Форум » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Ответить
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS Astronomai iš naujo apskaičiavo Paukščių Tako sukimosi greitį Mūsų Saulės sistema sukasi greičiau aplink Paukščių Tako centrą nei astronomai iki šiol manė – 960 tūkst. km/h greičiu arba 160 tūkst. km/h greičiau. Tai, kad Paukščių Takas sukasi taip greitai, reiškia, kad jo masė yra 50 proc. didesnė. Todėl jis panašus į kaimyninę Andromedos galaktiką. Paukščių Tako sukimosi greičiui nustatyti tarptautinė astronomų grupė naudojo dešimties JAV radio teleskopų tinklą nuo Havajų iki Rytų pakrantės. Pagal naujausius skaičiavimus mokslininkai taip pat daro išvadą, kad Paukščių Takas turi keturias, o ne dvi spiralines dujų ir dulkių vijas, kuriose susidaro naujos žvaigždės. Vijų skaičius daug metų buvo astronomų ginčų objektas. Taigi sukamės kosminėje erdvėje labai greitai , beveik vieno milijono kilometrų per valandą greičiu . Žmogaus protui tai neįsivaizduojama karusėle . Kadangi šalia nėra jokio nejudamo taško , tai praktiškai tokio greičio niekas nejaučia , kaip ir kad ŽEMĖS sukimosi apie Saulę greičio . P.S. Kažkada , po daug millijonų metų , mes su savo Saulės sistema ir visu Paukščių Tako supergalaktika , atsisuksime į dvasinės HAVONOS visatos pusę . Štai tada mes gausime pačią galingiausią dvasinę spinduliuotę iš ROJAUS . Žmogaus protas ir Dvasia dirbs kaip vieninga sistema ir pasidėvėjusius fizinius kūnus keisime be jokių problemų , taip kaip dabar keičiame savo marškinius . Būsime jau super civilizacija ir skraidysime po visą NEBADONĄ . Tada , šioje Saulės sistemoje , o tuo pačiu ir visoje NEBADONO vietinėje visatoje prasidės tikrasis ŠVIESOS EROS amžius .
emipetras: ČIA NE MANO MINTYS IR ŽODŽIAI . NUKOPIJAVAU IŠ KAŽKOKIO ŠALTINIO , DABAR NET NEPAMENU , NES VISAI NESENIAI ATRADAU ŠIAS MINTIS SAVO INTERNETO ARCHYVUOSE . MAN ATRODO , KAD AUTORIUS LABAI GLAUSTAI IR TEISINGAI APRAŠO MŪSŲ SĄMONĖS IR PASĄMONĖS DARBĄ . TAIGI , MALONAUS SKAITYMO . Pasąmonė – tai jūsų gyvenimo knyga Mintys, įsitikinimai, nuomonės, teorijos ar dogmos – viskas, ką įrašote, išgraviruojate ar įspaudžiate savo pasąmonėje, – materializuojasi ir susiklosto kaip objektyvios aplinkybės, sąlygos ir įvykiai. Tai, ką išreikšite viduje, pasireikš ir išorėje. Gyvenimas turi dvi puses – objektyviąją ir subjektyviąją, matomą ir nematomą, mintį ir jos išraišką. Mintys yra priimamos kaip nerviniai signalai galvos smegenų, sąmoningo mąstymo organo, žievėje. Kai sąmonė, arba objektyvusis protas, galutinai priima mintį, ji persiunčiama į smegenų žievę. Ten mintis virsta kūnu ir įgyja išraišką tikrovėje. Jau anksčiau buvo akcentuota, kad jūsų pasąmonė negali prieštarauti. Ji elgiasi taip, kaip jai liepiate. Jūsų sprendimą ar sąmoningai padarytas išvadas ji priima kaip galutines. Todėl ir sakoma, kad jūs nuolat darote įrašus savo gyvenimo knygoje, nes jūsų mintys virsta jūsų patirtimi. Amerikiečių filosofas Ralfas Voldas Emersonas yra pasakęs: „Žmogus yra tai, ką jis mąsto per visą dieną“. Ką pasąmonė gauna, tą ir atiduoda Viljamas Džeimsas, amerikiečių psichologijos tėvas, yra pasakęs, kad pasąmonėje slypinti jėga gali išjudinti pasaulį. Jūsų pasąmonė – tai neribotas intelektas ir beribė išmintis. Ji semiasi energijos iš nežinomų šaltinių ir yra vadinama gyvenimo dėsniu. Nesvarbu, ką įteigsite savo pasąmonei, ji išjudins dangų ir žemę, kad įgyvendintų jūsų norus. Todėl turite siųsti tik geras idėjas ir konstruktyvias mintis. Pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje tiek daug chaoso ir kančios, yra ta, kad labai daug žmonių nieko nežino apie sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Kai šie du principai veikia darniai, harmoningai, taikiai ir sinchroniškai, galite tikėtis sveikatos, laimės, ramybės ir džiaugsmo. Jums negresia jokia liga ar nesutarimai, kai sąmonė ir pasąmonė bendradarbiauja darniai ir taikiai. Antikos laikais Hermis Trismegistas garsėjo kaip žymiausias ir galingiausias visų laikų magas. Kai po daugelio amžių turėjo būti atidengtas jo kapas, tie, kurie žinojo apie antikos gyventojų išmintį, laukė su didžiausiu nekantrumu ir tikėjosi stebuklo. Buvo pasakyta, kad atidengus kapą bus atskleista didžiausia visų laikų paslaptis. Taip ir buvo. Paslaptis buvo tokia: Kaip viduje, taip ir išorėje; Kaip viršuje, taip ir apačioje. Ką mes įspausite savo pasąmonėje, tas įgaus išraišką ir aplinkinės erdvės ekrane. Tą pačią tiesą skelbė Mozė, Isajas, Jėzus, Buda, Zaratustra, Lao Dzė ir kiti iškiliausi visų laikų pranašai. Tie dalykai, kurie jums patiems atrodo teisingi, materializuosis kaip sąlygos, išgyvenimai ir įvykiai. Tarp įspūdžio ir emocijos turi vyrauti pusiausvyra. Kaip danguje (jūsų protas), taip ir žemėje (jūsų kūnas ir aplinka). Tai svarbus gyvenimo dėsnis. Jūs įsitikinsite, kad gamtoje viskas vyksta pagal veiksmo ir atoveiksmio, pasyvumo ir judėjimo dėsnius. Šie du dėmenys turi būti subalansuoti, tada vyraus harmonija ir pusiausvyra. Tam ir gimėte, kad gyvenimo principai galėtų ritmiškai ir harmoningai per jus cirkuliuoti. Kas įteka, tas ir išteka. Koks įspūdis, tokia ir išraiška. Jūs nusiviliate tada, kai neišsipildo troškimai. Jeigu galvosite neigiamai, destruktyviai, pagiežingai, blogos jūsų mintys įsiūbuos destruktyvias emocijas, kurios turės būti išreikštos ir ieškos būdų, kaip išsilieti. Dažniausiai negatyvios emocijos transformuojasi į opas, širdies veiklos sutrikimus, įtampą ir nerimą ir net blogą orą . Ką šiuo metu galvojate apie save ir kaip jaučiatės? Jūsų mintis išduoda kiekviena jūsų egzistencijos detalė. Jūsų energija, kūnas, turtinė padėtis, draugai ir socialinis statusas tobulai atspindi tai, ką jūs apie save galvojate. Tai ir turėjau omenyje sakydamas, kad ką pasąmonei duodate, tą ji jums ir atiduoda kiekvienu jūsų gyvenimo laikotarpiu. Mus žaloja pačių rutuliojamos idėjos. Ar dažnai supykstate, išsigąstate, pavydite ar kerštaujate ir taip žeidžiate save? Tai nuodai, kurie skverbiasi į jūsų pasąmonę. Gimdami jūs neatsinešėte šių neigiamų nuostatų. Maitinkite savo pasąmonę gaivinančiomis mintimis ir iššluosite visus ją užteršusius negatyvius įpročius. Jeigu nuolat tai darysite, visiškai apsivalysite nuo praeities blogio ir daugiau niekada į jį neįklimpsite.
emipetras: KO NEŽINOME knygos „Visos mano Indijos“ autorė D.Mickevičienė , rašo . Indijoje labai stiprūs moteriškų dievybių kultai, ypač kai kuriuose regionuose. Kiekvienas dievas turi savo žmoną, kuriai būtina nusilenkti. Deivės garbinamos ir pačios savaime – kaip didžioji Motina, kaip mielaširdinga globėja ir nuožmi demonų nugalėtoja. Deivių moteriškieji aspektai išryškinami ir garbinami. Deivių bijoma daug labiau nei vyriškų dievybių – jos derina savyje ir nuožmų žiaurumą, ir motinišką atjautą. Sakoma, kad moteriškoji energija – šaktė – išjudina vyriškąją materiją, be kurios ši būtų tik negyva medžiaga. Juokaujama, kad moteris – tai mažytis, bet itin svarbus brūkšnelis virš užrašyto Šivos vardo. Pagal devanagari rašto taisykles, jei tą mažytį brūkšnelį nuimsime, Šiva taps šava, arba tiesiog lavonu. Dievas Višnus netgi yra įsikūnijęs moterimi – deive Mohine, kuri yra tobula gundytoja. Ir vis dėlto, sekant Indijos realybę, akivaizdu, kad moteris čia dažniausiai laikoma antrarūše. Egzistuoja akivaizdus prieštaravimas tarp žemo moters statuso realybėje ir jos išaukštinimo religijoje ar mene. Dažnai sakoma, jog pagrindinė moterų menkinimo priežastis yra tradicinis tikėjimas, kad tėvo laidotuvių laužą gali uždegti tik sūnus, jo nesant – kitas artimas šeimos vyras. Todėl kiekviena šeima žūtbūt siekia susilaukti sūnaus. Nors galbūt priežastys nėra tik religinės, o greičiau ekonominės – tik sūnus galės paveldėti pavardę ir turtą. Tik jis galės šeimos turtą padauginti, o moteris gali tik jį prarasti. Daugumoje Indijos bendruomenių vyrauja paprotys, kad nuotakos tėvai atsakingi ne tik už vestuvių išlaidas, bet ir privalo sukaupti nuotakai nemažą kraitį. Šventoji pareiga, arba, tiksliau, našta ištekinti dukrą, taigi duoti jai deramą giminės statusui tinkantį kraitį ir surengti brangiai kainuojančias vestuves, – labai didelė finansinė našta tėvams. Gerai, jei jie dar turi ir bent vieną sūnų, vadinasi, patys gaus atitinkamą finansinę injekciją iš būsimosios marčios šeimos. O jei šeimoje vien dukros, tai su jomis susijusios išlaidos yra investicija į niekur, į kitos šeimos biudžetą. Neturtingai šeimai kelių mergaičių ištekinimas iš tikrųjų reiškia finansinį krachą, didžiules skolas, tokį tėvą visi užjaučia, nes jis turės iki gyvenimo pabaigos sunkiai dirbti, kad jas atiduotų. Ši dauriu vadinama tradicija yra viena iš priežasčių, kodėl moteris Indijoje vertinama mažiau nei vyras. Moteris tiesiog per brangiai kainuoja. Dėl to kai kuriose kastose egzistavo praktika, esant būtinybei, žudyti naujagimes mergaites, tačiau tai istoriškai nebuvo labai paplitę. Anksčiau daurį praktikavo tik aukštesniosios klasės, kurios turėjo ir finansinių galimybių sukaupti kraitį. Bet dabar, kai kone visa Indija siekia užlipti ant aukštesnio hierarchijos laiptelio, daurio tradiciją, nors ir uždraustą įstatymais, noriai perima žemosios kastos, taip siekdamos pakelti savo vertę. Daurio dydis, vestuvių prabanga – tai gerovės, socialinio mobilumo rodiklis. Ir aukščiau įsitvirtinti siekiantiems žmonėms mergaičių kaina yra didelė kliūtis. Šiandienos Indijoje atsiradus vaisiaus lyties nustatymo technologijoms, atsirado galimybė palyginti neskausmingai išvengti finansinių nuostolių. Juolab kad hinduistinė sielos samprata naują sielos įsikūnijimą fiksuoja gimimo, o ne vaisiaus pradėjimo metu, taigi vaisiaus žudymas nėra suvokiama kaip nuodėmė. Kai ši medicininė procedūra tapo visiems prieinama ir nebrangi, Indiją ištiko tikra demografinė katastrofa. Nors vaisiaus lyties nustatymas yra įstatymais uždraustas, tačiau jis atliekamas tūkstančiuose privačių klinikų ir kainuoja daug pigiau, nei užauginti mergaitę ir sukaupti jai kraitį. Paradoksas, kad šį juodą darbą dirba medikai, o pagrindiniai jų klientai anaiptol nėra vargšai, kuriuos dukrų kraičiai išties nuvaro į bankrotą. Praktika paplitusi būtent tarp pasiturinčių šeimų, tiksliau, tarp tų, kurios neseniai praturtėjo ir nori užsitikrinti sau aukštesnį statusą. Todėl statistika rodo, kad Indijoje gimsta vis mažiau mergaičių, ir užauganti karta jau susidurs su aštria problema – nuotakų trūkumu. Bendra Indijos statistika yra tokia: 1991 m. tūkstančiui berniukų gimė 945 mergaitės, o 2001 m. – jau tik 927 mergaitės. Pietuose šis reiškinys ne toks ryškus, ir lyčių santykis yra apylygis. Pietų sąskaita ir visos Indijos santykis dar nėra toks baisus, tačiau statistika itin žiauri Šiaurės vakarų valstijose – Pandžabe ir Gudžarate, kurios, be kita ko, yra ir vienos turtingiausių Indijos valstijų. Čia gimstančių mergaičių ir berniukų santykis jau kritęs žemiau 800.
emipetras: PO GRIPO EPIDEMIJOS .... Kiekvienos ligos pradine priežastimi yra emocinis stresas arba kitokio pobūdžio labai stipri emocija ar mintis , kurių įtempimo laipsnis apsprendžia ligos charakterį. Liga yra tik neteisingo požiūrio į aplinką ir į save pasekmė . Šį požiūrį padėjus ant svarstyklių , viena svarstyklių pusė su neigiama energija nusileis žemyn. Tai parodo , kokia svarbi žala padaryta dvasiai per neteisingą požiūrį . Liga , tai būklė , kada NEGATYVUMAS visoje asmenybės energijoje pasiekė kritinę masę ir organizmas kaip sistema netenka pusiausvyros. Kūnas mus informuoja pradiniu skausmu (o jis tikriausiai jau senai apie tai bando pasakyti….), tačiau mes skubėdami į tai tik numojame ranka ir šį signalą gesiname vaistais. Dvasinis skausmas perauga į fizinį , o paskui ir į rimtą problemą. -Jei žmoguje nėra pykčio , tai jame nėra ir PIKTŲ LIGŲ -Jei nėra baimės ,tai žmogus neserga baisiomis ligomis -Jei nėra kaltės jausmo , tai žmogus yra dvasinėje ir fizinėje harmonijoje ir pusiausvyroje. Kada žmogus kenčia baimę , kad jo niekas nemyli ,tada jam sutrinka pusiausvyra tarp jausmų ir minčių , tada seka blogai apgalvoti veiksmai ir daromos klaidos. Daromos klaidos , savo ruožtu , sukuria kaltės jausmą , kaltės jausmas iššaukia baimę , o baimė pasiekusi kritinę ribą , iššaukia pyktį ir įniršį , kuris sugriauna žmogaus organizmą per ligą , ir galiausiai žmogus per anksti miršta . BLOGIS TAI NEĮSISAVINTAS GĖRIS . Visa , ko mes nenorime suprasti ir toliau laikome blogiu , ilgainiui , kiekviename žmoguje , tampa streso problema ir ateityje teks įsisavinti ir paversti visa tai GĖRIU , jeigu norėsime sveikai ir ilgai gyventi . Visos gyvenimo kelyje sutiktos kliūtys yra tik mūsų asmenybę tobulinančios pamokos ir niekas daugiau . Gailestis sau ir kitiems, nuolatinis skundimasis , verksmas ir kaltės jausmo sukūrimas , nusivylimas , savęs baudimas , tik blogina visos mūsų esybės padėtį. Jeigu kovojame dėl ko nors , tai kovokime tik dėl gėrio geresnio atėjimo , nes kovoti su blogiu , tai tik blogio padauginimas , tai tas pats , kas gesinti laužą žibalu . Absoliuti tiesa visame kame , yra tik meilė , ir ne bet kokia meilė , bet tik besąlygiška meilė . Tačiau taip mylėti mažai sugebame, ir net nesimokome tai tobulai daryti . Taigi nekaupkime baimių prieš savo meilę . Išlaisvinkime savo protą tik besąlygiškai meilei ir tegu ši meilė taps kiekvieno iš mūsų , pagrindine gyvenimo palydove . Nors tiesą sakant šį MEILĖ jau dabar yra mumyse , kaip Dievo Tėvo dvasios veikimas mūsų prote ir sieloje , tereikia tuo tik patikėti , reikia tik tuo džiaugtis , reikia spinduliuoti savo besąlygišką meilę visiems artimiems žmonėms , reikia meilę spinduliuoti ir likusiam pasauliui , kuriame tu , aš , mes visi esame , kaip lastelė vieningo VIENIO . Kodėl visus ir visada traukia tik tėviškė , tik tėviškės dūmas , tik tėviškės vietovės : keliai , medžiai , upeliai , pastatai , žmonės ? Mes čia gavome pirmą kosminės energijos impulsą , pirmą gyvybės impulsą , kaip unikali žmogiška gyvybė , atsiradusi šioje planetoje , pagal savo asmeninį likimą . Čia mes gavome Dievo Tėvo dvasios fragmentą , mūsų mieląjį minčių Derintoją . Čia mūsų kūnas , protas ir siela pajaučia ir prisimena tą momentą , kaip į mūsų dar gležną fizinį kūną įsiliejo kosminė ir gimtosios žemės energetika , ir taip mes susiliejome su savo šio gyvenimo likimu . Visas pasaulis apkabino mus ir padovanojo mums kosminės piligrimystės likimą . Šiandiena , arba dar tik ,, rytoj'' - senstančios fizinės esybės būsenai , šie pirmapradžiai mūsų gyvybės energetiniai dažniai , pasibeldžia į mūsų sielas ir protus , kaip pirmasis DVASIOS įsibūtinimo tolimas aidas , kuris iš tiesų įrašytas nuo gimimo mūsų sielose ir tuo sukelia nostalgišką ir malonų gimtųjų vietovių prisiminimą . Tačiau šie prisiminimai turi ir savo potekstę , kuri paaiškina tolesnę gyvenimo prasmę . Gimėme gyventi , kurti ir išreikšti save ,kaip asmenybę . O toliau mes tik brendome arba atvirkščiai stovėjome vietoje , arba .... degradavome . Geriausiu atveju mes brendome kaip asmenybės , kaip kosminių ir tuo pačiu dieviškųjų energijų apgaubtos asmenybės ir pažymėtos likime . O viskas , kas toliau vyko su mumis , tai jau tik įvairių problemų ir įvairių ryšių derinimas likimo laike , su mums duotais reikiamais žmonėmis , kurie buvo mūsų gerieji ar blogieji palydovai , gerieji ar blogieji mokytojai arba teisėjai . Pradžioje mokslas , mokytojai . Vėliau darbas , darbų vadovai , karjera , vedybos , vaikai , skyrybos . Tada vėl vedybos , vėl mokslai , vėl darbai , vėl vaikai ir anūkai ir t. t. ir t. t. Dažniausiai vis laipiojame ant to paties grėblio ir vis gaudavome į dantis , tačiau išmintingų išvadų , retas kuris padarydavo . Žmonės dažniausiai gimsta kaip gamtos vaikai ir palieka šią žemę , kaip gamtos vaikai . Ar daug prisimenate savo draugų ar pažįstamų , kurie palieka šią žemę kaip Dievo Tėvo vaikai ? Gal ir numano , tačiau balsu tai ištarti nedrįsta . O reikėtų nors pasakyti OM . Gyvename kaip gamtos vaikai , mylime šio pasaulio kampelius , kaip gamtos vaikai ir nežinome , kad likimas mus visus paženklino kaip kosminius piligrimus . Išėję žemiškus mokslus , prie dvasinių mokslų nesuvokiama prisiliesti , o juk čia ilgo , labai ilgo , gyvenimo kelio pradžia . Palikę savo vaikystę , kaime ar vienkiemyje , miestelyje ar mieste , iškeliaujame į pasaulį . Iškeliaudami į kitus miestus , vietoves , šalis - mes tarsi mokomės savo sielą nutraukti prisirišimą prie vietovių . Per gyvenimo pokyčių grandinę , mes mokomės , kaip atsirišti iš gimtų vietovių , kaip įeiti į kitus energetinius gyvenimų dažnius . Tačiau tolimi vaikystės prisiminimai , mus visada traukia ir trauks , savo pradine dvasia , kai po kitų miestų , kai po kitų gyvenimų , visada nostalgiškai malonų bus vėl ir vėl , prie tų vietovių sugrįžti ir prisiliesti , kad pajausti tą pirmapradį dvasinį apkabinimą . Mūsų sielose ši planetinė nostalgija įsištampuoja ir visada mums primins , kad mes nuo čia buvome potencialiai pažymėti kaip Dievo Tėvo vaikai ir pradėjome savo KELIĄ nuo čia ir nuo čia , visa savo įtikėjimo dvasia , jau skrendame į ilgą kosminės piligrimystės kelionę , nuo šios Žemės , iš N... miesto ar iš N ... kaimo . Atsistojome ant šio KELIO pirmą kartą tada , kai šioje Žemės planetoje , mumyse įsižiebė gėrio jausmas . Prisiminsime tolimoje piligrimystėje , kaip Dievo Tėvo dvasia nusileido į mūsų protus , kai mes pirmą kartą apkabinome verkiančią mergaitę ar verkiantį draugą , kai mes dar maži vaikai , pirmą kartą ištiesėme vienas kitam draugišką pagalbos ranką . Mes tai visada atminsime ir kuo toliau tuo ryškiau spindės šis atminimas . Iš šios pirmos ir vienintelės materialios saulytės - TĖVIŠKĖS , kaip pirmas gėrio darbas , kaip geras ŠVIESOS startas , suteikiąs pagreitį ilgam ir tolimam KELIUI . Dievo tėvo meilė yra Gyvoji Saulė . Be savo fizinės Saulės mes neišgyventume , nei dienos , tamsa ir kosminis šaltis mus pražudytų , be Dievo Tėvo meilės veikimo , mes neišgyventume , nei sekundės , nes tą pačią akimirką visa kūrinija , visa materija , subyrėtų į padrikų atomų chaosą . Dievo Tėvo meilėje skęsta , vystosi ir funkcionuoja visa Visata , visa Visatų Visata , visa Kūrinija . Žmogaus protas , šio proto teisingas mąstymas , yra Dievo Tėvo Dvasios meilės rezultatas , kai įi dvasia randa palankią sąmonę ir kokybišką jos struktūrą mogaus prote . Tėvo Dvasiai įsibūtinti padeda ir kitos dievybės , kaip Visatos Motina Dvasia , kaip Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia . Todėl visas žmogaus protas , yra tikras kosminių Dievybių kūrinys , tačiau asmenybę mums padovanoja tik Dievo Tėvo Dvasia . O štai žmogaus siela , jau yra žmogaus ir Dievo Tėvo Dvasios kūrinys. Kai žmogaus protas vis labiau dvasiškai švinta , tada ir bendra žmogaus ir Dievo kūryba susilieja į vieną kūrinį , naują kosminį žmogų - SIELĄ , kuri jau turi nemirtingumo potencialą .
emipetras: ČIA APIE ČILI PIPIRO STEBUKLINGĄ GALIĄ . Auginkite , pirkite ir naudokite į sveikatą . http://ianlisakov.ucoz.com/publ/health_report/reportazhi_o_zdorove/kajenskij_perec_i_ego_polza/46-1-0-142
Rantulija: Ačiū ,Emili Petrai už nuorodą ir gerus palinkėjimus. Brolį, į šitą "receptuką"pamiršai /manau/ įdėti vieną komponentą -PARACHO; tuomet, su tokiu užtaisu būtų galima eiti sprogdinti tiltus. Su meile, Irena.
emipetras: APIE GRALIO TAURĘ . Tikriausiai daugelis skaitėte istorinius romanus apie GRALIO taurę . Pabandykime padiskutuoti ir pažvelgti , kas slepiasi po taip vadinama Gralio taure . Pradėkime nuo to , kad mes jau žinome , kad kiekvienas žmogus potencialiai nešiojasi šitą gyvąjį šaltinį , kuris gavo paslaptingos Gralio taurės vardą . Tas ŠALTINIS , tai dieviškasis minčių Derintojas . Istoriniuose šaltiniuose rašoma , kad taip vadinama Gralio taurė , pati savaime nieko nedaro , jeigu ja nesinaudojama . Kad ši taurė pradėtų energetiškai funkcionuoti , iš jos reikia kažką gerti . Reikia kažką gerti , ar tai vyną , ar tai vandenį . Taigi per ją ir iš jos turi ištekėti ŠALTINIS , materialiu pavidalu , vandens arba vyno pavidalu . Tai sudaro matomą fizinį ritualą . Už viso to lieka mistinis ritualas , kuris yra toks . Kai ŠALTINIS teka , tada jis neša energiją ir gyvybę. Taip yra visoje gamtoje , taip yra visame kosmose , taip yra ir dvasiniame kosmose , kai šaltinis teka , jis neša energiją ir gyvybę . Ši mistinė realybė , čia žemėje buvo sukurta per Gralio taurę , kad žmonės tai fiziškai pajustų ir dvasiškai įsisąmonintų . Ji buvo naudojama fiziniu pavidalu , tačiau yra ir kitas Gralio taurės naudojimo aspektas , tai minčių-dvasios aspektas . Mes turime įsisąmoninti , kad mūsų galvos kaukolė , tai Gralio taurė . Tai va , kai žmogus savo fizinę kaukolę paverčia Gralio taure ( sąmoningai tai įsisąmonindamas ir suvokdamas ) , tada jo fiziniame prote pradeda tekėti Dievo Tėvo padovanota Dvasia , tada šis dieviškas ŠALTINIS savo dvasiniu tekėjimu , atgaivina visas , žmogaus galvos fizines smegenis , o jos , jau savo ruožtu , sukuria dvasiškas mintis . Šios mintys , sintezėje su dieviškuoju minčių Derintoju , kuria naują žmogų , kosminės sielos žmogų - morontinės sielos žmogų . Ir taip žmogus save ruošia amžinajam gyvenimui . Tai va , pasitelkę dvasinę įžvalgą , mes galime modeliuoti senovišką , paslaptingą dvasinį ritualą – Gralio taurės ritualą , kuris urantiškų mokymų šviesoje sušvinta , kaip realus mūsų sielų dvasinio pakrovimo papildinys . Todėl aš siūlyčiau gražiame urantų samburyje , naudoti Gralio taurę , kaip dvasinį ŠALTINĮ , per vyno ar vandens gerimo ceremonialą , kaip dvasinį simbolį , dvasinio ŠALTINIO tekėjimą mūsų protuose . Tai va , aš tau padedu fantazuoti apie Gralio taurę . Aš manau , kad tai labai graži pasaka , taip pat , kaip ir pas mus , Lietuvoje , sklido legenda apie gintaro kambarį , neva vokiečių paslėptą Karaliaučiaus požemiuose . Tačiau jeigu žmogus turi lakią fantaziją , plius dar gerą oratorinį sugebėjimą , kodėl gi ne . Galima ir per Gralio taurę ateiti iki dieviškosios dvasios pažinimo ir atradimo savo prote , o su tomis žiniomis , sėkmingai reikštis pasaulyje , kaip dvasiniam mokytojui . Aš manau , kad visos kosminės dangiškos tarnybos dirba tik vienam tikslui . Dirba tam , kad prabustų žmogaus gyvulinis protas ir jame pradėtų tekėti , dvasinio pasaulio ŠALTINIS . Pas vienus , tai bus Jėzaus Kristaus ŠALTINIS , pas kitus , tai bus Šventosios Dvasios ŠALTINIS , dar pas kitus , tai bus Būdos ŠALTINIS , arba pranašo Mahometo ŠALTINIS . Na , o mes , urantiečiai-forumiečiai studijuojantys Urantijos dokumentus , vadinsime tai Dievo Tėvo Dvasios padovanotu ŠALTINIU . Taigi visi mes potencialiai turime GRALIO taurę , tik mokėkime ją pasinaudoti , o tiksliau , tai nuolatos gerkime iš jos stebuklingą vyną ir būkime džiaugsme , kad Dievo Tėvo Dvasia mus įbūtino šiame pasaulyje ir įrašė mūsų vardus dvasiniame pasaulyje, kaip asmenybes , kaip savo Dievo Tėvo vaikus . Tačiau , tačiau , tai reikia nuolatos aktyvuoti , kad tas stebuklingas ŠALTINĖLIS nuolatos tekėtų per mūsų protą ir būtume gyvi ne tik kūnu , bet ir dvasia .
emipetras: Klausiau vieną paskaitą , kurią skaitė , medicinos mokslų daktaras . Paskaita tiesiog šokiruojanti . Pasirodo , žmogus jau gali gyventi nuo 700 iki 1000 metų ir tai ne utopija , o paremta kompentatingais moksiniais paskaičiavimais . Tam tikslui reikia įgyvendinti svarbiausią - pakeisti žmogaus mitybą . Apie mėsos valgymą nebėra jokios kalbos . Net žaliavalgiai nublanksta prieš sukurtas naujos mitybos teorijas . Svarbiausias požiūris turi būti pakeistas apie žmogaus kūno sandorą . Žmogaus , tai ne fizinis kūnas , bet žmogus , kaip energetinė sistema . Štai iš šios pazicijos taško ir turime , ir matintis , ir gydytis , ir šviestis , ir Dievą Tėvą priimti ir įtikėti . Tačiau mūsų planetoje , labai gajos ir stiprios prievartinės dirbtinos sistemos . Pirmiausia tai kiekvienas žmogus , jau globaliai , nuo 1990 metų , yra įtrauktas į prievartos ir kvailinimo sistemą . Ši sistema vis labiau besimodernizuojanti , per visas ir įvairiausias informacines priemones , sukuria galimybes psichologiškai , finansiškai valdyti ir manipuliuoti žmonių protus , jausmus ir gyvenimo trukmę . Sistemą sudaro: 1. Prievartos sistema , pagrindinė iš visų sistemų , tai valstybinė valdžia . 2. Kvailinimo sistema - religija , kuri suminkština valstybinės valdžios prievartinį mechanizmą . ( tik nepulkite neigti , geriau įsižiūrėkite į visą planetos religijos tinklą ) 3. Trečia kvailinimo sistema yra medicina , kuri sudaro įliuzinį žmogaus gydymo stereotipą . Iš tikrųjų žmogus yra ne gydomas , bet prievartiniu , receptiniu vaisto nurodomuoju būdu , yra verčiamas vartoti vienus ar kitus vaistus be jokio kito pasirinkimo , bet tik per tendencingą cheminio preparato sureikšminimą , kaip nepakeičiamą gydymo būdą . 4. Ketvirta kvailinimo sistema yra švietimas . Vaikams kišamos nereikalingos abstrakčios ir absurdiškos žinios , apie visokias šio pasaulio jungiamąsias prievartines sistemas , tačiau visai nieko nemokoma kaip harmoningai , sveikai, tobulai ir prasmingai nugyventi visą gyvenimą , nepakenkiant nei sau , nei aplinkai . Viso to niekas nemoko , arba yra užsimenama tik tarp kitko , tarp kitų dėstomųjų disciplinų , kurios visos yra iš prievartinės , technokratinės sistemos. Taigi tarp šitų keturių globalių prievartinių sistemų nėra nei kordinacijos , nei harmonijos , nei meilės visiems šiems individams , kurioms šios sistemos ir yra skirtos . Kiekviena sistema kovoja dėl išlikimo po šią Saule , dėl savo aukščiausiojo hierarchijos laiptelio gerbūvio ir prestižo , valdančiąjam elitui . Apie medicinos kvailinimo sistemą reikėtų pasakyti detaliau . Visas žmonių gydymas uždarose , izoliuotose medicininėse įstaigose , kertasi su žmogaus psichologija ir žmogus visumoje yra ne išgydomas bet suluošinamas psichologiškai ir tampa intensyvus tos sistemos vartotojas ir priklausomasis . Tikras medicinos darbas būtų ne gydyti visokias ligas , bet dirbti visapusišką prevencinį , aiškinamąjį darbą su gyva visuomene , su gyvais sveikais žmonėmis , o įsikišti į žmogaus organizmą , tik retais atvejais , tik nelaimingų traumų atveju . Gydytojai turėtų būti visada tik šalia žmonių , nuo gimimo iki mirimo . Jie privalo būti ne medicininėse įstaigose , bet tarp žmonių . Žmogaus gimimas turi būti tik švariuose vandens telkiniuose , ar tai dirbtiniuose ar tai natūraliuoe , o gimdyvė turi gauti kvalifikuotus medicinos darbuotojo patarimus . Šios keturios sistemos jau tampa globaline sistema ir visa tai , jau yra jungiamasi į planetinius kartelinius susivienijimus , susitarimus ir visas nacijas apjungiančias kordinacines organizacijas , kurios tarsi kovoja už žmogaus teises ir laisves , o iš tiesų žmonija vis labiau supančiojama šiomis keturiomis prievartinėmis sistemomis , o viso to pasekoje , baltoji rasė , katastrofiškai ritasi prie išsigimimo ribos . Kita problema yra ta , kad mūsų žmogelių šioje Žemėje jau per daug . Šiuo metu Žemėje gyvena apie 6,5 milijardo žmonių . Pagal visus mokslinius tyrimus - naudingą , produktyvų darbą dirba tik 2,5 milijardo žmonių , kita didžioji , žmonijos dalis - apie 4 milijardus yra tik pašalpų gavėjai , tai yra su ištiesta ranka stovintys žmonės , kuriuos remia ir privalo išmaitinti Nr 1 represinė valstybinė sistema . Taigi didžioji žmonijos dalis , yra be išminties išsidauginęs biologinis žmogus , nesuvokiantis nei savo paskirties , nei savo ateities . Kad išsaugoti , mūsų planetos sveiką ekologinę sistemą , šioje planetoje galėtų gyventi tik apie 500 milijonų žmonių . Kaip matome per daug prisidauginome . SOS . SOS Kad visi 6-7 milijardai būtų sotūs , sistema Nr.1 sukuria modifikuotus augalus , modifikuotą maistą , papildus , sintetinį maistą . Kertama kaip su dalgiu per kiaušinius , žmonijos genetiniam fondui . Trašomis , pesticidais , antibiotikais užteršiamas dirvožemis ir visas geriamas vanduo . Jūros ir vandenynai jau pilni milijardinių tonų , plastikinių nesuįrančių šiukšlių. Šita septyniamilijardinė , milžiniška žmonių masė ryja viską , kad tik išgyventų , kad tik vegetuotų , daugintusi ir pasinaudotų savo biologinių instinktų patenkinimu . Biologiniai instinktai tai ne vien tik seksas . Biologiniai instinktai tai ir karai , nesantaikos , konkurencinės kovos , priešiška finansinių sistemų ideologija , priešiška religinių sistemų ideologija . Biologiniai instinktai , tai ir savo fizinio kūno , pernelyg didelis sureikšminimas , pilvo reikalų nuolatinis tenkinimas . Biologinė sistema pradeda savęs naikinimą . Visame šitame globaliame reikale , pati turtingiausia ir pati materialiausia baltoji rasė , yra ir labiausiai pažeidžiama , kaip visiškai praradusi ryšį su natūralia Žemės energetika ir nevystanti kosminės energetikos įsisavinimo būdų . Todėl baltaodžiai labai greitai gali prarasti lyderio pozicijas . Per šitą sintetinį gyvenimą , per šitą savo susikurtą sintetinį gyvenimo būdą , visa vakarietiška baltoji civilizacija neužilgo , net visai , gali nueiti nuo civilizacijos arenos , kaip suardžiusi savo natūralius gamtinius fizinius kūnus , savo kvailomis apgaulingomis , iliuzinėmis , dirbtinėmis sintetinėmis sistemomis . Tai va , kiek atsiminiau , tiek jums ir papasakojau , koks laukia mūsų rytojus , jeigu šita baltoji rasė nesiims radikalių , natūralių gamtinių procesų atstatymo , atnaujinimo darbų , visos žmonijos labui. Na ir aišku gimstamumas turi būti sustabdytas , o vėliau ir mažinamas . Visa tai labai nereali utopija , ir patiems žmonėms pasikeisti vargu ar pavyks , tačiau kas ten žino , gal padės mums dangiškos , kosminės energijos ir dieviškos Dvasios , gal mūsų protams ateis nušvitimas ir visi apsikabinsime kaip bičiuliai , broliai ir draugai . TREJYBĖ IR DUALYBĖ Dievas yra Vienis , tačiau tuo pačiu ir Trejybė , nes iš savęs sukuria tris lygiaverčius Dievus . Trejetas visai aspektais yra stabilumo ir pastovumo simbolis, turintis tris atramos taškus . Tai pati stabiliausia būsena su mažiausiu skaičiumi atramos taškų . Visa tai išplaukia iš Trejybės Dievybės , kuri yra stabilumo garantas visai Kūrinijai , o simboliškai žiūrint , kaip pastoviausia ir nekintamiausia matematinė-geometrinė atrama . Jeigu trejetą rašysime romėniškai , ne arabiškai , tai parašysime tris stačius brūkšnelius . Trys brūkšneliai , trys pagrindiniai Rojaus Dievai . Tačiau iš tų trijų brūkšnelių galime sukurti ir VIENETĄ . Gausime iį Trejybės dieviškąjį Vienį . Dieviškame Vienyje , mes labai lengvai galime ižvelgti tą patį simbolišką trejeto ženklą . Kai pieštuku rašome ,, 1 ‘‘ , tai pirmiausia brėžiame vieneto ,,snapelį‘‘ , tada truputi atitraukiame ranką ir brėžiame ,,brūkšnį‘‘ žemyn , tada vėl atitraukę ranką brėžiame ,,mažytį brūkšniuką “ po ilguoju brūkšniu . Taigi rašydami VIENETĄ , mes panaudojame tris rašybos elementus ir per tai sukuriame VIENETO simbolį . Na , jeigu žmogus norės ginčytis tai visada suras kontraargumentų . Gali sakyti , kad VIENETAS rašomas neatitraukiant pieštuko nuo lapo . Tačiau iš tiesų taip nėra . Yra aiškus , nors ir nežymus , vieneto rašymas iš trijų elementų. Kai aš mąsčiau , kaip čia matematiniu simboliu įrodyti , kad Dievas Vienis yra tuo pačiu ir Trejybė . Tai per keletą minučių savo mintyse užgirdau būtent šitą patarimą , kad tai galima įrodyti per trijų brūkšnelių rašybą skaičiaus VIENETO . Taigi norint daugiau suprasti , visada galima suprasti , nes tame reiškinyje jau nuo PRADŽIŲ PRADŽIOS yra įdėta visa prasmė. Taigi Rojus yra Trejybė , bet tuo pačiu ir Vienybė , tai yra VIENIS . Visai kitaip yra su Kūrinja . Kūrinija jau yra duali . Sūnus Kūrėjas yra ir Dievas , ir Amžinais Rojaus Sūnus . Tai yra Sūnus Kūrėjas sukurtas yra pagal dualumo principą . Visatos Motina Dvasia , taip pat yra ir Dievas Tėvas ir tuo pačiu Begalinė Dvasia . Ji taip pat sukurta pagal dualumo principą . Dabar pažiūrėkime į žmogų-kūrinį . Žmogus , kaip pirminė gyvybės monada , pagal dualumo principą , sukurtas Vietinės visatos dviejų Dievų , tai yra , Jėzaus Kristaus ir Vietinės visatos Motinos Dvasios . Visoje mūsų Vietinėje visatoje , o taip pat ir visoje Orventono supervisatoje , taip pat egzistuoja vieningas dualumo dėsnis , tai PLIUSAS ir MINUSAS . Pagal šį dualumo dėsnį , pagal pliuso ir minuso dėsnį , vyksta organinės gyvybės dauginimosi principas . Tačiau jeigu organinę gyvybę skaldysime iki atomo lygmens , tai ir čia matysime tik dualumo principą , tik teigiamus ir neigiamus krūvius . Taigi galime daryti išvadą . Rojus yra Trejybė , bet Kūrinija ( bent jau mūsų Orvontono supervisata ) yra Dualybė . Mes visi gyvename ir egzistuojame Rojaus Trejybės Dvasios energetikoje ir materijoje , tačiau ši TREJYBĖ savo kūriniuose pavirsta į Dualybės principą ir visa Kūrinija egzistuoja kaip dualumo principas . Taigi esame Rojaus TREJYBĖS dvasiniame gribšnyje , tačiau mūsų Dievai Kūrėjai yra du , tai Jėzus Kristus ir Vietinės VISATOS Motina Dvasia . Tačiau , kadangi žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą , tai prie savo dangiškųjų Dukrų ir Sūnų kūrinio prisijungia ir dangiškasis Tėvas , kuris ateina į žmogaus protą , kaip dieviškasis minčių DERINTOJAS . Taigi žmogus fiziniu aspektu yra dualus , bet dvasiniu aspektu yra trejybė .
emipetras: NE TIK KRITIKUOKIME , BET IR BLAIVIAI M1STYKIME VAKARŲ progresas ir nekontroliuojama laisvosios rinkos vartotojiška politika , viso pasaulio žmoniją veda į "aukso veršio" garbinimą ir tarnavimą jam . Ar jūs žinote , kad penktadalis žmonijos , yra potencialūs išnaudotojai , o likusi žmonijos dalis , 80 procentų , yra išnaudojamieji . Iš tų 80 procentų , išgyvena tik tie, kurie prisideda prie kapitalistinio grobio plėšymo ir fasavimo , kai pats grobis , sufasuotas į konvejerį , jau teka į 20 procentų žmonijos , bankinius , monopolinius aruodus ir į privačius seifus . Ar jau baigėsi ekonominė krizė ? Tikrai ne . Buksuojanti ekonomikos krizė , laikui bėgant , taps valstybių politikos ir ekonomikos susipriešinimo apogėjumi , kuri išaugs į transnacionalinės ekonomikos , keleto išrinktųjų , šešėlinę imperiją. Kaip preliudija , į naują bedievišką gyvenimą , Vakarų propaganda , be galo mėgsta piršti Vakarų "laisvo gyvenimo" įvaizdį – prostitucija ( tai yra, seksą ) , sodomija (homoseksualizmą), "švediška šeima" ir kt. Visa šita sodomiška propaganda jau perkeliama ir į mokyklų vadovėlius , kaip neva vienodų lyčių galimybė , tačiau pasąmonėje tvirkina mažamečius. Mes tie 80 procentų , pasyviai stebėdami , sudarome prielaidą žmonijos išnykimui arba jos degradacijai , kai išrintųjų elitinis klanas , po kelių dešimtmečių , mėgintuvėliuose , gaminsis žmones- vergus , savo fabrikams . Tai kas gali išgelbėti mūsų žmoniją ir šiame, ir aname pasauliuose… Reikėtų nors 10 DIEVO įsakymų laikytis , o juk tie įsakymai tokie paprasti: nežudyk, nevok, negeisk savo artimo nei žmonos , jaučio , nei asilo , nei viso to ką jis turi savo namuose …. Deja, žmonės besimelsdami ,, aukso veršiui “ prarado blaivų , gamtos padovanotą protą . Žmonės nuo mažų dienų , nuo pirmoko suolo , mokomi ,,aukso veršio ‘’ garbinimo ekonomikos , pinigų darymo ekonomikos ir vis didesnio vartojimo ekonomikos , ir taip artina savo pražūtį. ŽMONĖS , IEŠKOKITE SAVO DVASINIO ŠALTINIO Kuo daugiau ŠALTINIŲ pažįstame arba skaitome , tuo daugiau pažįstame ir save , o per tai ir savo vietą ir prasmę šiame gyvenime . Mūsų greitos , komunikabilios mintys ir kalba , labai gerai suartina žmones , bet tuo pačiu ir nutolina. Tik mūsų vidinė tylioji mintis ir kalba , gali harmoningai auginti žmogiškai- dievišką SIELĄ , o joje meilę , ir tekti ramybę , visai žmogaus asmenybei . Ramybėje auga išmintis ir meilė TAM , tai yra , dieviškąjam minčių Derintojui, kuris kalbina mūsų mintis. Kuo labiau pažįstame save , tuo labiau trokštame mylėti Amžinojo Dievo Dvasią mumyse , kuri , per mūsų tyliąsias mintis ir kalbas , veda mus pas save ir trokšta sulieti mus su DVASIA . Žmogų veda dieviškoji Dvasia , tačiau protui duota regimybė ir malonė manyti , kad žmogaus protas pats save veda . Šita yra , ta baisioji žmonijos klaida , kurios klampynėje murdosi jau tūkstantmečius , visa žmonija . Išmintingiausia būtų , savo protą atiduoti DVASIAI . Kas yra Dvasios numanyta ir suplanuota , taip ir klostosi gyvenimas . Kiekvienas dieviškasis minčių Derintojas nusileidžia į žmogų su planinga gyvenimo raida , tačiau žmonės savo proto gudrumu suardo šią planingą gyvenimo raidą , tada prasideda klaida po klaidos ir gyvenimas trumpėja ir sunkėja , o visa civilizacija ritasi į bedugnę . Todėl viso ko prasmė ir tikroji proto gelmė yra tik meilė ir ramybė DVASIOJE . Ne ramybė klestinčioje ekonomikoje , bet DVASIOJE . Nulenkime savo protus prieš DVASIĄ , tegu mūsų protas tarnauja tik DVASIAI .
emipetras: STEPONAS STULGINSKIS RYTU KOSMINES LEGENDOS LABAI ĮDOMI KNYGA . KAS NORITE GALITE PASISKAITYTI , JEIGU ĮKELSITE AUKŠČIAU PARAŠYTĄ KNYGOS PAVADINIMĄ Į ,, GOOGLE'' . SAVITAS IR ORIGINALUS POŽIŪRIS , IR ŠIEK TIEK DERINASI SU URANTIJAOS MOKYMAIS , TAČIAU AIŠKU , Į VISKĄ REIKIA ŽIŪRĖTI LABAI TOLERANTIŠKAI IR PER MEILĖS PRIZMĘ .
emipetras: HERMIS TRISMEGISTAS . Tai, kas yra apaиioje, atitinka tа, kas virрuje aptinkama; ir tai, kas aptinkama virрuje, atitinkа tа, kas yra apaиioje, kad бvykdyti vieningo reiрkinio stebuklа. Ar matote ? Iрmintis buvo ir daug tыkstanиiш metш iki mыsш . Рiandiena mes skaitome Urantijos knygа ir юavimлs jos DVASINE iрmintimi , taиiau iрmintis buvo visais laikais , tik ne pas visus юmones . Visa tai tinka ir рiandiena ir рiandienos юmonлms . Kiek юmoniш рiandiena domisi dvasinio pasaulio paslaptimis , kiek юmoniш domisi ir tyrinлja savo dvasinб pasaulб ? Tik vienetai . Tik vienetai iр рimtш tыkstanиiш . Taigi iрmintis юmoguje visada buvo didюiausias deficitas , o рtai kvailybл , tai kaip suprantama ir normali bыsena , kuriа visi supranta ir priima kaip savaime suprantamа kiekvieno юmogaus raiрkа ir charakterб . Kvailystл yra Liuciferio dovana , visam savo buvusiam visatos pasauliui , tai genetinis paveldas , tai pasаmonл , tai tamsioji sаmonлs pusл , kurios юmogus nemoka kontroliuoti , taиiau kuri visada iрlenda staiga , kai kvailybж reikiа pademonstruoti taip tariama iрmintimi . Рtai jau greitai KALЛDOS . Jau beveik du tыkstanиiai metш , kaip юmonija stengiasi paюymлti savo sаmonлje tа tolimа prisiminimа , kad рtai ЮODIS tapo Kыnu ir gyveno tarp mыsш . Tai nuostabiausias бvykis рioje planлtoje , kuris jaudina ir рiandiena iрminti apdovanotus юmones . Taиiau tuo РVIESYBЛS prisiminimu dюiaugiasi ir kvailybл . Kvailybл РVIESYBEI paюymлti - blizguиiais apkabina medюius ir namus , nes mano , kad taip privilios ir sugaus РVIESYBЖ , kuri tarnaus kvailybei ir bus jos norш tarnaitл . Taиiau РVIESYBЛ mums paliko priesakа - ,,.... neteiskime ir patys nebыsime teisiami " , ,,...kokiu seiku seikлsite , tokiu ir jums bus atsekлta " O рtai havajieиiai iрleido savo priesakа б pasaulб , kaip meilлs talismanа , kuriuo galima suvienyti ir iрmintinguosius ir kvailybж , nes jie juk to paties medюio vaisiai . Todлl tik brolystл ir meilл yra tikroji РVIESYBЛS dovana , kuri gali pakeisti kiekvieno pasaulб , jau dabar , рiandiena , tereikia siыsti savo minиiш dovanа adresatui - ATSIPRAРAU ATLEISK AИIЫ AР TAVE MYLIШ
emipetras: KAS ČIA PER NESĄMONĖ ???
emipetras: BANDAU IŠTAISYTI TĄ NESĄMONĘ , KURI PASIRAŠĖ PIRMAME VARIANTE. HERMIS TRISMEGISTAS . Tai, kas yra apačioje, atitinka tą, kas viršuje aptinkama; ir tai, kas aptinkama viršuje, atitinkа tą, kas yra apačioje, kad įvykdyti vieningo reiškinio stebuklą. Ar matote ? įšmintis buvo ir daug tūkstančių metш iki mūsų . Šiandiena mes skaitome Urantijos knygą ir žavimės jos DVASINE išmintimi , tačiau išmintis buvo visais laikais , tik ne pas visus žmones . Išmintis yra dovana nuo ŠVIESYBĖS . Tai yra dovana nei už ką , taip sakant avansu ... Visa tai tinka ir šiandiena ir šiandienos žmoniją. Kiek žmoniш šiandiena domisi dvasinio pasaulio paslaptimis , kiek žmoniш domisi ir tyrinėja savo dvasinį pasaulį ? Tik vienetai . Tik vienetai iš šimtų tūkstančių . Taigi išmintis žmoguje visada buvo didžiausias deficitas , o štai kvailybė , tai kaip suprantama normali būsena prie kiekvieno proto , kurią visi supranta ir priima kaip savaime suprantamą kiekvieno žmogaus asmenybės normalią raiškа ir charakterį , tarsi kitoks ir negali būti žmogus . Jeigu jau kitoks , tai tu nenormalus ! ? Kvailystė yra Liuciferio dovana , visam savo buvusiam visatos pasauliui , tai užkratas , tai genetinis paveldas , tai pasаmonė , tai tamsioji sаmonės pusė , kurios žmogus nemoka kontroliuoti , nes ją visais laikais kontroliavo tik tamsybių velniava ir kuri ir šiandiena visada išlenda staiga , kai kvailybė nori pademonstruoti savo tariamą išmintingą išmintį . Štai jau greitai KALĖDOS . Jau beveik du tūkstančiai metų , kaip žmonija stengiasi pažymėti savo sаmonėje tа tolimа prisiminimą , kad štai ŽODIS tapo Kūnu ir gyveno tarp mūsų . Tai nuostabiausias įvykis šioje planлšoje , kuris jaudina ir šiandiena išminti apdovanotus žmones . Tačiau tuo ŠVIESYBĖS prisiminimu dŽiaugiasi ir kvailybė . Kvailybė ŠVIESYBEI pažymėti - blizgučiais apkabina medžius ir namus , nes mano , kad taip privilios ir sugaus ŠVIESYBĘ , kuri tarnaus kvailybei ir bus jos norų tarnaitė . Tačiau ŠVIESYBĖ mums paliko priesaką - ,,.... neteiskime ir patys nebūsime teisiami " , ,,...kokiu seiku seikėsite , tokiu ir jums bus atsekėta " O štai havajiečiai išleido savo priesaką į pasaulį , kaip meilės talismaną , kuriuo galima suvienyti ir išmintinguosius ir kvailybę , nes jie , juk to paties medžio vaisiai . Todėl tik brolystė ir meilė yra tikroji ŠVIESYBĖS dovana , kurią gali gali gauti kiekvienas to geidžiantis ir su kuria gali pakeisti kiekviename žmoguje jo vidinį pasaulį , jau dabar , šiandiena , tereikia tik labai labai to norėti ir plius , savo mintimis šią dovaną pasiūti adresatui - ATSIPRAŠAU ATLEISK AČIŪ AŠ TAVE MYLIŲ
Vėjas: Septintoji Supervisata paskutinis Didžiosios Visatos segmentas. Tai reiškia –atsiliekantis vystymosi pasiekimais. Mūsiškė Vietinė visata; taip pat. Plius; pirmoji ir antroji dieviškoji misija Urantijoje atnešė daugiau sąmyšio, nei pozityvaus progreso. Neįkainojam dovana, neprilygstamas mokymas –Jėzaus misija –daugiau eksperimentas, nei nuoseklus, įprastinis žingsnis; kada buvusias sėkmingas misijas užkloja sekanti. Harmoningai santykiaujanti su esamais pasiekimais, ir logiškai-ramiai plečianti žinias. Tiek Salemo Išminčius, tiek Nazareto Dailidė –akivaizdžiai šaudyklinės politikos akcijos. Taip kad; ši planeta numatyta kaip gyvybės pirminių fazių eksperimento planeta; tapo eksperimentine visomis prasmėmis. Manau, kad būtent nuo šio fakto reikia atsispirti aiškinant bet ką, klas vyksta Urantijoje.
emipetras: Taip tikrai , jeigu priimti už tikrovę , kad ši planeta yra dešimtainė - eksperimentinė apgyvendinta planeta , tada į daugelį kosminių - planetinių įvykių galima žvelgti , kaip į dievybių kosminį -planetinį eksperimentą . Tada kyla klausimas . Kam tai naudinga ? Ar Dievui ar žmogui ? Jeigu jau eksperimentas planetinis , tai manau , kad visa šita evoliucija , o taip pat ir revoliucija yra sumanyta dėl geresnio ir tobulesnio rezultato , dėl gyvybės sugebėjimo išgyventi . Iš varlės tapti žmogumi , tačiau niekada nesugrįžti į Reptilijas . Šitos planetos žmonės nuolatos įtraukiami į visokias revoliucijas . Ateina DVASINIAI lyderiai , pasėja ŽODĮ ir išeina . Gyvenkite kaip išmanote , darykite ką norite , tačiau derlių ne jūs pjausite . Žmonių pareiga tik augti . Tačiau jeigu protuose švilpia vėjai . Ar labai daug kaltas tas žmogus ? Jeigu angelų ir dvasių vyriausybėse revoliucija , tai ar daug kaltas tas eilinis angelas , jeigu gauna klaidingą nuorodą kaip saugoti vieną ar kitą žmogų ? Tai žmogeliai ir pliumpsi į bedugnę , nes dvasinių realybių jie paveikti negali , o jų protai tepriima tik klaidiną informaciją . Tai iš kur tas žmogus gali žinoti kur Tiesa , o kur netiesa . Tačiau jeigu visą šitą planetinę realybę suvoksime kaip kosminį dievybių eksperimentą , tada galime guosti save , kad ir didžiausias blogis gali pavirsti gėriu , jeigu tik Dvasia duos tvirtą štampą į žmogaus smegeninę , o žmogaus protelis sugebės nuskatyti šitą štampą . Štai Algimantas taip pat eksperimentuoja , pats su savimi . Tačiau yra bendraminčių kurie tuo žavisi . Paimkime , kad ir 2013 -12- 29 mokymą . Kiek čia fantazijos , kiek personalinės išmonės , kad Urantijos knygos Tiesas , kurias mums įtikėjus , rašė dvasios , gi Algimantas šias Tiesas interpretuoja kaip savo asmeninį atradimą . Tačiau šitas kosminis , dvasinis , filosofinis postulatas AŠ ESU yra kuo puikiausiai ir aiškiausiai išdėstytas Urantijos knygos 150 - dokumente . Ten , tarp kitko yra parašyta , kad šitą AŠ ESU ne žmogaus proteliui suprasti , tačiau Dvasia visviena duoda gana suprantamą šio postulato apibrėžimą ir aiškumą . Tai kur čia paslaptis , kad Urantijos knygos dokumentu jau nebesiriamama , bet interpretuojama asmeniškai ir personaliai . Ar gali religija būti personalinė ? Aišku , kad gali . Tokių religijų kiek tik nori , šioje eksperimentinėje planetoje . Ir visos mušasi į krūtinė , kad tik jos svarbiausios ir reikšmingiausios visų labui . Tačiau eksperimentas tam ir yra eksperimentas , kad atsijotų pelus nuo grūdų . Kai žmonės modernizuoja savo proto antenas , kad priimtų naujas prasmes , jie pamiršta savo kilmę ir kas jų tikrasis gelbėtojas , vadovas ir atpirkėjas iš chaoso ir sumaišties . Moderniškos proto antenos gaudo išskaidytą Dievybę į prasmes , į begalybes , į absolitybes - ir nebelieka Dievo Tėvo asmenybės , kaip ir Vietinės visatos Dievo ir Kūrėjo - Jėzaus Kristaus . Vietoj KRISTAUS , atsiranda vyresnysis dvasinis brolis , o vietoj Dangiškojo Tėvo , atsiranda Tėvas - Trejybė . Štai kaip žmogaus protas sugeba iškreipti tas pirmines Tiesas , kurios gimė ne Petro , ne Jono galvoje , bet buvo atneštos ir apreištos Dvasių , visai žmonijai , kaip PENKTASIS epochinis apreiškimas . Tačiau žmogaus protas nenori Dvasių autoriteto priimti už konstantą , bet nori tas Tiesas perdirbti ir pareišti kaip savas . Štai aš Petras , Jonas , Algimantas atradau KELIĄ , kurį jums skelbiu kaip dievišką tiesą . Matote ką mes sugebame čia , šioje dešimtainėje eksperimentinėje planetoje išdarinėti , remiantis suteikta muns laisva valia . Iš meilės ir laisva valia sukuriame Tiesos paradoksą ir teigiame , kad tai Tiesa ir Šviesa . Tačiau iš tikrųjų šitie revoliuciniai protai gimdo ir platina į pasaulį tik savo asmenybių pesonalines vizijas ir subjektyvias abstrakcijas .
emipetras: ATSIPRAŠAU , PADARIAU KLAIDĄ . REIKĖTŲ SKAITYTI URANTIJOS KNYGOS NE 150-dokumrntą , bet 105 - DOKUMENTĄ
emipetras: APIE ŽMOGAUS VERTĘ Души работников света часто притягиваются к религиозным жизням. Множество жизней они проживают монахами, монахинями, священнослужителями, шаманами, ведьмами, экстрасенсами и так далее. Их тянет быть посредниками между материальным физическим миром и духовными сферами. Поэтому они становятся "знатоками” в этой области. Если вы испытываете такое стремление, настоятельную потребность вовлекаться в духовность, даже если это не вяжется с обычной повседневной жизнью, значит вы – часть семьи Работников Света. Жизнь на Земле предоставляет возможность полностью прочувствовать, что такое быть человеком. Сейчас вы могли бы спросить: "А что особенного в том, чтобы быть человеком? Почему мне захотелось это испытать?” Человеческий опыт разнообразен и насыщен. Живя человеческой жизнью, вы временно погружены в огромную область физических ощущений, мыслей и чувств. Благодаря существованию дуальности, вашим переживаниям присущи большой контраст и насыщенность. Намного большие, чем на, как вы их называете, астральных планах. (Астральные планы – это планы, куда вы попадаете после смерти и пребываете между жизнями.) Вам трудно представить, но многим сущностям на нашей стороне понравилось бы оказаться на вашем месте. Им бы понравилось быть человеком и приобретать человеческий опыт. Человеческий опыт обладает неким видом естественности, что для них бесценно. Хотя они могут сотворять бесчисленные реальности силой воображения, это дает им меньше удовлетворения, чем сотворение одной "настоящей” реальности на земле. На Земле, процесс творения – это часто борьба. Обычно вы встречаете много сопротивления претворению свои мечтаний в жизнь. Ментальный вид творения в астральном мире намного легче. Там нет временного промежутка между мыслью о чем-то и реальным его сотворением. Более того, вы можете сотворить любую реальность, какую только захотите или о какой можете подумать. Ограничений не существует. В тот момент, когда вы рисуете прекрасный сад, вы уже можете в него войти. "Родить” идею на Земле, придать ей реальность в материальном мире – великое усилие. Оно требует твердого намерения, настойчивости, ясности ума и верящего сердца. На Земле вам приходится иметь дело с медлительностью и упрямством материального мира. Вам приходится преодолевать противоречивые импульсы в себе, бороться с сомнением, отчаянием, нехваткой знания, потерей веры и так далее. Творческий процесс может затрудняться или даже потерпеть крах из-за любого из этих элементов. Но именно эти потенциальные проблемы и даже поражения и есть те самые причины, придающие земной жизни такую ценность. В этом процессе, самые великие учителя – это встречающиеся препятствия. Они придают земному опыту намного большую глубину и широту, чем не требующий усилий творческий процесс на астральных планах. Легкость порождает низкую значимость. (Ниже мы вернемся к этому положению.) Астральные сущности, не имеющие опыта жизни на Земле, это знают и понимают. Часто вы обескуражены или даже отчаиваетесь от непокладистой природы своей реальности. Слишком часто реальность не отвечает вашим желаниям и надеждам. Слишком часто ваш творческий процесс заканчивается болью и разочарованием. Однако в этом же вы обнаруживаете ключ к миру и счастью. В своем сердце вы находите ключ. И охватывающая вас радость не сравнима ни с чем, сотворенным на астральных планах. Это и есть рождение вашего мастерства, вашей божественности. Экстаз, переживаемый при пробуждении божественности, придаст вам могущество исцелить себя. А божественная любовь поможет залечить глубокие раны, от которых вы страдали в жизнях на Земле. Кроме того, вы сможете помочь исцелиться другим, проходящим через те же самые испытания и печали. Вы распознаете их боль. Вы увидите ее в их глазах. И сможете направить их по пути к божественности.
Vėjas: Dualybė –savaime kontrastas. Visiškai fizinė gyvybė, galinti evoliucijuonuoti iki pakankamo proto, kad įtartų apie viršfizinių galių ir būtybių realų buvimą. Nors neturėdamos nei tikrovės pavaizdavimo, nei konkrečių faktų, tokios fizinės gyvybės pradeda praktikuoti asmeninį mąstymą (tikėjimo analogas) apie Aukštesnes jėgas, galias, veikimus. Taip pat praktikuoja visuomeninius ritualus (religijos analogas) stengentis permaldauti tas Aukštąsias veikiančias jėgas. Šiandien praktikuojami tikėjimai, religijos turi žmogiškuosius ir anapusinius šaltinius (knygas) skatinančias praktikuoti asmeniškai (gyvai). Ir tai vyksta pirmiausia būtent mentaliniame plane; ir čia kontrastingi nesiderinimai apiforminami kaip faktai, kaip savaiminiai kontrastai tarp to kas materialu ir to kas dvasiška, tarp to kas laikina ir to kas žada amžinybę su visomis jos gėrybėmis. “ Легкость порождает низкую значимость” Dėl ko Havonos piliečiai taip domisi mirtingosios kilmė piligrimais. Dėl ko jie nėra taip kerinčiai ryžtingi, atkaklūs, atsidave kaip mirtingieji; kurie ryžtasi siekti, to, kas atrodo neįmanoma. “ Это и есть рождение вашего мастерства, вашей божественности”
Vėjas: Vestuvės Kanoje “Ką tik mano sūnus pasako, tas įvyksta.“ Bet Jėzus nieko nepasakė. Dabar jis suvokė, kad jis jau buvo pasakęs – arba vietoj šito trokšdamas pagalvojo – per daug“ “Tas vynas,... kurio Jėzus, tas Dievas-žmogus, žmogiškai ir užjaučiančiai panorėjo,tuoj turėjo atsirasti.“ “Palaipsniui Jėzus ėmė suvokti, kas atsitiko. Iš visų asmenų, dalyvavusių vestuvių šventėje Kanoje, Jėzus buvo labiausiai nustebintas.“ “Šituo atveju Energijos transformuotojai, Tarpinės Būtybės, ir visoskitos reikalingos asmenybės buvo surinktos prie to vandens irkitų reikalingų elementų,ir dėl Visatos Aukščiausiojo Valdovo Kūrėjo išreikšto pageidavimo,nebuvo galima išvengti to, kad nedelsiant atsirastų vynas.“ “Bet tai jokiu būdu nebuvo stebuklas. Nė vienas gamtos dėsnis nebuvo pakeistas, sustabdytas, ar net pažeistas. Atsitiko vienintelis dalykas, buvo anuliuotas laikas, dangiškosioms būtybėms surenkant tuos cheminius elementus, kurie yra būtini vyno padarymui.“ Mirtingųjų gyvenime Ezoterinė literatūra, protingi psichologai, atidūs mokslininkai šiandien pakankamai daug pasisako apie mentalinį, astralinį reiškinį, kaip jis veikia mūsų kasdienybėje.
Naktinis sargas: Kadangi Emilis kuklus, aš padarau tai už jį - įkeliu jo tekstą iš f1 temoje „Kuo pagonys panašūs į katalikus, ir kuo skiriasi nuo jų?“ MIELAS ALGIMANTAI , vargu ar tu daug žmonių prikviesi į savo ŠVENTOVĘ , su tokia savosios religijos konsepcija . ,, Štai būtent dėl to dabar Urantijoje esu aš, kad apšviesčiau jus visus – ir urantus – kad drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU apšviestume kelią visiems SAVO GYVENIMU, kaip apšvietė Jėzus, būdamas vienas iš mūsų ir tarp mūsų prieš du tūkstančius metų. Ir net DAR DAUGIAU, NES ESAME NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOS VISAI KŪRINIJAI. " Jeigu norite , kaip URANTAI užkariauti pasaulį - keiskite savo politiką kitų religijų atžvilgiu . Norint visapusiškos sėkmės , negalima sumenkinti savo priešininko . Ar tai religinio , ar tai politinio , ar tai komercinio . Negalima paniekinti kitokio žmonių vidinio tikėjimo negu , kad kurį savyje URANTAI . Reikia žinoti , kad vienokių ar kitokių krikščioniškų bažnyčių sukurtas , žmonių protuose , vidinis tikėjimas , buvo kuriamas šimtmečiais , per labai , tais amžiais įtakingas bažnytines sruktūras ir šiandiena yra įštampuotas į jų smegenis , kaip stabili pasąmoninė tikėjimo galia . Sakai , kad viso ko kalta BAIMĖ. Visai teisingai sakai . Baimė mumyse yra ir didelis priešas , bet gali būti ir geras draugas , kad apsaugotų šitą fizinį kūną nuo daugelio neišmintingų žingsnių . Tai kitokios religinės orentacijos žmonės , taip pat bijo prarasti savo vidinę religinę nuostatą . Ką jie turi šiandieną ir koks jų vidinis dvasinis krūvis , jie žino , tačiau nežino , ar tikrai bus laimingi , kai išmes savo vidines , tradicinės bažnyčios nuostatas ir dogmas . Ar tu žinai Algimantai , kad apaštalui Pauliui iš pradžių , labai nesisekė apaštalauti . Jis savo laiškuose šiek tiek užsimena apie tai , tačiau viduramžių bažnytininkai - metraštininkai daug ką pritaikė katalikų bažnyčios autoritetui didinti ir apie Pauliaus mokslą , pas vieną žymiausią , tos epochos , LEVITĄ mokytoją , yra nutylima . O buvo taip . Kai jau Paulius atsivertę ir iš aršaus fariziejaus , vardu Saulius , tapo Kristaus sekėju , vardu Paulius manė , kad nedelsiant pakeis pasaulį ir žmonės miniomis plūs prie jo . Tačiau pirmi jo pamokslai ne tik , kad nepradėjo skaitline reikšme didėti , bet atvirkščiai , nuolat mažėjo . Jis tarėsi su daugeliu jam prielankių dvasinių mokytojų , kad šie padėtų ištaisyti padėtį , tačiau visi . kaip susitarę tvirtino , kad pritraukti žmones prie savęs , reikia vidinės meilės ir dar , kad ta tavo vidine meile , auditorija šimtu procentu patikėtų . Negana to , kad tu karštai tiki į Jėzų Kristų , tačiau ar tu moki tai perteikti kitam žmogui taip , kad jis patikėtų tavuoju karštu tikėjimu . Vienu žodžiu jam liepė kreiptis pas garsiausią , turingiausią ir įtakingiausia to regiono LEVITĄ . Šis , savo prekybos tinkluose buvo sukūręs ištisą IMPERIJĄ ir sėkmingai sutardavo su visų valstybių karaliais , kariškiais , muitininkais ir pan. Kai Paulius nuvyko ir pasisakė apie savo pamokslų nesėkmes , tada šita prekybos Įžimybė tik nusišypsojo ir pasakė : ,, pasilik metams pas mane ir viskas pasikeis " Per tuos metus , Paulius buvo mokomas visų prekybos paslapčių ir žmoinių tarpusavio bendravimo psichologinių paslapčių . Jam tai buvo ,, nežinoma Žemė " ir jis godžiai sėmėsi žinių ir viską dėjosi į savo galvą . Jau net , keletą prekybinių operacijų , labai sėkmingai atliko . Baigėsi metai . Paulius savo sėkmingu mokslų uždirbo nemažai pinigų tam levitui-mokytojui ir už savo mokslą su kaupu atsiskaitė . Dabar Paulius iš naujo pradėjo savo pamokslavimą žydams . Ir ką jūs manote ? Jau po pirmo pamokslo pasklido gandas apie štą nuostabų žydą-mokytoją ir apaštalą , kaip nuostabų oratorių , kurio negali atsiklausyti , nes kiekvienas jo žodis jaudino kiekvieno besiklausančio ir širdį ir protą . Taip Pauliui atėjo ir šlovė ir žemiškoji garbė tiek žydų pasaulyje , tiek ir pagonių pasaulyje . Tūkstančiai tūkstančių žydų ir pagonių priėmė naują tikėjimą , tikėjimą tokį , kokį savo prote su meile ir galia generavo ir skelbė Paulius apšviestas Dieviškosios Dvasios , tačiau su žmogiškąja psichologine įžvalga . Tai va , tiek žinių . Jūsų , mieli urantai , deklaruojama meilė ir brolystė ir jūsų tikėjimas Į ROJAUS TREJYBĘ ir AŠ ESU , turi virsti labai , labai saldžiu saldainiuku , kad žmogus vieną kartą paragavęs tos žinios , trokštų dar ir dar . Per konfrontaciją ir savo tikėjimo išaukštinimą , kitokių tikėjimų ir kitokių dogmų atžvilgiu , nieko gero nepasieksite . Jūs patys ,gal būt , ir augsite , tačiau plačių auditorijų neturėsite. Jeigu jau turite galingą savo vidinį tikėjimą , tai mokykitės tai perteikti kitam žmogui taip , kad jūsų sakomi žodžiai užburtų to žmogaus sąmonę tokia galia , kokią ir jūs turite . Tačiau nemanykite , kad kuo jūs tikite , nedelsiant patikės ir kitas žmogus . Žmogų , klausytoją reikia užburti savo įsitikinimu ir tame turi dalivauti visos psichinės galios , išmintis ir meilės energija . emilispetras 2014-02-22 22:25:48 Pagarba Tau, žmogau,
полная версия страницы