Ōīšóģ » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Īņāåņčņü
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai [
]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite [
] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina [
], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo [
], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: DAR MĖNUO IR VELYKOS . PAMĄSTYKIME , APIE MŪSŲ SAVOJO AŠ , KIEKVIENO PRISIKĖLIMĄ , APIE KASDIENINĮ PRISIKĖLIMĄ NAUJAM RYTUI , NAUJAI DIENAI , NAUJAM GYVENIMUI . Dievo dovana dažnai būna ne ta, kurios tikėjomės. Marija Magdalietė tai suvokė Velykų rytą. Panašiai kaip Magdalietei, ir mums kartais reikia laiko suvokti, kad tai, ką patiriame, yra prisikėlimas. Mokiniams buvo nelengva atpažinti Prisikėlusįjį. Apaštalai per Velykas taip pat suprato, kad prisikėlimas neįvyksta tada, kai jo tikiesi. Apskritai jis gali užtrukti metų metus. Paprastai jį nelengva apibūdinti, nes tai jūsų asmeninis prisikėlimas. Kitiems žmonėms tai gali atrodyti visiškai nereikšminga , tas jūsų prisikėlimo patyrimas . Pirmasis prisikėlimo požymis - mes nebeturime jokių baimių , mes norime kalbėti ir sakyti visiems . Štai čia , su mumis yra dangus . NUO BAIMĖS Į TIKĖJIMĄ Dievui nėra negalimų dalykų. Evangelijoje pagal Joną pasakojama, kad pirmą savaitės dieną dauguma mokinių iš baimės slėpėsi už užrakintų durų. Po Didžiojo penktadienio įvykių jie buvo įsibauginę. Matas ir Morkus mums primena, kad anksčiau, Didįjį ketvirtadienį, visi jie išsigandę pabėgo iš Alyvų sodo. Tą vakarą Petras išsigynė pažinojęs Jėzų. Jeigu jie buvo įsibauginę dar prieš Jėzų nuteisiant mirti, įsivaizduokite jų reakciją matant jį einantį Jeruzalės gatvėmis su kryžiumi, ant jo prikaltą ir paliktą numirti. Jų vadovas buvo nužudytas kaip valstybės priešas. Ar gali būti ryškesnis baimės įvaizdis, kaip sėdėti už užrakintų durų mirus asmeniui, į kurį buvo sudėtos visos viltys? Mokiniai ir vėl nepajėgia suvokti, kad jie susitinka su gyvuoju Dievu, su tuo pačiu, kurio žinia Marijai per apreiškimą buvo; Dievui nėra negalimų dalykų. Jie negali matyti toliau to uždaro kambario. Mokiniai nenorėjo priimti, kad Dievas didesnis už jų įsivaizdavimą. Galiausiai, gal jie nepajėgė atleisti, kad Jėzus mirė. Kas galėjo numatyti prisikėlimą? Tačiau galbūt neturėtume taip lengvai pateisinti mokinių. Jėzus nuolatos pranokdavo jų lūkesčius, gydydamas ligonius, nutildydamas audrą, prikeldamas mirusiuosius, tad galbūt jie galėjo tikėtis nenumatyto dalyko. Tačiau nesitikėjo. Dažnai mes pasijuntame nepajėgūs tikėti, kad Dievas gali būti parengęs mums naują gyvenimą. Sakome, kad niekas negali pasikeisti , šiame pasaulyje. Visiškai beviltiška. Taip nutinka, kai mūsų optimistinių vilčių kelionė baigiasi įklimpus nusivylime, kuris kartais gali būti mūsų puikybės ženklas mes galvojame, kad viską žinome geriau nei Dievas, ir sakome: Jis negalėjo taip pakeisti šios situacijos !!! . Koks tamsus ir pavojingas kelias yra mūsų dvasinis sielos nusivylimas daug tamsesnis už mirtį. Ar mes dažnai pripažįstame ,ar dažnas iš mūsų sutinka, kad tam tikros mūsų gyvenimo sritys yra mirusios? Daugelis mano, kad dalis mūsų šalies, mūsų pasaulio, mūsų Bažnyčios negali atgyti? Daug kas jaučiasi netekęs vilties, kad kas nors pasikeis. Kai galvoju apie prisikėlimą, dažnai grįžtu prie išsigandusių mokinių užrakintame kambaryje. Mes nesame kviečiami jame gyventi. Mes kviečiami išlįsti iš savo slėptuvių ir palydėti Mariją Magdalietę kartais verkdami, bet visada ieškodami ir tikėdami , kad galiausiai , naujo Jėzaus gyvenimo aušros nutvieksti, nustebinti, sužavėti , žengtume į savo gyvenimo džiaugsmą. Mes esame kviečiami tikėti tuo, ką ji pamatė: Jis prisikėlė. Iš anglų kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ , o aš jums persiunčiau .
emipetras: MINTYS APIE TIESĄ Aš manau , kad pasaulyje yra nuostabių žmonių , kurie labai puikiai jaučia ir nuskaito dvasinę išmintį savo protuose , kadangi šias jų skelbiamas TIESAS , visada jų protuose nuostabiai pakoreguoja mūsų mielasis, dieviškasis minčių DERINTOJAS . Jis yra kiekviename iš mūsų , tą mes jau gerai žinome , tačiau štai leisti tobulai susijungti , šiam žmogaus mechaniniam protui ir dieviškajai Dvasiai , jau reikia likimo dovanos , arba kitaip sakant ,Vietinės visatos Motinos Dvasios dovanos . Tačiau prie šios dovanos dar reikalingos ir žmogaus asmeninės pastangos . Reikalingas jo valingas troškimas ieškoti dvasinės išminties . Pradžioje knygose , pas Mokytojus , o vėliau jau ir savo , nuosavo proto mintyse . Net Jėzus Kristus , savo mokymuose skatino žmones ugdyti valią ir valingą troškimą , pažinti dvasines TIESAS ir naudotis jos vertybėmis sakydamas , kad jūs visi turite tas pirmaprades žinias , tiktai klauskite ir jums bus pasakyta , tiktai belskite ir jums bus atidaryta . Daugelis , dvasioje apšviestų rašytojų , dailininkų , skulptorių , medikų , praeities amžiuose buvo sukūrę , kaip ir dabarties amžiuje kuria , pasaulinio mąsto šedevrus vien todėl , kad jų protai tobulai sąveikauja su dieviškąja dvasia , minčių DERINTOJU . Šios tobulos sąjungos , žmogaus asmenybei pilnai užtenka , kad žmogus šiame fiziniame pasaulyje išsiskleistų , tiek dvasiškai , tiek ir intelektualiai , kaip labai turtinga ir talentinga asmenybė . Neseniai teko skaityti rašytojos A. Novih knygas . Ji kilusi iš Ukrainos , tačiau kur šiandiena gyvena , niekas nežino ir niekada jos nematė . Skaičiau keletą jos knygų pavadintų ,,Sensėjus iš Šambalos Tai nuostabios knygos , pilnos globalios dvasinės informacijos ir surištos su daugeliu istorinių įvykių , praeities amžiuose ir dabartyje čia , šioje Žemėje . Ji ne tik nuostabi rašytoja , bet ir labai talentinga dailininkė . Jos paveikslai buvo eksponuojami Kijeve tik vieną dieną . Kas matė tuos paveikslus , tie buvo tiesiog traukte traukiami nežemiškos šviesos , spinduliuojančios iš šių paveikslų . net Rusijos prezidentas Putinas yra išsireiškęs , kad mokėtų labai didelius pinigus , kad galėtų įsigyti nors kelis jos paveikslus . Tačiau paveikslų niekas nepardavė ir po vienos dienos , ši paroda buvo užbaigta , o kur paveikslai ir autorė , liko nežinia . Viena tik aišku , kad tokie žmonės kaip A. Novih yra šviesos pasaulio žmonės ir kurių tik keletas vaikšto po šią žemę , stulbindami visą likusią civilizaciją savo dangiškais talentais . Taigi , kaip ir visais laikais , taip ir šiais amžiais , šviesos pasaulio asmenybės leidžiasi ir gimsta šioje Žemėje , kad padėtų siekti dieviškos šviesos ir tiesos savo brolių ir sesių sumaterialėjusioms sieloms . Iš tiesų , tai visa tai turėtų vykti tiktai taip ir niekaip kitaip . Mūsų materialios smegenys nuskaitydamos , kad ir labai auteniškai dvasinę dievišką informaciją , iš mūsų VISATOS informacinio lauko , visada naudojasi tik nuosavu sąmonės žodžių ir prasmių bagažu , kuras turi sukaupęs ta asmenybė , per sąmoningą žemiškąjį mokslą , arba per sąmoningą dvasinį bendravimą , su kitomis asmenybėmis iš kitų šviesos pasaulių . Visa tai sugula mūsų pasąmonės saugyklose , į kurią krauname informaciją visą sąmoningą gyvenimą . Todėl kiekviena žmogiška asmenybė , norinti tobulai išsiskleisti tiek intelektualiai , tiek ir dvasingai ir galinti save pristatyti kaip dieviškų tiesų MOKYTOJU , turėtų garbingai pasakyti . ,, VISO TO MANE MOKO , o aš jus mokau to , ką mane moko . O Didysis Mokytojas yra tik vienas - DIEVAS TĖVAS , o jau toliau , visa Aukštųjų Dvasių išvestinė . Dabar norėčiau pamąstyti , kad ir dėl įžymaus filosofinio AŠ ESU garbinimo , kuris Algimanto Rojaus Trejybės šventovėje , yra skaitomas kaip ketvirtas Aukščiausias DIEVAS po Rojaus Trejybės . Šis kosminis , dvasinis postulatas , labai gerai aprašytas Urantijos knygoje , tačiau rašoma , kad DVASIŲ ir čia , ne iki galo suprastas . Kas įdomiausia , kad šis filosofinis AŠ ESU buvo nukopijuotas iš žydų religijos , kuris pirmiausia atsiskleidė žydų pranašui MOZEI , O Urantijos knygos apreiškimuose panaudotas , per Nebadono Melkizedeko komentarą , aiškinimą ir jo dvasinį apreiškimą . Na , kad mūsų gerbiamas Nebadono Melkizedekas labai išmintingai ir tobulai išaiškino šitą AŠ ESU sampratą , tai aš tik pritariu ir džiaugiuosi . Tačiau įdomiausia tai , kad šitą sampratą AŠ ESU , kuri buvo ištarta čia Žemėje , jau prieš tris tūkstančius metų , pirmas užgirdo ir pirmas įrašė į savo religiją žydų pranašas MOZĖ . Tarp kitko , jeigu pastebėjote , daugelyje Urantijos knygos vietų , Urantijos knygos dvasiniai autoriai apreiškėjai , naudoja daug sakinių ir frazių , paimtų dėl palyginimo , iš žydiškojo Senojo Testamento , kaip vieną ar kitą religinę aliuziją , kuri sujungia urantiškas apreiškimo Tiesas . Na gerai , pažiūrėkime ką šiuo klausimu sako Nebadono Melkizedekas . ,,Mozė skelbė, kad Jahvė yra Izraelio Viešpats Dievas, kuris hebrajus pasirinko savo išrinktąja tauta; jis kūrė naują naciją, ir jis išmintingai nacionalizavo savo religinius mokymus savo pasekėjams sakydamas, kad Jahvė yra labai reiklus, "pavydus Dievas." Bet vis vien jis stengėsi jų sampratą apie dieviškumą išplėsti, kada juos mokė, kad Jahvė yra "bet kokio materialaus kūno dvasių Dievas," ir kada sakė, kad "Amžinasis Dievas yra jūsų prieglobstis, o apačioje yra amžinosios rankos." Mozė mokė, kad Jahvė yra Dievas, kuris laikosi susitarimo; kad jis "neapleis jūsų ir nesunaikins jūsų, neužmirš susitarimo su jūsų tėvais, nes Viešpats jus myli ir neužmirš tos priesaikos, kurią jis davė jūsų tėvams." ( Urantijos knyga 1057 - 096 - 002 ) Matote , kiek daug kabutėse paimtų žodžių iš žydų Senojo Testamento . Tai rodo , kad dangiškoji serafinė asmenybė , Nebadono Melkizedekas duodamas šitą savo apreiškimą norėjo pratęsti dieviškos sąmonės buvimą žydų tautoje . tik nepasakė , kad šitą dievišką sampratą Mozė gavo iš Egipto žynių , kurių buvo apmokytas ir parengtas naujos tautos sukūrimui per Sacharos dykumos klajoklių gentis . Tačiau neįsileisiu į tolesnį šios temos aiškinimą , nes tai užtruktų labai daug laiko . Geriau pažiūrėkime , ką toliau mus moko Nebadono Melkizedekas , o jis sako štai ką : DIEVYBĖ IR TIKROVĖ 105 dokumentas ,, Net ir visatos protingų būtybių aukštos kategorijos begalybę suvokia tiktai iš dalies, o tikrovės užbaigtumą supranta tiktai santykinai. Žmogiškajam protui, kada jis stengiasi įsiskverbti į viso to, kas yra vadinama realus, prigimties ir likimo amžinybės paslaptį, gali būti naudinga pažvelgti į šią problemą taip, kad amžinybę-begalybę suvoktų kaip beveik begalinę elipsę, kurią sukuria viena absoliuti priežastis ir kuri veikia visame šitame visuotiniame begalinės įvairovės apskritime, visą laiką siekdama kokio nors absoliutaus ir begalinio likimo potencialo. ( urantijos knyga 1152 105 -001 ) Ir toliau papildo , kad 1. Filosofinė šio AŠ ESU koncepcija yra tokia , kai ... ,, Absoliučiai pirminę begalybės priežastį visatų filosofai priskiria Visuotiniam Tėvui, kuris veikia kaip begalinis, amžinasis, ir absoliutus AŠ ESU. Mirtingajam intelektui perteikiant šitą idėją apie begalinį AŠ ESU, atsiranda daug pavojingų elementų, kadangi šitoji koncepcija yra tokia tolima žmogiškajam patirtiniam supratimui, jog sukelia rimtus prasmių iškraipymus ir neteisingą vertybių sampratą. Ir vis tik, šio AŠ ESU filosofinė samprata iš tiesų ribinėms būtybėms suteikia tam tikrą pagrindą mėginant iš dalies suvokti absoliučias ištakas ir begalinius likimus. Bet visuose mūsų mėginimuose nušviesti tikrovės genezę ir atsiradimą, tebūnie aišku, jog šita koncepcija AŠ ESU yra, visomis asmenybės prasmėmis ir vertybėmis, sinonimiška Pirmajam Dievybės Asmeniui, visų asmenybių Visuotiniam Tėvui. Bet šio AŠ ESU šitas postulatas nėra taip aiškiai identifikuojamas visuotinės tikrovės nesudievintose sferose. ( Urantijos knyga -1152- 105-002 ) Dabar mąstome toliau . Ar jūs manote , kad šitą filosofinę sampratą , pranašas Mozė , prieš tris tūkstančius metų , nusirašė nuo Urantijos knygos , kurios nei kvapo tada dar nebuvo , ar šitą sampratą paėmė , iš žydų Senojo Testamento , Nebadono Melkizedekas paėmė sąmoningai , kad žmonijai perteiktų ir išaiškintų tai , ką Mozė iš tiesų jau seniai suprato , tačiau dabarties išminčiai, savo dvasiniuose mokymuose , jau mąstymo ir aiškina savaip , per savo asmenybių išmąstymo prizmę . Ką tai rodo ? Tai rodo , kad Nebadino Melkizedekas , diktuodamos Urantijos knygai savo apreiškimą , daug kur remiasi , kad ir senovėje taip sakė jūsų pranašai , o toliau , jau pateikia savo dieviškąją TIESĄ taip , kaip jis tai mato ir žino . Taigi ta urantinių dvasinių mokymų NAUJIENA per Urantijos knygą ir Mozės postulatas - AŠ ESU , kaip senovės hebrajų-žydų mokymo dalis šioje religijoje su įamžinimu Senąjame Testamente , yra akivaizdus žmonijos dvasinio augimo tęstinumo ryšys ir turi tęstinumo istoriją , kaip dvasinių , dieviškų mokymų , šioje civilizacijoje , šiame amžiuje , taip ir tarp buvusio žydų pranašo MOZĖS pasakytų žodžių . PAŽIŪRĖKIME DABAR , KAIP VISKAS BUVO IŠ PRADŽIŲ Kai žydų pranašas MOZĖ vedė savo tautą iš Egipto vergovės namų , jam keletą kartų , stebuklingu būdu , apsireiškė DIEVAS . Kaip mes jau žinome , tai Rojaus Dievas niekur nevaikšto , tačiau ano meto žmonija , o net ir dabartinė , labai painioja Dangiškojo Tėvo veikimą . Ten Kur žmogui apsireiškia ir veikia angelai Serafimai arba Archangelai , arba net Tarpinės Būtybės , žmonės šiuos stebuklingus apreiškimus priskiria dangiškajam DIEVUI . Tačiau visame tame yra ir tiesos dalis , kadangi nei viena angeliška būtybė nepasireikš žmogui be Vietinės Visatos Motinos dvasios žinios , o tai reiškia , kad vienokiu ar kitokiu būdu ir be dangiškojo TĖVO žinios , tai yra bendra prasme , be DIEVO žinios . Dabar pasekime Senojo Testamento keliais Išėjo kartą Mozė iš savo stovyklos pasivaikščioti . Šią palapinių stovyklą , dykumos pakraštyje , buvo pasistatę pabėgėliai iš Egipto . Na , o kaip žinome , šios stovyklos vyriausias vadas buvo MOZĖ , o visuose einamuose reikaluose jam talkino jo brolis ARONAS . Išėjo MOZĖ į dykumą pamąstyti , pamedituoti ir pabūti dvasioje pačiam su savimi . Eina , eina ir mato - krūmas dega . Dega toks tankus žalias krūmokšnis su visais lapais . Tačiau kas įdomiausia , kad šis krūmas ir visi lapai dega , dega ir nesudega . Mozė labai išsigando . Puolė kniūbsčias ant žemės ir užsidengė veidą rankomis . Tada užgirdo balsą , kuris sklido iš degančio krūmo ,, Aš esu tavo Dievas . Kelkis nuo žemės . Aš laiminu tave ir tavo tautą Krūmas vis dar liepsnojo . Mozė jau šiek tiek nusiramino ir išsidrąsinęs ir sako : ,, Pasakyk koks tavo vardas , kokiu vardu mums vadinti savo Dievą Tada iš degančio krūmo vėl pasigirdo balsas ; ,, AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU AŠ ESU ir tavyje ir visur AŠ ESU . AŠ ESU kiekvieno pasaulio gyvoje būtybėje. AŠ ESU TAS , iš ko sukurta visa visata. Visa Visata tai AŠ ESU. Kai tavo sąmonė sugebės atitrūkti nuo žemiškų matų, kai tu galėsi sutalpinti tą žinojimą, kuris apima visą šitą pasireiškimą , tada tu viską suprasi . Todėl dabar, kol dar tavo sąmonė ribota, AŠ ESU duodu tau tik tai, kas prisidės prie tavo sąmonės augimo ir ribotumo įveikimo. Apmąstyk , kad šios Visatos kūrimas niekada nepriklausė nuo riboto proto, bet tik ribotas protas galėjo sukurti tą visatos dalį, kuri apribota laiko ir erdvės. Jeigu pamėginsite rožę pakabinti ore, tai ji nukris. Jeigu padėsite rožę ant Žemės, tai ji gulės. Todėl kiekviena stichija atitinka savo paskirt ir kiekvienas daiktas panaudojamas pagal savo paskirtį. Tankus pasaulis turi savo įstatymus. Neįmanoma tankiam pasauliui pritaikyti Aukščiausio Pasaulio įstatymą. Tai bus panašu į rožę, kurią norite pakabinti ore. Tačiau žemiausi pasauliai visada paklūsta Aukščiausių Pasaulių įstatymams. Ir jeigu rožė pražydo jūsų pasaulyje , tai ji turi ir nuvysti. Jūsų pasaulis , visu kuo ,panašus į šią rožę. Jūs , mūsų dievų apdovanota sąmone ir protu , kuriate savo pasaulį , tačiau jūs tuo pačiu ir naikinate savo pasaulį. Iš pradžių jūs sukuriate tai, kas atitinka jūsų dvasiškai neišvystytos sąmonės pasaulį , o paskui , per savo sąmonę suvyniojate (suskleidžiate) kaip iliuziją ir visa tai , jau priimate kaip realybę . Tačiau per savo kūrimo klaidas , kiekvienoje epochoje , kaskart pasiekiate vis naujų laiptelių pasaulio pažinime, jūs vis labiau ir labiau priartėjate prie Tiesos pažinimo ir jūsų pasaulis pagal savo vibracijas palaipsniui priartėja prie Dieviškojo pasaulio. Kiekvieną kartą, kai ateina atitinkamas etapas, nusileidžia iš dangaus mano dvasios kibirkštys. Kiekviena iš šių kibirkščių, arba monadų, yra būsimos būtybės užuomazga. Kiekviena būtybė savo vystymesi pereina daugelį stadijų, palaipsniui sutankėdama ir tobulėdama , kol galų gale tampa tikru žmogumi . Jūs buvote viskuo, jūs perėjote visas vystymosi stadijas, kol pasiekėte žmogiškąją vystymosi stadiją. Ir kiekvienoje vystymosi stadijoje ,savo viduje , jūs turėjote dalelę manęs. AŠ ESU visada su jumis per visą jūsų kelią. Aš panašus į kristalą, kuris nusileidžia į tirpalą ir palaipsniui ima iš tirpalo viską, kas būtina to kristalo augimui , jau kaip žmogaus pavidalui . Iš pradžių jūs buvote paprasčiausia Dieviškoji kibirkštis ir neturėjote formos. Praėjo milijardų milijardai metų, kol jūs pasiekėte žmogiškąją evoliucijos stadiją. Ir bus reikalingi dar milijardų milijardai metų, kol jūs pasieksite aukščiausių šios Visatos būtybių vystymosi stadiją. Kaip dažnai jūs savo gyvenime susimąstydavote apie šiuos dalykus? Ar jūs kuo dažniau tai pamiršdavote ? Jūsų gyvenime tiek daug įvykių sukasi apie jus , kad jums nėra kada sustoti ir susimąstyti. Ir tol, kol nesugebėsite apmąstyti Visatos klausimų, jūs negalėsite gauti tikrų žinių apie visatos sandarą. Tam, kad gautumėte šia žinias , jūs turite siekti savęs pažinimo . Jeigu jūs neturėsite savo vidinio siekio ir troškimo , tai negalėsite kaip magnetas pritraukti iš erdvės reikalingų žinių. Jums buvo pasakyta - panašus pritraukia panašų . Tai labai svarbu žinoti . Sąmonės vystymosi procesas yra labai laipsniškas. Jūs panašūs į vaikus, kurie nuolatos reikalauja rūpinimosi ir mokymų , tačiau visa tai , šį rūpinimąsi jūs gaunate iš nematomų Šviesos Būtybių, kurias vadinate Angelais, arba Šviesos Valdovais, arba Dievais. Savo sąmonėje ir pasąmonėje jūs visada nujaučiate , o per tai ir žinote, kad yra kažkas, kas jumis rūpinasi ir stebi jūsų vystymąsi. Bet, kaip ir visiems vaikams, jums būdinga susižavėti savo žaidimais. Kada jūs žaidžiate , tada net negirdite, kaip jūsų tėvai jus šaukia namo, nes atėjo laikas. Dieviškojo pasaulio šauksmas fizine klausa negirdimas. Kai saulė pavasarį pasiunčia savo spindulius į Žemę, ji nerėkia žolei, kad ši imtų kaltis iš po žemių. Bet ateina terminas ir iš po žemės prasikala daigai. Ateina terminas ir išsiskleidžia lapai, pražysta žiedai. Jūs gaunate panašius į saulės spindulius nematomus dievybių spindulius, kurie žadina jūsų sąmonę ir priverčia ją išsiskleisti kaip pavasario gėles. Tai to dvasinio pasaulio šauksmas, į kurį jūs turite stiebtis. Praaugti savo sąmone , kuri užsiėmusi materialiu daiktų kūrimu ir žaidimu . Dabar jūs panašūs tik į būsimos dvasinės būtybės gemalus. Ir kaip, kad drugelis nepanašus į lėliukę, taip jūs savo naujame, ateities lygyje , nebebūsite panašūs į tai, kaip atrodote šiandiena. Jūsų sąmonė turi begalinį sugebėjimą plėstis ir įgyti sugebėjimą patalpinti savyje naujas žinias ir naujus supratimus. Bet jeigu jūs nesieksite naujų žinių ir atsitversite nuo subtilių energijų, persmelkiančių Žemę, tai nesugebėsite dvasiškai stiebtis į viršų ir praaugti. Yra savybės ir ypatybės, kurios būdingos visiems pasauliams. Ir viena iš šių savybių - tai Meilės savybė, Meilės jausmas. Tai, kas nuo jūsų paslėpta už tų daiktų, kurie jus supa, tai, kas nematoma iš šio laiko ir erdvės taško, kuriame esate dabar, atsiskleis su nauja jėga , jeigu jūs sugebėsite pakelti savo sąmonę ir ištrūkti už jūsų pasaulio materijos ribų. Taika. Harmonija. Grožis. Daug savybių, kurios jums neatrodo labai vertingos dabar, tačiau šios savybės Aukščiausiuose Pasauliuose turi tokią pat vertę, kaip jūsų pasaulyje turi auksas ir deimantai. Tiktai dvasios savybės, tiktai jūsų Dvasios įdirbis, yra tai, kas pasiliks su jumis. Jūs užmiršite savo profesiją ir visus savo žemiškuosius išsilavinimus . Kitame pasaulyje visa tai , bus nereikalinga. Pamiršite ir savo įpročius, jie pasirodys jums nereikalingi. Bet jūs išsaugosite tas savybes, kurios turi nepraeinančią vertę visuose pasauliuose, tai jumyse išaugintas GROŽIS , HARMONIJA IR TAIKA . Todėl raskite laiko pamąstyti, kokios jūsų savybės jums gali būti naudingos Aukščiausiuose Pasauliuose. Ugdykite savyje šias savybes ir neleiskite jus supančiai sumaiščiai nuslopinti šių savybių jumyse. AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU - užbaigė savo mokymą DVASIA iš degančio krūmo . Krūmas nustojo liepsnoti . Liepsna užgeso , o krūmas kaip buvo su žaliais lapais , taip ir pasiliko toliau žaliuoti . Parėjo MOZĖ atgal į savo stovyklą ir savo pavaldiniams liepė sušaukti visą tautą . per pusdienį laiko , visa tauta , iš visų palapinių , tūstančiai tūkstančių žydų susirinko prieš Mozės palapinę . Išėjęs Mozė iš savo palapinės perdavė savo tautai viską ką buvo girdėjęs . Tą pačią akimirką , visa tauta puolė kniūbščia ant žemės šlovindama ir garbindama savo KŪRĖJĄ . Praėjo šimtmečiai ir tūkstantmečiai , daug nuodėmių ir nusižengimų padarė išrinktoji tauta , tačiau kas yra Aš ESU niekada nepamiršo . Hebrajai ir žydai visa tai priėmė kaip savo tautos Dievą ir pavadino vardu JAHVĖ . Kodėl JACHVĖ ? Kol dar buvo gyvas MOZĖ , jo pavaldiniai ir dvasiniai mokytojai iššifravo kas yra pasakyta - AŠ ESU TAS KAS ESU . Jie samprotavo taip . Dievas pasakė penkis žodžius , reiškia jis pasakė savo vardą užšifruotai , kad mes atspėtume jo vardą . Hebrajiškame raidyne , šių žodžių pirmosios raidės sudaro žodį JAHVE . Taip pas hebrajus ir žydus atsirado Dievo vardas , o vėliau šis vardas buvo įrašytas ir Senojo Testamento mokymuose , o per tai pateko ir į Urantijos knygos mokymus . Taigi , kaip pasakė žydų karalius SALIAMONAS - nieko naujo po šia SAULE . Štai ir viskas ką aš norėjau pasakyti , kaip viskas buvo nuo pradžių .
emipetras: LIETUVA Kodėl mes 1989-1990-1991 metais buvome tokie vieningi ? Kodėl ? Kaip jums atrodo ? Kodėl mums pavyko ? Kas lėmė mūsų laisvės sėkmę ? Į šiuos klausimus yra duota daug atsakymų ir net daug knygų parašyta . Daugiausia remiamasi mūsų tautoje atgimusiu patriotizmu , vidiniu dvasiniu laisvės proveržiu , na ir dar dešimtimis kitų argumentų ,kurie labai profesionaliai yra aprašyti ir išanalizuoti . Įvairūs autoriai tai pažymi kaip nebe norą , daugiau gyventi blogio ir prievartos imperijoje, kaip nebe norą taikstytis su netiesos ir apgavysčių psiaudo vertybėmis , kaip savo savigarbos gynimas ir pan. Tokiais ir panašiais argumentais aiškinama , kaip tauta sugebėjo susitelkti prieš 25 metus . Tačiau , ar tikrai tai yra atidengta tiesa , kodėl mes tada buvome vieningi , vieninga tauta , trokštanti sukurti Nepriklausomą Lietuvą ? Ir kas įdomiausia , tada tokia dar silpna buvo valstybinė propaganda . Mes visi , neturėjome net mobiliųjų telefonų , nebuvo operatyvios informacijos perdavimo . Tad suorganizuoti visos tautos pakilimą buvo taip sunku , kad tik stebuklas galėjo padėti . Tačiau stebuklas tikrai įvyko . Tokioje skurdžioje informacinėje erdvėje įvyko grandininė reakcija , grandininę informacijos perdavimo reakcija . Bet koks pasakytas žodis per radiją ar parašytas laikraštyje ; laisvės , atsiskyrimo , nepriklausomumo tematika , buvo gaudomas masiškai ir kolektyviai aptarinėjamas , grupėse , kolektyvuose , šeimose ir sklido toliau , per visą Lietuvą . Tai štai tas fenomenas - tų kolektyvinių grupių , kolektyvinių visuomenių susijungimas kolektyvinėje sąmonėje ir bendrai užgimęs troškimų rezultatas - visos tautos susivienijimas siekti , rodos , neįmanomo . Toks visos tautos kolektyvinis susivienijimas galėjo atsirasti tik socialinėje kolektyvinėje erdvėje . Mes visi tada buvome MES . Nebuvome mano , o čia tavo . MES buvome MŪSŲ VISŲ . Štai kuo mes buvome . Visi buvome , visi dirbome ir visi mokėmės , toje socialistinio kolektyvinio gyvenimo įtakoje , kolektyvinio gyvenimo ideologijoje , kolektyvinio mąstymo susivienijime ir politikoje . Aną kolektyvą , aną kolektyvinę sąmonę , galima kritikuoti , galima išpeikti , galima net suniekinti , tačiau faktas kaip blynas . Jis pavyko , ji mes iškepėme visi organizuotai , visa tauta . Na , gal ir ne visai visa tauta , tačiau daug daugiau negu penkiasdešimt procentų visos tautos , sugebėjo susivienyti ir pasiekti rezultatą , per kolektyvinę socialinę sąmonę . O šitas nuostabus rezultatas buvo pasiektas tik todėl , kad visa Lietuva gyveno socialistinėje , kolektyvinėje sąmonėje , nors ir okupantų valdžioje. Nereikėjo tada nei karinių generolų , nei šauktinių armijos , nei kariškių profesionalų , nei moderniškų ginklų . Visi buvome ginkluoti naujų pokyčių troškimo dvasia , visi buvome ginkluoti laivės troškimo dvasia . Tie kurie ėjome , buvome stiprūs vidine tikėjimo dvasia , kad mums tai pavyks . Arba dabar , arba niekada . Visi jautėme tą likimo padovanotą šansą ir žinojome visi , kolektyviai žinojome , kad štai , štai , sovietinėje imperijoje , atsiveria mažas istorijos plyšis ir mes visa tauta , kaip tie pasakų nykštukai , galime pabėgti . Atsirado galimybė pabėgti iš milžino pilies , iš milžino imperijos , nes tas milžinas , po sočių pietų , prisnūdo ir prarado budrumą . Mes ta istorine galimybe pasinaudojome ir laimingai visi išbėgome . Žinoma , buvo sausio 13 diena , tačiau tai tik lašas jūroje palyginus su dabartine Ukraina . Na aišku , mus vedė , mes nėjome kolektyviai kaip avinai į naujas ganyklas . Vedė išmintingi žmonės , vedė Vytautas , vedė Algirdas , vedė Kęstutis , vedė Jonai , Petrai , Antanai , Rolandai , Jurgiai , Aleksandrai , Stasiai ir daug kitų vardų , kurie ėjo priekyje tautos . Tačiau jie nebuvo profesionalūs politikai , jie nebuvo profesionalūs kariškiai , jie nebuvo dar ir ,,elitas. Jie tada buvo tik tautos žiedas , šaukiantys tautą susivienyti . Dabar ,aišku , jie jau elitas ir mato tautą iš kažkur labai, labai aukštai . Jie jau piramidės viršūnė . Prieš 25 metus , tauta vieningai , arba bent jau dauguma vieningai ir kolektyviai , su kaimo kolektyvo mašinomis , su gamyklų ir įmonių kolektyvo mašinomis važiavo , skubėjo , rinkosi , klausėsi ir tikėjo , stovėdami VILNIUJE ant BALTIJOS KELIO , arba kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose Klausėsi ir tikėjo gera pabaiga , laivės pergale . Tikėjimas buvo kolektyvinis , tikėjimas buvo totaliai peraugęs kritinę mąsę , ir mes visi , kolektyvinės sąmonės apjungti , turėjome kolektyvinę GALIĄ . Be ginklų , be nieko , tačiau turėjome milžinišką GALIĄ . Ir ta GALIA atkimšo kitų pasaulio valstybių ausis ir MUS užgirdo , MUS palaikė , o vėliau ir nupirko . Šiandiena mes jau laisvi , arba kitaip sakant laisvai nupirkti , tačiau kas dar blogiausia - mus suskaldė . Po laisvės įtvirtinimo , daugelis vedlių ir vadų prakeikė kolektyvinę sąmonę , kaip blogio imperijos primestą prievartą . Pamiršo visi vadai , kad į laisvę atjojo ant tautos kolektyvinio arkliuko . Prioritetas tapo privati nuosavybė - nuosavybė bet kokia kaina . Nuosavybė , turtas , pinigai , valdžios godulys , užaugino nebaudžiamumo monstrą . Atseit , žmogus turi būti individualus , žmogus turi turėti privačią nuosavybę , žmogus turi vystytis konkurencinėje kovoje , o kolektyvinė sąmonė tai atgyvena , tai socialistinės visuomenės atgyvena . Tačiau kas tas laisvas individas ? Tai milijonierius , tai bankų valdytojai , tai ministerijos , tai Seimas , tai UAB- ų savininkai , tai medicinos ir teismų aukštuomenė , tai visa kitas ,,elitas O kur tauta ? Iš vieningos tautos , kuri kažkada operavo tik dvejomis spalvomis - balta ir raudona , dabar pasidarė vaivorykštė su keliolika atspalvių , tiek prisikūrė Lietuvą skaldančių partijų . Likome privačių partijų suskaldyti , likome privačių darbdavių demokratinėje vergijoje , likome privačių milijonierių tarnai ir tarnaitėmis , likome pigia darbo jėga visoms užsienio bendrovėms , likome masinės emigracijos tauta . Tačiau , tapome pirmi Europoje - pagal mažiausią darbo atlyginimą , pagal didžiausias maisto kainas , tapome pirmi pagal avarijų skaičių keliuose , tapome pirmi pagal savižudžių skaičių , tapome pirmi pagal nepasitikėjimą savo valstybe , tapome pirmi pagal vagysčių ir korumpuotų sandėrių sąrašą , o taip pat , pagal turtuolių valdininkų nebaudžiamumą . Kas dabar eis ginti VILNIAUS , jeigu Vilnių valdo privatus kapitalas , o to kapitalo galva A. Zuokas ? Tai kas eis ginti , ar liberalai , ar konservatoriai , ar darbiečiai , ar socdemai ? Ar dar važiuotų tauta nuo Pandėlio ir Anykščių , nuo Pakruojo ir Skuodo , nuo Tauragės ir Panevėžio ? Ar dar važiuotų ? O gal visų akytės nukryptų į NATO , o gal visų akytės nukryptų į Briuselį , o gal visų akytės nukryptų į ministrą , prezidentą , į prievartos panaudojimo mechanizmą , pavojaus atžvilgiu . Tačiau tautoje , kolektyvinės vienybės jau nebėra . Kolektyvinė vienybė buvo sunaikinta per privatų interesą , per žmogaus grobuonio užgimimą ir išauginimą , džiunglių konkurencinėje kovoje - aš arba tu , bet ne mes visi kartu . MES jau niekada nebūsime tas vieningas MES. Pastovus , privataus intereso iškėlimas į pirmaujančią vietą valstybėje , pagimdė atbukusių vartotojų klasę , su pigaus edalo paieška ir daugiau nieko . Elitas tapo tipiška vergvaldžių klase , kuriai vartotojų klasė uždirba laisvę , turtingą gyvenimą ir tolesnę sėkmingą ekspansiją su minimaliu atlyginimu . Tokie būtų mano pastebėjimai , prisiminus tuos laikus , kai susikibę rankomis stovėjome Baltijos Kelyje , kai Vilniuje , prie seimo rūmų , kūrenome laužus , kai stovėjome prie Bokšto .
Vėjas: prisnūdo, prarado budrumą. Esi neteisus. Buvo normaliai matantys, normaliai mąstantys, normaliai reaguojantys vadovai. Ronaldas Reiganas, Margaret Tečer, Jonas Paulius II. Jų aktyvių pastangų dėka, Maskva ieškojo išeities iš padėties. Pertvarka, varžtų atleidimas buvo karštligiški ieškojimai, kaip pagerinti CCCP padėtį. Tai buvo lemenčios aplinkybės. Mūsų žygiai; -buvo pasinaudojimas tomis lemenčiomis aplinkybėmis. Toliau taip, kaip pats rašai.
emipetras: STULBINANTIS CITRINOS POVEIKIS Institute of Health Sciences (Medicinos mokslų institutas) 819 N. L.L.C. Charles StreetBaltimore , MD 1201. Paskutinėsmedicinos žinios. Efektyvu vėžio atveju. Atidžiai perskaityk ir spręsk pats. CITRINA (CITRUS) - STEBUKLINGAS PRODUKTAS, NAIKINANTIS VĖŽIO LĄSTELES. JIS YRA 10.000 KARTŲ STIPRESNIS UŽ CHEMOTERAPIJĄ Kodėl mes nieko nežinome apie tai? Todėl kad laboratorijos yra suinteresuotos gaminti sintetinį pakaitalą, nešantį joms didžiulius pelnus. Jūs galite padėti savo draugui sužinoti, kad citrinos sultys gali užkirsti kelią ligai. Jos yra malonaus skonio ir nesukelia tokio baisaus poveikio, kurį sukelia chemoterapija. Kiek žmonių gali mirti, jei ši stropiai saugoma paslaptis bus slepiama tam, kad nepakenktų multimilijoninius pelnus gaunančiom stambioms korporacijoms? Žinoma, kad citrinmedis pasižymi didele įvairove citrinų rūšių. Naudoti vaisių galima įvairiais būdais: valgyti jo minkštimą, spausti sultis, gaminti gėrimus, šerbetus, pyragaičius ir t. t. Vaisius yra vertinamas už daugybę savo savybių, tačiau įdomiausias yra jo poveikis cistoms ir navikams. Šis vaisius yra įrodytas vaistas nuo visų vėžio rūšių. Tvirtinama, kad jis naudingas visais vėžio atvejais. Citrina taip pat yra laikoma turinti antimikrobinių savybių nuo infekcijų, grybelių, vidinių parazitų ir kirmėlių, taip pat reguliuoja aukštą kraujo spaudimą bei veikia kaip antidepresantas, padeda nugalėti stresą ir nervinius sutrikimus. Ši informacija yra stulbinanti. Jos šaltinis -viena iš (emokši - nežinau, kas tai yra) vaistų gamybos firmų, tvirtinanti, kad po daugiau nei 20 laboratorijų atliktų tyrimų, kurie buvo atliekami nuo 1970 metų, įrodyta, kad šis preparatas sunaikina emokšiš ląsteles 12 vėžio rūšių, įskaitant gaubtinės žarnos, emokšiš, prostatos, plaučių ir kasos vėžį... Šio vaisiaus sudėtyje esantys elementai pasirodė 10.000 kartų veiklesni už adriamyciną, naudojamą chemoterapijoje, ir lėtina vėžinių ląstelių vystymąsi. Nuostabiausia yra tai, kad šis vėžio terapijos būdas sunaikina tik pakenktas ląsteles, bet neveikia sveikų ląstelių. ARTINASI JAU TIKRAS PAVASARIS . TUOJ PRAŽYS KIAULPIENĖS IR PASIDENGS PIEVOS IR DIRVONAI AUKSO SPALVA . TAI ŽYDĖS KIAULPIENĖS . PASIRINKIME JŲ ŽIEDELIŲ IR MAISTUI IR VAISTUI Žiedynų medus Saulėtą dieną skinami ką tik pražydę žiedynai be žiedynkočio. Jie nuplaunami šaltu vandeniu ir pamerkiami 12-16 val,. Tada dar kartą perplaunami šaltu vandeniu ir verdami (0,5 l maždaug 400 žiedų) su supjaustyta citrina (arba arbatiniu šaukšteliu citrinos rūgšties). Po 15 min. Nusunkiami, į nuovirą dedama apie 1 kg cukraus ir verdama dar 40 min. Geltonas, skaidrus, malonaus aromato "medus" supilstomas į stiklainius. Sugražintas vyriškumas Kiaulpienė naudinga moterims, o dar labiau vyrams. Jei jie gertų kiaulpienės šaknų kavą, rytais valgytų jų lapų salotas, jiems nereiktų atverti vaistinės durų klausiant brangaus preparato, kurio dėka taip paprasta susigrąžinti vyriškumą"... Biologiškai aktyvūs visi kiaulpienės antpilai. Štai, sergantiems cukralige, derėtų su kiaulpiene nesiskirti visus metus, pasidžiovinti lapų ir naudoti juos maistui ir vaistui. Šaknų kava Ji gražina jėgas, suteikia žvalumo. Šaknis rauti reikia anksti pavasarį, besikalant pirmiesiems lapeliams, arba vėlų rudenį, lapams nukritus. Ir rudenį šaknys yra vertingiausios. Šaknys švariai nuplaunamos, nušveičiamos kempynėlę, nudžiovinamos, supjaustomos ir džiovinamos vos vos šildomoje orkaitėje (ne aukščiau 40 laipsnių). Prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Plikoma taip pat kaip kava. Sulčių eliksyras Kadaise vienas Bavarijos kunigaikštis versdavęs šeimyną po pusryčių rinktis į svetainę, kur jų laukdavo senas rūmų vaistininkas su dviem buteliukais. Viename būdavo šviežios kiaulpienių, kitame dilgėlių sultys. Kiekvienas privalėjo išlenkti po taurelę tų stebuklingų sulčių. Nuoviras 1 valg. Šaukštas smulkintų kiaulpienės šaknų užpilamas stikline verdančio vandens ir 15 min. kaitinama vandens vonelėje. Po 40 min. nukošiama. Geriamo po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.
emipetras: MISTIKA - KAS TAI ? Simboliai Misterijos kalba. Iš tikrųjų tai ne tik misticizmo, bet ir visos Gamtos kalba, nes visatoje veikiantys kiekvienas dėsnis ir kiekviena jėga pasireiškia ir ribotam žmogaus protui tampa suvokiami per simbolius. Kiekviena įvairiose būties sferose egzistuojanti forma yra dieviško aktyvumo, kurio produktas ji ir yra, simbolis. Su simbolių pagalba žmonės ieškojo metodų pranešti vienas kitam tokiu dalykus, kurie pranoksta kalbos ribas ir galimybes. Atmetę žmogaus pasiekiamą dialektą kaip neadekvatų ir nevertą paerduoti dieviškas idėjas, Misterijos pasirinko simbolizmą kaip kur kas išradingesnį bei idealesnį metodą išsaugoti savo transcendentalioms žinioms. Vienoje ir toje pačioje figūroje simbolis gali būti ir slaptas, ir atviras, nes išmintingam simbolio esmė aiški, kai tuo tarpu nemokšai figūra lieka nesuvokiama. Taigi tie, kurie nori suvokti slaptas antikos doktrinas, turi ieškoti jų ne senovinėse knygose, kurios galėjo patekti į nemokšų rankas, o ten, kur jos buvo paslėptos. Toli į ateitį žvelgė senųjų laikų įšventintieji. Jie suprato, kad tautos ateina ir nu eina, kad imperijos atsiranda ir išnyksta, kad mokslo, meno ir idealizmo aukso amžių pakeis tamsūs prietarų laikai. Turėdami tai mintyje, senųjų laikų išminčiai ėmėsi kraštutinių priemonių,kad galėtų būti ramūs dėl savo žinių saugaus išlikimo. Jie surašė jas ant kalnų masyvų ir užmaskavo kolosalių išmatavimų atvaizdais, kurių kiekvienas buvo geometrinis stebuklas. Chemijos ir matematikos žinias jie paslėpė mituose, kuriuos nemokšos saugos amžinai, arba savo šventyklų arkose ir praėjimuose, kurių pasigailės laikas. Jie rašė tokiomis raidėmis, kurių nei žmonių vandalizmas, nei stichijų negailestingumas negalėjo ištrinti visiškai. Šiandien žmonės su nuostaba ir pagarba žvelgia į Memnono kolosus Egipto smėlynuose arba į keistas piramidžių terasas Palenkėje. Jie stovi kaip nebylūs prarastų antikos menų ir mokslų liudytojai, ir jų išmintis išliks paslaptimi tol, kol dabartinė rasė neišmoks skaityti universalios simbolizmo kalbos.
emipetras: KVANTINĖ MAGIJA .( kviečiu lavinti pilkuosius galvos dvynius - mūsų sąmonės ir pasąmonės saugyklas ) Anapusinių pasaulių sargybiniai ---------------------------- Kartais tenka susidurti su tokiais žmonėmis, kuriuos aš pavadinčiau slenksčio sargais. Rudolfo Šteinerio apdainuotas Slenksčio sargas, pamažu pavirsta besišypsančiu sielai angelu. Slenksčio sargai, cerberiai, su 100, o gal ir daugiau galvų saugo vadinamojo Mirusiųjų pasaulio vartus. Tai graikų mitologijoje - požemio karalystė, anapusinis pasaulis, kur nei laikas nei erdvė neturi prasmės. Šis pasaulis toks didelis ir daugiapartinis, kad prieš jį Žemėje gyvenantys žmogės gali pasirodyti maža kaimo bendruomene, kurią visi kas netingi jaučia pareigą mokyti ir gelbėti, tuo tarpu kai patys gelbėtojai neišbrenda iš gausybės problemų, tokių,kaip energijos stoka. Tačiau Dzeusas Iliadoje sako, kad Miruasiųjų pasaulis yra absoliučios tamsos karalystė. Bet šviesos intensyvumas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Jeigu mes gyvename trimačiame laiko ir erdvės apribotame medžiaginiame pasaulyje, kur santykiai tarp objektų, kaip teigia Aristotelio logika, vyksta biliardo kamuoliukų principu (ir ne kitaip), ir, jeigu, kaip sako kvantinė mechanika, egzistuoja kitokie pasauliai, vadinasi tarp tokių pasaulių egzistuoja pasienio zonos, kurios iš vienos pusės nustatomos labai individualiai ir tuo pačiu griežtai ir aiškiai. Yra kolektyvinės programos-sargai, saugančios perėjimą iš vieno į kitą. Yra ir asmeniniai ir kolektyviniai cerberiai, kurie priklauso demonų pasauliui. Vienintelis būdas su jais kovoti pakutenti padus ir smagiai pasijuokti. Bet svarbiau juos laiku atpažinti. Ilgai galvojau, kad visa tai mitų ir paplūdusių rašytojų fantazijos vaisius. Nieko panašaus. Jie taip pat yra realūs, kaip katinas Šriodingerio dėžėje arba kvantinis bitas kvantiniame kompiuteryje. Didelė tikimybė, jog ateiviai su lėkštėmis yra naujausia jų išdaigų forma. C. Castaneda, parūkęs grybų irgi matė slenksčio sargą. Jis atrodė kaip gigantiška musė. Taigi įvaizdžių gali būti labai įvairių, pagal sugedimo laipsnį. Tačiau nėra sudėtinga atpažinti kaip veikia ši demoniška mašina. Apokriptinėje Marijos evangelijoje yra tokie žodžiai: nekurkite įstatymų ir taisyklių, kad pagal jas nes nebūtumėte patys teisiami. Čia norima pasakyti, kad Baisiojo teismo Pirmojoje instancijoje būsime teisiami pagal tą raidę, pagal tuos paragrafus, kuriuos patys parašėme, arba priėmėme už tikrus. Jeigu mes apsiribojome savo gyvenimą tam tikromis dogmomis, pagal tas dogmas ir būsime teisiami. Žmogus, neturintis dogmų, tačiau širdimi jaučiantis Dekalogą, bausmės nebijo, nes jis ir nebus teisiamas. Yra įstatymai, kuriuos parašo žmonės iš neturėjimo ką veikti, pavyzdžiui, kaip apsaugoti vaikus nuo paranormalių reiškinių demonstravimo. Taip pat yra nerašyti įstatymai per edukaciją į smegenis įstatyti rėmai. Bet yra ir Dekalogas Aukščiausia Konstitucija, dažniausiai nesutampanti su žmonių sukurtais įstatymais. Tačiau mes gimėme tam, kad ieškotume Gyvojo Dievo savyje, o ne turėklų į kuriuos lengva būtų įsikabinti. Šventas Paulius sako, kad Įstatymas (dharma) turi gyventi mūsų sąnariuose. Dharmas reikia įsisąmonint per asmeninę patirtį, per gumbus ir mėlynes, o ne per kanonus ir baimes juos pažeisti. Viename keistame rusiškame portale apie visokias šiuolaikines valdymo teorijas radau terminą agregorinis-matricinis visuomenės valdymas. Pasirodė labai keista, kad akademinis, valdžios aprobuotas vadybos mokslas naudoja okultines sąvokas, tokias, kaip agregorai. Apie tokį valdymą kartais kalba ir socialiniai inžinieriai, kai nori suvaldyti procesus ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui kaip pasiekti, kad žmonės daug negalvodami vieningai eitų į rinkimus ir mokėtų padidintus mokesčius. Tam tikroje dabartinėje visuomenėje į žmonių smegenis instaliuojamos kolektyvinės programos, pavadintos paradigmomis, tikėjimų sistemomis, kurios, ekstremaliomis situacijomis žmogui lyg iš vidaus, lyg būtų jo paties balsas, pasako kur yra leistino suprasti ir žinoti pasaulio ribos, kurie ryšiai tarp priežasties ir pasekmės yra tikri , o kurie iš piršto laužti. Kartais tie rėmai būna tokie stiprūs, kad negi Aristotelio logika paremti argumentai, jog gali būti ir kitaip, negu sako įsitikinimai, negali žmogaus išmušti iš nuosavų iluizijų vėžių. Programų instaliavimui naudojami įvairūs instrumentai projektai, kurių trukmė ne vienas tūkstantis metų. Projekte naudojami instrumentai - eligijos, tradicijos, mados, mokyklos, įstatymai, mokslinis požiūris ir kt. Kartą viename universitete, vienos didžiai gerbiamos psichologės profesorės paklausiau: kodėl mūsų neoliberalioje valstybėje tokie neliberalūs įstatymai parapsichologų, žiniuonių ir ekstrasensų atžvilgiu. Ji man atkirto: mes tiesiog negalime leisti, kad mūsų vaikai ir visuomenė užsikrėstų svetimomis vertybėmis. Paklausta kas yra savos, kas yra svetimos vertybės, profesorė neatsakė. Esą tai savaime suprantama. Man asmeniškai niekas nėra savaime suprantama ir reikia gilintis iki galo. Kas ką pasakė ar nepasakė, tai dar nieko nereiškia. Ir žmogaus mokslinis laipsnis dar nėra rodiklis, suteikiantis teisę pretenduoti į absoliučią tiesą. Jeigu sakome, kad yra šis ir yra kitoks, anapusinis pasaulis, mes turime konkrečiai apibrėžti sąvokas ir ribas, bet nei vienos iš jų nepriimti už pinigą. Ribos yra filosofinės ir asmeninės. Priešingu atveju mes atrišame rankas socialiniams inžinieriams vykdyti savo projektus ir rizikuojame tapti jų aukomis. Gal geriau vertėtų pasakyti va štai čia yra jūsų teritorija trimatis pasaulis, kurį galite pamatuoti ir pasverti, jame galite ganyti savo aveles, kurios jumis tiki, o štai ten kitoks pasaulis, daugiamatis ir daugiaplanis, kur jūsų matavimo vienetai ir logika neveikia. Todėl būkit mieli, nelįskit į ne savo daržą, jeigu neišmanot. Nei valstybė, nei kokia nors bažnyčia negali reglamentuoti žmogaus komunikavimo su anapusiniu pasauliu, nes pagal dominuojančią mokslinę paradigmą neįmanoma nubrėžti visiems suprantamų ribų. O teisinė logika sako, kad norint kurti reglamentavimą, tokie kontūrai privalo būti apibrėžti būtent pagal viešai pripažintą mokslinę paradigmą. Esamos mokslinės paradigmos rėmai taip pat slidus klausimas. Neretai jie nesutampa su politinių ar ekonominių interesų rėmais, todėl tam tikri moksliškai pripažinti dalykai ir toliau laikomi už paradigmos ribų grynai dėl protekcionistinių ir/ar korupcinių sumetimų. Tuo tarpu tam tikros mistinės idėjos tampa gyvenimo norma arba nerašytomis taisyklėmis. Tačiau tos ribos moksle ir visuomenėje, žinoma, brėžiamos, bet dažniausiai ne ten kur reikia, nes mažai kas težino, kur reikia brėžti. Dažnai tokia keista manevro laisvė pasiliekama dar ir tam, kad galima būtų manipuliuoti žmonijos protais ir vykdyti socialinės inžinerijos projektus, tokius, kaip nauja pasaulio tvarka, kiaulių gripas, statybų burbulas ar pasaulinė finansų krizė. Paradigmų ir įsitikinimų sistemų ribos dar nėra Pasaulio ribos. Jas įvairių technologijų pagalba galima pakeisti kaip kojines. Tačiau giliai, viduj Siela-Stebėtojas žino, kurios iš jų tikros. Ar dažnai mes jo klausome, ar dažniau pasitikime žmogiškųjų išteklių vadybininkais? Ar jūsų neverčia nusistebėti toks žodžių junginys? Pasirodo mes jiems ne žmonės, o tik žmogiškieji ištekliai. Problema ta, kad humanitarams ir psichologams kvantinės mechanikos vadovėliai į rankas patenka itin retai. Agentas Smith'as gyvena kiekviename iš mūsų --------------------------------------------- Holywoodas yra daugiau išradingesnis už graikų mitologiją. Agento Smito personažas Matricoje arba Vyrai juodais drabužiais kalba apie tą patį fenomeną slenksčio sargą savyje. Tai kolektyvinė apsaugos sistema, instaliuota į žmogaus pasąmonę nuo neatmenamų laikų ir nuolat updattinama įvairiais kvailais mitais ir padavimais, pradedant nuo kūno prisikėlimo iš numirusių iki Dekarto filosofija bei Niutono mechanika pagrįstos pasakėčios apie realųjį pasaulį. Kartais bendrauji su žmogumi, rodos padorus, tikintis, garbingas, protingas, išsilavinęs, tačiau kai tik palieti temas apie kitokį pasaulį, jis staiga puola į isteriją, lyg būtų jam už tai dosniai sumokėta iš biudžeto. Jis pradeda uoliai ginti matricą kurioje gyvena, visiškai nesuvokdamas, kad ne jis pats čia kalba, o sistema. Ir vadina tai dvasinėmis vertybėmis, religija bei moksliniu požiūriu. Vieninteliu ir teisingu. Ir tada pamatai, jog kalba ne žmogus, o matrica arba demoniškas agregoras, atsakingas už paradigmos (įsitikinimų kalėjimo) egzistavimą. Visa tai įprasta vadinti apsėdimu. Galima mane patį pagaut už rankos ir paklausti, kodėl aš manau, jog kvantinės mechanika vienintelė ir teisinga. Į šį klausimą atsakyčiau taip, kad ji nėra vienintelė ir teisinga, tačiau šiandien nėra kitos mokslinės teorijos, kuri aiškiai apibrėžtų sudėtingus tikrovės ir būties klausimus klausimus. Agentas Smith'as yra ir tavyje, ir manyje, kol neatsisakome matricos (sistemos) primestų šablonų. Ir, kai tik žmogelis bando susivokti ir išbristi iš standartinių rėmų, jis tuoj pat prisistato. Aplinkybės gimsta pagal panašumo-traukos dėsnį, sudarydamos bendrą lauką su visomis panašiomis idėjomis Visatoje. Pasipila keistų, sinchroniškų įvykių lavina. Tai gali būti kaimynas, Seimo narys, žmona, vyras, vaikas ar net gyvenimiškos aplinkybės, kurios bus kliūtimi žengiant toliau į kitokį pasaulį. Perėjimas gyventi 4-6 tankio pasaulį išlaikant fizinį apvalkalą, perėjimas į daugiaplaniškumą, į kvantinę logiką visa tai yra sinonimai. Kristus sakė: palik mirusiems laidoti mirusius ir eik su manimi. Ar žmogus tam pasirengęs turi įvertinti Asmeninis Slenksčio sargas, kuris, gerai pagalvojus, iš priešo tampa draugu. Jis tavęs nepastebės, jei atmesi bet kokias senojo trimačio pasaulio vertybių, įsitikinimų ar nusistatymų ribas. Jei jauti į nugarą alsuojantį slenksčio sargą, kuris iki šiol redaguoja tau suprantamos tikrovės ribas, tai yra normalu. Vadinasi dar yra ką veikti. Su meile, Gintaras, 2007 m. Kopijuojant į kitą svetainę, nepamirškite nuorodos www.kvantinemagija.lt
emipetras: VIRGIO ,,Šviesos keliu'' pagal Novih knygą ,,Sensėjus iš Šambalos" Visi žmonės turi vienodas galimybes dvasiškai augti. Nėra jokių ribų tam, ką gali pasiekti tikrai tikintis žmogus, jei jis to trokšta. Tik dėl mūsų pačių vidinių ribotumų mes susitaikėme su tokia mintimi, jog tik mūsų kasdienybė yra vienintelis įmanomas būdas gyvuoti. O juk tereikia tiek nedaug nemeluoti, bent jau pačiam sau, nepuoselėti savo išdidumo, stiprinančio Gyvuliuką savyje. Svarbiausia mums yra tinkamai paruošti savo vidinį indą ir kada jis taps pakankamai švarus, būtinai prisipildys tikros žinių Šviesos. Reikia pastoviai siekti gilesnės žinojimo būsenos, kuri leistų peržengti tas siauras proto ribas, aiškiau, plačiau suvokti save ir mus supantį pasaulį. Dvasingumas nereiškia vien tik žinių paiešką, bet ir nuoseklumą, pastovumą, pritaikant tas žinias praktiškai, kolosalų darbą dvasinio tikslo link. Ir šito negali pakeisti joks menamas išorinis tikėjimas, puoselėjamas religijų, per kokius tai pasiskelbusius tarpininkus, išorines apeigas, visiškai nesuprantant jų esmės, arba per dvasinių kaukių keitimą, dėl aplinkinių nuomonės ir įspūdžio kitiems. Jei žmogus bando pakeisti tik savo išorines sąlygas, visiškai nesikeičiant savo viduje, naudos iš to nebus jokios. Juk savęs neapgausi niekada, kad ir kokią gražią kaukę užsidėsi. Bet kada žmogus susiduria su tikromis Žiniomis, išplečiančiomis jo pasaulio suvokimą, tai pirmiausia, kas tokiu atveju pas jį suveikia, sureaguoja būtent Gyvuliškas pradas, bijodamas neprarasti savo valdžios žmoguje, jis, grubiai sakant, tada stojasi piestu, išreiškiant žmoguje pirmąją ir pagrindinę jo ydą išdidumą. Žmogui tada atrodo, kad jis ir taip viską žino, viską jau moka. Išdidumas tai Gyvuliško prado vadovavimo pasireiškimas žmoguje. O išorinis įsižeidimas, ant ko nors, tame tarpe ir ant pačios informacijos tai akivaizdaus pralaimėjimo, savo Gyvuliškam pradui, rezultatas. Baimė prieš Tiesą, einanti iš Gyvuliško prado pusės, iškreipia ją, bandant atitolinti nuo jos žmogų. Bet ji yra neišvengiama, kad ir kokį pasirinkimą atliktų žmogus. Kada žmogus pasineria į Žinias, tai pradeda suprasti, jog yra toli gražu ne taip ir kad toks pirmapradis svarstymas apie tas žinias dažniausiai būna klaidingas. Aukšto dvasingumo ir sąmoningumo žmogus, gyvena pagal devizą: Kuo aš šiuo metu galiu būti naudingas žmonėms ir supančiai aplinkai? Na o didžiausia nauda iš mūsų bus tada, kada mes patys pirmiausia pasikeisime ir tik tada galėsime realiai padėti kitiems, einantiems ta pačia kryptimi. Galėsime padėti kitiems skęstantiems, tame materialumo liūne, kai patys tvirtai stovėsime dvasiniame krante. Ir kuo daugiau bus tokių žmonių tarp mūsų, tuo greičiau keisis ir visas pasaulis. Tik taip, nuo individualių, asmeninių pasikeitimų prie visuotinių permainų. Todėl kiekvienas iš mūsų savo pasirinkimu yra labai svarbus kaip individas, kuriam suteikta pasirinkimo laisvė, o nuo kiekvieno pasirinkimo priklausys ir visos žmonijos pasirinkimas bei likimas.
emipetras: FANTASTIKA , VISA VISATA MŪSŲ PROTE , MŪSŲ ŠIRDYJE ... Tyrinėtojai iš Instituto Širdies matematika nustatė, kad pats galingiausias elektromagnetinis laukas organizme yra širdis. Yra daugiau nervų, einančių iš širdies į smegenis, negu iš smegenų į širdį. Jeigu širdis, galvos smegenys ir centrinė nervų sistema suderinti, žmogaus sąmonės lygis pastebimai pakyla. Jeigu tokio suderinamumo nėra, tai jūs išeinate iš šios aukštos būsenos į žymiai žemesnį sąmonės lygį. Dabartiniu metu jau žinoma, kad širdis turi savo vidinį intelektą (žymiai didesnį, nei smegenys), savo nervų sistemą ir savo sensorinį organą, kuris koduoja ir dekoduoja informaciją. Yra mažytė vietelė mūsų fizinėje širdyje. Mokslas bando ją surasti; Širdies matematika žino apie vibracijas, jie turi instrumentą, kuris jums pasakys ar jas pasiekėte, ar ne. Tai labai specifinė bangos forma. Beveik nieko nebuvo apie tai parašyta visos istorijos eigoje. Visa informacija didele dalimi buvo perduodama žodžiu, nes buvo laikoma pernelyg šventa, kad būtų užrašoma. Užrašytą informaciją žmonės dažnai neteisingai supranta. Torose yra atskira knyga, kuri vadinasi Sakrali širdies ertmė. Dauguma žydų to nežino. Kita knyga, Indijoje, vadinasi Upanišdos. Ji yra 108 žmonių bendras kūrinys, kurie surado savo kelią ir pasidalino savo patirtimi. Jai nuo 5000 iki 6000 metų. Širdies erdvė taip pat dalinama į dvi sritis. Jūs visada pirmiausia įeinate į išorinę erdvę. Išorinė erdvė, vadinama Šventa Širdies Erdve, jums gali pasirodyti begalinė. Ji iš tiesų gali pasirodyti jums kaip pati Visata, ir labai dažnai tai taip ir yra. Jos viduje yra erdvė, vadinama Mažulytė Širdies erdvė. Jūs turite žinoti, kaip surasti mažulytę širdies erdvę. Jos išorinis pavidalas gali būti bet koks: ola, namas, kambarys, šventovė, kosminis laivas. Ir visiškai joks. Ji visuomet labai maža, palyginus su išorine. Jums reikia paleisti visus ryšius su savo smegenimis, kad pakliūtumėte į širdį. Yra tam tikri dalykai, nuolatos esantys širdyje, ir vienas jų vanduo. Paprastai tai tekantis vanduo ir gilūs baseinai, į kuriuos panėrę jūs patenkate į kitus pasaulius, ir panašūs dalykai. Dar vienas dalykas, esantis jūsų širdyje, ir jūs išties negalite to išvengti, tai žvaigždės. Jūs galite nubusti ir suprasti, kad išorinė jūsų širdies erdvė tai šventykla ar piramidė, kur yra daug atskirų patalpų. Praeidami visas šias patalpas, pažvelkite į langą ir pamatysite žvaigždes. Žvaigždės visuomet širdyje. Žvaigždės iš pradžių buvo sukurtos jūsų širdyje, o po to perkeltos į išorinį pasaulį. Jos yra ne tai, ką jūs galvojate, jos yra vaizdiniai, vaizdiniai iš sapno, kurį sukūrė jūsų širdis, o po to perdavė į galvos smegenis labai specifiniu būdu. Dabar mes juntame jas kaip gyvas, manome, kad jos realios, kai, iš tiesų, tai tiesiog vaizdiniai. Tai tiesiog pati sąmonė. Savo širdyje Jūs surasite tas pačias žvaigždes, kurias laikote išorinėmis Žemės atžvilgiu. Žemės centre taip pat ta pati begalinė erdvė su lygiai tokiomis pat žvaigždėmis. Sakralioje geometrijoje tai trikampio aukso vidurys, sukuriantis spiralę, amžinai įeinančią ir išeinančią. Tokia mūsų realybės prigimtis. Jūs galite nueiti į mėnulio, bet kurios žvaigždės, bet kurios galaktikos centrą ar dar kur nors. Kai jūs pasieksite centrą, bus tos pačios žvaigždės, kurios yra išorinės. Taigi, jeigu turite sferą, tai sferos paviršiaus didumas išmatavimas tarp makro pasaulio ir mikro pasaulio. Viskas, kas yra jos išorėje tai žvaigždės, o kai nueisite vidun į jos centrą, tai vėl žvaigždės. Mokslas pradeda tą suprasti. Kai mokslas iš tiesų tą pripažins, tai mokslas ir dvasingumas susilies ir taps vieniu. Tai įvyks. Štai tada mes iš tiesų tapsime sąmoningi. Dabar mes gyvename visiškoje iliuzijoje. Jūs galite betarpiškai susijungti su gyvenimo šaltiniu (Dievu) šventoje širdies erdvėje. Jūsų širdyje yra visos visur esančios gyvybės Akašų Kronikos. Joje yra visos žinios, visa išmintis apie praeitį, dabartį bei ateitį. bobfrissell.com (5dreal.com) Naujienos, 2013 m. birželis
emipetras: KOKS TAS MŪSŲ GYVENIMAS Sakoma, kad žmogaus bėda yra ne klaidos, bet nenoras jas matyti ir ištaisyti. Neištaisyta klaida tampa ne bėda , bet yda tolesniame jo gyvenime. Jei gerai pastebėtume , besikartojančias negatyvias situacijas savo gyvenime, tai suprastume , kad reikia sustoti ir labai gerai pamąstyti . Už šių tariamų klaidų , tikrai slypi mūsų mąstymo klaidingi stereotipai (spąstai), į kuriuos mes nuolatos įkišame koją , todėl viskas kartojasi ir kartojasi . Vienintelis būdas jų atsikratyti sąmoningai ištirti juos , apmąstyti juos ir tada sąmoningai jų atsisakyti. Dažnas pagalvoja, kad senieji protėvių mokymai , kad dabartinių tėvų mokymai ir jų esami papročiai , tėra nereikalinga gyvenimo seniena. Tačiau būtent dėl šių senųjų tiesų ignoravimo kurios, beje, išbandytos ir patikrintos gyvenimu mes patiriame tiek gyvenime stresų ir šio fizinio kūno negalavimų. Žinoma, visų senovės papročių ir kasdienybės ritualų , prasidedančių su Saulės patekėjimu iki kito patekėjimo , gal būt šiuolaikiniame gyvenime ir nebegalima visko pritaikyti , tačiau pagrindinių gyvenimo principų , kuriais paremta mūsų gyvybė ir mūsų laimingas egzistavimas šioje Žemėje , jokia technika nepakeisi . Visos Motinos Gamtos jėgos veikia taip pat , kaip ir prieš šimtmečius veikė į mūsų prosenelius , ir nereikia iš naujo išradinėti , kad niekas mūsų neveikia , apart mus pačius . Toks ignoravimas išorinių gamtinių , kosminių energijų , kurias labai gerai jautė mūsų proseneliai yra šiuolaikinio žmogaus nemokšiškumas , kurtumas ir aklumas . Žmonės įsivaizduoja, kad dvasingumas paslaptingas ir sunkiai suvokiamas reiškinys. Iš tiesų yra atvirkščiai. Dvasingumas glūdi kiekviename iš mūsų. Bėda tik ta, kad esame išmokyti neklausyti vidinio prigimties balso. Žmonės mano, esą dvasingumas labai įmantrus mokslas , kuris įkandamas tik perkrimtus teologinius mokslus . Iš tiesų yra visai kitaip. Tereikia perprasti dvilypę savo prigimtį ir išmokti taikyti jos priešybes. Kai tai pavyks, būsi supratęs absoliuto reikšmę. Vienas pranašas labai gražiai pasakė ; ,, nusileido Dvasia ir apsigaubė kūnu'' . Štai jums ir visa paslaptis , kurią nešioja kiekvienas žmogus , tačiau beraščiai nemoka perskaityti savo gyvybės kodo . Nedarykime skubotų išvadų, neribokime savo mąstymo, nesprauskime minčių į rėmus ir šablonus. Supraskime, kad visą savo gyvenimą mes vystomės, augame dvasiškai, kad nuolat keičiasi pasaulio ir žmogaus pasaulyje suvokimas. Visada turėkime erdvę augimui tegul vienos žinios tampa laipteliais kitoms žinioms, ir taip be galo. Niekada nepamirškime, kad šis gyvenimo sapnas baigsis ir liks tik tai kas tikra. Kai žmogus renkasi ne turėjimą, o buvimą, jis nepatiria to nerimo ir nesaugumo, kurį sukelia pavojus prarasti tai, ką turi. Jei aš esu tai, kas aš esu, o ne tai, ką turiu, niekas negali grasinti mano saugumui ar kėsintis į mano identiškumą. Mano aukštasis AŠ ESU , aukštybių dovana , yra manyje; mano sugebėjimas būti, reikšti esmines savo mintis ir galias , yra mano charakterio struktūros dalis ir priklauso , kiek aš sugebu būti atviras dangiškojo Tėvo valiai . Pajuskite, kad visi jūs esate viena. Kai jūs pajuntate visos Kūrinijos vienybę, jums nereikia dėti pastangų, kad pamiltumėte kitus. Meilė visų mūsų prigimtis, mes visi esame Meilė. Ką jūs bedarytumėte gėrio ir meilės pasaulyje turi daugėti! Mylėkime, dosniai dovanokime savo širdžių šilumą, ir pasaulis sužydės... Kiekvienas žodis energija, vibracijos, virpesiai , kaip ir visa kita , kas cirkuliuoja apie mus . Todėl kokią energiją skleisite , tokią ir pritrauksite. Jei kažką užkeiksite, tai neužilgo , patys ir gausite ,,bumerango smūgį . Meilės energija yra mumyse , nes dangiškojo Tėvo Dvasios monada gyvena mumyse . Ir tai niekada nesibaigianti dvasinė energija , tai pirmapradis visų kitų energijos rūšių šaltinis. Be šios dvasinės energijos , nė vienas gyvas sutvėrimas negali būti laimingas. Kuo daugiau meilės energijos tuo daugiau laimės kiekviename . Meilės energija pati stipriausia Visatoje. Būtent ji duoda gyvenimą , nes Dievas yra meilė . Šią energiją mes galima pamatyti dangaus skliaute ir pajusti kitų žmonių širdyse . Dievo meilės energija , pavirsta Saulių ir Žvaigždžių šviesą , Dievo meilėje formuojasi ir sukasi galaktikos ir visatos , Dievo meilėje žydi gėlės Žemėje . Visa tai , labai abstraktu , tačiau tokia realybė yra išskleista prieš žmogaus akis , reikia tik geriau apsižvalgyti ir stebėti tą pasaulį kuriame gyveni . Mes , kaip žmonės , taip pat galime spinduliuoti šitą meilės energiją , tačiau ji pasklinda , iš žmogaus esybės tik tada , kai šis žmogaus neturi agresijos , baimės, savanaudiškumo ir kitų griaunamųjų jausmų savyje .
emipetras: MANOMA , KAD TAI LABAI SVEIKAS MAISTAS IR KŪNUI IR SIELAI http://terapijatau.lt/naturalus-zalieji-grikiai-sveikai-mitybai/
emipetras: PASISKAITYKIME APIE KITOKĮ MATYMĄ IR ŽINOJIMĄ . MAN TAI PATINKA SKAITYTI , MATYTI IR ŽINOTI , KAD VISOS ŽINIOS ATEINA IŠ VIENO ŠALTINIO IR CENTRO , TIK TIE ŠALTINIO INTAKAI VIS VADINAMI KITAIS VARDAIS , KITAIS PASAULIAIS , KITOMIS VISATOMIS . IR TAI YRA ŽMONIJOS PASIRINKIMAS , TAI YRA ŽMONIJOS PATYRIMAS IR JOS KELIAS , LINK PIRMOJO ŠALTINIO IR CENTRO , IŠ KURIO VISOS ŽINIOS IŠEINA IR Į KURĮ VISOS ŽINIOS IR VĖL SUEINA - MILIJARDAIS INTAKŲ IR UPELIŲ . ŠĮ ŽINIŲ IŠMINTIS NUSILEIDŽIA Į PROTĄ IR SUJUNGIA VISAS BIBLIJAS , KABALAS , ŠVENTRAŠČIUS , URANTIJOS KNYGĄ , ALGIMANTO MOKYMUS , SAI BABOS MOKYMUS , BHAGAVATGITĄ , JĖZAUS KRISTAUS MOKYMUS , HERMIO TRISMEGISTO MOKYMUS ir t. t. ŠI IŠMINTIS , UŽGIMUSI IR AUGANTI MŪSŲ SĄMONĖJE , DOVANOJA TIKĖJIMO LAISVĘ , KURI , IŠ TIESŲ , YRA TIK VIENA , NES TAI MANO SĄMONĖS , VIDINIO TIKĖJIMO TIESA . TAIGI VIDINĖ TIKĖJIMO ŠVIESA YRA TA VIENINTELĖ TIESA IR LAISVĖ , KURI APJUNGIA VISAS MŪSŲ ŽINIAS IR TIESAS , KURIAS , KADA TAI , TEKO UŽGIRSTI , SKAITYTI , KAIP IŠORĖS ŽINIAS , KURIAS MUMS PATEIKĖ MOKYTOJAI , IŠMINČIAI AR ŠVENTRAŠČIAI , PER VISUS AMŽIUS . ŠI IŠORINĖ TIESA IR ŠVIESA ATEINA PER ŽODĮ , TAČIAU SINTEZUOJASI MŪSŲ SĄMONĖJE , SU VIDINIO TIKĖJIMO ŠVIESA ŠI VIDINĖ TIKĖJIMO ŠVIESA YRA DIDŽIOJI DVASINĖ DOVANA , KURI GYVENA SAVO ŠVIESOJE , TAČIAU PASIREIŠKIA , KAIP ŽMOGIŠKOJO PROTO ŠVIESA . DVASINĖ ŠVIESA APŠVIEČIA VISAS MŪSŲ MINTIS , KAI TIK ŠIOS ATSIGRĘŽIA Į ŠVIESĄ . SKAITYTI ČIA http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2010/12/sambala-svytinti.pdf
emipetras: PASISKAITYKIME APIE KITOKĮ MATYMĄ IR ŽINOJIMĄ . MAN TAI PATINKA SKAITYTI , MATYTI IR ŽINOTI , KAD VISOS ŽINIOS ATEINA IŠ VIENO ŠALTINIO IR CENTRO , TIK TIE ŠALTINIO INTAKAI VIS VADINAMI KITAIS VARDAIS , KITAIS PASAULIAIS , KITOMIS VISATOMIS . IR TAI YRA ŽMONIJOS PASIRINKIMAS , TAI YRA ŽMONIJOS PATYRIMAS IR JOS KELIAS , LINK PIRMOJO ŠALTINIO IR CENTRO , IŠ KURIO VISOS ŽINIOS IŠEINA IR Į KURĮ VISOS ŽINIOS IR VĖL SUEINA - MILIJARDAIS INTAKŲ IR UPELIŲ . ŠĮ ŽINIŲ IŠMINTIS NUSILEIDŽIA Į PROTĄ IR SUJUNGIA VISAS BIBLIJAS , KABALAS , ŠVENTRAŠČIUS , URANTIJOS KNYGĄ , ALGIMANTO MOKYMUS , SAI BABOS MOKYMUS , BHAGAVATGITĄ , JĖZAUS KRISTAUS MOKYMUS , HERMIO TRISMEGISTO MOKYMUS ir t. t. ŠI IŠMINTIS , UŽGIMUSI IR AUGANTI MŪSŲ SĄMONĖJE , DOVANOJA TIKĖJIMO LAISVĘ , KURI , IŠ TIESŲ , YRA TIK VIENA , NES TAI MANO SĄMONĖS , VIDINIO TIKĖJIMO TIESA . TAIGI VIDINĖ TIKĖJIMO ŠVIESA YRA TA VIENINTELĖ TIESA IR LAISVĖ , KURI APJUNGIA VISAS MŪSŲ ŽINIAS IR TIESAS , KURIAS , KADA TAI , TEKO UŽGIRSTI , SKAITYTI , KAIP IŠORĖS ŽINIAS , KURIAS MUMS PATEIKĖ MOKYTOJAI , IŠMINČIAI AR ŠVENTRAŠČIAI , PER VISUS AMŽIUS . ŠI IŠORINĖ TIESA IR ŠVIESA ATEINA PER ŽODĮ , TAČIAU SINTEZUOJASI MŪSŲ SĄMONĖJE , SU VIDINIO TIKĖJIMO ŠVIESA ŠI VIDINĖ TIKĖJIMO ŠVIESA YRA DIDŽIOJI DVASINĖ DOVANA , KURI GYVENA SAVO ŠVIESOJE , TAČIAU PASIREIŠKIA , KAIP ŽMOGIŠKOJO PROTO ŠVIESA . DVASINĖ ŠVIESA APŠVIEČIA VISAS MŪSŲ MINTIS , KAI TIK ŠIOS ATSIGRĘŽIA Į ŠVIESĄ . SKAITYTI ČIA http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2010/12/sambala-svytinti.pdf
emipetras: MĖSA AR VAISIAI IR DARŽOVĖS ? Žemas augalinių baltymų bioprieinamumas reiškia, kad praktiškai maiste su vienodu baltyminiu procentu, pas žaliavalgius, palyginus su tradicinės mitybos mylėtojais, puvimo mikroflora vystysis kiek lėčiau. Bet neverta tokiomis iliuzijomis savęs raminti tiems žaliavalgiams, kurie mano, jog maisto puvimas iš karto pasibaigia, tik perėjus į žaliavalgystę ir nustojus vartoti termiškai apdorotą maistą. Visiškai ne taip. Juk netgi to baltymų ir jų skaidymo produktų, kurie atsiranda žarnyne pavartojus, pavyzdžiui riešutus, ankštinius, grūdinius, kiekio pilnai pakanka puvimo mikrofloros intensiviam kolonijų augimui. Apie ką mums aiškiai ir liudija nemalonus kvapas (skatolo, merkaptano ir kitų puvimo proceso produktų) kurį galima pajausti po vizito tualete, arba iš burnos, vartojant aukštos baltyminės koncentracijos racioną, nesvarbu ar virtą ar ne. Vartojantį augalinį maistą, su aukšta baltymine koncentracija reguliariai, nesvarbu pas ką, mėsavalgį ar žaliavalgį, žarnyne visada aktyviai vyks tokie pat puvimo procesai. Ir žmogus bejėgis ką nors tam priešpastatyti, apart žemos baltyminės koncentracijos dietos laikymosi, kadangi tik maža baltymų koncentracija maiste natūraliu būdu apriboja puvimo bakterijų vystymąsi. Ir tai ne kieno nors koks nors išsigalvojimas, ar fantazijos, o proteolitinių mikroorganizmų, esančių visur, tame tarpe ir mūsų viduje, biologinių vystymosi ypatumų natūrali pasekmė. Atrofinių procesų vystymasis, avitaminozė, padidinta kepenų apkrova, organizmo atsparumo infekcijoms sumažėjimas per didelio kiekio patogeninės mikrofloros būvimo organizme pasekmės. Tokio negatyvaus faktoriaus poveikyje, organizmas ir balansuoja tarp ligos bei sveikumo būsenos, kas prie menkiausių imuninių jėgų susilpnėjimų (persišaldymas, pervargimas, stresas ir tt.) gali išsivystyti į kokią nors konkrečią negalią. Dar galima pridurti, jog kada kepenys nesusitvarko su endotoksinų neutralizacija, tai atsispindi kaip fiziologinėse organizmo funkcijose, taip psichinėje žmogaus būsenoje. Apart įvairų somatinių susirgimų, atsiranda įžeidumas, dirglumas, agresyvumas. Viso to aukščiau pasakyto fone, keistokai skamba kai kurių žaliavalgių su stažu tvirtinimai, kada periodiškai pas juos atsiranda visos tokios negalios. Nes jie naiviai mano, jog perėjus į žaliavalgystę, pas juos gali ir turi atsirasti visokiausios krizės ir valymaisi, susiję su prieš tai buvusiu mitybos tipu. Matyt tokie žmonės savo organizmą laiko stabiliu ir niekada nesikeičiančia, absoliučiai statine struktūra, ignoruojant visuotinai žinomus ir įrodytus faktus to, kad žmogaus fizinis kūnas nepertraukimai ir pastoviai, taip sakant atgimsta, persiformuoja iš naujo. Senos ląstelės miršta ir į jų vietą ateina jau susiformavusios naujos. Bet kuriame žmogaus fiziologijos vadovėlyje galima sužinoti, kad žarnyno gleivinės ląstelės atsinaujina per 5 dienas, riebalinės ląstelės per 3 savaites, odos ląstelės per 5 savaites, skeleto ląstelės ostereocitai gyvena nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Pateikti mokslininkų pavyzdžiai vaizdžiai patvirtina organizmo audinių atsinaujino intensyvumą. Todėl kada žmogus pavyzdžiui, didesniu nei metai stažu žaliavalgystėje sako apie tai, jog iš jo iki šiol išeina šlakai nuo kažkada vartoto virto maisto, bet prie to paties, aprašo aiškius peršalimo, ar kitus ligų simptomus, tai sukelia nesupratimą, kokius informacijos šaltinius jis pasiėmė sau už pagrindą, kelyje į sveikatą. Žaliavalgiui taip pat vertėtų suprasti, kad ir bet koks gyvas, kad ir žalias nekontroliuojamas maistas, veda prie įvairių susirgimų lygiai taip pat, kaip ir termiškai apdorotas maistas. O visos tos krizės bei valymaisi yra ne kas kita, kaip vaizdus neapgalvotos ir nekontroliuojamos žaliavalgio mitybos rezultatas, susidedantis iš persivalgymų, nuokrypų į dažną vartojimą aukštos baltyminės koncentracijos maisto, arba tatinių medžiagų turinčių produktų per didelį vartojimą. Taip pat vertėtu panagrinėti ir tokią mėgstamą psiaudo-žalaivalgių frazę: Bet kokių produktų sumaišymas, kad ir žalių, su tikslu sustiprinti skonį, maistingumo padidinimui ar dar dėl kokių nors tikslų blogis. Kaip žmogui apsirūpinti poilsiu nuo maisto? Tokių būdų egzistuoja keletas: reguliarus badavimas, arba mityba mažai kaloringu maistu, vaisinė-daržovinė dieta. Tačiau čia vertėtų pastebėti, kad reguliarus badavimas veda prie žarnyno disbakteriozės vystymosi, o tradicinė mityba turtinga aukštos koncentracijos baltymais iššaukiančiais puvimą žarnyne ir liaukocitozę. Todėl tik maisto racionas sudarytas iš šviežių vaisių-daržovių ir yra optimaliausias būdas plaikyti savo kūna sveiku. Teisingos mitybos organizavimui svarbu žinoti, kad žmogui per dieną reikia vidutiniškai 2000-3000 kilokalorijų. Vyrams šiek tiek daugiau, moterims šiek tiek mažiau. Tačiau mūsų visuomenėje daugelio žmonių maisto kaloringumas žymiai viršija tas ribas ir normas. Dar daugiau, daugelis iš žmonių be pagrindinių maisto priėmimų (pusryčių, pietų ir vakarienės) mėgsta visokius nesuplanuotus perkandimus, kurie taip pat maišo fiziologinio alkio prasidėjimui ir susijusiems su tuo kataboliniams procesams. Teisingos mitybos sistema turi būti patikimu palydovu vidiniame ir išoriniame tobulėjime. Todėl ji neturi save priešpastatyti visuomenei ir šiuolaikinei civilizacijai, o priešingai, turi organiškai ją papildyti, atveriant visiems žmonės tokią mitybos alternatyvą, išreiškiant humaniškumą ir atjautą gyvūnų atžvilgiu. Optimalios mitybos pagrindiniu tikrumo kriterijumi turi tapti proto, kūno ir sielos sveikata tiems, kurie ją praktikuoja. Vietoje nereikalingos aplinkinių kritikos ir savo dietos išskirtinumo pabrėžimo, mums visiems reikia siekti sveiko gyvenimo būdo, vidinio tobulumo ir tarpusavio veiklos visuomenėje harmonijos. Egzistuojanti pasaulėdaros sistema nepriima revoliucinių persiformavimų, tačiau ji pasiduoda vidinėms savo reformoms. Kurias pirmiausia turi vykdyti kiekvienas savyje, savo įpročiuose, elegsyje ir mintyse. Visiems reikias suvokti, jog mūsų visuomenės evoliucija vyksta nepertraukiamai, nuo pat jos atsiradimo pradžios ir visi mes joje aktyvūs dalyviai. Tam neturi jokio skirtumo nei mūsų tautybė, religija ar politiniai įsitikinimai. Atsisakymas nuo gyvulinio maisto ir humaniškumo išraiška gyvūnams tai ir yra mūsų kūno, sielos ir proto evoliucijos kelias ir ne tik vieno žmogaus, bet visos žmonijos bendrai. Tai tegul jis būna laisvas nuo visokio plauko fanatizmo, neišprusimo ir negatyvių įpročių. SVETAINĖ ,,ŠVIESOS KELIU''
emipetras: LABAI GRAŽUS PASISKAITYMAS , SUTEIKIANTIS GYVENIMO PRASMĘ , KAI LAIMINAME SAVO ARTIMUOSIUS , KURIUOS MYLIME IR KURIAIS RŪPINAMĖS Visata sukuria jums idealias sąlygas 2014-10-03 Kasdieniniai Archangelo Gabrieliaus pranešimai per Šelli Jang ********** 2014.09.28 Leiskite duoti jums dar vieną definiciją, lengvai suprantamą neįtikėtinos jūsų dėmesio jėgos apibrėžimą. Paprasčiau sakant, jūsų dėmesio fokusas tai jūsų Dieviškosios jėgos naudojimas, kad palaimintumėte tai, į ką susikoncentruojate. Jūsų palaiminimas byloja: Aš visiškai patvirtinu šią energiją. Aš sutinku su ja ir priimu ją tokią, kokia ji yra. Ši energija atitinka tai, kas aš esu, ir tai, kuo aš norėčiau save apsupti. Suprantate? Mes čia nekalbame apie energijos transformaciją ar jos valymą. Suteikdami savo palaiminimą, jūs visiškai priimate dalykus tokius, kokie jie yra. Kam šiandien jūs skiriate savo palaiminimą? Kadangi jūs esate Dieviški ir ypač stiprūs, tai, ką jūs palaiminate savo dėmesio fokusu, yra tie dalykai, kuriuos pasirenkate tęsti. Jūsų palaiminimas suteikia papildomą jėgą dar labiau paženklinti ir energetiškai įtvirtinti tai, ką norėtumėte patirti mylinčioje Visatoje, kuriai didžiausias džiaugsmas reaguoti į jus ir jūsų troškimus. ********** 2014.09.29 Mes jau pristatėme jums idėją apie tai, kad jūsų dėmesio fokusas yra jūsų palaiminimas. Štai kodėl jūsų laikas, jūsų visas dėmesys taip svarbus jūsų artimiesiems. Jūsų dėmesys yra jūsų palaiminimas, priėmimas, pritarimas, noras tęsti santykius. Tai paaiškina, kodėl vaikai blogai elgiasi tiktai todėl, kad gautų jūsų dėmesį, net jeigu jis turi negatyvų atspalvį. Jie supranta, kad nukreipdami kažkur savo dėmesį, jūs tuo pačiu išskiriate tuos objektus ir juos pasirenkate. Jūsų dėmesys parodo, kad jūs juos mylite ir stengiatės tęsti santykius, ir tai ramina, sušvelnina jų nepasitikėjimą. Nepriklausomai nuo to, kokios energijos už to slypi, jie ieško jūsų dėmesio, nes žino, kad kartu su dėmesiu ateina ir palaiminimas. Tai taip pat paaiškina, kodėl paskatinimas yra svarbi priemonė, dirbant su vaikais. Jis suteikia energetinį palaiminimą, užtikrinimą dėl santykių tąsos, net nedarant jokių veiksmų. ********* 2014.09.30 Jeigu suprantate, kad kiekvieną kartą, sąmoningai susijungdami su Šaltiniu, jūs stiprinate tiltą tarp jūsų ir mūsų uždangos pusių, jūs galite matyti, kaip kiekvieno žmogaus ryšys su Šaltiniu stabilizuoja jūsų pasaulį. Tiesiog polinkis į aukštas vibracijas ir susiderinimą su Šaltiniu neįtikėtinai stipriai gelbsti ir palaiko tiek kiekvieną individą, tiek ir visą Visumą. ******** 2014.10.01 Brangieji, jūsų gyvenimas visuomet sulėtina savo tėkmę, kai įžengiate į energijų integracijos periodą. Energetinio pakilimo įsisavinimas visuomet jūsų gyvenime užima pirmąją vietą, todėl Visata sukuria tam idealias sąlygas. Netikėtai jūs galite atsidurti labai ramioje erdvėje. Jūs galite sukurti sau tokias aplinkybes, kaip nedidelis sužeidimas, peršalimas ar nuovargis, kurie sudarytų palankias sąlygas mažesniam užimtumui ir santykinei ramybei. Jūs galite pastebėti, kad jūsų darbų sąrašas praktiškai tuščias, ir, jeigu jūsų profesija susijusi su pagalba kitiems, galite pamatyti, jog turite mažiau klientų ir tampate mažiau užimti, nes žmonės nepriima jokių naujų energijų, kol yra įsisavinimo procese. Po Saulės aktyvumo periodų beveik visada seka energetinės integracijos periodas, kad jūs galėtumėte pereiti į ramesnę būseną. Kaip ir visur, kilimo procese jokia konkreti energija nesitęsia ilgai, ir paprasčiausias bendradarbiavimo su ja būdas priimti Visatos išmintį ir pagalbą, žinant, jog viskas vystosi Dieviškame tobulume ir visuotinei gerovei. ********* 2014.10.02 Jūsų gyvenime būna momentų, kai patiriate energijų pagreitėjimą. Tokiu metu jūs jaučiate, tarsi jus užgriūna iš visų pusių, viskas kinta ir tampa nenuspėjama, ir viskas, ką jūs galite padaryti tai tikėtis geriausio. Nors tokie momentai ir jaučiami labai intensyviai, jie visada atveda į geriausią vietą. Visada. Įsivaizduokite, kad plaukiate labai sraunia upe. Pradžioje jūs labai užimti ir nieko aplinkui nepastebite. Vandens purslai tykšta jums į veidą, ir jūs net nepastebite supančio peizažo, nes susikoncentravę į tai, kaip išsilaikyti tėkmėje. Jūs bandote suvaldyti judėjimą, bet srautas tiesiog per daug stiprus, kad jį galima būtų kontroliuoti. Pusiaukelėje jums net ateina minčių, kad daugiau niekur nebenorite plaukti. Tačiau jūs suprantate, jog sustojimas dabar nieko neduos, todėl tiesiog koncentruojatės į tai, kad kaip galima geriau išsilaikytumėte. Tačiau netikėtai sraunumas pasibaigia. Jūs prašokote šią sraunią vietą, o dabar srautas tapo ramus. Netikėtai sau patiems, jūs galite atsikvėpti ir pažvelgti į peizažą aplinkui bei įvertinti energijas, kuriose dabar atsidūrėte. Jūs žinote, jog niekada negalėtumėte pasiekti šio nuostabaus energijų srauto kitu būdu, nepraplaukus sraunios vietos. Dabar jūs galite įvertinti tėkmės jėgą ir greitį, nes matote, kaip greitai ji praplukdė jus per daugelį energijų, išnešdama į šią naują, nuostabią vietą. Brangieji, žinokite, kad bet koks pagreitėjimo jūsų gyvenime periodas trunka tiek, kiek reikia, kad išvestų į naują ir žymiai geresnę realybę. Kaip taisyklė, tai labai trumpi periodai, visada atnešantys tikras ir ilgalaikes permainas. Archangelas Gabrielius http://ianlisakov.ucoz.com/ http://5dreal.com/ Išvertė Eugenija
emipetras: LABAI GERAS POZIURIS IR PATARIMAS KAIP SAVE SUPRASTI , ATRASTI IR GERIAUSIAI PAZINTI . http://atsibudimas.ucoz.com/news/dialogas_su_auksciausiuoju_as/2012-02-03-298
Vėjas: Prieš apleidžiant šią ašarų pakalnę, šią tuštybės veidmainystės planetą, materijos pažinimo-įsisavinimo žudančio komforto zoną, nepanaudotų gėrio-grožio, tiesos-teisingumo, meilės-jautrumo-atidumo galimybių pasaulį patikrinami du paketai Dievui ir sau pačiam. Tikėjimo-moralumo liudijimus saugojamus Derintojo ir Serafimo. Ir patirtis; vaikų užauginimo ir neprilygstamo susiderinamumo šeimyniniame gyvenime. Pirmasis paketas jus įgalina pasiekti pirmąją mansonijos salę. Antrasis paketas jus sulaiko Sistemoje iki pilnutinio realizavimo-įgyvendinimo. Pirminio pavidalo savo asmenines patirtis neatitinkančias planetos statuso-reikalų padėties, ar artimiausios aplinkos (tautos, šalies, vietovės, draugijos, šeimos) turėtumėte pasilaikyti kaip išskirtinai individualias-privačias. Nešant į išorę-visuomenę; pirminį pavidala transformuoti sintetinti su konkrečia padėtimi . Derintojas jums nešūkalioja ekstazę keliančius tekstus, nekalba priedus prie esamų planetinių apreiškimų tipo- kalbu vėl, akimirkos. Jis dirba su jumis tokiais koki esate čia ir dabar. Jis savo darbą sintezuoja su jumis koks esate. Jis savo galimybes, aktyvumą sintezuoja-individualizuoja būten konkrečiam jums. Tai jūs prisivaizduojat, prisigalvojat evoliucinių elementų, iškraipydami dieviškuosius impulsus, užliedami paranojinių iniciatyvų lavina ir tai didžiąja dalimi atitinka F-1 besiribojantis su klastingais evoliuciniais teršalais. F-2 begėdiškai slegia evoliucinės liekanos.
emipetras: Gal tu ir teisingai kalbi ir rašai didysis VĖJAU . Daug tiesos tavo žodžiuose randu ir t.t. ir t. t. Aš tikrai nežinau ką aš naudingo nuveikiau Dievo šlovei ir žmonijos gerovei . Nežinau ką sakysiu monsonijos prisikėlimo salėse , jeigu būsiu prikeltas . Kaip , kada ir už ką ? Turbūt verksiu iš džiaugsmo , kad štai AŠ ESU vėl sąmonė . Ir nesvarbu kokiame pavidale , energetinio debesėlio ar žmogaus silueto pavidale , tačiau tai bus atsakymas į visus šiandieninius - kodėl , kodėl ? Na , taip VĖJAU , daug tų susireikšminimų , daug pagundų žmogaus sieloje ir jo prote cirkuliuoja kol esi materialus kūnas , o norisi užbėgti gyvenimui už akių ir būti jau DVASIA ; materialia dvasia , visažinančia , visamatančia ir visateisiančia . Teisiančia kas kitaip mąsto , kas kitaip kalba , kas kitaip rašo . Teisingai rašai . mes esame tokie , kokie esame , o mūsų tiesa yra tik tokia , kiek mes suteikiame savo artimui PATARNAVIMŲ . Taigi mielasis , mes atėjome išmokti patarnauti savo artimui , o vėliau atleisti savo priešams , o vėliau su meile jiems atleisti . Štai tokią evoliuciją aš suprantu . Tačiau ar to išmokome ?
emipetras: NA , PABANDYSIME DAR KARTĄ Na , taip VĖJAU , daug tų susireikšminimų , daug pagundų žmogaus sieloje ir jo prote cirkuliuoja kol esi materialus kūnas , o norisi užbėgti gyvenimui už akių ir būti jau DVASIA ; materialia dvasia , visažinančia , visamatančia ir visateisiančia . Teisiančia kas kitaip mąsto , kas kitaip kalba , kas kitaip rašo . Teisingai rašai . mes esame tokie , kokie esame , o mūsų tiesa yra tik tokia , kiek mes suteikiame savo artimui PATARNAVIMŲ . Taigi mielasis , mes atėjome išmokti patarnauti savo artimui , o vėliau atleisti savo priešams , o vėliau su meile jiems atleisti . Štai tokią evoliuciją aš suprantu . Tačiau ar to išmokome ?
emipetras: čia pradžia Gal tu ir teisingai kalbi ir rašai didysis VĖJAU . Daug tiesos tavo žodžiuose randu ir t.t. ir t. t. Aš tikrai nežinau ką aš naudingo nuveikiau Dievo šlovei ir žmonijos gerovei . Nežinau ką sakysiu monsonijos prisikėlimo salėse , jeigu būsiu prikeltas . Kaip , kada ir už ką ? Turbūt verksiu iš džiaugsmo , kad štai AŠ ESU vėl sąmonė . Ir nesvarbu kokiame pavidale , energetinio debesėlio ar žmogaus silueto pavidale , tačiau tai bus atsakymas į visus šiandieninius - kodėl , kodėl ?
ļīėķą’ āåšńč’ ńņšąķčöū