Ôîðóì » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Îòâåòèòü
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: HERMETINĖS AKSIOMOS Žinių turėjimas, netaikant jų praktikoje, prilygsta brangių metalų kaupimui – tai bergždžias ir neprotingas dalykas. Žinios kaip sveikata – jos skirtos naudotis. Naudos dėsnis – visuotinis, ir tas, kuris jį ignoruoja, kenčia dėl savo konflikto su natūraliomis prigimties jėgomis. Hermetiniai mokymai, nors jie ir buvo kruopščiai saugomi laimingų jų turėtojų protuose dėl mums jau žinomų priežasčių, niekada nebuvo skirti vien tik saugoti ir slėpti. Naudos dėsnis apima ir mokymus, kaip galite pastebėti iš aukščiau pateiktos tai patvirtinančios Kibaliono sentencijos. Žinios be naudos ir išraiškos – tuščias dalykas, neatnešantis gėrio nei jų turėtojui, nei rasei. Saugokitės protinio šykštumo ir leiskite pasireikšti tam, ko jūs išmokote. Studijuokite hermetines aksiomas ir aforizmus, bet naudokite juos praktiškai. Čia mes pateikiame kai kurias svarbiausias hermetines Kibaliono aksiomas kartu su trumpais komentarais prie kiekvienos iš jų. Įsisavinkite ir taikykite jas, ir naudokitės jomis, nes jos tol netaps iš tikrųjų svarbiomis, kol jūs nepradėsite jų naudoti. Norėdami pakeisti savo nuotaiką ar protinę būseną – pakeiskite savo vibraciją. Pakeisti savo protines vibracijas galima valios pastangomis, tereikia fiksuoti dėmesį į labiausiai pageidaujamą būseną. Valia nukreipia dėmesį, o dėmesys keičia vibraciją. Valios koncentravimu ugdykite dėmesio meną ir tapsite nuotaikų ir proto būsenų meistru. Norėdami pakeisti proto vibracijų greitį – panaudokite poliariškumo principą ir koncentruokitės į polių, priešingą keičiamam. Panaikinkite nepageidaujamą, keisdami jo poliariškumą. Tai viena iš svarbiausių hermetinių formulių. Ji pagrįsta išties moksliniais principais. Mes jums įrodėme, kad protinės būsenos ir jų priešybės tėra tik vieno ir to paties skirtingi poliai ir kad protine transmutacija galima pakeisti poliariškumą. Šį principą naudoja šiuolaikiniai psichologai nepageidaujamiems įpročiams šalinti. Jie siūlo savo pacientams koncentruotis į priešingas savybes. Jeigu jūs patiriate baimę, negaiškite laiko bandydami ją nuslopinti, geriau ugdykite drąsos savybę, ir baimė išnyks. Kai kurie rašytojai šią mintį iliustruoja labai aiškiu tamsaus kambario pavyzdžiu. Jums nėra reikalo blaškytis ir verkti tamsiame kambaryje: atverkite langus ir įsileiskite šviesos – tamsa dings. Norint panaikinti neigiamą savybę, reikia palaipsniui keisti vibracijas nuo neigimų į teigiamas, kol pradėsite vibruoti teigiamo poliaus vibracijomis vietoje neigiamo. Galima ir priešinga situacija, į kurią, deja, daug kas patenka per dažnai įvibruodami save neigiamomis vibracijomis. Keisdami savo poliariškumą jūs galėsite valdyti savo būsenas, susikurti naujus įpročius ir charakterį. Patyrę hermetistai proto meistrais tapo taikydami poliariškumo principą, kuris yra vienas iš svarbiausių protinės transmutacijos aspektų. Prisiminkite hermetinę aksiomą, kuri byloja: Protą galima transmutuoti (lygiai taip, kaip metalus ir elementus) iš vienos būsenos į kitą; iš vieno skalės lygio į kitą; iš vienų sąlygų į kitas; iš vienos vibracijos į kitą. Poliarizacijos meistrai yra įvaldę pagrindinius proto transmutacijos bei proto alchemijos principus, nes, neįvaldžius savo paties poliariškumo keitimo meno, neįmanoma daryti poveikio aplinkai. Šio principo suvokimas duoda galimybę keisti savo paties poliariškumą, o taip pat ir kitų poliariškumą, jeigu skirsite tam laiko, dėmesio, imsitės šiam menui įvaldyti reikalingų studijų ir būtinos praktikos. Principas teisingas, bet pasiekti rezultatai priklausys nuo mokinio atkaklumo, kantrybės ir praktikos. Ritmą galima neutralizuoti naudojant poliarizacijos meną. Kaip jau aiškinome, hermetistai teigia, kad ritmo principas pasireiškia proto plane lygiai taip pat kaip ir fiziniame ir kad gluminančių nuotaikų, jausmų, emocijų ir kitų protinių būsenų įsivyravimas tėra tik grįžtamasis proto švytuoklės judesys, kuris nešioja mus iš vieno jausmų kraštutinumo į kitą. Hermetistai taip pat moko, kad kartu su žemiausiu sąmonės planu egzistuoja ir aukščiausias, ir meistras, savo protu pakildamas į aukštesnį planą, priverčia proto švytuoklę pasireikšti žemutiniame plane ir taip išgelbėja sąmonę nuo grįžimo atgal. Tai atliekama poliarizuojant aukštesnįjį save patį ir pakeliant proto vibracijų dažnumą įprasto sąmonės plano atžvilgiu. Tai panašu į daikto pakėlimą virš daiktų srauto ir leidžiant šiems pratekėti pro apačią. Patyręs hermetistas poliarizuoja save teigiamame savo būties poliuje – greičiau jau poliuje „Aš esu“ nei asmenybės poliuje; „atsisakydamas“, „atmesdamas“ ritmo veiksmą, pakelia save virš savo sąmonės plano ir tvirtai išlikdamas savo būties būsenoje leidžia švytuoklei grįžti atgal žemutiniame plane, nepakeičiant jo poliariškumo. Tai gali atlikti tie, kurie jau pasiekė tam tikrą savitvardą, nepriklausomai nuo to, ar jie supranta dėsnį, ar ne. Tokie asmenys tiesiog „atsisako“ paklusti atgaliniam nuotaikų ir emocijų švytuoklės veiksmui ir tvirtai išlaikydami šį savo pranašumą lieka poliarizuoti teigiamame poliuje. Meistras, be abejo, pasieks aukštesnį sugebėjimų lygį, nes jis supranta dėsnį, kuriam jis atstovauja ir kurį įveikia pasitelkęs aukštesnį dėsnį; naudodamas savo valią, jis pasiekia pusiausvyros ir proto pastovumo laipsnį, beveik neįmanomą akimis tų, kurių nuotaikų ir jausmų švytuoklė juda pirmyn ir atgal. Visada atminkite, kad iš tikrųjų nepažeidžiate ritmo principo, nes jis yra nepažeidžiamas. Jūs tiesiog įveikiate vieną dėsnį, kompensuodami jį kitu ir taip atstatydami pusiausvyrą. Pusiausvyros ir balanso dėsniai proto planuose veikia lygiai taip pat kaip ir fiziniuose planuose, ir atrodytų, kad šių dėsnių suvokimas leidžia jums išvengti dėsnių poveikio, bet iš tikrųjų tik išlaikote jų pusiausvyrą. Niekas neišvengs priežasčių ir pasekmių principo veikimo, bet egzistuoja daugybė priežastingumo planų ir galima panaudoti aukštesnių planų dėsnius žemesniems dėsniams įveikti. Įvaldę poliarizacijos praktiką, hermetistai pakyla į aukščiausius priežastingumo planus ir taip subalansuoja žemųjų planų priežastingumo dėsnius. Pakildami virš kasdieninių priežasčių plano, savo laipsniu jie tampa veikiantys, užuot buvę paveikti. Sugebėdami valdyti savo pačių nuotaikas bei jausmus ir neutralizuoti ritmą, kaip jau paaiškinome, jie gali išvengti daugelio priežasčių ir pasekmių, vykstančių fiziniame plane. Žmonių masės nuolat varomos pirmyn; jos paklūsta savo aplinkai; stipresnių valiai ir norams; priklauso nuo savo įgimtų polinkių; stipresnių už juos svetimų įtaigų ir nuo daugelio kitų priežasčių, paverčiančių jas pėstininkais gyvenimo šachmatų lentoje. Kildami virš šių priežasčių, išmintingi hermetistai veržiasi į aukštesnius proto planus ir valdo savo nuotaikas, emocijas, polėkius bei jausmus; jie susikuria naujus charakterius, savybes, jėgas, su kurių pagalba jie nugali savo įprastą aplinką ir taip tampa žaidėjais, o ne pėstininkais. Tokie žmonės padeda gyvenimui žaisti jo žaidimą, visiškai suvokdami jį, ir svetimos įtaigos, jėgos ar norai jau nevarinėja jų vienais ar kitais keliais. Jie praktiškai taiko priežasčių ir pasekmių principą, o ne patys patiria jo poveikį. Be abejo, net didžiausieji meistrai paklūsta jo pasireiškimams aukščiausiuose planuose, bet žemuosiuose planuose jie – šeimininkai, o ne vergai. Kibalionas byloja: Išmintingieji tarnauja viršuje, o valdo apačioje. Savo pačių plane jie paklūsta dėsniams, ateinantiems iš viršaus, o patys valdo ir įsakinėja tiems, kurie yra žemiau. Ir visgi taip elgdamiesi jie susilieja su principu kaip jo dalis, o ne prieštarauja jam. Išmintingas žmogus susitinka su dėsniu ir suvokęs jo veikimą valdo jį, užuot tapęs aklu jo tarnu. Kaip geras plaukikas pasuka tai į vieną, tai į kitą pusę, elgdamasis pagal savo norą, o ne mėtomas šen ir ten kaip rąstas; taip ir išmintingas žmogus, lyginant jį su paprastu žmogumi, tuo pačiu metu yra ir plaukikas, ir rąstas; ir išmintingas, ir kvailas – gyvenimo subjektas. Tas, kuris supranta tai – sparčiai žengia į meistriškumą. Pabaigai grįžkime prie hermetinių aksiomų: Tikroji hermetinė transmutacija yra proto menas. Šia Aksioma Hermetistai moko, kad didysis darbas, įtakojant savo aplinką, atliekamas proto jėga. Kadangi visa Visata yra grynasis protas, tai išvada būtų tokia: valdyti ją gali tik protas. Ir šioje tiesoje slypi atsakymas į klausimus apie visus reiškinius bei įvairų jėgų pasireiškimus, kurie taip traukia visuotinį dėmesį ir kurie atvedė prie tokio spartaus mokslo vystymosi XX amžiuje. Šis principas, slypintis už įvairių kultų ir mokymų, yra amžinas Visatos proto substancijos principas. Jeigu Visata yra pagrįsta protu, tai protinės transmutacijos turi keisti Visatos būsenas ir reiškinius. Jeigu Visata yra protinė, tai protas turi būti aukščiausia jėga, daranti poveikį jos reiškiniams. Jeigu tai bus įsisąmoninta, tai visi taip vadinami „stebuklai“ ir „nepaprasti dalykai“ pradės atrodyti visiškai paprasti, tokie, kokie jie ir yra. Viskas yra Protas; Visata yra protinė.
emipetras: JAU DAUG MILIJONŲ METŲ GYVENOME ..., GYVENKIME TOLIAU ... Šio pasaulio , žmonijos elitas : prezidentai , monarchai , bankai , karinės ir teisinės struktūros , medicina , švietimas , yra valdomas driežų-reptilijų . Šios esybės yra iš kitų pasaulių , tačiau gyvena žmonių pavidalu ir savo esybėmis yra kaip žmonės ir iš tiesų yra žmonės , per kontaktą su žmonėmis . Šitos visos esybės , kaip archontai , driežai- reptilijos , ateiviai , visos gyvena , išgyvena ir kuria savo asmeninę egoistinę visos Žemės planetos valdymo politiką . Mes žmonės , savo nestabiliomis ir tamsiomis mintimis , jiems talkiname . Mes savo užterštais protais nemokame blogio atskirti nuo gėrio , tamsos nuo šviesos . Visi kazino , visi pramogų namai , visos striptizo , sekso industrijos sukasi dirbtinėje neonų šviesoje . Šios ir kitos dirbtine šviesa apsigaubusios struktūros akina žmonių protus savo nežabota prabanga spalvinga šviesų palete . Apkvailinti žmonijos proteliai visa tai supranta kaip gėrio , turtuose , piniguose , brangakmeniuose , siekiamybę . Žmonės taip yra apsikvailinę , kad visiškai nebemoka išsirinkti savo politinių , ekonominių vadovų , kurie su meile valdytų savo tautą , savo žmones. Baisi velniava persiduoda iš vienos kartos į kitą . Vaiko , kaip kūdikio užuomazgos sukūrimas yra paverstas atsitiktiniu arba sekso orgijos aktu . Tas švenčiausias ŽMOGAUS sukūrimo sakramentas , yra paverstas eiliniu sekso žaidimu , be dvasinės prasmės ir be dievo palaiminimo . Tačiau yra ir šviesos pasauliai , kurie labai susirūpinę žmonijos ateitimi . Tačiau jie labai toli , o be to , prieš žmogaus valią nieko negali padėti , jeigu žmonės jų neprašo pagalbos . Tik tamsos pasaulis brutaliai veržiasi į žmonijos gyvenimą . Šviesiosios , dieviškų Šviesos pasaulių , esybės-astralai , yra siriečiai . Jie yra Šviesos vaikai , iš Sirijaus žvaigždyno ir visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti blogio ir gėrio balansą , o žmogiškas sielas stiprinti ir saugoti , nuo tamsos ir blogio energijų. Kol žmogaus sąmonė yra mieganti ir nepriima Šviesos energijų , Dievo Tėvo energijų , tol jo energetinį apvalkalą lengvai pramušinėja įvairūs astralai . Be aistringo tikėjimo Dievo Dvasia , žmogaus aura būna ne išsipūtusi ir spinduliuojanti , bet tokia supliuškusi , pilna pilkšvos spalvos . Žmogaus aura turi būti įtempta . Tai savo laiku , jau prieš šimtą metų , rašė didieji žmonijos Mokytojai . Jie sakė ; ,, būkite jūs pagaliau dvasios kariai ir savo aurą laikykite įtemptą , kad priešo strėlės atšoktų ir grįžtų atgal , siuntėjui .‘‘ Tačiau ar kas tuo tikėjo , ar kas tuo masiškai naudojosi ? Tik vienetai , tik vienetai iš milijono . Geriausiu atveju naudojosi tik keletas šimtų išminčių iš milijardinės masės , planetos gyventojų , visi kiti , kaip ir dabar , skendėjo dvasinėje tamsoje , kultūrinėje tamsoje . Na , dabar lyg ir negali sakyti , kad truksta šviesos ir kultūros šiame pasaulyje . Tačiau vienur jos lyg ir yra , tačiau visos kultūrinės , kaip dvasinės vertybės , apverstos aukštyn kojomis , kitur tos kultūros iš tiesų mažoka , o jos nešėjai iš VAKARŲ atneša neoninę , dirbtinę kultūrą. O kaip įtempti savo aura , daugelis paklaus ? Kaip įtempti savo auros energetiką ? Kaip sudaryti tą ryškiai šviečianti energetinį balioną apie save ? Aišku tik meile , tik besąlygiška meile savo Kūrėjui , tai yra Jėzui Kristui ir visos Kūrinijos TĖVUI - Dievui Tėvui , Rojaus Trejybei . Kaip Meilė Dievui , taip ir meilė žmogui , taip ir meilė net Reptilijai , štai tas galingiausias ginklas visoje Visatoje . Ir kito galingesnio ginklo , ir kitos galingesnės užtvaros prieš blogį , nėra visame bekraščiame kosmose . Tai paties Kūrėjo ginklas , tai visos Rojaus Trejybės galingiausias ginklas - MEILĖ . Besąlyginė meilė viskam ir brangiausiam ir skurdžiausiam ir blogiausiam žmogui , kurie supa mus , su kuriais kasdiena susitinkame , su kuriais dirbame , mokomės , pinigais ir pastoge dalinamės , lova ir maistu dalinamės . BESĄLYGINĖ MEILĖ VISIEMS . Aišku yra tai , kad kai kurias suverenerias dvasines pozicijas , visa žmonija yra praradusi ir savo proto galiomis nebemoka naudotis , nebemoka ir susikalbėti su dvasinėmis energijomis ., kurios iš tiesų yra asmenybės . Nebemoka , nes žmogaus esybėje labai išsikerojo gobšumas , pavydas , kerštas , savosios egoistinės asmenybės sureikšminimas ir galingas noras valdyti savo artimą . Tuo ir naudojasi astralai - reptilijos ,. paimdami , pritraukdami į savo energetinę įtaką , visus prezidentus , ministrus , karo generolus , bankininkus ir šau - biznio atstovus . Panašus pritraukia panašų . Kaip danguje taip ir žemėje , kaip viršuje , taip ir apačioje . Tai vis tūkstantmečių išminties liudijimas , kad mes čia Žemėje niekada negyvenome vieni ir ateityje taip pat vieni negyvensime , tai yra niekada nebūsime vien tik sterili žmonija . Apie tai mums pasakojo Hermis Trismegistas , ankstesniuose mano aprašymuose . Pradžioje buvo didelė šlovė , o vėliau kritimas . Pradžioje , mūsų Saulės sistemos kūrimo šlovės šviesoje , Liuciferio sukurta Saulės sistema , buvo kaip kosminės planetų tobulybės liudijimas . buvo gražus ir ryškus šios sistemos spindesys per visą Satanijos sistemą , kol pats , šios sistemos kūrėjas Liuciferis , neišpuiko ir krito į savo asmenybės puikybės nuopuolį . Tuo tolimu laikotarpiu , čia skrido ir apsigyveno daug esybių iš kitų pasaulių ir žvaigždynų. Visi norėjo daryti savo įtaką į besivystantį homo sapiens , o daugelis norėjo tik pasinaudoti ir įsiamžinti žmogiškojoje sieloje . Šis kosminis dvasinis nuopolis , kurio rezultate įvyko visos sistemos įzoliacija , užsklendė kosmines duris , tolimųjų Šviesos Pasaulių , Šviesos Nešėjų visai savanorių hierarchijai , įtakoti ir saugoti žmonijos vystymąsi ir jos dvasinį gyvybingumą , nuo tamsiųjų jėgų , nuo tamsiųjų kosminių energijų . Šviesos pasaulis ir Šviesos pasaulio vaikai , skrodžia visą kosmosą ir kuria ir valdo visą Kūriniją , tačiau yra ir Tamsos pasaulis , su neigiama funkcija į Šviesos pasaulį . Tamsos pasaulis , tai tik sąlyginis pavadinimas . Iš tiesų , mes visi priklausome tai pačiai visaapimančiai kosminei Kūrinijai , kuri naudojasi tolimojo Rojaus , Dievybių Trejybės išspinduliuotą dvasinę energiją . Dievybių Trejybė , tik ji viena žino , tik ji viena turi Planą , kaip savo dieviška įtaka , blogį perkeisti į gėrį , o kartais gėriui , leisti pajausti net ir blogio vaisius . Viskas yra judėjime ir viskas yra amžinoje kūryboje . Viskas yra evoliuciniame amžinybės tobulame dievybių sukurtame Plane . Ačiū Dievui Tėvui , kad ir mes žmonės , po daugelio tūkstantmečių tamsos ir izoliacijos , pagaliau pabudome , vėl atsivėrė kosminių energijų durys į dieviškus morontinius pasaulius ir savo protais ir sielomis , esame dieviškoje įtakoje .
emipetras: LABAI PRASMINGI PASTEBĖJIMAI IŠ VIRGIO SVETAINĖS ,,ŠVIESOS KELIU '' “Gyvuliška, žemiška dalis” materiali ir yra tik gyvuliška. Ji niekada ir nebus kitokią, nes ji tik ir skirta gyvenimui materialiame pasaulyje, tam specialiai pritaikyta, sukurta tam, kad tas, kas jos viduje, galėtų išgyventi materijoje, tarp materijos dėsnių. Skirta grynai tik tam, kad išgyventi, gauti papildomai energijos. Todėl, su asmenybės tobulėjimu dvasiniame plane, tai visiškai neturi jokio ryšio. Kaip kokonas drugeliui, kaip kiaušinis paukščiui, jis tėra reikalingas tik subrandinimui To, kas jame. Jums atrodo, kad tai toks pat pavojus, kurį patiria kiaušinis, kai paukštis auga ir kevalas sutrūksta. Tuomet jis turi mirti kaip kiaušinis tam, kad taptų paukščiu. Tokiu būdu mes esame pradinėje būklėje kažko, kas turi gimti. Mes esame lyg kiaušinis, kuris dar taps paukščiu. Bet mes laikome kiaušinį esančiu visu kuo ir dar patogiau jame įsitaisome. Tu niekada netapsi dvasingesnis, jog tavo kūnas bus tris kartus didesnis, ar stipresnis už kitų žmonių. Tu netapsi dvasingesnis, jei sugebėsi nardyti, ar šokinėti iš parašiuto. Tu netapsi dvasingesnis, jei daugiau suvalgai už kitus, ar dažniau geri vandenį. Tu netapsi dvasingesnis, jei greičiau bėgi, ar aukščiau šokinėji. Visa tai tėra tik fiziniai sugebėjimai, skirti egzistavimui materialiame pasaulyje. Tame ir yra Gyvuliško prado visa esmė ir nė nė kiek ne daugiau. Netapsi dvasingesnis, jei ir sugebėsi įvaldyti ekstrasensoriniais sugebėjimais ar magija. Tapsi stipresnis materialiame pasaulyje, bet ne dvasingesnis. Jeigu jūsų vidinė energija bus pažadinta, jūs numirsite toks, koks esate dabar, ir jumyse gims visiškai naujas individas – individas, kokio iki tol niekuomet nebuvo. Ir tas, kuris bijo nuskęsti, žinoma, išgyvens, bet jis išgyvens tik kaip kiaušinis; jis niekad netaps skraidančiu paukščiu. Tas, kuris bijo nuskęsti, žinoma, išgyvens, bet jis išgyvens tik kaip sėkla; jis niekad netaps medžiu, kurio pavėsyje tūkstančiai keliautojų gali pailsėti. Ar verta išlikti sėklai? Tai bus blogiau negu tikra mirtis. “...ego mums reikalingas būtent tam aukščiausiajam tikslui pasiekti...”. Ego, tai būties būsena. Jis neateina ir neišeina, jis visą laiką veikia visus veiksmus. Tai būsena. Daugelis dalykų ateina dėl jo, o pats ego visuomet yra ten. Pyktis pasirenkamas dėl ego. Jeigu esate egoistas, jūs tik dar labiau pyksite. Jeigu esate egoistas, jūs godžiau sieksite šlovės, godžiau trokšite jėgos. Jeigu esate egoistas, šie dalykai jumyse atsiras dėl ego, nes tai pasirinksite. Ego yra sąmonės būsena ir ji bus tol, kol yra nemokšiškumas, tol jis bus. Kai atsiranda supratimas, teisingas pasirinkimas, ego dingsta, o vietoj jo patiriame savo tikrą būtį. Ego tai tarsi nematomas būties apvalkalas. Ego tai būties uždanga. Bet tai ne energija, tai nemokšiškumas. Daug energijos rūšių atsiranda dėl šio nemokšiškumo ir jeigu naudosite jas destruktyviai, ego būsena taps tik dar stipresnė. Bet jei naudosite šias atsirandančias energijos rūšis gėriui, tada ego silpnės, ego būsena silpnės. Jei visos energijos rūšys yra naudojamos gėriui, vieną dieną ego visiškai dings. Kai ego dūmai dingsta, už jų surasite savo būties vidinę liepsną. Nes ego dūmai supa Sielos liepsną. Kai pasąmonė išsivalo, tai yra, kai ego dūmai išsisklaido, kai visi tie „aš“ sluoksniai dingsta ir „aš esu“ idėja taip pat dingsta, tuomet ir patirsite vidinį gylį, dvasingumą. Argi blogis yra mūsų dalis ir dar „neatsiejama“? Gali puikiai apsieiti ir visiškai be jo, paprasčiausiai kontroliuojant savo dėmesį ir neįsileidžiant to blogio. Teisingai pragyventa viena akimirka atneš kitą pilnatvišką akimirką. Ir jeigu išorinis elgesys yra suderintas su vidumi, su amžinu ir nemirtingu vidumi, tai kiekviena nauja akimirka bus papildanti ir pilnatviška, auginanti ir brandinanti. O karas, kurio kai kurie taip įkyriai baidosi, nenori pripažinti ir aišku kodėl, jis visada vyko ir vyks, kiekvieną sekundę, visada ir ne kur nors padebesiais, tarp blogų ir gerų angelų, o būtent čia, tavo sąmonėje, tavo prote, dėl tavo sielos, nepriklausomai nuo to, ar tai supranti, priimi ar nepriimi. Kaip sakoma, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Kiekvienas atsakome už tai, ką pasirenkame ir niekas kitas to už mus nepadarys, kad ir kaip norėtų. Kiekvienas gaus tai, ką užsitarnavo, ką pasirinko. Tarnaudamas egoizmui - žmogus niekada nepamatys Dievo pasaulio, tai jam taip ir liks utopija. Jis niekada to nesupras, niekada neatras to takelio, kuris veda į Sielos gelmes. Tačiau viskas pataisoma ir visada išlieka šansas, kad ir kiek blogio buvai pasirinkęs, visada gali atlikti ir kitokį pasirinkimą. Dievas niekada nieko nebaudžia, suteikia visada šansą pasikeisti, pasitaisyti, pasirinkti kitaip, bet baudžiame save mes patys, pasirenkant toliau tarnauti kelnėms ir tame bandome prasmę rast, patys įsileidžiame blogį ir tada patys nuo to kenčiame. Dievas visus mus myli ir laukia, kada mes atliksime pasirinkimą, kada grįšime pas Jį, kaip jo vaikai, sąmoningi, subrendę, nebežaidžiantys su degtukais, kad jis galės mums padovanoti viską ką ir pats turi, suteikt galimybę tikrai kurti, o ne tik rinktis. Štai kame prasmė, o ne bandymuose suprasti "išlendanti" iš kažkur, neaišku iš kur, “savaime”, blogį. Tai tik alternatyvi jėga tam, kad galėtume rinktis, nebūtina ją suprasti, pakanka tik laiku atskirti ir nepriimti, neskleisti, nebūti jos palydovais, nesuteikti savo jėgos. Geriau būkime gėrio palydovais, tarnystė dvasiniam pasauliui, apsaugos jus nuo bet kokių blogio atakų, kokios jos bebūtų, visada išliksi švarus ir tyras, kaip rasos lašas, jei rasi Dievą savyje. Atrask tu tą meilės židinį - tai svarbiausia, dėl to verta ir ego pririšti, kad ir kaip jis sakys jog nebūtina, kad „reikia tą blogį suprasti“, pamaitinti.
emipetras: PAFILOSOFUOKIME APIE MŪSŲ BŪTĮ , APIE MŪSŲ GYVENIMĄ PAMĄSTYKIME ... Visos mūsų emocijos , protas , mintys turi saveikauti ir susirišti tarpusavyje , kaip harmoninga visuma, besirealizuojanti gyvenime visu kūnu , protu ir dvasia . Gailėkime ir mylėkime vienas kitą emocionaliai , bet išmintingai . Gailestis yra meilės dalis . Ir kaip daugybė yra nelaimingų , nerealizuotų meilių , taip daugybė yra ir nerealizuotų gailesčių . Todėl visų geriausia , kai mes savo vidines dvasingąsias sielos stuktūras realizuojame praktiškai žmonėse , kaip meilę , gailestį , dvasinę pagalbą , labdarą , taiką , patarnavimą . Tik nereikia prisirišti prie šių dvasinių būsenų ir likti juose vienišam . Savo gailestį reikia kurti ir jame gyventi , ar tai meilėje , ar tai pagalboje . Šiomis jautriomis savo sielos būsenomis reikia pasidalinti su žmonėmis . Žinoma ne su visais , bet su pačiais brangiausiasis , kurie laukia mūsų meilės , gailesčio ir pagalbos . Kai šios būsenos ateina pas tave , atneša į mūsų jausmus tam tikras dvasines emanacijas . Tada mes , kaip savo minčių sukūrėjai ir valdytojai , galime šias būsenas paskirstyti, padovanoti ar atlikti kitokį paguodos veiksmą , tiems žmonėms , kurie to laukia ar prašo . Negailėkime paguodos ir meilės . Dovanokime , spinduliuokime , sakykime . Ką veltui gauname , tą veltui ir išdalinkime , padovanokime geriausias meilės emocijas tiems kurie to prašo , kurie po to pajaus savyje meilę , gailestį ar dvasinę išmintį . Visada sėkime tik gerumą ir išmintingas jausmų mintis , kurios praturtins mūsų sielas ir kraus kapitalą mūsų sieloms , dangiškuose dvasiniuose aruodose . Kokia gyvenimo prasmė ? Tikriausiai mes visi žinome šimtus atsakymų , kaip reikia prasmingai nugyventi gyvenimą . Tačiau labai retas pasakys , kad visa gyvenimo prasmė - surasti Dievą savyje ir tuo pačiu , kiek galima arčiau , savo visu protu , širdimi ir siela , pažinti Dievą . Šis Dievo artumas ir esamumas manyje , mane visada labai stebino ir tebestebina , kaip pats didžiausias mūsų gyvenimo stebūklas . Ir matomai , iš tiesų , nėra visame pasaulyje didesnio stebūklo , kaip Dievo Tėvo dvasios spindulėlio apsigyvenimas žmogaus prote . Faktiškai tai mes nematome Dievo ir niekas nėra matęs Dievo , nes Dievo dvasia gyvenanti žmogaus prote yra tyli ir paslaptinga . Tačiau mūsų protas nuolatos veikiamas ir žadinamas , pagaliau pradeda atsibusti ir po truputį , kaip mieguistas žmogus , pradeda kažką tai jausti savo mintyse . Pradeda jausti vis gražiau ir dvasingiau surėdytas mūsų mintis , kuriose pradedame atpažinti dieviškosios dvasios veikimą . Šios naujai gimstančios mintys , prabudusiame mūsų gamtiniame prote leidžia , nors ir nelabai tobulai , bet nors dalinai , pažinti Dievo dvasios veikimą , per mūsų žmogiškuosius bendravimus , per žmogaus proto veiklą ; mąstymą , kalbą , kūrybą , darbus . Aš manau , kad Dievą mes geriausiai pažystame , žmogiškuoju protu ir jausmu , tik per mūsų žmogiškuosius santykius . Šiuose mūsų bendražmogiškuose santikiuose ir bendravimuose , kai mes kalbamės , kai mes mylime vieni kitus , kai mes sutartinai kuriame , mąstome ir dirbame - pasireiškia dieviškos meilės principas per brolybės ir visų lygybės Dievuje , principą . Tai , iš tiesų , yra tikra tiesa - mes visi , savo dvasia , esame Vienintelio Dievo vaikai . Jeigu mūsų gyvenimai būtų ištisa kova už būvį , be išminties , proto ir dvasios sutarimų , be meilės , kaip tarp atskirų individų , taip ir tarp atskirų tautų , jeigu mūsų protai būtų nepaženklinti dvasiniu meilės pažinimu - mūsų gyvenimas šioje žemėje būtų tuščias ir beprasmis . Su Dievo atradimu savyje , pačiame prote ir aktyvioje sąmonėje , atsiranda gyvenimo pilnatvės ir gyvenimo prasmių suvokimas ir net tikras žinojimas , kodėl aš gyvenu ir kodėl man reikia gyventi , ir kas su mano asmenybe atsitiks po šito gyvenimo .
emipetras: Pamastykime , pagalvokime , pasitarkime ir tada pasakykime . Kas ðiandiena nori karo ? Iðtrauka ið A. NOVICH knygos ,, Sensëjus '' ( svetainë ,,Ðviesos keliu'' ) ( P. S. paaiðkinimas , kas tie Archontai . Archontai , tai toks tarptautinis iðsireiðkimas , apie ðios planetos ðeðëliná elità ) “...Tai ðtai, Archontø pasiruoðimà naujam globaliam karui, galima bus lengvai atsekti pagal vykstanèius ávykius. Að jau jums daug pasakojau kaip veikia Archontai ir dar kartà priminsiu. Praktiðkai jø metodai niekada nesikeièia ir ne kartà jau buvo iðryðkëjæ þmonijos istorijoje. Visa tai bus atliekama pagal senà detalø planà. Pirmiausia, kà jie pasistengs padaryti, tai maksimaliai susilpninti savo rimtà varþovà, kuris ið tikro gali jiems pamaiðyti. O tam jie imsis arba provokacinës destrukcinës veiklos, valstybës konkurentës (Rusija) viduje, per savo þmones, o jei tai pas juos silpnai gausis, pabandys apsupti tà valstybæ ðalimis esanèiomis jø kontrolëje (Virgio trigraðis: Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija, Gruzija, Ukraina). Þinoma, pagal bûtinybæ, suorganizuojant tose ðalyse valstybinius perversmus, ar revoliucijas, kad atvesti jose á valdþià savo marionetines vyriausybes. Anta, kà jie padarys, tai dirbtinai sukurs “pasaulinæ krizæ”, juk didþioji pasaulinio kapitalo dalis jø rankose. Galima atsiminti ir prieð tai buvusias situacijas, sukurtà pasaulinæ krizæ ir po jos sekusá Antràjá pasauliná karà... Ir treèia, svarbiausia, jie ruoðiasi finanasuoti ir sukurti niekam nereikalingus karus, su treèio pasaulio ðalimis, bet bûtinai dalyvaujant JAV, kaip “pasauliniam policininkui”, dël “demokratijos visame pasaulyje”... Jie tikisi to, kad sekanèiose kartose po karo,nesvarbu kokio, kad ir branduolinio, bus kultivuojama iðskirtinai tik vergiðka psichologija, Gyvuliðko prado pagrindu...Karus kursto nedidelë þmoniø grupelë, o likusi jø vergiðka jëga – tik eilinës ðeðkës, kurios gyvena minutinëmis iðmaldomis nuo Archontø ir tenkina savo puikybës manijà, ásivaizduodami esantys valdþioje ir net nesuprasdami, kad jie Archontø þaidime tik paprasèiausia patrankø mësa. Tos ðeðkës tikisi “laimingos savo ateities”, todël uoliai vykdo visus savo Ðeimininkø ásakymus, kurie veda pasaulá prie Treèio pasaulinio karo, net nesuprasdami, kad ir jie, jø vaikai taip pat nukentës nuo to karo, kad jø gyvenimas nutrûks kaip kino juosta, branduolinio “grybo” kadre.”
emipetras: SENTENCIJOS 2015 METAMS 1. Mūsų asmeniška nuomonė ir mūsų proto įsivaizdavimas , kaip viskas čia turi būti , iš tiesų trukdo mums mėgautis tuo , kaip čia viskas yra iš tiesų . 2. Savo laimę , savo gyvenimo laimingumą išmatuokime taip . Įsivaizduokime , kad mes patekome į praeitį ir ką mes ten norime pakeisti . Laimingiausias tas žmogus , kurie patekęs į praeitį , nieko joje nenorėtų pakeisti . 3. Kai rodosi , kad viskas beviltiška ir visos tavo likimo durys užsitrenkė - eik pamiegoti . Rytas visada išmintingesnis už vakarą . 4. Bėgant metams ir kaupiant vis didesnę gyvenimo brandą imi suprasti , kad nei visas uždarytas duris reikia belstis , kad atidarytų . O taip pat imi suprasti , kad nei į visas atidarytas tau duris verta užeiti . 5. Dažniausiai mūsų protas sukaupia daugybė žinių , kaip gyvenimo patirtį , kaip nereikia elgtis tam tikrose situacijose . Tačiau tai iliuzija , nes tokios pat situacijos niekada daugiau nebepasikartoja . 6. Kartais žmonės verkia ne todėl , kad jie yra silpni , bet todėl , kad per ilgai buvo labai stiprūs . 7. Pati brangiausia dovana , kurią gali padovanoti ir kurią nuolatos dovanoji santykiuose su kitais žmonėmis , yra laikas , nes tu atiduodi savo gyvenimo laiko minutes ir valandas , kurios jau niekada nebesugrįš pas tave . 8. Mūsų protai turtėja nuo to , ką jie gauna ir sukaupia , o mūsų širdys turtėja nuo to , ką jos atiduoda . 9. Tikra draugystė , kaip briliantas . Randamas retai , kainuoja brangiai , o klastočių daugybė . 10. Mes dažnai nepastebime į mūsų gyvenimą mėtomų dovanų ir nemokame reikiamai jų įvertinti ir nesurišame gražiu dovanų kaspinėliu . 11. Silpni keršija , stiprūs atleidžia , laimingieji pamiršta . 12. Sveikata - tai ištisas mūsų gyvenimo audinys , išaustas iš mūsų minčių , jausmų , emocijų , poelgių , požiūrių ir santykių su kitais žmonėmis 13. Kai žmogui gerai , jis skuba pasidalinti su visais žmonėmis ir su artimais ir su tolimais , o kai blogai , tada dalinasi tik su tais , kuriems jis yra brangus . 14. Žinok ir įsidėmėk . Kaip su tavimi elgiasi žmonės - tai jų karma , o kaip tu reaguoji į žmonių elgseną - tai tavo karma . 15. Bet ką atleisti kitam žmogui - tai išmintis . antrą kartą atleisti tam pačiam žmogui - tai kilnumas , o trečią kartą atleisti tam pačiam žmogui - kvailystė . 16. O aš jums sakau ; ,, atleisk savo artimui ne tris kartus , bet septynis kartus po tris kartus .‘‘ ( Taip mus mokė mūsų Viešpats Jėzus Kristus ) 17. Svarbiausia gyvenimo išmintis - susitvarkyti savo sieloje . Tuo tikslu , laikomės trijų NE . Nesiskundžiame . Nekaltiname . Nesiteisiname . 18. Kartais labai naudinga patylėti , kad tave išgirstų , o kartais naudinga ir pradingti , kad tave pastebėtų . 19. Daug Žemėje gražių vietų , bet gražiausia ir patraukliausia vieta ten , kur tavęs kažkas laukia 20. Kartais kentėti naudinga , nes tai grūdina , kaip panirimas žiemą į eketę , tačiau įstrigimas kentėjimuose pavojingas . Niekas negali gyventi ledo eketėje . 21. Permainų vėjai , neša žmones , kaip pūkelius , ten kur reikia . Svarbiausia visų permainų paslaptis , tai tavo žmogau lengvumas . Žiūrėk , kad nenukristum . 22. Mes dažnai ieškome savo AŠ , savo įvaizdžio ir sugaištame daug brangaus laiko . Tačiau mielas žmogau, tu jau esi tas , tai ko ieškai . 23. Didžioji žmonijos dauguma , abejinga mūsų kasdienybės smulkmenoms kaip nukritusiai paukščio plunksnelei , ar pajūrio mažam spalvotam akmenėliui ar žaismingam Saulės blyksniui , per debesų properšą . Dėl šito nepastabumo ir abejingumo , prasideda abejingumas visam mus supančiam pasauliui . 24. Mes dažnai norime išgirsti aplinkinių žmonių nuomonę apie save . Patarimas - visada likite ramūs ir kai jus giria ir kai jus peikia . Tai tik jūsų pašnekovo proto būsena , kuria jis apibudina save , o ne jus . 25. Kelias į savo gyvenimo laimę grindžiamas akmenimis , kurie nukrenta nuo jūsų širdies . 26. Mūsų gyvenimo laiveliai plaukioja skirtingose jūrose , tačiau visi išlipsime tame pačiame krante . 27. Mes visi šiame gyvenime taip surišti ir taip supinti , kad štai dabar , net šias mano sentencijas skaitydami , jūs esate čia , kaip planingos Visatos proto dalis , kaip jos Plano suplanuota dalis . Galite tuo , nei kiek neabejoti . 28. Vandenyje gerai jaučiasi žuvys , bet skęsta ereliai . 29. Ir ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio . 30. Žodis , kurio tu nepasakei , tavo vergas , o pasakytas žodis tampa tavo ponu . 31. Jei norite pažinti žmogų , stebėkite jį , kaip jis elgiasi pametęs pinigus . 32. Dieviškas žmogus , kylantis Žodžio keliu , yra Šviesa ir Ugnis , o tas , kuris negali pakilti ir įsilieti į nemirtingumą - mirtingas žmogus . Gerai perpraskime savo protą , nes jame slypi nemirtingumo paslaptis . 33. Žemiškas žmogus yra sudėtingas. Jame yra dangiškas Žmogus, nemirtingas ir puikus , be dangiškumo žmogus – tik Gamta, mirtinga ir ardoma. 34. Žmogaus kančia yra dieviško Žmogaus, įsimylėjusio į savo paties šešėlį, rezultatas , kai jis , iliuzijos tamsoje, palieka realybę. Būdamas nemirtingas ,Žmogus yra , Šviesos ir Žodžio – jėgą, bet būdamas mirtingas jis yra valdomas Valdovų Likimo . 35. Tokia religinė grupė-sekta atpažįstama pagal tris bruožus: ji turi gyvą dvasinį autoritetą-lyderį, galintį keisti grupės doktriną; teigia, jog nepriklausantys grupei žmonės nebus išgelbėti; atsiriboja nuo pasaulio (Hőbsh, 1994, cituoja autoriai A. P., D. G.).
emipetras: T ie žinojimai , mums visada uždeda ir tam tikrą atsakomybę ,tiek už savo kūno kokybišką fizinį gyvenimą , tiek ir už subtiliauosiojo kūno , sielos , kokybišką vystymąsi ir augimą , tiek ir už įvykius vykstančius pasaulyje . Apie tai , kaip gydyti pasaulį , labiai nuostabiai rašo JOE VITALE , savo knygoje ( Jokių ribų ) Tačiau kartais , pažvelgę per savo dvasinių pastangų tobulėjimo prizmę , tiek tikėjime , tiek ir įtikėjime , norisi pamatyti ir materialų atpildą ; kaip gerą uždarbį , pelną , turtingą gyvenimą , gerą sveikatą , sveikus ir laimingus vaikus , anūkus. Ir gana dažnai pagalvojame , kad štai nuo dabar , viskas pasikeis , pradės lyti materialinė nauda , gal net loterijoje pasiseks išlošti arba bankas sumažins palūkanų procentus , arba kažkas pasiūlys pelningą darbą . Tačiau tai yra gyvenimo iliuzija , kuriai lemta neišsipildyti , o tik rečiausias atvejais išsipildyti , ir tai , tik per paslaptingą dieviško pasaulio veikimą , per Dievo valią , kuri yra paslaptis , kuri visada liks paslaptis ir niekada nebus pavaldi jokiems rinkodaros dėsniams , jokiai statistikai . Kartais tau likimas padovanos stebuklą . Tačiau netapatinkime savo gyvenimo su pinigų maišais ir brilijantų dėžutėmis , jos visada bus kaip išbandymas ir parodomasis likimas tam tikrų žmonijos vienetų , kurie jau seniai savo dušią yra pardavę ir už tai jiems leista , dabar keletą dešimtmečių maudysis šampano ir ašarų ežeruose , su paauksuotomis krantinėmis ir žydinčiais medžiuose brilijantais . Visa tai yra ir visa tai bus , kol gyvuos šita civilizacija , su blogio užkratu visuose protuose . išminčiai moko kaip pravalyti protą , tačiau šitas tolimas turto blizgesys varo iš proto milijonus žmonių ir jie dėl šios iliuzijos , pasiruošę parduoti ir tėvą ir motiną . Žmonės , daug žmonių , pamiršta kasdiena pažiūrėti į dangų , į debesis , į neaprėpiamą kosmosą ir prisiminti , kad tu žmogau čia esi tik svečias , nes tu esi dvasia . Dvasia apsigaubė materialiu kūnu ir tiek. O kaip gali gyventi žmogus ? Kaip jam išgyventi šitoje sumaišties civilizacijoje? Tik per meilę , tik per MEILĘ , brangieji . Dievą ir savo artimą , mylinčio ir tikinčio žmogaus gyvenime , problemiškų situacijų dažnai net nesumažėja , o atvirkščiai net padaugėja, tačiau reikia visada atminti , kad visos problemos su dangiškojo TĖVO pagalba yra aptakesnės ir švelnesnės . Dievas įvesdamas mus į tam tikras problemas , kurios reikalingos mūsų sielų augimui , pats ir išveda , iš rodos tokios audringos situacijos , į ramų uostą , kad dažnai reikia tik stebėtis . Kai gyvenimas užtrenkia tau visas duris , pasižiūrėkime gerai aplinkui ir pamatysime , kad Dievas pravėrė mums vieną mažytį langelį , pro kurį galime išlysti su visomis savo problemomis ir ramiai pabėgti iš negandų . Su Dievu mums jau daug lengviau nugyventi šį gyvenimą . Ir nepaisant visų sunkumų , nesusipratimų , gal net žiaurumų , mes su Dievu visada būsime džiaugsme ir su giedriu veidu , nes turėsime nemirtingąją VILTĮ , kuri yra tikrasis mūsų likimas . Tikintis į Dievą ir gyvenantis su Dievu, visada turės vidinį švyturį į kurį ves mūsų dvasingasis protas , mūsų siela . Su Dievu aš visada ir amžinai būsiu laimingas ir tikėsiu , kad visa mano sąmoningo gyvenimo prasmė ir sėkmė , yra sėkmingas bendravimas su Dievo Tėvo dvasia . Ir dar , tikėdami į Dievo dvasios esamumą mumyse , į Dieviškosios dvasios veikimą , į kai kurias konkrečias problematiškas situacijas , mes galėsime manyti ir turėsime užtikrintą viltį , kad su Dievu viskas įmanoma ir su juo visur ir visada pasiseks . Visada , visais atvejais pasitikėkime JO vedimu ir sakykime - šitą gyvenimą verta gyventi . Verta gyventi todėl , kad net paties Dievo Tėvo Dvasia per mūsų kūną žiūri į šį pasaulį ; mato mūsų akimis , girdi mūsų ausimis ir kai kada kalba net mūsų lūpomis. Dievo dvasia kuria mūsų gyvenimo scenarijų kartu su mumis , su mūsų vis labiau dvasingėjančiu ir atsiveriančiu protu . Mokykimės šiame gyvenime išlaikyti viltį į dieviškąją pagalbą , net ir į labai mažą , bet kuri gali tapti pradžia laimingos pabaigos visose situacijose ir net santikiuose su labia sunkiais visais žmonėmis . Ir nenusiminkime , kai mūsų praktiškoji gyvenimo sėkmė kartais ne visai sutaps su įsivaizduojama laime , visur turėkime kantrybės , o svarbiausia viltį , kad viskas išsispręs tik tavo sielos naudai . Ir kai pasižiūri taip atidžiau , į aplink vykstančius gamtinius procesus , tai matai , kad žmogaus fizinės galios tokios mažos ir silpnos , prieš gamtos jėgas , kurios mirksniu gali sugriauti visą tavo gerbūvį , sunaikinti visą tavo fizinį turtą , sužaloti kūną . Nors ir turime daug moderniškų mašinų , gerų asfaltuotų gatvių ir kelių , didelių jūrų laivų , gei galingų lėktuvų bet štai liūtys , audros , sniego pusnys ir lavinos , taifūnai ir cunami ir labai dvasingus ir visai nedvasingus žmones įstumia į neviltį , savo staigiomis ir netikėtomis katastrofomis , kurias užmeta gamtos stichija tau ant galvos , kai tu žmogau atsirandi tame taške ir tame laike , kai tu žmogau atsirandi savo likimo taške , kuris tau ateina pagal principą - ką pasėjai , tą ir pjausi . Ir jeigu tai yra kosminės karminės pasekmės , kaip priežasties - pasėkmės dėsnio veikimas , tai mes su visa Lietuvos žeme ir teritorija , taip pat , esame įsukami į bendrą globalinę žmonijos destruktyvią karminę veiklą . Ir ta karminė atpildo valanda gali išsipildyti arba ne , priklausomai ko nori tos tautos ar regiono žmonės . Ar žvangina ginklais savo kiemeliuose ir vis grūmoja savo kaimynams , ar jie pilni išminties ir ramybės kviečia kaimynus arbatos išgerti . Demokratija yra tuo įdomi , kad joje leidžiama , kad įvyktų apokalipsė , kad idiotiškai mąstantys aborigenai išsirinktų apgailėtinai išmintingus vadovus , kurie skatina visus gamintis suskilusias geldas , tariamai labai vertingas pasaulinio tvano metu .
emipetras: KAS TAS LAIMINGAS GYVENIMAS Akyliau pažvelgę į savo gyvenimą įsitikinsime, kad niekam iš mūsų nepavyksta sustoti bent akimirkai ir pasimėgauti tuo kà jau turime. Nesutramdomas mūsų siekis judėti pirmyn, varomas vis naujai kylančių norų, iš tiesų neturi ribų. Dar tiksliau sakant, galima tvirtinti, kad būtent mūsų ego neleidžia mums sustoti kurioje nors vystymosi stadijoje, pasotinti savęs įprasta kasdienybe ir tapti laimingais. Kiek gi iškilių protų, garsių žmonių laužė galvas ieškodami laimingos visuomenës formulės. Apie tai mums byloja marios gražiausių utopijų, begalės žmonijos pastangų, pralieto kraujo jūros! Bet, galiausiai mes matome, kad visos žmonijos pastangos įsikišti į vystymosi procesà, patiria fiasko, t.y. lieka bevaisės o laimės kaip nėra taip nėra . Ir mums tada nieko kito nelieka, kaip daryti išvadą, kad gamtoje slypi kažkokia tai programa, kurios tikslas ir yra sukelti mums stiprias ir ilgalaikes streso būsenas. Tai kà mums daryti? Bėgti, kaip ir anksčiau? Ar ilgam užteks mums tam jėgų ? Panašu, kad ir bėgti jau nebėra kur…Visas mūsų „didelis“ pasaulis nesustabdomai tampa vienu dideliu kaimu, kuriame mums visiems ir tokiems „skirtingiems“, nori-nenori reik sugyventi. O ir žmogų, dar visai neseniai Žmogų ryžtingai beužkariaujantį gamtą , dabar matome tokį mažą , pažeidžiamą ir vis mažiau laimingà, praradusį orientacijà ir negalintį suprasti ko iš jo ta gamta reikalauja. Gamta aišku nepritaria žmogui , ignoruojančiam jos dėsnius. Mes matome, kad visi mūsų bandymai užmerkti akis, slėpti galvą smėlyje, susikurti patogų gyvenimą – nepadėjo ir nepadės mums išvengti tolimesnio vystymosi būtinybės , keisti savo mąstymą , keisti savo požiūrį į laukinę fauną , keisti savo mitybos įpročius . Ir jau laikas stabtelti beatodairiško , to ekonomiškai naudingo , maratono malonumų miražo trasoje ir susimàstyti, pabandyti išsiaiškinti – kas ta gamta, kuo pagrysta jos vystymosi programa ir ko ji iš mūsų nori , ir kokiam tikslu mes esame sutverti , ir kas mus vis labiau skiria nuo jos. Tik tai išsiaiškinus , mes galėsime suderinti žmogaus vystymosi programą su visos likusios gamtos programa. Ir ne tiktai suderinti, bet ir susiderinti su amžinosios ir mylinčios gamtos dėsniais ir atverti juos ir pagaliau pamatyti , tą tikrąją realybę , kas taip ilgai buvo paslėpta po mūsų iliuziniais dėsniais ir pagaliau pakilti iš egoistinių iliuzijų ir susiderinti su realiais gamtos dėsniais , ir tapti pagaliau laimingais. Kitaip mums laimės neregėti .
emipetras: Mūsų užgimimas Ïàðàäîêñ çàêëþ÷àåòñÿ â òîì, ÷òî íåéðîíû ìîçãà íå ìûñëÿò, à ëèøü îáåñïå÷èâàþò ïðîöåññ ìûøëåíèÿ ãåíåðèðóåìûìè ïîòåíöèàëàìè è ñòðóêòóðàìè, âîçíèêàþùèìè â õîäå ýâîëþöèîííîãî ðàçâèòèÿ. Ïðîöåññ ìûøëåíèÿ ïðîèñõîäèò íà ìåíòàëüíûõ ïëàíàõ ñóùíîñòè, êîòîðàÿ èìååò ôèçè÷åñêîå òåëî.  òî æå âðåìÿ, ðàçâèòèå ñóùíîñòè íåâîçìîæíî áåç ñîîòâåòñòâóþùåãî ðàçâèòèÿ ôèçè÷åñêîãî òåëà. Ðàçáåð¸ì ýòîò ôàêò áîëåå ïîäðîáíî, òàê êàê îí ÿâëÿåòñÿ îñíîâíûì äëÿ ïîíèìàíèÿ ïðèðîäû ðàçâèòèÿ ðàçóìà. Íà÷í¸ì ñ âîïëîùåíèÿ ñóùíîñòè. Ïðè ñëèÿíèè ÿéöåêëåòêè è ñïåðìàòîçîèäà âîçíèêàåò ýíåðãåòè÷åñêèé âñïëåñê, êîòîðûé äîñòèãàåò äðóãèõ óðîâíåé ïëàíåòû — ýôèðíîãî, àñòðàëüíîãî è ìåíòàëüíûõ.  çàâèñèìîñòè îò òîãî, êàêîãî óðîâíÿ äîñòèãàåò ýòîò âñïëåñê, âõîäèò, ñîîòâåòñòâåííî, ñóùíîñòü ýôèðíîãî, àñòðàëüíîãî èëè ìåíòàëüíûõ ïëàíîâ ïëàíåòû. ×òî æå âëèÿåò íà àìïëèòóäó ýòîãî âñïëåñêà? 1. Ãåíåòèêà ðîäèòåëåé. 2. Óðîâåíü èõ äóõîâíîãî ðàçâèòèÿ. 3. Ãåîãðàôè÷åñêîå ðàñïîëîæåíèå ìåñòà çà÷àòèÿ. 4. Ïîëîæåíèå çâ¸çä è ïëàíåò íàä ìåñòîì çà÷àòèÿ. 5. Ýìîöèîíàëüíîå ñîñòîÿíèå ðîäèòåëåé â ìîìåíò çà÷àòèÿ. 6. Íàëè÷èå â îðãàíèçìå ðîäèòåëåé ðàçíûõ ÿäîâ â ìîìåíò çà÷àòèÿ — àëêîãîëÿ, íèêîòèíà, íàðêîòèêîâ è äð... 7. Ýêîëîãè÷åñêîå ñîñòîÿíèå îêðóæàþùåé ñðåäû. ×åì áîëåå çäîðîâàÿ ãåíåòèêà ðîäèòåëåé, òåì âûøå àìïëèòóäà ýòîãî âñïëåñêà. Ïîâåðõíîñòü ïëàíåòû èìååò ó÷àñòêè ïîëîæèòåëüíîé, îòðèöàòåëüíîé è íåéòðàëüíîé ýíåðãåòèêè. Ïîýòîìó, â çàâèñèìîñòè îò òîãî, êàêóþ ýíåðãåòèêó èìååò ìåñòî çà÷àòèÿ, àìïëèòóäà âñïëåñêà áóäåò ðàçëè÷íîé. Ïîëîæèòåëüíàÿ ýíåðãèÿ óâåëè÷èâàåò àìïëèòóäó âñïëåñêà, îòðèöàòåëüíàÿ — óìåíüøàåò. Èç Êîñìîñà îò çâ¸çä è ïëàíåò íà Çåìëþ èäóò ïîòîêè ýíåðãèè, êîòîðûå òîæå ìîãóò áûòü êàê ïîëîæèòåëüíûìè, òàê è îòðèöàòåëüíûìè. Êðîìå òîãî, ðàçíûå òèïû ãåíåòèêè ïî-ðàçíîìó ðåàãèðóþò íà ïîòîêè ýíåðãèé, èäóùèå èç Êîñìîñà è èç ïëàíåòû. Îäíè è òå æå ïîòîêè ýíåðãèè íà îäèí òèï ãåíåòèêè ìîãóò âëèÿòü ïîëîæèòåëüíî, o kiti visai neigiamai . Gal daugelis ir žinote , tuo principus ir sąlygas kurios veikia į kiekvieno žmogaus , kaip asmenybės , gimimą . Atsiprašau už rusų kalbą , kas supranta , tikrai bus įdomu , o jeigu nemokate , tai išsiverskite per internetinį vertėją . Autoriaus jau nežinau , aš ne autorius , bet kontaktuotojas.
dugnas: Nepainiok fizinius-materialius lygmenis su protiniais lygmenimis. Tavo pateikiamoj medžiagoj kalbama apie atsiradusia-gimusią platformą, kurioje yra sektoriai; prigimtiniai, kurie moduliuoti tėvų paveldo, ir šiek tiek įtakoti tuometinių jausmų, minčių, emocijų. Milžinišku dydžiu daugiau moduliuoti 9 mėnesių laikotarpyje. Energetinis fonas iš žemės ir kosmoso nuolat persmelkia viską –ne tik žmones, ir gyvius, augalus, mineralus. Ir visa tai turi lemtingos įtakos primityviems vangiems, nesivystantiem lygmenims.
dugnas: Algimanto nuklydusią rašliavą dar galima atitaisyti. Tavo rašliava tiesiog atsilikimas. Jaunystės laika praleidai vėjais, kad brandžiuos metuos domina tokia medžiaga.
emipetras: YRA KAIP YRA IR NIEKO ÈIA NEPAKEISI , TOKIA JAU DEALEKTIKA
emipetras: KODĖL ČIA VĖL PRADEDA MUŠTI KLAIDINGAS RAIDES . IŠ RAŠYMO STILIAUS , MATOSI ALGIRDAS . TAIGI TOKIA JAU TA DIALEKTIKA , NIEKUR NUO SAVŲ MARŠKINIŲ NEPASISLĖPSIME , KIEKVIENAS SPINDULIUOJAME NUOSAVAIS PROŽEKTORIUKAIS , IŠ NUOSAVO ŠALTINIO . YRA KAIP YRA .
dugnas: Ir niekaip to nepakeisi vadindamas “stiliumi,dialektika, marškinėliais, ar prožektoriukais“. Pastangos vien atgyvenos, senienos šiukšlinančios dokumentus. Kitaip sakant, Tau negalioja žmonijos išmintis: -su savo maldaknyge neik į svetimą vienuolyną.
emipetras: NUOSTABUS MOKYMAS . PASKAITYKITE http://ianlisakov.ucoz.com/publ/perevody/poslanija_aa_gavriila/vozvrashhenie_k_nevinnosti/35-1-0-1401
emipetras: http://www.alfa.lt/straipsnis/1147053/sventasis-miestas-ir-pasaulio-pabaigos-laukimas
emipetras: ATVYKTI Į ŠVENTĄ MIESTÀ Tie MŪSŲ proto troškimai ir norai lydi per mūsų gyvenimų likimus ir sukuria kiekvienam šios realybės pokyčius ; laimingas būsenas , sėkmes ir nesėkmes , tikėjimus ir netikėjimus , amžinybę arba mirtį . Taip tikrai , viskas mūsų rankose ir mes esame savo gyvenimo kalvai , jeigu tik mokame kreipti savo mintis , kad mūsų visi norai ir troškimai sutaptų su dangiškojo Tėvo dvasios meile ir šviesa , kurią kiekvienas gauname nemokamai , nuolatos ir visada .
emipetras: LABAI GERAS LEDO TIRPSMO VANDUO IR NESUDËTINGA , IR NAUDINGA http://anahatayoga.ru/publ/yogasana/ochistitelnye_praktiki/prigotovlenie_protievoj_vody/10-1-0-21
emipetras: KAIP LIETUVA TAPO VĖL VALSTYBE Vasario 16 -oji > Šventė Šventė Vilniaus konferencija Nepriklausomybė Nepriklausomybės aktas Kelis amžius buvusi galinga Vidurio Europos valstybė, vėliau nesibaigiančių karų išsekinta, vidinių prieštaravimų draskoma ir galiausiai Rusijos okupuota, XX amžiaus pradžioje Lietuva atsitiesė. Bet labai neilgam. Kai. 1915 m.rugsėjo mėn. 18 d. Buvo paimtas Vilnius, visa Lietuvos teritorija visuomeniniam darbui. Visi lietuviški laikraščiai buvo uždrausti. Vien tik vokiečių štabas spausdino lietuvišką laikraštėlį “Dabartis”. Tik 1917 metais buvo gautas leidimas griežtoj cenzūroj leisti “Lietuvos Aidą”. Lietuva vokiečių okupacijoje. Ekonominis krašto gyvenimas buvo suardytas apskričių izoliavimu ir rekvizicijomis. Javai, gyvuliai ir paukščiai, - visa, kas tik tiko maistui, buvo atimama iš žmonių, dažniausiai be jokio atlyginimo. Miškai buvo kertami, neatsižvelgiant į jokias kultūrinio ūkininkavimo taisykles. Ūkiai, likę be šeimininkų, buvo eksploatuojami karo administracijos. Kaimas, visokiomis prievolėmis apkrautas, pasijuto lyg sugrįžęs į senus baudžiavos laikus.Jį vargino įvairiausios bausmės už vokiečių įsakymų nevykdymą. Miestams, izoliuotiems nuo kaimo, dažnai trūko maisto. Vilniuje 1916 metų pradžioje buvo tikras badas: žmonės mirė gatvėse, nes vokiečiai iš sodžių visą maistą vežė į Vokietiją. Už reikalingas prekes , net druską ir cukrų, okupantai dešimteriopai pakėlę kainas, iš žmonių išviliojo auksą ir rusiškus pinigus. Pagaliau jie patys ėmė spausdinti markes ir rusiškus rublius, kurie vėliau neturėjo jokios vertės.Baisus skurdas ir ligos per trejus metus naikino Lietuvos gyventojus, likusius be jokios pagalbos prieš žiaurią vokiečių administraciją.Jaunimas buvo suimtas prievartos darbams ir buvo laikomas gyvulių vietoje. Švietimo draugijos, mokyklos ir kooperatyvai buvo uždaryti. Karo valdžia mėgino daug kur steigti vokiškas mokyklas, kuriose temokė garbinti tik Vokietijos kaizerį. Lietuvių kalbos teisės buvo niekinamos. Nebuvo leidžiama lietuviškai net laiškais susirašinėti. Užtat Vilniuje buvo palaikomas lenkiškumas. Daug Vokietijos lenkų buvo paskirti valdininkais okupuotoje Lietuvoje. Vos tik pirmosios vokiečių kariuomenės dalys įėjo į Vilnių, tą pačią dieną dr. J. Basanavičiaus rūpesčiu buvo sušauktas lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti” komiteto susirinkimas, kuriame dalyvavo įvairių lietuvių srovių atstovai. Šio susirinkimo tikslas buvo nusistatyti, kaip reikėtų žiūrėti į vokiečių okupaciją, išsiaiškinti, kokie tuo metu buvo svarbiausi lietuvių uždaviniai, ką ir kaip toliau veikti. Nors susirinkimas nieko konkretaus negalėjo nuspręsti, bet vokiečiams buvo parodyta, kad lietuviai yra organizuoti.Kitą dieną Vilniaus miesto komendantas grafas Pfeilis Vilniaus miesto gyventojams vokiečių ir lenkų kalba išleido atsišaukimą, kuriame pabrėžta, jog Vilnius esąs lenkų ir jų kultūros miestas, Vilniaus lietuviai, dr. J.Basanavičiaus paraginti, lietuvių draugijos bute buvo susirinkę protestuoti prieš tą manifestą.Neaišku, ar dėl šio protesto, ar dėl kitų priežasčių, šis atsišaukimas jau antrą dieną aukštesnės vokiečių karinės vadovybės įsakymu buvo nuplėšytas, o jo autorius grafas Pfeilis pašalintas iš Vilniaus grafo pareigų. Nieko nelaukdami Vilniaus lietuviai tuojau pat ėmėsi ginti savo reikalus vokiečių karo valdžios įstaigose. Pas dr. Vileišį buvo sušauktas susirinkimas išrinkti delegaciją į vokiečių karo įstaigas. Dr. J. Basanavičius kartu su E.Vileišiene, A.Smetona, ir J. Kymantu nuvyko į vokiečių komendantūrą tartis dėl “Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti” komiteto laikomų prieglaudų, lietuviškų mokyklų, lietuvių kalbos vartojimo atsišaukimuose ir kitų reikalų. Po to Dr. J. Basanavičius kartu su M. Biržiška ir kitais Vilniaus lietuviais pradėjo rūpintis Vilniuje įsteigti lietuvių gimnaziją. Vokiečiai didelių kliūčių gimnazijai steigti nedarė, bet buvo kitų problemų: trūko lietuvių kalba mokiniams reikalingų vadovėlių. Buvo tik nedidelis Amerikos lietuvių įsteigtas vadovėlių fondas Naujų vadovėlių leidimui buvo suburti visi Vilniuje pasilikę lietuvių mokytojai. Iš viso okupacijos metu Vilniuje Lietuvių mokslo draugijos rūpesčiu buvo išleista per 100 lietuviškų vadovėlių vidurinėms mokykloms, seminarijoms, gimnazijoms ir pradžios mokykloms.Lėšų vadovėliams leisti buvo skolinamasi iš Lietuvių mokslo draugijos namų statymo fondo. Dr.Basanavičiaus rūpesčiu A.Janulaičio bute buvo sušauktas pasitarimas įteikti vokiečių valdžiai memorialą apie lietuvių padėtį, apie autonomiją, lietuvišką laikraštį ir kitais klausimais. Žinoma, Vilniaus lietuvių veikla buvo gerokai apsnūdusi, nes vokiečių okupacinė valdžia daug trukdė. Dr. J. Basanavičius norėjo bent trumpam laikui išvažiuoti į savo tėviškę Vilkaviškyje atsipūsti.Tuo reikalu jis buvo padavęs vokiečių valdžiai prašymą. Nors jis kelias dienas vaikščiojo po minėtas įstaigas, bet į jo prašymą buvo atsakyta: “Gesuch um Ausstellung eines Reisescheins wird aqbgelehnt”. Tuo metu vokiečių valdžios įstaigos buvo labai suvaržiusios susisiekimą ir be leidimo nebuvo galima išvažiuoti net iš miesto, o ką kalbėti apie tolimesnes keliones. Be to, Dr. J. Basanavičius kažkokių Karpavičiaus ir Zarembos buvo įskųstas vokiečiams, kaip nepatikimas. Lietuvių visuomeninis gyvenimas pirmosiomis okupacijos dienomis buvo labai menkas. Buvo suruoštas vienas kitas susirinkimas privačiuose Vilniaus veikėjų butuose, Gyvenimas buvo apmiręs ir vokiečių labai suvaržytas. Po Naujųjų 1916 metų sutikimo vokiečių okupacinė karo valdžia Vilniaus lietuviams suteikė šiokių tokių lengvatų. Buvo leista šv. Mikalojaus bažnyčios salėje suruošti vaidinimą ir didžiojoje vaikų prieglaudoje eglutę. Didžiausias dr. J.Basanavičiaus rūpestis buvo lietuvių tautos reikalų gynimas. Jis ne kartą kartu su Stulginskiu ir kunigais Kukta ir Bakšiu pas Vilniaus vokiečių karo valdžios burmistrą Pohlių, prašydamas skirti iš lietuvių tarpo du burmistro patarėjus. Tuo pačiu buvo pradėta ruoštis lietuvių konferencijos sušaukimui, lietuvių kooperatininkų draugijos steigimui, Vilniaus liaudies universiteto įkūrimui.Norėdami daugiau laimėti, Lietuvos veikėjai nevengė pažinčių ir su aukštesniais vokiečių karininkais ir karo valdininkais. Pats dr. J. Basanavičius daug kartų skaitė paskaitas apie lietuvių tautos praeitį, jos etnografines sienas ir įvairius kitus klausimus, norėdamas įrodyti, kad tiek Vilniaus miestas, tiek Vilniaus kraštas etnografiškai yra susijęs su Lietuvos valstybės praeitimi ir sudaro jos integrinę dalį. Vokiečių okupacinė valdžia aktyviai ruošėsi visuotiniam gyventojų surašymui. Vilniaus lenkai dėjo visas pastangas, kad surašymo duomenys išeitų jų naudai.Dr. J. Basanavičius kartu su kitais lietuvių aktyvistais stengėsi iš vokiečių karo valdžios išgauti Lietuvai politinių teisių. Jie paruošė protestą prieš rusų valdžios politiką Lietuvoje ir įteikė jį vokiečių karinei vadovybei. 1916 metų gegužės 19 dieną į Vilnių atvyko kun. dr. Bartuška ir dr. Bielskis padaryti pranešimo apie Amerikos lietuvių nuotaiką karo metu.Iš šių asmenų Vilniaus lietuviai sužinojo, kad lietuvybės darbas kitose užsienio valstybėse yra labai plačiai pradėtas organizuoti. Ta žinia Vilniaus lietuvius paskatino griežčiau reikalauti savo teisių.Ypač didelės politinės reikšmės tada turėjo šv. Tėvo Benedikto leidimas viso pasaulio bažnyčiose suruošti rinkliavas nuo karo nukentėjusiai Lietuvai. Pinigų buvo surinkta nedaug ( tik 10000 itališkų lirų), bet tų rinkliavų dėka pasaulis sužinojo, kad lietuvių tauta yra patekusi į didelį vargą, ypač ta jos dalis, kuri dėl karo veiksmų atsidūrė vokiečių karo okupacinės valdžios valioje.Tos žinios Vilniaus lietuvius padrąsino griežčiau pradėti reikalauti savo teisių.To dėka, ilgai varsčius vokiečių civilinės valdžios viršininko grafo Yorcko kabineto duris buvo gautas leidimas ir 1916 metų birželio 13-15 d. Šv. Mikalojaus bažnyčios salėje įvyko pirmasis po vokiečių Vilniaus užėmimo Lietuvių Mokslo Draugijos posėdis.Jame dr. J. Basanavičius perskaitė 2 paskaitas apie lietuvių kultūrą proistorijos laikais ir apie Vištyčio praeitį.Tiek dr. J. Basanavičius, tiek ir J. Šaulys ilgą laiką vedė derybas su vokiečių civilinės valdžios valdininkais dėl Vilniaus bibliotekų ir archyvų perdavimo mokslo reikalams. Vokiečiai labai spyriojosi, tačiau vėliau pavyko išgauti tuos turtus naudotis. Dėl suaktyvėjusių lenkų intrigų vokiečiai ypač smarkiai pradėjo persekioti Vilniaus lietuvių veikėjus. Pirmiausiai vokiečių policija padarė kratą A. Smetonos bute, o jį patį areštavo ir uždarė “Bristolio” viešbutyje. Kiek vėliau vokiečių policija suėmė ir nugabeno į Lukiškių kalėjimą kun. Dr. Bakšį. Netrukus ir į dr. J/ Basanavičiaus butą atėjo vokiečių karininkas su puskarininkiu ir žydeliu vertėju bei dviem ginkluotais kareiviais, iškratė butą, pasiėmė kai kuriuos jo rankraščius, o jį patį nusivedė į “Zentralpolizeistelle Kowno bei Ob. –Ost”. Čia kažkoks kapitonasWestphalis kvotė dr. J. Basanavičių, smulkiai klausinėjos, kas jis esąs, kiek metų turįs, prie kurios tikybos priklausąs, kokių politinių pažiūrų esąs. Dr. J. Basanavičius paaiškino, kad priklausąs tautiškajai lietuvių demokratų partijai ir esąs įsitikinęs, kad pagaliau Lietuvai pavyksią atstatyti savo nepriklausomą valstybę su didžiuoju kunigaikščiu priešakyje. Vokietis dar daug klausinėjo apie Lietuvos inteligentiją, J. Vileišį, A. Janulaitį, nors jis jau buvo išgabentas į Vokietiją, o pirmasis jau buvo uždarytas į kalėjimą. Kai dr. J. Basanavičius vokiečiui paaiškino, jog dauguma lietuvių inteligentijos yra pasitraukę į Rusiją, jį paleido.Lietuvių veikėjai buvo sekami, jų butuose buvo daromos kratos, buvo iškrėstas net lietuvių moksleivių bendrabutis. Ypač brangiai tai atsiėjo dr. J. Basanavičiui, nes iš jo buto buvo paimta daug mokslinių darbų, grožinės literatūros ir kitų svarbių rankraščių, archyvinių dokumentų. Centrinis Lietuvių komitetas visur atstovavo Lietuvai ir rūpinosi lietuvių politiniais reikalais. Bet pirmoji proga viešai prabilti pasitaikė 1916 m. gegužės mėnesį, Rusijos pavergtoms tautoms kreipiantis į Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentą Vilsoną, Kiek vėliau trys Komiteto nariai išvyko į Lozaną Šveicarijoje, kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Okupacinė valdžia, nepatenkinta tokiu reikalavimu, sumanė pati organizuoti vietinę lietuvių atstovybę, pavadintą Vertrauensrat, t,y. Pasitikėjimo tarybą, kuri tarnautų vokiečių administracijai. Tačiau nė vienas lietuvis nesutiko įeiti į tokią tarybą. Tuo tarpu Vokietija ir Austrija Vengrija 1916 m. lapkričio 5 dieną paskelbė Lenkijos valstybę atstatomą iš Rusijai priklausiusių žemių. Naujoji Lenkijos Valstybės Taryba netrukus pareiškė savo pretenzijas į Lietuvą. Vilniaus lenkų būrys taip pat kreipėsi (1917 m. gegužės mėn.) į Vokietijos kanclerį, prašydamas priskirti mūsų kraštą prie Lenkijos. Lietuvių veikėjai liepos mėn. Su savo memorandumu kreipėsi į tą patį kanclerį ir, atremdami lenkų argumentus bei klaidingus tvirtinimus, iškėlė aikštėn Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą. Buvo nurodytos etnografinės sienos, pagrįstos ne vien vartojamąja kalba, bet ir kitais lietuviškumo požymiais. Kad šitoks politinis nusistatymas įgytų didesnį svorį, Vilniaus veikėjų būrys nutarė sušaukti platesnės visuomenės konferenciją.
emipetras: Trumpi patarimai sveikam gyvenimui: - Į skambučius atsakykite kaire ausimi - Neužgerkite vaistų šaltu vandeniu ... - Po 5-tos valandos vakaro nevalgykite sunkaus maisto - Vartokite daugiau vandens rytais, o vakarais - mažiau - Geriausias laikas miegui - nuo 10 vakaro iki 4 ryto - Išgėrę vaistų, iš karto neikite pagulėti - Nekalbėkite telefonu, kai jo akumuliatorius nusėdęs iki paskutinės padalos, nes tuo metu sklindanti iš jo radiacija vos ne 1000 kartų stipresnė - Sėdėdami venkite kryžiuoti kojas per kelius, nes trukdote svarbių venų darbui ir tai gali pasireikšti nugaros skausmais bei ištinusiomis venomis - Jei miegate ant pilvo ar ant kairiojo šono, jūs be reikalo užkraunate savo širdžiai papildomo savo kūno svorio ir taip ją labiau varginate. Juk pramiegate trečdalį savo gyvenimo. Miegas ant nugaros ar dešiniojo šono prailgins jūsų gyvenimą ištisais metais. - Obuolys per dieną - jums nereikės daktaro, citrina per diną - jokio viršsvorio, puodelis pieno per dieną - nepatirsite problemų dėl kaulų, 3 litrai vandens per dieną - jokios ligos nebepuls - Pilnai prisirpęs bananas su rudomis dėmelėmis ant žievės, generuoja TNF medžiagą, kuri gali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Kuo daugiau rudų dėmelių ant banano - tuo didesnės jo priešvėžinės galimybės. - Raudoni vaisiai saugo nuo širdies ligų, gerina kraujo cirkuliaciją ir saugo nuo vėžinių susirgimų - Sutrinkite mėtos lapelius, sutrintą mase 20 minučių palaikykite po akių vokais, o po to lengvai įtrinkite. Jei tai kartosite 2 kartus per savaitę, jūsų paakiai nebebus tamsūs - Patrinkite savo dantis vidine banano žievės dalimi apie 2 minutes, taip dantys įsisavina bananuose esančius mineralus ir jie tampa baltesni.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû