvokos materija ir sąmonė natūraliai susilieja. Teigiama, kad sąmonė yra ypatinga torsinių laukų materijos forma ir kad sąmonė gali egzistuoti savarankiškai kaip torsinio lauko solitonas, nešantis didžiulį informacijos kiekį. FVT iš tiesų yra galinga mokslinė atrama sparčiai besiformuojančiam holistiniam (visuminiam) pasaulėvaizdžiui. Jau 1937 m. M.Plankas, kvantų idėjos autorius, fizikos Nobelio premijos laureatas, rašė: “Abiems - ir religijai, ir gamtamoksliui - reikia Dievo. Vieniems Dievas yra kiekvieno mąstymo pradžioje, kitiems - pabaigoje. Vieniems Jis yra pamatas, kitiems - pasaulėžiūros statinį apvainikuojanti viršūnė. (...) Galime kiek tinkami ieškoti priešiškumo tarp religijos ir gamtos mokslų, šito padaryti mums nepavyks. Priešingai, svarbiausiais klausimais jie visiškai sutaria (...). Vienas puikiausių įrodymų, kad religija ir gamtamokslis tarpusavyje suderinami (...), yra tai, jog didžiausi visų laikų gamtos tyrinėtojai, kaip Kepleris, Niutonas, Leibnicas, buvo giliai tikintys žmonės. (...) Ir religija, ir gamtamokslis turi be atvangos kovoti su skepticizmu ir dogmatizmu, su netikėjimu ir prietarais. Šią kovą nužymintis šūkis tebūnie vienas ir tas pat: artyn prie Dievo!” (“Naujasis židinys”, 1997, Nr.7-8) 1997 m. pabaigoje G.Šipovas ir A.Akimovas skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute, Kauno technologijos universitete. 1999 m. gegužės mėnesį A.Akimovo paskaitų ciklo “Gamtamokslinės ir filosofinės pasaulėvaizdžio problemos” su didžiausiu susidomėjimu klausėsi klaipėdiečiai. 1999 m. rugsėjo 16-18 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija “Dvasinės kultūros svarba žmonijos ateičiai”, kurioje A.Akimovas skaitė bendrą Šipovo-Akimovo pranešimą “Šiuolaikinė sąmonės fizika”. Šio pranešimo tezėse G.Šipovas rašo: “Nors Absoliutus “niekas” moksle yra Dievo religijoje sinonimas, bet mokslas nepajėgia pažinti Dievo. Naudodamasis racionaliais būdais, jis tik asimptotiškai gali nurodyti, kad Dievas egzistuoja, o Dievo pažinimo problemą palieka religijai, kuri naudojasi irracionaliais būdais. Tačiau Vakuumo teorija tiesia ranką religijai, pripažindama kūrėją ir atverdama perspektyvas Metamokslui, apjungiančiam religiją ir mokslą. Svarbiausias teigiamas mokslo ir religijos sintezės momentas žmogaus sąmonės plėtrai yra tas, kad žmogus ne tik tikės Dievu, bet ir sužinos, kad Jis egzistuoja”. (Pabraukta mano - I.St.) Trečiojo tūkstantmečio išvakarėse mokslas ryžtingai žengia per dogmatiškojo materializmo slenkstį kviesdamas žmoniją išties į Didįjį susivienijimą, kuriame dvasinis pasaulis tampa moksline realybe. Šaltinis: http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/01/1mr.html
emipetras: ČIA ĮKELIU TOKĮ DVASINĮ MOKYMĄ. GAL SUPRASITE KĄ NORS , NORS ČIA YRA TIK FRAGMENTAS DIDŽIOJO HAVAJIETIŠKO MOKYMO , KURIS KALBA - PER SAVO DVASIĄ SUSIKURKIME SVEIKATĄ . Huna filosofijos meistrai havajų kalba vadinami kahuna. Kahuna yra dvasininkas ir gydytojas viename asmenyje. Jis sako: "Man nerūpi tavo problemos, man rūpi tu. Ten kur yra tavo vidinė tiesa, nėra kančios ir nelaimių. Kančia ir nelaimės yra pakraštyje. Jeigu leisi, aš nuvesiu tave pas tave. Kai tu suvoksi, kas tu esi, dings visi rūpesčiai ir problemos, nes jie kyla tik tuomet kai tu pamiršti patį svarbiausią dalyką - susitikimą su pačiu savimi. Meilės šaknys glūdi labai giliai, už mąstymo ribų. Viską, ką darai, daryk su meile! Tu gali savo gyvenime daug pasiekti, tačiau tai neturės jokios reikšmės, jeigu tu nepasieksi pats savęs. Tuomet tu nieko nepasieksi. Mūsų saugumo pagrindas yra gebėjimas suvokti tiesą ir, esant bet kokioms aplinkybėms, išlikti meilėje. Gyvenimas teka iš vidaus į išorę. Kai tu atliksi šį sąmonės pokytį, pats tapsi tiesa!". 7 HUNA principai: IKE - Pasaulis yra tai, ką jūs apie jį galvojate. Jūsų įsitikinimai, baimės, norai, lūkesčiai ir pan. lemia jūsų patirtis, o jūsų asmeninė patirtis lemia tai, ką jūs galvojate apie tai, kas vyksta. Realybė priklauso nuo jūsų pajautų, suvokimo. Geroji žinia yra ta, kad tai galima keisti. Mes galime pakeisti savo mąstymą, o kai mes pakeičiame savo mąstymą ir įpročius, pakinta mūsų patirtys. Realybė yra patirtis. KALA - Nėra jokių apribojimų. Visata yra begalinė ir kuo toliau, tuo greičiau plečiasi. Kadangi viskas yra tarpusavyje susiję, tai viskas yra įmanoma. Reikia tik žinoti, kaip tai padaryti. Potencialas begalinis, vienintelė riba – žinojimas, kaip tai padaryti. Atskirtumas yra iliuzija. MAKIA - Energija teka ten, kur nukreipiamas dėmesys. Tai tinka ir fizinei, ir emocinei, ir mentalinei energijai. Ir jeigu Jūs sukoncentruosite savo energiją į kažką, tai gali imti traukti ir kitų žmonių dėmesį bei energiją. Bet lygiai taip pat ir jūs galite tapti kitų sukurtų energetinių darinių dalimi (maitintoju), jie gali jus sąmoningai ar nesąmoningai įtraukti. Reikia ne tik suvokti, kur tavo dėmesys, bet ir mokėti jį perkelti kitur, koncentruoti. MANAWA - Jėgos momentas yra DABAR. Nėra nieko, išskyrus dabarties momentą. Atmintis apie praeitį ar ateities lūkesčiai nėra realūs. Tik dabarties momentą mes galime patirti. Mūsų neriboja praeityje įvykę dalykai, mus riboja tik jų asmeninė interpretacija bei prisiminimai. Šie prisiminimai egzistuoja dabartyje. Taigi, mes visada galime pakeisti savo santykį į tą atmintį ir išsilaisvinti iš jos poveikio. Šis dėsnis moko, kad neįmanoma nudegti vakarykštėje saulėje ir sušlapti rytojaus lietuje. Tai, kas jus vis dar veikia iš praeities, yra ne patirtys, bet atmintis. Jūs galite pakeisti savo požiūrį į šią atmintį įvairių technikų ir praktikų pagalba. ALOHA - Mylėti, reiškia būti laimingu su kažkuo Žodis ALOHA havajiečių kalba reiškia daugiau, nei vien tik „meilė", „labas" ar „viso gero". Jo pažodinis vertimas būtų – džiaugsmingas (oha) gyvybinės energijos (ha) suvokimas (alo). Kai jūs priimate ir dalinatės šia energija, jūs susiderinate su jos šaltiniu, kurį havajiečiai vadina „mana". Šio šaltinio naudojimas su meile yra gerovės ir sveikatos pagrindas. Meilę visada lydi laimės ir džiaugsmo jausmas. Jeigu jūs kažką mylite, tai vyksta tol, kol jūs esate su šiuo žmogum ar daiktu laimingi. Jeigu jūs kažko nemėgstate, tai to ir nemylite. Jeigu norite pagerinti santykius – turite padauginti meilę juose, dar labiau pamilti. Laiminkinte ir dėkokite visiems ir viskam, ką renkatės patys patirti ar turėti. MANA - Visa jėga yra mumyse. Mes visi esame kilę iš tos pačios vietos, tai yra iš Dvasios. Dvasia mumyse yra tikras jėgos šaltinis. Visa mūsų gyvenime reikalinga jėga ateina iš vidaus. Jėga reikalinga pokyčiams yra mumyse. Kai mes gydome ar padedame kitiems, mes stimuliuojame, didiname tą jėgą. Kai mes jaučiamės silpni ir manome, kad kiti turi daugiau jėgų nei mes, mes eikvojame savo jėgas tokiam mąstymui. Jėgos šaltinis yra Dvasia, ji yra kiekviename iš mūsų. PONO - Efektyvumas (gėris) yra tiesos matas. Visada yra daug būdų daryti tuos pačius dalykus. Visos sistemos yra sutartinės, kažkieno sukurtos. Visos filosofinės kryptys, idėjos apie visatą ir ši sistema taipogi yra sukurta. Tai leidžia Jums pasinaudoti tuo, kas yra gera bet kurioje sistemoje. Tiesiog jūs naudokite tai, kas Jums veikia. Nėra geriau ar blogiau dirbti su protu ar su kūnu, ar su daiktais ir pan. Geriausias kelias yra tas, kuris veikia ir padeda kurti visuminę gerovę, sveikatą. Paruošta remiantis šiais šaltiniais: www.huna.org
emipetras: KAŽKADA , GAL PRIEŠ TRIS METUS , TAI RAŠIAU DĖL FORUMO nR1 . NEŽINAU BUVAU IŠTRINTAS AR NE . JEIGU KAS PAMIRŠO , TAI DALINUOSI ŠIANDIENA VAKARYKŠTĖMIS MINTIMIS , TAČIAU JOS MAN ŠIANDIENA TAIP PAT AKTUALIOS , KAIP IR VAKAR Apie Urantijos knygą ir šalia tekantį gyvenimą Kodėl taip visus traukia ir veikia magiškai , Urantijos knygos puslapiai ir norisi analizuoti kiekvieną sakinį ? Aišku , kalbu apie tuos žmones , kurie iš tiesų skaito ir analizuoja šią knygą , o ne tik perskaitę padeda atgal į knygų lentyną ir tuo visas dvasinis nušvitimas pasibaigia . Ar yra kituose dvasiniuose šaltiniuose pasakyta aiškiau ir suprantamiau , apie DIEVĄ ir jo visą KŪRINIJĄ , kaip Urantijos knygoje ? Tikrai nėra . Kas tai supranta , tie įvertina ir šios knygos visas Tiesas . Skaitant šią knygą , man atsiveria daugybė savų nuostabių minčių , iš kiekvieno , perskaityto sakinio , apie nepaprasto grožio dvasinę ir fizinę Kūriniją . Štai , čia ir yra ta knygos paslaptis , kai kiekvienas jos sakinys skatina mūsų prote , rastis ir formuotis , vis daugiau ir daugiau originalių dvasingų minčių , kurios padeda suvokti tas gilumines Tiesas , įmontuotas į šios knygos sakinius ir puslapius . Kada iš šių sakinių nuskaityta mintis prateka į protą , kaip dieviškoji išmintis , tada ji iš tiesų jaudina ir skatina augti kosminės , dieviškos Tiesos sparnams , kiekviename prote . Ar be intelektualios kosminės , astronominės išminties , galima suprasti šią plačią Kūrinijos panoramą ? Ar tik religine išmintimi pasikliaudami , galime skaityti ir suprasti šią nuostabią knygą ? Aš tai tikrai taip nemanau . Intelektualiai ir dvasiškai, bent jau minimum , neapsišvietę žmonės šios knygos niekada nesupras , nebet tik ketvirtą šios knygos dalį . Tai sakau iš patyrimo , pasikalbėjus su keliais žmonėmis , kurie turi nusipirkę ir sakėsi skaitą šią knygą . Ir geriausiai ir suprantamiausiai perskaitė tik Urantijos knygos 4 dalį . Jeigu patikėsime , kad aplink mus vykstančius įvykius , stebi ir pakoreaguoja Šventoji Dvasia , tai dar nereiškia , kad šių visų įvykių neįtakoja dar ir žmogaus protas ir valia . Žmogaus protas labai , labai įtakoja į visą aplink mus tekantį gyvenimą , nes per tai formuojasi chaosas šioje Žemėje . Tačiau kai pasikliaujama Šventąja Dvasia , Dievo Tėvo Dvasia , tada žmogaus protą veda prie išminties , kad suprastų žmogus , kad už savo protą yra dar didesnė išmintis , ir tai yra Dangiškojo Tėvo išmintis , kuri apsigyveno žmoguje ir uždegė jame pažinimo norą , siekti šios dieviškos išminties pažinimo SAVYJE . Kodėl visos religijos taip bijo proto išminties , o koncentruoja visą religingumo būseną ant jausminio pagrindo ? Kodėl žmogaus protas , kosminės evoliucijos eigoje , pasiekęs dieviškųjų dvasių pažinimo būsenas savyje , staiga pradeda neigti pats save , savo nušvitimą , o iškelia jausmines būsenas , kurios tariamai yra viso ko pažinimo pagrindas ? Paimkime kaip pavyzdį apaštalą Paulių . Štai šis išsilavinęs fariziejus , po savo proto nušvytimo tampa uoliu , Jėzaus Kristaus , Gerosios Naujienos skelbėju ir ištikimu apaštalu . Visi kiti Kristaus apaštalai reiškėsi labai minimaliai , parašydami tik vieną kitą pamokslą , nes neturėjo tam reikiamo religinio ir net literatūrinio išsilavinimo . Kodėl krikščionių bažnyčios visada taip apeliuoja į Pauliaus laiškus ? Ar kiti apaštalai mažiau dvasingesni buvo ? Iš tiesų , tai tik Pauliaus religinio fariziejiško išsilavinimo dėka , buvo parašyti labai geri pamokslai ir laiškai krikščionių bažnyčioms , o šios , pagal EVANGELIJĄ , šių kompleksinių dvasinių įžvalgų dėka , susiorganizavo į dogmatiškas krikščioniškas bažnyčias . Ar visi kiti apaštalai ką nors daugiau ir geriau padarė su nušvitusiu protu , tačiau be intelektualaus žemiško , teologinio fariziejiško išsilavinimo ? Ar savo emocionaliu tikėjimu buvo stipresni ir , ar padarė kokius nors radikalius perversmus krikščionybėje ? Taigi , kad nieko nepadarė . Padarė tik vienas , nušvitęs ir religingas fariziejus PAULIUS , kuris ne tik dvasiškai apkabino KRISTŲ , bet ir moksliškai sukūrė religinę Dievo garbinimo bažnyčią . Parašiau šį palyginimą tik todėl , kad norėjau pravesti paralėlę , palyginti Algimano Jokūbėno dvasinius , intelektinius ir apaštališkus darbus , kuriuos jis atlieka Vilniuje ir Kaune . Taigi , jeigu į viską žiūrėsime blaiviu protu ar šioje visoje , kad ir šiandieninėje Algimanto Jokūbėno veikloje , nereikalingas buvo aukštasis išsilavinimas ? Ar viskas nukrito kaip iš dangaus ? Tikrai , kad nenukrito . Jeigu aukštosios dieviškos dvasios jau Algimantą pasirinko kaip Urantijos knygos vertėją , kaip savo ambasadorių ir apaštalą , tai juk pasirinko ne beraštį , emocionaliai religingą žmogų , bet išsilavinusį ir apsišvietusį žmogų , pasaulietišką žmogų , kuris savo protą ir intelektą jau lavino ne vieną dešimtmetį dirbdamas televizijoje ir buvo išsiugdęs visas gerąsias žmogiškas savybes , kurios ir leido geriausiu būdu , Dievo Tėvo dvasiai pasireikšti per jo proto mintis . Tačiau , laikui bėgant , jis visa tai pavertė savo tiesioginiu , asmeniniu , išskirtiniu ryšiumi tik su Rojaus Trejybe , tuo save atribojo nuo pasauliečių . Brangieji , aš visada šlovinu nušvitusį žmogaus protą , kurio dėka , žmogus gali atlikti stulbinančius kūrybinius darbus, kartu su Dievo Tėvo dvasia , su kosmine ir asmenine , amžinaja Rojaus Dievybių Trejybės Dvasia . Tik nušvitęs protas gali sukurti nuostabius religinius jausmus , tik nušvitęs protas gali pasakyti nuostabius dvasingus žodžius , tik nušvitęs protas gali suprasti Dievo Tėvo žodžius ir visa tai aprašyti , kad ir visi juos suprastų , ir skelbti šiuos žodžius jau platesnei auditorijai , ir vesti šią auditoriją paskui save . Šlovinkime Dievą - Amžinąją Rojaus Trejybę , aukštai danguje ir visomis savo proto mintimis apkabinkime dieviškąją Dvasią savo prote , kuri atėjo pas mus tik todėl , kad ir Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia , ir Vietinės visatos Motinos Dvasia , labai daug ir sėkmingai pasidarbavo mūsų protuose , kad jame atsirastų minčių nušvitimas , sugebantis atpažinti Tėvo buvimą , Rojaus Trejybės Dvasios buvimą. Šlovinkime Dievą , tačiau dar labiau mylėkime savo protą , kuris anksčiau ar vėliau nušvis ir pašlovins ir pagarbins savo KŪRĖJĄ .
emipetras: MALDA . KAS YRA MALDA ? Kai žmogus visiškai atsiduoda Dievo valiai ir malonės dėka tampa Dievo sūnumi , protas kartu su malda yra įvedamas į širdį ir prasideda proto ir širdies savaiminė malda. Nuo šiol žmogus įgyja tikrąjį pažinimą, pradeda nuolankiai vykdyti Dievo valią, gyvena tikrąjį dvasinį gyvenimą, jo protas įgyja tikrąją išmintį, pasiekdamas vieną iš proto buveinių, apie kurias Viešpaties pasakyta: „Mano tėvo namuose daug buveinių“ (Jn 14, 2). Protas, susijungęs su širdimi, kartu su ja pradeda melstis jau ne žodžiu ir ne mintimi, o pačiu širdies jausmu, nenutrūkstamu ir nesibaigiančiu net ir miego metu, ir bet kuriuo laiku, nes šitas jausmas yra nepaliaujamas. Žmogus tuomet visa savo proto ir širdies esybe ima nepaliaujamai melstis Viešpačiui, su dėkingumu ir iš visos širdies patikėdamas jam visą save. Kartu su malda yra išugdomos visos dorybės, tarp jų ir širdies dėkingumo jausmas. Žmogus pradeda gyventi dvasinį gyvenimą, skleisdamas dorybes, ir taip jis gyvena norėdamas ne pasirodyti, o tai darydamas iš visos širdies. Protas, vieną kartą įėjęs į širdį, jau niekada iš ten nebeišeina. Jeigu jis ir atsiskiria nuo širdies, kreipdamasis į ką nors išorinį, tai tik dėl būtinybės, paviršutiniškai, nedalyvaujant širdžiai. Protas susijungęs su širdimi ir jos dvasiniais jausmais, nepaliaujamai bendrauja su Dievu ir su savo siela, artindamasis prie jos ir ją artindamas prie savęs – toks yra žmogaus, gyvenančio tikrąjį dvasinį, kupiną išminties gyvenimą, meldimasis. Veikiant maldai palaipsniui ugdomos dorybės, jos stiprėja ir tobulėja. Ugdantis vienai dorybei, kartu ugdomos ir kitos. Visiškai išsiugdžius vieną dorybę, nenutrūkstamai kartu visiškai ištobulinamos ir visos kitos dorybės, nes visos dorybės yra vienos prigimties ir sudaro vieną vientisą sielą . Pirmoji iš tikrųjų dorybių, atsiskleidžianti protui susijungus su širdimi, yra nusižeminimas. Tobulas nusižeminimas yra tikrasis savęs pažinimas, skatinantis išmintingąjį nusižeminimą. Per tai žmogus visiškai atpažįsta savo išdidųjį , egoistinį „aš“, Dievo valia sukurtą iš nieko ir dabar paties susivoktą. Žmogus pagaliau suvokia , kad yra dulkė , o gyvybės dvasia , kurią jam įkvėpė Kūrėjas, yra jo siela . Siela yra Dievo kvėpavimas žmoguje . Viskas , kas sieloje vertinga ir brangu , yra iš Dievo , tačiau pats kūniškasis žmogus – žemės dulkė.
emipetras: LABAI GERA MALDA YRA SĄMONINGAS KVĖPAVIMAS , KURIO METU VALOSI VISI PASĄMONĖS TERŠALAI , O SIELA ĮGAUNA DVASINĮ SKRYDĮ . NORMALIZUOJASI VISI FIZINIAI KŪNO PROCESAI , ŠVIESĖJA PROTAS . http://dharma.lt/rebefingas/
emipetras: PAGERINKITE SAVO SVEIKATĄ http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/metabolizmas/Magiskasis_bangos_ilgis http://www.homosanitus.lt/lt/angelina_zalatoriene/turinys/Ricinu_aliejus_kitu_kampu
emipetras: Tu – tikras stebuklas Kiekviena gyvenimo sekundė – tai nauja ir vienintelė visatos akimirka, tai niekada nepasikartojanti akimirka… O ko mokome savo vaikus? Įkalame jiems į galvas, jog dukart du yra keturi, jog Paryžius – Prancūzijos sostinė. Kada juos mokysime suvokti, kas jie tokie yra? Visų vaikų turėtumėme paklausti: „Ar žinai, kas esi? Tu – tikras stebuklas. Vienintelis visame pasaulyje. Visoje pasaulio istorijoje nė-ra buvę tokio vaiko, kaip tu, turinčio tokias pačias kojas, rankas, gudrius pirštus ir kūno judesius“. „Gali panorėjęs tapti bet kuo: dar vienu Šekspyru, Mikelandželu ar Bethovenu. Patikėk , iš tiesų esi stebuklas. O ar galėsi užaugęs turėti kitą tokį stebuklą?“ „Privalai dirbti – visi privalome dirbti, – kad pasaulis būtų vertas savo vaikų“. Pablat Casalsas Ištrauka iš knygos: „Atgaiva sielai”.
emipetras: ŽINOJIMAS IR TIKĖJIMAS UŽDEDA ATSAKOMYBĘ Tie žinojimai , mums visada uždeda ir tam tikrą atsakomybę ,tiek už savo kūno kokybišką fizinį gyvenimą , tiek ir už subtiliauosiojo kūno , sielos , kokybišką vystymąsi ir augimą , tiek ir už įvykius vykstančius pasaulyje . Apie tai , kaip gydyti pasaulį , labiai nuostabiai rašo JOE VITALE , savo knygoje ( Jokių ribų ) Siūlau pasiskaityti ir pastudijuoti. Labai dažnai mes , per savo dvasinių augimų ir tariamų tobulėjimų prizmę , dažniausiai norime pamatyti ir materialų atpildą ; kaip gerą uždarbį , pelną , turtingą gyvenimą , gerą sveikatą , sveikus ir laimingus vaikus , anūkus. Ir gana dažnai pagalvojame , kad štai nuo dabar , viskas pasikeis , pradės lyti materialinė nauda , gal net loterijoje pasiseks išlošti arba bankas sumažins palūkanų procentus , arba kažkas pasiūlys pelningą darbą . Tačiau, tačiau , tai yra gyvenimo iliuzija , kuriai tik retai lemta išsipildyti . Pagrindinis stabdis visų neišsipildžiusių svajonių , arba tikėjimo stoka , arba negyvenimas tose mintyse ką mes norime pasiekti . Trečias veiksnys būtų , tai mūsų likimas , kurį kiekvienas gauname individualiai , per šeimą , per visuomenę ir galiausiai per mūsų proto genetiką , nuo mūsų tėvų ir pro-pro- prosenelių . Tas kosminis pasaulis , kuris supa mūsų planetą , tos kosminės jėgos pro kurias mes skriejame su savo Saulės Sistema , veikia mus dar ir kaip Dievo valią , kuri visada buvo ir liks paslaptis , kuri niekada nebus pavaldi jokiems rinkodaros dėsniams , jokiai statistikai . Kartais tau likimas padovanos stebuklą ir nesuprasi nei už ką , nei dėl ko . Tačiau netapatinkime savo normalaus gyvenimo gerbūvio su pinigų maišais ir brilijantų dėžutėmis . Šitas gerbūvis visada ateis tik labia , labia retai , kaip tavojo likimo išbandymas ir kaip parodomasis likimas tik žmonijos vienetams , kurie jau seniai savo dušią yra pardavę tik pinigams ir už tai jiems leista dabar , keletą dešimtmečių , maudysis šampano voniose ir nuskriaustųjų ašarose , kol ant jų galvų bus išlieta Apokalipsė . Šiandiena visa tai yra ir visa tai bus , kol gyvuos šita , pilna kontrastų civilizacija , su blogio užkratu visuose protuose ir širdyse , kurios negali pakeisti net Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasios atėjimas ir buvimas šalia mūsų , nei dangiškojo Tėvo minčių Derintojų atsiuntimas į mūsų protus , nei visatos Motinos Dvasios angelų sargų , serafimų atsiuntimas . Daug šimtmečių dvasios išminčiai mokė , kaip pravalyti protą , kaip meilę savyje auginti , kaip ją dovanoti savo artimiesiams ir net dovanoti visiems kitiems , tačiau šitas tolimas , iliuzinis turto blizgesys varo iš proto milijonus žmonių ir jie dėl šios iliuzijos , pasiruošę parduoti ir tėvą ir motiną . Galima sakyti , kad visi žmonės , net labiai daug žmonių , pamiršta kasdiena pažiūrėti į dangų , į debesis , į neaprėpiamą kosmosą ir prisiminti , kad tu žmogau čia esi tik svečias , nes tu esi ne tik šitas nuolatos gendantis kūnas , bet esi dvasia ir net potencialiai nemirtinga dvasia , jeigu visas savo proto ir jausmų galias atgreši į Dvasią , kuri yra tau dovana nuo dangiškojo Tėvo ir apsigaubia tavo materialių kūną . O kaip reikėtų gyventi žmogui ? Kaip jam išgyventi šitoje sumaišties civilizacijoje? Tik per meilę , tik per MEILĘ , brangieji . Dievą ir savo artimą , mylinčio ir tikinčio žmogaus gyvenime , problemiškų situacijų dažnai net nesumažėja , o atvirkščiai net padaugėja, tačiau reikia visada atminti , kad visos problemos su dangiškojo TĖVO pagalba yra aptakesnės ir švelnesnės . Dangiškojo Tėvo Dvasia įvesdama mus į tam tikras problemas , kurios reikalingos mūsų protų ir sielų augimui , pats ir išveda , iš rodos tokios nepalankios ir audringos situacijos , į ramų uostą , kad labia dažnai tereikia tik stebėtis . Kai gyvenimas mums prieš nosį užtrenkia visas duris , tada tik su dangiškojo Tėvo Dvasią kartu , labiai atydžiai apsižvalgykime aplinkui ir pamatysime , kad Dievas pravėrė mums vieną mažytį langelį , pro kurį galime išlysti su visomis savo problemomis ir ramiai išspręsti visas savo problemas . Aš tradiciškai sakau , su Dievu mums jau daug lengviau nugyventi šį gyvenimą . Ir nepaisant visų sunkumų , nesusipratimų , gal net žiaurumų , mes su Dievu visada būsime džiaugsme ir su giedriu veidu , nes turėsime nemirtingąją VILTĮ , kuri yra tikroji mūsų likimo kelrodė žvaigždė . Tikintis į Dievą , mylintys Dievą , gyvenantis su Dievu, visada turės vidinį švyturį , į kurį bus orientuotas mūsų dvasingėjantis protas , taip pat sėkmingai augs ir dvasiškai turtės mūsų siela . Su Dievu aš visada ir amžinai būsiu laimingas ir tikėsiu , kad visa mano sąmoningo gyvenimo prasmė ir sėkmė , yra vien tik sėkmingas bendravimas su dangiškojo Dievo Tėvo dvasia . Ir dar , jeigu visu protu ir visais jausmais tikėsime į Dievo Dvasios esamumą mumyse , į Dieviškosios Dvasios veikimą , tai kai kurias konkrečias problematiškas situacijas , mes galėsime matyti per išsipildančią viltį , kad su Dievu viskas įmanoma ir su juo visur ir visada pasiseks . Visada , visais atvejais pasitikėkime JO vedimu ir sakykime - šitą gyvenimą verta gyventi . Verta gyventi todėl , kad net paties Dievo Tėvo Dvasia per mūsų fizinį kūną žiūri į šį pasaulį . Mato tą pasaulį mūsų akimis , girdi mūsų ausimis ir kai kada net kalba mūsų lūpomis. Dievo dvasia kuria mūsų gyvenimo scenarijų kartu su mumis , su mūsų vis labiau dvasingėjančiu ir atsiveriančiu protu . Nuolatos , kasdiena , mokykimės šiame gyvenime išlaikyti viltį į dieviškąją pagalbą , net ir į labai mažą , bet kuri gali tapti pradžia laimingos pabaigos visose situacijose , ypač santikiuose su labiai sunkiais žmonėmis . Ir nenusiminkime , jeigu mūsų praktiškoji gyvenimo sėkmė kartais ne visai sutaps su įsivaizduojama laime , visur turėkime kantrybės , o svarbiausia viltį , kad viskas išsispręs tik mūsų sielos geriausiai naudai . Kai aš , taip atidžiau , pasižiūriu į aplink vykstančius gamtinius procesus , tai akivaizdžiai matau , kad žmogaus fizinės galios tokios mažos ir silpnos , prieš šias gaivališkas gamtos jėgas , kurios mirksniu gali sugriauti visą tavo gerbūvį , sunaikinti visą tavo fizinį turtą , sužaloti kūną . Nors ir turime daug moderniškų technologijų , kaip gerų asfaltuotų gatvių ir kelių , didelių jūrų laivų , bei galingų lėktuvų , bet štai liūtys , audros , sniego pusnys ir lavinos , taifūnai ir cunami ir labai dvasingus ir visai nedvasingus žmones įstumia į neviltį , savo staigiomis ir netikėtomis katastrofomis , kurias užmeta gamtos stichija tau ant galvos . tačiau , kai gerai pagalvoji , tai tu žmogau , atsirandi tame taške ir tame laike neatsitiktinai , bet tu žmogau atsirandai savo likimo taške , kuris visada mums ateina pagal principą - ką pasėjai , tą ir pjausi . Ir jeigu tai yra kosminės karminės pasekmės dėsnis , kaip priežasties - pasėkmės dėsnis , tai mes mūsų tauta , mūsų visa vidaus ir užsienio politika auginama šioje tautoje , šios tautos protuose ir jausmuose ar neįsuks mūsų į bendrą globalinę , žmonijos destruktyvią karminę veiklą , kurioje ir mes galime sulaukti savo priežasties ir pasekmės dėsnio suveikimo . Panašus pritraukia panašų . Geros mintys , pozityvios , nekerštingos , dvasingos ir išmintingos pritraukia visai tautai gerbūvį . Tuo tarpu nuolatinis priešų ieškojimas , gali išsipildyti , kaip karminė atpildo valanda tam regionui , to regiono žmonėms , Ar tu žmogau žvanginsi ginklais po savo kiemą ir vis grūmosi savo kaimynams , ar būdamas pilnas dvasinės išminties , kviesi tuo kaimynus arbatos gerti , didžiąja dalimi , jeigu ne visu šimtu procentu , priklauso visos tautos likimas laike ir erdvėje . Demokratija yra tuo įdomi , kad joje leidžiama , kad įvyktų apokalipsė , kaip mūsų laisvo valio pasireiškimas , tačiau nuo idiotiškai mąstančių , taip pat niekas neapsaugo , nes visų yra laisva valia . Iš kai blogis , kai idiotiškas protas surenka kritinę masę , tada ir atsiveria Pandoros skrynia , tada ir išlyja Apokalipsė ir jokia gelda jau neišgelbės nei plebėjų , nei patricijų .
emipetras: ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS , PRALEISTAS RAIDES
emipetras: JEIGU JUMS PATINKA FIZIKA IR JOS DĖSNIAI , TAI SIŪLAU PASKAITYTI BENT TRUMPĄ IŠTRAUKĄ IŠ IRENOS STULPINIENĖS REFERATO APIE TORSIONINIUS LAUKUS , APIE VAKUUMĄ IR INFORMACIJĄ VAKUUME . IŠDĖSTYTA LABAI AIŠKIAI IR SUPRANTAMAI Žingsnis į naują realybę Einšteino bendrasis reliatyvumo principas yra susietas su erdvės kreivumu. Kur kas platesnis Šipovo visuotinio reliatyvumo principas teigia ne tik erdvės kreivumą, bet ir erdvės sukimąsi - vieną svarbiausių gamtos procesų. Reliatyvumo principų skirtumas lemia tai, kad kreiva ir besisukanti erdvė yra dešimtmatė, o nesisukanti - tik trimatė. Fizikinio vakuumo teorija (toliau - FVT) teigia, kad yra net 7 realybės lygmenys, kad gamtoje egzistuoja griežta materijos formų hierarchija. Be žinomų keturių būvių - kieto, skysto, dujinio ir plazmos (elementariųjų dalelių ir laukų), yra dar trys: fizikinis vakuumas, pirminiai torsiniai laukai ir Absoliučioji “tuštuma”. FVT griežta matematine kalba įrodo, kad VII realybės lygmuo - Absoliučioji “tuštuma” - yra visko sintezė, tačiau nėra įmanoma apie ją žinoti ką nors konkretaus. Nebent tik priskirti begalinę kūrybinę ir informacinę potenciją. Absoliučioji “tuštuma” mums nesuvokiamu būdu gali realizuoti pirminį pačios savęs sūkurinį sužadinimą ir šitaip pradėti formuoti visa, kas yra žemesniuosiuose lygmenyse. VI lygmuo - pirminiai torsiniai laukai (angl. torsion - “sukimasis”) kitaip dar vadinami informaciniais laukais. Jų energija lygi nuliui. Yra ir antriniai torsiniai laukai, kuriuos sukuria sukimasis mums pažįstamame materialiajame pasaulyje: elementariųjų dalelių sukinys (spinas), elektronų sukimasis apie branduolį, planetų - apie Saulę, bet kurio mechanizmo arba balerinos sukimasis ir t.t. Pirminiai torsiniai laukai sužadina fizikinį vakuumą - V realybės lygmenį, kurį galima vadinti virtualiąja realybe. Tai planas arba matrica viso, kas vėliau realizuosis, nes iš fizikinio vakuumo gimsta elementariosios dalelės, formuojančios atomus ir molekules. Vakuumas - universali terpė, kertanti visą erdvę. Kaip pro smėlį gali skverbtis vanduo, pro vandenį - dujos, pro juos - elementariosios dalelės ir laukai, taip ir vakuumas gali kiaurai kirsti viską. Klaidinga manyti, kad vakuumas yra vien kažkur kosminėje erdvėje. Jis yra visur. FVT tvirtina: visi šiuolaikiniam mokslui žinomi laukai yra tik įvairios fizikinio vakuumo poliarizacijos, sutrikdžius vakuumą krūviu, mase arba sukiniu. Visi laukai ir materija gimsta iš tuštumos. Absoliutusis “niekas” yra viskas. Pirminiams torsiniams laukams negalioja reliatyvumo teorijos postulatas apie šviesos greitį kaip didžiausią galimą greitį gamtoje. Tokia išvada apriboja tik keturmatį erdvės-laiko pasaulį. Objektams, kurių energija lygi nuliui, teigia G.Šipovas, netaikytina judėjimo sąvoka, todėl teisinga sakyti, kad pirminis torsinis signalas, vos gimęs, tuojau pat pasiekia visus erdvės taškus ir iš karto yra visur. Naujausi tyrimai rodo: vakuumas yra informacinė struktūra, savotiška informacijos talpykla. Informacija apie materialiojo pasaulio praeitį ir ateitį gali būti visur ir visada, nes ir pats vakuumas yra visur ir visada. Nejaugi nuo pat Pradžių pradžios (o “Pradžioje buvo Žodis”) visa informacija saugoma tuštumos analuose? Kodėl gi ne, jeigu torsinių bangų atžvilgiu fizikinis vakuumas elgiasi kaip holograma? Negana to, neseniai padarytas dar vienas atradimas, kad torsiniai laukai gali atsirasti ne vien dėl sukimosi, bet ir dėl vadinamojo formos efekto. Eksperimentuojant sužinota, kad bet kuri geometrinė forma sutrikdo (t.y. poliarizuoja) griežtą fizikinio vakuumo tvarką. Raidė, garsas, ženklas, simbolis, statinys, knyga, meno kūrinys savaip trikdo vakuumą, o jis tučtuojau reaguoja į tai torsiniais laukais. Visi torsiniai laukai gali tarpusavyje sąveikauti. Yra apie ką pagalvoti, nes ir mes, žmonės, turime savus torsinius laukus.
emipetras: ARTINASI KALĖDŲ ŠVENTĖ . KAS TAI PER ŠVENTĖ ? DAUGELIS ATSAKYS , KAD TAI EGLUTĖ . DAUG ŽVAKUČIŲ IR DAUG DOVANŲ SAVO ARTIMIESIAMS . PREKYBININKAI PASAKYS , KAD TAI GERIAUSIAS IR PELNINGIAUSIAS LAIKAS PREKYBAI . TAČIAU KUR KRISTUS ? Taigi , ar daug kas nori dirbti su savo protu ? Daugeliui žmonių ir taip vadinamų tikinčiųjų , net nepriimtinas vidinis dvasinis mąstymas , kuris reikalauja atitinkamo proto kordinacijos ir komunikacijos su savo paties mintimis ir ne bet kokiomis mintimis , bet dvasinėmis mintis . Viskas yra nuleidžiama tik mišių , pamaldų , pamokslų išklausimui - na ir viskas . O juk šiap jau , tai dvasinis proto atsivėrimas vyksta ne bažnyčių lankymo lygiu , ne intelektualiuoju lygiu , bet ir subtiliuoju jausmų - sielos lygiu . Ir tik šių žmogiškųjų sąmonės funcijų tobuloje vienybėje , palengva gimsta dvasinis žmogus , kuriam jau sąmoningas dvasinis mąstymas reikalingas kaip oras , kaip duona kasdieninė . Dvasiškai augdamas žmogus , dieviškosios Tiesos pažinimo meilėje ir išmintyje , visada jau trokšta būti ir gyventi tik su šia Tiesa . Ir tada ateina ramybė , žmogaus protas įgauna įšmintį ir ramybę , nes visa savo gyvybės egzistencija , žmogus pagaliau suvokia , kad stovi ant amžinybės kelio , kuris veda į žmogiškosios asmenybės amžinybę , o Vadovas šiame kelyje yra paties Dievo Tėvo dvasia . Todėl manau , kad pirmiausia žmogui reikia mokytis pažinti save , savo protą ir savo jausmus , kad per per šias pažinimo funkcijas atsivertų kelias į dieviškosios dvasios pažinimą , supratimą ir net susikalbėjimą , kad gimtų pastovus noras visada būti dieviškosios dvasios veikimo diapazone ir nuolatinėje dieviškosios dvasios įtakoje , visur ir visada , visuose kūrybiniuose projektuose ir tuo pačiu visuose kasdieniniuose darbuose . Tuo pačiu mes turime nuolatos praktiškai mylėti ne tik save , bet ir mylėti savo artimus ir toleruoti taip vadinamus ir savo priešus . Jeigu žmogus nenori ir nemoka savęs mylėti , tai kaip jis mokės kitą žmogų mylėti , jeigu žmogus nemoka savęs mylėti , tai kaip jis mokės Dievą mylėti . Žmonės turi pagaliau išmokti ir save mylėti , lygiagrečiai su meile savo artimui , reikia mokytis ir save mylėti , nes pats Dievas , Dievo Tėvo dvasia apsigyveno žmoguje . Mes turime nuolatos klausti savęs : ,, žmogau , ar tu žinai , kad tu gali būti ir turtingas ir laimingas ? Ar tu žinai , kad virš tavęs , į tave , iš didelės meilės , iš šlovės ir garbės aukštybių , nusileido ir nuolatos budi Dievo Tėvo dvasia , kuri trokšta , kad tu ją pažintum ir pakviestum : į savo protą , į savo visus jausmus , pas save į svečius ?’’ Mes turime uždegti visus troškimų žiburius - norą , trokšti Dievo dvasios pažinimo taip , kad jį visada būtų mūsų kasdieninių minčių labirinte , kaip vienintelė reali pagalbininkė visų rūpesčių ir problemų sprendime . Jėzus Kristus sakė ; ,, kai aš atsiūsiu Dvasią , jūs darysite dar didesnius darbus už mane .’’ Manau ,kad tuo mūsų Viešpats numatė , kad prie dvasinių tiesų , kurios , be abejo yra pirmoje vietoje - žmonėms reikės ir pasaulietiškų švenčių , ir pasaulietiškų reginių tiek protui , tiek ir sielai . Žmonėms reikės ir džiaugsmo , ir juoko , ir humoro spektaklių , kad jie verstų protą ir sielą džiaugtis gyvenimu . Kad žmogus džiaugtusi šiuo realiu , esamu gyvenimu , čia ir dabar , o per tai , geriau suprastų ir turėtų vis geresnį tikėjimą į dvasinio pasaulio buvimą čia , šalia mūsų , dėl kiekvieno žmogaus . Tai būtų tikras Dievo vaiko ir jo sūnystės atgimimas iš Dvasios ir tuo savosios sūnystės , Dievui tėvui, liudijimas . Gal būt reikėtų , visomis savo įtikėjimo galiomis , švelninti tą kontrastą tarp įtikėjusio ir neįtikėjusio žmogaus . Mokytis spinduliuoti brolystę ir meilę , ir taip sušildyti bendravimą , tarp įtikėjusio į Dievo Tėvo dvasios buvimą žmoguje ir tarp neįtikėjusio , gamtos vaiko-žmogaus proto . Mokėdami įkelti gražias Urantijos knygos citatas , tobulinkime savo protą , mokykimės naudotis praktine šio dvasingumo puse . Liudykime šiam pasauliui , savo gyvensenos pavyzdžiu , kaip turtingos ir laimingos asmenybės , įtikėjusios į Dievo Tėvo - Rojaus Trejybės veikimą , mūsų kiekvieno visoje gyvensenoje ir bet kurioje kūrybinėje veikloje . Liudykime žmonėms savo elgesiu ir žodžiu , darbu ir bendravimu , kad įtikėję į Dievą Tėvą , mes kaip žmonės , galime būti ir laimingi ir turtingi , nes priešingu atveju , žmonės pasiklausę mūsų mokymus suvoks juos , kaip dar vieną dvasinę iliuziją . Reikėtų mokytis mums visiems , kaip save harmoningai , be konfrontacijos , išskirti iš nemąstančių , dvasinėmis kategorijomis , pasauliečių tarpo , o savo dvasine pasaulėžiūra panašėti į dvasinius mokytojus , kurie , jau pakankamai kryptingai , žino kelią į amžinąjį gyvenimą . Ir tai dar ne viskas . Reikėtų su meile ir kantrybe dalintis visomis tikromis žiniomis : kaip sveikai maitintis , kaip sveikai dirbti , kaip sveikai , linksmai ir laimingai gyventi jau čia , šiandiena . 2015-11-12
emipetras: SIŪLAU LABAI PAPRASTĄ BŪDĄ SVEIKATAI PATAISYTI K. Vaištarienė siūlo išbandyti labai efektyvų pasninką, padėjusį daugeliui žmonių atsikratyti įvairių ligų, ne vienam – netgi atstatyti visiškai neveiklius sąnarius, pakilti iš vežimėlio. Pasninkas paremtas Ž. Ozavos sistema, kurioje didelė reikšmė tenka kruopoms. „Žmogus turi pats nuspręsti, kiek dienų jis pasninkaus. Siūlau pradžioje pabandyti tris dienas. Po jų šešias dienas valgyti vegetarinį maistą, būtina iš meniu išimti pieno produktus ir kiaušinius. Kas labai negali be mėsos ar žuvies, keletą kartų į savaitę gali ir ją valgyti. Po to vėl tris dienas pasninkauti. Taip tęsti du-tris mėnesius. Jei žmogus pasirinks pasninkauti penkias dienas, tuomet valgyti po jų reikia 10 dienų, o jeigu 10 dienų truks pasninkas, valgyti 20 dienų. Esant sunkioms ligoms, toks kūno valymas gali užtrukti ir iki 9-12 mėnesių. Didelį efektą garantuoju.“, sako K. Vaištarienė. PASNINKAS PAGAL K. VAIŠTARIENĘ: Pasninko metu valgyti vien tik brinkintas kruopas (be jokių priedų). Geriausiai tinka grikiai ir avižiniai dribsniai. 1 stiklinę grikių kruopų užpilti 1,5-2 stiklinėmis verdančio vandens, įdėti 2 šaukštus sėlenų ir išmaišyti. Brinkinti ~ 30 min.. Gautą masę padalinti į tris dalis. Gaunasi trys stiklinės – visos dienos maistas: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Avižinius dribsnius galima ruošti kiekvienam maitinimuisi, nes jie greičiau išbrinksta. Vienam kartui (turi gautis stiklinė maisto) dedama pusė šaukšto sėlenų. Jei žmogus jaučiasi labai alkanas, gali papildomai pasidaryti vieną porciją. Jei kruopos pakankamai šlapios, vandens pasninko metu nereikia gerti. Pasninkaujant per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 1,5 stiklinės vandens, bet dar geriau vietoj jo – petražolių arbata. Taip pat padalinti į tris dalis ir mažais gurkšneliais išgerti. Skirtingai nei po badavimo, čia nereikia jokio išėjimo. Po tokios dietos ir kavos galima išgertiJ. Po trejeto mėnesių pradeda dingti daugelis negalavimų“, dalinasi patirtimi badavimo pagalba iš sunkių ligų išsivadavusi moteris. Lietuvos sveikuolių sąjunga rengia savaitines sveikatos mokyklas įvairiuose Lietuvos miestuose bendradarbiaudama su visuomenės sveikatos biurais, kurių metu dalyviai susipažįsta su Ž. Ozavos mitybos sistema, numeta 2-5 kg svorio. Skaitykite atsiliepimus iš sveikatos mokyklų mūsų puslapyje! Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt
emipetras: KĄ LIETUVIAI ŽINO APIE IZRAELĮ , KURIO PRANAŠŲ KNYGOMIS NAUDOJASI IR GARBINA DIEVO SŪNŲ KŪRĖJĄ , JĖZŲ KRISTŲ . TAI ŠIEK TIEK TRUMPOS INFORMACIJOS Izraelio valstybė yra beveik tris kartus mažesnė už Lietuvos teritoriją, o žmonių gyvena tris kartus daugiau - per 7 milijonus. Gyventojų skaičius ėmė sparčiai augti, kai Izraelio valstybė pakvietė savo tautiečius grįžti į Šventąją žemę. Geras pragyvenimo lygis ir palankios sąlygos auginti vaikus per kelerius metus smarkiai pakeitė demografinę situaciją. Marga gyventojų tautinė sudėtis – be žydų, gyvena daug arabų, rusų, beduinų, druzų, čerkesų, rusų. Valstybė, nors ir viena mažiausių, bet kartu ir viena reikšmingiausių Artimųjų Rytų teritorijoje. Jos pradžia siejama su bibliniais laikais, tačiau tik 1948 metų gegužės 14 d. įkurta dabartinė Izraelio valstybė, šiais laikais atsidūrusi kryžkelė tarp Rytų ir Vakarų. Tūkstantmečius Šventąją žemę laistė kraujas, nes virė nuožmi kova dėl žemės, dėl strateginės vietos po saule, netgi dėl religijų įsitvirtinimo. Jungtinės Tautos 1947 m. priėmė rezoliuciją ir Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, netrukus arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą. Karą Izraelis laimėjo, užėmė dalį žemių, priskirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos ruožą, Vakarų krantą. Nesutarimai dėl teritorijų tebesitęsia iki šiol. Palestinos autonominė teritorija įsikūrė Jeruzalėje, atsitvėrusi 8 metrų aukščio siena. Iš Palestinos pusės ji pripiešta ir prirašyta žydams priešiška iliustracija. Neapykanta tvyro ne tik žydams, bet ir jų šalies svečiams. Jeigu Izraelyje į pasą įspaus žymą, kad lankeisi šioje šalyje, nebūsi įleistas į kai kurias kaimynines arabų šalis. Todėl Tel Avivo oro uoste vizas į pasą įdeda atskiru lapeliu. Izraelyje žemės pėda labai brangi. Ir Tel Avive, ir iki jo buvusiame pajūrio mieste Jafoje, ir stambiausiame jūrų uosto mieste Haifoje namas prie namo, nėra vietelės medžiui ar gėlei pasodinti. Brangūs čia ir būstai – didesnės kvadratūros ir miesto centre esantis butas kainuoja apie milijoną dolerių. Paskui, kai važiavome Izraelio teritorija, įsitikinome, kad tai ištisas dykumų ir negyvų kalnų kraštas. Ten, kur dirbamos žemės lopinėlis, o jis ne juodos, o rudos spalvos, po priedangomis ir dirbtinai laistomi auga bananai, driekiasi palmių giraitės, nokinančios datulių vaisius, stiebiasi daržovių lysvės. Izraelyje per metus nuima du-tris derlius, matėme žemę, išdirbtą naujai sėjai, nors buvo spalio mėnesio antroji pusė. Ir bananų, ir datulių kekės noksta aprištos polietileno skraiste, taip vaisiai vienodžiau sugeria šilumą ir nunoksta vienu laiku. Spalio mėnesį Izraelyje buvo karšta. O štai žydų tautybės vyrai apsirengę juodais kostiumais, galvos pridengtos juoda skrybėle, iš po jos kyšo ties ausimis susukti plaukų kuokštai. Taip rengiasi žydai, kurie išpažįsta senąjį tikėjimą. Iš aplinkinių jie išsiskiria ne tik apranga, bet ir gražiais vaikų būreliais. Jų šeimose auga daug vaikų, visi gražiai aprengti tradicine juoda apranga. Sužinojome, kad žydai nešvenčia metų sukakčių. Jiems brangūs du jubiliejai – kai berniukui sukanka 13 metų, jis įšventinamas į vyrų luomą, o šeimos, artimųjų rate priimta švęsti 70 metų sukaktį. Mirusį žydą privalu palaidoti nuo saulėtekio iki saulėlydžio, kūnas įvyniojamas į drobulę ir įleidžiamas į kalkėtą žemę, kuri labai greitai suardo palaikus. Izraelio valstybė pasaulyje žinoma Šventosios žemės sinonimu. Šioje žemėje liko Jėzaus Kristaus ir jo mokinių įspausti pėdsakai. Tad ir mūsų pažintinėje ir piligriminėje kelionėje po Šventąją žemę buvo daug brangių stabtelėjimų vietovėse, kurios mena Jėzų Kristų. Esu girdėjusi pasakojant, esu skaičiusi, kad visi, kurie prisiliečia prie Šventosios žemės sakraliausių vietų, atranda tikėjimo stebuklą, patiria didžiulį emocinį krūvį. Trys tūkstantmečiai istorijos, trys klimato juostos, nuo vaikystės į atmintį įaugusių Betliejaus, Nazareto, Jeruzalės, Golgotos vietovių, Jordano upės, Galilėjo jūros, Alyvų kalno pavadinimai iš tikrųjų veikai emociškai, sieloje pajauti tai, ko negalima aprašyti. Mūsų kelionę lydėjo maldos svarbiausiose krikščionybės vietose. Alyvų kalne, vietovėje, kurioje Jėzus Kristus pamokslavo savo mokiniams, vietovėje, kurioje palaidoti pranašai Zacharijus ir Malachijas, kurioje išpranašautas Jeruzalės sugriovimas, kurioje Jėzus Kristus patyrė išdavystės kartėlį, dviems turistų grupėms iš Lietuvos šv. Mišias aukojo Žagarės parapijos klebonas M. Dyglys. Šioje vietoje paskutinę naktį iki nukryžiavimo meldėsi Jėzus Kristus. Mūsų malda šventose vietose buvo skirta už mirusius brangius žmones, už į pasaulį atėjusius vaikus ir anūkus, už tėvynę ir už tautą. Alyvų kalno papėdėje – Getsemanės sodas. Čia auga 8 seni alyvmedžiai, menantys Kristaus gyvenimo momentus. Šių medžių vaisus visus iki vieno surenka, iš tų alyvuogių spaudžia aliejų, skirtą šv. Patepimui. Didįjį ketvirtadienį aliejus šventinamas, jis tampa dvasinio turtingumo, džiaugsmo ir stiprybės simboliu. Nuo Alyvų kalno atsiveria didingas ir nepakartojamas Jeruzalės miesto vaizdas, kurio sienoje yra 12 vartų. Didžiulis slėnis nusėtas balto akmens luitais. Tai didžiausios ir seniausios pasaulyje kapinės, kuriose ilsisi per 150 000 mirusiųjų. Žydų tautybės žmonėms ši vieta šventa, didžiausia garbė ir prasmė būti palaidotam būtent čia. Nes tikima, kad teisingumo dieną Mesijas pasirodys žemėje ir pirmuosius iš numirusiųjų prikels žmones, palaidotus Alyvų kalne. Ant judėjų tikėjimo išpažinėjų amžinojo poilsio vietos klojami akmens luitai su įrašais. Kapinėse nesodina gėlių, aplankydami mirusiuosius, ant antkapio deda ne gėlės žiedą, o akmenuką. Jis yra amžinybės ir prisikėlimo iš numirusiųjų simbolis. Jeruzalėje yra Kristaus kančios kelias Via Doloresa. Jis prasideda toje vietoje, kurioje Jėzų nuteisė ir nuplakė, o baigiasi ten, kur Kristų palaidojo ir iš kur jis trečiąją dieną prisikėlė iš numirusiųjų. Kiekvieną šventojo kelio stotį lydi mūsų malda, kelias eina per siaurą gatvelę, kurioje šurmuliuoja arabų turgus. Arabams Kryžiaus kelio stotys yra niekas, o mums, katalikams, gyvasis tikėjimo kančios liudijimas. Melsdamiesi ir stabteldami Kristaus kančios stotelėse, ateiname į Kristaus Kapo baziliką, po kurios kupolu yra Golgotos kalnas. Pirmoji bažnyčia čia pastatyta 335 metais. Netrukus ją sugriovė. Naują pastatė 1810 metais ir ji veikia iki šiolei. Kristaus Kapo bazilika priklauso 6 krikščioniškoms konfesijoms - katalikams, graikams stačiatikiams, armėnams, koptams, etiopams, sirijiečiams. Sutartą valandą visų konfesijų atstovai atidaro baziliką, maldų valandos atskiroms konfesijoms išdėstytos minučių tikslumu. Kristaus Kapo bazilikoje dega amžinoji ugnis. Ji iš naujo uždegama Prisikėlimo rytą. Į vietą, kurioje buvo palaidotas Kristus, tą rytą įeinama su paprasta žvake, o išeinama su uždegta. Žvakė užsidega stebuklingu būdu. Šv. Mišių aukoje mus lydėjo vienuoliai. Šventosios vietos aura, bazilikos pastato akustika ir vienuolių choralas sukūrė neprastą maldos foną. Suvoki, kodėl sako, kad Jeruzalėje istorinis laikas tarsi sustojęs. Čia iš tikrųjų sustoja mūsų žemiškasis gyvenimas ir kelias, netgi mintys. Jos susilieja su krikščionybės tūkstantmečiais. Jordano upėje, kurioje Jonas Krikštytojas krikštijo žydus, kurioje jis pakrikštijo ir Jėzų Kristų, apsirengėme krikšto baltu rūbu ir atnaujinome krikšto įžadus. Klebonas M. Dyglys kiekvienoje šventoje vietoje priminė esminius Kristaus gyvenimo momentus: Tabchoje stebuklingai padaugino duoną, Palaiminimų kalne pasakė nepaprastai svarbų Kalno pamokslą, meldėmės Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilikoje, Šv.Apreiškimo grotoje, Kafarnaumo mieste lankėmės šv. Petro name-muziejuje. Neapsakomas jausmas užliejo kiekvieną vietovėje, kurioje gimė Išganytojas – Betliejuje, seniausioje krikščionių šventykloje – Kristaus Gimimo bažnyčioje. Kedrono slėnyje pastatytoje Šventosios šeimos kapo šventykloje altoriaus dešinėje pusėje palaidoti Marijos tėvai Ona ir Jokimas, kairėje pusėje - Marijos vyras Juozapas, iš kapo Marija buvo paimta į dangų. „Dominus flevit“ ( „Viešpats verkė“) bažnyčia primena Jėzaus ašaras, išvydus sugriautą Jeruzalę. Istorijos faktai byloja, kad Jeruzalės miestas, pastatytas ant 770 metrų aukščio kalvos, karalius Saliamonas pastatė šventyklą, o karalius Dovydas miestą paskelbė sostine. Jeruzalę sugriovė Babilonijos karalius, išvedęs 20 tūkstančių gyventojų į vergiją. Nuo 1517 metų Jeruzalė buvo Osmanų imperijos sudėtyje, 1917 ją užėmė britai, 1948 m. – arabai. Ir tik 1980 metais ji buvo tarptautiniu mastu pripažinta nedaloma Izraelio sostine. Jeruzalės šventykloje buvo laikoma Sandoros skrynia. Šventyklos sugriovimo dieną - liepos 9-ąją- minima Gedulo diena, Izraelio valstybės sinagogose tądien nuimami visi papuošalai. Kiekvieną savaitgalį žydai švenčia šabą – nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio vakaro, kai danguje įsižiebia trys žvaigždės, nieko nedirba, net ugnies nedega. Tą metą sustoja viskas, nors gyvenimas ir laikas teka savo tėkme. Tas metas skirtas bendravimui šeimose, prisimenant, kad Dievas visatą kūrė 6 dienas, o septintąją ilsėjosi, kad Dievas išvedė tautą iš Egipto vergijos, kad ateis Mesijo išpranašautas laikas – Teisingumo diena savo kelioniu įspūdžius aprašo Julija Sėjavičienė
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû