Форум » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Ответить
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: ATĖJO EMMANUELIS IR SAKO :. Brangieji , mes dvasios , labai norime, kad jūs pagaliau prisimintumėte Didžiąją Tiesą , kad jūs esate amžinoji būtis , o jūsų kiekvieno gyvenimas turi švenčiausią prasmę ir tikslą . Nėra paprastų gyvenimų , visi gyvenimai yra įpataingi ir labai svarbūs .. It tegu šviečia Šviesa jumyse , nes jūs ir esate tą Šviesa ,o šios Šviesos tikslas visada buvo ir yra tas , kad jūs pagaliau tapote žmonėmis!!!. Ir nėra visoje VISATOJE aukštesnio gyvybės tikslo , kaip kosminei sąmonei tapti žmogumi .. Mes dvasios , esančios kartu su jumis , dėkojame jums , už šitą didvyrišką pasirinkimą , tapti žmogumi . Brangieji žmonės , kvieskite mus dvasias kiekvieną akimirką , kai tik jums bus reikalinga bet kokia pagalba . Šiuo metu Žemėje , nėra nei vienos Sielos , kuri neturėtų bent vieno dvasinio palydovo . Aš jums noriu dar kartą patvirtinti , kad jūs esate vedami ir prižiūrimi . Jus veda ir jumis rūpinosi tos patyrusios dvasios , kurioms jau nebereikia gyventi žemiškų gyvenimų , kurios jau išgyveno žemišką patyrima ir kurios šiandiena gyvena kitokios realybės pasaulyje , dvasių pasaulyje , sąmonės ir proto pasaulyje , kurie egzistuoja už fizinio pasaulio realybės . Nesilenkite mums ir negarbinkite mūsų , garbinkite tiktai viena Dievą Tėvą , visų pasaulių Kūrėją ir Amžinąjį viso ko Šaltinį ir visos Kūrinijos Centrą . Jūsų kiekvieno funkcija - pragyventi savo žemiškąjį gyvenimą tokį , kos jis yra . Mano gi , kaip dvasios funkcija , savo meile užpilti jus Šviesa , kad ši Šviesa apšviestų tuos jūsų sąmonės kampelius , kurie ir nuves jus prie savo vidinės ŠVIESOS . Niekada , nieko nebijokite . Baimė tai proto apgaulė , tai fokusas , tai nerelybė , tai tik iliuzija labai miklių rankų . Būkite visada ramybėje ir amžinoje dangiškojo TĖVO realybėje . Visa paslaptis yra tame . kad su baime nereikia kovoti , bet reikia pažinti jos prigimtį , išanalizuoti ir visada tikėti , kad baimių prigimtis yra daug silpnesnė už meilę . Tūkstančius kartų aš galiu jums kartoti - jūs esate saugūs . Su meile Emilis
emipetras: Žmogaus prigimtis nesikeičia; dešimttūkstantaisiais pasaulio egzistavimo metais žmogus gimsta su tokiomis pačiomis aistromis, kaip ir antraisiais metais, ir jis nueina savąjį kvailysčių kelią, kol pasiekia vėlyvą, netobulą ir niekam nereikalingą išmintį. Išminties sukaupęs senuolis gula žemėn, o jo palikonis pradeda viską iš pradžių kaip kūdikis, tarsi kvailys sugriauna pirmtako darbus ir savo palikoniui palieka tuos pačius menkus rūpesčius, kurie surijo ir jo paties gyvenimą. Vadinasi, mes statome ant ledo, mes rašome ant jūros bangų: nusirita banga, ištirpsta ledas – ir mūsų rūmo bei mūsų minčių kaip nebūta.
emipetras: Имеют ли люди право жаловаться на рак? Ведь это отражение нас самих - оно демонстрирует нам наше поведение, наши аргументы, и... конец пути. У людей образуется рак, потому что они сами и есть рак. Его нужно не побеждать, а понять, чтобы нау-читься понимать самих себя. Это наш великий шанс обнаружить слабые звенья в той концепции, которую и люди, и рак используют в качестве общей картины мира. Рак терпит фиаско от противопоставления се-бя сообществу. Он следует только принципу «или -или» и защищает свою, независимую от окружаю-щих, жизнь. Ему не хватает осознания великого все-охватывающего единства. Это непонимание харак-терно и для человека, и для раковых заболеваний: чем больше отграничивает себя Эго, тем быстрее оно теряет ощущение цельности, частью которой яв-ляется. У Эго возникает иллюзия, что оно способно сделать что-нибудь «в одиночку». Но один - в той же степени означает «единый со всеми», в какой и «отъ-единённый от остальных». Человек теряет связь с истоками бытия в той сте-пени, в которой отграничивает себя «Я». Эго пытает-ся удовлетворить свои потребности и диктует чело-веку путь, считая правильным и полезным только то, что способствует его дальнейшему отграничению и проявлению. Оно боится возможности «стать еди-ным со всем сущим», потому что это предопределя-ет его смерть. Вежливо, интеллигентно и аргументи-ровано Эго защищает своё существование, исполь-зуя самые благородные теории и самые чистые на-мерения, за которыми скрывается Закон джунглей: главное - выжить. Вот так и возникают в нашей жизни цели без це-ли. Считать целью прогресс нелепо, потому что он бесконечен. Цель может заключаться только в пре-образовании чего-либо, а не в продолжении того, что и так есть. Заключённый вряд ли будет считать своей целью переход в более комфортабельную тюрьму, ибо его цель - свобода, ибо свобода - ка-чественно иное состояние.
emipetras: ŠIMTAMEČIO PATARIMAI . MOKYKIMĖS GYVENTI Kokia ilgo, laimingo ir sveiko gyvenimo paslaptis? Kiekvienas ilgaamžis turi savų receptų: nuo mažo fizinio aktyvumo ar kasdienio miego iki ledų ar šlakelio viskio. Sutikite, šie žmonės išties turi ką pasakyti ir ką patarti.Jūsų teismui pateikiame šimtamečių žmonių tiesiogine šio žodžio prasme margaspalvį patarimų sąrašą. Jų laimės, sveikatos ir turiningo gyvenimo šaltiniai – labai įvairūs, kai kurie, sakytume, netgi šmaikštūs arba kontraversiški ir skatinantys prieštarauti. Bet tai jų – ilgą gyvenimo kelią įveikusių žmonių – nuomonės. Tad įsitaisykite patogiai su kvapios kavos ar arbatos puodeliu rankoje ir, tikimės, kiekvienas jūsų šiame šimtamečių minčių lobyne rasite tai, ko reikia jūsų sielai, rasite atsaką į ilgai ramybės nedavusį klausimą. Nežvilgčiokite į kalendorių. Tiesiog švęskite kiekvieną dieną. Investuokite į kokybę – ji niekada neišeina iš mados. Kiekvieną dieną išeikite į lauką ir netingėkite šiek tiek pasivaikščioti. Tai gali būti net apėjimas aplink namą. Atminkite, jaunystės raktas – nenustoti judėti. Įsimylėkite ir susituokite. Mylėkitės tik kupini įkvėpimo. Net jei nekenčiate, savo pyktį pasilaikykite sau. Kad ir kokia priežastis būtų, neskaudinkite kitų žmonių. Niekuomet nenustokite tikėti meile. Raskite laiko paverkti. Atminkite, niekas jūsų nekontroliuoja. Keliaukite po margą pasaulį, kol esate jauni. Nesijaudinkite dėl pinigų – tiesiog padarykite taip, kad jie jums „dirbtų“. Patirtis yra kur kas vertingesnė už pinigus. Nelyginkite savęs su kitais, antraip niekuomet nebūsite laimingi. Kaip sakoma, žolė svetimame kieme visuomet būna žalesnė. Jei gėdijatės ir negalite, ko norite, pakviesti į pasimatymą, jums neverta su juo / ja užmegzti pažinties. Kokį nors vieną dalyką darykite kasdien – tiesiog dėl savęs. Nebūkite gobšūs. Fiziniai pratimai visiškai nereikalingi! Daugelis žmonių pervertina juos. Gerti vitaminus? Pamirškite tai! Niekad nepritariau taip kalbantiems medikams. Sugebėkite atleisti. Raskite savo aistrą ir gyvenkite ja. Išmokite prisitaikyti. Turbūt puikiai pamenate, kai vaikystėje mums būdavo linksma, pamiršdavome net valgyti ir miegoti. Ir suaugusiesiems derėtų taip elgtis. Nevarginkite savęs ilgiausiu sąrašu taisyklių, pavyzdžiui, griežtu pietų ar miego laiku. Raskite laiko apverkti tai, ko netekote. Nesustokite eiti į priekį ir niekada nepasiduokite. Nebūtina praktikuoti kokią nors religiją ar apskritai nepraktikuoti jokios religijos. Tiesiog turėtumėte suprasti, į ką tikite, ir tuo gyventi. Nemirkite, jei nenorite mirti. Nebijokite gerti vandens iš čiaupo. Gyventi yra linksma. Neprivalote visada būti laimingi, bet visą laiką turite būti patenkinti. Mylėkite žmones. Kiekviename jų pasistenkite įžvelgti kažką gero – juk visi esame žmonės. Pasistenkite įgyti gerą išsilavinimą, nes niekas to nesugebės iš jūsų atimti. Mąstykite tik pozityviai. Jei būsite taip nusiteikę, tuomet jums viskas bus gerai. Kai galvojate apie blogus dalykus, nuodijate savo kūną. Todėl tiesiog šypsokitės, nes juokas – geriausias vaistas. Nemirkite per anksti. Judėkite į priekį ir darykite savo darbą, nekreipdami į nieką dėmesio. Galite domėtis karščiausiomis vietos problemomis, tačiau pasaulyje apstu tiek įvairiausių dalykų... Stenkitės patikėti savimi ir pasitikėti savimi, kad galėtumėte įveikti kelyje pasitaikiusias kliūtis. Viskis ir cigaretės – jie suėdė mano sveikatą. Geriu tik tada, kai man būna labai blogai, tačiau mano gydytojas sakė, kad be šių dviejų dalykų – viskio ir cigarečių – jau seniai būčiau pakratęs kojas. O aš vis dar gyvas ir galiu pakelti alkūnes. Tai nuostabu! Nereikia nurašyti savęs anksčiau laiko – gyvenimo tikslas gali atsirasti ir sulaukus 65-erių metų. Skausmas yra labai mįslingas, o malonumas – geriausias būdas nepamiršti jo. Nesikraustykite iš proto dėl materialių dalykų. Atminkite – jūs niekada nežinote, kada viskas baigsis, ir nieko negalėsite pasiimti su savimi į anapusinį pasaulį. Raskite sektiną pavyzdį ir stenkitės pranokti jį, net jei niekada negalėsite to padaryti. Šimtamečio patarimas moterims – netekėkite už pagyvenusio vyro. Ištarkite „taip“ jaunam. Stenkitės nesijaudinti. Stenkitės tiesiog gyventi. Humoras – tai gyvenimo jėga, padedanti įveikti visus sunkumus. Kai jūs juokiatės iš savęs, neleidžiate kitiems pasijuokti iš jūsų. Mano galva, žmonės privalo būti smalsūs. Jie turi domėtis gyvenimu, kuris verda už jo mažo pasaulėlio ribų. Jie privalo patirti malonumą pažindami viską, kas nauja, – tiesiog dievinti patį gyvenimą. Stenkitės nevalgyti tik tai, kas laikoma sveiku maistu. Aš valgau viską, ko noriu. Mano ilgaamžystės paslaptis – tai ledai! Amžius – ne liga. Manęs visiškai nejaudina, kuo jūs domitės. Galite kolekcionuoti nors ir puodelius. Tačiau jeigu jūs tuo mėgaujatės, vadinasi, jūs dar gyvi. Būkite sąžiningi. Aš retai melavau. Kai esate sąžiningi su žmonėmis, jie trokšta su jumis bendrauti, jums atsiverti. Melas – pernelyg sunkus darbas. Taigi – nepersistenkite. Visuomet įsiklausykite į kitą žmogų ir sužinosite vis ką nors nauja. Įsitaisykite patogiau, nes išmoksite gerokai daugiau, jei girdėsite, ką kalba kiti, o ne jūs visiems pasakosite, kiek daug žinote. Turite mėgti tai, ką darote. Jei dirbsite dievinamą darbą, gyvenime jums neteks dirbti nė dienos. Kiekvieną dieną raskite laiko nusnausti. Naujų dalykų pažinimas daro jus laimingus ir padeda išsaugoti blaivų protą. Kasdien darykite ką nors įdomaus, antraip jums taps liūdna ir nuobodu gyventi. Miegokite ramiai, pasistenkite dėl nieko nerimauti ir mėgaukitės jus aplankančiais maloniais sapnais. Būkite malonūs. Nugyvenau ilgą gyvenimą dėl to, kad yra daug žmonių, kurie mane myli. Gurkšteliu šlakelį viskio kiekvieną mielą dieną ir puikiai jaučiuosi. Būkite teisingi. Niekada gyvenime nerūkiau, negėriau ir nieko neapgaudinėjau. Niekam neleidau sugadinti man nuotaikos – ypač automobilių spūstims, tragiškai važiuojančioms mašinoms. Nemėgstu stresų, net negaliu jų pakęsti. Gyvensite ilgiau, jei visur įžvelgsite juokingų dalykų. Nenukabinkite nosies – nėra jokių tragedijų. Jūs negalite vienu metu juoktis ir pykti, juoktis ir liūdėti, juoktis ir pavydėti. Pasistenkite turėti gerą apetitą, daug draugų ir mažai laisvo laiko. Būkite stiprūs, aktyvūs ir išsilavinę. Muškite savo gyvenimo būgną. Negerkite, nerūkykite ir neskubėkite pastatyti sau kryžiaus. Gyvenkite šia diena ir tęskite savąją kelionę. Tiesiog darykite tai, ką reikia. Ne analizuokite, o paprasčiausiai darykite. Tai daugiau nei lengva! Mėgaukitės gyvenimu ir tebūnie, kaip būna. Ramiai miegokite, valgykite ledus, net kai sloguojate, ir pamatysite, kitą rytą nubusite visiškai sveiki.
emipetras: ŠIMTAMETIS moko ,kad meilėje ir kūryboje reikia gyventi , tai dabar ir bandau tai daryti . Na aišku , visa tai iš anksto , pasirašiau ant popieriuko , nes ne taip greitai ateina geri žodžiai . Kažkada , pabėgo į pasaulį meilė ir šviesa , Nes Rojus tapo per ankšta vieta . Per žvaigždėtus klonius skrido kuo greičiau , Kad surastų Žemę , žmones ir apglėbtų kuo meiliau . Kosminė naktis ir šaltis pasitraukia , Kai žmonėms į širdis meilė nusileidžia . Meilė visagalė , kuria dangų , Žemę Ir kiekvienoj sieloj jos likimą lemia . Vieni šaukia Dieve , kiti šaukia Kristau , Tačiau ar supranta , kad vienybėj gimstam Gimstam ir gyvenam iš šviesos ir meilės , O vėliau ir mes pabėgam ieškot savo Saulės .
emipetras: PAMĄSTYMAI APIE DVASINĮ KŪNĄ Beveik visi žmonės , visa žmonija mato save tik , kaip fizinį kūną . Visų valstybių medicina gydo tik fizinį kūną . Visų valstybių , maisto , gėrimų , pramogų industrija dirba tik fizinio kūno malonumui . Tai kas tas žmogus ? Ar tai tik fizinis kūnas iš tiesų , kuriam dirba ir pluša milijonai ir milijardai žmonių protų , rankų ir sulenktų nugarų , ar tai žmogus , kuris turi ir dar kitą kūną ? Ar šiame fizinių kūnų pasaulyje tikrai negalime pamatyti , pajausti dvasinio pasaulio realybių ? Iš tiesų , tai egzistuoja ir fizinė ir dvasinė tikrovė , tačiau tikroviškesnė yra tik dvasinė tikrovė, o fizinė yra tik dvasinės tikrovės šešėlis. Todėl visos pastangos pakeisti pasaulio išorinę tikrovę ( suteikiant žmonėms gerbūvį , išgydant visas ligas ir negalias , suteikiant tik naudungas mokslo žinias ) nekeičiant dvasinės tikrovės orentacijos , yra vaikiškas bandymas pagauti ant sienos saulės zuikutį. Šis skirtingų tikrovių atradimas ir supratimas , veda mus prie dvasinės atradimo. Fizinio žmogaus , pagrindinis fizinio kūno troškimas – kuo daugiau komforto, o galutinis komfortas , kaip visų komfortų mirtis. Todėl fizinis kūnas su visais savo malonumų troškimais ( valgymu , gėrimu , sėksu , miegu , pramogomis ) žmogų tempia mirties link. Dvasinis gi kūnas siekia gyventi, gyventi amžinai . Ar pastebėjote kiekvieno žmogaus tikrąją realybę - žmogus save įsivaizduoja kaip amžiną asmenybę ? Iš čia , mūsų dvasinio intelekto nuolatiniai bandymai ir mėginimai sugraudinti jūsų sąžinę, kad draugautume , mylėtume , pasiaaukotume ir įgyvendintume svarbiausią savo asmenybės misiją. Mūsų visuomenėje, kurioje toks stiprus visų valdžių spaudimas sugyvulėti, pirmiausia reikėtų užsiimti bent trimis pagrindiniais darbais , nors tiems žmonėms , kurie jau toliau mato už savo nosies galiuką . 1. pradėti domėtis klausimu ar yra Dievas mano gyvenime 2 . mokėti suvaldyti fizinio kūno įvairius troškimus 3 . įšmokti pirmenybę teikti dvasinio kūno poreikiams. Iš tiesų , tai dvasinė tikrovė yra tokia, jog visa žmonija , visa visuomenė yra vientisas organizmas dvasioje . Šiame vientisame organizme tam tikros žmonių narių grupės atlieka kojų vaidmenį , kai kas rankų vaidmenį , kai kas yra stuburo , na ir žinoma, yra ir žmonių grupės , kurios atlieka smegenų funkciją . Visuomenės lyderiai turėtų mokėti valdyti šį kūną taip, kaip žirgų išjodinėtojas elgiasi su ugningu eržilu. Vadai turi prižiūrėti žmones, pasirūpinti jų poreikiais (suteikti darbą, papataikauti kai kada ( pav prieš rinkimus ) ir t.t.), tačiau užvis svarbiausia yra suvaldyti visuomenės kūną taip , kad jis tarnautų ne pilvo poreikiams , bet dvasiniams poreikiams. Šioje vietoje pasaulio lyderiai visai mažai dirba , nes patys nieko neišmano apie dvasinę realybę , todėl ir fizinė realybė buksuoja vietoje . Neišprūsę dvasioje žmonės , kaip ir senovės laikais , nori tik duonos ir žaidimų . Neišprūsę dvasioje lyderiai , tą ir tedaro - neišprususią visuomenę pamaitina ir žaidimais pasotina . Šioje vietoje reikia akivaizdžiai suprasti visiems be išimties – kūnas judės dvasinės tikrovės link tik per prievartą. Per kūniškus malonumus , per vis superiškesnius gerbūvio malonumus , joks kūnas nejudės dvasinės tikrovės link . Bet koks rimtas mėginimas tartis su savo kūnu, laikyti jį lygiaverčiu partneriu, apeliuoti į tai, kad kūnas klausytų išmintingų mokymų – beprasmiškas darbas . Galva , protas ir dvasia turi apmauti, apžaisti kūną. Tam ji ir galva, kad pagalvotų geriau už kūną, ir priverstų malonumų siekiantį kūną judėti reikiama prievartine linkme. O galva tą padaryti bus pajėgi tik tuomet, kai visu savo protu pati veržte veršis dvasinės tikrovės link (t.y. nuosekliai ir įnirtingai sieks intelektinio pažinimo savyje ). Tik Dvasia nori daugiau , toliau ir geriau matyti . Visi be išimties pranašai buvo dvasingi žmonės. Jie buvo patys intelektualiausi, nes tikrovę matė gerokai toliau nei visi kiti.
emipetras: CHATORŲ MOKYMAS JŪSŲ sugebėjimas susikoncentruoti – tai jūsų smegenų funkcija. Tai aktyvuoja kelis sąmonės lygius. Sukoncentruojame savo dėmesį į savo kūno vidų ar į savo energetinio lauko vidų, taške ar srityje, į kurią susikoncentravote, iš karto pradeda tekėti subtilios energijos srautas. Ta energija atgaivina jūsų kūno ląsteles ir/arba sustiprina šviesos fibrų švytėjimą, iš kurių sudarytas mūsų energetinis kūnas. Taškas ar sritis, į kurią susikoncentravote, subatominiuose lygiuose , sukuria iškreipimo efektą. Tokį efektą jūs galėtumėte pavadinti kvantinių laukų efektu. Tokie laukų efektai jūsų viduje sudaro atitinkamus energetinius srautus, geometrines figūras ir harmonikas. Kvantinio lauko pakeitimas savo dėmesio koncentracijos jėga – ypatingai svarbus sugebėjimas, kurį rekomenduoja įvaldyti. Jo panaudojimo galimybės pakankamai didelės ir įėjimas į ekstazės būseną – tik viena iš jų. Metodas remiasi tuo, kad išnaudoti jūsų sugebėjimą išlaikyti dėmesį, tuo pat metu jaučiant meilę arba padėką. Tie du jausmai suteikia malonius poveikius į jūsų energetinį lauką ir į ritminius magnetinius impulsus, kurie eina nuo jūsų fizinio organo, širdies. Toks dėmesio ir švarių energijų suderinimas gali būti panaudotas tam, kad gauti stiprią ekstazę. O kaip mes jau sakėme, sąmonės ekstazės būsena yra galingas vystymosi katalizatorius. Rekomenduojama dienos bėgyje mokytis įeiti į ekstazės būseną. Suprantama, kad pas kiekvieną iš jūsų kasdieninis gyvenimas neskatina ekstazės būsenos atsiradimą. Tačiau , rekomenduojama, dienos bėgyje rasti laiko, nors po keletą minučių kelis kartus , kad pasitreniruoti tokios būsenos pasiekimui. Praleisti ekstazės būsenoje nors kelias minutes laiko – yra geriau, nei nebūti joje visai. Parengta pagal Chatorų mokymą .
emipetras: TOS PAČIOS TEMOS TESINYS Yra tokia geometrinė figūra , kaip oktaedras . Figūra kaip figūra , tačiau jeigu žmogus su ja padirbėja , tai labai greitai harmonizuojasi visos mūsų fizinės ir dvasinės energijos ; protas , sąmonė ir pasąmonė . Susiraskite internete geometrinę figūrą - OKTAEDRĄ . Labai gerai ją patyrinėkite . Tai dvi keturkampės piramidės , sudėtos su pagrindais , ir turinčios jau vieną bendrą pagrindą . Žmogui reikia save vizualizuoti tos figūroa viduje . Jeigu guli lovoje , tai vizualizuok save gulintį ant to bendro pagrindo pagrindo . Vizualizuoti save gulintį pilnai tos figūros viduje . Su komfortu ir pakankamu kiekiu laisvos erdvės visam savo kūnui . Vienu žodžiu guli sau ant pagrindo tos figūros viduje ir jautiesi laisvai . Kita poza Galima ir sėdėti arba stovėti . Tada geriausiai save statyti taip , kad centrinė ašis nuo vienos piramidės viršūnės einanti į kitos piraminės viršųnę , eitų per tavo kūno stuburą , kaklą ir pakaušį. Ir viskas , sėdi sau , arba stovi ir save fiksuoji laisvai besirandantį tos figūros viduje . Nereikia atlikti jokių meditacijų , nei maldų . Svarbiausia išmokti save jausti ir matyti tos figūros viduje , laisvai be suvaržymų . Kiek nori kartų per dieną tiek ir patalpink save , po kelias ar keletą minučių . Poveikis labai galingas ir stiprus . Žmogus tampa subalansuotas visais atžvilgiais . Tai visai paprasta , tačiau turi labai gerą harmonizuojantį poveikį . To moko , mus žmones , Šviesos broliai CHATORAI , su žemišku šviesuoliu Virgiu .
emipetras: AR MES ŽMONĖS DIEVAI ? Norėčiau pasidalinti mintimis ,, pagal paveikslą ir panašumą ... “ Taigi , Senojo Testamento , Šv. Rašte parašyta - dievai tarė ... Taip , taip , originaliame hebrajų vertime parašyta ,,dievai‘‘ , bet ne vienas Dievas . Vieno Dievo konsepciją sukūrė vertėjai katalikai , nes taip viskas jiems logiškiau išėjo . Taigi , buvo parašyta ,, ... Dievai tarė : sukurkime žmogų , pagal savo paveikslą ir panašumą .‘‘ Na , toliau prasideda kūrimo aprašymas . Kas tuo domisi gali pasiskaityti . Dabar paimkime Urantijos knygą . Čia jau aiškiai aprašyta , kaip dangaus Dievybės , šioje Žemėje , inplantavo gyvybės monadą , kad pradėtų vystytis gyvybės sistemos ir modeliai . Iki žmogaus , dar buvo baisiai toli , tačiau šioje gyvybės monadoje buvo visa gyvybės evoliucijos raida , iki pat žmogaus . O kaip atsirado žmogus ? Beždžionė , vėl ta pati beždžionė pasitarnavo . Nes taip ir turėjo būti . Šios dienos mokslas jau ;labai gerai yra ištyręs tiek žmogaus , tiek beždžionės genomą . Ir ką jūs manote ? Šimpanzės genomas su žmogaus genomu sutampa net 99 procentais . Ar manote , kad tai atsitiktinumas ? Tikrai ne . Tai ne atsitiktinumas , tai dėsningumas , kuris buvo numatytas Visatos Kūrėjo planuose . Urantijos knygoje , šis dėsningumas pavadintas proto šuoliu , kaip žmogbeždžionių šeimoje atsiskyrė du išmintingi primatai Fonda ir Andonas ir padarė savo prote kokybinį evoliucijos šuolį , ir pabėgo nuo savo nevykelių gentainių . Iš tikrųjų viskas vyko ne visai taip . Gyvybės prižiūrėtojai , tai yra ; tarpinės būtybės , angelai serafimai , energijos reguliuotojai , gyvybės nešėjai , intensyviai stebėjo teigiamai progresuojančias žmogbeždžionių kaimenes . Ir kai tik buvo pastebėta loginio proto užuomazga tose bandose , tam tikroms žmogbeždžionėms buvo pakeistas vienas genas , tiksliau pasakius - pridėtas . Tais laikais , o ir dabar , dvasioms tai padaryti vieni juokai . Tada buvo kuriams žmogus , o dabar jau negalima , nes žmogus jau yra sukurtas ir turi vystytis tik dvasiškai , kadangi proto galios visos buvo sumodeliuotos ir atiduotos tame genetiniame kode . Taigi , perspektyvioms žmogbeždžionėms buvo pakeistas vienas genas . Ir jos vėl buvo paliktos natūraliai evoliucijos atrankai . Slinko šimtmečiai , tūkstantmečiai ir žmogus savo protu vis tobulėjo . Žmogus tobulėjo ne tik savo protu bet ir taisyklingomis savo kūno proporcijomis , jeigu tik tobulai gyveno motinos gamtos naturaliame prieglobstyje . Nesveikatą , ligas , išsigimimą atnešė didieji civilizacijos susivienijimai , miestų gatvių purvas , religinė tamsybė ir protų iškrypimas iš dieviškojo evoliucijos plano . Dabar truputi pafilosofuokime . Ar gali vykti pažangos evoliucija , evoliucijos šuoliai , jeigu nėra iš ko rinktis . Kai sakoma , stipresnis nugalėjo silpnesnius - reiškia tie stiprieji jau buvo kažkieno sukurti ir tolesniame evoliucijos vingyje , jie nugalėjo tuos silpnesnius . Kaip gali vykti evoliucijos atranka , jeigu nėra iš ko rinktis?. Kaip tu gali iš šiukšlių krūvos išrinkti grūdus , jeigu jų ten niekada ir nebuvo . Tačiau jeigu aš įbersiu saują grūdų į tą šiukšlų krūvą , tada tikrai , po kurio tai laiko , toje šiukšlių krūvoje užaugs derlius - javų stiebai su tikrų grūdų varpomis . Ir tai bus nauja kokybė , naujas šuolis žolių evolicijoje , nes aš ten sąmoningai pasėjau naują sėklą . Visame kame , visame gyvybės pasaulyje vyko ir vyksta tik kryptinga evoliucija . Tai reiškia , kad buvo keičiamas pats svarbiausias gyvybės parametras - genetinis kodas . Pridedant arba atimant keletas genų , vieno ar kito gyvybės modelio fiziniame pavidale . Taip , kaip šiandiena ir rytoj , sukurti gyvybės geno , arba naujos gyvos lastelės iš nieko , negali ir negalės joks mokslas , tai logiškai mąstant , tuos darbus darė , daro ir darys tik Visatos Motina Dvasia , tam tikslui parinkdama ir deleguodama reikiamos kompetencijos dvasias , kurios darbuojasi visos žmonijos tobulėjimo labui . Ir taip , pridėjus vieną papildomą geną į žmogbeždžionės genomą , buvo sukurtas žmogaus genomas , kuris savo tolesniame evoliciniame vystymesi taps homo sapiens . Dabar pamąstykime . Ką reiškia ,, sukurkime žmogų , pagal savo paveikslą ir panašumą ‘‘ ? Kuo mes šiandiena galime būti panašūs į savo dievus kūrėjus , tuo labiau į savo VISATOS VIEŠPATĮ KŪRĖJĄ . Bendrame kontekste tai mes panašūs tik vienu aspektu . Mes žmonės , taip pat esame kūrėjai . Dvasinės asmenybės yra įvairiapusiai kūrėjai , mes žmonės , taip pat esame įvairiapusiai kūrėjai. Panašūs su dvasiomis tuo , kad savo proto mintimis atliekame kūrimo aktą , o tik vėliau , rankomis arba kojomis materializuojame šio kūrinio fizinę išraišką , kaip architektūrą , skulptūrą , paveikslus , mašinas , televizorius , kompiuterius ir pan .. Žmogaus mintis , yra iš dvasinio pasaulio padovanota proto funkcija , su kuria jis gali atlikti kūrybinį veiksmą , tai yra būti panašiu į savo dievus kūrėjus , kurie žmonijos prieaušryje ir padovanojo šitą papildomą dieviškos kūrybos papildomą geną , žmogaus genetikoje . Ir tuo mes tapome panašūs į dievus . Ne kūno forma , ne savo kūno grožiu ir ne savo sielos grožiu , bet kūrybinio akto panašumu , nes mūsų protas turi galimybę saveikauti su Dievo Dvasia . Savo proto minčių kūryboje mes saveikaujame su Dvasia , saveikaujame su dvasinio pasaulio idejomis , planais , užduotimis, diktavimais , nuskaitymais ir pan. , ir pan. Tai reiškia , kad mes visi esame mažučiukai dievai , turintys kūrybines galias ir galintys keisti , tam tikru aspektu tą pasaulio dalį , kuriame esame ir kuriame gyvename . O labiausiai mūsų kūrybinės galios pasireiškia , tobulinant , keičiant arba net degraduojant savo asmenybę , nes mums prie šio nuostabaus kurybinio akto dovanos pridėta dar viena dovana - laisva valia . Laisva valia mes galime būti ir dievai ir velniai . Didžiulės galios yra dovanotos žmogui , tik milijardai žmonių šito nesupranta , jie ir toliau maudosi tik savo buitinio pasaulėlio balutėje . Milijardai žmonių neišleidžia savo minčių į platųjį VISATOS VANDENYNĄ , ten kur banguoja VISATOS KŪRĖJO DVASIA . Tai kuo mes žmonės ne dievai ? Mes tikrai esame dieviškumo atspindys , JO paveikslas , tačiau neturime dieviškų savybių tapatybės panašumo . Štai kur mūsų skirtumas . Galėtume tarti , kad tik dviem aspektais esame panašūs į dvasinio pasaulio , dvasines asmenybes . Tai būtų per mūsų proto minčių funkciją ir per laisvą valią , kai pastarosios neturi net dauguma angelų ir kitų dvasių . O mes žmonės , bet kokį pasirinkimą darome laisva valia . Gal būt kartais esame prievartaujami ir eksploatuojami , tačiau tai vyksta mūsų žmonijoje tarpusavio galia , tarp mūsų , nuolatos kariaujančių , broliškų ir seseriškų sielų . Niekas iš dieviško pasaulio neprimeta mums savo valios . Mes viską galime daryti iš meilės ir laisva valia , o tai ir yra tas dieviškas principas , pagal kurį ir buvome sukurti . 2014 m. balandis 27 d.
emipetras: Dėl geresnio skaitymo norėčiau mintis išdėlioti su tarpais . AR MES ŽMONĖS DIEVAI ? Norėčiau pasidalinti mintimis “ ... pagal paveikslą ir panašumą ‘‘ , kaip buvo sukurtas žmogus . Taigi , Senojo Testamento , Šv. Rašte parašyta - dievai tarė ... Taip , taip , originaliame hebrajų vertime parašyta ,,dievai‘‘ , bet ne vienas Dievas . Vieno Dievo konsepciją sukūrė vertėjai katalikai , nes taip viskas jiems logiškiau išėjo . Taigi , buvo parašyta ,, ... Dievai tarė : sukurkime žmogų , pagal savo paveikslą ir panašumą .‘‘ Na , toliau prasideda kūrimo aprašymas . Kas tuo domisi gali pasiskaityti . Dabar paimkime Urantijos knygą . Čia jau aiškiai aprašyta , kaip dangaus Dievybės , šioje Žemėje , inplantavo gyvybės monadą , kad pradėtų vystytis gyvybės sistemos ir modeliai . Iki žmogaus , dar buvo baisiai toli , tačiau šioje gyvybės monadoje buvo visa gyvybės evoliucijos raida , iki pat žmogaus . O kaip atsirado žmogus ? Beždžionė , vėl ta pati beždžionė pasitarnavo . Nes taip ir turėjo būti . Šios dienos mokslas jau ;labai gerai yra ištyręs tiek žmogaus , tiek beždžionės genomą . Ir ką jūs manote ? Šimpanzės genomas su žmogaus genomu sutampa net 99 procentais . Ar manote , kad tai atsitiktinumas ? Tikrai ne . Tai ne atsitiktinumas , tai dėsningumas , kuris buvo numatytas Visatos Kūrėjo planuose . Urantijos knygoje , šis dėsningumas pavadintas proto šuoliu , kaip žmogbeždžionių šeimoje atsiskyrė du išmintingi primatai Fonda ir Andonas ir padarė savo prote kokybinį evoliucijos šuolį , ir pabėgo nuo savo nevykelių gentainių . Iš tikrųjų viskas vyko ne visai taip . Gyvybės prižiūrėtojai , tai yra ; tarpinės būtybės , angelai serafimai , energijos reguliuotojai , gyvybės nešėjai , intensyviai stebėjo teigiamai progresuojančias žmogbeždžionių kaimenes . Ir kai tik buvo pastebėta loginio proto užuomazga tose bandose , tam tikroms žmogbeždžionėms buvo pakeistas vienas genas , tiksliau pasakius - pridėtas . Tais laikais , o ir dabar , dvasioms tai padaryti vieni juokai . Tada buvo kuriams žmogus , o dabar jau negalima , nes žmogus jau yra sukurtas ir turi vystytis tik dvasiškai , kadangi proto galios visos buvo sumodeliuotos ir atiduotos tame genetiniame kode . Taigi , perspektyvioms žmogbeždžionėms buvo pakeistas vienas genas . Ir jos vėl buvo paliktos natūraliai evoliucijos atrankai . Slinko šimtmečiai , tūkstantmečiai ir žmogus savo protu vis tobulėjo . Žmogus tobulėjo ne tik savo protu bet ir taisyklingomis savo kūno proporcijomis , jeigu tik tobulai gyveno motinos gamtos naturaliame prieglobstyje . Nesveikatą , ligas , išsigimimą atnešė didieji civilizacijos susivienijimai , miestų gatvių purvas , religinė tamsybė ir protų iškrypimas iš dieviškojo evoliucijos plano . Dabar truputi pafilosofuokime . Ar gali vykti pažangos evoliucija , evoliucijos šuoliai , jeigu nėra iš ko rinktis . Kai sakoma , stipresnis nugalėjo silpnesnius - reiškia tie stiprieji jau buvo kažkieno sukurti ir tolesniame evoliucijos vingyje , jie nugalėjo tuos silpnesnius . Kaip gali vykti evoliucijos atranka , jeigu nėra iš ko rinktis?. Kaip tu gali iš šiukšlių krūvos išrinkti grūdus , jeigu jų ten niekada ir nebuvo . Tačiau jeigu aš įbersiu saują grūdų į tą šiukšlų krūvą , tada tikrai , po kurio tai laiko , toje šiukšlių krūvoje užaugs derlius - javų stiebai su tikrų grūdų varpomis . Ir tai bus nauja kokybė , naujas šuolis žolių evolicijoje , nes aš ten sąmoningai pasėjau naują sėklą . Visame kame , visame gyvybės pasaulyje vyko ir vyksta tik kryptinga evoliucija . Tai reiškia , kad buvo keičiamas pats svarbiausias gyvybės parametras - genetinis kodas . Pridedant arba atimant keletas genų , vieno ar kito gyvybės modelio fiziniame pavidale . Taip , kaip šiandiena ir rytoj , sukurti gyvybės geno , arba naujos gyvos lastelės iš nieko , negali ir negalės joks mokslas , tai logiškai mąstant , tuos darbus darė , daro ir darys tik Visatos Motina Dvasia , tam tikslui parinkdama ir deleguodama reikiamos kompetencijos dvasias , kurios darbuojasi visos žmonijos tobulėjimo labui . Ir taip , pridėjus vieną papildomą geną į žmogbeždžionės genomą , buvo sukurtas žmogaus genomas , kuris savo tolesniame evoliciniame vystymesi taps homo sapiens . Dabar pamąstykime . Ką reiškia ,, sukurkime žmogų , pagal savo paveikslą ir panašumą ‘‘ ? Kuo mes šiandiena galime būti panašūs į savo dievus kūrėjus , tuo labiau į savo VISATOS VIEŠPATĮ KŪRĖJĄ . Bendrame kontekste tai mes panašūs tik vienu aspektu . Mes žmonės , taip pat esame kūrėjai . Dvasinės asmenybės yra įvairiapusiai kūrėjai , mes žmonės , taip pat esame įvairiapusiai kūrėjai. Panašūs su dvasiomis tuo , kad savo proto mintimis atliekame kūrimo aktą , o tik vėliau , rankomis arba kojomis materializuojame šio kūrinio fizinę išraišką , kaip architektūrą , skulptūrą , paveikslus , mašinas , televizorius , kompiuterius ir pan .. Žmogaus mintis , yra iš dvasinio pasaulio padovanota proto funkcija , su kuria jis gali atlikti kūrybinį veiksmą , tai yra būti panašiu į savo dievus kūrėjus , kurie žmonijos prieaušryje ir padovanojo šitą papildomą dieviškos kūrybos papildomą geną , žmogaus genetikoje . Ir tuo mes tapome panašūs į dievus . Ne kūno forma , ne savo kūno grožiu ir ne savo sielos grožiu , bet kūrybinio akto panašumu , nes mūsų protas turi galimybę saveikauti su Dievo Dvasia . Savo proto minčių kūryboje mes saveikaujame su Dvasia , saveikaujame su dvasinio pasaulio idejomis , planais , užduotimis, diktavimais , nuskaitymais ir pan. , ir pan. Tai reiškia , kad mes visi esame mažučiukai dievai , turintys kūrybines galias ir galintys keisti , tam tikru aspektu tą pasaulio dalį , kuriame esame ir kuriame gyvename . O labiausiai mūsų kūrybinės galios pasireiškia , tobulinant , keičiant arba net degraduojant savo asmenybę , nes mums prie šio nuostabaus kurybinio akto dovanos pridėta dar viena dovana - laisva valia . Laisva valia mes galime būti ir dievai ir velniai . Didžiulės galios yra dovanotos žmogui , tik milijardai žmonių šito nesupranta , jie ir toliau maudosi tik savo buitinio pasaulėlio balutėje . Milijardai žmonių neišleidžia savo minčių į platųjį VISATOS VANDENYNĄ , ten kur banguoja VISATOS KŪRĖJO DVASIA . Tai kuo mes žmonės ne dievai ? Mes tikrai esame dieviškumo atspindys , JO paveikslas , tačiau neturime dieviškų savybių tapatybės panašumo . Štai kur mūsų skirtumas . Galėtume tarti , kad tik dviem aspektais esame panašūs į dvasinio pasaulio , dvasines asmenybes . Tai būtų per mūsų proto minčių funkciją ir per laisvą valią , kai pastarosios neturi net dauguma angelų ir kitų dvasių . O mes žmonės , bet kokį pasirinkimą darome laisva valia . Gal būt kartais esame prievartaujami ir eksploatuojami , tačiau tai vyksta mūsų žmonijoje tarpusavio galia , tarp mūsų , nuolatos kariaujančių , broliškų ir seseriškų sielų . Niekas iš dieviško pasaulio neprimeta mums savo valios . Mes viską galime daryti iš meilės ir laisva valia , o tai ir yra tas dieviškas principas , pagal kurį ir buvome sukurti . 2014 m. balandis 27 d.
emipetras: KAS MUS VEDA IR KAS PADEDA RASTI OPTIMALIAUSIĄ SPRENIMĄ ? Tikrai galiu pasakyti , kad mes gauname tai ko esame verti , arba kitaip sakant , mes gauname tiek , kiek esame nusipelnę . Ir tai visai nėra surišta nei su mūsų nuodėmėmis , nei taip vadinama karma ( ką daugelis šio pasaulio mirtingųjų labai tiki ir žąvisi ) Tai greičiu būtų priežasties - pasekmės dėsnio veikimas . Tai mūsų laisvų sprendimų pasirinkimas , kurie kartais visai spontaniškai , be reikiamos išminties yra priimami logiškai arba spontaniškai bet dažniausiai egoistiškai pasirenkami . Kai mes renkamės žmones pagal reikalą ir tam tikrą naudą , nors išoriškai , šį reiškinį , labai gražiai apipavidaline žemiška meile , tačiau tai būtų tipiškas , daugelio žmonių , laisvos valios sprendimų klaidingas pasirinkimas . Mūsų gyvenimai klojasi vienaip ar kitaip ir žmonės įvairiausi mus vilioja arba painiojasi mūsų gyvenime , vien tik tam , kad tuose žmonėse atsirinktume , tai kas mums , mūsų sielos tobulėjimui yra visų reikalingiausia . Čia ir vėl vyrauja pasirinkimo laisvė ir renkamės lyg ir tą , kuris rodos pats geriausias . tačiau labai dažnai atsitinka , kad po kelių metų , šis asmuo tampa visu blogiausiu , bet čia ir vėl , tai tik mūsų pasirinkimų asmeniška pasirinkimo laisvė , kai mes patys savo asmeniškumų laisvę iškeliame aukščiau už savo dvasios prioritetus . Tikiu , kad mūsų sprendimuose ir pasirinkimuose vyrauja laisvas pasirinkimas , kiek mes to , taip vadinamo , dieviškojo dvasingumo turime ( o jį išmatuoti tai gi nėra jokių prietaisų ) tokius ir žmones pritraukiame , arba patys ateiname į tokius kolektyvus ar susivienijimus ir susitinkame žmones , pagal savo vidinio pasaulio dvasingumo indeksą . Tačiau tie mūsų pasirinkimai dažnai būna visai katastrofiški ir tokiu atveju , nuo per didelio mūsų sielų nuosmūkio , labai dažnai gelbsti mūsų Angelas Sargas , o dieviškasis minčių Derintojas , nor per sapną bando išvaduoti mus nuo katstrofiškų sprendimų . Kai jau visos dvasio matos mato , kad su tuo žmogumi jau galutinai MEN ir jis gali pražudyti savo sielą , tada priimamas sprendimas dėl išankstinio šio fizinio kūno mirties , kaip pagrindinio kaltininko dėl neteisingai ir tragiškai priimtų blogų sprendimų . Dažniausiai , normaliu atveju , mes savo Angelų Sargų esame labai subtiliai vedami ir suvedami , kad pasirinktume tiek draugus ir bendrarbius , net ir kaimynus , lyg ir savo noru , tačiau mes suvedami pagal sielų panašumą , o jeigu reikia , tai ir priešingybės suvedamos , kad pasinaudoję vieni kitais , išeitume skirtingais keliais , be apgaulės ir savanaudiškumo į turtingą draugystę su kitais žmonėmis . VISI mes gyvename tarp žmonių ir aš , ir tu , ir mes visi . Ir dažniausiai mes savo sprendimais tik atkartojame ką daro , mokosi , klysta ir visa žmonija . Tačiau , kai žmogus išmoksta save analizuoti ir prižiūrėti , kokios mintys jo galvoje yra mintijamos , tada jis pamato , kad yra vienas teisingiausias , ir vienas neklystantis , ir neskausmingas kelias , kuris geriausiai išveda per visus gyvenimo vingius - tai Dievo Tėvo dvasios atpažinimas ir mokėjimas išklausyti , įsiklausyti šios Dvasios patarimų . Kiti žmonės tai vadina šeštu jausmu arba gera nuojauta . Iš tiesų , Dieviškoji dvasia , veikia tobulai ir koklybiškai asmenybių prote ir sąmonėje , kurių galvos smegenų lastelių –neuronų konstrukcijose nėra genetinių iškrypimų dėl proproprosenelių genetinių anomalijų . Tokie protai , savo galvose labai lengvai priima dieviškos dvasios veikimą , o dieviškasis minčių Derintojas tada gali atlikti mūsų minčių geriausią korekciją , o tai reiškia , kad tuo pačiu priimame ir geriausią sprendimą . Reikia pripažinti , kad mūsų asmenybių charakteriai , mūsų asmenybių Ego , labai nenoriai pripažysta aukštesnės substancijos ( Dievo Dvasios ) veikimą , ( dažniausiai skuba patarti pirmieji ) tačiau kai vyksta tikras proto ir dvasios bendravimas , tada įvyksta ir besąligiškas pasitikėjimas šios dieviškosios Dvasios vedimu , kai nugalimas logiškasis Ego , tada ir prasideda dieviškosios dvasios vedimas ir visas gyvenimas pradeda klostytis švelnesne linkme . O šiandiena mes esme tai kas esame , dar mažai turi tikėjimo ir pasitikėjimo žmonės , dangiškąja DVASIA . Dažniausiai , vienu ar kitu atveju tik loginio proto vadovaujami sukame savo proto malūną ir priimamame vienokius ar kitokius sprendimus . Tuo tarpu , kai DVASIOS vedami , mes bet kokiame mūsų problemų sprendime įžvelgiame jau tobulesnę savo įšmintį ir labai greitai randame vienintelį geriausią sprendimą , prie kurio mes lyg tai ir prisidėjome , tačiau , gal būt , tik vieno piršto krustelėjimu .
emipetras: VIENAS LABAI ĮDOMUS INTERVIŲ IŠ SVETAINĖS ,,ŠVIESOS KELIU '' ... KIEK DAUG NETIESOS VYKSTA VIS DĖL TO TURTO , VIS DĖL TŲ BLIZGUČIŲ ... Siūlyčiau tau aplankyti Žmogaus Muziejų Paryžiuje. Neskaitant daugelio kitų daiktų ten randasi garsieji Lussako akmenys, kuriem 15 tūkstančių metų ir ant kurių pavaizduoti žmonės apsirengę lygiai taip kaip mes, su šiuolaikiniais batais ir su tokiom pat šukuosenom. Aš ten niekada nebuvau. Bet jei tokie įrodymai egzistuoja, kodėl apie juos niekas nekalba ir jų nestudijuoja ? Apie tai nekalba lygiai taip, kaip nekalba ir apie neolito laikų gyvenvietę Gazelėje, kurioje rado lenteles su tokiais pat rašmenimis kokius mes naudojame dabar. Jeigu šiuo metu įvyktu globalinė katastrofa, sakykime kaip biblinis tvanas, kuriame žuvo devyniasdešimt procentu gyventojų, gyvūnijos ir augalijos, kuri sunaikintu miestus ir technikos pasiekimus, o išgyventu tik vienetai žmonių, kurie pasislėptų uolose ir kalnuose, ką pasakytu jų palikuonys po, sakykim 50 000 metų ? Jie pasakytu, kad jų protėviai buvo primityvūs, žemo intelekto, nes gyveno uolose ir nemokėjo pasistatyti namų. Nes visi mūsų automobiliai, namai, kompiuteriai ir palydovai per tą laiką pavirstu į dulkes ir neliktu nei mažiausio įrodymo apie mokslą, kosmoso užkariavimą ar civilizuotumą. Be to niekas nekalba apie mūsų šalies atradimus. Čia rasta gyvenvietė daug senesnė nei iki šiol oficialiai patvirtinta mokslininkų. Kodėl niekas nekalba apie rastus milžiniškus griaučius atrodančius kaip žmogaus ? Tai kodėl tada niekas to netiria jei yra visi įrodymai ? Ar kas nors specialiai tai slepia, kam tai naudinga ? Žinai, dėka savo visuomeninės padėties aš dažnai susitinku su tais, kurie priklauso taip vadinamam okultinio pasaulio elitui. Iki perskaitant „Inuaki" , aš niekaip negalėdavau suprasti kodėl jie tokie pykti, abejingi, godūs ir žiaurūs. Kodėl juose dominuoja visi blogiausi bruožai kokius tik yra sukūręs Dievas ir kodėl visi pinigai priklauso jiems. Galiu pateikti tau pavyzdį. Apie 1998 metus kartu su vyru buvome Austrijoje. Jis ten buvo verslo reikalais, po ko vyko banketas. Ten dalyvavau ir aš. Jo metu besikalbantys nusprendė, kad galutinis veiksmų planas bus toks: atidaryti gamyklą, davesti ją iki bankroto, atleisti žmones, išparduoti turtą kad atgauti investuotus pinigus o paskui išparduoti žemes gaunant maksimalų pelną. Kai išgirdau tą pokalbį aš pratrukau. Paklausiau kaip jie taip gali, kas bus su tūkstančiais darbininkų, jų šeimomis ir vaikais. Juk tai vienintelė gamykla kurį bus atidaryta tame regione. Jų atsakymas: „O koks tavo reikalas? Tu ką, Švenčiausia Marija, o mes ir nežinojom... Tegu dvesia iš bado! Tegul eina tie elgetos po velniu! Kuo jų mažiau, tuo geriau... jiems reikėjo revoliucijos, demokratijos... mes jiems tai ir duosime. Duona mūsų rankose. Ir tai tik pradžia!” Iš manęs tyčiojosi visą likusį vakarą, kol neįsikišo vyras. Tai tik vienas iš pavyzdžiu, galėčiau pateikti jų nors ir dešimt. Bet juk ne visi vienodi. Turiu draugų, kurie nors ir užima aukštas pareigas, niekada nepamiršta savo kilmės ir stengiasi padaryti ką nors gero. Ir jiems pavyksta ? Dažniausiai, taip. Svarbu kokiu žmogumi tu esi... blogus darbus daryti lengva, sunkiausiai daromi geri. Jeigu egzistuoja tokie žmonės, kodėl niekas nieko nedaro, kodėl valstybėse vyksta gėrybių grobstymas? Kiek aš matau didžiausi pinigai uždirbami valstybinėse įmonėse. Daugiausiai jų išgrobstoma su vyriausybių palaiminimu. Niekas netrukdo tai daryti ir jiems vis mažai. Jiems reikia vis daugiau, o jų vaikai dar blogesni. Ar manai, kad po keliu kartu kas nors paklaus iš kur pas juos tie turtai ? Jie bus visų gerbiami verslininkai. Kaip manai kokie žmonės labiausiai praturtėjo paskutiniu metu ? Atsakymas - buvę komunistai ir jų draugai , ir jų giminaičiai .
emipetras: Ką sako Sensėjus iš Šambalos apie Jėzaus Kristaus misija . Aš manau , kad čia labai daug tiesos , o svarbiausia , kad į tą pačią TIESĄ pažiūrima kitu kampu ir tai suteikia mūsų protui savosios TIESOS sugretinimą ir iš to kylantį pasitenkinimą , kad visi žmonės einantys ŠVIESOS KELIU , atranda tas pačia TIESAS , kurios egzistuoja mumyse , tik kitomis savokomis , tačiau tos TIESOS yra ant tiek universalios , kad ir Sensėjus , ir Kristus , ir Machometas ir kiti Mokytojai ir Dievo Sūnūs . kalba apie vieną ir tą patį , gal tik kitais žodžiais . Kalbama universalia dvasine kalba , nors ir kitais žodžiais , apie DIEVO dvasios buvimą žmoguje . Tačiau šie skirtingi žodžiai dažniausiai ir sudaro mūsų tikėjimų barjerą , kuriuos peržengti žmonės negali šimtmečiais , jau nekalbant apie šį vieną trumpą gyvenimą , kai radikaliai reikia viską pakeisti savo nuosekliame , komfortiškame tikėjimų gyvenime . Na čia užsimenama apie reinkarnaciją , tačiau nekreipkite į tai dėmesio . Sai Baba , taip pat neišmetė reinkarnacijos , nors dėl to jis netapo pasauliui menkesnis . TAIGI Jėzus, buvo Dievo Sūnus, Didi, sustiprėjusi Siela, bet jis save vadino ir Žmogaus Sūnumi, kadangi jo Didi Siela įsikūnijo į žmogaus kūną. O žmogiškam kūnui, pagal savo prigimtį, būdinga Gyvuliškas pradas, tai neatskiriama jo dalis. Todėl ir Jėzus, nors ir būdamas Bodhisatva, jautė tą patį skausmą, Gyvuliško prado “pagundas”, savo negatyvias mintis, ką jaučia ir paprastas žmogus. Tai yra, Issa buvo tokiose pat sąlygose, kaip ir kiti. Tik Jam tūkstančius kartų buvo sunkiau, nei bet kuriam iš jūsų. Kadangi jis žinojo tikrą Laisvę, Jis žinojo Dievą... Bet Jis taip pat patenka į žmogaus kūną su visu jo žvėrišku pradu, su visomis jo mintimis, ir yra priverstas tai nuvaryti į kampą, nuvaryti į savo sąmonės gilumą ir ten laikyti tai visą savo gyvenimą, kaip ant grandinės pririštą šunį, kuris pastoviai amsi ir bando išsilaisvinti. Kodėl Jis pasninkavo būtent keturiasdešimt dienų? Nes būtent per tokį laiką organizmas išsenka, nusilpsta ir Gyvuliškas pradas galutinai pasiduoda. Jėzus tada atsiverdavo dvasiškai, kad jo sąmonę pilnai užvaldytų Siela. O kūno gyvuliškos mintys pastoviai Jį gundė, bandant Jo prote atkovoti savo valdžią. Alkaname kūne, mintys Jam sakė: “Jei tu, Dievo Sūnus, tik pasakysi, tai tie akmenys pavirs duonos riekėmis”. O mintys Jo nuo Sielos sakė: “...ne vien duona sotus žmogus, bet ir žodžiu, išeinančiu iš pačio Dievo lūpų..”, tuo pačiu, pabrėždamas didžiulę savo dvasios jėgą, tikro žmogaus būtybę. Tai yra - Sielos. Negatyvios mintys kartais vėl jį veikdavo: “Jie tu Dievo Sūnus, tai šok nuo tos olos žemyn, nes pasakyta, kad Angelai paims tave ir ant rankų, nuneš Tave ir neatsitrenksi kojomis į akmenis tu, o paliksi tą kūną ir grįši namo..”, tai pat parašyta, “...negundyk Viešpatį Dievą Savo...” tuo pačiu, vėl parodant stiprią Dvasią ir kūno minčių kontrolę. Ir kai žvėriškos mintys gundė Jį valdyti visomis pasaulio karalystėmis, bandant pažadinti pagrindinį savo kozerį Jame – pasaulinės valdžios troškimą, pagimdytą nepasotinama išdidumo manija, Jėzus juos atmetęs sakė: “ Tik Viešpačiui Dievui rodyk nuolankumą, tarnauk tik Jam”. Ir Issa garbingai laimėdavo tokį savo Armakedoną, jis nugalėjo savo kūną, savo negatyvias mintis, savo Dvasios jėga, didžiulės Meilės Dievui Dėka. Tada Jame pilnai atsibudo Bodhisatvos Siela ir Jis įgijo tikrąjį Save. Nuo to laiko Jėzus ir pradėjo vykdyti savo misiją, pilnai panaudojant savo žinias savo didžiulės dieviškos Meilės jėgą. Todėl, savo tikėjime, jis ir galėjo kurti “stebuklus”, gydė sergančius, prikeldavo mirusius ir tt. Kadangi tokiai Dieviškai jėgai - jau neegzistuoja jokių barjerų nei Žemėje, nei Kosmose. Bendrai tai ir toliau, pas Jėzų visada buvo minčių skirimas, nuo Sielos ir nuo kūno minčių “pabalnojimas”. Apie nuodėmes. Pirmapradžiai, žmogus yra laisvas ir paskui jį nėra jokios nuodėmės. Juk kas tai yra nuodėmė? Nuodėmė yra tai – kas mus apsunkina viduje, pasąmonės lygyje, tai,- kas atskiria mus nuo Dievo, priverčia bijoti, jausti kaltę. Tai yra, natūralus jūsų psichikos poveikis, po moralinių-dorovinių žmogiškų įstatymų pažeidimo. Tie įstatymai yra jūsų sukurtas pagarbos, sąžinės kodeksas. Ir kadangi jūs patys jį pažeidėte, tai būtina pačiam ir tapti geresniu, švaresniu ketinimuose, veiksmuose savo. O jūsų religiniai vadovai į galvą jums pastoviai grūda tai, kad jūs esate Dievo vergas, kad pirmapradžiai jūs nuodėmingas. Kodėl? Todėl, kad taip jiems naudinga, jog žmogus visą savo gyvenimą juos išlaikytų, pastoviai išperkant savo “nuodėmes”, netgi tas, kurias jis nedarė. Tai savotiškas psichologinis triukas miniai. Jeigu žmogui įteigti, kad jis kaltas, pirmapradžiai nuodėmingas, jame užgimsta baimė. Ta dirbtinai sukurta baime ir naudojasi jūsų religiniai vadovai, kad čia pat atleisti jūsų nuodėmes, žinoma, iki sekančio karto ir už atitinkamą mokestį. Bet pagal savo esmę, žmogus nėra Dievo vergas, jis - Dievo sūnus. O Tėvas negali neapkęsti savo sūnaus, Jis gali jį tik Mylėti jį. Kadangi Dievas ir yra Meilė. O pas Meilę nėra ir negali būti baimės...Dievas davė žmonėms pasirinkimo laisvę. Ir tai Jo pati vertingiausia dovana žmonėms, kaip savo vaikams. Jei tik jūs turėtumėte galimybę išgirsti pirmapradį Mokymą, iš pačio Jėzaus lūpų ir palyginti jį, su tuo, ką šiandiena skaitote Biblijoje, jūs pastebėtumėte didžiules problemas, dėl daugelio žinių nebuvimo joje. Tie kurie rašė, nebuvo pirmieji Pranašų pasekėjai, o pasekėjai pasekėjų. Juk Kristaus mokymas irgi ilgą laiką buvo pamokslaujamas žodžiu. Po to, pradėjo atsirasti Jėzaus išsireiškimų sąrašai. Viena iš seniausių ištraukų, Evangelijoje, nuo Jono, datuojasi 125 mūsų eros metais, o pats anksčiausias rankraštis, pilnesnis, 200-taisiais mūsų eros metais. Ar jūs įsivaizduojate, kaip gali viskas pasikeisti per 200 metų? Vienas suprato taip, kitas visai ne taip, trečias nuslėpė dalį ir tt. Dar daugiau, 325 metais Nikėjaus Pirmame Sobore, vadovaujant imperatoriui Konstantinui, bažnyčios sustiprinimo ir asmeninės valdžios tikslais, iš didžiulio sąrašo, buvo atrinkta ir kanonizuota tik tos keturios Evangelijos, kurios įeina į Naują Testamentą. Būtent tada pilnai perdarė Kristaus Mokymą, padarant iš jo galingą valdžios įrankį, minių valdymui. Būtent tame sobore, spaudžiant imperatoriui Konstantinui, buvo patvirtinta ortodoksalus stebėjimo taškas, į “kūno prisikėlimą”. O visus kitaip galvojančius krikščionis, dvasinio atgimimo šalininkus, paskelbė eretikais ir po to, jie buvo persekiojami, naikinami po visą imperiją. Nors ankstyvieji krikščionys tikėjo reinkarnacijomis. Ir net Biblijoje visiškai ne daug, bet išsisaugojo užsiminimai apie tai. Kyla natūralus klausimas: kodėl valdžia taip bijojo šito? Kodėl Konstantinas galutinai perdarė Mokymą, transformuojant jį į religiją? Dėl ko? O dėl to, jog Mokyme buvo duodamos tikros žinios, kurios išlaisvindavo žmones nuo egzistavimo tame laikiname pasaulyje baimės. Tai nešė tikrą laisvę žmonėms, Sielos prabudimą. Žmonės tai žinantys nustodavo bijoti mirties, nes žinojo apie reinkarnacijas, apie tai, kas slepiasi už tos mirties ribos. O svarbiausia, suvokdavo, jog virš jų tik Dievas, o ne koks nors imperatorius ar popiežius, kurio privalo klausyti ir paklusti jiems. Jėzaus Mokymas, kuris žmones turėjo padaryti Laisvais, dabar jau perverstoje religijos išvaizdoje, žmonėms buvo įkalamas per prievartą, mirties baimėje. Krikščionybės plėtimas vyko per prievartą, darant ištisus kryžiaus žygius ir tt. Be to, kiek kartų Biblija buvo perrašoma ranka, skirtingų žmonių, iki pat 1455 metų, kai buvo atspausdinta pirmoji spausdintinė Gutenbergo Biblija. O teksto skirstymas į skyrius buvo pravestas tik 13 amžiuje, kardinolo Stefano Lengtono, skyrių padalinimą į eilėraščius ir numeraciją atliko Paryžiaus leidėjas Robertas Stefanas, išleidęs pilną Bibliją 1553 metais. Aš jau nekalbu apie tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje katalikų bažnyčia save laiko galinčia teisėtai, ne tik interpretuoti parašytus žodžius, bet ir pati keisti juos, papildyti. Bet nežiūrint į visus tuos pataisymus ir iškraipymus, Jėzaus genialumas ir yra tame, kad kai kurios Jo žinios, dėka pirmapradės savo dvigubos prasmės, vis tik sugebėjo ateiti iki palikuonių. Todėl ir šiandiena Biblija pažadina žmones Kristaus Mokymui. O krikščionybė niekada nebuvo vieninga ir visais laikais egzistavo kaip tarpusavyje kovojančios tėkmės, sektos ir būtent dėl tų žinių savo skirtingo “traktavimo”. Tarp tokių dvigubų prasmių, galima paminėti populiarius posakius: “Kadangi kur du, ar trys surinkti į vieną Vardą mano, ten Aš esu tarp jų” Tai nėra daugelis Jo veidų, kaip aiškina kai kurie, o tai reiškia vieno individo vientisumą, kur į vieną yra surinkta Siela, protas ir sąmonė, į vieną tikslą, Dievo pasiekimą. Arba štai kiti Kristaus žodžiai, kuriuos religiniai vadovai naudoja tam, kad privilioti būtent į jų sektą: “Niekas negali tarnauti dviems ponams: kada vieną jis nekęs, o mylės kitą, arba vienam pataikauti, o kitam bus abejingu. Negalite tarnauti ir Dievui ir Mamonui”. Jėzus turėjo omenyje žmogaus egzistavimo tikslo individualų pasirinkimą: arba žmogus siekia Dievo, arba mamono, tai yra, turtų, materialaus pasaulio. Bet religijose ir sektose tuo atveju žmonėms įkalama į galvą, kad Dievo siekis įmanomas tik per jų sektos lankymą ir tik pagal jų programos studijavimą žmogus ateis pas Dievą. O iš tikro, pas Dievą žmogus gali ateiti tik tada, kada pats pasikeis viduje, jei pakankamai išaugins savyje vidinę Meilę ir sustiprins tai Tikėjimu per žinias. Jėzus sakė: “Tebūna paskutinieji pirmais, o pirmieji paskutiniais, kadangi daug kviestų, bet mažai išrinktųjų”. Gyvenimas duodamas tam, kad dvasiškai vystytis. Bet jo eigoje jūs galite padaryti žingsnį pirmyn, tai yra progresuoti, arba žingsnį atgal, - regresuoti. Jėzus sakė, kad jeigu šiandiena tave Dievas padarė pirmuoju, tai yra, labiau laisvu žmogumi, davė tau galimybę daugiau dėmesio suteikti Jam, vadinasi tu to nusipelnei savo praeituose gyvenimuose. O jei tą praeitą gyvenimą tu panaudojai Sielos regresui, tai sekančiame gyvenime jis pastatys tave į žemesnes, sunkesnes sąlygas, kad tu susivoktum. Bet kuris žmogus, susikoncentravęs į savo giluminius jausmus, viduje taip pat gali pajausti praeitų gyvenimų patirtį. “Mano Tėvo namuose daug kambarių”. Čia Jėzus turi omenyje, daugelį egzistuojančių materialių ir nematerialių pasaulių.
emipetras: KUO AŠ TIKIU Gyvenime viskas labai paprasta: ką mes duodame, tą ir gauname. Tikiu, kad visi žmonės yra šimtu procentų atsakingi už visus įvykius gyvenime: pačius geriausius ir pačius blogiausius. Kiekviena mūsų mintis kuria mūsų ateitį.Gyvenimo įvykius sukuria mūsų mintys ir jausmai. Mes patys sukuriame vieną ar kitą situaciją, o paskui eikvojame energiją, dėl savo nesėkmių kaltindami kitą žmogų. Mes savo išgyvenimų šaltinis, mes atsakingi už mus supančią tikrovę ir už viską, kas joje vyksta, o kai mūsų sąmonėje įsivyrauja harmonija ir pusiausvyra, tą patį pradedame jausti ir gyvenime. Kuris iš dviejų teiginių Jus geriausiai charakterizuotų? 1. Žmonės šiame pasaulyje nori man pakenkti. 2. Visi žmonės, spręsdami savo problemas, stengiasi man padėti. Tai kuo mes tikime, tampa mūsų tikrove.Mes pasirenkame mintis ir tykėjimą.Mąstydami mes galime rinktis iš milijonų galimų variantų.Kai mes tai suvokiame, galime prasmingai mąstyti, kad „visi stengiasi man padėti“, vietoj to, kad manytume „žmonės linki man bloga“. Visatos jėgos niekada mūsų neteisia ir nekritikuoja. Jos mus priima tokius, kokie mes esame, tokius, kokius mus Auksčiausias sukūrė. Jeigu Jūs manote, kad esate vienišas ir kad niekas Jūsų nemyli – taip ir bus Jūsų gyvenime. Tačiau jeigu manote, kad „Pasaulis pilnas Meilės, o aš myliu ir esu mylimas“ ir kartosite šitą frazę kaip galima dažniau, taip ir įvyks. Daug puikių žmonių netikėtai atsiras šalia Jūsų, o tie, kurie myli, mylės dar labiau.
emipetras: Kartą pavargęs keliautojas ieškojo vietos poilsiui. Priėjo jis išsikerojusį medį, kuris viliojo vešlių šakų pavėsiu, ir nusprendė čia pailsėti. O kadangi diena buvo karšta, keliautojui kilo nenumaldomas noras atsigerti. Ir kai tik šis noras įgavo aiškias formas jo vaizduotėje, prieš jį tarsi iš niekur atsirado sklidina šaltų vaisių sulčių stiklinė. Keliautojas labai apsidžiaugė, atsigėrė. Paskui jis pagalvojo: “kaip būtų puiku, jei čia atsirastų minkštas guolis”. Ir guolis tuoj pat atsirado. “Kaip šaunu!” – pagalvojo keliautojas, – bet būtų dar geriau, jei čia atsirastų ir mano žmona…” Ir tuoj pat prieš jį atsirado žmona. Tačiau ją išvydęs, keliautojas išsigando: “o kas, jei žmona netikra? O kas, jei tai demonas jos pavidalu?” Kai tik ši mintis šmėkštelėjo jo galvoje – žmona pavirto demonu. Keliautojas žado neteko iš baimės: “šis demonas gali mane praryti!” Ir, žinoma, jo mintis tuoj pat tapo realybe: demonas ėmė jį ir prarijo… Mūsų norus išpildantis medis yra pats gyvenimas. Anksčiau ar vėliau mūsų mintys materializuojasi. Tačiau norų įgyvendinimas neteikia pasitenkinimo, o tik gimdo vis naujus norus. Taip mūsų norai kuria supančią mus realybę. Įsitikinimai ir emocijos – ypač pyktis ir kaltės jausmas – mūsų galingą dvasinę energiją taip pat paverčia realybe. Štai taip viskas, ko mes stipriai trokštame – galiausiai pasireiškia mūsų gyvenime. Ir galų gale, kaip tą keliautoją, mus gali “praryti” materialūs norai. Mūsų norai, tikėjimas ir baimės nukreipia mūsų mintis tam tikra linkme ir formuoja mūsų asmeninę realybę. Jei mes norime sukurti sveiką, laimingą ir harmoningą realybę – mes turime labai aiškiai to norėti ir neleisti atsitiktiniams norams suvilioti mus pasukti apgaulingomis kryptimis. Būtina auginti savyje laimingas, sveikas, pozityvias mintis – kad būtent jas realizuotų mūsų gyvenimo norų išpildymo medis. Taigi: ko gi jūs norite iš tikrųjų?.. Autorius – R. E. Nadžemi
emipetras: Problema dažniausia yra tame, kad žmonės nori tapti reikšmingais prieš kitus žmones šiame materialiniame pasaulyje, patenkinant savo Gyvuliško prado ambicijas, o ne stengiasi įrodyti Dievui, kad jie verti vadintis Žmogumi, siekiantys grįžti pas Jį, besirūpinant savo Siela. Nes nori čia ir dabar tapti super turtingais, įžymiais, dėl savo kvailų svajonių peržengiant per bet kokias ribas, nesvarbu kokiu būdu, kad tik pasiekti savo tikslo. Vieni gyvena tik dėl to, kad nebūti blogesniais už kitus, tam kad “būti kaip visi”, o esant galimybėms ir žymiai “geriau” gyvenančiais už tuos “visi”. Daugelis bando prasimušti į lyderius materialiniame pasaulyje. Kadangi beveik kiekvienas mano, jog jei jau jam buvo lenta gimti šiame pasaulyje, tai jis būtinai turi gyventi geriau už kitus ir būtinai pasiekti kokias tai atitinkamas aukštumas karjeroje, užsitarnauti padėtį visuomenėje ir materialinę gerovę. “Laisvė” ir “Lygybė” – tai labiausiai mėgstami valdančiųjų žodžiai-spąstai, kadangi žmogus į juos reaguoja besiremiantis dvasiniu poreikiu, o po to, valdančiųjų sumaniai panaudotas žodis “demokratiją” ir žmogus, patikėjęs tuo, įklimpsta į tikrą “mėšlo krūvą”. Žodžiu “laisvė” valdančiųjų operuojama taip, kad žmogus susidarytų įspūdį, jog ją galima pasiekti tik per pinigus, turint pakankamai kapitalo. Turtai ir valdžia – pagrindiniai ginklai žmonių sąmonės valdyme. Bet tikroji laisvė būna tik tada – kai žmogus tampa aukščiau šio pasaulio, aukščiau už materialius norus, kada žmogus kas dieną, kas valandą pragyvena dėl Sielos, papildant jos lobyną gerais darbais, mintimis, pagalba aplinkiniams. Kada žmogus gyvena ne dėl savo egoizmo, o dėl kitų žmonių, dėl Dievo. Sunkiausia šiame pasaulyje žmogui – nepasiduoti savo Gyvuliško prado provokacijoms. O svarbiausia šiame pasaulyje – tai pergalė prieš patį save. Nugalėti savyje vidinį “drakoną”. Valdančiųjų traktuotėje “pergalė prieš patį save”– tai gyvenimas dėl materialinių resursų kaupimo, tai darymas bet ko, dėl pinigų, peržengiant per kitų žmonių galvas, dėl valdžios ir lyderiavimo. Tačiau tai ir yra pagrindinis pakeitimas, apgaulė, ta gerovės iliuzija, iš tikro, yra totalus tavo Sielos pralaimėjimas. Kadangi žmogus, einantis tokiu keliu, nori būti tik šio pasaulio karaliumi. Be to, jis net nesusimąsto apie tai, kas jo laukia po mirties. Jam toks, Sielos pasaulis atrodo kažkur tai ten, neaišku kur. “Ir iš vis, ar yra tas aukštesnis pasaulis?” – valdančiųjų dėka, tai tampa žmogui pagrindinėmis abejonėmis. O materialus pasaulis, tai gi čia ir dabar. Jis jam tarsi atrodo visiškai realus. Visas tas pakeitimas įvyksta todėl, kad žmogus neatsimena aukštesnio pasaulio, Dievo pasaulio grožio. Atsiminti tai jis gali tik pasiekęs Nirvanos, tai yra, aukščiausią dvasinę būseną, bet kol žmogus iki to neprieina, kol neperžengs per savo Gyvulišką pradą, jis šitą gyvenimą praleis iliuzijose, svajonėse apie savo reikšmingumą šiame pasaulyje, o faktiškai tuščiai, kadangi kokias tik aukštumas jis nepasiektų šiame pasaulyje, anksčiau ar vėliau tie pasiekimai pavirsta niekuo. O tikra pergalė prieš patį save, tai reiškia - savyje nugalėti egoistą, norą būti duotojo pasaulio “karaliumi”. Šis pasaulis, viso labo tik spąstai kvailiems žmonėms, priimantiems iliuziją už realybę ir tuo pačiu pasmerkiant savo Sielą tolimesnėms kančioms. Kad ir į kokią situaciją nepapultum, kokias tau kliūtis nestatytų likimas, gyventi reikia taip, kaip ir tinka tikram Žmogui, iš didžiosios raidės. Tai yra, pirmiausia pačiam tapti tikru Žmogumi ir padėti tai atlikti aplinkiniams žmonėms. Šiame gyvenime svarbiausia –būti laisvu viduje Dvasiškai, laisvu nuo materijos pasaulio, eiti pas Dievą ir niekur nenusukti nuo to kelio. Tada išoriniame pasaulyje jūs galėsite duoti maksimalią naudą žmonėms ir nugyventi tikro Žmogaus vardo vertą gyvenimą. Tame ir yra didžioji paslaptis. Tapti žmogumi čia ir dabar, šiame materialiame pasaulyje. Būk panašus į Lotoso žiedą, kuris išauga iš pelkės dumblo, bet nežiūrint į tai, įgyja idealią švarą. Juk tu esi Žmogus ir tavyje yra Jo grūdas. Ištrauka iš A. Novih knygos ,, Sensėjus 4 "
emipetras: GAMINAME STRUKTŪRIZUOTĄ VANDENĮ moko mus Galina Šatalova Из всех необычных свойств воды меня, как медика и автора Системы Естественного Оздоровления, особен¬но интересуют два. Первый относится к тяжелым видам воды, в которых атомы водорода замещены одним или двумя атомами более тяжелых его изотопов—дейтерия (НДО, Д2О) и трития (НТО, Т2О). Впрочем, количество «тритиевой» воды в естественных условиях настолько мало, что им можно пренебречь. Химические свойства обычной и тяжелой воды почти одинаковы, однако с точ¬ки зрения биолога тяжелая вода действует угнетающе на жизнедеятельность организмов. Второе свойство воды—менять свою структуру под воздействием физических факторов. В структурированной воде, как установлено, ускоря¬ются процессы кристаллизации, растворения, адсорбции, то есть те самые процессы, которые имеют место в живой клетке. Как я заметила, оба эти фактора имеют решающее значение в восстановлении здоровья. Поэтому преобразо¬вание воды имеет в моей методике лечения хронических больных и профилактики здоровья решающее значение. Раньше я пользовалась аппаратом для дистилляции во¬ды, но эта процедура очень длительная, трудная. К счастью, несколько лет назад неожиданно для себя получила способность структурировать воду с помощью собственного биополя. В чем состоит смысл преобразования воды? В устра¬нении тяжелоизотопных ее видов и структурном пре¬образовании. В принципе вся процедура достаточно проста. Наливаете в герметически закрывающийся сосуд 6 литров обычной подслащенной воды из расчета 1 де¬сертная ложка сахара на литр, выпариваете 2 литра и со¬бираете конденсированный дистиллят в стеклянную бан¬ку, попутно пропустив его через активированный уголь. На выводной трубке, откуда дистиллят капает в банку, закрепляете кольцевой постоянный магнит на 250 эрстед, под банку подкладываете плоский магнит на 1000 эрстед. Северные полюса того и другого магнита должны быть обращены к воде. Иначе говоря, верхний повернут север¬ным полюсом вниз, а нижний вверх. Наполнившуюся дистиллятом двухлитровую банку охлаждаете в течение 8 часов при температуре, близкой к нулю. В результате верхняя треть воды в банке будет структурирована. Аккуратно отбираете ее катетером. Время на приготовление следующих порций структури¬рованной воды можно сократить, если первую порцию вы зальете в формочки для приготовления кубиков льда и поставите ее в морозильную камеру. В дальнейшем достаточно будет бросить один кубик льда в трехлит¬ровую банку дистиллята, и воду можно употреблять для питья. Есть и другой способ получить структурированную воду, дошедший до нас из глубины веков. Для этого 19 января прорубают в реке или озере прорубь и берут воду в полуметровом слое подо льдом. Это натуральная структурированная вода, которая исключительно полез¬на человеку и может сохраняться неопределенно долго. Если мы вспомним народные обычаи, то обнаружим, что издревле, когда о «моржах» еще и слуху не было, именно в этот единственный в году день 19 января было принято купаться в проруби. Следуйте этому совету с осторож¬ностью, поскольку в наше время чистых, не отравленных промышленными и сельскохозяйственными стоками рек и озер практически не осталось.
emipetras: Kažkada , gal prieš du metus , visa tai parašiau į forumą Nr 1 . Dabar , senuose ,,popieriuose'' atradau ir pamaniau , kad tos aktualijos jaudinusios mano protą tada , liko tos pačios ir dabar . Pakeičiau tik keletą nestilistinių sakinių . Apie Urantijos knygą ir šalia tekantį gyvenimą Kodėl taip visus traukia ir veikia magiškai , Urantijos knygos puslapiai ir norisi analizuoti kiekvieną sakinį ? Aišku , kalbu apie tuos žmones , kurie iš tiesų skaito ir analizuoja šią knygą , o ne tik perskaitę padeda atgal į knygų lentyną ir tuo visas dvasinis nušvitimas pasibaigia . Ar yra kituose dvasiniuose šaltiniuose pasakyta aiškiau ir suprantamiau , apie DIEVĄ ir jo visą KŪRINIJĄ , kaip Urantijos knygoje ? Tikrai nėra . Kas tai supranta , tie įvertina ir šios knygos visas Tiesas . Skaitant šią knygą , man atsiveria daugybė savų nuostabių minčių , iš kiekvieno , perskaityto sakinio , apie nepaprasto grožio dvasinę ir fizinę Kūriniją . Štai , čia ir yra ta knygos paslaptis , kai kiekvienas jos sakinys skatina mūsų prote , rastis ir formuotis , vis daugiau ir daugiau originalių dvasingų minčių , kurios padeda suvokti tas gilumines Tiesas , įmontuotas į šios knygos sakinius ir puslapius . Kada iš šių sakinių nuskaityta mintis prateka į protą , kaip dieviškoji išmintis , tada ji iš tiesų jaudina ir skatina augti kosminės , dieviškos Tiesos sparnams , kiekviename prote . Ar be intelektualios kosminės , astronominės išminties , galima suprasti šią plačią Kūrinijos panoramą ? Ar tik religine išmintimi pasikliaudami , galime skaityti ir suprasti šią nuostabią knygą ? Aš tai tikrai taip nemanau . Intelektualiai ir dvasiškai, bent jau minimum , neapsišvietę žmonės šios knygos niekada nesupras , nebet tik ketvirtą šios knygos dalį . Tai sakau iš patyrimo , pasikalbėjus su keliais žmonėmis , kurie turi nusipirkę ir sakėsi skaitą šią knygą . Ir geriausiai ir suprantamiausiai perskaitė tik Urantijos knygos 4 dalį . Jeigu patikėsime , kad aplink mus vykstančius įvykius , stebi ir pakoreaguoja Šventoji Dvasia , tai dar nereiškia , kad šių visų įvykių neįtakoja dar ir žmogaus protas ir valia . Žmogaus protas labai , labai įtakoja į visą aplink mus tekantį gyvenimą , nes per tai formuojasi chaosas šioje Žemėje . Tačiau kai pasikliaujama Šventąja Dvasia , Dievo Tėvo Dvasia , tada žmogaus protą veda prie išminties , kad suprastų žmogus , kad už savo protą yra dar didesnė išmintis , ir tai yra Dangiškojo Tėvo išmintis , kuri apsigyveno žmoguje ir uždegė jame pažinimo norą , siekti šios dieviškos išminties pažinimo SAVYJE . Kodėl visos religijos taip bijo proto išminties , o koncentruoja visą religingumo būseną ant jausminio pagrindo ? Kodėl žmogaus protas , kosminės evoliucijos eigoje , pasiekęs dieviškųjų dvasių pažinimo būsenas savyje , staiga pradeda neigti pats save , savo nušvitimą , o iškelia jausmines būsenas , kurios tariamai yra viso ko pažinimo pagrindas ? Paimkime kaip pavyzdį apaštalą Paulių . Štai šis išsilavinęs fariziejus , po savo proto nušvytimo tampa uoliu , Jėzaus Kristaus , Gerosios Naujienos skelbėju ir ištikimu apaštalu . Visi kiti Kristaus apaštalai reiškėsi labai minimaliai , parašydami tik vieną kitą pamokslą , nes neturėjo tam reikiamo religinio ir net literatūrinio išsilavinimo . Kodėl krikščionių bažnyčios visada taip apeliuoja į Pauliaus laiškus ? Ar kiti apaštalai mažiau dvasingesni buvo ? Iš tiesų , tai tik Pauliaus religinio fariziejiško išsilavinimo dėka , buvo parašyti labai geri pamokslai ir laiškai krikščionių bažnyčioms , o šios , pagal EVANGELIJĄ , šių kompleksinių dvasinių įžvalgų dėka , susiorganizavo į dogmatiškas krikščioniškas bažnyčias . Ar visi kiti apaštalai ką nors daugiau ir geriau padarė su nušvitusiu protu , tačiau be intelektualaus žemiško , teologinio fariziejiško išsilavinimo ? Ar savo emocionaliu tikėjimu buvo stipresni ir , ar padarė kokius nors radikalius perversmus krikščionybėje ? Taigi , kad nieko nepadarė . Padarė tik vienas , nušvitęs ir religingas fariziejus PAULIUS , kuris ne tik dvasiškai apkabino KRISTŲ , bet ir moksliškai sukūrė religinę Dievo garbinimo bažnyčią . Daugiau apie tai neberašau , nes žinau , kad galiu būti ištrintas . Parašiau šį palyginimą tik todėl , kad norėjau pravesti paralėlę , palyginti Algimano Jokūbėno dvasinius , intelektinius ir apaštališkus darbus . Taigi , ar šioje visoje Algimanto veikloje , nereikalingas buvo aukštasis išsilavinimas ? Ar viskas nukrito kaip iš dangaus ? Tikrai , kad nenukrito . Jeigu aukštosios dieviškos dvasios Algimantą pasirinko kaip Urantijos knygos vertėją , kaip savo ambasadorių ir apaštalą , tai juk pasirinko ne beraštį , emocionaliai religingą žmogų , bet išsilavinusį ir apsišvietusį žmogų , pasaulietišką žmogų , kuris savo protą ir intelektą jau lavino ne vieną dešimtmetį ir buvo išsiugdęs visas gerąsias žmogiškas savybes , kurios leido geriausiu būdu , Dievo Tėvo dvasiai pasireikšti per jo proto mintis . Tačiau , laikui bėgant , jis visa tai pavertė savo tiesioginiu , asmeniniu , išskirtiniu ryšiumi tik su Rojaus Trejybe . Brangieji , aš visada šlovinu nušvitusį žmogaus protą , kurio dėka , žmogus gali atlikti stulbinančius kūrybinius darbus, kartu su Dievo Tėvo dvasia , su kosmine ir asmenine , amžinaja Rojaus Dievybių Trejybės Dvasia . Tik nušvitęs protas gali sukurti nuostabius religinius jausmus , tik nušvitęs protas gali pasakyti nuostabius dvasingus žodžius , tik nušvitęs protas gali suprasti Dievo Tėvo žodžius ir visa tai aprašyti , kad ir visi juos suprastų , ir skelbti šiuos žodžius jau platesnei auditorijai , ir vesti šią auditoriją paskui save . Šlovinkime Dievą - Amžinąją Rojaus Trejybę , aukštai danguje ir visomis savo proto mintimis apkabinkime dieviškąją Dvasią savo prote , kuri atėjo pas mus tik todėl , kad ir Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia , ir Vietinės visatos Motinos Dvasia , labai daug ir sėkmingai pasidarbavo mūsų protuose , kad jame atsirastų minčių nušvitimas , sugebantis atpažinti Tėvo buvimą , Rojaus Trejybės Dvasios buvimą. Šlovinkime Dievą , tačiau dar labiau mylėkime savo protą , kuris anksčiau ar vėliau nušvis ir pašlovins ir pagarbins savo KŪRĖJĄ .
emipetras: Parašysiu vieną labai įdomią įžvalgą - Marko Nepo Jisai sako : ,, Gyvenimo skausmas yra grynoji druska - nei daugiau , nei mažiau . Skausmo gyvenime būna lygiai tiek pat , lygiai tiek pat . Bet druskos kartelis priklauso nuo indo tūrio , į kurį supilame . Tad jei tave kankina gyvenimo skausmas , vienintelis būdas viską pakeisti - išplėsti savo požiūrį ( tai yra išplėsti savo indą ) . Nustok buvęs , kaip stiklinė - tapk ežeru .'' Geras ar ne , patarimas . Man tai jis labai , labai patiko , todėl dovanoju visiems , norintiems save išplėsti .
emipetras: https://mail.google.com/mail/u/0/#inbox/146f6bde16cb4cbc?projector=1 NUOSTABIOS MINTYS
полная версия страницы