Форум » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Ответить
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: Gal būt jūs mieli forumo dalyviai ne visada skaitėte Naujajį Testamentą , tai labai nuostabus dvasinis dokumentas , tačiau siūlau pasiskaityti ir Tomo ( nelabai girdėtą ir matytą evangeliją ) , kuri verta savo trumpumu ir konkretumu , o be to tai bus labai gera proga palyginti su Urantijos knygos variantu . Linkiu sėkmės pasiskaityti . :
emipetras: Ištrauka iš Galinos Šatalovos knygos apie strukturizuotą vandenį . Labai geras ir paprastas būdas , kaip namų sąlygomis tai padaryti . O be to ir pati knyga labai naudinga , apie žmogaus fizinę ir dvasinę sveikatą . Ниточка в Космос Читатели, вероятно, обратили внимание на то, что я, вопреки законам изящной словесности, из главы в главу повторяю некоторые вещи, которые, на мой взгляд, являются ключевыми для понимания особенностей Системы Естественного Оздоровления. Одним из важнейших счи¬таю представление о человеческом организме как откры¬той системе, подверженной самому прямому и ежесекунд¬ному воздействию окружающей нас Вселенной. И, пожа¬луй, нигде оно не ощущается так остро и почти зримо, как при осмыслении роли воды в жизнедеятельности человеческого организма. Роль эту можно сформулиро¬вать предельно коротко: нет воды—нет жизни. Достато¬чно сказать, что наше с вами тело на 70 процентов состоит из воды. Причем свободной воды, не входящей в структуру вещества, из которого мы сотворены. Вода входит в состав потребляемой нами пищи. Вода оказыва¬ет определяющее влияние на климат планеты, или, гово¬ря другими словами, формирует условия нашей среды обитания. Казалось бы, нет вещи более знакомой и привычной, чем бегущая из крана или зачерпнутая в колодце Н2О. И тем не менее нет вещества более загадочного и таинст¬венного. Начнем с того, что обыкновенной воды не существует. Вода в природе не имеет постоянного изотопного соста¬ва, она вечно меняется. Только стабильных, устойчивых вод насчитывают девять. Если же принять во внимание все известные изотопы водорода и кислорода, можно насчитать 135 различных видов воды. Все это я рассказала для того, чтобы набросать хотя бы эскизный портрет нашей доброй, старой... не-знакомки. Но есть в ее «интимной» жизни такие штрихи, кото¬рые сразу же удесятеряют наш интерес к ней. Дело в том, что ни одно другое вещество на Земле не реагирует так чутко на происходящее во Вселенной явления. Химики, например, обратили внимание, что протекание одних и тех же химических реакций зависит от времени. Сегодня они идут иначе, чем вчера, а завтра—совсем не так, как сегодня. Установлено также, что события, протекающие на Солнце, каким-то образом отражаются на воде. Ха¬рактер реакций в воде следует ритму солнечной актив¬ности. Все это, естественно, не может не волновать нас, поскольку все химические реакции в клетках нашего ор¬ганизма протекают именно в водной среде. Когда заду¬мываешься над всеми этими фактами, невольно приходит на память ошельмованная, только-только начинающая вновь оживать древняя наука астрология. Если отбросить мистический антураж, то в основе ее лежит вполне, как видим, здравая мысль о взаимосвязи человека и космоса, причем связи вполне материальной, подтверждаемой со-временной наукой, хотя характер и механизм такой связи нам пока неведом. Из всех необычных свойств воды меня, как медика и автора Системы Естественного Оздоровления, особен¬но интересуют два. Первый относится к тяжелым видам воды, в которых атомы водорода замещены одним или двумя атомами более тяжелых его изотопов—дейтерия (НДО, Д2О) и трития (НТО, Т2О). Впрочем, количество «тритиевой» воды в естественных условиях настолько мало, что им можно пренебречь. Химические свойства обычной и тяжелой воды почти одинаковы, однако с точ¬ки зрения биолога тяжелая вода действует угнетающе на жизнедеятельность организмов. Второе свойство воды—менять свою структуру под воздействием физических факторов. В структурированной воде, как установлено, ускоря¬ются процессы кристаллизации, растворения, адсорбции, то есть те самые процессы, которые имеют место в живой клетке. Как я заметила, оба эти фактора имеют решающее значение в восстановлении здоровья. Поэтому преобразо¬вание воды имеет в моей методике лечения хронических больных и профилактики здоровья решающее значение. Раньше я пользовалась аппаратом для дистилляции во¬ды, но эта процедура очень длительная, трудная. К счастью, несколько лет назад неожиданно для себя получила способность структурировать воду с помощью собственного биополя. В чем состоит смысл преобразования воды? В устра¬нении тяжелоизотопных ее видов и структурном пре¬образовании. В принципе вся процедура достаточно проста. Наливаете в герметически закрывающийся сосуд 6 литров обычной подслащенной воды из расчета 1 де¬сертная ложка сахара на литр, выпариваете 2 литра и со¬бираете конденсированный дистиллят в стеклянную бан¬ку, попутно пропустив его через активированный уголь. На выводной трубке, откуда дистиллят капает в банку, закрепляете кольцевой постоянный магнит на 250 эрстед, под банку подкладываете плоский магнит на 1000 эрстед. Северные полюса того и другого магнита должны быть обращены к воде. Иначе говоря, верхний повернут север¬ным полюсом вниз, а нижний вверх. Наполнившуюся дистиллятом двухлитровую банку охлаждаете в течение 8 часов при температуре, близкой к нулю. В результате верхняя треть воды в банке будет структурирована. Аккуратно отбираете ее катетером. Время на приготовление следующих порций структури¬рованной воды можно сократить, если первую порцию вы зальете в формочки для приготовления кубиков льда и поставите ее в морозильную камеру. В дальнейшем достаточно будет бросить один кубик льда в трехлит¬ровую банку дистиллята, и воду можно употреблять для питья. Есть и другой способ получить структурированную воду, дошедший до нас из глубины веков. Для этого 19 января прорубают в реке или озере прорубь и берут воду в полуметровом слое подо льдом. Это натуральная структурированная вода, которая исключительно полез¬на человеку и может сохраняться неопределенно долго. Если мы вспомним народные обычаи, то обнаружим, что издревле, когда о «моржах» еще и слуху не было, именно в этот единственный в году день 19 января было принято купаться в проруби. Следуйте этому совету с осторож¬ностью, поскольку в наше время чистых, не отравленных промышленными и сельскохозяйственными стоками рек и озер практически не осталось. Вообще к воде у меня особое, бережное, отношение, и неслучайно водопотребление входит составной частью в Систему Естественного Оздоровления. Своим боль¬ным, например, я категорически запрещаю пить водопро¬водную воду. Мало того, что она содержит ядовитый хлор, ее тонкий химический состав, содержание солей, структура при обработке на водопроводных станциях вообще не учитываются. Внимание обращается лишь на очистку от грубых механических примесей и взвесей, на обеззараживание. А это, на мой взгляд, совершенно недо¬статочно и неправильно. Поэтому лучше всего пользо¬ваться дистиллированной или, на худой конец, роднико¬вой водой. Причем потребление воды надо вообще свести к небольшому количеству. Проведенные мной опыты показали, что здоровый человек, строго придерживаю¬щийся рекомендаций видового питания, способен даже в экстремальных условиях пустыни обходиться мини¬мальным ее количеством.
emipetras: Mieli forumo dalyviai , aš manau , kad jūs pasirinkę Urantijos knygos apreiškimų pažinimo kelią , su visu savo proto noru ir laisva valia , trokštate studijuoti ir labai intelektualiai dvasingus Urantijos knygos skyrius ir pastraipas , kuriuose įkrauta labai aukšto lygio ir dvasinė filosofija ir dieviškų dvasių mokymas . Todėl siūlau ; pradėkime šiek tiek ir Urantijos knygos citatas aiškinti , nagrinėti , komentuoti , pagal savo matymą , pagal savo pažinimo laipsnį . Tai manau būtų žymiai naudingiau ir tų žinių asmeniško geresnio pažinime , ir savo , kaip dvasinių asmenybių augime . Kaip pavyzdį , pradedame nuo pirmo dokumento . 1 DOKUMENTAS VISUOTINIS TĖVAS VISUOTINIS Tėvas yra visos kūrinijos Dievas, visų daiktų ir būtybių Pirmasis Šaltinis ir Centras. Pirmiausia galvokite apie Dievą kaip apie kūrėją, tada kaip apie kontrolierių, ir galiausiai kaip apie rėmėją. Tiesa apie Visuotinį Tėvą buvo pradėjusi aušti tada, kada pranašas sakė: “Tu, Dieve, esi vienas; nėra nieko kito be tavęs. Tu sutvėrei dangų ir dangų dangų, su visomis jų gausybėmis; tu išsaugai ir valdai juos. Dievo Sūnūs sutvėrė visatas. Kūrėjas apsirengia šviesa kaip drabužiu ir nutiesia dangus tolyn kaip uždangą.” Tiktai samprata apie Visuotinį Tėvą – vieną Dievą vietoje daugelio dievų – įgalino mirtingąjį žmogų suvokti Tėvą kaip dieviškąjį kūrėją ir begalinį kontrolierių. Miriadai planetinių sistemų buvo visos sutvertos tam, kad galiausiai jas apgyvendintų daugelio skirtingų rūšių protingi tvariniai, būtybės, kurios gali pažinti Dievą, priimti dieviškąją meilę, ir atsakydamos mylėti jį. Visatų visata yra Dievo kūrinys ir jo įvairių tvarinių gyvenamoji vieta. “Dievas sutvėrė dangus ir suformavo žemę; jis įkūrė visatą ir sutvėrė šitą pasaulį ne bergždžiai; jis suformavo jį, kad jis būtų apgyvendintas.” Apšviestieji pasauliai visi pripažįsta ir garbina Visuotinį Tėvą, visos kūrinijos amžinąjį sutvėrėją ir begalinį rėmėją. Milžiniškos gausybės visatų valiniai tvariniai pradėjo ilgą, ilgą kelionę į Rojų, kerinčią kovą amžinai jaudinančiame patyrime siekiant Dievo Tėvo. Laiko vaikų transcendentinis tikslas yra surasti amžinąjį Dievą, suvokti jo dieviškąją prigimtį, atpažinti Visuotinį Tėvą. Dievą pažįstantys tvariniai turi tiktai vieną aukščiausiąjį siekį, tiesiog vieną viską sugeriantį troškimą, o būtent, tapti, kokie jie yra savosiose sferose, panašiu į jį, koks jis yra savosios asmenybės Rojaus tobulybėje ir savosios teisios aukštybės visuotinėje sferoje. Iš Visuotinio Tėvo, kuris apgyvendina amžinybę, pasklido tolyn šis aukščiausias nurodymas: “Būkite tokie tobuli, net koks tobulas esu aš.” Su meile ir gailestingumu Rojaus pasiuntiniai nunešė šitą atkaklų dieviškąjį raginimą per amžius ir išorėn per visatas, net iki tokių žemos gyvulinės prigimties tvarinių, kaip Urantijos žmogiškosios rasės. Štai pagal Urantijos apreiškimą , o taip pat ir prieš tūkstančius metų , žmonija mąstė apie vieną Dievą . Šią koncepciją labai išplėtojo ir užakcentavo žydų-hebrajų tauta , tai labai ryškiai matome Biblijos rąštuose , ypač Senąjame Testamente , žydų tautos pranašų raštuose . Taigi labai aiškai matome , kad žinojimas apie vieną Dievą , nuo senų senovės pamažu skynėsi sau kelią per visas tautas ir rases . Dievui vienam būti danguje tikrai labai nuobodu , todėl Dievas su savo Sūnumis Kūrėjais sukuria , septynias Supervisatas , o tose Supervisatos - milijardų milijardus gyvenamųjų pasaulių , tinkamų išsivystyti ir gyventi protingoms evoliucionuojančioms esybėms - tipo žmogus . Aišku , kad matomai , kituose pasauliuose ir kitose planetose , panašiose į mūsų Žemę ir visai nepanašiose , yra ir gyvena ir kitokios konstrukcijos protingos esybės , ne tik panašios į mus žmones pagal savo kūno konstrukcijas , bet ir visai nepanašios , ir tik dievai žino į ką panašios . Čia mes labai mažai ką žinome ir galime tik spėlioti . tačiau visumoje reikia labai gerai įsidėmėti , kad Dievas yra Kūrėjas , VISO KO KŪRĖJAS , tačiau ne pats tiesioginis Kūrėjas , bet tobulai atskleidžiantys savo Dievo Kūrėjo troškimą , valią , meilę , išmintį - savo Sūnuose Kūrėjuose , tokiuose , kaip mūsų Vietinės visatos Kūrėjas ir Dievas , mūsų Viešpats Jėzus Kristus . Na kas dar aktualu iš šio pareiškimo ? Manau , kad Dievo Tėvo , kaip visos kūrinijos Šaltinio ir Centro MANIFESTAS -: “Būkite tokie tobuli, net koks tobulas esu aš.”Tai tiesioginis raginimas ir kvietimas pas save , į Havoną , į Rojų , esamu atveju , taikau tai mums žmonėms , tobulinant savo žmogišką protą ir auginant nemirtingąją sielą , kaip gerą trampliną , startui į amžinybę . Tačiau realiai , tikromis dieviškomis dvasiomis mes tapsime tik po labai , labai , labai ilgų gyvenimų , kituose kosminiuose , dvasinuose-morontiniuose pasauliuose . Tai labai ilgas procesas , tačiau įmanomas kiekvienam iš mūsų . Pagal mano tokią trumpą , šio skyriaus apžvalgą , tai kaip ir būtų viskas , tačiau jūs mielieji galie dar labiau išplėsti savo požiūrius ir dvasines įžvalgas . Kaip sakoma - tobulėjimui nėra ribų . Dabar jau AMEN
emipetras: Štai beveik prieš šimtą metų Ani Bezant rašė labai panašiai , labai panašiai , ką mes čia dabar , per du urantiškus forumus , per Urantijos knygos apreiškimų dvasią , bandome diskutuoti ir įsisavinti tas pačias teosofines dvasines įžvalgas , kurios , tam reikalui atsidavusių žmonių , buvo aprašomos ir propoguojamos , jau šimtą metų ir dar anksčiau , tačiau buvo nustumtos į religinį užribį , kaip per daug sudėtingas ir klerikališkai netinkamas mokslas . Daug kas ir šiandieną tariasi atradę Ameriką dvasinių ieškojimų kelyje . Tačiau kaip matome jau praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje , o viskas prasidėjo tai dar anksčius - devyniolikto amžiaus antroje pusėje , kai Rerichai , Blavatskaja ir kiti teosofai kūrė bendro pobūdžio religinę kosminę doktriną apie Dievą ir žmogaus santykį su Dievu . Jau tada šviesū protai suvokė kitokį dieviškumą negu kad skleidė cerkvės ir bažnyčios . Šios teosofinės srovės buvo už bažnyčių ribų ir fundamentalioji dvasininkija jos niekada nepripažino . Tai labai lygiagretus analogas su šiandienos Urantijos knygos dvasia ir tiesa . Praktiškai mažai kas ją skaito ir studijuoja , tačiau beveik visi ją neigia ir kritikuoja . Žodis „teosofija” šiandien yra dažnai girdimas, ir nemažai žmonių laiko save teosofais, tačiau kai kurie net aiškiai nesupranta, kas teosofija yra. Nes tai - dieviškoji išmintis, o ji yra ta šviesa, kuri šviečia kiekvienam žmogui, kuris tik yra šiame pasaulyje. Šviesa niekam nepriklauso asmeniškai, ji priklauso kiekvienam ir visiems, ir tik gebėjimas ją suvokti suteikia teisę ją turėti, gi turėjimo faktas uždeda pareigą dalintis tąja šviesa su kitais. Kiekviena religija, kiekviena filosofija, kiekvienas mokslas ir kiekviena veikla iššaukia iš dieviškosios išminties tai, kas jose yra teisingo ir gražaus, tačiau nei viena iš jų negali pretenduoti į išimtinį šios išminties turėjimą. Teosofija nėra priklausymas teosofijos draugijai. Tai teosofijos draugija priklauso teosofijai. Kokia yra teosofijos esmė? Tai, kad žmogus, būdamas dieviškosios prigimties, gali pažinti dievą, kurio gyvenimas yra jame pačiame. Kaip neišvengiamas šios aukščiausios tiesos papildinys yra žmonių brolybės faktas. Dieviškasis gyvenimas ir yra ši dvasia, kuri talpina visa, kas yra, nuo mažiausio atomo iki archangelo; netgi dulkės po mūsų kojomis negalėtų egzistuoti be šio dieviškojo gyvenimo; aukščiausiasis serafimas - tik amžinosios ugnies kibirkštis, kuri pati yra dievas. Visi nedalomo gyvenimo veikėjai sudaro didžiąją broliją. Dievo imanentiškumas ir žmonijos vienis - tokios yra pagrindinės teosofijos tiesos. Antriniai teosofijos mokymai - yra tie patys, kurie sutinkami visose gyvose ar jau neegzistuojančiose religijose: dievo vienis ir jo pasireiškimo trejybiškumas; dvasios nusileidimas į materiją, ir iš čia - save suvokiančių būtybių hierarchija, tame tarpe yra ir žmonija; palaipsnis žmonijos augimas sąmonės atvėrimo būdu ir žmogiškųjų kūnų evoliucija persikūnijimo būdu; šio augimo vyksmas, veikiant neišvengiamam priežastingumo, tai yra karmos, dėsniui; terpės buvimas, kurioje vyksta šis augimas, ji sudaryta iš trijų pasaulių: fizinio, astralinio ir mentalinio, kitaip tariant, žemės, tarpinio pasaulio ir dangaus; dieviškųjų mokytojų, viršžmogių, egzistavimas. Visos religijos mokė arba moko šito, nors laikas nuo laiko tas arba kitas dalykas iš šių mokymų būdavo nustumiamas į antrą planą; tačiau laikas praeidavo ir šis dalykas vėl atsirasdavo, kaip tai atsitiko su mokymu apie persikūnijimą, kuris buvo dingęs iš bažnytinės krikščionybės mokymų, tačiau nūnai vėl atsirado, lyg būtų nuskendęs ir vėl išplaukęs į paviršių. Skleisti tas tiesas visose pasaulio pusėse yra tiesioginis teosofijos draugijos uždavinys. Nors kiekvienam atskirai paimtam nariui visai nebūtina visas šias tiesas priimti. Kiekvienam nariui yra suteikiama visiška laisvė studijuoti, priimti ar atmesti jas savo nuožiūra; tačiau jei visa draugija, kaip visuminis vienetas, nustotų vadovautis jomis ir skleisti jas, tuo pačiu, ji nustotų egzistavusi. Ši pasaulio religijų vienybė priklauso nuo fakto, jog visos religijos yra pradėtos Didžiųjų Mokytojų vieningosios brolijos narių, dieviškosios išminties arba teosofijos saugotojų. Iš šios brolijos laikas nuo laiko pasirodo naujų religijų steigėjai, atnešdami pasauliui tuos pačius mokymus vėl ir vėl, tik perduodamus jau kita forma, atitinkančia laikmečio sąlygas, tai yra žmonių, kuriems duodama nauja religija, išsivystymo lygmenį, šių žmonių tipą, jų poreikius ir jų gabumus. Visa, kas esminga, yra išsaugoma, tik kas neesminga yra pakeičiama. Šis visų religijų tapatumas yra įrodomas simboliais, kurie pasikartoja kiekvienoje iš jų, nes simboliai sudaro religijų bendrinę kalbą. Apskritimas, kryžius, saulė, žvaigždė ir daugelis kitų neša savyje tylų visų pasaulinių religijų vidinės vienybės antspaudą. Žinodama tai, teosofijos draugija tarnauja kiekvienai religijai savo pačios srityje ir sujungia jas į vieną broliją. Moralės srityje, teosofija savo mokymuose akcentuoja vienybę ir kiekvienoje formoje mato vieningo bendro gyvenimo išraišką, iš ko seka, kad viskas, kas kenkia vienam, kenkia ir visiems. Daryti pikta - tai tas pat, kas įvesti nuodus į žmonijos organizmą, ir tai yra nusikaltimas prieš vienybę. Teosofija neturi paruošto moralės kodekso, nes visos jos nuostatos išreiškia aukščiausią moralumą; rinkdama į viena labiausias aromatingas gėles iš visų pasaulio religinių sistemų, savo sekėjams ji suteikia pačius aukščiausius moralės mokymus. Teosofijos draugija neturi paruošto moralės kodekso dar ir todėl, kad kiekvienas kodeksas neišvengiamai nusileidžia iki vidutinio amžininko lygmens, o teosofijos draugija siekia pakelti savo narius aukščiau egzistuojančio lygio, pateikdama jiems pačius aukščiausius idealus ir įkvėpdama juos kuo garbingiausiais siekimais. Ji moko gyventi Didžiųjų žmonijos Mokytojų dvasioje, jis siekia atskleisti vidinį dėsnį, o ne primesti išorinį.
emipetras: Mokslas ir mistika papildo vienas kitą nors jų tikslai ir metodai labai skirtingi. Mes spėliojame taip: Žemės gyventojams dar teks įgyti naujas “kūno” formas, tai toliau pažengusios civilizacijos, kaip ateiviai iš Oriono žvaigždyno, turbūt jau pasiekė šviesos pasaulį? Ar ne jie mums siunčia signalus iš paslaptingosios Šambalos, kurios buveinė, kaip manoma, yra Himalajuose? Ar tiktai ten? Pernai žiemą ir pavasarį daugelis Šiaurės Kaukazo, kai kurie Maskvos, Sankt Peterburgo, Vidurinės Azijos ir Pabaltijo aiškiaregiai sužinojo, kad Kaukaze irgi yra Šambala. Mokslininkai išsirengė į ekspediciją po Elbruso apylinkes, norėdami patikrinti aiškiaregių duomenis. Kruopščiai juos išanalizavę, jie nustatė Šambalos teritorijos ribas - Elbrusą ir gretimų kalnų masyvus. Aktyviausia zona - Baksansko ir Čegemsko tarpekliai. Ekspedicijos išvykimo diena buvo pasirinkta atsitiktinai, tačiau, anot astrologų, labai sėkmingai. Kosminių spindulių srautas į Žemės biosferą tą dieną buvo didžiausias. Mėnulis buvo liūto ženkle, o kitą dieną perėjo į Mergelės ženklą. Penki iš septyniolikos ekspedicijos narių buvo “liūtai”. Norėdami užmegzti ryšį su Šambalos gyventojais, devyni grupės nariai - aiškiaregiai pradėjo medituoti. Iš Elbruso gauti informaciją pavyko tik dviem: L.Maslovai iš Nalčiko ir S.Raletnevui iš Prochladnio. Elbrusas yra galinga kosminė antena, informacijos perdavėjas ir priėmėjas. Aiškiaregiai matė kalnus supančią aurą, kuri lyg šviesos srautas pulsavo iš vieno kalnagūbrio į kitą. Kai baigę medituoti, jie atmerkė akis, tai net apstulbo. Už medžio stovėjo švytinti figūra. Kūno formų nesimatė. Naktis nebuvo nei tamsi, nei ūkanota. Virš galvų švytėjo žvaigždėmis nusėtas dangaus skliautas, ryškiai švietė Paukščių Takas. Staiga figūra dingo, tarytum jos nei nebūtų buvę. Nė vienam iš žmonių, mačiusių šviesą nekito mintis paklausti, kas ten buvo. Jie tik matė šviesą, ir tiek. Pažvelgę į dangų, pamatė krintančią žvaigždę. Štai skrenda dar viena, ji perkirto dangaus skliautą ir dingo už kalno viršūnės. Kol visi laužė galvas, kas čia galėtų būti, Elbruso kryptimi jau kita orbita pradėjo skrieti dar viena žvaigždė, ryški, tokia kaip kitos. Tiktai ji judėjo labai keista trajektorija: skrido dideliu greičiu, retkarčiais manevruodama į šalis. Tai prieštaravo fizikos dėsniams: tokiu greičiu skrisdamas aparatas turėtų sudužti. Panašu, kad grupės nariai matė NSO. 1968 m. ateivių laivas nusileido netoli Elbruso, kaip tik tame rajone, kuriame dabar susirinko ekspedicija. Netoliese buvo garsus aiškiaregis V.Kostrykinas, jam pavyko telepatiškai užmegzti kontaktą su ateiviais. Iš jų V.Kostrykinas sužinojęs, kad virš Elbruso praeina judri NSO trasa, o jo papėdėje yra energijos tiekimo bazė. Laivui nebūtina nusileisti “prisipilti kuro”, kaip esame įpratę Žemės sąlygomis, jam pakanka tik sekundės dalelės, kad, skrisdamas virš energiją pulsuojančios bazės, “prisipiltų” mums nematomo kuro - kosminės energijos. Tik praskridus NSO, L.Maslova suprato, kad pavyks užmegzti ryšį su Šambala. Ji pajuto kūno virpulį, nematomą vibraciją. Dialogas tęsėsi beveik valandą. Ateiviai iš Oriono žvaigždyno paaiškino, kad Elbrusas yra ir natūrali, ir dirbtinė Šambalos energetinės informacijos sistema, skirta Žemės gyventojams. Jie siunčia žmonėms mintis - formas, mintis - vaizdus, kad žmonės iš daugybės variantų galėtų pasirinkti geriausią. Vadinasi, jie kontroliuoja žmoniją? Ne, žmonija eina savo keliu, jie padeda tiktai tiems, kurie gali priimti jų informaciją. Šambala, anot ateivių, tai kitas pasaulis. Čia gyvena žmonės, buvę Žemės gyventojai, kurie perėjo į kitą būties lygmenį. Jie neturi fizinio kūno, tiktai energetinį. Jų dvasia labai tobula, todėl jie vadinami žmonijos mokytojais. Jų pagrindinis tikslas - padėti žmonėms, bet jau ne tada, kai subrendo rimta krizė. Jie pirmiausia veikia žmonių pasaulėžiūrą. Pasirodo, kad Šambalos gyventojai neturi nei pastatų, nei rūmų. Jiems nereikia rūpintis valgiu. Jų kūną sudaro šviesos energija, todėl jiems nereikia nei drabužių, nei pastogės. Jų maistas - kosminė energija. Aiškiaregė paprašė parodyti, kaip jie atrodo. Pažvelgusi į šalį, ji pamatė 2-3 m aukščio baltą sidabrinį švytintį siluetą, panašų į kokoną. Nakties tamsoje jis švietė labai įspūdingai. Visi žino, kad Šambala yra Himalajų kalnuose, Elbruse yra tik Šambalos kanalas, nes šis kalnas yra aukščiausias Europos taškas virš jūros lygio. Be to, Elbrusas yra reikšmingas gamtos švyturys. Tai vulkanas, tačiau, anot Šambalos pranašysčių, dar 10 metų jis nieko blogo žmonėms nepadarys. Pradėjo blykšti žvaigždės. Aušo rytas. Visi ekspedicijos dalyviai stovėjo apstulbę. Koks sudėtingas ir mįslingas pasaulis! Kada ateis laikas, kai kiekvienas iš mūsų galės pasikalbėti ir pasitarti su nematomais kalnų gyventojais? Matyt, ne veltui kalnai taip traukia drąsius ir tvirtus žmones. Šaltinis AHA
emipetras: Kadangi šiandiena Joninių , Rasos , Saulėgrąžos ir visokių kitokių mistinių , planetinių energijų šventė , tai tą proga parašau tokį pasiūlymą . Šianakt 23 d. 24,00 val mūsų šiaurės platumoje , visas Žemės vanduo tampa struktūrizuotas , tai reiška , kad visų vandenų , jūrų , ežerų , upių , šaltinių , šulinių vanduo , trumpai , apie vieną valandą , tampa įdialiai gražios molekulių - klasterių struktūros . Todėl siūlau šianakt visiems : šokite į upes ir ežerus , maudykitės jūroje , semkite vandenį iš šaltinių ir šulinių ir pasidėkite dėl ilgesnio laiko , atsargai . Jeigu yra galimybės tai būtinai reikia maudytis . Atsargai tereikia tik prisipilti į butelius ar ąsočius šio vandens ir juos aprišti tris kartus su siūlu ar virvele , kad susidarytų uždara sistema , todėl vanduo nepraras savo gydomųjų savybių . Skaitoma , kad tokio vandens keletą šaukštų įpylus į miestietišką vonią , visas vonios vaduo tampa stuktūrizuotas ir naudingas maudytis visam kūnui ir sielai . O miestiečiai , kurie neturi nei šulinio nei šaltinio , nei ežeriuko, nei upelio po kojomis , gali pasinaudoti ir vandentiekio vandeniu , poveikis tas pats , tik reikia nepraleisti brangios valandos minučių , nes paskui vėl visa gamta ir jos galios grįžta į įprastines , užterštas gamtos stuktūras . Miestiečiai , prisileiskite vonią vandens šianakt 24,oo val. ir pamurksokite kokį pusvalandį joje , tai bus atgaiva visems metams ir kūnui ir sielai . Aišku , geriausia atviri , natūralūs gamtos vandens šaltiniai , tačiau tai ne kiekvienam pasiekiama vieta , todėl skaitoma , kad ir vandentiekio vanduo , išlaisvintas iš vamzdynų tokią valandą , taip pat tampa struktūrizuotu vandeniu . Linkiu visiems geros sveikatos , energijos ir ramybės .
emipetras: ŠALIA SAVO DVASINIŲ APMĄSTYMU IR ASMENINIŲ INTERPRETACIJŲ PASIŽIŪRĖKIME KUR MES ESAME , KOKIAME KOSMOSO PAKRAŠTYJE YRA MŪSŲ GIMTIEJI NAMAI . MŪSŲ ADRESAS VISATOJE Kiekvienas žinome savo adresą mieste, kuriame gyvename. O kaip reikėtų nurodyti savo adresą, jei pradėtume bendrauti su kosmoso broliais iš kitų planetų, arba norėtume atsiųsti gražų atvirlaiškį iš tolimos kosminio kruizo? Pagal taip, kaip dabar suvokiame Visatos sandarą, savo adresą turėtume rašyti taip: Vardas, Pavardė Gatvė, namas, butas, Miestas, Lietuva, Žemės planeta, Saulės sistema, Oriono vijos pakraštys, Paukščių Tako galaktika, Vietinė galaktikų grupė, Metagalaktika, Visata. Mūsų žydroji planeta, ypatinga vieta Visatoje. Kosmose vyrauja šalta begalinė tuštuma. Jeigu mes staiga atsidurtume bet kurioje Visatos vietoje, tai tikimybė atsidurti kokios nors planetos paviršiuje arba netoli jo būtų lygi vienam prie milijardo trilijonų trilijonų. Sakykim, atsidūrę pusiaukelėje iki mums pažįstamos Visatos dalies (Metagalaktikos) pakraščių, t.y. už 7 mlrd šviesmečių, kabėtume tuščioje tamsioje gelmėje ir matytume tik šviesias gijas, panašias į putą ant kosmoso jūros bangų. Tai galaktikos, kai kur jos pabirę pavieniui, kitur jungiasi į milžiniškas galaktikų salas – galaktikų spiečius ir superspiečius, kuriuose būna iki dešimčių tūkstančių galaktikų. Kiekvienoje galaktikoje milijardai žvaigždžių, kai kurios jų turi planetas, kuriose galbūt gimsta gyvybė ir klesti civilizacijos. Gal net tūkstančiai civilizacijų begaliniame kosmoso vandenyne? Tačiau iš 7 mlrd šviesmečių mes neįžiūrėtume net savo Paukščių Tako galaktikos. Nuo artimiausio galaktikų spiečiaus, esančio Mergelės žvaigždyne, iki namų mūsų lauktų dar ilgas 70 milijonų šviesmečių kelias. Bet iš čia jau atkreiptume dėmesį į nežymią, 40 galaktikų grupelę. Šio telkinuko skersmuo tesiekia 10 milijonų šviesmečių ir jame išsiskiria tik dvi milžiniškos spiralinės struktūros. Tai Paukščių Tako galaktika ir žymusis Andromedos ūkas. Su visą šia Vietine galaktikų grupe ir mes visi nešamės per kosmosą Hidros žvaigždyno kryptimi sunkiai įsivaizduojamu 540 km/s greičiu aplinkinių galaktikų spiečių atžvilgiu. O pačiame Paukščių Tako Galaktikos verpete nelengva rasti nežymią geltonąją nykštukę, pasimetusią tarp milijardų tokių pat taškelių. Tai mūsų Saulė – eilinė žvaigždė. Saulė susidarė prieš 4,7 mlrd metų, kai prosaulinis dujų ir dulkių debesis perkirto vieną iš Galaktikos spiralės vijų – vadinamąja Šaulio viją. Šiuo metų Saulė artėja prie kaimyninės – Oriono vijos. Mums, laikiniems Žemės keleiviams, atrodo, kad danguje žvaigždės nejuda. Jos spindi taip pat kaip ir pernai, kaip ir prieš šimtmetį. Tačiau žvaigždės, tarp jų ir Saulė, skrieja erdvėje dideliais, nors ir skirtingais greičiais. Štai savo kaimyninių žvaigždžių atžvilgiu Saulė lekia 20 km/s greičiu Heraklio žvaigždyno kryptimi. Tuo tarpu stebint iš Galaktikos branduolio, esančio už 28 tūkst. šviesmečių Šaulio žvaigždyne, mums atrodytų, kad Saulė apie centrą skuba net 220 km/s greičiu (Gulbės žvaigždyno kryptimi). Bet Galaktika tokia didelė ir Saulei vienam ratui tenka sukarti tokį ilgą kelią, kad kelionei apie centrą ji sugaišta ilgus 250 milijonų metų. Taigi nuo Saulės atsiradimo, teįveikti kokie 20 apsisukimo ratų... Maža to, skriedama apie Galaktikos centrą, Saulė dar svyruoja aukštyn - žemyn, tai pakildama virš Galaktikos disko plokštumos, tai vėl nusileisdama po ja. Šis svyravimas vyksta apie 30 mln metų periodu. Priartėkime prie Saulės per vieną šviesmetį. Čia jau susidursime su sferiniu ledo ir akmens gabalų spiečiumi, gavusiu Oorto vardą. Kai vienas toks ledkalnis dėl kaimyninių žvaigždžių poveikio pajuda link Saulės, mes grožimės nutįsusia kometos uodega. Likus kelioms šviesvalandėms, mes atsiduriame savo kieme – išvystame devynias planetas. Ir jau visa šalia Saulės, iki kurios telieka 8 šviesminutės, pasiekiame savo mažąją žydrąją planetą, skubančia aplink savo motininę žvaigždę. Žemė per sekundę savo kelyje apie Saulę sukaria 30 km/s, bet vis vien vieną ratą apskrieja per metus. Nuo kosminė karuselės nepabėgsime ir ramiai nutūpę ant planetos paviršiaus. Dienos ir nakties kaita - tai pats akivaizdžiausias pačios Žemės sukimosi apie savo ašį įrodymas. Per sekundę kiekvienas mūsų nulekiam net 1 km. O po paros grįžtame į tą pačia vietą. Tiksliau – grįžtume, jei per tą laiką Žemė neskrietų ir aplink Saulę, o Saulė aplink Galaktikos centrą, o Galaktika su Vietine grupe nejudėtų kitų galaktikų spiečių atžvilgiu. Taigi, mes esame begalinio kosmoso amžini klajūnai. Nors ir turime pastovų adresą, bet niekada nebūname nei akimirkos , vienoje kosminės erdvės vietoje.
emipetras: Kad kas nors išliktų po mūsų , pateikiu tokią informaciją, gal kam nors padės: Привет всем форумчанам! Мне знакомые прислали очень любопытную информацию, которой грех не поделиться. Я вспомнила что у нас есть рубрика -"Что посоветовать больному?"И возникла эта рубрика именно всвязи с онкологией.Помещаю всю статью целиком. Вкратце о чем она, (для тех кто не читает по английски) Удивительная польза от лимонов! Институт of Health Sciences, 819 N. L.L.C. Charles Street Baltimore , MD 1201. Это последняя медицинская новинка, эффективная в случае рака. Лимон ( цитрус) чудодейственный продукт для уничтожения раковых клеток. Он в 10,000раз сильнее химотерапии. Почему мы об этом не знаем? Потому что лабаратории заинтересованы в производстве синтетического варианта, который принесет им огромные прибыли. Вы сейчас можете помочь другу , в случае необходимости, сообщив ей/ему что сок лимона полезен для предотвращения болезни.И вкус приятен и не причиняет ужасающих последствий химотерапии.... Как вы знаете, лимонное дерево известно своими разновидностями лимонов и лайм. Фрукты вы можете есть разнообразным образом: вы можете есть pulp, выжимать сок, делать напитки, мороженное, пироженные и т.д. Лимон полезен при всех видах раковых заболевений.Он обладает также противомикробным спектром помогающим при бактериальной инфекции и грибках, эффективен против внутренних паразитов и глистов , он регулирует кровяное давление , в случае если оно слишков высокое и он также используется как антидипрессив, борется со стрессами и нервными расстройствами. Источник этой информации впечатляет: информация пришедшая от одного из самых больших производителей медикаментов(фабрик), сообщает что после более, чем 20 лабараторных анализов , начиная с 1970 года, экстракты показали, что: лимон разрушает злокачественные клетки 12 видов рака, включая рак кишечника, груди, простаты, легких и поджелудочной железы... Состав (смесь) этого дерева демонстрирует 10.000 лучше показатели, чем Adriamycin, лекарство обычно используемое химотерапией в мире , для замедления роста раковых клеток.И что самое удивительное этот вид терапии с лимонным экстрактом разрушает тлько злокачественные раковые клетки и не влияет на здоровые. Institute of Health Sciences, 819 N. L.L.C. Cause Street, Baltimore, MD1201 ПОШЛИ ЭТО КАЖДОМУ!!! Еще хочу добавить от себя по -поводу лимонов. Я знаю что одна голландка,живущая в Африке , успешно лечит местное население смесью с лимоном. Лечит в том числе и рак, и СПИД. Результаты-факты настолько потрясающие,что не остались незамеченными "нормальными"врачами и вызвали неодобрение их. Смесь такая: (прежде всего, если лимоны не био, их нужно на 15 минут положить в воду с уксусом) На один лимон 1 столовая ложка оливкового масла и один стакан воды. Лимон вместе с кожурой разрезать на части , положить в миксер (если нет миксера, наверное можно на мелкой терке) и превратить в однородную массу. Эту "кашу" принимать по пол-чашки 3-раза в день (в тяжелых случаях, хорошо бы отказаться от сахара,). Желаю всем вам здоровья!
emipetras: ŽMONIJOS IŠBANDYMO TESTAS Daug šviesių žmonių , šiame mūsų pasaulyje , o tuo pačiu ir kosminės dvasios moko , apie įvyksiančius didelius psichologinius lūžius žmonių sąmonėje , ypač tiems , kurie jau šiandiena ryžtasi šviesėti ne tradiciniu bažnytinių ritualų keliu , bet autenišku Viešpaties Jėzaus Kristaus Nukryžiavimo Keliu . Šie dvasiniai lūžiai , kurie įvyks mumyse , tai bus mūsų proto pasirinkimas , eiti su Dievu ar prieš . Šiuo savo aiškinimu , remiantis kitais aiškinimais , noriu apšviesti visus dvasingus ir į Dievą Tėvą įtikėjusius ir jį mylinčius žmones , apšviesti jų jau subrendusias sielas , kurios nori ir yra pasiryžusios nukryžiuoti savo gyvulinę – planetinę pasąmonę , kad tuo savo naują dvasinę sąmonę išvestų į Šviesos ir Tiesos pasaulį . Šie nauji dvasinais lūžiai ateis per mūsų proto ir sielų regavimą į nauja dvasinę sąmonę . Taip Aukštosios dvasios tirs žmogiškąsias sielas jau čia , šiame žemiškame gyvenime . Ir bus tiriama , kaip sakoma - ugnimi . Ne ta fizine ugnimi , bet psichine ugnimi , kiek kuri siela , o tuo pačiu ir mūsų sąmonė , protas , kaip išlaikys tuos bandymo testas . Aukštųjų dvasių mokyme yra sakoma , kad kiekvienam žmogui , pasiekusiam atitinkamai jau aukštą savo dvasinės sąmonės išsivystymo lygį , Visatos Aukštosios dvasios nuleidžia kiekvienai tokiai sielai , taip vadinamąjį Nukryžiavimo Kelią . Tai tik sąlyginis pavadinimas , kad žmogaus sąmonė geriau ir prasmingiau savo gyvenimą ir visus išbandymus surištų su mūsų Visatos Viešpačiu , Jėzaus Kristaus keliu ir jo žmogiška kančia . Kaip pradžioje kelio kiekvienam , šis kelio ruožas buvo lydimas draugų ir bendražygių , tačiau vėliau , priėjus iki tam tikros ribos , kas iki jo priėjo , bus priverstas pasilikti vienas prieš vieną , tai yra su pačiu savimi , tik vienam , tik savo proto ir sielos pagalba suvokti save ir Dievą ir likti pačiam su savimi prieš visus tolesnius išbandymus . Žmogus bus priverstas vienas , savo sąmone , savo jausmais judėti pirmyn , kai niekas iš bendražygių praktiškai jūsų nesupras ir niekas jūsų neparems , nes visi aplinkiniai žmonės ir draugai kurie jus supa , bus mąsinės pasaulietinės sąmonės įtakoje . Jie visi , kurie gyvens šalia mūsų , paprasčiausiai jau nesugebės nei mūsų suprasti , nei mūsų pažinti . Tam tikru laikotarpiu , einančiam šiuo Nukryžiavimo keliu , gali užtemti visos pagalbos iš šalies ir tada atrodys , kad visas pasaulis nuo tavęs nusisuko . Žmogui , pasiryžusiam siekiamybėje eiti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus keliu ir norinčiam savo įtikėjime pasiekti Nukryžiavimo Išventinimą , iškyla psichologinis pavojus , protui ir jausmams , kai rodos sukyla visos gamtinės jėgos . Prieš šį žmogaus pasirinktą kelią , prieš jo mąstymą , prieš jo sakomus žodžius ar pamokymus , o svarbiausia , prieš savo paties vidinį apsisprendimą - sukyla visos aplinkinės gamtinės jėgos , kurių eteryje , kaip paprastai , maudosi didžioji žmonijos proto dalis , kadangi šių gamtinių jėgų dvasinės vibracijos , kaip visada , labai žemo lygio , tai didžioji žmonijos protų dalis , kaip tik ir randasi šiame diapazone . Šių gamtinių , žemų dvasinių vibracijų poveikis žmonėms pasireiškia visai ne per medžius , žoles ar kitus gamtos veiksmus . Ir ne per perkūną ar tornadą , nors kartais susifokusuoja ir čia . Tačiau visumoje ne , visai ne . Tai pasireiškia per žmonių poveikį kitam žmogui , mes kaip žmonija veikiame vienas į kitą , nes tik žmogus sugeba priimti arba atstumti dieviškąsias energijas. Ir kai tik savo dvasinėmis vibracijomis iškylame aukščiau , virš mus supančio pasaulio , tada šio pasaulio žemosios vibracijos tiesiog apgula mus , na panašiai kaip laukinių ordos apgula tvirtovę . Žiūri štai tada tu , į visą tai ir negali nesistebėti , kad visas aplinkinis pasaulis tarsi išprotėjęs , nebesupranta tos elementariausios Tiesos , kuri kiekvienais tūkstantmečiais buvo nešama į žmonija iš kosminio , iš dvasinio pasaulio , kuri jau seniai , išmintingiesiams žmonijos protams , buvo aiški ir žinoma . Tačiau ši Tiesa , visais laikais ir visokiais trukdžiais ir net agresija buvo šalinama ir tolinama , nuo save pašventusių žmonių , žengiančių savo pasirinktu Nukryžiavimo Kelio ir pasiryžusių nešti naują dvasinę šviesą likusiai žmonijai . Ir tas šiandienos , didžiosios žmonijos dalies , nesupratimas ir pasipriešinimas naujausioms dvasinėms idėjoms , net kaip viso intelektualaus pasaulio ir net religininių sistemų pasipriešinimas ir ignoravimas naujausių dvasinių Tiesų ; kaip Agni Jogos , Urantijos apreiškimų ir kitų pažangių teosofinių tiesų - šioje civilizacijoje yra atmetamos , o einančiam ir ieškančiam Tiesos , ir pažinimo , ir Nukryžiavimo Kelio , prilygsta tai , kaip kankinimas fiziniame plane . Aišku , šiame dvidešimt pirmame amžiuje , stipriai civilizuotame , apsišvietusiame amžiuje , bet kokie realūs fiziniai kankinimai , dėl dvasinės minties nepriklausomybės , kaip ir nebeimanomi , tačiau šie išbandymai sielos ir proto plotmėje , einantiems šiuo keliu , persislinko į psichologinio spaudimo planą . Šiandiena vyksta tikras dvasinių vertybių perkainavimas ir sielų virsmas į aukštesnį sielos ir dvasios virpesių dažnį , kuris pereina net ir į aukštesnį dažnį mūsų fizinio kūno visų molekulių ir lastelių . Toks dvasinis virsmas , nesąmoningai supriešina skirtingų sielų virpesių žmones , erzina jų įgimtą religinę sąmonę ir tuo , savo žemo dvasingumo įtakoje , generuoja sąmoningus ir nesąmoningus pasipriešinimo veiksmus , kaip kenkimą ir trukdymą vystytis aukštesnei dvasinei sąmonei , kurios jie nepažysta ir nebando mokytis pažinti , tačiau visu savo planetiniu gyvuliniu protu negali sutikti su naujovėmis , kurios tradiciškai nežinomos ir nesuprantamos . Žmonija vis dar kultivuojantį agresiją ir jėgą ir savo amoraliais pasaulietiškais sprendimais ir veiksmais kurianti šios civilizacijos rūmą , stumia į neviltį , dvasingus šviesuolius , kurie jau šimtmečiais , visa savo psichine dvasine energija bando ištempti pasaulį iš tamsos į šviesą . Ši dvasinė perkrova ir įtampa , kai bandoma parodyti šiai užtemusiai Žemei naują Šviesą , kartais savo veikimu į mūsų sąmonę , sielą ir intelektą , per psichologinę prizmę , prilygsta net fizinei kančiai . Tačiau niekada nieko nebijokime ir nenusiminkime , jeigu pasirinkome mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kelią , jeigu giliu tikėjimu jaučiame Dievo Tėvo dvasią , žinokite , mes jau nebe šios Žemės vaikai , mes jau kosminiai Dievo Tėvo vaikai . Mes jau ,,kosminiai klajūnai ‘’. Mes jau ,,pasmerkti’’ vis tobulėti ir tobulėti , bet tik ne čia, o jau ten , vis toliau ir toliau nuo mūsų Žemės lopšio , toliau , tolimuose kosminiuose morontiniuose - dvasiniuose pasauliuose , o šis Nuryžiavimo testas , tegu bus mums visiems tik išbandymas , tik licenzija į mūsų sielų , amžinąją kosminę , dvasinę kelionę . Tai štai brangieji , pagal mano dvasinę įžvalgą , remiantis ir kitų dvasinių mokytojų mintimis , toks mūsų sielų išbandymo testas vyks ir bus vykdomas su kiekvienu iš mūsų , pasiryžusiu eiti Šviesos ir Nukryžiavimo Keliu . Dvasinio pasaulio Aukštųjų Dvasių , įgaliotos dvasios asmenybės , žmogaus siela išbando ir išbandys per įvairiausias įmanomas ir neįmanomas situacijas , per mūsų mintis ir per mūsų jausmus . Tai patiria ne vienas ir dar daugelis tą patirs , šiame sielų išbandymo kelyje . Kiekvienam iš mūsų , tam tikrame gyvenimo tarpsnyje bus pateiktas sielos išbandymo testas , todėl melskime ir prašykime Dievo Tėvo stiprybės , fizinės ir psichinės , kad nesukluptume šiame išbandymų kelyje , bet visa savo sielos skaistybe ir stiprybe , sušvistume naujiems siekiams ir prasmingiems dvasiniems darbams . Labai gaila , kai bandomieji žmonės nepraeina Nukryžiavimo Kelio ir neišlaiko šio testo . Daugelis supanikuoja , pradeda kovoti su aplinka ir pasauliu , kiti puola į neviltį ir praranda Tikėjimą ir Viltį . Skaitoma , kad tokios sielos neišlaikė sielų uždrūdinimo testo ir tokio žmogaus asmenybės siela neperėjo savo Nukryžiavimo Kelio . Ką daryti , kad visi išlaikytume šį testą ? Kaip visada , remkimės mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus paliktais mokymais ir dvasinėmis parabolėmis , kurioje , vienoje iš jų , sakoma : ,, … budėkite visą laiką ir melskitės , kad pajėgtumėte išgyvengti visa tai , kas turi įvykti , ir atsistotumėte Žmogaus Sūnaus akivaizdoje . ‘’ Su meile Emilis
Naktinis sargas: Na, emipetrai ir "pavarei"... Kas pagal tave yra tos Dvasinio pasaulio Aukštųjų Dvasių įgaliotos dvasios asmenybės? Ar jos gali turėti galią man, jei tikiu ir pasitikiu tik Tėvu/Rojaus Trejybe ir Jėzum/Mykolu? Jei nejaučiu jokių nenormalumų nei mintyse, nei jausmuose, jei aplink mane yra tik labai geri ir dori žmonės? Kaip suprast - kad nesu išbandomas tuo testu, kad nesu dar nusipelnęs? Na, ir ačiū Dievui, nes vis bandau ir bandau pats nukryžiuot savo ego ant nuolankumo kryžiaus ir kitiems patariu Pagarba
Algirdasmm: Emili, gal bandei iššifruoti, koki užmojai būdingi Dalamatijai, abiems Sodams ir Nazarėnui. Tarp pirmųjų randu daug bendrumo; - nuoseklumo, praktiškumo, daug “buitinio“ darbo, klojančio kelius į perspektyvą, -kelius visoje žmogiškosios aprėpties egzistencijoje (jų sėkmes ir nesėkmes šį kart nelieskime). Tuo tarpu Jošuė aiškiai išsiskiria savo laisvu, patogiu, neįsipareigojančiu užduoties (jis pasirinko gyvenimą žemėje –kaip dvasinio mokytojo gyvenimą) vykdymo efektingumu-sėkmingumu; maža to, savo gyvenimą užbaigia gana groteskiškai, absurdiškai, teatrališkai. Tavo tekstas, pateikia aiškinimą (motyvaciją) nukryžiavimo faktui. Na ir įvairiaspalvę paletę pateikia Besileidžiančiųjų veikla žemėje; vis nauji eksperimentai, vis nauji gyvenimo įprasminimo keliai parodomi Urantijoje. Atsiskleidžia be galo plati “Dievo-žmonoų“ teatro scenos panorama. Kažkuriuo metu tai būva labai įdomu, betgi greitai pamatai, kad individualiai tau -tai beprasmybė ir laiko gaišatis. Vyksta išbandymai, testuojantys –kokiai dvasingumo kategorijai pozicionuoti; na tiesiog septyni pirmieji gyvenamieji viename, ir dar materialiame. Ir kas gi sulaikys Aukštuosius nuo besaikio eksperimentavimo. Vienas štrichas: kūno materialaus ištvermingumo išbandymas; kada kertama per saulės rezginio begaliniai ištemtas stygas, ir čia pat vizualizuojama kaip baltos šviesos linijiniai kanalai labai tvarkingos geometrijos; pasekmės fatališkos, nuostolingos (kaip sakoma –nori verk, nori juokis) materialiame plane. Psichika atsilaiko, bet ir vėl nedėkingos-neproduktyvios įtampos erdvėse gaištamas laikas. Ir vėl kažkuriuo metu tai įdomus psichologinis teatras su vis iškylančiais vienas paskui kitą psichologiniais portretais (nuo kurių, kaip sakoma -noris būti kuo toliau).
emipetras: Šis bei tas ir intelektui ir sielai . Remiantis asmeniniais pamąstymais ir išmintingesnio žmonių rato pastebėjimais - Žemė , visa mūsų planeta su visa atmosfera - yra gyva esybė . Kodėl dabar gyva ir kuo remiantis ? Pasirodo , kad turime remtis savo protu , loginiu protu , Dievo išmintimi . Tai išvada tokia , kad tik gyva esybė gali kurti ir auginti gyvas esybes . O kokias gyvas esybes Žemė gimdo ir augina ? Pirmiausia tai medžius , visokių rūšių medžius ir visokių rūšių žolynus , o po to visokių rūšių mineralus . Kad medis yra gyva esybė tikriausiai daug kas sutiks , o štai dėl mineralų , gali atsirasti ir nesusikalbėjimas , tačiau mineralai taip pat gimsta , gyvena ir miršta - reiškia jie yra gyvi . Žemė , kaip gyva esybė , turi be galo didžiulį informacinį lauką , kuris ją supa ne tik atmosferiniu pavidalu , bet ir vandens pavidalu . Čia vandenynuose , per milijonų milijonus metų , susiformavo ir užsifiksavo ir liko amžinam naudojimui , didžiausia Žemės išmintis ir protas , kuris tyvuliuoja aplink Žemę vandens pavidalu . Tai milžiniškį vandenynai , jūros , upės , ežerai ir povandeninės upės ir ežerai , kurie turi visą planetos evoliucinį Planą ir raidą šio Plano . ŽEMĖS evoliucijoje , vanduo suvaidino milžinišką vaidmenį , kad po daugelio milijonų metų , ant kietos žemės paviršiaus vaikščiotų protinga ir mąstanti esybė . Įdomumo dėlei , visą žemės paviršių , daugiau kaip 70 procentų , dengia vanduo , o tai yra tas pats , kaip ir žmogaus kūnas , sudarytas iš maždaug 70 procentų vandens . Tai toks įdomus , o gal ir prasmingas sutapimas . Tačiau nežiūrint milžiniškų planetos vandens atsargų , tik 3 procentai sudaro gėlas vanduo , o gėrimui , žmogaus gyvybei tinkamas , tik 03 procento , viso gėlo vandens išteklių . Taigi tai akivaizdu , kad ši Žemės planeta , pagal savo kosminį Planą , gali turėti ir išmaitinti , tik ribotą skaičių žmonių . Dar vienas toks pastebėjimas , kad Žemė tai gyva sistema yra tai , kad per milijonus metų nepakito atmosferos sudėtis . Pav deguonis visą laiką sudaro stabiliai 21 procentą , viso atmosferos oro sudėties , nors žmonių , per tą laiką padaugėjo milijonus kartų . Kol žemė nebuvo masiškai apgyvendinta ( homo sapiens ) , tol visa žemės energetika su visa atmosfera ir Žemės gelmėmis išlaikydavo balansą . Tam balansui išlaikyti reikėdavo , kartas nuo karto pakeisti savo viršutinį rūbą ir tuo pačiu , dar save ir stipriai supurtyti iš vidaus , dėl naujų energetinių rezervų gimimo . Žemė elgdavosi panašiai kaip ir žmogus ( juk mes savo kūnais panašūs ) , sugalvodavo naują rūbą ir pakeisdavo . Taip vykdavo periodiniai atšalimai ir atšilimai , o to pasėkoje pasikeisdavo ir Žemės žaliasis rūbas . Tai čia milžiniški paparčių miškai , tai vėl palmių ir spygliuočių miškai , tai vėl lapuočių miškai periodiškai padengdavo Žemės paviršių . Bemąstydama apie kosminę berybę erdvę , padarydavo keletą veido grimasų ir susiformuodavo nauji kalnai ir kalnynai . Tai va ,viskas buvo gerai ir periodiškai tvarkingai kol nebuvo žmogaus ant Žemės . Tačiau štai atsirado žmogus . Pradžioje jis buvo labai silpnas , tačiau gamta motinėlė jį visokeriopai ir augino , ir skriaudė , ir grūdino . Ir štai užaugo žmogus monstras , stiprus , gudrus , tačiau nelabai išmintingas . Žmogus pradėjo kovą su savo fizinės esybės motina gamta . Vietoj didelės išminties , kaip su meile naudotis visai Žemės motinos turtais ir energijomis , žmogus pradėjo kovą , invaziją , teršimą , nuodijimą visos gamtinės aplinkos , visos Žemės planetos nuodijimą ir niokojimą savo siaurų egoistinių interesų naudai . Optimalus mūsų planetos žmonių skaičius turėtų būti šiek tiek virš milijardo , o dabar mūsų jau septynis kartus daugiau . Be to ar pastebėjote , kad parašiau septynis kartus . Tai taip pat yra kosminis mistinis skaičius ir ženklas , nuo kurio turi prasidėti žmonių populiacijos mažėjimas . Žemė , kaip ir kiekvienas gyvas organizmas siekia išgyventi , todėl jį atsikrato tų kas kenkia jos saugumui ir išlikimui . Pav. , net mokslininkai , pagal kai kuriuos UNESCO paskaičiavimus sako , kad maždaug už šimto metų , žemės gyventojų skaičius turėtų sumažėti radikaliai ir telikti tik apie milijardą . ŽMONĖS savo kvailu ir egoistiniu protu jau dabar žudo save masiškai , nereikia net Žemei pasipurtyti . Visas maistas yra šimtu procentu negyvas ir užterštas konservuojančiomis ir stabilizuojančiomis cheminėmis medžiagomis , kurios leidžia tam maistui ilgai gulėti ir negesti - parduotuvių lentynose . Pramonė jau sukūrė naują džiną , tai maisto papildus ir modifikuotą maistą , kurie savo veikimu dar parodys , kiek jie naudingi . Taip vis po truputį risimės žemyn , kol pilnu tempu įsibėgės žmonijos populiacijos atranka ir žmonių skaičiaus sumažėjimas . Gal išliks išrinktasis turtuolių elitas , gal išliks kaimo žmonių išmintingasis elitas , gal išliks dvasiškai stiprių ir meilės energiją spinduliuojančių žmonių išrinktoji populiacija . Kas ten žino , tai žino tik Žemės planetos motina Gamta ir aišku mūsų planetos Dvasinis Princas . Žmonės turėtų suprasti , kad Žemė , kaip planeta yra ir dieviškas kūrinys , tai dieviškų dvasių ir angelų kūrinys , nes tik gyvos sistemos , gali kurti gyvas sistemas . Todėl ir dvasinis pasaulis būdamas aukščiau už fizinį pasaulį , bet tuo pačiu kaip gyva , išmintinga ir protinga sistema , gali kurti ir gyvas kosmines , fizines sistemas . Žvaigždės , saulės , tai taip pat yra gyvos sistemos , tik nereikia jų tapatinti su žmogaus kūno biologine gyvybe . Taip , tai gyvos sistemos ir turi savosios materijos lygmenyje unikalią plazminę gyvybę , kuri yra neorganinės kilmės , bet plazminės , tačiau tai visai normali gyva esybė , su savo besirealizuojančiu kosminiu Planu ir save reguliuojančiu plazminiu protu . Todėl ir Žemės planeta būdama gyva sistema , gyva ir protinga sistema , laikas nuo laiko save reguliuoja . Tačiau visa bėda dabar yra ta , kad yra žmogus , kurį reikia išmaitinti , išlaikyti , o tuo pačiu reikia ir atsipurtyti , nes jis nenustoja niokoti žemės paviršiaus ir net jos gelmių . Todėl žemės planetos Plane atsirado niokotojo , agresoriaus sąvoka ir ŽEMĖ kaip gyva sistema , pradeda po truputi nusipurtyti nuo per didelio skaičiaus žmonių . Kai neliks švaraus vandens planetoje , kai nebeliks švarių upių , jūrų ir vandenynų , katastrofiškai pradės keistis ir atmosferos sudėtis , nuskurs ir augmenija . Štai tada jau visiems bus labai aiškiai matyti milžiniška katastrofinė padėtis , tačiau jau niekas nebesustabdys planetos evoliucinio traukinio . Ką jūs apie tai manote ?
emipetras: Labai įdomus dialogas , tarp žurnalisto ir M. Leitmano , kabalos mokslų propoguotojo - apie meilės sąvoką per kabalistinį požiūrį į pasaulio reiškinių dėsningumą . Šis dialogas labai rišasi ir su mano aukščiau pateiktomis mintimis ir tai tik parodo , mūsų visų protų ir sielų integralumą , kai pradedame eiti dvasinio nušvitimo keliu . M. Sanilevičius: Mūsų pirmasis klausimas šiandiena - kas yra meilė? M. Laitmanas: Meilė - pagrindinė, svarbiausia pasaulėdaros savybė. Sakyčiau, tai vienintelė teigiama savybė, kuri stumia į priekį, valdo ir susieja visas pasaulėdaros dalis. Ji sujungia visų konstrukcijų (negyvųjų, augalijos, gyvūnijos) elementus ir vidinį žmogaus pasaulį. Šią vienijančią savybę mes vadiname meile arba visišku abipusiu atidavimu. Visuotinės meilės dėsniui paklūsta visa gamta, išskyrus žmogaus lygmenį, kuriame mes, palikti savo nuožiūrai, darome ką norime, prieštaraudami šiam dėsniui. Jeigu paklaustume biologų, jie mums pasakytų, kad bet kurio organizmo funkcionavimo, egzistavimo, vystymosi dėsnis grindžiamas visiška integralia jo elementų sąveika. Pagal šį dėsnį kiekviena ląstelė rūpinasi viso kūno gyvybine veikla, sveikata, gyvybingumo palaikymu, kitaip tariant, visa, kas būtina, ji automatiškai atiduoda kūno poreikiams. Ji netgi paklūsta įsakymui susinaikinti, kadangi atliko savo funkciją, išeikvojo savo išteklius - išsijungia programa ir ląstelė susinaikina. Bendrasis sistemos, organizmo, organo egzistavimo dėsnis valdo visus elementus. Jeigu išnagrinėsime bendrąjį, integralų gamtos dėsnį, susijungimo, homeostazės dėsnį, pamatysime, kad gamta remiasi savisauga bei vystymusi iki tam tikro tikslo ir nepaiso galimybės egzistuoti bei vystytis atskiroms dalims. Šis integralios tarpusavio sąveikos, integralių tarpusavio ryšių tarp elementų dėsnis lemia visų gamtos lygmenų egzistavimą. Tačiau, kai išsiaiškinę tai, mes žiūrime į žmogų, pastebime, jog jis - visiška šio dėsnio priešingybė. Aš neturiu omenyje žmogaus egzistavimo lygmens, kuriame mūsų organizmas funkcionuoja kaip gyvūninis kūnas ir natūraliai paklūsta gamtos dėsniams. O turiu omenyje žmogiškąjį lygmenį - mūsų tarpusavio sąveikų, pojūčių, minčių lygmenį, kur yra mūsų „Aš“, - ten mes absoliutūs egoistai. Mes nenorime paisyti pasaulio integralumo, jo dalių tarpusavio sąveikos. Šiandien mes pastebime, kad pasaulis - mažas globalus kaimas, kur visi esame priklausomi vienas nuo kito. Būdami gamtos dalis, mes savo mintimis, norais, veiksmais visuose lygmenyse šiai integracijai darome didžiulę žalą, kuri mums grįžta visų gamtos dalių neigiamu poveikiu, ir šiandien mes pradedame tai jausti. Absoliučios meilės - visuotinės abipusės priklausomybės, dėmesingumo, instinktyvaus, įgimto, neįsisąmoninto rūpestingumo dėsniu žmonės nesivadovauja. Jeigu mes visur ir visada vadovausimės šiuo dėsniu, t. y. įsisąmoninsime, kad visi esame lygūs, susiję tarpusavyje, visi mes turime tarsi vieną širdį, vieną sielą, vienodai mąstome, tai mūsų dalyvavimas gamtoje bus teisingas, integralus. Tuomet mes susiliesime su likusia gamta ir mūsų požiūris į ją bus - meilė. Šio dėsnio žinojimas mums suteikia galimybę suprasti, kad meilė ir neapykanta tarp mūsų šiandien - absoliutus egoizmas, kiekvieno noras išnaudoti kitus (sekse, šeimoje, visuomenėje) dėl savo tariamos gerovės. Tariamos, nes galiausiai žmogus neįgyja jokios gerovės. Visa remiasi paprastu egoistišku išskaičiavimu. Nesuprasdamas savo elgesio pražūtingumo, žmogus tik gilina krizę. Šiandien, būdami galutinėje egoizmo vystymosi stadijoje, mes matome visiškai nutrūkusius žmonių tarpusavio ryšius. Praeityje mus siejo kažkokie ryšiai, susitarimai, formalumai. Mūsų laikais pasireiškia vien tik akivaizdus, begėdiškas, apnuogintas egoizmas. Ir tai gerai, kadangi, matydami savo tikrąjį veidą, mes priartėjame prie problemos supratimo ir jos sprendimo. Kabalos mokslas , mums atskleidžia galimybę pasiekti meilę.» Dabar jau aš rašau - komentuoju LEITMANĄ . Man šis Kabalos autorius kartais labai užkabina savo gilia pasaulio analize ir gilia savo dvasine išmintimi. Tai tik rodo , kad kelių pas Dievą yra įvairių , tiek krikščioniškų , tiek urantiškų , tiek ir per Kabalos mokslus . Jeigu tik gerai įsiklausai į tas šventas Tiesas , kurios yra bendros visam pasauliui , tada ir suvoki tą bendrą visų protų ir sielų integralumą , turinčią geriausią galimybę vystytis meilei , dieviškai meilei , per bet kuriuos dvasinius šaltinius . EMILIS
emipetras: AR NORITE MIELI BROLIAI IR SESUTĖS PRISILIESTI PRIE IŠMINTIES ? JEIGU TAIP , TAI SKAITYKITE . Jeigu žmogus neturėtų materialių galvos smegenų , tai toks žmogus neturėtų ir proto . Žmogaus galvos , smegenų lastelių neuronų veikla yra žmogaus proto funkcija . Žmogus , kaip protaujanti planetinė gyvybė , yra vienintelė ir aukščiausia planetinė sąmonė , nes turi mąstymo funkciją . Žmogaus mąstymą , dėl geresnio supratimo , būtų galima priskirti kaip gebėjimą kalbėti , super subtiliame lygmenyje , kai tavosios kalbos niekas negirdi , tai yra , kai šios kalbos jokia žmogaus ausis negali girdėti , tačiau aktyvusis sąmonės protas atpažysta ir nuskaito šias mintis . Žmogaus mintys gimsta pačiuose giliausiuose ir pačiuose subtiliausiuose sąmonės lygiuose . Įsivaizduokime tai tokiu pavyzdžiu . Tarkime , kad šios mintys pakilę iš giluminių samonės lygių , kaip vandens burbuliuukai iškyla į išorinius ir paviršinius sąmonės okeano vandenis ir čia sąmonės vandenyno yra atpažystami kaip to vandenyno burbuliukai . Iškilę į samonės okeano paviršių šie burbuliukai sprogsta , ir sąmonė reaguoja į šį sprogimą , sureaguoja visas viršutinis sąmonės okeano paviršius ir priima , nuskaito šių sprogstančių burbuliukų informaciją . Kai sakau , kad sprogsta , tai tik todėl , kad jūs geriau suprastumėte visą sąmoningo mąstymo procesą . Mintis užgimusi sąmonės okeano gelmėse , kildama per visą milžinišką sąmonės gylį, iškyla į sąmonės paviršių , kaip sąmoninga mintis . Kiekviena mintis kildama pereina per įvairius giluminės sąmonės lygius , tačiau mes šių sąmonės lygių nepajaučiame , tik paviršiniai sąmonės sluoksniai atpažysta ir nuskaito mintį . Iš to seka , ir priimta manyti , kad giluminis protas yra gilios ramybės busenoje , o giluminė sąmonė yra labai inertiška . Ši sąmonės dalis , tai yra visas milžiniškas proto vandenynas , vadinasi pasąmonė , o paviršiniai sąmonės sluoksniai būdami aktyvūs ir dinamiški , kas minutę nuskaitinėja mintis-burbuliukus , atėjusius iš pasąmonės gelmių . Tai yra kasdieninė buitinė minčių virtuvė , kur nuolat trykšta ir sproginėja įvairios mintelės , trumpalaikio poveikio ir trumpalaikės reišmės . Tačiau jeigu norime skaityti tik iš pirmapradės gelmės mintis , iš mūsų esybės ir būties gelmės mintis , reikia daryti išėjimą iš aktyvios sąmonės , per tylos praktiką . Tai reikėtų įsivaizduoti taip . TU sąmoningai jauti trauką į vandenyno gelmę ir norą nerti į šią gelmę visa esybe , ir pasiduoti šio milžiniško pasąmonės vandenyno traukai , kuri tave kaip nardytoją patraukia savo natūralia gravitacijos trauka , ir tu neri iki pat sąmonės dugno . Neri ramai , letai , vis grimzdamas ir grimzdamas į savo sąmonės vandenyną , į transcendentinę ramybę , kurioje ir užgirstame tylų , vos girdimą balsą , savo sąmonės proto gelmėje . Tai nereiškia , kad mes priartėjome prie Dievo , kuris štai gyvena mūsų proto gelmėje . Visai ne , tai reiškia , kad Dievas visada buvo su mumis , tik mes per savo aktyviosios sąmonės minčių triukšmą , per nuolatinį tų burbuliukų -minčių sproginėjimą , paprasčiausiai nebegirdėjome subtiliai tylaus kasdieninio Dievo balso . Mes taip esame užsiėmę eilinėmis buitinėmis ir kitokiomis praktiškomis mintimis , kad šitame minčių chaose , mes niekada negalime užgirsti Dievo balsą . Tačiau užtenka išeiti iš aktyviosios proto sąmonės veiklos , panaudojant tylos praktiką , o toliau su savo aktyvia viena mintimi neriame į bekraštį samonės ir proto vandenyną , kurio tylos ir ramybės gelmėse , užgirstame mus visur lydintį Dievo balsą . Daugelis tai , ką aš parašiau , suranda per prašymo maldas ir garbinimo maldas , per kolektyvinę maldos hipnozę ir kitokias religines praktikas . Tačiau aš siūlau paprastą ir efektyvų dvasinio nušvytimo būdą , naudojant savo aktyvaus proto nušvytimo praktiką , neriant į savo sąmonės vandenyną .
emipetras: Ученые нашли первую пригодную для жизни планету 18 мая 2011. Ученые нашли планету, пригодную для жизни, которая находится на расстоянии 20 световых лет от Земли и имеет название Gliese 581 d. Ученые пересмотрели свои прежние представления о планете Gliese 581 d. Считалось, что на ней слишком холодно для поддержания жизни земного типа. Однако на днях выяснилось, что на планете Gliese 581 d вполне благоприятные условия. Небо, правда, там не голубое, а красное, сила притяжения примерно в два раза выше нашей и повернута "сестра Земли", скорее всего, все время одной стороной к своему светилу, утверждают ученые. Они утверждают, что жить на Gliese 581 d можно. К такому выводу пришла команда ученых из французского института Лапласа (Institut Pierre Simon Laplace in Paris) под руководством доктора Робина Уордсворта, смоделировав климат Gliese 581 d. Звезда Gliese 581 находится в созвездии Весов на расстоянии, примерно в 20 световых лет от Земли. Gliese 581 - красный карлик. Астрономы уверяют, что на его орбите находятся шесть планет: e, b, c, g, d и f. И три из них - c, g, d - расположены в так называемой зоне проживания: на благоприятном расстоянии от своего светила. Как наши Венера, Земля и Марс. Наиболее подходящей для жизни, конечно, считается планета g. Если она действительно существует. В чем некоторые ученые еще не до конца уверены. По поводу планеты Gliese 581 d были сомнения, мол, там слишком морозно. Но теперь они сняты. Таким образом эта планета стала первой, которую ученые без сомнений назначили на роль наиболее вероятного места внеземной жизни. "Мы очень взволнованы, ведь планета расположена довольно близко от Земли. Когда-нибудь люди смогут туда долететь", - сказал доктор Уордсворт. Отметим, планета Gliese 581 d в 7 раз тяжелее Земли и в 2 раза больше. Сила притяжения на ней составляет 1,75 земной.
Juozas: Nebūtina būti mokslininku ar žmogumi perskaičiusiu Urantijos knygą, kad suprasti, jog šitokioje kosmoso begalybėje yra apgyvendintų planetų. Kitaip - vardan ko, tiek sukurta ir kuriama pasaulių? Tik dėl grožio, kurį matome Hubble pagalba?
emipetras: Aš - beržas ***** ( labai šaunus poetas P. Širvys , tai tapendamas pagal jo eilėraštį , sukūriau urantišką fantaziją ir pavadinau ją ... ) MANO LIKIMAS Pabudusi siela - Nušvitusi siela , Išbridus Iš amžių nakties. Sustojau Šiandiena ant Kelio , Pradinio , vienintelio Kelio , Su Tėvo - Esu Iš pat Rojaus gelmės . Ir bėgs mūsų dienos Ir skleisis Mūs sielos , Baltųjų aušrų Virpesiais . Ateikite broliai , Ateikite sesės, Susėskim Tyliais vakarais. Tos mano klajonės Kaip taurės Stiklinės Sudužo, nukrito Ant žemės - Iš mano lemties . Aš viską palikęs , Dvasia išsiskleidęs Nešu Baltą džiaugsmą Vilties. Nešu baltą tylą , Nešu Jausmą gilų, Meldžiu ir tikiu , Kad esu . Tikiu, kad nueisiu Į amžiną Rojų - Ir meilės Dvasia , amžina Aš tapsiu Aš viską Surinksiu Ir viską Sugersiu Nes didelius Lobius nešu . Nešu Baltą meilę Ir kosminę tylą. Dalinsiu visiems Su džiaugsmu Dalinsiu su meile, Kaip perlą Ir žiedą - Baltųjų lelijų Nektarą vilties. Dalinsiu Ir niekad Aš ačiū nelauksiu Iš draugo ar priešo Lemties Ir širdies Ir dvasią , Ir sielą , Ir Rojų atradęs - Džiaugiuos aš Rytais , vakarais. Ir skamba , kaip Meilė Manojoje sieloj , Aukštų virpesių Pumpurais . Pažvelkim į Kelią Į kosminę tylą Ir švieskim Vilties žiburiais Dainuokime žodžius - Lemtis ir Trejybė , Kaip vizija mūsų Šviesesnės Vilties . Dainuokime viltį Pabudusios sielos - Išbridę Iš sąmonės rūko Ir pievų nakties . Aš siela , Pabudusi siela - Išbridus ir rūko Lemties
emipetras: KAS TURI AUSIS TEGU KLAUSO , O KAS TURI AKIS , TEGU SKAITO Viskas yra žmogaus proto individualume , jo baigtinėje ir priklausomoje prigimtyje , kuris turėdams Dievo-Kūrėjo idėją , aišku , kad gali iš karto viską pradėti nuo Dievo įdėjos , tačiau atsiranda viena kliūtis . Kartu su DIEVO idėja , žmogaus sąmonėje yra dar visas rezginys kitų įdėjų ir vaizdinių , kurie savo kūrybiniu potencialu gali visai nepatikimi ir abejotini , apsigyvenusiai žmoguje , Dievo idėjai Visa tai sudaro sudėtingą mąstymo matricą , kuri tarsi ir turi suvienytą mąstymo asociaciją , tačiau prie Dievo idėjos noriai prisakiba pašalinės juslinės mintys , kaip pavydas , konkurencija , pasididžiavimas , pasipuikavimas , tuo atskirdamos bendrą Dievo sampratą , savo skirtingu asmeniniu matymu , skirtingu suvokimu ir skirtinga dvasine kalba . Todėl visi žmonės turėdami tą pačią Dievo idėją , kalba , rašo ir pamokslauja vieni kitiems pateikdami tik savo subjektyvius asmeninius samprotavimus ir savo asmeninius vaizdinius , vien tik dėl to , kad patenkintų savo juslinių idėjų kombinaciją , su tariamu savo besivystančiu asmeniniu dvasingumu .
Algirdasmm: Emi, sakyti, kad nuslydai į evoliucinį statusą –būtų neblogai yra blogiau; pademonstravai AJ gražbylystę, tik kitais žodžiais gal iš tikro adoruok vilniškiui ir garbink jakubėninį rojų
emipetras: Mielas Algirdai , matai aš vis neiškenčiu ir įlendu į kito mąstymo matricą , manydamas surasti adekvačiai sinchronizuotų minčių , tačiau , kaip visada , surandu tik savo kvailumą . Tai va , matai kaip čia išeina . Matomai priekabiauju ir tiek .
Algirdasmm: Mielas Emili, UK tam ir yra, kad apsivalytume nuo kvailysčių ir dar daug ko- Šiaip jau ne kvailumo turėtai vengti, kaip AJ mokinys turi polinkį labai atsargiai nejučia falsifikuoti knygos žinias. Tai suprantama, esi vienas iš pirmųjų nuo pradžios ir apaštalo hipnozės bei griežtumas padarė savo. Nieko. Laikas išgydys. “laikas visagalis“
emipetras: Reikėtų prisiminti labai normalų pastebėjimą ir perspėjimą kiekvienam mirtingajam , kad suprastų savo šios žemiškos egzistencijos trapumą , laiko ir erdvės mastu , kūno išnykimą , o taip pat galimą ir sielos visišką išnykimą , jeigu žmogus visiškai neskiria dėmesio savo vidinio pasaulio pasitvarkymui , tai yra , savo dvasinės būsenos aktyvavimui . Jeigu kam tai dzin , kas su juo , kaip su žmogiška asmenybe vyks ir darysis po šio žemiško gyvenimo , tai aišku , kad nei Dievas , nei angelas tokio žmogaus proto tikrai nepertvarkys . Visa paslaptis yra tame , kad mes per gyvenimą , vienokiu ar kitokiu būdu, kiekvienas žmogus , gauname žinią apie anapusinį gyvenimą. Dabar daugelis mano , kad štai gavo pagrindinę žinią per Urantijos knygą . tačiau taip nėra yra ir kitų įvairiausių šaltinių , štai KUKAS propoguoja vieną iš jų . Tai nėra tiesioginė išmintis tačiau užtenka ir tokios , kad žmogus išgelbėtų savo sielą . Kiti šaltiniai , kaip Koranas , Biblija , Talmudas , Vedos yra fundamentalūs ir amžini savo tiesa . Viso to ir užtenka , kad šis žemiškas žmogus , savarankiškai susitvarkytų su savo norais ir jausmais , protu ir išmintimi siekti dvasinio gyvenimo pažinimo . Urantijos knygoje nuolatos ir pabrėžiama , kad atsainus požiūris , lengvabūdiškas požiūris , į dievybių pastangas pažadinti žmogaus prote dvasingumą , gali nuvesti net į pačios asmenybės , kaip sielos , susinaikinimą . Žmonės nuolatos , įvairiais kanalais , net per bažnyčių ritualinius aspektus , yra perspėjami , kad neišklystų iš dievybių nutiesto ir padovanoto kelio . Jeigu , žmogus nori būti nemirtingas , iš tiesų reikia kasdiena padirbėti su savimi ta linkme . Negalima vien tik žemiškais rūpesčiai ir vien žemiškais džiaugsmais gyventi . Na žemiškais džiaugsmais gal ir verta gyventi , bet visada mes turime atminti , kad be šio nuosavo kūno , be šių nuosavų jausmų , mes auginame savyje ir dvasinį , sielinį kūną , kuris būdamas jau visai kitokios struktūros trokšta ir visai kitokio maisto , trokšta ir visai kitokio gėrimo , negu tuo , kuo maitiname savo fizinį kūną . Tai visai skirtingos fiziologinės būsenos . Vienas iš sutankintos materijos ir mes savo penkiais pojūčiais puikiausiai jaučiame šią kūnišką fiziologinę būseną . Kitas gi kūnas yra audžiamas per visą gyvenimą iš subtiliai labai plonos ir retos materijos voratinklio , kurio visa fiziologinė būsena yra nematoma ir neapčiuopiama mūsų penkiais pojūčiais . Todėl žmonės daro baisią klaidą , ignoruodami subtiliosios materijos buvimą apie šį mūsų sutankintą fizinį kūną . Žmonės mąsto labai primityviai . Jeigu nieko nematau , negirdžiu , neužčiuopiu , neužuodžiu , negaliu paragauti - reiškia nieko daugiau ir nėra . Tai yra baisi klaida ir klaidinanti materialioji iliuzija , vadinama gražiu vardu - MAJA .
Kukas: Kaip gi Petrai nesupranti,kad tai, ka musu pojuciai nefiksuoja, nereiskia to nera,bet,kad mes nezinome kaip istikruju ten yra.Zmogui budinga isivaizduojama pateikti uz gryna piniga.Tai tikinciuju tikra problema.Jie istisai supainioja tikejima ir zinojima. Kur protas?!
Fredas: Petras išdėstė savo mintis suprantamai,..tavo Kukai teksto abstrakcijos suvokti sunkoka.
Algirdasmm: esi jaunas юmogus ir megsti mankstintis; betgi manksta tam, kad parodytai tezultata: susiejima tarp suspenciju (buviu): –materialios (grubios), -minciu, jausmu (ne materialios kilmes), -dvasines jeigu sito nejauti, tai tavo protingai pradetos kalbos vis baigsis paistalais reiketu akcentuoti; ar refleksuoji kokreciai asmenybei-butybei, ar apibendrintai aplinkai bla bla bla Emilis tai fiksuoja, ir jo protas pajegus tai бraidinti (бvardinti rastu).
Fredas: tamsta geriau 'indetifikuok' save pats,..savo paties parašytus žodžius..
Algirdasmm: Fredai, broluzi Tekstas skirtas Kukui. Negi tai taip sunku identifikuoti. Negi taip sunku pagauti kampa- negi
Fredas: aš turiu mintyje tavo parašytą tekstą kažkokiais keistais jeroglifais...supraskim teisingai..
Fredas: Algirdasmm-ą supratau,..bet štai 'Kukas' su savo proletarinę ablemą ir tekstu.. regis 'ryškiai lenkia lazdą' neaišku kokia kryptimi...
Kukas: Ka ten jis fiksuoja apart skesta kosminese konsepcijose?.Soriuks,jei gali rasyk man paprasiau,tingu kampus gaudyt.Algirdaimm,manau "reiketu" yra visada priklausoma nuo....del skonio nesigincijama- bus kaip bus o bus kaip dievas duos,ok?!/ Fredai,kuom jau tau avataras uzkliuvo,a? Tiesa akis grauzia,a?:) Neseniai skaiciau apie,kad i dzen vienuolynus priimdavo paprastus kaimecius,kurie net nesuvokdavo,kad yra mintis,emocijos,mastymas.Jiems tai buvo per daug abstraktu.Jiems liepdavo medituoti metu metus, koncentruojantis i kvepavima,kol jie islavindavo nors menka jautruma savo psichikai....Fredai,nejaugi istikruju abstraktu,man tai labai konkretu,ar neteko matyti haliucinuojanti zmogu tikinti savo vaizdiniais.Zinai ka,ogi nedaug jie skiriasi nuo tikinciuju ir itikejusiu,kai atsisakoma mastyti lieka fantazijos,elementaru
emipetras: LABAI NEKOREKTIŠKA DISKUTUOTI TARPUSAVYJE APLENKIANT MANE . JŪS PONAI ŠIUKŠLINATE MANO KAMBARĖLĮ .
Fredas: gerai gerb.Petrai..pasitaisysim..sory..
VaidasVDS : Emilis rašo: Dabar daugelis mano , kad štai gavo pagrindinę žinią per Urantijos knygą . tačiau taip nėra yra ir kitų įvairiausių šaltinių Emili, aš pats pagrindinę žinią gavau ne iš Urantijos Knygos, o per asmeninį patyrimą. Tačiau galiu kitais savo patyrimais patvirtinti, kad Urantijos Knyga yra tikras apreiškimas su labai minimaliomis klaidelėmis, kurias padarė žmonės ją perspausdinami. Tuo tarpu kiti šaltiniai yra su didele čenelingo priemaišų doze. Algimantas dabar bando menkinti Urantijos Knygą, nors išlieka geriausias jos žinovas Lietuvoje, nutylintis ir nekomentuojantis jam neįtinkančių Urantijos Knygos vietų. Teisus Algirdas, kad Algimanto mokymų blogoji pusė yra palietusi kiekvieną jo mokinį. “Žvakė negali apšviesti kelio saulei.“ - sakė apreiškėjai Sadleriams, bandžiusiems paruošti Knygos įvadą. Jų parašytas įvadas buvo griežtai atmestas nurodant, kad jų ketinimai yra geranoriški, bet jų toks indėlis yra nepriimtinas. Taigi kartais norai gali būti ir labai geri, bet pasekmės ne tokios, kokių reikia Dievui.
emipetras: Taip , tikrai taip , VaidaiVDS . aš tikrai daug kartų apmąstau , kad mūsų žmogiškoji loginė išmintis iš tiesų , daug kur gali nesutapti su dvasinio pasaulio , bet kuria dvasinės asmenybės išmintimi . Taip pat nenustoju žavėtis Urantijos knygos visai dokumentais . Jie visi užkrauti didžiule dvasine išmintimi , kuris dažnai yra anapus sakinio konstrukcijos ir gimdo dar papildomai daugybę minčių . Bet aš turėjau omenyje , kad pasaulyje Didžioji Tiesa , išrinktųjų ir pašvęstųjų žmonių klasei , visada buvo žinoma ir ši Tiesa buvo išdiskutuota ir išanalizuota tiek vienuolynų celese , tiek ir atsiskyreliu šventųjų lūšnelėse , tiek ir save pašventusių aristokratų rūmuose . Ir ši Tiesa buvo atrasta skaitant tą pačią Bibliją , KABALĄ , Talmudą , Koraną , Vedas ne tik tiesiogiai , bet per amžių amžius išmokus pamatyti išmintį ir už sakinio konstrukcijos .
emipetras: Keli prasmingi žodžiai geros dienos pradžiai :) "Tikriausiai Jūs žinote, kad vienas kompanijos vadovas išgyveno per rugsėjo 11 d. išpuolį, nes ta diena pirmą kartą nuvedė savo sūnų į darželį... Kitas vaikinas liko gyvas, nes buvo jo eilė nueiti spurgų. Viena moteris pavėlavo, nes jos žadintuvas nesuskambėjo laiku. Kažkas pavėlavo, užstrigęs Niudžersio autostradoje kamštyje, susidariusiame dėl automobilių avarijos. Vienas iš jų pavėlavo į autobusą. Viena moteris išliejo kavą ant drabužių, ir jai reikėjo laiko persirengimui.. Kažkam neužsivedė automobilis, kažkas grįžo, kad atsilieptų į telefono skambutį. Kažkieno vaikas "tempė gumą" ir nebuvo laiku pasiruošęs. Vienas negalėjo susistabdyti taksi. Tai, kas labiausiai padarė man įspūdį, buvo vyras, kuris tą rytą apsimovė naujais batais, į darbą važiavo įvairiomis transporto priemonėmis, bet prieš patekdamas ten, jis, visų pirma, užsidirbo ant kojos nuospaudą. Jis sustojo vaistinėje, kad nusipirktų pleistrą! Štai kodėl jis dabar yra gyvas. Dabar, kai aš užstringu auto kamštyje, nesuspėju į liftą, grįžtu atsiliepti į telefono skambutį... kai atsitinka šios mažytės smulkmenos, erzinančios mane, aš sau galvoju, kad tai yra būtent ta vieta, kur Dievas nori mane matyti šią akimirką. Todėl kai Jums atrodo, kad Jūsų rytas eina ne taip, vaikai rengiasi lėtai, Jūs negalite rasti mašinos raktelių, stovite prie kiekvieno šviesoforo, nenusiminkite ir nesinervinkite - Dievas dirba, saugodamas Jus. Tegul Dievas toliau laimina Jus visomis šiomis mažytėmis erzinančiomis smulkmenomis, o Jūs prisiminkite, ką jos iš tikrųjų gali reikšti....
VaidasVDS : Emili, paskutiniu metu turėjau gana daug patyrimų, kad atrodo: oi kaip nesiseka, tai technika kokia sugenda, tai lyg nespėju kažko padaryti, bet po to pasirodo, kad skubėti vis tik visai nereikėjo, nes tas, kas buvo suplanuota, neįvyko visai dėl kitų priežasčių. Bet čia protu labai nesivadovausi, negi atmestinai kokį darbą darysi, jei jis atrodo skubus ir reikalingas, bet jei "nesiseka", vadinasi taip ir turi būti, neverta susierzinti
Rimantas: VaidasVDS rašo: bet jei "nesiseka", vadinasi taip ir turi būti Man dažnai būna, kad kažkaip nesinori kažko daryti, tai ir nedarau, paskui išaiškėja, kad gerai padariau, kad nepadariau, nes būtų sunkiau arba išvis reikėtų perdaryti. Būna ir atvirkščiai, lyg ir nereikia daryti, bet užsinori ir padarai ir pasirodo ne be reikalo. Todėl manau, kad verta įsiklausyti į tokius nenorus arba norus, nes tai yra intuicija, kuri geriau žino negu protas.
NSO: Ar kas paskaiciavo kiek, del tokiu smulkmenu,prazuvo zmoniu? Zmones linke matyti vien geraja reiskinio puse ir nematyti kita medalio puse.Nepamirskime,lazda,visada turi abu galus!
Rimantas: NSO rašo: Ar kas paskaiciavo kiek, del tokiu smulkmenu,prazuvo zmoniu? Zmones linke matyti vien geraja reiskinio puse ir nematyti kita medalio puse.Nepamirskime,lazda,visada turi abu galus! Tavo nemokšiškumas matuojamas pagal tavo tikėjimo neteisingumu ir žmonių tragedijomis mastą. Tai, ką vikšras vadina pasaulio pabaiga, Mokytojas vadina drugeliu. R. Bach "Iliuzijos"
Tadas: emipetrai, keli prasmingi žodžiai, sakai, bet jie ne tavo, o pasiskolinti iš http://istorijos-dainius.blogspot.com/2011/09/rugsejo-11-diena.html. Kitu kartu nepatingėk nurodyt šaltinio, tadum tavy labai labai gerbsiu
emipetras: žinai TADAI , iš tiesų , tai įkėliau ne iš šaltinio , o vienas draugas parašė man į el , paštą , tai pamaniau , kad ir tegu kiti pasiskaito , vardo tai ir neparašiau , nes pamaniau , kad tai nebūtina .
Die Teufelsbuhle : Eeeeeemipetrai, išdūrei čia visus, o gal ir pats išdurtas buvai, bo ir kito teksto autorius jokia subtilios sielos VIKTORIJA, o Neale Donald Walsch, na jo „Pokalbiai su Dievu“, gal esmi apie tokias knygas girdėjęs..
emipetras: Kviečiu , pasiskaitykite apie Georgie Kavassila . Labai įdomiai kalba ir yra įrašai
emipetras: http://5dreal.com/2011/10/11/%D1%81%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%B0-%D0%B8%D0%B7%D0%BC%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D0%B9-%D0%B2%D0%B5%D0%BB%D0%B8%D0%BA%D0%B0%D1%8F-%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%B0/
Fredas: TAI LABAI SVARBU IR ĮDOMU....taip gerb. Petrai tikrai taip. Gerai būtų kad šį straipsnį kas nors išverstu į LT, nes nemažai jaunų lietuvaičių rusų kalbos nesuprantą. Geros kloties tau Petrai,..didelis dėkui už nuorodą !!!
emipetras: http://waytosoul.ru/node/6315 ( naujausi Sai Babos diktavimai ) JEIGU SUPRANTATE GERAI RUSIŠKAI , TAI PADOVANOJU SAI BABOS DIKTAVIMUS , KURIUOS PRIĖMĖ ŽEMIŠKAS ŽMOGUS , IŠ ANAPUS MATERIALIOS UŽDANGOS .
Rita: Ar tai ne žurnalistinės antys, emipetrai?
emipetras: Visko gali būti Ritule , visko gali būti , bet tu atsirink tai kas tau reikalinga ir naudinga. Tik tokiu būdu , kiekvienas individualiai jausdamas savo dvasinę Tiesą , priima iš pasaulio tai kas reikalinga . Didžiausias ir Švenčiausias Mokytojas yra tavyje , todėl pašalinė pagalba yra tik savęs pasitikrinimas , kiek tavoji Tiesa sutampa su pasaulio mokymais . Linkiu gerų minčių .
emipetras: DĖMESIO , DĖMESIO - DIDŽIAUSIA KOSMINĖ SENSACIJA APIE PLANETĄ NIBURŲ , ŽIŪRĖKITE ŠIĄ SVETAINĘ ( www.youtube.com/watch?v=rssfUaziEcg&feature=related )
emipetras: SKAITYKITE IR ŽIŪRĖKITE VISI KOL DAR TURIME ELEKTRĄ SU ELEKTRINĖMIS IR KOL DAR GYVI ESAME ( http://www.youtube.com/watch?v=wcklNVhfuVc )
Rimantas: Emipetrai, ar tik nebūsi užsikrėtęs sensacijų virusu? Nemėgstu tų visų atseit baisių, šokiruojančių, sensacinių, intriguojančių, neįtikėtinų ir taip toliau naujienų, kurių yra pilna televizija ir internetas. Visa tai yra tik reitingų kėlimas, todėl ir pavadinama taip arba pasakoma tokiu balsu, kad atrodo lyg atėjo pasaulio pabaiga ir tik jie vieni apie tai žino, bet kai paskaitai ar pasižiūri, pamatai, kad ten tik spėlionės ir nieko konkretaus. Manau, kad tokios naujienos yra labai žalingos žmonijai, nes kaip žinom mintys yra materialios ir kuo daugiau žmonių patiki kažkuo, tuo didesnė tikimybė, kad tai ir materializuosis. Tai gal, mielas Emipetrai, gal nors tu neskleisk tokių "gerų" naujienų.
emipetras: Gerai RIMANTAI , nebeskleisiu . Tačiau tos psiaudo tiesos yra taip moksliškai tikroviškos , kad užkabina žmogaus protą . Na , aš taip pat skeptiškai , šiek tiek , žiūriu į visą tai . Tačiau aš juk ne astronomas ir neturiu galimybių visą tai patikrinti . O , kad mūsų ŽEMELĖ , per milijonus metų ne kartą buvo bombarduota kitų dangaus kūnų , tai juk taip pat yra tariams moksninis faktas . Aišku , niekas to nematė ir neparašė laiško žmonijai , kaip ten buvo , bet mokslininkai , kaip visada , tai sprendžia iš pagalbinių reiškinių ir esamų faktų , aptinkamų mūsų planetoje . Tai ir su ta NIBIRŲ , kas ten gerai žino ? Vieni rašo taip , kiti kitaip . Tačiau aš manau dar štai ką . Jeigu mes turime savo planetos Žemės - Urantijos princą ir karalių , tai manau , kad jis turi rūpintis šios planetos saugumu . Tai viena , o antra , tai tos mielos tarpinės būtybės , kurios ir yra tikrieji žemės šeimininkai , gal būt kažkaip taip pat saugo mūsų apgyvendintą planeta žmonėmis . Ir iš viso , kiek mes jau daug ir naujai žinome apie visą Kūriniją , tai čia , Saulės sitemoje , sukasi daug dvasių ir dvasinių tarnybų , kurioms labai turėtų rūpėti saugumas šios unikalios planetos . Todėl užbaigdamas šį klausimą manau , kad mes žmonės turime labai glaudžiai bendradarbiauti su visomis šiomis dvasinėmis struktūromis , tiek mūsų Žemės planetoje , tiek Saulės sistemoje , tiek Satanijos sistemoje , tiek ir per Nebadono visatos Viešpatį ir Aukščiausią Šeimininką JĖZŲ KRISTŲ , tai yra , per tas asmenybes , kurios , kaip ir tolimasis Rojus , stebi ir koreguoja visą kosmosą . Tai va mielas Rimantai , tiek būtų ,, šventos evangelijos ''
Rantulija: Taip,mielas broli Emili Petrai, teisingiau nebuciau parasiusi. Tevo-Rojaus Trejybes Didinga Kurinija nera "palaida bala".Jinai yra kruopsciai kontroliuojama.O Visuotinio Tevo pagrindine funkcija yra K-O-N-T-R-O-L-I-U-O-T-I. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, IRENA.
Rantulija: Algimantai , tu raрai : ,, Dabar aр jums sakau dar didesnж рviesа – TЛVO ATELIDIMO NЛRA IР VISO DЛL TO, KAD TЛVAS IR YRA MEILЛS РALTINIS, BEGALINЛS MEILЛS РALTINIS, KAD NЛRA JOKIO JO ATLEIDIMO, NES JIS NIEKADA NEI SUSIERZINA, NEI MENKIAUSIA DALELE NUSIMENA, KAD KAЮKAS JБ AR KА NORS KITА БЮEIDЮIA, NES JIS NEЮINO, KА REIРKIA БSIЮEISTI, NES JIS VIEN TIK MYLI. IR JIS LYGIAI TAIP PAT MYLI IR TА ЮMOGШ, KURIS БЮEIDЛ KITА ЮMOGШ, IR TА, KURБ БЮEIDЛ, IR ABU MYLI VIENODAI. IR VISА LAIKА. ‘’ Ir labiai gerai raрai , bet prieр tai , aukриiau stovinиiose eilutлse paraрai : ,, Jam egzistuoja tik nuodлmж darantis ar nedarantis tvarinys, kurб Jis MYLI, MYLI, IR TIK MYLI. ‘’ Dabar norлиiau tavжs paklausti , kaip Dievui Tлvui egzistuoja nuodлmж darantis ir nedarantis tvarinys , jeigu Dievas Tлvas absoliuиiai neraguoja nei б gлrб , nei б blogб , nes abu myli vienodai ? Рtai paraрei gana prieрtaringas mintis , o jas reikлtш paaiрkinti . Taиiau niekas net nepraрo tavжs paaiрkinti , visi tariasi , kad supranta tave , o iр tikrшjш tai tikrai nesupranta , jeigu nepraрo paaiрkinti . Tuo tarpu , рtai Naujajame Testamente , apie nuodлmлs atsiradimа raрoma labai panaрiai . Ten apraрomas ilgas mokymas panaрiai , kaip ir tavo mokyme , taиiau sakoma , kad daug gyvenimo savokш ar situacijш , kurias galima ar nereikia priskirti nuodлmei , yra tos юmoniш bendrijos susitarimo reikalas . Didюiausia nuodлmл , tai neigimas DIEVO DVASIOS , kurios niekas neatleidюia , visos kitos nuodлmлs yra юmonijos susitarimo reikalas . Nes sakoma : ,, Kaip tau Dievas Tлvas gali atleisti nuodлmes , jeigu tu , prieр tai pats asmeniрkai neatleidai savo broliui .’’ Рtai ir viskas . Kas nori surasti tuos dvasinius perliukus , tai labia puikiai gali surasti ir kituose dvasiniuose рaltiniuose . Taиiau , bendrai paлmus , tai tu sakai Tiesа , tik kitaip , savaip , o tai kitiems юmonлms , kurie tiesmukiрkai , paюodюiui skaito Biblijа arba , kad ir tа paиia Urantijos knygа , bet kokia svarankiрka interpretacija , sukelia liguistа panikа . Tai geros dienos . emilispetras 2011-10-23 16:09:08 Emili Petrai, atkeliau is F1 tavo parasyta teksta i tavo rubrika sioje svetaineje. As isivaizduoju taip,kad Havona,Rojus,Rojaus Trejybe yra Absoliciai Tobuli.Havona nuo musu atskiria tamsus gravitaciniai kunai.Tai lyg tvora nuo Laiko ir Erdves Pasauliu atsitverti,kuriai kol kas priklausome ir mes mirtingieji.Be jokios abejones fizine prasme, tos "tvoros" paskirtis yra kita. Laiko ir Erdves Pasauliuose Blogis ,nuodeme yra,todel ir TEISMAI cia yra.Jeigu gerai prisimeni is UK knygos tai Nebadono Mykolas Kristus savo vaiku neteisia,tai reiskia,kad ir TEVAI Dieviskieji taip pat savo vaiku neteisia.Tevas nezino,kas yra nuodeme.As manau,kad, kas yra nuodeme gali zinoti Auksciausioji Butybe-Patirtinis Dievas,Ketvirtoji Dieviskoji Asmenybe. Del musu, mirtinguju tvariniu islikimo teismai vyksta Uversoje, teisia Dienu Senieji;Jie,kaip Sargybiniai, i Ensa/pradini dvasinio vystymosi pasauli/neisleidzia gerai sielu neisegzaminave. Ka mes bloga padarome, pirmiausiai padarome sau;cia kaip spiuvis pries veja.Atrodo,kad as pasakydama,kad tas,ar ta yra kvailas,ar kvaila,padariau,kazka jiems/kvailiams/ bloga.Ne.Jiems nieko neatsitiko;mums patiems automatiskai atsitiko,uz kuri pagal Priezastingumo desni anksciau ar veliau busi nuteistas. Kad nori,gali pats saves atsiprasineti.Tevas yra teisingas.Kadangi Jis sugalvojo is GYVUNU padaryti Istobulintas Dvasines Butybes,tai Jis tikrai gerai numate,kad mes pradineje pakopoje TIKRAI KLYSIME IR DARYSIME NUODEMES iki,tol, kol dvasiskai subresime ir isvystysime, sioje asaru pakalneje, siokia tokia SIELA. Sitame zaidime buna ir taip,kad Siela individas taip ir neisvysto,o buna ir taip padaroma,kaip Liuciferis, padare.Tai yra piktybinis blogis,SAMONINGAS. LIUciferiui tikrai reikejo atsiprasyti,pirmiausiai MUSU,kad del jo pasiputimo dabar vargstame del savo neisvystytu protu,kuris niekaip yra nepajiegus priimti DVASINES TIESAS. Tai tik mano nuomone.
Cezaris Teruelis: Tu teisi, teisi, Rantulija, šitaip mįslindama, o Emipetras įspraudė A. Jakubėną į kampą "Dabar norėčiau tavęs paklausti , kaip Dievui Tėvui egzistuoja nuodėmę darantis ir nedarantis tvarinys , jeigu Dievas Tėvas absoliučiai neraguoja nei į gėrį , nei į blogį , nes abu myli vienodai ? Štai parašei gana prieštaringas mintis , o jas reikėtų paaiškinti . Tačiau niekas net neprašo tavęs paaiškinti , visi tariasi , kad supranta tave , o iš tikrųjų tai tikrai nesupranta , jeigu neprašo paaiškinti ." ,, Kaip tau Dievas Tėvas gali atleisti nuodėmes , jeigu tu , prieš tai pats asmeniškai neatleidai savo broliui .’’ Gerai, kad čia įkėlėt nes ten nebeskaitau iš viso
emipetras: MANAU , KAD VERTA PASKAITYTI IR PAMĄSTYTI KĄ KITI ŽMONIŲ PROTAI ATRANDA IR SUPRANTA ( EmilisPetras ) SĄMONINGA KŪRYBA IŠ ŠIRDIES , SUSIJUNGUSIOS SU PROTU Sąmoningos kūrybos pagrindas yra suvokimas, kaip būti Mer-Ka-Ba lauke, susijungusiame su šventa širdies erdve, tuo tarpu kai mūsų dvasia yra „mažytėje erdvėje“ šventos erdvės viduje. Būtent tokioje sąmonės būsenoje žmogus kuria ir realizuoja tiesioginę apraišką išoriniame pasaulyje. Tačiau reikia žinoti, kad šioje būsenoje sugebėjimas kurti dar yra apribotas, nes nepasiektas ir neįsisavintas trečias lygis. Ir vis tiktai tai yra puiki galimybė pradėti mokytis. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į sąmoningos kūrybos galimybę mažoje erdvėje šventos širdies erdvės viduje. Iš šio šaltinio jūs galite atkurti tokį pasaulį, kuriame klesti meilė ir harmonija, ir tuo pačiu išvaduoti jį iš dabar egzistuojančių problemų. Tai tampa realu netgi tuo atveju, jeigu jūs neturite supratimo apie Mer-Ka-Ba, bet Mer-Ka-Ba laukas, susijungęs su šventa širdies erdve, atveria sekantį galimybių klodą. Tačiau turėkite omenyje, kad visas žmogiškasis potencialas ir visas galimybių spektras atsivers jums ne anksčiau, negu bus įsisavinti visi trys lygiai. Bet juk mes turime nuo kažko pradėti. KALBA TOTAS Totas ir keletas kitų Pakylėtųjų Mokytojų, tarp jų ir jo žmona Šesat, neseniai sugrįžo iš kito erdvės-laiko išmatavimo, esančio už „Didžiosios Sienos“ arba tuštumos tarp oktavų (apie visatų oktavas ir jas skiriančią Tuštumą galima paskaityti knygos „Senovinė gyvenimo gėlės paslaptis“ pirmo tomo 62-63 puslapiuose), į kurią dabar eina žmonija savo evoliucijoje. Senovėje pirmasis Toto vardas, Čikitet, iš tiesų buvo titulas, reiškiantis „tiesos ieškotoją“. Kai Totas sugrįžo iš sekančios visatų oktavos, jo charakteris visiškai pasikeitė. Jo nuolatinis veržimasis suprasti realybę pavirto žinojimu, jis buvo pilnas vidinės ramybės. Atsiradęs prieš mane, jis pažiūrėjo tiesiai man į akis ir pasakė: — Drunvalo, nuo pačios pradžios mes, kurie kilę iš Žemės, stengėmės surasti ryšį tarp žmogiškosios patirties ir kūrybos proceso. Mes visi [Pakylėtieji Mokytojai] stengėmės suprasti, kaip žmogaus mintys ir jausmai susiję su stebuklais. Kurį laiką mums atrodė, kad atsakymas surastas, bet dabar mes žinome, kad tai dar ne viskas. Dabar tapo aišku: kai kūrybos procesas vyksta galvoje, naudojamas dualumo instrumentas – protas. Ir netgi jei žmogaus ketinimai ypatingai kilnūs, rezultate sukuriamas ir gėris, ir blogis. Tai neišvengiama, tokia proto savybė. Aš rekomenduoju tau pabandyti kurti tik šventoje širdies erdvėje, nes širdis pažįsta tik vienybę ir įkūnys ketinimą tokį, koks jis gimė, be tamsiosios pusės. Man tai buvo fenomenalus atradimas. Tylėdamas stovėjau, žiūrėdamas į Totą, ir akimirksniu suvokiau, kad viskas, ką jis pasakė, yra tiesa. Aš buvau tiek sujaudintas – kaip dažnai būna, atėjus man kokiam nors svarbiam suvokimui, – kad buvo sunku sulaukti pirmos galimybės išbandyti tai, apie ką jis kalbėjo. KŪRYBA IŠ ŠIRDIES Nuo senų laikų, nuo to momento, kai žmonės suvokė Dievo buvimą, mes meldėmės, kad Jis pakeistų išorinio pasaulio aplinkybes. Bet atrodė, kad Viešpats ne itin dėmesingai įsiklausydavo į besimeldžiančių prašymus. Kodėl? Ar uždavėte sau kada nors tokį klausimą: „Kodėl Aukščiausias neduoda mums to, ko mes prašome?“ Biblijoje sakoma: „Prašykite, ir jums bus duota“. Bet taip neatsitinka. Galbūt, skaitydami toliau, jūs surasite atsakymą. Palieskime klausimą apie sukurtą pasaulį ir kūrybos procesą. Mokykloje ir namie mums dažnai teigia, kad mes visi priklausome nuo išorinių jėgų ir paklūstame tik fizikos dėsniams. Jeigu jūs tuo tikite, tai tuo pačiu save apribojate, ir jūsų tikrovė yra šių jūsų įsitikinimų įsikūnijimas. Bet kažkada, seniai seniai, žmonės mastė kitaip. Jie tikėjo dvasinės pusės egzistavimu, kur žmogaus dvasia savo vidiniu ketinimu gali pakeisti išorines aplinkybes. Gregas Breidenas savo knygoje „Isajo efektas“ pasakoja apie tai, kaip 1947 metais atrado kartu su „Negyvosios jūros rankraščiais“ Isajo rankraštį. Šiame senoviniame dokumente kalbama apie tai, kad žmonės turi vidinį sugebėjimą įtakoti ateities įvykių raidą, keisti pranašystes ir patį mus supantį pasaulį. Mūsų technokratinė kultūra laiko panašų tvirtinimą fantazijos vaisiumi. Ar iš tiesų taip yra? Jeigu mes negalime įtakoti savo dabarties ir ateities, tai viskas, apie ką kalbėjo mums Jėzus, neatitinka tikrovei. Bet juk daugelio žmonių akivaizdoje jis paveikė medžiagos molekulinę struktūrą, pavertęs vandenį vynu! Jis netgi sugrąžino žmogų, esantį už mirties slenksčio, vėl jį atgaivindamas! Dabartinis mokslas žiūri į tai kaip į legendą, pasaką, nes „jokių svarių įrodymų ir paaiškinimų tokiems stebuklams neegzistuoja“. Štai Jėzaus Kristaus žodžiai: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“. O kaip gi nauji vaikai, kurie atsiranda įvairiuose pasaulio kampeliuose? Jie sugeba daryti kažką panašaus į tai, ką kažkada rodydavo žmonėms Kristus, ir mokslas buvo priverstas tą pripažinti, apie tai liudija duomenys, paskelbti tokiuose gerbiamuose ir populiariuose leidiniuose, kaip „Nature journal“ ir „Omni magazine“. Mokslininkai nežino, kokiu būdu šie vaikai demonstruoja tokius nepaprastus psichinius fenomenus, bet fiksuoja vaikų sugebėjimus. Tai faktas. Kokiu būdu šventa širdies erdvė su visu tuo susijusi? Prieš tai, kai aš pasistengsiu visa tai paaiškinti, pasižiūrėkime, kaip kuria stebuklus protas, ir palyginkime šį procesą su tuo, kaip juos kuria širdis. KŪRYBA IŠ PROTO Dažnai, kai jūs kažko maldoje prašote Dievo, to, ką laikote būtina, nieko nevyksta. Knygoje „Isajo efektas“ aiškinama, kodėl taip yra. Senovinis rankraštis mums pasakoja, kad bet koks stebuklas prasideda nuo dėmesio arba proto koncentracijos, – jūs turite visiškai susikoncentruoti į tai, į ką veržiatės. Pavyzdžiui, labiau už viską pasaulyje jūs norite išsigydyti nuo sunkios ligos ir todėl sukoncentruojate visas savo mintis sergančios kūno dalies ar organo gydymui. Be abejo, to nepakanka, bet tai būtinas pirmas žingsnis kelyje į pasveikimą. Po proto koncentracijos seka ketinimas. Tęskime mūsų pavyzdžio paaiškinimą: jūs sutelkėte dėmesį į sergantį organą, ir dabar formuojate ketinimą, kad negalia jus paleistų. Bet ir tai dar ne viskas. Į bendrą procesą turi būti įtrauktos trys dedamosios: mentalinis kūnas, emocinis ir fizinis. Kitaip nieko neįvyksta. Mentalinis kūnas, arba protas, turi matyti, turėti vaizdinį, kaip negalia visiškai palieka nesveiką organą ar kūno dalį, taip, kad nelieka jokio ligos pėdsako. Protas turi žinoti be jokių abejonių, kad sveikimo procesas jau vyksta ir vyks tam tikrą laiko periodą – priklausomai nuo to, kokį įvykių raidos variantą jūs sugebate priimti. Ar jūs sugebate patikėti momentiniu išgijimu ar jūsų įsitikinimų sistema reikalauja, kad išgijimui prireiktų daugiau laiko? Šis įsitikinimo aspektas svarbus, bet jo vieno nepakanka. Sekantis lygis – emocinis, jis irgi turi būti dalyvauti. Žmogui būtina patirti emociją, kuri atsiranda tada, kai jis visiškai sveikas, kai liga jam jau nekelia rūpesčių. Šią emociją reikia iš tiesų jausti, o ne tiesiog galvoti, kad ją jaučiate. Daugeliui žmonių tai nelengva užduotis, bet be emocijų dalyvavimo nieko neįvyks. Bet ir to nepakanka. Jūs galite melsti Dievą pasveikti, visiškai sutelkę savo dėmesį į ligą; jūs galite turėti tvirtą ketinimą pasveikti; protas tuo metu žinos, kad liga arba jau pasitraukė, arba pasitrauks; emocinis kūnas jaus emociją – sakysim, džiaugsmą, – tartum jūs jau pasveikote. Bet jei nebus įtraukta trečia dedamoji, niekas nepasikeis. Kiek žmonių meldėsi, šitaip darydami, būdami tikri, kad jų maldos bus išpildytos, valandomis meldėsi ir verkė, bet nieko nevyko. Ir viskas todėl, kad lygtyje trūko vieno nežinomojo. Apie paskutiniąją dedamąją kažkodėl beveik visi užmiršta arba tiesiog neteikia jai reikšmės. Trečia proceso dedamoji – fizinis kūnas. Pratęsime mūsų pavyzdžio nagrinėjimą: jūs turite fiziniame lygyje jausti, kaip nesveikas organas normalizuojasi ir ima normaliai funkcionuoti. Bet tai yra ne tas pats, negu įsivaizdavimas mintimis. Tai reiškia, kad jūs jaučiate savo kūno reakciją, realius fizinius pojūčius. Jūs jaučiate, kad jums nieko neskauda, kad tą kūno dalį, į kurią susikoncentruojate, užpildo energija, gyvybinė jėga. Jūs juntate, kad jūsų kūnas sveikas ir gražus. Kai išpildoma ši paskutinė sąlyga, tai yra, kai atsiliepia organizmas, stebuklas būtinai įvyks. Bet yra dar kai kas, apie ką knygoje „Isajo efektas“ nekalbama. Totas tvirtina, kad jeigu mūsų prašymo ar veiksmo šaltinis yra protas, tai rezultate mes gauname priešingybes – ir gėrį, ir blogį. Tai yra, melsdami taikos, mes gauname ir taiką, ir karą. Būtent tas ir vyksta Žemėje mūsų dienomis. Milijonai, milijardai žmonių meldžia taikos, tačiau iki šiol Žemėje yra šalių, kurios gyvena taikoje, ir yra tokių šalių, kur kariaujama. Pažiūrėkime į tai dar giliau. Palyginkime logiką su jausmais ir emocijomis Kūrybos iš proto procese dalyvauja mintys, jos seka viena paskui kitą griežta logiška tvarka. Todėl, ką besukurtų mūsų protas, jūs galite logiškai pasekti, kaip vyksta realybės perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Netgi jei kalbama apie stebuklą, čia irgi yra tam tikra logiška seka. Bet, kaip aš jau sakiau, rezultatas visada yra dvipusis – kartu su pliusu visada atsiranda minusas. Širdis veikia visiškai kitaip. Kūrybos procesas vyksta sapnų ir vaizdinių pagalba, išreiškiamų per jausmus ir emocijas. Tokiame kūrybos procese logika nedalyvauja, todėl jos ir negalima rasti pereinant iš vienos būsenos į kitą. Pavyzdžiui, jeigu jūs meldžiate lietaus ir malda eina tiesiai iš širdies, tai jis gali prasidėti nedelsiant, nors prieš keletą sekundžių danguje nebuvo nei debesėlio. Tai kaip sapnas, kuriame jūs matote save esantį Italijoje, o po akimirkos atsirandate visiškai kitokiose aplinkybėse Kanadoje. Kaip jūs taip greitai sugebėjote patekti į Kanadą? Jūs juk lengvai priimate viską, ką matote sapnuose, bet manote, kad trimatėje realybėje tai neįmanoma. O gal yra ne taip? SVAJODAMI APIE NAUJĄJĮ PASAULĮ Štai ir vienas iš paskutinių informacijos elementų, kurį jums reikia įsisavinti sąmoningai kūrybai. Aš kalbu apie supratimą, kuris atsiras kartu su jūsų patirtimi: nepriklausomai nuo to, kaip atrodo jūsų šventa širdies erdvė, ji visada turi tiesioginį ryšį su trečiojo išmatavimo realybe, kurioje yra planetos ir žvaigždės. Kartais šis ryšys suvokiamas ne iš karto, bet jeigu jūs vis kreipsitės į savo širdį, eisite į jos šventą erdvę, tai būtinai jį aptiksite. Tai ypač svarbu, nes būtent ryšys su žvaigždėmis ir planetomis leidžia jūsų širdies sapnų vaizdiniams realizuotis išoriniame pasaulyje. Todėl prieš pradėdami kurti iš šventos savo širdies erdvės, suraskite jos ryšį su išoriniu pasauliu per žvaigždes ir planetas – taip jums atsivers tiesa. Ir taip, aš prašau jūsų įeiti į šventą savo širdies erdvę, sujungti ją su Mer-Ka-Ba lauku ir pradėti įgyvendinti svajonę apie naują, harmoningą pasaulį. Naudokite visas savo žinias, kad sąmoningai kartu su Dievu kurtumėte naują kūną, naują gyvenimą ir, galų gale, naują pasaulį. Jūs, kaip Dievo sūnūs ar duktė, turite šią prigimtinę jėgą. Ten, kur yra jūsų šventas ryšys su Dievu, viskas tampa įmanoma. * * * Visos mano pasiūlytos instrukcijos – tai kelias į suvokimą, kad jūsų kūnas – šviesa; ir pasaulis, kuriame gyvente – šviesa; ir jie tiesiogiai susiję su jūsų sąmone. Gyvendami širdyje, savo energetiniame Mer-Ka-Ba lauke, kurdami iš šios šventos vietos, jūs žengsite sekantį žingsnį į tiesą ir suvokimą to, kas jūs esate iš tiesų, ir pradėsite įgyvendinti savo aukščiausiąją paskirtį. Tada jūs suprasite, kad esate pakilimo į Dangų procese… Ir pabaigai aš noriu pacituoti vieno mūsų seno bendro draugo žodžius: „Galbūt jūs pasakysite, kad aš – svajotojas, bet aš ne vienas toks esu. Tikiuosi, kad vieną gražią dieną jūs prie mūsų prisijungsite, ir pasaulis ims gyventi vienybėje“. Džonas Lenonas Išvertė Eugenija L.
Raima: emipetras rašo: Gyvendami širdyje, savo energetiniame Mer-Ka-Ba lauke, kurdami iš šios šventos vietos, jūs žengsite sekantį žingsnį į tiesą ir suvokimą to, kas jūs esate iš tiesų ....teisa sako Kukas....
emipetras: Ne tai sako ne Kukas , o Džonas Lenonas , kai per širdies ir proto emanacijas , šios energijos , savo dvasiniais virpesiais sutampa ir sudaro kuriamąjį energetinį lauką , kuriame gali ir įvykti taip vadinamas stebuklas . Gerb. RAIMA , atidžiau skaityk . Aš nei už , nei prieš , tas jogines transcendentines emanacijas kurias čia paklodėmis tiesia KUKAS . Aš matau daug tiesos ir dvasinės energijos ir jogos transcendentinėse meditacijose ir Rojaus Trejybės transcendentiniame garbinime , kurį aš tik vienas praktikuoju . Bet kiti žmonės save realizuoja laike ir erdvėje taip , kaip jie išmano . Ir tai yra taip pat naudinga .
Tadas: emipetras rašo: Rojaus Trejybės transcendentiniame garbinime , kurį aš tik vienas praktikuoju . O kodėl teigi, kad tik tu vienas tai praktikuoji? Pasidalink, kaip tai darai. Gal nesi jau toks vienišas.
Tadas: Nepyk, emipetrai, gal užsigavai, kad taip tiesiai paklausiau? Gal turėjai omeny, kad garbini ne grupėje, kaip A.J. urantai, bet vienas? Tai, žinok, ir aš taip dažniausiai darau. Būk sveikas, rašyk čia, gerai rašai, šaunuolis, gerbiu
emipetras: Sveikas Tadai , viskas gerai , jokių problemų . Taip TADAI , dažnai praktikuoju šias garbinimo būsenas ir tai man jau tampa kasdienine savastimi . Dar , čia Panevėžyje turime penkių žmonių grupelę , tai pasidaliname savo apmąstymais ir kolektyvinį Dievo Tėvo garbinimą atliekame , na taip , bet vieną kartą per mėnesį . Vienas iš tų bendraminčių yra nuolatinis Algimanto šventovės lankytojas , tai į tą mūsų mažiuką kolektyvą įneša visokių dogmatinių būsenų , tačiau sugyvename draugiškai , su mažais pakibirkščiavimais .
emipetras: PAMĄSTYMAI APIE MALDĄ IR DIEVYBIŲ GARBINIMĄ Mieli forumiečiai , aš manau , kad žmonės vis daugiau ir daugiau atsiriboja nuo dvasinių apmąstymų , nuo troškimo pažinti ir net pajausti savo Kūrėją , nes visi mūsų proto troškimai pajungti tik vienam - kūno malonumų tenkinimui ir naujų malonumų planavimui . Tai ir individuali darbinė veikla dėl duonos kąsnio , tai ir individuali darbinė veikla dėl karjeros , dėl buitinio komfortiškumo , dėl nuolatinių pramogų tiek protui , tiek ir kūnui . Visa tai būtų tikrai pažangu ir naudinga šioje evoliucinėje civilizacijoje , jeigu ne vienas trūkumas . Žmogus nenori mokytis pažinti savo gyvybės pradžios , savo planetinės gyvybės pradžios , savo Kūrėjo ir Rėmėjo - Dievo Tėvo , visatų ir pasaulių Sutverėjo . Žmogus miglotai suvokia net Jėzaus Kristaus misiją , kuri pirmiausia ir buvo pašvęsta apreikšti šios planetos ribiniams mirtingiesiams , apie dangiškojo visų Dievo Tėvo tėvystę ir meilę visiems savo kūriniams , tuo labiau žmonėms . Žmogus miglotai suvokia kas tai yra brolystė tarp žmonių , kurią ypač akcentavo mūsų Viešpats Jėzus Kristus , o tai yra pirmoji pakopa ir pradžia dvasinės pažangos kelyje į visos žmonijos dvasinį vientisumą . Žmogaus kūnas priešinasi žmogaus sielai ( rašo Paulius galatams , Gal 5, 17). Taip , iš tiesų aš tikrai manau , kad žmogus neranda poilsio ir prasmės maldoje. Nes nuoširdi malda tolina nuo to, kas yra materialu ir kūniška , nuo beprasmių neišsipildžiusių aistrų , nuo netikrų , apgaulingų troškimų. Kūnas sukuria begales priežasčių tam, kad nepradėtų maldos arba , kad pabėgtų nuo maldos arba bent jau ją sutrumpintų. Skubėjimas maldoje arba garbinime , atima iš šio dvasinio akto tikrąją dvasinę reikšmę. Skubėjimas maldoje yra ženklas , kad mes kabinamės už materialaus laiko, kuris vis viena kaip smėlis teka per pirštus ir kurį ne mūsų galioje sulaikyti . Skubėjimas projektuoja į materialaus malonumo tęstinumą , už to, kas mūsų laukia po maldos. Skubėdami mes prarandame kelią į save , į savo dieviškąją Dvasią, kuri yra mumyse ir tik sąjungoje su ja , vienintle , mes pajaučiame amžinybės vientisumą . Todėl visada raskime laiko maldai ir neskubėkime jos atlikti , kvėpuokime jos aromatasis ir pakylėtos sielos emanacijomis . Geriau neskubant , ramiai pasimelsti penkias minutes , negu valandą melstis ir savo visa psichine būsena būti skubėjime . Nuolatinis apmąstymas apie Jėzaus gyvenimą , apie mūsų visatos Motinos Dvasios bendradarbiavimą su mūsų Viešpačiu ir šios maldos dažnumas , ugdo mumyse dievišką viso proto ir sąmonės veikimą, kuris veda mus į nuolatinę mistinę bendrystę tiek su Viešpačiu , tiek ir su pačiu Dievu Tėvu . Tačiau norint kantriai išlaukti to susitikimo su šiomis , mums taip brangiomis Dievybėmis , reikia grūdinti valią. Neužtenka gyventi be nuodėmės, neužtenka vien Dievo Tėvo Dvasios nuolatinio veikimo mumyse ir šios dvasinės malonės nuolatinio buvimo , reikia ir mūsų asmeninių pastangų, nes tam susitikimui kartais priešinasi visa mūsų būtis, visa praktiškoji socialinė aplinka , visada skubanti ir nenurimusi mūsų psichika . Malda ir garbinimas į Dievą Tėvą į Jėzų Kristų , į Visatos Motiną Dvasią į Amžinąją Rojaus Dievybių Trejybė , išgydo mūsų sielą: sunaikina nuodėmės troškimą ir pamažu apvalo visą mūsų sąmonę. Tačiau tai neįvyksta per dieną ir net ne per metus. Tik nuolat meldžiantis ir medituojant kaip transcendentinėje meditacijoje daugelį metų, maldos gyvenimas tampa pakankamai brandus , o išganymo šviesa nušvinta ryškiai ir nelauktai mūsų sieloje.
G_sesuo: Nuoširdžiausias ačiū, Emili, už šį tekstą. Šį vakarą jį skaitydama savo ligoniukams, stebėjau jų veidus - juose tvyrojo palaimą ir ramuma.
Tadas: Matai, emipetrai, tavieji tekstai jau cituojami šalia Biblijos ir Urantijos knygos Skaičiau, kad ruošiesi dalyvauti urantų sąskridyje. Kas tave ten gena - smalsumas ar kas daugiau? Ir dėkui, kad atsakei, ko klausiau. Mes čia Vilniuje irgi keletas patikimų bičų karts nuo karto susitinkam pafilosofuot prie brendžio taurelės, bet ten nė vienas nesiruošiam eiti, jei jau esam atsiriboję nuo apaštalo. Bet kiekvieno laisva valia. Sudiev
emipetras: Įkeliu tokius spontaniškai užgimusius pastebėjimus , kuriuos į kėliau į temą , tačiau ilgainiui jie ten pranyks , tai tuos savo samprotavimus dar pasilieku čia . KAŽKAIP ŠIA TEMA NESIDOMĖJAU . tik dabar užklydau pasiskaityti . Jūs čia visi labai gerai ir logiškai diskutuojate , apie dvasinį būvį žmoguje . Štai URTĖ , labai aktyviai maištauja prieš Jokūbėno metodiką . Na , aišku , mažai kam priimtinas toks dvasinės šviesos išnešimas į įšorę ir jos pateikimas auditorijai . Nors dabar ir tos auditorijos kaip ir nebeliko . jeigu prieš kokius 15 metų šimtai žmonių susirinkdavo , tai dabar viso labo gal trisdešimt . Man šitas žmonių atšalimas nuo Algimanto įtikėjimo fenomeno , dar ir dabar yra neįminta mįslė. Labai sunku suprasti kodėl taip atsitiko . Nors tam tikrą savo išmąstytą teoriją turiu . Manau , kad mes lietuviai ir į kapitalistinę sistemą ES ėjome su tikra viltimi , kad viesiems pagaliau plauks materialios gerybęės iš Europos . Kaip dabar matome tuo pasinaudojo tik keli tūkstančiai , o du milijonai lietuvaičių pasiliko ant ledo . Kodėl taip atsitiko ? O todėl kad buvome įpratę , kad visu mūsų gerbuviu visada pasirūpins išrinkta valdžia . Tačiau kiek kartų renkame tą valdžią , tiek kartų visa tauta užlipa ant to paties grėblio . O kodėl užlipa ant to paties grėblio ? O todėl , kad visas mūsų tautos mentalitetas yra nukreiptas ne pasinaudoti teikiamomis laisvėmis ir toje terpėje išvystyti savo kūrybines galias , bet troškimas uždirbti , gauti , pavogti ir pan. kuo daugiau pinigų . Algimanto , naujo dvasinio apreiškimo platinimo ir propogavimo atveju , įvyko kažkas panašaus . Pradžioje žmonės labai susidomėjo šia dvasinio mokymo naujove , nes tikėjosi , kad šis naujas dvasinis mokymas apie tai , kad Dievas nusileido pas žmogų ir Dievas yra žmoguje , jiems suteiks tuoj pat , ištisus dvasines ir jausmines nepakartojamo grožio euforijas . Tačiau kai pasiklausius ir lyg tai pabandžius kaip tai atsiverti į dvasinį aspektą , nieko panašaus neįvyko , prasidėjo atšalimas šia dvasine naujove , o vėliau nunyko ir susidomėjimas . Lietuva , vistik katalikiškas kraštas , o katalikų bažnyčia labai gerai yra įvaldžiusi savo bažnyčios žmonių dvasinės ir jausminės euforijos patenkinimą . Todėl beveik visi klausytojai suprato , kad bažnyčioje viskas dau aiškiau ir parasčiau . Nuėjai , išklausei , gavai nuodėmių atleidimą ir viskas OK . O čia reikia gilintis į save , į savo protą ir dar reikia prisiversti mąstyti apie kosmines erdves ( kas visai nebūdinga daugeliui ) , apie kažkokį visatų centrą , apie kažkokias energijas ir visai sudėtingus dvasinius būvius . Tai štai tas pats lietuvis ir nusprendė , kad čia nėra jokios naudos . Tai va , iš tiesų , tiesmukiškos naudos iš tiesų nėra , tačiau reikėjo Algimantui mokyti žmonės , kad jiems yra suteikiama galimybė , šansas keisti savo prigimtines mintis , bet kokioje religijoje ir bet kokioje bažnyčioje ( ne naikinti , ne griauti , bet keisti ir tuo visą savo asmenybę naujai apšviesti nauja tikėjimo šviesa , kad pats Dievas Tėvas yra žmoguje . Gal tada ir būtų išlaikęs tas šimtines , o gal būtų ir tūkstantinės auditorijos atėjusios , bet dabar aiškai matosi , kad prarastas masiškas žmonių domėjimasis , nes katalikas gauna ir taip išrišimą , kiti gauna vėl kitaip , na o tas netikėliu batalionas nuėjo į ezoterinių mokymų džiungles ir jaučiasi labai laimingas ir protingas tuose suktuose ir dar painesniuose mokymuose . tačiau ten visur reikia mokėti nemažus pinigus , o štai gai gauni veltui labai originalų dvasinį mokymą , tai niekas ir nevertina , nes visi lietuviai suprato , kad gerų pietų veltui nebūną , tai pagal tą atneštą teoriją ir nusprendė , kad tai psiaudo dvasinis mokslas ir sektantiškas tikėjimas , ką jau kiekvienas katalikas labai skrupulingai žiūri į kokį tai jam nebūdingą dvasinį mokymą . Tačiau ir protestantiškos bažnyčios neatsigręžė į šį modernišką mokymą . O kodėl , o todėl kad protestantai jau šimtmečiais meldžiasi ir garbina tik Dievą Tėva , Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią . taigi , ką iš to galime išmąstyti ? O tai , kad visos bažnyčios ir konfesijos savo visų ritualų gelmėje tiki ir garbina Dievą Tėvą , o naujo stiliaus , kaip urantiškas ir išskirtinis garbinimas , nėra joks atradimas . Todėl ir liko tie kurie neturi ar visai neturėjo giluminio suvokimo savęs su Dievu . Aišku aš taip pat labai užkibau už šio naujo mokymo , tačiau jis man šiandiena , šalia tradicinio krikščioniško mokymo yra kaip labai gera pagalbinė priemonė dar geriau pažinti mūsų viešpatį Jėzų Kristų Ir dar geriau suprasti , mylėti ir garbinti Dievą tėvą ir net visą Dieviškąją Rojaus Trejybę . Tačiau matomai tokių dualių keistuolių kaip aš , mažuma . Aš labai nustabiai jaučiuosiu ir Algimanto dvasinėse atsivėrimo projekcijose , kaip ir bet kurioje bažnyčioje , ar tai būtų katalikų ar tai būtų protestantų bažnyčia . Aš , bet kokiuose maldos namuose ar taip vadinamose šventovėse , ar bažnyčiose , tik savo visu dvasiniu atsivėrimu ir siela džiaugiuosiu ir laiminu tuos besimeldžiančius žmones taip pat , kaip ir mane , laimina Dievo Tėvo dvasia .
VaidasVDS : Emili, viskas yra gerokai paprasčiau. Istorija mėgsta kartotis. Kas buvo po to, kai Jėzus įvykdė savo misiją, bet jos metu neleido daryti užrašų, atvaizdų ir pan. Evoliuciniu būdu vystėsi tikėjimų srovės tokios, kaip katalikai, protestantai, pravoslavai ir t.t. Kuo daugiau mistikų į jas įsitraukdavo, tuo daugiau visokių susipainiojimų ir susiskaldymų atsirasdavo ir net karai ar žudymai kildavo. Žmogaus evoliucija juda gana lėtokai. Štai gavome nuostabią Urantijos Knygą. O kokios tendencijos - apie ją bematant susispietė pirmiausiai mistikai. Gerai, kad yra technologijų amžius ir pagrindinės Urantinės organizacijos sugeba diplomatiškai atsiriboti nuo mistikų. Misticizmas savo esme nėra visai blogas reiškinys, nes tikėjimas ar įtikėjimas vis tiek daugumai bent atrodo mistiškai. Sugebėjimas išversti Urantijos Knygą be tam tikro misticizmo įtakos - tai sunkiai įmanoma misija. Štai už tai Algimantą ir gerbiu. Toliau tik galima stebėti Algimanto veiklą ir daryti tam tikras išvadas. Didžiausias Algimanto mokymų klestėjimas vyko tol, kol jis garbino Tėvą, kol buvo kantrus ir pakantus. Apie jį susibūrė iš tiesų labai dvasingi, protingi ir išmintingi žmonės. Tame rate būti buvo nuostabus patyrimas. Viskas pradėjo keistis tuomet, kada Algimantas neva užmezgė ryšį su Rojaus Trejybės kitais asmenimis. Nuo to laiko nieko gero pas Algimantą nevyksta. Algimanto mokiniai ieško jau ne Dievo-Tėvo, bet tampa panašiais į Algimantą pagal Algimanto mokymus. Kitokie tenai paprasčiausiai nepageidaujami ir ujami. Tai kardinaliai prieštarauja esminiams Urantijos Knygos tikslams - pirmiausiai visų žmonių brolystė, o tik po to kelias į Šviesos amžių. Urantijos Knygai prieštarauja ir išskirtinis Rojaus Trejybės garbinimas su viena išlyga, kuomet mes garbiname Tėvą, tuo pačiu mes garbiname ir kitus Rojaus Trejybės asmenis. Klaidos iš to forumo pasireiškia ir šiame forume. Štai daug kas rašo "Tėvas - Rojaus Trejybė", tačiau tai labai netikslus išsireiškimas, kadangi Tėvas yra vienas iš trijų Rojaus Trejybės asmenų. Tie, kas studijavo Urantijos Knygą, turi žinoti, kad labai, labai seniai Tėvas iš tiesų buvo vienas asmuo ir nusprendė tapti Trejybe, o po to sukurti visą tiek dvasinį, tiek morontinį, tiek materialų kosmosą. Taigi klaidos negali likti nepastebėtos, o klaidingus mokymus reikėtų bandyti taisyti. Bet argi kas nors gali pamokyti "visaišmintį" Algimantą?
emipetras: TAI LABAI IDOMU Neišvengiamas mokslo ir religijos suartėjimas? Parašytas: 01 Sau 2008, 02:00 Žinoma, pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą gali keisti tik genialūs atradimai, prilygstantys Koperniko, Niutono ar Einšteino darbams. Kokie įvykiai mokslo pasaulyje galėtų atsakyti į tokius svarbius pasaulėžiūros klausimus? Gal įmanoma išspręsti Einšteino uždavinį? Reliatyvumo teorijos autorius A.Einšteinas iki pat savo gyvenimo pabaigos 1955 m. bandė išspręsti labai sudėtingą uždavinį - išvesti vieningojo lauko lygtis. Deja, nesėkmingai. Einšteinas žinojo, ko siekia. Sėkmės atveju iš gautų lygčių būtų įmanoma išvesti visus žinomus fizikos dėsnius, o gal ir dar nežinomus mokslui. Vieninguoju lauku fizikai vadina tuštumą - visko, kas pasireiškia materialia forma, sumą. Panašiai būna sudėjus visų spalvų šviesos spindulius - gaunama natūrali (balta) šviesa, kuri jokios spalvos jau nebeturi. Vieningasis laukas vadinamas ir kitais vardais, pvz., Didysis susivienijimas, Supergravitacija. Iki XX a. pabaigos šį kietą teorinės fizikos riešutą krimto daugelis pasaulio mokslininkų. 1979 m. praskriejo pirmoji kregždė: S.Vainbergui, Š.Glešou ir A.Salamui buvo paskirta fizikos Nobelio premija už elementariųjų dalelių ir elektromagnetinės sąveikos vieningąją teoriją. Bet iki Didžiojo susivienijimo buvo dar toloka, nes nuošalyje liko dar dvi gamtos sąveikos - gravitacinė ir branduolinė. Ir štai 1993 m. Maskvoje išleidžiama monografija “Fizikinio vakuumo teorija. Naujoji paradigma”. Autorius - fizikas teoretikas Genadijus Šipovas, Vakuumo fizikos mokslinio centro direktorius, Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas. Jis ir Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas, Tarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktorius Anatolijus Akimovas bei jų teoriniai ir praktiniai darbai pasaulyje darosi vis labiau žinomi. Laikraštyje “Latvijas Vestnesis” (98 03 21) pristatydamas G.Šipovo ir A.Akimovo darbus, fizikas, habil. dr. Juris Tambergas, Latvijos MA Branduolinių tyrimų centro mokslinis bendradarbis, tiesiog klausia: “Ar mes esame Einšteino svajonės įsikūnijimų liudininkai? Galimas dalykas, stovime ant XXI amžiaus pasaulėvaizdžio ir absoliučiai naujų technologijų slenksčio”. G.Šipovas tvirtina, kad su didžiule pagarba nuodugniai išstudijavo Einšteino darbus apie vieningojo lauko teoriją, išsiaiškino Einšteino nurodytas problemas ir susipažino su paties Einšteino sudaryta klausimo sprendimo programa, išsprendė jo nurodytus pagalbinius uždavinius. Dabar, maždaug po 30 metų darbo, G.Šipovas atsakingai pareiškia: “Fizikinio vakuumo teorija pateikia vieningojo lauko teorijos problemos sprendimą!” Žingsnis į naują realybę Einšteino bendrasis reliatyvumo principas yra susietas su erdvės kreivumu. Kur kas platesnis Šipovo visuotinio reliatyvumo principas teigia ne tik erdvės kreivumą, bet ir erdvės sukimąsi - vieną svarbiausių gamtos procesų. Reliatyvumo principų skirtumas lemia tai, kad kreiva ir besisukanti erdvė yra dešimtmatė, o nesisukanti - tik trimatė. Fizikinio vakuumo teorija (toliau - FVT) teigia, kad yra net 7 realybės lygmenys, kad gamtoje egzistuoja griežta materijos formų hierarchija. Be žinomų keturių būvių - kieto, skysto, dujinio ir plazmos (elementariųjų dalelių ir laukų), yra dar trys: fizikinis vakuumas, pirminiai torsiniai laukai ir Absoliučioji “tuštuma”. FVT griežta matematine kalba įrodo, kad VII realybės lygmuo - Absoliučioji “tuštuma” - yra visko sintezė, tačiau nėra įmanoma apie ją žinoti ką nors konkretaus. Nebent tik priskirti begalinę kūrybinę ir informacinę potenciją. Absoliučioji “tuštuma” mums nesuvokiamu būdu gali realizuoti pirminį pačios savęs sūkurinį sužadinimą ir šitaip pradėti formuoti visa, kas yra žemesniuosiuose lygmenyse. VI lygmuo - pirminiai torsiniai laukai (angl. torsion - “sukimasis”) kitaip dar vadinami informaciniais laukais. Jų energija lygi nuliui. Yra ir antriniai torsiniai laukai, kuriuos sukuria sukimasis mums pažįstamame materialiajame pasaulyje: elementariųjų dalelių sukinys (spinas), elektronų sukimasis apie branduolį, planetų - apie Saulę, bet kurio mechanizmo arba balerinos sukimasis ir t.t. Pirminiai torsiniai laukai sužadina fizikinį vakuumą - V realybės lygmenį, kurį galima vadinti virtualiąja realybe. Tai planas arba matrica viso, kas vėliau realizuosis, nes iš fizikinio vakuumo gimsta elementariosios dalelės, formuojančios atomus ir molekules. Vakuumas - universali terpė, kertanti visą erdvę. Kaip pro smėlį gali skverbtis vanduo, pro vandenį - dujos, pro juos - elementariosios dalelės ir laukai, taip ir vakuumas gali kiaurai kirsti viską. Klaidinga manyti, kad vakuumas yra vien kažkur kosminėje erdvėje. Jis yra visur. FVT tvirtina: visi šiuolaikiniam mokslui žinomi laukai yra tik įvairios fizikinio vakuumo poliarizacijos, sutrikdžius vakuumą krūviu, mase arba sukiniu. Visi laukai ir materija gimsta iš tuštumos. Absoliutusis “niekas” yra viskas. Pirminiams torsiniams laukams negalioja reliatyvumo teorijos postulatas apie šviesos greitį kaip didžiausią galimą greitį gamtoje. Tokia išvada apriboja tik keturmatį erdvės-laiko pasaulį. Objektams, kurių energija lygi nuliui, teigia G.Šipovas, netaikytina judėjimo sąvoka, todėl teisinga sakyti, kad pirminis torsinis signalas, vos gimęs, tuojau pat pasiekia visus erdvės taškus ir iš karto yra visur. Naujausi tyrimai rodo: vakuumas yra informacinė struktūra, savotiška informacijos talpykla. Informacija apie materialiojo pasaulio praeitį ir ateitį gali būti visur ir visada, nes ir pats vakuumas yra visur ir visada. Nejaugi nuo pat Pradžių pradžios (o “Pradžioje buvo Žodis”) visa informacija saugoma tuštumos analuose? Kodėl gi ne, jeigu torsinių bangų atžvilgiu fizikinis vakuumas elgiasi kaip holograma? Negana to, neseniai padarytas dar vienas atradimas, kad torsiniai laukai gali atsirasti ne vien dėl sukimosi, bet ir dėl vadinamojo formos efekto. Eksperimentuojant sužinota, kad bet kuri geometrinė forma sutrikdo (t.y. poliarizuoja) griežtą fizikinio vakuumo tvarką. Raidė, garsas, ženklas, simbolis, statinys, knyga, meno kūrinys savaip trikdo vakuumą, o jis tučtuojau reaguoja į tai torsiniais laukais. Visi torsiniai laukai gali tarpusavyje sąveikauti. Yra apie ką pagalvoti, nes ir mes, žmonės, turime savus torsinius laukus. Kokia tų atradimų praktinė reikšmė? Tai nėra vien samprotavimai apie naująją teoriją. “Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją”, - rašo G.Šipovas antrame monografijos leidime (Moskva, “Nauka”, 1997). Vakuumo teorija patvirtina šį teiginį, nes aprašo ne tik žinomus eksperimentus, bet ir numato daugelį naujų, ortodoksaliajam mokslui nežinomų reiškinių. Be to, sukurti nauji fizikiniai instrumentai - torsinių laukų generatoriai ir imtuvai, kurie leido atsirasti superšiuolaikėms labai efektyvioms technologijoms”. Mokslo istorijoje tai unikali situacija. Anksčiau visada atsitikdavo taip, kad naujosios teorijos savo praktinės realizacijos laukdavo dešimtis metų. Šiuo atveju grandinė “teorija - eksperimentas - technologijos - komercinė nauda” jau veikia. A.Akimovas viename straipsnyje rašo: “Rusijoje sukūrus analogų pasaulyje neturinčius torsinio spinduliavimo generatorius ir remiantis fizikinio vakuumo teorija tapo įmanoma visuma technologijų, pagrįstų naujais fizikiniais principais” (A.Akimov. Torsionnyje technologiji v XXI veke: evoliucionnyj vzliot vmesto Apokalipsisa”. “Maj”, Kaliningrad, 1998). Naudojant tik dešimčių milivatų galios torsinį generatorių, nukreiptą į lydymo krosnį, įmanoma taip paveikti metalų kristalines gardeles, kad vienu metu daugelį kartų sustiprėja visiškai priešingos medžiagų savybės, pvz., patvarumas ir plastiškumas, dešimtis ir šimtus kartų pagerėja metalų laidumas ir atsparumas korozijai; šilumino, naudojamo automobilių variklių stūmokliams gaminti, patvarumas didėja dešimtis kartų; kai kurios medžiagos įgauna naujų, unikalių savybių. (A.Akimov, V.Finogejev. Eksperimentalnyje projavlenija torsionnych polej i torsionnych technologij”, Moskva, 1996). 1986 m. eksperimentiškai įrodytas torsinio ryšio principas. Ypatingos yra torsinių bangų savybės. Jos “sklinda” milijardus kartų greičiau už šviesos greitį. Jų skvarbumas didesnis už didžiausią šiuolaikinėje fizikoje žinomą neutrinų skvarbumą. Aplinka torsinio signalo nesugeria. Tai užtikrina požeminį ir povandeninį nevėluojantį kosminį ryšį bei ypatingą konfidencialumą. Į torsiniais signalais perduodamą informaciją neįmanoma įsiterpti, nes ji sklinda tuštuma. Signalai yra tik siųstuve ir tos pačios sukimosi struktūros imtuve, o tarpe tarp jų signalo nėra ir negali būti. Dėl griežtos atomų sukimosi orientacijos visos medžiagos skleidžia tik joms būdingą torsinių dažnių spektrą. Didesnis tos pačios medžiagos kiekis spinduliuoja kolektyvinį torsinį lauką, kurį įmanoma atpažinti specialiais torsiniais filtrais. Panaudojus aerokosmines Žemės paviršiaus nuotraukas, šitokiu būdu įmanoma bemaž šimtaprocentinė Žemės gelmių žvalgyba. FVT numato, kad gali egzistuoti neigiama masė ir neigiamos energijos. Bet kuri teigiamos masės sistema, kontaktuodama su vakuumu, gali nuolat naudotis praktiškai neišsenkančiu energijos šaltiniu. Tokių energetinių įrengimų naudingumo koeficientas pagal FVT turi būti didesnis nei 10 procentų. Jiems negalioja antrasis termodinamikos dėsnis, apribojantis uždarų sistemų naudingumo koeficientą iki 100 procentų. Vakuumui nėra uždarų sistemų. G.Šipovo monografijoje minimi daugelis šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse veikiančių įrengimų, demonstruojančių naudingumo koeficientą nuo 300 iki 3000 proc., kurių veikimo oficialusis mokslas paaiškinti nepajėgia. Ko gero tai yra vakuuminės energetikos pradžia, kuri bus ekologiškai švari, o energijos šaltinis - neišsenkamas. Suderinus vakuuminius energijos šaltinius su naujojo tipo torsiniais varikliais, kuriuose inercijos jėga veikia transporto priemonės masių centrą, ateityje turėsime transportą be ratų, propelerių, sraigtų ir be kuro talpų - vakuumas yra visur. Naują judėjimo būdą demonstruojantys mechanizmai pasaulyje žinomi jau apie 30 metų, tačiau tik FVT jų veikimo principą gali pagrįsti teoriškai. Torsinių technologijų panaudojimo spektras, regis, neišsenkamas. Dar paminėsime, kad torsinis spinduliavimas pajėgus valdyti cheminių reakcijų kinetiką: gali greitinti augalų augimą, keisti jų genetines savybes, užtikrinti ekologišką žemės ūkio produkciją, nes torsiniai signalai (informacija!) pakeičia chemikalus. Torsiniai metodai galės būti panaudoti farmakologijoje: medikamentai pakeisti jų vandeninėmis kopijomis, į kurias su torsinių laukų pagalba perkelta visa vaistų informacija (chemikalų vaistuose nebebus). O kur dar galimybė diagnozuoti ligas pačioje jų užuomazgoje tiriant žmogaus informacinio (torsinio) lauko būklę? Besidomintiems verta susirasti leidinį “Soznanije ir fizičeskij mir” (Vypusk 1, 1995; Vypusk 2, 1997) ir nuo 1996 metų leidžiamą žurnalą “Soznanije i fizičeskaja realnost” (izd. “Folium”, Moskva). Torsinių technologijų įdiegimo procesai jau prasidėję ir yra negrįžtami. “Civilizacijos prognozė be jų neturi prasmės”, - tvirtina A.Akimovas. Jis pasakoja, kad daugiau kaip 100 mokslininkų pasaulyje tiria torsinius laukus. Bene pusė jų Rusijoje, nes kaip tik Rusija 1986 m. patvirtino valstybinę programą “Torsiniai laukai. Torsiniai metodai, gamybos priemonės ir technologijos”. Programą realizuoja apie 120 mokslinių ir gamybinių organizacijų. “Kai mokslininkai ir inžinieriai išras torsinę techniką ir ji pakeis tą, kuria mes šiandien naudojamės, pasaulis pasikeis”, - rašo A.Akimovas. Kaip pasikeis pasaulis? Fundamentalius atradimus mokslo istorija fiksuoja itin retai. Naujagimė teorija privalo patenkinti daugybę griežtų reikalavimų, o mokslinė bendrija ilgai, priekabiai ir gana skeptiškai ją tikrina. Taip turi būti, taip yra visada. Priešingu atveju mokslas greitai virstų pseudomokslinių teiginių krūva. Daug reikalavimų ir FVT juos patenkina. Vienas reikalavimas ypač svarbus: fundamentalūs atradimai privalo keisti mokslinį pasaulio vaizdą taip, kad žmonijos sąmonė kiltų į aukštesnį lygmenį. FVT griežtai rodo, kad egzistuoja realus, savarankiškas informacijos (žmogaus minčių, jo sąmonės) pasaulis. Dabar jau iš mokslinių pozicijų galima suvokti minčių turinio svarbą. Mums, pajėgiantiems mąstymo procesą valdyti, tenka prisiimti atsakomybę už minčių kokybę. Vidinė moralė ir santykių etika yra ne abstrakčios filosofinės kategorijos, bet svari realybė. Nors ta realybė neregima ir neapčiuopiama, per torsinius laukus aktyviai su mumis sąveikauja. Koks mąstymas, toks ir mūsų aplinkos pasaulis. Minėtame J.Tambergo straipsnyje teigiama: “Be to, G.Šipovo monografijoje iškeltas klausimas apie kosminę supersąmonę, kurios savybės panašios į Dievo požymius religijoje. Taigi torsinių laukų koncepcija pirmąkart padėjo permesti tam tikrą konstruktyvų tiltą tarp dviejų didingų sferų - religijos ir mokslo, kad sukurtų vieningą pasaulio vaizdą”. Yra labai daug realių vilčių, kad FVT gali užbaigti “amžinąjį” materialistų ir idealistų ginčą dėl materijos ir sąmonės pirmumo. Torsiniai laukai ir fizikinis vakuumas akivaizdžiai susiję su sąmonės ir mąstymo procesais. FV teorijos aukštesniuosiuose realybės lygmenyse sąvokos materija ir sąmonė natūraliai susilieja. Teigiama, kad sąmonė yra ypatinga torsinių laukų materijos forma ir kad sąmonė gali egzistuoti savarankiškai kaip torsinio lauko solitonas, nešantis didžiulį informacijos kiekį. FVT iš tiesų yra galinga mokslinė atrama sparčiai besiformuojančiam holistiniam (visuminiam) pasaulėvaizdžiui. Jau 1937 m. M.Plankas, kvantų idėjos autorius, fizikos Nobelio premijos laureatas, rašė: “Abiems - ir religijai, ir gamtamoksliui - reikia Dievo. Vieniems Dievas yra kiekvieno mąstymo pradžioje, kitiems - pabaigoje. Vieniems Jis yra pamatas, kitiems - pasaulėžiūros statinį apvainikuojanti viršūnė. (...) Galime kiek tinkami ieškoti priešiškumo tarp religijos ir gamtos mokslų, šito padaryti mums nepavyks. Priešingai, svarbiausiais klausimais jie visiškai sutaria (...). Vienas puikiausių įrodymų, kad religija ir gamtamokslis tarpusavyje suderinami (...), yra tai, jog didžiausi visų laikų gamtos tyrinėtojai, kaip Kepleris, Niutonas, Leibnicas, buvo giliai tikintys žmonės. (...) Ir religija, ir gamtamokslis turi be atvangos kovoti su skepticizmu ir dogmatizmu, su netikėjimu ir prietarais. Šią kovą nužymintis šūkis tebūnie vienas ir tas pat: artyn prie Dievo!” (“Naujasis židinys”, 1997, Nr.7-8) 1997 m. pabaigoje G.Šipovas ir A.Akimovas skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute, Kauno technologijos universitete. 1999 m. gegužės mėnesį A.Akimovo paskaitų ciklo “Gamtamokslinės ir filosofinės pasaulėvaizdžio problemos” su didžiausiu susidomėjimu klausėsi klaipėdiečiai. 1999 m. rugsėjo 16-18 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija “Dvasinės kultūros svarba žmonijos ateičiai”, kurioje A.Akimovas skaitė bendrą Šipovo-Akimovo pranešimą “Šiuolaikinė sąmonės fizika”. Šio pranešimo tezėse G.Šipovas rašo: “Nors Absoliutus “niekas” moksle yra Dievo religijoje sinonimas, bet mokslas nepajėgia pažinti Dievo. Naudodamasis racionaliais būdais, jis tik asimptotiškai gali nurodyti, kad Dievas egzistuoja, o Dievo pažinimo problemą palieka religijai, kuri naudojasi irracionaliais būdais. Tačiau Vakuumo teorija tiesia ranką religijai, pripažindama kūrėją ir atverdama perspektyvas Metamokslui, apjungiančiam religiją ir mokslą. Svarbiausias teigiamas mokslo ir religijos sintezės momentas žmogaus sąmonės plėtrai yra tas, kad žmogus ne tik tikės Dievu, bet ir sužinos, kad Jis egzistuoja”. (Pabraukta mano - I.St.) Trečiojo tūkstantmečio išvakarėse mokslas ryžtingai žengia per dogmatiškojo materializmo slenkstį kviesdamas žmoniją išties į Didįjį susivienijimą, kuriame dvasinis pasaulis tampa moksline realybe. Šaltinis: "Mokslas Ir Gyvenimas" (2000/01)
Budistas: Buddistai apie tai zinojo jau pries 2,5tukst.metu.Pagaliau ir mokslas
emipetras: Tai va mielas budiste , mokslas yra didelis dalykas , ypač jeigu ne tiesmukiškai jo laikaisi . Kada nors žemėje tikrai bus didelė šventė , kai mokslas ir religija apkabins vienas kitą
emipetras: Pateiksiu vieną mokslo atradimą . Tai atradimas , kaip ir visi kiti, vis geriau stebint gamtos procesus . Visa Visata sukasi kaip sūkurys . Reiškia tame slypi visa energija . Žemės viesulai , tornadai , taip pat energija . Vandens verpetai , sūkuriai , taip pat energija . Visos šios energijos sklinda savo bangomis tiek į vidų , tiek ir į išorę . JAPONIJOJE brangiausia žemė prie upių , kur vanduo daro sūkurius . Savo kaina dešimt kartų brangesnė už žemę prie ramių užutekių . Taigi japonai žino kas čia vertingo prie tokio upės kranto . Dabar buityje yra sukurti dvigubi kamšteliai , su sriegiais iš abiejų galų ir juos abu jungiamąja angele , apie 10 mm skersmens . Šiuo kamšteliu sujungia du plastikato butelius . Vienas butelys pripilamas 2/3 vandens , o kitas prisukamas tuščias . Paėmus pilnąjį plastiką su vandeniu , reikia energingai su abiem rankomis pasukti kelis kartus pagal laikrodžio rodyklę ir greitai apvertus pastatyti ant tuščiojo plastiko butelio dugno , padedant ant ant stalo . Vanduo iš pilnojo plastinio butelio labai gražiu verpetu perbėga į tuščiajį plastiką . Taip daryti tris kartus , tris kartus perpilti vandenį iš vieno plastmasinio butelio į kitą . Tada gerti pačiam ir draugus pavaišinti energizuotu vandeniu . Skanaus .
emipetras: ŽMONIJOS ISTORIJA VYKSTA ERDĖJE IR LAIKE . Tas pats dėsnis galioja ir Apsireiškimui, Dievo susitikimui su žmogumi. Todėl ir Jėzus gyveno konkrečioje šalyje, tam tikru pasaulio istorijos laikotarpiu, priklausė apibrėžtai, Dievo pasirinktai tautai. Aprašyti Jo žemiškojo gyvenimo įvykiai nėra tikėjimo įrodymas. Tikėjimas remiasi vien tik Dievo liudijimu, kuris ir suteikia jam absoliutų tikrumą. Tačiau reikia atsiminti, jog Dievas per Jėzų iš Nazareto aktyviai pasireiškė pasaulio istorijoje. Todėl ir „žemiškieji" Jėzaus iš Nazareto gyvenimo įvykiai yra labai reikšmingi visų laikų žmonėms. Susipažinimas su istorine aplinka gali padėti geriau išgirsti Jėzaus liudijimą ir tapti būdu dieviškajai Jėzaus Kristaus asmens paslapčiai suvokti", – rašo G. Kroll savo knygos pratarmėje. Ši pavyzdinė, daugelio leidimų sulaukusi knyga apie istorinį Jėzaus gyvenimo žemėje foną siekia apmąstyti ir plačiau atverti Jėzaus Kristaus dieviškumo slėpinį. Pasąmonė – tai mūsų gyvenimo knyga Mintys, įsitikinimai, nuomonės, teorijos ar dogmos – viskas, ką įrašote, išgraviruojate ar įspaudžiate savo pasąmonėje, – materializuojasi ir susiklosto kaip objektyvios aplinkybės, sąlygos ir įvykiai. Tai, ką išreikšite viduje, pasireikš ir išorėje. Gyvenimas turi dvi puses – objektyviąją ir subjektyviąją, matomą ir nematomą, mintį ir jos išraišką. Mintys yra priimamos kaip nerviniai signalai galvos smegenų, sąmoningo mąstymo organo, žievėje. Kai sąmonė, arba objektyvusis protas, galutinai priima mintį, ji persiunčiama į smegenų žievę. Ten mintis virsta kūnu ir įgyja išraišką tikrovėje. Jau anksčiau buvo akcentuota, kad mūsų pasąmonė negali prieštarauti. Ji elgiasi taip, kaip jai liepiate. Mūsų sprendimą ar sąmoningai padarytas išvadas ji priima kaip galutines. Todėl ir sakoma, kad mes nuolat darome įrašus savo gyvenimo knygoje, nes mūsų mintys virsta mūsų patirtimi. Amerikiečių filosofas Ralfas Voldas Emersonas yra pasakęs: „Žmogus yra tai, ką jis mąsto per visą dieną“. Ką pasąmonė gauna, tą ir atiduoda Viljamas Džeimsas, amerikiečių psichologijos tėvas, yra pasakęs, kad pasąmonėje slypinti jėga gali išjudinti pasaulį. Jūsų pasąmonė – tai neribotas intelektas ir beribė išmintis. Ji semiasi energijos iš nežinomų šaltinių ir yra vadinama gyvenimo dėsniu. Nesvarbu, ką įteigsime savo pasąmonei , ji išjudins dangų ir žemę, kad įgyvendintų mūsų norus. Todėl , į savo sąmoningajį protą , turime siųsti tik geras idėjas ir konstruktyvias mintis. Pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje tiek daug chaoso ir kančios, yra ta, kad labai daug žmonių nieko nežino apie sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Kai šie du principai veikia darniai, harmoningai, taikiai ir sinchroniškai, galime tikėtis sveikatos, laimės, ramybės ir džiaugsmo. Tada mums negresia jokia liga ar nesutarimai , kai sąmonė ir pasąmonė bendradarbiauja darniai ir taikiai. Antikos laikais Hermis Trismegistas garsėjo kaip žymiausias ir galingiausias visų laikų magas. Kai po daugelio amžių turėjo būti atidengtas jo kapas, tie, kurie žinojo apie antikos gyventojų išmintį, laukė su didžiausiu nekantrumu ir tikėjosi stebuklo. Buvo pasakyta, kad atidengus kapą bus atskleista didžiausia visų laikų paslaptis. Taip ir buvo. Akmeniniame karste , buvo rasta akmeninė lentelė su užrašu . Užrašo paslaptis buvo tokia: Kaip viduje, taip ir išorėje; Kaip viršuje, taip ir apačioje. Kitaip sakant, ką įspausime savo pasąmonėje, tas įgaus išraišką ir erdvės ekrane. Tą pačią tiesą skelbė Mozė, Isajas, Jėzus, Buda, Zaratustra, Lao Dzė ir kiti iškiliausi visų laikų pranašai. Tie dalykai, kurie mums patiems atrodo teisingi, materializuosis kaip sąlygos , išgyvenimai ir įvykiai. Tarp įspūdžio ir emocijos turi vyrauti pusiausvyra. Kaip danguje (jūsų protas), taip ir žemėje (jūsų kūnas ir aplinka). Tai svarbus gyvenimo dėsnis. Jeigu gerai stebėsime gamtą , tai įsitikinsime , kad gamtoje viskas vyksta pagal veiksmo ir atoveiksmio, pasyvumo ir judėjimo dėsnius. Šie du dėmenys turi būti subalansuoti, tada vyraus harmonija ir pusiausvyra. Tam ir gimėme , kad gyvenimo principai galėtų ritmiškai ir harmoningai per mus cirkuliuoti. Kas įteka, tas ir išteka. Koks įspūdis, tokia ir išraiška. Mes nusiviliate tada , kai neišsipildo troškimai. Jeigu galvosime neigiamai, destruktyviai, pagiežingai, blogos jūsų mintys įsiūbuos destruktyvias emocijas, kurios turės būti išreikštos ir ieškos būdų, kaip išsilieti. Dažniausiai negatyvios emocijos transformuojasi į opas, širdies veiklos sutrikimus, įtampą ir nerimą. Ką šiuo metu galvojate apie save ir kaip jaučiatės? Mūsų mintis išduoda , kiekviena mūsų egzistencijos detalė. Mūsų energija, kūnas, turtinė padėtis, draugai ir socialinis statusas tobulai atspindi tai, ką mes apie save galvojame . Tai ir turėjau omenyje sakydamas , kad ką pasąmonei duosi , tą ji mums ir atiduos , kiekvienu mūsų gyvenimo laikotarpiu. Mus žaloja pačių rutuliojamos idėjos. Ar dažnai supykstate, išsigąstate, pavydite ar kerštaujate ir taip žeidžiate save? Tai nuodai , kurie skverbiasi į mūsų pasąmonę. Gimdami mes neatsinešėme šių neigiamų nuostatų. Todėl , maitinkime savo pasąmonę tik gaivinančiomis mintimis , iššluokime iš jos visus užteršusius negatyvius įpročius. Jeigu nuolat tai darysite - visiškai apsivalysite nuo praeities blogio ir daugiau niekada į jį neįklimpsite. Atsakymo į iškilusį mūsų sąmonėje klausimą , kaip ir į maldas , sulaukiama tada , kai į galvoje kilusį vaizdinį ar mintį sureaguoja pasąmonė. Šis tikėjimo dėsnis yra slaptas visų pasaulio religijų veikimo pagrindas. Tai slapta jų psichologinės tiesos motyvacija. Budistas, krikščionis, musulmonas ir judėjas - visi jie gali sulaukti atsakymo į savo maldas, į žemiškus iškeltus klausimus , nepaisant didžiulių jų tikėjimų skirtumų. Kaip taip gali būti? Atsakymas paprastas: taip yra ne dėl skirtingo tikėjimo, narių priėmimo taisyklių, ritualų, apeigų, formuluočių, liturgijos, užkalbėjimų, atnašavimo ar aukojimo, bet išimtinai dėl to, kad jie tiki, t. y. protu suvokia ir priima tai, dėl ko meldžiasi. Tam jie turi savo tvirtą motivaciją . Su tokia tvirta motivacija šiandiena , gali eiti į tribūną ir veikti savo klausytojus. Gyvenimas remiasi tikėjimo dėsniu. Tikėjimas trumpai gali būti apibendrintas kaip mūsų mąstymas. Nuo to, ką žmogus galvoja, jaučia ir kuo tiki, priklauso jo psichinė bei fizinė būklė ir materialinė padėtis. Technika, metodika, kurios pagrindinis principas yra suvokti tai, ką jūs darote ir kodėl darote, padės jūsų pasąmonei įkūnyti visus gerus dalykus, kuriuos galite gauti iš gyvenimo. Iš esmės išgirsta malda - tai išsipildęs jūsų širdies troškimas. Visi trokšta sveikatos, laimės, saugumo, dvasinės ramybės ir visavertės raiškos. Tačiau kiek žmonių pasiekia šiuos išvardytus tikslus? Atsakymas vienas - jie nesinaudoja savo proto jėgomis ir nežino , kad protas yra universalus , bendras visiems žmonėms . Stebuklingai veikiančios mūsų pasąmonės galios egzistavo daug anksčiau , negu gimėte jūs ar aš, negu buvo pastatyta pirmoji bažnyčia ar ėmė suktis pasaulis. Didžiosios amžinosios tiesos ir gyvenimo principai užbėga už akių visoms religijoms. Mąstykime dažniau apie šias nuostabias, stebuklingas, transformuojančias jėgas. Šias mūsų pasąmonės galias , kurias derina ir išveda į kontaktą su mūsų sąmone , mūsų dieviškasis Minčių Derintojas , kuo puikiausiai sutvarstys visas psichines ir fizines žaizdas , išlaisvins baimės sukaustytą protą ir galutinai išvaduos mus iš varžančio skurdo, nesėkmių , kančios, nepriteklių ir nusivylimo. Mums tereikia protiškai ir emociškai susivienyti su gėriu , kurį mes norite įkūnyti. Kuriančiosios mūsų pasąmonės galios tuoj pat sureaguos ir pasiūs atsakymą į mūsų sąmonę . Pradėkite dabar , šiandiena. Įsileiskime stebuklus į savo gyvenimą! Nenuleiskime rankų tol , kol išauš šviesi diena mūsų sąmonėje ir pasitrauks šešėliai.
NSO: Galima tik paprasyti,pries tvarkydamas pasauli pagal savo gerio supratima,please,pirma pazink save.
emipetras: Taip , labai gerai , iš tiesų mes turime vienas kitą nuolatos aktyvuoti keistis ir daugiau pažinti save ir labiau mylėti save ir labiau norėti džiaugtis kitų žmonių laime ir sėkme .
emipetras: KVIEČIU VISUS PAŽIŪRĖTI SENSANCINGĄ INFORMACIJĄ LINKIU VISIEMS GERŲ , FANTASTINIŲ IR DVASINGŲ MINČIŲ http://atsibudimas.ucoz.com/news/auksto_issivystymo_lygio_civilizacijos_buvimo_musu_planetoje_randami_patvirtinimai/2010-09-16-14
emipetras: O DABAR KVIEČIU VISUS KARTU SU MOKSLO DVASIA , EIKIME ARČIAU - DIEVO TĖVO DVASIOS . Skaitykime ir stebėkimės , koks siauras diapazonas skiria gyvybę nuo nebūties . ( http://www.nso.lt/science/u-tuning.htm )
emipetras: MIELI FORUMO KOLEGOS IR DRAUGAI . MALONIAI VISUS SVEIKINU SU KALĖDŲ ŠVENTE . SIUNČIU VISIEMS MŪSŲ VIEŠPATIES KRISTAUS MEILĘ IR RAMYBĘ . AUGIME IR STIPRĖKIME DIEVO TĖVO ŠVIESOJE , PUOSELĖKIME VIENYBĘ IR BROLYBĘ , KAIP SVARBIAUSIA ŽEMIŠKĄJĄ , DVASINĖS TRAUKOS , GRANDINĘ , KAIP SVARBIAUSIĄ VISŲ MŪSŲ SIELŲ IR ŠIRDŽIŲ GRAVITACINĘ GRANDINĘ , LINK DIEVO TĖVO DVASIOS .
emipetras: 1969 metais katalikų bažnyčia pagaliau reabilitavo MARIJĄ MAGDALIETĘ . Visais ankstesniais amžiais jai buvo uždėta prostitutės nešlovė ir tik praėjusio amžiaus antroje pusėje , po daugiau kaip pusantro tūkstančio metų , šiai garbingai moteriai apaštalei , pagaliau katalikų bažnyčia atstatė reikiamą garbę ir pripažinimą kaip lygiavertę apaštalę , visame garbingame Jėzaus Kristaus apaštalų būryje . 1100 METAIS Prancūzijos pietuose susikūrė krikščionių bendruomenė , kuri save pavadino KATARAIS . Vyravo lygybė tarp vyrų ir moterų . 1200 - 1300 popiežiaus įsakymu buvo pradėtas kruvinas susidorojimas su šia labai pažangia savo dvasia ir tikėjimu bendruomene , kruvinas susidorojimas , kol buvo išnaikintas paskutinis kataras . TAIP prancūzai sunaikino savo šalyje pirmą laisvo mąstymo ir pažangaus tikėjimo bendruomenę , kuri kaip tik garbino kartu su JĖZUMI KRISTUMI ir apaštalę MARIJĄ MAGDALIETĘ . Gal turite noro paskaityti šią knygą JORGĖ MOLIST -------- KATARŲ SUGRĮŽIMAS Dar likus šimtmečiui iki tamplierių ordino žlugimo, popiežius katarams paskelbė anatemą – atskyrimą nuo Bažnyčios. Prasidėjo kruvinas kryžiaus žygis prieš eretikais vadintus katarus. Pietų Prancūzijoje pakilo siaubingų žudynių banga. Nesigailėta nei moterų, nei vaikų. Praėjus aštuoniems amžiams po jų išnaikinimo, ištikimi savo tikėjimui katarai sugrįžta, šįsyk įsiamžinti bet kuria kaina. Įvykdomas pasikėsinimas galingiausioje pasaulio komunikacijų kompanijoje, Deiviso korporacijoje. Pagrindinis knygos veikėjas Chaimė netikėtai tampa liudininku. Be to, jis „atsitiktinai“ susipažįsta su žavinga bendradarbe Karen ir ją karštai įsimyli. Ji suveda vyrą su viduramžiais vadintų eretikais, mįslingųjų katarų sekėjais. Mistiškuose sapnuose-sugrįžimuose Chaimė išgyvena tragiškus XIII amžiaus įvykius: kryžiaus žygius prieš katarus, uždraustą katalikų karaliaus meilę eretikei Korbai. Stulbinamai panašiai įsiplieskia ir jo aistra Karen. Nepajėgdamas atsisakyti mylimos moters, Chaimė įsivelia į negailestingą kovą tarp slaptų organizacijų, kurios siekia nuversti senąjį Deivisą – galingąjį šios korporacijos šeimininką, galintį pakeisti net valstybės politikos kryptį.
emipetras: Kalba El Morijo . Man liepė išversi ir pateikti savo broliams ir sesėms . Ką aš su savo dieviškuoju minčių Derintoju džiaugsmingai atlikau . TAIGI MIELIEJI , SU NAUJAISIAIS 2012 METAIS Kosminis eksperimentas , 2012 metais , pagaliau yra užbaigiamas . Ka tuo metu jausite jūs , mano brangieji žmonės - šviesos angelai ? Manau , kad kiekvieną , šie 2012 metai , atves prie savo gyvenimo užduočių pilnatvės ir bus užbaigtas dar vienas gyvenimo etapas . Gerai įsidėmėkite , - sakau prie eilinio etapo , nes tokių etapų jūsų gyvenime buvo ne vienas , tačiau kaip šitas etapas - tokio dar nebuvo . Siūbtelės naujos kosminės energijos ir jūsų planeta taps Šviesos planeta . Šiuo metu baigiasi planetos senosios gyvybės energijos ir artinatės prie naujų kosminių energijų , artinatės prie ilgo Kosminio Pavasario . Jūs nemažai padirbėjote su savo dualia prigimtimi , kad šiandiena priartėtumėte prie savo dieviškumo ištakų , prie savo dieviškojo AŠ . Kaip gi jausis žmonės su nauju pavasariu ? Kaip ir bet kurį pavasarį - tai naujos jėgos , naujos energijos , nauji gyvenimo energijų impulsai visiems kūnams , o svarbiausia tai pats palankiausias laikas Meilei . Taigi atidarykite visas duris ir įsileiskite Pavasarį , Meilę . Artinasi naujas kosminio gyvenimo etapas , artinasi Kosminis Pavasaris . Šiais Naujaisiais metais , jums visiems teks išgyventi ir sąmoningai suprasti , kad jūs esate kūrianti esybė , Kūrinijos ir Visatos . Jums reikia pagaliau suvokti , kad į jus , į jūsų būsenas lygiuojasi visa jūsų Galaktika ir net visa Visata . Su jumis ateina į asmeninį kontaktą , daugelis iki šiol nematomų pasaulių ir energijų . Ir visi pasauliai jums jau gieda Pavasario chimnus , nes eksperimentas , kurio pagrindinis dalyvis esaste jūs , jau skaitosi , kad sėkmingai artėja prie pabaigos , o tai reiškia , kad jūs jau atstatėte visų laikotarpių erdvės ryšius su savo kosmine egzistencija . Mes dieviškos dvasios ir angelai visada buvome su jumis ir mūsų rankos visada buvo ištiestos į jus su viltimi , kad jūs mūsų neatstumsite . Ir iš tiesų , daugelyje situacijų mes gelbėjome ir pernešėme jus per gyvenimo negandas ir prarajas , laikydamiesi nustatytų priežasties ir pasekmių dėsnių . Ir šiandiena aš jums galiu pasakyti , kad nuo pačios Centrinės Dvasinės Saulės , visos dvasios , angelai , taip pat yra įsitraukę į šį finalinį pergalingą užbaigiamąjį žygį , šio kosminio Eksperimnto sekmei ir harmonijai užtikrinti . Iš tikrųjų , tai šie 2012 metai , nebus lengvo gyvenimo metai . Tačiau viskas priklauso nuo jūsų, kaip jie ateis ir kaip jie praeis , ir kuo jūs juos užpildysite . Gali būti skausmingas senųjų energijų nutraukimas ir išėjimas , tačiau neleiskite joms dar užtrukti ir net įsigalėti , būkite tikri ir ištikimi Šviesos nešėjai ir neprisiriškite nei kuom prie materealaus pasaulio. Auginkite savo dvasinius sparnus , kad jus keltų naujam skrydžiui į kosminį Pavasarį . Gyvenkite jau naujo Pavasario gyvenimu ir žinokite , kad tik jūs , tik jūs kiekvienas asmeniškai , atversite šiam kosminiam Pavasariui duris . Tačiau su brolystės meile , jūs galite atveri , šiam kosminiam Pavasariui , duris ir visai kitai žemiškai gyvybei . Ir naudos rezultatų nereiks ilgai laukti , nes jie jau užfiksuoti aukštosiose dievybių sferose .
emipetras: Šiandiena , mes kiekvienas gyvename daug geriau , negu karaliai prieš tris tūkstančius metų . Šiandiena kiekvieno būtis ir pasaulėžiūra kelis kartus pranoksta buvusių karalių būitį ir pasaulėžiūrą . Tai aš perskaičiau viename rašinyje . Manau , kad tame yra nemažai tiesos . Tačiau žmonės vis vien nelaimingi . Kodėl ? Galiu tik pridėti nuo savęs , kad nereikia siekti ir tų trijų tūkstančių metų . Pažvelgime į lietuvio buitį prieš 150 metų . Ką jūs pamatysite ? Dulkėti arba dumblini keliai ir voros arkliais traukiamų vežimų . Žmonės vasarą tik basomis kojomis , o žiemą tik naginės ir vyžos - bateliai tik ant valdininko ir kunigo kojų . Nei spalvoto žurnalo , nei spalvoto laikraščio , vos vienas kitas plonas laikraštėlis , vos viena kita plona knygelė. Nėra nei radio , nėra elektrinio apšvitimo , nėra televizijos , nei mobil. telefono , nėra nei automobilių , nei autobusų , nei motociklų , nėra interneto , nėra MAX-imų , Norfų , Akropolių , Babilonų , tik žydų mažytės krautuvėlės ir žvakėmis apšviestos karčiamos , štai ir viskas . Štai taip gyveno mūsų proseneliai . Ar jie buvo labai laimingi ? Manau , kad tikrai ne . Ar jie buvo labai dvasingi ? Manau , kad tikrai ne . Jie buvo tamsiai , juodai religingi , tačiau visiškai nedvasingi . Dvasingumas vystosi tik šviesoje , tiek proto , tiek ir aplinkos , o to meto visa aplinka skendo purvo , dulkių ir religinio fanatizmo tamsoje . Dvasingumas negali išsivystyti be mokslo , be pasaulio dėsnių , reiškinių pažinimo ir supratimo . Religijai mokslo nereikia , bet dvasingumui augti reikia . Dvasingumas išsivysto tik per mokslo šviesą . Aišku , kad yra išimtys , kai ir išsilavinę žmonės nevysto savyje dvasingumo , tačiau pripažinkime , kad tai viso labo tik išimtys , iš bendros , žmogaus sieloje , dvasingumą lemiančios šviesos ir tiesos . Jau seniai buvo pasakyta , kad visos ligos ir negandos - raštingumo stoka . Tai kodėl žmonės nelaimingi ? Kodėl visos kalbos sukasi tik apie ekonominę krizę . Ar jau nustojome blaiviai mąstyti ir nebesuprantame , kad tas spalvotas , tviskantis gerbūvis atnešė suirutę protuose ir jausmuose . Atnešė nežabotą norą siekti vis daugiau ir daugiau malonumų . Daugiau greičio , daugiau mašinų , daugiau dūmų , daugiau šilumos , daugiau plastmasių , daugiau knygų ir žurnalų , daugiau maisto , daugiau gėrimų . Visko tik daugiau , daugiau ir daugiau . Ir per vis didėjantį gerbūvio gausos norą , praradome norą pažinti save , praradome norą ugdyti norą , pažinti save , kai visas gerbūvis ir jau aplinka šviesi , palanki , graži ir švari , ir net sterili , kai nebekerta žmonijos epidemijos , kai pasibaigė milijoninės žudynės karo laukuose , kai aplink , jau daug dešimtmečių ramu , tačiau mes vis dar nelaimingi . Manau , mes žmonės , o konkrečiai mes lietuviai , užsiciklinome ant materialaus gerbūvio , užsiciklinome ant gavimo ir tik ant gavimo . Mes mokomės , mes skaitome , mes tobulėjame , mes įgyjame profesijas ir diplomus tik dėl savęs , tik dėl savo asmeninio gerbūvio , bet ne dėl visumos , net ir ne dėl savo artimo , bet tik dėl savęs , dėl savo asmeninio malonumo . Šiandiena mes esame užlieti ir mokslo , ir dvasinės šviesos ir žinių srauto , tačiau arba mes to nebematome , arba imame viską tik savo malonumui pasinaudoti . Tačiau štai penktasis epochinis Apreiškimas , kaip Urantijos Knygos raidė ir dvasia , nusileido į žmoniją ir net į Lietuvą , ne tik gavimo malonumui , bet ir kaip kosminis integralas , skatinantis visapusišką visų žinių integralumą , galimybę lietis į visumą , per bet kokius požiūrius ar išsireiškimus , tačiau vienijantis visus požiūrius į vieną požiūrį , į kosminę gyvybės gilumą , į visų visatų gyvybės ŠALTINĮ IR CENTRĄ . Ir visoje , žmonijos religinių mąstymų įvairovėje , kviečia kiekvieną individualiai , vystyti savyje vienintelį individualų aspektą - norą keistis . Ir šis vienintelis individualaus aspektas , noras keistis , atves kiekvieną individą į būtinybę gilintis į save , atrasti netyrinėtą žemę , tai save patį , savo dvasinį šaltinį ir centrą , kuris nors tik mažytis fragmentas PIRMOJO ŠALTINIO IR CENTRO , tačiau tikras , realus ir gyvas , galintis pakeisti visus ankstesnius norus į vienintelį norą , būti panašiu į savo Kūrėją , tai yra į Dievą Tėvą . Panašiu ne kuo kitu , bet panašiu savo meile , savosios meilės energijos dovanojimu savo Kūrėjui , tuo pačiu ir savo artimui , nes kiekviename žmoguje švyti Dievo Tėvo dvasia . Ir tik noras keistis ir nebenoras šiandiena būti tuo kuo aš esu , sukurs žmogaus prote norą , pažinti save , o per tai priartėsime prie savo vidinio pasaulio , prie savo vidinės Visatos - Dievo Tėvo Dvasios , kaip prie dievybės aspekto , dieviškojo minčių Derintojo , kuris su džiaugsmu sukurs dialogą tarp Dievo ir Žmogaus .
emipetras: SOS - SOS - SOS mums skelbia Dvasios Mieli broliai ir seserys žemiečiai , vystykite ir tobulinkite savyje gražiausią gamtos dovaną , emocinį kūną . Nepamirškie šalia savo fizinio kūno , šito kūno brolio - dvynio . Vystydami savo dievišką dvasinę prigimtį , kaip Dievybių dieviškąją dovaną , visada atsigręžkite į gražiausią gamtos dovaną , kuri visa dar liepsnoja jumyse , tai yra , atsigręžkite į savo gražiausius , subtiliausius jausmus . Puoselėkite meilės jausmus , gražiausius seksualinius meilės jausmus , tik šie jausmai sunormina visą žmogaus emocinę būklę ir lemia tiek harmoningą dvasinio lygio kilimą , tiek ir dvasingos ir kilmingos palikuonių kartos pratesimą . Šalia savo dvasinių altorių , statykite gražiausios meilės altorius , nes tik žmogaus gražiausia kūno meilė ir emocionaliausia seksualinė meilė , turi pačią sveikiausią galimybę sukurti sveikų palikuonių užmezgimą ir išsivystymą . Nedarykite tos nepataisomos klaidos kurią padarė jūsų dvasios broliai iš ZETOS žvaigždyno . Jie , kaip aukštai save išsivysčiusi civilizacija dvasioje ir prote , prarado savo lytinius dauginimosi organus , kitaip tarian jie atrofavosi iki tokio lygio , kad nebeužtikrino tolesnio , šios civilizacijos genetinio fondo pratesimo , lytiniu dauginimosi būdu . Lytiniu dauginimosi būdu sukurta gyvybė , yra viena iš pažangiausių gyvybės pratęsimo būdų , 3-čio tankio civilizacijose , tokiose kaip jūsų Žemė . Šis jūsų žmonijos dauginimosi būdas , yra genetiškai užkoduotas su labai aukštu dvasiniu - emociniu jausmu . Todėl tai yra dieviškoji mana jūsų jau subrendusiam fiziniam kūnui , kad šis vis geriau sveikiau , dvasingiau ir emocionaliau vystytusi ir funkcionuotų , kaip sveika kosminės žmonijos civilizacija . Daugelis ateivių iš kitų civilizacijų , iš tiesų trokšta jūsų genetinio DNR modelio . Ir jie kaip bitės zuja čia iš įvairių kosminių pakampių , kaip labai aukšto mentalinio lygio civilizacijos , tačiau mažai dvasingos , o svarbiausia , praradusios normalų gamtinį dauginimosi būdą , kuris vis dar yra jumyse , kaip brangiausia Dievybių dovana . Jie , ateiviai , jau dauginasi tik laboratorijose , mėgintuvėliuose , o jūs žmonės , vis dar nepraradome emocionalios meilės jausmo žavesio , minkštuose šilko pataluose . Žemėje žmogus vis dar sukuriamas , atgaminamas , nuostabiame , emocionaliame lytiniame AKTE . Ir tai atminkite , kad tai visai ne žeminantis žmogaus dvasią ir sielą aktas , tai nuostabus žmogiškosios meilės aktas . Ir tai yra tikroji , vis dar išsaugota , Dievų pasaulio dovana , kurią jau prarado ištisos kosminės civilizacijos , savo proto galias išvystę iki neregėtų aukštumų , tačiau praradę meilės emocijas , o per tai ir dauginimosi organus . Toli , savo proto išsivystime , pažengusios civilizacijos , sukūrė energijas ir priemones raižyti visatas , taip , kaip šiandiena jūs žmonės lėktuvais raižo padebesius , tačiau prarado Visatos Motinos Dvasios gamtinę-dieviškąją dovaną , meilės AKTĄ . Šiandiena jūs ant savo altorių keliate protą , kuris iš tiesų padarė stulbinantį šuolį jūsų žmonijos technokratinėje civilizacijoje , tačiau tuo pačiu , jūs kartu su dvasingumo praradimu , jau nemaža dalimi prarandate ir gražiausią , ir sveikiausią gamtos jausmą , tai meilę , fizinę-emocinę meilę . Į šitą dieviškai švarų emocinį jausmą , buvo įkomponuota labai daug išminties ir dieviškos paslapties , per mūsų Visatos Motinos Dvasios kuriančiąsias dvasines angeliškas agentūras . Neveltui visose , tiek religinėse tiek ir senovės ezoterinėse misterijose , tiek daug dėmesio buvo ir dar vis yra skiriama , garbinimui Dievybei - Motinai dvasiai , tai yra mūsų Visatos Motinai Dvasiai . Ir tai yra visai suprantama , jeigu patikėsite , kad visa kas gyva ir negyva ant Žemės , žvaigždėse , planetose , galaktikose , visa tai kūryba dieviškojo Dievo Tėvo Dvasios aspekto , Visatos Motinos Dvasios kūryba . Todėl , šalia proto šuolio , nepamirškite , vystykite ir dvasinį šuolį , o šalia dvasinio šuolio vystykite ir atgaivinkite gražiausius emocinius žmogaus jausmus . Šie jūsų jausmai , tai jūsų Žemės Motinos galios , kurie taip reikalingi , normaliam jūsų fizinių kūnų funkcionavimui , o tuo pačiu ir gyvybės , šeimos, genties , tautos , pratesimui ir išlikimui . AMEN
emipetras: Aš Dievas Tėvas , visos Kūrinijos Tėvas iš tiesų , savo asmeninio dvasinio fragmento tikrovės buvimu esu tavyje , mano sūnau . Aš tokiu būdu įeinu į savo Kūrinijos materialų pasaulį , kaip Dievas , kaip savosios dieviškosios asmenybės dvasia ir tuo būdu Aš esu pačiame materialiausiame kosminio proto taške , tai yra , savo gyvo , mąstančio kūrino , žmogaus , prote . Ir tai yra mano patyrimas ir stebėjimas savo kūrinio veiklos . Tačiau , sūnau , aš Visatų Dievas , esu ir Dievas Trejybė dieviškoje Rojaus Dievybių Trejybėje , kuri dar geriau ir dar įdomiau išplečia mano veikimą , per šių Rojaus Dievybių Asmenybių funkcijas ; kaip per mano Rojaus Amžinojo Sūnaus dvasinę funkciją , taip ir per mus su Sūnumi abu sujungiančią Rojaus dievybę , Begalinę Dvasią ir šios Dvasios bendrafunkcinį sutrejybintą veikimą , tiek ir kaip individualų jos veikimą . Tačiau visumoje aš esu tas pats dieviškumo aspektas visoje Rojaus Dievybių Trejybėje , kartais kaip Trejybė , o kartais kaip dieviškoji individualybė . Todėl mąstydamas apie mane , kaip Dievą Tėvą , kuris yra ir tavyje ir danguje , gali manyti , kad tai kas man , kaip Dievo Tėvo Dvasiai žinoma ir matoma ir girdima tavyje , visa tai sūnau , žino ir visa dieviškoji Rojaus Trejybė . Nors aš Dievas visos Kūrinijos Tėvas , savo asmenybės , dvasios fragmentu , iš Amžinosios Šlovės aukštybių nusileidau pas tave , tačiau visas mano buvimas ir patyrimas , tuo pačiu yra ir visos dieviškosios Trejybės patyrimas , semiamas iš žemiausios , tačiau jau mąstančios , ir kuriančios ir protaujančios materijos , kuri šiandiena dar ne šlovėje ir tiesoje , tačiau jau kryptingai žengia evoliuciniu , mąstančio ir kuriančio kosminio žmogaus . keliu .
emipetras: VANDUO TAI GYVYBĖ Vienintelis fizinio pasaulio dievas, kuriam verta melstis – tai vanduo. Sako: „Vyne – tiesa, degtinėje – jėga, vandenyje – mikrobai“. Taip išeina, kad mes pametėme dieviškąją esmę. Dieviškoji esmė – tai medžiaga „vanduo“. Su vandeniu reikia gerai elgtis, vandenį reik mylėti, jį reikia dievinti, su juo reikia kalbėtis, jo jokiu būdu negalima barti: jis viską įsimena, viską girdi, viską jaučia – jis gyvas. Jokiu būdu su juo negalima elgtis blogai. Vanduo jokiu būdu negali stovėti ten, kur įjungtas radijas, jis nieko neturi girdėti, jokių garsų, neturi būti laikomas šviesoje, vanduo visuomet slepiasi nuo šviesos. Jei nukirstume medį, po kuriuo yra šaltinis, –šaltinis pradings: vandeniui būtinas šešėlis. Vandeniui reikalinga ramybė. Vandeniui reikalinga švari, vėsi vieta, vanduo nemėgsta karštų saulės spindulių. Jis turi būt supiltas į patį geriausią indą. Mes naudojame trilitrinius stiklainius – tai nepagarba vandeniui. O visas krištolas stovi mūsų spintoje. Ko jis ten laukia? Niekur nemačiau, kad vandenį iš krištolo gertų. Dažniausiai tai trilitrinis stiklainis virtuvėje. Be to, vanduo nemėgsta geležies, vanduo mėgsta stiklą. Todėl vandeniui reikia išskirti pačią garbingiausią vietą virtuvėje, jis turi būti supiltas į patį geriausią indą. Ant jo turi būti užmesta pati gražiausia servetėlė, nes vanduo turi kvėpuoti, jo negalima uždaryti. Su vandeniu reikia elgtis kaip su šventu paveikslu - ikona, nes jei elgiamės kitaip - rodome , kad nemylime šio stebuklingo gyvybės šaltinio . Mes sakome: „Mes geriame skysčius“. Čia jau nieko nebepasakysi: jei žmogus kvailys, tai – visam gyvenimui. Jis ir toliau gers kompotus, arbatą, kakavą, sultis, alų, girą ir visą kitą. Jis ir sirgs toliau, ir gyvens jis vietoj 100 metų – tik 57. Japonai seniai tai suprato: jie geria tik vandenį, ypač senesni japonai. Daro jie tai ne todėl, kad jiems žinoma apie vandenį. Jie net nesupranta, kad gal0ima gerti kažką vietoj vandens. Todėl, kad tai paprasta: nuėjai, įsipylei vandens, išgėrei. Kam išsigalvoti? Jūs niekur nepamatysite senyvo japono , kuris gertų „Pepsi cola“ ar „Coca cola“. Daugiausia – tai nedaug arbatos. O ką darome mes ponai ir ponios ? Jau iš pat ryto - arbata ir kava. Mirti galima lėtai, jeigu po truputį mažinsime išgeriamo vandens kiekį: viskas organizme tirštės, standės. Mirti galime dar lėčiau, jei visą vandenį pakeisime į arbatą, kompotą, kakavą, sultis. Organizmas šiuo atveju visai nieko nesupras: jis lyg ir gauna skysčių, pakankamai skysčių, o inkstai neveikia, širdis dirba blogai, visa energija kažkur pradingo (išeikvota, rūgštis paverčiant šarmais). Štai gyvybinė konstanta, duota mums Dievo, bet ją mes pametėm: 1,5-2 litrai vandens per dieną: - švaraus; - skysto; - struktūruoto (kad neeikvotume energijos); - minkšto; - su mineralais; - negazuoto; - skanaus (vanduo būtinai turi būti normalaus skonio, jei organinė sudėtis pažeista, mes negalėsime išgerti tokio vandens. Todėl virintą vandenį gerti sunku – jis be skonio.); - šarminio (arba neutralaus). Šarminis vanduo – tai greitoji pagalba. Neutralus vanduo irgi gerai. Tačiau dabar mes geriame rūgštų vandenį. Dabar beveik visas vanduo nešvarus, rūgštus, negyvas. Jei ši konstanta išlaikoma, tai organizmas gali atsilaikyti labai ilgai. Žmogus sudarytas iš vandenilio, deguonies ir anglies. Turime dar ozoną, bet jis nėra pagrindinis elementas. Tačiau trys pagrindiniai elementai užtikrina žmogaus gyvybę. Deguonis turi ląstelės vibracijos dažnį. Jis suteikia ląstelei energiją gyventi. Įsivaizduokite, kad tai - kamertonas. Jei patenka deguonis, ląstelė žino, kaip jai susitraukinėti, įsiurbti, šalinti maisto medžiagas arba nuodus. Kai tik deguonies negauna vieną minutę, ląstelė išsiderina. Todėl mes galime gyventi be visko, net be meilės, bet be deguonies ląstelė gali išgyventi ne ilgiau dviejų minučių, po dviejų minučių ji miršta. Deguonis niekada nebūna kaip oras mūsų organizme, mes neturime oro organizme. Mūsų organizme deguonis visada ištirpęs vandenyje. Todėl deguonies trūkumas organizme visada atsiranda trūkstant vandens. Kai yra vandens trūkumas, atsiranda užrūgštėjimas. T.y. netenkama deguonies , lieka tik rūgšti anglis. T.y. deguonies kiekis sumažėja, o anglies lieka toks pats ir atsiranda užrūgštėjimas. Užrūgštėjimas veda į apnuodijimą. O visa tai – intoksikacijos ligos. Kodėl žmogus miršta nuo gripo? Nes atsiranda dehidratacija, vėliau užrūgštėjimas, vėliau – apnuodijimas, smegenų intoksikacija ir kvėpavimo centro blokavimas. Esant gripui nėra daugiau nuo ko numirti: virusinė intoksikacija. Dar viena mirties priežastis dėl vandens trūkumo: jei nėra vandens – nepatenka ir maistas (mineralai). Mineralai, sujungti deguonies, vandenilio, azoto ir anglies, vadinami amino rūgštimis. Tokios pagrindinės mirties priežastys! Taip pat vandens kiekio sumažėjimas organizme sukelia svorio augimą; viso organizmo užrūgštėjimą ir tuomet organizme pradeda daugintis bakterijos, o tai sukelia temperatūros ir leukocitų kiekio didėjimą. Tačiau, jei kiekvieną dieną žmogus išgertų 2 litrus vandens ir per tą pačią parą 1,5 litro šlapimo pašalintų, nei vienos iš išvardytų problemų niekada neturėtų. Jei išgeriama 0,5 litro vandens ir 1 litras sulčių iš parduotuvės, tai visa nemalonumų puokštė organizmui bus užtikrinta (priežastis: rūgštingumas, pH). Jeigu jūs geriate ne vandenį, o kitus skysčius (arbatą, kavą, kakavą), netenkate milžiniško energijos kiekio. GERDAMI VANDENĮ NEPEMIRŠKIME PAGARBINTI VISATŲ KŪRĖJĄ GARBINIMAS IR PADĖKA Visatų Kūrinijos , Dieve Tėve ; Visatų Kūrinijos Dieve , Amžinasis Rojaus Sūnau ; Visatų Kūrinijos Dieve , Amžinoji Begalinė Dvasia . Aš šlovinu ir garbinu , Amžinoji Rojaus Dievybių Trejybės Dvasia , nes gyvenu Tavo meilėje ir savo džiaugsme , ir spinduliuoju troškimą mylėti ir garbinti Tave . Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve Tave ir dėkoju , už šio mano kūno gyvybę , dvasinę ir fizinę stiprybę , už proto blaivumą ir širdies jausmų tyrumą . Aš šlovinu ir garbinu Dieve Tėve Tave , nes gyvenu Tavo meilėje ir savo džiaugsme ir trokštu , kad būtų taip visada , kaip šiandiena taip ir per amžių amžius , Amen.
emipetras: PAŽINKIME GERIAU SAVE Naujausi atradimai kvantinėje fizikoje ir citobiologijoje , jau tiesia tiltus tarp materijos ir dvasios . Naujoji biologija paremta kvantine fizika , visiškai aiškiai atskleidžia alopatinės medicinos gydomąjį poveikį ne tik kūnui , bet ir žmogaus sielai . ( alopatinė medicina , tai tuo pačiu ir homeopatinė ) Homeopatija tinka ne visada. Ji netiks sudėtingose situacijose, kai reikia gydyti ligoninėje, daryti operaciją. Bet homeopatija yra optimali lėtinėms ligoms arba ligų prevencijai, – sako med. m. dr. K. Kustermanas. Mes žmonės , trokštantys Dievo pažinimo , turime žinoti , mes turime norėti žinoti , kas vyksta mūsų kūne , kas mes esame , iš ko mes sudaryti ir kaip gyvybė mumyse funkcionuoja . Tai aš bandysiu jums paaiškinti , kaip mokslo žmonės , per savo mokslinius atradimus , eina link Dievo Tėvo Dvasios atradimo . Gal ir ne profesionaliai tai paaiškinsiu , bet man šios žinios buvo įdomios . Taigi , viso ko pradžia ir pabaiga , fiziniame kūne , yra lastelė . Lastelė , grubiai žiūrint , tai membrana , citoplazma ir branduolys . Citoplazmoje vyksta visos , lastelei teikalingos gyvybinės funkcijos , tai yra elektrinės-cheminės reakcijos . Branduolyje yra DNR genetinis kodas , kuris baltimo įrašymo principu , seka visą lastelės darbą . Tačiau tai dar ne viskas . Pagal mokslinį - materialistinį principą , visą žmogaus kūno lastelių darbą tvarko tik genai , kurie tariamai savarankiškai valdo lastelės visu procesus . Tačiau jeigu į lastelę žiūrėsime iš Dvasios principo , tada matysime štai ką . Citoplazmos membrana turi daugybę baltikūnių repceptorių , kurie yra tikrieji lastelės indentifikatoriai . Jie indentifikuoja lastelės asmenybę , taigi kiekviena lastelė ir visas organizmas turi intetifikaciją , kaip ir kiekviena lastelė yra asmenybė , taip ir visa lastelių suma sudaro gyvybę asmenybę . Tačiau pasirodo viskas dar įdomiau . Paskutinių dvieų dešimtmečių tyrinėjimai , molekuliarinės teorijos srityje , atrado . kad kiekvienas gyvas organizmas , kiekvienai savo gyvai lastelei , per genetinį DNR kodą, gauna nurodymą , kaip veikti , kaip išgyventi . Šis signalas ateina iš aplinkinės , mūsų kūnus , supančios erdvės , kuri yra kaip informacinė mūsų kūnų auros erdvė . Fizinio kūno lastelės , ant citoplazmos membranos , turi minėtuosius indentifikacinius baltiminius receptorius , kurie yra baltyminės kilmės ir struktūros . Štai šie receptoriai ir priima signalus iš mūsų auros , o aura , savo ruožtu kontaktuoja su dvasinio pasaulio informacija , tai yra su Dievo Tėvo Dvasia , kuri ir siunčia , reikiamą informaciją į mūsų kūno lasteles , o lastelės DNR , šia informaciją nuskaito ir pagal tai , vyksta gyvybinės elektrinės-cheminės reakcijos lastelės viduje . Taip gyvena ir išgyvena mūsų fizinio kūno lastelės . Ką tai rodo ? Tai rodo , kad reguliuojamasis genetinis kodas pats iš savęs negali lastelės valdyti . Šį , lastelės branduolio , genetinį kodą , valdo išorinė energija . Ši energija , tai ir kosminis protas , tai ir kosminė sąmonė , kuri kuria materialų kūną iš materialių lastelių , esamų ir gaunamų tos planetos aplinkoje . Tačiau visas valdymas yra gaunamas tik iš išorės , iš Dvasios , o priėmimas signalas vyksta per tariamas antenas , kurios indentifikaciniai baltyminiai receptoriai , priima šiuos signalus , o DNR tik nuskaito . Reiškia gyvybę valdo , ne pati gyvybė , kaip mus mokino mokyklose ir institutuose . Gyvybę valdo , išorinė , protinga kosminė energija ir tai yra Dvasia . Jeigu taip šiuolaikiškai ir populiariai žiūrint , tai visa kosminė Dvasia reiškiasi , kaip milžiniška televizijos stotis su milijardų milijardais įvairiausių gyvybės scenarijų ir programų , o mūsų kūno lastelė , tai tas mažytis televizoriukas , kuris turi savo indentifikacinę anteną . Ir štai ta antena gali priimti tik vieną kanalą . O kokį kanalą ? Štai čia ir priklauso kaip susiklostė lastelės baltymo DNR , kokia šios lastelės fizinė struktūra ir kokia priėmimo kokybė , pagal tai , tokią programą , iš Dvasios ir priims . Taigi iš milijardų galimų scenarijų , mes priimame vienintelį , savąjį , asmenišką ir tą vienintelį milijardinį ir su niekuo nepanašų . Tai ir bus mūsų gyvybės vystymosi scenarijus , tai ir bus mūsų gyvybės asmenybės vystymosi scenarijus , kuris šiandiena jau ir moksliškai įvardijamas , kaip Dvasios veikimas . O mes urantiečiai jau žinome , kad mus valdo ir prižiūri , nuo pat gyvybės pradžios , Visatos Motinos Dvasia , su milijardine serafinių angelų ir kitų dvasių , pulkais . Dievo tėvo dvasia ,ateina vėliau nuo penkių metų , pas kiekvieną vaiką ir lieka iki fizinio kūno mirties . Dievo Tėvo dvasios informacija taip pat pasiekia mūsų fizines lasteles , jeigu tik sąmoningai žmogus savo protą aktyvuoja , šios informacijos nuskaitymui . Čia jau lemia mūsų laisva valia , vidinis meilės jausmas ir išmintis . Kiekviena gyvybė , tai įsikūnijusi Visatos Dvasia į materiją . Tačiau nepainiokime Visatos Motinos Dvasios su Dievo Tėvo Dvasia , mylėkite Dievą Tėvą , nes Dievas , iš begalinės šlovės aukšybių nusileido ir įasmenino ir intetifikavo savuoju buvimu mus visus , kad žmogaus gyvybės akimis , žmogaus gyvybės ausimis , mūsų širdimis , matytų , girdėtų ir jaustų materijos pulsą. Principe , kiekvienas iš mūsų yra sukurtas pagal tos pasaulio aplinkos materialų paveikslą ir panašumą , o dieviškas esame kiekvienas , pagal savo kosmine prigimtį .
emipetras: ŽMOGUS TAI KOSMINIS STEBUKLAS Pirminiame variante radau labai daug klaidų . Viską kaip ir pertaisiau ir papildžiau . Atrodo lyg ir aiškiau ir suprantamiau išėjo. Tai linkiu prasmingų minčių visiems ----------------------------------------------------------------------- Naujausi atradimai kvantinėje fizikoje ir citobiologijoje , jau tiesia tiltus tarp materijos ir dvasios . Naujoji biologija paremta kvantine fizika , visiškai aiškiai atskleidžia alopatinės medicinos gydomąjį poveikį ne tik kūnui , bet ir žmogaus sielai . ( alopatinė medicina , tai tuo pačiu ir homeopatinė ) Homeopatija tinka ne visada. Ji netiks sudėtingose situacijose, kai reikia gydyti ligoninėje, daryti operaciją. Bet homeopatija yra optimali lėtinėms ligoms arba ligų prevencijai, – sako med. m. dr. K. Kustermanas. Čia tokia įžanga pradededu todėl , kad susipažintumėte su labai senais žmogaus kūno gydymo metodais , kaip subtiliu homeopatinių vaistų veikimu į žmogaus sielą , tai yra į mūsų energetinį kūną , tuo tarpu kai cheminiai vaistai grubiai veikia į lastelę ir virškinamojo trakto mikroflorą . Mes žmonės , trokštantys dvasinio pasaulio pažinimo , kaip Dievo Tėvo dvasios pažinimo , kaip Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasios pažinimo , kaip Visatos Motinos Dvasios pažinimo , turėtume norėti žinoti ir tai , kas vyksta mūsų fiziniame kūne . Kas mes esame , iš ko mes sudaryti ir kaip mumyse gyvybė funkcionuoja ? Viso ko pradžia ir pabaiga , šio fizinio matomojo kūno , yra gyvoji lastelė . Gyvoji lastelė , tai visų žemiškos gyvybės rūšių savarankiškas vienetas , gebanti savarankiškai daugintis , vystytis ir egzistuoti . Ši kūno lastelė , populiariai mąstant ir grubiai žiūrint , susideda iš plazminės membranos , citoplazmos ir branduolio . Per plazminę membraną , patenka reikalingi , lastelės gyvybei palaikyti , cheminiai elementai , citoplazmoje vyksta visos lastelei reikalingos gyvybinės funkcijos , tai yra elektrinės-cheminės reakcijos . Branduolyje yra chromosomos su DNR genetinio kodo laikmena , kuri baltimo įrašymo principu , seka ir reguliuoja visą lastelės darbą . Tačiau tai dar ne viskas . Jeigu pripažinsime mokslinį - materialistinį principą , tai kiekvienos kūno lastelės darbą sureguliuoja tik genai , kurie tariamai savarankiškai valdo lastelės visus procesus . Tačiau jeigu į lastelę žiūrėsime iš Dvasios principo , tada pamatysime labai įdomų ir intriguojantį vaizdą . Pasirodo . kad citoplazmos membrana turi daugybę baltyminės kilmės repceptorių , kurie iš tiesų , yra tikrieji lastelės indentifikatoriai . Ne genai , bet šie nematomieji dariniai , tik visai neseniai mokslininkų atrasti , indentifikuoja lastelės asmenybę . Taigi kiekviena lastelė , o per tai ir visas organizmas turi indentifikaciją . Daug lastelių asmenybių , sukuria visą lastelių sumą , kurios sudaro tam tikrus organus , o iš organų sudaro gyvybę funkcionuojantys kūnai , kaip Žemės planetos įvairios gyvūnijos rūšys , tame tarpe ir žmogus . Tačiau toliau dar įdomiau. Paskutinių dviejų dešimtmečių tyrinėjimai , molekuliarinės teorijos srityje atrado , kad kiekvienas gyvas organizmas , signalą , kaip gyventi ir išgyventi , gauna ne tik iš pačios lastelės , bet ir iš išorės . Šis signalas ateina iš aplinkinės , mūsų kūnus supančios erdvės , kuri mūsų akimis yra nematoma , tačiau reali , kaip informacinė mūsų kūnų aurų erdvė . Fizinio kūno lastelės , per citoplazmos membranos minėtuosius indentifikacinius baltiminius receptorius , priima signalus iš mūsų auros , o mūsų kūno subtilioji gyvybės energija , mūsų aura , savo ruožtu , kontaktuoja jau su dvasinio pasaulio informacija , tai yra su Visatos Motinos Dvasia , kuri yra aplink mūsų kūnus supančioje auroje , ir siunčia reikiamą informaciją į kiekvieną lastelę mūsų kūno lastelę , o lastelė DNR kodo pagalba tik nuskaito šia informaciją ir vykdo vienokius ar kitokius elektrinius-cheminius procesus šios lastelės viduje . Taip gyvena ir išgyvena kiekviena mūsų fizinio kūno lastelė . Ką tai rodo ? Tai rodo , kad reguliuojamasis genetinis kodas pats iš savęs negali lastelės valdyti . Šį , lastelės branduolį , genetinį kodą , valdo išorinė energija . Ši energija , tai ir kosminis protas , moderniškai kalbant , tai ir kosminė sąmonė , tai ir Visatos Motina Dvasia , kuri kuria materialų kūną iš materialių planetinių elementų , kuriuos pati ir sukuria šioje Žemės planetos , tiek išorinėje tiek ir vidinėje , aplinkoje . Taigi visas lastelės valdymas , tuo pačiu ir visas fizinio kūno valdymas , vyksta tik iš išorės , tai yra , iš Dvasios subtiliojo pasaulio . Dvasinio pasaulio , tam tikros energetinės struktūros siunčia signalus , juos sugauna lastelės antenos , kurios tuo pačiu yra ir indentifikaciniai baltyminiai receptoriai , gebantys priimti tik tai lastelei skirtą signalą . Taigi lastelė priima šiuos signalus , branduolio DNR nuskaito ir lastelės citoplazmoje sukelia šimtus cheminių reakcijų per sekundę , kurios reikalingos tolesnei lastelės gyvybei palaikyti . Reiškia gyvybę valdo , ne pati gyvybė , kaip mus mokino mokyklose ir institutuose . Gyvybę valdo , išorinė , protinga kosminė energija ir tai turime vadinti , kaip Energija Dvasia . Kad geriau viską suprastume šį Dvasios modelį , panaudokime tokį šiuolaikišką modelį . Tarkime , kad kosminė Motina Dvasia reiškiasi , kaip milžiniška televizijos stotis , su milijardų milijardais sukurtų programų-scenarijų , apie įvairiausias gyvybės raidas ir modelius , o mūsų kūno lastelė , tegu bus tas mažytis televizoriukas mūsų kūne , kuris turi savo indentifikacinę anteną šiai programai priimti . Tačiau kaip jau žinome iš anksčiau , kiekviena lastelė turi savo įasmenintą anteną , o ši antena , tik pagal savo kodą , gali priimti tik vieną kanalą . O kokį kanalą ? Štai čia ir priklauso , kaip susiklostė fizinės lastelės baltymo DNR , kokia genų kombinacija susidarė , kaip išsivyste visa šios lastelės fizinė struktūra . Pagal šiuos , mūsų lastelės , fizinių genetinių parametrų būklę , priklausys ir signalo priėmimo kokybė iš Dvasios pasaulio . Pagal tai , mes priimsime tik savąją ir tiktai savąją , individualiąją programą iš Dvasios . Vaizdžiai tariant , iš kokio molio mes nudrėbti , tokia ir programėlę priims mūsų fizinės lastelės . Taigi iš milijardų galimų scenarijų , mes priimame vienintelį , savąjį , asmenišką , tą vienintelį milijardinį ir su niekuo nepanašų . Tai ir bus mūsų gyvybės vystymosi scenarijus , tai ir bus mūsų gyvybės asmenybės gyvenimo scenarijus , kuris šiandiena jau net ir mokslo pasaulyje yra įvardijamas , kaip Dvasios veikimas žmoguje . Na , o mes pažangiečiai - urantiečiai jau žinome , kad mus valdo ir prižiūri , nuo pat gyvybės pradžios , Visatos Motinos Dvasia , su milijardine serafinių angelų ir kitų dvasių gausybe , kurie savo veiklą , prižiūri , saugo , gydo šios planetos visas gyvybes , o žmones dar ir per sąmonės ir proto funkcijas . Dievo Tėvo dvasia į žmonių proto funkciją ,ateina vėliau , kai žmogaus vaikui sukanka penkeri metai . Nuo šios akimirkos , Dvasia pasilieka iki fizinio kūno mirties . Dievo Tėvo dvasios spinduliuojama informacija , taip pat pasiekia mūsų kūno fizines lasteles . Tai įvyksta per proto ir sąmonės mąstymo funkciją , kai kryptingai nukreipti nerviniai signalai pasklinda iš galvos į kūno periferiją , jeigu tik sąmoningai žmogus savo protą aktyvuoja ir mokosi atpažinti šią dievišką informaciją . Čia jau lemia mūsų laisva valia , charakterio ryžtas , vidinis meilės jausmas ir dvasinė išmintis . Kiekviena gyvybė , tai Visatos Dvasia projekcija į materiją . Kiekviena gyvybė ar tai augalinė , ar tai gyvūnine , tai Dvasios projekcija gyvybei susikurti . Tačiau nepainiokime Visatos Motinos Dvasios kūrybinės projekcijos su pačia Motina Dvasia ir tuo labiau su Dievo Tėvo Dvasia . Mylėkite Dievą Tėvą , kaip mūsų asmenybės sukūrėja , per tai , kaip Dievas , iš begalinės šlovės aukšybių , nusileido ir įasmenino ir indentifikavo savuoju buvimu mus žmones , tuo sukurdamas kiekviename nemirtingumo potencialą . Ir dar , kad per žmogiškosios gyvybės akis , matytų šitą fizinį pasaulį , ir per žmogaus gyvybės ausis , girdėtų šio pasaulio ošimą , ir per mūsų širdis , jaustų materialaus pasaulio pulsą. Principe , kiekvienas iš mūsų yra sukurtas pagal Dievo atvaizdo panašumą , o fizinis kūnas - pagal šio pasaulio aplinkos materialų paveikslą ir panašumą , tačiau iš tiesų potencialiai , mes esame dieviškas kiekvienas , pagal kosmine kūno lastelės valdymo programą . 2012-03-02
emipetras: Čia tokie pamąstymai , kaip mums gyventi ir išgyventi . Dabar tenka skaityti daug gązdinančios informacijos apie Žemės planetos kvantinį šuolį į kitą energetinę būseną , į kitą energetinę dimensiją . Daug rašoma apie žmonijos , kaip civilizacijos , galimą tragišką baigtį . Kiti ramina , kad visi planetiniai geologiniai procesai tekės palaipsniui , tačiau gyvenimas vis sunkės ir sunkės . Tai ta tema parašiau atsakymą į Vaido VDS laišką , o kopiją įsikėliau čia , kad daugelis dar ilgiau galėtų pasiskaityti Tikrai sutinku , kad žmogaus kūno lastelės tikrai yra ne asmenybės , tačiau jos visos yra mūsų fizinio kūno , gana protingos pagrindinės statybinės medžiagos ir turi protingą orientaciją laike ir erdvėje , ką paliudijo ir Vaidai VDS , ištraukomis iš Urantijos knygos , savo atsakyme , į mano parašytą temą . Kiek man teko domėtis panašia tematika , tai labai aiškiai supratau , kad kiekviena lastelė individualiai , dvasinius energetinius virpesius priima iš išorės , tai yra , nuo visos , mūsų kūnus gaubiančios energetinės auros . Šis mūsų energetinis kūnas turi ir savo gražų vardą - AURA , kuris jau turi tiesioginį ryšį su dieviškąją energetika : kuri teka , kuri cirkuliuoja nuo Vietinės Visatos Motinos Dvasios ir suteikia papildomą informaciją , ir suteikia papildomą energetinį maistą , ir tuo padeda kiekvienai lastelei išgyventi . Kai šis ryšys sutrinka , kai sutrunka ryšys tarp žmogaus proto ir dvasinio pasaulio esamumo , kai protas mažai mąsto dieviškomis dvasinėmis kategorijomis , tada sutrinka ir fizinis komandinis ryšys tarp proto ir visos nervų sistemos , kuri teka link kiekvienos kūno lastelės . Taigi lastelė , jau negavusi teisingos komandos iš fizinio kūno proto ir vegetatyvinės nervų sistemos , savo gyvybinėse cheminėse reakcijose daro klaidas , tos klaidos vis dažniau nebemoka priimti gaivinančios gyvybės energijos iš kosminio šaltinio , tai yra iš Visatos Motinos Dvasios . Kol mūsų protas ir visa nervų sistema veikia tobulu optimistiniu rėžimu , tai yra , produktyviai ir su meile draugauja su dieviška Dvasia ( kai kurie žmonės turi tobulą ir nesąmoningą bendravimą su dievišku pasauliu ) , tol ir visos kūno lastelės gauna tobulas nervines impulsines komandas , o per tai , kiekviena lastelė , asmeniškai sugeba reaguoti į kosminę , dieviškąją atitekančią energiją ir ją pasisavinti , tai yra , pasistiprinti , pasimaitinti ne tik fiziniu flustaciniu maistu , per skrandžio ir žarnyno maisto virškinimo funkcijas , bet ir dvasiniu maistu , nuo Visatos Motinos vaišių stalo . Ne veltui , kai kurie moksliniai šaltiniai liudija , kad žmogus su žemišku maistu ir gėrimais patenkina tik 20 procentų savo fizinio kūno energetinių poreikių , kitą - 80 procentų energijos dozę , mūsų kūnas gauna iš kosmoso . Ir tai yra tiesioginis liudijimas , kad žmogus yra ne tik fizinė esybė , bet ir dvasinė . Taigi išvada . Žmogus , dėl klaidingo ir neteisingo žemiško gyvenimo būdo , dėl klaidingo mąstymo ir neigiamų emocijų , žmogaus protas ir visa vegetatyvinė nervų sistema , pradeda siusti klaidingus gyvybiškai svarbius nurodymus , kiekvienai kūno lastelei . Žmogaus kūno lastelė , savo ruožtu , nebesiorentuodama į teisingą gyvybės liniją , praranda sugebėjimą , priimti svarbią , papildomą energiją ir informaciją iš kosmoso . LASTELĖ , suserga , suserga ir kitos lastelės , suserga tam tikras kūno organas , suserga visas organizmas . Štai taip užsidaro žmoguje energijų cirkuliacijos ratas ir prasideda liga . Taigi , kažkieno iškreiptą kvailą kalambūrą , kad sveikame kūne sveika sielą , reikia nedelsiant perfrazuoti į senų senovės dvasinių mokytojų pamokymą - sveika siela , visada gyvena sveikame kūne . Gražus gyvenimas prasideda nuo gražių minčių .
emipetras: Reikėtų prisiminti labai normalų pastebėjimą ir perspėjimą kiekvienam mums , kaip ribiniam ir mirtingam kūnui . kad suprastume , savo , šios žemiškos egzistencijos trapumą laiko ir erdvės mastu , kaip fizinio kūno išnykimą , o taip pat galimą net ir visišką sielos išnykimą , jeigu žmogus neskiria reikiamo dėmesio savo vidinio pasaulio persitvarkymui , sielos augimui ir nemirtingosios tikrovės , kaip dvasinės tikrovės aktyvavimui . Urantijos knygoje nuolatos ir pabrėžiama , kad atsainus požiūris , lengvabūdiškas požiūris į dievybių pastangas pažadinti žmogaus prote dvasingumą , gali nuvesti net į pačios asmenybės , kaip sielos , susinaikinimą . Žmonės nuolatos , įvairiais kanalais , net per bažnyčių ritualinius aspektus , yra perspėjami , kad neišklystų iš dievybių nutiesto išminties ir dvasios kelio . Jeigu , žmogus nori būti nemirtingas savo siela ir sąmone tai , iš tiesų ,kasdiena , reikia labai daug ir sąmoningai padirbėti su savimi ta linkme .. Negalima vien tik žemiškais rūpesčiai ir vien žemiškais džiaugsmais gyventi . Na žemiškais džiaugsmais gal ir verta gyventi , bet visada mes turime atminti , kad be šio nuosavo kūno , be šių nuosavų jausmų , mes auginame savyje ir dvasinį kūną naują dvasios žmogų , sielos žmogų , sielos kūną , kuris būdamas jau visai kitokios struktūros trokšta ir visai kitokio maisto , trokšta ir visai kitokio gėrimo , negu to , kuo maitiname šį savo fizinį kūną . Tai visai skirtingos fiziologinės būsenos , kai vienas kūnas yra išaustas iš sutankintos energijos ir pavirtęs mums matoma ir apčiuopiama materija , kurią , mes savo penkiais pojūčiais puikiausiai jaučiame , kaip realią kūnišką fiziologinę būseną, kitas gi kūnas yra audžiamas per visą gyvenimą , iš subtiliai labai plonos ir retos materijos voratinklio , kurio visa fiziologinė būsena yra nematoma ir neapčiuopiama mūsų penkiais pojūčiais , tačiau jis realiai , taip pat , yra aplink mus . Todėl žmonės daro baisią klaidą , ignoruodami subtiliosios materijos buvimą , čia šalia , kaip mūsų energetinį gaubtą , kuris , iš tiesų , yra mūsų fizinio matomojo kūno dižiausia apsauga ir tuo pačiu viso nugyvento gyvenimo informacija . Žmonės mąsto labai primityviai . Jeigu nieko nematau , negirdžiu , neužčiuopiu , neužuodžiu , negaliu paragauti - reiškia nieko daugiau ir nėra . Tai yra baisi klaida , tai didžiausia materialaus gyvulinio-gamtinio proto materialioji iliuzija , vadinama gražiu vardu - MAJA . Vien tik fizinis žmogus - nepataisoma iliuzija , vien tik fizinė planeta , nepataisoma iliuzija , vien tik fizinė Saulė , nepataisoma iliuzija .
emipetras: GARBINKIME NUOLATOS DIEVĄ TĖVĄ - ROJAUS TREJYBĘ DIEVAS yra dvasia , tai ir jo garbinimą pirmiausia išmokime sukoncentruoti savo dvasia , tai yra savo mintimis . Tik mūsų mintys yra arčiausiai Dievo Tėvo dvasios , kadangi šie abu šaltiniai randasi žmogaus prote , kuriame ir gimsta mūsų mintys , o juk Dievo dvasia funkcionaliai veikia į mūsų mintis . todėl manau , kad geriausia kalbėtis su Dievu , tik mintimis . Išmokime prakalbinti ir gyventi su Dievo dvasia mintyse ir kiekvieną laisvą laiką , kai mūsų protas dažniausiai dirba tuščia eiga , nukreipkime kūrybingam apmąstymui . Na , aišku , mes esame žmonės ir turime gyvą kalbą , per kalbos padargus sugebantys perteikti ir išreiškšti savo mintis . Kalba yra didelė dangiškųjų dievybių išmodeliuota dovana žmonių pasauliui , kurios pagalba mes vienas kitą suprantame . Tai praktiškiausia ir turtingiausia , mūsų asmenybių , raiškos ir bendravimo forma . Savo ištartu žodžiu , šio žodžio virpesio garsu , perduodame savo mintį ir jausmą , kitam asmeniui . Taip ir tai yra tiesa . Tačiau ne visada ir ne visur , mes žmonės , pagal komunukacines etikos normas , galime kalbėti . Tuo mes trukdytume kitų žmonių asmenišką erdvę ir būtume nesuprasti , štai mūsų mintys yra grįną asmeninė nuosavybė . Jos gali reikštis mumyse visa puokšte dvasinių , psichinių , mentalinių būvių ir praktiškai niekam netrukdyti . Antra , minties kalba , mes galime artimiausiai liestis su Dievo Tėvo dvasia , tai yra , mūsų brangiuoju dievybės fragmentu , minčių Derintoju . Tikrai taip , labai vertinga ir naudinga mūsų augančiai sielai , mūsų naujai augančiai morontinei sielai garbinti žodžiu Dievą Tėvą - Rojaus Trejybę . Tai atliekame drauge , kolektyviai ir individualai . Tuo tikrai praturtiname savo sielą . Tačiau didžiausias , vidinis , dvasinis sielos turtas yra užtarnaujamas tik per dvasinę komunikaciją , tai yra per savo mintį , per naujų kūrybinių minčių gimimą mūsų sąmonėje . Mūsų mintis , tai juk ir yra , tam tikra , mūsų fizinio kūno dvasinė funkcija , o Dievo Tėvo dvasios buvimas mumyse ir jos veikimas per viršąmonę į mūsų protą , tuo labiau yra dvasinė funkcija . Todėl ir mūsų sąmonės , mūsų aktyviojo proto mąstymas dieviškomis kategorijomis , yra pats tikriausias dvasinis kūrybinis procesas ir tikrai sielą tobulinantis veiksmas , tarp žmogaus proto ir Dievo dvasios. Jokiu būdu nenuvertinu žodžio galios ir naudos , bet siūlau , savo sielų dvasinei pažangai , aktyvuokime savo proto aktyviąją sąmonę , kad ji nuolatos kurtų dvasingas mintis , apie Dievą Tėvą , Apie Rojaus dievybių Trejybę , apie jos visapusišką Rojaus Trejybės išsiskleidimą mūsų Vietinėje Visatoje , apie jos visapusišką išsiskleidimą Visatų Visatoje . Kurkime , garbinkime , fantazuokime ir keliaukime per Kūriniją , suliedami savo mintis su Dievo Tėvo dvasia . Argi taip svarbu , kad savo sudvasinto mąstymo funkcijos negalime matyti , girdėti ir apčiuopti , tačiau juk tai galime jausti ir tai yra pats tikriausias faktas , mūsų proto harmoningos sintezės Dievuje . Mylėkime Dievą Tėvą , visu protu širdimi ir visa savo siela . Širdies džiaugsme , suvokime Rojaus Trejybės spindesį į Kūriniją , o proto mintimis susijungkime transcendentinei komunijai , savo sielų dvasiniam bankui papildyti . Tomis būsenomis gyvenkime nuolatos , verskime protą mąstyti , neleiskime jam tinginiauti , apkraukime savo sąmonę dvasiniu kūrybiniu darbu .
emipetras: Kai mes protaujame mąstome , mūsų sąmonė atsiduria intensyvaus dažnio energetiniame lauke , ji turi priimti , suvokti , suprasti ir įsiminti šią informaciją. Jeigu mes turėtumėte energetinį matymą , tai pamatytume , kaip mūsų sąmonė juda kosminėje erdvėje , tarsi gyva būtybė . Jos energetiniuose žieduose fiksuojasi vis nauji duomenys , vyksta kaita ir apsikeitimas . Labai daug informacijos priteka sapno metu , tačiau visa tai nusėda pasąmonėje , kad reikiamu momentu staiga išlįstų į mūsų sąmonę . Energetinėje plotmėje , judančias sąmones , galima vadinti protu , arba protaujančiu energetiniu kūnu . Toks energetinis mūsų sąmonės darinys nėra vienišai klaidžiojantis erdvėje , jis sąveikauja su kitais tokiais pat sąmonės energetiniais dariniais , atpažindamas juos arba nekreipdamas dėmesio , į kitokius , kitokio dažnio ir su kitokiais neatpažintais kodais . Ar jūs pastebėjote ,, sąveikauja “ , reiškia toks tokį atpažįsta . ,,Toks tokį atpažino ir ant alaus pavadino’’ . Čia labai graži liaudiška išmintis , kuri iš tiesų turi gilumines įžvalgas . Taip savo mąstymu savo sąmone , mes ir sąmoningai ir nesąmoningai kontaktuojame , su kitais sąmoningais energetiniais laukais . Taip susikuria garsusis PRIEŽASTIES IR PASEKMĖS dėsnis , taip susikuria mūsų likimai . Ne per veiksmą , bet per mūsų sąmonės energetines klajones . Susikuria ne per veiksmą , veiksmas jau yra pasekmė , susikuria per mūsų sąmonės priežastinę mintį , norą , ketinimą , nors visa tai gali būti ir už sąmoningumo ribos , tačiau kaip pasekmė , vis vien mus palies . Kadangi viskas yra energija , tai ir mūsų gyvenimą nuolatos veikia įvairios energijos , įvairios energetinės aplinkybės . Vienos aplinkybės savo energetika gali būti silpnos , kitos gali būti labai stiprios . Štai pav. jums siūlo darbą , kelionę ar pramogą . Vienu atveju Jūs jos galite atsisakyti , tačiau kitu atveju , kai tai gali labai lemti jūsų tolesnį gyvenimą , jūs paklusite ir priimsite šiuos pasiūlymus . Žinoma yra dar rimtesnių aplinkybių , kai žmogus , kaip tornado energijos , yra įsukamas , kaip lengvutis šapelis į regiono ar valstybės sūkurį . Tačiau ir dideliuose sūkuriuose , žmogus gali išlikti nepažeistas , jeigu jo mintys ir troškimai bus šviesūs ir aiškūs , jeigu jo mintys bus nukreiptos visumos labui . Viskas priklauso nuo mūsų sąmonės šviesumo , nuo mūsų norų ir troškimų kilnumo , šventumo . Visos mūsų mintys energetiniame plane turi savo kodą , tai yra , pagal kiekvienas minties virpesių skalę ir amplitudę , priimame , pritraukiame tokius pat energetinius darinius , svetimas energetines sąmones , kurios milijardais sūkuriuoja apie mus ir pagal panašumą , stengiasi susilieti su mūsų sąmone . Tik sveika žmogaus sąmonė , kuri labai dažnai turi ir sveiką genetinę lemtį viso sąmoningo gyvenimo , sugeba laviruoti šiame svetimų sąmonių vandenyne . Sveika sąmonė visada spinduliuos tik teigiamas mintis , kurios savo ruožtu sąveikaus su šviesos energetika , su ta energetika , kuri visada sūkuriuoja ties žmogaus viršugalviu , ties mūsų sąmonės energetiniais vartais , ir savo dieviška prigimtimi yra altruistinė , ir visada pasiruošusi sąveikauti su kiekviena šviesesne , žmogiškosios sąmonės , mintimi . Tačiau mūsų sąmonė tapriai susijusi ir su mūsų galvos materialiais smegenimis , ir ne tik galvos . Mūsų sąmonė yra tampriai susijusi ir su stuburo nervais ir tuo pačiu su kiekvienu mūsų kūno ląstelės nervu . Tačiau pradžią sąmoningam impulsui gimti , spinduliuoja materialių smegenų niauronai . Noras ir tikėjimas , štai tos pagrindinės vairolazdės , kuriomis galime veikti į savo sąmonę , kad ji erdvėje sutiktų ir susikalbėtų su tų pačių virpesių , sąmoningais energetiniais dariniais . Sąmonė tai visos mūsų asmenybės visuma , auganti kartu su mūsų fiziniu kūnu , su visu protu , su visais jausmais , mąstymais , mokymais ir sukauptais gyvenimo patyrimais . Visas mūsų gyvenimas , tai nuolatinis kontaktas su įvairiais sąmonės energetiniais dariniais , o šių kontaktų kokybė ir pasekmė , tai mūsų likimai . Kaip mąstome , tą ir prisišaukiame , kuo tikime , tuo ir esame apšviesti . Pagal visa tai , vystosi prasmingi ir gražūs likimai , pagal tamsias mintis , tai sudaužyti likimai , arba , tai vos kvėpuojantys likimai . Kiekvienas iš mūsų turi teisę į savo asmeninę nuomonę, tačiau turėtume atminti , kad šiam procesui padėtume teigiamai vystytis , turime siekti , kad mūsų sąmonėje būtų kuo daugiau teigiamos energijos , kad mūsų mintys būtų pilnos gėrio, o svajonės šviesios ir pakilėtos virš žemiškos kasdienybės ir kad neliktų vietos žemiems , tuštiems jausmams. Būkime pakantesni vienas kitam, atjauskime silpnesnius , prieš teisdami kitus pabandykime pabūti to žmogaus vietoje. Žemutinėje plotmėje , šio fizinio gyvenimo plotmėje , kaupiasi visa pagrindinė žmogaus gyvenimo informacija informacija. Ji veikia kiekvieną iš mūsų , savo žemąją , sunkesne energetika . Šita energetika neaugina mūsų sielos polėkio , bet tik pririša ją prie žemiškosios energetikos ir tada mes dvasiškai tampame vis silpnesni ir silpnesni . Kad visa savo asmenybe būtume sveiki ir stiprūs , būkime šviesa , siekime jos ir spinduliuokime šviesą visa savo sąmone , nes tik šviesoje , tik šviesiame mąstyme , rasime ramybę ir palaimą. NEPARAŠIAU , KAD ŠLOVINKIME IR GARBINKIME TIK VIENĄ DIEVĄ , KURIS GYVENA AUKŠTAI DANGUJE , O JO DVASIOS SPINDULĖLIS ATSKRIDO IŠ KOSMINIO ROJAUS TOLYBIŲ IR APSIGYVENO ŽMOGUJE . NEPARAŠIAU , NES MANAU , KAD IR TAIP TURI BŪTI AIŠKU .
emipetras: ŠEŠTADIENIO KŪRYBA ( kuri buvo skirta F1 , debatui su Algimantu . Jeigu ištrins , tai įkeliu čia į šį demokratinį forumą . Gal ką sudomins ? ) Šiandiena DIEVAS YRA MANYJE ir aš esu džiaugsme , kad DIEVO TĖVO dvasia gyvena manyje . Tai yra svarbiausia už visas liaupses ir teorijas . Dar nei viena , šios Žemės planetos ribinė asmenybė nenusileido ant Rojaus krantų . Tai sakau todėl , kad pagal šio forumo mokymo žodžius , kad iki Rojaus kilsime milijonus , o gal ir milijardą metų . Rojus yra mūsų sielos-dvasios , perspektyvinis dvasinis finišas . Ir kiekviena žemiška siela tuo turi tikėti ir nuolatos tuo aktyvuoti savo minčių dvasingumą . Tuo mąstymu , tikrai turime save remti ir aktyvuoti , kaip viso ko svarbiausio ir amžiniausio . Ir, kaip protingos kosminės gyvybės atstovai , tuo pačiu ir savo gyvenimo prasmės ir tikslo įbūtinimo , ir per palaiminimą , įteisinimo . Tačiau mielas Algimantai , aš esu Dievo Tėvo sūnus , ne tik tai , kad Dievo Tėvo dvasia yra manyje . Bet aš esu sūnus ir brolis dvasioje , per savo sielos ir dvasios brolystę su Jėzumi Kristumi , o tuo pačiu turiu ir sūnystę jame , kaip Nebadono Vieninės visatos Dievų Kūrėjų - Jėzaus ir dvasios Nebadonijos , bendras planetinis kūrinys , bendras dvasinis kūrinys . Ar ne Jėzus Kristus savo Kūrėjo veikla sudarė geriausią būdą , nusileisti Dievo Tėvo dvasiai į žmogaus protą , ar ne Motina Dvasia Nebadonija , sudarė geriausias sąlyga mūsų protams atsibusti ir sukreguoti Dievo Dvasios viršprotinį , viršsamoninį buvimą ? Tu tik pažiūrėk , kiek dirba Vietinės Visatos dieviškosios dvasios , kad tas žmogelis pabustų dvasioje , kad jis nusimestų pagaliau planetinę iliuzijų skraistę . Paimkime štai tikį pavyzdį . Numirė geras žmogus , tikintis ir Dievą Tėvą garbinantis žmogus , ir po žemiško gyvenimo , trečią dieną yra prikeliamas , Jerusemo prisikėlimų salėse , naujam morontiniam gyvenimui . Angelai šypsosi ir sveikina jo prisikėlimą . Žmogus taip pat šypsosi , nes viskas aplinkui šviečia nuostabia nežemiška šviesa ir įsidrąsinęs sako : ,, Ačiū Rojaus Trejybei , kad aš jau namuose , Rojuje . Angelai susižvalgo ir nesupranta žmogaus . Tada žmogus matydamas , kad angelai jo kažkaip nesupranta , vėl sako : ,, Mano brangieji angelai , tai veskite mane pas Tėvą . Aš Vilniuje , visą gyvenimą mokiausi , kad mano tikrieji namai tai Rojus krantai . Štai aš matau Rojų ir aš labai skubu susitikti su Tėvu .‘‘ Dabar angelai jau perpranta šio žmogaus protą ir sako : ,, Mielas mūsų bičiuli , tu esi Nebadono visatoje , JĖZAUS KRISTAUS dangaus karalystėje , šios Nebadono visatos , Satanijos kosminės sistemos , ribinių žmogiškųjų sielų prisikėlimo salėje . Tu tikrai eisi Rojaus dievybių pažymėtu keliu , skirtu jums , ribinėms planetinėms esybėms , tačiau , tai dar labai tolimos perspektyvos kelias . Net mums amžiniesiems angelams , tai yra svajonių kelias . Daug mūsų angelų , iš tiesų , yra šiame Kelyje , tačiau finišo , Rojaus , dar nepasiekė . Tai labai ilgas kelias , tai visų angelų ir dvasių , visų kosminių dvasinių asmenybių ir protų , prasmės ir visos kosminės egzistencijos prasmės , vilties kelias . Juo eina visa Kūrinija . Tiksliau juo ne eina , bet teka . Vieni Gyvybės spinduliai išteka iš Rojaus į Kūriniją , kiti gyvybių spinduliai , iš visos Visatų Visatos . suteka į Rojų . Mielas žmogau , tai amžinybės dėsnis , tai amžinosios gyvybės dėsnis , tai visos Kūrinijos tikslas ir viltis , gimti , bręsti ir amžinybėje gyventi . Tačiau tau dar daug ką reikės atrasti čia , Satanijoje . Tarp kitko , galiu kaip paslaptį tau pasakyti , kad reikės išlaikyti nelengvą pagundos ir tiesos egzaminą , ir ne vieną , kurie pirmaisiais tūkstantmečiais labai svarbūs ir prasmingi , tolesnei žmogiškosios sielos raidai , kad save stabilizuotų , kaip brandi siela . Vėliau , po milijono kito metų , nukeliausime ir į Salvingtoną , pas savo tikruosius Kūrėjus tėvus - JĖZŲ KRISTŲ ir jo Bendrakūrėją partnerę , Rojaus Dievybių dukrytę , Motiną Dvasią Nebadoniją . Šių aukštųjų dievybių šviesoje ir nuostabiuose jų pasauliuose , reikės tau dar ilgai mokytis žmogau , ne vieną milijoną metų , kad iš tavo sielos išgaruotų visa , paklydusio angelo Liuciferio , įkoduota ribinė pasaulio ir visos Kūrinijos klaidinga samprata . Visi jūs nuo Žemės planetos , esate vos ne modifikuotos sielos . Reikalingas be galo ilgas ir kruopštus darbas , atstatyti jūsų sielų tikrąjį spindesį . Viskas mielas žmogaus yra energija , ir viskas yra nuolatinis judėjimas ir tekėjimas . viskas juda sūkuriais į planetas , į žmones ir viskas juda sūkuriais iš planetų , iš žmonių , į Rojų , į Dievybių Centrą ir Trejybę . Visa ROJAUS TREJYBĖS energija yra stulbinančio tyrumo ir grynumo , tuo ji neutralizuoja bet kokį kosminį teršalą ar nesklandumą , atsiradusį kūrybiniame procese . Tiesos dievas , Dievas Tėvas tai meilė , tai dieviškoji kūryba ir visa , su tuo susijusi Kūrinijos egzistencijos prasmė . Kiekvienas užgimęs protas Visatų Visatoje yra unikalus reiškinys ir fiksuojamas ir pažymimas , kaip potenciali nemirtinga gyvybė , turinti likimą tekėti į Rojų , pagal bendrą , Dievo Tėvo dvasinę , pritraukiančią , gravitacinę energiją . Ilgas mielas žmogau , labai ilgas kelias į Rojų , - baigė pasakoti angelas . - O gaila ,- tepasakė žmogus , - o aš maniau , kad aš jau Rojuje .‘‘ Tai štai gerbiami dvasiniai mokytojai , veskite žmones į dangų pas Dievą , ne nuo pabaigos , bet nuo pradžios ir viskas bus aišku . Veskite pirmiausia pas JĖZŲ KRISTŲ , o tik po to į Rojų .
emipetras: Mūsų gailestingumas Jeigu gali kam nors padėti , tai reikia ir padėti , tačiau neįsileiskime į save , gailesčio nerealizuotų emocijų . Nerealizuotos gailesčio emocijos silpnina sveikatą . Pats gailesčio nerealizuotas jausmas , tai tuščias degimas , be jokios teigiamos energijos , kuris nieko nešildo . Norint kitą žmogų sušildyti , reikia veikti , išreiškiant ir įgyvendinant meilę ir gailestingumą . Gal blogiau ką tai padarysime , o gal ir labai gerai , tačiau mūsų gailesčio emocijas turi lydėti konkretūs gailestingumo ir meilės darbai ; fiziniai , dvasiniai ir intelektualūs . Reikia konkrečiai žmogų paguosti , apkabinti , mylėti , padėti išgyventi . Mes šiame savo fiziniame ir ribiniame gyvenime , pagal savo galimybes , turime atidirbti ir fizinius , ir intelektualius , ir dvasinius darbus . Jie reikalingi ne tik mūsų sielų kokybiškam augimui , bet ir šalia gyvenančių žmonių saugumui ir sveikatai . Tarp mūsų emocijų vyksta abipusis ryšys , mainų reakcija . Kai mūsų , kaip asmenybių , emocinis spinduliavimas pazityvus ir dvasingas , tai ir sieloje kaupiasi dvasinis turtas . Visą gyvenamąją erdvę ; butą , namą , šeimą , darbovietę , pakraukime tik įdvasintais meilės virpesiais . Juk mes visi esame mažos saulytės . O jeigu jau saulytės , tai ir visos mūsų emocijos , mintys , jausmai , turi spinduliuoti šilumą ir rištis harmoningai tarpusavyje . Tokiu šiltu spinduliavimu , mes išreikštume save , kaip jau harmoninga , nors dar ir ribinė asmenybė , savo dieviškajame minčių Derintojo , atsineštame dieviškąjame Plane . Todėl ir mūsų gailestingumas , meilė , tegu visada spinduliuoja šiltas ir dvasingas emocijas , o jeigu prie viso to , dar pridėsime ir dvasinę išmintį , tada tiktai būsime savo žemiškųjų brolių ir sesių , sielų gydytojais . Gailestingumas , tai meilės dalis , tai meilės palydovas . Ir kaip daugybė yra nelaimingų meilių , taip daugybė yra ir nerealizuotų gailestingumų . Todėl visų geriausia , kada mes , šias savo sielų subtiliąsias struktūras , realizuojame konkrečiais darbais , žmonėse ; kaip meilę , gailestingumą ir dvasingumą . Su šiomis , jautriomis savo sielų būsenomis eikime į žmones ir pasidalinkime , šiomis būsenomis , su šalia mus suprantančiais žmonėmis . Aišku , kad matomai ir gal būt , ne su kiekvienu sutiktu , tačiau pasidalinkime bent jau su pačiais patikimiausiais , artimiausiais ir brangiausiais . Jeigu turime šias būsenas , jeigu jos , kaip tai atėjo pas mus ir atnešė į mūsų jausmus šias aukštąsias , dvasines emanacijas , tai mes kiekvienas , kaip savo minčių šeimininkas , galime šias būsenas paskirstyti , padovanoti ir atlikti paguodos , dvasinės labdaros veiksmą , padalinti jas vieniems ar kitiems žmonėms . ,, Ką veltui gaunate , tą veltui ir išdalinkite .‘‘ Ar prisimenate kas taip pasakė ? Padovanokime geriausias savo emocijas tiems , kurie to prašo , kurie po to pajus savyje ; šviesesnę meilę , jautresnį gailestingumą ar aukštesnį , dvasinį išminties blyksnį . Visada sėkime tik gerumą ir išmintį , kaip šviesos išraišką ir kosminę dvasinę įžvalgą . Visas šis darbas su savo artimaisiais , ( o vėliau išmoksime reikšti meilę , gailestingumą ir savo priešams ) tikrai praturtins mūsų sielas ir sukraus joms dvasinį kapitalą , dangiškuose dvasiniuose aruodose . (2012 -06 - 21 )
emipetras: Kaip galima mokytis garbinti ne tik Dievą Tėvą , bet ir Rojaus Trejybę ? Aišku , tai kiekvieno asmeniška valia , tačiau su Dievo Tėvo pagalba , galima pabandyti išmąstyti ir taip : 1. Dievas Tėvas , savosios kūrinijos ribiniams mirtingiesiams dovanoja asmenybę , tai yra , savo Dvasios buvimu , mūsų protus įasmenina , kaip potencialias , amžinąsias kosmines esybes ir kviečia mus stoti ant kosminio evoliucinio , morontinio kelio , kuris mūsų sieloms ir dvasioms suteikęs potencialą išlikti amžinybėje , ves mus , savąją Dvasia , iki paties kosminio Centro ir Amžinojo Šaltinio - Rojaus Salos 2. Dievas , Amžinasis Rojaus Sūnus , šios kūrinijos visoms dvasinėms esybėms , bet tuo pačiu ir mums žmonėms , dovanoja dvasinį potencialą , tai yra , ką Veiksmo Dievas ( Begalinė Dvasia ) savo Dvasios veikimu sukuria kūrinijoje ; kaip dvasines esybes , arba kaip ribines planetines esybes ,visa tai , amžinasis Rojaus Sūnus įdvasina , kad kiekviena kūrinijos dvasia ir visi normalūs , mirtingųjų žmonių , protai , taptų orientuoti į Rojaus Salos dvasinę gravitaciją . 3. Dievas , Amžinoji Begalinė Dvasia , yra Proto Dievas , Veiksmo Dievas , kuris kosminiu Protu , Rojaus Salą , sujungia su visa Kūrinija , tai yra , šis Veismo Dievas yra ne tik kosminės panoramos Dievas , bet kaip Proto Dievas , padovanoja mums , ribiniams mirtingiesiams , kosminio proto potencialą , kad mūsų materialios smegenys gautų dvasinę jungtį su kosminiu Protu , tai yra , mes gauname septynias pagalbines proto dvasias , kurios evoliuciškai , kiekvieną žmogaus protą , atveda prie Dievo Tėvo , Amžinojo Rojaus Sūnaus ir Begalinės Dvasios pažinimo . 4. Taigi , mes , kiekvienas mirtingasis , nuo pat gimimo pradžios , esame nuolatos dieviškųjų Dvasių potencijuojami , kad mūsų protai , per mūsų materialias akis pamatytų , stulbinančią materialiosios kūrinijos panoramą , juodame kosminiame danguje , kuri , mūsų vizualiu matymu , taptų kaip vizualioji preliudija , į nematomo , dvasinio pasaulio , grožio prasmės ir gelmes , kurios yra atnešamos ir patalpinamos į mūsų protus , kaip dieviška tiesa , meilė ir išmintis . 5. Tačiau visa tai , reikia išmokti skaityti ir atpažinti . Reikia nuolatos mokytis skaityti save , savo protą , kaip kosminės išminties knygą . Žmogaus protas jokiu būdu nėra tapatus gyvulio ar žvėries protui . Jis gali būti panašus , bet ne tapatus . Kodėl netapatus ? Todėl , kad žmogaus protas gali suprasti praeitį , gali suprasti dabartį ir turi stulbinančią kūrybinę galią , kurti savo ateitį . Štai mielieji , mūsų žmonių protas yra netapatus jokio gyvulinio pasaulio protui . Ir mes esame , nei beždžionės , nei karvės , nei arkliai - mes esame žmonės , su milžiniškais Rojaus Salos išspinduliuotais dvasiniais potencialais , kurie liejasi visą laiką į mus , per mūsų Vietinės Visatos dieviškuosius potencialus ( Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia ir Visatos Motinos Dvasia , Šventoji Dvasia ) , ir per Pimojo Šaltinio ir Centro dvasinius potencialus , gauname ir Rojaus Trejybės dvasinių kūrybinių savybių potencialus . Tuo mes galime būti ir tapti , Rojaus Trejybės dievybių bendrakūrėjais ir amžinaisiais kūrybiniais partneriais , ir pagalbininkais , ir mūsų dvasinė kūrybinė galia ir valia , per mūsų laisvos valios potencialą , turi galimybę , savo visą dvasinę kūrybą , sulieti su DIEVO TĖVO VALIĄ , o tai yra tuo pačiu ir su Rojaus Trejybės valia . 6. Taigi , jeigu mes pažiūrėsime iš Rojaus Salos taško , tai mes , kaip ir visa Kūrinija esame ir šios kosminės kūrinijos kūriniai ir jos piliečiai ( gal geriau tiktų ,,kosmoniečiai‘‘ ) , Orvontono supervisatos piliečiai , bet tuo pačiu ir Rojaus Trejybės vaikai . Aišku , kad netiesiogiai mes esame sukurti , bet mes jais galime tapti atgimę iš Dvasios , per įtikėjimą , per savo žemiškų protų įtikėjimą , kad turime potencialią būtį , būti Dievo Tėvo vaikais , tuo pačiu ir Rojaus Trejybės vaikais , nes per įtikėjimą tampame sujungti , su dvasinio pasaulio , Centro ir Šaltinio Dievybėmis , kurios iš meilės ir laisva valia , pačios atskrido , apkabino mūsų protus ir įsibūtino mūsų materialiuose protuose . Mums belieka tik patikėti , įtikėti ir tuo gyventi .
Fredas: Gerb. Petrai, isivaizduok šitą pranešimą save skaitant,..na,..tarkim..kad ir seime. Norėčiau matyti prezidentės,Kubiliaus,..kitų seimūnų veido išraiškas. Tikrai būtų įdomu pamatyti. Kodėl?,..klausti nereikia. Linkiu tau Petrai geros kloties visame kame. Iki. (Petrai,.jei nori,tavo asmeniniame skyriuje galiu ištrinti savo išdėstytas mintis,žiūrėk..kaip tau patogiau.. :))
emipetras: Dabartiniuose urantų mokymuose , ypač Forume Nr.1 , dažnai užvirdavo diskusijos apie gyvulinį protą . Šis gyvulinis protas , buvo nurodomas , kaip žmogaus pasąmonės teršalai , kurie mūsų galvose nusėdo nuo amžių amžinųjų ir šiandiena jau trukdo prašviesėti žmogaus sąmonei . Aš manau , kad mūsų pasąmonė su visais teršalais , tai neaprėpiama proto žinių saugykla , kurią išmintingai reikia naudotis . Ką reiškia išmintingai ? Jeigu sąmoningai šviesinsime savo protą šviesiomis , dvasingomis mintimis , tai šios šviesios mintys iš pasąmonės taip pat ištrauks tik šviesias ir pozityvias , ir naudingas žinias , kurias naudingai panaudosime savo aplinkai ir gyvenimui šviesinti. Apie sąmonę ir pasąmonę , šviesūs pasaulio protai rašo štai ką . Pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje tiek daug chaoso ir kančios, yra ta, kad labai daug žmonių nieko nežino apie sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Kai šie du principai veikia darniai, harmoningai, taikiai ir sinchroniškai, galite tikėtis sveikatos, laimės, ramybės ir džiaugsmo. Jums negresia jokia liga ar nesutarimai, kai sąmonė ir pasąmonė bendradarbiauja darniai ir taikiai. Antikos laikais Hermis Trismegistas garsėjo kaip žymiausias ir galingiausias visų laikų magas. Kai po daugelio amžių turėjo būti atidengtas jo kapas, tie, kurie žinojo apie antikos gyventojų išmintį, laukė su didžiausiu nekantrumu ir tikėjosi stebuklo. Buvo pasakyta, kad atidengus kapą bus atskleista didžiausia visų laikų paslaptis. Taip ir buvo. Paslaptis buvo tokia: Kaip viduje, taip ir išorėje; Kaip viršuje, taip ir apačioje. Ką mes įspausite savo pasąmonėje, tas įgaus išraišką ir aplinkinės erdvės ekrane. Tą pačią tiesą skelbė Mozė, Isajas, Jėzus, Buda, Zaratustra, Lao Dzė ir kiti iškiliausi visų laikų pranašai. Tie dalykai, kurie jums patiems atrodo teisingi, materializuosis kaip sąlygos, išgyvenimai ir įvykiai. Tarp įspūdžio ir emocijos turi vyrauti pusiausvyra. Kaip danguje (jūsų protas), taip ir žemėje (jūsų kūnas ir aplinka). Tai svarbus gyvenimo dėsnis. Jūs įsitikinsite, kad gamtoje viskas vyksta pagal veiksmo ir atoveiksmio, pasyvumo ir judėjimo dėsnius. Šie du dėmenys turi būti subalansuoti, tada vyraus harmonija ir pusiausvyra. Tam ir gimėte, kad gyvenimo principai galėtų ritmiškai ir harmoningai per jus cirkuliuoti. Kas įteka, tas ir išteka. Koks įspūdis, tokia ir išraiška. Jūs nusiviliate tada, kai neišsipildo troškimai. Jeigu galvosite neigiamai, destruktyviai, pagiežingai, blogos jūsų mintys įsiūbuos destruktyvias emocijas, kurios turės būti išreikštos ir ieškos būdų, kaip išsilieti. Dažniausiai negatyvios emocijos transformuojasi į opas, širdies veiklos sutrikimus, įtampą ir nerimą ir net blogą orą . Ką šiuo metu galvojate apie save ir kaip jaučiatės? Jūsų mintis išduoda kiekviena jūsų egzistencijos detalė. Jūsų energija, kūnas, turtinė padėtis, draugai ir socialinis statusas tobulai atspindi tai, ką jūs apie save galvojate. Tai ir turėjau omenyje sakydamas, kad ką pasąmonei duodate, tą ji jums ir atiduoda kiekvienu jūsų gyvenimo laikotarpiu. Mus žaloja pačių rutuliojamos idėjos. Ar dažnai supykstate, išsigąstate, pavydite ar kerštaujate ir taip žeidžiate save? Tai nuodai, kurie skverbiasi į jūsų pasąmonę. Gimdami jūs neatsinešėte šių neigiamų nuostatų. Maitinkite savo pasąmonę gaivinančiomis mintimis ir iššluosite visus ją užteršusius negatyvius įpročius. Jeigu nuolat tai darysite, visiškai apsivalysite nuo praeities blogio ir daugiau niekada į jį neįklimpsite.
emipetras: KAS MUMS SVARBIAUSIA Daug pastabų ir kaltinimų žydų tautai buvo mesta ankstyvaisiais ir vėlyvaisiais viduramžiais dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus nukryžiavimo . Panašią nuomonę , nors ir netokią radikalią , turėjau ir aš , kol neužgirdau vieno labai gero pamokslo . Visame tame pažiūryje , dominuoja tas pragmatiškas žmogiškasis protas , siekiantias sau naudos arba savo valstybei , bendruomenei , bažnyčiai . Tame siekyje matantys ; savo tautos , savo bendrijos prasmę ir vietą po šia Saule . Kai kas tai vadina gyvuliniu protu . Nemanau , kad tai pats tinkamiausias apibrėžimas , nes neša įžeidžiantį , žeminantį aspektą , tarsi tie žmonės , apart gyvulinių instinktų , daugiau jau nieko nebeturi . Todėl , aš mieliau tai vadinu pragmatišku protu . Tai daug žmogiškiau , o nedvasinė tokio proto prasmė išlieka visiškai atskleista . Pradėkime filosofinį pamąstymą , apie tą katastrofišką žydų tautos dramą , kai buvo viešai apkaltintas Jėzus Kristus . Šiame minios ir Piloto sandėryje buvo atskleistas , ne tik žydų tautos , bet ir visos žmonijos , visų egzistuojančių tautų , nuodėmės viruso egzistavimo faktas , kaip senų seniausių laikų , žmonijos tragedijų ir negandų priežastis . Nuodėmęs virusas , į žmogaus genetinį kodą , buvo įneštas Adominės misijos žlugimo metu . Tos misijos žlugimo priežastis , tai svetimos nuodėmės , ne žmonijos nuodėmės , bet maištaujančių angelų nuodėmės virusas , viruso dvasia , įsiveržė į dviejų žmonių genomą , o per tai išplito per visą žmoniją . Meilės dvasia , praradusi budrumą lytinio akto metu , šėtiniškų agentūrų buvo panaudota , kaip atviri žmogiškosios sielos vartai . Šis atsivėrimas meilės dvasiai , šėtoniškų agentūrų nedelsiant buvo išnaudotas . Žmonijos priešo armija , nedelsiant pasėjo mirties ir griovimo virusą į žmogiškąsias sielas . kad užsikoduotų biologiniame , molekuliniame , genetiniame kode , kaip šėtoniškas nepaklusnumas ir išdidumas prieš Dievo valią . Visa tai įvyko sąmonei nekontroliuojant tolesnių pasekmių , per dieviškai nesąmoningą ir spontanišką meilės aktą , tačiau priešiškos planetinės , juodosios magijos jėgos staiga tuo pasinaudojo ir padarė savo juodą darbą . Pasinaudojo ir apsuko apie pirštą dieviškojo pasaulio atstovus , tai yra , atsiūstą materialų sūnų ir materialią dieviškąją dukrą , kurie per savo žmogišką naivumą ir žmogišką pasimetimą , pametė , laikinai pamiršo savo dieviškąsias galias prieš rafinuotą juodosios magijos galią . Pasekmės aiškios , žlugo žemiškasis rojaus Sodas , žlugo visas dieviškasis planas , paspartinti žmonijos vystymasi . Tačiau šitas nuodėmės virusas sėkmingai išliko iki šių dienų . Gal būt tas Kaligastija šiandiena ir nuteistas , gal būt , tačiau , tai dar mažai paguodos , nes dar ilgus šimtmečius reikės gydytis visiems , nuo šito nuodėmės užkrato , kuris sėkmingai tūno kiekviename prote . Visame žmonijos prote dominuoja išdidumas , kerštas ir suktybės . Štai šitas trejetas , eina susikibęs rankomis per visų žmonių protus ir sėja sumaištį visoje mąstysenoje . Kai tik žmogus pradeda siekti savo proto dvasinės laisvės , kai tik žmogaus protas užmezga kontaktą su dieviškąja Dvasia , šis trejetas pliunkšta ir nebetenka savo galios , tačiau niekur nedingsta , bet pereina į snaudžiančią nuodėmės fazę , laukdamas tinkamos progos pasireikšti ir vėl įgelti , praradusį budrumą , nors jau , šiek tiek , dvasiškai nušvytusį protą . Jeigu jūs atidžiau pažiūrėsite į bendrą žmonijos dvasinį foną , o dar artimiau - į savo tautos dvasinį foną , tai pamatysite , kaip šitas nuodėmės virusas suardo smegenis ypač jauniems , nepatyrusiems vargo žmonėms , kaip šie jauni protai , meistriškai yra įtraukiami į nusikalstamą veiklą , o valdžios teisėtvarkos struktūros yra bejėgės paveikti protą , sustabdyti traukimą auką į nusikaltėlių tinklus . Pasaulio valstybių valdžia kovoja su pasekmėmis , tačiau nuodėmės virusas paskleistas prieš šimtus tūkstančių metų , sėkmingai užvaldo pačius kilniausius žmogaus proto troškimus , klastingai ir greitai , jeigu tik protas , savo valia , atveria savo VALIOS vartus , asmeninės naudos ir materialios tuštybės troškimui . Taigi , kas įvyko tą lemtingą dramatišką dieną Jeruzalėje , kai Visatos Viešpats Jėzus Kristus viešai , savo kūrinijos planetoje , Žemėje , Jeruzalės miesto valdytojo Poncijaus Piloto , buvo atiduotas minios malonei , o tiksliau , tai minios teismui . Pilotas tarė , - štai aš turiu galią tave nuteisti arba tave paleisti . Jėzus Kristus jam atsakė , - tu jokios galios prieš mane neturėtum , jeigu tau ši galia nebūtų suteikta . Ką turėjo omenyje Kristus , taip sakydamas ? Manoma štai ką . Niekas šiame pasaulyje nevyksta be Dievo valios, net plaukas nuo galvos nenukrenta be Dievo valios . Bet nemąstykime taip tiesmukiškai , kad Dievas baudžia , laimina , reguliuoja piktadarius , aferistus , keršytojus , kovotojus . Ne , taip tikrai nėra . Ano meto žmonija tai taip ir suprato , kaip Dievo teismą arba jo malonę visur ir visada . Tačiau mes , XXI amžiaus žmonės, jau žinome , kad pasaulį , Kūriniją , labai tobulai valdo dieviškas dėsnis - priežasties ir pasėkmęs dėsnis . Dievo angelams belieka tik sekti ir prižiūrėti , kad kiekvieną žmogų aplankytų šis dėsnis . Aišku , kad ne visi žmonės žino šį dėsnį , tačiau kaip sakoma - nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės . Ir tai yra kito dėsnio komentaras - kaip viršuje , taip ir apačioje , kaip danguje , taip ir Žemėje . Kokia priežastis lėmė minios pasirinkimą ? Tą dieną žemiška priežastis buvo karališka malonė , prieš Velykas , paleisti vieną kokį nors kalinį iš romėnų kalėjimo , tačiau tuo metu kalėjime buvo du kaliniai , tai Jėzus ir žmogžudys Barnabas. Kurį dabar pasirinkti ? Nors Pilotas ir pasigyrė turys tokią galią , teisti arba paleisti , tačiau jis buvo bailys ir nenorėdamas gadinti savo politinių santykių su aukštesne romėnų valdžia , galią teisti žmones , atiduoda miniai . Aukščiausiu teisėju tampa minia . Kaip minia dabar samprotauja , gavusi tokią privelegiją , nuteisti žmogų ? Kaip mes jau žinome , kiekviename pragmatiškame prote tupi labai aktyvus nuodėmės virusas . Ir štai šis virusas gauna dvasinį impulsą pasireikėti , aktyviai pragmatiškai pasireikšti ir savo egoistinius troškimus patenkinti . Jis , kaip tas gundytojas žaltys , staiga išlenda į visos minios sąmonę . Minia klykia ir rėkia . Kas mums tas Jėzus . Kažkoks neaiškus žydas . Neaiškus nei savo politine , nei dvasine pasaulėžiūra . Neturi kovotojo imidžo , už žydų tautos laisvę . Štai Barnabas visai kas kita . Tai kovotojas prieš romėnų priespaudą . Ar jis žmogžudys ? Jokiu būdu . Jis Barnabas , tai kovotojas , tai sugautas partizanas , kuris yra nužudęs tik savo priešus . O priešus žudyti argi tai nuodėmė ? Tai kiekvieno skriaudžiamojo pareiga . Taigi Barnabas , tai tautos didvyris , o Jėzus , visai ne kovotojas už tautos laisvę . Štai koks dialogas prabėgo per visos minios protą , kai minia savo pragmatišku protu pasvėrė du žmones , Jėzų Kristų ir nusikaltėlį Barnabą . Ar jūs manote , kad šiandiena mūsų krikščioniškoje Lietuvoje , arba kitoje , kad ir demokratinėje valstybėje , būtų kitoks minios sprendimas , jeigu į jos malonę būtų atiduotas koks tai mažai žinomas Petriukas ir koks nors žinomas valdininkas , sėkmingai pudrinęs tautai smegenis . Ką tauta pasirinktų ? Be abejo , kad tą valdininką - patriotą , o Petriukas taip ir liktų , dar tūnoti už vartų . Tai čia palyginimui , tas europinės demokratijos scenarijus , savo eiga , labai panašus į anų , tolimų Jeruzalės laikų , dramatišką scenarijų , kai minios gyvyliniam - pragmatiškam protui reikėjo pasverti verybes. Kai reikėjo pasverti , žmogaus sielą-dvasią Mokytojo ir sielą –dvasią Keršytojo - kovotojo . Štai tokiomis pasirinkimo akimirkomis , tarp gerio ir blogio , aišku , kad visada pasirenkamas tariamas gėris , kuris yra gėris tik salyginai , žmogaus pragmatiškoje mąstysenoje , kai tas ar kitas žmogus , kitokios mąstysenos savyje niekada ir neturėjo . Todėl rodyti pirštu ir sakyti , štai žydų tauta nukryžiavo Jėzų Kristų yra ganėtinai didelis absurdas . Visose tautose , visuose protuose tūno nuodėmės virusas ir lemiamą pasirinkimo akimirką jis išsiveržią , save pateikdamas , kaip geriausią gėrį , tačiau tolesnėmis pasekmėmis , visose žmonių sielose pasėja sumaištį , ši sielų sumaištis klaidina protus , kurie savo ruožtu , pagimdo milijonus neteisybės aktų , kuriais gyvena tauta ar valstybė . Įvyksta dėsnio - priežasties realizacija pasekmėje , laike ir erdvėje ( vietovėje ). Ir taip vyksta visur , visais amžiais ir visose tautose . Tik vienoms tautoms ar valstybėms nuleidžiama vienokia lemtis ir pasirinkimas , kitoms kitokia lemtis , tačiau pasirinktos priežasties pasekmių , dar niekam nepavyko išvengti .
emipetras: PROTO , SIELOS , DVASIOS IR KŪNO VIENOVĖ Pateko į mano akiratį tokia gera Satja Sai Babos knyga - kelias vidun – Sadhana. Daug visokių dvasingų patarimų aprašyta . Čia forume , mes taip pat daug ką labai panašiai aptarinėjame, todėl nesiplėsiu į tuos mokymus . Pabandysiu pateikti tų žinių tik tokią trumpą santrauką . 1 Pagrindinis teiginys būtų toks ; Atsidavimas Dievui neatsiranda iš išorės . Jis turi bręsti žmogaus viduje , dedant pastangas valyti protą , nuo įgimtų pasąmoninių teršalų . Nuolatos mokytis pažinti žmogaus ir Visatos prigimtį bei kilmę ir suvokti žmogaus santykį su šio pasaulio išoriniais objektais , taip žavinčiais ir kerinčiais šiandieną kiekvieną žmogų . a) Šitas teiginys labai artimas Urantijos knygos tiesoms , apie ką ne kartą rašiau , kad niekada žmogus iš savęs , iš savo išmąstymų neatras Dievo , jeigu šis Dievas pats neprakalbins žmogaus proto , trokšti , norėti pažinti Dievą . Antras teiginys , kad turime pažinti patys save ir visą Visatą , yra ant tiek aktualus ir pilnas prasmės , kad reikia tą kryptimi tik mokytis ir mokytis . 2 Žmogus nuolatos turi ieškoti dvasingų žmonių bendrijos ir praturtinti savo protą ir sielą bendraudamas su tokiais žmonėmis . a) Šventajame Rašte KRISTUS mokino : nemėtykite perlų kiaulėms , nes suėdusios perlus ir jus suės . Reiškia žmogus turi bendrauti ir pagal galimybes gyventi tik su padoria kompanija , kurios visos mintys ir kalbos veda prie šio pasaulio malonumų neprisirišimo . 3 Reikia išmokti gyventi ir reikštis šio gyvenimo veikloje , neįsiveliant į savo veiksmų padarinius . Žmogaus prigimtis , tai nuolatinė veikla , tačiau tos veiklos nesureikšminkime , kaip kažko tai labai asmeniško . Tegu tą mūsų veikla nešą naudą kitiems žmonėms . 4 Žmogaus protas apraizgytas fizinės kūrinijos maišaties , nepajėgia matyti fakto , kad jis pats yra dievybė , kad jis yra dieviškojo Kūrėjo dalis , fragmentas , įsibūtinęs fiziniame , žmogiškosios tapatybės kūne . Žmogaus protas susitapatina save su fiziniu kūnu ir nesuvokia , kad šis jo kūnas tai Dievo dvasios Šventovė , o jo paties žmogaus , tikroji tikrovė , tikrasis AŠ , yra dieviškoji dvasia , gyvenanti jame . Ši Dvasia atsineša savo dieviškąjį Planą , kaip šį gyvulinį protą padaryti savo sąjungininku , todėl ir šiam fiziniam kūnui visada siūlo sveiką ir gerovę . 5 Dievas yra kosminės tikrovės fragmentas žmoguje . Tai reiškia , kad Dievas , kaip kosminė tikrovė įsibūtino žmoguje ir suteikė jam nemirtingumo potencialą . Dievą mes galime išmąstyti ir išfilosofuoti , tai yra taip pat šioks toks pažinimo kelias , tačiau tai bus jau Dievo dvasios dovana , bet ne savarankiško proto nuopelnas . Šioje kosminėje tikrovėje , visa paslaptis yra tame , kad žmogų susiranda pats Dievas ir visokiais būdais žadina žmogaus materialų protą pabusti ir suprasti šitą visą kosminį stebuklą , kad Dievo dvasią apsigyveno žmoguje , kaip visos Kūrinijos Dievo Tėvo dvasia . 6 Prie šito kosminės tikrovės stebuklo , reikia priskirti ir kasdieninį maisto vartojimą , kad tuo palaikytume gyvybę šiame materialiame kūne . Maistas gali nešti ir naudą ir žalą mūsų kūnui ir protui . Maistas yra vaistas ir nevalia juo piktnaudžiauti . Saikas valgant ir nuosaikumas kalbant , tai turėtų būti nuolatinė mūsų asmenybės budrumo būsena . Susirgus kūnui silpsta ir protas , nes fizinės smegenys nebegali kokybiškai dirbti . Sveikas protas yra raktas į sveikatą , todėl maistą reikia pasirinkti taip , kad nekenktų mūsų protui . Kad protas būtų sveikas , jį turime maitinti ne tik sveiku ir švariu fiziniu maistu , bet ir dvasiniu , tai yra , protą nuolatos reikia stimuliuoti dvasingais pamąstymais , maldomis , giesmėmis , meditacijomis ir Dievo garbinimu . 7 Maisto kokybė lemia mūsų minčių ir mūsų troškimų kokybę . Maisto kokybę lemia dvasinės vibracijos tų žmonių , kurie gamino ir pateikė šį valgį ant jūsų pietų stalo . Maisto ruošimą visada reikia suritualinti , sudvasinti , jau nekalbant apie tai , kad maisto ruošimo vieta turi būti švari , indai švarūs , virėjų apdarai švarūs ir valgio vieta švari . Visi šie veiksmai sudaro subtilų poveikį kiekvieno mūsų dvasiai , protui ir jausmams . 8 Žmogus , kaip protinga planetinė esybė turi naudotis penkiais , savo kūno apvalymo būdais a) Maudytis švariuose vandens telkiniuose , gamtos prieglobstyje , taip pat pirtyse , voniose arba praustuvuose . b) Maudyti savo kūną mineralizuoto purvo voniose , gamtos prieglobstyje , pirtyse , voniose arba praustuvuose . c) Maudyti savo kūną Saulės spindulių voniose , gamtos prieglobstyje . d) Maudyti savo kūną medžio pelenų voniose , apsipilti pelenais nuo galvos iki kojų . Pelenai saugo kūną nuo kenksmingų kontaktų ir žalingų vibracijų , kuriomis apsikrečiame nuo mažai dvasingų asmenybių ir iš mikro pasaulio . Be to , pelenai rodo ir mūsų laikinumą šiame pasaulyje . 9 Savo akis , taip pat maitinkime tik dvasingais reginiais . Stebėkime Dievo buvimą pasaulyje , stebėkime gamtą . Pabūkime gražiuose gamtos kampeliuose arba kurkime juos patys šalia savo namų . Grožėkimės tik gražiais ir dvasingais žmonių kūriniais ; kaip prasminga skulptūra , dailė , architektūra . Klausykimės tik dvasingos muzikos , žiūrėkime tik prasmingus ir dvasingus reginius kinoteatruose , televizijoje , sporto žaidynėse . 10 Atsiribokite nuo ko didesnio skaičiaus savo kūno juslių . Būkite tik su tomis, kurios teikia gyvybę ir sveikatą . Gyvenimas tai nuolatinis ėjimas pirmyn , link dangiškos šviesos , tiesos ir išminties . Gyvenimas tegu būna prasmingas , dinamiškas ir dvasiškai džiaugsmingas ėjimas , per bet kokius patyrimus . Būkime visada ir visur kantrūs ir nuolankūs ir neskubėkime daryti skubotų išvadų apie žmonių veiklos ar jų kalbos motyvus , kurie mus šiandiena erzina ir yra nesuprantami . a) Jeigu žmonės į savo gyvenimus nepritraukia grožio ir harmonijos , reiškia gyvenimas švaistomas veltui . Visada veikite pasitelkę visą savo jėgą , protą , energiją , drąsą , visomis tomis savybėmis , kuriomis esate apdovanoti dangiškojo Dievo Tėvo . Elkitės taip , kaip kalbate , o kalbėkite taip , kaip jaučiate ir tai bus ta tiesa , kuri sklis iš jūsų minčių ir jausmų pasaulio . Visada būkite tik savimi .
emipetras: Buvo tokia diskusija su LinuK apie Matricą , aname forume . Ar yra žmogaus prote dvasinė matrica ? Dar grįžtu prie tos matricos . Žmonės mėgsta kurti visokias fantazijas , tačiau matomai jose yra dalis realybės . taip kaip dieviškoji dvasia yra žmoguje , taip kaip ji žadina žmogaus miegantį protą , taip kaip jai pavyksta dieviškąją realybę įkomponuoti į mūsų materialų protą , taip matomai , mūsų pasąmonėje susikuria ir įvairūs fantastiniai dariniai , kaip likučiai dvasinės šviesos , nepilnai suprastos ir apipintos savo materialaus , intelektualaus proto interpretacijomis . Pats dieviškasis Planas , na aišku , mes jį galime pavadinti ir matrica , kaip Algimantas ir rašo , pagal Tėvo mokyme pateiktą pasiūlymą , kad jeigu jau jums patinka ta matrica , tai skaitykite , kad tai Aš Esu . Tačiau visa tai bus tik labai primityvus supratimas dieviškojo Plano , bet primityviems mąstymams tai jau geriau negu , kad braidžioti po komercinės ezoterikos džiungles . Iš tiesų , tai apie ta globalų dievišką Planą mažai yra kalbama , o iš tikrųjų , tai ir yra visa esmė ir prasmė šio gyvenimo , čia šioje planetoje , kiekvienam iš mūsų . Dievas Tėvas , Rojaus Trejybė yra amžina ir stacionari DVASIA , gyvenanti geografiniame kosmoso Centre – Rojuje . Dievui skraidyti ar vaikčioti ir apžiūrinėti savo Kūriniją nėra jokių galimybių , nes savo energija ir protu reikia išlaikyti visą kosminės Kūrinijos balansą , kad viskas planingai evoliuonuotų , tekėtų , vystytusi , susikurtų , gimtų , gyventų . Kai jau susikuria gyvenimai , tokie , kokius mūsų protas supranta ir suvokia , dieviškoji dvasia , pagal savo dieviškąjį žinojimą , atskrenda į tokius , gyvenimą ir gėrį suvokiančius individus , ir įsibūtina jų protuose . Ir taip dieviškoji dvasia įsibūtina milijarduose , savo Kūrinijos materialių esybių , materialiuose protuose , fizinėse visatose ir fizinėse planetose , kad per materialaus proto vystymasi suprastų ir patirtų tą patį žemiausią kosminio , planetinio proto augimą , vystymasį , jo požiūrį į tekantį gyvenimą . Patirtų tikrą žemiausio proto fazę , patirtų jo visas protines , kūrybines funkcijas ir jo evoliuciją , per visokius gyvenimiškus patyrimus ; per meilę ir kūrybą , per kančias ir nesekmes , per dvasinių prasmių atradimą , vis daugiau atverdamas šitą žemiškąjį protą , link savęs , link Dievo , link dieviškų sampratų . Ir kai taip pradedi mąstyti , tada kyla klausimas . Ar aš savo žemišku protu galiu įsivaizduoti ir suprasti , ką jaučia Dievo Tėvo dvasia , dieviškasis minčių Derintojas manyje ? Ar Dievo tėvo dvasia dalyvauja mano skausme , mano netobulume , mano šališkume , lygiai taip pat , kaip ir meilės džiaugsme , brolystės džiaugsme . garbinimo džiaugsme . Manau , kad mes savo proto minčių fantazijomis , modeliuojame Dievo veikimą mumyse , kuris iš tiesų yra labai paslaptingas , bet mes bandome apsakyti ir aprašyti ką Dievas veikia ir kalba mumyse . O gal ir nekalba , tik savo galia pareguliuoja , paderina mūsų mintis , norimam atsakymui , norimam dialogui gauti , kuris tą patį protą ir apramina , ir padrąsina , per to paties proto mintis , tuo sukurdamas savo kūrinyje dualybę . Tu žmogau , esi lyg tai ir Dievas , jeigu Dievas gyvena tavyje ir kalba tavo prote su tavimi , tačiau esi ir ribinis netobulas tvarinys , nes viso to negali nei parodyti , nei nufilmuoti , nei įgarsinti , nes pravėręs savo lūpas ar paėmęs rašiklį , tu jau subjektyviai aprašai ir apsakai savo patyrimą . Tikrovė lieka už kadro , kaip realybė , tačiau nematoma . emilispetras 2012-09-19 21:56:43
Fredas:
VaidasVDS: Emili, žinau, kad tu gerai esi išstudijavęs Bibliją. Studijuojant Urantijos Knygą radau šią citatą Beveik visas Naujasis Testamentas yra skirtas ne Jėzaus reikšmingo ir įkvepiančio religinio gyvenimo pavaizdavimui, bet diskusijai apie Pauliaus religinį patyrimą ir jo asmeninių religinių įsitikinimų pavaizdavimui. Vienintelės reikšmingos išimtys ir šito teiginio, be kai kurių vietų iš Motiejaus, Morkaus, ir Luko, yra Hebrajų Knyga ir Jokūbo Laiškas. Naujajame Testamente skyriaus "Hebrajų Knyga" nėra. Rusai išvertė šią vietą "Laiškas hebrajams", kuris NT yra. Paieškojau lietuviškai Hebrajų Knygos , bet tokios neradau. Tačiau anglų kalba Hebrajų Knyga egzistuoja. Bet dabar man įdomu ar Hebrajų Knyga ir "Laiškas hebrajams" yra visiškai tas pat ar kuris nors yra kurio nors dalis? Gal tu geriau tai žinai?
emipetras: GERB . Vaidai VDS , nesu didelis Biblijos žinovas , tačiau savo laiku šiek tiek ta knyga domėjausi ir truputi nagrinėjau . Ne visi žydų-hebrajų pranašų raštai pateko į Bibliją ir buvo priimti kaip kanonas visai krikščionybei tinkamos knygos . Daugelis knygų pateko į taip vadinamų apokrifinių knygų sąrąšą . Tai Einocho knyga , Tomo evangelija ir dar nemažai kitų , kurių pavadinimų jau neprisimenu . Kai kurios tos knygos buvo parašytos labai senais laikais ir atspindi žydų-hebrajų to meto pasaulėžiūrą . Venas šaltinis tuo klausimu štai ką rašo : Egzistuoja dvi senos tradicijos. Viena iš jų veda nuo Septuagintos iki Vulgatos; šitoje tradicijoje yra apokrifinės knygos. Kita yra mazoretinių (arba hebraiškų) tekstų tradicija, joje nėra apokrifinių knygų. Kai šv. Jeronimas vertė Bibliją į lotynų kalbą, jam rūpėjo originali hebrajų kalba; taip pat jis suprato, kad yra hebrajų ir graikiška tradicija, einanti nuo Septuagintos. Jau šv. Jeronimas pripažino, kad apokrifinės knygos yra antro Kanono knygos, ir, nors yra Kanono dalis, jų reikšmė mažesnė nei pagrindinio Kanono knygų. Ar turime skaityti apokrifines knygas? Protestantiška tradicija sako – skaityti apokrifines knygas naudinga, tačiau tai nereiškia, kad visi jas skaitys dėl tos pozicijos. Kaip ir katalikiškoj tradicijoj galim sakyti – Skaitykit Bibliją, bet tai dar nereiškia, kad visi ją skaito. Vienoje Biblijoje Pauliaus laiškai vadinami laiškai Hebrajams , kitoje jau laiškai Žydams . Įkeltos į Bibliją Mozės knygos , Karalių knygos , Valdovų knygos , gal būt kai kuriose leidyklose galėjo būti sujungtos kaip Hebrajų- žydų knygos , nes tai iš tiesų knygos kurios kalba tik apie žydų tautą , jų papročius , tradicijas , tikėjimą , gyvenimą ir žinoma apie santykį su DIEVU , santykį su Izraelio Dievu Jachve .
emipetras: Yra bent penkios knygos Biblijoje LXX sąrašą , pagal Jerome , SEPTUAGINTOS ( tai reiškia , kad rašė 70 autorių ) kurių įtakos nepripažįsta Romos katalikų bažnyčios deuterocanonical. Tos knygos yra 1 Esdros (vadinamas Vulgata 3 Esdros ), 3 Makabėjų , 4 Makabėjų , odes ir Psalmės Saliamono . Katalikų Bažnyčios nepripažintos už kanoną , tačiau, jos yra pripažįstamos Stačiatikių Bažnyčios .
emipetras: 247 m. pr. m. e. atsirado Septuaginta, Senojo Testamento (ST) vertimas iš ikimasoretinio teksto į senąją graikų kalbą, apėmęs tiek protokanonines, tiek deuterokanonines ST knygas, kurių nėra hebrajų Biblijoje. Pirmasis žydų Biblijos vertimas iš hebrajų į graikų kalbas. Pasak legendos, išvertė 72 vertėjai per 72 dienas. ~196 pr. m. e. datuojamas Rozetės akmuo, daugiakalbis kultūros paminklas (egiptiečių kalba – demotinis raštas bei hieroglifais; graikų kalba), atrastas 1799 m. liepos 15 d., padėjo iššifruoti senųjų kultūrų paveldą.
emipetras: Rasti Šventąjį Raštą lietuvių kalba buvo sudėtinga ne tik Sovietų Sąjungos laikas, bet ir pirmaisiais Atgimimo metais. Pamenu, kokia džiugi diena buvo, kai 1986 metais kaimynystėje gyvenanti liuteronų šeima paskolino man paskaityti Naująjį Testamentą. Todėl 1992 metais aštuonios krikščionių Bažnyčios – Baptistų, Liuteronų, Reformatų, Sekmininkų, Romos Katalikų, Sentikių, Septintosios Dienos Adventistų ir Stačiatikių – sujungė savo jėgas ir įsteigė LBD, kad Dievo žodis taptų pasiekiamas kiekvienam lietuviškai skaitančiam žmogui. Hebrajų kalba Hebrajų kalba, ivritas yra afroazijinių kalbų šeimos Vakarų semitų kalba. Kultūriniu požiūriu žydai ir kitos religinės grupės laiko ją žydų kalba, nors tarp žydų diasporos atsirado ir kitų žydiškų kalbų, o hebrajų kalbą naudojo ir kitos, ne žydų grupės, pavyzdžiui, etniškai susiję samariečiai. Kaip gimtoji kalba išnyko iki 400 mūsų eros metų, atgaivinta XIX a. 9 dešimtmetyje ir dabar naudojama. Toros pagrindas (pirmos penkios žydų Biblijos knygos), ir didžioji dalis hebrajų Biblijos parašyta klasikine hebrajų kalba. Šiuolaikinė jos forma yra Biblinės hebrajų kalbos dialektas, tyrėjų manymu, gyvavęs apie VI a. p. m. e, maždaug tremties į Babiloniją metu. Dėl to nuo senų laikų žydai vadina ją Lešon HaKodeš (לשון הקודש), „šventąja kalba“. Hebrajų kalbos kilmė ir formavimasis Hebrajų kalba priklauso kanaanitų kalbų grupei. Savo ruožtu kanaanitų kalbos yra šiaurės vakarų semitų kalbų šeimos šaka. Hebrajų kalba klestėjo, kaip šnekamoji Izraelio ir Judėjos karalysčių kalba nuo X iki VII a. p. m. e. Tyrėjai nesutaria, iki kokio lygio hebrajų kalba buvo šnekamoji senovėje, po tremties į Babiloną, kai regione vyravo senovės aramėjų kalba. Antikos pabaigoje hebrajų, kaip šnekamoji kalba, buvo beveik išnykusi, bet tebebuvo naudojama kaip rašytinė ir liturginė judaizmo kalba, išvystydama įvairius viduramžių hebrajų kalbos dialektus, iki jos, kaip šnekamosios žydų kalbos, atgaivinimo XIX a. pabaigoje.
emipetras: Noriu pasidalinti mintimis žymių žmonių apie mūsų žmogiškumo paradoksas. ,, Mes esame kilnūs ir niekingi, racionalūs ir iracionalūs, moralūs ir amoralūs, kūrybingi ir destruktyvūs, mylintys ir savanaudiški, panašūs į Dievą ir į gyvulį. Nežinau iškalbingesnio žmogiškojo paradokso apibūdinimo, kaip tas, kurį prieš daugelį metų pateikė vyskupas Richardas Holloway: "Tai mano dilema. […] Aš esu dulkės ir pelenai, trapus ir nepastovus, pilnas išankstinių elgesio reakcijų […], kankinamas būgštavimų, persekiojamas poreikių […], dulkių kvintesencija, ir į dulkes aš grįšiu. […] Tačiau manyje esama dar kažko. […] Gal aš ir dulkė, bet susirūpinusi dulkė, dulkė, kuri svajoja, dulkė, kuri turi keistą permainos, artėjančios šlovės, parengto likimo bei paveldo, kuris vieną dieną priklausys man, nuojautą. […] Taigi mano gyvenimas nusidriekia skausminga dialektika tarp pelenų ir šlovės, tarp silpnumo ir pasikeitimo. Esu mįslė pats sau, nepakenčiama mįslė […] šis keistas dulkių ir šlovės dvilypumas." Ir kadangi tokie esame , tai gyvename pragariškų kontrastų gyvenimą . Vieni valdo visą žmoniją , kiti tik tarnauja . Teko skaityti apie Nikolą Teslą , dvidešimto amžiaus fenomenalų išradėją , kurio atradimai galėjo padaryti energetinį perversmą žmonijos istorijoje . Būtų nereikėję nei naftos nei dujų deginti . Tačiau naftos karaliai , kaip bankininkas Morganas įsakė N. Teslos bandymų laboratorijas sulyginti su žeme , kad atrasta nauja kosminės energijos rūšis , neturėtų jokių galimybių ateityje konkuruoti su naftos , dujų verslovėms . Jo atradimais , pasinaudojo kariškiai , kurie šias energijas pritaikė kaip žemų dažnių griaunamąsias energijas , o pagrindinis atradimas , kaip išnaudoti kosminę Žemės energiją , vietoj elektos , naftos ir dujų , buvo nustumtas į užmarštį .
emipetras: Žmonija pasiekusi stulbinančių techninių , mokslinių atradimų ir sukūrusi moderniausias technologinas , šiandiena yra pati nelaimingiausia žmonija nuo Adomo laikų . Visa žmonija yra dvasinėje nežinioje arba primityvioje dvasinėje žinioje . Žmonės susipažinę su savo fizinio kūno molekuline ir genetinio kodo sandara , nesupranta savo likimo ir vietos šiame likime . Nesupranta savo dvasinio kūno likimo ir dvasinio kelio pradžios ir pabaigos . Visą žmoniją kankina nerimas , o kas bus rytoj , o kas bus su mano uždirbtu , užgyventu turtu ? Kas bus su mano akcijomis , su dividendais . Koks euro , koks dolerio kursas ? Taip ir panašiai mąsto visa šiuolaikinė žmonija , kasdiena . Visa žmonija nežino kodėl ji gyvena čia Žemėje , šioje Saulės sistemos planetoje . Ir bendrai paėmus , mažai kas žino kas ta Saulės sistema . Visas žmogaus gyvenimas pajungtas tik materialiam gerbūviui sukurti ir išlaikyti . Apie tai , kad mes žmonės esame DVASIOS , tikrąja to žodžio prasme , niekas nemoko , o jeigu kas domisi apie tai , tai tik vienetai . Štai buvo duotas žmonijai Urantijos apreiškimas . Ar jūs manote , kad į tai atkreipė dėmesį valstybių vyriausybės , bažnyčių vyriausybės ? Tikrai ne . Viskas liko mėgėjiškame lygmenyje , kai saujelės žmonių , tai šen , tai ten , bando šias fantastiškas žinias taikyti savo asmeniniame gyvenime , tačiau likusi visuomenė į tai žiūri , kaip į nenormalius. Ir dar paradoksas . Šios Urantijos knygos , tokios fantastiškos žinios , yra lydimos neturto šleifo . Negriebia nei verslininkai , nei bankininkai , nei parlamentarai skaityti ir propoguoti šias žinias , pritaikyti praktiškai . Kiek pastebėjau , šiomis žiniomis domisi tik finansiškai neiniciatyvūs , be verslumo dvasios , gyvenimo audrų apdaužyti ir šiaip žmonės , turintys keistuolių asmenybės bruožą . Labai turtingų ir drąsių , ir iniciatyvių nepastebėjau . Kodėl dvasinis pasaulis neparemia naujos, Šviesos Eros išplitimo ? Ar vėl reikės laukti milijono metų ? Ir kodėl taip yra , jeigu šitokia šviesa buvo nuleista iš Dangaus Aukštybės sferų , kad žmonių gyvenimas pasikeistų į gerą ir prasmingą gyvenimą , šioje Saulės sistemos , žmonėmis apgyvendintoje planetoje . Ar dievai nežino , kad žmogaus protas labai klaidingas ir pilnas baimių ir įtarumo .? Kaip bebūtų parodoksalu , tačiau mes žmonės , tikrai esame Dvasios . Mes žmonės tikrai esame kosmoso vaikai . Mes žmonės , tikrai esame kosminiai piligrimai , šiandiena stovintys ant pirmo kosminės piligrimystės laiptelio . Daugelis to nežino , o nežino todėl , kad protas nenori to žinoti . Gal ką ir užgirsta , tačiau milijonai pro ŽINIAS praeina pro šalį , nesustoja pasiklausyti . Amerikoje , kaip ne keista , vis toje pačioje Amerikoje , kurioje gimė ir Urantijos knyga , praeitame šimtmetyje buvo sukurta Sea Org religinė organizacija , kuri praktiškai taiko savo mokymus , kaip gyventi , ir kame gyvenimo prasmė ir tuo pritraukia daug turtingų ir nelaimingų avelių . Reikia tik stebėtis turtingų žmonių naivumu ir mūsų žmogiškojo proto silpnumu , kaip atiduoti savo pinigėlius į ,,abrakadabra " rankas . Tačiau žmonės šioje religinėje organizacijose renkasi tik labai turtingi . Ar jūs žinote , ar buvote susidūrę šia religija , vadinama SCIENTOLOGIJA ? Rašoma , kad Scientologijos paskirtis – suteikti žmogui galimybę pažinti gyvenimą, kad jis galėtų pagerinti savo likimą. Tame pažinime yra ir mokslas , ir religija , ir disciplina , kaip žinojimą , žinias , religinę mokslinę filosofiją , pritaikyti praktiniame žmogaus gyvenime . Tai tiek paradoksų iš žmonijos tiesų ir klystkelių gyvenimo .
Fredas: kad pasiplelnyti, taip pat kuriamos itikinamos religijos,kuo daugiau įtykėjusių humanoidinių avelių,tuo didesnis pelnas... ...( sorry Petrai,čia,tavo skyrius,daugiau nerašysiu..) O štai kodėl tiek mažai skaitančių Urantijos Knygą,reikia žinoma paklausti pačių turtuolių verslininkų, manau, kad daugeliui rūpi tik jų didėjantis turtai,t.y. užsiėmę savo kapitalo didinimu,kiti galvoja kad čia yra 'opiumas liaudžiai',kiti, kad tai yra fantastinė literatūtra,kiti dar kitaip ir taip toliau. Ir tikrai gerbiamas Petrai,kaip kad čia rašot, skaitančių Urantijos Knygą yra vienetai,ir jus visiškai teisus, Urantijos Knygą skaito tik atkaklūs ieškotojai,kuriems rūpi dvasinė tikrovė,noras suprasti 'Dangaus Kralystę' tikroviškiau,realiau.Tai tie žmonės kurie klausia kas atsitinka po fizinio kūno baigties,ar ištiesų man išlikimas garantuotas?,kaip turėčiau nugyventi šį gyvenymą,kad pasiekti amžinybę?
Rantulija:
Rantulija:
Rantulija: Mielieji,prašau,pasufleruokit,kaip techniškai man sukūrti nuosavą skyrių? Ačiū. Su meile, Irena.
emipetras: APIE KŪRINIO TARNYSTĘ Visa Kūrinija remiasi tarnyste Dievui , tačiau tai nieko bendro neturi su mūsų samprata , kaip materialia tarnyste , materialiame pasaulyje . Žmogaus , kaip kūrinys , į tarnystę pas Dievą Tėvą turi ateiti su gilia transcendentine meile , ir išreikšti transcendentinį patarnavimą Aukščiausioms Rojaus Dievybėms , kaip aukščiausią , savosios žmogiškos esybės , patarnavimą , kai žmogaus valia susilieja su Dievo Tėvo valia . Dažna klaida , kurią daro skuboti mūsų protai ir sielos , tai tariamai surastas kelias ir metodas į kosminę , išoriškai skleidžiamą dievybių energijos iššifravimą ir net jos panaudojimą savo reikmėms , kaip viskių gamtos energijų reguliavimas ar skirstymas . Tačiau čia slypi spąstai mūsų sielai , nes per sąveikas su šiomis išorinėmis energijomis , žmogaus siela tampa įkaitu šios išorinės dieviškos energijos ir pasilieka joje , kaip materialinių , fizinių , gamtos galių ir energijų , vergovėje . Žmogus su savo siela nueina į ezoterikos pasaulį , tačiau ramybės ir palaimos čia nesuranda , nes gyvasis Dievas yra pačiame žmoguje , gyvasis Dievas yra kūrinio transcendentinė meilė . Dar įdomiau gaunasi , kai mūsų protas ir siela , tampriai sąveikaudamos su šiomis kosminėmis dieviškomis energijomis , visa savąja esatimi pradeda susitapatinti su Dievo dvasia . Žmogaus protas ir siela įklimpęs į materialaus pasaulio iliuzijas , per išorinių , kosminių dieviškųjų energijų veikimą , pradeda susitapatinti save su Dievybėmis , tarytum jau jis būtų įgavęs visapusišką laisvę visuose savo sprendimuose . Tačiau tai yra iliuzija , nors savo dvasine pasaulietine veikla toks žmogus gali būti ir labai aukštame dvasiniame sluoksnyje , bet transcendentinės tarnystės Dievui jis negali sufokusuoti , nes jame trūksta gyvosios dvasinės širdies meilės spinduliavimo . O tik gyvoji meilė , momentinė , spontanišką meilė ir tegali suteikti džiaugsmą ir pasitenkinimą Aukščiausioms Dievybėms , kaip Dievui Tėvui , nes tai yra kūrinio laisva ir neapribota meilė , tekanti visa galia . Tarp Dievo ir žmogaus meilė turi tekėti , tik tokiu būdu žmogus augs ir vystysis kaip DIEVO vaikas , nes per jį , per žmogų , nenutrūkstamai tekės šios dieviškos vidinės , gyvybinės galios .
mm: nepajėgdamas išsiaiškinti kas po kojomis (materiali egzistencija), užsimojai sapnuoti vienos krypties sapnus ...Visa Kūrinija remiasi tarnyste Dievui... ...išreikšti transcendentinį patarnavimą Aukščiausioms Rojaus Dievybėms... gyvasis Dievas yra kūrinio transcendentinė meilė ...transcendentinės tarnystės Dievui... ...tik gyvoji meilė , momentinė , spontanišką meilė ir tegali suteikti džiaugsmą ir pasitenkinimą Aukščiausioms Dievybėms... ...Tarp Dievo ir žmogaus meilė turi tekėti... Dievui nėra jokių trancendentalumų (kitapusiškumų-anapusoškumų), tokioje padėtyje esame mes, pakol gyvename kilmės pasaulyje, ir netgi čia, mes trancendentalumą peržiangeme kas liečia mūsų minčių gyvenimą, ir visiškai eliminuojame bendraudami su Dievu esančiu kitame žmoguje. kaip matome žemiškas žmogeliukas pradingo iš Emilio dvasinio-religinio gyvenimo
Amm: http://www.youtube.com/watch?v=wfD65LiLWso&feature=related
emipetras: Amm , amm , .... Labai gražūs kūriniai , nepakartojami . Ta prasme rašau toliau ... Jeigu mes ieškome TIESOS , tai Tiesa , iš tiesų , yra viena , tačiau mes kaip asmenybės , tą Tiesą ir matome , ir jaučiame kiekvienas individualiai ir savitai , per daugiabriaunę savo sąmonės prizmę . Pasaulis , Kūrinija yra sukurti tam , kad kiekvienas užgimęs , o vėliau ir išsivystęs Protas Visatoje , ir pasiekęs savimonės lygį , augtų ir bręstų kaip nepakartojama asmenybė . Taip yra Dievo sugalvota nuo pat pradžių ir tai ir yra visa prasmė ir Tiesa , kad kiekvienas sąmoningas kūrinys , potencialiai turi savyje Tėvo realybę ,Tėvo Dvasią , kuri atėjusi iš Rojaus , iš Centro , nuo Asmenybės , kuria ir savo kūriniuose nepakartojamas asmenybes , kurios turi likimą sugrįžti pas Kūrėją , visų Tėvą , kaip nepakartojama asmenė dvasia , tačiau su savo matymo spalvomis ir savo jutimo nepakartojama gama . Kai sektos bando niveliuoti religininkus , tai aš sakau , kad Kūrinijoje nėra niveliacijos , bet yra tik asmenybių Kūrinija , ir tik budizme ir dar kai kur, yra religinių protų niveliacija . Žmogus yra dvasia , plius dar asmenybė ir besivystanti sąmonė , ir taip iki pat Rojaus , ir niekas negalį suniveliuoti dvasinės asmenybės . Garbina Dievą visi vienodai , bet savitai , kabasi su Dievu visi vienodai , savo protu , tačiau savitai . Tai ir yra ta didžioji Visatų paslaptis , kad kiekviena Sąmonė-siela , kiekviena dvasia , įneša savo nepakartojamą įndėlį , į visus mus apjungiančią , Rojaus Trejybės sukurtą , Kūriniją . Kiekvienas , tą savo sielos ir dvasios savitumą , atnešame į Rojų . Kiekvienas sąmoningas tvarinys , savo dvasinio proto viduje , iki pat Rojaus , kuria savo spalvų pasaulėžiūrą , nors žiūrime ir kalbame , ir garbiname visi VIENĄ ir tą patį Šaltinį ir Centrą , Dievą Tėvą , arba net ir pačią Rojaus Dievybių Trejybę . Ir kai asmenė individo valia , atves įtikėjusį pas Dievą Tėvą , tada tikrai kiekvienas individualiai , savitai ir nepakartojamai pasakys ,, AČIŪ TĖVE , kad aš atėjau pas TAVE '' Tai sveikinu visus , plačių dvasinių pažiūrų , tačiau kryptingai einančius į CENTRĄ .
Algirdas aaa: Na Emili, dar kartą Tave palieku Ankstyvąją kūdikystę nugyvenai Džiaukis lopšinuko svajonėm
emipetras: ,,... Jeigu jūs netapsite kaip vaikai , neįeisite į dangaus karalystę . '' Tai va , Algirdai , taip kalbėjo Jėzus Kristus , o jis , aš manau , kad žinojo ką kalbėti , kad žmogaus siela turėtų likimą amžinybėje . Ir dar buvo pasakyta , kad išminčiai bus bus sugauti jų pačių kalbomis . Todėl visada maniau , kad optimistinis , netgi vaikiškas požiūris į bet kokią problemą visada yra geriau už ,,išmintingiausią '' sprendimą . Algirdai , mes savo nuoširdžiu , vaikišku naivumu , savo likimą atiduodame į Dievo rankas , o tai ir yra visų svarbiausia , pasitikėti ne savo darbais , sprendimais ir nuostatomis , bet leisti Dievo Tėvo dvasiai laisvai veikti į mūsų šį žemišką likimą , per mūsų mintis , sprendimus , o vėliau jau ir , kaip suaugusio žmogaus valiai , visa tai atlikti projektuose ir darbuose. Pirmiausia mintis ir tikėjimas , kad Dievas Tėvas visada su tavimi ; visuose tavo troškimuose ir sprendimuose , o pasaulio principai tegu eina iš paskos .
Algirdas aaa: Tai reiškia, kad augdami metais ir branda prarandame vaikiškas savybes. Visų pirma intuityvų sugebėjimą pažinti meilę, gėrį, tiesą... Tad ir reikia antrą kart tapti kaip vaikais, atgaunant šias savybes, šalia įgytų suaugusiojo žmogaus savybių. Nesimėgauk vaikiškumu, neišsisukinėk nuo suaugusiųjų darbų.
emipetras: Urantijos knyga , mąstančiam , tobulėjančiam protui siūlo pažvelgti į Dievo Kūriniją visai kitomis akimis , ne žmogaus akimis , bet dvasių ir angelų akimis . Nori parodyti tam primityviam žmogaus protui , kad ne viskas taip yra ką žmonija du tūstančius metų perrašinėjo kaip dievišką mokslą , kai iš tiesų ji perrašinėjo tik savo dvasinių religinių bažnyčių tobulą žmonių valdymo vadybinį modelį . Kam jums pav . reikia to dvasingumo ir žodžių Dievas , Jėzus ir pan. žongliravimo , jeigu jūs nenorite sužinoti ir bandyti patirti visą dieviškos Kūrinijos karalysčių sandarą , jų paskirtį , jų įvairovę ir kaip turi susikurti ir subręsti žmogaus dvasinis kūnas - siela . Ar gi gali fizinis žmogus pažinti ir suprasti dvasinį pasaulį , jeigu jis tai pastoviai neigia ir nenori net pro rakto skilutę pažvelgti kas laukia žmogaus sielos , kokia ta kelionė per dangaus karalystes . Žmonių protai yra užkišti dvasingų jausmų ir širdies meilės manipuliacijomis , kad tik žmogaus protas , jo sąmonė būtų užliūliuota nesąmoningumo būsenoje , kad tik žmogaus protas nepaklaustų savo dvasinio mokytojo : ,, parodyk mano asmenybę ir pasakyk koks aš būsiu TEN ? Kaip manoji asmenybė susiriš su mano siela " Dievo Tėvo dvasia tai jums viską pasakys nuostabiai tiksliai ir su meile . O dabar paklauskite to paties savo kunigo . Ką jis atsakys ? Manau , kad pateiks tik neapibrėžtus dvasinius postulatus , kurie bus religinio teorinio išaiškinimo lygmenyje . O štai Urantijos knyga kelią , realų žmogaus sielos kelią . Ir ar tu tame kelyje būsi atomo dydžio , ar elektrono , mezono dydžio , ar būsi gigantiškų formų , juk ne tai svarbu , svarbu tai , kad Dievas savo Kūrinijoje sukūrė grįžtamą ryšį pas savo Kūrėją . Tačiau norint nueiti , norint pasiekti tą dievišką tobulumą , bus reikalingi ir nauji mokytojai . Žmogiškąją sielą gali mokyti tik dangaus dvasios ir angelai . Todėl toje knygoje ir aprašytas , kaip pavyzdys , realus žmogaus sielos- dvasios tobulėjimo kelias , kai žmogus pagaliau supranta , kad be Dievo jam jau nemielas šis žemiškas religinių fantazijų pasaulis . Žmogaus protas , vieną kartą pagavęs ryšį su Dieviška dvasia , nebenori jos daugiau prarasti . Toks žmogus jau augins savyje nemirtingąją sielą pasitelkęs atrastąsias , padovanotas dieviškąsias galias ; laisvą norą , meilę ir išmintį . Dievas yra Meilė . Kas begali būti gražiau ir prasmingiau šių dviejų žodžių sąjungoje . Meilė ir Dievas , kas begali būti prasmingiau ir aiškiau gyvenimo kelyje . Meilė , tai Dievo Tėvo padovanotas JO Dvasios fragmentas . Meilė , tai gražiausias jausmas besišypsančioms mamos akims , žmonos akims , ar mielos draugės akims . Šio jausmo , kaip ir Dievo Tėvo dvasios negali nei apčiuopti , negali matyti , bet gali jausti , kad jis yra su tavimi gražus ir šventas jausmas , kuris mus kasdiena kuria vis geresnius , tauresnius ir vidinio džiaugsmo pilnesnius . Meilė , tai ne jausmų šėlsmas , bet noras suvienyti šiuos jausmus , apjungti juos , tiek fizinėje , tiek dvasinėje plotmėje . Meilėje mes prasidedame ir meilėje mes užbaigiame savo sielos ir dvasios augimą . Be Dievo Tėvo meilės aš neturėčiau ir savo meilės . Tik JO Meilėje aš augu , kaip asmenybė . Aš savo meilę galiu pastiprinti ir sujungti su Dievo Tėvo meile . Aš tai galiu daryti , kaip ir kiekvienas iš mūsų tai gali daryti . Ir tai mano jausmams duoda dar didesnį džiaugsmą , kad tu žmogau su savo meile , su savo jausmais esi ne vienišas , bet per Dievo Tėvo Meilę esi sujungtas su visa žmonija , ir net su visa kūrinija . Reiškia tu esi mylimas tokių pat asmenybių ir esybių , kurios , kaip ir tu myli Dievą Tėvą , kurios savo asmeninius meilės jausmus sujungia ir su Dievu ir su žmogumi . Panašus panašų traukia , tai ir visoje kūrinijoje meilės jausmas gyvuoja ir transcendentiškai plinta tarp tokių kūrinių , kurie ją moka priimti ir skleisti toliau , savo artimui . Aš manau , kad ,,evoliucinis planas'' pradžioje buvęs ir ,,purvinas ir žvėriškaas’’ , turi vystytis ir tebesivysto , pagal tos ar kitos planetos dėsnius . Manau , kad pagrindinis akcentas šio evoliucinio planetinio gyvulinio plano yra protaujančios gyvybės susikūrimas . Ne , ne sukūrimas , bet susikūrimas . Daugelis suklumpa ant Kūrinijos sukūrimo akmens . Ir tai yra didžioji bėda , kai visos planetinio vystymosi kataklizmai yra priskiriamos Dievui , kaip netobulumo kūrėjui . Neapsiribokite , brangieji , tokiu siauru davatkišku Kūrinijos požiūriu . Visa dieviškoji Kūrinija vystosi be galo ir be krašto įvairiausiais kosminiais modeliais . Dievas tiesiogiai nekuria nei planetų , nei saulių , nei žmonių . Visa Dievo Kūrinija vystosi Jo energetikoje , kurią , žmogiškam protui nesuvokiamų manipuliacijų dėka , sugeba panaudoti ir pritaikyti kūryboje, tik aukščiausio rango Kuriančiosios Dieviškosios Dvasios asmenybės . O mūsų Žemė su visa savo civilizacija yra tokia , kokia yra . Pavyzdžiui , jeigu mes net savo savivaldybėse nesugebame padaryti elementarios tvarkos , jeigu mūsų tokioje mažoje šalyje klesti korupcija ir apgaudinėjimai , tai ar čia kaltas ,, evoliucinis planetos planas . Mes nesugebame susikurti rojiškos aplinkos , nes kiekvienas perdėtai rūpinamės tik savąja persona . Matote ne viskas taip jau paprasta su ta kūryba . Malame liežuviais po visą pasaulį , kad mus Dievas sukūrė , bet kai pasakoma : ,, būkime panašūs į Dievą Tėvą , mylėkime besąligiškai ne tik artimą , bet ir priešus '' , tai iškarto mums visas noras panašėti išgaruoja . Nes mums lengviausia savo gyvulinį tingumą , agresyvumą , egoizmą suversti Dievui ir Jo sukurtai kūrinijai . Štai Dievas mus tokius netobulus sukūrė . Štai žmogus padarė nuodėmę ir dabar mes visi turime čia , toje Žemėje , kankintis . Panašių ir kitokių absurdo teorijų žmogaus prote kyla ir vytosi tol , kol žmogaus protas neišmoksta ir nepradeda bendrauti su Kūrėjo Dvasia , kuri ir yra atsiūsta tam , kad žmoguje susikūręs mąstantis protas sugebėtu lengvai pernešti visus evoliucinius , tos planetos vystymosi , kataklizmus . Dievui nereikia mūsų kančių dėl plantetinio evoliucinio kelio . Jis tik siūlo , su didele meile siūlo , mūsų protui , kitu kampu atsigręžti ir pažiūrėti į Kūriniją . Ir jeigu mes visi , visi savo laisva valia atgręšime savo protą į Dievo Tėvo meilės energetinį spinduliavimą , JO energetinius meilės virpesius , patikėkite žmonės , mes pradėsime kurti rojaus modelius jau čia žemėje . Atminkime , kad visą matomą ir nemątomą pasaulį valdo dvasinis pasaulis ir mūsų fiziniam protui daug kas yra nežinoma ir nesuprantama tame dvasių valdyme . Brangieji , kai būsime Dievo Tėvo pakviesti prie pietų stalo tada , gal būt mažumėle suprasime apie pasaulių kūrimo ir jo valdymo subtilybes . O dabar rūpinkimės savo namais , šia nuostabia mums padovanota planeta Žeme ir džiaugimės mėlynu dangumi , kuriame šviečia , Dieviškų Dvasių sukurtas , gyvybių organizavimo ir jų tolesnio evoliucionavimo centras - mūsų mieloji SAULĖ . Meilė , jausmai , širdis , siela yra nuostabiausi išsireiškimai , kai žmogus savo išmąstymus , savo požiūrį į gyvenimą , sieja save su brangiais ir artimais žmonėmis , su gamtos peizažais , su kūryba . Tačiau suvokti Dievo Meilės vandenyną man padeda tik mano proto mintys , kurias aš kasdiena girdau ir maudau šiame vandenyne . Aš su dieviškuoju Minčių Derintoju bendrauju tik proto ir minčių galiomis . Visi meilės jausmai gimsta ir vėl išblėsta tik žmogaus proto mintyse . Jeigu šie meilės jausmai tampa nevaldomi ir perdaug emociški , manau , kad tada virš mano sąmoningo proto minčių pradeda šeimininkauti mano pasąmonė . Aš visu šimtu procentu pritariu , tiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus teiginiams ir mokymams , kuriais Jis apšvietė savo bendrakeleivį Ganidą . Tik žmogaus protas ir dar kartą protas žmogų gali išvesti į Dievo Tėvo Meilės vandenyną . Ir šis protas galės viską pasiekti tik vienybėje ir sąjungoje su Dievo Tėvo padovanota dvasia , žmogaus protui padovanotu Dieviškuoju Minčių Derintoju. Nėra kitų jungčių su Rojaus Trejybės Aukščiausiomis Asmenybėmis , kaip viena jungtis . Tik vienas sidabrinis siūlas jungia Dievo Dvasią ir žmogaus protą , tai jungtis proto ir dieviškojo dvasios fragmento . Dievas yra Meilė . Taip tikrai Meilė , bet mes pamirštame , kad ši Meilė yra tobuliausios Išminties ir Proto Asmenybė , kuri ne tik nuoširdžiai myli savo kūrinius , bet ir kviečia savo kūrinius siekti tobulumo net ir taip , koks tobulas yra Dievas Tėvas . Ką tai reiškia tobulas ? Manau , kad tai tobula Proto išmintis su tobulu Meilės jausmu . Ir manau , kad ši tobula dvinarė dvasinė forma , raudona gija eina per visas , pilnas gyvybės Visatas ir savo gražiausią spindesį išspinduliuoja tik patekusi į dieviškąjį Rojų .
emipetras: MŪSŲ GALIOS Visos senovės misterijų mokyklos gerai žinojo tikėjimo svarbą ir galią . Senajame testamente tai labai puikiai aprašoma , kaip žydams tuo naudodavosi , kaip pačiu svarbiausiu ginklu . Tūkstančiai karių ištiesdavo į dangų rankas ir garbindavo savo dievą Jachvę , su giliu tikėjimu , kad pats dievas tą dieną bus jų pusėje . Ir ką jūs manote , labai dažnai , su žymiai mažesne armija , nugalėdavo daug gausesnę armiją , aplinkinių barbariškų genčių . Taigi tikėjimo jėga yra milžiniška , apie tai kalbama nuo senų senovės . Jėzus Kristus taip pat mokė , gilaus tikėjimo savo mokinius ir paliko šiuos žodžius : ,, Berniuko lunatiko išgydymas [Mk 9,14-29; 11,22-23; Lk 9,37-43; 17,6] 14Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių 15ir maldavo: “Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį ar į vandenį. 16Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti”. 17Tada Jėzus atsakė: “O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia pas mane”. 18Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko. 19Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: “Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?” Jis atsakė: 20″Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo”. (21)’’ Tikėjimo galia egzistuoja žmoguje nuo pat gimimo , nes ją sustiprina tiek dieviškoji Apvaizda , tiek ir Šventoji Dvasia , tačiau visų geriausiai mus stiprina Dievo Tėvo dvasia , kai žmogus išmoksta pažinti savyje esantį dieviškumą . Dievo Tėvo dvasia , iš dangaus aukštybių , nusileidžia pas žemiausią savo Kūrinijos protingą kūrinį . Dievo Tėvo dvasia ateina į fizinio kūno protą . Tai nereiškia , kad ateina į žmogaus galvą , tai reiškia , kad Dievo Tėvo dvasia ateina į žmogaus protą , o visas protas yra apie visą žmogų ir yra mūsų energetiniame apvalkale - auroje . Mūsų materialios galvos smegenys ir jų lastelės neuronai yra tik informacijos priėmėjai , talpintojai ir nuskaitytijai , o visa protą stiprinanti informacija , ateina nuo Šventosios Dvasios , nuo Visatos Motinos Dvasios , o taip pat nuo Kristaus Tiesos dvasios ir nuo Tėvo Dvasios ir visa tai sukūriuoja , ir talpinasi mūsų energetiniame apvalkale – auroje . Kai šis energetinis apvalkalas yra stiprus ir kokybiškas , tada ir dieviškosios Dvasios gali labai gerai funkcionuoti ir veikti žmogaus protą , bet jeigu pats žmogus silpnina savo kūną visokiomis neigiamybėmis , tai silpsta ir visa dieviškoji pagalba ir išmintis . Kad šis energetinis apvalkalas atliktų tikrąją savo funkciją , tai yra saugotų šį fizinį kūną nuo pašalinių neigiamų , tiek kosminių energijų , tiek ir nuo planetinių agresijų , jis turi būti sveikas , ovalo formos , nuo galvos iki pat kojų pėdų . Tokios formos aura turi geriausias sąlygas dieviškoms energijoms tekėti ir gaivinti žmogų . Grubios energijos negali pro šitą aurą prasiskverbti , jos tiesiog atšoka , kaip nuo elastingos ir tamprios energetinės sienos . Kad tokia aura iš tiesų funkcionuotų , reikia nuolatos mintimis ją stiprinti , koncentruoti savo mintis taip ; ,, Apie mane cirkuliuoja mano kūno energija ir kaip kokonas apsaugo mane nuo visokios neigiamos energijo . Aš tuo tikiu “ Tokios mintys turi dažnai , kiekvieną laisvą minutę , suktis mūsų galvose , kad mūsų pasąmonė susikurtų sąlyginį refleksą mūsų prote , kuris vėliau jau automatiškai tikrins ir stiprins auros kokybę , bet pradžioje reikia padirbėti su savo mintimis sąmoningai . Jeigu visa apsauga organizuota teisingai , tai pažeisti tokią aurą , praktiškai labai minimalios galimybės . Ir visa paslaptis tokios auros vientisumo ir nepažeidžiamumo yra ne tiek dangiškųjų dvasių esamumo joje , bet kiek mes patys , savo teigiamomis mintimis , savo teigiamu gėrio tikėjimu , savo pozityviu mąstymu apie visą šalia esantį pasaulį ir nuolatiniu mąstymu apie dieviškųjų dvasių gyvenimą mumyse, sustipriname ir sutankiname savo kūno aurą . Toks mūsų valios valingas noras ir troškimas mąstyti tik apie gerumą ir daryti gerumą pasauliui , sukuria galingą ir stiprią aura , apsauginį energetinį kokoną , kuris pajėgus atstumti , gyvuliškąjį australą , nuo nuolat mus atakuojančio pasaulio . Mus nuolatos atakuoja , priešiškas mikrobų , bacilų , virusų pasaulis , o taip pat ir klaidžiojantys astraliniai fontomai , sukurti pagiežingų , piktų klastingų žmonių arba žmonių grupių . Tačiau stipri ,elastinga aura visada apsaugos nuo visokios negandos ir klastos . Taigi svarbiausia tikėjimas ir pasitikėjimas , kad mumyse cirkuliuoja dieviškoji energija , o šiai jos cirkuliacijai , mes talkiname teigiamomis savo mintimis , kaip meile savo artimui , kaip meilę Dievui ir palaiminame net savo priešus , jeigu tokie atsiranda , ir tik viską kuriame , tik teigiamomis mintimis . Kovai su blogiu , su savo priešais , svarbiausia emocinė , nepriekaištinga minčių švara , be nepriekaištingos minčių švaros , geriau ir nepradėti kovos su blogiu . Jeigu nesirūpinsi savo minčių švara ir harmonija , būsi pats blogio nugalėtas , arba po kiek laiko ir pats tapsi blogiu . Vienu žodžiu , nugalėjęs drakoną , žmogus su savo vidine nesuvaldyta agresija , nesuvaldytomis įvairių troškimų tuštybėmis , tampa toku pat drakonu , su kuriuo kovojo tokią mirtiną kovą . Dabar dar toks patarimas maisto ir gėrimo ruošimui ir naudojimui . Kad ir koks iš pažiūros sveikas maistas arba gėrimas , kaip vanduo ir panašiai stovi ant mūsų stalo , jie vis vieną turi savyje pusiau nuodingų , o kartais ir labai nuodingų organinių ir mineralinių junginių . Kad mūsų šis fizinis kūnas būtų sveikas , reika pasirūpinti ne tik savo aura , bet ir tuo ką dedame į burną . Tuo tikslu mes patys , savo valia ir dangiškųjų dievybių galia esančia mumyse , turime tokį maistą neutralizuoti , nukenksminti , kad jis taptu geru maistu kiekvienai fizinio kūno lastelei pastiprinti . Tuo tikslu įsivaizduokite , kaip per jūsų visą kūną pradeda tekėti dieviškoji energija nuo viršugalvio per stuburą ir per kojas , ir per rankas , o mintomis vis kreipiame šią energiją į rankas ir ištiesę rankas , per savo plaštakas ir piršus nukreipiame , šią energiją , link produktų , kuriuos norime apvalyti . Vieni tai gali jausti , kaip dilgčiojimą pirštuose , stipriau , mažiau arba visai nieko nejausti , tačiau nenusiminkite , viskas vyksta gerai , tik vieni yra jautresni šiems dvasiniams procesams, kiti ne taip jautrūs. Štai taip galima išvalyti bet tokio užterštumo maistą , vandenį , sultis , duoną , grūdus , vaisius , uogas . Taigi tikėjimas ir tik tikėjimas mus gydo , saugo , stiprina ir gaivina . Sėkmės tobulėjime .
Naktinis sargas: Nu ir mišrainę čia patiekei, brolau. Urantijos knygos dokumentuose nesu iš viso radęs žodžio "aura" ar žodžių junginio "energetinė aura“. Maniau, juos naudoja tik ezoterikai, parapsichologai, gal dar kai kurie astrologai...nors aurų nuotraukų ir esu matęs, ale, ko tik dabar negalima nufotkint. Kaip čia suprast? Ar dvasinės būtybės, perdavusios tuos dokumentus, nenorėjo mums papasakot apie tai, ar čia tik šarlatanų išsidirbinėjimai, kad pinigėlio užsikaltų "tvarkydami tuos energetinius mūsų laukus"? Ir kad mūsų protas plaukiotų apie kūną, tokio cūdo išvis neteko nei girdėt, nei patirt. Arba esu visai kvailas, arba čia kažkas naujo virš mūsų padangės... Nu dėl viso pikto, tai ryt pusryčius "išvalysiu" nuo visų teršalų, kaip rekomenduoji. Ambasadorius tai mokydavo, kad reik prie valgant pasimelst. Ale tą žinojo dar mano bobutė ir diedukas Pagarba mąstytojams
emipetras: VANDUO , VANDUO Jau anksčiau esu jums rašęs , kad vanduo turi atmintį . Dabar dar kartą pasikartosiu , nes tai tikrai labai svarbu . Kai aš pradėjau struktūrizuoti geriamą vandenį , tiek per sūkurio metodą , tiek ir per užkalbėjimą - daugelį savo gyvybės parametrų pataisiau į geresnę kokybę . Todėl kilo noras vėl parašyti šį bei tą , apie tą kasdieninį stebuklingą cheminį junginį H20 . Gal jau ir skaitėte , o gal jau matėte klipus ir filmukus apie vandens galias ir vandens savybes , tiesiog stebuklingas savybes ,kaip šis cheminis junginys sugeba kaupti ir laikyti savyje atmintį , tų fizinių procesų , kurie įvyksta šalia prie bet kurio vandens šaltinio , kaip fiziniai virpesiai arba kaip bangos . Šie virpesiai , bangos gali būti skleidžiami tiek žmogaus žodžiu , muzika , giesmėmis , tiek ir kitokių mechaninių instrumentų skleidimo galia . Tais metodais galima arba išvalyti vandenį arba dar labiau užteršti . Jeigu tai skleidžia žmonijos sukurtos dirbtinos energetinės sistemos į atvirus arba uždarus vandens šaltinius : kaip jūras , upes , ežerus , iš žemės gelmių trykštančius šaltinius , geriamojo vandens šulinius ir baseinus , tai tokios sistemos tik pakeičia natūralią vandens struktūrą į blogesnę . Tuo tarpu iš Žemės gelmių skleidžiami energetiniai virpesiai , aktyviose gelmių energetinėse vietovėse , šiuos vandenis suaktyvina teigiamai , pakrauna labai gera energetika ir tada tokie iš Žemės gelmių trykštantys šaltiniai arba upeliai tampa gydomaisiais šaltiniais . Vanduo turi atmintį , tai jau mokslininkų įrodyta daugybe bandymų , o ypač šio tūkstantmečio pradžioje Japonijos mokslininkų . Tačiau mūsų Lietuvos plačioji visuomenė , dar mažai žino apie šį unikalų reiškinį . Mažai kas žino , kad net kiekvienas žmogus gali , savo teigiama energetika , savo maloniu žodžiu arba dvasinga giesme kreiptis į vandenį ir tuo šį vandenį sutaurinti , struktūrizuoti , tuo sudarant jame unikalias struktūrines savybes . Jeigu žmogus nuolatos tokį vandenį pradeda gerti , praustis jame , maudytis jame , tada žmogus savo visomis vidinėmis būsenomis pajaučia , kaip po kurio laiko atsiranda papildoma fizinė sveikata , gerėja protinis darbas , gražesnės mintys ateina į sąmonę , geresnis tampa visas požiūris į gyvenimą . Žmogus tiesiog tampa sveikesnis ir žvalesnis , naudodamas tokį struktūrizuotą vandenį , o ypač jį gerdamas . Šiandiena , kai daugeliui žmonijos protų jau tampa atvira dvasinė informacija iš dangiškųjų sferų , labai aktualu žinoti ir visada prisiminti , kad mūsų geriamas vanduo yra tikrai stebuklingas vanduo ir su juo reikia kalbėtis , kaip su unikalia gyvybės atmaina . Reikia tik su juo padirbėti , kaip ir su kiekvienu gyvu daiktu , ar tai bus medis , ar bus gėlė , ar tai bus paukščiukas ar gyvuliukas , jie visi gerai auga ir gerai jaučiasi , kai žmogus su meile juos augina arba maitina . Žmoguje , ir energetiškai aplink žmogų yra daug dieviškos galios ; meilės , išminties , valios ir gailestingumo . Visa tai nuteka į žmogų iš kosminių dangiškųjų sferų . Vieni tai žino ir naudojasi , kiti nieko nežino ir nesinaudoja . Todėl aš raginu visus , kurie dabar skaito šį rašinėlį . BRANGIEJI , naudokitės savo unikaliomis galiomis . Malonaus teigiamo žodžio principas , nukreiptas į vandens šaltinį , o buityje , į vandens stiklinę prie jūsų lūpų , pakeičia visą molekulinę klasterinę šio vandens struktūrą . Jeigu prieš vandens gėrimą , maloniai pakalbinsi šį vandenį , malonius žodžius jam pasakysi , gali drąsiai tikėti , kad po neilgo laikotarpio , pagerės viso fizinio kūno sveikata , kaip dvasinė , taip ir psichinė . Vandentiekio vanduo , mūsų miestų ir centralizuotų gyvenviečių vandentiekio vanduo , yra mechaniškai įveržtas į plieninius arba plastikinius vamzdžius . Šiuose vamzdynuose , kol vanduo ateina iki vartotojo , jis nukeliaują ilgą kelią ; nuo vandens siurblių , kurie mechaniškai tarsi sumala vandenį ir suteikia spaudimą sistemoje , taip ir per stačius vamzdynų posūkius , kurie dar labiau prisideda prie gerųjų vandens savybių pokyčio , prie pokyčio molekulių - klasterių struktūrų . Aišku vanduo savo cheminėmis savybėmis nesikeičia , jis lieka tas pats H2O , tačiau pasikeičia jame molekulių susigrupavimas , kuris vadinamas klasteriais ir kuriuose yra išlaikoma visa vandens atmintis . Jeigu švariame šaltinio vandenyje , arba švaraus ledo tirpsmo vandenyje , klasterinės struktūros yra geometriškai simetriškos ir harmoningos , tai paėmus vandenį iš bet kurio miesto vandentiekio čiaupo ir padarius šio vandens užšaldytų kristalų analizę matosi , kad jo klasterinės struktūros yra chaotiškos , nors pats vanduo yra ir chemiškai ir mechaniškai švarus . Visa kas mums gražu ir mūsų normaliam suvokimui yra malonu ; kaip graži muzika , gražūs žodžiai , gražios giesmės , kryptinga ir dvasinga žmogaus proto valios galia , visa tai gali tiesiogiai veikti į šių vandens molekulių persigrupavimą , į harmoningą klasterinių struktūrų susikūrimą , o tuo pačiu ir šio vandens naują kokybę . Tačiau viskas kas brutalu , kas neigiama ir turi griovimo bangas ir struktūras , gyvąjį planetinį vandenį , gali paversti į negyvą vandenį , visoms gyvybės rūšims , tame tarpe ir žmogui , kuris tokiu atveju , fiziniam kūnui suteiks tik lastelių degeneracija . Tikriausiai daugelis prisimena legendą iš Šventojo Rašto , apie Sodomą ir Gomorą . Šie miestai buvo sunaikinti dievų rūstybės ugnimi . Bėganti iš to miesto vienintelė moteris , kuriai buvo lemta išsigelbėti , nepaklausė angelo išmintingo perspėjimo – neatsigręžti . Ji moteriško žingeidumo skatinama atsigręžė ir pavirto druskos stulpu . Tačiau įdomiausia tai , kad dabar , toje vietoje , kur senovėje stovėjo šie miestai dabar tyvuliuoja Negyvoji jūra . Ji yra absoliučiai be jokios gyvybės , dėl milžiniškos druskos koncentracijos vandenyje . Aplinkiniai gyventojai verčiasi druskos gavyba iš šios jūros . Taigi prakeiksmas ir miestų išnykimas , druskos stulpas , o po to negyvas vanduo , o po to nepaprastai sūrus vanduo ir druskos gavyba toje jūroje . Ar tai neprimena to , kad čia įvyko kažkokia milžiniška katastrofa , gal būt net kažkoks radioaktyvus sprogimas , kuris pakeitė tos jūros vandenis , į negyvus vandenis . Vandens klasteriai , chaotiškų , milžiniškų jėgų buvo paveikti taip , kad pakito net cheminė sudėtis , vanduo tapo nepaprastai sūrus ir negyvas . Tai vienintelė pasaulyje vieta , turinti tokį negyvą sūrų vandenį . Tai vienintelė vieta , prie kurios taip mistiškai , senovėje , buvo sunaikinti apgyvendinti ir klestintys miestai. Tai legenda iš senovės , tačiau ir dabar yra pkankamai pavyzdžių , kai netoli atominių bombų poligonų , net tolimose apylinkėse pasikeitė viso pažeminio vandens struktūta , dėl neiginių sprogimo virpesių žemės gelmėse . Po atominių bandomųjų sprogdinimų po žeme , vandenyje arba ore , vandens šaltiniai radikaliai pakeičia savo struktūrą , visoje plačioje apylinkėje , dešimčių ir šimtų kilometrų spinduliu . Toks vanduo , kuriam pažeista harmoninga molekulinė struktūra , tampa daugelio ligų priežastimi , net ir nutolusiuose rajonuose , toli nuo sprogdinimo zonos . Jau dabar mokslininkų nustatyta , tų rajonų ir vietovių neigiama įtaka žmonių sveikatai , savijautai , nors žmonės nuo radiacinio poveikio buvo saugiame atstume , arba tuo metu ten iš viso negyveno . Tačiau vėlesniais metais, kiti žmonės apsigyvenę tuose regionuose , patyrė tarpusavio bendravimo psichinį diskomfortą , kaip įvairių psichologinių įtampų visumą . Ištyrus tų regionų geriamą vandenį , buvo gauti neigiami struktūriniai tyrimai , neharmoninga klasterių struktūrų sandara. Dar daug yra informacijos apie vandens gydomąsias savybes . Ieškokite ir rasite . Vanduo stebuklingas elementas , dangaus ir žemės elementas . Tai dvasia , oras ir žemė . Tai gyvybės lopšys , kuris reikalauja iš mūsų visų , kad pagarbiai ir su meile šį stebuklingą gėrimą vartotume . Tai visiems į sveikatą .
emipetras: Vakar ( sausio 18 d. ) per radio ,,Laisvoji banga '' laidą , ,,prie pietų stalo 12 ,10 val '' kalbėjo A. JOKŪBĖNAS apie savo misiją Urantijos planetoje .
emipetras: ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS Astronomai iš naujo apskaičiavo Paukščių Tako sukimosi greitį Mūsų Saulės sistema sukasi greičiau aplink Paukščių Tako centrą nei astronomai iki šiol manė – 960 tūkst. km/h greičiu arba 160 tūkst. km/h greičiau. Tai, kad Paukščių Takas sukasi taip greitai, reiškia, kad jo masė yra 50 proc. didesnė. Todėl jis panašus į kaimyninę Andromedos galaktiką. Paukščių Tako sukimosi greičiui nustatyti tarptautinė astronomų grupė naudojo dešimties JAV radio teleskopų tinklą nuo Havajų iki Rytų pakrantės. Pagal naujausius skaičiavimus mokslininkai taip pat daro išvadą, kad Paukščių Takas turi keturias, o ne dvi spiralines dujų ir dulkių vijas, kuriose susidaro naujos žvaigždės. Vijų skaičius daug metų buvo astronomų ginčų objektas. Taigi sukamės kosminėje erdvėje labai greitai , beveik vieno milijono kilometrų per valandą greičiu . Žmogaus protui tai neįsivaizduojama karusėle . Kadangi šalia nėra jokio nejudamo taško , tai praktiškai tokio greičio niekas nejaučia , kaip ir kad ŽEMĖS sukimosi apie Saulę greičio . P.S. Kažkada , po daug millijonų metų , mes su savo Saulės sistema ir visu Paukščių Tako supergalaktika , atsisuksime į dvasinės HAVONOS visatos pusę . Štai tada mes gausime pačią galingiausią dvasinę spinduliuotę iš ROJAUS . Žmogaus protas ir Dvasia dirbs kaip vieninga sistema ir pasidėvėjusius fizinius kūnus keisime be jokių problemų , taip kaip dabar keičiame savo marškinius . Būsime jau super civilizacija ir skraidysime po visą NEBADONĄ . Tada , šioje Saulės sistemoje , o tuo pačiu ir visoje NEBADONO vietinėje visatoje prasidės tikrasis ŠVIESOS EROS amžius .
emipetras: ČIA NE MANO MINTYS IR ŽODŽIAI . NUKOPIJAVAU IŠ KAŽKOKIO ŠALTINIO , DABAR NET NEPAMENU , NES VISAI NESENIAI ATRADAU ŠIAS MINTIS SAVO INTERNETO ARCHYVUOSE . MAN ATRODO , KAD AUTORIUS LABAI GLAUSTAI IR TEISINGAI APRAŠO MŪSŲ SĄMONĖS IR PASĄMONĖS DARBĄ . TAIGI , MALONAUS SKAITYMO . Pasąmonė – tai jūsų gyvenimo knyga Mintys, įsitikinimai, nuomonės, teorijos ar dogmos – viskas, ką įrašote, išgraviruojate ar įspaudžiate savo pasąmonėje, – materializuojasi ir susiklosto kaip objektyvios aplinkybės, sąlygos ir įvykiai. Tai, ką išreikšite viduje, pasireikš ir išorėje. Gyvenimas turi dvi puses – objektyviąją ir subjektyviąją, matomą ir nematomą, mintį ir jos išraišką. Mintys yra priimamos kaip nerviniai signalai galvos smegenų, sąmoningo mąstymo organo, žievėje. Kai sąmonė, arba objektyvusis protas, galutinai priima mintį, ji persiunčiama į smegenų žievę. Ten mintis virsta kūnu ir įgyja išraišką tikrovėje. Jau anksčiau buvo akcentuota, kad jūsų pasąmonė negali prieštarauti. Ji elgiasi taip, kaip jai liepiate. Jūsų sprendimą ar sąmoningai padarytas išvadas ji priima kaip galutines. Todėl ir sakoma, kad jūs nuolat darote įrašus savo gyvenimo knygoje, nes jūsų mintys virsta jūsų patirtimi. Amerikiečių filosofas Ralfas Voldas Emersonas yra pasakęs: „Žmogus yra tai, ką jis mąsto per visą dieną“. Ką pasąmonė gauna, tą ir atiduoda Viljamas Džeimsas, amerikiečių psichologijos tėvas, yra pasakęs, kad pasąmonėje slypinti jėga gali išjudinti pasaulį. Jūsų pasąmonė – tai neribotas intelektas ir beribė išmintis. Ji semiasi energijos iš nežinomų šaltinių ir yra vadinama gyvenimo dėsniu. Nesvarbu, ką įteigsite savo pasąmonei, ji išjudins dangų ir žemę, kad įgyvendintų jūsų norus. Todėl turite siųsti tik geras idėjas ir konstruktyvias mintis. Pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje tiek daug chaoso ir kančios, yra ta, kad labai daug žmonių nieko nežino apie sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Kai šie du principai veikia darniai, harmoningai, taikiai ir sinchroniškai, galite tikėtis sveikatos, laimės, ramybės ir džiaugsmo. Jums negresia jokia liga ar nesutarimai, kai sąmonė ir pasąmonė bendradarbiauja darniai ir taikiai. Antikos laikais Hermis Trismegistas garsėjo kaip žymiausias ir galingiausias visų laikų magas. Kai po daugelio amžių turėjo būti atidengtas jo kapas, tie, kurie žinojo apie antikos gyventojų išmintį, laukė su didžiausiu nekantrumu ir tikėjosi stebuklo. Buvo pasakyta, kad atidengus kapą bus atskleista didžiausia visų laikų paslaptis. Taip ir buvo. Paslaptis buvo tokia: Kaip viduje, taip ir išorėje; Kaip viršuje, taip ir apačioje. Ką mes įspausite savo pasąmonėje, tas įgaus išraišką ir aplinkinės erdvės ekrane. Tą pačią tiesą skelbė Mozė, Isajas, Jėzus, Buda, Zaratustra, Lao Dzė ir kiti iškiliausi visų laikų pranašai. Tie dalykai, kurie jums patiems atrodo teisingi, materializuosis kaip sąlygos, išgyvenimai ir įvykiai. Tarp įspūdžio ir emocijos turi vyrauti pusiausvyra. Kaip danguje (jūsų protas), taip ir žemėje (jūsų kūnas ir aplinka). Tai svarbus gyvenimo dėsnis. Jūs įsitikinsite, kad gamtoje viskas vyksta pagal veiksmo ir atoveiksmio, pasyvumo ir judėjimo dėsnius. Šie du dėmenys turi būti subalansuoti, tada vyraus harmonija ir pusiausvyra. Tam ir gimėte, kad gyvenimo principai galėtų ritmiškai ir harmoningai per jus cirkuliuoti. Kas įteka, tas ir išteka. Koks įspūdis, tokia ir išraiška. Jūs nusiviliate tada, kai neišsipildo troškimai. Jeigu galvosite neigiamai, destruktyviai, pagiežingai, blogos jūsų mintys įsiūbuos destruktyvias emocijas, kurios turės būti išreikštos ir ieškos būdų, kaip išsilieti. Dažniausiai negatyvios emocijos transformuojasi į opas, širdies veiklos sutrikimus, įtampą ir nerimą ir net blogą orą . Ką šiuo metu galvojate apie save ir kaip jaučiatės? Jūsų mintis išduoda kiekviena jūsų egzistencijos detalė. Jūsų energija, kūnas, turtinė padėtis, draugai ir socialinis statusas tobulai atspindi tai, ką jūs apie save galvojate. Tai ir turėjau omenyje sakydamas, kad ką pasąmonei duodate, tą ji jums ir atiduoda kiekvienu jūsų gyvenimo laikotarpiu. Mus žaloja pačių rutuliojamos idėjos. Ar dažnai supykstate, išsigąstate, pavydite ar kerštaujate ir taip žeidžiate save? Tai nuodai, kurie skverbiasi į jūsų pasąmonę. Gimdami jūs neatsinešėte šių neigiamų nuostatų. Maitinkite savo pasąmonę gaivinančiomis mintimis ir iššluosite visus ją užteršusius negatyvius įpročius. Jeigu nuolat tai darysite, visiškai apsivalysite nuo praeities blogio ir daugiau niekada į jį neįklimpsite.
emipetras: KO NEŽINOME knygos „Visos mano Indijos“ autorė D.Mickevičienė , rašo . Indijoje labai stiprūs moteriškų dievybių kultai, ypač kai kuriuose regionuose. Kiekvienas dievas turi savo žmoną, kuriai būtina nusilenkti. Deivės garbinamos ir pačios savaime – kaip didžioji Motina, kaip mielaširdinga globėja ir nuožmi demonų nugalėtoja. Deivių moteriškieji aspektai išryškinami ir garbinami. Deivių bijoma daug labiau nei vyriškų dievybių – jos derina savyje ir nuožmų žiaurumą, ir motinišką atjautą. Sakoma, kad moteriškoji energija – šaktė – išjudina vyriškąją materiją, be kurios ši būtų tik negyva medžiaga. Juokaujama, kad moteris – tai mažytis, bet itin svarbus brūkšnelis virš užrašyto Šivos vardo. Pagal devanagari rašto taisykles, jei tą mažytį brūkšnelį nuimsime, Šiva taps šava, arba tiesiog lavonu. Dievas Višnus netgi yra įsikūnijęs moterimi – deive Mohine, kuri yra tobula gundytoja. Ir vis dėlto, sekant Indijos realybę, akivaizdu, kad moteris čia dažniausiai laikoma antrarūše. Egzistuoja akivaizdus prieštaravimas tarp žemo moters statuso realybėje ir jos išaukštinimo religijoje ar mene. Dažnai sakoma, jog pagrindinė moterų menkinimo priežastis yra tradicinis tikėjimas, kad tėvo laidotuvių laužą gali uždegti tik sūnus, jo nesant – kitas artimas šeimos vyras. Todėl kiekviena šeima žūtbūt siekia susilaukti sūnaus. Nors galbūt priežastys nėra tik religinės, o greičiau ekonominės – tik sūnus galės paveldėti pavardę ir turtą. Tik jis galės šeimos turtą padauginti, o moteris gali tik jį prarasti. Daugumoje Indijos bendruomenių vyrauja paprotys, kad nuotakos tėvai atsakingi ne tik už vestuvių išlaidas, bet ir privalo sukaupti nuotakai nemažą kraitį. Šventoji pareiga, arba, tiksliau, našta ištekinti dukrą, taigi duoti jai deramą giminės statusui tinkantį kraitį ir surengti brangiai kainuojančias vestuves, – labai didelė finansinė našta tėvams. Gerai, jei jie dar turi ir bent vieną sūnų, vadinasi, patys gaus atitinkamą finansinę injekciją iš būsimosios marčios šeimos. O jei šeimoje vien dukros, tai su jomis susijusios išlaidos yra investicija į niekur, į kitos šeimos biudžetą. Neturtingai šeimai kelių mergaičių ištekinimas iš tikrųjų reiškia finansinį krachą, didžiules skolas, tokį tėvą visi užjaučia, nes jis turės iki gyvenimo pabaigos sunkiai dirbti, kad jas atiduotų. Ši dauriu vadinama tradicija yra viena iš priežasčių, kodėl moteris Indijoje vertinama mažiau nei vyras. Moteris tiesiog per brangiai kainuoja. Dėl to kai kuriose kastose egzistavo praktika, esant būtinybei, žudyti naujagimes mergaites, tačiau tai istoriškai nebuvo labai paplitę. Anksčiau daurį praktikavo tik aukštesniosios klasės, kurios turėjo ir finansinių galimybių sukaupti kraitį. Bet dabar, kai kone visa Indija siekia užlipti ant aukštesnio hierarchijos laiptelio, daurio tradiciją, nors ir uždraustą įstatymais, noriai perima žemosios kastos, taip siekdamos pakelti savo vertę. Daurio dydis, vestuvių prabanga – tai gerovės, socialinio mobilumo rodiklis. Ir aukščiau įsitvirtinti siekiantiems žmonėms mergaičių kaina yra didelė kliūtis. Šiandienos Indijoje atsiradus vaisiaus lyties nustatymo technologijoms, atsirado galimybė palyginti neskausmingai išvengti finansinių nuostolių. Juolab kad hinduistinė sielos samprata naują sielos įsikūnijimą fiksuoja gimimo, o ne vaisiaus pradėjimo metu, taigi vaisiaus žudymas nėra suvokiama kaip nuodėmė. Kai ši medicininė procedūra tapo visiems prieinama ir nebrangi, Indiją ištiko tikra demografinė katastrofa. Nors vaisiaus lyties nustatymas yra įstatymais uždraustas, tačiau jis atliekamas tūkstančiuose privačių klinikų ir kainuoja daug pigiau, nei užauginti mergaitę ir sukaupti jai kraitį. Paradoksas, kad šį juodą darbą dirba medikai, o pagrindiniai jų klientai anaiptol nėra vargšai, kuriuos dukrų kraičiai išties nuvaro į bankrotą. Praktika paplitusi būtent tarp pasiturinčių šeimų, tiksliau, tarp tų, kurios neseniai praturtėjo ir nori užsitikrinti sau aukštesnį statusą. Todėl statistika rodo, kad Indijoje gimsta vis mažiau mergaičių, ir užauganti karta jau susidurs su aštria problema – nuotakų trūkumu. Bendra Indijos statistika yra tokia: 1991 m. tūkstančiui berniukų gimė 945 mergaitės, o 2001 m. – jau tik 927 mergaitės. Pietuose šis reiškinys ne toks ryškus, ir lyčių santykis yra apylygis. Pietų sąskaita ir visos Indijos santykis dar nėra toks baisus, tačiau statistika itin žiauri Šiaurės vakarų valstijose – Pandžabe ir Gudžarate, kurios, be kita ko, yra ir vienos turtingiausių Indijos valstijų. Čia gimstančių mergaičių ir berniukų santykis jau kritęs žemiau 800.
emipetras: PO GRIPO EPIDEMIJOS .... Kiekvienos ligos pradine priežastimi yra emocinis stresas arba kitokio pobūdžio labai stipri emocija ar mintis , kurių įtempimo laipsnis apsprendžia ligos charakterį. Liga yra tik neteisingo požiūrio į aplinką ir į save pasekmė . Šį požiūrį padėjus ant svarstyklių , viena svarstyklių pusė su neigiama energija nusileis žemyn. Tai parodo , kokia svarbi žala padaryta dvasiai per neteisingą požiūrį . Liga , tai būklė , kada NEGATYVUMAS visoje asmenybės energijoje pasiekė kritinę masę ir organizmas kaip sistema netenka pusiausvyros. Kūnas mus informuoja pradiniu skausmu (o jis tikriausiai jau senai apie tai bando pasakyti….), tačiau mes skubėdami į tai tik numojame ranka ir šį signalą gesiname vaistais. Dvasinis skausmas perauga į fizinį , o paskui ir į rimtą problemą. -Jei žmoguje nėra pykčio , tai jame nėra ir PIKTŲ LIGŲ -Jei nėra baimės ,tai žmogus neserga baisiomis ligomis -Jei nėra kaltės jausmo , tai žmogus yra dvasinėje ir fizinėje harmonijoje ir pusiausvyroje. Kada žmogus kenčia baimę , kad jo niekas nemyli ,tada jam sutrinka pusiausvyra tarp jausmų ir minčių , tada seka blogai apgalvoti veiksmai ir daromos klaidos. Daromos klaidos , savo ruožtu , sukuria kaltės jausmą , kaltės jausmas iššaukia baimę , o baimė pasiekusi kritinę ribą , iššaukia pyktį ir įniršį , kuris sugriauna žmogaus organizmą per ligą , ir galiausiai žmogus per anksti miršta . BLOGIS TAI NEĮSISAVINTAS GĖRIS . Visa , ko mes nenorime suprasti ir toliau laikome blogiu , ilgainiui , kiekviename žmoguje , tampa streso problema ir ateityje teks įsisavinti ir paversti visa tai GĖRIU , jeigu norėsime sveikai ir ilgai gyventi . Visos gyvenimo kelyje sutiktos kliūtys yra tik mūsų asmenybę tobulinančios pamokos ir niekas daugiau . Gailestis sau ir kitiems, nuolatinis skundimasis , verksmas ir kaltės jausmo sukūrimas , nusivylimas , savęs baudimas , tik blogina visos mūsų esybės padėtį. Jeigu kovojame dėl ko nors , tai kovokime tik dėl gėrio geresnio atėjimo , nes kovoti su blogiu , tai tik blogio padauginimas , tai tas pats , kas gesinti laužą žibalu . Absoliuti tiesa visame kame , yra tik meilė , ir ne bet kokia meilė , bet tik besąlygiška meilė . Tačiau taip mylėti mažai sugebame, ir net nesimokome tai tobulai daryti . Taigi nekaupkime baimių prieš savo meilę . Išlaisvinkime savo protą tik besąlygiškai meilei ir tegu ši meilė taps kiekvieno iš mūsų , pagrindine gyvenimo palydove . Nors tiesą sakant šį MEILĖ jau dabar yra mumyse , kaip Dievo Tėvo dvasios veikimas mūsų prote ir sieloje , tereikia tuo tik patikėti , reikia tik tuo džiaugtis , reikia spinduliuoti savo besąlygišką meilę visiems artimiems žmonėms , reikia meilę spinduliuoti ir likusiam pasauliui , kuriame tu , aš , mes visi esame , kaip lastelė vieningo VIENIO . Kodėl visus ir visada traukia tik tėviškė , tik tėviškės dūmas , tik tėviškės vietovės : keliai , medžiai , upeliai , pastatai , žmonės ? Mes čia gavome pirmą kosminės energijos impulsą , pirmą gyvybės impulsą , kaip unikali žmogiška gyvybė , atsiradusi šioje planetoje , pagal savo asmeninį likimą . Čia mes gavome Dievo Tėvo dvasios fragmentą , mūsų mieląjį minčių Derintoją . Čia mūsų kūnas , protas ir siela pajaučia ir prisimena tą momentą , kaip į mūsų dar gležną fizinį kūną įsiliejo kosminė ir gimtosios žemės energetika , ir taip mes susiliejome su savo šio gyvenimo likimu . Visas pasaulis apkabino mus ir padovanojo mums kosminės piligrimystės likimą . Šiandiena , arba dar tik ,, rytoj'' - senstančios fizinės esybės būsenai , šie pirmapradžiai mūsų gyvybės energetiniai dažniai , pasibeldžia į mūsų sielas ir protus , kaip pirmasis DVASIOS įsibūtinimo tolimas aidas , kuris iš tiesų įrašytas nuo gimimo mūsų sielose ir tuo sukelia nostalgišką ir malonų gimtųjų vietovių prisiminimą . Tačiau šie prisiminimai turi ir savo potekstę , kuri paaiškina tolesnę gyvenimo prasmę . Gimėme gyventi , kurti ir išreikšti save ,kaip asmenybę . O toliau mes tik brendome arba atvirkščiai stovėjome vietoje , arba .... degradavome . Geriausiu atveju mes brendome kaip asmenybės , kaip kosminių ir tuo pačiu dieviškųjų energijų apgaubtos asmenybės ir pažymėtos likime . O viskas , kas toliau vyko su mumis , tai jau tik įvairių problemų ir įvairių ryšių derinimas likimo laike , su mums duotais reikiamais žmonėmis , kurie buvo mūsų gerieji ar blogieji palydovai , gerieji ar blogieji mokytojai arba teisėjai . Pradžioje mokslas , mokytojai . Vėliau darbas , darbų vadovai , karjera , vedybos , vaikai , skyrybos . Tada vėl vedybos , vėl mokslai , vėl darbai , vėl vaikai ir anūkai ir t. t. ir t. t. Dažniausiai vis laipiojame ant to paties grėblio ir vis gaudavome į dantis , tačiau išmintingų išvadų , retas kuris padarydavo . Žmonės dažniausiai gimsta kaip gamtos vaikai ir palieka šią žemę , kaip gamtos vaikai . Ar daug prisimenate savo draugų ar pažįstamų , kurie palieka šią žemę kaip Dievo Tėvo vaikai ? Gal ir numano , tačiau balsu tai ištarti nedrįsta . O reikėtų nors pasakyti OM . Gyvename kaip gamtos vaikai , mylime šio pasaulio kampelius , kaip gamtos vaikai ir nežinome , kad likimas mus visus paženklino kaip kosminius piligrimus . Išėję žemiškus mokslus , prie dvasinių mokslų nesuvokiama prisiliesti , o juk čia ilgo , labai ilgo , gyvenimo kelio pradžia . Palikę savo vaikystę , kaime ar vienkiemyje , miestelyje ar mieste , iškeliaujame į pasaulį . Iškeliaudami į kitus miestus , vietoves , šalis - mes tarsi mokomės savo sielą nutraukti prisirišimą prie vietovių . Per gyvenimo pokyčių grandinę , mes mokomės , kaip atsirišti iš gimtų vietovių , kaip įeiti į kitus energetinius gyvenimų dažnius . Tačiau tolimi vaikystės prisiminimai , mus visada traukia ir trauks , savo pradine dvasia , kai po kitų miestų , kai po kitų gyvenimų , visada nostalgiškai malonų bus vėl ir vėl , prie tų vietovių sugrįžti ir prisiliesti , kad pajausti tą pirmapradį dvasinį apkabinimą . Mūsų sielose ši planetinė nostalgija įsištampuoja ir visada mums primins , kad mes nuo čia buvome potencialiai pažymėti kaip Dievo Tėvo vaikai ir pradėjome savo KELIĄ nuo čia ir nuo čia , visa savo įtikėjimo dvasia , jau skrendame į ilgą kosminės piligrimystės kelionę , nuo šios Žemės , iš N... miesto ar iš N ... kaimo . Atsistojome ant šio KELIO pirmą kartą tada , kai šioje Žemės planetoje , mumyse įsižiebė gėrio jausmas . Prisiminsime tolimoje piligrimystėje , kaip Dievo Tėvo dvasia nusileido į mūsų protus , kai mes pirmą kartą apkabinome verkiančią mergaitę ar verkiantį draugą , kai mes dar maži vaikai , pirmą kartą ištiesėme vienas kitam draugišką pagalbos ranką . Mes tai visada atminsime ir kuo toliau tuo ryškiau spindės šis atminimas . Iš šios pirmos ir vienintelės materialios saulytės - TĖVIŠKĖS , kaip pirmas gėrio darbas , kaip geras ŠVIESOS startas , suteikiąs pagreitį ilgam ir tolimam KELIUI . Dievo tėvo meilė yra Gyvoji Saulė . Be savo fizinės Saulės mes neišgyventume , nei dienos , tamsa ir kosminis šaltis mus pražudytų , be Dievo Tėvo meilės veikimo , mes neišgyventume , nei sekundės , nes tą pačią akimirką visa kūrinija , visa materija , subyrėtų į padrikų atomų chaosą . Dievo Tėvo meilėje skęsta , vystosi ir funkcionuoja visa Visata , visa Visatų Visata , visa Kūrinija . Žmogaus protas , šio proto teisingas mąstymas , yra Dievo Tėvo Dvasios meilės rezultatas , kai įi dvasia randa palankią sąmonę ir kokybišką jos struktūrą mogaus prote . Tėvo Dvasiai įsibūtinti padeda ir kitos dievybės , kaip Visatos Motina Dvasia , kaip Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia . Todėl visas žmogaus protas , yra tikras kosminių Dievybių kūrinys , tačiau asmenybę mums padovanoja tik Dievo Tėvo Dvasia . O štai žmogaus siela , jau yra žmogaus ir Dievo Tėvo Dvasios kūrinys. Kai žmogaus protas vis labiau dvasiškai švinta , tada ir bendra žmogaus ir Dievo kūryba susilieja į vieną kūrinį , naują kosminį žmogų - SIELĄ , kuri jau turi nemirtingumo potencialą .
emipetras: ČIA APIE ČILI PIPIRO STEBUKLINGĄ GALIĄ . Auginkite , pirkite ir naudokite į sveikatą . http://ianlisakov.ucoz.com/publ/health_report/reportazhi_o_zdorove/kajenskij_perec_i_ego_polza/46-1-0-142
Rantulija: Ačiū ,Emili Petrai už nuorodą ir gerus palinkėjimus. Brolį, į šitą "receptuką"pamiršai /manau/ įdėti vieną komponentą -PARACHO; tuomet, su tokiu užtaisu būtų galima eiti sprogdinti tiltus. Su meile, Irena.
emipetras: APIE GRALIO TAURĘ . Tikriausiai daugelis skaitėte istorinius romanus apie GRALIO taurę . Pabandykime padiskutuoti ir pažvelgti , kas slepiasi po taip vadinama Gralio taure . Pradėkime nuo to , kad mes jau žinome , kad kiekvienas žmogus potencialiai nešiojasi šitą gyvąjį šaltinį , kuris gavo paslaptingos Gralio taurės vardą . Tas ŠALTINIS , tai dieviškasis minčių Derintojas . Istoriniuose šaltiniuose rašoma , kad taip vadinama Gralio taurė , pati savaime nieko nedaro , jeigu ja nesinaudojama . Kad ši taurė pradėtų energetiškai funkcionuoti , iš jos reikia kažką gerti . Reikia kažką gerti , ar tai vyną , ar tai vandenį . Taigi per ją ir iš jos turi ištekėti ŠALTINIS , materialiu pavidalu , vandens arba vyno pavidalu . Tai sudaro matomą fizinį ritualą . Už viso to lieka mistinis ritualas , kuris yra toks . Kai ŠALTINIS teka , tada jis neša energiją ir gyvybę. Taip yra visoje gamtoje , taip yra visame kosmose , taip yra ir dvasiniame kosmose , kai šaltinis teka , jis neša energiją ir gyvybę . Ši mistinė realybė , čia žemėje buvo sukurta per Gralio taurę , kad žmonės tai fiziškai pajustų ir dvasiškai įsisąmonintų . Ji buvo naudojama fiziniu pavidalu , tačiau yra ir kitas Gralio taurės naudojimo aspektas , tai minčių-dvasios aspektas . Mes turime įsisąmoninti , kad mūsų galvos kaukolė , tai Gralio taurė . Tai va , kai žmogus savo fizinę kaukolę paverčia Gralio taure ( sąmoningai tai įsisąmonindamas ir suvokdamas ) , tada jo fiziniame prote pradeda tekėti Dievo Tėvo padovanota Dvasia , tada šis dieviškas ŠALTINIS savo dvasiniu tekėjimu , atgaivina visas , žmogaus galvos fizines smegenis , o jos , jau savo ruožtu , sukuria dvasiškas mintis . Šios mintys , sintezėje su dieviškuoju minčių Derintoju , kuria naują žmogų , kosminės sielos žmogų - morontinės sielos žmogų . Ir taip žmogus save ruošia amžinajam gyvenimui . Tai va , pasitelkę dvasinę įžvalgą , mes galime modeliuoti senovišką , paslaptingą dvasinį ritualą – Gralio taurės ritualą , kuris urantiškų mokymų šviesoje sušvinta , kaip realus mūsų sielų dvasinio pakrovimo papildinys . Todėl aš siūlyčiau gražiame urantų samburyje , naudoti Gralio taurę , kaip dvasinį ŠALTINĮ , per vyno ar vandens gerimo ceremonialą , kaip dvasinį simbolį , dvasinio ŠALTINIO tekėjimą mūsų protuose . Tai va , aš tau padedu fantazuoti apie Gralio taurę . Aš manau , kad tai labai graži pasaka , taip pat , kaip ir pas mus , Lietuvoje , sklido legenda apie gintaro kambarį , neva vokiečių paslėptą Karaliaučiaus požemiuose . Tačiau jeigu žmogus turi lakią fantaziją , plius dar gerą oratorinį sugebėjimą , kodėl gi ne . Galima ir per Gralio taurę ateiti iki dieviškosios dvasios pažinimo ir atradimo savo prote , o su tomis žiniomis , sėkmingai reikštis pasaulyje , kaip dvasiniam mokytojui . Aš manau , kad visos kosminės dangiškos tarnybos dirba tik vienam tikslui . Dirba tam , kad prabustų žmogaus gyvulinis protas ir jame pradėtų tekėti , dvasinio pasaulio ŠALTINIS . Pas vienus , tai bus Jėzaus Kristaus ŠALTINIS , pas kitus , tai bus Šventosios Dvasios ŠALTINIS , dar pas kitus , tai bus Būdos ŠALTINIS , arba pranašo Mahometo ŠALTINIS . Na , o mes , urantiečiai-forumiečiai studijuojantys Urantijos dokumentus , vadinsime tai Dievo Tėvo Dvasios padovanotu ŠALTINIU . Taigi visi mes potencialiai turime GRALIO taurę , tik mokėkime ją pasinaudoti , o tiksliau , tai nuolatos gerkime iš jos stebuklingą vyną ir būkime džiaugsme , kad Dievo Tėvo Dvasia mus įbūtino šiame pasaulyje ir įrašė mūsų vardus dvasiniame pasaulyje, kaip asmenybes , kaip savo Dievo Tėvo vaikus . Tačiau , tačiau , tai reikia nuolatos aktyvuoti , kad tas stebuklingas ŠALTINĖLIS nuolatos tekėtų per mūsų protą ir būtume gyvi ne tik kūnu , bet ir dvasia .
emipetras: Klausiau vieną paskaitą , kurią skaitė , medicinos mokslų daktaras . Paskaita tiesiog šokiruojanti . Pasirodo , žmogus jau gali gyventi nuo 700 iki 1000 metų ir tai ne utopija , o paremta kompentatingais moksiniais paskaičiavimais . Tam tikslui reikia įgyvendinti svarbiausią - pakeisti žmogaus mitybą . Apie mėsos valgymą nebėra jokios kalbos . Net žaliavalgiai nublanksta prieš sukurtas naujos mitybos teorijas . Svarbiausias požiūris turi būti pakeistas apie žmogaus kūno sandorą . Žmogaus , tai ne fizinis kūnas , bet žmogus , kaip energetinė sistema . Štai iš šios pazicijos taško ir turime , ir matintis , ir gydytis , ir šviestis , ir Dievą Tėvą priimti ir įtikėti . Tačiau mūsų planetoje , labai gajos ir stiprios prievartinės dirbtinos sistemos . Pirmiausia tai kiekvienas žmogus , jau globaliai , nuo 1990 metų , yra įtrauktas į prievartos ir kvailinimo sistemą . Ši sistema vis labiau besimodernizuojanti , per visas ir įvairiausias informacines priemones , sukuria galimybes psichologiškai , finansiškai valdyti ir manipuliuoti žmonių protus , jausmus ir gyvenimo trukmę . Sistemą sudaro: 1. Prievartos sistema , pagrindinė iš visų sistemų , tai valstybinė valdžia . 2. Kvailinimo sistema - religija , kuri suminkština valstybinės valdžios prievartinį mechanizmą . ( tik nepulkite neigti , geriau įsižiūrėkite į visą planetos religijos tinklą ) 3. Trečia kvailinimo sistema yra medicina , kuri sudaro įliuzinį žmogaus gydymo stereotipą . Iš tikrųjų žmogus yra ne gydomas , bet prievartiniu , receptiniu vaisto nurodomuoju būdu , yra verčiamas vartoti vienus ar kitus vaistus be jokio kito pasirinkimo , bet tik per tendencingą cheminio preparato sureikšminimą , kaip nepakeičiamą gydymo būdą . 4. Ketvirta kvailinimo sistema yra švietimas . Vaikams kišamos nereikalingos abstrakčios ir absurdiškos žinios , apie visokias šio pasaulio jungiamąsias prievartines sistemas , tačiau visai nieko nemokoma kaip harmoningai , sveikai, tobulai ir prasmingai nugyventi visą gyvenimą , nepakenkiant nei sau , nei aplinkai . Viso to niekas nemoko , arba yra užsimenama tik tarp kitko , tarp kitų dėstomųjų disciplinų , kurios visos yra iš prievartinės , technokratinės sistemos. Taigi tarp šitų keturių globalių prievartinių sistemų nėra nei kordinacijos , nei harmonijos , nei meilės visiems šiems individams , kurioms šios sistemos ir yra skirtos . Kiekviena sistema kovoja dėl išlikimo po šią Saule , dėl savo aukščiausiojo hierarchijos laiptelio gerbūvio ir prestižo , valdančiąjam elitui . Apie medicinos kvailinimo sistemą reikėtų pasakyti detaliau . Visas žmonių gydymas uždarose , izoliuotose medicininėse įstaigose , kertasi su žmogaus psichologija ir žmogus visumoje yra ne išgydomas bet suluošinamas psichologiškai ir tampa intensyvus tos sistemos vartotojas ir priklausomasis . Tikras medicinos darbas būtų ne gydyti visokias ligas , bet dirbti visapusišką prevencinį , aiškinamąjį darbą su gyva visuomene , su gyvais sveikais žmonėmis , o įsikišti į žmogaus organizmą , tik retais atvejais , tik nelaimingų traumų atveju . Gydytojai turėtų būti visada tik šalia žmonių , nuo gimimo iki mirimo . Jie privalo būti ne medicininėse įstaigose , bet tarp žmonių . Žmogaus gimimas turi būti tik švariuose vandens telkiniuose , ar tai dirbtiniuose ar tai natūraliuoe , o gimdyvė turi gauti kvalifikuotus medicinos darbuotojo patarimus . Šios keturios sistemos jau tampa globaline sistema ir visa tai , jau yra jungiamasi į planetinius kartelinius susivienijimus , susitarimus ir visas nacijas apjungiančias kordinacines organizacijas , kurios tarsi kovoja už žmogaus teises ir laisves , o iš tiesų žmonija vis labiau supančiojama šiomis keturiomis prievartinėmis sistemomis , o viso to pasekoje , baltoji rasė , katastrofiškai ritasi prie išsigimimo ribos . Kita problema yra ta , kad mūsų žmogelių šioje Žemėje jau per daug . Šiuo metu Žemėje gyvena apie 6,5 milijardo žmonių . Pagal visus mokslinius tyrimus - naudingą , produktyvų darbą dirba tik 2,5 milijardo žmonių , kita didžioji , žmonijos dalis - apie 4 milijardus yra tik pašalpų gavėjai , tai yra su ištiesta ranka stovintys žmonės , kuriuos remia ir privalo išmaitinti Nr 1 represinė valstybinė sistema . Taigi didžioji žmonijos dalis , yra be išminties išsidauginęs biologinis žmogus , nesuvokiantis nei savo paskirties , nei savo ateities . Kad išsaugoti , mūsų planetos sveiką ekologinę sistemą , šioje planetoje galėtų gyventi tik apie 500 milijonų žmonių . Kaip matome per daug prisidauginome . SOS . SOS Kad visi 6-7 milijardai būtų sotūs , sistema Nr.1 sukuria modifikuotus augalus , modifikuotą maistą , papildus , sintetinį maistą . Kertama kaip su dalgiu per kiaušinius , žmonijos genetiniam fondui . Trašomis , pesticidais , antibiotikais užteršiamas dirvožemis ir visas geriamas vanduo . Jūros ir vandenynai jau pilni milijardinių tonų , plastikinių nesuįrančių šiukšlių. Šita septyniamilijardinė , milžiniška žmonių masė ryja viską , kad tik išgyventų , kad tik vegetuotų , daugintusi ir pasinaudotų savo biologinių instinktų patenkinimu . Biologiniai instinktai tai ne vien tik seksas . Biologiniai instinktai tai ir karai , nesantaikos , konkurencinės kovos , priešiška finansinių sistemų ideologija , priešiška religinių sistemų ideologija . Biologiniai instinktai , tai ir savo fizinio kūno , pernelyg didelis sureikšminimas , pilvo reikalų nuolatinis tenkinimas . Biologinė sistema pradeda savęs naikinimą . Visame šitame globaliame reikale , pati turtingiausia ir pati materialiausia baltoji rasė , yra ir labiausiai pažeidžiama , kaip visiškai praradusi ryšį su natūralia Žemės energetika ir nevystanti kosminės energetikos įsisavinimo būdų . Todėl baltaodžiai labai greitai gali prarasti lyderio pozicijas . Per šitą sintetinį gyvenimą , per šitą savo susikurtą sintetinį gyvenimo būdą , visa vakarietiška baltoji civilizacija neužilgo , net visai , gali nueiti nuo civilizacijos arenos , kaip suardžiusi savo natūralius gamtinius fizinius kūnus , savo kvailomis apgaulingomis , iliuzinėmis , dirbtinėmis sintetinėmis sistemomis . Tai va , kiek atsiminiau , tiek jums ir papasakojau , koks laukia mūsų rytojus , jeigu šita baltoji rasė nesiims radikalių , natūralių gamtinių procesų atstatymo , atnaujinimo darbų , visos žmonijos labui. Na ir aišku gimstamumas turi būti sustabdytas , o vėliau ir mažinamas . Visa tai labai nereali utopija , ir patiems žmonėms pasikeisti vargu ar pavyks , tačiau kas ten žino , gal padės mums dangiškos , kosminės energijos ir dieviškos Dvasios , gal mūsų protams ateis nušvitimas ir visi apsikabinsime kaip bičiuliai , broliai ir draugai . TREJYBĖ IR DUALYBĖ Dievas yra Vienis , tačiau tuo pačiu ir Trejybė , nes iš savęs sukuria tris lygiaverčius Dievus . Trejetas visai aspektais yra stabilumo ir pastovumo simbolis, turintis tris atramos taškus . Tai pati stabiliausia būsena su mažiausiu skaičiumi atramos taškų . Visa tai išplaukia iš Trejybės Dievybės , kuri yra stabilumo garantas visai Kūrinijai , o simboliškai žiūrint , kaip pastoviausia ir nekintamiausia matematinė-geometrinė atrama . Jeigu trejetą rašysime romėniškai , ne arabiškai , tai parašysime tris stačius brūkšnelius . Trys brūkšneliai , trys pagrindiniai Rojaus Dievai . Tačiau iš tų trijų brūkšnelių galime sukurti ir VIENETĄ . Gausime iį Trejybės dieviškąjį Vienį . Dieviškame Vienyje , mes labai lengvai galime ižvelgti tą patį simbolišką trejeto ženklą . Kai pieštuku rašome ,, 1 ‘‘ , tai pirmiausia brėžiame vieneto ,,snapelį‘‘ , tada truputi atitraukiame ranką ir brėžiame ,,brūkšnį‘‘ žemyn , tada vėl atitraukę ranką brėžiame ,,mažytį brūkšniuką “ po ilguoju brūkšniu . Taigi rašydami VIENETĄ , mes panaudojame tris rašybos elementus ir per tai sukuriame VIENETO simbolį . Na , jeigu žmogus norės ginčytis tai visada suras kontraargumentų . Gali sakyti , kad VIENETAS rašomas neatitraukiant pieštuko nuo lapo . Tačiau iš tiesų taip nėra . Yra aiškus , nors ir nežymus , vieneto rašymas iš trijų elementų. Kai aš mąsčiau , kaip čia matematiniu simboliu įrodyti , kad Dievas Vienis yra tuo pačiu ir Trejybė . Tai per keletą minučių savo mintyse užgirdau būtent šitą patarimą , kad tai galima įrodyti per trijų brūkšnelių rašybą skaičiaus VIENETO . Taigi norint daugiau suprasti , visada galima suprasti , nes tame reiškinyje jau nuo PRADŽIŲ PRADŽIOS yra įdėta visa prasmė. Taigi Rojus yra Trejybė , bet tuo pačiu ir Vienybė , tai yra VIENIS . Visai kitaip yra su Kūrinja . Kūrinija jau yra duali . Sūnus Kūrėjas yra ir Dievas , ir Amžinais Rojaus Sūnus . Tai yra Sūnus Kūrėjas sukurtas yra pagal dualumo principą . Visatos Motina Dvasia , taip pat yra ir Dievas Tėvas ir tuo pačiu Begalinė Dvasia . Ji taip pat sukurta pagal dualumo principą . Dabar pažiūrėkime į žmogų-kūrinį . Žmogus , kaip pirminė gyvybės monada , pagal dualumo principą , sukurtas Vietinės visatos dviejų Dievų , tai yra , Jėzaus Kristaus ir Vietinės visatos Motinos Dvasios . Visoje mūsų Vietinėje visatoje , o taip pat ir visoje Orventono supervisatoje , taip pat egzistuoja vieningas dualumo dėsnis , tai PLIUSAS ir MINUSAS . Pagal šį dualumo dėsnį , pagal pliuso ir minuso dėsnį , vyksta organinės gyvybės dauginimosi principas . Tačiau jeigu organinę gyvybę skaldysime iki atomo lygmens , tai ir čia matysime tik dualumo principą , tik teigiamus ir neigiamus krūvius . Taigi galime daryti išvadą . Rojus yra Trejybė , bet Kūrinija ( bent jau mūsų Orvontono supervisata ) yra Dualybė . Mes visi gyvename ir egzistuojame Rojaus Trejybės Dvasios energetikoje ir materijoje , tačiau ši TREJYBĖ savo kūriniuose pavirsta į Dualybės principą ir visa Kūrinija egzistuoja kaip dualumo principas . Taigi esame Rojaus TREJYBĖS dvasiniame gribšnyje , tačiau mūsų Dievai Kūrėjai yra du , tai Jėzus Kristus ir Vietinės VISATOS Motina Dvasia . Tačiau , kadangi žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą , tai prie savo dangiškųjų Dukrų ir Sūnų kūrinio prisijungia ir dangiškasis Tėvas , kuris ateina į žmogaus protą , kaip dieviškasis minčių DERINTOJAS . Taigi žmogus fiziniu aspektu yra dualus , bet dvasiniu aspektu yra trejybė .
emipetras: NE TIK KRITIKUOKIME , BET IR BLAIVIAI M1STYKIME VAKARŲ progresas ir nekontroliuojama laisvosios rinkos vartotojiška politika , viso pasaulio žmoniją veda į "aukso veršio" garbinimą ir tarnavimą jam . Ar jūs žinote , kad penktadalis žmonijos , yra potencialūs išnaudotojai , o likusi žmonijos dalis , 80 procentų , yra išnaudojamieji . Iš tų 80 procentų , išgyvena tik tie, kurie prisideda prie kapitalistinio grobio plėšymo ir fasavimo , kai pats grobis , sufasuotas į konvejerį , jau teka į 20 procentų žmonijos , bankinius , monopolinius aruodus ir į privačius seifus . Ar jau baigėsi ekonominė krizė ? Tikrai ne . Buksuojanti ekonomikos krizė , laikui bėgant , taps valstybių politikos ir ekonomikos susipriešinimo apogėjumi , kuri išaugs į transnacionalinės ekonomikos , keleto išrinktųjų , šešėlinę imperiją. Kaip preliudija , į naują bedievišką gyvenimą , Vakarų propaganda , be galo mėgsta piršti Vakarų "laisvo gyvenimo" įvaizdį – prostitucija ( tai yra, seksą ) , sodomija (homoseksualizmą), "švediška šeima" ir kt. Visa šita sodomiška propaganda jau perkeliama ir į mokyklų vadovėlius , kaip neva vienodų lyčių galimybė , tačiau pasąmonėje tvirkina mažamečius. Mes tie 80 procentų , pasyviai stebėdami , sudarome prielaidą žmonijos išnykimui arba jos degradacijai , kai išrintųjų elitinis klanas , po kelių dešimtmečių , mėgintuvėliuose , gaminsis žmones- vergus , savo fabrikams . Tai kas gali išgelbėti mūsų žmoniją ir šiame, ir aname pasauliuose… Reikėtų nors 10 DIEVO įsakymų laikytis , o juk tie įsakymai tokie paprasti: nežudyk, nevok, negeisk savo artimo nei žmonos , jaučio , nei asilo , nei viso to ką jis turi savo namuose …. Deja, žmonės besimelsdami ,, aukso veršiui “ prarado blaivų , gamtos padovanotą protą . Žmonės nuo mažų dienų , nuo pirmoko suolo , mokomi ,,aukso veršio ‘’ garbinimo ekonomikos , pinigų darymo ekonomikos ir vis didesnio vartojimo ekonomikos , ir taip artina savo pražūtį. ŽMONĖS , IEŠKOKITE SAVO DVASINIO ŠALTINIO Kuo daugiau ŠALTINIŲ pažįstame arba skaitome , tuo daugiau pažįstame ir save , o per tai ir savo vietą ir prasmę šiame gyvenime . Mūsų greitos , komunikabilios mintys ir kalba , labai gerai suartina žmones , bet tuo pačiu ir nutolina. Tik mūsų vidinė tylioji mintis ir kalba , gali harmoningai auginti žmogiškai- dievišką SIELĄ , o joje meilę , ir tekti ramybę , visai žmogaus asmenybei . Ramybėje auga išmintis ir meilė TAM , tai yra , dieviškąjam minčių Derintojui, kuris kalbina mūsų mintis. Kuo labiau pažįstame save , tuo labiau trokštame mylėti Amžinojo Dievo Dvasią mumyse , kuri , per mūsų tyliąsias mintis ir kalbas , veda mus pas save ir trokšta sulieti mus su DVASIA . Žmogų veda dieviškoji Dvasia , tačiau protui duota regimybė ir malonė manyti , kad žmogaus protas pats save veda . Šita yra , ta baisioji žmonijos klaida , kurios klampynėje murdosi jau tūkstantmečius , visa žmonija . Išmintingiausia būtų , savo protą atiduoti DVASIAI . Kas yra Dvasios numanyta ir suplanuota , taip ir klostosi gyvenimas . Kiekvienas dieviškasis minčių Derintojas nusileidžia į žmogų su planinga gyvenimo raida , tačiau žmonės savo proto gudrumu suardo šią planingą gyvenimo raidą , tada prasideda klaida po klaidos ir gyvenimas trumpėja ir sunkėja , o visa civilizacija ritasi į bedugnę . Todėl viso ko prasmė ir tikroji proto gelmė yra tik meilė ir ramybė DVASIOJE . Ne ramybė klestinčioje ekonomikoje , bet DVASIOJE . Nulenkime savo protus prieš DVASIĄ , tegu mūsų protas tarnauja tik DVASIAI .
emipetras: STEPONAS STULGINSKIS RYTU KOSMINES LEGENDOS LABAI ĮDOMI KNYGA . KAS NORITE GALITE PASISKAITYTI , JEIGU ĮKELSITE AUKŠČIAU PARAŠYTĄ KNYGOS PAVADINIMĄ Į ,, GOOGLE'' . SAVITAS IR ORIGINALUS POŽIŪRIS , IR ŠIEK TIEK DERINASI SU URANTIJAOS MOKYMAIS , TAČIAU AIŠKU , Į VISKĄ REIKIA ŽIŪRĖTI LABAI TOLERANTIŠKAI IR PER MEILĖS PRIZMĘ .
emipetras: HERMIS TRISMEGISTAS . Tai, kas yra apaиioje, atitinka tа, kas virрuje aptinkama; ir tai, kas aptinkama virрuje, atitinkа tа, kas yra apaиioje, kad бvykdyti vieningo reiрkinio stebuklа. Ar matote ? Iрmintis buvo ir daug tыkstanиiш metш iki mыsш . Рiandiena mes skaitome Urantijos knygа ir юavimлs jos DVASINE iрmintimi , taиiau iрmintis buvo visais laikais , tik ne pas visus юmones . Visa tai tinka ir рiandiena ir рiandienos юmonлms . Kiek юmoniш рiandiena domisi dvasinio pasaulio paslaptimis , kiek юmoniш domisi ir tyrinлja savo dvasinб pasaulб ? Tik vienetai . Tik vienetai iр рimtш tыkstanиiш . Taigi iрmintis юmoguje visada buvo didюiausias deficitas , o рtai kvailybл , tai kaip suprantama ir normali bыsena , kuriа visi supranta ir priima kaip savaime suprantamа kiekvieno юmogaus raiрkа ir charakterб . Kvailystл yra Liuciferio dovana , visam savo buvusiam visatos pasauliui , tai genetinis paveldas , tai pasаmonл , tai tamsioji sаmonлs pusл , kurios юmogus nemoka kontroliuoti , taиiau kuri visada iрlenda staiga , kai kvailybж reikiа pademonstruoti taip tariama iрmintimi . Рtai jau greitai KALЛDOS . Jau beveik du tыkstanиiai metш , kaip юmonija stengiasi paюymлti savo sаmonлje tа tolimа prisiminimа , kad рtai ЮODIS tapo Kыnu ir gyveno tarp mыsш . Tai nuostabiausias бvykis рioje planлtoje , kuris jaudina ir рiandiena iрminti apdovanotus юmones . Taиiau tuo РVIESYBЛS prisiminimu dюiaugiasi ir kvailybл . Kvailybл РVIESYBEI paюymлti - blizguиiais apkabina medюius ir namus , nes mano , kad taip privilios ir sugaus РVIESYBЖ , kuri tarnaus kvailybei ir bus jos norш tarnaitл . Taиiau РVIESYBЛ mums paliko priesakа - ,,.... neteiskime ir patys nebыsime teisiami " , ,,...kokiu seiku seikлsite , tokiu ir jums bus atsekлta " O рtai havajieиiai iрleido savo priesakа б pasaulб , kaip meilлs talismanа , kuriuo galima suvienyti ir iрmintinguosius ir kvailybж , nes jie juk to paties medюio vaisiai . Todлl tik brolystл ir meilл yra tikroji РVIESYBЛS dovana , kuri gali pakeisti kiekvieno pasaulб , jau dabar , рiandiena , tereikia siыsti savo minиiш dovanа adresatui - ATSIPRAРAU ATLEISK AИIЫ AР TAVE MYLIШ
emipetras: KAS ČIA PER NESĄMONĖ ???
emipetras: BANDAU IŠTAISYTI TĄ NESĄMONĘ , KURI PASIRAŠĖ PIRMAME VARIANTE. HERMIS TRISMEGISTAS . Tai, kas yra apačioje, atitinka tą, kas viršuje aptinkama; ir tai, kas aptinkama viršuje, atitinkа tą, kas yra apačioje, kad įvykdyti vieningo reiškinio stebuklą. Ar matote ? įšmintis buvo ir daug tūkstančių metш iki mūsų . Šiandiena mes skaitome Urantijos knygą ir žavimės jos DVASINE išmintimi , tačiau išmintis buvo visais laikais , tik ne pas visus žmones . Išmintis yra dovana nuo ŠVIESYBĖS . Tai yra dovana nei už ką , taip sakant avansu ... Visa tai tinka ir šiandiena ir šiandienos žmoniją. Kiek žmoniш šiandiena domisi dvasinio pasaulio paslaptimis , kiek žmoniш domisi ir tyrinėja savo dvasinį pasaulį ? Tik vienetai . Tik vienetai iš šimtų tūkstančių . Taigi išmintis žmoguje visada buvo didžiausias deficitas , o štai kvailybė , tai kaip suprantama normali būsena prie kiekvieno proto , kurią visi supranta ir priima kaip savaime suprantamą kiekvieno žmogaus asmenybės normalią raiškа ir charakterį , tarsi kitoks ir negali būti žmogus . Jeigu jau kitoks , tai tu nenormalus ! ? Kvailystė yra Liuciferio dovana , visam savo buvusiam visatos pasauliui , tai užkratas , tai genetinis paveldas , tai pasаmonė , tai tamsioji sаmonės pusė , kurios žmogus nemoka kontroliuoti , nes ją visais laikais kontroliavo tik tamsybių velniava ir kuri ir šiandiena visada išlenda staiga , kai kvailybė nori pademonstruoti savo tariamą išmintingą išmintį . Štai jau greitai KALĖDOS . Jau beveik du tūkstančiai metų , kaip žmonija stengiasi pažymėti savo sаmonėje tа tolimа prisiminimą , kad štai ŽODIS tapo Kūnu ir gyveno tarp mūsų . Tai nuostabiausias įvykis šioje planлšoje , kuris jaudina ir šiandiena išminti apdovanotus žmones . Tačiau tuo ŠVIESYBĖS prisiminimu dŽiaugiasi ir kvailybė . Kvailybė ŠVIESYBEI pažymėti - blizgučiais apkabina medžius ir namus , nes mano , kad taip privilios ir sugaus ŠVIESYBĘ , kuri tarnaus kvailybei ir bus jos norų tarnaitė . Tačiau ŠVIESYBĖ mums paliko priesaką - ,,.... neteiskime ir patys nebūsime teisiami " , ,,...kokiu seiku seikėsite , tokiu ir jums bus atsekėta " O štai havajiečiai išleido savo priesaką į pasaulį , kaip meilės talismaną , kuriuo galima suvienyti ir išmintinguosius ir kvailybę , nes jie , juk to paties medžio vaisiai . Todėl tik brolystė ir meilė yra tikroji ŠVIESYBĖS dovana , kurią gali gali gauti kiekvienas to geidžiantis ir su kuria gali pakeisti kiekviename žmoguje jo vidinį pasaulį , jau dabar , šiandiena , tereikia tik labai labai to norėti ir plius , savo mintimis šią dovaną pasiūti adresatui - ATSIPRAŠAU ATLEISK AČIŪ AŠ TAVE MYLIŲ
Vėjas: Septintoji Supervisata paskutinis Didžiosios Visatos segmentas. Tai reiškia –atsiliekantis vystymosi pasiekimais. Mūsiškė Vietinė visata; taip pat. Plius; pirmoji ir antroji dieviškoji misija Urantijoje atnešė daugiau sąmyšio, nei pozityvaus progreso. Neįkainojam dovana, neprilygstamas mokymas –Jėzaus misija –daugiau eksperimentas, nei nuoseklus, įprastinis žingsnis; kada buvusias sėkmingas misijas užkloja sekanti. Harmoningai santykiaujanti su esamais pasiekimais, ir logiškai-ramiai plečianti žinias. Tiek Salemo Išminčius, tiek Nazareto Dailidė –akivaizdžiai šaudyklinės politikos akcijos. Taip kad; ši planeta numatyta kaip gyvybės pirminių fazių eksperimento planeta; tapo eksperimentine visomis prasmėmis. Manau, kad būtent nuo šio fakto reikia atsispirti aiškinant bet ką, klas vyksta Urantijoje.
emipetras: Taip tikrai , jeigu priimti už tikrovę , kad ši planeta yra dešimtainė - eksperimentinė apgyvendinta planeta , tada į daugelį kosminių - planetinių įvykių galima žvelgti , kaip į dievybių kosminį -planetinį eksperimentą . Tada kyla klausimas . Kam tai naudinga ? Ar Dievui ar žmogui ? Jeigu jau eksperimentas planetinis , tai manau , kad visa šita evoliucija , o taip pat ir revoliucija yra sumanyta dėl geresnio ir tobulesnio rezultato , dėl gyvybės sugebėjimo išgyventi . Iš varlės tapti žmogumi , tačiau niekada nesugrįžti į Reptilijas . Šitos planetos žmonės nuolatos įtraukiami į visokias revoliucijas . Ateina DVASINIAI lyderiai , pasėja ŽODĮ ir išeina . Gyvenkite kaip išmanote , darykite ką norite , tačiau derlių ne jūs pjausite . Žmonių pareiga tik augti . Tačiau jeigu protuose švilpia vėjai . Ar labai daug kaltas tas žmogus ? Jeigu angelų ir dvasių vyriausybėse revoliucija , tai ar daug kaltas tas eilinis angelas , jeigu gauna klaidingą nuorodą kaip saugoti vieną ar kitą žmogų ? Tai žmogeliai ir pliumpsi į bedugnę , nes dvasinių realybių jie paveikti negali , o jų protai tepriima tik klaidiną informaciją . Tai iš kur tas žmogus gali žinoti kur Tiesa , o kur netiesa . Tačiau jeigu visą šitą planetinę realybę suvoksime kaip kosminį dievybių eksperimentą , tada galime guosti save , kad ir didžiausias blogis gali pavirsti gėriu , jeigu tik Dvasia duos tvirtą štampą į žmogaus smegeninę , o žmogaus protelis sugebės nuskatyti šitą štampą . Štai Algimantas taip pat eksperimentuoja , pats su savimi . Tačiau yra bendraminčių kurie tuo žavisi . Paimkime , kad ir 2013 -12- 29 mokymą . Kiek čia fantazijos , kiek personalinės išmonės , kad Urantijos knygos Tiesas , kurias mums įtikėjus , rašė dvasios , gi Algimantas šias Tiesas interpretuoja kaip savo asmeninį atradimą . Tačiau šitas kosminis , dvasinis , filosofinis postulatas AŠ ESU yra kuo puikiausiai ir aiškiausiai išdėstytas Urantijos knygos 150 - dokumente . Ten , tarp kitko yra parašyta , kad šitą AŠ ESU ne žmogaus proteliui suprasti , tačiau Dvasia visviena duoda gana suprantamą šio postulato apibrėžimą ir aiškumą . Tai kur čia paslaptis , kad Urantijos knygos dokumentu jau nebesiriamama , bet interpretuojama asmeniškai ir personaliai . Ar gali religija būti personalinė ? Aišku , kad gali . Tokių religijų kiek tik nori , šioje eksperimentinėje planetoje . Ir visos mušasi į krūtinė , kad tik jos svarbiausios ir reikšmingiausios visų labui . Tačiau eksperimentas tam ir yra eksperimentas , kad atsijotų pelus nuo grūdų . Kai žmonės modernizuoja savo proto antenas , kad priimtų naujas prasmes , jie pamiršta savo kilmę ir kas jų tikrasis gelbėtojas , vadovas ir atpirkėjas iš chaoso ir sumaišties . Moderniškos proto antenos gaudo išskaidytą Dievybę į prasmes , į begalybes , į absolitybes - ir nebelieka Dievo Tėvo asmenybės , kaip ir Vietinės visatos Dievo ir Kūrėjo - Jėzaus Kristaus . Vietoj KRISTAUS , atsiranda vyresnysis dvasinis brolis , o vietoj Dangiškojo Tėvo , atsiranda Tėvas - Trejybė . Štai kaip žmogaus protas sugeba iškreipti tas pirmines Tiesas , kurios gimė ne Petro , ne Jono galvoje , bet buvo atneštos ir apreištos Dvasių , visai žmonijai , kaip PENKTASIS epochinis apreiškimas . Tačiau žmogaus protas nenori Dvasių autoriteto priimti už konstantą , bet nori tas Tiesas perdirbti ir pareišti kaip savas . Štai aš Petras , Jonas , Algimantas atradau KELIĄ , kurį jums skelbiu kaip dievišką tiesą . Matote ką mes sugebame čia , šioje dešimtainėje eksperimentinėje planetoje išdarinėti , remiantis suteikta muns laisva valia . Iš meilės ir laisva valia sukuriame Tiesos paradoksą ir teigiame , kad tai Tiesa ir Šviesa . Tačiau iš tikrųjų šitie revoliuciniai protai gimdo ir platina į pasaulį tik savo asmenybių pesonalines vizijas ir subjektyvias abstrakcijas .
emipetras: ATSIPRAŠAU , PADARIAU KLAIDĄ . REIKĖTŲ SKAITYTI URANTIJOS KNYGOS NE 150-dokumrntą , bet 105 - DOKUMENTĄ
emipetras: APIE ŽMOGAUS VERTĘ Души работников света часто притягиваются к религиозным жизням. Множество жизней они проживают монахами, монахинями, священнослужителями, шаманами, ведьмами, экстрасенсами и так далее. Их тянет быть посредниками между материальным физическим миром и духовными сферами. Поэтому они становятся "знатоками” в этой области. Если вы испытываете такое стремление, настоятельную потребность вовлекаться в духовность, даже если это не вяжется с обычной повседневной жизнью, значит вы – часть семьи Работников Света. Жизнь на Земле предоставляет возможность полностью прочувствовать, что такое быть человеком. Сейчас вы могли бы спросить: "А что особенного в том, чтобы быть человеком? Почему мне захотелось это испытать?” Человеческий опыт разнообразен и насыщен. Живя человеческой жизнью, вы временно погружены в огромную область физических ощущений, мыслей и чувств. Благодаря существованию дуальности, вашим переживаниям присущи большой контраст и насыщенность. Намного большие, чем на, как вы их называете, астральных планах. (Астральные планы – это планы, куда вы попадаете после смерти и пребываете между жизнями.) Вам трудно представить, но многим сущностям на нашей стороне понравилось бы оказаться на вашем месте. Им бы понравилось быть человеком и приобретать человеческий опыт. Человеческий опыт обладает неким видом естественности, что для них бесценно. Хотя они могут сотворять бесчисленные реальности силой воображения, это дает им меньше удовлетворения, чем сотворение одной "настоящей” реальности на земле. На Земле, процесс творения – это часто борьба. Обычно вы встречаете много сопротивления претворению свои мечтаний в жизнь. Ментальный вид творения в астральном мире намного легче. Там нет временного промежутка между мыслью о чем-то и реальным его сотворением. Более того, вы можете сотворить любую реальность, какую только захотите или о какой можете подумать. Ограничений не существует. В тот момент, когда вы рисуете прекрасный сад, вы уже можете в него войти. "Родить” идею на Земле, придать ей реальность в материальном мире – великое усилие. Оно требует твердого намерения, настойчивости, ясности ума и верящего сердца. На Земле вам приходится иметь дело с медлительностью и упрямством материального мира. Вам приходится преодолевать противоречивые импульсы в себе, бороться с сомнением, отчаянием, нехваткой знания, потерей веры и так далее. Творческий процесс может затрудняться или даже потерпеть крах из-за любого из этих элементов. Но именно эти потенциальные проблемы и даже поражения и есть те самые причины, придающие земной жизни такую ценность. В этом процессе, самые великие учителя – это встречающиеся препятствия. Они придают земному опыту намного большую глубину и широту, чем не требующий усилий творческий процесс на астральных планах. Легкость порождает низкую значимость. (Ниже мы вернемся к этому положению.) Астральные сущности, не имеющие опыта жизни на Земле, это знают и понимают. Часто вы обескуражены или даже отчаиваетесь от непокладистой природы своей реальности. Слишком часто реальность не отвечает вашим желаниям и надеждам. Слишком часто ваш творческий процесс заканчивается болью и разочарованием. Однако в этом же вы обнаруживаете ключ к миру и счастью. В своем сердце вы находите ключ. И охватывающая вас радость не сравнима ни с чем, сотворенным на астральных планах. Это и есть рождение вашего мастерства, вашей божественности. Экстаз, переживаемый при пробуждении божественности, придаст вам могущество исцелить себя. А божественная любовь поможет залечить глубокие раны, от которых вы страдали в жизнях на Земле. Кроме того, вы сможете помочь исцелиться другим, проходящим через те же самые испытания и печали. Вы распознаете их боль. Вы увидите ее в их глазах. И сможете направить их по пути к божественности.
Vėjas: Dualybė –savaime kontrastas. Visiškai fizinė gyvybė, galinti evoliucijuonuoti iki pakankamo proto, kad įtartų apie viršfizinių galių ir būtybių realų buvimą. Nors neturėdamos nei tikrovės pavaizdavimo, nei konkrečių faktų, tokios fizinės gyvybės pradeda praktikuoti asmeninį mąstymą (tikėjimo analogas) apie Aukštesnes jėgas, galias, veikimus. Taip pat praktikuoja visuomeninius ritualus (religijos analogas) stengentis permaldauti tas Aukštąsias veikiančias jėgas. Šiandien praktikuojami tikėjimai, religijos turi žmogiškuosius ir anapusinius šaltinius (knygas) skatinančias praktikuoti asmeniškai (gyvai). Ir tai vyksta pirmiausia būtent mentaliniame plane; ir čia kontrastingi nesiderinimai apiforminami kaip faktai, kaip savaiminiai kontrastai tarp to kas materialu ir to kas dvasiška, tarp to kas laikina ir to kas žada amžinybę su visomis jos gėrybėmis. “ Легкость порождает низкую значимость” Dėl ko Havonos piliečiai taip domisi mirtingosios kilmė piligrimais. Dėl ko jie nėra taip kerinčiai ryžtingi, atkaklūs, atsidave kaip mirtingieji; kurie ryžtasi siekti, to, kas atrodo neįmanoma. “ Это и есть рождение вашего мастерства, вашей божественности”
Vėjas: Vestuvės Kanoje “Ką tik mano sūnus pasako, tas įvyksta.“ Bet Jėzus nieko nepasakė. Dabar jis suvokė, kad jis jau buvo pasakęs – arba vietoj šito trokšdamas pagalvojo – per daug“ “Tas vynas,... kurio Jėzus, tas Dievas-žmogus, žmogiškai ir užjaučiančiai panorėjo,tuoj turėjo atsirasti.“ “Palaipsniui Jėzus ėmė suvokti, kas atsitiko. Iš visų asmenų, dalyvavusių vestuvių šventėje Kanoje, Jėzus buvo labiausiai nustebintas.“ “Šituo atveju Energijos transformuotojai, Tarpinės Būtybės, ir visoskitos reikalingos asmenybės buvo surinktos prie to vandens irkitų reikalingų elementų,ir dėl Visatos Aukščiausiojo Valdovo Kūrėjo išreikšto pageidavimo,nebuvo galima išvengti to, kad nedelsiant atsirastų vynas.“ “Bet tai jokiu būdu nebuvo stebuklas. Nė vienas gamtos dėsnis nebuvo pakeistas, sustabdytas, ar net pažeistas. Atsitiko vienintelis dalykas, buvo anuliuotas laikas, dangiškosioms būtybėms surenkant tuos cheminius elementus, kurie yra būtini vyno padarymui.“ Mirtingųjų gyvenime Ezoterinė literatūra, protingi psichologai, atidūs mokslininkai šiandien pakankamai daug pasisako apie mentalinį, astralinį reiškinį, kaip jis veikia mūsų kasdienybėje.
Naktinis sargas: Kadangi Emilis kuklus, aš padarau tai už jį - įkeliu jo tekstą iš f1 temoje „Kuo pagonys panašūs į katalikus, ir kuo skiriasi nuo jų?“ MIELAS ALGIMANTAI , vargu ar tu daug žmonių prikviesi į savo ŠVENTOVĘ , su tokia savosios religijos konsepcija . ,, Štai būtent dėl to dabar Urantijoje esu aš, kad apšviesčiau jus visus – ir urantus – kad drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU apšviestume kelią visiems SAVO GYVENIMU, kaip apšvietė Jėzus, būdamas vienas iš mūsų ir tarp mūsų prieš du tūkstančius metų. Ir net DAR DAUGIAU, NES ESAME NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOS VISAI KŪRINIJAI. " Jeigu norite , kaip URANTAI užkariauti pasaulį - keiskite savo politiką kitų religijų atžvilgiu . Norint visapusiškos sėkmės , negalima sumenkinti savo priešininko . Ar tai religinio , ar tai politinio , ar tai komercinio . Negalima paniekinti kitokio žmonių vidinio tikėjimo negu , kad kurį savyje URANTAI . Reikia žinoti , kad vienokių ar kitokių krikščioniškų bažnyčių sukurtas , žmonių protuose , vidinis tikėjimas , buvo kuriamas šimtmečiais , per labai , tais amžiais įtakingas bažnytines sruktūras ir šiandiena yra įštampuotas į jų smegenis , kaip stabili pasąmoninė tikėjimo galia . Sakai , kad viso ko kalta BAIMĖ. Visai teisingai sakai . Baimė mumyse yra ir didelis priešas , bet gali būti ir geras draugas , kad apsaugotų šitą fizinį kūną nuo daugelio neišmintingų žingsnių . Tai kitokios religinės orentacijos žmonės , taip pat bijo prarasti savo vidinę religinę nuostatą . Ką jie turi šiandieną ir koks jų vidinis dvasinis krūvis , jie žino , tačiau nežino , ar tikrai bus laimingi , kai išmes savo vidines , tradicinės bažnyčios nuostatas ir dogmas . Ar tu žinai Algimantai , kad apaštalui Pauliui iš pradžių , labai nesisekė apaštalauti . Jis savo laiškuose šiek tiek užsimena apie tai , tačiau viduramžių bažnytininkai - metraštininkai daug ką pritaikė katalikų bažnyčios autoritetui didinti ir apie Pauliaus mokslą , pas vieną žymiausią , tos epochos , LEVITĄ mokytoją , yra nutylima . O buvo taip . Kai jau Paulius atsivertę ir iš aršaus fariziejaus , vardu Saulius , tapo Kristaus sekėju , vardu Paulius manė , kad nedelsiant pakeis pasaulį ir žmonės miniomis plūs prie jo . Tačiau pirmi jo pamokslai ne tik , kad nepradėjo skaitline reikšme didėti , bet atvirkščiai , nuolat mažėjo . Jis tarėsi su daugeliu jam prielankių dvasinių mokytojų , kad šie padėtų ištaisyti padėtį , tačiau visi . kaip susitarę tvirtino , kad pritraukti žmones prie savęs , reikia vidinės meilės ir dar , kad ta tavo vidine meile , auditorija šimtu procentu patikėtų . Negana to , kad tu karštai tiki į Jėzų Kristų , tačiau ar tu moki tai perteikti kitam žmogui taip , kad jis patikėtų tavuoju karštu tikėjimu . Vienu žodžiu jam liepė kreiptis pas garsiausią , turingiausią ir įtakingiausia to regiono LEVITĄ . Šis , savo prekybos tinkluose buvo sukūręs ištisą IMPERIJĄ ir sėkmingai sutardavo su visų valstybių karaliais , kariškiais , muitininkais ir pan. Kai Paulius nuvyko ir pasisakė apie savo pamokslų nesėkmes , tada šita prekybos Įžimybė tik nusišypsojo ir pasakė : ,, pasilik metams pas mane ir viskas pasikeis " Per tuos metus , Paulius buvo mokomas visų prekybos paslapčių ir žmoinių tarpusavio bendravimo psichologinių paslapčių . Jam tai buvo ,, nežinoma Žemė " ir jis godžiai sėmėsi žinių ir viską dėjosi į savo galvą . Jau net , keletą prekybinių operacijų , labai sėkmingai atliko . Baigėsi metai . Paulius savo sėkmingu mokslų uždirbo nemažai pinigų tam levitui-mokytojui ir už savo mokslą su kaupu atsiskaitė . Dabar Paulius iš naujo pradėjo savo pamokslavimą žydams . Ir ką jūs manote ? Jau po pirmo pamokslo pasklido gandas apie štą nuostabų žydą-mokytoją ir apaštalą , kaip nuostabų oratorių , kurio negali atsiklausyti , nes kiekvienas jo žodis jaudino kiekvieno besiklausančio ir širdį ir protą . Taip Pauliui atėjo ir šlovė ir žemiškoji garbė tiek žydų pasaulyje , tiek ir pagonių pasaulyje . Tūkstančiai tūkstančių žydų ir pagonių priėmė naują tikėjimą , tikėjimą tokį , kokį savo prote su meile ir galia generavo ir skelbė Paulius apšviestas Dieviškosios Dvasios , tačiau su žmogiškąja psichologine įžvalga . Tai va , tiek žinių . Jūsų , mieli urantai , deklaruojama meilė ir brolystė ir jūsų tikėjimas Į ROJAUS TREJYBĘ ir AŠ ESU , turi virsti labai , labai saldžiu saldainiuku , kad žmogus vieną kartą paragavęs tos žinios , trokštų dar ir dar . Per konfrontaciją ir savo tikėjimo išaukštinimą , kitokių tikėjimų ir kitokių dogmų atžvilgiu , nieko gero nepasieksite . Jūs patys ,gal būt , ir augsite , tačiau plačių auditorijų neturėsite. Jeigu jau turite galingą savo vidinį tikėjimą , tai mokykitės tai perteikti kitam žmogui taip , kad jūsų sakomi žodžiai užburtų to žmogaus sąmonę tokia galia , kokią ir jūs turite . Tačiau nemanykite , kad kuo jūs tikite , nedelsiant patikės ir kitas žmogus . Žmogų , klausytoją reikia užburti savo įsitikinimu ir tame turi dalivauti visos psichinės galios , išmintis ir meilės energija . emilispetras 2014-02-22 22:25:48 Pagarba Tau, žmogau,
emipetras: ATĖJO EMMANUELIS IR SAKO :. Brangieji , mes dvasios , labai norime, kad jūs pagaliau prisimintumėte Didžiąją Tiesą , kad jūs esate amžinoji būtis , o jūsų kiekvieno gyvenimas turi švenčiausią prasmę ir tikslą . Nėra paprastų gyvenimų , visi gyvenimai yra įpataingi ir labai svarbūs .. It tegu šviečia Šviesa jumyse , nes jūs ir esate tą Šviesa ,o šios Šviesos tikslas visada buvo ir yra tas , kad jūs pagaliau tapote žmonėmis!!!. Ir nėra visoje VISATOJE aukštesnio gyvybės tikslo , kaip kosminei sąmonei tapti žmogumi .. Mes dvasios , esančios kartu su jumis , dėkojame jums , už šitą didvyrišką pasirinkimą , tapti žmogumi . Brangieji žmonės , kvieskite mus dvasias kiekvieną akimirką , kai tik jums bus reikalinga bet kokia pagalba . Šiuo metu Žemėje , nėra nei vienos Sielos , kuri neturėtų bent vieno dvasinio palydovo . Aš jums noriu dar kartą patvirtinti , kad jūs esate vedami ir prižiūrimi . Jus veda ir jumis rūpinosi tos patyrusios dvasios , kurioms jau nebereikia gyventi žemiškų gyvenimų , kurios jau išgyveno žemišką patyrima ir kurios šiandiena gyvena kitokios realybės pasaulyje , dvasių pasaulyje , sąmonės ir proto pasaulyje , kurie egzistuoja už fizinio pasaulio realybės . Nesilenkite mums ir negarbinkite mūsų , garbinkite tiktai viena Dievą Tėvą , visų pasaulių Kūrėją ir Amžinąjį viso ko Šaltinį ir visos Kūrinijos Centrą . Jūsų kiekvieno funkcija - pragyventi savo žemiškąjį gyvenimą tokį , kos jis yra . Mano gi , kaip dvasios funkcija , savo meile užpilti jus Šviesa , kad ši Šviesa apšviestų tuos jūsų sąmonės kampelius , kurie ir nuves jus prie savo vidinės ŠVIESOS . Niekada , nieko nebijokite . Baimė tai proto apgaulė , tai fokusas , tai nerelybė , tai tik iliuzija labai miklių rankų . Būkite visada ramybėje ir amžinoje dangiškojo TĖVO realybėje . Visa paslaptis yra tame . kad su baime nereikia kovoti , bet reikia pažinti jos prigimtį , išanalizuoti ir visada tikėti , kad baimių prigimtis yra daug silpnesnė už meilę . Tūkstančius kartų aš galiu jums kartoti - jūs esate saugūs . Su meile Emilis
emipetras: Žmogaus prigimtis nesikeičia; dešimttūkstantaisiais pasaulio egzistavimo metais žmogus gimsta su tokiomis pačiomis aistromis, kaip ir antraisiais metais, ir jis nueina savąjį kvailysčių kelią, kol pasiekia vėlyvą, netobulą ir niekam nereikalingą išmintį. Išminties sukaupęs senuolis gula žemėn, o jo palikonis pradeda viską iš pradžių kaip kūdikis, tarsi kvailys sugriauna pirmtako darbus ir savo palikoniui palieka tuos pačius menkus rūpesčius, kurie surijo ir jo paties gyvenimą. Vadinasi, mes statome ant ledo, mes rašome ant jūros bangų: nusirita banga, ištirpsta ledas – ir mūsų rūmo bei mūsų minčių kaip nebūta.
emipetras: Имеют ли люди право жаловаться на рак? Ведь это отражение нас самих - оно демонстрирует нам наше поведение, наши аргументы, и... конец пути. У людей образуется рак, потому что они сами и есть рак. Его нужно не побеждать, а понять, чтобы нау-читься понимать самих себя. Это наш великий шанс обнаружить слабые звенья в той концепции, которую и люди, и рак используют в качестве общей картины мира. Рак терпит фиаско от противопоставления се-бя сообществу. Он следует только принципу «или -или» и защищает свою, независимую от окружаю-щих, жизнь. Ему не хватает осознания великого все-охватывающего единства. Это непонимание харак-терно и для человека, и для раковых заболеваний: чем больше отграничивает себя Эго, тем быстрее оно теряет ощущение цельности, частью которой яв-ляется. У Эго возникает иллюзия, что оно способно сделать что-нибудь «в одиночку». Но один - в той же степени означает «единый со всеми», в какой и «отъ-единённый от остальных». Человек теряет связь с истоками бытия в той сте-пени, в которой отграничивает себя «Я». Эго пытает-ся удовлетворить свои потребности и диктует чело-веку путь, считая правильным и полезным только то, что способствует его дальнейшему отграничению и проявлению. Оно боится возможности «стать еди-ным со всем сущим», потому что это предопределя-ет его смерть. Вежливо, интеллигентно и аргументи-ровано Эго защищает своё существование, исполь-зуя самые благородные теории и самые чистые на-мерения, за которыми скрывается Закон джунглей: главное - выжить. Вот так и возникают в нашей жизни цели без це-ли. Считать целью прогресс нелепо, потому что он бесконечен. Цель может заключаться только в пре-образовании чего-либо, а не в продолжении того, что и так есть. Заключённый вряд ли будет считать своей целью переход в более комфортабельную тюрьму, ибо его цель - свобода, ибо свобода - ка-чественно иное состояние.
emipetras: ŠIMTAMEČIO PATARIMAI . MOKYKIMĖS GYVENTI Kokia ilgo, laimingo ir sveiko gyvenimo paslaptis? Kiekvienas ilgaamžis turi savų receptų: nuo mažo fizinio aktyvumo ar kasdienio miego iki ledų ar šlakelio viskio. Sutikite, šie žmonės išties turi ką pasakyti ir ką patarti.Jūsų teismui pateikiame šimtamečių žmonių tiesiogine šio žodžio prasme margaspalvį patarimų sąrašą. Jų laimės, sveikatos ir turiningo gyvenimo šaltiniai – labai įvairūs, kai kurie, sakytume, netgi šmaikštūs arba kontraversiški ir skatinantys prieštarauti. Bet tai jų – ilgą gyvenimo kelią įveikusių žmonių – nuomonės. Tad įsitaisykite patogiai su kvapios kavos ar arbatos puodeliu rankoje ir, tikimės, kiekvienas jūsų šiame šimtamečių minčių lobyne rasite tai, ko reikia jūsų sielai, rasite atsaką į ilgai ramybės nedavusį klausimą. Nežvilgčiokite į kalendorių. Tiesiog švęskite kiekvieną dieną. Investuokite į kokybę – ji niekada neišeina iš mados. Kiekvieną dieną išeikite į lauką ir netingėkite šiek tiek pasivaikščioti. Tai gali būti net apėjimas aplink namą. Atminkite, jaunystės raktas – nenustoti judėti. Įsimylėkite ir susituokite. Mylėkitės tik kupini įkvėpimo. Net jei nekenčiate, savo pyktį pasilaikykite sau. Kad ir kokia priežastis būtų, neskaudinkite kitų žmonių. Niekuomet nenustokite tikėti meile. Raskite laiko paverkti. Atminkite, niekas jūsų nekontroliuoja. Keliaukite po margą pasaulį, kol esate jauni. Nesijaudinkite dėl pinigų – tiesiog padarykite taip, kad jie jums „dirbtų“. Patirtis yra kur kas vertingesnė už pinigus. Nelyginkite savęs su kitais, antraip niekuomet nebūsite laimingi. Kaip sakoma, žolė svetimame kieme visuomet būna žalesnė. Jei gėdijatės ir negalite, ko norite, pakviesti į pasimatymą, jums neverta su juo / ja užmegzti pažinties. Kokį nors vieną dalyką darykite kasdien – tiesiog dėl savęs. Nebūkite gobšūs. Fiziniai pratimai visiškai nereikalingi! Daugelis žmonių pervertina juos. Gerti vitaminus? Pamirškite tai! Niekad nepritariau taip kalbantiems medikams. Sugebėkite atleisti. Raskite savo aistrą ir gyvenkite ja. Išmokite prisitaikyti. Turbūt puikiai pamenate, kai vaikystėje mums būdavo linksma, pamiršdavome net valgyti ir miegoti. Ir suaugusiesiems derėtų taip elgtis. Nevarginkite savęs ilgiausiu sąrašu taisyklių, pavyzdžiui, griežtu pietų ar miego laiku. Raskite laiko apverkti tai, ko netekote. Nesustokite eiti į priekį ir niekada nepasiduokite. Nebūtina praktikuoti kokią nors religiją ar apskritai nepraktikuoti jokios religijos. Tiesiog turėtumėte suprasti, į ką tikite, ir tuo gyventi. Nemirkite, jei nenorite mirti. Nebijokite gerti vandens iš čiaupo. Gyventi yra linksma. Neprivalote visada būti laimingi, bet visą laiką turite būti patenkinti. Mylėkite žmones. Kiekviename jų pasistenkite įžvelgti kažką gero – juk visi esame žmonės. Pasistenkite įgyti gerą išsilavinimą, nes niekas to nesugebės iš jūsų atimti. Mąstykite tik pozityviai. Jei būsite taip nusiteikę, tuomet jums viskas bus gerai. Kai galvojate apie blogus dalykus, nuodijate savo kūną. Todėl tiesiog šypsokitės, nes juokas – geriausias vaistas. Nemirkite per anksti. Judėkite į priekį ir darykite savo darbą, nekreipdami į nieką dėmesio. Galite domėtis karščiausiomis vietos problemomis, tačiau pasaulyje apstu tiek įvairiausių dalykų... Stenkitės patikėti savimi ir pasitikėti savimi, kad galėtumėte įveikti kelyje pasitaikiusias kliūtis. Viskis ir cigaretės – jie suėdė mano sveikatą. Geriu tik tada, kai man būna labai blogai, tačiau mano gydytojas sakė, kad be šių dviejų dalykų – viskio ir cigarečių – jau seniai būčiau pakratęs kojas. O aš vis dar gyvas ir galiu pakelti alkūnes. Tai nuostabu! Nereikia nurašyti savęs anksčiau laiko – gyvenimo tikslas gali atsirasti ir sulaukus 65-erių metų. Skausmas yra labai mįslingas, o malonumas – geriausias būdas nepamiršti jo. Nesikraustykite iš proto dėl materialių dalykų. Atminkite – jūs niekada nežinote, kada viskas baigsis, ir nieko negalėsite pasiimti su savimi į anapusinį pasaulį. Raskite sektiną pavyzdį ir stenkitės pranokti jį, net jei niekada negalėsite to padaryti. Šimtamečio patarimas moterims – netekėkite už pagyvenusio vyro. Ištarkite „taip“ jaunam. Stenkitės nesijaudinti. Stenkitės tiesiog gyventi. Humoras – tai gyvenimo jėga, padedanti įveikti visus sunkumus. Kai jūs juokiatės iš savęs, neleidžiate kitiems pasijuokti iš jūsų. Mano galva, žmonės privalo būti smalsūs. Jie turi domėtis gyvenimu, kuris verda už jo mažo pasaulėlio ribų. Jie privalo patirti malonumą pažindami viską, kas nauja, – tiesiog dievinti patį gyvenimą. Stenkitės nevalgyti tik tai, kas laikoma sveiku maistu. Aš valgau viską, ko noriu. Mano ilgaamžystės paslaptis – tai ledai! Amžius – ne liga. Manęs visiškai nejaudina, kuo jūs domitės. Galite kolekcionuoti nors ir puodelius. Tačiau jeigu jūs tuo mėgaujatės, vadinasi, jūs dar gyvi. Būkite sąžiningi. Aš retai melavau. Kai esate sąžiningi su žmonėmis, jie trokšta su jumis bendrauti, jums atsiverti. Melas – pernelyg sunkus darbas. Taigi – nepersistenkite. Visuomet įsiklausykite į kitą žmogų ir sužinosite vis ką nors nauja. Įsitaisykite patogiau, nes išmoksite gerokai daugiau, jei girdėsite, ką kalba kiti, o ne jūs visiems pasakosite, kiek daug žinote. Turite mėgti tai, ką darote. Jei dirbsite dievinamą darbą, gyvenime jums neteks dirbti nė dienos. Kiekvieną dieną raskite laiko nusnausti. Naujų dalykų pažinimas daro jus laimingus ir padeda išsaugoti blaivų protą. Kasdien darykite ką nors įdomaus, antraip jums taps liūdna ir nuobodu gyventi. Miegokite ramiai, pasistenkite dėl nieko nerimauti ir mėgaukitės jus aplankančiais maloniais sapnais. Būkite malonūs. Nugyvenau ilgą gyvenimą dėl to, kad yra daug žmonių, kurie mane myli. Gurkšteliu šlakelį viskio kiekvieną mielą dieną ir puikiai jaučiuosi. Būkite teisingi. Niekada gyvenime nerūkiau, negėriau ir nieko neapgaudinėjau. Niekam neleidau sugadinti man nuotaikos – ypač automobilių spūstims, tragiškai važiuojančioms mašinoms. Nemėgstu stresų, net negaliu jų pakęsti. Gyvensite ilgiau, jei visur įžvelgsite juokingų dalykų. Nenukabinkite nosies – nėra jokių tragedijų. Jūs negalite vienu metu juoktis ir pykti, juoktis ir liūdėti, juoktis ir pavydėti. Pasistenkite turėti gerą apetitą, daug draugų ir mažai laisvo laiko. Būkite stiprūs, aktyvūs ir išsilavinę. Muškite savo gyvenimo būgną. Negerkite, nerūkykite ir neskubėkite pastatyti sau kryžiaus. Gyvenkite šia diena ir tęskite savąją kelionę. Tiesiog darykite tai, ką reikia. Ne analizuokite, o paprasčiausiai darykite. Tai daugiau nei lengva! Mėgaukitės gyvenimu ir tebūnie, kaip būna. Ramiai miegokite, valgykite ledus, net kai sloguojate, ir pamatysite, kitą rytą nubusite visiškai sveiki.
emipetras: ŠIMTAMETIS moko ,kad meilėje ir kūryboje reikia gyventi , tai dabar ir bandau tai daryti . Na aišku , visa tai iš anksto , pasirašiau ant popieriuko , nes ne taip greitai ateina geri žodžiai . Kažkada , pabėgo į pasaulį meilė ir šviesa , Nes Rojus tapo per ankšta vieta . Per žvaigždėtus klonius skrido kuo greičiau , Kad surastų Žemę , žmones ir apglėbtų kuo meiliau . Kosminė naktis ir šaltis pasitraukia , Kai žmonėms į širdis meilė nusileidžia . Meilė visagalė , kuria dangų , Žemę Ir kiekvienoj sieloj jos likimą lemia . Vieni šaukia Dieve , kiti šaukia Kristau , Tačiau ar supranta , kad vienybėj gimstam Gimstam ir gyvenam iš šviesos ir meilės , O vėliau ir mes pabėgam ieškot savo Saulės .
emipetras: PAMĄSTYMAI APIE DVASINĮ KŪNĄ Beveik visi žmonės , visa žmonija mato save tik , kaip fizinį kūną . Visų valstybių medicina gydo tik fizinį kūną . Visų valstybių , maisto , gėrimų , pramogų industrija dirba tik fizinio kūno malonumui . Tai kas tas žmogus ? Ar tai tik fizinis kūnas iš tiesų , kuriam dirba ir pluša milijonai ir milijardai žmonių protų , rankų ir sulenktų nugarų , ar tai žmogus , kuris turi ir dar kitą kūną ? Ar šiame fizinių kūnų pasaulyje tikrai negalime pamatyti , pajausti dvasinio pasaulio realybių ? Iš tiesų , tai egzistuoja ir fizinė ir dvasinė tikrovė , tačiau tikroviškesnė yra tik dvasinė tikrovė, o fizinė yra tik dvasinės tikrovės šešėlis. Todėl visos pastangos pakeisti pasaulio išorinę tikrovę ( suteikiant žmonėms gerbūvį , išgydant visas ligas ir negalias , suteikiant tik naudungas mokslo žinias ) nekeičiant dvasinės tikrovės orentacijos , yra vaikiškas bandymas pagauti ant sienos saulės zuikutį. Šis skirtingų tikrovių atradimas ir supratimas , veda mus prie dvasinės atradimo. Fizinio žmogaus , pagrindinis fizinio kūno troškimas – kuo daugiau komforto, o galutinis komfortas , kaip visų komfortų mirtis. Todėl fizinis kūnas su visais savo malonumų troškimais ( valgymu , gėrimu , sėksu , miegu , pramogomis ) žmogų tempia mirties link. Dvasinis gi kūnas siekia gyventi, gyventi amžinai . Ar pastebėjote kiekvieno žmogaus tikrąją realybę - žmogus save įsivaizduoja kaip amžiną asmenybę ? Iš čia , mūsų dvasinio intelekto nuolatiniai bandymai ir mėginimai sugraudinti jūsų sąžinę, kad draugautume , mylėtume , pasiaaukotume ir įgyvendintume svarbiausią savo asmenybės misiją. Mūsų visuomenėje, kurioje toks stiprus visų valdžių spaudimas sugyvulėti, pirmiausia reikėtų užsiimti bent trimis pagrindiniais darbais , nors tiems žmonėms , kurie jau toliau mato už savo nosies galiuką . 1. pradėti domėtis klausimu ar yra Dievas mano gyvenime 2 . mokėti suvaldyti fizinio kūno įvairius troškimus 3 . įšmokti pirmenybę teikti dvasinio kūno poreikiams. Iš tiesų , tai dvasinė tikrovė yra tokia, jog visa žmonija , visa visuomenė yra vientisas organizmas dvasioje . Šiame vientisame organizme tam tikros žmonių narių grupės atlieka kojų vaidmenį , kai kas rankų vaidmenį , kai kas yra stuburo , na ir žinoma, yra ir žmonių grupės , kurios atlieka smegenų funkciją . Visuomenės lyderiai turėtų mokėti valdyti šį kūną taip, kaip žirgų išjodinėtojas elgiasi su ugningu eržilu. Vadai turi prižiūrėti žmones, pasirūpinti jų poreikiais (suteikti darbą, papataikauti kai kada ( pav prieš rinkimus ) ir t.t.), tačiau užvis svarbiausia yra suvaldyti visuomenės kūną taip , kad jis tarnautų ne pilvo poreikiams , bet dvasiniams poreikiams. Šioje vietoje pasaulio lyderiai visai mažai dirba , nes patys nieko neišmano apie dvasinę realybę , todėl ir fizinė realybė buksuoja vietoje . Neišprūsę dvasioje žmonės , kaip ir senovės laikais , nori tik duonos ir žaidimų . Neišprūsę dvasioje lyderiai , tą ir tedaro - neišprususią visuomenę pamaitina ir žaidimais pasotina . Šioje vietoje reikia akivaizdžiai suprasti visiems be išimties – kūnas judės dvasinės tikrovės link tik per prievartą. Per kūniškus malonumus , per vis superiškesnius gerbūvio malonumus , joks kūnas nejudės dvasinės tikrovės link . Bet koks rimtas mėginimas tartis su savo kūnu, laikyti jį lygiaverčiu partneriu, apeliuoti į tai, kad kūnas klausytų išmintingų mokymų – beprasmiškas darbas . Galva , protas ir dvasia turi apmauti, apžaisti kūną. Tam ji ir galva, kad pagalvotų geriau už kūną, ir priverstų malonumų siekiantį kūną judėti reikiama prievartine linkme. O galva tą padaryti bus pajėgi tik tuomet, kai visu savo protu pati veržte veršis dvasinės tikrovės link (t.y. nuosekliai ir įnirtingai sieks intelektinio pažinimo savyje ). Tik Dvasia nori daugiau , toliau ir geriau matyti . Visi be išimties pranašai buvo dvasingi žmonės. Jie buvo patys intelektualiausi, nes tikrovę matė gerokai toliau nei visi kiti.
emipetras: CHATORŲ MOKYMAS JŪSŲ sugebėjimas susikoncentruoti – tai jūsų smegenų funkcija. Tai aktyvuoja kelis sąmonės lygius. Sukoncentruojame savo dėmesį į savo kūno vidų ar į savo energetinio lauko vidų, taške ar srityje, į kurią susikoncentravote, iš karto pradeda tekėti subtilios energijos srautas. Ta energija atgaivina jūsų kūno ląsteles ir/arba sustiprina šviesos fibrų švytėjimą, iš kurių sudarytas mūsų energetinis kūnas. Taškas ar sritis, į kurią susikoncentravote, subatominiuose lygiuose , sukuria iškreipimo efektą. Tokį efektą jūs galėtumėte pavadinti kvantinių laukų efektu. Tokie laukų efektai jūsų viduje sudaro atitinkamus energetinius srautus, geometrines figūras ir harmonikas. Kvantinio lauko pakeitimas savo dėmesio koncentracijos jėga – ypatingai svarbus sugebėjimas, kurį rekomenduoja įvaldyti. Jo panaudojimo galimybės pakankamai didelės ir įėjimas į ekstazės būseną – tik viena iš jų. Metodas remiasi tuo, kad išnaudoti jūsų sugebėjimą išlaikyti dėmesį, tuo pat metu jaučiant meilę arba padėką. Tie du jausmai suteikia malonius poveikius į jūsų energetinį lauką ir į ritminius magnetinius impulsus, kurie eina nuo jūsų fizinio organo, širdies. Toks dėmesio ir švarių energijų suderinimas gali būti panaudotas tam, kad gauti stiprią ekstazę. O kaip mes jau sakėme, sąmonės ekstazės būsena yra galingas vystymosi katalizatorius. Rekomenduojama dienos bėgyje mokytis įeiti į ekstazės būseną. Suprantama, kad pas kiekvieną iš jūsų kasdieninis gyvenimas neskatina ekstazės būsenos atsiradimą. Tačiau , rekomenduojama, dienos bėgyje rasti laiko, nors po keletą minučių kelis kartus , kad pasitreniruoti tokios būsenos pasiekimui. Praleisti ekstazės būsenoje nors kelias minutes laiko – yra geriau, nei nebūti joje visai. Parengta pagal Chatorų mokymą .
emipetras: TOS PAČIOS TEMOS TESINYS Yra tokia geometrinė figūra , kaip oktaedras . Figūra kaip figūra , tačiau jeigu žmogus su ja padirbėja , tai labai greitai harmonizuojasi visos mūsų fizinės ir dvasinės energijos ; protas , sąmonė ir pasąmonė . Susiraskite internete geometrinę figūrą - OKTAEDRĄ . Labai gerai ją patyrinėkite . Tai dvi keturkampės piramidės , sudėtos su pagrindais , ir turinčios jau vieną bendrą pagrindą . Žmogui reikia save vizualizuoti tos figūroa viduje . Jeigu guli lovoje , tai vizualizuok save gulintį ant to bendro pagrindo pagrindo . Vizualizuoti save gulintį pilnai tos figūros viduje . Su komfortu ir pakankamu kiekiu laisvos erdvės visam savo kūnui . Vienu žodžiu guli sau ant pagrindo tos figūros viduje ir jautiesi laisvai . Kita poza Galima ir sėdėti arba stovėti . Tada geriausiai save statyti taip , kad centrinė ašis nuo vienos piramidės viršūnės einanti į kitos piraminės viršųnę , eitų per tavo kūno stuburą , kaklą ir pakaušį. Ir viskas , sėdi sau , arba stovi ir save fiksuoji laisvai besirandantį tos figūros viduje . Nereikia atlikti jokių meditacijų , nei maldų . Svarbiausia išmokti save jausti ir matyti tos figūros viduje , laisvai be suvaržymų . Kiek nori kartų per dieną tiek ir patalpink save , po kelias ar keletą minučių . Poveikis labai galingas ir stiprus . Žmogus tampa subalansuotas visais atžvilgiais . Tai visai paprasta , tačiau turi labai gerą harmonizuojantį poveikį . To moko , mus žmones , Šviesos broliai CHATORAI , su žemišku šviesuoliu Virgiu .
emipetras: AR MES ŽMONĖS DIEVAI ? Norėčiau pasidalinti mintimis ,, pagal paveikslą ir panašumą ... “ Taigi , Senojo Testamento , Šv. Rašte parašyta - dievai tarė ... Taip , taip , originaliame hebrajų vertime parašyta ,,dievai‘‘ , bet ne vienas Dievas . Vieno Dievo konsepciją sukūrė vertėjai katalikai , nes taip viskas jiems logiškiau išėjo . Taigi , buvo parašyta ,, ... Dievai tarė : sukurkime žmogų , pagal savo paveikslą ir panašumą .‘‘ Na , toliau prasideda kūrimo aprašymas . Kas tuo domisi gali pasiskaityti . Dabar paimkime Urantijos knygą . Čia jau aiškiai aprašyta , kaip dangaus Dievybės , šioje Žemėje , inplantavo gyvybės monadą , kad pradėtų vystytis gyvybės sistemos ir modeliai . Iki žmogaus , dar buvo baisiai toli , tačiau šioje gyvybės monadoje buvo visa gyvybės evoliucijos raida , iki pat žmogaus . O kaip atsirado žmogus ? Beždžionė , vėl ta pati beždžionė pasitarnavo . Nes taip ir turėjo būti . Šios dienos mokslas jau ;labai gerai yra ištyręs tiek žmogaus , tiek beždžionės genomą . Ir ką jūs manote ? Šimpanzės genomas su žmogaus genomu sutampa net 99 procentais . Ar manote , kad tai atsitiktinumas ? Tikrai ne . Tai ne atsitiktinumas , tai dėsningumas , kuris buvo numatytas Visatos Kūrėjo planuose . Urantijos knygoje , šis dėsningumas pavadintas proto šuoliu , kaip žmogbeždžionių šeimoje atsiskyrė du išmintingi primatai Fonda ir Andonas ir padarė savo prote kokybinį evoliucijos šuolį , ir pabėgo nuo savo nevykelių gentainių . Iš tikrųjų viskas vyko ne visai taip . Gyvybės prižiūrėtojai , tai yra ; tarpinės būtybės , angelai serafimai , energijos reguliuotojai , gyvybės nešėjai , intensyviai stebėjo teigiamai progresuojančias žmogbeždžionių kaimenes . Ir kai tik buvo pastebėta loginio proto užuomazga tose bandose , tam tikroms žmogbeždžionėms buvo pakeistas vienas genas , tiksliau pasakius - pridėtas . Tais laikais , o ir dabar , dvasioms tai padaryti vieni juokai . Tada buvo kuriams žmogus , o dabar jau negalima , nes žmogus jau yra sukurtas ir turi vystytis tik dvasiškai , kadangi proto galios visos buvo sumodeliuotos ir atiduotos tame genetiniame kode . Taigi , perspektyvioms žmogbeždžionėms buvo pakeistas vienas genas . Ir jos vėl buvo paliktos natūraliai evoliucijos atrankai . Slinko šimtmečiai , tūkstantmečiai ir žmogus savo protu vis tobulėjo . Žmogus tobulėjo ne tik savo protu bet ir taisyklingomis savo kūno proporcijomis , jeigu tik tobulai gyveno motinos gamtos naturaliame prieglobstyje . Nesveikatą , ligas , išsigimimą atnešė didieji civilizacijos susivienijimai , miestų gatvių purvas , religinė tamsybė ir protų iškrypimas iš dieviškojo evoliucijos plano . Dabar truputi pafilosofuokime . Ar gali vykti pažangos evoliucija , evoliucijos šuoliai , jeigu nėra iš ko rinktis . Kai sakoma , stipresnis nugalėjo silpnesnius - reiškia tie stiprieji jau buvo kažkieno sukurti ir tolesniame evoliucijos vingyje , jie nugalėjo tuos silpnesnius . Kaip gali vykti evoliucijos atranka , jeigu nėra iš ko rinktis?. Kaip tu gali iš šiukšlių krūvos išrinkti grūdus , jeigu jų ten niekada ir nebuvo . Tačiau jeigu aš įbersiu saują grūdų į tą šiukšlų krūvą , tada tikrai , po kurio tai laiko , toje šiukšlių krūvoje užaugs derlius - javų stiebai su tikrų grūdų varpomis . Ir tai bus nauja kokybė , naujas šuolis žolių evolicijoje , nes aš ten sąmoningai pasėjau naują sėklą . Visame kame , visame gyvybės pasaulyje vyko ir vyksta tik kryptinga evoliucija . Tai reiškia , kad buvo keičiamas pats svarbiausias gyvybės parametras - genetinis kodas . Pridedant arba atimant keletas genų , vieno ar kito gyvybės modelio fiziniame pavidale . Taip , kaip šiandiena ir rytoj , sukurti gyvybės geno , arba naujos gyvos lastelės iš nieko , negali ir negalės joks mokslas , tai logiškai mąstant , tuos darbus darė , daro ir darys tik Visatos Motina Dvasia , tam tikslui parinkdama ir deleguodama reikiamos kompetencijos dvasias , kurios darbuojasi visos žmonijos tobulėjimo labui . Ir taip , pridėjus vieną papildomą geną į žmogbeždžionės genomą , buvo sukurtas žmogaus genomas , kuris savo tolesniame evoliciniame vystymesi taps homo sapiens . Dabar pamąstykime . Ką reiškia ,, sukurkime žmogų , pagal savo paveikslą ir panašumą ‘‘ ? Kuo mes šiandiena galime būti panašūs į savo dievus kūrėjus , tuo labiau į savo VISATOS VIEŠPATĮ KŪRĖJĄ . Bendrame kontekste tai mes panašūs tik vienu aspektu . Mes žmonės , taip pat esame kūrėjai . Dvasinės asmenybės yra įvairiapusiai kūrėjai , mes žmonės , taip pat esame įvairiapusiai kūrėjai. Panašūs su dvasiomis tuo , kad savo proto mintimis atliekame kūrimo aktą , o tik vėliau , rankomis arba kojomis materializuojame šio kūrinio fizinę išraišką , kaip architektūrą , skulptūrą , paveikslus , mašinas , televizorius , kompiuterius ir pan .. Žmogaus mintis , yra iš dvasinio pasaulio padovanota proto funkcija , su kuria jis gali atlikti kūrybinį veiksmą , tai yra būti panašiu į savo dievus kūrėjus , kurie žmonijos prieaušryje ir padovanojo šitą papildomą dieviškos kūrybos papildomą geną , žmogaus genetikoje . Ir tuo mes tapome panašūs į dievus . Ne kūno forma , ne savo kūno grožiu ir ne savo sielos grožiu , bet kūrybinio akto panašumu , nes mūsų protas turi galimybę saveikauti su Dievo Dvasia . Savo proto minčių kūryboje mes saveikaujame su Dvasia , saveikaujame su dvasinio pasaulio idejomis , planais , užduotimis, diktavimais , nuskaitymais ir pan. , ir pan. Tai reiškia , kad mes visi esame mažučiukai dievai , turintys kūrybines galias ir galintys keisti , tam tikru aspektu tą pasaulio dalį , kuriame esame ir kuriame gyvename . O labiausiai mūsų kūrybinės galios pasireiškia , tobulinant , keičiant arba net degraduojant savo asmenybę , nes mums prie šio nuostabaus kurybinio akto dovanos pridėta dar viena dovana - laisva valia . Laisva valia mes galime būti ir dievai ir velniai . Didžiulės galios yra dovanotos žmogui , tik milijardai žmonių šito nesupranta , jie ir toliau maudosi tik savo buitinio pasaulėlio balutėje . Milijardai žmonių neišleidžia savo minčių į platųjį VISATOS VANDENYNĄ , ten kur banguoja VISATOS KŪRĖJO DVASIA . Tai kuo mes žmonės ne dievai ? Mes tikrai esame dieviškumo atspindys , JO paveikslas , tačiau neturime dieviškų savybių tapatybės panašumo . Štai kur mūsų skirtumas . Galėtume tarti , kad tik dviem aspektais esame panašūs į dvasinio pasaulio , dvasines asmenybes . Tai būtų per mūsų proto minčių funkciją ir per laisvą valią , kai pastarosios neturi net dauguma angelų ir kitų dvasių . O mes žmonės , bet kokį pasirinkimą darome laisva valia . Gal būt kartais esame prievartaujami ir eksploatuojami , tačiau tai vyksta mūsų žmonijoje tarpusavio galia , tarp mūsų , nuolatos kariaujančių , broliškų ir seseriškų sielų . Niekas iš dieviško pasaulio neprimeta mums savo valios . Mes viską galime daryti iš meilės ir laisva valia , o tai ir yra tas dieviškas principas , pagal kurį ir buvome sukurti . 2014 m. balandis 27 d.
emipetras: Dėl geresnio skaitymo norėčiau mintis išdėlioti su tarpais . AR MES ŽMONĖS DIEVAI ? Norėčiau pasidalinti mintimis “ ... pagal paveikslą ir panašumą ‘‘ , kaip buvo sukurtas žmogus . Taigi , Senojo Testamento , Šv. Rašte parašyta - dievai tarė ... Taip , taip , originaliame hebrajų vertime parašyta ,,dievai‘‘ , bet ne vienas Dievas . Vieno Dievo konsepciją sukūrė vertėjai katalikai , nes taip viskas jiems logiškiau išėjo . Taigi , buvo parašyta ,, ... Dievai tarė : sukurkime žmogų , pagal savo paveikslą ir panašumą .‘‘ Na , toliau prasideda kūrimo aprašymas . Kas tuo domisi gali pasiskaityti . Dabar paimkime Urantijos knygą . Čia jau aiškiai aprašyta , kaip dangaus Dievybės , šioje Žemėje , inplantavo gyvybės monadą , kad pradėtų vystytis gyvybės sistemos ir modeliai . Iki žmogaus , dar buvo baisiai toli , tačiau šioje gyvybės monadoje buvo visa gyvybės evoliucijos raida , iki pat žmogaus . O kaip atsirado žmogus ? Beždžionė , vėl ta pati beždžionė pasitarnavo . Nes taip ir turėjo būti . Šios dienos mokslas jau ;labai gerai yra ištyręs tiek žmogaus , tiek beždžionės genomą . Ir ką jūs manote ? Šimpanzės genomas su žmogaus genomu sutampa net 99 procentais . Ar manote , kad tai atsitiktinumas ? Tikrai ne . Tai ne atsitiktinumas , tai dėsningumas , kuris buvo numatytas Visatos Kūrėjo planuose . Urantijos knygoje , šis dėsningumas pavadintas proto šuoliu , kaip žmogbeždžionių šeimoje atsiskyrė du išmintingi primatai Fonda ir Andonas ir padarė savo prote kokybinį evoliucijos šuolį , ir pabėgo nuo savo nevykelių gentainių . Iš tikrųjų viskas vyko ne visai taip . Gyvybės prižiūrėtojai , tai yra ; tarpinės būtybės , angelai serafimai , energijos reguliuotojai , gyvybės nešėjai , intensyviai stebėjo teigiamai progresuojančias žmogbeždžionių kaimenes . Ir kai tik buvo pastebėta loginio proto užuomazga tose bandose , tam tikroms žmogbeždžionėms buvo pakeistas vienas genas , tiksliau pasakius - pridėtas . Tais laikais , o ir dabar , dvasioms tai padaryti vieni juokai . Tada buvo kuriams žmogus , o dabar jau negalima , nes žmogus jau yra sukurtas ir turi vystytis tik dvasiškai , kadangi proto galios visos buvo sumodeliuotos ir atiduotos tame genetiniame kode . Taigi , perspektyvioms žmogbeždžionėms buvo pakeistas vienas genas . Ir jos vėl buvo paliktos natūraliai evoliucijos atrankai . Slinko šimtmečiai , tūkstantmečiai ir žmogus savo protu vis tobulėjo . Žmogus tobulėjo ne tik savo protu bet ir taisyklingomis savo kūno proporcijomis , jeigu tik tobulai gyveno motinos gamtos naturaliame prieglobstyje . Nesveikatą , ligas , išsigimimą atnešė didieji civilizacijos susivienijimai , miestų gatvių purvas , religinė tamsybė ir protų iškrypimas iš dieviškojo evoliucijos plano . Dabar truputi pafilosofuokime . Ar gali vykti pažangos evoliucija , evoliucijos šuoliai , jeigu nėra iš ko rinktis . Kai sakoma , stipresnis nugalėjo silpnesnius - reiškia tie stiprieji jau buvo kažkieno sukurti ir tolesniame evoliucijos vingyje , jie nugalėjo tuos silpnesnius . Kaip gali vykti evoliucijos atranka , jeigu nėra iš ko rinktis?. Kaip tu gali iš šiukšlių krūvos išrinkti grūdus , jeigu jų ten niekada ir nebuvo . Tačiau jeigu aš įbersiu saują grūdų į tą šiukšlų krūvą , tada tikrai , po kurio tai laiko , toje šiukšlių krūvoje užaugs derlius - javų stiebai su tikrų grūdų varpomis . Ir tai bus nauja kokybė , naujas šuolis žolių evolicijoje , nes aš ten sąmoningai pasėjau naują sėklą . Visame kame , visame gyvybės pasaulyje vyko ir vyksta tik kryptinga evoliucija . Tai reiškia , kad buvo keičiamas pats svarbiausias gyvybės parametras - genetinis kodas . Pridedant arba atimant keletas genų , vieno ar kito gyvybės modelio fiziniame pavidale . Taip , kaip šiandiena ir rytoj , sukurti gyvybės geno , arba naujos gyvos lastelės iš nieko , negali ir negalės joks mokslas , tai logiškai mąstant , tuos darbus darė , daro ir darys tik Visatos Motina Dvasia , tam tikslui parinkdama ir deleguodama reikiamos kompetencijos dvasias , kurios darbuojasi visos žmonijos tobulėjimo labui . Ir taip , pridėjus vieną papildomą geną į žmogbeždžionės genomą , buvo sukurtas žmogaus genomas , kuris savo tolesniame evoliciniame vystymesi taps homo sapiens . Dabar pamąstykime . Ką reiškia ,, sukurkime žmogų , pagal savo paveikslą ir panašumą ‘‘ ? Kuo mes šiandiena galime būti panašūs į savo dievus kūrėjus , tuo labiau į savo VISATOS VIEŠPATĮ KŪRĖJĄ . Bendrame kontekste tai mes panašūs tik vienu aspektu . Mes žmonės , taip pat esame kūrėjai . Dvasinės asmenybės yra įvairiapusiai kūrėjai , mes žmonės , taip pat esame įvairiapusiai kūrėjai. Panašūs su dvasiomis tuo , kad savo proto mintimis atliekame kūrimo aktą , o tik vėliau , rankomis arba kojomis materializuojame šio kūrinio fizinę išraišką , kaip architektūrą , skulptūrą , paveikslus , mašinas , televizorius , kompiuterius ir pan .. Žmogaus mintis , yra iš dvasinio pasaulio padovanota proto funkcija , su kuria jis gali atlikti kūrybinį veiksmą , tai yra būti panašiu į savo dievus kūrėjus , kurie žmonijos prieaušryje ir padovanojo šitą papildomą dieviškos kūrybos papildomą geną , žmogaus genetikoje . Ir tuo mes tapome panašūs į dievus . Ne kūno forma , ne savo kūno grožiu ir ne savo sielos grožiu , bet kūrybinio akto panašumu , nes mūsų protas turi galimybę saveikauti su Dievo Dvasia . Savo proto minčių kūryboje mes saveikaujame su Dvasia , saveikaujame su dvasinio pasaulio idejomis , planais , užduotimis, diktavimais , nuskaitymais ir pan. , ir pan. Tai reiškia , kad mes visi esame mažučiukai dievai , turintys kūrybines galias ir galintys keisti , tam tikru aspektu tą pasaulio dalį , kuriame esame ir kuriame gyvename . O labiausiai mūsų kūrybinės galios pasireiškia , tobulinant , keičiant arba net degraduojant savo asmenybę , nes mums prie šio nuostabaus kurybinio akto dovanos pridėta dar viena dovana - laisva valia . Laisva valia mes galime būti ir dievai ir velniai . Didžiulės galios yra dovanotos žmogui , tik milijardai žmonių šito nesupranta , jie ir toliau maudosi tik savo buitinio pasaulėlio balutėje . Milijardai žmonių neišleidžia savo minčių į platųjį VISATOS VANDENYNĄ , ten kur banguoja VISATOS KŪRĖJO DVASIA . Tai kuo mes žmonės ne dievai ? Mes tikrai esame dieviškumo atspindys , JO paveikslas , tačiau neturime dieviškų savybių tapatybės panašumo . Štai kur mūsų skirtumas . Galėtume tarti , kad tik dviem aspektais esame panašūs į dvasinio pasaulio , dvasines asmenybes . Tai būtų per mūsų proto minčių funkciją ir per laisvą valią , kai pastarosios neturi net dauguma angelų ir kitų dvasių . O mes žmonės , bet kokį pasirinkimą darome laisva valia . Gal būt kartais esame prievartaujami ir eksploatuojami , tačiau tai vyksta mūsų žmonijoje tarpusavio galia , tarp mūsų , nuolatos kariaujančių , broliškų ir seseriškų sielų . Niekas iš dieviško pasaulio neprimeta mums savo valios . Mes viską galime daryti iš meilės ir laisva valia , o tai ir yra tas dieviškas principas , pagal kurį ir buvome sukurti . 2014 m. balandis 27 d.
emipetras: KAS MUS VEDA IR KAS PADEDA RASTI OPTIMALIAUSIĄ SPRENIMĄ ? Tikrai galiu pasakyti , kad mes gauname tai ko esame verti , arba kitaip sakant , mes gauname tiek , kiek esame nusipelnę . Ir tai visai nėra surišta nei su mūsų nuodėmėmis , nei taip vadinama karma ( ką daugelis šio pasaulio mirtingųjų labai tiki ir žąvisi ) Tai greičiu būtų priežasties - pasekmės dėsnio veikimas . Tai mūsų laisvų sprendimų pasirinkimas , kurie kartais visai spontaniškai , be reikiamos išminties yra priimami logiškai arba spontaniškai bet dažniausiai egoistiškai pasirenkami . Kai mes renkamės žmones pagal reikalą ir tam tikrą naudą , nors išoriškai , šį reiškinį , labai gražiai apipavidaline žemiška meile , tačiau tai būtų tipiškas , daugelio žmonių , laisvos valios sprendimų klaidingas pasirinkimas . Mūsų gyvenimai klojasi vienaip ar kitaip ir žmonės įvairiausi mus vilioja arba painiojasi mūsų gyvenime , vien tik tam , kad tuose žmonėse atsirinktume , tai kas mums , mūsų sielos tobulėjimui yra visų reikalingiausia . Čia ir vėl vyrauja pasirinkimo laisvė ir renkamės lyg ir tą , kuris rodos pats geriausias . tačiau labai dažnai atsitinka , kad po kelių metų , šis asmuo tampa visu blogiausiu , bet čia ir vėl , tai tik mūsų pasirinkimų asmeniška pasirinkimo laisvė , kai mes patys savo asmeniškumų laisvę iškeliame aukščiau už savo dvasios prioritetus . Tikiu , kad mūsų sprendimuose ir pasirinkimuose vyrauja laisvas pasirinkimas , kiek mes to , taip vadinamo , dieviškojo dvasingumo turime ( o jį išmatuoti tai gi nėra jokių prietaisų ) tokius ir žmones pritraukiame , arba patys ateiname į tokius kolektyvus ar susivienijimus ir susitinkame žmones , pagal savo vidinio pasaulio dvasingumo indeksą . Tačiau tie mūsų pasirinkimai dažnai būna visai katastrofiški ir tokiu atveju , nuo per didelio mūsų sielų nuosmūkio , labai dažnai gelbsti mūsų Angelas Sargas , o dieviškasis minčių Derintojas , nor per sapną bando išvaduoti mus nuo katstrofiškų sprendimų . Kai jau visos dvasio matos mato , kad su tuo žmogumi jau galutinai MEN ir jis gali pražudyti savo sielą , tada priimamas sprendimas dėl išankstinio šio fizinio kūno mirties , kaip pagrindinio kaltininko dėl neteisingai ir tragiškai priimtų blogų sprendimų . Dažniausiai , normaliu atveju , mes savo Angelų Sargų esame labai subtiliai vedami ir suvedami , kad pasirinktume tiek draugus ir bendrarbius , net ir kaimynus , lyg ir savo noru , tačiau mes suvedami pagal sielų panašumą , o jeigu reikia , tai ir priešingybės suvedamos , kad pasinaudoję vieni kitais , išeitume skirtingais keliais , be apgaulės ir savanaudiškumo į turtingą draugystę su kitais žmonėmis . VISI mes gyvename tarp žmonių ir aš , ir tu , ir mes visi . Ir dažniausiai mes savo sprendimais tik atkartojame ką daro , mokosi , klysta ir visa žmonija . Tačiau , kai žmogus išmoksta save analizuoti ir prižiūrėti , kokios mintys jo galvoje yra mintijamos , tada jis pamato , kad yra vienas teisingiausias , ir vienas neklystantis , ir neskausmingas kelias , kuris geriausiai išveda per visus gyvenimo vingius - tai Dievo Tėvo dvasios atpažinimas ir mokėjimas išklausyti , įsiklausyti šios Dvasios patarimų . Kiti žmonės tai vadina šeštu jausmu arba gera nuojauta . Iš tiesų , Dieviškoji dvasia , veikia tobulai ir koklybiškai asmenybių prote ir sąmonėje , kurių galvos smegenų lastelių –neuronų konstrukcijose nėra genetinių iškrypimų dėl proproprosenelių genetinių anomalijų . Tokie protai , savo galvose labai lengvai priima dieviškos dvasios veikimą , o dieviškasis minčių Derintojas tada gali atlikti mūsų minčių geriausią korekciją , o tai reiškia , kad tuo pačiu priimame ir geriausią sprendimą . Reikia pripažinti , kad mūsų asmenybių charakteriai , mūsų asmenybių Ego , labai nenoriai pripažysta aukštesnės substancijos ( Dievo Dvasios ) veikimą , ( dažniausiai skuba patarti pirmieji ) tačiau kai vyksta tikras proto ir dvasios bendravimas , tada įvyksta ir besąligiškas pasitikėjimas šios dieviškosios Dvasios vedimu , kai nugalimas logiškasis Ego , tada ir prasideda dieviškosios dvasios vedimas ir visas gyvenimas pradeda klostytis švelnesne linkme . O šiandiena mes esme tai kas esame , dar mažai turi tikėjimo ir pasitikėjimo žmonės , dangiškąja DVASIA . Dažniausiai , vienu ar kitu atveju tik loginio proto vadovaujami sukame savo proto malūną ir priimamame vienokius ar kitokius sprendimus . Tuo tarpu , kai DVASIOS vedami , mes bet kokiame mūsų problemų sprendime įžvelgiame jau tobulesnę savo įšmintį ir labai greitai randame vienintelį geriausią sprendimą , prie kurio mes lyg tai ir prisidėjome , tačiau , gal būt , tik vieno piršto krustelėjimu .
emipetras: VIENAS LABAI ĮDOMUS INTERVIŲ IŠ SVETAINĖS ,,ŠVIESOS KELIU '' ... KIEK DAUG NETIESOS VYKSTA VIS DĖL TO TURTO , VIS DĖL TŲ BLIZGUČIŲ ... Siūlyčiau tau aplankyti Žmogaus Muziejų Paryžiuje. Neskaitant daugelio kitų daiktų ten randasi garsieji Lussako akmenys, kuriem 15 tūkstančių metų ir ant kurių pavaizduoti žmonės apsirengę lygiai taip kaip mes, su šiuolaikiniais batais ir su tokiom pat šukuosenom. Aš ten niekada nebuvau. Bet jei tokie įrodymai egzistuoja, kodėl apie juos niekas nekalba ir jų nestudijuoja ? Apie tai nekalba lygiai taip, kaip nekalba ir apie neolito laikų gyvenvietę Gazelėje, kurioje rado lenteles su tokiais pat rašmenimis kokius mes naudojame dabar. Jeigu šiuo metu įvyktu globalinė katastrofa, sakykime kaip biblinis tvanas, kuriame žuvo devyniasdešimt procentu gyventojų, gyvūnijos ir augalijos, kuri sunaikintu miestus ir technikos pasiekimus, o išgyventu tik vienetai žmonių, kurie pasislėptų uolose ir kalnuose, ką pasakytu jų palikuonys po, sakykim 50 000 metų ? Jie pasakytu, kad jų protėviai buvo primityvūs, žemo intelekto, nes gyveno uolose ir nemokėjo pasistatyti namų. Nes visi mūsų automobiliai, namai, kompiuteriai ir palydovai per tą laiką pavirstu į dulkes ir neliktu nei mažiausio įrodymo apie mokslą, kosmoso užkariavimą ar civilizuotumą. Be to niekas nekalba apie mūsų šalies atradimus. Čia rasta gyvenvietė daug senesnė nei iki šiol oficialiai patvirtinta mokslininkų. Kodėl niekas nekalba apie rastus milžiniškus griaučius atrodančius kaip žmogaus ? Tai kodėl tada niekas to netiria jei yra visi įrodymai ? Ar kas nors specialiai tai slepia, kam tai naudinga ? Žinai, dėka savo visuomeninės padėties aš dažnai susitinku su tais, kurie priklauso taip vadinamam okultinio pasaulio elitui. Iki perskaitant „Inuaki" , aš niekaip negalėdavau suprasti kodėl jie tokie pykti, abejingi, godūs ir žiaurūs. Kodėl juose dominuoja visi blogiausi bruožai kokius tik yra sukūręs Dievas ir kodėl visi pinigai priklauso jiems. Galiu pateikti tau pavyzdį. Apie 1998 metus kartu su vyru buvome Austrijoje. Jis ten buvo verslo reikalais, po ko vyko banketas. Ten dalyvavau ir aš. Jo metu besikalbantys nusprendė, kad galutinis veiksmų planas bus toks: atidaryti gamyklą, davesti ją iki bankroto, atleisti žmones, išparduoti turtą kad atgauti investuotus pinigus o paskui išparduoti žemes gaunant maksimalų pelną. Kai išgirdau tą pokalbį aš pratrukau. Paklausiau kaip jie taip gali, kas bus su tūkstančiais darbininkų, jų šeimomis ir vaikais. Juk tai vienintelė gamykla kurį bus atidaryta tame regione. Jų atsakymas: „O koks tavo reikalas? Tu ką, Švenčiausia Marija, o mes ir nežinojom... Tegu dvesia iš bado! Tegul eina tie elgetos po velniu! Kuo jų mažiau, tuo geriau... jiems reikėjo revoliucijos, demokratijos... mes jiems tai ir duosime. Duona mūsų rankose. Ir tai tik pradžia!” Iš manęs tyčiojosi visą likusį vakarą, kol neįsikišo vyras. Tai tik vienas iš pavyzdžiu, galėčiau pateikti jų nors ir dešimt. Bet juk ne visi vienodi. Turiu draugų, kurie nors ir užima aukštas pareigas, niekada nepamiršta savo kilmės ir stengiasi padaryti ką nors gero. Ir jiems pavyksta ? Dažniausiai, taip. Svarbu kokiu žmogumi tu esi... blogus darbus daryti lengva, sunkiausiai daromi geri. Jeigu egzistuoja tokie žmonės, kodėl niekas nieko nedaro, kodėl valstybėse vyksta gėrybių grobstymas? Kiek aš matau didžiausi pinigai uždirbami valstybinėse įmonėse. Daugiausiai jų išgrobstoma su vyriausybių palaiminimu. Niekas netrukdo tai daryti ir jiems vis mažai. Jiems reikia vis daugiau, o jų vaikai dar blogesni. Ar manai, kad po keliu kartu kas nors paklaus iš kur pas juos tie turtai ? Jie bus visų gerbiami verslininkai. Kaip manai kokie žmonės labiausiai praturtėjo paskutiniu metu ? Atsakymas - buvę komunistai ir jų draugai , ir jų giminaičiai .
emipetras: Ką sako Sensėjus iš Šambalos apie Jėzaus Kristaus misija . Aš manau , kad čia labai daug tiesos , o svarbiausia , kad į tą pačią TIESĄ pažiūrima kitu kampu ir tai suteikia mūsų protui savosios TIESOS sugretinimą ir iš to kylantį pasitenkinimą , kad visi žmonės einantys ŠVIESOS KELIU , atranda tas pačia TIESAS , kurios egzistuoja mumyse , tik kitomis savokomis , tačiau tos TIESOS yra ant tiek universalios , kad ir Sensėjus , ir Kristus , ir Machometas ir kiti Mokytojai ir Dievo Sūnūs . kalba apie vieną ir tą patį , gal tik kitais žodžiais . Kalbama universalia dvasine kalba , nors ir kitais žodžiais , apie DIEVO dvasios buvimą žmoguje . Tačiau šie skirtingi žodžiai dažniausiai ir sudaro mūsų tikėjimų barjerą , kuriuos peržengti žmonės negali šimtmečiais , jau nekalbant apie šį vieną trumpą gyvenimą , kai radikaliai reikia viską pakeisti savo nuosekliame , komfortiškame tikėjimų gyvenime . Na čia užsimenama apie reinkarnaciją , tačiau nekreipkite į tai dėmesio . Sai Baba , taip pat neišmetė reinkarnacijos , nors dėl to jis netapo pasauliui menkesnis . TAIGI Jėzus, buvo Dievo Sūnus, Didi, sustiprėjusi Siela, bet jis save vadino ir Žmogaus Sūnumi, kadangi jo Didi Siela įsikūnijo į žmogaus kūną. O žmogiškam kūnui, pagal savo prigimtį, būdinga Gyvuliškas pradas, tai neatskiriama jo dalis. Todėl ir Jėzus, nors ir būdamas Bodhisatva, jautė tą patį skausmą, Gyvuliško prado “pagundas”, savo negatyvias mintis, ką jaučia ir paprastas žmogus. Tai yra, Issa buvo tokiose pat sąlygose, kaip ir kiti. Tik Jam tūkstančius kartų buvo sunkiau, nei bet kuriam iš jūsų. Kadangi jis žinojo tikrą Laisvę, Jis žinojo Dievą... Bet Jis taip pat patenka į žmogaus kūną su visu jo žvėrišku pradu, su visomis jo mintimis, ir yra priverstas tai nuvaryti į kampą, nuvaryti į savo sąmonės gilumą ir ten laikyti tai visą savo gyvenimą, kaip ant grandinės pririštą šunį, kuris pastoviai amsi ir bando išsilaisvinti. Kodėl Jis pasninkavo būtent keturiasdešimt dienų? Nes būtent per tokį laiką organizmas išsenka, nusilpsta ir Gyvuliškas pradas galutinai pasiduoda. Jėzus tada atsiverdavo dvasiškai, kad jo sąmonę pilnai užvaldytų Siela. O kūno gyvuliškos mintys pastoviai Jį gundė, bandant Jo prote atkovoti savo valdžią. Alkaname kūne, mintys Jam sakė: “Jei tu, Dievo Sūnus, tik pasakysi, tai tie akmenys pavirs duonos riekėmis”. O mintys Jo nuo Sielos sakė: “...ne vien duona sotus žmogus, bet ir žodžiu, išeinančiu iš pačio Dievo lūpų..”, tuo pačiu, pabrėždamas didžiulę savo dvasios jėgą, tikro žmogaus būtybę. Tai yra - Sielos. Negatyvios mintys kartais vėl jį veikdavo: “Jie tu Dievo Sūnus, tai šok nuo tos olos žemyn, nes pasakyta, kad Angelai paims tave ir ant rankų, nuneš Tave ir neatsitrenksi kojomis į akmenis tu, o paliksi tą kūną ir grįši namo..”, tai pat parašyta, “...negundyk Viešpatį Dievą Savo...” tuo pačiu, vėl parodant stiprią Dvasią ir kūno minčių kontrolę. Ir kai žvėriškos mintys gundė Jį valdyti visomis pasaulio karalystėmis, bandant pažadinti pagrindinį savo kozerį Jame – pasaulinės valdžios troškimą, pagimdytą nepasotinama išdidumo manija, Jėzus juos atmetęs sakė: “ Tik Viešpačiui Dievui rodyk nuolankumą, tarnauk tik Jam”. Ir Issa garbingai laimėdavo tokį savo Armakedoną, jis nugalėjo savo kūną, savo negatyvias mintis, savo Dvasios jėga, didžiulės Meilės Dievui Dėka. Tada Jame pilnai atsibudo Bodhisatvos Siela ir Jis įgijo tikrąjį Save. Nuo to laiko Jėzus ir pradėjo vykdyti savo misiją, pilnai panaudojant savo žinias savo didžiulės dieviškos Meilės jėgą. Todėl, savo tikėjime, jis ir galėjo kurti “stebuklus”, gydė sergančius, prikeldavo mirusius ir tt. Kadangi tokiai Dieviškai jėgai - jau neegzistuoja jokių barjerų nei Žemėje, nei Kosmose. Bendrai tai ir toliau, pas Jėzų visada buvo minčių skirimas, nuo Sielos ir nuo kūno minčių “pabalnojimas”. Apie nuodėmes. Pirmapradžiai, žmogus yra laisvas ir paskui jį nėra jokios nuodėmės. Juk kas tai yra nuodėmė? Nuodėmė yra tai – kas mus apsunkina viduje, pasąmonės lygyje, tai,- kas atskiria mus nuo Dievo, priverčia bijoti, jausti kaltę. Tai yra, natūralus jūsų psichikos poveikis, po moralinių-dorovinių žmogiškų įstatymų pažeidimo. Tie įstatymai yra jūsų sukurtas pagarbos, sąžinės kodeksas. Ir kadangi jūs patys jį pažeidėte, tai būtina pačiam ir tapti geresniu, švaresniu ketinimuose, veiksmuose savo. O jūsų religiniai vadovai į galvą jums pastoviai grūda tai, kad jūs esate Dievo vergas, kad pirmapradžiai jūs nuodėmingas. Kodėl? Todėl, kad taip jiems naudinga, jog žmogus visą savo gyvenimą juos išlaikytų, pastoviai išperkant savo “nuodėmes”, netgi tas, kurias jis nedarė. Tai savotiškas psichologinis triukas miniai. Jeigu žmogui įteigti, kad jis kaltas, pirmapradžiai nuodėmingas, jame užgimsta baimė. Ta dirbtinai sukurta baime ir naudojasi jūsų religiniai vadovai, kad čia pat atleisti jūsų nuodėmes, žinoma, iki sekančio karto ir už atitinkamą mokestį. Bet pagal savo esmę, žmogus nėra Dievo vergas, jis - Dievo sūnus. O Tėvas negali neapkęsti savo sūnaus, Jis gali jį tik Mylėti jį. Kadangi Dievas ir yra Meilė. O pas Meilę nėra ir negali būti baimės...Dievas davė žmonėms pasirinkimo laisvę. Ir tai Jo pati vertingiausia dovana žmonėms, kaip savo vaikams. Jei tik jūs turėtumėte galimybę išgirsti pirmapradį Mokymą, iš pačio Jėzaus lūpų ir palyginti jį, su tuo, ką šiandiena skaitote Biblijoje, jūs pastebėtumėte didžiules problemas, dėl daugelio žinių nebuvimo joje. Tie kurie rašė, nebuvo pirmieji Pranašų pasekėjai, o pasekėjai pasekėjų. Juk Kristaus mokymas irgi ilgą laiką buvo pamokslaujamas žodžiu. Po to, pradėjo atsirasti Jėzaus išsireiškimų sąrašai. Viena iš seniausių ištraukų, Evangelijoje, nuo Jono, datuojasi 125 mūsų eros metais, o pats anksčiausias rankraštis, pilnesnis, 200-taisiais mūsų eros metais. Ar jūs įsivaizduojate, kaip gali viskas pasikeisti per 200 metų? Vienas suprato taip, kitas visai ne taip, trečias nuslėpė dalį ir tt. Dar daugiau, 325 metais Nikėjaus Pirmame Sobore, vadovaujant imperatoriui Konstantinui, bažnyčios sustiprinimo ir asmeninės valdžios tikslais, iš didžiulio sąrašo, buvo atrinkta ir kanonizuota tik tos keturios Evangelijos, kurios įeina į Naują Testamentą. Būtent tada pilnai perdarė Kristaus Mokymą, padarant iš jo galingą valdžios įrankį, minių valdymui. Būtent tame sobore, spaudžiant imperatoriui Konstantinui, buvo patvirtinta ortodoksalus stebėjimo taškas, į “kūno prisikėlimą”. O visus kitaip galvojančius krikščionis, dvasinio atgimimo šalininkus, paskelbė eretikais ir po to, jie buvo persekiojami, naikinami po visą imperiją. Nors ankstyvieji krikščionys tikėjo reinkarnacijomis. Ir net Biblijoje visiškai ne daug, bet išsisaugojo užsiminimai apie tai. Kyla natūralus klausimas: kodėl valdžia taip bijojo šito? Kodėl Konstantinas galutinai perdarė Mokymą, transformuojant jį į religiją? Dėl ko? O dėl to, jog Mokyme buvo duodamos tikros žinios, kurios išlaisvindavo žmones nuo egzistavimo tame laikiname pasaulyje baimės. Tai nešė tikrą laisvę žmonėms, Sielos prabudimą. Žmonės tai žinantys nustodavo bijoti mirties, nes žinojo apie reinkarnacijas, apie tai, kas slepiasi už tos mirties ribos. O svarbiausia, suvokdavo, jog virš jų tik Dievas, o ne koks nors imperatorius ar popiežius, kurio privalo klausyti ir paklusti jiems. Jėzaus Mokymas, kuris žmones turėjo padaryti Laisvais, dabar jau perverstoje religijos išvaizdoje, žmonėms buvo įkalamas per prievartą, mirties baimėje. Krikščionybės plėtimas vyko per prievartą, darant ištisus kryžiaus žygius ir tt. Be to, kiek kartų Biblija buvo perrašoma ranka, skirtingų žmonių, iki pat 1455 metų, kai buvo atspausdinta pirmoji spausdintinė Gutenbergo Biblija. O teksto skirstymas į skyrius buvo pravestas tik 13 amžiuje, kardinolo Stefano Lengtono, skyrių padalinimą į eilėraščius ir numeraciją atliko Paryžiaus leidėjas Robertas Stefanas, išleidęs pilną Bibliją 1553 metais. Aš jau nekalbu apie tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje katalikų bažnyčia save laiko galinčia teisėtai, ne tik interpretuoti parašytus žodžius, bet ir pati keisti juos, papildyti. Bet nežiūrint į visus tuos pataisymus ir iškraipymus, Jėzaus genialumas ir yra tame, kad kai kurios Jo žinios, dėka pirmapradės savo dvigubos prasmės, vis tik sugebėjo ateiti iki palikuonių. Todėl ir šiandiena Biblija pažadina žmones Kristaus Mokymui. O krikščionybė niekada nebuvo vieninga ir visais laikais egzistavo kaip tarpusavyje kovojančios tėkmės, sektos ir būtent dėl tų žinių savo skirtingo “traktavimo”. Tarp tokių dvigubų prasmių, galima paminėti populiarius posakius: “Kadangi kur du, ar trys surinkti į vieną Vardą mano, ten Aš esu tarp jų” Tai nėra daugelis Jo veidų, kaip aiškina kai kurie, o tai reiškia vieno individo vientisumą, kur į vieną yra surinkta Siela, protas ir sąmonė, į vieną tikslą, Dievo pasiekimą. Arba štai kiti Kristaus žodžiai, kuriuos religiniai vadovai naudoja tam, kad privilioti būtent į jų sektą: “Niekas negali tarnauti dviems ponams: kada vieną jis nekęs, o mylės kitą, arba vienam pataikauti, o kitam bus abejingu. Negalite tarnauti ir Dievui ir Mamonui”. Jėzus turėjo omenyje žmogaus egzistavimo tikslo individualų pasirinkimą: arba žmogus siekia Dievo, arba mamono, tai yra, turtų, materialaus pasaulio. Bet religijose ir sektose tuo atveju žmonėms įkalama į galvą, kad Dievo siekis įmanomas tik per jų sektos lankymą ir tik pagal jų programos studijavimą žmogus ateis pas Dievą. O iš tikro, pas Dievą žmogus gali ateiti tik tada, kada pats pasikeis viduje, jei pakankamai išaugins savyje vidinę Meilę ir sustiprins tai Tikėjimu per žinias. Jėzus sakė: “Tebūna paskutinieji pirmais, o pirmieji paskutiniais, kadangi daug kviestų, bet mažai išrinktųjų”. Gyvenimas duodamas tam, kad dvasiškai vystytis. Bet jo eigoje jūs galite padaryti žingsnį pirmyn, tai yra progresuoti, arba žingsnį atgal, - regresuoti. Jėzus sakė, kad jeigu šiandiena tave Dievas padarė pirmuoju, tai yra, labiau laisvu žmogumi, davė tau galimybę daugiau dėmesio suteikti Jam, vadinasi tu to nusipelnei savo praeituose gyvenimuose. O jei tą praeitą gyvenimą tu panaudojai Sielos regresui, tai sekančiame gyvenime jis pastatys tave į žemesnes, sunkesnes sąlygas, kad tu susivoktum. Bet kuris žmogus, susikoncentravęs į savo giluminius jausmus, viduje taip pat gali pajausti praeitų gyvenimų patirtį. “Mano Tėvo namuose daug kambarių”. Čia Jėzus turi omenyje, daugelį egzistuojančių materialių ir nematerialių pasaulių.
emipetras: KUO AŠ TIKIU Gyvenime viskas labai paprasta: ką mes duodame, tą ir gauname. Tikiu, kad visi žmonės yra šimtu procentų atsakingi už visus įvykius gyvenime: pačius geriausius ir pačius blogiausius. Kiekviena mūsų mintis kuria mūsų ateitį.Gyvenimo įvykius sukuria mūsų mintys ir jausmai. Mes patys sukuriame vieną ar kitą situaciją, o paskui eikvojame energiją, dėl savo nesėkmių kaltindami kitą žmogų. Mes savo išgyvenimų šaltinis, mes atsakingi už mus supančią tikrovę ir už viską, kas joje vyksta, o kai mūsų sąmonėje įsivyrauja harmonija ir pusiausvyra, tą patį pradedame jausti ir gyvenime. Kuris iš dviejų teiginių Jus geriausiai charakterizuotų? 1. Žmonės šiame pasaulyje nori man pakenkti. 2. Visi žmonės, spręsdami savo problemas, stengiasi man padėti. Tai kuo mes tikime, tampa mūsų tikrove.Mes pasirenkame mintis ir tykėjimą.Mąstydami mes galime rinktis iš milijonų galimų variantų.Kai mes tai suvokiame, galime prasmingai mąstyti, kad „visi stengiasi man padėti“, vietoj to, kad manytume „žmonės linki man bloga“. Visatos jėgos niekada mūsų neteisia ir nekritikuoja. Jos mus priima tokius, kokie mes esame, tokius, kokius mus Auksčiausias sukūrė. Jeigu Jūs manote, kad esate vienišas ir kad niekas Jūsų nemyli – taip ir bus Jūsų gyvenime. Tačiau jeigu manote, kad „Pasaulis pilnas Meilės, o aš myliu ir esu mylimas“ ir kartosite šitą frazę kaip galima dažniau, taip ir įvyks. Daug puikių žmonių netikėtai atsiras šalia Jūsų, o tie, kurie myli, mylės dar labiau.
emipetras: Kartą pavargęs keliautojas ieškojo vietos poilsiui. Priėjo jis išsikerojusį medį, kuris viliojo vešlių šakų pavėsiu, ir nusprendė čia pailsėti. O kadangi diena buvo karšta, keliautojui kilo nenumaldomas noras atsigerti. Ir kai tik šis noras įgavo aiškias formas jo vaizduotėje, prieš jį tarsi iš niekur atsirado sklidina šaltų vaisių sulčių stiklinė. Keliautojas labai apsidžiaugė, atsigėrė. Paskui jis pagalvojo: “kaip būtų puiku, jei čia atsirastų minkštas guolis”. Ir guolis tuoj pat atsirado. “Kaip šaunu!” – pagalvojo keliautojas, – bet būtų dar geriau, jei čia atsirastų ir mano žmona…” Ir tuoj pat prieš jį atsirado žmona. Tačiau ją išvydęs, keliautojas išsigando: “o kas, jei žmona netikra? O kas, jei tai demonas jos pavidalu?” Kai tik ši mintis šmėkštelėjo jo galvoje – žmona pavirto demonu. Keliautojas žado neteko iš baimės: “šis demonas gali mane praryti!” Ir, žinoma, jo mintis tuoj pat tapo realybe: demonas ėmė jį ir prarijo… Mūsų norus išpildantis medis yra pats gyvenimas. Anksčiau ar vėliau mūsų mintys materializuojasi. Tačiau norų įgyvendinimas neteikia pasitenkinimo, o tik gimdo vis naujus norus. Taip mūsų norai kuria supančią mus realybę. Įsitikinimai ir emocijos – ypač pyktis ir kaltės jausmas – mūsų galingą dvasinę energiją taip pat paverčia realybe. Štai taip viskas, ko mes stipriai trokštame – galiausiai pasireiškia mūsų gyvenime. Ir galų gale, kaip tą keliautoją, mus gali “praryti” materialūs norai. Mūsų norai, tikėjimas ir baimės nukreipia mūsų mintis tam tikra linkme ir formuoja mūsų asmeninę realybę. Jei mes norime sukurti sveiką, laimingą ir harmoningą realybę – mes turime labai aiškiai to norėti ir neleisti atsitiktiniams norams suvilioti mus pasukti apgaulingomis kryptimis. Būtina auginti savyje laimingas, sveikas, pozityvias mintis – kad būtent jas realizuotų mūsų gyvenimo norų išpildymo medis. Taigi: ko gi jūs norite iš tikrųjų?.. Autorius – R. E. Nadžemi
emipetras: Problema dažniausia yra tame, kad žmonės nori tapti reikšmingais prieš kitus žmones šiame materialiniame pasaulyje, patenkinant savo Gyvuliško prado ambicijas, o ne stengiasi įrodyti Dievui, kad jie verti vadintis Žmogumi, siekiantys grįžti pas Jį, besirūpinant savo Siela. Nes nori čia ir dabar tapti super turtingais, įžymiais, dėl savo kvailų svajonių peržengiant per bet kokias ribas, nesvarbu kokiu būdu, kad tik pasiekti savo tikslo. Vieni gyvena tik dėl to, kad nebūti blogesniais už kitus, tam kad “būti kaip visi”, o esant galimybėms ir žymiai “geriau” gyvenančiais už tuos “visi”. Daugelis bando prasimušti į lyderius materialiniame pasaulyje. Kadangi beveik kiekvienas mano, jog jei jau jam buvo lenta gimti šiame pasaulyje, tai jis būtinai turi gyventi geriau už kitus ir būtinai pasiekti kokias tai atitinkamas aukštumas karjeroje, užsitarnauti padėtį visuomenėje ir materialinę gerovę. “Laisvė” ir “Lygybė” – tai labiausiai mėgstami valdančiųjų žodžiai-spąstai, kadangi žmogus į juos reaguoja besiremiantis dvasiniu poreikiu, o po to, valdančiųjų sumaniai panaudotas žodis “demokratiją” ir žmogus, patikėjęs tuo, įklimpsta į tikrą “mėšlo krūvą”. Žodžiu “laisvė” valdančiųjų operuojama taip, kad žmogus susidarytų įspūdį, jog ją galima pasiekti tik per pinigus, turint pakankamai kapitalo. Turtai ir valdžia – pagrindiniai ginklai žmonių sąmonės valdyme. Bet tikroji laisvė būna tik tada – kai žmogus tampa aukščiau šio pasaulio, aukščiau už materialius norus, kada žmogus kas dieną, kas valandą pragyvena dėl Sielos, papildant jos lobyną gerais darbais, mintimis, pagalba aplinkiniams. Kada žmogus gyvena ne dėl savo egoizmo, o dėl kitų žmonių, dėl Dievo. Sunkiausia šiame pasaulyje žmogui – nepasiduoti savo Gyvuliško prado provokacijoms. O svarbiausia šiame pasaulyje – tai pergalė prieš patį save. Nugalėti savyje vidinį “drakoną”. Valdančiųjų traktuotėje “pergalė prieš patį save”– tai gyvenimas dėl materialinių resursų kaupimo, tai darymas bet ko, dėl pinigų, peržengiant per kitų žmonių galvas, dėl valdžios ir lyderiavimo. Tačiau tai ir yra pagrindinis pakeitimas, apgaulė, ta gerovės iliuzija, iš tikro, yra totalus tavo Sielos pralaimėjimas. Kadangi žmogus, einantis tokiu keliu, nori būti tik šio pasaulio karaliumi. Be to, jis net nesusimąsto apie tai, kas jo laukia po mirties. Jam toks, Sielos pasaulis atrodo kažkur tai ten, neaišku kur. “Ir iš vis, ar yra tas aukštesnis pasaulis?” – valdančiųjų dėka, tai tampa žmogui pagrindinėmis abejonėmis. O materialus pasaulis, tai gi čia ir dabar. Jis jam tarsi atrodo visiškai realus. Visas tas pakeitimas įvyksta todėl, kad žmogus neatsimena aukštesnio pasaulio, Dievo pasaulio grožio. Atsiminti tai jis gali tik pasiekęs Nirvanos, tai yra, aukščiausią dvasinę būseną, bet kol žmogus iki to neprieina, kol neperžengs per savo Gyvulišką pradą, jis šitą gyvenimą praleis iliuzijose, svajonėse apie savo reikšmingumą šiame pasaulyje, o faktiškai tuščiai, kadangi kokias tik aukštumas jis nepasiektų šiame pasaulyje, anksčiau ar vėliau tie pasiekimai pavirsta niekuo. O tikra pergalė prieš patį save, tai reiškia - savyje nugalėti egoistą, norą būti duotojo pasaulio “karaliumi”. Šis pasaulis, viso labo tik spąstai kvailiems žmonėms, priimantiems iliuziją už realybę ir tuo pačiu pasmerkiant savo Sielą tolimesnėms kančioms. Kad ir į kokią situaciją nepapultum, kokias tau kliūtis nestatytų likimas, gyventi reikia taip, kaip ir tinka tikram Žmogui, iš didžiosios raidės. Tai yra, pirmiausia pačiam tapti tikru Žmogumi ir padėti tai atlikti aplinkiniams žmonėms. Šiame gyvenime svarbiausia –būti laisvu viduje Dvasiškai, laisvu nuo materijos pasaulio, eiti pas Dievą ir niekur nenusukti nuo to kelio. Tada išoriniame pasaulyje jūs galėsite duoti maksimalią naudą žmonėms ir nugyventi tikro Žmogaus vardo vertą gyvenimą. Tame ir yra didžioji paslaptis. Tapti žmogumi čia ir dabar, šiame materialiame pasaulyje. Būk panašus į Lotoso žiedą, kuris išauga iš pelkės dumblo, bet nežiūrint į tai, įgyja idealią švarą. Juk tu esi Žmogus ir tavyje yra Jo grūdas. Ištrauka iš A. Novih knygos ,, Sensėjus 4 "
emipetras: GAMINAME STRUKTŪRIZUOTĄ VANDENĮ moko mus Galina Šatalova Из всех необычных свойств воды меня, как медика и автора Системы Естественного Оздоровления, особен¬но интересуют два. Первый относится к тяжелым видам воды, в которых атомы водорода замещены одним или двумя атомами более тяжелых его изотопов—дейтерия (НДО, Д2О) и трития (НТО, Т2О). Впрочем, количество «тритиевой» воды в естественных условиях настолько мало, что им можно пренебречь. Химические свойства обычной и тяжелой воды почти одинаковы, однако с точ¬ки зрения биолога тяжелая вода действует угнетающе на жизнедеятельность организмов. Второе свойство воды—менять свою структуру под воздействием физических факторов. В структурированной воде, как установлено, ускоря¬ются процессы кристаллизации, растворения, адсорбции, то есть те самые процессы, которые имеют место в живой клетке. Как я заметила, оба эти фактора имеют решающее значение в восстановлении здоровья. Поэтому преобразо¬вание воды имеет в моей методике лечения хронических больных и профилактики здоровья решающее значение. Раньше я пользовалась аппаратом для дистилляции во¬ды, но эта процедура очень длительная, трудная. К счастью, несколько лет назад неожиданно для себя получила способность структурировать воду с помощью собственного биополя. В чем состоит смысл преобразования воды? В устра¬нении тяжелоизотопных ее видов и структурном пре¬образовании. В принципе вся процедура достаточно проста. Наливаете в герметически закрывающийся сосуд 6 литров обычной подслащенной воды из расчета 1 де¬сертная ложка сахара на литр, выпариваете 2 литра и со¬бираете конденсированный дистиллят в стеклянную бан¬ку, попутно пропустив его через активированный уголь. На выводной трубке, откуда дистиллят капает в банку, закрепляете кольцевой постоянный магнит на 250 эрстед, под банку подкладываете плоский магнит на 1000 эрстед. Северные полюса того и другого магнита должны быть обращены к воде. Иначе говоря, верхний повернут север¬ным полюсом вниз, а нижний вверх. Наполнившуюся дистиллятом двухлитровую банку охлаждаете в течение 8 часов при температуре, близкой к нулю. В результате верхняя треть воды в банке будет структурирована. Аккуратно отбираете ее катетером. Время на приготовление следующих порций структури¬рованной воды можно сократить, если первую порцию вы зальете в формочки для приготовления кубиков льда и поставите ее в морозильную камеру. В дальнейшем достаточно будет бросить один кубик льда в трехлит¬ровую банку дистиллята, и воду можно употреблять для питья. Есть и другой способ получить структурированную воду, дошедший до нас из глубины веков. Для этого 19 января прорубают в реке или озере прорубь и берут воду в полуметровом слое подо льдом. Это натуральная структурированная вода, которая исключительно полез¬на человеку и может сохраняться неопределенно долго. Если мы вспомним народные обычаи, то обнаружим, что издревле, когда о «моржах» еще и слуху не было, именно в этот единственный в году день 19 января было принято купаться в проруби. Следуйте этому совету с осторож¬ностью, поскольку в наше время чистых, не отравленных промышленными и сельскохозяйственными стоками рек и озер практически не осталось.
emipetras: Kažkada , gal prieš du metus , visa tai parašiau į forumą Nr 1 . Dabar , senuose ,,popieriuose'' atradau ir pamaniau , kad tos aktualijos jaudinusios mano protą tada , liko tos pačios ir dabar . Pakeičiau tik keletą nestilistinių sakinių . Apie Urantijos knygą ir šalia tekantį gyvenimą Kodėl taip visus traukia ir veikia magiškai , Urantijos knygos puslapiai ir norisi analizuoti kiekvieną sakinį ? Aišku , kalbu apie tuos žmones , kurie iš tiesų skaito ir analizuoja šią knygą , o ne tik perskaitę padeda atgal į knygų lentyną ir tuo visas dvasinis nušvitimas pasibaigia . Ar yra kituose dvasiniuose šaltiniuose pasakyta aiškiau ir suprantamiau , apie DIEVĄ ir jo visą KŪRINIJĄ , kaip Urantijos knygoje ? Tikrai nėra . Kas tai supranta , tie įvertina ir šios knygos visas Tiesas . Skaitant šią knygą , man atsiveria daugybė savų nuostabių minčių , iš kiekvieno , perskaityto sakinio , apie nepaprasto grožio dvasinę ir fizinę Kūriniją . Štai , čia ir yra ta knygos paslaptis , kai kiekvienas jos sakinys skatina mūsų prote , rastis ir formuotis , vis daugiau ir daugiau originalių dvasingų minčių , kurios padeda suvokti tas gilumines Tiesas , įmontuotas į šios knygos sakinius ir puslapius . Kada iš šių sakinių nuskaityta mintis prateka į protą , kaip dieviškoji išmintis , tada ji iš tiesų jaudina ir skatina augti kosminės , dieviškos Tiesos sparnams , kiekviename prote . Ar be intelektualios kosminės , astronominės išminties , galima suprasti šią plačią Kūrinijos panoramą ? Ar tik religine išmintimi pasikliaudami , galime skaityti ir suprasti šią nuostabią knygą ? Aš tai tikrai taip nemanau . Intelektualiai ir dvasiškai, bent jau minimum , neapsišvietę žmonės šios knygos niekada nesupras , nebet tik ketvirtą šios knygos dalį . Tai sakau iš patyrimo , pasikalbėjus su keliais žmonėmis , kurie turi nusipirkę ir sakėsi skaitą šią knygą . Ir geriausiai ir suprantamiausiai perskaitė tik Urantijos knygos 4 dalį . Jeigu patikėsime , kad aplink mus vykstančius įvykius , stebi ir pakoreaguoja Šventoji Dvasia , tai dar nereiškia , kad šių visų įvykių neįtakoja dar ir žmogaus protas ir valia . Žmogaus protas labai , labai įtakoja į visą aplink mus tekantį gyvenimą , nes per tai formuojasi chaosas šioje Žemėje . Tačiau kai pasikliaujama Šventąja Dvasia , Dievo Tėvo Dvasia , tada žmogaus protą veda prie išminties , kad suprastų žmogus , kad už savo protą yra dar didesnė išmintis , ir tai yra Dangiškojo Tėvo išmintis , kuri apsigyveno žmoguje ir uždegė jame pažinimo norą , siekti šios dieviškos išminties pažinimo SAVYJE . Kodėl visos religijos taip bijo proto išminties , o koncentruoja visą religingumo būseną ant jausminio pagrindo ? Kodėl žmogaus protas , kosminės evoliucijos eigoje , pasiekęs dieviškųjų dvasių pažinimo būsenas savyje , staiga pradeda neigti pats save , savo nušvitimą , o iškelia jausmines būsenas , kurios tariamai yra viso ko pažinimo pagrindas ? Paimkime kaip pavyzdį apaštalą Paulių . Štai šis išsilavinęs fariziejus , po savo proto nušvytimo tampa uoliu , Jėzaus Kristaus , Gerosios Naujienos skelbėju ir ištikimu apaštalu . Visi kiti Kristaus apaštalai reiškėsi labai minimaliai , parašydami tik vieną kitą pamokslą , nes neturėjo tam reikiamo religinio ir net literatūrinio išsilavinimo . Kodėl krikščionių bažnyčios visada taip apeliuoja į Pauliaus laiškus ? Ar kiti apaštalai mažiau dvasingesni buvo ? Iš tiesų , tai tik Pauliaus religinio fariziejiško išsilavinimo dėka , buvo parašyti labai geri pamokslai ir laiškai krikščionių bažnyčioms , o šios , pagal EVANGELIJĄ , šių kompleksinių dvasinių įžvalgų dėka , susiorganizavo į dogmatiškas krikščioniškas bažnyčias . Ar visi kiti apaštalai ką nors daugiau ir geriau padarė su nušvitusiu protu , tačiau be intelektualaus žemiško , teologinio fariziejiško išsilavinimo ? Ar savo emocionaliu tikėjimu buvo stipresni ir , ar padarė kokius nors radikalius perversmus krikščionybėje ? Taigi , kad nieko nepadarė . Padarė tik vienas , nušvitęs ir religingas fariziejus PAULIUS , kuris ne tik dvasiškai apkabino KRISTŲ , bet ir moksliškai sukūrė religinę Dievo garbinimo bažnyčią . Daugiau apie tai neberašau , nes žinau , kad galiu būti ištrintas . Parašiau šį palyginimą tik todėl , kad norėjau pravesti paralėlę , palyginti Algimano Jokūbėno dvasinius , intelektinius ir apaštališkus darbus . Taigi , ar šioje visoje Algimanto veikloje , nereikalingas buvo aukštasis išsilavinimas ? Ar viskas nukrito kaip iš dangaus ? Tikrai , kad nenukrito . Jeigu aukštosios dieviškos dvasios Algimantą pasirinko kaip Urantijos knygos vertėją , kaip savo ambasadorių ir apaštalą , tai juk pasirinko ne beraštį , emocionaliai religingą žmogų , bet išsilavinusį ir apsišvietusį žmogų , pasaulietišką žmogų , kuris savo protą ir intelektą jau lavino ne vieną dešimtmetį ir buvo išsiugdęs visas gerąsias žmogiškas savybes , kurios leido geriausiu būdu , Dievo Tėvo dvasiai pasireikšti per jo proto mintis . Tačiau , laikui bėgant , jis visa tai pavertė savo tiesioginiu , asmeniniu , išskirtiniu ryšiumi tik su Rojaus Trejybe . Brangieji , aš visada šlovinu nušvitusį žmogaus protą , kurio dėka , žmogus gali atlikti stulbinančius kūrybinius darbus, kartu su Dievo Tėvo dvasia , su kosmine ir asmenine , amžinaja Rojaus Dievybių Trejybės Dvasia . Tik nušvitęs protas gali sukurti nuostabius religinius jausmus , tik nušvitęs protas gali pasakyti nuostabius dvasingus žodžius , tik nušvitęs protas gali suprasti Dievo Tėvo žodžius ir visa tai aprašyti , kad ir visi juos suprastų , ir skelbti šiuos žodžius jau platesnei auditorijai , ir vesti šią auditoriją paskui save . Šlovinkime Dievą - Amžinąją Rojaus Trejybę , aukštai danguje ir visomis savo proto mintimis apkabinkime dieviškąją Dvasią savo prote , kuri atėjo pas mus tik todėl , kad ir Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia , ir Vietinės visatos Motinos Dvasia , labai daug ir sėkmingai pasidarbavo mūsų protuose , kad jame atsirastų minčių nušvitimas , sugebantis atpažinti Tėvo buvimą , Rojaus Trejybės Dvasios buvimą. Šlovinkime Dievą , tačiau dar labiau mylėkime savo protą , kuris anksčiau ar vėliau nušvis ir pašlovins ir pagarbins savo KŪRĖJĄ .
emipetras: Parašysiu vieną labai įdomią įžvalgą - Marko Nepo Jisai sako : ,, Gyvenimo skausmas yra grynoji druska - nei daugiau , nei mažiau . Skausmo gyvenime būna lygiai tiek pat , lygiai tiek pat . Bet druskos kartelis priklauso nuo indo tūrio , į kurį supilame . Tad jei tave kankina gyvenimo skausmas , vienintelis būdas viską pakeisti - išplėsti savo požiūrį ( tai yra išplėsti savo indą ) . Nustok buvęs , kaip stiklinė - tapk ežeru .'' Geras ar ne , patarimas . Man tai jis labai , labai patiko , todėl dovanoju visiems , norintiems save išplėsti .
emipetras: https://mail.google.com/mail/u/0/#inbox/146f6bde16cb4cbc?projector=1 NUOSTABIOS MINTYS
emipetras: Labai seniai , bandžiau naudotis savo dieviškojo minčių DERINTOJO patarimais . Pamaniau , gal kam bus įdomu paskaityti , tiek senas , tiek naujas tiesas . ŽMOGAUS KELIAS Į ŠVIESĄ . Dieviškojo mano Minčių Derintojo pranešimai Nors visi patyrimai kiekvienam bus vis kitokie , individualūs, bet svarbu , kad visi matytumėte vieną tikslą - Dangaus Karalystę , kurioje viešpatauja Dievas Tėvas , Amžinasis Rojaus Sūnus ir Begalinė Šventoji Dvasia . Nepamirškite ir mano Sūnaus Kūrėjo Jėzaus Kristaus ir savo Vietinės Visatos šventosios Motinos Dvasios už jums sukurtą šį fizinį gyvenimą , už jums sukurta morontinį gyvenimą sielos ugdymui ir gyvenimui . Dėkokite už gyvenimą , už protą , už sveikatą , už meilę , už dvasinę išmintį ir dvasines įžvalgas . Per kartų kartas , per protėvių protėvius mano Sūnus Kūrėjas su Šventąja Dvasia ilgai ruošė ir tobulino jūsų protus , kad jūsų minčių virpesiai priartėtų prie Manųjų ir galų gale jūsų protas užmegstų dialogą su atsiūstu Mano Dvasios pasiuntiniu , dieviškuoju Minčių Derintoju arba , su mums žinomu kitu pavadinimu - savo Aukštuoju Aš ." Aš jau rašiau apie Meilės Vandenyną plūstantį iš dangaus į žemę. Ir tai yra tikra tiesa . Štai , neseniai, paskutiniame dešimtmetyje , gimę Pakilėtų Valdovų laiškai taip pat persunkti šia dvasia . URANTIJOS knyga taip pat atsirado šalia plataus spektro , įvairios dvasinės ir ezoterinės literatūros suklestėjimo . Vis daugiau žmonių patiria įvairius regėjimus arba dvasinius diktavimus . Ir visa tai vyksta ne šiaip sau . Visa žmonija , tendencingai , kryptingai , žingsnelis po žingsnelio vedama link aukštesnio dvasingumo . AŠ jums sakau : ,, Lokaliniai karai , suklestėjęs terorizmas , tik dar labiau paryškina užtamsėjusio proto kovą su besiskleidžiančia Šviesa . Bet šis dangiškasis Meilės Vandenynas minkština žmonijos agrėsiją , neleidžia suakmenėti visoms širdims , išvaduoja iš vergijos žmogiškąsias sielas, kurios patenka destruktyvių asmenybių poveikyje .'' Tie dvasiniai žiburėliai , kaip urantiečių grupelės ar pavieniai dvasiniai asmenys ir yra ta pagrindinė atsvara visam blogiui klestinčiam žemėje. Daug vandens nutekės jūsų upėmis kol dangiškojo Meilės Vandenyno bangos užlies meilės virpesiais visas širdis . Bet žinokite vieną , kad ir vienas lauke karys yra karys . Jūs turite nešti šviesą tamsiesiams protams ir pasakoti apie dangiškąjį Meilės Vandenyną . Vienas žmogus turintis Jėzaus Kristaus arba Budos sąmonę gali atsverti visą žemišką blogį , kad neivyktų planėtinė arba kosminė katastrofa. Tad šiuo metu , kaip tik tokią sąmonę vystyti savyje ir kviečia : URANTIJOS knygos dokumentai , Pakilėtųjų Valdovų laiškai ir pažangioji ezoterinė literatūra. Jau atėjo laikas keistis žmonijai . Pradžioje šių , savo dvasingumą bevystančių žmonių bus tik vienetai . Tai gali būti , šios dienos pavyzdžiu , jūsų ,,Urantijos knygos '' forumai . Bet ateityje tokių žmonių atsiras vis daugiau . Tad įsivaizduokite kaip keisis jūsų miestai ir kaimai , kai tokių žmonių , ugdančių savyje Kristaus sąmonę bus dauguma . Tai jau bus milžiniška atsvara Šviesos naudai , prieš blogio apraiškas . Visa politinė virtuvė , tokiose šalyse , jau nebesugebės generuoti blogio įstatymu ir taisyklių . Vien tik nuo šių dvasingų žmonių skleidžiamos MANO šviesos vyks dvasinė transformacija šalia gyvenančių žmonių sąmonėje . Pradės atsirasti draugiškas dialogas tarp žmonių . Nebeliks kvailos ir principingos konfrontacijos . Žmonės kalbėsis kaip tikri bičiuliai . Matote kiek mažai tereikia tikrų , dvasingų , Kristaus sąmonę turinčių žmonių , kad visuomenė pagaliau pradėtų šviesėti . Keletas dešimčių žmonių susivienyję Kristaus sąmonėje jau gali daryti stebūklus ir apšviesti dvasine šviesa visą regioną ar tautą . Tokia šalis ar tauta jau žengia į normalų , dvasingą susikalbėjimą visais lygiais . Nebelieka korupcijos , išnyksta nusikalstamumas , depresijos ir visos , su tuo susijusios , ligos. Tokia šalis ar regionas , jau šviečia visam likusiam pasauliui . O tada ir visas pasaulis pradeda šviesėti , nes Šviesa ir Tiesa , kaip grandininė reakcija plinta į visa šalis . Pagaliau jau daugelio žmonių protai pradeda suprasti kas ta dieviška Meilė , kas ta dieviška Išmintis. Tarp žmonių vyksta normalus susikalbėjimas - atviromis akimis ir atviromis širdimis . Todėl AŠ sakau jums . Jūs turite pagaliau išmokti , orientuotis savo vidinėje , dvasinio proto erdvėje . Kad patirtumėte savyje dvasinį nušvytimą , jūs turite išmokti siekti vidinės tylos ir ramybės , kad šiame žemiškame šurmulyje , kuriame jūs gyvenate , pagaliau užgirstumėte Dievo Tėvo balsą - savo Aukščiausiojo AŠ balsą . Jūs turite pradėti semtis dvasinės išminties ir meilės jausmo ne tiek iš knygų ir žmonių patarimų , bet iš savęs , iš savo vidaus , iš savo dieviškojo AŠ . Mano brangieji , viskas yra jūsų valdžioje ir viską galima keisti per jūsų sąmonės pasikeitimą . Palengva , žingsnelis po žingsnelio , bet kryptingai . Šis jums užsiduotas kryptingumas ir sudarys visą sunkumą . Todėl siekite visur išvystyti pastovumą . Neleiskite savo kūniškam , praktiškąjam protu atitraukti jūsų dėmesį nuo vidinio , pastovaus dvasinio dialogo su savuoju AŠ , su savo minčių Derintoju . Jūsų žmogiškasis gyvenimas , palyginamai , yra toks trumpas ir pilnas pavojų , tad , labai rimtai ir su didžiu rūpesčiu , nežiūrėkite į šio gyvenimo, tekančius laike , reiškinius . Nevaikščiokite susirūpinusiais ir labai reikšmingais veidais . Daugiau juokitės ir šypsokitės . Visas problemas spręskite su meile ir ugnele . Kiekvieną žemišką rūpestį apvyniokite šypsena ir juoku . Nieko nera verto , kad jūs liūdėtumėte ir nieko nėra svarbesnio už jūsų šypseną . Atminkite vieną , kaip sakė išminčius Saliamonas ,, viskas praeina po šia Saule .'' Juokitės ir būkite laimingi . Žaiskite šį žemišką gyvenimą ir jauskitės laimingi ir aktyvūs jo dalyviai . Niekada neleiskite , kad negatyvūs išoriniai reiškiniai ar vidinės liūdnos mintys , išvestų jus iš laimingos vidinės būsenos . Besiartinančiai blogai nuotaikai ar įvykiui , kuo greičiau pastatykite maldą savo prote , savo sąmonėje . Jūsų Visatos VIEŠPATS JĖZUS KRISTUS pasakė : ,, Belskite ir bus atidaryta ...“ , o AŠ jums sakau melskite Dievą Tėvą , kad išvaduotų iš susidariusios įtampos ir liūdesio . Jūs nedelsiant pajusite , kaip laiminga būsena vėl užvaldo visas jūsų mintis . Visa tai turite kasdiena praktikuoti ir leisti savo mintims maudytis dieviškąjame Mano Meilės Vandenyne . Valingai , bet su meile , formuokite vidinę šypseną , kuri spindės ne tik jūsų akyse , bet ir fiziniame veide . Jūsų asmeninė , vidinė laiminga būsena spinduliuos į aplinkinį pasaulį ir jame darysis šviesiau ir šilčiau . Jeigu akyse , jeigu veide nėra šypsenos - trūksta gyvybingumo ir visose jūsų kūno lastelėse , kadangi jūs tik gražiomis ir linksmomis mintimis per savo protą ir sąmonę paskleidžiate gyvybės , meilės virpesius į visą kūno nėrvų sistemą , kuri plačiai išsišakojusi po visus audinius , organus ir lasteles . Tai savo ruožtu stiprina jūsų sveikatą ir formuoja laimingą visą kūną . Meilės ir džiaugsmo virpesiai pasklidę po visą jūsų kūną , sudaro palankiausias sąlygas vykti visoms elektrocheminėms reakcijoms ir junginiams visose jūsų kūno lastelėse . Jeigu jau pasiryžote būti Dievo Tėvo vaikai , tai spnduliuokite tik meilę ir gerumą . Būkite visur rūpestingi , bet linksmi ir nekurkite ant savo veido rūpesčių ir liūdesio šydo . Visas savo problemas ir rūpesčius atduokite Man - Dievui Tėvui . Mano Meilės Vandenyne AŠ ištirpinsiu visas jūsų negandas ir problemas . Į save ir į aplinkinius žmones žiūrėkite , kaip į energetinius kamuoliukus , kurie gali ir turi šviesti , taip kaip tamsiomis naktimis elektros lempomis apšviečiate savo miestų gatves . Taip ir nuo jūsų asmeninės laimingos ir linksmos nuotaikos sau ir visam šalia esančiam pasauliui darosi šviesiau gyventi . Būkite MANO mažosios saulytės , neškite šviesą ir šypseną į pasaulį . Neškite gyvąjį tikėjimą į MANE ir liūdykite MANE , savo tikėjimu , šalia esančiam pasauliui . Neškite gyvajį tikėjimą ir auskite brolystės ir meilės ryšius su šalia gyvenančiais , dar neatsibudusiais MANO vaikais . Pagirdykite ir juos tais nesavanaudiškais meilės virpesiais , kuriais ir AŠ jus girdau . Belskite į savo artimųjų protus ir širdis , bet tyliai , su meile . Jeigu sunkiai bunda jūsų artimieji MANO žodžiui ir meilei - veik tik per MANE , prašyk MANO veikimo į to žmogaus protą ir širdį . Supraskite ir žinokite , kad visos Visatos skęsta MANO meilės virpesiuose ir visa Kūrinija vystosi ir auga MŪSŲ ROJAUS ŠVENTOS TREJYBĖS meilės ir išminties virpesiuose . Gyvenimas ir gyvybė vystosi ir auga tik sintezėje visų elementų ir atomų . Meilė su išmintimi yra kuriančioji energija . Ši kuriančioji energija iš Rojaus iš Havonos visatos , pasklinda toli po visas gyvenimu ir gyvybe apdovanotas visatas . Žinokite , kad jūsų nuoširdi meilė savo artimui ir visai Kūrinijai , jūsų laimingas juokas , tarpusavio bendravime , jūsų laiminga šypsena , MUMS DIEVAMS taip pat yra gražiausios akimirkos .
emipetras: BŪKIME ŠVIESOS ŽMONĖS Šio pasaulio , žmonijos elitas : prezidentai , monarchai , bankai , karinės ir teisinės struktūros , medicina , švietimas , yra valdomas driežų-reptilijų . Šios esybės yra iš kitų pasaulių , tačiau gyvena žmonių pavidalu ir savo esybėmis yra kaip žmonės ir iš tiesų yra žmonės , per kontaktą su žmonėmis . Šitos visos esybės , kaip archontai , driežai- reptilijos , ateiviai , visos gyvena , išgyvena ir kuria savo asmeninę egoistinę visos Žemės planetos valdymo politiką . Mes žmonės , savo nestabiliomis ir tamsiomis mintimis , jiems talkiname . Mes savo užterštais protais nemokame blogio atskirti nuo gėrio , tamsos nuo šviesos . Visi kazino , visi pramogų namai , visos striptizo , sekso industrijos sukasi dirbtinėje neonų šviesoje . Šios ir kitos dirbtine šviesa aksigaubusios struktūros akina žmonių protus savo nežabota prabanga spalvinga šviesų palete . Apkvailinti žmonijos proteliai visa tai supranta kaip gėrio , turtuose , piniguose , brangakmeniuose , siekiamybę . Žmonės taip yra apsikvailinę , kad visiškai nebemoka išsirinkti savo politinių , ekonominių vadovų , kurie su meile valdytų savo tautą , savo žmones. Baisi velniava persiduoda iš vienos kartos į kitą . Vaiko , kaip kūdikio užuomazgos sukūrimas yra paverstas atsitiktiniu arba sekso orgijos aktu . Tas švenčiausias ŽMOGAUS sukūrimo sakramentas , yra paverstas eiliniu sekso žaidimu , be dvasinės prasmės ir be dievo palaiminimo . Tačiau yra ir šviesos pasauliai , kurie labai susirūpinę žmonijos ateitimi . Tačiau jie labai toli , o be to , prieš žmogaus valią nieko negali padėti , jeigu žmonės jų neprašo pagalbos . Tik tamsos pasaulis brutaliai veržiasi į žmonijos gyvenimą . Šviesiosios , dieviškų Šviesos pasaulių , esybės-astralai , yra siriečiai . Jie yra Šviesos vaikai , iš Sirijaus žvaigždyno ir visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti blogio ir gėrio balansą , o žmogiškas sielas stiprinti ir saugoti , nuo tamsos ir blogio energijų. Kol žmogaus sąmonė yra mieganti ir nepriima Šviesos energijų , Dievo Tėvo energijų , tol jo energetinį apvalkalą lengvai pramušinėja įvairūs astralai . Be aistringo tikėjimo Dievo Dvasia , žmogaus aura būna ne išsipūtusi ir spinduliuojanti , bet tokia supliuškusi , pilna pilkšvos spalvos . Žmogaus aura turi būti įtempta . Tai savo laiku , jau prieš šimtą metų , rašė didieji žmonijos Mokytojai . Jie sakė ; ,, būkite jūs pagaliau dvasios kariai ir savo aurą laikykite įtemptą , kad priešo strėlės atšoktų ir grįžtų atgal , siuntėjui .‘‘ Tačiau ar kas tuo tikėjo , ar kas tuo masiškai naudojosi ? Tik vienetai , tik vienetai iš milijono . Geriausiu atveju naudojosi tik keletas šimtų išminčių iš milijardinės masės , planetos gyventojų , visi kiti , kaip ir dabar , skendėjo dvasinėje tamsoje , kultūrinėje tamsoje . Na , dabar lyg ir negali sakyti , kad truksta šviesos ir kultūros šiame pasaulyje . Tačiau vienur jos lyg ir yra , tačiau visos kultūrinės , kaip dvasinės vertybės , apverstos aukštyn kojomis , kitur tos kultūros iš tiesų mažoka , o jos nešėjai iš VAKARŲ atneša neoninę , dirbtinę kultūrą. O kaip įtempti savo aura , daugelis paklaus ? Kaip įtempti savo auros energetiką ? Kaip sudaryti tą ryškiai šviečianti energetinį balioną apie save ? Aišku tik meile , tik besąlygiška meile savo Kūrėjui , tai yra Jėzui Kristui ir visos Kūrinijos TĖVUI - Dievui Tėvui , Rojaus Trejybei . Kaip Meilė Dievui , taip ir meilė žmogui , taip ir meilė net Reptilijai , štai tas galingiausias ginklas visoje Visatoje . Ir kito galingesnio ginklo , ir kitos galingesnės užtvaros prieš blogį , nėra visame bekraščiame kosmose . Tai paties Kūrėjo ginklas , tai visos Rojaus Trejybės galingiausias ginklas - MEILĖ . Besąlyginė meilė viskam ir brangiausiam ir skurdžiausiam ir blogiausiam žmogui , kurie supa mus , su kuriais kasdiena susitinkame , su kuriais dirbame , mokomės , pinigais ir pastoge dalinamės , lova ir maistu dalinamės . BESĄLYGINĖ MEILĖ VISIEMS . Aišku yra tai , kad kai kurias suverenerias dvasines pozicijas , visa žmonija yra praradusi ir savo proto galiomis nebemoka naudotis , nebemoka ir susikalbėti su dvasinėmis energijomis ., kurios iš tiesų yra asmenybės . Nebemoka , nes žmogaus esybėje labai išsikerojo gobšumas , pavydas , kerštas , savosios egoistinės asmenybės sureikšminimas ir galingas noras valdyti savo artimą . Tuo ir naudojasi astralai - reptilijos ,. paimdami , pritraukdami į savo energetinę įtaką , visus prezidentus , ministrus , karo generolus , bankininkus ir šau - biznio atstovus . Panašus pritraukia panašų . Kaip danguje taip ir žemėje , kaip viršuje , taip ir apačioje . Tai vis tūkstantmečių išminties liudijimas , kad mes čia Žemėje niekada negyvenome vieni ir ateityje taip pat vieni negyvensime , tai yra niekada nebūsime vien tik sterili žmonija . Pradžioje , mūsų Saulės sistemos kūrimo šlovės šviesoje , Liuciferio sukurta Saulės sistema , buvo kaip kosminės planetų tobulybės liudijimas . buvo gražus ir ryškus šios sistemos spindesys per visą Satanijos sistemą , kol pats , šios sistemos kūrėjas Liuciferis , neišpuiko ir krito į savo asmenybės puikybės nuopuolį . Tuo tolimu laikotarpiu , čia skrido ir apsigyveno daug esybių iš kitų pasaulių ir žvaigždynų. Visi norėjo daryti savo įtaką į besivystantį homo sapiens , o daugelis norėjo tik pasinaudoti ir įsiamžinti žmogiškojoje sieloje . Šis kosminis dvasinis nuopolis , kurio rezultate įvyko visos sistemos įzoliacija , užsklendė kosmines duris , tolimųjų Šviesos Pasaulių , Šviesos Nešėjų visai savanorių hierarchijai , įtakoti ir saugoti žmonijos vystymąsi ir jos dvasinį gyvybingumą , nuo tamsiųjų jėgų , nuo tamsiųjų kosminių energijų . Šviesos pasaulis ir Šviesos pasaulio vaikai , skrodžia visą kosmosą ir kuria ir valdo visą Kūriniją , tačiau yra ir Tamsos pasaulis , su neigiama funkcija į Šviesos pasaulį . Tamsos pasaulis , tai tik sąlyginis pavadinimas . Iš tiesų , mes visi priklausome tai pačiai visaapimančiai kosminei Kūrinijai , kuri naudojasi tolimojo Rojaus , Dievybių Trejybės išspinduliuotą dvasinę energiją . Dievybių Trejybė , tik ji viena žino , tik ji viena turi Planą , kaip savo dieviška įtaka , blogį perkeisti į gėrį , o kartais gėriui , leisti pajausti net ir blogio vaisius . Viskas yra judėjime ir viskas yra amžinoje kūryboje . Viskas yra evoliuciniame amžinybės tobulame dievybių sukurtame Plane . Ačiū Dievui Tėvui , kad ir mes žmonės , po daugelio tūkstantmečių tamsos ir izoliacijos , pagaliau pabudome , vėl atsivėrė kosminių energijų durys į dieviškus morontinius pasaulius ir savo protais ir sielomis , esame dieviškoje įtakoje .
Arina: emipetras rašo: Šio pasaulio , žmonijos elitas : prezidentai , monarchai , bankai , karinės ir teisinės struktūros , medicina , švietimas , yra valdomas driežų-reptilijų . Šios esybės yra iš kitų pasaulių , tačiau gyvena žmonių pavidalu ir savo esybėmis yra kaip žmonės ir iš tiesų yra žmonės , per kontaktą su žmonėmis . Šitos visos esybės , kaip archontai , driežai- reptilijos , ateiviai , visos gyvena , išgyvena ir kuria savo asmeninę egoistinę visos Žemės planetos valdymo politiką . Mes žmonės , savo nestabiliomis ir tamsiomis mintimis , jiems talkiname . aha mačiau tą fantastinį filmą :) emipetras rašo: Ačiū Dievui Tėvui , kad ir mes žmonės , po daugelio tūkstantmečių tamsos ir izoliacijos , pagaliau pabudome , vėl atsivėrė kosminių energijų durys į dieviškus morontinius pasaulius ir savo protais ir sielomis , esame dieviškoje įtakoje . tai tų reptilijų nebereikia bijoti? :))) --------
emipetras: O , mano kiemelį apsilankė VIEŠNIA . Tai ta proga sakau , būk pasveikinta tarp moterų .... O dabar rimčiau . Arina , tu reptilijų bijoti nebereikia , bet išmintingai saugotis tikrai reikia . Jos turi didelę galią šiame fiziniame pasaulyje ; kaip į mūsų fizinį gyvenimą , kaip į šio fizinio ir materialaus gyvenimo kokybę , tačiau nebeturi jokios galios ,,praryti '' mūsų sielas , nebeturi jokios galios sutrukdyti dieviškajam sielų dvasiniam augimui , jeigu tik žmogus visu savo protu , visomis savo mintimis , trokšta būti su Sūnaus Kūrėjo TIESOS DVASIA , trokšta būti su DIEVO TĖVO DVASIA , trokšta būti su Vietinės Visatos , Amžinosios Dvasios Dukryte Kūrėja - MOTINA DVASIA , tokių sielų ir protų jokios reptilijos neliečia . Šios sielos auga ir vystosi visų aukščiau paminėtų DVASIŲ šviesoje ir patikimoje apsaugoje . Tačiau žmonės statantys savo gyvenimą tik ant fizinio ir materialaus gerbūvio pamatų , tikrai yra labai pažeidžiami ir milijonai jų yra reptilijų valdžioje .
emipetras: Vaistažolių arbatose slypi nematoma jėga Natalija KONDROTIENĖ "Šiaulių kraštas" Vaistininkas Virgilijus Skirkevičius siūlo dažniau pasimėgauti vaistažolių arbatomis, tačiau nusijuokęs priduria, kad arbatą galima paruošti ne tik iš vaistažolių, o net iš chrizantemų ar rožių. Visiems arbatų mėgėjams siūlo nepamiršti, kad reikalingiausi vaistai visuomet yra šalia mūsų. Lietuviška žalioji arbata Vaistininkas V. Skirkevičius patikina, kad Lietuvos pamiškėse, kirtavietėse ir pakelėse auga pati tikriausia žalioji arbata — gaurometis. Saulėje ją galima fermentuoti ir paversti juodąja arbata. Skonio savybėmis ir lapelių išvaizda, kaip pasakoja vaistininkas, ji panaši į kinišką ar indišką, tačiau ši arbata yra nepelnytai užmiršta, o gal ir išstumta užjūrio arbatų Lietuvoje. Nusijuokia, kad Rusijoje dar ir dabar ji geriama iš samovarų, vadinama Ivano čajumi, tikint stiprinančiomis šio augalo savybėmis. „Kai kuriose Lietuvos regionuose, šis augalas vadinamas kazokais. Gal iš tikro kazokai išmokė gerti siauralapio gauromečio arbatą, o gal pavadinimas kilęs iš greito augalo vislumo, užkariaujantis vis didesnius kirtaviečių plotus“, — svartstė V. Skirkevičius. Vaistininkas pasakoja, kad rudenį, išbridus iš miško ir pamačius aplipusius baltais pūkais savo rūbus, nereikia net abejoti — tai gaurometis arba tarmiškai kazokas prisikabino. Pabrėžia, kad tuo metu augalo lapai jau netinka švelnaus skonio arbatai gaminti. Juos reikia rinkti, kai gaurometis žydi iki švento Jono dienos purpurinės spalvos vainiklapiais, siekdamas iki 2 metrų aukštį. Tuomet ir jauni lapeliai tinka naudoti salotoms gaminti. Vaistininko teigimu, arbatos iš šio augalo labai naudingos: gali gydyti gerybinį prostatos išvešėjimą, pabrėžia, kad gaurometį galima vadinti kasdienine žaliąja arbata vyrams. Lyginant su kinietiška arbata, joje nėra kofeino, todėl galima 1 arbatinį šaukštelį šio augalo užsiplikyti ir arbatą gerti prieš miegą. Dėl raminančio, priešuždegiminio gauromečio veikimo gali pagerėti ir miego kokybė. Chrizantemų ir rožių arbatos gydo sielą ir kūną „Visi pasaulio augalai gali būti naudojami žmogui gydyti. Puošniosios vėlinių gėlės — chrizantemos — nepriklausomai nuo žiedų atspalvio stipriną regėjimą, įeina į daugelio vaistažolių mišinių sudėtis regėjimui gerinti“, — patikino vaistininkas, patardamas, jog kiekvienas gali pasigaminti gardžią chrizantemų žiedų arbatą: 2 arbatiniai šaukšteliai užplikomi 1 stikline karšto vandens, keliolika minučių palaikius, galima mėgautis puikiu ir skaniu gėrimu. Pyktis ar susierzinimas išgėrus šios arbatos lyg lengva ranka nuimamas, ypatingai jei toks nuotaikų svyravimas susijęs su menstruacijų ciklu. V. Skirkevičius pasakoja, kad Rytų medicinoje teigiama, jog chrizantemos veikia ne tik žmogaus kūną, bet ir dvasią. Ši gėlė padeda žmogui atsisakyti užplūdusio egoizmo. „Jei ragausite iš šių gėlių pagamintos arbatos, pajusite malonų saldaus ir kartaus skonio mišinį, tai suteiks spindėjimą jūsų akims, geriau matysite, o gal ir suprasite gyvenimą. Nešdami savo mirusiems artimiesiems vadinamą vėlinių gėlę, gal iš tikro gydome savo egoizmą, suvokdami šito gyvenimo trumpalaikiškumą„, — svarstė vyras. Nusijuokęs pamini ir iškilmingų švenčių gėles — rožes, kurios taip pat yra vaistai. Atveria paslaptį, jog jei rožės spygliai gali sužeisti minkštuosius odos audinius, tai patrynus pažeistas vietas sutrintais iki sulčių išsiskyrimo jos žiedlapiais bus išvengta infekcijos. „Ši gėlė ir žeidžia, ir gydo“, — šypsojosi vaistininkas. Šviežius rožių žiedlapius palaikius meduje gydomi gerklės uždegimai ir žaizdelės burnos ertmėje. Žiedlapių arbatos suteikia daug energijos širdies raumeniui, atpalaiduojančiai veikia kraujagysles, sumažina kojų patinimus, atsirandančius dėl širdies veiklos nepakankamumo. Balinis ajeras stiprina protą „Vytauto Didžiojo laikus menantis, kartu su totoriais į Lietuvą atsibastęs, žmonių totorka vadinamas balinis ajeras ilgam įsikūrė upių ir ežerų pakrantėse. Visa Rytų Azija — balinio ajero tėvynė, vadina šį augalą “kalbančiuoju“, ką reikštų stiprinančiuoju žodį ir protą, — pasakoja vaistininkas. Pašnekovas pabrėžia, jog šis vaistingasis augalas atstato smegenų ir visos nervų sistemos veiklą. Tai pirma pagalbos priemonė po insulto, ar po narkozės, sugrąžinanti ligonio sutrikusį nervinį jautrumą. Jis gerina kraujo cirkuliaciją smegenyse, stiprina atmintį, yra puiki vaistinė priemonė senatvinei aterosklerozės profilaktikai. „Pas mus tik Žemaitijoje kartais patariama, jei skauda galvą, tai pagraužk ajero šaknies. Lietuviui yra ko pasimokyti iš totorių ir ajero šakniastiebius reikia pradėti vartoti ne tik plaukams, bet ir galvai stiprinti“, — nusijuokia vaistininkas. Pataria pasigaminti gydančios arbatos: 2 valgomuosius šaukštus susmulkintų šakniastiebių termose užpilama 200 miligramais verdančio vandens. Po 30 minučių nukošiama. Arbata vartojama šilta po trečdalį stiklinės tris kartus per dieną pusę valandos prieš valgį. Vartoti rekomenduoja 21 dieną. „Esu vaistininkas ir dažnai patardamas žmonėms kaip vartoti vaistus, kaip gydytis, pasakau, kad atsparumą ligoms labiausiai stiprina: tave suprantantys žmonės, meilė, saugumo ir artumo jausmas, tikėjimas Dievu, pasitikėjimas ateitimi, gebėjimas įžvelgti likimo prasmę bei išorinis saugumo jausmas“, — sakė V. Skirkevičius. Vaistininko patarimas: * Pagerinant skonį į vaistažolių arbatą galima įdėti cukraus ar medaus silpniems, po operacijų išsekusiems ligoniams. * Cukraus vengti visiems, o ypatingai hiperaktyviems vaikams. * Medumi saldinti, kada arbatos karštis jau pakenčiamas burnos gleivinei. * Perkaitintas medus gali būti net kenksmingas sveikatai. * Vaistažolių arbatos gydymo tikslais geriamos 21 dieną. Alergijos kamuojamiems: Susirgus alergija reikia organizmą valyti nuo toksinų pasigaminus arbatą iš dirvinio asiūklio, dilgėlių lapų, beržo lapų lygiomis dalimis. Valgomasis šaukštas mišinio užplikomas viena stikline vandens, laikyti dvidešimt minučių ir gerti prieš valgį. Taip du kartus per dieną. Išbėrimo vietas mazgoti medetkų žiedų karštu nuoviru. Stiprinantiems kaulus: Dirvinio asiūklio arbata vartojama lūžus kaulams, mat augalo cheminėje sudėtyje yra medžiagų maitinančių kaulinį audinį ir skatinančių kaulų suaugimą. Vartojimas: 1 arbatinį šaukštelį asiūklio žolės užplikyti 200 miligramais vandens, stiklinėje ištirpinamas gabalėlis mumijo (ant peilio galiuko). Vartojama trys savaites po vieną kartą per dieną prieš valgį. Inkstus besigydantiems: Erškėtrožių vaisių arbata su medumi labai teigiamai stimuliuoja inkstų sistemą. Patartina vartoti inkstų uždegimų atvejais. Vienas arbatinis šaukštelis susmulkintų sausų erškėtrožių vaisių užplikyti stikline karšto vandens, palaikyti 30 minučių termose, prieš geriant saldinti medumi. Kvapu besirūpinantiems: Lietuvių tautosakoje yra toks posakis, jog dvasia smirdi, tai reiškia blogą kvapą iš burnos. Šį „dvasios smirdėjimą“ panaikina čiobrelio arbata, nes čiobrelis pagerina virškinimą, bei kvėpavimą. Taip pat pasižymi dezodoruojančiomis, dezinfekuojančiomis burnos gleivinę savybėmis. Sunkiai kvėpuojantiems: Bronchinės astmos atveju reikia prieš miegą įsmeigti septynis gvazdikėlius į banano vaisių. Ryte suvalgyti gvazdikėliais kvepianti bananą su visais prieskoniais. Po valandos išgerti karšto vandens stiklinę. Tai energijos impulsas plaučiams, palengvinantis sunkumą iškvėpimo metu. Vėžio profilaktikai: Sergant krūties vėžiu, pagrindinis gydantis augalas turi būti kiaulpienė paprastoji, šis kartusis tonikas skatina organizme medžiagų apykaitą, aktyviai šalina susikaupusius organizme toksinus, valo ir stiprina kraują, gerina limfos nutekėjimą. Gydymui vartojama šaknis, iš jos gaminama arbata arba valgomi susmulkintos sudžiovintos kiaulpienių šaknies gabalėliai. Profilaktiškai 21 dieną per metus kiekviena moteris turėtų pavartoti paprastą pievų kiaulpienę.
emipetras: Gydytoja Galina Šatalova pataria : Keletas pratimų, kuriuos gydytoja rekomenduoja atlikti kiekvieną dieną. Šie pratimai suteiks žvalumo, sustiprins kaklo raumenis, grąžins judrumą, pagerins kraujo apykaitą. 1. Gulėdami ant nugaros 10-15 sekundžių stipriai spauskite pakaušiu neaukštą kietoką pagalvę. Po to pasisukite ant pilvo ir pagalvę spauskite kakta. Nesulaikykite kvėpavimo. 2. Gulėdami ant pilvo, nuleiskite galvą nuo lovos ir palaikykite rankose svorį 15 sekundžių. Tai pat darykite pasisukę ant dešinio, kairio šono ir nugaros. 3. Sėskitės ant kėdės, kojas išskėskite, rankas laisvai nuleiskite. Lėtai palenkite galvą į priekį, bandydami smakru paliesti krūtinę, tada stipriai atloškite galvą. Kartokite 2-6 kartus. 4. Vidutiniu tempu sukite ratu pečius į priekį ir atgal (4-6 kartus). 5. Sukiokite galvą į dešinę ir į kairę (2-6 kartus). 6. Palenkite galvą į dešinę ir į kairę, bandydami pasiekti pečius (4- 6 kartus). 7. Pakelkite dešinę ranką į viršų, sulenkite ją virš galvos ir kairiosios ausies. Tą patį darykite kita ranka (4 kartus). 8. Imituokite plaukimą. 9. Spauskite delnu kaktą. Pečius nuleiskite žemyn, o galvą tempkite į viršų. Siekdami sumažinti apkrovą stuburui, laikykitės šių taisyklių: - Visada nugarą laikykite tiesiai; - Stenkitės nekilnoti sunkių daiktų. Jei būtina, kelkite pritūpę, o ne pasilenkę. - Daugiau judėkite, neleiskite raumenims tinginiauti ir atrofuotis. - Daugiau plaukiokite. - Judesiai turi būti lėti ir ilgi, negalima staigiai sukinėti galvos.
emipetras: Kai mane pradeda spausti problemos , aš mąstau taip . Sunku , iš tiesų sunku , tačiau daugybė žmonių sprendžia dar sunkesnes finansines , teisines , socialines būties problemas , o praeities kartos gyvenimo nepalyginamai sunkesnėse sąlygose ir išgyveno ir paliko mus , kaip žemiškosios evoliucijos ir žmogaus genomo , genetinį tęsinį . Todėl šiandiena aš , tu , mes - vardan buvusių kartų gyvenimų ir išgyvenimų , turime būti dėkingi likimui ; už giedrą dangų , už baltą sniegą , už žalią vasarą , už gyvenimą , vardan gyvenimo . Praėjusios mūsų ainių ir protėvių kartos , taip pat svajojo ir tikėjo , kad yra grožis , meilė ir tiesa , bet jų gyvenimai tekėjo ir nutekėjo , su tuo arba visai be to . Todėl viskas kas yra laukiama , apie ką svajojame , o ir visas tariamai realus pasaulis , yra nuolatiniame laiko kitime . Ir nieko nėra pastovaus po šia Saule . Daugiausia ką mes galime realiai susikurti ir realizuoti , tai save kaip asmenybes ir savo asmeninį , patiriamąjį pokyti laike ir savo sieloje . Ar jūs mielieji , domėjotės kada tokią Gyvąją Etiką ? Ji nei kiek neprastesnė už Šventą Raštą ar kitą dvasinį apreiškimą . Tai štai , Gyvoji Etika teigia : jeigu pasirinkai ateities kelia , tai pirmas tavo požymis bus , visiškas praeities atsisakymas ir susikaupimas į ateitį . Antra , jeigu pasirinkai šį kelią , tai savo širdyje ir prote surask Auščiausiąjį . Trečia, išvyk visokias baimes iš savo sąmonės . Ketvirta , nieko neteisk , nes einantis pirmyn neturi laiko perrinkinėti vakarykštės dienos atliekų . Penkta , visą laiką skirk tik ateities darbų analizei . Šešta , džiaugkis bet kokia tarnyste , pasaulio ir kitų žmonių pasitarnavimo labui . Septinta , prisimink ir pripažink tolimųjų pasaulių realiu egsistavimu ir savo dvasios nemirtingumo egzistavimu . Aštunta , rinkis draugus ne pagal vakarykštę dieną , bet pagal savo širdies balsą . Devinta , nieko neatidėk rytdienai – ką gali atlikti šiandiena . Dešimta , mylėk Dievą visa širdimi , visu protu ir visa savo siela .
emipetras: Jau žydi vaistinė žolė GAUROMETIS arba liaudiškai OŽKAROŽĖ. Rusijoje ši žolytė vadinasi IVAN ČAIJ Tai nuostabi žolė , turtinga gydomosiomis savybėmis . Tiesiog dovana iš dangaus . Eikie į pamiškes ir laukus ir ieškokite gražiai filoleto-oranžine spalva žydinčių aukštų žolių . Visas šios žolės paslaptis sužinosite pasižiūrėję šiuos rusiškus filmukus . Rinkite ir ruoškite arbatą žiemai ir gerkite į sveikatą . https://www.youtube.com/watch?v=dGv_kX1mZEY
emipetras: Man net keista , kad Lietuvoje taip mažai žinoma apie brangiausią vaistažolę OŽKAROŽĘ arba naujadarą - GAUROMETĮ . Pavadinimą - Gaurometis , davė mokslininkai todėl , kad peržydėjus šiai žolei , vietoj buvusių žiedų atsiranda ilgos, siauros ( apie 2mm skersmens ) ankštys . vėliau šios ankštys atsiveria ir išlenda ilgi , balti , šilką primenantys siūlai , kurio kiekvieno pradžia yra šioje plonoje ankštelėje , prisitvirtinusi prie mikroskopinės sėklytės . KAI tik papučia vėjas , šie šilkiniai siūlai , toli skrenda , su prilipusia mažyte sėklyte , taip ši žolė išplatina savo giminės arealą . Tačiau geriausiai ši žolė dauginasi per šakniastiebius . Kur jau auga tai susidaro ištisi sąžalynai ir plantacijos . Bitės šiuos augalus labai gausiai lanko , o medus nuo šitų žolyčių yra visų saldžiausias . Gydomosios GAUROMEČIO savybės : Štai ką rašo ( zolinciuakademija . lt ) Smulkiažiedė ožkarožė (Epilobium parviflorum) Smulkiažiedžių ožkarožių yra devynios gydomosios galios turinčios rūšys. Nuo stambiažiedės ji skiriasi savo kiek smailėjančiais lapais ir mažais, neišvaizdžiais baltais, švelniai rožiniais ir rausvais žiedais. Jie išsidėstę prie pailgos mezginės, kuri gausiai duoda sėklų. Tokiu atveju sėklą apsupa savotiška medvilnė. Smulkiažiedė ožkarožė, kaip jau minėjau, yra rausvažiedis augalas tamsiai žaliais lancetiškais lapais, vešintis prie upelių, pelkių, kalvose, ant žvyro ir Alpių pievose. Išsišakojusi ožkarožė gali siekti 80 cm aukštį. Pavasarį renkami lapai ir žiedai, taip pat dar nesumedėję stiebai. Apie gydomąsias savybes nei žodžio , apie aibę mikroelementų , apie aibę vitaminų , nei žodžio . Tačiau kitur jau rašoma : VIKIPEDIJA rašo ; Žydi liepos – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebių palaipomis. Auga skynimuose, miškuose, kirtimuose. Vaistams bei maistui vartojami lapai. Gauromečių lapai renkami iki Joninių, kai šie augalai pražysta purpurine spalva. Lapuose yra 10-20 % rauginių medžiagų, 15 % gleivių. iki 150 mg% askorbino rūgšties, flavonoidų. Augalas medingas ir aliejingas, lapai vartojami kaip žaliosios arbatos pakaitalas. Jauni lapai, stiebai tinka salotoms. Pasak liaudies medicinos, gauromečio arbata tinka lėtiniams uždegimams gydyti, slopina piktybinių ląstelių augimą, gerina medžiagų apykaitą. Kadangi šioje arbatoje nėra kofeino, ją galima gerti ir prieš miegą. Gauromečiai gydo uždegimą ir ramina, taigi, geriant tokią arbatą, gali pagerėti miegas. Geriama mažais kiekiais keletą kartų per dieną. Tačiau svarbiausia , kad teisingai fermentuota ši arbata , pralenkia savo dieviškomis galiomis visas žaliąsias ir juodasias arbatas , kurios yra skirtos tik tonizuoti .
emipetras: PASTEBĖJIMAI SAVO SIELAI Pagrindinė žmonijos nesusikalbėjimo priežastis , neatsivėrusių sielų , nesugebėjimas ir negalėjimas priimti Gyvojo Dievo Žodžio . Šis Žodis neateina vien tik pasišaudžius po Šventą raštą , Bibliją , Urantijos knygą , po internetą ar dar po kitus šaltinius . Tik nuolatinis darbas su savimi link Dievo Tėvo , veda prie teigiamų rezultatų . Aš sakyčiau , kad dvasinis savęs tobulinimas veda tik per tobulą darbą . Ne per bet kokį darbą , bet per tobulą darbą , kurį atlieki su meile ir laisva valia . O kas gali palaiminti žmogui tobulą darbą , jei ne Dievas Tėvas , esantis , savo Dvasios fragmentu , pačiame žmoguje. Jeigu tik žmogus nuoširdžiai ieško savęs paties pažinimo , jis būtinai atras savyje ir Dievo Tėvo Dvasios kibirkštėlę - Minčių Derintoją . Todėl aš ir sakau , kad žmogus turi užsiimti tobulu darbu , dabar , čia pat žemėje - savo nemirtingosios sielos kūrimu. Nes tam stebūklingam kūriniui sukurti , tau talkina , žmogau , net pats Dievas Tėvas. Bet šio tobulo darbo niekas tobulai nepadarys , jeigu žmogus savo valios nepajungs Dievo Tėvo valiai. Žmogus iš tiesų tampa laisvas , tik savo laisvą valią atidavęs Dievui Tėvui. Skamba labai paradoksaliai , bet visa tai , tik, kol kalba tavo egoistinis protas. Dvasinis žmogaus protas - kūriamoji jo siela , visada jaus ramybę ir begalinę meilę tik sąjungoje su Dievu , kai savo valią sutapatini su Dievo valia ir visas atsiduodi Jo vedimui. Daugeliui žemiškųjų protų tai atrodo kaip savo laisvės praradimas, bet brangieji žmonės , jūs iš tiesų tos laisvės niekada ir neturėjote , nes visą jūsų gyvenimą , nuo gimimo iki mirties , kažkas manipuliavo jūsų gyvenimo visais aspektais , žinant jums tai ir net nežinant.. Jumis jau manipuliuoja kiti Žmonės , tai velniui dūšią pardavę žmonės , kurie visokiomis struktūromis stengiasi manipuliuoti jūsų laisva valia . Todėl visų geriausia ir išmintingiausias atduoti savo valią dangiškąjam TĖVUI , nes tik jis žino ko reika mūsų sielai , kad čia Žemėje , ši siela , susikrautų dvasinį turtą , kurio užtektų pasiekti sielos nemirtingumo statusą . visa kita ateina ir praeina ir kaip sakydavo karalius Saliamonas ; ,, nieko naujo po šia Saule . “ Tik Dievo Tėvo valioje augantis žmogus ir taip auginantis savo nemirtingąją sielą , gali tikėtis šimtaprocentinio , geriausių žemiškų problemų išsisprendimo , sveikatos apsaugos , o taip pat turėti viltį , kad mano asmenybė - tapatybė išliks per amžių amžius.. Amen
emipetras: VIRGIO Svetainė ,,ŠVIESOS KELIU'' . ištrauka iš A. NOVICH knygos ,, Sensėjus iš Šambalos Pamąstykime , kas yra laikas ir erdvė ? Man tai pasirodė įdomu . Gal kas susidomės ?( Emilis ) ..... Nebūtų materijos nebūtų nei laiko nei erdvės. Taip, laikas kaip ir erdvė labai tampriai susiję su gravitacija. Taip, Laikas, Erdvė ir Gravitacija – Allat savybės, kurios pasireiškia Po dalelės energijose. Allat yra materialaus pasaulio atsiradimo ir egzistavimo pirmapriežastimi. Ir būtent Po dalelės vidinis postūmis pagimdė laiką. Šiandiena laiką galima paaiškinti kaip didžiulę energija, didžiuliame tankyje...Ir laikas, ir erdvė, ir gravitacija būdingi visam materialiam pasauliui. Nematerialiame pasaulyje, Dievo realybėje, ar kaip norite tai pavadinkite, kas yra už šio pasaulio ribos, laiko, erdvės ir gravitacijos supratimas jau neegzistuoja. O kas ten tada yra? Suprantate, paaiškinti logiškai kas ten yra, už tos ribos, iš principo neįmanoma. Kodėl? Todėl, kad žmogaus smegenys materialios, jos apribotos. Ir jo mintys, kad nors ir žymiai subtilesnė substancija, bet vis tik materija. Kodėl visais laikais dvasiniai mokytojai sakydavo žmonėms „Tikėk“? Todėl, kad žmogaus sąmonė negali pilnavertiškai suvokti tą kitokį pasaulį. Į tai galima be pasipriešinimo tik patikėti, kas ir vadinama švariu tikėjimu, jei žmogus pajungia savo agatodemoną; arba priimti hipotezės kokybėje, jei žmogus svyruoja tarp savo teigiamų ir neigiamų minčių; arba visa tai palaikyti fantastika, kai žmogus yra kakodemono bangoje, kai egzistuoja daugybė abejonių...Bet tai kas yra už ribos, yra visiškai realu prajausti vidiniame lygyje. O tam reikia pasiekti atitinkamą dvasinio tobulumo lygį. O Šambala irgi randasi už ribos, ne laike? Taip, todėl ten nėra nei praeities nei ateities mūsų supratime. O ar egzistuoja laiko veidrodinis atspindys? Ar galima tada sukurti laiko mašiną? Laiko mašiną? – nusijuokė sensėjus. Tai tik ir liks prielaidomis, ne kuo daugiau. Todėl kad laiko mašiną materialiems objektams sukurti nerealu. Paaiškinsiu kodėl. Materialiame pasaulyje laikas teka vieno vektoriaus kryptimi, tai yra viena kryptimi, nuo materijos atsiradimo momento iki jos išnykimo. Juk materialus pasaulis veikiamas vieno ir to paties laiko ciklo – tikro laiko. Žinoma, kad materialus pasaulis įvairiapusiškas, jame egzistuoja daugybė paralelių. Tačiau visos tos paralelės egzistuoja tik skirtinguose dažniuose, bet...viename ir tame pačiame tikrame laike. Tai yra, persinešti tenai erdvėje tu gali. Momentalus persislinkimas materialaus objekto iš vieno pasaulio paralelės į kitą yra pilnai įmanomas. Bet tu persineši tik į kitą dažnį, tuo pačiu globaliu laiko momentu. Kaip taip? Juk žemėje persinešti iš vieno taško į kitą, kad ir lėktuvu reikia kažkokio tai laiko? Tai, apie ką kalbate priskiriama prie žmogiško subjektyvaus laiko supratimo. Tai akimirksnis. Apie tai mes dar pakalbėsime. Tiesa, apie akimirksnį. Iš esmės, visas gyvenimas su visa savo įvairove yra tik akimirksnis ir ne daugiau. Mums jis ištemptas į milijardus metų. O pagal faktą, tai labai apribotas laikas. Beribiškumas ir amžinybė savo pasireiškimu būdinga tik tai pusei, už ribos, Tai yra Dievo realybėje, bet visiškai ne materialiam pasauliui. (Virgio trigrašis: čia vėl akivaizdus pakeitimas religijoje, amžinybę suteikiant materijai, fiziniam kūnui, ko ir trokšta kiekvieno žmogaus Gyvuliškas pradas. Jei žmoguje jis yra dominuojantis, tai savaime aišku pritars tokioms religinėms nuostatoms. Bet tai tik gyvuliškos nuostatos ir ne ką daugiau). Tai pusei, materialus pasaulis – kaip atitinkamas žybsnis, turintis savo pradžią ir pabaigą. Materialų gyvenimą galima vaizdžiai palyginti su vandens lašeliu, patekusių ant įkaitinto saulės dykumos smėlio. Nespės jis atsirasti, kaip tuojau pat, akimirksniu dingsta, išsigarina. Nors iš tikro, tai tik perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Bet šito lašo buvimo smėlyje akimirksnis, pavyzdžiui, elektrono krūviui, atrodys – ištisas gyvenimas „Beribėje Visatoje“. Vadinasi tokio kaip anti laiko nėra visiškai? Visiškai teisingai. O kaip tada su dalelių ir antidalelių egzistavimu? Tai nepažeidžia materijos dėsnių. Juk jos egzistuoja vienu ir tuo pačiu laiku. Dalelės ir antidalelės turi tas pačias masės reikšmes ir kitas fizines charakteristikas. Tik paprasčiausiai kai kurie jų dydžiai, kaip pavyzdžiui elektrinis krūvis, ar magnetinis momentas, turi priešingą kryptį pagal ženklą. Štai ir viskas. Netgi tai, ką mokslininkai atvers ateityje, žinoma, jei bus ta ateitis šiai civilizacijai, bus susiję su dažnio pakeitimu, bet ne su bendru laiku. Na gerai, o kaip tada su tuo, kad žmogus reinkarnacijos procese gali papulti kad ir į praeities laiką? Čia nėra jokio prieštaravimo. Tame ir yra žmogaus paradoksas. Žmoguje yra Siela, tai yra dalelė iš už ribos, iš Dievo realybės pasaulio, uždaryta materijos kapsulėje. Iš principo, pagal visus supratimus, tai ir yra tikra antimaterija. O visa kita, ką žmonės vadina „antimaterija“ yra tik dalelės Po energijų persiformavimas. Kada pas žmogų baigiasi gyvybinė energija prana ir jis miršta, tai jo siela su asmenybės antspaudu pereina materialaus pasaulio ribą ir patenka į nematerialų, tai yra į belaikiškumą... O kas tai yra asmenybės antspaudas? Tai labai įdomus momentas. Asmenybės antspaudas, žinoma tai vaizdinis palyginimas. Bet tai reiškia tą vidinę būtybę, kurią žmogus sukūrė per savo gyvenimą, kartu su visais jos pergyvenimais, atmintimi, jausmais. Be to, su visa savo gyvenimo atmintimi, kiekvieno jos momento, nuo pradžios iki pabaigos. Kodėl labai svarbu visada būti žmogumi gyvenimo eigoje? Todėl, kad jei „čia“ pas tave yra pasirinkimas, kaip minčių, taip ir veiksmų plane, tai „ten“ tu gausi tik tai, ką užsitarnavai savo pasirinkimu čia. Tai štai, tokiame žmogiškame supratime egzistuoja „praeities“ supratimas, todėl kad mes vertiname subjektyviai, esantys dabartyje. O iš esmės, gyvenimas tai suderinimas akimirksnių sąlygotų ezoosmosu, tai yra pastovūs vidiniai Po energijos postūmiai dabartyje. Už ribos, praeities kaip ir ateities supratimo neegzistuoja. Kada mūsų siela išeina į persikūnijimą, tai yra iš belaikiškumo išeiną į materialų pasaulį, ji patenka į dabarties daugiasluoksnį lygį, kurį mes suvokiame atskiruose jo pasireiškimuose už praeitį ar ateitį. Štai ir viskas. Todėl siela, mūsų žmogiškame supratime, gali taip „važinėtis laike“, įsikūnijant naujuose kūnuose. Tačiau bet kuriems materialiems objektams toks panašus darbas yra neįmanomas. Viskas kas su jais gali įvykti materialiame pasaulyje, yra susiję su energijos Po performavimu dabartyje, duotuoju momentu. Tiesa, mirtis mirčiai irgi yra nelygi. Tai ką aš dabar pasakojau, įvyksta tada, kada natūraliai baigiasi gyvybinė energija – prana. Be to, pas kiekvieną savaip. Čia jau viskas priklauso nuo subjektyvaus laiko ir amžius, kaip toks, pagrindinės rolės nevaidina. Pas vienus prana gali pasibaigti vaikystėje – pas kitus – viduriniame amžiuje, pas trečius – senatvėje. Nesvarbu. Svarbiausia, kad siela po to pereina į persikūnijimų ciklą. Bet būna išankstinės mirties atvejų, kada pas žmogų dar pilna gyvybinės energijos pranos, o jį, kaip pavyzdys, numarino per prievartą, arba jis pats per kvailumą atėmė iš savęs gyvybę. Štai tada jo siela atsiskirdama kartu su savo astralu, savo kitais subtiliais apvalkalais, neišnaudotos pranos liekanomis, neišeina į persikūnijimus, o pradeda egzistuoti čia pat, šiame laike, šiame pasaulyje, subtiliame materialiame lygyje, sakysime taip...“vaiduoklių“ lygyje, kaip tokį „subjektą“ įvardija žmonės. Ir tokioje būsenoje, „nei jums, nei mums“, klaidžioja gana ilgai, žymiai ilgiau, nei žmogus būtų gyvenęs kūne. Kadangi ne fizinio kūno prana yra išeikvojama gana lėtai. Išsivaduoti iš tokio užsitęsusio košmaro siela gali tik tada, kada išeikvos visą gyvybinę energiją praną ir iširs visi subtilūs kūnai. Nemažai svarbu ir tai, kad tokiu atveju daug kart paaštrėja visi jo pergyvenimai, kuriuos jis sukaupė dar būdamas kūne. Ir su tokiais asmeniniais pergyvenimais jam teks egzistuoti visą ilgą savo „vaiduoklišką“ gyvenimą. O kas liečia žmogaus subjektyvų laiko jautimą, tai jis daugumoje sąlyginis. Kodėl? Todėl, kad visi procesai ir mikro ir makro kosmoso, žmogaus priimama per žmogiško požiūrio kampą, viską vertinant per žmogiškas mintis. O mintys savo ruoštu primenu, gimsta materialiose žmogiškose smegenyse, kurie vis dėl to apriboti savo suvokimu. Žmonijai jau prikaupė daugelį savo supratimų apie laiką, kurie žmonėms reikalingi tik tam, kad būtų patogiau gyventi ir pažinti supančią aplinką. Bet visi tokie supratimai sąlyginiai, pradedant kalendoriais ir užbaigiant sekundės dalinimu, su savo sąlyginėmis paklaidomis. Laikas – sąlyginė savoka, ypatingai biosistemose. Visi žmonės, vabzdžiai, augalai gyvena ne vienodais laiko tarpsniais, sensta skirtingais greičiais. Paprasčiau sakant, pas kiekvieną savos, skirtingos pranos atsargos, todėl ir kiekvieno biologinis laikrodis eina pagal save, skirtingu greičiu. Atitinkamai ir mums materijos laiko suvokimas skirtingas. Na pavyzdžiui, paimkime kad ir medį „tisą“, kuris gyvena nuo dviejų iki keturių tūkstančių metų. Kaip ir kiti medžiai-ilgaamžiai, jis lėtai auga, bet už tai ir gyvena ilgiau. Arba paimti vėžlius, daugelis iš jų rūšių gyvena iki šimto metų. Sausumos vėžlių reakcijos greitis yra du, tris kartus lėtesnis nei pas žmogų. Jeigu tu pavyzdžiui praeitu šalia jų paprastu žingsniu, tai jiems atrodytų, kad tu tiesiog praskridai...Arba paimkime musę. Mes priimame ją kaip būtybe su nuosavu laiko ciklu, visiškai skirtingu nuo mūsiškio. Pagal paskaičiavimus, viena diena musei tęsiasi tiek, kaip mums ištisas kalendorinis mėnuo. Mes jai esame neįsivaizduojamai lėtos būtybės. O kodėl? Todėl, kad musės gyvenimo greitis žymiai didesnis nei mūsų. Atitinkamai ir jos reakcijos laikas yra žymiai aukštesnis. Kol mes pakeliame ranką, kad ją po to priblokšti, ji per tą laiką spėja kelioliką kartų pasivalyti savo sparnelius, dar atlikti eilę judesių ir lengvai pakilusi, atlikti aibę piruetų ore, kol mes „lėtai“, iš musės stebėjimo taško, nuleidžiame ranką. O žmogus kaip tokia būtybė, irgi yra gabus daug kam. Tačiau, pragyvendamas kartais savo gyvenimą jis praktiškai net neišnaudoja savo galimybių, kurios jame yra įdėtos, suteiktos. Nors ekstremaliose situacijose gali stebėti jų pasireiškimus. Tame tarpe, tai liečia ir laiką: kai subjektyvus laiko suvokimas pagreitėja, o išoriškai, paprastas laikas atvirkščiai, tarsi sulėtėja. Dažniausiai su tokiu laiko fenomenu susiduria ekstremalių profesijų žmonės: pilotai, lenktynininkai, kaskadininkai ir jiems panašūs. Papuolant į ypatingai ekstremalias sąlygas, kai kurie iš tikro jaučia, kad laikas sulėtėja ir per tą laiko tarpsnį jie jau suspėja padaryti viską, kas įmanoma, kad ištaisyti situaciją. O kada išeina iš tokių nepaprastų situacijų, tai pastebi, kad vos per sekundės dalį sugebėjo atlikti tiek darbų, kurių paprastame gyvenime nespėtų atlikti per keletą sekundžių. O kuo tai galima paaiškinti? Daugiau išnaudojama pranos tais momentais, ar kaip? Taip. Staigus psichinės energijos išmetimas pagimdo galingą pranos žybsnį, kas savo ruožtu įtakoja į žmogaus ezoosmosą. Duotuoju atveju žmogus paprasčiausiai pagreitėja ir per tą patį laiko tarpą spėja atlikti daugiau veiksmų, nei savo normalioje būsenoje. Panašius pojūčius jaučia ir paprasti žmonės susiduriant su krizinėmis situacijomis. Taip kad išsireiškimas „gyvenimas pralėkė pro akis akimirksniu“ yra ne atsitiktinis. Čia šitame laiko tarpsnyje kuriame esame, mes judame atitinkamu gyvenimo greičiu. Todėl matome tik tai ką galime matyti. Kodėl? Todėl kad mūsų atomai juda atitinkamu greičiu. Jei jie pradės judėti kelis kartus greičiau, tai nereiškia kad mes mirsime greičiau, tik paprasčiausiai, tai ką matome dabar dings ir atsiras visai kitas paveikslas. Išmatavimų yra daug ir nieko čia tokio ypatingo tame nėra.
emipetras: svetainė - TIKĖJIMO ŽODIS Ar Jėzus buvo vedęs? Įdėmus žvilgsnis į tikrus įrodymus Mark D.Roberts Vienas dažniausiai šiomis dienomis man užduodamų klausimų yra apie Jėzaus šeimyninę padėtį. Šis klausimas nenukrito iš giedro dangaus. Jis buvo iškeltas Dano Browno kontraversiškai vertinamame romane „Da Vinčio kodas“. Šiame romane teigiama, kad Jėzus buvo vedęs moterį, mums žinomą Marijos Magdalietės vardu, kad jie kartu turėjo vaiką ir kad bažnyčia šią „tiesą“ nuslėpė. Daug „Da Vinčio kodo“ skaitytojų, patikėję šia pramanyta istorija, skleidžia gandus, kad Jėzus galėjo būti vedęs. Pagal paskutines apklausas, kurias internetu atliko religinė svetainė beliefnet, 19 proc. respondentų atsakė tikintys, kad Marija Magdalietė iš tiesų buvo Jėzaus žmona. Šiame straipsnyje noriu aptarti istorinius įrodymus, kurie tai paliudytų arba paneigtų. Ar mes norime galvoti, kad Jėzus buvo vedęs, ar ne, čia nėra svarbu. Svarbu istoriniai įrodymai. Kad ir kokia būtų žmonių, propaguojančių vieną ar kitą idėją, pozicija, mums nereikia skambių pompastiškų frazių ar svaičiojimų šia tema. Kaip sakė Joe Friday, „Mums reikia tik faktų“. Tačiau akivaizdžių istorinių faktų, įrodančių ar paneigiančių Jėzaus santuoką, turime labai mažai. Anksčiausi ir patikimiausi duomenys apie Jo gyvenimą yra Naujojo Testamento evangelijos, kuriose nėra aiškiai pasakyta, buvo Jėzus vedęs ar ne. Ten nėra minima, kad Jis turėjo žmoną, kaip nepaminėta ir tai, kad Jis jos neturėjo. Kai kurie žmonės mano, kad Naujasis Testamentas nuslepia tiesą apie Jėzų, o kiti tokį evangelijų tylėjimą šiuo klausimu laiko įrodymu, kad Jėzus negalėjo būti vedęs. Jei Jėzus būtų vedęs Miriamą iš Magdalos, žinomą Marijos Magdalietės vardu, ar kurią nors kitą moterį, būtų labai keista, jog apie šį faktą visiškai neužsimenama jokiuose ankstyvuosiuose Jėzaus gyvenimo aprašymuose. Tvirtinantys, kad pirmieji krikščionys susimokė nuslėpti informaciją, patvirtinančią faktą, kad Jėzus nebuvo dievas, pamiršta, kad tariami sąmokslininkai dėl tikėjimo Jėzaus dieviškumu dažnai paguldydavo savo galvas. Ar jie būtų mirę už tai, kas, jų įsitikinimu, yra melas? Abejoju. Visgi atsiranda manančių, kad Naujojo Testamento tyla dėl šio fakto turėtų būti laikoma rimtu Jėzaus santuokos įrodymu. Apžvelkime taip manančiųjų argumentus. Naujojo Testamento įrodymai, liudijantys, kad Jėzus buvo vedęs Naujajame Testamente nėra tiesaus atsakymo į klausimą, ar Jėzus buvo vedęs. Jo žmona niekur nėra paminėta, bet nėra minima ir tai, kad Jis nebuvo vedęs. Iš tiesų, kai Naujojo Testamento evangelijose minimi Jo žemiški giminaičiai, kalbama tik apie Jo tėvą, motiną, brolius ir seseris, bet niekada neužsimenama apie Jo žmoną. Nors beveik visų religinių krypčių mokslininkai laiko tai tvirtu įrodymu, kad Jėzus nebuvo vedęs, keletas vis tik teigia priešingai. Pavyzdžiui, 1970 metais Williamas E.Phippsas išleido knygą, pavadintą „Ar Jėzus buvo vedęs? Seksualumo iškreipimas krikščioniškoje tradicijoje“, kurioje jis teigia, jog tai, kad Naujasis Testamentas nutyli apie Jėzaus šeimyninę padėtį, rodo, kad Jėzus išties buvo vedęs. Kodėl? Todėl, kad Jėzaus dienomis iš esmės visi žydų vyrai vesdavo, ypač nusprendę būti rabinais. Viena didžiausių problemų dėl šio argumento yra tai, kad čia nepaliekama erdvės prieštaravimui. Nei valstybinis, nei religinis įstatymas neliepė Jėzui vesti. Ir nors daugeliu atvejų Jis buvo normalus žydų vyras, kartais Jis buvo visiškai kitoks. Pasiekęs amžių, kai Jėzaus dienomis jaunuoliai vesdavo, Jėzus ir Jo šeima suprato, kad Jis turi ypatingą pašaukimą, kurį santuoka tik apsunkintų, tad Jam geriau likti nevedusiam. Taip, tai galima laikyti neįprastu, netgi kultūrai prieštaraujančiu pasirinkimu, bet Jėzus niekada nesibaidė neįprastų ar kultūrai prieštaraujančių dalykų, ypač, kai buvo kalbama apie Jo santykius su moterimis. Skirtingai nei kiti žydų mokytojai tomis dienomis, Jėzus artimai bendravo su moterimis, kurių daugelis buvo Jo sekėjos (Lk 8, 2-3) ir iš Jo mokėsi (Lk 10, 38-42). Kai kurių moterų vardai, įskaitant Mariją Magdalietę, Joaną ir Zuzaną, kurios rėmė Jėzų ir Jo mokinius finansiškai (Lk 8, 2-3), yra paminėti Naujojo Testamento evangelijose. Bet Naujajame Testamente nėra pasakyta, kad Jėzus buvo vedęs kurią nors iš šių ar kitų moterų. Ar tikrai nėra jokių įrodymų, kad Marija Magdalietė ir Jėzus buvo susituokę? Toliau šiame straipsnyje apžvelgsime tiek Naująjį Testamentą, tiek nebiblines evangelijas, kuriose, manoma, yra įrodymų, kad Jėzus buvo ją vedęs. Turime pripažinti, kad pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis įrodinėjama, kad Jėzus buvo vedęs, geriausiu atveju yra tik silpnas ir netiesioginis. Jis nuvertina unikalų Jėzaus pašaukimą ir Jo polinkį nesitaikyti prie kultūrinių papročių. Dar daugiau, tai verčia mus patikėti, kad patikimiausiuose Jėzaus gyvenimo aprašymuose net neužsimenama apie vieną ryškiausių Jo gyvenimo aspektų. Tai neįtikima! Magdalietė Naujajame Testamente Šiandien Jėzaus santuokos klausimas dažniausiai yra siejamas su tariama Jo žmona Marija Magdaliete. Ką tiksliai žinome apie šią moterį iš Naujojo Testamento ir senovinių raštų? Pagrindinis mano tikslas yra atidžiai peržvelgti tikrus istorinius įrodymus, o ne remtis neįrodytomis teorijomis ar ginti ortodoksų požiūrį tik dėl to, kad aš pats esu krikščionis ortodoksas. Pradėsiu nuo Naujojo Testamento evangelijų, nes tai – seniausi mūsų turimi įrodymai, užrašyti praėjus vos keliems dešimtmečiams po Jėzaus mirties, kurie remiasi dar senesniais šaltiniais. Marija Magdalietė pirmą kartą paminėta kaip viena iš Jėzų lydėjusių moterų, kurios rėmė Jį finansiškai (Lk 8, 1-3). Lukas priduria, kad iš jos buvo išvaryti septyni demonai (Lk 8, 2), tačiau čia nieko nėra pasakyta apie kokius nors neįprastus Jėzaus ir Marijos santykius. Čia minimas tik labai neįprastas faktas, kad ji buvo tarp Jėzaus palydovų. Jėzaus dienomis žydų mokytojai paprastai nemokydavo moterų ir nepriimdavo jų į mokinius. Šiuo požiūriu Jėzaus elgesys tikrai buvo unikalus, o Jo santykiai su Marija ir kitomis moterimis prieštaravo to meto kultūriniam požiūriui. Mariją Magdalietę dar sutinkame tarp moterų, stebinčių Jėzaus nukryžiavimą (Mk 15, 40). Tą Velykų rytą ji ir pora kitų moterų ėjo prie Jėzaus kapo ir rado jį tuščią. Kaip sakoma evangelijos pagal Joną 20 skyriuje, netoli kapo Marija netikėtai susidūrė su Jėzumi ir nubėgo paskelbti apie Jo prisikėlimą kitiems mokiniams (Jn 20, 1-18). Tam tikra prasme, ji yra pirmoji krikščionių evangelistė, pirmasis asmuo, paskelbęs Gerąją Velykų Naujieną. Tai viskas, ką sužinome apie Mariją Magdalietę iš Biblijos evangelijų. Praėjus keliems amžiams nuo šių tekstų užrašymo pradėta manyti, kad Marija buvo ta prostitutė, kuri plovė ir tepė Jėzaus kojas (Lk 7, 36-50). Tačiau Raštas tokių prielaidų nepagrindžia. Nėra jokios priežasties manyti, kad Marija kada nors buvo prostitutė. Biblijoje taip pat nėra nieko, kas leistų galvoti, kad Marija buvo Jėzaus žmona arba, kaip kai kas mano, kad Jėzus būtų turėjęs su ja nesantuokinių santykių. Pastangos paversti Jėzaus mokinę Mariją Jėzaus žmona iš tiesų sumenkina jos, kaip vienos pagrindinių mokinių, rėmėjų ir Jėzaus liudininkių, išskirtinumą. Kadangi Naujajame Testamente niekur nekalbama apie tai, kad Jėzus ir Marija buvo vedę, ginantys šią poziciją sako besiremiantys nekanoninių „evangelijų“ įrodymais. Ar šie nebibliniai rašytiniai šaltiniai iš tiesų iškelia aikštėn slaptą Jėzaus ir Marijos santuoką? Apžvelkime ir šiuos įrodymus. Marija Magdalietė nekanoninėse evangelijose Daug žmonių nėra susipažinę su nekanoninėmis evangelijomis, todėl išgirdę tvirtinimą, kad pastarieji raštai rašo apie Jėzaus santuoką su Marija Magdaliete, negali to paneigti ir dažnai priima tai už gryną pinigą. Daugelis net mano, jog jei kai kurie rašytojai yra taip susižavėję, galbūt nekanoniniai Jėzaus santuokos įrodymai iš tiesų yra tvirti. Iš tikrųjų, tie įrodymai yra silpni ir menki, – tuoj patys tuo įsitikinsite. Prieš pradedant gilintis į nekanoninius įrodymus, noriu įspėti, kad dėl tvirtų įrodymų stokos nustatyti nebiblinių evangelijų datą yra sudėtinga. Tie, kurie laiko šias evangelijas patikimu istoriniu šaltiniu, dažnai siekia įpiršti mintį, kad jos parašytos labai anksti, kartais teigiama, kad jos parašytos dar pirmame amžiuje. Tačiau toks datavimas beveik visais atvejais yra neįmanomas. Dauguma mokslininkų sutinka, jog tikėtina, kad šios nekanoninės evangelijos buvo parašytos II ar III a. Šiaip ar taip, šie tekstai yra parašyti daug vėliau nei biblinės evangelijos (išimtis gali būti tik Tomo Evangelija, kuri galėjo būti parašyta pirmame amžiuje, nors tai ir nėra visiškai aišku). Keletas nekanoninių evangelijų buvo pavadintos tikrų Jėzaus mokinių, įskaitant ir Mariją, vardais, bet su šiomis nebiblinėmis evangelijomis šie mokiniai neturi nieko bendro. Marija Magdalietė Tomo evangelijoje Pradėsiu nuo Tomo evangelijos, nes, kaip jau minėjau, tai turbūt viena seniausių ir geriausiai žinomų nekanoninių evangelijų. Tomo evangelijoje Marija vaidina nedidelį vaidmenį. Ji tik užduoda Jėzui klausimą apie Jo mokinius: „Į ką panašūs tavo mokiniai?“ (21 pastr.). Tai – vienintelė vieta, kurioje ji kalba. Ji paminėta ir šios evangelijos pabaigoje, pačioje keisčiausioje pastraipoje: „Simonas Petras jiems tarė: „Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi“. Jėzus atsakė: „Štai Aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad ji irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įeis į dangaus karalystę (114 pastr.). Vargu ar šioje pastraipoje moterys atras viltį ir vargu ar tai patvirtina tezę, kad Jėzus ir Marija buvo vedę. Ši pastraipa keistu būdu patvirtina tai, ką mes jau žinome iš kanoninių evangelijų: kad Jėzus sąmoningai priima moteris tarp mokinių, tarp kurių buvo ir Marija. Žinoma, bibliniuose raštuose rašoma, kad Jis vertino jas kaip moteris, o ne kaip būtybes, turinčias amžinąją vertę tik tuomet, jei jos taps vyrais. Šiame kontekste vyriškumą reikėtų suprasti ne tiesiogiai, bet kaip dvasinės ar dieviškos prigimties simbolį. Taigi, ieškantys įrodymų slaptai Jėzaus ir Marijos santuokai pagrįsti nusivils viena seniausių nekanoninių evangelijų. Tomo evangelija paprasčiausiai savitai pabrėžia tai, ką mes jau žinome apie Mariją iš biblinių evangelijų. Marija Magdalietė Petro evangelijoje Petro evangelija buvo parašyta antrame amžiuje ir ji kreipia dėmesį tik į paskutines Jėzaus gyvenimo valandas. Verta paminėti, kad čia sakoma, kad nukryžiuotas Jėzus nejautė jokio skausmo (10 pastr.) ir kad Poncijus Pilotas dėl Jėzaus mirties yra visiškai išteisintas (1, 45-46 pastr.). Marija Magdalietė pasirodo tik Velykų rytą, kai ji su kitomis moterimis ateina prie Jėzaus kapo Jo apraudoti. Ji pavadinama Viešpaties mokine (graik.k. mathetria) (50 pastr.). Prie kapo Marija ir jos draugės pamato angelą, kuris paskelbia, kad Jėzus prisikėlė, ir išsigandusios pabėga (56-57 pastr.). Jokių įrodymų, patvirtinančių Jėzaus ir Marijos santuoką, Petro evangelijoje nėra. Marija čia ir vėl yra apibūdinama kaip Jėzaus mokinė. Marija Magdalietė Atpirkėjo Dialoguose Atpirkėjo dialogai taip pat buvo parašyti antrame amžiuje. Tai yra dialogai tarp Atpirkėjo (niekada čia nevadinamo Jėzumi ar Kristumi) ir kai kurių jo mokinių, įskaitant ir Mariją. Mokiniai užduoda klausimus apie ezoterinius religinius dalykus, o Jėzus duoda ezoterinius atsakymus. Nors Marija Atpirkėjui užduoda bene daugiausiai klausimų, tačiau vienu atveju ji yra tik stebėtoja. Tekstas sako: „Šitą žodį ji pasakė taip, tarsi pažinotų Tą, kuris yra visa visame“ (139 pastr.). Kitaip sakant, Marija turėjo ypatingą dvasinės realybės pažinimą. Atpirkėjo dialoguose nėra užsiminta apie Jėzaus ir Marijos (ar Atpirkėjo ir Marijos) santuoką. Čia ji ir vėl yra parodoma kaip centrinė figūra tarp Atpirkėjo mokinių ir kaip žmogus, turintis ypatingą supratimą. Marija Magdalietė kūrinyje Jėzaus Kristaus išmintis Kūrinys Jėzaus Kristaus išmintis – tai dialogas tarp prisikėlusio Kristaus ir kelių Jo pasekėjų, įskaitant ir Mariją. Jis galėjo būti parašytas anksčiausiai antrojo amžiaus viduryje. Marija du kartus klausia Jėzaus: „Šventas Viešpatie, iš kur tavo mokiniai atėjo, kur link jie eina ir ką jie čia turi daryti?“ (114 pastr.). Toliau Marija nėra išskiriama, nėra jokių užuominų ir apie Jėzaus santuoką. Marija Magdalietė kūrinyje Tikėjimo išmintis Kūrinys Tikėjimo išmintis yra gnostikų evangelija, parašyta trečiame amžiuje. Tai yra Kristaus apreiškimas, kuriame svarbų vaidmenį vaidina Marija, užduodanti gausybę klausimų apie ezoterinius dalykus. Šiame kūrinyje Marija yra giriama kaip moteris, „kurios širdis yra labiau nukreipta į Dangaus Karalystę nei visų jos brolių“ (17 sk.). Jėzus sako, kad ji yra „labiausiai palaiminta moteris iš visų žemės moterų, nes ji patirs visą pilnatvę“ (19 pastr.) Kitais žodžiais tariant, Marija turės pažinimo ir dvasinio gyvenimo pilnatvę. Marijos dvasinis pranašumas padaro Jam tokį įspūdį, kad Jis pažada nieko nuo jos neslėpti, bet viską „tikrai ir atvirai“ jai apreikšti (25 pastr.). Ji yra palaimintoji, kuri „paveldės visą Šviesos Karalystę“ (61 pastr.). Šiame kūrinyje matome augantį krikščionių gnostikų, kurie labiausiai vertina pažinimą (graik. k. gnosis), susidomėjimą Marija. Dėl jos artimo bendravimo su Jėzumi į ją žvelgiama kaip į slapto apreiškimo šaltinį. Vis tik ir šiame kūrinyje nieko nėra pasakyta apie jų santuoką. Marija Magdalietė Marijos evangelijoje Marijos evangelija, parašyta antrame amžiuje, dėl artimų Marijos ryšių su Gelbėtoju vaizduoja ją kaip slapto apreiškimo šaltinį. Vienoje vietoje Petras kreipiasi į Mariją: „Seserie, mes žinome, kad Gelbėtojas mylėjo tave labiau nei kitas moteris. Pasakyk mums Gelbėtojo žodžius, kuriuos atsimeni, kurių mes neprisimename ar net negirdėjome“ (10 pastr.). Taigi Marija pasako, ką Viešpats jai apreiškė per regėjimą, kurio turinys ne antrojo amžiaus gnostikams atrodo tik kaip žodžių žaismas. Marijos evangelijoje sakoma, kad ne visi mokiniai žavėjosi Marijos įžvalgomis apie dangiškus dalykus. Andriejus apie jos apreiškimą pasakė: „Aš netikiu, kad Gelbėtojas tai pasakė. Tai tikrai keistas mokymas“ (17 pastr.). Tada Petras paklausė: „Ar Išganytojas tikrai kalbėjosi su moterimi be mūsų žinios? Ar mes visi turėtume atsigręžti ir jos klausytis? Ar ji jam labiau patinka už mus?“ Bet Levis užtarė Mariją: „Petrai, tu visada buvai karštakošis. Dabar matau, jog mėgini varžytis su moterimi kaip jos varžovas. Jei patsai Išganytojas ją išaukštino, kas tariesi esąs, jeigu ją atstumi? Žinoma, kad Išganytojas ją labai gerai pažįsta. Todėl ir myli ją daugiau už mus“ (18 pastr.). Štai kur įpilama žibalo į ugnį dėl slaptos Marijos ir Jėzaus santuokos. Čia minimi slapti Marijos gauti apreiškimai ir asmeniniai pokalbiai. Gelbėtojas, kuris Marijos evangelijoje nėra vadinamas Jėzumi, teikė pirmenybę Marijai, o ne kitiems mokiniams ir mylėjo ją labiau už kitus. Čia Marijos santykiai pasiekia kitą lygmenį, kurio mes anksčiau nematėme. Tačiau ir čia nėra užsimenama, kad Jėzus ir Marija buvo vedę. Mylėdamas Mariją Jėzus apreiškia jai ypatingą tiesą, bet jos neveda. Niekas Marijos evangelijoje nenurodo, kad tarp Jėzaus ir Marijos galėjo būti užsimezgę santuokiniai ar seksualiniai santykiai. Marija Magdalietė Pilypo evangelijoje Galiausiai prieiname prie Pilypo evangelijos. Tai paskutinė nekanoninė evangelija, kurioje minima Marija Magdalietė, ir kuri Marijos Magdalietės santuokos su Jėzumi šalininkus jaudina daugiau nei visi kiti senovės dokumentai. Pilypo evangelija yra viena vėliausių nekanoninių evangelijų, parašyta trečiame amžiuje. Tai nėra evangelija jokia prasme. Greičiau tai – teologinių pastebėjimų, besiremiančių gnostikų požiūriu, rinkinys. Jėzus minimas tik kai kuriuose pastebėjimuose. Du paragrafai kalba apie Mariją Magdalietę, kuri čia vaidina nežymų vaidmenį. Pirmose pastraipose skaitome: „Trys moterys visada būdavo su Viešpačiu: jo motina Marija, jos sesuo ir Marija Magdalietė, kuri visada vadinama jo bendrakeleive“ (59 pastr.). Žodis bendrakeleivė (graik.k. koinonos) sukėlė daug minčių, bet priešingai, nei kai kas norėtų galvoti, tai nereiškia nei sutuoktinio, nei seksualinio partnerio. Tai reiškia „draugas, bendrininkas“. Šia įprastine reikšme šis žodis keletą kartų vartojamas Naujajame Testamente (pvz., kai Paulius kalba apie save kaip apie Filemono koinonos (Filem 1, 17)). Antroji apie Mariją kalbanti Pilypo evangelijos pastraipa yra dviprasmiškiausia: „Išganytojo bendrakeleivė buvo Marija Magdalietė. Kristus ją mylėjo labiau už kitus mokinius ir dažnai bučiuodavo ją į lūpas. Kitus Jo mokinius tai žeidė, ir jie reiškė savo nepasitenkinimą. Jie klausinėdavo Jo: „Kodėl ją myli labiau už mus visus?“ Gelbėtojas jiems atsakė: „Kodėl jūsų nemyliu taip kaip jos? Kai aklas ir matantis yra tamsoje, jie nesiskiria vienas nuo kito. Kai ateina šviesa, regintis matys šviesą, o aklas pasiliks tamsoje“ (63 pastr.). Net jei manytume, kad ši pastraipa, kurios nėra jokiuose kituose dokumentuose ir kuri buvo parašyta dviem amžiais vėliau nei biblinės evangelijos, perduoda istorinę informaciją, atrodo, jog čia paneigiama Jėzaus ir Marijos santuoka. Juk jei Jėzus būtų vedęs Mariją, tai ypatingas Jo susidomėjimas ja nebūtų žeidęs kitų. Ir, žinoma, Jėzus būtų atsakęs mokiniams į jų klausimą, paaiškindamas, kad Marija yra Jo žmona. Čia Jis to nedaro. Jis rodė Marijai išskirtinį dėmesį, pabrėždamas jos gebėjimą matyti šviesą. Ir net jei verstume šią pastraipą pažodžiui, niekas joje nenurodo, kad Jėzus ir Marija buvo vedę. O tai, kas čia pasakyta apie bučiavimą (58-59 pastr.), neturėtų būti suprasta tiesiogiai. Čia gali būti vartojama metafora, nusakanti, kad Jėzus apreiškė Marijai tiesą. Jei čia kalbama apie tiesą, tai derėtų su tuo, ką mes matėme kitose gnostikų evangelijose. Štai geriausias nekanoninis Jėzaus ir Marijos santuokos įrodymas: ištrauka, kuri, net ir priėmus ją kaip istoriškai tikrą faktą, nors tai būtų kvaila, atrodo, prieštarauja tai hipotetiškai santuokai. Vienintelis būdas atrasti tokią santuoką nekanoninėse evangelijose – tai įterpti ją pačiam. Tekstai nepagrindžia teorijos, kad Jėzus ir Marija buvo susituokę. Išvados Tie, kas skaitė „Da Vinčio kodą“ ir priėmė šią išgalvotą istoriją už tiesą, šioje vietoje būtinai paprieštaraus: „Bet tu nesupranti. Jėzaus santuoka su Marija buvo slapta. Šie tekstai duoda tik mažas užuominas. Tikroji tiesa apie Jėzaus santuoką buvo nuslėpta. Štai kodėl nekanoninės evangelijos tiek mažai apie ją rašo“. Žinoma, teoriškai, tai galėtų būti tiesa. Bet aš sakyčiau, kad mes turime daug daugiau įrodymų, kad Jėzus buvo ateivis iš kitos planetos nei Marijos Magdalietės vyras: juk ant kalno Jis atsimainė kartu su švytinčiomis būtybėmis (Mk 9, 2-8) ir Jis pakilo į dangų debesyje (Apd 1, 9). Apie Jėzų galima sugalvoti įvairiausių teorijų, bet vienintelis būdas patikrinti šias istorijas – palyginti su senoviniais mūsų turimais raštais. O šie raštai paprasčiausiai nepagrindžia teorijos, kad Jėzus buvo vedęs. Galite paklausti, kodėl aš tiek daug laiko, skyriau biblinių ir nebiblinių įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų tariamą Jėzaus santuoką, analizei. Žinoma, aš galėjau visa tai paprasčiausiai pavadinti išgalvotomis nesąmonėmis. Tačiau tai nepadėtų jums, jei jūsų draugas, perskaitęs „Da Vinčio kodą“, įtikinėtų, kad nekanoninėse evangelijose gausu Jėzaus ir Marijos Magdalietės santuokos įrodymų. Matant Dano Browno romano populiarumą, galima manyti, kad teorija apie Jėzaus ir Marijos santuoką yra gyva šiandien ir gyvuos dar ilgai. Daug žmonių, tiek krikščionių, tiek netikinčių, priima Dano Browno istorinius prasimanymus kaip tiesą. Aš detaliai apžvelgiau nekanoninę medžiagą, nes dauguma krikščionių (ir nekrikščionių) nėra susipažinę su šiais tekstais ir negalėtų paneigti tvirtinimo, kad nekanoninėse evangelijose rašoma, kad Jėzus buvo vedęs. Tačiau dabar, kai jau perskaitėte įrodymus, jūs žinosite, kaip atsakyti. Dabar jūs geriau išmanote nekanonines evangelijas nei 99,9 procentai visų žmonių. Taigi, kai kas nors tvirtins, kad nekanoninės evangelijos atskleidžia, kad Jėzus ir Marija buvo susituokę, jūs galėsite paklausti: „Ar jūs kada nors studijavote, ką iš tiesų nekanoninės evangelijos kalba apie Jėzų ir Mariją?“ Beveik visada atsakymas bus „Ne“. Tada jūs galėsite pridurti: „Žinote, aš tikrinau tuos įrodymus, bet ten nieko nėra. Nekanoninėse evangelijose Marija minima retai, o jei ji minima, dažniausiai minima kaip artima Jėzaus draugė, o kartais – kaip moteris, kuriai pirmajai Jėzus apreiškė ypatingą tiesą. Tik tiek“. Kita priežastis, dėl ko skyriau tam tiek daug laiko, yra ta, kad dauguma Jėzaus santuokos šalininkų stengiasi paneigti Jėzaus unikalumą, o ypač Jo dieviškumą. Jie nori Jėzaus, kuris būtų paprasčiausia žmogiška būtybė, žmogus, turėjęs dvasinę įžvalgą. Mintimi, kad Jėzus buvo vedęs, norima įrodyti, kad Jis buvo ne įsikūnijęs Dievas, bet tik paprastas mirtingasis. Kaip ir daugelio amžių krikščionys, aš tikiu, kad Jėzus buvo ir Dievas, ir žmogus. Iš tikrųjų aš negaliu iki galo suprasti ar paaiškinti šios paslapties, bet aš tuo tikiu. Ir tam, kad aš tikėčiau unikalia Jėzaus prigimtimi, nebūtinai Jis turi būti nevedęs. Jėzus galėjo vesti, bet išlaikyti savo nenuodėmingą, žmogiškai-dievišką prigimtį. Bet iš tiesų Jis nebuvo vedęs. Kodėl, mes galime tik spėlioti. Nors negaliu to tvirtinti, bet aš manau, kad Jėzus suvokė, kad unikalus Jo pašaukimas buvo nesuderinamas su santuoka ir šeimyniniu gyvenimu. Man svarbūs faktai. Taip, aš esu susipažinęs su postmodernistine pažinimo ir tiesos kritika. Žinau, kad ne visada galiu atskirti tiesą nuo melo. Bet krikščionybė nėra vaizduotės prasimanymai. Ji yra paremta tuo, ką Dievas padarė per visą istoriją, daugiausiai per Jėzų Kristų. Todėl turime pasistengti sužinoti, kas iš tikrųjų atsitiko. Vertindami istoriją turime tirti geriausius turimus įrodymus. Teorijos, paremtos nepatikimais įrodymais, sukurtais praėjus keliems amžiams po įvykio, gal ir tiktų fantastiniams pasakojimams, bet jos negali būti tikėjimo pagrindu. Turbūt patys įspūdingiausi faktai apie Jėzaus ir Marijos santykius yra randami Šventajame Rašte. Keista, bet juos patvirtina ir daugelis nekanoninių šaltinių. Marija buvo artima Jėzaus sekėja, lydėjusi Jį kelionėse ir rėmusi finansiškai. Ji mokėsi iš Jo, liko Jam ištikima net tamsiausią Jo gyvenimo valandą, kai Jo mokiniai vyrai atsitraukė. Ji buvo pirmoji, kuri pamatė Jį po prisikėlimo, ir pirmoji, paskelbusi kitiems Gerąją Naujieną, kad Jėzus prisikėlė. Tai, kad tomis dienomis, kai žydų mokytojai niekada nemokė moterų, Jėzus sąmoningai įtraukė Mariją tarp mokinių, turi simbolinę priėmimo į Dievo Karalystę prasmę. Dauguma Jėzumi tikinčių moterų ir toliau vykdo tradicines moters ir žmonos pareigas, nors netekėjusios moterys įgavo naują laisvę bei jėgą tarnauti Dievui, būdamos netekėjusios (1 Kor 7). Bet dabar moterys charakterizuojamos ne pabrėžiant jų vaidmenį šeimoje, bet pagal jų, kaip mokinių, santykį su Jėzumi. Tai tinka kalbant apie Mariją Magdalietę pirmame amžiuje, tai tinka ir kiekvienai moteriai krikščionei šiomis dienomis. Kartą, kai Jėzus pamokslavo, Jam pranešė, kad atėjo ir Jį pamatyti nori Jo šeimos nariai. Jėzus atsakė: „Kas yra mano motina ir mano broliai?“ Ir, apžvelgęs aplinkui sėdinčius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3, 33-35). Vis tik, priimdamas kiekvieną žmogų ir taip laužydamas tuometines tradicijas, Jėzus elgiasi radikaliau nei tie, kurie norėtų susieti Marijos Magdalietės reikšmingumą pirmiausia su jos tradiciniu žmonos vaidmeniu šeimoje. Ir nors daug Rašto vietų remia natūralios šeimos svarbą, svarbiausias yra mūsų ryšys su Jėzumi, kad būtume Jo mokiniai. Mes, mokiniai, esame tikroji bei vienintelė Kristaus nuotaka (Ef 5, 21-33). Iš www. christianitytoday.com vertė Asta Glinskaitė
emipetras: STIPRINKIME SAVO FIZINIUS KUNUS , O TUO PACIU STIPRES IR AUGS MUSU SIELOS Senoji Tibeto vienuolyno paslaptis Kaip atgimti ir išlikti visą savo gyvenimą jaunatviškam. Tai neapsakomai vertingi užrašai apie Anglijos armijos pulkininkui Henriui Bredfordui patekusias žinias ilgai saugotas Tibeto vienuolyne paslaptyje. Kalba eina apie neįkainuojamą informaciją, kuri atskleidžia žinias, duodančias mums raktus nuo neapsakomai ilgos jaunystės, sveikatos ir nuostabių gyvybinės energijos vartų. Ilgus tūkstantmečius šią informaciją vienuoliai griežtai saugojo nuošaliame Tibeto kalnų vienuolyne. Bredfordui vienuolyno lama pareiškė, kad jis yra išrinktas specialiai tam, kad žmonija gautų tas žinias, nes ji jau susidūrė su būtinybe grumtis pati su savim dėl rūšies išgyvenimo. Žmonių polinkis tenkinti visas savo silpnybes nuves juos per daug toli. Štai tada ši informacija galės jiems padėti išlikti. Pulkininkas praleido vienuolyne penkerius metus ir kaip nustebo jo pažystamieji, kai vietoj šešiasdešimtmečio žilo vyriškio, vaikščiojusio sunkiai su lazdele, prieš juos pasirodė jaunatviškas, raumeningas, linksmas ir laimingas žmogus, visiškai nusimetęs nuo pečių senatvės nešulio. Jo papasakota istorija atrodė labai neįtikėtina, bet faktai buvo tiesiog per daug akivaizdūs. Vienuolyne jam pirmiausia buvo paaiškinta, kad žmogaus kūne randasi devyniolika energetinių centrų sūkurių. Septyni iš jų yra pagrindiniai, o dvylika – pagalbiniai. Sveikame kūne visi sūkuriai sukasi apie kūną ir jo galūnes dideliu greičiu, aprūpindami energetine jėga visas žmogaus funkcines sistemas. Bet, kai vienas ar daugiau sūkurių sutrinka, energetinė jėga susilpnėja arba visai užsiblokuoja. Šios energetinės jėgos cirkuliavimo sutrikimai ir yra liga ir senatvė. Pats greičiausias ir radikaliausias metodas atstatyti sveikatą ir jaunystę yra šių sūkurių normalių energetinių charakteristikų sugrąžinimas. Penki paprasti ritualinių veiksmų pratimai Tai atrodytu penki paprasti pratimai plius šeštas, bet jis yra ypatingas ir todėl apie jį vėliau. Kiekvienas iš pratimų veikia labai teigiamai, bet pilnnai teigiamas efektas pasiekiamas tik reguliariai atliekant visus penkis. PIRMAS RITUALINIS VEIKSMAS: čia mes įsukame sūkurius, pagreitindami jų sukimosi greitį ir stabilumą. Pradinė padėtis – stovime tiesiai, rankos ištiestos į šonus pečių lygyje. Pradedame suktis pagal laikrodžio rodyklę. Isivaizduokite , kad laikrodis guli ant grindų po kojomis . Sukamės, kol nepajaučiame lengvo galvos svaigimo. Nėra reikalo siekti rekordinių posūkių skaičių. Pabaigę suktis, sustokite ir giliai nusilenkite, pasiekdami grindis. Galvos svaigimas praeis. Su kiekviena treniruote pajausite, kad galite vis daugiau kartų pasisukti be pastebimo galvos svaigimo. Pulkininkas pasakojo, kad Indijoje matydavo taip vadinamus „šokančius dervišas“, kurie valandomis sukdavosi apie savo ašį ir atrodė labai stiprūs ir jaunatviški – jokio panašumo į paprastus to pačio amžiaus žmones. Lamos gi niekada nesisuka iki pilno išsekimo ir psichinės ekstazės. Tai gali kūnui pakenkti. Atlikite tiek, kad tik pasiskatintų sūkurių sukimasis. Tai nuo 10 iki 21 karto. ANTRAS RITUALINIS VEIKSMAS: jis pripildo sūkurius eterine jėga, padidindamas jų sukimosi greitį ir priduoda stabilumo. Pradinė padėtis – gulima ant nugaros ant storesnio kilimo, kad būtų izoliacija nuo šaltų grindų. Ištiesti rankas išilgai kūno delnus prispausti prie kilimo. Pakelti galvą, tvirtai įremti smakrą į krūtinkaulį. Po to – pakelti tiesias kojas vertikaliai į viršų, stengiantis neatplėšti nuo grindų dubens. Svarbiausia– nesulenkti kojų per kelius. Paskui kojos ir galva lėtai nuleidžiamos ant grindų ir atsipalaiduojama. Šiame veiksme yra svarbu judesio koordinacija ir kvėpavimas. Pradinėj padėty reikia pilnai iškvėpti, o pakeliant galvą ir kojas giliai įkvėpti. Nuleidžiant – iškvėpti. Kuo gilesnis kvėpavimas – tuo efektas didesnis. Jeigu sunku atlikti tiksliai judesius, galima kojas kelti ir pusiau sulenktas keliuose. TREČIAS RITUALINIS VEIKSMAS: jis seka iš karto po pirmų dviejų. Pradinė padėtis – atsiklaupus ant kelių, rankos ant klubų. Palenkti galvą pirmyn, smakru pasiekiant krūtinę. Paskui atlošiam galvą atgal – į viršų atstatydami krūtinę pirmyn ir išlenkdami stuburą. Rankomis truputi atsiremiame į klubus. Čia seka gilus įkvėpimas. Kai grįžtame į pradinę padėtį – pilnas iškvėpimas. Čia gilus kvėpavimas labai svarbus. Kad niekas nemaišytų atlikti šiuos veiksmus, patartina juos, išskyrus pirmąjį, atlikti užsimerkus. KETVIRTAS RITUALINIS VEIKSMAS: jums jis gali pasirodyti labai sudėtingas, bet po savaitės, kitos treniruočių atliksite jį taip pat lengvai, kaip ir kitus. Pradinė padėtis – atsisėsti ant kilimo, kojos – tiesios, stuburas – tiesus, rankos – suglaustais ir nukreiptais į priekį pirštais atremtos šalia klubų į grindis. Palenkti galvą į priekį, atremiant smakrą į krūtinę. Paskui atmesti galvą kaip galima toliau atgal – į viršų ir tada pakelti savo kūną į horizontalią padėtį. Šioje padėtyje reikia porai sekundžių stipriai įtempti visus savo kūno raumenis. Po to atsipalaiduoti ir grįžti į pradinę padėtį. Čia kvėpuoti sekančiai: pradinėje padėtyje – pilnai iškvėpti, pakeliant kūną – giliai įkvėpti. Jeigu Jums pradžioje neis lengvai ir taisyklingai atlikti šį veiksmą, tai darykite taip, kaip išeina. Atsistačius sūkurių tvarkai senas ir ligotas žmogus taps jaunu!!! PENKTAS RITUALINIS VEIKSMAS: Pradinė padėtis – gulomis, atsirėmus rankomis į grindis. Kūnas išlenktas atgal. Pradžioje atlošiame galvą kaip galint toliau atgal – į viršų. Paskui pakeliame dubenį į viršų kol kūnas neprimins aštrų kampą. Tuo pat metu galvą palenkiame į priekį, smakrą prispausdami prie krūtinės. Kojos – tiesios, rankos ir kūnas, sudarydami vieną plokštumą, taip pat tiesios. Pradinėj padėty ir pakėlus dubenį į viršų, kūno raumenis stipriai įtempkite. Kvėpavimas neįprastas: pradinėj padėty – pilnas iškvėpimas, o pakėlus dubenį – įkvėpimas. Jūs tapsite jaunu ir sveiku, jeigu Jūsų noras bus nepalenkiamas!!! (C) Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta bendram susipažinimui. Už informacijos autentiškumą atsako straipsnio autorius, tačiau neatsako už patirtą žalą kilusią savarankiškai pasinaudojus svetainėje pateikta medžiaga. Atsakomybė pilnai tenka informacijos vartotojui. Prieš pradedant praktiškai taikyti aprašytus žmogaus kūno sveikatos atstatymo ir tolimesnės sveikos gyvensenos būdus, rekomenduojame pasitarti su šeimos gydytoju. Atnaujinta ( 2010 01 28 ) Ką reikia žinoti Būtina atsižvelgti į savo amžių, kraujospūdį, fizinį pasirengimą. Svarbiausia - nepersistengti, kad nepakenktume sau. Mankšta neturi kelti diskomforto, ji turi teikti malonumą. Vienas svarbiausių dalykų darant penkis tibetiečių pratimus - gilus ir ritmiškas kvėpavimas. Jie atliekami ryte, atsisukus veidu į rytus. Nepuolame mankštintis tik pašokusios iš lovos, leidžiame organizmui atsibusti. Ir kol kas nepusryčiaujame, galima nebent išgerti stiklinę vandens. Mankštintis geriausia gryname ore. Basomis. Kai kurie pratimai daromi atsigulus, todėl reikėtų turėti kilimėlį. Drabužių patartina vilkėti kuo mažiau, kad kūnas kvėpuotų. Baigus rekomenduojamos vandens procedūros. Visi pratimai atliekami lėtai, atsižvelgiant į individualias galimybes. Iš pradžių kiekvienas daromas po tris kartus. Kas savaitę vis pridedame dar po 2. Ir taip, kol kiekvieną pratimą pajėgsime atlikti 21 kartą.
emipetras: Gal kas domisi SCIENTOLOGIJA ir DIANETIKA ? Siulau pasiziureti trumpus filmukus . Ikeliu cia i asmenini skyriu , kad ilgiau ta tema butu matoma ir daugiau skaitovu susipazintu su moderniska religija . SVARBIAUSIA , MAN PATIKO VIENAS ISSIREISKIMAS ,, NESAKYKITE , KAD JUMYSE GYVENA DVASIA - ISTIKRUJU JUS IR ESATE DVASIA . '' http://scientologija.wordpress.com/tag/dianetika/
emipetras: Kad žmogaus protas , kaip tai sąmoningai ir žingeidžiai atsiveria dieviškųjų Tiesų paieškai , aš rašiau ne kartą , bet maniau , kad tai tik mano subjektyvi nuomonė . taciau gal atras atgarsi ir kitu zmoniu protuose , panasiai mastanciuose . Žmogiškąsis AŠ Praktiškas žvilgsnis į savo AŠ į savo sielos gelmes . Mąstykime tik apie tai kas veda į harmoniją , džiaugsmą , sveikatą ir gerą valią . Kai mūsų galvose nulatos suksis mintys apie amžinąsias vertybes , tada ir mūsų gyvenimo kelyje sutikti žmones arba šio pasaulio žmonių problemos , atitiks tuos dvasinius kriterijus , kuriuos puoselėjame savo mintyse . Tačiau norint geriau suprasti gyvenimo problemas , nevengkime paragauti isminties druskos , kad suprastume jos skonį ir naudingumą ruošiant vaišes savo draugams . Mūsų vidinė būsena ir mūsų vidinis dvasinis krūvis visada užkrės aplinkinius žmones , kai mes su jais bendrausime . Ir tai bus geriausias mūsų asmenybės egzaminas , kuris parodyts mūsų tikrąjį meilės lygį musu sieloje ir samoneje , vidiniame musu asmenybes dvasingume . Žinokime , kad niekas mūsų negali nei įskaudinti , nei sutrikdyti , jeigu mes savo mintims neleisime gyventi baimėje ir nepasitikėjime . Niekas mūsų negali įskaudinti ir užvaldyti gyvuline baime , jeigu mes visą savo minčių mąstymo galią perduosime Dievo Tėvo pasiuntiniui , JO DVASIOS fragmentui , mūsų minčių dieviškąjam Derintojui . Jeigu norime geriausiu būdu įgyvendinti savo troškimus ir siekius , netrudykime vadovauti dieviškąjai harmonijai ir nepraraskime santarvės su ja . Kai teiksime kitiems žmonės pagalbą , pirmiausia parodykime kaip geriausiai jiems patiems atsistoti ant savo kojų , bet jeigu pagalbą atnešime jau sukramtytą , galime atimti iš žmogaus tikrąją savigarbą ir sumenkinti jo paties varomąsias išminties galias . Pamokinkite tokius žmones , kad įsisąmonintų pagrindinę Tiesą - visas įšorines sąlygas galima pakeisti ir jos leidžiasi keičiamos tik pirmiauisia pakeitus savo vidinę dvasinę nuostatą , kai savo vidų pripildome taikos , harmonijos ir džiaugsmo mintimis , pradeda keistis ir išorinės sąlygos , bet dažniausiai ne visai taip , kaip anksčiau mąstei ir norėjai keisti . Nenustebkime tuo ir nesipiktinkime , leiskime ir Dievo Tėvo Dvasiai , mūsų noruose ir troškimuose įpinti ir išreikšti savo dieviškąją valią ir kūrybą . Iš visų savo problemų žmogus išsivadauos tik tada , kai tobulai išmoks savyje koncentuoti besąlygišką tikėjimą ir pasitikėjimą savo vidiniu dvasiniu Tėvu , atsiūstu ir padovanotu Dievo Tėvo Visagalio , ir bet kokį savo gyvenimo tikslą pasieksime taip , kaip tai yra sumanyta dieviškos tvarkos . Keiskime savo mąstymo būdą , niekada negrįžkime prie vakarykštės dienos , nes kiekviena nauja diena turi savų problemų , kurias reika spręsti šiandiena . Ateitis mums atneš tai ką mes mąstome šiandieną , todėl neįsileiskime smulkių nuoskaudų šiandiena , kad neužterštumėme savo ateities , rytdienos , kadangi mūsų ateitis pasireiš mums per tai , ką mes šiandiena mąstome . Gerbiamieji , noriu pasakyti jums visiems , kad mūsų visų tikėjimai ir įtikėjimai tai grynai mūsų , kiekvieno asmeniškas , charakterių demonstravimas . Kiekviename žmoguje , Dievo Tėvo dvasia veikia į geriausiai ir paslankiausiai išsivysčiusias religinės sąmonės sritis , kuriose gali gimti laisva - garbinimo ir noro pažinti Tėvą valia . Todėl visi religiniai patyrimai yra tampriai surišti su valiniais charakterio bruožais , kurie yra tos ar kitos asmenybės tipiškas charakteris . Visa tai yra ir žemiška ir dieviška , žiūrint ką žmogiškoji siela linkusi kaupti kaip patyrimą . Vienam tai gali būti labai dvasingas ir profesionalus ninzės charakteris , kitam labai dvasingas , turtingas ir angeliškai atlaidus charakteris . Tarp šitų kraštutinumų , kuriuos aš pateikiau , egzistuoja ir reiškiasi , kiekviename žmoguje ,tūkstančiai tarpinių variantų , tiek su ninzės , tiek ir su angelo charakteriu . Jūs visi mielieji , renkatės savo gyvenimo kelią , pagal savo valinio charakterio bruožus . Impulsą dvasiškai augti ir tobulėti , mums dažniausiai tik kažkas , kažkoks tai šaltinis ar kita asmenybė tik parodo , paskatina , primena , ar apreiškia , o mūsų asmenybė - geriausią veikimą į save , pasirenka tik pagal mūsų charakterio valinį troškimą arba norą . Manau , kad dvasinių troškimų pradžių pradžia prasideda , tiek nuo noro žinoti ir viską patirti , tiek ir nuo šviesėjančios sąmonės , kuri nori mylėti ir kiekvienam padėti . Dar manau , kad ir pirma ir antra yra žmogiška , nuoširdu , nes tai ugdo ir turtina kiekvieno sielą , kuri vežiasi į žinias , į meIės pažinimą , į religinės ekstazės patyrimą arba į sąmoningą meilę Aukštųju Dievybių garbinimui ir šito jausmo pažinimą ir taurinimą . Ir dar manau , kad svarbiausia būti Zmogumi , iš didžiosios raidės . Turtinkime savo sielas , ne tik religinėmis ekstazėmis ir gražiomis maldomis , kiek pačiais švelniausiais jausmais ir mintimis savo artimiesiams , savo kasdieninei aplinkai , kuri gal pilka kasdienybe , o gal kaip šventė driekiasi salia mūsų . Aukštinkime kasdieninius patyrimus , kokie jie bebūtų , nes jie ir yra ta duona kasdieninė , reikalinga mūsų sielai , nes jie ir yra tie dvasiniai turtai , po kruopelytę byrantys į mūsų amžinosios sielos aruodus . Su meile visiems .
emipetras: Sugrįžkite pas MANE ir AŠ pas jus sugrįšiu - pasakė GALYBIŲ VIEŠPATS ( Mal 3 ; 7 ) Dievo galybė nieko nebaudžia , ji tik traukia kiekvieną pas Dievą . Pagal atsakomojo santykio dėsnį , pagal priežasties ir pasekmės dėsnį , kai tik atsigręžiame į Dievo būtį , mes iškarto patenkame į JO veikimo galią ir gauname visus atsakymus , kurie mus , tuo metu , trikdo . Ar mes galime kelti sau klausimą , kas teisus prieš Dievą , jeigu suprasime , kad visoje Visatų Visatoje , teisus tik VIENAS DIEVAS , kuris , kaip Algimantas rašo , tobuloje ŠVENTOJE TREJYBĖJE , tobulai kuria ir žino visą kūrinijos perspektyvą ir jos ateitį . Reikia visada atminti , kad Dievas niekada , taip pat ir nieko nebaudžia . Mes baudžiame save patys , baudžiame save negatyviu mąstymu . Kuo daugiau negatyvių minčių tuo labiau tolstame nuo Dievo meiles ir savo dvasines būties , tuo mažiau išminties ir tuo daugiau chaotinių sprendimų mes priimame . Atpildas , mūsų teisumas , priklauso tik nuo mūsų pozityvaus mąstymo ir proto veikimo Dievo būtyje , kurią turime jausti kiekvieną akimirką . Neleiskime niekada smerkti savęs už padarytą klaidą . Jeigu jau padarei klaidą , nedelsiant daugiau jos nedaryk . Pagal savo galimybes atlygink padarytą nuostolį , jeigu tai materialu , o jeigu tai žodžiai - atsiprašykime už moralinį nuostolį . To ir užtenką , jeigu viską darysime nuoširdžiai ir geranoriškai . Šiuolaikinis noras gauti materialinių pinigų už moralinę žalą , yra iškreiptas proto ir sielos dvasinis turinys . Visada atleiskime ne tik kitiems , bet ir sau , kad puoselėjome neigiamas mintis , kitų atžvilgiu . Pasižadėkime sau , niekada nenuolaidžiauti savo jausmas ir protui , destruktyvių ir negatyvių minčių įsileidimui ir jų vystymui . To ir užtenka , kad jūs ir mes taptume laisvi ir mums bus atleista . Nesvarbu , kokias klaidas bepadarome , nedelsiant reikia nutraukti visus ryšius su šia klaida ir imti siūsti dvasingus , konstruktyvius , gyvenimą kuriančius modelius ir mintis į savo pasąmonę . Neilgai trukus , mums bus atsakyta naujomis , tobulomis žmogiškomis idėjomis , kurios sutaps su Dievo Planu . Kadangi mūsų sąmonėje neegzistuoja nei laikas , nei erdvė , tai tą pačią akimirką , kai tik imsite teisingai taikyti dieviškąjį meilės įstatymą savo veiksmams ir savo mintims , praeitis taps užmiršta ir jūsų daugiau nevargins . Tačiau jeigu savo veiksmais ir savo mintimis eisime prieš pagrindinį Visatų dėsnį - meilės dėsnį , gerumo savo artimui dėsnį , kurio reikalauja Dievas Tėvas - žinokime , kad tada patirsime tik nesekmes , praradimus , ir auginsime tik kliūtis . Ir būtent tada ir neturėsime teisumo prieš Dievą . Aišku , taip galvoti yra absurdiška - teisus aš ar neteisus prieš Dievą . Tačiau suprantant , taikant ir laikantis Dieviškojo Meilės dėsnio , atsiranda minčių ramybė ir teisumas .
emipetras: SAUDYMAS IS LANKO . IS VAIKYSTES PRISIMINIMU . http://www.zaliasislankas.lt/kas-tai-yra/
emipetras: PUIKI SVETAINĖ . IDOMUS POŽIŪRIS APIE ŽMOGŲ http://bhaktistudija.lt/lt/zmogiskoji-misterija labai gera svetaine
emipetras: ŠTAI TAIP RAŠĖ STEPONAS STULGINSKIS Bendradarbiavimas su Šviesos Hierarchija Ką apie tai kalba patys Mahatmos? Paskaitysime keletą ištraukų iš Agni Jogos. „Vaikai, vaikai, brangūs vaikai! Nemanykite, kad mūsų Broliją nuo Žmonijos slepia nepereinamos sienos. Himalajų sniegynai, slepiantieji mus, kliūtys ne ieškantiems tiesos, bet sausiems skeptikams tyrinėtojams. Surasti mus reikia ne geografiškai,o dvasioje ". „Galima mus pasiekti tik sandoroje. Mums reikalingas ne dieviškas garbinimas, bet tam tikra jūsų dvasios kokybė, taip pat, kaip suderintos įtampos lempa. Sąmonės plėtimas įtvirtins dvasios Žinojimą - tas žinojimas atves prie mūsų Bendruomenės. Tik pamąstykite apie Bendrąjį Labą - ir mes visada su jumis ". „Kas nori prisijungti prie mūsų Bendruomenės, tas tegu daţniau šnekasi su savo širdimi ir per ją siunčia mums kad ir begarsius šaukimus. Galima pagalvoti, kad tai labai sudėtinga, bet faktiškai tai telpa į tris žodžius: "Myliu Tave, Viešpatie!,, - štai laidas į mus. Meilės šaukimas atneš Numylėtojo atsakymą. Meilė Hierarchijai veda į tiesioginį bendravimą. Galima lengvai priartėti prie mūsų tuo gražiausiu jausmu". „Brangiais vaikais" Mokytojas vadina ne sausus skeptikus mokslininkus, o tuos, kurie sąmoningai pripažino Šambalos Mahatmas žmonijos vadovais ir globėjais - kaip dvasinę planetos valdžią. Jau vien toks pripražinimas, padeda surasti teisingą gyvenimo formą, nustatyti tvirtas gaires. Pamąstymas apie Šambalą, prisiminimas, kad ten, kalnuose, be perstojo darbuojasi Mahatmos žmonijai pagelbėti - suteiks energijos antplūdį, pripildys drąsos, duos pradžią ugninei energijai. Agni Joga sako: „Veržimąsi į Aukščiausiąjį reikia iškelti kaip gyvenimo esmę ir tvirtai jo laikytis". Vežţimasis mintimis ir širdimi į Hierarchiją, į Mokytoją ugdo ugninę energiją, įgalina pradėti jos apvaldymą. O tiesioginis kreipimasis į Mokytoją, šaukimasis Jo, pagaliau širdies pašnekesys su Juo pripildo ugninės energijos. Toks pašnekesys nereikalauja ypatingai daug laiko, jis gali vykti dirbant bet kurį darbą, taip pat ir pertraukose tarp darbų. Pašnekesys, kupinas meilės ir atsidavimo, yra Malda. Bendradarbiavimas su „anuo pasauliu" „Aną" pasaulį religijos skirsto į pragarą, skaistyklą ir rojų (arba dangų). Teosofija, Agni Joga ir Rytų religijos bei filosofijos, aną pasaulį vadindamos Aukštuoju arba Neregimuoju, skirsto jį į Dvasinį(Ugninį) ir du psichinius - mentalinį ir astralinį. Ugninis pasaulis yra ţmogaus dvasios namai, tėviškė. Mentalinis ir astralinis - tarpiniai: per juos keliauja dvasia tarp ugninio ir fizinio, ten ir atgal - prieš įsikūnijant (gimstant) Žemėje ir po kūno mirties, grįžtant namo. Kali Jugoje žmonija, nutolusi nuo kosmoso dėsnių, davė pirmenybę regimajam pasauliui ir pašalino iš sąmonės neregimąjį, net visai neigdama jį. Tačiau nenormalu ir žalinga žmonijos evoliucijai žinoti tiktai vieną Būties pusę. Todėl Satija Jugoje Aukštasis pasaulis priartės prie mūsų ir taps mums realus. Juk toji antroji Būties pusė yra kur kas reikšmingesnė. Nes buvimas kitame pasaulyje yra nepalyginus ilgesnis už šitą gyvenimą Žemėje. Kuriuo gi reikia labiau rūpintis? Turbūt tuo ilguoju. Vadinasi, reikia žinoti ano buvimo sąlygas, ir gyvenant čia vertinti tai, kas bus reikalinga ten. Ką gi reikia daryti? Kaip šiame trumpame gyvenime ruoštis tam ilgajam? Be to, ruoštis ne tarpiniam, laikinajam (astraliniam ir mentaliniam), o tam ilgiausiajam - dvasiniame, ugniniame pasaulyje. Galima pasakyti trumpai: reikia ugdyti dvasios - išminties, širdies, valios savybes. Vienas pavyzdys. Yra žinoma, kad aname pasaulyje kūrybos sąlygos skiriasi nuo žemiškųjų. Ten vienintelis variklis bus mintis. Tačiau, ar lengva veikti mintimi? Tenka pratintis prie vadinamosios mintinės kūrybos. Tokiai veiklai reikia mokėti mąstyti. Reikia mėgti mąstymo procesą. Be to, skirti egoistinę, gyvenimišką intelekto mintį nuo bendrojo labo minties, nuo filosofinės išminties. Kitas pavyzdys. Reikia išvystyti sugebėjimą matyti grožį dar čia, Žemėje. Jei šiurkščios pagavos žmogus nepastebi Žemiškojo pasaulio grožybių, tai ką jis gali pamatyti po mirties patekęs į aną pasaulį, kuris ne tik turtingesnis savo grožybėmis, bet ir visos jos pasireiškia subtiliau, įmantriau, įvairiau. Buvimas ten jam bus buvimas tamsoje. Todėl būtina pamėgti grožį dar būnant čia, išvystyti pastabumą ir patyrimą suvokiant grožį. Kai žmogus išmoks savo žemiškąjį gyvenimą derinti su Aukštuoju pasauliu, viskas bus kitaip. Toks žmogus seks savo veiksmus, jis nedarys blogų darbų, žinodamas, kad jie atsimuš aname pasaulyje. O sąmonė, besiveržianti į Aukštąjį pasaulį, gali semtis iš Kosmoso lobyno. Visi svarbūs pasauliniai įvykiai projektuojami ugniniame pasaulyje. Hierarchai numato ištisas įvykių sistemas - jų idėjas. Paskui tai nuleidžiama į psichinį pasaulį, kur apvelkama astralu. Pagaliau ugninio pasaulio projektas įsikūnija Žemėje. Tai, kas įvyksta fiziniame pasaulyje, tėra ugninio pasaulio šešėlis. Tarp ugninio sprendimo ir jo žemiškojo įvykdymo neišvengiamai turi praeiti tam tikras laikas. Projektas gali būti užbaigtas ugniniame pasaulyje, bet dar neįvykdytas fiziniame. Todėl aiškiaregiai, pranašai, pranašaujantieji ugninį ar astralinį pasaulį, ţino tai, ko čia dar nėra, bet kas turės būti. Galima suprasti, kodėl kai kurie žmonės žengia įateitį su visišku pasitikėjimu - jie ţino ar bent numano, kas neišvengiamai turi įvykti. Dažnai galima pastebėti, kad kažkas, kas neįmanoma pagal žmonių nuostatas, vis dėlto įvyksta. Istorikai kartais laužo galvas, kodėl pagal visus karalių ar vyriausybių nutarimus turėjo įvykti vienaip, o įvyko kitaip, nepaisant jokių logikos dėsnių. Bendradarbiavimas su Kosmosu Būdami kasdienybės nelaisvėje, mes visiškai nejuntame Kosmoso, nejaučiame jo realumo. Praktiškai mes gyvename vien Žemės planetoje, neskirdami didingam Kosmosui nė mažiausio dėmesio. Žinoma, nelengva atitrūkti nuo Žemės „tvirtybės" ir suvokti, jog visa, kas svarbiausia, - ne čia, o ten, kur tariamoji tuštuma. O žengiant į Naująją Epochą teks išmokti justi save ne banalioje Žemės kasdienybėje, o būti Kosmoso gyventoju, Visatos piliečiu. Mūsų planeta - tai ne did-iulis pasaulis, virš kurio stogas - „dangaus skliautas" su taškučiais-žvaigždutėmis. Joks jūrininkas nelaiko savo laivo pasaulio centru - jis žino, kad po jo mažyčio laivo dugnu - didis vandenynas. Ir mes, planetos gyventojai, plaukiame panašiu laivu - po mumis bedugnė. Mažutis rutuliukas žemė tėra viena iš stotelių didžiajame kelyje į Begalybę. Naujojoje Epochoje, kada jau bus sugriauta Liuciferio padarytoji užtvara nuo Kosmoso, bus pradėti darbai santykiams su kitomis Saulės sistemos planetomis užmegzti. Taip prasidės naujoji pakopa -bendradarbiavimas su Kosmosu. Ji suteiks Žemės planetos žmogui naują galimybę - būti kosminiu bendradarbiu. Tai nebus technikos laimėjimas: nereikės sudėtingų ir brangių radijo, televizijos ar kitokių įrengimų. Tarp pasaulių prasidės minties ryšiai. Žmogus išmoks priiminėti kitų planetų gyventojų siunčiamas mintis, ir jiems siųsti savas. Toks minčių perdavimas jau praktikuojamas tarp mūsų planetos žmonių. Naujosios epochos žmogus taip pat išmoks laisvai lankyti kitas planetas. Jam nereiks milijardus kainuojančių raketomis varomų kosminių laivų. Jis išmoks skraidyti Kosmose be jokių aparatų. Himalajų priekalnių gyventojai stebisi, matydami alpinistus sunkiai kopiant į kalnus. Tie čiabuviai sako, kad jie pakyla į viršukalnes visai lengvai - be fizinio kūno, palikdami jį namie, o tik su astraliniu kūnu. Jei keliones savo planetoje galima atlikti astraliniame kūne, tai tarpplanetinėms kelionėms netinka nei fizinis, nei astralinis. Jas galima atlikti mentaliniame kūne. Tam, žinoma, reikia atitinkamos treniruotės. Šambalos Mahatmos praktikuoja tokius skraidymus į įvairias planetas. Skraidant į tolimuosius pasaulius, pajuntamas jų būties ypatingumas. Gali atrodyti keistai, kad prie kosminės Vienovės esama tiek daug įvairovės. Gamta ir gyvenimas kitose planetose visiškai skiriasi nuo gamtos ir gyvenimo mūsų planetoje. Mūsų egzistavimo būdo negalima taikyti kitoms planetoms. Jų gyventojai neatitinka Žemės formų. Žemiškoji evoliucija nėra pasaulėkūros vainikas. DAR TOKS STULGINSKIO IDOMUS PASTEBĖJIMAS , NORS DAUGELIUI TAI TURĖTŲ BŪTI AIŠKU , TAČIAU .... Sielos ir dvasios sąvokos daţnai yra painiojamos, sukeičiamos. Tokiu būdu susidaro klaidingi įvaizdţiai apie viską, kas su ta tema susieta. Iš tiesų siela ir dvasia yra visai skirtingi dalykai. Siela, kaip ir kūnas, yra dvasios įrankis - laikinas, nes kaip ir kūnas, siela yra mirtinga. O dvasia -amţina, nemirtingasis Aš. Todėl būtų klaidinga sakyti „mano dvasia" (kas gi tąsyk būtų „aš"?). Teisinga sakyti „aš - dvasia", „mano siela", „mano kūnas".
emipetras: Apmąstykime , dvasinį , psichologinį žmogaus asmenybės aspektą , kuris auga ir vystosi vis labiau ir gyliau brendant į savo Sielą , į Sielos dvasinį aspektą . ,, ŠVIESOS KELIU '' Sensėjus iš Šambalos - 31 dalis Gaunasi kad net tos pačios krikščionybės architektūroje yra užfiksuotos pagrindinės žinios, kvadratinė, keturių lapelių struktūra su centru, cilindrinė centrinė patalpa, viso pastato piramidinė struktūra. Paskutinioji gali būti apvainikuota ir piramidiniu špiliu arba kupolais, kaip svogunėliais. Juk visa tai atitinka žmogaus energetinei konstrukcijai, jo sielos išlaisvinimo keliui: keturios būtybės ir centras – Siela, asmeninė erdvė, piramidinė struktūra, transformacijos iš kvadrato į apskritimą, ar šešiakampį (kubo simbolį) architektūriniai simboliai. O jau kaip vaizdžiai parodoma, kad krikščionybės religijoje būtent kūrybinė moteriško prado jėga vykdo pagrindinę palydovo rolę einant iš žmonių pasaulio į dvasinį. Tai eina per pagrindinius moteriškus vaizdinius krikščionybėje – Mergelę Mariją, Mariją Magdalinietę... žmonės išskiria tuos personažus, bet esmė tai viena ir ta pati – Dieviška meilė, Dievo Gimdyvė – tai, kas per Meilę grąžina žmoguje bendravimą su Dievu, per Sielą atstato su Juo buvusį ryšį. Būtent dvasinė meilės ir kūrybos jėga, Dievo Gimdyvės (Dievo Motinos) yra vykdomoji jėga nuo Dievo. Mergelė Marija dažnai vaizduojama su lotosu, tiksliau su lelija rankose, kaip dvasinės švaros simboliu. Ją vaizduoja kojomis besiremiančią į drakoną – žmogaus Gyvulišką pradą. Žinant žmogaus konstrukciją ir dvasines žinias, praktikas, visa tai įgauna visiškai kitokią prasmę.
emipetras: Dėl mūsų asmeninių apmąstymų sutvirtinimo . Žmonėms dažnai trūksta argumentų – žodžių, savo paties įtikinimui tam, kad išeiti iš susiaurėjusios sąmonės būsenos ir pamatyti pasaulį didesnėje apimtyje, platesniame spektre. Bet kada žmogus susiduria su tikromis Žiniomis, išplečiančiomis jo pasaulio suvokimą, tai pirmiausia, kas tokiu atveju pas jį suveikia, sureaguoja – būtent Gyvuliškas pradas, bijodamas neprarasti savo valdžios žmoguje, jis, grubiai sakant, tada “stojasi piestu”, išreiškiant žmoguje pirmąją ir pagrindinę jo ydą – išdidumą. Žmogui tada atrodo, kad jis ir taip viską žino, viską jau “moka”. Išdidumas – tai Gyvuliško prado vadovavimo pasireiškimas žmoguje. O išorinis įsižeidimas, ant ko nors, tame tarpe ir ant pačios informacijos – tai akivaizdaus pralaimėjimo, savo Gyvuliškam pradui, rezultatas. Baimė prieš Tiesą, einanti iš Gyvuliško prado pusės, iškreipia ją, bandant atitolinti nuo jos žmogų. Bet ji yra neišvengiama, kad ir kokį pasirinkimą atliktų žmogus. Kada žmogus pasineria į Žinias, tai pradeda suprasti, jog yra toli gražu ne taip ir kad toks pirmapradis svarstymas apie tas žinias dažniausiai būna klaidingas. Kada yra pasiekiamas vientisumo jausmas, kada tas žmogaus “aš” , nieko praktiškai nebereiškia, tuomet išlieka konkretūs darbai, veiksmai, kai nesusitapatinama, nevertinama, t.y., vertę turi pats dvasinis darbas ar veiksmas, o ne darbo ar jį atlikusio asmens vertinimas. Išdidumas, egocentrizmas ir baimė – tai trys pagrindinės gyvuliško slibino galvos, su kuriomis tenka susigrumti pačiam žmogui, žengiančiam dvasiniu keliu. O jau iš tų trijų pagrindinių gimsta visi kiti negatyvai: pavydas, nusivylimai, įsižeidimai, gobšumas, gailestis sau, noras kontroliuoti kitus, teisti, kaltinti, permainų, vienatvės, mirties baimės ir tt. Viskas, kas yra matoma ir materialu, anksčiau ar vėliau dingsta ir pavirsta į nieką, kaip pavyzdžiui dingsta į niekur, sudegusi žvakė. Juk kiekvienas gyvenimiškas žingsnis numato pasikeitimus ir traukia paskui save įvykių grandinę, formuojančią žmogaus ateitį. Tas, kas neprisirišęs tik prie matomo, rūpinasi ir savo Siela. Išmintis - tai Sielos, o ne amžiaus savybė, ji ir geriausia apsauga gyvenime. Jei ji su mumis – niekada neprapulsime ir ištversime bet kokius gyvenimo zigzagus. Ji neateina iš išorės, neateina ir iš dvasios gelmių, bet ji būtent ten gyvena. Ir pažadinti ją savyje gali tik pats žmogus. Kaip ir tik pats žmogus gali apriboti savo šviesą. Todėl laiminga savo gyvenimo diena laikykite ne tą, kuri atnešė jums daugiausia asmeninių malonumų ir pasitenkinimo, bet tą, kada atidavėte daugiausiai savo Sielos šviesos kitiems žmonėms, padėjote kitoms Sieloms. Nes pragyventų dienų vertingumas matuojamas tik vieninteliu amžinumo matu: tai yra, kur ir kiek Meilės vėrinių per dieną nupynei, kur ir kaip sugebėjai juos sutvirtinti, kuo surišai į mazgus visus apjungiančius. Medį atpažįstame pagal jo vaisius, o žmogaus dvasingumą – pagal jo kasdienės veiklos rezultatus. Kiekvienas mūsų kuriamo gyvenimo filmo kadras priklauso tik nuo mūsų pačių, nes tik mes patys darome savo gyvenimą šviesų arba tamsų, darome tai savo mintimis ir kasdieniais darbais. O pragyventas akimirkas jau nenutrinsi, neiškirpsi ir antrojo dublio tikrai nebus duota. Dvasinis gyvenimas – tai ir yra kiekvieno tokio gyvenimo kadro prisotinimas Gėriu, Meile, gerais ketinimais ir darbais. Tai ir yra mūsų tikras dvasinis kelias, kurio už mus niekas nepraeis ir tų darbų už mus niekas nenuveiks. Beprasmiška laukti “gelbėtojų” iš išorės, apie kuriuos taip mėgsta rašyti daugelyje, taip vadinamų “čenelingų”, ar pranašauja religijos. Vertėtų kartais susimąstyti, kam tai reikalinga, kas tuo suinteresuotas. Čia jau palieku kiekvienam spręsti pačiam… Mes patys pasirenkame, arba būti kovotojais ir laimėtojais, toje kovoje su savo Gyvulišku pradu, tuo pačiu tampant laisvais, arba būti pralaimėjusiais, vidutiniais žmonėmis, likimo “aukomis”, kaip dauguma, kaip pilka snūduriuojanti masė. Kitokio varianto čia nėra. Arba tu Jį, arba Jis tave... svetainė ,,ŠVIESOS KELIU '' Virgis
emipetras: Atrodo , kad Angelina Zalatoriene taip pasakojo ir rase . bet tai netvirtinu , nes jau primirstas autorius , uzrasau taip , kaip yra *Angelina Zalatorienė, gamtos m. daktarė* *VYNAS KAGOR ( pagal Vangą)* Kagoras - puikus vaistas. Jis jokiu būdu nevartojamas kaip alkoholis. Na, ir nepasigersi nuo jo, o padauginus tik galva pasidarys sunki ir miegosi labai ilgai lyg išgėręs stiprių migdomųjų. Manoma, kad pirmasis žmogus, atradęs vyną buvo Nojus. Taip, tas pats Nojus, kuris laive gelbėjosi nuo tvano. Jis rado vynuogių krūmelį su uogomis, iš jų išspaudė sultis ir paliko saulėje. Toje karštoje šalyje, kur gyveno Nojus, sultys gretai surūgo ir pavirto vynu. Tas vynas buvo rūgštus kaip actas, ir jo gerti buvo neįmanoma. Norėdamas pagerinti vyno skonį Nojus vynuogę palaistė keturių rūšių kraujo mišiniu: liūto kraujo, ėriuko, kiaulės ir beždžionės. Nuo tokios "trąšos" vynuogės tapo saldžios. Pasitaisė ir vyno skonis, tačiau jis pradėjo labai keistai veikti žmones. Išgėrę vyno vieni pasidarydavo pikti kaip liūtai, kiti drovūs kaip ėriukai, treti tiesiog imdavo siautėti kaip beždžionės ir maivydavosi norėdami būti visų dėmesio centre. Na, o ketvirti tiesiog pavirsdavo kiaulėmis... Tai pamatęs Nojus labai nusiminė, bet jau buvo vėlu ką nors pakeisti. Vynas paplito. Tada Nojus puolė melstis ir prašyti Dievo pagalbos. Tada Dievas vynuogienojams pridėjo savo kraujo. Iš šių vynuogių gaunamas ypatingas vynas, vadinamas kagoru. Tai vynas ne girtavimui, o gyvenimui, gyvybei, kraujui, vaistams. Tokia tai legenda. Tačiau kaip ir kiekvienoje legendoje yra tam tikra tiesa, kurią reikia pajausti. Pajausti širdimi. Ir klausyti širdies. *Kiekvienuose namuose privalo būti vyno kagor.* Nes jis vaistas ir kūnui, ir dvasiai. Gydo ilgesį, nerimą, padeda apsiginti nuo apgaulės ir išdavystės. Jeigu namuose apsilanko nedoras žmogus, duok jam išgerti kagoro taurelę ir jis nustos tau meluoti ir negalės tavęs apkalbėti. Jeigu eini į teismą arbą į susitikimą su tau bloga linkinčiu žmogumi, sudrėkink nosinaitės kampelį kagoru ir tu laimėsi - žinoma, jeigu tiesa tavo pusėje. Jeigu žinai, kad nesi teisus, geriau to nedaryk. Patartina grįžus iš bažnyčios po komunijos prieš pietaujant išgerti pusę stiklinės kagoro, per pusę atskiesto šiltu vandeniu. Persišaldžius gerk karštą kagorą po tris šaukštus kas valandą. Išgeri ir iškart į lovą šiltai užsiklojus. Stipriai prakaituosi, gal teks pakeisti baltinius ar net paklodę. Taip vieną dieną pasigydysi kagoru, kitą dieną liga pasitrauks. Kagorą galima duoti ir vaikams nuo 7 metukų, tiktai ne po tris, o po vieną šaukštą. Ir geriau atskiestą vandeniu. *DĖMESIO: persišaldymą gydo tik karštas kagoras.* Nuo šalto ar šilto vyno nebus jokios naudos. *Taurelė gryno kagoro sustabdo širdies priepuolį.* Tik išgėrus būtina atsigulti ir vieną valandą gulėti ramiai, nejudant. Jeigu kas serga mažakraujyste, reikia pagaminti tokį vaistą: *iš šimto graikiškų riešutų išimti pertvarėles, užvirinti su buteliu vyno.*Atvėsinti. Naudoti po pusę stiklinės kasdien vieną kartą per dieną prieš valgį. Nemiga pasitrauks nuo tavęs, jei prieš miegą išgersi ketvirtadalį stiklinės kagoro. Skrandžio opa gydoma kagoru lygiomis dalimis sumaišytu su agurkų sultimis. Šį mišinį reikia gerti po du valgomus šaukštus tris kartus per dieną prieš valgį. Atminties gerinimui, ypač pagyvenusiems žmonėms, rekomenduojamas kagoro mišinys su alyvų aliejumi lygiomis dalimis. Mišinį suplakti ir vartoti mišinį po du valgomus šaukštus penkis kartus per dieną prieš valgį. Lašiniai sudyti ( tik kaimiski , naminiai ) su šviežiu medumi , vaistas nuo visų ligų . Šviežios naminės varškės 100 gramų , trys šaukštai šviežio linų aliejaus ir dar galima paskaninti medumi . Labai puikus vaistas nuo onkologinių susirgimų , tiek profilaktiškai , tiek ir gydymui . P.S. linu aliejus greitai genda . ( Šviežias ir saugiai išlaikytas nerafinuotas linu sėmenų aliejus išbūna šviežias tik vieną mėnesį )
emipetras: POST SKRIPTUM Manau , kad tame atminties pagerinimo recepte , perdaug alyvų aliejaus . Gal užtektų vartoti tik po du šaukštus to mišinio ir tik 3 kartus per dieną , o ne 5 kartus , po du šaukštus . Su tais visokiais senoviniais receptais , tai reikia jausti tų proporcijų saiką , savo organizmo galimybes ir recepte esamų komponentų naudingumą . Negalima taip jau aklai tikėti visais rekomenduojamais receptais . Bent jau mano tokia nuomonė . Devynis kartus matuok , pamąstyk , patikrink , o tik iš dešimto karto naudok .
emipetras: PASVAJOKIME , PAMASTYKIME IR VIENAS KITIEMS PARAŠYKIME KĄ NORS GERO IR ŠVIESAUS . pavadinsiu tai - LANGAS Į ATEITĮ Kiekvieną rytą mes pasitinkame atvėrę langą gaiviam rytmečio vėjui . Kiekvieną rytą mes atveriame langą naujai dienai . Kiekvieną rytą mes atveriame naujas duris į naujų vilčių ir troškimų išsipildymą . Ir tai labai svarbu žinoti , kad su nauju rytu , su pradžia naujos dienos , mes galime pradėti rašyti , ne tęstinį vakarykščios dienos puslapį , bet radikaliai naują , savo gyvenimo knygos puslapį . Mes galime pradėti rašyti savo dvasinio gyvenimo knygą , o per dvasinę prizmę mes galime kurti naują savo ateitį . Mes galime kurti visai naują savo gyvenimo prasmę , ir nuo šios prasmės supratimo , mes galime planuoti naują gyvenimo tikslą , nuo šiandienos , nuo šio gyvenimo ryto . Nuo čia ir tuoj pat . Ir tegu tai būna radikaliai naujas posūkis , staigus posūkis , kokio dar nebuvo mūsų gyvenimo kelyje . Ir tegu šis naujas posūkis keičia mūsų požiūrį į mus supantį pasaulį . Tai mes galime padaryti ir tai gali padaryti kiekvienas , pasitelkęs geriausią ir stipriausią savo esybės bruožą - valią . Prie valios pridėkime ir savo sielos prigimtinį norą - arčiau , Dieve Tėve , vis arčiau Tavęs aš trokštu būti . Ištarkime stebūklingus žodžius , šį rytą , pasitikdami naują dieną : ,, Aš noriu keistis . Aš jau keičiuosiu dabar , nuo šio ryto . “ Ir tai labai svarbu fiksuoti visa savo sąmone naują norą , naują dvasinį norą , kuris nuo dabar atskleis naują žvilgsnį į save , į savo asmenybės vidaus gelmes . Pažvelgkime pagaliau į save : atidžiau , meiliau ir reikliau . Iškelkime savo prote naują mintį ir suformuokime naują gyvenimo įšūkį : ,, Aš noriu pažinti visą Kūriniją . Aš noriu su ja bendrauti . Aš noriu pažinti savo Kūrėją . Aš noriu suprasti Tave Dieve Tėve ir noriu suprasti pats save , aš noriu būti visada su Tavimi kartu , aš geidžiu Tavo išminties , meilės ir atveriu savo protą Tavo meilės veikimui .’’ Mieli žmonės , jūs galite neklausyti ir nesekti nei Emiliu , nei Petru , nei Jonu , nei dar kuria tai asmenybe , bet jūs galite būti patys savimi . Jūs galite būti tikra asmenybe , jūs galite atrasti savo tikrąjį , aukštąjį , amžinąjį AŠ , nes tas tikrasias AŠ jumyse , jau seniai yra nuo paties Dievo . Joks žmogus ir niekas kitas , mums negali daryti įtakos ir įtakoti į mūsų asmenybę , išskyrus Vieną Dievą Tėvą . Ir tik JIS ir tik JIS vienas gali įtakoti mūsų sprendimui , prisidėti prie mūsų valinio noro , jungtis visiems laikams prie Dievo Tėvo Dvasios . Kiekvienas mielas žmogus gali būti ir privalo būti pačiu savimi , nes tik pats žmogus , kaip asmenybė ir yra visų geriausias savo gyvenomo rašytojas , nes tai yra tavo žmogau , prigimtinė teisė rašyti savo gyvenimo knygą . Šitą teisę , šitą laisvą valią , tau padovanojo pats Visatos Kūrėjas , bet padovanojęs laisvą valią savo kūriniams , Dievas nepaliko likimo valiai savo kūrinų , jis pasiliko netoli žmogaus , net čia pat , visai šalia - žmogaus prote . Pasiliko tam , kad sunkią žmogui valandą , kai žmogus klystkelių labirintuose pasiklydęs sušuks : ,, Padėk man Dieve’’ - savo Meilės ir Išminties galias Dievas išlies į žmogaus protą , kad žmogus rastų ir priimtu geriausią sprendimą šiame , materealaus gyvenimo mirksnyje . Norint kesti savo gyvenimo siužetą , norint realiai kesti savo gyvenimą , reika vieną kartą ryžtis garsiai sušukti : ,, Aš nebenoriu su vakarykštėmis mintimis gyventi , aš geidžiu naujų dvasios vėjų savo mintyse . Padėk man Dieve Tėve , aš noriu keistis ir amžinai visomis mintimis gyventi su TAVIMI kartu . Padėk man keistis nuo šio naujo ryto posūkio . Aš noriu eiti tiesiai ir tik tiesiai , link TAVĘS ir su TAVIMI kartu . Skamba šiek tiek paradoksaliai - link Tavęs ir su Tavimi kartu , bet tai yra tiesa . Tai yra Didžioji Tiesa , nes Dievas Tėvas yra ir tikslas ir kasdieninis mūsų palydovas , vedantis iki Centro , iki Rojaus ir pasitiksiantys mus ir apkabinsiantys mus , visų Visatų Centre - ROJUJE , kad taptume amžinai nemirtinga DVASIA . Manau , kad labai svarbų visiems , nors šiek tiek , studijuojantiems Urantijos knygą , garbinantiems Dangiškąjį Tėvą ar Rojaus Trejybę , turėti aiškią ir neišskydusią nuomonę apie kosminės panoramos grožį ir tikrą realybę. Fokusuokime savo fantaziją į kosminę erdvę , ypač tokiai Visatai , kaip dieviška Havonos Visata , kuri taip įspūdingai spinduliuoja visai Kūrinijai savo dvasinę energiją , savo fizinę energiją , protą ir meilę . O kodėl mūsų Žemė tokia tamsi bendroje panoramoje ? O gal ir ne visai tamsi tik mūsų negatyvios mintys ją nuolat tamsina . Šioje problemoje manau , yra žmonių ir daugelio angelų ir dvasių bendra kaltė ir problema . Juk ne vien gyvuliniai žmonių protai tamsino šią planetą . Tačiau žmonėms duota absoliuti laisvė ant savo kiemo Angelai ,tarpinės būtybės tokios laisvės neturi .. Mes galime žaisti savo individualius egoistinius žaidimus ir tariamai nematyti atpildo. Atpildas , kaip paparstai ateina vėliau , kai jau viską pamirštame ir nieko , nei gero , nei blogo nelaukiame. Tai mes ir nebesiorentuojame , kieno čia kaltė . Kaltiname aplinką , valdžią , kaimynus , daktarus , draugus ir priešus . Tačiau mes visi , galime augti su savo sąmoningai pozityviomis mintimis ir būti visai kitais žmonėmis . Mes visi ir kiekvienas atskirai , galime būti ta aktyviąja , sąmoninga energija , kuri gali pritraukti ir angelus ir dvasias ir kitas Dieviško pasaulio energijas . Žmonėms duota būti savo likimo kalviais . Kokią laimės pasagą nusikalsime , tokį ir likimą patirsime . Matomai visi esame šiokie tokie kalviukai , bet štai tikrai grąžią laimės pasagą nusikalti , deja , ne kiekvienas sugebame . Tai va , pasinaudodami šiuolaikinę techniką astranomijoje ir internetą, galime žavėtis grandiozine KŪRINIJOS panorama , ir tikrai turime galimybę susidaryti realistinį Kūrinijos vaizdą , o po to , turėtume savyje ugdyti norą , būti pačiais profesionaliausiais savo likimo kalviais . 2014-11-08
emipetras: Labai prasminga pasaka - legenda , kuri sužadina norą pažvelgti ir į save . Kokiame dvasiniame gylyje šiandiena randamės ? Ar jau jaučiame giluminę upę , iš kurios esame visi pamaitinti gyvuoju vandeniu . ,,Šviesos keliu ' ' Virgis (11.11.2014 22:07) Kadaise kažkur Žemėje buvo miestas, kuriame gyveno ne žmonės, o šuliniai. Jie buvo labai skirtingi: vieni suręsti iš medžio, kiti – sumūryti, treti – sulipdyti iš brangių akmenų. Tačiau buvo ir tokių, kurie stovėjo be išorinio apvado ir dėl to labai sielojosi..Jie buvo negilūs, todėl pildėsi tik lietaus vandeniu, o kadangi lijo retai, tai dažniausiai stovėjo tušti.Ir štai vieną dieną tarp šulinių pasklido žinia, kad jų išoriniai apvadai visai nesvarbūs ir kad kiekvienas save gerbiantis šulinys turi rūpintis savo vidiniu turiniu.Šuliniai kaipmat puolė save pildyti viskuo, kas jiems atrodė svarbu.Vieni pildėsi monetomis ir papuošalais, kiti – baldais ir buitiniais prietaisais, treti – knygomis ir paveikslais, ketvirti – kuo papuola Bėgo laikas. Dauguma šulinių buvo užpildyti iki pat viršaus. Kai kurie tenkinosi tuo, ką turi, o kiti norėjo vis daugiau.Todėl vienas šulinys nusprendė plėstis – kad galėtų talpinti kuo daugiau gėrybių. Jo pavyzdžiu greitai pasekė ir aplinkiniai šuliniai. O tuo metu vienas nedidelis šulinys miesto pakraštyje stebėjo plėtimosi procesą: kai kurie šuliniai taip išsiplėtė, kad pradėjo liestis savo kraštais su kitais, ir dėl to pradėjo kilti nesutarimai ir konfliktai. Mažajam šuliniui tai labai nepatiko, todėl jis nusprendė atsikratyti visko, ką sukaupė – kad net nekiltų noras plėstis ir dėl to kariauti su kaimynais.Iš pradžių jis labai išsigando savo vidinės tuštumos.. O kad nestovėtų tuščias, jis nusprendė augti gilyn. Mažajam šuliniui buvo labai įdomu viską tyrinėti, jis darėsi vis gilesnis, kol vieną dieną aptiko vandenį! Jis niekada nematė tiek daug vandens, todėl labai apsidžiaugė ir ėmė žaisti su juo, taškytis, ir net nepastebėjo, kaip užsipildė iki pat viršaus. Vanduo buvo gaivus ir tyras, jis ėmė sruventi per šulinėlio kraštus ir sudrėkino žemę. Ilgainiui aplink šulinį sužaliavo žolė, pražydo gėlės, ėmė augti krūmai ir medžiai.. Gyvenimas aplink jį virte užvirė: vešėjo augalai, dūzgė bitės, čiulbėjo paukščiai. Kaimyniniai šuliniai stebėjosi: kaip jam pavyko padaryti tokį stebuklą?.. - Tai ne stebuklas, o mūsų prigimtis – atsakė šulinėlis, – ieškokite savyje, giliau, bet.. prieš tai reikės išmesti visus daiktus, kuriais save užpildėte. Niekas nesiryžo to padaryti ir plėtėsi toliau, kimšdami į save daiktus ir kariaudami tarpusavyje. Tačiau vienas vis dėl to ryžosi – išmetė viską, kas jame buvo ir pradėjo augti gilyn. Ir jis taip pat pasiekė vandenį! Ir sužaliavo aplink jį dar viena grožio oazė..- Gal tai ir gerai, bet kas bus, jei vanduo vieną dieną baigsis? – klausinėjo šuliniai drąsuolių, kurie ryžosi tokiems pokyčiams.- Jis ne tik nesibaigia, bet ir nuolat pildosi: kuo daugiau jo atiduodame žemei, tuo daugiau vandens prisipildo, – džiaugėsi šuliniai.Laikui bėgant vis daugiau šulinių pradėjo sekti jų pavyzdžiu. Ir miestas sužaliavo.. O tie, kurie nenorėjo, nuslinko į pakraštį ir stūksojo vieniši, iki viršaus prikimšti įvairiausiais daiktais.. Jų kraštai po truputį iro, o aplink juos buvo dykynė.O drąsieji šuliniai vieną dieną atrado didžiąją paslaptį – jie suprato, kad jų atrastas vanduo – bendras, ir kad visus juos pildo didžiulė požeminė upė! Tai dar labiau juos suartino ir suvienijo bendriems tikslams – puoselėti žemę, augmeniją, visą gyvybę.. Būti naudingais!Bet.. kad atsivertų ši didžioji paslaptis, reikėjo ne tik ryžto atsisakyti nereikalingos naštos, godumo ir beprasmiškos kovos. Reikėjo drąsos – sekti savo prigimtimi ir dovanoti save visų labui... Taigi žmogau, viskas priklauso tik nuo tavęs, ar tu išsivalysi savo šulinį ir neleisi jo dergti gyvuliukams, tampant tuo pačiu švariu šaltiniu kitiems, ar ir toliau leisi save pildyti nelabai skaidriu, drumzlinu vandeniu, kuris nei patį numalšina, nei kitų pagirdo, nors liktais ir vanduo taip pat...Kai neveikia giluminis filtras, tai sunku vandenį išskaidrinti, juk tiek daug srutų pilama, kad pradedi tikėti, jog toks ir turi būti grynas vanduo...
emipetras: KURKIME DVASINĘ KARALYSTĘ SAVYJE Mūsų kiekvieno noras , dvasinėje plotmėje pažinti pasaulį ir visa savo siela ir jausmais pažinti Dieviškojo pasaulio dievybių veikimą į žmogų , į žmoniją , yra be galo gražus noras ir siekiamybė . Aš tikrai daug kartų pagalvoju , kiek daug yra tokių asmenybių , kurie giliai analizuotų save , savo jausmus į dievišką dvasinį pasaulį . Manau , kad tik mažuma . Na , gal tuo užsiima tik kunigai , vienuoliai . O ką galime mes , eiliniai žmonės , kaip šiandieną , taip ir kasdieną ? Manau , kad kiekvienam iš mūsų , reikėtų stiprinti savyje vidinį džiaugsmą , kad esi Dievo Tėvo , ir Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Visatos Motinos Dvasios mylimas sūnus ar dukrytė ir tikėti , kad dievai remia visus mūsų žingsnelius . Kiekvienam žmogui būtina visąlaik gerai suprasti , kad esi labai reikalinga asmenybė dieviškajam pasauliui , nes dieviškasis pasaulis per tave, per mane , mato ir jaučia šį pasaulį . Žmogau , Tu esi mažas , labai mažas įrankis , dieviškojo pasaulio KŪRĖJO rankose , tačiau be tavęs , be manęs ir be kitų gerų žmonių pozityvaus mastymo ir gyvenimo , kaip gi dievybės galėtų padėti šiam laisvos valios pasauliui ir dar labai netobulam ir dar labai pasiklydusiam . Manau , kad mes žmonės , turime nuolatos savyje aktyvuoti džiaugsmą , kad esi remiamas dvasinio , dieviškojo pasaulio . Tame savo asmeninio džiaugsmo kontekste , reikia džiaugtis ir vertinti net perskaitytas knygas ir gautas žinias , tuo labiau džiaugtis sutiktais žmonėmis , nes tai patys realiausi dvasinio pasaulio pasiuntiniai , kurie įveda tam tikrą žinojimą , tam tikrą patyrimą į kiekvieno mūsų gyvenimą , per tokius praktiškus , žemiškus šaltinius . O tai , kad sutinki ir gerus žmones ir negerus , tai tas pats kaip perskaityti ir geros knygos žinią ir visai absurdiškos knygos žinią , tačiau per tas perskaitytas žinias , tu jau gali palyginti kas yra tikra tiesa , o kas absurdas . Taip pat ir su žmonėmis - blogiečiai prisijungia kartais prie mūsų gyvenimo kelio , tačiau tai tik kaip kontrastas gerumui . Be mūsų valios ir be mūsų sutikimo jie negali mūsų išmušti iš dieviškojo kelio . Fiziškai , brutaliai paveikti taip , gali . Gali labai nusūdyti ir apkartinti šias gyvenimo dienas , tačiau jeigu savo proto gilumine sąmone , nuolatos sieksime dialogo su Dievo dvasia , vargu ar pasiseks blogio jėgoms ką tai katastrofiško tau padaryti . Kartais blogiečiai , kaip lemties palydovai lydi mus , vaikšto mūsų gyvenimo kelyje , tačiau jie atlieka tik savo , kaip lemties pasiuntinių vaidmenį . Tas jų vaidmuo mums turi rodyti , kad mes dar labiau turėtume vertinti ir mylėti tuos , kurie tikrai to verti , kurie yra tikrieji mūsų sielos bendražygiai. Taip , kad mielieji , to dvasinio džiaugsmo visada galima savyje surasti , kai geriau paanalizuoji save ir supantį pasaulį . Turime mes gyventi ir išgyventi tiek , kiek dieviškoji dvasia yra numačiusi , kaip mūsų sielos ir proto , dvasinio išsivystymo geriausią raidą . Turime būti aktyviais žaidėjais , Aukštųjų dievybių sukurtoje kiekvieno , kaip sąmoningos gyvybės , gyvenime . Tik patys būdami aktyvūs dieviškosios meilės priėmėjais ir jos naudotojais , padėsime ir dvasiniam pasauliui , greičiau pagerinti , šio fizinio pasaulio , tokius dar netobulus struktūrinius modelius . Svarbiausia - mylėk Dievą ir save . Daugelį tai šokiruoja toks pasakymas - mylėk save . Tačiau tai visai ne egoizmas , tai dieviška konstanta , nuo kurios prasideda tobulesnis šio pasaulio supratimas . Jeigu tu nemokėsi dieviškai mylėti savęs , tai kaip tu mokėsi mylėti pasaulį . Meilė tai patyrimas , kuris prasideda nuo savęs . Maldoje yra sakoma : mylėk DIEVĄ TĖVĄ , kaip pats save . Ar jūs manote , kad tai tik šiaip gražiai parinkti žodžiai ? Tikrai ne , tai ir yra išmintis , kurios pasaulis nesupranta. Pasaulis trokšta kitą žmogų mylėti , turėti , pririšti prie savęs ir tuo savo noru jau skaito , kad tai yra tikra meilė . Tikrai ne , pirmiausia reikia išmokti save mylėti tam , kad suprastum , kad tavyje gyvena , nusileidusi iš begalinės šlovės aukštybių Dievo meilė , Dievo dvasia , kuri turi viltį , kad tu žmogau , kažkuriame savo gyvenimo tarpsnyje , pamilsi šią DVASIĄ ir išmoksi bendrauti , kalbėtis su ja , mylėti . O dievybių PLANO ir vilties , mes negalime apvilti , nes tai tolygų savęs , savo asmenybės sunaikinimas , todėl pamilkime save ir Dievo dvasią , Dievo meilę savo viduje , o per tai , mylėkime ir gelbėkime aplinkinį pasaulį .
emipetras: Patiko man šitas toks paprastas ir pozityvus straipsnis . Manau , kad daugelis mūsų žemiškų problemų , nušviesta labai teisingai . Per mažai analizuojame save , per mažai ieškome savyje nušvytimo ir savo Sielos troškimų atpažinimo . Aš tai visada manau , kad mes esame tik kosminai klajūnai . Štai čia Žemėje gyvename , tačiau su visa Žemės planeta skriejame kosmine tuštuma apie savo Saulę , Saulė gi savo ruožtu skrieja apie kitą žvaigždžių energetinį centrą , kitas žvaigždynas vėl skrieja jau apie mūsų Galaktikos centrą ir t. t. , ir t. t. Net mūsų vertikalį stovėsena lliudija apie mūsų priklausomybę kosminei energetikai , kuri įteka per mūsų kaukolių vidurį ir suteikia energijos . Kažkur skaičiau , kad su maistu mes gauname tik 20 procentų energijos , visą kitą energiją mes gauname per savo nematomąjį energetinį apvalkalą . Taigi , esame kosminiai klajūnai , kol nuklajosime iki pat Visatų CENTRŲ CENTRO . Tačiau , tokias keliones realiai įgyvendinti tegali tik dvasiniai kūnai . Todėl jau šiandieną manykime , kad mes esame ne kūnas bet dvasia ir tai tikrai bus teisingas ir savęs ir pasaulio suvokimas . IŠ ,, ŠVIESOS KELIU '' rašo VIRGIS Visi mes lyg ir esam neblogi, dalis net eina į bažnyčią per šventes, paduoda išmaldos, kryželius ant kūno nešioja. Bet kokia prasmė nuo tokių veiksmų, jei viduje nėra tikros meilės artimui savo? Tai tampa daugiau atributika, bandant sudaryti sandėrį su Dievu, tas pats, kas nueiti apsipirkti. Štai aš atlikau ritualą ir man už tai priklauso. Nieko tau nepriklauso žmogau. Ir tu iš vis nematomas anam pasaulį kol neturi sąlyčio su siela, gali statyti nors didžiausias šventyklas, vis tiek ten jos nematomos. Geriau pastatykim šventyklą savo viduje - Sielai. Štai tada tikrai jus pamatys. Ar taip sunku pamilti visus žmones? Ir priešus ir ne draugus ir tuos, apie kuriuos net supratimo neturime. Be jokių sąlygų, ne dėl klastos, o imti ir paprasčiausiai pamilti. Nuimti savo išdidumo šydą ir pabandyti. Jei pagalvojus, juk visos žmogaus bėdos šiame pasaulyje, kyla nuo to, kad kažkas tai (manau nebereikia priminti kas) jame pastoviai tvirtina: “Tai - Mano”. Šalis mano, namai mano, vaikai mano, turtas mano, kūnas mano, mintys mano... ir tt. Tai iliuzija, kurią žmogus priėmė už realybę ir kuri padarė iš jo nelaimingą, susipainiojusį savyje, savininką. Kame čia slypi apgaulė? Tam pakanka nors minutei, nors akimirkai atsisakyti nuo visko. Tik akimirkai, bet atsisakyti iš tikrųjų. Tada ir išryškės apgaulės esmė. Šalis sakai tavo? Na kaip ji gali būti tavo, jei realiai, tai tavo šaliai yra toli gražu nusipjauti ant tavęs ir į tokius kaip tu. Tu jei reikalingas tik kaip varžtelis dideliame jos mechanizme, kurį visada kas nors valdo. Aplinkybės būna gyvenime įvairios, varžtelio kartais gali ir neprireikti, arba gali pasinaudoti juo ir išmesti, kaip dažniausiai būna. Štai tada tokie nereikalingi varžteliai pradeda ieškoti sau naujo mechanizmo, nesvarbu kieno ir kur, kad ir ne savo...Bet kuri valstybė - tik antstatas valdžios sistemai, kuri tikrai ne tavo. Nieko nėra mūsų, kas skirsto ir skiria... Tavo namai? Na namai irgi ne tavo – nebent pagal paveldėjimo teisę, ir tai, nemokėsi už komunalines paslaugas – atims juos tas pats tavo “mechanizmas” ir išmes, net nedvejodamas. Be to, tai dar gali bet kada sudegti, ar sugriūti, ar atsitiktinai pakliūti į juos kokios nors armijos sviedinys, kas šiandiena pilnai įmanoma... Žmona (vyras)? Ar gali būti kitas žmogus kieno nors nuosavybė? Kad ir kaip tu tai neįsivaizduotum. Sąjunga – greičiau abipusis dviejų asmenybių darbas ir labai gerai, jei tai vaisingas ir nukreiptas į vystymąsi darbas. O jei ne? Taip kad tai tikrai nepriklauso jums. Taip pat, kaip ir vaikai. Išauga ir kiekvienas nueina savo keliu, kaip ir dera kiekvienai individualiai asmenybei. Turtas? Na pagal faktą – tai materialinis laužas, padedantis buityje ir taupantis laiką. Bet juk tai tik daiktai ir nieko daugiau. Kas turėjo jų daug ir prarado, dabar žymiai geriau supranta, jog tai laikina ir duota tik laikinai... O gal tada fizinis kūnas? Bet juk anksčiau, ar vėliau pasensime, mirsime ir jis pradės pūti, taip pasmirs nuo jo, jog neužkasti jį kuo giliau paprasčiausiai bus neįmanoma. Argi tik tai esate – Jūs? Juk tai mums davė kaip automobilį į arendą, kad laikinai juo pasinaudoti. Netikite? Tai nusipjaukite ant piršto nagą ir įžiūrėkite, kur tenai jame esate jūs? Na ir pagaliau mintys? Ar jūs bent kartą bandėte jas užsirašyti, o po to patys perskaityti? Arba pavyzdžiui, pabandyti jas sustabdyti, jei jos, kaip sakote, yra jūsų? Pabandykite ir pamatysite, jog jos vis tiek ateina ir tokios keistos, argi tai jūsų? Mes tik pasirenkame iš to minčių srauto, kurį įtraukia į mūsų smegenis protas, kurioms iš jų skirti savo jėgą, savo dėmesį. Tai kas gi šiame materialiame pasaulyje iš tikro yra JŪSŲ? Manau, mes turime tik viena - pasirinkimo laisvę ir dėmesio jėgą. Kai nebebus visų tų aukščiau išvardintų “inkarų”, kurie mus tempia žemyn ir pastoviai slegia, neleidžia rinktis laisvai, tai tada galėsime pasirinkti ir besąlyginę Meilę. O kai atliksime tai, vadinasi susiliesime nors šiek tiek su savo Siela ir tai tikrai bus jau matoma anapus. Juk tam ir gyvename, kad sutramdžius savyje žvėrį tapti šviesos būtybe. Be darbo nevyksta vystymasis. Manau jog tai ir yra tas kelias į taip vadinamą prašviesėjimą, arba palengvėjimą, nesvarbu kaip pavadinsi. Na o jei kas paklaus, ką už tai jis galėtu gauti, taigi pavardijam: ramybę, kuri daugumai tik sapnuojasi; baimių atsikratimą; nusistovėjusias pozityvias emocijas; bendrą pasitenkinimą gyvenimu; draugų pagausėjimą; priešų sumažėjimą; problemų sumažėjimą; sveikatos sustiprinimą; senei prarasto, tikros laisvės jausmo reanimaciją; na ir pagaliau tikros meilės jausmą, kuris nuo tol pastoviai tik didės. Argi sunku pamilti visus žmones? Netgi tuos, kurie bando jus įžeisti, apgauti, nuskriausti, pažeminti, atstumti, o iš tikro – visus tuos, kuriems tikrai neužtenka būtent mūsų tos Meilės. Juk kiekviename iš jų taip pat yra tokia pat dieviška dalelė – Siela, kuri to nori, tik jei gal dar sunkiau nei jūsiškei. Suvokime pagaliau, kas mums nėra ko dalintis su kitais. Žmogus kaip atėjo į ši pasaulį nuogas, taip ir išeis iš jo... Kada materijos pasaulyje nėra nieko mūsų, tai daryti bus ne taip ir sunku. Tai gal pabandom nuo šios dienos? Gal pradedam vis tik keisti pasaulį pirmiausia nuo savęs, nuo meilės artimam savo? Su pagarba ir meile Virgis
Kukas: Panasu i pavdz. budistine meditacija apie visko laikinuma, kad atsokti nuo prisirisimu. Gerai pastebejai, kad mintis nera musu, dabar pabandyk stebeti mintys ir rasti konkretu pasirinkimo momenta - neskubek ir pamatysi, jog mes nesirenkame ir demesys juda pats nuo objekto iki objekto.
emipetras: SVEIKAS KUKAI . AČIŪ UŽ KOMENTARĄ DALINUOSI TUO , KAS MANAU ŠIANDIENA SVERBIAUSIA Mes žmonės , savo nestabiliomis ir tamsiomis mintimis kuriame blogį . Mes , savo egoistiniu mąstymu nemokame blogio atskirti nuo gėrio , tamsos nuo šviesos . Visi kazino , visi pramogų namai , visos striptizo , sekso industrijos sukasi dirbtinėje neonų šviesoje . Šios ir kitos , dirbtine šviesa apsigaubusios struktūros , akina žmonių protus savo nežabota prabanga , spalvinga šviesų palete . Apkvailinti žmonijos proteliai visa tai supranta kaip gėrio turtuose , piniguose , brangakmeniuose , siekiamybę . Žmonės taip yra apsikvailinę , kad visiškai nebemoka išsirinkti savo politinių , ekonominių vadovų , kurie su meile valdytų savo tautą savo piliečius . Baisi velniava persiduoda iš vienos kartos į kitą . Vaiko , kaip kūdikio užuomazgos , sukūrimas yra paverstas atsitiktiniu sekso aktu . Tas švenčiausias ŽMOGAUS sukūrimo sakramentas , yra paverstas eiliniu sekso žaidimu , be dvasinės prasmės ir be dievo palaiminimo . Tačiau yra ir šviesos pasauliai , kurie labai susirūpinę žmonijos ateitimi . Tačiau jie labai toli , o be to , prieš žmogaus valią niekas negali padėti , jeigu žmonės jų neprašo pagalbos . Tik tamsos pasaulis brutaliai veržiasi į žmonijos gyvenimą ir padeda ir prašomas ir neprašomas Šviesiosios , dieviškų Šviesos pasaulių , esybės-astralai , yra siriečiai . Jie yra Šviesos vaikai , iš Sirijaus žvaigždyno ir visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti blogio ir gėrio balansą , o žmogiškas sielas stiprinti ir saugoti , nuo tamsos ir blogio energijų. Kol žmogaus sąmonė yra mieganti ir nepriima Šviesos energijų , Dievo Tėvo energijų , tol jo energetinį apvalkalą lengvai pramušinėja įvairūs astralai . Be aistringo tikėjimo Dievo Dvasia , žmogaus aura būna ne išsipūtusi ir spinduliuojanti , bet tokia supliuškusi , pilna pilkšvos spalvos . Žmogaus aura turi būti įtempta . Tai savo laiku , jau prieš šimtą metų , rašė didieji žmonijos Mokytojai . Jie sakė ; ,, būkite jūs pagaliau dvasios kariai ir savo aurą laikykite įtemptą , kad priešo strėlės atšoktų ir grįžtų atgal , siuntėjui .‘‘ Tačiau ar kas tuo tikėjo , ar kas tuo masiškai naudojosi ? Tik vienetai , tik vienetai iš milijono . Geriausiu atveju , šiais patarimais naudojosi tik keletas šimtų išminčių iš milijardinės planetos gyventojų masės . Visi kiti , kaip ir dabar , kaip skendėjo dvasinėje tamsoje , kultūrinėje tamsoje , taip skendi ir dabar . Na , dabar lyg ir negali sakyti , kad truksta šviesos ir kultūros šiame pasaulyje . Tačiau vienur jos lyg ir yra , tačiau visos kultūrinės , kaip dvasinės vertybės , apverstos aukštyn kojomis , o jos nešėjai iš kitų kraštų , atneša neoninę , dirbtinės kultūros surogatą . Taigi , kaip įtempti savo aura , daugelis paklaus ? Kaip įtempti savo auros energetiką ? Kaip sudaryti tą ryškiai šviečianti energetinį balioną apie save ? Aišku tik meile , tik besąlygiška meile savo Kūrėjui , tai yra Jėzui Kristui ir visos Kūrinijos CENTRUI - Dievui Tėvui , Rojaus Trejybei . Kaip Meilė Dievui , taip ir meilė žmogui , taip ir meilė net Reptilijai , štai tas galingiausias ginklas visoje Visatoje . Ir kito galingesnio ginklo , ir kitos galingesnės užtvaros prieš blogį nėra , visame bekraščiame kosmose . Tai paties Kūrėjo sukurti ginklai , tai visos Rojaus Trejybės galingiausi ginklai - MEILĖ ir tik MEILĖ . Besąlyginė meilė viskam ir brangiausiam ir skurdžiausiam ir blogiausiam žmogui , kurie supa mus , su kuriais kasdiena susitinkame , su kuriais dirbame , mokomės . Su kuriais pinigais ir pastoge dalinamės , lova ir maistu dalinamės . BESĄLYGINĖ MEILĖ VISIEMS , štai tas pats galingiausias ginklas . Aišku yra tai , kad kai kurias suverenerias dvasines pozicijas , visa žmonija yra praradusi ir savo proto galiomis nebemoka naudotis , nebemoka ir susikalbėti su dvasinėmis energijomis ., kurios yra MEILĖS pasiuntiniai į mūsų žmogiškąsias esybes . Nebemoka , nes žmogaus esybėje labai išsikerojo gobšumas , pavydas , kerštas , savosios egoistinės asmenybės sureikšminimas ir galingas noras valdyti savo artimą . Tuo ir naudojasi astralai - reptilijos ,. paimdami , pritraukdami į savo energetinę įtaką , visus prezidentus , ministrus , karo generolus , bankininkus ir šau - biznio atstovus . Panašus pritraukia panašų . Kuo daugiau turto turi , kuo daugiau jo trokšti , tuo daugiau negatyvo prisisiurbi . ,, Kaip danguje taip ir žemėje , kaip viršuje , taip ir apačioje .'' Tai vis tūkstantmečių išminties liudijimas , kad mes čia Žemėje niekada negyvenome vieni ir ateityje taip pat vieni negyvensime , tai yra niekada nebūsime vien tik sterili homo sapiens žmonija . Pradžioje , mūsų Saulės sistemos kūrimo šlovės šviesoje , Liuciferio sukurta Saulės sistema , buvo kaip kosminės planetų tobulybės liudijimas . Buvo gražus ir ryškus šios SAULĖS sistemos spindesys per visą Satanijos sistemą , kol pats , šios sistemos kūrėjas Liuciferis , neišpuiko ir krito į savo asmenybės puikybės nuopuolį . Tuo tolimu laikotarpiu , čia skrido ir apsigyveno daug esybių iš kitų pasaulių ir žvaigždynų. Visi norėjo daryti savo įtaką į besivystantį homo sapiens , o daugelis norėjo tik pasinaudoti ir įsiamžinti žmogiškojoje sieloje . Šis kosminis dvasinis nuopolis , kurio rezultate įvyko visos sistemos įzoliacija , užsklendė kosmines duris , tolimųjų Šviesos Pasaulių , Šviesos Nešėjų visai savanorių hierarchijai , įtakoti ir saugoti žmonijos vystymąsi ir jos dvasinį gyvybingumą , nuo tamsiųjų jėgų , nuo tamsiųjų kosminių energijų . Šviesos pasaulis ir Šviesos pasaulio vaikai , skrodžia visą kosmosą ir kuria ir valdo visą Kūriniją , tačiau yra ir Tamsos pasaulis , su neigiama funkcija į Šviesos pasaulį . Tamsos pasaulis , tai tik sąlyginis pavadinimas . Iš tiesų , mes visi priklausome tai pačiai visaapimančiai kosminei Kūrinijai , kuri naudojasi tolimojo Rojaus , Dievybių Trejybės išspinduliuotą dvasinę energiją . Dievybių Trejybė , tik ji viena žino , tik ji viena turi Planą , kaip savo dieviška įtaka , atsirandantį kosminį blogį , kaip šalutinį produktą , perkeisti į gėrį , o kartais gėriui , leisti pajausti net ir blogio vaisius , kad geriau suprastų gyvenimo paslaptis , per savo asmenybės prizmę . Viskas yra judėjime ir viskas yra amžinoje kūryboje . Viskas yra evoliuciniame amžinybės Dievybių sukurtame Plane . Ačiū Dievui Tėvui , kad ir mes žmonės , po daugelio tūkstantmečių tamsos ir izoliacijos , pagaliau pabudome , vėl atsivėrė kosminių energijų durys į dieviškus morontinius , dvasinius pasaulius ir mes žmonės , visomis savo proto ir sielos galiomis , esame dieviškoje įtakoje , jeigu tik ta linkme mąstome ir keičiame savo mintis .
Kukas: Cia buvo "klausimas": Kaip "tu" ruosiesi myleti visus, jeigu "tu" minciu ir demesio nekontrolioji?))
emipetras: Mielas Kukai , gal aš ir anksčiau esu įsitraukęs į tavo dvasinių technikų polemiką , bet aš jų nepraktikuoju . Mielas Kukai , man jų nereikia , aš ir taip viską žinau , nes Dievo Tėvo Dvasia gyvena čia , manyje . Daug buvo pamąstymų , daug buvo patikrinimų . Aš tuo šventai , realiai tikiu , o tikėjimas , kaip ir pats žinai , yra didelė , visos psichikos , varomoji jėga . Tikėjimas kuria stebuklus , kiekvienam individualiai . Manau , kad tu esi didelis žinovas įvairių sąmonės ir besąmonės būsenų . Aš tuo net neabejoju , kad ir tavo asmenybės kelias yra unikalus ir nepakartojamas , tačiau man yra kitaip ir aš pasaulį matau , ir girdžiu kitaip . Tai va tiek . Manau , kad mes niekada nesusikalbėsime . Jeigu kas patinka naudokis , jeigu nepatinka , neskaityk .
Kukas: Gal ir nesusikalbesime,... matai, myleti visus be salygu nera lengva, Petriuk, daug lengviau apie tai sneketis. Sakoma "niekada nesakyk niekada", tad nespjauk vaikeli i sulini, teks atsigerti ..! Stai Jokubenas, mano deka, tarp kitko, pradejo garbinti "as esu" o iki tol, tik Teva liaupsino,isivaizduoji.... As netikiu stebuklais, nes tai paprasiausias desningumu nezinojimas, ir Urantijoi, Petriuk rasoma, kad stebuklu nera. Yra "zinojimas" arba jo nebuvimas. Va taip. Taip pat, kita nepamilsi nepazines, tik savyje susikurtam ivaizdiui ir melsies, ir apie sita rasoma knygoi...)) Tikrai viska zinai, zmogau, tai gal pasakysi, kiek ant mano tv pulto yra mygtuku?)) Turejau neatsarguma pamanyti, jog istikruju zinai, apie ka rasai, tada ir reakcija butu kitokia,... Turbut noresi istrinti mano komentarus, bent jau as taip ir padaryciau, jeigu rasytum manajam skirsnyje
emipetras: gal taip ir padarysiu , o gal pasiliksiu prisiminimui ....
Kukas: Visi 30 mygtuku, zinok ant pulto. Petriuk, tik nesakyk, kad zinojai.
emipetras: Na gerai Kukai , dar vieną ėjimą aš padarysiu . Tai va , su tais migtukais , tai aš tikrai nežaidžiu , tačiau parašyti šį bei tą galiu . GALIU PARAŠYTI , KAD Aš įtikėjau dvasinio pasaulio realumu ir jo tobulumu , ir manyje tai pavirto tikru žinojimu . Žinau ir tiek , o kas nežino , bandau čia kažką rašinėdams supažindinti nežinančius . Aš ne visažinis , tačiau dėl savęs , atsirenku viską kas geriausia šiame forume . Dėl kūrinijos tobulumo tai galiu pasakyti tiek . Kiek mano akys užmato , tai neturiu kūrinijai jokių priekaištų , o kas nematoma , tai tikiu , kad ten viskas dar tobuliau surėdyta . Tiesiog tikiu ir tiek . Tikėjimas , man visų svarbiausias aspektas , kai noriu žinoti ir suprasti dievišką dvasinį pasaulį ir dievišką fizinį pasaulį . Taip pat tiku , kad šie pasauliai tobulai bendrauja ir vienas kitam yra reikalingi . Aš kaip žmogus , stoviu abejomis kojomis , abejuose pasauliuose . Žinau , kad viskas , kas mane supa yra yra dvasinio pasaulio projekcija į fizinį pasaulį . Žinau , kad ne viską žinau ir niekada visko nesužinosiu . Tas žinojimas , kad niekada visko nesužinosiu , man kaip šios kūrinijos Žemės vaikui , duoda išmintį suprasti , savo asmenybės ribotumą ir laikinumą . Aš niekada nešauksiu , kad aš esu tobulas ir pro mane teka tobuli žemiški procesai . Aš žinau , kad visi fiziniai procesai yra kosminių ir planetinių dėsnių visuma ir veikimas į mane . Tačiau , aš žinau , kad dvasinis pasaulis , taip pat veikia į mane ir jo veikimas yra aukštesnio ir subtilesnio diapazono , už fizinio pasaulio veikimą . Reiškia , kad aš pats , būdamas save pažystantis protas , galiu kviestis į pagalbą aukštesnį protą , iš aukštesnio pasaulio , man į pagalbą šiame žemiškame gyvenime . Tai aš tikiu ir žinau , kad ši pagalba žmogui visada bus suteikta tada , kai žmogaus protas pagaliau pripažysta dvasinio pasaulio viršenybę ir kaip kūrinys prašo savo Kūrėjo pagalbos. Jeigu tik žmogaus protas nėra pilnas ,,panibėrijos'' , tai dvasinio pasaulio visos galios visada atsiduria sąveikoje su visu žmogumi ir nuėviečia jo protą . Dievas yra didžioji Meilė ir Galia ir visą save , kaip dovaną dovanoja prabudusiam protui , kai šis nors šiek tiek pradeda mąstyti , apie aukštesnį kūrinijos pradą , apie dvasinį pradą , tyliai barbenantį į žmogiškąją sąmonę kiekvieną mūsų gyvenimo mirksnį . Ir prabudusi samonė , iš gyvulinės , žemiškosios ir agresyviosios sąmonės , godžiai jau geria , nušvitusios sąmonės srovenimą į visas mūsų mintis . Ir tada žmogus pradeda realiai suvokti savo vietą ir tikslą Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūrinijoje . Žmogus tampa tikru žmogumi
Kukas: Tikek nors meduzu karalyste, zmogau. Tai, kad as is praktikos klausiau...Manes jau seniai nebedomina hipotetiniai blablabla
emipetras: NA GERAI , TIEK TO , ATSAKYSIU . Matai Kukai , kad žmogus nuo gyvulio tuo ir skiriasi , kad turi tikėjimą dvasiniu pasauliu . Visu kuo kitu , mes visiškai identiški stuburiniam žvėriui arba galvijui . Tik šitas vienintelis sąmonės aukštesnis lygis , mus išvedė iš gyvulių bandos ir žmogus tapo mąstančia , tikinčia asmenybe , tačiau dar nemažai milijardų liko gyvulio lygyje . Pav. minioje , sąmoningas žmogus tampa gyvuliu , o visa minia žmonių-gyvulių banda , kuri paklusta vienam lyderiui , diriguojančiam ir valdančiam šitą žmonių - gyvulių minią , žestais , žodžiais , mimika , fetišais . Čia viskas priklauso tik nuo dirigento , ar dvasingas žmogus diriguos šitai miniai , ar žmogus-gyvulys diriguos šitai miniai , tuo ir skirsis visos minios elgesys . Pirmu atveju minia dainuos ir šoks dvasingame džiaugsme , antruoju atveju , visi pasiraitys rankoves ir pradės kabinėtis vienas prie kito arba patrauks parduotuvių langų daužyti ir mašinų vartyti . Šitais , žmogaus protą valdančiais psichologiniais mechanizmais ir naudojasi , šau biznio struktūros , karinės struktūros , tuo naudojasi bažnyčios ir religinės struktūros .
Kukas: Nematydamas daugiau skirtumu tarp saves ir gyvunu izeidineji jos
emipetras: AGNI-JOGA 4 -ta knyga ( pažiūrėkime į pasaulio sąrangą per dvasinę filosofiją ) 18. Astrochemija padeda nustatyti tam tikriems organizmams geriausius poveikius. Astrologija – ne kas kita, kaip astrochemijos formulė. Žmogus, įėjęs į nikotino dūmų kupinus namus, išsineš ant savęs nuodingas nuosėdas. Lygiai taip žmogus, kartą betarpiškai patyręs astrocheminių spindulių poveikį, visada skambės tam tikra derme. Galima lengvai nustatyti, kada reikia prisiartinti prie pageidaujamo asmens. Saulės dėmės taip pat sustiprina cheminį poveikį. Žmonės atkreipė dėmesį į pasaulio sumaištį saulės dėmių suaktyvėjimo periodu. Net silpnas supratimas pastūmės teisingo suvokimo link. Tačiau jeigu prisiminsime ten vykstančias stulbinančias chemines reakcijas, tai nesunku bus suprasti, kaip erdvė prisotina pačiais veiksmingiausiais metaloidų oksidų junginiais. Argi galima lengvabūdiškai neigti materijos evoliucinę galią, kai iš Begalinio Rezervuaro ant mūsų galvų liejasi neapsakomos įtampos spinduliai! Ypatingai jautrūs organizmai gali patvirtinti, kad suaktyvėjus Saulės dėmėms šviesulio spindulių kokybė jiems tampa tiesiog nepakenčiama. Taip ir krentant stambiems meteoriniams kūnams galima pajusti nervų sistemos sukrėtimą. Žmonės iki šiol nepajėgia suvokti savo situacijos gigantiškoje laboratorijoje. Vien jau toks suvokimas apginkluotų žmogaus organizmą, ir jis, užuot su nerimu stebėjęs į seismografo skalės virpėjimą, nukreiptų žvilgsnį į Begalinius Aukščius, tokius pačius materialius kaip rytdienos maistas, tokius pačius didingus kaip šviesulių gausa. 19. Iš visų kuriančiųjų energijų pati aukščiausia išlieka mintis. Kas gi taps šios energijos kristalu? Kai kas galvoja, kad tikslios žinios taps minties viršūne, bet išsamiau būtų sakyti, kad minties viršūne taps legenda. Legendoje susidėlios kuriančios energijos prasmė, ir suspausta formule pasireikš viltys bei pasiekimai. Neteisinga galvoti, kad legenda priklauso neaiškiai senovei. Neturintis prietarų protas atskirs legendą , kuriamą visais Visatos laikais. Kiekvienas liaudies pasiekimas, kiekvienas vadas, kiekvienas atradimas, kiekviena stichinė nelaimė, kiekvienas žygdarbis apsigaubia sparnuota legenda. Todėl neniekinkime tiesos legendų, bet akylai pažvelkime ir pasirūpinkime tikrovės žodžiais. Legendoje išreiškiama tautos valia, ir mes negalime pavadinti klaidinga nė vienos legendos. Galingo kolektyvo dvasiniai siekiai sukuria teisingą paveikslą, ir simbolio apvalkalas reiškia visuotinį ženklą, kaip evoliucijoje neišvengiamą visuotinę kalbą. Teisūs visuotinės kalbos ieškotojai. Teisūs pasaulio legendos kūrėjai. Triskart teisūs žygdarbio nešėjai. 20. Naują reikia suprasti kaip neatidėliotinai naudingą. Iš viso neturi būti jokios nerealizuojamos abstrakcijos. Mes pavargome nuo oropilių. Net tolimieji pasauliai turi būti sukonkretinti. Žinios apie ledo gabalą arba saulės chemiją turi įeiti į sąmonę lygiai taip kaip menkiausių materijos produktų reikšmė. Atbukęs dėmesys gamtos reiškiniams silpnina dvasios suvokimą. Nustodamas stebėti žmogus praranda sugebėjimą sintezuoti. Piniginių ženklų išnykimas išlaisvins žmoniją iš regėjimą varžančių gniaužtų. Pasitaiko evoliucijos momentų, kai trukdo sienos, suręstos sąlyginių ženklų kaupimui. Atėjo metas išlaisvinti žinias, atsižvelgiant į asmeninę naudingumo atsakomybę. Laisvas protas turi teisę ieškoti naujų ornamentų iš netikėčiausių junginių. Šios netikėčiausios gijos nuves jį į aukščiausius materijos sluoksnius. Žvelgiant į baikščiai ribotą žaidimą, galima patarti vardan geresnių junginių sumaišyti ženklus. Mėgaukitės didžiu Pasaulio Motinos žaidimu!
emipetras: Čia nereikia nieko komentuoti , reikia tik stebėti savo minčių kalbą , šios dienos arenoje . Geriausias komentars - tyla .
emipetras: Civilizacijos trupiniai Spausdinti Rekomenduoti Kategorija: Mus veda Mokytojai Parašyta Pirmadienis, 30 birželio 2014 Autorius Gyvoji Etika Mes didžiuojamės civilizacijos trupiniais taip pat, kaip ir atlantai. Kaip nebūtų gaila, bet dabartis, šiandiena pilnutinai atitinka paskutinį Atlantidos gyvavimo laikotarpį. Tie patys apsišaukėliai pranašai, tas pats melagingas gelbėtojas, tie patys karai, tos pačios išdavystės ir dvasinis sulaukėjimas. Mes didžiuojamės civilizacijos trupiniais taip pat, kaip ir atlantai. Sugebėjimą žaibo greitumu apskrieti planetą jie naudojo, kad apgautų vienas kitą. Taip pat išniekintos šventovės, ir mokslas virto spekuliacijos ir nesantaikos įrankiu. Taip pat vyko ir statybos – niekas nesiekė statyti atsparius, tvirtus, amžinus statinius. Taip pat sukilo prieš Herarchiją ir duso nuo savo egoizmo. Taip pat sunaikino požeminių jėgų pusiausvyrą ir bendromis pastangomis sukūrė katastrofą. AJ, Herarchija nr.145 Klausimas. Sveiki, o kuris yra melagingas gelbėtojas? Atsakymas: Kiekvienas Mokymas, duodamas žmonijai, moko žmogų mąstyti. Todėl Mokymai visada yra pateikiami alegorijomis, sulyginimais, palyginimais ir niekada neduodamas tikslus žmogaus ar įvykio įvardijimas. Ir tik tada, kai mokymas pradedamas iškraipyti, prasideda įvardijimai. Ryškiausias pavyzdys yra viduramžių inkvizicija: Dievo vardu ant laužo buvo siunčiami asmeniniai priešai, daugiausia šviesūs ir mąstantys žmonės. Kas yra melagingas gelbėtojas? – Kiekvienas žmogus įvardins kažką kitą – ir tai nėra prieštaravimai. O įvardijimas priklausys nuo žmogaus sąmoningumo lygio. Jei žmogui svarbiausia yra jo šeima, giminė, jei jis visus santykius sprendžia tik vadovaudamasis „kraujo ryšiu“, tai jo įvardintasis bus iš šeimos ir giminės rato. Jei žmogus jau „išlipęs“ iš giminystės saitų, jei jį jau domina savos tautos ir šalies likimas, tai jo melagingas gelbėtojas bus „vietinis“, greičiausiai „politinio elito“ atstovas. O jei žmogui jau rūpi visos planetos ateitis, tai melagingas gelbėtojas gali būti iš galingųjų pasaulio valstybių. O jei susimąstysime, kad Žemė – tai tik mažytė Visatos dalelė, beveik kaip taškelis, tai jau kalbėsime ne apie melagingą gelbėtoją, o apie tamsą, kuri gožia Šviesą, arba apie nemokšiškumą, grubumą, kurie iš žmogaus dažnai „padaro“ žvėrį ar gyvulį. P.S. Knyga Hierarchija buvo parašyta 1931m., taigi, kas buvo tada įvardintas melagingu gelbėtoju, galima atsekti istorijos kronikose. Klausimas. Ačiū už atsakymą. Bet jus taip pat tikslai ir nepasakote, kas šiai dienai yra melagingas gelbėtojas? Juk rašėte, kaip Atlantidoje, taip ir dabar ... tai kuris? Nes ir man ir jums esminis dalykas mūsų planetos evoliucija visatos atžvilgiu. Taigi, kuris? ir kaip jį sustabdyti? Atsakymas. Atsigręžkime į istoriją, pažvelkime į viduramžius: daug kas bandė įvardinti – kas jis – ir suliepsnojo inkvizicijos laužai... Prisiminkime stalinizmą, prisiminkime fašizmą: tremtys, koncentracijos stovyklos. Kaip jį sustabdyti? Melagingo gelbėtojo dalelė gyvena kiekviename iš mūsų; melagingo gelbėtojo pastangos būtų bevaisės, jei į jo kvietimą neatsilieptume. Melagingas gelbėtojas veikia svetimomis rankomis. Prieš ieškodami pasaulinio melagingo gelbėtojo, suraskime jo savybes-ydas savyje, kad netaptume aklais to melagingo gelbėtojo parankiniais. AČIŪ UŽ IŠSĄMŲ ATSAKYMĄ .
emipetras: Kas yra Gyvoji Etika? St.Stulginskis Į šį klausimą S.Stulginskis (Gyvosios Etikos judėjimo atkūrėjas Lietuvoje) atsakė taip: „Agni Joga ne tik nurodo gyvenimo prasmę, bet ir paaiškina, kas šiandien vyksta. To nepajėgia paaiškinti jokia kita filosofija, religija. Tiesa, Evangelijose yra išpranašautas žmonijos likimas, tik dabar niekas to kažkodėl neprisimena. Kas konkrečiai jose pasakyta? Ogi tai, kad ateis pasaulio pabaiga, antrą kartą pasirodys Jėzus Kristus, įvyks paskutinysis teismas ir prasidės Naujoji Gadynė, šviesesnė už dabartinę. Tą patį teigia ir Agni Joga, tik ji patikslina, duoda daugiau paaiškinimų. Todėl nūnai nesistebiu, kad pasaulyje - baisi sumaištis, chaosas; tai dėsninga, taip turi būti, taip sakė pranašai ir išminčiai prieš tūkstančius metų. Pasaulis - milžiniška sistema, neišvengiami tam tikri jos periodai: dabar mes esam Juodojo periodo žlugimo ir Šviesiojo kūrimosi, Armagedono Šviesos ir Tamsos dvikovos amžininkai. Rytų išmintis sako, kad Tamsiajai epochai (Kali Jugai) atėjo galas, ją pakeis kita, nepalyginti tobulesnė (Satja Juga). Dabar gausu nusivylimo, netgi beprotysčių, savižudybių. Neįmanoma likti ramiems vidinio lūžio, perversmo metu; amžių sandūroje visi matome, kad šiandien beprotiškai elgiasi ne tik kai kurie žmonės, bet ir valstybės.“ Kodėl apie šį mokymą mažai kas girdėjęs? Jeigu jis gali padėti žmonėms įveikti negandas ir tamsiąsias jėgas – kodėl jo nepopuliarinate, nepropaguojate? Tiesa, literatūros lyg ir esama, bet ji įveikiama tik intelektualams. 0 ką daryti paprastam žmogui? Į šį klausimą S.Stulginskis atsakė taip: „Žmogų mes vertiname ne išoriškai: jis gali būti nebaigęs jokių mokslų, tačiau dvasiškai subrendęs. Toks žmogus pats susiras išeitį. Dvasingas gyvenimas – mokyklų mokykla; jai irgi būdingos tam tikros „klasės“, pakopos. Kas pats nejaučia noro tobulėti, neieško kelio į dvasingumą, tam nepadės jokie patarimai. Tiesa, viskas vyksta pagal dieviškąjį planą, tačiau jokiu būdu nedera pamiršti žmogaus laisvos valios. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša ir savąjį planą, savaip jį įgyvendina, neretai nepaisydamas jokių patarimų ir mokymų. Juk ir Kristus dovanojo žmonėms žinojimą, bet kaip dabar daugelis mūsų naudojasi šia dovana? Žodžiu, Agni Joga – tiems, kurie ieško; mes patys nieko neperšam“. Ar padėjo Gyvoji Etika gyvenime pačiam Steponui Stulginskiui? „Padėjo, ir ne tik sunkiaisiais momentais, bet ir kiekvieną dieną: kai reikia nusiraminti, nuvyti tamsias mintis, susikaupti. O jeigu jums būtinai reikia konkrečių pavyzdžių – prašom. Apie vienutę Vilniaus KGB rūsiuose jau pasakojau. Kai iš Pavlodaro srities buvau ištremtas į Džiazkazgano vario kasyklas, komisija nustatė, jog nesu tinkamas fiziniam darbui. Tapau lagerio „dailininku“: piešiau numerius, siuvamus ant nugarų, plakatus. Paskui kažkam iš valdžios pasirodė, kad man per daug gerai, ir ėmė verbuoti į KGB. Kategoriškai atsisakiau; tai vyko tuo metu, kai visokius „stukačius“ tremtiniai patys baudė, naikino. Pasakiau: „Nenoriu, kad mane papjautų!“ Po tokio pareiškimo nusiuntė į akmenų skaldyklą. Pabandžiau – ogi kūjo nepakeliu! Iškėlęs kumščius, pripuolė brigadininkas, o aš jam: „Ką, gyvent nusibodo?“ Jis iškart atšlijo. O tvirtumo man teikė gilus įsitikinimas, jog visos mano kančios – mano likimas, niekur nuo jo nepabėgsiu, reikia atsiskaityti už kadaise (gal ir kituose gyvenimuose) pasėtą blogį. Pagaliau atsiskaitoma ne tik už savo, bet ir visos visuomenės ydas, nuopuolius. Susitaikęs su savo likimu, stoiškai pakėliau visas negandas; tuomet mano akyse virto vyrai kaip ąžuolai – jauni, raumeningi... Todėl dar ir dar sykį kartoju: visa ko pamatas – dvasios tvirtybė".
emipetras: AGNI JOGA 4- ta knyga 101. Dalyvauju atliekant bandymą perduoti žmogaus jėgą per atstumą. Minties energijų jėgą nukreipus į atitinkamą objektą, galima pasišaukti bet kokį daiktą, galima atstumti durų velkę. Šis bandymas seniai žinomas, bet siekiant bendradarbiavimo reikėtų atminti, kad mąstymo energija jungia visus būties planus. Ne kūju jungsime, bet mintimi perskrosime net sudėtingus daiktus. “Išmintis visame kame” – žino indas. “Bendradarbiavimas su visu kuo”, – pridurs Maitrėjos epocha. Ne įsakymais, ne harmonija, bet minties žaibu sujungiami bendradarbiai. Naujam Pasauliui būdingi atskirų materijos sluoksnių bendri suderinti veiksmai. Kiekviena epocha turi savo šaukiamuosius signalus. Minties jėga bus Naujo Pasaulio šaukiantis pradas. Bandykite stebėti taip vadinamų negyvų daiktų gyvenimą. Stebėkite savo poveikį jiems. Ne visada juokingas žmogus, kalbantis su daiktais. Mintys apie daiktą apgaubia jį ištisa atmosfera. Taip sūkuriuojantis minčių stulpas perskrodžia tolimų pasaulių erdvę. Galvokite apie mintį kaip apie realų gyvenimo faktorių. Iš to seka griežta minčių srauto kontrolė. 116. Ypatingą reikšmę sveikatai gali turėti menkiausias ištikimybės ir atsinaujinimo pagrindų priėmimo nenuoširdumas. Toks nenuoširdumas gali slypėti giliausiuose sąmonės sluoksniuose. Nenuoširdumas labai užkrečiamas, nes jis pažeidžia greta esantį spinduliavimą. Jeigu žmonės žinotų, kaip jie pakenkia sau ir kitiems daliniais, neryžtingais sprendimais! Jie perskelia sąmonę, pastūmėdami į mirtį. Liga kaip visada prasideda nepastebimai, tačiau vėliau bus reikalinga neišvengiama mirtinai pavojinga operacija. Taip žūsta žmonės nuo menkutės nenuoširdumo gyvatės geluonies. Perspėti reikia, bet perdaryti negalima. Virš bedugnės pasibaidęs žirgas, nebeklauso pavadžio. 118. Dažnai girdime savimi patenkintų balsus: “Aš jau pasikeičiau, aš jau padariau pažangą!” Svyruojantis “aš”, ar tu teisingai save įvertinai? Jeigu tu padarei pažangą, tai puiku, bet ar nepasikeitė aplinka ir ar nepasisavinai svetimos pažangos? Kur gi įžvalgumas, ir ar nesišauki dvasios ligos? Klaidinga galvoti, kad Mūsų pokalbiai – be pasekmių. Priešingai, kiekvienas Įsakymas neša apsaugos arba pasmerkimo sūkurius. Ar gali būti kitaip, kai kiekvienas pasitenkinimas savimi skleidžia kenksmingą užkratą? Kai kiekvienas ribotumas maitinasi kaimyno sąskaita? Todėl kiekvienas ne iki galo išgirstas Įsakymas – kaip strėlė į širdį. Kiekvienas smukimas – kaip smaugianti kilpa. Žinote, kad viskas pakimba erdvėje. Kuris gi pats įsikals savo pasmerkimo vinį? Tačiau Mes skubame išbaigti karmas, kad išlaisvintume greitaeigį laivą nuo nereikalingų lynų. Lemties valandą įtempkite klausą, kad suprastumėte kiekvieną Valdovo žodį.
emipetras: PRIEŠ VISOKIAS BLAVATSKAJOS SLAPTASIAS DOKTRINAS , PRIEŠ RERICHU ŠAMBALOS PASLAPČIU DOKTRINAS , PIEŠ JOGŲ JOGOS DOKTRINAS , PRIEŠ BIBLIJOS IR ŠVENTO RAŠTO DOKTRINAS IR TAIP TOLIAU , IR TAIP TOLIAU ... BUVO PRADŽIŲ PRADŽIA IR VISŲ MISTERINIŲ ŽINIŲ IR PASLAPČIŲ DOKTRINA , KURIĄ PASAULIUI ATSKLEIDĖ , EGIPTO ŽINYS - HERMIS TRISMEGISTAS . JO VARDAS , JAU ANAIS LAIKAIS BUVO ŽINOMAS VISAME VIDURŽEMIO JŪROS REGIONE . JO PASKLEISTOS MISTERINĖS ŽINIOS , KAIP GAIVINANTIS LIETUS NUSILEIDO Į MOZĖS LUPAS , ZARATRUSTOS LUPAS . MITROS LUPAS , O VELESNIAIS AMŽIAS NUPLAUKĖ NET PRIE GANGO UPĖS IR HIMALAJŲ KALNUOSE . TAČIAU ŠITO NEŽEMIŠKŲ ŽINIŲ ŽMOGAUS VARDĄ IR GARBĘ IŠTRYNĖ KRIKŠČIONYBĖ , JUDAIZMAS , ISLAMAS , BUDIZMAS . TIK DABAR PRAEJUS TŪSTANČIAMS METŲ VĖL PO TRUPUTI ATGIMSTA TIKROSIOS ŽINIOS IR SLAPČIAUSIOS PASLAPTYS , KAIP URANTIJOS KNYGA , SAI BABOS MOKYMAI IR PANAŠIAI . AŠ JUMS SIŪLAU PRISILIESTI PRIE TOS TOLYMOS PRAEITIES , KAI NEBUVO NEI KOSMINIŲ ZONDŲ , NEI ŽEMĖS PALYDOVŲ , NEI KOSMINIŲ STOČIŲ , NEI ELEKTRONIBIŲ IR OPTINIŲ TELESKOPŲ TIPO ,,FABL'' , BET BUVO TIKROVĖS SUPRATIMAS , KURIĄ MES DABAR , VARGAIS NEGALAIS . BANDOME SUPRASTI PASITELKĘ KOSMINIUS LAIVUS IR OPTINIUS ELEKTRONIBIUS TELESKOPUS . SKAITYKITE ĮVADĄ , O VĖLIAU ĮKELSIU DAR DAUGIAU . KIBALIONAS Senojo Egipto ir Senosios Graikijos hermetinės filosofijos mokymas NEĮŠVENTINTIESIEMS TIESOS LŪPOS NEPRABYLA Čikaga, 1940 m. Šis hermetinio mokymo traktatas su pagarba pašvenčiamas Hermiui Trismegistui, seniesiems egiptiečiams žinomam kaip DIDŽIAUSIAS IŠ DIDŽIAUSIŲ ir MEISTRŲ MEISTRAS Anotacija Kibalionas – Hermio paliktų žinių pradžiamokslis: aksiomos, aforizmai, sentencijos ir komentarai. Naudodami šioje knygoje pateiktas žinias bei patarimus, jūs galėsite praktiškai įvaldyti savo būsenas, susikurti naujus įpročius ir naują charakterį. …Dar tais laikais, dabartinės rasės priešaušryje, kai Hermis vaikščiojo tarp žmonių, savo pasekėjams jis patikėjo šventąją Toto Knygą. Ši Knyga – užslaptintas procesas, kuris gali atnešti žmonijos atgimimą. Tai raktas ir kitiems jo kūriniams. Šioje Knygoje Hermis visai žmonijai atvėrė vienintelį Kelią, ir jau ištisus amžius visų laikų ir visų tikėjimų didieji Išminčiai siekia nemirtingumo šiuo Keliu. Ir mūsų dienomis yra keletas slaptų mokyklų, kuriose uždegamas Hermio žibintas. Bet ir be šių mokyklų, ir iš viso be jokių mokyklų, Hermio žibintas nušvies kiekvieną žinių siekiantį protą, vieninteliu Keliu išves į atgimimą. ĮVADAS Studijuojantiems ar tyrinėjantiems slaptuosius mokslus su malonumu pristatome šį nedidelį darbą, pagrįstą senu kaip pasaulis hermetiniu mokymu. Šiuo klausimu rašyta taip mažai (išskyrus begalines nuorodas į mokymą daugelyje darbų apie okultizmą), kad atkaklūs slaptųjų tiesų ieškotojai, be abejonės, turėtų džiaugtis šia knyga. Šio darbo tikslas – ne skelbti kokią nors filosofiją ar doktriną, bet trumpai išdėstyti mokiniams Tiesą, kuri padės sujungti į vieną visumą daug atskirų okultinio mokslo žinių, kurių jie yra įgiję, bet kurios akivaizdžiai prieštarauja vienos kitoms ir dažnai išgąsdina ar atstumia pradedančiuosius. Mes neketiname statyti naujos žinių šventovės, bet ketiname įduoti mokiniams į rankas meistriškumo raktą, kuriuo jie galės atrakinti misterijos šventovės vidines duris, iki kurių jie jau priėjo pro pagrindinį įėjimą. Visame pasaulyje niekas taip stipriai nesaugojo jokių kitų okultinių mokymų, kaip hermetinio mokymo fragmentų, kurie mus pasiekė per tūkstantmečius, prabėgusius nuo tų laikų, kai didysis šio 2 mokslo pradininkas, Hermis Trismegistas, „Dievų Raštininkas“ gyveno Egipte, kai ten formavosi dabartinė žmonių rasė. Abraomo amžininkas ir, jeigu legendos neklysta, garbaus išminčiaus vadovas, Hermis buvo ir yra didžioji centrinė okultizmo saulė, kurios spinduliai nušviečia begalinius, nuo tų laikų tebeskelbiamus mokymus. Visi pagrindiniai, esminiai mokymai, kuriais remiasi kiekvienos rasės ezoteriniai mokslai, gali būti atsekti iki pat Hermio. Net seniausieji Indijos mokymai neabejotinai kyla iš hermetinio mokymo. Daug pažangių okultistų iš Gango žemės keliaudavo į Egipto žemę, kad atsisėstų prie meistro kojų. Iš jo jie gavo meistriškumo raktą, kuris paaiškino ir sujungė jų skirtingus požiūrius, ir taip buvo tvirtai sukurtas slaptasis mokslas. Ir iš kitų kraštų atkeliaudavo išminčių, kurie laikė Hermį meistrų meistru. Jo įtaka buvo tokia didelė, kad, nepaisant gausių nuklydimų nuo šio kelio per amžius įvairiose šalyse, vis dar galima rasti esminių panašumų bei atitikimo, slypinčių daugumoje dažnai netgi prieštaringų teorijų, skleidžiamų ir mokomų tose įvairiose šalyse šiomis dienomis. Palyginamosios religijotyros studentas lengvai pastebės hermetinio mokymo įtaką kiekvienoje žmonėms žinomojoje religijoje, ar ji būtų mirusi, ar plačiai paplitusi mūsų laikais. Nepaisant prieštaravimų, visada yra tam tikrų bendrumų, ir hermetinis mokymas veikia kaip didysis sutaikytojas. Atrodo, kad Hermio gyvenimo darbas buvo sėti didžią tiesos sėklą, kuri išaugo ir sužydo gausiomis, keistomis formomis, o ne kurti vieną vyraujančią filosofijos mokyklą, vieną pasaulinę mintį. Visgi kiekviename amžiuje pirmines, neiškraipytas jo dėstytas tiesas saugodavo keletas žmonių, kurie, atmesdami gausius nepakankamai išsilavinusius mokinius bei ieškotojus, išlaikė hermetinį paprotį ir perduodavo šią tiesą tik keletui pasiruošusių ją suvokti ir įvaldyti. Tiesa būdavo perduodama iš lūpų į ausį. Kiekvienoje kartoje, įvairiose pasaulio šalyse visada buvo keletas įšventintųjų, kurie palaikė degančią hermetinio mokymo ugnį ir kurie troško savo lempomis pridegti mažesnes išorinio pasaulio lempeles, kai tiesos šviesa blankdavo ir skęsdavo nemokšiškumo debesyse, kai lempų dagtis užteršdavo svetima medžiaga. Visada būdavo keletas, kurie ištikimai prižiūrėdavo tiesos altorių, ant kurio degė amžina išminties lempa. Šie žmonės paaukojo savo gyvenimus meilės darbams, apie kuriuos taip tiksliai parašė poetas: „O, neleisk liepsnai mirti! Puoselėtai per amžius tamsioje oloje – jos šventose šventyklose puoselėtai. Maitinamai tyrų meilės dvasininkų – neleisk liepsnai mirti!“ Šie žmonės niekada nesiekė masių pripažinimo ar gausių pasekėjų. Jie abejingi tiems dalykams, nes žino, kaip mažai kiekvienoje kartoje yra tokių, kurie pasiruošę tiesai ar kurie ją atpažintų, jeigu ji jiems būtų pateikta. Jie saugo „gryną mėsą suaugusiems“, kol kiti teikia „pieną vaikams“. Jie saugo išminties perlus keletui išrinktųjų, kurie įvertins jų vertę ir dėvės juos savo karūnose, bet nemėtys jų materialistėms, vulgarioms kiaulėms, kurios tik mindytų perlus į purvą ir maišytų juos su savo bjauriu protiniu maistu. Ir visgi šie žmonės niekada nepamiršo pradinio Hermio mokymo, kad tiesos 3 žodžius reikia perduoti tiems, kurie pasiruošę juos išgirsti. Toks mokymas pateikiamas Kibalione: kur žengia meistro pėda, ten plačiai atsiveria ausys tų, kurie pasiruošę jo mokymui. Ir dar: kai mokinio ausys pasiruošę girdėti, atsiranda lūpos, kurios užpildo jas išmintimi. Tačiau jie griežtai laikėsi dar vieno hermetinio aforizmo iš Kibaliono: neįšventintiesiems tiesos lūpos neprabyla. Yra žmonių, kurie kritikuoja šią hermetistų nuostatą ir kaltina juos tokia uždarumo ir atsiskyrimo politika neišreiškiant tikrosios dvasios. Tačiau pažvelkime atgal: istorijos puslapiai atskleis išmintį meistrų, kurie suvokė pastangų kvailybę siekiant mokyti pasaulį to, ko šis nebuvo pasiruošęs ir visai nenorėjo gauti. Hermetistai niekada nesiekė tapti kankiniais, priešingai, jie tyliai sėdėjo šone su užuojautos šypsena lūpose, kai „nemokšos niršo“ ar savo įpročiu linksminosi pasmerkdami kankinimams ir mirčiai kilniausius, bet suklaidintus entuziastus, kurie įsivaizdavo galį perteikti barbarų rasei tiesą, įmanomą suvokti tik išrinktiesiems, toli pažengusiems Kelyje. Persekiojimo dvasia neišnyko iki šių dienų. Yra tokių hermetinių mokymų, kurie, jeigu būtų viešai paskelbti, sukeltų daugumos mokytojų panieką ir užgauliojimus bei paskatintų juos vėl šaukti: „Ant kryžiaus! Ant kryžiaus!“. Šiame nedideliame darbe mes pasistengėme suteikti jums fundamentalių Kibaliono mokymų bendrą vaizdą, pateikti darbinius principus ir leisti juos taikyti jums patiems, bet nesistengėme perteikti visų mokymo smulkmenų. Jeigu jūs esate tikras mokinys, jūs pajėgsite įvaldyti ir taikyti šiuos principus, jeigu ne – tuomet turite toks tapti, kitaip hermetinis mokymas jums tebus „žodžiai, žodžiai, žodžiai“.
emipetras: JEIGU JAU PERSKAITĖTE PIRMĄJĄ DALI , TAI YRA ĮVADĄ , ĮKELIU TOLESNĘ HERMETINIO MOKYMO DALĮ . SKAITYKITE , MOKYKITĖS IR PALYGINKITE SU URANTIJOS KNYGOS ŽINIOMIS , SU NAUJAUSIOMIS DVASINIO PASAULIO ŽINIOMIS . PAMATYSITE IR PAŽINSITE TIESĄ , KURI ATEINA IŠ AMŽIŲ GLŪDUMOS , TOKIA PAT GRAŽI IR ŠVIESI , SUKELIANTI TROŠKIMĄ TOBULĖTI / SEPTYNI HERMETINIAI PRINCIPAI Tiesos principai yra septyni; tas, kuris juos sąmoningai žino, įgauna maginį raktą, kurio prisilietimas atveria visas šventovės duris. Septyni hermetiniai principai − visos hermetinės filosofijos pagrindas − yra šie: 1. Proto principas. 2. Analogijos principas. 3. Vibracijos principas. 4. Poliariškumo principas. 5. Ritmo principas. 6. Priežasčių ir pasekmių principas. 7. Lyties principas. Šie septyni principai nuosekliai išdėstyti ir paaiškinti pamokų tekstuose, bet jau dabar galime pateikti kiekvieno iš jų trumpą aiškinimą. PROTO PRINCIPAS Viskas yra Protas; Visata yra protinė. Šis principas įkūnija tiesą, kad Viskas yra Protas. Jis paaiškina, kad Viskas (kuris yra materiali realybė, suprantama kaip visi išoriniai pasireiškimai bei reiškiniai, kuriuos mes žinome sąvokomis materiali visata, gyvenimo reiškiniai, materija, energija, − kitaip tariant, viskas, kas akivaizdu mūsų 7 jutimų organams) − yra dvasia, kuri pati savaime nepažini ir nenusakoma, bet kurią galima laikyti arba suvokti kaip visuotinį, begalinį, gyvą Protą. Šis principas taip pat paaiškina, kad visas reiškinių pasaulis, arba Visata, yra tiesiog Visko Proto kūryba, paklūstanti daiktų kūrimo dėsniams, ir kad Visata, tiek savo visuma, tiek ir dalimis ar atskirais vienetais egzistuoja Visko Prote, kuriame mes gyvename, judame ir egzistuojame. Šis principas, įrodydamas protinę Visatos prigimtį, lengvai paaiškina galimus protinius ir psichinius reiškinius, kurie taip stipriai traukia visuomenės dėmesį ir kurie be tokio principo yra nepažinūs ir sukelia realias kliūtis moksliniams metodams. Šio didžio hermetinio proto principo suvokimas suteikia žmogui galimybę labai lengvai perprasti Proto Visatos dėsnius ir taikyti juos savo gerovei bei vystymuisi. Hermetizmo mokinys įgyja sugebėjimą protingai naudoti didįjį Proto dėsnį, užuot naudojęsis juo nemokšiškai. Su meistriškumo raktu mokinys gali atrakinti daugybę proto ir psichikos žinių šventovės durų ir žengti pro jas laisvai bei sąmoningai. Šis dėsnis paaiškina tikrąją energijos, jėgos bei materijos prigimtį, o taip pat kodėl ir kaip visos jos paklūsta Proto meistriškumui. Prieš daugelį amžių vienas iš senųjų hermetizmo meistrų rašė: „Kas suvokė Visatos protinės prigimties tiesą, tas iš tikrųjų pasistūmėjo kelyje į meistriškumą“. Dabar šie žodžiai teisingi lygiai taip pat kaip ir tada, kai jie buvo parašyti. Be tokio rakto meistriškumas neįmanomas, ir mokinys veltui belsis į daugybę šventovės durų. ANALOGIJOS PRINCIPAS Kaip viršuje, taip ir apačioje; kaip apačioje, taip ir viršuje. Šis principas įkūnija tiesą, kad visuomet egzistuoja atitikimas tarp dėsnių ir reiškinių skirtinguose būties bei gyvybės lygiuose. Šiuose žodžiuose – kaip viršuje, taip ir apačioje; kaip apačioje, taip ir viršuje – slypi sena hermetinė aksioma. Šio principo įvaldymas padeda išspręsti daug tamsių paradoksų ir užslėptų gamtos paslapčių. Už mūsų pažinimo ribų egzistuoja kiti lygiai, bet jeigu mes jiems pritaikysime analogijos principą, tai sugebėsime suvokti daug ką iš to, kas kitaip mums būtų nesuvokiama. Šis principas, būdamas visuotinai taikytinas įvairiuose Visatoje egzistuojančiuose materijos, proto ir dvasios lygiuose, yra universalus dėsnis. Senieji hermetistai šį dėsnį laikė viena iš svarbiausių proto priemonių, su kurių pagalba žmogus sugebės atmesti visas kliūtis, slepiančias nuo mūsų nežinomybę. Su jo pagalba netgi galima pakelti Izidės skraistę tiek, kad akimirkai taptų įmanoma žvilgtelėti į dievybės veidą. 8 Kaip geometrijos dėsniai leidžia žmogui ištirti tolimas žvaigždes ir išmatuoti jų judėjimą sėdint observatorijoje, lygiai taip pat analogijos principo žinojimas leidžia žmogaus minčiai argumentuotai pereiti nuo žinomo prie nežinomo. Tirdamas monadą, jis suvokia arkangelą. VIBRACIJOS PRINCIPAS Nieko nėra ramybės būsenos, viskas juda, viskas vibruoja. Šis principas įkūnija tiesą, kad viskas juda, viskas vibruoja ir nieko nėra ramybės būsenos, − tuos faktus, kuriuos patvirtina šiuolaikinis mokslas ir kurie patenkina kiekvieną naują mokslinį atradimą. Ir visgi šį hermetinį principą prieš tūkstančius metų paskelbė senojo Egipto meistrai. Šis principas paaiškina, kad skirtumai tarp skirtingų materijos, energijos, proto ir netgi dvasios pasireiškimų daugiausia priklauso nuo vibracijų greičio kitimo. Pradedant nuo Visko, kuris yra gryna dvasia, ir baigiant grandioziškiausiomis materijos formomis − visa kas vibruoja. Kuo aukštesnė vibracija, tuo aukščiau forma yra skalėje. Dvasia vibruoja taip energingai ir greitai, kad praktiškai atrodo esanti ramybės būsenos: kaip greitai besisukantis ratas mums atrodo nejudantis. Kitame skalės gale − grandioziškos materijos formos, kurių vibracijos tokios žemos, kad jos taip pat atrodo nejudančios. Tarp šių polių egzistuoja milijonai milijonų įvairiausių vibracijų laipsnių. Nuo mažiausių dalelių bei elektronų, atomų bei molekulių iki pasaulių bei galaktikų − viskas vibruoja. Tai taip pat teisinga jėgos bei energijos planams (kurie taip pat yra ne kas kita, kaip skirtingų laipsnių vibracijos), o taip pat ir proto planams (kurių būvis priklauso nuo vibracijų) ir netgi dvasios planams. Šio principo suvokimas, naudojant atitinkamas formules, leidžia hermetizmo mokiniui kontroliuoti tiek savas, tiek ir svetimas minčių vibracijas. Meistrai taip pat taiko šį principą, nugalėdami gamtos reiškinius ir įvairiais būdais juos valdydami. Kas suvokė vibracijų principą, tas sugriebė valdžios skeptrą,−− sako vienas iš senųjų rašytojų. POLIARIŠKUMO PRINCIPAS Viskas yra dvejopa; viskas turi savo polius; viskas turi savo priešybę; panašus ir nepanašus yra vienas ir tas pats; priešybės identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; kraštutinumai sutampa; visos tiesos – tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti. Šis principas įkūnija tiesą, kad viskas yra dvejopa, viskas turi savo polius; viskas turi savo priešybę – visa tai senos hermetinės aksiomos. Poliariškumo principas paaiškina daug kam neviltį keliančius paradoksus, išreiškiamus taip: tezė ir antitezė identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; priešybės identiškos, skiriasi tik savo laipsniu; priešybių poras galima suderinti; kraštutinumai sutampa; viskas egzistuoja ir neegzistuoja vienu ir tuo pačiu metu; visos tiesos – tik 9 pusiau tiesos, kiekviena tiesa pusiau neteisinga; viskas turi dvi puses; ir t. t. Jis paaiškina, kad viskas turi du polius, arba du priešingus aspektus, ir kad „priešybės“ iš tikrųjų tėra vieno ir to paties dvi kraštutinybės su tarp jų esančia gradacijų daugybe bei įvairove. Pvz., karštis ir šaltis, būdami priešybėmis, iš tikrųjų yra vienas ir tas pats, skiriasi tik vieno ir to paties laipsniai. Pažvelkite į savo termometrą ir pamėginkite nustatyti, kur baigiasi šiluma ir prasideda šaltis. Nėra tokio dalyko kaip absoliučiai šilta arba absoliučiai šalta, abu terminai tiesiog reiškia vieno ir to paties skirtingus laipsnius, o tai yra vienas ir tas pats, kas pasireiškia kaip šiluma ir šaltis, ir tėra vibracijų forma, jų variantai ir greitis. Todėl šiluma ir šaltis yra du poliai to, ką mes vadiname šiluma, − ir šie jos pasireiškimai tėra poliariškumo principo išraiška. Tas pats principas pasireiškia šviesos ir tamsos atveju, nes jie taip pat yra vienas ir tas pats, skiriasi tik laipsniu tarp dviejų reiškinio polių. Kur baigiasi tamsa ir prasideda šviesa? Koks skirtumas tarp didelio ir mažo? Tarp sunkaus ir lengvo? Tarp aštraus ir buko? Tarp triukšmo ir tylos? Tarp aukšto ir žemo? Tarp pliuso ir minuso? Poliariškumo principas paaiškina šiuos paradoksus, ir joks kitas principas negali jo pakeisti. Tas pats principas veikia ir proto plane. Paimkime konkretų ryškų pavyzdį: meilė ir neapykanta − dvi proto būsenos, akivaizdžiai visiškai priešingos, tačiau egzistuoja neapykantos ir meilės gradacijos, kurių nutolę taškai, mūsų suvokimu, gali būti apibūdinti kaip simpatija ar antipatija, o viduriniame taške jos pereina viena į kitą taip palaipsniui, kad kartais mes sutrinkame ir nebežinome: mylime ar nemylime, ar iš viso esame abejingi. Visa tai yra vieno ir to paties gradacijos, ką mes galėtume lengvai pastebėti bent trumpai pamąstę, bet hermetistai nustatė ir kur kas svarbesnį dalyką, kad neapykantos vibracijas galima pakeisti į meilės vibracijas mūsų pačių, o taip pat ir kitų žmonių smegenyse. Daugelis iš jūsų, skaitytojai, turite savo pačių patirties, be to, esate stebėję tai kitų žmonių atveju, kai nesąmoningai greitai pereinama nuo meilės prie neapykantos, bei atvirkščiai. Ir todėl galite suvokti, kad tai yra įmanoma atlikti valingai, pritaikant hermetines formules. Gėris ir blogis yra ne kas kita, kaip du vieno ir to paties poliai, ir hermetistai žino, kaip transmutuoti blogį į gėrį, naudojant poliariškumo principą. Trumpai tariant, meistriškas poliariškumo įvaldymas tampa proto alchemijos faze − šią sentenciją žinojo ir naudojo senieji meistrai hermetikai, ja remiasi ir šiuolaikiniai. Principo suvokimas duoda galimybę keisti tiek savo, tiek ir kitų poliariškumą, jeigu skirsite laiko mokytis šiam menui būtino meistriškumo. RITMO PRINCIPAS Visa kas teka, įteka, išteka; visa kas turi savo potvynius ir atoslūgius; visi reiškiniai randasi ir išnyksta; švytuoklės svyravimai pasireiškia visame kame; svyravimų riba į kairę yra svyravimų riba į dešinę; ritmai kompensuojasi. 10 Šis Principas įkūnija tiesą, kad visame kame pasireiškia judėjimo į vieną ar kitą pusę ribos; įtekėjimas ir ištekėjimas; svyravimas pirmyn ir atgal; švytuoklės judesys savo judesio tipu panašus į potvynius ir atoslūgius, į aukštą ir žemą potvynį, į judėjimą tarp dviejų polių, kurie egzistuoja pagal anksčiau aprašytą poliariškumo principą. Visada egzistuoja veiksmas ir atoveiksmis, ėjimas į priekį ir grįžimas atgal, kilimas ir leidimasis. Visa tai egzistuoja Visatos, žvaigždžių, pasaulių, žmonių, gyvūnų, proto, energijos ir materijos veiksmuose. Šio dėsnio veikiami kuriasi ir griūva pasauliai, klesti ir žlunga tautos, jis pasireiškia viso ko gyvenime ir netgi žmogaus proto būsenose (būtent šio principo veikimo proto lygiuose suvokimas, hermetistų nuomone, yra svarbiausias dalykas). Hermetistai suvokė šio principo visuotinio taikymo universalumą, o taip pat atrado konkrečius metodus, kaip jiems patiems įveikti jo pasekmes, naudojant atitinkamas formules ir metodus. Jie naudoja proto principo neutralizacijos dėsnį. Jie negali panaikinti principo arba sustabdyti jo veikimo, bet jie išmoko iki tam tikro laipsnio išvengti jo poveikio, priklausomai nuo įgyto principo įvaldymo meistriškumo. Jie išmoko valdyti jį, užuot patys buvę jo valdomi. Šio ir kitų panašių metodų esmė − hermetinis menas. Hermetizmo meistras poliarizuoja save į tašką, kuriame jis nori išlikti ramybėje, o po to neutralizuoja ritmo švytuoklės svyravimą, siekiantį išvesti jį į priešingą polių. Visi individai, kurie pasiekė tam tikrą meistriškumo laipsnį, daro tai daugiau ar mažiau nesąmoningai, bet meistras tai atlieka sąmoningai ir naudodamas savo valią pasiekia pusiausvyrą bei proto stabilumą, beveik neįmanomą suvokti masėms, kurios kaip švytuoklė svyruoja į visas puses. Hermetikai giliai išnagrinėjo poliariškumo principą. Atoveiksmio bei neutralizacijos metodai ir jų praktinis panaudojimas sudaro svarbią hermetinės proto alchemijos dalį. PRIEŽASČIŲ IR PASEKMIŲ PRINCIPAS Kiekviena priežastis turi savo pasekmę, kiekviena pasekmė turi savo priežastį; visa ką valdo dėsnis; atsitiktinumas tėra neatpažinto dėsnio pavadinimas; egzistuoja daug priežastingumo planų, bet niekas neišvengia dėsnio poveikio. Šis principas įkūnija tiesą, kad kiekvienai pasekmei egzistuoja priežastis, o iš kiekvienos priežasties seka pasekmė. Jis paaiškina, kad visa ką valdo dėsnis, kad niekas šiaip sau neatsitinka, kad nėra tokio reiškinio kaip „atsitiktinumas“, kad nors ir egzistuoja įvairūs priežasties bei pasekmės lygiai, o viršutiniai lygiai dominuoja virš apatinių, vis tiek niekas niekada nesugebėjo visiškai išvengti dėsnio. Hermetistai gerai įvaldė meistriškumą ir metodus, kaip tam tikru laipsniu pakilti virš kasdieninio priežasčių ir pasekmių plano, protu pakylant į aukštesnį kitų vibracijų planą, kur jie patys tampa priežastimis, užuot buvę pasekmėmis. Žmonių masės plaukia paklusdamos supančiai aplinkai, stipresnių už juos žmonių troškimams, siekiams, aistroms, paveldimumui, įtaigai ir kitoms išorinėms priežastims, kurios žaidžia su jais kaip su pėstininkais gyvenimo šachmatų lentoje. Bet meistrai, 11 pakilę į aukštesnį planą, valdo savo nuotaikas, charakterius, savybes bei jėgas, o taip ir juos supančią aplinką, ir tampa žaidėjais, o ne pėstininkais. Jie padeda gyvenimui žaisti jo žaidimą, užuot leidę, kad su jais žaistų ar jiems vadovautų svetimi norai ar supanti aplinka. Jie išnaudoja principą, užuot buvę jo įrankiu. Meistrai paklūsta aukščiausių planų priežastingumui, bet jie padeda valdyti savo pačių plane. Šiame teiginyje sukoncentruotas visas didysis hermetikų pažinimas − tegul skaito, kas gali… LYTIES PRINCIPAS Lytis yra visame kame; visa kas turi savo vyrišką ir moterišką principus; lytis pasireiškia visuose planuose. Šis principas įkūnija tiesą, kad visame kame pasireiškia lytis − vyriškas ir moteriškas principai. Tai teisinga ne tik fiziniame plane, bet ir proto, ir netgi dvasios planuose. Fiziniame plane lytis pasireiškia kaip seksas, aukštesniuose lygiuose ji įgauna daug tobulesnes formas, bet principas visur vienas ir tas pats. Jokia kūryba − fizinė, protinė ar dvasinė − neįmanoma be šio principo. Jo dėsnių suvokimas nušvies daugelį dalykų, kurie neišsprendžiami žmonijos protams. Lyties principo veikla visada nukreipta į kūrimą, sukūrimą bei atkūrimą. Visi daiktai ir visi žmonės turi savyje abu pradus (arba principus), arba šį didį principą. Bet koks vyriškas daiktas turi ir moterišką pradą, taip pat kaip ir atvirkščiai. Jeigu norite suprasti protinio bei dvasinio kūrimo, sukūrimo bei atkūrimo filosofiją, jūs turite suvokti bei išstudijuoti šį hermetinį principą. Jame slypi daugelio gyvenimo paslapčių sprendimai. Mes perspėjame jus, kad šis principas neturi nieko bendra su daugybe žemų, vulgarių, degraduojančių lyties teorijų, mokymų ir praktikų, kurie pateikiami tokiu pačiu pavadinimu ir kurie tėra didžio gamtos lyties principo prostitucija. Tokie liūdnai pagarsėjusių falinių kultų menki likučiai griaunančiai veikia kūną, protą ir sielą, ir hermetinė filosofija visada protestavo prieš šiuos žemus, niekingus mokymus, kurie veda į gašlumą, ištvirkimą ir gamtos principų iškraipymą. Jeigu jūs ieškote tokių mokymų − eikite kur nors kitur. Hermetizmas neturi jums nieko tinkamo šioje knygoje. Tyram − visi daiktai tyri, žemam − žemi...
emipetras: MOKOMЛS TOLIAU , APIE SEPTYNIШ PRINCIPШ TELESNБ DIFERCIJAVIMА PROTO TRANSMUTACIJA Protа galima transmutuoti (lygiai taip, kaip metalus ir elementus) iр vienos bыsenos б kitа; iр vieno skalлs lygio б kitа; iр vienш sаlygш б kitas; iр vieno poliaus б kitа poliш; iр vienos vibracijos б kitа; tikroji hermetinл transmutacija yra proto menas. Kaip mes pastebлjome, hermetistai buvo pirmieji alchemikai, astrologai, psichologai, o pats Hermis buvo рiш mokslш pradininkas. Iр astrologijos iрaugo рiuolaikinл astronomija, iр alchemijos − рiuolaikinл chemija, iр mistinлs psichologijos − бvairios рiuolaikinлs psichologijos mokyklos. Nereikia galvoti, kad senieji nesuvokл to, kа рiuolaikinлs mokyklos laiko iрimtinai savo specifiniu pasiekimu. Uюraрai ant akmenш Senajame Egipte akivaizdюiai parodo, kad senieji turлjo iрsamias ir pilnas astrologijos юinias, ir pats piramidюiш pastatymo faktas rodo ryрб tarp jш projekto ir astronomijos mokslo duomenш. Nesvetima jiems buvo ir chemija, nes senieji fragmentai atskleidюia, kad jie iрmanл chemines medюiagш savybes. Fizikа lieиianиias senаsias teorijas po truputб patvirtina naujausi рiuolaikinio mokslo atradimai, ypaи susijж su materijos sandara. Taip pat negalima teigti, kad jie neюinojo to, kа dabar vadiname рiuolaikiniais psichologijos atradimais. Atvirkриiai, egiptieиiai labai gerai iрmanл psichologijа, o ypaи tas sritis, kurias рiuolaikinлs mokyklos ignoruoja ir kurios, nors ir pavadintos „psichikos mokslais“, veda рiuolaikinius psichologus б aklavietж, priversdamos juos pripaюinti, kad „visame tame kaюkas vis tik yra“. Tikrovл tokia, kad, be materialios chemijos, astronomijos ir psichologijos (t. y., psichologijos jos fiziologijos fazлje), senieji buvo gerai бvaldж transcendentinж astronomijа, vadinamа astrologija, transcendentinж chemijа, vadinamа alchemija, psichologijos teorijа, vadinamа mistine psichologija. Be iрorinio юinojimo, kurб savinasi рiuolaikiniai mokymai, jie turлjo vidinб юinojimа. Tarp daugybлs sriиiш slaptш юiniш, kurios buvo юinomos hermetistams, buvo ir transmutacija, юinoma kaip vienш proto bыsenш virtimas kitomis, dлstoma рiame knygos skyriuje. Transmutacija − terminas, kuris paprastai naudojamas apibыdinti senаjб metalш (ypaи paprastш metalш) pakeitimа (virsmа) auksu. Analogiрka proto transmutacija yra menas keisti bei transformuoti vienas proto bыsenas, formas bei sаlygas kitomis. Taigi galite pastebлti, kad proto transmutacija yra proto chemijos menas, arba, jeigu jums patinka kitas terminas, praktinлs mistinлs psichologijos forma. Tai reiрkia kur kas daugiau, negu atrodo iр iрorлs. Transmutacijos, arba alchemijos, arba proto plano chemijos, бtaka yra tokia svarbi, kad, net jeigu рis menas sustotш esamame lygyje, jis vis tiek iрliktш viena svarbiausiш юmogaus turimш юiniш sriиiш. Ir tai tik pradюia. Paюiыrлkime kodлl. Pirmasis iр septyniш hermetiniш principш yra proto principas, kurio aksioma − Viskas yra Protas; Visata yra protinл − reiрkia, kad joje minimos Visatos pagrindinл realybл yra Protas; ir pati Visata yra Protas, t. y., egzistuoja Visko Prote. Рб principа mes apюvelgsime tolesnлse pamokose, o dabar paюvelkime б рio principo veikimа, darydami prielaidа, kad tai − tiesa. Jeigu Visata iр prigimties yra protinл, tai proto transmutacija turi bыti Visatos sаlygш keitimo menas materijos, jлgos ir proto aspektais. Taigi jыs matote, kad proto transmutacija iр tikrшjш yra ta pati „magija“, apie kuriа senieji autoriai tiek daug raрл savo mistiniuose darbuose, bet kuriai aiрkinti jie paliko tiek maюai praktiniш nurodymш. Jeigu Viskas yra Protas, tada menas, kuris duoda galimybж keisti vadinamаsias protines sаlygas, бgalina meistrа valdyti tiek fizines, tiek ir tas protines sаlygas. Tiesа sakant, niekas, iрskyrus didюiuosius proto alchemikus, nesugeba pasiekti jлgos laipsnio, bыtino valdyti svarbias fizines sаlygas, tokias kaip gamtos elementш valdymas, uraganш sukлlimas arba nuraminimas, юemлs drebлjimai ir kiti grandioziniai gamtos reiрkiniai. Visш mokyklш paюangiausi okultistai рventai tiki, kad tokiш meistrш buvo anksиiau ir tebлra рiomis dienomis. Geriausieji mokytojai tvirtina savo mokiniams, kad tokie meistrai egzistuoja ir valdo рias jлgas, kuo jie бsitikino savo patirtimi. Рie meistrai neorganizuoja vieрш savo jлgos demonstracijш, jie stengiasi nusiрalinti nuo юmoniш minios, kad dar labiau atsidлtш лjimui юiniш Keliu. Mes иia paminime jш egzistavimа vien tam, kad atkreiptume jыsш dлmesб б tа faktа, kad jш jлga − tai vien tik proto jлga ir ji veikia aukрtesnлs proto transmutacijos sаlygomis pagal hermetinio proto principа. Visata yra protinл. Mokiniai ir юemesnio uю meistrus lygio hermetikai – mokytojai bei брventintieji – gali laisvai veikti proto plane, atlikdami proto transmutacijas. Visa tai, kа mes vadiname „psichiniais reiрkiniais“, „proto бtakomis“, „psichikos mokslu“, „naujais iрgalvotais reiрkiniais“ ir t. t., iр tikrшjш veikia tomis paиiomis bendromis kryptimis, nes visi jie paklыsta vienam principui, nepriklausomai nuo to, kokiais vardais reiрkiniai pavadinami. Proto transmutacijш mokiniai ir praktikai veikia proto plane, keisdami vienas proto sаlygas, bыsenas ir t. t. kitomis, naudodamiesi бvairiomis daugiau ar maюiau efektingomis formulлmis. Бvairыs „gydymai“, „брventinimai“, „iрvarymai“ ir kt. – ne kas kita, kaip рiuolaikinлse okultinлse mokyklose mokomos hermetinio meno formulлs, deja, daюnai gana netobulos ir nemokрiрkos. Dauguma рiuolaikiniш praktikш labai tamsuoliрki, lyginant su senaisiais meistrais, nes jiems trыksta fundamentaliш юiniш, kuriomis galлtш pagrбsti savo darbus. Hermetiniais metodais galima keisti ne tik savo paties, bet ir kitш proto bыsenas, kas iр tikrшjш nuolat ir vyksta, paprastai nesаmoningai, taиiau daюnai ir sаmoningai, kai atsiranda юmoniш, suprantanиiш dлsnius ir principus, o tie юmonлs, kuriuos pirmieji veikia, nлra informuoti apie savisaugos principus. Be to, daugelis okultiniш mokslш mokiniш ir praktikш юino, kad trokрtantis pakeisti gyvenimo sаlygas юmogus savo stipriu noru, valia ar „gydymu“ gali tai realizuoti, pakeisdamas arba transmutuodamas nuo kitш юmoniш proto priklausanиias fizines sаlygas. Рiuo metu visuomenл apie tokius dalykus yra gerai informuota, todлl mes apie tai nekalbлsime, kadangi mыsш tikslas − atskleisti hermetinio meno principus, sudaranиius visш рiш praktikos formш, tiek teigiamш, tiek ir neigiamш, pagrindа, nes рis menas gali bыti panaudotas бvairiose kryptyse pagal hermetinб poliariрkumo principа. Рioje nedidelлje knygoje mes apsistojome prie pagrindiniш proto transmutacijos principш, kad visi, kurie pageidaus, galлtш juos suvokti ir taip бgytш meistriрkumo raktа, kuris atvers daugelб poliariрkumo principo durш. Dabar pereisime prie pirmojo iр septyniш hermetiniш principш nagrinлjimo − proto principo, kuris aiрkina tiesа: Viskas yra Protas, Visata yra protinл. Mes praрome iр savo mokiniш akylo dлmesio ir kruopриiш рio didюio principo studijш, nes tai iр tikrшjш yra bazinis visos hermetinлs filosofijos ir proto transmutacijos hermetinio meno principas. VISKAS Po ir uю laiko, erdvлs ir pokyиiш Visatos visada galima rasti substancialiа realybж – fundamentaliа Tiesа. „Substancija“ reiрkia tai, kas yra savaime esanti bыties esmл, kintanиiш tikrovлs reiрkiniш vienovлs pagrindas. „Substancialus“ reiрkia iр tikrшjш egzistuojantб, esantб realш, tikroviрkа elementа ir t. t. „Realybл“ nusako realios bыties bыsenа − tikroviрkos, kintanиios laike, su kintama jлga, patvarios, nenutrыkstanиios, veikianиios ir t. t. Po ir uю visш iрoriniш pasireiрkimш bei reiрkiniш visuomet turi bыti substanciali realybл. Tai yra dлsnis. Юmogus, mаstydamas apie Visatа, kurios dalelл jis pats yra, mato vien tik materijos, jлgш bei proto kitimo bыsenas. Jis mato, kad iр tikrшjш nieko nлra pastovaus, kad viskas kinta ir keiиiasi. Nieko nлra nekintamo − viskas gimsta, auga, mirрta. Tuo paиiu momentu, kai tik reiрkinys pasiekia savo virрыnж, jis pradeda leistis: ritmo dлsnis nuolat veikia, niekur nлra nekintanиios realybлs, besitжsianиio dydюio, nieko nлra pastovaus, iрskyrus kitimа. Юmogus mato visus reiрkinius, iрtekanиius vienus iр kitш, virstanиius vienus kitais, − nuolatinis veiksmas ir atoveikis, nuolatinл reakcija, бtaka ir iрtaka, statymas ir griovimas, kыrimas ir naikinimas; gimimas, augimas ir mirtis. Niekas nesitжsia, iрskyrus kitimа. Jeigu юmogus yra mаstantis, jis suvokia, kad visi рie kintantys reiрkiniai turi bыti tam tikros pirminлs jлgos, tam tikros substancialios realybлs pasireiрkimai. Visш рaliш ir visш laikш mаstytojai pripaюino рios substancialios realybлs egzistavimа kaip postulatа. Visos filosofijos, vertos рio pavadinimo, pagrбstos ta mintimi. Юmonлs suteikл рiai substancialiai realybei daugybж pavadinimш − vieni jа vadino Dievu (su iрtisa vardш бvairove), kiti − begaline ir amюina energija, treti bandл vadinti materija, − bet visi pripaюino jos egzistavimа. Tai akivaizdu ir nereikalauja argumentш. Рiose pamokose mes sekлme tiek senшjш, tiek ir рiuolaikiniш юymiausiш pasaulio mаstytojш – meistrш hermetistш – pavyzdюiu ir рiа pirminж jлgа, substancialiа realybж, pavadinome hermetiniu terminu „Viskas“, laikydami jб labiausiai visa apimanиiu iр bet kada юmogaus naudotш terminш tam, kas pranoksta vardus ir pavadinimus. Mes laikomлs ir mokome visш laikш hermetistш mаstytojш poюiыrio, o taip pat ir tш aukриiausius bыties lygius pasiekusiш tyrш sielш poюiыrio, tvirtinanиio, kad vidinл Visko prigimtis − nepaюini. Taip turлtш bыti, nes niekas, iрskyrus patб Viskа, negali suvokti jo prigimties ir bыties. Hermetistai tiki ir moko, kad Viskas savaime yra ir turi bыti visada nepaюinus. Jie vertina visas teologш bei metafizikш teorijas, prielaidas ir spekuliacijas apie vidinж Visko prigimtб tik kaip vaikiрkus mirtingш protш bandymus atskleisti begalybлs paslaptб. Tokie bandymai visada patirdavo ir visada patirs nesлkmж, kuri slypi paиios uюduoties prigimtyje. Tas, kuris pradeda tokius bandymus, tol klaidюios po minиiш labirintа, kol praras sveikа protа ir mаstymа, kol jo veiksmai ir elgesys taps visiрkai netinkami gyvenimui ir veiklai. Jis panaрus б savo narvelyje uoliai ratu bлganиiа voverж, nuolat siekianиiа ir nieko nepasiekianиiа: po eilinio bлgimo ji vis tiek belaisvл, sustojusi ten pat, kur ir pradлjo. Dar labiau savimi pasitiki tie, kurie bando priskirti Viskam savo paиiш personifikacijа, savybes, ypatybes, charakteristikas bei charakterius, suteikdami Viskam юmogiрkas emocijas, jausmus ir t. t., iki paиiш юemiausiш юmogui bыdingш savybiш, tokiш kaip pavydas, рlovл bei meilikavimas, pomлgis бюeidinлti bei garbinti ir visos kitos liekanos, priskirtinos rasiш vaikystлs dienoms. Tokios idлjos nedera suaugusiems vyrams ir moterims, jos greitai atmetamos. Mums atrodo, kad иia laikas pastebлti, jog mes бюvelgiame skirtumш tarp religijos ir teologijos, tarp filosofijos ir metafizikos. Б religijа mes юiыrime kaip б intuityvш Visko egzistavimo suvokimа ir asmeninб юmogaus santykб su Juo, o teologija mums reiрkia юmoniш bandymus personifikuoti Viskа, priskirti jam юmoniш savybes bei charakteristikas, teorijas apie jo reikalus, norus, aistras, planus bei projektus, jш prielaidas apie „юmoniш-tarpininkш“ bыtinumа tarp Visko ir юmonijos. Filosofija mums reiрkia siekб paюinti paюinius bei paaiрkinamus daiktus, o metafizika − bandymus iрneрti рб tyrimа uю ribш б nepaюinius bei nepaaiрkinamus pasaulius su tais paиiais kaip teologijos siekiais. Ir kartu tiek religija, tiek ir filosofija mums atrodo kaip reiрkinys, savo рaknimis siekiantis realybж, o teologija ir metafizika mums atrodo kaip aplauюytos nendrлs, auganиios lakiuose nemokрiрkumo smлlynuose ir negalinиios bыti niekuo daugiau, kaip tik visiрkai nepatikimu юmogaus sielos ir minties ramsиiu. Mes nereikalaujame, kad mыsш mokiniai priimtш рiuos apibыdinimus, mes tik norлjome parodyti mыsш poюiыrб. Bet kuriuo atveju рiose pamokose jыs labai maюai iрgirsite apie teologijа ir metafizikа. Nors vidinл Visko prigimtis nepaюini, egzistuoja tam tikros tiesos, susijusios su jo egzistavimu, kurias юmogaus protas priverstas priimti. Рiш teiginiш studijavimas yra deramas tyrimш objektas, ypaи jeigu jie atitinka praregлjusiшjш aukрtesniuose planuose teiginius. Mes dabar jus ir kvieиiame dalyvauti рiame tyrime. Tai, kas yra pagrindinл tiesa − substanciali realybл − yra virр realiш vardш, bet iрmintingi юmonлs jа vadina Viskuo. Savo esme Viskas nepaюinus, bet tai, kа teigia sveikas protas, turi bыti svetingai priimta ir su pagarba iрstudijuota. Юmonijos sveikas protas, kurio teiginius mes turime priimti, jeigu esame mаstantys, mums kalba apie Viskа, visai nesistengdamas pakelti neюinomybлs uюdangos: 1. Viskas turi bыti Viskuo, kas realiai egzistuoja. Niekas negali egzistuoti ne Viskame, nes kitaip Viskas nebus Viskas. 2. Viskas turi bыti begalinis, nes nлra nieko, kas galлtш nusakyti, aprлpti, nustatyti Visko ribas ar jб suturлti. Jis turi bыti begalinis laike, t. y. amюinas; jis turi visada nepertraukiamai egzistuoti, nes nлra daugiau nieko, kas bыtш galлjжs jб kada nors sukurti, ir niekas niekada nesukuriama iр nieko, o jeigu jo kada nors nebuvo, tegul bent akimirkai, tai jo nebыtш ir dabar − jis turлjo nepertraukiamai egzistuoti visada, nes nлra nieko, kas galлtш jб sugriauti, ir jo niekada negali nebыti, nors akimirkai, nes kaюkas niekada negali tapti niekuo. Jis turi bыti begalinis erdvлje − jis turi bыti visur, nes nлra erdvлs ne Viskame. Jis negali bыti koks nors kitoks, o ne begalinis erdvлje be laiko, pertrыkiш, skilimш ar atskilimш, nes nлra nieko, kas galлtш pertraukti, atskirti ar nutraukti jo trukmж, ir nieko, kas galлtш uюpildyti jo spragas. Jis turi bыti begalinлs jлgos, arba absoliutus, nes nлra nieko, kas galлtш jб apriboti, apibrлюti, trikdyti arba sаlygoti − jo negali paveikti jokia kita jлga, nes nлra jokios kitos jлgos. 3. Viskas turi bыti nekintamas, t. y. neturi patirti kitimo savo tikrаja prigimtimi, nes nлra nieko, kas galлtш jб paveikti: nieko, б kа arba iр ko jis galлtш kada nors keistis. Jis negali bыti padidintas ar sumaюintas, pridлtas ar atimtas, nei tapti didesnis ar maюesnis kieno nors atюvilgiu. Jis visada turi bыti ir visada iрliks tuo, kuo jis yra dabar, − Viskuo. Nieko niekada nebuvo, nлra dabar ir niekada nebus, б kа jis galлtш pakisti. Viskas − begalinis, absoliutus, amюinas ir nekintamas. Iр to seka, kad niekas baigtinis, kintantis, laikinas ir sаlyginis negali bыti Viskuo. Ir, kadangi nлra nieko, kas bыtш ne Viskame, tikrovлje, todлl visi tokie baigtiniai daiktai tikrovлje turi bыti Niekuo. Nebijokite, tai ne aklavietл, ne uюtemimas: mes nesiruoрiame vesti jыsш б krikриioniрko mokslo sritб prisidengdami hermetine filosofija. Egzistuoja рiш visiрkai prieрingш nuostatш suderinimas. Nurimkite, savo laiku mes iрvesime jus б tai. Aplink save mes matome tai, kа vadiname materija, kas sudaro visш formш fizinб pagrindа. ArViskas tлra materija? Toli graюu ne! Materija negali apreikрti gyvybлs ar proto, o juk gyvybл ir protas pasireiрkia Visatoje. Viskas negali bыti materija, nes niekas nepakyla virр рios esmлs, niekas niekada nepasireiрkia pasekme be prieюasties, be pagrindo, niekas nesivysto kaip pasekmл, jeigu nлra nieko prieр tai buvusio. Be to, рiuolaikinis mokslas teigia, kad tikrovлje nлra tokio daikto kaip materija, tai, kа mes vadiname materija − ne kas kita, kaip diskretinл energija arba jлga, t. y. юemш vibracijш daюniш energija arba jлga. Vieno raрytojo юodюiais tariant: „Materija tapo paslaptimi“. Netgi materialistinis mokslas paliko materijos teorijа ir savo pagrindu paлmл energijа. Taigi ar Viskas yra tiesiog energija arba jлga? Nei energija, nei jлga, kaip jas apibыdina materialistai, nes jш energija ir jлga − akli mechaninai reiрkiniai, neturintys gyvybлs ar proto. Gyvybл ir protas niekada negali atsirasti iр aklos energijos ar jлgos, nes, kaip jau minлjome, niekas negali pakilti virр savo esmлs; niekas negali vystytis, jeigu nлra prieюasties; niekas nepasireiрkia kaip pasekmл, jeigu nлra prieюasties. Taigi Viskas negali bыti tiesiog energija arba jлga, nes jeigu tai bыtш ne taip, nebыtш gyvybлs ir proto (jie neegzistuotш), o mes tai юinome geriau uю bet kа, nes gyvename ir naudojamлs protu, aptardami kaip tik рб klausimа, kaip ir tie, kurie skelbia, kad energija ir jлga yra Viskas. Kа mes юinome apie tai, kas egzistuoja Visatoje ir kas galлtш bыti virр materijos arba energijos? Gyvybл ir protas! Gyvybл ir protas su visa jш kaita bei vystymosi gradacijomis. Galite paklausti, ar tik nenorime pasakyti, kad Viskas yra gyvybл ir protas? Atsakome: „Ir taip, ir ne“. Jeigu gyvybж irprotа suvokiate taip, kaip jas suvokia „vargрai mirtingieji“, mes atsakome: „Ne, Viskas ne toks“. Tada galite paklausti, o koks gyvybлs ir proto tipas turimas omenyje? Atsakome: „Gyvasis Protas, esantis tiek aukриiau virр viso ko, kа mirtingieji suvokia kaip tш юodюiш esmж, kiek gyvybл ir protas yra aukриiau uю mechanines jлgas arba materijа − begalinis gyvasis Protas, lyginant su baigtiniais gyvybe ir protu“. Mes kalbame apie tai, kа turi omenyje praрviesлjusios sielos, su pagarba tarianиios юodб „Dvasia!“. Viskas yra begalinis gyvasis protas − praрviesлjusieji jб vadina dvasia!
emipetras: KAS ČIA PER NESАMONĖ GAUNASI ? PABANDYSIU IР NAUJO БKELTI PROTO TRANSMUTACIJA Protа galima transmutuoti (lygiai taip, kaip metalus ir elementus) iр vienos bыsenos б kitа; iр vieno skalлs lygio б kitа; iр vienш sаlygш б kitas; iр vieno poliaus б kitа poliш; iр vienos vibracijos б kitа; tikroji hermetinл transmutacija yra proto menas. Kaip mes pastebлjome, hermetistai buvo pirmieji alchemikai, astrologai, psichologai, o pats Hermis buvo рiш mokslш pradininkas. Iр astrologijos iрaugo рiuolaikinл astronomija, iр alchemijos − 12 рiuolaikinл chemija, iр mistinлs psichologijos − бvairios рiuolaikinлs psichologijos mokyklos. Nereikia galvoti, kad senieji nesuvokл to, kа рiuolaikinлs mokyklos laiko iрimtinai savo specifiniu pasiekimu. Uюraрai ant akmenш Senajame Egipte akivaizdюiai parodo, kad senieji turлjo iрsamias ir pilnas astrologijos юinias, ir pats piramidюiш pastatymo faktas rodo ryрб tarp jш projekto ir astronomijos mokslo duomenш. Nesvetima jiems buvo ir chemija, nes senieji fragmentai atskleidюia, kad jie iрmanл chemines medюiagш savybes. Fizikа lieиianиias senаsias teorijas po truputб patvirtina naujausi рiuolaikinio mokslo atradimai, ypaи susijж su materijos sandara. Taip pat negalima teigti, kad jie neюinojo to, kа dabar vadiname рiuolaikiniais psichologijos atradimais. Atvirkриiai, egiptieиiai labai gerai iрmanл psichologijа, o ypaи tas sritis, kurias рiuolaikinлs mokyklos ignoruoja ir kurios, nors ir pavadintos „psichikos mokslais“, veda рiuolaikinius psichologus б aklavietж, priversdamos juos pripaюinti, kad „visame tame kaюkas vis tik yra“. Tikrovл tokia, kad, be materialios chemijos, astronomijos ir psichologijos (t. y., psichologijos jos fiziologijos fazлje), senieji buvo gerai бvaldж transcendentinж astronomijа, vadinamа astrologija, transcendentinж chemijа, vadinamа alchemija, psichologijos teorijа, vadinamа mistine psichologija. Be iрorinio юinojimo, kurб savinasi рiuolaikiniai mokymai, jie turлjo vidinб юinojimа. Tarp daugybлs sriиiш slaptш юiniш, kurios buvo юinomos hermetistams, buvo ir transmutacija, юinoma kaip vienш proto bыsenш virtimas kitomis, dлstoma рiame knygos skyriuje. Transmutacija − terminas, kuris paprastai naudojamas apibыdinti senаjб metalш (ypaи paprastш metalш) pakeitimа (virsmа) auksu. Analogiрka proto transmutacija yra menas keisti bei transformuoti vienas proto bыsenas, formas bei sаlygas kitomis. Taigi galite pastebлti, kad proto transmutacija yra proto chemijos menas, arba, jeigu jums patinka kitas terminas, praktinлs mistinлs psichologijos forma. Tai reiрkia kur kas daugiau, negu atrodo iр iрorлs. Transmutacijos, arba alchemijos, arba proto plano chemijos, бtaka yra tokia svarbi, kad, net jeigu рis menas sustotш esamame lygyje, jis vis tiek iрliktш viena svarbiausiш юmogaus turimш юiniш sriиiш. Ir tai tik pradюia. Paюiыrлkime kodлl. Pirmasis iр septyniш hermetiniш principш yra proto principas, kurio aksioma − Viskas yra Protas; Visata yra protinл − reiрkia, kad joje minimos Visatos pagrindinл realybл yra Protas; ir pati Visata yra Protas, t. y., egzistuoja Visko Prote. Рб principа mes apюvelgsime tolesnлse pamokose, o dabar paюvelkime б рio principo veikimа, darydami prielaidа, kad tai − tiesa. Jeigu Visata iр prigimties yra protinл, tai proto transmutacija turi bыti Visatos sаlygш keitimo menas materijos, jлgos ir proto aspektais. Taigi jыs matote, kad proto transmutacija iр tikrшjш yra ta pati „magija“, apie kuriа senieji autoriai tiek daug raрл savo mistiniuose darbuose, bet kuriai aiрkinti jie paliko tiek maюai praktiniш nurodymш. Jeigu Viskas yra Protas, tada menas, kuris duoda galimybж keisti vadinamаsias protines sаlygas, бgalina meistrа valdyti tiek fizines, tiek ir tas protines sаlygas. 13 Tiesа sakant, niekas, iрskyrus didюiuosius proto alchemikus, nesugeba pasiekti jлgos laipsnio, bыtino valdyti svarbias fizines sаlygas, tokias kaip gamtos elementш valdymas, uraganш sukлlimas arba nuraminimas, юemлs drebлjimai ir kiti grandioziniai gamtos reiрkiniai. Visш mokyklш paюangiausi okultistai рventai tiki, kad tokiш meistrш buvo anksиiau ir tebлra рiomis dienomis. Geriausieji mokytojai tvirtina savo mokiniams, kad tokie meistrai egzistuoja ir valdo рias jлgas, kuo jie бsitikino savo patirtimi. Рie meistrai neorganizuoja vieрш savo jлgos demonstracijш, jie stengiasi nusiрalinti nuo юmoniш minios, kad dar labiau atsidлtш лjimui юiniш Keliu. Mes иia paminime jш egzistavimа vien tam, kad atkreiptume jыsш dлmesб б tа faktа, kad jш jлga − tai vien tik proto jлga ir ji veikia aukрtesnлs proto transmutacijos sаlygomis pagal hermetinio proto principа. Visata yra protinл. Mokiniai ir юemesnio uю meistrus lygio hermetikai – mokytojai bei брventintieji – gali laisvai veikti proto plane, atlikdami proto transmutacijas. Visa tai, kа mes vadiname „psichiniais reiрkiniais“, „proto бtakomis“, „psichikos mokslu“, „naujais iрgalvotais reiрkiniais“ ir t. t., iр tikrшjш veikia tomis paиiomis bendromis kryptimis, nes visi jie paklыsta vienam principui, nepriklausomai nuo to, kokiais vardais reiрkiniai pavadinami. Proto transmutacijш mokiniai ir praktikai veikia proto plane, keisdami vienas proto sаlygas, bыsenas ir t. t. kitomis, naudodamiesi бvairiomis daugiau ar maюiau efektingomis formulлmis. Бvairыs „gydymai“, „брventinimai“, „iрvarymai“ ir kt. – ne kas kita, kaip рiuolaikinлse okultinлse mokyklose mokomos hermetinio meno formulлs, deja, daюnai gana netobulos ir nemokрiрkos. Dauguma рiuolaikiniш praktikш labai tamsuoliрki, lyginant su senaisiais meistrais, nes jiems trыksta fundamentaliш юiniш, kuriomis galлtш pagrбsti savo darbus. Hermetiniais metodais galima keisti ne tik savo paties, bet ir kitш proto bыsenas, kas iр tikrшjш nuolat ir vyksta, paprastai nesаmoningai, taиiau daюnai ir sаmoningai, kai atsiranda юmoniш, suprantanиiш dлsnius ir principus, o tie юmonлs, kuriuos pirmieji veikia, nлra informuoti apie savisaugos principus. Be to, daugelis okultiniш mokslш mokiniш ir praktikш юino, kad trokрtantis pakeisti gyvenimo sаlygas юmogus savo stipriu noru, valia ar „gydymu“ gali tai realizuoti, pakeisdamas arba transmutuodamas nuo kitш юmoniш proto priklausanиias fizines sаlygas. Рiuo metu visuomenл apie tokius dalykus yra gerai informuota, todлl mes apie tai nekalbлsime, kadangi mыsш tikslas − atskleisti hermetinio meno principus, sudaranиius visш рiш praktikos formш, tiek teigiamш, tiek ir neigiamш, pagrindа, nes рis menas gali bыti panaudotas бvairiose kryptyse pagal hermetinб poliariрkumo principа. Рioje nedidelлje knygoje mes apsistojome prie pagrindiniш proto transmutacijos principш, kad visi, kurie pageidaus, galлtш juos suvokti ir taip бgytш meistriрkumo raktа, kuris atvers daugelб poliariрkumo principo durш. 14 Dabar pereisime prie pirmojo iр septyniш hermetiniш principш nagrinлjimo − proto principo, kuris aiрkina tiesа: Viskas yra Protas, Visata yra protinл. Mes praрome iр savo mokiniш akylo dлmesio ir kruopриiш рio didюio principo studijш, nes tai iр tikrшjш yra bazinis visos hermetinлs filosofijos ir proto transmutacijos hermetinio meno principas. VISKAS Po ir uю laiko, erdvлs ir pokyиiш Visatos visada galima rasti substan
emipetras: nesuprantu , kodлl бsiterpia rusiрkos raidлs ? Kа aр ne taip darau ?
emipetras: ALLIO , KAS ИIA DAROSI
emipetras: ,, NU BRATCI KROLIKI '' , O KAS ČIA DEDASI , AR VĖL MUŠA RUSIŠKAS RAIDES
emipetras: O , IR ČIA JAU TVARKA . TAI DIDELIS AČIŪ , AR ANGELUI , AR TARPINEI BŪTYBEI , AR GERAM URANTIJOS PILIEČIUI , BET DIDELIS AČIŪ
emipetras: JEIGU DABAR IРMUР GERAS LIETUFVIРKAS RAIDES , TAI MOKOMЛS TOLIAU APIE DIEVO- VISKAS FILOSOFINБ ASPEKTА KAS YRA VISKAS Po ir uю laiko, erdvлs ir pokyиiш Visatos visada galima rasti substancialiа realybж –fundamentaliа Tiesа. „Substancija“ reiрkia tai, kas yra savaime esanti bыties esmл, kintanиiш tikrovлs reiрkiniш vienovлs pagrindas. „Substancialus“ reiрkia iр tikrшjш egzistuojantб, esantб realш, tikroviрkа elementа ir t. t. „Realybл“ nusako realios bыties bыsenа −tikroviрkos, kintanиios laike, su kintama jлga,patvarios, nenutrыkstanиios, veikianиios ir t. t. P o ir uю visш iрoriniш pasireiрkimш bei reiрkiniш visuomet turi bыti substanciali realybл. Tai yra dлsnis. Юmogus, mаstydamas apie Visatа, kurios dalelл jis pats yra, mato vien tik materijos, jлgш bei proto kitimo bыsenas. Jis mato, kad iр tikrшjш nieko nлra pastovaus, kad viskas kinta ir keiиiasi. Nieko nлra nekintamo − viskas gimsta, auga, mirрta. Tuo paиiu momentu, kai tik reiрkinys pasiekia savo virрыnж, jis pradeda leistis: ritmo dлsnis nuolat veikia, niekur nлra nekintanиios realybлs, besitжsianиio dydюio, nieko nлra pastovaus, iрskyrus kitimа. Юmogus mato visus reiрkinius, iрtekanиius vienus iр kitш, virstanиius vienus kitais, − nuolatinis veiksmas ir atoveikis, nuolatinл reakcija, бtaka ir iрtaka, statymas ir griovimas, kыrimas ir naikinimas; gimimas, augimas ir mirtis. Niekas nesitжsia, iрskyrus kitimа. Jeigu юmogus yra mаstantis, jis suvokia, kad visi рie kintantys reiрkiniai turi bыti tam tikros pirminлs jлgos, tam tikros substancialios realybлs pasireiрkimai. Visш рaliш ir visш laikш mаstytojai pripaюino рios substancialios realybлs egzistavimа kaip postulatа. Visos filosofijos, vertos рio pavadinimo , pagrбstos ta mintimi. Юmonлs suteikл рiai substancialiai realybei daugybж pavadinimш − vieni jа vadino Dievu (su iрtisa vardш бvairove),kiti − begaline ir amюina energija, treti bandл vadinti materija, − bet visi pripaюino jos egzistavimа. Tai akivaizdu ir nereikalauja argumentш. Рiose pamokose mes sekлme tiek senшjш, tiek ir рiuo laikiniш юymiausiш pasaulio mаstytojш – meistrш hermetistш – pavyzdюiu ir рiа pirminж jлgа, substancialiа realybж, pavadinome hermetiniu terminu „Viskas“, laikydami jб labiausiai visa apimanиiu iр bet kada юmogaus naudotш terminш tam, kas pranoksta vardus ir pavadinimus. 15 Mes laikomлs ir mokome visш laikш hermetistш mаstytojш poюiыrio, o taip pat ir tш aukриiausius bыties lygius pasiekusiш tyrш sielш poюiыrio, tvirtinanиio, kad vidinл Visko prigimtis−nepaюini. Taip turлtш bыti, nes niekas, iрskyrus patб Viskа, negali suvokti jo prigimties ir bыties. Hermetistai tiki ir moko, kad Viskas savaime yra ir turi bыti visada nepaюinus. Jie vertina visas teologш bei metafizikш teorijas, prielaidas ir spekuliacijas apie vidinж Visko prigimtб tik kaip vaikiрkus mirtingш protш bandymus atskleisti begalybлs paslaptб. Tokie bandymai visada patirdavo ir visada patirs nesлkmж, kuri slypi paиios uюduoties prigimtyje. Tas, kuris pradeda tokius bandymus, tol klaidюios po minиiш labirintа, kol praras sveikа protа ir mаstymа, kol jo veiksmai ir elgesys taps visiрkai netinkami gyvenimui ir veiklai. Jis panaрus б savo narvelyje uoliai ratu bлganиiа voverж, nuolat siekianиiа ir nieko nepasiekianиiа: po eilinio bлgimo ji vis tiek belaisvл, sustojusi ten pat,kurir pradлjo. Dar labiau savimi pasitiki tie, kurie bando priskirti Viskam savo paиiш personifikacijа, savybes, ypatybes, charakteristikas bei charakterius, suteikdami Viskam юmogiрkas emocijas, jausmus ir t. t., iki paиiш юemiausiш юmogui bыdingш savybiш, tokiш kaip pavydas, рlovл bei meilikavimas, pomлgis бюeidinлti bei garbinti ir visos kitos liekanos, priskirtinos rasiш vaikystлs dienoms. Tokios idлjos nedera suaugusiems vyrams ir moterims, jos greitai atmetamos. Mums atrodo, kad иia laikas pastebлti, jog mes бюvelgiame skirtumш tarp religijos ir teologijos, tarp filosofijos ir metafizikos. Б religijа mes юiыrime kaip б intuityvш Visko egzistavimo suvokimа ir asmeninб юmogaus santykб su Juo, o teologija mums reiрkia юmoniш bandymus personifikuoti Viskа, priskirti jam юmoniш savybes bei charakteristikas, teorijas apie jo reikalus, norus, aistras, planus bei projektus, jш prielaidas apie „юmoniшUtarpininkш“ bыtinumа tarp Visko ir юmonijos. Filosofija mums reiрkia siekб paюinti paюinius bei paaiрkinamus daiktus, o metafizika−bandymus iрneрti рб tyrimа uю ribш б nepaюinius bei nepaaiрkinamus pasaulius su tais paиiais kaip teologijos siekiais. Ir kartu tiek religija, tiek ir filosofija mums atrodo kaip reiрkinys, savo рaknimis siekiantis realybж, o teologija ir metafizika mums atrodo kaip aplauюytos nendrлs, auganиios lakiuose nemokрiрkumo smлlynuose ir negalinиios bыti niekuo daugiau, kaip tik visiрkai nepatikimu юmogaus sielos ir minties ramsиiu. Mes nereikalaujame, kad mыsш mokiniai priimtш рiuos apibыdinimus, mes tik norлjome parodyti mыsш poюiыrб. Bet kuriuo atveju рiose pamokose jыs labai maюai iрgirsite apie teologijа ir metafizikа. Nors vidinл Visko prigimtis nepaюini, egzistuoja tam tikros tiesos, susijusios su jo egzistavimu, kurias юmogaus protas priverstas priimti. Рiш teiginiш studijavimas yra deramas tyrimш objektas, ypaи jeigu jie atitinka praregлjusiшjш aukрtesniuose planuose teiginius. Mes dabar jus ir kvieиiame dalyvauti рiame tyrime. 16 Tai, kas yra pagrindinл tiesa−substanciali realybл−yra virр realiш vardш, bet iрmintingi юmonлs jа vadina Viskuo. Savo esme Viskas nepaюinus, bet tai, kа teigia sveikas protas, turi bыti svetingai priimta ir su pagarba iрstudijuota. Юmonijos sveikas protas, kurio teiginius mes turime priimti, jeigu esame mаstantys, mums kalba apie Viskа, visai nesistengdamas pakelti neюinomybлs uюdangos: 1. Viskas turi bыti Viskuo, kas realiai egzistuoja. Niekas negali egzistuoti ne Viskame, nes kitaip Viskas nebus Viskas. 2. Viskas turi bыti begalinis, nes nлra nieko, kas galлtш nusakyti, aprлpti, nustatyti Visko ribas ar jб suturлti. Jis turi bыti begalinis laike, t. y 3. amюinas; jis turi visada nepertraukiamai egzistuoti, nes nлra daugiau nieko, kas bыtш galлjжs jб kada nors sukurti, ir niekas niekada nesukuriama iр nieko, o jeigu jo kada nors nebuvo , tegul bent akimirkai, tai jo nebыtш ir dabar−jis turлjo nepertraukiamai egzistuoti visada, nes nлra nieko, kas galлtш jб su griauti, ir jo niekada negali nebыti , nors akimirkai, nes kaюkas niekada negali tapti niekuo. Jis turi bыti begalinis erdvлje −jis turi bыti visur, nes nлra erdvлs ne Viskame. Jis negali bыti koks nors kitoks , o ne begalinis erdvлje be laiko, pertrыkiш, skilimш ar atskilimш, nes nлra nieko, kas galлtш pertraukti, atskirti ar nutraukti jo trukmж, ir nieko , kas galлtш uюpildyti jo spragas . . Jis turi bыti begalinлs jлgos, arba absoliutus, nes nлra nieko, kas galлtш jб apriboti, apibrлюti, trikdyti arba sаlygoti − jo negali paveikti jokia kita jлga, nes nлra jokios kitos jлgos. 4. Viskas turi bыti nekintamas, t. y. neturi patirti kitimo savo tikrаja prigimtimi, nes nлra nieko, kas galлtш jб paveikti: nieko, б kа arba iр ko jis galлtш kada nors keistis. Jis negali bыti padidintas ar sumaюintas, pridлtas ar atimtas, nei tapti didesnis ar maюesnis kieno nors atюvilgiu. Jis visada turi bыti ir visada iрliks tuo, kuo jis yra dabar, − Viskuo. Nieko niekada nebuvo, nлra dabar ir niekad a nebus, б kа jis galлtш pakisti. Viskas −begalinis, absoliutus, amюinas ir nekintamas. Iр to seka, kad niekas baigtinis, kintantis, laikinas ir sаlyginis negali bыti Viskuo. Ir, kadangi nлra nieko, kas bыtш ne Viskame, tikrovлje, todлl visi tokie baigtiniai daiktai tikrovлje turi bыti Niekuo. Nebijokite, tai ne aklavietл, ne uюtemimas: Mes nesiruoрiame vesti jыsш б krikриioniрko mokslo sritб prisidengdami hermetine filosofija. Egzistuoja рiш visiрkai prieрingш nuostatш suderinimas. Nurimkite, savo laiku mes iрvesime jus б tai. Aplink save mes matome tai, kа vadiname materija, kas sudaro visш formш fizinб pagrindа. Ar Viskas tлra materija? Toli graюu ne! Materija negali apreikрti gyvybлs ar proto, o juk gyvybл ir protas pasireiрkia Visatoje. Viskas negali bыti materija, nes niekas nepakyla virр рios esmлs, niekas niekada nepasireiрkia pasekme be prieюasties, be pagrindo, niekas nesivysto kaip pasekmл, jeigu nлra nieko prieр tai buvusio. Be to, рiuolaikinis mokslas teigia, kad tikrovлje nлra tokio daikto kaip materija,tai, kа mes vadiname materija − ne kas kita, kaip diskretinл energija arba jлga, t. y. юemш vibracijш daюniш energija arba jлga. Vieno raрytojo юodюiais tariant : „Materija tapo paslaptimi“. Netgi materialistinis mokslas paliko materijos teorijа ir savo pagrindu paлmл energijа. Taigi ar Viskas yra tiesiog energija arba jлga? Nei energija, nei jлga, kaip jas apibыdina materialistai, nes jш energija ir jлga−akli mechaninai reiрkiniai, neturintys gyvybлs ar proto. Gyvybл ir protas niekada negali atsirasti iр aklos energijos ar jлgos, nes, kaip jau minлjome, niekas negali pakilti virр savo esmлs; niekas negali vystytis, jeigu nлra prieюasties; niekas nepasireiрkia kaip pasekmл, jeigu nлra prieюasties.. Taigi Viskas negali bыti tiesiog energija arba jлga , nes jeigu tai bыtш ne taip, nebыtш gyvybлs ir proto (jie neegzistuotш), o mes tai юinome geriau uю bet kа, nes gyvename ir naudojamлs protu, aptardami kaip tik рб klausimа, kaip ir tie, kurie skelbia, kad energija ir jлga yra Viskas. Kа mes юinome apie tai, kas egzistuoja Visatoje ir kas galлtш bыti virр materijos arba energijos? Gyvybл ir protas! Gyvybл ir protas su visa jш kaita bei vystymosi gradacijomis. Galite paklausti, ar tik nenorime pasakyti, kad Viskas yra gyvybл ir protas? Atsakome: „Ir taip, ir ne“. Jeigu gyvybж ir protа suvokiate taip, kaip jas suvokia „vargрai mirtingieji“, mes atsakome: „Ne, Viskas ne toks“. Tada galite paklausti, o koks gyvybлs ir proto tipas turimas omenyje? Atsakome: „Gyvasis Protas, esantis tiek aukриiau virр viso ko, kа mirtingieji suvokia kaip tш юodюiш esmж, kiek gyvybл ir protas yra aukриiau uю mechanines jлgas arba materijа−begalinis gyvasis Protas, lyginant su baigtiniais gyvybe ir protu“. Mes kalbame apie tai, kа turi omenyje praрviesлjusios sielos, su pagarba tarianиios юodб „Dvasia!“. Viskas yra begalinis gyvasis protas , nes protas yra DVASIA
emipetras: KAS PERSKAITĖ MANO TEMĄ PAŽYMĖTĄ SU DVIEM KABLIUKAIS ( '' ) PRATESIU TOLESNĮ HERMETINĮ MOKYMĄ ŠIOJE TEMOJE . TEN ĮVYKO NESĄMONINGA PERSIUNTIMO KLAIDA , O GAL DVASIOS SUKLIUDĖ , DĖL MAN NEŽINOMŲ PRIEŽASČIŲ .TAČIAU DABAR RADAU TEISINGĄ LIETUVIŠKŲ RAIDŽIŲ PERSIUNTIMĄ . TAIGI SKAITOME TOLIAU VISKAS VISAME KAME Jeigu visa kas egzistuoja Viskame, tai teisinga ir tai, kad Viskas yra visame kame. Kas iš tikrųjų supranta šią tiesą, tas pasiekė didį žinojimą. Kaip dažnai dauguma žmonių girdi nuolat kartojamą teiginį, kad jų dievybė (vadinama įvairias vardais) yra „Viskas Viskame“, ir kaip mažai kas iš jų teįtaria gilią okultinę tiesą, slypinčią šiuose abejingai ištartuose žodžiuose. Šis kasdien naudojamas posakis yra aukščiau mūsų pacituotos senosios hermetinės sentencijos liekana. Kaip sako Kibalionas, kas iš tikrųjų supranta šią tiesą, tas pasiekė didį žinojimą. Kadangi tai yra taip, ištirkime šią tiesą, kurios supratimas tiek daug reiškia. Šioje tiesos tezėje – hermetinėje sentencijoje – slypi viena iš didžiausių filosofinių, mokslinių, religinių tiesų. Mes pateikėme jums hermetinį mokymą apie protinę Visatos prigimtį – tiesą, kad Visata yra protinė ir yra Visko Prote. Kaip sako Kibalionas viršuje pateiktoje citatoje: visa kas egzistuoja Viskame. Bet kartu pabrėžkime susijusį teiginį: teisinga ir tai, kad Viskas yra visame kame. Šį aiškiai prieštaraujantį teiginį sutaiko paradokso dėsnis. Tai yra tikslus hermetinis santykių, egzistuojančių tarp Visko ir jo protinės Visatos, apibūdinimas. Mes jau matėme, kad visa kas yra Viskame, o dabar ištyrinėkime kitą šio klausimo aspektą. Iš hermetinių mokymų seka, kad Viskas esa (yra turimas) savo Visatoje ir kiekvienoje Visatos dalelėje, vienete ar junginyje. Šį teiginį Mokytojai paprastai iliustruoja nuorodomis į atitikimo principą. Mokytojas paveda mokiniui suformuoti ko nors, turinčio protinę formą – žmogaus, idėjos – protinį atvaizdą. Labiausiai mėgstamas pavyzdys – rašytojo arba dramaturgo sukuriama jo personažų idėja arba menininko, skulptoriaus sukuriamas idealo atvaizdas, kurį jis nori išreikšti savo menu. Kiekvienu atveju mokinys pastebi, kad tuo metu, kai atvaizdas egzistuoja ir gyvena išimtinai jo prote, visgi jis, mokinys, rašytojas, dramaturgas, menininkas ar skulptorius, savo pojūčiais taip pat gyvena protiniame atvaizde (yra susijęs su juo). Kitaip sakant, reali protinio atvaizdo jėga, gyvybė, dvasia kyla iš žmogaus nematerialaus proto. Pamąstykite apie tai, kol suvoksite šią idėją. Norėdami pateikti šiuolaikinį pavyzdį, tarkime, kad Otelas, Jagas, Hamletas, Lyras, Ričardas III egzistavo tik Šekspyro prote jų sumanymo ir kūrimo momentu. Ir tuo pačiu metu Šekspyras taip pat egzistavo kiekviename iš šių charakterių, suteikdamas jiems gyvybingumą, dvasią bei poelgius. Kam priklauso mums žinomų personažų – Mikoberio, Oliverio Tvisto – „dvasia“, ar tik ne Dikensui? O gal kiekvienas iš šių personažų turėjo nuosavą dvasią, nepriklausomą nuo savo kūrėjo? Ar Mediči Venera, Siksto Madona, Belvederio Apolonas turi savarankišką dvasią, ar jie tik atspindi savo kūrėjų dvasinę ir protinę jėgą? Paradokso dėsnis aiškina, kad abu teiginiai teisingi, jeigu žiūrėsime iš atitinkamų požiūrio taškų. Imkime Mikoberį ir Dikensą: nors galima teigti, kad Mikoberis yra Dikensas, bet Dikenso negalime sutapatinti su Mikoberiu. Toks žmogus kaip Mikoberis gali pasipiktinti: „Mano kūrėjo dvasia egzistuoja manyje – ir visgi aš ne jis!“. Tai taip skiriasi nuo stulbinančių pusiau tiesų, kurias skelbdami pusiau išminčiai užpildo aplinkinę erdvę savo triukšmingais šūkavimais: „Aš esu Dievas!“. Įsivaizduokite vargšą Mikoberį arba niekingąjį Uriją Hipą sakančius: „Aš esu Dikensas“, arba kurį nors iš žemesnių Šekspyro pjesės tarnų pareiškiančius: „Aš esu Šekspyras“. Viskas yra žemės kirmine ir visgi žemės kirminui toli iki to, kad būtų Viskuo. Ir visgi išlieka stebuklas, kad nors šis žemės kirminas ir egzistuoja tik kaip žemesnė būtybė, sukurta ir esanti išimtinai Proto viduje, vis dėlto Viskas yra tame kirmine ir tose dalelėse, iš kurių jis susideda. Ar gali būti didesnė paslaptis už tą, kuri slypi šiame „visa kas Viskame“ ir „Viskas visame kame“? Mokinys, be abejo, supranta, kad čia pateikti pavyzdžiai nėra tobuli ir ne visiškai atitinka temą, nes jie parodo proto atvaizdų kūrimą baigtiniuose protuose, o Visata yra begalinio Proto kūrinys – ir skirtumas tarp šių dviejų polių juos skiria. Visgi tai tėra tik lygio aspektas (veikia tas pats principas) – viename ir kitame pasireiškia atitikimo principas: kaip viršuje, taip ir apačioje; kaip apačioje, taip ir viršuje. Kuo labiau žmogus pradeda suvokti nuolat esančios dvasios buvimą jo būtybės viduje, tuo labiau jis pradeda kilti gyvenimo dvasinėje skalėje. Tai ir yra būtent tai, kas reiškia dvasinį vystymąsi – dvasios atpažinimas, suvokimas ir pasireiškimas mumyse. Pasistenkite įsiminti šį dvasinio vystymosi apibrėžimą. Jame slypi tikrosios religijos tiesa. Egzistuoja daugybė būties planų – daugybė gyvybės poplanių, daugybė egzistavimo Visatoje lygių. Ir viskas priklauso nuo būtybių kilimo pagal skalę, kurios žemiausias taškas yra fizinė materija, o aukščiausią tik subtiliausia riba teskiria nuo Visko Dvasios. Visa kas juda šia „Gyvenimo skale“ pirmyn ir aukštyn, visa kas yra judėjime, visa kas yra Kelyje, kurio pabaiga – Viskas. Visas progresas yra „grįžimas namo“. Visa kas progresuoja pirmyn ir aukštyn, nepaisydamas tariamų išorės prieštaravimų. Tokia yra žinia iš įšventintųjų. Hermetiniai mokymai apie protinį Visatos kūrimo procesą pasireiškia tuo, kad kūrybinio ciklo pradžioje Viskas savo būties aspektu nukreipia savo valią į „Tapimo“ aspektą, ir prasideda kūrybos procesas. Mokymas byloja, kad proceso eigoje vibracijos žemėja iki labai žemų energijų vibracijų lygio. Pasiekus šį tašką, pasireiškia pačios žemiausios įmanomos materijos formos. Šis procesas pavadintas involiucijos stadija, kurios metu Viskas „įsitraukia“, arba „įsisuka“ į kūrybą. Šis procesas, pasak hermetistų, panašus į menininko, rašytojo ar išradėjo kūrybos procesą, kai jie taip giliai persiima savo protine kūryba, kad beveik pamiršta savo pačių egzistavimą ir tuo metu gyvena beveik vien tik ja. Jeigu vietoje žodžio „įsisuka“ naudotume žodį „pasineria“, tikriausiai ryškiau išreikštume savo idėją. Ši involiucinė kūrybos stadija kartais vadinama dieviškos energijos „išsiliejimu“, o evoliucinė būsena vadinama „sutraukimu“. Ekstremalus kūrybos proceso polius laikomas maksimaliai nutolusiu nuo Visko, o evoliucinės stadijos pradžia laikoma ritmo švytuoklės grįžtamojo judesio pradžia – „grįžimo namo“ idėja sutinkama visuose hermetiniuose mokymuose. Mokymai byloja, kad „išsiliejimo“ metu vibracijos nuolat žemėja, kol pasiekia ribą, tada prasideda grįžtamasis judesys. Bet egzistuoja tas skirtumas, kad tuo metu, kai vyksta „išsiliejimas“, kūrybinės jėgos veikia kompaktiškai suspaustos ir kaip visuma, o nuo pat evoliucinės būsenos, arba „sutraukimo“, pradžios pasireiškia individualizacijos dėsnis, tai yra tendencija skaidytis į vienetines jėgas, kad pabaigoje tai, kas buvo Visko išleista kaip neindividualizuota energija, grįžtų į savo šaltinį kaip nesuskaičiuojama daugybė aukštai išvystytų gyvybių vienetų, kylančių skale į viršų per savo fizinę, protinę ir dvasinę evoliuciją. Senovės hermetistai, aprašydami protinio Visatos kūrimo Visko Prote procesą, naudoja terminą „meditacija“, dažnai pakeisdami jį terminu „kontempliacija“. Tikriausiai turimas galvoje dieviško „dėmesio“ veiksmas. Lotynų kalboje žodžio „dėmesys“ šaknis reiškia „ilgam pradėti“, „ištęsti“ veiksmą ir „ištekti“, taigi iš tikrųjų dėmesys yra protinės energijos protinis „ištęsimas; išplėtimas“ – tokia pagrindinė idėja, kurią mes turime galvoje, kai įsigiliname į tikrąją termino „dėmesys“ reikšmę. Pasak Hermetinių mokymų apie evoliucijos procesą, Viskas, išmąstęs kūrybos pradžią ir taip padėjęs materialius Visatos pagrindus bei iki galo apmąstęs jos egzistavimą, po truputį bunda, t. y išeina iš meditacinės būsenos, ir tada pradeda reikštis evoliucijos procesas fiziniuose, protiniuose ir dvasiniuose planuose, nuosekliai ir iš eilės. Taip prasideda judėjimas į viršų – visa kas pradeda judėti Dvasios link. Materija tampa ne tokia grubi; pradeda atsirasti elementai; formuojasi junginiai; atsiranda gyvybė ir pradeda reikštis vis aukštesnėmis formomis; protas tampa aiškesnis – nuolat kyla vibracijų lygis. Taigi prasideda evoliucijos procesas visomis savo stadijomis ir vyksta atitinkamai pagal „sutraukimo“ proceso nustatytus dėsnius. Visa tai žmogaus mastais užima ištisas amžinybes; ir kiekviena amžinybė trunka milijonus metų, bet įšventintieji teigia, kad visas procesas, įskaitant Visatos involiuciją bei evoliuciją, tetrunka tik vieną Visko akimirksnį. Nesuskaičiuojamos daugybės amžinybės ciklų pabaigoje Viskas atitraukia savo dėmesį – išeina iš kontempliacijos ir meditacijos – nuo Visatos, nes Didysis Darbas baigtas ir visa kas sutraukiamas į Viską, iš kurio jis kilo. Bet Paslapčių Paslaptis – kiekvienos sielos dvasia ne išnyksta, o be galo išsiplečia – kūrinys ir Kūrėjas susilieja. Taip byloja įšventintieji. Ši apžvelgta Visko „meditavimo“ ir po to sekančio „prabudimo iš meditacijos“ iliustracija yra ne kas kita, kaip mokytojo bandymas begalinį procesą pavaizduoti baigtiniu pavyzdžiu. Ir visgi – kaip apačioje, taip ir viršuje. Skiriasi tik planų lygiai. Ir kaip Viskas prabunda iš meditacijos apie Visatą, taip ir žmogus (savo laiku) išeina iš fizinio plano, vis giliau ir giliau susitelkdamas į viduje gyvenančią dvasią, kuri iš tikrųjų yra dieviškasis Aš. Yra dar vienas klausimas, beveik įeinantis į metafizinės teorijos sritį, apie kurį norėtume pakalbėti šioje pamokoje, nors ir siekiame parodyti tokios teorijos bergždumą. Mes turime galvoje klausimą, neabejotinai kylantį kiekvienam protui, kuris drįsta ieškoti Tiesos. Klausimas yra toks: „Kodėl Viskas kuria Visatas?“ Šį klausimą galima pateikti bet kuria kita forma, bet mūsų formulavimas išreiškia jo esmę. Žmonės atkakliai stengėsi rasti atsakymą – bet iki šiol nėra tinkamo. Kai kurie įsivaizdavo, kad Viskas troško tuo kažką pasiekti, bet tai absurdas, nes ką galėjo pasiekti Viskas, ko jis nebūtų turėjęs. Kiti ieškojo atsakymo tame aspekte, kad Viskas panoro ką nors pamilti; treti – kad jis kūrė dėl malonumo ar pramogai, ar todėl, kad jautėsi „vienišas“; arba dėl to, kad parodytų savo jėgą – tokie vaikiški aiškinimai ir idėjos priklauso vaikiškam mąstymo periodui. Kiti stengėsi išaiškinti paslaptį teigdami, kad Viskas buvo „įtrauktas“ į kūrimą dėl savo vidinės prigimties, dėl savo „kūrybinio instinkto“. Ši mintis rodo pastarųjų progresą, bet jos silpnoji pusė – kad Viskas buvo kažkieno iš vidaus ar išorės „įtrauktas“. Jeigu jo paties prigimtis arba „kūrybinis instinktas“ verčia jį kažką veikti, tada „vidinė prigimtis“ arba „kūrybinis instinktas“ bus ne Viskas, o Absoliutas, todėl ši spėjimų dalis atkrenta. Ir visgi Viskas kuria bei pasireiškia ir, atrodo, taip elgdamasis patiria tam tikrą pasitenkinimą. Sunku išvengti išvados, kad kažkuriame begaliname plane jis turi turėti kažką atitinkantį žmogaus „vidinę prigimtį“ arba „kūrybinį instinktą“ su atitinkamai begalinėmis Aistra ir Valia. Jis negalėtų veikti, jeigu neturėtų noro veikti, ir jis neturėtų noro veikti, jeigu jis netrokštų veikti, ir jis netrokštų veikti, jeigu dėl to nepatirtų tam tikro pasitenkinimo. Visa tai turėtų būti būdinga jo „vidinei prigimčiai“ ir galėtų būti priimama be įrodymų pagal atitikimo dėsnį. Tačiau mes vis tiek ir toliau galvojame, kad Viskas veikia nepriklausomai nuo bet kokios įtakos, tiek vidinės, teik išorinės. Problemą lydi sunkumai, kurie slypi pačioje problemoje. Tiksliau sakant, negalima kalbėti apie jokį motyvą, kad ir koks jis būtų, dėl kurio Viskas galėtų veikti, nes motyvas kyla dėl priežasties, o Viskas yra virš priežasčių ir pasekmių, išskyrus tą atvejį, kai jis nori tapti Priežastimi, o tada pradeda veikti Principas. Taigi matote, kad klausimas absurdiškas, nes Viskas yra nepažinus. Kaip mes sakome, kad Viskas tiesiog EGZISTUOJA, taip pat turime sakyti, kad Viskas VEIKIA TODĖL, KAD VEIKIA. Pagaliau juk Viskas pats yra Visas Motyvas, Visas Dėsnis, Visas Veiksmas, ir galima tvirtai teigti, kad Viskas yra savo paties Motyvas, savo paties Dėsnis, savo paties Veiksmas – ir netgi daugiau, kad Viskas, Jo Motyvas, Jo Veiksmas ir Jo Dėsnis yra Vienas, tebūdami tik skirtingi to paties pavadinimai. Tų, kurie pateikia jums šias pamokas, nuomone, atsakymas slypi Paties Visko viduje kartu su Būties Paslaptimi. Atitikimo dėsnis, mūsų nuomone, apima tik tą Visko aspektą, kuris galėtų būti pavadintas TAPIMO ASPEKTU. Šio aspekto atvirkščioji pusė – BŪTIES ASPEKTAS, kur visi dėsniai dingsta Dėsnyje, visi principai susilieja su Principu; ir Viskas, ir Principas, ir Būtis – identiški, vienas ir tas pats. Todėl metafizinė teorija šiuo klausimu – bergždžia. Mes nagrinėjame čia šį klausimą tiesiog norėdami parodyti, kad jį suprantame, o taip pat metafizikos ir teologijos atsakymų absurdiškumą. Pabaigoje mūsų mokiniams gal bus įdomu sužinoti, kad tuo metu, kai kurie iš senųjų ir šiuolaikinių hermetizmo mokytojų šiuo klausimu laikėsi atitikimo principo taikymo, kurio rezultatas – „vidinės prigimties“ išvada, legendos byloja, kad didysis Hermis, paklaustas savo pažengusių mokinių, užuot atsakęs į šį klausimą, netardamas nė žodžio kietai sučiaupė lūpas, parodydamas, kad atsakymo nėra. Tačiau gal jis norėjo pritaikyti savo filosofijos aksiomą, kuri sako: neįšventintiesiems Tiesos lūpos neprabyla, turėdamas mintyje, kad net jo pažengę mokiniai neturėjo reikiamo supratimo, duodančio teisę į mokymą. Taigi, jeigu Hermis turėjo Paslaptį, jis negalėjo jos perduoti, todėl pasauliui apie tai Hermio lūpos tyli. O kuris mirtingasis gali bandyti mokyti to, apie ką nesiryžo kalbėti didysis Hermis? Bet atminkite, kad ir koks šio klausimo atsakymas (jeigu jis gali iš viso egzistuoti), tiesa išlieka tai, kad Viskas Yra visame kame, lygiai taip pat teisinga ir tai, kad visa kas yra Viskame. Mokymas tai pabrėžia. O mes prie šios sentencijos galime pridurti baigiamąjį žodį: Kas iš tikrųjų supranta šią tiesą, tas pasiekė didį žinojimą. ATITIKIMO PLANAS Kaip viršuje, taip ir apačioje; kaip apačioje, taip ir viršuje. Didysis antras hermetinis principas įkūnija tiesą, kad egzistuoja harmonija, darna, atitikimas tarp daugelio gyvenimo, būties ir pasireiškimo planų. Ši tiesa teisinga todėl, kad viskas, ką apima Visata, kilo iš vieno šaltinio, ir tie patys dėsniai, principai bei charakteristikos gali būti taikomi įvairiems energijos elementams ir elementų dariniams, nes kiekvienas savaip pasireiškia savo plane. Kad būtų patogiau mąstyti ir studijuoti, hermetinė filosofija daro prielaidą, jog Visatą galima suskirstyti į tris didžiules reiškinių klases, vadinamas trimis didžiaisiais planais: 1. Didysis fizinis planas. 2. Didysis proto planas. 3. Didysis dvasios planas. Šis dalijimas yra daugiau ar mažiau dirbtinis ir sutartinis, nes tikrovėje visi trys planai yra ne kas kita, kaip didėjančios gyvenimo skalės padalos, kurių žemiausias taškas yra nediferencijuota materija, o aukščiausias – dvasia. Be to, atskiri planai nepastebimai pereina vienas į kitą, todėl griežtos linijos tarp aukščiausių fizinio plano reiškinių ir žemiausių proto plano reiškinių arba tarp aukščiausių proto plano reiškinių ir žemiausių dvasios plano reiškinių nubrėžti neįmanoma. Kitaip sakant, tris didžiuosius planus galima laikyti trimis gyvybės pasireiškimo lygiais. Ir nors šios nedidelės knygos tikslai riboja išsamesnę diskusiją arba išsamesnį šių planų aiškinimą, mes vis tik laikome reikalinga pateikti bendrą aprašymą. Iš pradžių galime apžvelgti klausimą, kuris taip dažnai domina pradedančius, trokštančius sužinoti termino „planas“ reikšmę, kuri taikoma labai laisvai ir labai šykščiai aiškinama gausioje šio meto okultinėje literatūroje. Klausimas paprastai keliamas taip: ar tai yra vieta, turinti matmenis, ar tiesiog būsena ar būvis. Mes atsakome: ne – nei vieta, nei įprasti erdvės matmenys ir netgi daugiau nei būsena ar būvis. Į jį galima žiūrėti kaip į būseną ar būvį; ir visgi būsena ar būvis yra matavimo laipsniai matuojamų dydžių skalėje. Skamba paradoksaliai, ar ne? Ištirkime šį dalyką: matmuo, kaip jūs žinote, yra tiesioje linijoje matavimo vienetais reiškiamas dydis. Įprasti erdvės matmenys – ilgis, plotis ir aukštis arba galbūt ilgis, plotis, aukštis, tankis, apvalumas ir storis. Bet egzistuoja kiti „sukurtų daiktų“ matmenys, žinomi okultistams ir mokslui, nors pastarasis tam dar netaiko šio termino. Tai – dažnų spekuliacijų objektu tapęs „ketvirtas matmuo“, naudojamas kaip standartas „planų“ (arba laipsnių) nustatymui. Šį ketvirtą matmenį galima pavadinti vibracijų matmeniu. Šis faktas gerai žinomas šiuolaikiniam mokslui, lygiai kaip ir hermetistams, įkūnijusiems tiesą savo trečiu hermetiniu principu, kad viskas juda, viskas vibruoja, niekas nėra ramybėje. Nuo aukščiausių pasireiškimų iki žemiausių – viskas ir kiekvienas vibruoja. Vibruoja ne tik skirtingu judėjimo dažniu, bet ir skirtingomis kryptimis bei skirtingais būdais. Vibracijų dažnio laipsniai nusako išmatavimo lygius vibracijų skalėje, kitaip sakant – ketvirto matmens lygius. O šie lygiai formuoja tai, ką okultistai vadina planais. Kuo aukštesnis vibracijų dažnis, tuo aukštesnis planas, tuo aukštesnis gyvybės pasireiškimas tame plane. Taigi nors planas nėra „vieta“ ir netgi ne „būsena“ ar „būvis“, visgi jis turi savybių, charakteringų tiek vienai, tiek kitai. Plačiau šį klausimą apie vibracijų skalę nagrinėsime vėliau, dėstydami hermetinį vibracijų principą. Dabar tik įsidėmėkite, kad trys didieji planai yra ne realus Visatos reiškinių dalijimas, o tik sutartiniai terminai, kuriuos hermetistai naudoja tam, kad būtų lengviau suvokti bei tyrinėti universalios veiklos ir gyvybės laipsnius bei formas. Materijos atomas, jėgos vienetas, žmogaus protas ir arkangelų būtis – visa tai ne kas kita, kaip vienos skalės laipsniai, o iš esmės – vienas ir tas pats, skiriasi tik vibracijų laipsniai ir dažniai: visi jie Visko kūriniai ir egzistuoja išimtinai tik begaliniame Visko Prote. Kiekvieną iš trijų didžiųjų planų hermetistai dalija į septynis mažesniuosius planus, kurių kiekvienas taip pat dalinamas į septynis poplanius, tačiau visi šie daliniai yra sąlyginiai, nuolat pereinantys vienas į kitą ir priimti tik moksliniams tyrimams bei mąstymui palengvinti. Didysis fizinis planas ir jo septyni mažesnieji planai – tai Visatos reiškinių sritis, kuri susijusi su viskuo, kas liečia fiziką: materialiais daiktais, jėgomis, reiškiniais. Ji apima visas formas to, ką mes vadiname materija, ir visas formas to, ką mes vadiname energija ar jėga. Bet jūs turite prisiminti, kad hermetinė filosofija nepripažįsta materijos, kaip „daikto savyje“, t. y. atskirai egzistuojančios, tegul nors ir Visko Prote. Mokymai byloja, kad materija yra ne kas kita, kaip energijų forma; tai yra tam tikros rūšies žemo laipsnio vibracijų energija. Atitinkamai pagal energijų rūšį hermetistai klasifikuoja materiją ir skiria jai tris iš didžiojo fizinio plano septynių mažesniųjų planų. Tie Septyni Mažesnieji Planai yra šie: 1. Materijos planas (A). 2. Materijos planas (B). 3. Materijos planas (C). 4. Eterinės substancijos planas. 5. Energijos planas (A). 6. Energijos planas (B). 7. Energijos planas (C). Materijos planas (A) apima materijos formas kietų kūnų, skysčių, dujų pavidalu, žinomas iš fizikos vadovėlių. Materijos planas (B) apima tam tikras aukštesnes ir subtilesnes materijos formas, kurių egzistavimą šiuolaikinis mokslas jau atrado kaip radioaktyvios materijos, visomis jos radiacijos fazėmis, reiškinius, kurie būdingi visam šiam mažesniajam planui. Materijos planas (C) apima materijos formas, kurios yra jau labai aukštos ir visiškai subtilios ir apie kurių egzistavimą net neįtaria paprastas mokslas. Eterinės substancijos planas apima tai, ką mokslas vadina eteriu. Tai ypatingo subtilumo, plastiškumo, tamprumo substancija, užpildanti visą visuotinę erdvę ir esanti terpe, perduodančia energijų bangas, tokias kaip šviesa, šiluma, elektra ir kt. Ši eterinė substancija yra rišanti grandis tarp (taip vadinamos) materijos bei energijos ir turi jų abiejų atributų. Hermetiniai mokymai sako, kad šis planas turi septynis poplanius (kaip ir kiekvienas iš septynių mažesniųjų planų) ir kad iš tikrųjų egzistuoja septyni eteriai, o ne vienas. Virš eterinės substancijos plano yra energijos planas (A), apimantis paprastas, mokslui žinomas energijų formas; jo septyni poplaniai yra šie: šiluma, šviesa, magnetizmas, elektra ir trauka (įskaitant gravitaciją, sukibimą, cheminę trauką ir t. t.) ir daug kitų energijos formų, patvirtintų moksliniais eksperimentais, bet dar neįgavusių pavadinimų ir nesuklasifikuotų. Energijos planas (B) apima septynis poplanius iš dar aukštesnių energijų formų, mokslo dar neatrastų, bet pavadintų aukščiausiomis gamtos jėgomis; šios jėgos ima veikti pasireiškiant tam tikriems proto reiškiniams ir šių jėgų dėka tie proto reiškiniai yra galimi. Energijos Planas (C) apima septynis poplanius taip nepaprastai aukštai organizuotos energijos, kad ji turi daugelį gyvybės savybių, bet yra visiškai nežinoma mokslininkams ir šiaip mūsų įprasto proto išsivystymo lygio žmonėms. Ji pasiekiama tik dvasios plano būtybėms: tokia energija neįsivaizduojama paprastam žmogui ir gali būti laikoma „dieviška jėga“. Ją naudojančios būtybės prilygsta „dievams“ net lyginant su mums žinomais aukščiausiais žmonių tipais. Didysis proto planas, be tų objektyvių mums iš kasdieninio gyvenimo žinomų formų, apima tam tikras kitas formas, žinomas, ko gero, tik okultistams. Paplitusi septynių proto planų klasifikacija daugiau ar mažiau patenkinama ir sąlyginai priimtina (nors ir kupina papildomų paaiškinimų, svetimų šio darbo tikslams).
emipetras: SKAITOME TOLIAU HERMETINĮ MOKYMĄ Didysis proto planas, be tų objektyvių mums iš kasdieninio gyvenimo žinomų formų, apima tam tikras kitas formas, žinomas, ko gero, tik okultistams. Paplitusi septynių proto planų klasifikacija daugiau ar mažiau patenkinama ir sąlyginai priimtina (nors ir kupina papildomų paaiškinimų, svetimų šio darbo tikslams). Tačiau mes visgi galime juos išvardinti: 1. Mineralų proto planas. 2. Stichijų proto planas (A). 3. Augalų proto planas. 4. Stichijų proto planas (B). 5. Gyvūnų proto planas. 6. Stichijų proto planas (C). 7. Žmogaus proto planas. Mineralų proto planas apima būsenas ir būvius vienetų bei būtybių, arba grupių, arba jų derinių, kurie įkvepia gyvybę formoms, kurias mes žinome kaip mineralus, cheminius elementus ir t. t. Šių būtybių nereikia maišyti su pačiomis molekulėmis, atomais ar dalelėmis, nes pastarieji tėra tik šių būtybių fiziniai kūnai arba formos, lygiai kaip žmogaus kūnas tėra tik jo fizinė forma, o ne „jis pats“. Šios būtybės tam tikra prasme gali būti pavadintos „sielomis“ ir jos yra žemiausio laipsnio išsivystymo, gyvybės ir proto gyvos būtybės – ne daugiau kaip „gyvos energijos“ dalelės, kurios įeina į aukščiausio fizinio plano aukštesnius poplanius. Vidutinis protas nepripažįsta mineralų karalystėje egzistuojančių proto, sielos ar gyvybės, bet visi okultistai pripažįsta juos esant ir net šiuolaikinis mokslas šiuo atveju artėja prie hermetikų požiūrio. Molekulės, atomai ir dalelės turi savo „meilę ir neapykantą“, „simpatiją ir antipatiją“, „trauką ir atstūmimą“ ir t. t. Patys pažangiausi šiuolaikiniai mokslininkai išreiškia nuomonę, kad atomų aistros ir norai, emocijos ir jausmai nuo žmogiškų skiriasi tik laipsniais. Mes neturime nei laiko, nei vietos šiems samprotavimams. Visi okultistai žino, kad tai iš tikrųjų yra taip, ir ieškantiems patvirtinimų siūlome kreiptis į atitinkamus mokslinius darbus. Šiame plane taip pat yra septyni poplaniai. Stichijų proto planas (A) apima būtybių, nežinomų vidutiniam žmogui, bet žinomų okultistams, proto ir gyvybės būsenas, arba būvius, ir išsivystymo laipsnius. Šios būtybės neapčiuopiamos įprastais žmogaus jutimo organais, bet visgi egzistuoja ir turi savo vaidmenį Visatos dramoje. Jų proto lygis iš vienos pusės yra tarp mineralų ir cheminių būtybių, o iš kitos – tarp augalų karalystės būtybių. Čia taip pat egzistuoja septyni poplaniai. Augalų proto planas su septyniais savo poplaniais apima būsenas, arba būvius, būtybių, kurios priklauso augalų pasaulio karalystėms ir kurių gyvybinius bei protinius reiškinius gan gerai supranta vidutinio intelekto žmonės, o pastaruoju metu buvo išleista daug ir įdomių mokslinių darbų apie augalų gyvenimą. Augalai turi gyvybę, sielą ir protą kaip ir gyvūnai, žmonės ir aukštesnės už žmogų būtybės. Stichijų proto planas (B) su savo septyniais poplaniais apima būsenas, arba būvius, aukštesnių stichijų formų, t. y. nematomų būtybių, įnešančių savo indėlį į bendrą Visatos darbą, o jų protas ir gyvybė skalėje yra tarp augalų proto plano ir gyvūnų proto plano būtybių, todėl jos turi abiejų planų prigimties. Gyvūnų proto planas su savo septyniais poplaniais apima būsenas, arba būvius, būtybių, esybių, arba sielų, suteikiančių gyvybę visoms mums žinomoms gyvūnų formoms. Neverta smulkiau aiškinti šio gyvybės plano, nes jis mums gerai žinomas, kaip ir mūsų pačių planas. Stichijų proto planas (C) su savo septyniais poplaniais apima būtybes, nematomas kaip ir visos stichijų formos, kurių prigimtis tam tikru laipsniu ir tam tikra kombinacija panaši tiek į gyvūnų, tiek ir į žmogaus. Aukščiausios formos – pusiau žmogiškos savo protiniais sugebėjimais. Žmogaus proto planas su septyniais jo poplaniais apima gyvybės bei proto pasireiškimus, įprastus žmogui jo įvairiomis gradacijomis, laipsniais ir sektoriais. Čia mes norėtume atkreipti dėmesį į tą faktą, kad vidutinis šiuolaikinis žmogus užima tik ketvirtą žmogaus proto plano poplanį ir tik intelektualiausi pakilo virš penkto poplanio ribos. Šiai stadijai pasiekti rasei prireikė milijonų metų ir dar daugiau prireiks pakilti į šeštą bei septintą poplanius bei dar aukščiau. Bet atminkite, kad anksčiau egzistavo rasės, praėjusios šiuos laipsnius ir pakilusios į daug aukštesnius planus. Mūsų pačių rasė yra penkta (kartu su ketvirtosios atsilikėliais), kuri eina Keliu, o tuo pačiu metu mūsų rasėje yra pažengusių žmonių (tiesa, nedaug), aplenkusių mases ir perėjusių į šeštą bei septintą poplanius ir (dar mažiau) esančių dar aukščiau. Šešto poplanio žmogus tai – supermenas, septinto – antžmogis. Nagrinėdami septynis mažuosius proto planus, tik paminėjome tris stichijų planus, nes nenorime gilintis į šį klausimą šiame kūrinyje, kuris nepriklauso visuotinės filosofijos sričiai. Visgi galime pasakyti šiek tiek daugiau vien dėl to, kad atskleistume jums šių planų ryšį su labiau žinomais – stichijų planai susiję su mineralų, augalų, gyvūnų ir žmogaus proto bei gyvybės planais kaip juodi pianino klavišai su baltais. Baltų klavišų visiškai pakanka sukurti muzikai, bet egzistuoja atskiri diapazonai, melodijos ir harmonijos, kuriose juodi klavišai vaidina savo vaidmenį ir kur jų buvimas būtinas. Jie būtini taip pat kaip „rišančios grandys“ tarp sielos būsenų, būties būsenų ir t. t., tarp daugybės kitų planų, besiskiriančių ten pasiektomis išsivystymo formomis – šis faktas skaitytojui, sugebančiam skaityti tarp eilučių, nauja šviesa nušvies evoliucijos procesus ir duos naują raktą nuo „gyvybės šuolių“ iš karalystės į karalystę slaptų durų. Stichijų karalystes puikiai supranta visi okultistai, ir slaptieji (žinomi arba suprantami tik įšventintiesiems) rašiniai kupini užuominų į jas. Skaitydami tokius aprašymus kaip XIX a. anglų rašytojo Bulvero-Litono „Zanoni“, žinantieji atpažįsta būtybes, egzistuojančias tuose gyvybės planuose. Pereidami nuo didžiojo proto plano į didįjį dvasios planą – ką mes galime pasakyti? Kaip galime paaiškinti šias aukščiausias būties, gyvybės, proto būsenas protams, dar nesugebantiems aprėpti ir suvokti aukštesniųjų žmogaus proto poplanių? Uždavinys neįmanomas. Mes galime kalbėti tik pačiomis bendriausiomis, paprasčiausiomis sąvokomis. Kaip galima apsakyti šviesą nuo gimimo aklam žmogui, cukrų – nieko saldaus neragavusiam žmogui, harmoniją – kurčiam nuo gimimo… Viskas, ką mes galime pasakyti, yra tai, kad septyni mažieji didžiojo dvasios plano planai (o kiekvienas iš jų susideda iš septynių poplanių) apima būtybes, tiek pranokstančias šiuolaikinio žmogaus gyvybę, protą ir formą, kiek šis yra pakilęs virš gleivių, mineralų ir netgi atskirų energijos ar materijos formų. Šių būtybių gyvenimas taip žymiai pranoksta mūsų, kad jų atžvilgiu mes atrodome „miegantys“, o mūsų mąstymo procesai teprilygsta mechaniniams; jų formų materija priklauso aukščiausiems materijos planams, be to, apie kai kuriuos sakoma, kad jie „apsirengę gryna energija“. Ką galima pasakyti apie tokias būtybes? Septyniuose mažuosiuose didžiojo dvasios plano planuose yra būtybių, apie kurias mes galime kalbėti kaip apie angelus, arkangelus, pusdievius. Žemesniuose mažuosiuose planuose gyvena tos didžios sielos, kurias mes vadiname meistrais, arba mokytojais, arba adeptais. Aukščiau yra žmogui nepasiekiamos didžiosios dangaus jėgų hierarchijos; o dar aukščiau yra tie, kuriuos mes su pagarba galime pavadinti dievais, taip aukštai skalėje jie pakilę – jų egzistavimas, protas ir jėga prilygsta tiems, kurie žmonių rasių priskiriami dievybės sampratai. Šios būtybės nepasiekiamos net aukščiausiems žmogaus vaizduotės skrydžiams. Tik žodis „dieviškas“ gali būti taikomas jų atžvilgiu. Daugelis šių būtybių, o taip pat angelai, aktyviai dalyvauja Visatos reikaluose ir vaidina juose svarbų vaidmenį. Šios nematomos dievybės ir dangiški pagalbininkai laisvai ir galingai spinduliuoja savo įtaką evoliucijos ir kosminio progreso procesui. Jų reti įsikišimai į žmonių reikalus ir dalyvavimas juose paskatino gausybės buvusių ir dabartinių rasių legendų, tikėjimų, religijų bei tradicijų atsiradimą. Jie nuolat neša savo žinias ir jėgas į pasaulį, aišku, veikdami visiškai pagal Visko Dėsnį. Bet visgi net aukščiausios iš šių pažengusių būtybių egzistuoja paprasčiausiai kaip Visko Proto kūriniai, ir tik jame, ir paklūsta kosminiams procesams bei universaliems dėsniams. Jie dar mirtingi. Jeigu norite, mes galime juos vadinti „dievais“, bet jie dar tėra tik vyresnieji rasės broliai – pirmūnės sielos, aplenkusios savo brolius, kurios pirmos praėjo absorbcijos į Viską ekstazę, kad padėtų rasei eiti aukštyn kylančiu Keliu. Ir visgi jos priklauso Visatai ir pavaldžios jos sąlygoms – jos mirtingos – ir jų planas yra žemiau už absoliutinės dvasios planą. Tik labiausiai pažengę hermetistai sugeba aprėpti slaptąsias doktrinas apie dvasios plane pasireiškiančias jėgas ir būties būvius. Reiškiniai čia taip pranoksta pasireiškiančius proto plane, kad bandant juos aprašyti neišvengiamai kiltų idėjų painiava. Tik tie, kurių protai daugelį metų buvo kruopščiai treniruojami hermetinės hilosofijos kryptimi, ir tie, kurie atsinešė prieš tai turėtas žinias iš ankstesnių įsikūnijimų – gali suvokti tai, ką byloja mokymai apie šiuos dvasios planus. Daugelį iš šių slaptųjų doktrinų hermetistai išlaiko paslaptyje kaip neliečiamas ir netgi pavojingas viešai paskelbti. Sumanus mokinys gali suprasti, ką mes turime mintyje, teigdami, kad termino „dvasia“ reikšmė, kokia ją naudoja hermetistai, panaši į terminų „gyvybinė jėga“, „įdvasinanti jėga“, „vidinė esmė“, „gyvybės esmė“ ir t. t., ir šios reikšmės negalima painioti su ta, kuri kasdieniškai ir plačiai taikoma šiam terminui, o būtent, „religinė, bažnytinė, dvasinga, nežemiška, šventa“ ir t. t. ir panašiai. Okultistai žodį „dvasia“ naudoja „įkūnijančio principo“ prasme, suteikdami jam jėgos, gyvos energijos, mistinės galios idėjas. Okultistai žino, kad tai, ką jie vadina „dvasine jėga“, gali būti panaudota tiek blogais, tiek kilniais tikslais (atitinkamai pagal poliariškumo principą), o šį faktą didžioji dalis religijų pripažįsta savo šėtono, Belzebubo, velnio, puolusių angelų ir kt. sampratomis. Todėl šiuos planus liečiančios žinios buvo saugomos visų brolijų, okultinių ordinų Šventų Švenčiausioje – slaptoje šventyklos patalpoje. Čia galime tik pridurti, kad tų, kurie buvo įvaldę aukštas dvasines jėgas ir piktnaudžiavo jomis, laukia pasibaisėtinas likimas, ritmo švytuoklei neišvengiamai pasukus atgal į pačią materialiausią gyvenimo kraštutinybę, iš kur jie turės pakartoti savo ėjimą dvasios link per visus varginančius Kelio ciklus, bet visuomet papildomai kentėdami dėl jiems paliktos amžinos varginančios atminties apie aukščius, iš kurių jie krito per blogus poelgius. Okultistai žino, kad legendos apie puolusius angelus pagrįstos konkrečiais faktais. Egoistinės galios siekimas dvasios plane egoistines sielas neišvengiamai atveda prie dvasinės pusiausvyros praradimo, prie tokio žemo kritimo, kiek aukštai prieš tai jos buvo pakilusios. Bet net ir tokioms sieloms duota galimybė grįžti, net ir tokios sielos vėl įveikia atgalinę kelionę, griežtai apsimokėdamos pagal nenumaldomą atpildo dėsnį. Pabaigoje mes vėl norėtume jums priminti, kad pagal atitikimo dėsnį, įkūnijantį tiesą – kaip viršuje, taip ir apačioje; kaip apačioje, taip ir viršuje, visi septyni hermetiniai principai visiškai veikia visuose, be išimties, fiziniuose, protiniuose ir dvasiniuose planuose. Proto substancijos principas pasireiškia kiekviename plane, nes jis yra Visko Prote. Atitikimo principas pasireiškia kiekviename plane, nes tarp visų planų yra atitikimas, harmonija ir santarvė. Vibracijų principas pasireiškia kiekviename plane, nes pats skaidymas į „planus“, kaip mes jau išsiaiškinome, vyksta pagal vibracijas. Poliariškumo principas pasireiškia kiekviename plane, nes polių kraštutinumai yra ryškios priešybės bei prieštaros. Ritmo principas pasireiškia kiekviename plane, nes reiškinių vystymąsi sąlygoja jų potvyniai ir atoslūgiai, pakilimai ir kritimai, įėjimai ir išėjimai. Priežasčių ir pasekmių principas pasireiškia kiekviename plane, nes kiekviena pasekmė turi savo priežastį, o kiekviena priežastis turi savo pasekmę. Lyties principas pasireiškia kiekviename plane kiekvienu kūrybinės energijos pasireiškimu per vyrišką ir moterišką aspektus. Kaip viršuje, taip ir apačioje; kaip apačioje, taip ir viršuje. Ši per amžius einanti hermetinė aksioma apima vieną iš didžiausių Visatos reiškinių principų. Vėlesnėse mūsų paskaitose, nagrinėdami likusius principus, mes aiškiau pamatysime šio didžio atitikimo principo prigimties universalų teisingumą.
emipetras: LINKSMŲ KALĖDŲ IR LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ gal tuose hermetiniuose mokymuose ir nerasite naujų ,,amerikų'' , tačiau rasite daug susišaukiančių kosminių dvasinių aspektų su Urantijos knygos apreiškimasis ( aišku , jeigu juos skaitote ) ir suformuosite nuostabą . Kaip tuose senovės amžiuose , kai buvo tik arklys ir tapkės iš veršio odos , ir dar šiokia tokia skranda kūnui pridengti , žmogaus prote gimdavo šitokios dvasinės ŽINIOS , arba kitaip tariant , kaip to tūkstantmečio žmogus galėjo priimti ir suprasti šitokią super sudėtingą dvasinę informaciją ? Tačiau , kaip matome suprato ir mokė tos išminties , ištikimus savo mokinius , apie kosminius , dieviškus , filosofinius būvius . VIBRACIJA Niekas nėra ramybės būsenoje, viskas juda, viskas vibruoja. Didysis trečias hermetinis principas – vibracijų principas – įkūnija tiesą, kad judėjimas pasireiškia Visatoje visame kame, kad niekas nesiilsi, viskas juda, vibruoja, cirkuliuoja. Šį hermetinį principą pripažino kai kurie ankstyvieji graikų filosofai, įtraukę jį į savo sistemas. Bet vėlesniais amžiais jis pasitraukė iš hermetiniams sluoksniams nepriklausančių mąstytojų dėmesio sferos. XIX a. fizinis mokslas vėl atrado šią tiesą, o XX a. moksliniai atradimai pateikė papildomų šios amžinos hermetinės doktrinos teisingumo įrodymų. Hermetiniai mokymai byloja, kad viskas ne tik juda ir vibruoja, bet „skirtumas“ tarp atskirų visuotinės jėgos pasireiškimų atsiranda vien dėl vibracijų tempo ir tipo kitimų. Ir dar daugiau, netgi Viskas pats nuolat skleidžia tokio begalinio laipsnio intensyvumo ir tokio didelio greičio vibraciją, kad jį praktiškai galima laikyti besiilsinčiu; mokytojai šiuo klausimu pataria mokiniams atkreipti dėmesį į tą faktą, kad net ir fiziniame plane greitai judantis objektas, pavyzdžiui, besisukantis ratas, atrodo nejudantis. Mokymai byloja ir tai, kad viename vibracijų poliaus gale yra dvasia, o kitame poliuje vyrauja pačios grubiausios materijos formos. Tarp šių dviejų polių išsidėsto milijonai milijonų įvairiausių tipų ir tempų vibracijų. Šiuolaikinis mokslas įrodė, kad tai, ką mes vadiname materija ir energija, yra ne kas kita, kaip „vibracinio judesio tipai“, o kai kurie pažangiausi mokslininkai artėja prie okultistų pozicijų, teigiančių, kad proto reiškiniai yra taip pat vibracijų arba judėjimo tipai. Pažvelkime, ką mokslas gali pasakyti apie materijos ir energijos vibracijas. Pirmiausia mokslas moko, kad visoje materijoje tam tikru laipsniu pasireiškia vibracijos, atsirandančios dėl temperatūros ar šilumos. Jeigu objektas šaltas arba karštas (ir vienas, ir kitas tėra tik vieno ir to paties laipsniai), jis skleis atitinkamas šilumines vibracijas, t. y. jis judės, arba vibruos. Toliau mokslas moko, kad visos materijos dalelės juda apskritiminiu judesiu, nuo korpuskulių iki saulių. Planetos sukasi aplink saules ir daugelis iš jų sukasi aplink savo ašis. Saulės sukasi aplink dar didesnius centrus, o tie savo ruožtu juda dar didesniais mastais ir t. t. iki begalybės. Molekulės, iš kurių susideda atskiros materijų rūšys, skleidžia nuolatinius virpesius ir nuolat juda viena aplink kitą ir viena nuo kitos. Molekulės susideda iš atomų, kurie analogiškai nuolat juda ir vibruoja. Atomai susideda iš dalelių, kurios taip pat nuolat juda ir sukuria labai aukštų vibracijų būsenas ir tipus. Taigi mes matome, kad visos materijos formos turi savo vibracijas, kas visiškai atitinka hermetizmo vibracijų principą. Tas pats vyksta ir su atskiromis energijų formomis. Mokslas moko, kad šviesa, šiluma, magnetizmas, elektra yra ne kas kita, kaip vibracinis judėjimas, tam tikru būdu susijęs su eteriu ir tikriausiai iš jo kylantis. Mokslas negali iki galo paaiškinti gamtos reiškinių, žinomų kaip sukibimas (adhezija, kohezija), trauka, gravitacija (pati paslaptingiausia iš šių trijų), nors kai kurie rašytojai linksta manyti, kad šios trys energijos formos yra vibracinių energijų pasireiškimai (tą per amžius teigė hermetinis mokymas). Visuotinį eterį, mokslo postuluojamą be aiškaus jo prigimties suvokimo, hermetistai laiko aukščiausiu pasireiškimu to, kas klaidingai vadinama materija, tai yra materija aukščiausiame vibracijų lygyje, jų pavadinta „eterine substancija“. Hermetistai moko, kad eterinėms substancijoms būdingas ypatingas išretėjimas bei tamprumas ir jos smelkiasi per visą erdvę, tapdamos terpe, galinčia perduoti vibracinės energijos bangas (šilumą, šviesą, elektrą, magnetizmą ir kt.). Mokslininkai mano, kad eterinė substancija yra rišanti grandis tarp vibracinės energijos, mums žinomos kaip „materija“, iš vienos pusės ir „energija, arba jėga“, iš kitos, o taip pat, kad ji išreiškia tik jai būdingą vibracijų laipsnį, dažnumą ir tipą. Vibracijų greičio kitimui iliustruoti kaip pavyzdį mokslininkai pasiūlė besisukantį ratą, sukutį arba cilindrą – pavadinkime šiuos besisukančius daiktus objektais. Tegul iš pradžių objektas sukasi lėtai. Jį lengva įžiūrėti, bet garso jis neskleidžia. Greitis po truputį didėja ir po keleto akimirkų jis tampa toks didelis, kad galima girdėti stiprų bildesį arba žemus garsus. Greičiui vis didėjant, atsiranda muzikinio diapazono garsai ir kyla vis aukštyn ir aukštyn, kol greičiui pasiekus tam tikrą ribą žmogaus ausį persmelkia veriantis spiegimas ir – garsai dingsta. Objekto sukimosi greitis pasiekė ribą, už kurios ausis nejaučia vibracijų. Po to pradedamas jausti šilumos didėjimas. Didėjant sukimosi greičiui, akis pajunta, kad objektas tampa rausvos spalvos, kuri, greičiui vis didėjant, tampa raudona, ryškėja, virsta oranžine, po to pereina į geltoną, iš jos į žalią, mėlyną ir pagaliau į violetinę spalvą. Greičiui padidėjus iki tam tikros ribos, dingsta ir violetinė, dingsta visos spalvos, žmogaus akis jau nebejaučia jų. Bet besisukantis objektas tebeskleidžia vibracijas, kurios naudojamos fotografijai, o vėliau ir kitus vos apčiuopiamus šviesos spindulius. Greičiui vis didėjant, pasiekiame rentgeno spindulius, elektrą ar elektromagnetines bangas… Kai objektas pasiekia tam tikrą vibracijų dažnį, jo molekulės suyra ir skyla į pradinius elementus, arba atomus. Toliau atomai pagal vibracijos principą skyla į nesuskaičiuojamas daleles, iš kurių jie susideda. Galų gale dingsta ir dalelės, ir tada galime sakyti, jog objektas susideda iš eterinės substancijos. Mokslas nesiryžta tęsti iliustracijos, bet hermetistai moko, kad jeigu vibraciją nuolat didinsime, objektas pasieks aukščiausias pasireiškimo būsenas, atkartos atskiras protines būsenas ir taip vis aukštyn dvasios link tol, kol pagaliau grįš į Viską, kuris yra absoliuti Dvasia. „Objektas“ jau seniai nustojo būti „objektu“, dar prieš pasiekdamas eterinę substanciją, bet pavyzdys teisingas ta prasme, kad jis parodo nuolatinio vibracijų laipsnių ir tipų kitimo veikimą. Analizuojant šį pavyzdį, reikia atminti, kad tose stadijose, kai objektas skleidžia šviesos, šilumos ir kt. bangas, iš tikrųjų jis nepavirsta tomis energijos formomis, kurių laipsnis kur kas aukštesnis, o tiesiog pasiekia tokį vibracijų laipsnį, prie kurio šios energijų formos išsilaisvina iš jas laikančių molekulių, atomų bei dalelių įtakos. Taigi šios energijos, nors ir aukštesnio už materiją laipsnio, yra įkalintos bei uždarytos fiziniuose dariniuose, nes energija pasireiškia visur, netgi fizinėse formose, ir pasireikšdama užsilieka savo kūriniuose, turinčiuose fizinę formą, kas tam tikru laipsniu teisinga visų kūrinių atžvilgiu, nes kurianti jėga įsitraukia į savo kūrybą. Hermetiniai mokymai eina dar toliau ir moko, kad visus mąstymo, emocijų, proto, valios arba norų, bet kokios protinės būsenos pasireiškimus lydi vibracijos, kurių dalis yra išspinduliuojama ir stengiasi paveikti kitų asmenų protus indukcijos būdu. Būtent šiuo principu pagrįstas telepatijos, proto įtakos ir panašių vieno proto kitam poveikio bei valdžios formų reiškiniai. Su šiais reiškiniais šiuolaikinė visuomenė susiduria ypatingai dažnai, nes labai plačiai pasklido įvairių mokyklų, kultų ir mokymų okultinės žinios. Kiekviena mintis, emocija ar protinė būsena turi savą vibracijų dažnį ir tipą. Asmuo arba kiti asmenys savo norais gali sukurti šias būsenas, kaip gali sukurti muzikinių garsų tonus priversdami tam tikru greičiu vibruoti instrumentą, kaip gali sukurti spalvas. Žinant vibracijos principą ir jį taikant proto reiškiniams, galima norimame lygyje poliarizuoti protą ir pasiekti tiesiog tobulą savo vidinių būsenų, nuotaikų ir t. t. kontrolę. Lygiai taip pat galima paveikti ir kitus žmones, sukeliant juose norimas būsenas. Kitaip sakant, galima įgyti sugebėjimą proto plane kurti tai, ką mokslas kuria fiziniame plane – bangų vibracijas. Šią galią įmanoma pasiekti, aišku, tik naudojant specialią teoriją, praktiką, pratimus ir kt., kas yra proto transmutacijos mokslas, viena iš hermetinio meno šakų. Nedidelis pamąstymas apie tai, ką čia pateikėme, parodys mokiniui, kad vibracijos principu yra pagrįsti visi nepaprastų galių pasireiškimai, būdingi meistrams ir adeptams, pajėgiantiems tobulai sukaupti energijas iš gamtos dėsnių, bet kurie iš tikrųjų tiesiog panaudoja vieną dėsnį prieš kitą; kurie pasiekia savo rezultatų pakeisdami materialių objektų vibracijas arba energijų formas ir taip atlikdami vadinamus stebuklus. Kaip teisingai pastebėjo vienas iš senųjų hermetinių rašytojų, kas suvokė vibracijų principą, tas sugriebė valdžios skeptrą. POLIARIŠKUMAS Visa kas yra dvejopa; visa kas turi savo polius; visa kas turi savo priešybę; panašus ir nepanašus – vienas ir tas pats; priešybės identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; kraštutinumai sutampa; visos tiesos – tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti. Didysis ketvirtas hermetinis principas – poliariškumo principas – įkūnija tiesą, kad visi pasireiškiantys reiškiniai turi dvi puses, du aspektus, du polius, priešybių porą su laipsnių gausa tarp šių dviejų kraštutinumų. Remiantis šiuo principu, lengva paaiškinti senuosius paradoksus, kurie kažkada stulbino žmonių protus. Žmonės visada suprato šio principo svarbą ir stengėsi išreikšti jį tokiomis sąvokomis kaip, pavyzdžiui: „Viskas egzistuoja ir neegzistuoja tuo pačiu metu“; „Visos tiesos tik pusiau teisingos“; „Kiekviena tiesa yra pusiau netiesa“; „Viskas turi dvi puses“; „Kiekvienas skydas turi atvirkščią pusę“ ir t. t. Hermetiniai mokymai moko, kad daiktai, atrodantys visiška vienas kito priešingybe, tesiskiria tik laipsniu; kad priešybių poros sutaikomos; kad tezė ir antitezė identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi savo laipsniais; kad visuotinis priešybių sutaikymas įmanomas taikant poliariškumo principą. Mokytojai teigia, kad šio principo paaiškinimų galime rasti visur, tereikia tik įsigilinti į daiktų prigimtį. Jie pradeda nuo įrodymo, kad dvasia ir materija yra tik vieno ir to paties du poliai, o tarpiniai planai tarp jų tėra tik vibracijos. Toliau jie parodo, kad Viskas ir daugis yra vienas ir tas pats, o skirtumas tarp jų tėra tik proto pasireiškimo laipsniai. Lygiai kaip Dėsnis ir dėsniai tėra tik du priešingi poliai. Analogiškai yra Principas ir principai; begalinis Protas ir baigtiniai protai. Toliau, pereidami prie fizinio plano, jie pateikia principo iliustraciją, kad šiluma ir šaltis – identiški savo prigimtimi, o skiriasi tik laipsniais. Temperatūros laipsnius parodo termometras, apatiniai laipsniai pavadinti šalčiu, viršutiniai – karščiu. Tarp šių dviejų polių egzistuoja daug šilumos ir šalčio lygių, vadinkite, kaip norite, esmės nesugadinsite. Iš dviejų taškų aukštesnysis visada bus šiltesnis, o apatinis visada šaltesnis. Absoliutaus standarto nėra, viskas tėra tik laipsniai. Nėra termometre vietos, kur baigiasi šiluma ir prasideda šaltis. Viskas tėra tik santykinės padalos – aukštesnių arba žemesnių vibracijų pasekmė. Patys terminai „aukštas“ ir „žemas“, kuriuos mes priversti naudoti, tėra tik vieno ir to paties poliai – tai santykiniai terminai. Lygiai tas pats ir su „rytais“ ir „vakarais“: keliaukite aplink žemę rytų kryptimi, ir grįšite į tašką, kuris, kai išsiruošėte į kelią, buvo pavadintas vakarais, taigi jūs grįšite iš vakarų. Keliaukite visą laiką į šiaurę, ir jūs pastebėsite, kad keliaujate į pietus, arba atvirkščiai. Šviesa ir tamsa yra vieno ir to paties du poliai su laipsnių skirtumu tarp jų. Tas pats ir su muzikiniu diapazonu: pradėdami nuo „do“ kylate vis aukščiau ir pasiekiate kitą „do“, ir t. t., tik kitame klaviatūros gale, o tarp jų daugybė skirtingų padalų. Tas pats su šviesos diapazonu: skirtumas tarp tamsiai violetinės ir tamsiai raudonos tėra tik aukštesnės arba žemesnės vibracijos. Didelis ir mažas – santykiniai dydžiai. Analogiškai tai liečia ir triukšmą bei tylą, sunkų ir lengvą, aštrų ir buką. Teigiamas ir neigiamas – du poliai su begaline padalų seka tarp jų. Gėris ir blogis nėra absoliutūs: vieną diapazono galą mes vadiname geru, kitą blogu. Viename gale gėris, kitame – blogis. Vienas daiktas geresnis už kitą, žemiau skalėje esantį daiktą, bet jis nėra geresnis už aukščiau skalėje esantį daiktą, ir taip toliau; taigi geresnis ar blogesnis santykinai nustatomi tik iš skalės padalų. Tas pats ir proto plane. Meilė ir neapykanta paprastai laikomos viena kitos priešybe, visiškai nesutaikomomis priešingybėmis. Bet jeigu pritaikysime poliariškumo principą, tai pastebėsime, kad nėra tokio reiškinio kaip absoliuti meilė arba absoliuti neapykanta. Šie reiškiniai – tiesiog terminai, taikomi vieno ir to paties dviem poliams. Pradėdami nuo bet kurio diapazono taško, rasime daugiau meilės ir mažiau neapykantos kildami skale į viršų, ir mažiau meilės, o daugiau neapykantos leisdamiesi žemyn; tai bus teisinga visais atvejais, nepriklausomai nuo to, nuo kur – nuo viršaus ar apačios – pradėsime. Yra meilės ir neapykantos padalos ir yra centrinis taškas, kur palankumas ar nepalankumas taip nublanksta, kad sunku juos atskirti. Ir baimė paklūsta tai pačiai taisyklei. Priešybių poros egzistuoja visame kame. Ten, kur jūs rasite vieną iš jų, ten būtinai rasite ir jos priešybę – abu polius. Būtent šis faktas, naudojant poliariškumo linijas, leidžia hermetistams vieną proto būseną paversti kita. Reiškiniai, priklausantys skirtingoms klasėms, negali būti keičiami vieni kitais, bet esantys vienoje klasėje gali būti pakeisti, t. y. pakeistas jų poliariškumas. Taigi meilė niekada netaps rytais arba vakarais, raudona ar violetine, bet ją galima pakeisti (ir labai dažnai pakeičia) neapykanta; lygiai taip neapykantą galima pakeisti meile, pakeičiant jos poliariškumą. Narsą galima pakeisti bailumu, ir atvirkščiai. Sunkius daiktus galima paversti lengvais. Neaiškus tampa aiškus, karštas – šaltas ir t. t., o pats keitimas vyksta visada tarp vieno tipo, bet skirtingų laipsnių daiktų. Kaip pavyzdį paimkime bailų žmogų. Keliant jo proto vibracijų lygį skalėje „baimė – drąsa“, galima jį paversti ypatingai aukšto laipsnio drąsuoliu ir bebaimiu. Analogiškai tingus žmogus gali pasikeisti į aktyvų, norima kryptimi pakeitus jo poliarizaciją. Mokinys, susipažinęs su psichinių būsenų keitimo metodikomis, kurias naudoja atskiros psichologijos mokslo kryptys, nesunkiai atpažins jų naudojamą principą. Tai yra, kai vieną kartą jis suvoks poliariškumo principą ir supras, kad psichinės būsenos kinta keičiant poliariškumą – manipuliuojant tame pačiame diapazone, – lengvai naudosis šiuo principu. Transmutacija (keitimas) vyksta ne keičiant vieno daikto prigimtį kito visiškai skirtingo daikto prigimtimi, o paprasčiausiai keičiant to daikto vieną lygį kitu lygiu – nepaprastai svarbus skirtumas. Kaip pavyzdį paėmę analogiją iš fizinio plano matome, kad neįmanoma šilumą pakeisti garsu, aukščiu ir t. t., bet šilumą labai lengva pakeisti šalčiu, paprasčiausiai sumažinant vibracijų greitį. Lygiai taip pat viena į kitą gali būti keičiamos meilė ir neapykanta; baimė ir narsa. Bet nei baimę galima pakeisti meile, nei narsą – neapykanta. Proto psichinės būsenos skirstomos į daugybę klasių, o kiekviena iš jų turi savo priešybių polius, su kuriais gali būti atlikta transmutacija. Mokinys lengvai supras, kad proto būsenų, kaip ir fizinio plano reiškinių, abu polius galima klasifikuoti kaip teigiamą ir neigiamą. Taip meilė neapykantos atžvilgiu yra teigiama, kaip ir narsa baimės atžvilgiu, veikla – neveiklos ir t. t. Tiems, kurie nesusipažinę su vibracijų principu, dar pridursime, kad teigiamas polius – aukštesnio laipsnio už neigiamą ir atitinkamai dominuoja virš jo. Gamtos tendencija – teigiamo poliaus aktyvumo dominavimas. Be to, kad, naudojant poliarizacijos meną, galima keisti savo paties proto būsenų polius. Proto įtakos reiškiniai įvairiose savo fazėse rodo, kad principą galima taikyti ir tiems reiškiniams, kai vienas protas įtakoja kitą, apie ką šiuo metu daug rašoma ir ko plačiai mokoma. Supratus, kad proto indukcija yra įmanoma, t. y., supratus, kad proto būsenas galima sukurti „indukuojant“ jas kitiems, galima aiškiai pamatyti, kaip tam tikros vibracijos ar proto būsenos poliarizacijos lygis gali paveikti kitą asmenį ir taip pakeisti šio asmens atitinkamos proto būsenos poliariškumą. Pagal šį principą veikia ir „protinis gydymas“. Pavyzdžiui, žmogus yra prastos, melancholiškos nuotaikos ir kupinas baimių. Psichologas, savo treniruota valia sutelkdamas savo protą į norimą vibraciją ir taip gaudamas norimą savo poliarizaciją, indukuodamas sukuria panašią proto būseną kitame asmenyje, ir dėl to šio asmens vibracijos pakyla ir asmuo poliarizuojamas iš neigiamo poliaus į teigiamą, o jo baimė ir kitos neigiamos emocijos transmutuojamos į drąsą ir panašias teigiamas proto būsenas. Nedidelė praktika jums parodys, kad šie proto pokyčiai vyksta visoje poliarizacijos skalėje, o pokyčiai skiriasi laipsniu, bet ne rūšimi. Šio didžiojo hermetinio principo egzistavimo žinojimas leis mokiniui geriau suprasti savo paties ir kitų žmonių proto būsenas. Jis pamatys, kad šios būsenos priklauso nuo jų laipsnio, taigi jis galės savo pastangomis pakelti arba pažeminti vibracijas, keisti savo proto polius, o tai reiškia – būti savo proto būsenų meistru, bet ne tarnu ir vergu. Šis žinojimas leis jam savo protu padėti kitiems ir tam tikrais metodais pakeisti poliariškumą, kai to reikia. Mes patariame visiems mokiniams susipažinti su poliariškumo principu patiems, nes teisingas jo supratimas padės suvokti daug sudėtingų dalykų.
emipetras: SKAITOME TOLIAU POLIARIŠKUMAS Visa kas yra dvejopa; visa kas turi savo polius; visa kas turi savo priešybę; panašus ir nepanašus – vienas ir tas pats; priešybės identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; kraštutinumai sutampa; visos tiesos – tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti. Didysis ketvirtas hermetinis principas – poliariškumo principas – įkūnija tiesą, kad visi pasireiškiantys reiškiniai turi dvi puses, du aspektus, du polius, priešybių porą su laipsnių gausa tarp šių dviejų kraštutinumų. Remiantis šiuo principu, lengva paaiškinti senuosius paradoksus, kurie kažkada stulbino žmonių protus. Žmonės visada suprato šio principo svarbą ir stengėsi išreikšti jį tokiomis sąvokomis kaip, pavyzdžiui: „Viskas egzistuoja ir neegzistuoja tuo pačiu metu“; „Visos tiesos tik pusiau teisingos“; „Kiekviena tiesa yra pusiau netiesa“; „Viskas turi dvi puses“; „Kiekvienas skydas turi atvirkščią pusę“ ir t. t. Hermetiniai mokymai moko, kad daiktai, atrodantys visiška vienas kito priešingybe, tesiskiria tik laipsniu; kad priešybių poros sutaikomos; kad tezė ir antitezė identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi savo laipsniais; kad visuotinis priešybių sutaikymas įmanomas taikant poliariškumo principą. Mokytojai teigia, kad šio principo paaiškinimų galime rasti visur, tereikia tik įsigilinti į daiktų prigimtį. Jie pradeda nuo įrodymo, kad dvasia ir materija yra tik vieno ir to paties du poliai, o tarpiniai planai tarp jų tėra tik vibracijos. Toliau jie parodo, kad Viskas ir daugis yra vienas ir tas pats, o skirtumas tarp jų tėra tik proto pasireiškimo laipsniai. Lygiai kaip Dėsnis ir dėsniai tėra tik du priešingi poliai. Analogiškai yra Principas ir principai; begalinis Protas ir baigtiniai protai. Toliau, pereidami prie fizinio plano, jie pateikia principo iliustraciją, kad šiluma ir šaltis – identiški savo prigimtimi, o skiriasi tik laipsniais. Temperatūros laipsnius parodo termometras, apatiniai laipsniai pavadinti šalčiu, viršutiniai – karščiu. Tarp šių dviejų polių egzistuoja daug šilumos ir šalčio lygių, vadinkite, kaip norite, esmės nesugadinsite. Iš dviejų taškų aukštesnysis visada bus šiltesnis, o apatinis visada šaltesnis. Absoliutaus standarto nėra, viskas tėra tik laipsniai. Nėra termometre vietos, kur baigiasi šiluma ir prasideda šaltis. Viskas tėra tik santykinės padalos – aukštesnių arba žemesnių vibracijų pasekmė. Patys terminai „aukštas“ ir „žemas“, kuriuos mes priversti naudoti, tėra tik vieno ir to paties poliai – tai santykiniai terminai. Lygiai tas pats ir su „rytais“ ir „vakarais“: keliaukite aplink žemę rytų kryptimi, ir grįšite į tašką, kuris, kai išsiruošėte į kelią, buvo pavadintas vakarais, taigi jūs grįšite iš vakarų. Keliaukite visą laiką į šiaurę, ir jūs pastebėsite, kad keliaujate į pietus, arba atvirkščiai. Šviesa ir tamsa yra vieno ir to paties du poliai su laipsnių skirtumu tarp jų. Tas pats ir su muzikiniu diapazonu: pradėdami nuo „do“ kylate vis aukščiau ir pasiekiate kitą „do“, ir t. t., tik kitame klaviatūros gale, o tarp jų daugybė skirtingų padalų. Tas pats su šviesos diapazonu: skirtumas tarp tamsiai violetinės ir tamsiai raudonos tėra tik aukštesnės arba žemesnės vibracijos. Didelis ir mažas – santykiniai dydžiai. Analogiškai tai liečia ir triukšmą bei tylą, sunkų ir lengvą, aštrų ir buką. Teigiamas ir neigiamas – du poliai su begaline padalų seka tarp jų. Gėris ir blogis nėra absoliutūs: vieną diapazono galą mes vadiname geru, kitą blogu. Viename gale gėris, kitame – blogis. Vienas daiktas geresnis už kitą, žemiau skalėje esantį daiktą, bet jis nėra geresnis už aukščiau skalėje esantį daiktą, ir taip toliau; taigi geresnis ar blogesnis santykinai nustatomi tik iš skalės padalų. Tas pats ir proto plane. Meilė ir neapykanta paprastai laikomos viena kitos priešybe, visiškai nesutaikomomis priešingybėmis. Bet jeigu pritaikysime poliariškumo principą, tai pastebėsime, kad nėra tokio reiškinio kaip absoliuti meilė arba absoliuti neapykanta. Šie reiškiniai – tiesiog terminai, taikomi vieno ir to paties dviem poliams. Pradėdami nuo bet kurio diapazono taško, rasime daugiau meilės ir mažiau neapykantos kildami skale į viršų, ir mažiau meilės, o daugiau neapykantos leisdamiesi žemyn; tai bus teisinga visais atvejais, nepriklausomai nuo to, nuo kur – nuo viršaus ar apačios – pradėsime. Yra meilės ir neapykantos padalos ir yra centrinis taškas, kur palankumas ar nepalankumas taip nublanksta, kad sunku juos atskirti. Ir baimė paklūsta tai pačiai taisyklei. Priešybių poros egzistuoja visame kame. Ten, kur jūs rasite vieną iš jų, ten būtinai rasite ir jos priešybę – abu polius. Būtent šis faktas, naudojant poliariškumo linijas, leidžia hermetistams vieną proto būseną paversti kita. Reiškiniai, priklausantys skirtingoms klasėms, negali būti keičiami vieni kitais, bet esantys vienoje klasėje gali būti pakeisti, t. y. pakeistas jų poliariškumas. Taigi meilė niekada netaps rytais arba vakarais, raudona ar violetine, bet ją galima pakeisti (ir labai dažnai pakeičia) neapykanta; lygiai taip neapykantą galima pakeisti meile, pakeičiant jos poliariškumą. Narsą galima pakeisti bailumu, ir atvirkščiai. Sunkius daiktus galima paversti lengvais. Neaiškus tampa aiškus, karštas – šaltas ir t. t., o pats keitimas vyksta visada tarp vieno tipo, bet skirtingų laipsnių daiktų. Kaip pavyzdį paimkime bailų žmogų. Keliant jo proto vibracijų lygį skalėje „baimė – drąsa“, galima jį paversti ypatingai aukšto laipsnio drąsuoliu ir bebaimiu. Analogiškai tingus žmogus gali pasikeisti į aktyvų, norima kryptimi pakeitus jo poliarizaciją. Mokinys, susipažinęs su psichinių būsenų keitimo metodikomis, kurias naudoja atskiros psichologijos mokslo kryptys, nesunkiai atpažins jų naudojamą principą. Tai yra, kai vieną kartą jis suvoks poliariškumo principą ir supras, kad psichinės būsenos kinta keičiant poliariškumą – manipuliuojant tame pačiame diapazone, – lengvai naudosis šiuo principu. Transmutacija (keitimas) vyksta ne keičiant vieno daikto prigimtį kito visiškai skirtingo daikto prigimtimi, o paprasčiausiai keičiant to daikto vieną lygį kitu lygiu – nepaprastai svarbus skirtumas. Kaip pavyzdį paėmę analogiją iš fizinio plano matome, kad neįmanoma šilumą pakeisti garsu, aukščiu ir t. t., bet šilumą labai lengva pakeisti šalčiu, paprasčiausiai sumažinant vibracijų greitį. Lygiai taip pat viena į kitą gali būti keičiamos meilė ir neapykanta; baimė ir narsa. Bet nei baimę galima pakeisti meile, nei narsą – neapykanta. Proto psichinės būsenos skirstomos į daugybę klasių, o kiekviena iš jų turi savo priešybių polius, su kuriais gali būti atlikta transmutacija. Mokinys lengvai supras, kad proto būsenų, kaip ir fizinio plano reiškinių, abu polius galima klasifikuoti kaip teigiamą ir neigiamą. Taip meilė neapykantos atžvilgiu yra teigiama, kaip ir narsa baimės atžvilgiu, veikla – neveiklos ir t. t. Tiems, kurie nesusipažinę su vibracijų principu, dar pridursime, kad teigiamas polius – aukštesnio laipsnio už neigiamą ir atitinkamai dominuoja virš jo. Gamtos tendencija – teigiamo poliaus aktyvumo dominavimas. Be to, kad, naudojant poliarizacijos meną, galima keisti savo paties proto būsenų polius. Proto įtakos reiškiniai įvairiose savo fazėse rodo, kad principą galima taikyti ir tiems reiškiniams, kai vienas protas įtakoja kitą, apie ką šiuo metu daug rašoma ir ko plačiai mokoma. Supratus, kad proto indukcija yra įmanoma, t. y., supratus, kad proto būsenas galima sukurti „indukuojant“ jas kitiems, galima aiškiai pamatyti, kaip tam tikros vibracijos ar proto būsenos poliarizacijos lygis gali paveikti kitą asmenį ir taip pakeisti šio asmens atitinkamos proto būsenos poliariškumą. Pagal šį principą veikia ir „protinis gydymas“. Pavyzdžiui, žmogus yra prastos, melancholiškos nuotaikos ir kupinas baimių. Psichologas, savo treniruota valia sutelkdamas savo protą į norimą vibraciją ir taip gaudamas norimą savo poliarizaciją, indukuodamas sukuria panašią proto būseną kitame asmenyje, ir dėl to šio asmens vibracijos pakyla ir asmuo poliarizuojamas iš neigiamo poliaus į teigiamą, o jo baimė ir kitos neigiamos emocijos transmutuojamos į drąsą ir panašias teigiamas proto būsenas. Nedidelė praktika jums parodys, kad šie proto pokyčiai vyksta visoje poliarizacijos skalėje, o pokyčiai skiriasi laipsniu, bet ne rūšimi. Šio didžiojo hermetinio principo egzistavimo žinojimas leis mokiniui geriau suprasti savo paties ir kitų žmonių proto būsenas. Jis pamatys, kad šios būsenos priklauso nuo jų laipsnio, taigi jis galės savo pastangomis pakelti arba pažeminti vibracijas, keisti savo proto polius, o tai reiškia – būti savo proto būsenų meistru, bet ne tarnu ir vergu. Šis žinojimas leis jam savo protu padėti kitiems ir tam tikrais metodais pakeisti poliariškumą, kai to reikia. Mes patariame visiems mokiniams susipažinti su poliariškumo principu patiems, nes teisingas jo supratimas padės suvokti daug sudėtingų dalykų. RITMAS Visa kas teka, įteka, išteka, visa kas turi savo potvynius ir atoslūgius; visi reiškiniai randasi ir išnyksta; švytuoklės svyravimai pasireiškia visame kame; svyravimų riba į kairę yra svyravimų riba į dešinę; ritmai kompensuojasi. Didysis penktas hermetizmo principas – ritmo principas – įkūnija tiesą, kad visame kame pasireiškia ritmingas judėjimas: judėjimas pirmyn ir atgal, potvynis ir atoslūgis, svyravimas pirmyn ir atgal, švytuoklės darbas, antplūdis ir nuosmukis, pakilimas ir nusileidimas – visa tai vyksta tarp dviejų polių visuose trijuose planuose: fiziniame, proto ir dvasios planuose. Ritmo principas glaudžiai susijęs su poliariškumo principu, aprašytu ankstyvesniame skyriuje. Ritmas pasireiškia tarp dviejų polių, kuriuos sukuria poliariškumo principas. Tai nereiškia, kad ritmo švytuoklė švytuoja iki kraštutinių polių, nes taip būna retai; faktiškai daugeliu atvejų sunku nustatyti kraštutinius priešybių polius. Tačiau svyravimas visada vyksta iš pradžių į vieno, paskui į kito poliaus pusę. Visada yra veiksmas ir atoveiksmis, judėjimas pirmyn ir atsitraukimas, kilimas ir leidimasis, pasireiškiantis visuose Visatos procesuose ir reiškiniuose. Saulės, pasauliai, žmonės, gyvūnai, augalai, mineralai, jėgos, energija, protas ir materija, ir net dvasia, išreiškia šį principą. Principas pasireiškia kuriant ir griaunant pasaulius, atsirandant ir išnykstant tautoms visuotinėje gyvenimo istorijoje ir netgi žmogaus proto būsenose. Nuo pat dvasios – Visko – pasireiškimo galima pastebėti, kad visada yra išsiliejimas ir sutraukimas, Brahmos iškvėpimas ir įkvėpimas, kaip sako braminai. Visatos yra sukuriamos, pasiekia savo žemiausią materialumo lygį ir pradeda kilti į viršų. Saulės gimsta ir pasiekusios savo galybės viršūnę pradeda regresuoti, kol po daugybės eonų tampa mirusia mase, laukiančia kito impulso, kuris vėl pažadintų jų vidines energijas veiklai, kad galėtų prasidėti naujas saulės gyvenimo ciklas. Taip yra su visais pasauliais: jie gimsta, auga ir miršta, vien tam, kad atgimtų. Taip yra su visais daiktais, turinčiais formą: jie svyruoja tarp veiksmo ir atoveiksmio, tarp gimimo ir mirties, tarp veiklos ir neveiklos – ir vėl viskas iš naujo. Taip yra su visomis gyvomis būtybėmis: jos gimsta, auga, miršta, o po to atgimsta. Taip yra su visais didžiaisiais judėjimais, filosofijomis, tikėjimais, madomis, valstybėmis, tautomis ir t. t. – gimimas, augimas, branda, nykimas, mirtis – ir vėl naujas atgimimas. Švytuoklės svyravimas pasireiškia nuolatos. Naktis seka dieną, ir dieną – naktį. Švytuoklė švytuoja iš vasaros į žiemą ir vėl atgal. Dalelės, atomai, molekulės ir visi materijos kūnai sukasi savo prigimties rate. Nėra tokios būsenos kaip absoliutus poilsis ar judėjimo nebuvimas, visi judesiai išlaiko ritmą. Šis principas yra universalus. Jį galima pritaikyti bet kokiam reiškiniui ar daiktui bet kuriame gyvybės plane. Jį galima pritaikyti visoms žmogaus veiklos fazėms. Ritmiškas svyravimas nuo vieno poliaus iki kito vyksta nuolatos. Visatos švytuoklė nuolatos juda. Gyvenimo potvyniai ir atoslūgiai pagal dėsnį keičia vienas kitą. Ritmo principą gerai supranta šiuolaikinis mokslas ir laiko jį universaliu dėsniu, taikomu visiems materialiems daiktams. Bet hermetistai žengia dar toliau ir žino, kad principo pasireiškimas ir įtaka apima žmogaus proto veiklą ir įtakoja gluminančių nuotaikų, jausmų ir kt. erzinančių bei trikdančių pokyčių seką, kurią kiekvienas pastebi vykstant savyje. Hermetistai, studijuodami šio principo veikimą, išmoko dalinai išvengti jo poveikio su transmutacijos pagalba. Hermetizmo meistrai jau seniai atrado, kad, nors ritmo principas yra nekintamas ir visada daro poveikį proto reiškiniams, visgi, kalbant apie proto reiškinius, yra du ritmo principo pasireiškimo planai. Jie atrado, kad yra du pagrindiniai sąmonės planai – žemesnysis ir aukštesnysis. Šio fakto suvokimas leido jiems pakilti į aukštesnįjį planą ir taip išvengti ritmo švytuoklės švytavimo, kuris pasireiškia žemesniajame plane. Kitaip tariant, švytuoklės svyravimas nesąmoningumo plane nedaro įtakos sąmonei. Jie tai vadino neutralizacijos dėsniu. Šio dėsnio veikimo principas yra pakelti ego virš protinės veiklos nesąmoningumo plano vibracijų, kad neigiamas švytuoklės judesys nepasireikštų sąmonėje ir jos nepaveiktų. Tai yra tas pats, kaip pakilti virš daikto ir leisti jam praeiti neužkliudžius jūsų. Hermetizmo meistras arba pažengęs mokinys poliarizuoja save į norimą polių, tarsi „atsisakydamas“ dalyvauti priešingame švytuoklės judėjime, arba, jeigu norite, „paneigdamas“ šio judesio įtaką jam jis lieka tvirtai stovėti savo poliarizuotoje pozicijoje ir leidžia proto švytuoklei judėti atgal nesąmoningumo plane. Visi, kurie yra nors šiek tiek save įvaldę, atlieka šį veiksmą daugiau ar mažiau nesąmoningai, ir neleisdami nuotaikoms bei neigiamoms proto būsenoms juos paveikti jie taiko neutralizacijos dėsnį. Tačiau meistras žengia dar toliau, į dar aukštesnį sugebėjimų lygį. Naudodamas savo valią jis pasiekia proto tvirtumo ir pusiausvyros laipsnį, beveik nesuvokiamą tiems, kurie leidžia save nešti pirmyn ir atgal švytuojančiai nuotaikų ir jausmų proto švytuoklei. To svarbą suvoks kiekvienas mąstantis žmogus, kuris supranta, kas sukuria daugumos žmonių nuotaikas, jausmus bei emocijas ir kaip mažai žmonės save valdo. Jeigu nors trumpam sustotumėte ir pamąstytumėte, jūs suprastumėte, kaip dažnai šie ritmo svyravimai veikė jus jūsų gyvenime: kaip entuziazmo periodą neišvengiamai sekdavo priešingas depresijos jausmas ir nuotaika. Lygiai taip pat jūsų drąsos nuotaiką ir periodą keitė atitinkama baimės nuotaika. Ir taip vyksta su dauguma žmonių: jausmų potvyniai ir atoslūgiai kyla ir leidžiasi, bet žmonės niekada nesupranta šių protinių reiškinių priežasties ar reikšmės. Ritmo principo veikimo suvokimas įduoda raktą, kaip įvaldyti šiuos ritmiškus jausmų svyravimus, ir leidžia geriau save pažinti bei nesileisti nešamam šių įtakų. Valia yra aukštesnė už sąmoningą šio principo pasireiškimą, nors paties principo sunaikinti neįmanoma. Mes galime išvengti jo poveikio, bet visgi pats principas veikia. Švytuoklė nuolatos švytuoja, nors mes galime nesiduoti jos nešiojami. Yra keletas kitų ritmo principo veikimo savybių, apie kurias dabar norėtume pakalbėti. Viena iš jų yra kompensacijos dėsnis. Viena iš žodžio „kompensuoti“ reikšmių yra sukurti pusiausvyrą, kuri ir yra ta reikšmė, kuria šį terminą naudoja hermetistai. Būtent apie šį kompensacijos dėsnį kalba Kibalionas: svyravimų riba į kairę yra svyravimų riba į dešinę; ritmai kompensuojasi. Kompensacijos dėsnis reiškia, kad svyravimas į vieną pusę apsprendžia svyravimą į priešingą pusę, ar į priešingą polių – vienas subalansuoja kitą, arba sukuria pusiausvyrą. Fiziniame plane matome šio dėsnio pavyzdžių. Laikrodžio švytuoklė juda tam tikrą atstumą į dešinę, o po to lygiai tokį patį atstumą į kairę. Metų laikai lygiai taip pat sukuria tarpusavio pusiausvyrą. Potvyniai ir atoslūgiai paklūsta tam pačiam dėsniui. Šis dėsnis veikia visus ritmo reiškinius. Švytuoklė, judanti nedidele amplitude į vieną pusę, nedidele amplitude judės ir į kitą pusę, o didelės amplitudės judesys į dešinę neišvengiamai reikš didelės amplitudės judesį į kairę. Daiktas, sviestas aukštyn į tam tikrą aukštį, leisdamasis žemyn turės nukeliauti tą patį atstumą. Su kokia jėga į viršų iššaunamas šovinys, tokia pati jėga atsiranda jam grįžtant atgal į žemę. Šis dėsnis fiziniame plane yra pastovus, ką jums patvirtins šiuolaikinis mokslas. Hermetistai žengia dar toliau. Jie moko, kad žmogaus proto būsenos paklūsta tam pačiam dėsniui. Tas, kuris stipriai džiaugiasi – stipriai kentės, bet tas, kuris patirs nedidelį skausmą, tegalės patirti nedidelį džiaugsmą. Kiaulė mažai kenčia protiškai, dėl to nepatiria ir džiaugsmo – ji yra pusiausvira. Iš kitos pusės, yra gyvūnų, kurie sugeba stipriai džiaugtis, bet jų nervų sistema ir temperamentas verčia juos kentėti gana stiprų skausmą – toks yra ir žmogus. Yra tokių temperamentų, kurie leidžia patirti nedaug džiaugsmo, o taip pat ir tik nestiprų skausmą. Yra tokių, kurie patiria patį didžiausią džiaugsmą, bet taip pat ir patį stipriausią skausmą. Taisyklė yra tokia, kad kiekvieno individo skausmo ir džiaugsmo sugebėjimai yra subalansuoti. Kompensacijos dėsnis čia veikia pilna jėga. Hermetistai šiuo klausimu žengia dar toliau. Jie moko, kad, prieš galėdamas patirti tam tikro laipsnio džiaugsmą, žmogus prieš tai turi atitinkamai nutolti į priešingą šio jausmo poliaus pusę. Jie sako, kad neigiamas yra pirminis teigiamo atžvilgiu, kitaip tariant, patirti tam tikrą džiaugsmo laipsnį nereiškia, kad už jį „turėsi sumokėti“ atitinkamu skausmo laipsniu; priešingai, pagal kompensacijos dėsnį džiaugsmas yra ritmo judesys už skausmo laipsnį, jau anksčiau išgyventą šiame ar praėjusiame įsikūnijime. Tai nauja šviesa nušviečia skausmo problemą. Hermetistų nuomone, gyvenimų grandinė yra vientisa ir formuoja dalį kiekvieno individo gyvenimo ir taip padeda suprasti ritminių svyravimų pasekmes, kurių, nepripažįstant reinkarnacijų, nepavyktų suprasti. Hermetistai teigia, kad meistras ar pažengęs mokinys tam tikru laipsniu gali išvengti svyravimų į skausmo pusę anksčiau minėtu neutralizacijos procesu. Pakylant į aukštesniuosius ego planus, galima išvengti daugelio patirčių, kurias patiria gyvenantys žemesniajame plane. Kompensacijos dėsnis vaidina labai didelį vaidmenį žmonių gyvenime. Pastebėsime, kad paprastai žmonės „moka“ tam tikrą „kainą“ už bet ką, ką jie turi ar ko stokoja. Jeigu jis turi viena – jis stokoja kito – pusiausvyra išlaikyta. Niekas negali tuo pačiu metu „išlaikyti savo skatikų ir turėti pyrago riekę“. Viskas turi savo maloniąją ir nemaloniąją puses. Už daiktus, kuriuos žmogus įsigyja, jis visada moka daiktais, kuriuos praranda. Turtuolis turi daug to, ko trūksta vargšui, o vargšas dažnai turi to, kas nepasiekiama turtuoliui. Milijonierius gali turėti norą švęsti ir pakankamai turtų turtingam šventiniam stalui suruošti, tačiau tuo pačiu metu jis neturės apetito, kad galėtų visu tuo mėgautis, ir pavydės apetito bei gero virškinimo darbininkui, kuris neturi milijonieriaus turtų bei norų ir kuris patiria daugiau malonumo valgydamas savo menką maistą negu milijonierius, kuris, net ir turėdamas apetitą ar nesutrikusį virškinimą, viso to nepatirtų, nes norai, įpročiai ir ketinimai yra skirtingi. Taip gyvenime visada ir vyksta. Kompensacijos dėsnis veikia nuolatos, siekdamas subalansuoti ir sukurti pusiausvyrą, ir to pasiekia per tam tikrą laiką, nors galbūt prireikia net keleto gyvenimų, kad sugrįžtų ritmo švytuoklė.
emipetras: SKAITOME TOLIAU PRIEЮASTINGUMAS Kiekviena prieюastis turi savo pasekmж, kiekviena pasekmл turi savo prieюastб; visa kа valdo dлsnis; atsitiktinumas tлra neatpaюinto dлsnio pavadinimas; egzistuoja daug prieюastingumo planш, bet niekas neiрvengia dлsnio poveikio. Didysis рeрtas hermetizmo principas – prieюasиiш ir pasekmiш principas – бkыnija tiesа, kad рis dлsnis pasireiрkia visoje Visatoje; kad niekas nevyksta atsitiktinai; kad atsitiktinumas tлra tik terminas, rodantis egzistuojanиiа, bet neatpaюintа prieюastб; kad reiрkiniai yra nuolatiniai be pertrыkio ar iрimиiш. Prieюasties ir pasekmлs principas yra visos tiek antikinлs, tiek рiuolaikinлs mokslinлs minties pagrindas ir jб hermetizmo mokslininkai skelbл per amюius. Nors tarp бvairiш minties mokyklш nuolatos kyla бvairiш diskusijш, taиiau рios diskusijos daюniausiai yra dлl principo veikimo detaliш ar netgi tik dлl atskirш юodюiш reikрmлs. Visi tikri pasaulio mаstytojai viso ko pagrindа, prieюasиiш ir pasekmiш principа, pripaюino esant teisingа. Galvoti prieрingai reikрtш iрimti visus Visatos reiрkinius iр tvarkos dлsnio pavaldumo ir nuleisti juos юemyn kaюkokiam юmoniш sukurtam „atsitiktinumui“. Nedidelis pamаstymas kiekvienam parodys, kad iр tikrшjш nлra tokio daikto kaip grynas atsitiktinumas. Юodynas юodб „atsitiktinumas“ apibыdina kaip: atsitiktinб dalykа, nenumatytа, nejuиiomis pasitaikiusб, pakankamai nepagrбstа, nedлsningа. Taиiau рiek tiek pamаstж pamatysite, kad nлra tokio dalyko kaip atsitiktinumas, kaюkas esantis uю dлsnio ribш, kaюkas uю prieюasиiш ir pasekmiш ribш. Kaip galлtш reiрkiniш Visatoje veikti kaюkas, nepriklausomas nuo Visatos dлsniш, tvarkos ir tжstinumo? Toks kaюkas turлtш bыti visiрkai nepriklausomas nuo Visatos tvarkos tendencijш, o taigi aukрtesnis uю visa tai. Mes negalime бsivaizduoti nieko uю Visko ribш, uю Dлsnio ribш, nes tik Viskas ir yra Dлsnis. Visatoje nлra vietos kaюkam iрoriniam, nepriklausanиiam nuo Dлsnio. Tokio kaюko egzistavimas padarytш visus gamtos dлsnius neefektyvius ir sukeltш Visatoje chaotiрkа netvarkа bei neteisлtumа. Atidюiau paюiыrлjж pamatysime, kad tai, kа mes vadiname atsitiktinumu, tлra mums neюinomш prieюasиiш iрraiрka – prieюasиiш, kuriш mes negalime aprлpti. Юodis „atsitiktinumas“, kilжs iр senosios savo reikрmлs „kristi“ (kaip iрkrenta loрimo kauliukai), reiрkia idлjа, kad iрkritж kauliukai (ir daugelis kitш бvykiш) tлra paprastas „atsitikimas“, nesusijжs su jokia prieюastimi. Рia prasme рis terminas daюniausiai ir yra naudojamas. Taиiau, gerai iрanalizavus рб dalykа, matyti, kad kauliukш iрkritimas nлra joks atsitiktinumas. Kiekvienа kartа, kai kauliukas metamas ir parodo tam tikrа akiш skaiиiш, jis paklыsta dлsniui, tokiam paиiam neiрvengiamam dлsniui, koks valdo planetш sukimаsi aplink saulж. Dar prieр iрkrentant kauliukui, jau egzistuoja prieюastys ar prieюasиiш grandinлs, besitжsianиios atgal toliau, nei protas gali atsekti. Kauliukш buvimo dлюutлje padлtis, raumenш energijos, panaudotos metimui kiekis, stalo padлtis ir t. t. – visa tai yra prieюastys, kuriш pasekmж mes pamatome. O uю рiш regimш prieюasиiш yra prieр jas einanиiш neregimш prieюasиiш grandinл, kuri turлs бtakos daюniausiai iрkritusiш akiш skaiиiui. Jeigu kauliukai bus metami daug kartш, pastebлsime, kad iрkris maюdaug vienodas kiekis akiш, t. y. daюniausiai bus vienodas skaiиius vienos, dviejш ir t. t. akiш. Meskite monetа б orа, ir ji nukris herbu arba skaiиiumi; bet atlikite tai daug kartш ir iрkritusiш herbш bei skaiиiш kiekis bus maюdaug vienodas. Tai yra vidurkio dлsnio veikimas. Taиiau tiek vidurkis, tiek vienas metimas paklыsta prieюasиiш ir pasekmiш dлsniui, ir jeigu sugebлtume бюvelgti prieюastis, pamatytume, kad esamomis sаlygomis ir esamu laiku kitoks akiш skaiиius iрkristi tiesiog negalлjo. Esant toms paиioms sаlygoms, bus gautas tas pats rezultatas. Kiekvienas бvykis visada turi prieюastб. Niekas niekada nevyksta be prieюasties ar prieюasиiш grandinлs. Bandant suvokti рб principа, юmoniш galvose kyla tam tikras sumiрimas dлl to, kad jie nesugeba paaiрkinti, kaip vienas daiktas gali kilti iр kito daikto, t. y. kaip vienas daiktas gali bыti kito „kыrлju“. Tiesа sakant, joks „daiktas“ niekada nesаlygoja ar „nekuria“ kito „daikto“. Prieюastis ir pasekmл turi reikalа tik su „бvykiais“. „Бvykis“ yra tai, kas ateina, kyla ar atsitinka kaip kaюkokio prieр tai buvusio бvykio pasekmл ar rezultatas. Joks бvykis nekuria kito бvykio, bet tiesiog yra ankstesnл grandis didюioje бvykiш tvarkos grandinлje, kylanиioje iр kыrybinлs Visko energijos. Tarp visш buvusiш, esamш ir bыsimш бvykiш yra tжstinumas. Tarp viso ko, kas buvo ir kas bus, egzistuoja ryрys. Iрjudintas riedulys, nuriedлjжs nuo kalno, pramuрa papлdлje stovinиio namo stogа. Iр pirmo юvilgsnio mes tai laikome atsitiktiniu бvykiu, bet geriau su juo susipaюinж randame uю jo didelж prieюasиiш grandinж. Visш pirma lijo lietus, kuris suminkрtino gruntа ir padлjo iрsijudinti akmeniui; po to jб veikл saulл, kiti lietыs ir t. t.; visa tai po truputб ardл uolа; skverbiantis gilyn – egzistuoja dar ankstesnлs prieюastys, kurios formavo kalnа ir jo atsiradimа dлl юemлs plutos judesiш, ir t. t. iki begalybлs. Toliau mes galлtume atsekti prieюastis, esanиias uю lietaus ir t. t. Mes galлtumлme iрanalizuoti stogo istorijа. Trumpai tariant, greitai pastebлtume, kad esame бsipainiojж б prieюasиiш ir pasekmiш tinklа, iр kurio greitai uюsinorлtume iрsivaduoti. Kaip юmogus turi du tлvus, keturis senelius, aрtuonis prosenelius, рeрiolika proproseneliш ir t. t. iki kokios keturiasdeрimtosios kartos, kai galлtume priskaiиiuoti milijonus protлviш – taip ir su skaiиiumi prieюasиiш, esanиiш net uю menkiausio бvykio ar reiрkinio, tokio kaip suodюiш dulkelлs sumirgлjimas prieр jыsш akis. Nлra lengva uюduotis prasekti suodюio keliа atgal iki ankstyvojo юemлs istorijos periodo, kai jis buvo dalis didelio medюio kamieno, kuris vлliau virto anglimi ir t. t. iki pat to momento, kai рis suodis pasirodл mыsш akiratyje, tжsdamas savo egzistencijа. Didelл бvykiш, prieюasиiш ir pasekmiш grandinл atvedл jб б jo esamas sаlygas, kurios tлra viena grandis бvykiш grandinлje, kurie kurs kitus бvykius рimtams metш б ateitб nuo dabar. Vienas iр бvykiш, kilusiш iр рio maюo suodюio, buvo рiш eiluиiш raрymas; tai buvo prieюastis, dлl kurios turлjo darbo raidюiш rinkлjas, korektorius ir dлl kurios kils tam tikrш minиiш jыsш ir kitш юmoniш protuose, o tai savo ruoюtu paveiks dar kitus юmones ir t. t., virр юmogaus sugebлjimo aprлpti dar plaиiau – ir visa tai dлl maюo suodюio kelionлs, kuri parodo daiktш ryрб ir sаveikа bei tolesnб faktа, kad nлra didelio, nлra maюo Protui, kuris yra viso ko prieюastis. Pagalvokime. Jeigu tam tikras vyras nebыtш sutikжs tam tikros merginos kaюkada labai seniai, akmens amюiuje, tu, skaitantis рias eilutes, galлjai nebыti иia. Ir galbыt, jeigu ta pati pora nebыtш susitikusi, mes, raрantys рias eilutes, nebыtumлm dabar иia. Vлlgi raрymo veiksmas iр mыsш pusлs ir skaitymo veiksmas iр jыsш pusлs paveiks ne tik jыsш ir mыsш gyvenimus bei likimus, taиiau taip pat turлs tiesioginб ar netiesioginб poveikб daugumai юmoniш, gyvenanиiш dabar ir gyvensianиiш ateinanиiais amюiais. Kiekviena mintis, kuriа pagalvojame, kiekvienas veiksmas, kurб atliekame, turi savo tiesioginб ir netiesioginб rezultatа, priklausantб didюiajai prieюasиiш ir pasekmiш grandinei. Dлl tam tikrш prieюasиiш рiame darbe nenorime svarstyti laisvos valios, arba determinizmo. Tarp kitш prieюasиiш pagrindinл yra ta, kad nл viena iр prieрtaringш nuomoniш nлra visiрkai teisinga – iр tiesш abi pusлs, remiantis hermetizmo principu, yra dalinai teisios. Poliariрkumo principas rodo, kad abi pusлs tлra pusinлs tiesos kaip vienos tiesos prieрingi poliai. Mokymai teigia, kad юmogus gali bыti ir laivas, ir tuo paиiu suvarюytas neiрvengiamybлs, priklausomai nuo to, iр kokio tiesos aukриio ir kokiomis terminш reikрmлmis bus svarstomas рis klausimas. Senovлs raрytojai jб nusako taip: „Kuo toliau nuo centro yra bыtybл, tuo labiau ji yra suvarюyta; kuo arиiau centro ji priartлja, tuo arиiau laisvлs ji yra“. Dauguma юmoniш daugiau ar maюiau priklauso nuo paveldimumo, aplinkos ir t. t. ir turi labai maюai laisvлs. Juos valdo iрorinio pasaulio nuomonлs, paproиiai, mintys bei jш paиiш emocijos, jausmai, nuotaikos ir t. t. Jie nлra pasiekж jokio meistriрkumo, verto рio vardo. Jie pasipiktinж atmeta tokб teiginб sakydami: „Betgi aр iр tikrшjш laisvas veikti ir daryti, kaip noriu – aр darau tiktai tai, kа noriu daryti“. Bet jie nesugeba paaiрkinti, iр kur kyla рis „noras“. Dлl ko jie „nori“ daryti viena, o ne kita? Argi jш „noras“ neturi „prieюasties“? Meistras gali pakeisti tokius „norus“ kitais, prieрingame proto poliaus gale. Jis turi „valiа norлti“, o ne рiaip sau nori dлl tam tikrш jausmш, nuotaikш, emocijш ar aplinkos бtaigш, kurios jam sukeltш poreikб kaюkа daryti. Dauguma юmoniш eina per gyvenimа kaip tie nuo kalno riedantys rieduliai, paklusdami aplinkai, iрorinлms бtakoms, vidinлms nuotaikoms bei troрkimams ir t. t., jau nekalbant apie troрkimus bei norus tш, kurie stipresni uю juos, apie paveldimumа, aplinkа ar бtaigа, kuri ridena juos be jokio pasiprieрinimo iр jш pusлs, be jokiш valios apraiрkш. Kilnojami kaip pлstininkai gyvenimo рachmatш lentoje, jie atlieka savo vaidmenis ir padedami б рalб, kai юaidimas yra baigtas. Bet meistrai, юinodami юaidimo taisykles, pakyla virр materialaus gyvenimo plano ir susisiekdami su aukрtesnлmis savo prigimties jлgomis valdo savo nuotaikas, charakterб, savybes, bei poliariрkumа, o taip pat ir juos supanиiа aplinkа, taigi tampa юaidлjais, o ne pлstininkais – prieюastimis, o ne pasekmлmis. Meistrai neiрvengia aukрtesniш planш prieюastingumo, bet paklыsta aukрtesniems dлsniams, taigi valdo юemesniшjш planш aplinkybes. Jie sаmoningai dalyvauja dлsnio veikime, uюuot buvж akli jo instrumentai. Kol jie tarnauja aukрtesniems planams, tol jie valdo fiziniame plane. Aukриiau ar юemiau, taиiau dлsnis veikia nuolatos. Nлra tokio dalyko kaip atsitiktinumas. Aklаjб dievа panaikino protas. Dabar, kai mыsш akis nuрvieиia юinojimas, mes matome, kad viskа valdo universalusis dлsnis, kad begalinл dлsniш gausa tлra tik vieno didюiojo Dлsnio, kuris yra Viskas, pasireiрkimai. Tikra tiesa, kad net plunksna nenukris iр юvirblio uodegos nepastebлta – nepastebлta Visko Proto, kad net visi plaukai ant mыsш galvos suskaiиiuoti, kaip raрoma рventraриiuose. Nлra nieko, kas bыtш uю dлsnio ribш; nieko, kas prieрtarautш jam. Ir visgi nedarykite klaidos manydami, kad юmogus yra aklas automatas – toli graюu nлra taip. Hermetiniai mokymai moko, kad юmogus gali panaudoti Dлsnб, kad бveiktш dлsnius, ir kad aukрtesnл valia dominuos virр юemesnлs, kol pagaliau юmogus pasieks tokб lygб, kuriame jisai ras prieglobstб paиiame Dлsnyje ir juoksis iр reiрkiniш dлsniш. Ar sugebi suvokti vidinж рito reikрmж? LYTIS Lytis yra visame kame; visa kas turi savo vyriрkа ir moteriрkа principus; lytis pasireiрkia visuose planuose. Didysis septintas hermetizmo principas – lyties principas – бkыnija tiesа, kad lytis pasireiрkia visame kame, t. y. kad vyriрkas ir moteriрkas principai visada egzistuoja ir veikia visose reiрkiniш fazлse kiekviename gyvybлs plane. Рioje vietoje mes norime atkreipti jыsш dлmesб, kad lytis, hermetine prasme, ir seksas, kasdienine рio termino vartojimo prasme, nлra tas pats. Юodis „lytis“ yra kilжs iр lotyniрkos рaknies, reiрkianиios „kurti, gaminti, gimdyti“. Atidюiau pamаstж pastebлsite, kad рio юodюio reikрmл daug platesnл ir bendresnл negu termino „seksas“, kuris reiрkia fizinius skirtumus tarp vyriрkш ir moteriрkш gyvшjш bыtybiш. Seksas yra viso labo lyties pasireiрkimas didюiojo fizinio plano tam tikrame poplanyje – organinлs gyvybлs poplanyje. Norime, kad jыs рб skirtumа gerai бsidлmлtumлte, nes kai kurie raрytojai, tik pavirрutiniрkai susipaюinж su hermetine filosofija, bandл sutapatinti рб septintа hermetizmo principа su primityviomis teorijomis ir mokymais apie seksа. Lyties funkcijos yra iрimtinai vien tik kurti, gaminti, gimdyti ir t. t., o jos pasireiрkimus galima matyti kiekviename reiрkiniш plane. Sunkoka pateikti moksliniш рito fakto бrodymш, nes mokslas iki рiol nлra pripaюinжs рio visuotinai taikomo principo, taиiau keletа бrodymш mokslas visgi duoda. Visш pirma mes pastebime lyties principo pasireiрkimа daleliш, jonш ir elektronш lygyje, kа mokslininkai pripaюбsta esant materijos pagrindu ir iр kuriш tam tikrш dariniш atsiranda atomas, ilgai laikytas nedalomu ir baigtiniu. Mokslas pripaюino, kad atomai susideda iр daugybлs daleliш, elektronш, besisukanиiш vienas kito atюvilgiu ir intensyviai bei greitai vibruojanиiш. Taиiau be to dar yra teigiama, kad atomш formavimas priklauso nuo neigiamш daleliш susitelkimo aplink teigiamas, kai teigiamos dalelлs tam tikra prasme бtakoja neigiamas daleles ir iр to atsiranda tam tikros kombinacijos, taigi taip „sukuriamas“, „gimsta“ atomas. Tai visiрkai atitinka senovinius hermetizmo mokymus, kurie visada vadino vyriрkаjб lyties principа „teigiamu“, o moteriрkаjб – „neigiamu“ taip vadinamos elektros poliais. Keletas юodюiш apie teisingа terminш suvokimа. Юmoniш protai suformavo visiрkai klaidingа supratimа apie taip vadinamos бelektrintos, arba бmagnetintos, materijos neigiamo poliaus savybes. Mokslas рiam reiрkiniui klaidingai taikл terminus „teigiamas“ ir „neigiamas“. Юodis „teigiamas“ reiрkia kaюkа realш ir tvirtа, palyginus su „neigiamu“ – nerealiu ir silpnu. Taиiau to nлra nagrinлjant elektros polius. Taip vadinamas neigiamas elemento polius iр tikrшjш yra polius, kuriame atsiranda ar yra sukuriamos naujos formos ir energijos. Jis neturi nieko negatyvaus. Dabar mokslas vietoje termino „neigiamas“ vartoja юodб „katodas“, kurio рaknis graikш kalba reiрkia „atsiradimas, gimimo kelias ir t. t.“. Iр katodo poliaus iрspinduliuojama daugybл elektronш ir daleliш, o рie atradimai sukлlл revoliucijа moksle. Katodo polius – tai Motina visш tш keistш reiрkiniш, kurie perraрл visus senus vadovлlius ir privertл perюiыrлti visas senаsias teorijas bei atmesti spekuliatyvius mokslo teiginius. Katodas, arba neigiamas polius, yra elektros reiрkiniш ir visш paиiш subtiliausiш, kokios tik yra юinomos mokslui, materijos formш motininis principas. Taigi jыs matote, kad esame teisыs atsisakydami рiuo klausimu naudoti terminа „neigiamas“ ir reikalaudami jб pakeisti terminu „moteriрkas“. Mokslo faktai patvirtina рб mыsш teiginб net nekalbant apie hermetinius mokymus. Taigi, kalbлdami apie рб veiklos poliш, vietoje termino „neigiamas“ vartosime terminа „moteriрkas“. Mokslas pripaюбsta, kad kurianиiosios dalelлs, arba elektronai, yra moteriрki (mokslas sako: „Jie turi neigiamа elektros krыvб“, mes sakome: „Jie turi moteriрkа energijа“). Moteriрkosios dalelлs atsitraukia nuo vyriрkш daleliш (ar, tiksliau, jas palieka) ir pradeda naujа savo gyvavimo etapа. Jos aktyviai ieрko sаjungos su vyriрkomis dalelлmis, skatinamos prigimtinio impulso kurti naujas materijos, arba energijos, formas. Vienas raрytojas savo mintimis nuлjo taip toli, kad netgi paraрл: „Tam tikru momentu savo paиios valia ji siekia sаjungos“. Рis atsitraukimas ir susijungimas yra didюios dalies cheminio pasaulio veiklos pagrindas. Kai moteriрkoji dalelл susijungia su myriрkаja dalele, prasideda tam tikras procesas. Veikiama vyriрkos energijos moteriрkoji dalelл greitai vibruoja ir sukasi aplink vyriрkаjа, to pasekmл – naujo atomo gimimas. Naujas atomas vлlgi susideda iр daleliш, bet kai susijungimas baigtas – atomas tampa vieninga visuma su konkreиiomis savybлmis ir jame jau nepasireiрkia laisvos elektros savybл. Moteriрkш elektronш atsiskyrimas, arba atplлрimas, vadinamas jonizacija. Рie elektronai, arba dalelлs – patys aktyviausi gamtos baro darbininkai. Iр jш sаjungш, arba dariniш, atsiranda бvairыs рviesos, рilumos, elektros, magnetizmo, traukos, atostыmio, cheminлs traukos ir kiti analogiрki reiрkiniai. Ir visa tai atsiranda dлl lyties principo veikimo energijos plane. Vyriрko principo vaidmuo, atrodo, yra nukreipti tam tikrа бgimtа energijа б moteriрkа principа, taip paleidюiant veikti kыrybinius procesus. Bet moteriрkas principas – tai bыtent tas, kuris atlieka kыrybinб darbа – ir taip visuose planuose. Ir visgi kiekvienas iр рiш principш neveiksmingas be kito. Kai kuriose gyvybлs formose abu principai sujungti viename organizme. Todлl visa kas organiniame pasaulyje iрreiрkia abi lytis – moteriрkoje formoje visada egzistuoja vyriрkas pradas. Hermetinлs doktrinos gali pateikti daug medюiagos apie abiejш lyties principш veikimа, kuriant ir iрreiрkiant бvairias energijш formas, bet mokslas бюengл б tokб savo vystymosi spartos etapа, kad рios knygos apimtis neleidюia mums labiau gilintis б nuolat mokslo pateikiamus naujus бrodymus. Elektronш ir daleliш pavyzdys geriausiai atskleidюia pagrindiniш principш visuotinж idлjа. Mokslo vystymasis kiekvienais metais pateiks vis daugiau faktш, patvirtinanиiш hermetinio lyties principo teisingumа. Bus patvirtinta ir tai, kad lytis nuolat veikia bei pasireiрkia neorganinлs materijos srityje ir energijos, arba jлgos, srityje. Elektra jau dabar laikoma ta sritimi, kurioje, atrodo, susimaiрл ir iрtirpo visos kitos energijш formos. Visatos elektros teorija tik patvirtina, kad jeigu mes elektros reiрkiniuose– netgi paиiose jos iрtakose ir pasireiрkimo рaltiniuose – galлtume atverti akivaizdюius ir neabejotinus lyties buvimo ir jos veiklos faktus, tai tik patvirtintш didюiojo hermetinio principo – lyties principo – egzistavimа visuose visuotiniuose reiрkiniuose. Nлra reikalo gaiрinti jыsш laiko dлstant gerai юinomus atomш traukos ir stыmos, cheminлs traukos, atomш daleliш meilлs ir neapykantos, molekuliш sukibimo reiрkinius. Рie faktai gerai юinomi ir jiems nereikia komentarш. Bet ar kada nors susimаstлte apie tai, kad рie reiрkiniai – tai lyties principo pasireiрkimas? Kad principas veikia elektronш ir daleliш aplinkoje? Ir dar daugiau, argi negalite uю to бюvelgti hermetiniш mokymш iрmintingumo, pagal kuriuos pats gravitacijos dлsnis – ta keista trauka, dлl kurios visos Visatos dalelлs ir materialыs kыnai traukia vienas kitа, – ne kas kita, kaip dar vienas lyties principo pasireiрkimas, kai vyriрka energija traukia moteriрkа, ir atvirkриiai? Mes negalime jums иia pateikti moksliniш бrodymш, bet paюvelkite б reiрkinius per hermetiniш mokymш prizmж ir pagalvokite, ar pavyks jums sukurti geresnж hipotezж uю tа, kuriа jums siыlo fizinis mokslas. Perюvelkite visus fizinius reiрkinius ir jыs бsitikinsite lyties principo egzistavimu. Dabar pereisime prie lyties principo nagrinлjimo dvasios plane. Jыsш laukia daug бdomiш detaliш.
emipetras: IR VĖL TOS RAIDĖS RUSIŠKOS . ATSIPRAŠAU , TAČIAU SKAITYTI GALIMA LABAI LENGVAI , KAI PERPRANTI KAI KURIŲ RAIDŽIŲ PERKEITIMĄ . ATSIPRAŠAU .
emipetras: SKAITOME TOLIAU HERMETINБ MOKYMА PROTO LYTIS Studijuojantys psichologijа ir sekantys рiuolaikines minties raidos apie protinius reiрkinius tлkmes tikriausiai atkreipл dлmesб б XIX a. pabaigoje – XX a. pradюioje prasiverюusiа proto dualizmo idлjа, davusiа pradюiа daugeliui panaрiш teorijш. Viena iр jш – 1893 m. Tomsono J. Hudsono teorija apie objektyvш ir subjektyvш protus, kuriш egzistavimа jis teigл esant kiekviename individe. Kiti mаstytojai nagrinлjo sаmoningo ir pasаmoningo proto, aktyvaus ir pasyvaus proto ir kt. teorijas. Atskiros teorijos skiriasi viena nuo kitos, bet visada iрlieka proto dvilypumo principas. Hermetinлs filosofijos mokinys nejuиia nusiрypsos iрgirdжs daugybж рiш naujш teorijш apie proto dvilypumа, be to, kiekviena iр рiш mokyklш atkakliai laikosi savo teorijш ir kiekviena skelbiasi, kad tik ji atrado tiesа. Mokinys, pasklaidжs okultinлs istorijos puslapius ir grбюжs prie okultiniш mokymш iрtakш, ras, nors ir neaiрkias, nuorodas б senшjш hermetiniш doktrinш lyties principа, proto plane pasireiрkiantб kaip proto lytis. Gilindamiesi toliau pastebлsime, kad senoji filosofija turлjo юiniш apie proto dvilypumа ir priskyrл jб proto lyties teorijai. Рiа proto lyties teorijа mokiniams, susipaюinusiems su minлtomis рiuolaikinлmis teorijomis, lengva paaiрkinti keletu юodюiш. Vyriрkas proto principas apima taip vadinamа objektyvш protа, sаmoningа, valingа, aktyvш ir t. t. Moteriрkas proto principas apima taip vadinamа subjektyvш protа, pasаmoningа, nevalingа, pasyvш ir t. t. Hermetiniai mokymai nesutampa su daugybe рiuolaikiniш teorijш apie рiuos du proto dvilypumo aspektus, nes dauguma рiuolaikiniш teorijш tлra tik moksliniai iрprotavimai, neiрlaikantys eksperimentш ir demonstracijos iрbandymo. Mes nurodлme mokiniams atskiras jш sutapimo fazes tam, kad padлtume anksиiau бgytas юinias бsisavinti pagal hermetinлs filosofijos mokymus. Antrajame Hudsono veikalo skyriuje „Psichikos reiрkiniш dлsnis“ rasime tokб teiginб: „Mistiрka, neaiрki hermetiniш filosofijш kalba atskleidюia tа paиiа visuotinж idлjа“, tai yra proto dvilypumа. Jeigu daktaras Hudsonas bыtш radжs laiko ir pasivarginжs iррifruoti рб tа iр „mistiрka, neaiрkia kalba“ paraрytos hermetinлs filosofijos, jis bыtш рiek tiek daugiau suюinojжs apie proto dvilypumа, bet tada, ko gero, jo pats бdomiausias darbas nebыtш buvжs paraрytas. Dabar panagrinлkime hermetiniш mokymш pamаstymus apie proto lytб. Hermetizmo mokytojai savo pamokymus рia tema perteikia siыlydami mokiniui iрstudijuoti jш pateiktas prielaidas savo paties atюvilgiu. Mokiniams siыloma susitelkti vidun, б savаjб aр, esantб kiekvieno viduje. Kiekvienas mokinys prieina iрvadа, kad jo sаmonл pirmiausia pateikia jam praneрimа apie savo paиios egzistavimа – praneрimа: „Aр esu“. Iр pradюiш atrodo, kad рie юodюiai yra vienintelis savimonлs pasireiрkimas, bet tolesnis nagrinлjimas atskleidюia faktа, kad рб „Aр esu“ galima suskaidyti б dvi aiрkias dalis, arba aspektus, kurie, nors veikia kartu ir sutartinai, visgi sаmonлje gali bыti atskirti. Tada, kai iр pirmo юvilgsnio atrodo, jog egzistuoja tik „aр“, бdлmiau panagrinлjus atrandamas faktas, kad egzistuoja „Aр“ ir „aр“. Рie du proto dvyniai skiriasi savo poюymiais ir prigimtimi, ir jш prigimties bei iр jos gimstanиiш reiрkiniш tyrinлjimas gerokai paaiрkins gausias proto бtakos problemas. Pradлsime nuo „aр“, kurб mokinys paprastai klaidingai suvokia kaip „Aр“, kol jis nenukreipia savo tyrimo gilyn б paиius nuoрaliausius sаmonлs kampelius. Юmogus galvoja apie save („aр“ aspektu) kaip apie susidedantб iр tam tikrш jausmш, skoniш, prisiriрimш ir neprisiriрimш, бproиiш, ypatingш saitш, ypatumш ir t. t., iр kuriш susidлlioja jo asmenybл, arba tai, kа jis, arba kiti, suvokia kaip „save“. Jis юino, kad рios emocijos ir jausmai kinta, gimsta ir mirрta, paklыsta ritmo ir poliariрkumo principams, patraukiantiems jб nuo vienш kraрtutiniш jausmш б kitus. Jis galvoja apie savo „aр“ kaip apie konkreиias юinias, sukauptas jo prote, formuojant dalб savo „aр“. Toks yra юmogaus „aр“. Bet mes paskubлjome teigti. Daugumos юmoniш „aр“ tлra tik kыno sаmonл ir jo fiziniai apetitai bei kt. Jш sаmonл labiausiai susijusi su kыno prigimtimi, jie praktiрkai ir „gyvena ten“. Kai kurie юmonлs net ir savo aprangа laiko savo asmeninio „aр“ dalimi ir, atrodo, iр tikrшjш taip save suvokia. Vienas raрytojas su humoru pastebлjo, kad „юmonлs susideda iр trijш daliш: sielos, kыno ir rыbш“. Tokie „rыbus tesuvokiantys“ юmonлs prarastш savo individualybж, jeigu laivo katastrofos metu iрmestus б krantа juos imtш ir iрrengtш иiabuviai. Bet netgi daugelis iр tш, kurie ne taip stipriai mintimis susijж su savo apranga, prisilaiko nuomonлs, kad jш kыnш sаmonл – jш „aр“. Jie negali pasijusti nepriklausomi nuo kыnш. Jш protas jiems atrodo praktiрkai „kaюkuo priklausantis“ jш kыnui, – kaip dauguma atvejш ir yra iр tikrшjш. Юmogui kylant sаmonлs pakopomis, jis gali atskirti savo „aр“ nuo savo kыno suvokimo, pradлjжs galvoti apie savo kыnа kaip apie „susijusб“ su jo paties proto dalimi. Bet netgi tada jis labai linkжs sutapatinti рб „aр“ su proto bыsenomis, jausmais ir t. t, kuriuos jauиia esant savyje. Jis laiko tas vidines bыsenas tapaиiomis savo „aр“, uюuot suvokжs jas esant „daiktais“, gimusiais kaюkurioje jo proto dalyje ir egzistuojanиiais jo viduje, jame paиiame, bet ne savimi paиiu. Jis pamato, kad gali keisti рias vidines jausmш bыsenas valios pastangomis ir kad gali sukurti jausmа arba bыsenа, visiрkai prieрingа esamam, o abiem atvejais iрlieka tas pats jo „aр“. Taip pagaliau jis gali atmesti рias atskiras protines bыsenas, emocijas, jausmus, бproиius, savybes, ypatybes ir kitas asmenines proto priklausomybes, gali atmesti jas б visа savo „ne-aр“ keistenybiш ir naрtos kolekcijа, lygiai kaip ir vertingш savybiш kolekcijа. Tai reikalauja maksimalios mokinio proto koncentracijos ir protinлs analizлs jлgos. Vis tik uюdavinys nлra per sunkus paюengusiems mokiniams ir netgi tiems, kuriш paюanga nлra didelл – visi jie savo vaizduotлje gali pamatyti, kaip vyksta рis procesas. Po to, kai atmetimo procesas atliktas, mokinys atras, kad jis sаmoningai valdo „save“, tai, kа jis gali laikyti „aр“ ar „Aр“ – dvilypumo aspektu, „aр“ gali bыti juntamas kaip kaюkas protinis, kuriame gali kilti mintys, idлjos, emocijos, jausmai ir kitos protinлs bыsenos. Jб galima laikyti „proto бsиiomis“, kaip jб vadino senovлje, – galinиiu gimdyti protinius palikuonis. Jis pareiрkia apie savo buvimа sаmonei kaip „aр“ su visomis dar neiрreikрtomis kыrybinлmis jлgomis ir visш rырiш bei tipш protiniш palikuoniш kartomis. Jo kыrybinлs energijos jлgos milюiniрkos. Bet tuo paиiu metu atrodo, kad jis supranta, jog tam, kad galлtш suteikti egzistencijа savo proto kыriniams, jis turi gauti dar kaюkokiш energijш formш iр savo palydovo „Aр“, ar dar iр kieno nors kito „Aр“. Рб supratimа lydi didюiuliш protinлs veiklos ir kыrybos sugebлjimш suvokimas. Mokinys greitai pastebлs, kad tai dar ne viskas, kа jis gali rasti savo vidinлje sаmonлje. Jis atranda, kad egzistuoja protinis Kaюkas, kas gali бsakyti jo „aр“ veikti tam tikra kыrybos kryptimi ir kas tuo paиiu gali stovлti рone ir stebлti proto kыrybа. Jб moko, kad рiа savo paties dalб jis gali vadinti savo „Aр“. Norлdamas jis gali pasilikti jo sаmonлje. Jis pastebi, kad иia nлra aktyvios veiklos sugebлjimo arba protiniш kartш kыrimo suvokimo, kaip nuoseklaus dalyvavimo proto veiksmuose proceso, o greiиiau yra sugebлjimo nukreipti energijа nuo „Aр“ б „aр“ jutimo suvokimas – бsakymo, kad prasidлtш ir vyktш proto kыryba, procesas. Toks dvejopas aspektas bыdingas kiekvienos asmenybлs protui. „Aр“ atstovauja vyriрkam proto poliaus principui, „aр“ – moteriрkam principui. „Aр“ atstovauja bыties aspektui, „aр“ – tapsmo aspektui. Jыs pastebлsite, kad analogijos principas veikia рiame plane lygiai kaip ir didюiajame plane, kuriame vyko Visatos kыrimas. Abu procesai panaрыs savo prigimtimi, nors skiriasi laipsniu. Kaip virрuje, taip apaиioje; kaip apaиioje, taip virрuje. Рie proto aspektai – vyriрko ir moteriрko, „Aр“ ir „aр“ aspektai, – susijж su visais юinomais proto ir psichikos reiрkiniais, duoda meistriрkumo raktа kiekvienam, kuriam dar ne visiрkai aiрki proto veiksmш ir pasireiрkimo sfera. Proto lyties principas бkыnija tа tiesа, kuri yra iрtisos proto бtakos reiрkiniш srities pagrindas. Moteriрkas principas visada siekia бspыdюiш, o vyriрko principo tendencija – visada stengtis juos paduoti, leisti jiems pasireikрti. Moteriрkas principas savo veiklai turi platesnж sferа, lyginant su vyriрku. Moteriрkas principas vadovauja naujш minиiш, koncepcijш, idлjш atsiradimui, бskaitant vaizduotлs darbа. Vyriрkas principas susijжs su valios darbu visose jos pasireiрkimo fazлse. Ir visgi be aktyvios vyriрko principo valios pagalbos moteriрkas principas linkжs uюsiimti vien tik iр iрorлs gautш бspыdюiш proto vaizdiniш kыrimu, uюuot kыrжs savo paties proto kыrinius. Tie, kurie gali skirti daugiau laiko рiam dalykui ir pamаstyti apie tai, aktyviai naudojasi abiem proto principais: moteriрku – aktyviai kuriant protui, ir vyriрku – valiai suюadinant ir perduodant energijа kыrybinei proto daliai. Dauguma юmoniш iр tikrшjш naudojasi vyriрku principu, bet юemu laipsniu ir tenkinasi gyvenimu su mintimis ir idлjomis, б jш „aр“ patekusiomis iр kitш „Aр“. Smulkiau gilintis б рб dalykа nлra mыsш tikslas, tai galima gauti iр bet kurio psichologijos vadovлlio, pasinaudojus mыsш duotu raktu ir iрanalizavus proto planа. Studijuojantys psichinius reiрkinius yra gerai susipaюinж su tokiais reiрkiniais kaip telepatija, minиiш perdavimas, protinл бtaka, бtaiga, hipnozл ir kt. Daugelis ieрkojo рiш бvairiш reiрkiniш formш paaiрkinimш бvairiausiш proto dvilypumo pasekлjш teorijose. Kaюkuria prasme jie teisыs, nes иia akivaizdus proto veiklos dviejш aiрkiш faziш pasireiрkimas. Bet jeigu tokie mokiniai panagrinлtш рiuos dvilypumus hermetiniш mokymш apie vibracijas ir proto lytб kontekstu, jie pastebлtш, kad taip ilgai ieрkotas raktas jau jш rankose, ir gali bыti, kad tada labai nustebtш, jog taip ilgai ieрkojo. Telepatijos reiрkiniuose akivaizdюiai matyti, kaip vyriрko principo vibracinл energija verюiasi б kitos asmenybлs moteriрko principo pusж, ir рi priima tas minиiш sлklas, leidюia joms iрaugti bei suklestлti. Lygiai taip pat vyksta бtaiga bei hipnozл. Бtaigа daranиios asmenybлs vyriрko principo vibracinлs energijos valios jлga pasiekia kitos asmenybлs moteriрkа principа. Pastarasis, priimdamas energijas, paverиia jas savomis ir elgiasi bei mаsto pagal pateiktа sлklа. Taip kitos asmenybлs prote vibracinл idлja auga bei vystosi ir tuo paиiu metu, kai ji laikoma teisлta individo proto palikuone, iр tikrшjш yra viso labo б юvirblio lizdа padлtas gegutлs kiauрinis, naikinantis teisлtus palikuonis ir besijauиiantis kaip savo namuose. Normali vyriрko ir moteriрko principш bыsena asmenybлs prote pasireiрkia jш tarpusavio veiksmш koordinacija ir harmoninga veikla. Deja, vyriрkas principas vidutinлs asmenybлs atveju yra perdaug tingus, kad norлtш veikti; valios jлgos iрraiрka perdaug silpna, ir tokioms asmenybлms vadovauja beveik vien tik kitш asmenybiш, kurioms jos leidюia mаstyti ir бsakinлti uю save, protas bei valia. Kaip naujas originalias mintis ar veiksmus iрreiрkia vidutinл asmenybл? Ar dauguma юmoniш nлra vien tik stipresniш uю jш paиiш valiа ir protа рeрлliai ar aidas? Vargas yra tai, kad vidutinis юmogus gyvena savo „aр“ sаmonлje ir nesuvokia to, kad jis turi dar ir tokб dalykа kaip „Aр“. Jis poliarizuotas savo moteriрku proto principu, o vyriрko principo, kuriame glыdi valia, nenaudoja ir рis tampa neveiksmingas. Stipriausi pasaulio vyrai ir moterys neabejotinai iрreiрkia vyriрkа valios principа ir bыtent tai yra jш jлga. Uюuot gyvenж б jш protа kitш бspraustais vaizdiniais, jie savo paиiш valia pakyli savo protus, gaudami norimus proto vaizdus ir, dar daugiau, analogiрkai pakyli ir kitш protus. Paюvelkite б stiprius юmones, kaip jiems pasiseka бsprausti minиiш sлklas б masiш protus, priverиiant pastaruosius galvoti atitinkamai pagal рiш stipriш individш norus bei valiа. Vien tik todлl dauguma юmoniш – avis primenanиios bыtybлs, niekada negimdanиios nuosavш idлjш, neiрnaudojanиios savo paиiш protinлs veiklos jлgш. Proto lyties pasireiрkimus galima pamatyti visur, kasdieniniame mus supanиiame gyvenime. Юavыs юmonлs – tai tie, kurie gali naudotis vyriрku principu, kad бteiktш savo mintis kitiems. Aktorius, priverиiantis publikа verkti, naudojasi рiuo principu. Tas pats ir su pripaюintu oratoriumi, vyriausybлs veikлjais, propagandistais, raрytojais, pamokslininkais ir kitais, esanиiais visuomenлs dлmesio centre. Savotiрka бtaka, kuriа kai kurie юmonлs daro kitiems, visuomet susijusi su aukриiau minлtш proto lyties vibracijos linijш pasireiрkimu. Asmenybлs юavesб, jos бtakа, patrauklumа ir kt. sаlygoja bыtent рio principo pasireiрkimas, o taip pat ir kitш reiрkiniш, kurie visuotinai юinomi bendru hipnotizmo vardu. Mokinys, susipaюinжs su psichiniais reiрkiniais, pastebлs, kokб svarbш vaidmenб рiuose reiрkiniuose vaidina tos jлgos, kurias mokslas pavadino бtaka, рб terminа suteikdamas procesui arba metodui, su kurio pagalba idлjos, mintys perduodamos arba бteigiamos б kito protа, priverиiant antrаjб veikti atitinkamai pagal бtaigа. Teisingas бtaigos suvokimas reikalingas tam, kad teisingai suprastume бvairius psichinius reiрkinius, kuriш pagrindas – бtaiga. Bet tuo paиiu metu studijuojanиiam бtaigа dar svarbiau yra vibracijos ir proto lyties юinios. Ir apskritai бtaigos principas priklauso nuo proto lyties principo ir vibracijos principo. Raрytojai ir бtaigos mokytojai paprastai aiрkina, kad bыtent objektyvus, arba valingas, protas daro proto бtakа, arba бtaigа, subjektyviam, arba nevalingam, protui. Bet jie neapraрo proceso ir nepateikia analogijш iр gamtos, iр kuriш mes galлtume lengviau suprasti idлjа. Jeigu paюvelgsite б рб dalykа per hermetiniш mokymш prizmж, pamatysite, kad vyriрko principo vibracinлs energijos perdavimas moteriрkam principui atitinka visuotinius gamtos dлsnius, ir aplinkinis pasaulis kupinas analogijш, pagal kurias lengva suprasti рб principа. Ir iр tikrшjш hermetiniai mokymai parodo, kad Visatos kыrimas taip pat paklыsta tam paиiam dлsniui visais kыrybiniais pasireiрkimais – dvasios, proto ir fiziniame planuose visada veikia lyties principas, t. y. pasireiрkia vyriрkas ir moteriрkas principai. Kaip virрuje, taip ir apaиioje; kaip apaиioje, taip ir virрuje. Ir dar daugiau – kai proto lyties principas vienа kartа jau suprastas, бvairыs psichologijos reiрkiniai lengvai paklыsta proto klasifikacijai bei nagrinлjimui. Рis principas lengvai suvokiamas praktiрkai, nes jis yra pagrбstas nekintamais visuotiniais gyvenimo dлsniais. Mes nepradлsime diskusijos apraрinлdami proto бtaigos ar psichinлs veiklos reiрkinius. Рiais klausimais egzistuoja daugybл knygш, kurios paraрytos pakankami kvalifikuotai. Dauguma nuostatш, iрdлstytш tose knygose, teisingos, nors daug autoriш bando aiрkinti рiuos reiрkinius pasitelkdami savo mлgstamas teorijas. Mokinys gali susipaюinti su dлstoma medюiaga ir pasinaudojжs proto lyties teorija pats pabandyti бvesti tvarkа visш tш prieрtaringш teorijш ir mokymш chaose, ir, be to, gali lengvai tapti рio dalyko meistru, jeigu tik turi tam polinkб. Рio mыsш darbo tikslas – ne pateikti iрsamш psichiniш reiрkiniш apraрymа, o greiиiau paduoti mokiniui meistriрkumo raktа, kuriuo jis galлs atsirakinti daugelб durш, vedanиiш б tas юiniш рventovлs dalis, kurias jis pageidauja studijuoti. Mums atrodo, kad рia prasme Kibaliono mokymas gali pateikti daug paaiрkinimш, kurie padлs бveikti daugelб kliыиiш, kurios protа veda б akligatvб, gali paduoti raktа, kuris atrakins daugelб durш. Nлra jokio reikalo gilintis б psichiniш reiрkiniш ir psichikos mokslo detales, kai mes mokiniui perduodame б rankas priemones, kurios padлs jam susipaюinti su visais jб dominanиio dalyko aspektais. Su Kibaliono pagalba galima iр naujo studijuoti bet kokiа okultinж bibliotekа, ir senasis Egipto рviesulys nuрvies daugelб miglotш puslapiш bei neaiрkiш dalykш. Toks ir yra рios knygos tikslas. Mes nesiekлme pateikti naujos filosofijos, o greiиiau jau brлюiame didюio, seno kaip pasaulis mokymo kontыrus, mokymo, kuris paaiрkins kitш mokymus ir pasitarnaus kaip atskirш teorijш bei prieрtaringш doktrinш didysis sutaikytojas.
emipetras: GIMSTA ŽMOGUS Gamta, stebėdama nusileidimą, apgaubia Žmogų kurį ji myli, ir jie susilieja. Dėl šios priežasties žemiškas žmogus yra sudėtingas. Jame yra dangiškas Žmogus, nemitringas ir puikus, be kurio žmogus – tik Gamta, mirtinga ir ardoma. Taigi kančia yra dieviško Žmogaus, įsimylėjusio į savo paties šešėlį, rezultatas, kai jis, iliuzijos tamsoje, palieka realybę. Būdamas nemirtingas, Žmogus turi septynių Valdovų – arba Gyvybės, Šviesos ir Žodžio – jėgą, bet būdamas mirtingas jis yra valdomas Valdovų Likimo, arba Paskirties, Ratų. Apie dieviškąjį Žmogų turi būti pasakyta, kad jis yra hermafroditas, ir vyras, ir moteris, ir visada budrus. Jis nemiega ir yra valdomas Tėvo, kuris taip pat yra ir vyras, ir moteris. Tokia yra paslaptis, saugoma iki šių dienų, nes Gamta, per vedybas susimaišiusi su dangišku Žmogumi, pagimdo iš tiesų nuostabų kūrinį – septynis žmones, visus dvilyčius, tuo pačiu metu ir vyrus, ir moteris, stotingus ir išvaizdžius, ir vienos prigimties su septyniais Valdovais. Jie, Hermi, ir yra septynios rasės. Štai taip gimė septyni žmonės. Žemė buvo moteriškasis elementas, o vanduo – vyriškasis, o iš ugnies ir eterio jie gavo dvasią. Gamta kuria kūnus pagal žmonių išvaizdą ir formą. Ir žmogus priima Gyvybę ir Šviesą iš Didžiojo Drakono, ir iš Šviesos buvo sukurtas jo protas, o iš Gyvybės – Siela. Ir kadangi šios sudėtingos būtybės, nors ir turėdamos nemirtingumą, visgi yra mirtingos prigimties, jos kurį laiką taip ir egzistuoja. Jos tveria iš savęs panašias į save, nes kiekviena jų yra tuo pačiu ir vyras, ir moteris. Tačiau periodo pabaigoje Likimo Mazgas Dievo valia atsimezga ir visų daiktų ryšiai susilpnėja. Tada Minties įsakymu visos gyvos būtybės hermafroditai buvo padalyti į vyrus ir moteris. Po to Dievas tarė Šventą Žodį visų kūrinių sieloms: „Veiskitės ir dauginkitės, mano tvėriniai. Tegul tas, kam duotas Protas, sužino apie nemirtingumą ir kad meilė kūnui – mirtis, ir tegul jis pažįsta visus daiktus, kurie yra, nes kas pažino save, pasieks Gerovę“. Ir kai Dievas taip pasakė, Apvaizda su septynių Valdovų ir Harmonijos pagalba suvedė abi lytis kartu, sutvėrė dauginimąsi, ir visi tvėriniai ėmė daugintis. Tas, kuris suklydo pamilęs savo kūną, pasmerkė save klajonėms tamsoje, o tas kuris suprato, kad kūnas yra sielos kalėjimas, pasiekė nemirtingumą.“
emipetras: HERMETINĖS AKSIOMOS Žinių turėjimas, netaikant jų praktikoje, prilygsta brangių metalų kaupimui – tai bergždžias ir neprotingas dalykas. Žinios kaip sveikata – jos skirtos naudotis. Naudos dėsnis – visuotinis, ir tas, kuris jį ignoruoja, kenčia dėl savo konflikto su natūraliomis prigimties jėgomis. Hermetiniai mokymai, nors jie ir buvo kruopščiai saugomi laimingų jų turėtojų protuose dėl mums jau žinomų priežasčių, niekada nebuvo skirti vien tik saugoti ir slėpti. Naudos dėsnis apima ir mokymus, kaip galite pastebėti iš aukščiau pateiktos tai patvirtinančios Kibaliono sentencijos. Žinios be naudos ir išraiškos – tuščias dalykas, neatnešantis gėrio nei jų turėtojui, nei rasei. Saugokitės protinio šykštumo ir leiskite pasireikšti tam, ko jūs išmokote. Studijuokite hermetines aksiomas ir aforizmus, bet naudokite juos praktiškai. Čia mes pateikiame kai kurias svarbiausias hermetines Kibaliono aksiomas kartu su trumpais komentarais prie kiekvienos iš jų. Įsisavinkite ir taikykite jas, ir naudokitės jomis, nes jos tol netaps iš tikrųjų svarbiomis, kol jūs nepradėsite jų naudoti. Norėdami pakeisti savo nuotaiką ar protinę būseną – pakeiskite savo vibraciją. Pakeisti savo protines vibracijas galima valios pastangomis, tereikia fiksuoti dėmesį į labiausiai pageidaujamą būseną. Valia nukreipia dėmesį, o dėmesys keičia vibraciją. Valios koncentravimu ugdykite dėmesio meną ir tapsite nuotaikų ir proto būsenų meistru. Norėdami pakeisti proto vibracijų greitį – panaudokite poliariškumo principą ir koncentruokitės į polių, priešingą keičiamam. Panaikinkite nepageidaujamą, keisdami jo poliariškumą. Tai viena iš svarbiausių hermetinių formulių. Ji pagrįsta išties moksliniais principais. Mes jums įrodėme, kad protinės būsenos ir jų priešybės tėra tik vieno ir to paties skirtingi poliai ir kad protine transmutacija galima pakeisti poliariškumą. Šį principą naudoja šiuolaikiniai psichologai nepageidaujamiems įpročiams šalinti. Jie siūlo savo pacientams koncentruotis į priešingas savybes. Jeigu jūs patiriate baimę, negaiškite laiko bandydami ją nuslopinti, geriau ugdykite drąsos savybę, ir baimė išnyks. Kai kurie rašytojai šią mintį iliustruoja labai aiškiu tamsaus kambario pavyzdžiu. Jums nėra reikalo blaškytis ir verkti tamsiame kambaryje: atverkite langus ir įsileiskite šviesos – tamsa dings. Norint panaikinti neigiamą savybę, reikia palaipsniui keisti vibracijas nuo neigimų į teigiamas, kol pradėsite vibruoti teigiamo poliaus vibracijomis vietoje neigiamo. Galima ir priešinga situacija, į kurią, deja, daug kas patenka per dažnai įvibruodami save neigiamomis vibracijomis. Keisdami savo poliariškumą jūs galėsite valdyti savo būsenas, susikurti naujus įpročius ir charakterį. Patyrę hermetistai proto meistrais tapo taikydami poliariškumo principą, kuris yra vienas iš svarbiausių protinės transmutacijos aspektų. Prisiminkite hermetinę aksiomą, kuri byloja: Protą galima transmutuoti (lygiai taip, kaip metalus ir elementus) iš vienos būsenos į kitą; iš vieno skalės lygio į kitą; iš vienų sąlygų į kitas; iš vienos vibracijos į kitą. Poliarizacijos meistrai yra įvaldę pagrindinius proto transmutacijos bei proto alchemijos principus, nes, neįvaldžius savo paties poliariškumo keitimo meno, neįmanoma daryti poveikio aplinkai. Šio principo suvokimas duoda galimybę keisti savo paties poliariškumą, o taip pat ir kitų poliariškumą, jeigu skirsite tam laiko, dėmesio, imsitės šiam menui įvaldyti reikalingų studijų ir būtinos praktikos. Principas teisingas, bet pasiekti rezultatai priklausys nuo mokinio atkaklumo, kantrybės ir praktikos. Ritmą galima neutralizuoti naudojant poliarizacijos meną. Kaip jau aiškinome, hermetistai teigia, kad ritmo principas pasireiškia proto plane lygiai taip pat kaip ir fiziniame ir kad gluminančių nuotaikų, jausmų, emocijų ir kitų protinių būsenų įsivyravimas tėra tik grįžtamasis proto švytuoklės judesys, kuris nešioja mus iš vieno jausmų kraštutinumo į kitą. Hermetistai taip pat moko, kad kartu su žemiausiu sąmonės planu egzistuoja ir aukščiausias, ir meistras, savo protu pakildamas į aukštesnį planą, priverčia proto švytuoklę pasireikšti žemutiniame plane ir taip išgelbėja sąmonę nuo grįžimo atgal. Tai atliekama poliarizuojant aukštesnįjį save patį ir pakeliant proto vibracijų dažnumą įprasto sąmonės plano atžvilgiu. Tai panašu į daikto pakėlimą virš daiktų srauto ir leidžiant šiems pratekėti pro apačią. Patyręs hermetistas poliarizuoja save teigiamame savo būties poliuje – greičiau jau poliuje „Aš esu“ nei asmenybės poliuje; „atsisakydamas“, „atmesdamas“ ritmo veiksmą, pakelia save virš savo sąmonės plano ir tvirtai išlikdamas savo būties būsenoje leidžia švytuoklei grįžti atgal žemutiniame plane, nepakeičiant jo poliariškumo. Tai gali atlikti tie, kurie jau pasiekė tam tikrą savitvardą, nepriklausomai nuo to, ar jie supranta dėsnį, ar ne. Tokie asmenys tiesiog „atsisako“ paklusti atgaliniam nuotaikų ir emocijų švytuoklės veiksmui ir tvirtai išlaikydami šį savo pranašumą lieka poliarizuoti teigiamame poliuje. Meistras, be abejo, pasieks aukštesnį sugebėjimų lygį, nes jis supranta dėsnį, kuriam jis atstovauja ir kurį įveikia pasitelkęs aukštesnį dėsnį; naudodamas savo valią, jis pasiekia pusiausvyros ir proto pastovumo laipsnį, beveik neįmanomą akimis tų, kurių nuotaikų ir jausmų švytuoklė juda pirmyn ir atgal. Visada atminkite, kad iš tikrųjų nepažeidžiate ritmo principo, nes jis yra nepažeidžiamas. Jūs tiesiog įveikiate vieną dėsnį, kompensuodami jį kitu ir taip atstatydami pusiausvyrą. Pusiausvyros ir balanso dėsniai proto planuose veikia lygiai taip pat kaip ir fiziniuose planuose, ir atrodytų, kad šių dėsnių suvokimas leidžia jums išvengti dėsnių poveikio, bet iš tikrųjų tik išlaikote jų pusiausvyrą. Niekas neišvengs priežasčių ir pasekmių principo veikimo, bet egzistuoja daugybė priežastingumo planų ir galima panaudoti aukštesnių planų dėsnius žemesniems dėsniams įveikti. Įvaldę poliarizacijos praktiką, hermetistai pakyla į aukščiausius priežastingumo planus ir taip subalansuoja žemųjų planų priežastingumo dėsnius. Pakildami virš kasdieninių priežasčių plano, savo laipsniu jie tampa veikiantys, užuot buvę paveikti. Sugebėdami valdyti savo pačių nuotaikas bei jausmus ir neutralizuoti ritmą, kaip jau paaiškinome, jie gali išvengti daugelio priežasčių ir pasekmių, vykstančių fiziniame plane. Žmonių masės nuolat varomos pirmyn; jos paklūsta savo aplinkai; stipresnių valiai ir norams; priklauso nuo savo įgimtų polinkių; stipresnių už juos svetimų įtaigų ir nuo daugelio kitų priežasčių, paverčiančių jas pėstininkais gyvenimo šachmatų lentoje. Kildami virš šių priežasčių, išmintingi hermetistai veržiasi į aukštesnius proto planus ir valdo savo nuotaikas, emocijas, polėkius bei jausmus; jie susikuria naujus charakterius, savybes, jėgas, su kurių pagalba jie nugali savo įprastą aplinką ir taip tampa žaidėjais, o ne pėstininkais. Tokie žmonės padeda gyvenimui žaisti jo žaidimą, visiškai suvokdami jį, ir svetimos įtaigos, jėgos ar norai jau nevarinėja jų vienais ar kitais keliais. Jie praktiškai taiko priežasčių ir pasekmių principą, o ne patys patiria jo poveikį. Be abejo, net didžiausieji meistrai paklūsta jo pasireiškimams aukščiausiuose planuose, bet žemuosiuose planuose jie – šeimininkai, o ne vergai. Kibalionas byloja: Išmintingieji tarnauja viršuje, o valdo apačioje. Savo pačių plane jie paklūsta dėsniams, ateinantiems iš viršaus, o patys valdo ir įsakinėja tiems, kurie yra žemiau. Ir visgi taip elgdamiesi jie susilieja su principu kaip jo dalis, o ne prieštarauja jam. Išmintingas žmogus susitinka su dėsniu ir suvokęs jo veikimą valdo jį, užuot tapęs aklu jo tarnu. Kaip geras plaukikas pasuka tai į vieną, tai į kitą pusę, elgdamasis pagal savo norą, o ne mėtomas šen ir ten kaip rąstas; taip ir išmintingas žmogus, lyginant jį su paprastu žmogumi, tuo pačiu metu yra ir plaukikas, ir rąstas; ir išmintingas, ir kvailas – gyvenimo subjektas. Tas, kuris supranta tai – sparčiai žengia į meistriškumą. Pabaigai grįžkime prie hermetinių aksiomų: Tikroji hermetinė transmutacija yra proto menas. Šia Aksioma Hermetistai moko, kad didysis darbas, įtakojant savo aplinką, atliekamas proto jėga. Kadangi visa Visata yra grynasis protas, tai išvada būtų tokia: valdyti ją gali tik protas. Ir šioje tiesoje slypi atsakymas į klausimus apie visus reiškinius bei įvairų jėgų pasireiškimus, kurie taip traukia visuotinį dėmesį ir kurie atvedė prie tokio spartaus mokslo vystymosi XX amžiuje. Šis principas, slypintis už įvairių kultų ir mokymų, yra amžinas Visatos proto substancijos principas. Jeigu Visata yra pagrįsta protu, tai protinės transmutacijos turi keisti Visatos būsenas ir reiškinius. Jeigu Visata yra protinė, tai protas turi būti aukščiausia jėga, daranti poveikį jos reiškiniams. Jeigu tai bus įsisąmoninta, tai visi taip vadinami „stebuklai“ ir „nepaprasti dalykai“ pradės atrodyti visiškai paprasti, tokie, kokie jie ir yra. Viskas yra Protas; Visata yra protinė.
emipetras: JAU DAUG MILIJONŲ METŲ GYVENOME ..., GYVENKIME TOLIAU ... Šio pasaulio , žmonijos elitas : prezidentai , monarchai , bankai , karinės ir teisinės struktūros , medicina , švietimas , yra valdomas driežų-reptilijų . Šios esybės yra iš kitų pasaulių , tačiau gyvena žmonių pavidalu ir savo esybėmis yra kaip žmonės ir iš tiesų yra žmonės , per kontaktą su žmonėmis . Šitos visos esybės , kaip archontai , driežai- reptilijos , ateiviai , visos gyvena , išgyvena ir kuria savo asmeninę egoistinę visos Žemės planetos valdymo politiką . Mes žmonės , savo nestabiliomis ir tamsiomis mintimis , jiems talkiname . Mes savo užterštais protais nemokame blogio atskirti nuo gėrio , tamsos nuo šviesos . Visi kazino , visi pramogų namai , visos striptizo , sekso industrijos sukasi dirbtinėje neonų šviesoje . Šios ir kitos dirbtine šviesa apsigaubusios struktūros akina žmonių protus savo nežabota prabanga spalvinga šviesų palete . Apkvailinti žmonijos proteliai visa tai supranta kaip gėrio , turtuose , piniguose , brangakmeniuose , siekiamybę . Žmonės taip yra apsikvailinę , kad visiškai nebemoka išsirinkti savo politinių , ekonominių vadovų , kurie su meile valdytų savo tautą , savo žmones. Baisi velniava persiduoda iš vienos kartos į kitą . Vaiko , kaip kūdikio užuomazgos sukūrimas yra paverstas atsitiktiniu arba sekso orgijos aktu . Tas švenčiausias ŽMOGAUS sukūrimo sakramentas , yra paverstas eiliniu sekso žaidimu , be dvasinės prasmės ir be dievo palaiminimo . Tačiau yra ir šviesos pasauliai , kurie labai susirūpinę žmonijos ateitimi . Tačiau jie labai toli , o be to , prieš žmogaus valią nieko negali padėti , jeigu žmonės jų neprašo pagalbos . Tik tamsos pasaulis brutaliai veržiasi į žmonijos gyvenimą . Šviesiosios , dieviškų Šviesos pasaulių , esybės-astralai , yra siriečiai . Jie yra Šviesos vaikai , iš Sirijaus žvaigždyno ir visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti blogio ir gėrio balansą , o žmogiškas sielas stiprinti ir saugoti , nuo tamsos ir blogio energijų. Kol žmogaus sąmonė yra mieganti ir nepriima Šviesos energijų , Dievo Tėvo energijų , tol jo energetinį apvalkalą lengvai pramušinėja įvairūs astralai . Be aistringo tikėjimo Dievo Dvasia , žmogaus aura būna ne išsipūtusi ir spinduliuojanti , bet tokia supliuškusi , pilna pilkšvos spalvos . Žmogaus aura turi būti įtempta . Tai savo laiku , jau prieš šimtą metų , rašė didieji žmonijos Mokytojai . Jie sakė ; ,, būkite jūs pagaliau dvasios kariai ir savo aurą laikykite įtemptą , kad priešo strėlės atšoktų ir grįžtų atgal , siuntėjui .‘‘ Tačiau ar kas tuo tikėjo , ar kas tuo masiškai naudojosi ? Tik vienetai , tik vienetai iš milijono . Geriausiu atveju naudojosi tik keletas šimtų išminčių iš milijardinės masės , planetos gyventojų , visi kiti , kaip ir dabar , skendėjo dvasinėje tamsoje , kultūrinėje tamsoje . Na , dabar lyg ir negali sakyti , kad truksta šviesos ir kultūros šiame pasaulyje . Tačiau vienur jos lyg ir yra , tačiau visos kultūrinės , kaip dvasinės vertybės , apverstos aukštyn kojomis , kitur tos kultūros iš tiesų mažoka , o jos nešėjai iš VAKARŲ atneša neoninę , dirbtinę kultūrą. O kaip įtempti savo aura , daugelis paklaus ? Kaip įtempti savo auros energetiką ? Kaip sudaryti tą ryškiai šviečianti energetinį balioną apie save ? Aišku tik meile , tik besąlygiška meile savo Kūrėjui , tai yra Jėzui Kristui ir visos Kūrinijos TĖVUI - Dievui Tėvui , Rojaus Trejybei . Kaip Meilė Dievui , taip ir meilė žmogui , taip ir meilė net Reptilijai , štai tas galingiausias ginklas visoje Visatoje . Ir kito galingesnio ginklo , ir kitos galingesnės užtvaros prieš blogį , nėra visame bekraščiame kosmose . Tai paties Kūrėjo ginklas , tai visos Rojaus Trejybės galingiausias ginklas - MEILĖ . Besąlyginė meilė viskam ir brangiausiam ir skurdžiausiam ir blogiausiam žmogui , kurie supa mus , su kuriais kasdiena susitinkame , su kuriais dirbame , mokomės , pinigais ir pastoge dalinamės , lova ir maistu dalinamės . BESĄLYGINĖ MEILĖ VISIEMS . Aišku yra tai , kad kai kurias suverenerias dvasines pozicijas , visa žmonija yra praradusi ir savo proto galiomis nebemoka naudotis , nebemoka ir susikalbėti su dvasinėmis energijomis ., kurios iš tiesų yra asmenybės . Nebemoka , nes žmogaus esybėje labai išsikerojo gobšumas , pavydas , kerštas , savosios egoistinės asmenybės sureikšminimas ir galingas noras valdyti savo artimą . Tuo ir naudojasi astralai - reptilijos ,. paimdami , pritraukdami į savo energetinę įtaką , visus prezidentus , ministrus , karo generolus , bankininkus ir šau - biznio atstovus . Panašus pritraukia panašų . Kaip danguje taip ir žemėje , kaip viršuje , taip ir apačioje . Tai vis tūkstantmečių išminties liudijimas , kad mes čia Žemėje niekada negyvenome vieni ir ateityje taip pat vieni negyvensime , tai yra niekada nebūsime vien tik sterili žmonija . Apie tai mums pasakojo Hermis Trismegistas , ankstesniuose mano aprašymuose . Pradžioje buvo didelė šlovė , o vėliau kritimas . Pradžioje , mūsų Saulės sistemos kūrimo šlovės šviesoje , Liuciferio sukurta Saulės sistema , buvo kaip kosminės planetų tobulybės liudijimas . buvo gražus ir ryškus šios sistemos spindesys per visą Satanijos sistemą , kol pats , šios sistemos kūrėjas Liuciferis , neišpuiko ir krito į savo asmenybės puikybės nuopuolį . Tuo tolimu laikotarpiu , čia skrido ir apsigyveno daug esybių iš kitų pasaulių ir žvaigždynų. Visi norėjo daryti savo įtaką į besivystantį homo sapiens , o daugelis norėjo tik pasinaudoti ir įsiamžinti žmogiškojoje sieloje . Šis kosminis dvasinis nuopolis , kurio rezultate įvyko visos sistemos įzoliacija , užsklendė kosmines duris , tolimųjų Šviesos Pasaulių , Šviesos Nešėjų visai savanorių hierarchijai , įtakoti ir saugoti žmonijos vystymąsi ir jos dvasinį gyvybingumą , nuo tamsiųjų jėgų , nuo tamsiųjų kosminių energijų . Šviesos pasaulis ir Šviesos pasaulio vaikai , skrodžia visą kosmosą ir kuria ir valdo visą Kūriniją , tačiau yra ir Tamsos pasaulis , su neigiama funkcija į Šviesos pasaulį . Tamsos pasaulis , tai tik sąlyginis pavadinimas . Iš tiesų , mes visi priklausome tai pačiai visaapimančiai kosminei Kūrinijai , kuri naudojasi tolimojo Rojaus , Dievybių Trejybės išspinduliuotą dvasinę energiją . Dievybių Trejybė , tik ji viena žino , tik ji viena turi Planą , kaip savo dieviška įtaka , blogį perkeisti į gėrį , o kartais gėriui , leisti pajausti net ir blogio vaisius . Viskas yra judėjime ir viskas yra amžinoje kūryboje . Viskas yra evoliuciniame amžinybės tobulame dievybių sukurtame Plane . Ačiū Dievui Tėvui , kad ir mes žmonės , po daugelio tūkstantmečių tamsos ir izoliacijos , pagaliau pabudome , vėl atsivėrė kosminių energijų durys į dieviškus morontinius pasaulius ir savo protais ir sielomis , esame dieviškoje įtakoje .
emipetras: LABAI PRASMINGI PASTEBĖJIMAI IŠ VIRGIO SVETAINĖS ,,ŠVIESOS KELIU '' “Gyvuliška, žemiška dalis” materiali ir yra tik gyvuliška. Ji niekada ir nebus kitokią, nes ji tik ir skirta gyvenimui materialiame pasaulyje, tam specialiai pritaikyta, sukurta tam, kad tas, kas jos viduje, galėtų išgyventi materijoje, tarp materijos dėsnių. Skirta grynai tik tam, kad išgyventi, gauti papildomai energijos. Todėl, su asmenybės tobulėjimu dvasiniame plane, tai visiškai neturi jokio ryšio. Kaip kokonas drugeliui, kaip kiaušinis paukščiui, jis tėra reikalingas tik subrandinimui To, kas jame. Jums atrodo, kad tai toks pat pavojus, kurį patiria kiaušinis, kai paukštis auga ir kevalas sutrūksta. Tuomet jis turi mirti kaip kiaušinis tam, kad taptų paukščiu. Tokiu būdu mes esame pradinėje būklėje kažko, kas turi gimti. Mes esame lyg kiaušinis, kuris dar taps paukščiu. Bet mes laikome kiaušinį esančiu visu kuo ir dar patogiau jame įsitaisome. Tu niekada netapsi dvasingesnis, jog tavo kūnas bus tris kartus didesnis, ar stipresnis už kitų žmonių. Tu netapsi dvasingesnis, jei sugebėsi nardyti, ar šokinėti iš parašiuto. Tu netapsi dvasingesnis, jei daugiau suvalgai už kitus, ar dažniau geri vandenį. Tu netapsi dvasingesnis, jei greičiau bėgi, ar aukščiau šokinėji. Visa tai tėra tik fiziniai sugebėjimai, skirti egzistavimui materialiame pasaulyje. Tame ir yra Gyvuliško prado visa esmė ir nė nė kiek ne daugiau. Netapsi dvasingesnis, jei ir sugebėsi įvaldyti ekstrasensoriniais sugebėjimais ar magija. Tapsi stipresnis materialiame pasaulyje, bet ne dvasingesnis. Jeigu jūsų vidinė energija bus pažadinta, jūs numirsite toks, koks esate dabar, ir jumyse gims visiškai naujas individas – individas, kokio iki tol niekuomet nebuvo. Ir tas, kuris bijo nuskęsti, žinoma, išgyvens, bet jis išgyvens tik kaip kiaušinis; jis niekad netaps skraidančiu paukščiu. Tas, kuris bijo nuskęsti, žinoma, išgyvens, bet jis išgyvens tik kaip sėkla; jis niekad netaps medžiu, kurio pavėsyje tūkstančiai keliautojų gali pailsėti. Ar verta išlikti sėklai? Tai bus blogiau negu tikra mirtis. “...ego mums reikalingas būtent tam aukščiausiajam tikslui pasiekti...”. Ego, tai būties būsena. Jis neateina ir neišeina, jis visą laiką veikia visus veiksmus. Tai būsena. Daugelis dalykų ateina dėl jo, o pats ego visuomet yra ten. Pyktis pasirenkamas dėl ego. Jeigu esate egoistas, jūs tik dar labiau pyksite. Jeigu esate egoistas, jūs godžiau sieksite šlovės, godžiau trokšite jėgos. Jeigu esate egoistas, šie dalykai jumyse atsiras dėl ego, nes tai pasirinksite. Ego yra sąmonės būsena ir ji bus tol, kol yra nemokšiškumas, tol jis bus. Kai atsiranda supratimas, teisingas pasirinkimas, ego dingsta, o vietoj jo patiriame savo tikrą būtį. Ego tai tarsi nematomas būties apvalkalas. Ego tai būties uždanga. Bet tai ne energija, tai nemokšiškumas. Daug energijos rūšių atsiranda dėl šio nemokšiškumo ir jeigu naudosite jas destruktyviai, ego būsena taps tik dar stipresnė. Bet jei naudosite šias atsirandančias energijos rūšis gėriui, tada ego silpnės, ego būsena silpnės. Jei visos energijos rūšys yra naudojamos gėriui, vieną dieną ego visiškai dings. Kai ego dūmai dingsta, už jų surasite savo būties vidinę liepsną. Nes ego dūmai supa Sielos liepsną. Kai pasąmonė išsivalo, tai yra, kai ego dūmai išsisklaido, kai visi tie „aš“ sluoksniai dingsta ir „aš esu“ idėja taip pat dingsta, tuomet ir patirsite vidinį gylį, dvasingumą. Argi blogis yra mūsų dalis ir dar „neatsiejama“? Gali puikiai apsieiti ir visiškai be jo, paprasčiausiai kontroliuojant savo dėmesį ir neįsileidžiant to blogio. Teisingai pragyventa viena akimirka atneš kitą pilnatvišką akimirką. Ir jeigu išorinis elgesys yra suderintas su vidumi, su amžinu ir nemirtingu vidumi, tai kiekviena nauja akimirka bus papildanti ir pilnatviška, auginanti ir brandinanti. O karas, kurio kai kurie taip įkyriai baidosi, nenori pripažinti ir aišku kodėl, jis visada vyko ir vyks, kiekvieną sekundę, visada ir ne kur nors padebesiais, tarp blogų ir gerų angelų, o būtent čia, tavo sąmonėje, tavo prote, dėl tavo sielos, nepriklausomai nuo to, ar tai supranti, priimi ar nepriimi. Kaip sakoma, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Kiekvienas atsakome už tai, ką pasirenkame ir niekas kitas to už mus nepadarys, kad ir kaip norėtų. Kiekvienas gaus tai, ką užsitarnavo, ką pasirinko. Tarnaudamas egoizmui - žmogus niekada nepamatys Dievo pasaulio, tai jam taip ir liks utopija. Jis niekada to nesupras, niekada neatras to takelio, kuris veda į Sielos gelmes. Tačiau viskas pataisoma ir visada išlieka šansas, kad ir kiek blogio buvai pasirinkęs, visada gali atlikti ir kitokį pasirinkimą. Dievas niekada nieko nebaudžia, suteikia visada šansą pasikeisti, pasitaisyti, pasirinkti kitaip, bet baudžiame save mes patys, pasirenkant toliau tarnauti kelnėms ir tame bandome prasmę rast, patys įsileidžiame blogį ir tada patys nuo to kenčiame. Dievas visus mus myli ir laukia, kada mes atliksime pasirinkimą, kada grįšime pas Jį, kaip jo vaikai, sąmoningi, subrendę, nebežaidžiantys su degtukais, kad jis galės mums padovanoti viską ką ir pats turi, suteikt galimybę tikrai kurti, o ne tik rinktis. Štai kame prasmė, o ne bandymuose suprasti "išlendanti" iš kažkur, neaišku iš kur, “savaime”, blogį. Tai tik alternatyvi jėga tam, kad galėtume rinktis, nebūtina ją suprasti, pakanka tik laiku atskirti ir nepriimti, neskleisti, nebūti jos palydovais, nesuteikti savo jėgos. Geriau būkime gėrio palydovais, tarnystė dvasiniam pasauliui, apsaugos jus nuo bet kokių blogio atakų, kokios jos bebūtų, visada išliksi švarus ir tyras, kaip rasos lašas, jei rasi Dievą savyje. Atrask tu tą meilės židinį - tai svarbiausia, dėl to verta ir ego pririšti, kad ir kaip jis sakys jog nebūtina, kad „reikia tą blogį suprasti“, pamaitinti.
emipetras: PAFILOSOFUOKIME APIE MŪSŲ BŪTĮ , APIE MŪSŲ GYVENIMĄ PAMĄSTYKIME ... Visos mūsų emocijos , protas , mintys turi saveikauti ir susirišti tarpusavyje , kaip harmoninga visuma, besirealizuojanti gyvenime visu kūnu , protu ir dvasia . Gailėkime ir mylėkime vienas kitą emocionaliai , bet išmintingai . Gailestis yra meilės dalis . Ir kaip daugybė yra nelaimingų , nerealizuotų meilių , taip daugybė yra ir nerealizuotų gailesčių . Todėl visų geriausia , kai mes savo vidines dvasingąsias sielos stuktūras realizuojame praktiškai žmonėse , kaip meilę , gailestį , dvasinę pagalbą , labdarą , taiką , patarnavimą . Tik nereikia prisirišti prie šių dvasinių būsenų ir likti juose vienišam . Savo gailestį reikia kurti ir jame gyventi , ar tai meilėje , ar tai pagalboje . Šiomis jautriomis savo sielos būsenomis reikia pasidalinti su žmonėmis . Žinoma ne su visais , bet su pačiais brangiausiasis , kurie laukia mūsų meilės , gailesčio ir pagalbos . Kai šios būsenos ateina pas tave , atneša į mūsų jausmus tam tikras dvasines emanacijas . Tada mes , kaip savo minčių sukūrėjai ir valdytojai , galime šias būsenas paskirstyti, padovanoti ar atlikti kitokį paguodos veiksmą , tiems žmonėms , kurie to laukia ar prašo . Negailėkime paguodos ir meilės . Dovanokime , spinduliuokime , sakykime . Ką veltui gauname , tą veltui ir išdalinkime , padovanokime geriausias meilės emocijas tiems kurie to prašo , kurie po to pajaus savyje meilę , gailestį ar dvasinę išmintį . Visada sėkime tik gerumą ir išmintingas jausmų mintis , kurios praturtins mūsų sielas ir kraus kapitalą mūsų sieloms , dangiškuose dvasiniuose aruodose . Kokia gyvenimo prasmė ? Tikriausiai mes visi žinome šimtus atsakymų , kaip reikia prasmingai nugyventi gyvenimą . Tačiau labai retas pasakys , kad visa gyvenimo prasmė - surasti Dievą savyje ir tuo pačiu , kiek galima arčiau , savo visu protu , širdimi ir siela , pažinti Dievą . Šis Dievo artumas ir esamumas manyje , mane visada labai stebino ir tebestebina , kaip pats didžiausias mūsų gyvenimo stebūklas . Ir matomai , iš tiesų , nėra visame pasaulyje didesnio stebūklo , kaip Dievo Tėvo dvasios spindulėlio apsigyvenimas žmogaus prote . Faktiškai tai mes nematome Dievo ir niekas nėra matęs Dievo , nes Dievo dvasia gyvenanti žmogaus prote yra tyli ir paslaptinga . Tačiau mūsų protas nuolatos veikiamas ir žadinamas , pagaliau pradeda atsibusti ir po truputį , kaip mieguistas žmogus , pradeda kažką tai jausti savo mintyse . Pradeda jausti vis gražiau ir dvasingiau surėdytas mūsų mintis , kuriose pradedame atpažinti dieviškosios dvasios veikimą . Šios naujai gimstančios mintys , prabudusiame mūsų gamtiniame prote leidžia , nors ir nelabai tobulai , bet nors dalinai , pažinti Dievo dvasios veikimą , per mūsų žmogiškuosius bendravimus , per žmogaus proto veiklą ; mąstymą , kalbą , kūrybą , darbus . Aš manau , kad Dievą mes geriausiai pažystame , žmogiškuoju protu ir jausmu , tik per mūsų žmogiškuosius santykius . Šiuose mūsų bendražmogiškuose santikiuose ir bendravimuose , kai mes kalbamės , kai mes mylime vieni kitus , kai mes sutartinai kuriame , mąstome ir dirbame - pasireiškia dieviškos meilės principas per brolybės ir visų lygybės Dievuje , principą . Tai , iš tiesų , yra tikra tiesa - mes visi , savo dvasia , esame Vienintelio Dievo vaikai . Jeigu mūsų gyvenimai būtų ištisa kova už būvį , be išminties , proto ir dvasios sutarimų , be meilės , kaip tarp atskirų individų , taip ir tarp atskirų tautų , jeigu mūsų protai būtų nepaženklinti dvasiniu meilės pažinimu - mūsų gyvenimas šioje žemėje būtų tuščias ir beprasmis . Su Dievo atradimu savyje , pačiame prote ir aktyvioje sąmonėje , atsiranda gyvenimo pilnatvės ir gyvenimo prasmių suvokimas ir net tikras žinojimas , kodėl aš gyvenu ir kodėl man reikia gyventi , ir kas su mano asmenybe atsitiks po šito gyvenimo .
emipetras: Pamastykime , pagalvokime , pasitarkime ir tada pasakykime . Kas рiandiena nori karo ? Iрtrauka iр A. NOVICH knygos ,, Sensлjus '' ( svetainл ,,Рviesos keliu'' ) ( P. S. paaiрkinimas , kas tie Archontai . Archontai , tai toks tarptautinis iрsireiрkimas , apie рios planetos рeрлlinб elitа ) “...Tai рtai, Archontш pasiruoрimа naujam globaliam karui, galima bus lengvai atsekti pagal vykstanиius бvykius. Aр jau jums daug pasakojau kaip veikia Archontai ir dar kartа priminsiu. Praktiрkai jш metodai niekada nesikeiиia ir ne kartа jau buvo iрryрkлjж юmonijos istorijoje. Visa tai bus atliekama pagal senа detalш planа. Pirmiausia, kа jie pasistengs padaryti, tai maksimaliai susilpninti savo rimtа varюovа, kuris iр tikro gali jiems pamaiрyti. O tam jie imsis arba provokacinлs destrukcinлs veiklos, valstybлs konkurentлs (Rusija) viduje, per savo юmones, o jei tai pas juos silpnai gausis, pabandys apsupti tа valstybж рalimis esanиiomis jш kontrolлje (Virgio trigraрis: Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija, Gruzija, Ukraina). Юinoma, pagal bыtinybж, suorganizuojant tose рalyse valstybinius perversmus, ar revoliucijas, kad atvesti jose б valdюiа savo marionetines vyriausybes. Anta, kа jie padarys, tai dirbtinai sukurs “pasaulinж krizж”, juk didюioji pasaulinio kapitalo dalis jш rankose. Galima atsiminti ir prieр tai buvusias situacijas, sukurtа pasaulinж krizж ir po jos sekusб Antrаjб pasaulinб karа... Ir treиia, svarbiausia, jie ruoрiasi finanasuoti ir sukurti niekam nereikalingus karus, su treиio pasaulio рalimis, bet bыtinai dalyvaujant JAV, kaip “pasauliniam policininkui”, dлl “demokratijos visame pasaulyje”... Jie tikisi to, kad sekanиiose kartose po karo,nesvarbu kokio, kad ir branduolinio, bus kultivuojama iрskirtinai tik vergiрka psichologija, Gyvuliрko prado pagrindu...Karus kursto nedidelл юmoniш grupelл, o likusi jш vergiрka jлga – tik eilinлs рeрkлs, kurios gyvena minutinлmis iрmaldomis nuo Archontш ir tenkina savo puikybлs manijа, бsivaizduodami esantys valdюioje ir net nesuprasdami, kad jie Archontш юaidime tik paprasиiausia patrankш mлsa. Tos рeрkлs tikisi “laimingos savo ateities”, todлl uoliai vykdo visus savo Рeimininkш бsakymus, kurie veda pasaulб prie Treиio pasaulinio karo, net nesuprasdami, kad ir jie, jш vaikai taip pat nukentлs nuo to karo, kad jш gyvenimas nutrыks kaip kino juosta, branduolinio “grybo” kadre.”
emipetras: SENTENCIJOS 2015 METAMS 1. Mūsų asmeniška nuomonė ir mūsų proto įsivaizdavimas , kaip viskas čia turi būti , iš tiesų trukdo mums mėgautis tuo , kaip čia viskas yra iš tiesų . 2. Savo laimę , savo gyvenimo laimingumą išmatuokime taip . Įsivaizduokime , kad mes patekome į praeitį ir ką mes ten norime pakeisti . Laimingiausias tas žmogus , kurie patekęs į praeitį , nieko joje nenorėtų pakeisti . 3. Kai rodosi , kad viskas beviltiška ir visos tavo likimo durys užsitrenkė - eik pamiegoti . Rytas visada išmintingesnis už vakarą . 4. Bėgant metams ir kaupiant vis didesnę gyvenimo brandą imi suprasti , kad nei visas uždarytas duris reikia belstis , kad atidarytų . O taip pat imi suprasti , kad nei į visas atidarytas tau duris verta užeiti . 5. Dažniausiai mūsų protas sukaupia daugybė žinių , kaip gyvenimo patirtį , kaip nereikia elgtis tam tikrose situacijose . Tačiau tai iliuzija , nes tokios pat situacijos niekada daugiau nebepasikartoja . 6. Kartais žmonės verkia ne todėl , kad jie yra silpni , bet todėl , kad per ilgai buvo labai stiprūs . 7. Pati brangiausia dovana , kurią gali padovanoti ir kurią nuolatos dovanoji santykiuose su kitais žmonėmis , yra laikas , nes tu atiduodi savo gyvenimo laiko minutes ir valandas , kurios jau niekada nebesugrįš pas tave . 8. Mūsų protai turtėja nuo to , ką jie gauna ir sukaupia , o mūsų širdys turtėja nuo to , ką jos atiduoda . 9. Tikra draugystė , kaip briliantas . Randamas retai , kainuoja brangiai , o klastočių daugybė . 10. Mes dažnai nepastebime į mūsų gyvenimą mėtomų dovanų ir nemokame reikiamai jų įvertinti ir nesurišame gražiu dovanų kaspinėliu . 11. Silpni keršija , stiprūs atleidžia , laimingieji pamiršta . 12. Sveikata - tai ištisas mūsų gyvenimo audinys , išaustas iš mūsų minčių , jausmų , emocijų , poelgių , požiūrių ir santykių su kitais žmonėmis 13. Kai žmogui gerai , jis skuba pasidalinti su visais žmonėmis ir su artimais ir su tolimais , o kai blogai , tada dalinasi tik su tais , kuriems jis yra brangus . 14. Žinok ir įsidėmėk . Kaip su tavimi elgiasi žmonės - tai jų karma , o kaip tu reaguoji į žmonių elgseną - tai tavo karma . 15. Bet ką atleisti kitam žmogui - tai išmintis . antrą kartą atleisti tam pačiam žmogui - tai kilnumas , o trečią kartą atleisti tam pačiam žmogui - kvailystė . 16. O aš jums sakau ; ,, atleisk savo artimui ne tris kartus , bet septynis kartus po tris kartus .‘‘ ( Taip mus mokė mūsų Viešpats Jėzus Kristus ) 17. Svarbiausia gyvenimo išmintis - susitvarkyti savo sieloje . Tuo tikslu , laikomės trijų NE . Nesiskundžiame . Nekaltiname . Nesiteisiname . 18. Kartais labai naudinga patylėti , kad tave išgirstų , o kartais naudinga ir pradingti , kad tave pastebėtų . 19. Daug Žemėje gražių vietų , bet gražiausia ir patraukliausia vieta ten , kur tavęs kažkas laukia 20. Kartais kentėti naudinga , nes tai grūdina , kaip panirimas žiemą į eketę , tačiau įstrigimas kentėjimuose pavojingas . Niekas negali gyventi ledo eketėje . 21. Permainų vėjai , neša žmones , kaip pūkelius , ten kur reikia . Svarbiausia visų permainų paslaptis , tai tavo žmogau lengvumas . Žiūrėk , kad nenukristum . 22. Mes dažnai ieškome savo AŠ , savo įvaizdžio ir sugaištame daug brangaus laiko . Tačiau mielas žmogau, tu jau esi tas , tai ko ieškai . 23. Didžioji žmonijos dauguma , abejinga mūsų kasdienybės smulkmenoms kaip nukritusiai paukščio plunksnelei , ar pajūrio mažam spalvotam akmenėliui ar žaismingam Saulės blyksniui , per debesų properšą . Dėl šito nepastabumo ir abejingumo , prasideda abejingumas visam mus supančiam pasauliui . 24. Mes dažnai norime išgirsti aplinkinių žmonių nuomonę apie save . Patarimas - visada likite ramūs ir kai jus giria ir kai jus peikia . Tai tik jūsų pašnekovo proto būsena , kuria jis apibudina save , o ne jus . 25. Kelias į savo gyvenimo laimę grindžiamas akmenimis , kurie nukrenta nuo jūsų širdies . 26. Mūsų gyvenimo laiveliai plaukioja skirtingose jūrose , tačiau visi išlipsime tame pačiame krante . 27. Mes visi šiame gyvenime taip surišti ir taip supinti , kad štai dabar , net šias mano sentencijas skaitydami , jūs esate čia , kaip planingos Visatos proto dalis , kaip jos Plano suplanuota dalis . Galite tuo , nei kiek neabejoti . 28. Vandenyje gerai jaučiasi žuvys , bet skęsta ereliai . 29. Ir ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio . 30. Žodis , kurio tu nepasakei , tavo vergas , o pasakytas žodis tampa tavo ponu . 31. Jei norite pažinti žmogų , stebėkite jį , kaip jis elgiasi pametęs pinigus . 32. Dieviškas žmogus , kylantis Žodžio keliu , yra Šviesa ir Ugnis , o tas , kuris negali pakilti ir įsilieti į nemirtingumą - mirtingas žmogus . Gerai perpraskime savo protą , nes jame slypi nemirtingumo paslaptis . 33. Žemiškas žmogus yra sudėtingas. Jame yra dangiškas Žmogus, nemirtingas ir puikus , be dangiškumo žmogus – tik Gamta, mirtinga ir ardoma. 34. Žmogaus kančia yra dieviško Žmogaus, įsimylėjusio į savo paties šešėlį, rezultatas , kai jis , iliuzijos tamsoje, palieka realybę. Būdamas nemirtingas ,Žmogus yra , Šviesos ir Žodžio – jėgą, bet būdamas mirtingas jis yra valdomas Valdovų Likimo . 35. Tokia religinė grupė-sekta atpažįstama pagal tris bruožus: ji turi gyvą dvasinį autoritetą-lyderį, galintį keisti grupės doktriną; teigia, jog nepriklausantys grupei žmonės nebus išgelbėti; atsiriboja nuo pasaulio (Hőbsh, 1994, cituoja autoriai A. P., D. G.).
emipetras: T ie žinojimai , mums visada uždeda ir tam tikrą atsakomybę ,tiek už savo kūno kokybišką fizinį gyvenimą , tiek ir už subtiliauosiojo kūno , sielos , kokybišką vystymąsi ir augimą , tiek ir už įvykius vykstančius pasaulyje . Apie tai , kaip gydyti pasaulį , labiai nuostabiai rašo JOE VITALE , savo knygoje ( Jokių ribų ) Tačiau kartais , pažvelgę per savo dvasinių pastangų tobulėjimo prizmę , tiek tikėjime , tiek ir įtikėjime , norisi pamatyti ir materialų atpildą ; kaip gerą uždarbį , pelną , turtingą gyvenimą , gerą sveikatą , sveikus ir laimingus vaikus , anūkus. Ir gana dažnai pagalvojame , kad štai nuo dabar , viskas pasikeis , pradės lyti materialinė nauda , gal net loterijoje pasiseks išlošti arba bankas sumažins palūkanų procentus , arba kažkas pasiūlys pelningą darbą . Tačiau tai yra gyvenimo iliuzija , kuriai lemta neišsipildyti , o tik rečiausias atvejais išsipildyti , ir tai , tik per paslaptingą dieviško pasaulio veikimą , per Dievo valią , kuri yra paslaptis , kuri visada liks paslaptis ir niekada nebus pavaldi jokiems rinkodaros dėsniams , jokiai statistikai . Kartais tau likimas padovanos stebuklą . Tačiau netapatinkime savo gyvenimo su pinigų maišais ir brilijantų dėžutėmis , jos visada bus kaip išbandymas ir parodomasis likimas tam tikrų žmonijos vienetų , kurie jau seniai savo dušią yra pardavę ir už tai jiems leista , dabar keletą dešimtmečių maudysis šampano ir ašarų ežeruose , su paauksuotomis krantinėmis ir žydinčiais medžiuose brilijantais . Visa tai yra ir visa tai bus , kol gyvuos šita civilizacija , su blogio užkratu visuose protuose . išminčiai moko kaip pravalyti protą , tačiau šitas tolimas turto blizgesys varo iš proto milijonus žmonių ir jie dėl šios iliuzijos , pasiruošę parduoti ir tėvą ir motiną . Žmonės , daug žmonių , pamiršta kasdiena pažiūrėti į dangų , į debesis , į neaprėpiamą kosmosą ir prisiminti , kad tu žmogau čia esi tik svečias , nes tu esi dvasia . Dvasia apsigaubė materialiu kūnu ir tiek. O kaip gali gyventi žmogus ? Kaip jam išgyventi šitoje sumaišties civilizacijoje? Tik per meilę , tik per MEILĘ , brangieji . Dievą ir savo artimą , mylinčio ir tikinčio žmogaus gyvenime , problemiškų situacijų dažnai net nesumažėja , o atvirkščiai net padaugėja, tačiau reikia visada atminti , kad visos problemos su dangiškojo TĖVO pagalba yra aptakesnės ir švelnesnės . Dievas įvesdamas mus į tam tikras problemas , kurios reikalingos mūsų sielų augimui , pats ir išveda , iš rodos tokios audringos situacijos , į ramų uostą , kad dažnai reikia tik stebėtis . Kai gyvenimas užtrenkia tau visas duris , pasižiūrėkime gerai aplinkui ir pamatysime , kad Dievas pravėrė mums vieną mažytį langelį , pro kurį galime išlysti su visomis savo problemomis ir ramiai pabėgti iš negandų . Su Dievu mums jau daug lengviau nugyventi šį gyvenimą . Ir nepaisant visų sunkumų , nesusipratimų , gal net žiaurumų , mes su Dievu visada būsime džiaugsme ir su giedriu veidu , nes turėsime nemirtingąją VILTĮ , kuri yra tikrasis mūsų likimas . Tikintis į Dievą ir gyvenantis su Dievu, visada turės vidinį švyturį į kurį ves mūsų dvasingasis protas , mūsų siela . Su Dievu aš visada ir amžinai būsiu laimingas ir tikėsiu , kad visa mano sąmoningo gyvenimo prasmė ir sėkmė , yra sėkmingas bendravimas su Dievo Tėvo dvasia . Ir dar , tikėdami į Dievo dvasios esamumą mumyse , į Dieviškosios dvasios veikimą , į kai kurias konkrečias problematiškas situacijas , mes galėsime manyti ir turėsime užtikrintą viltį , kad su Dievu viskas įmanoma ir su juo visur ir visada pasiseks . Visada , visais atvejais pasitikėkime JO vedimu ir sakykime - šitą gyvenimą verta gyventi . Verta gyventi todėl , kad net paties Dievo Tėvo Dvasia per mūsų kūną žiūri į šį pasaulį ; mato mūsų akimis , girdi mūsų ausimis ir kai kada kalba net mūsų lūpomis. Dievo dvasia kuria mūsų gyvenimo scenarijų kartu su mumis , su mūsų vis labiau dvasingėjančiu ir atsiveriančiu protu . Mokykimės šiame gyvenime išlaikyti viltį į dieviškąją pagalbą , net ir į labai mažą , bet kuri gali tapti pradžia laimingos pabaigos visose situacijose ir net santikiuose su labia sunkiais visais žmonėmis . Ir nenusiminkime , kai mūsų praktiškoji gyvenimo sėkmė kartais ne visai sutaps su įsivaizduojama laime , visur turėkime kantrybės , o svarbiausia viltį , kad viskas išsispręs tik tavo sielos naudai . Ir kai pasižiūri taip atidžiau , į aplink vykstančius gamtinius procesus , tai matai , kad žmogaus fizinės galios tokios mažos ir silpnos , prieš gamtos jėgas , kurios mirksniu gali sugriauti visą tavo gerbūvį , sunaikinti visą tavo fizinį turtą , sužaloti kūną . Nors ir turime daug moderniškų mašinų , gerų asfaltuotų gatvių ir kelių , didelių jūrų laivų , gei galingų lėktuvų bet štai liūtys , audros , sniego pusnys ir lavinos , taifūnai ir cunami ir labai dvasingus ir visai nedvasingus žmones įstumia į neviltį , savo staigiomis ir netikėtomis katastrofomis , kurias užmeta gamtos stichija tau ant galvos , kai tu žmogau atsirandi tame taške ir tame laike , kai tu žmogau atsirandi savo likimo taške , kuris tau ateina pagal principą - ką pasėjai , tą ir pjausi . Ir jeigu tai yra kosminės karminės pasekmės , kaip priežasties - pasėkmės dėsnio veikimas , tai mes su visa Lietuvos žeme ir teritorija , taip pat , esame įsukami į bendrą globalinę žmonijos destruktyvią karminę veiklą . Ir ta karminė atpildo valanda gali išsipildyti arba ne , priklausomai ko nori tos tautos ar regiono žmonės . Ar žvangina ginklais savo kiemeliuose ir vis grūmoja savo kaimynams , ar jie pilni išminties ir ramybės kviečia kaimynus arbatos išgerti . Demokratija yra tuo įdomi , kad joje leidžiama , kad įvyktų apokalipsė , kad idiotiškai mąstantys aborigenai išsirinktų apgailėtinai išmintingus vadovus , kurie skatina visus gamintis suskilusias geldas , tariamai labai vertingas pasaulinio tvano metu .
emipetras: KAS TAS LAIMINGAS GYVENIMAS Akyliau pažvelgę į savo gyvenimą įsitikinsime, kad niekam iš mūsų nepavyksta sustoti bent akimirkai ir pasimėgauti tuo kа jau turime. Nesutramdomas mūsų siekis judėti pirmyn, varomas vis naujai kylančių norų, iš tiesų neturi ribų. Dar tiksliau sakant, galima tvirtinti, kad būtent mūsų ego neleidžia mums sustoti kurioje nors vystymosi stadijoje, pasotinti savęs įprasta kasdienybe ir tapti laimingais. Kiek gi iškilių protų, garsių žmonių laužė galvas ieškodami laimingos visuomenлs formulės. Apie tai mums byloja marios gražiausių utopijų, begalės žmonijos pastangų, pralieto kraujo jūros! Bet, galiausiai mes matome, kad visos žmonijos pastangos įsikišti į vystymosi procesа, patiria fiasko, t.y. lieka bevaisės o laimės kaip nėra taip nėra . Ir mums tada nieko kito nelieka, kaip daryti išvadą, kad gamtoje slypi kažkokia tai programa, kurios tikslas ir yra sukelti mums stiprias ir ilgalaikes streso būsenas. Tai kа mums daryti? Bėgti, kaip ir anksčiau? Ar ilgam užteks mums tam jėgų ? Panašu, kad ir bėgti jau nebėra kur…Visas mūsų „didelis“ pasaulis nesustabdomai tampa vienu dideliu kaimu, kuriame mums visiems ir tokiems „skirtingiems“, nori-nenori reik sugyventi. O ir žmogų, dar visai neseniai Žmogų ryžtingai beužkariaujantį gamtą , dabar matome tokį mažą , pažeidžiamą ir vis mažiau laimingа, praradusį orientacijа ir negalintį suprasti ko iš jo ta gamta reikalauja. Gamta aišku nepritaria žmogui , ignoruojančiam jos dėsnius. Mes matome, kad visi mūsų bandymai užmerkti akis, slėpti galvą smėlyje, susikurti patogų gyvenimą – nepadėjo ir nepadės mums išvengti tolimesnio vystymosi būtinybės , keisti savo mąstymą , keisti savo požiūrį į laukinę fauną , keisti savo mitybos įpročius . Ir jau laikas stabtelti beatodairiško , to ekonomiškai naudingo , maratono malonumų miražo trasoje ir susimаstyti, pabandyti išsiaiškinti – kas ta gamta, kuo pagrysta jos vystymosi programa ir ko ji iš mūsų nori , ir kokiam tikslu mes esame sutverti , ir kas mus vis labiau skiria nuo jos. Tik tai išsiaiškinus , mes galėsime suderinti žmogaus vystymosi programą su visos likusios gamtos programa. Ir ne tiktai suderinti, bet ir susiderinti su amžinosios ir mylinčios gamtos dėsniais ir atverti juos ir pagaliau pamatyti , tą tikrąją realybę , kas taip ilgai buvo paslėpta po mūsų iliuziniais dėsniais ir pagaliau pakilti iš egoistinių iliuzijų ir susiderinti su realiais gamtos dėsniais , ir tapti pagaliau laimingais. Kitaip mums laimės neregėti .
emipetras: Mūsų užgimimas Парадокс заключается в том, что нейроны мозга не мыслят, а лишь обеспечивают процесс мышления генерируемыми потенциалами и структурами, возникающими в ходе эволюционного развития. Процесс мышления происходит на ментальных планах сущности, которая имеет физическое тело. В то же время, развитие сущности невозможно без соответствующего развития физического тела. Разберём этот факт более подробно, так как он является основным для понимания природы развития разума. Начнём с воплощения сущности. При слиянии яйцеклетки и сперматозоида возникает энергетический всплеск, который достигает других уровней планеты — эфирного, астрального и ментальных. В зависимости от того, какого уровня достигает этот всплеск, входит, соответственно, сущность эфирного, астрального или ментальных планов планеты. Что же влияет на амплитуду этого всплеска? 1. Генетика родителей. 2. Уровень их духовного развития. 3. Географическое расположение места зачатия. 4. Положение звёзд и планет над местом зачатия. 5. Эмоциональное состояние родителей в момент зачатия. 6. Наличие в организме родителей разных ядов в момент зачатия — алкоголя, никотина, наркотиков и др... 7. Экологическое состояние окружающей среды. Чем более здоровая генетика родителей, тем выше амплитуда этого всплеска. Поверхность планеты имеет участки положительной, отрицательной и нейтральной энергетики. Поэтому, в зависимости от того, какую энергетику имеет место зачатия, амплитуда всплеска будет различной. Положительная энергия увеличивает амплитуду всплеска, отрицательная — уменьшает. Из Космоса от звёзд и планет на Землю идут потоки энергии, которые тоже могут быть как положительными, так и отрицательными. Кроме того, разные типы генетики по-разному реагируют на потоки энергий, идущие из Космоса и из планеты. Одни и те же потоки энергии на один тип генетики могут влиять положительно, o kiti visai neigiamai . Gal daugelis ir žinote , tuo principus ir sąlygas kurios veikia į kiekvieno žmogaus , kaip asmenybės , gimimą . Atsiprašau už rusų kalbą , kas supranta , tikrai bus įdomu , o jeigu nemokate , tai išsiverskite per internetinį vertėją . Autoriaus jau nežinau , aš ne autorius , bet kontaktuotojas.
dugnas: Nepainiok fizinius-materialius lygmenis su protiniais lygmenimis. Tavo pateikiamoj medžiagoj kalbama apie atsiradusia-gimusią platformą, kurioje yra sektoriai; prigimtiniai, kurie moduliuoti tėvų paveldo, ir šiek tiek įtakoti tuometinių jausmų, minčių, emocijų. Milžinišku dydžiu daugiau moduliuoti 9 mėnesių laikotarpyje. Energetinis fonas iš žemės ir kosmoso nuolat persmelkia viską –ne tik žmones, ir gyvius, augalus, mineralus. Ir visa tai turi lemtingos įtakos primityviems vangiems, nesivystantiem lygmenims.
dugnas: Algimanto nuklydusią rašliavą dar galima atitaisyti. Tavo rašliava tiesiog atsilikimas. Jaunystės laika praleidai vėjais, kad brandžiuos metuos domina tokia medžiaga.
emipetras: YRA KAIP YRA IR NIEKO ИIA NEPAKEISI , TOKIA JAU DEALEKTIKA
emipetras: KODĖL ČIA VĖL PRADEDA MUŠTI KLAIDINGAS RAIDES . IŠ RAŠYMO STILIAUS , MATOSI ALGIRDAS . TAIGI TOKIA JAU TA DIALEKTIKA , NIEKUR NUO SAVŲ MARŠKINIŲ NEPASISLĖPSIME , KIEKVIENAS SPINDULIUOJAME NUOSAVAIS PROŽEKTORIUKAIS , IŠ NUOSAVO ŠALTINIO . YRA KAIP YRA .
dugnas: Ir niekaip to nepakeisi vadindamas “stiliumi,dialektika, marškinėliais, ar prožektoriukais“. Pastangos vien atgyvenos, senienos šiukšlinančios dokumentus. Kitaip sakant, Tau negalioja žmonijos išmintis: -su savo maldaknyge neik į svetimą vienuolyną.
emipetras: NUOSTABUS MOKYMAS . PASKAITYKITE http://ianlisakov.ucoz.com/publ/perevody/poslanija_aa_gavriila/vozvrashhenie_k_nevinnosti/35-1-0-1401
emipetras: http://www.alfa.lt/straipsnis/1147053/sventasis-miestas-ir-pasaulio-pabaigos-laukimas
emipetras: ATVYKTI Į ŠVENTĄ MIESTА Tie MŪSŲ proto troškimai ir norai lydi per mūsų gyvenimų likimus ir sukuria kiekvienam šios realybės pokyčius ; laimingas būsenas , sėkmes ir nesėkmes , tikėjimus ir netikėjimus , amžinybę arba mirtį . Taip tikrai , viskas mūsų rankose ir mes esame savo gyvenimo kalvai , jeigu tik mokame kreipti savo mintis , kad mūsų visi norai ir troškimai sutaptų su dangiškojo Tėvo dvasios meile ir šviesa , kurią kiekvienas gauname nemokamai , nuolatos ir visada .
emipetras: LABAI GERAS LEDO TIRPSMO VANDUO IR NESUDЛTINGA , IR NAUDINGA http://anahatayoga.ru/publ/yogasana/ochistitelnye_praktiki/prigotovlenie_protievoj_vody/10-1-0-21
emipetras: KAIP LIETUVA TAPO VĖL VALSTYBE Vasario 16 -oji > Šventė Šventė Vilniaus konferencija Nepriklausomybė Nepriklausomybės aktas Kelis amžius buvusi galinga Vidurio Europos valstybė, vėliau nesibaigiančių karų išsekinta, vidinių prieštaravimų draskoma ir galiausiai Rusijos okupuota, XX amžiaus pradžioje Lietuva atsitiesė. Bet labai neilgam. Kai. 1915 m.rugsėjo mėn. 18 d. Buvo paimtas Vilnius, visa Lietuvos teritorija visuomeniniam darbui. Visi lietuviški laikraščiai buvo uždrausti. Vien tik vokiečių štabas spausdino lietuvišką laikraštėlį “Dabartis”. Tik 1917 metais buvo gautas leidimas griežtoj cenzūroj leisti “Lietuvos Aidą”. Lietuva vokiečių okupacijoje. Ekonominis krašto gyvenimas buvo suardytas apskričių izoliavimu ir rekvizicijomis. Javai, gyvuliai ir paukščiai, - visa, kas tik tiko maistui, buvo atimama iš žmonių, dažniausiai be jokio atlyginimo. Miškai buvo kertami, neatsižvelgiant į jokias kultūrinio ūkininkavimo taisykles. Ūkiai, likę be šeimininkų, buvo eksploatuojami karo administracijos. Kaimas, visokiomis prievolėmis apkrautas, pasijuto lyg sugrįžęs į senus baudžiavos laikus.Jį vargino įvairiausios bausmės už vokiečių įsakymų nevykdymą. Miestams, izoliuotiems nuo kaimo, dažnai trūko maisto. Vilniuje 1916 metų pradžioje buvo tikras badas: žmonės mirė gatvėse, nes vokiečiai iš sodžių visą maistą vežė į Vokietiją. Už reikalingas prekes , net druską ir cukrų, okupantai dešimteriopai pakėlę kainas, iš žmonių išviliojo auksą ir rusiškus pinigus. Pagaliau jie patys ėmė spausdinti markes ir rusiškus rublius, kurie vėliau neturėjo jokios vertės.Baisus skurdas ir ligos per trejus metus naikino Lietuvos gyventojus, likusius be jokios pagalbos prieš žiaurią vokiečių administraciją.Jaunimas buvo suimtas prievartos darbams ir buvo laikomas gyvulių vietoje. Švietimo draugijos, mokyklos ir kooperatyvai buvo uždaryti. Karo valdžia mėgino daug kur steigti vokiškas mokyklas, kuriose temokė garbinti tik Vokietijos kaizerį. Lietuvių kalbos teisės buvo niekinamos. Nebuvo leidžiama lietuviškai net laiškais susirašinėti. Užtat Vilniuje buvo palaikomas lenkiškumas. Daug Vokietijos lenkų buvo paskirti valdininkais okupuotoje Lietuvoje. Vos tik pirmosios vokiečių kariuomenės dalys įėjo į Vilnių, tą pačią dieną dr. J. Basanavičiaus rūpesčiu buvo sušauktas lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti” komiteto susirinkimas, kuriame dalyvavo įvairių lietuvių srovių atstovai. Šio susirinkimo tikslas buvo nusistatyti, kaip reikėtų žiūrėti į vokiečių okupaciją, išsiaiškinti, kokie tuo metu buvo svarbiausi lietuvių uždaviniai, ką ir kaip toliau veikti. Nors susirinkimas nieko konkretaus negalėjo nuspręsti, bet vokiečiams buvo parodyta, kad lietuviai yra organizuoti.Kitą dieną Vilniaus miesto komendantas grafas Pfeilis Vilniaus miesto gyventojams vokiečių ir lenkų kalba išleido atsišaukimą, kuriame pabrėžta, jog Vilnius esąs lenkų ir jų kultūros miestas, Vilniaus lietuviai, dr. J.Basanavičiaus paraginti, lietuvių draugijos bute buvo susirinkę protestuoti prieš tą manifestą.Neaišku, ar dėl šio protesto, ar dėl kitų priežasčių, šis atsišaukimas jau antrą dieną aukštesnės vokiečių karinės vadovybės įsakymu buvo nuplėšytas, o jo autorius grafas Pfeilis pašalintas iš Vilniaus grafo pareigų. Nieko nelaukdami Vilniaus lietuviai tuojau pat ėmėsi ginti savo reikalus vokiečių karo valdžios įstaigose. Pas dr. Vileišį buvo sušauktas susirinkimas išrinkti delegaciją į vokiečių karo įstaigas. Dr. J. Basanavičius kartu su E.Vileišiene, A.Smetona, ir J. Kymantu nuvyko į vokiečių komendantūrą tartis dėl “Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti” komiteto laikomų prieglaudų, lietuviškų mokyklų, lietuvių kalbos vartojimo atsišaukimuose ir kitų reikalų. Po to Dr. J. Basanavičius kartu su M. Biržiška ir kitais Vilniaus lietuviais pradėjo rūpintis Vilniuje įsteigti lietuvių gimnaziją. Vokiečiai didelių kliūčių gimnazijai steigti nedarė, bet buvo kitų problemų: trūko lietuvių kalba mokiniams reikalingų vadovėlių. Buvo tik nedidelis Amerikos lietuvių įsteigtas vadovėlių fondas Naujų vadovėlių leidimui buvo suburti visi Vilniuje pasilikę lietuvių mokytojai. Iš viso okupacijos metu Vilniuje Lietuvių mokslo draugijos rūpesčiu buvo išleista per 100 lietuviškų vadovėlių vidurinėms mokykloms, seminarijoms, gimnazijoms ir pradžios mokykloms.Lėšų vadovėliams leisti buvo skolinamasi iš Lietuvių mokslo draugijos namų statymo fondo. Dr.Basanavičiaus rūpesčiu A.Janulaičio bute buvo sušauktas pasitarimas įteikti vokiečių valdžiai memorialą apie lietuvių padėtį, apie autonomiją, lietuvišką laikraštį ir kitais klausimais. Žinoma, Vilniaus lietuvių veikla buvo gerokai apsnūdusi, nes vokiečių okupacinė valdžia daug trukdė. Dr. J. Basanavičius norėjo bent trumpam laikui išvažiuoti į savo tėviškę Vilkaviškyje atsipūsti.Tuo reikalu jis buvo padavęs vokiečių valdžiai prašymą. Nors jis kelias dienas vaikščiojo po minėtas įstaigas, bet į jo prašymą buvo atsakyta: “Gesuch um Ausstellung eines Reisescheins wird aqbgelehnt”. Tuo metu vokiečių valdžios įstaigos buvo labai suvaržiusios susisiekimą ir be leidimo nebuvo galima išvažiuoti net iš miesto, o ką kalbėti apie tolimesnes keliones. Be to, Dr. J. Basanavičius kažkokių Karpavičiaus ir Zarembos buvo įskųstas vokiečiams, kaip nepatikimas. Lietuvių visuomeninis gyvenimas pirmosiomis okupacijos dienomis buvo labai menkas. Buvo suruoštas vienas kitas susirinkimas privačiuose Vilniaus veikėjų butuose, Gyvenimas buvo apmiręs ir vokiečių labai suvaržytas. Po Naujųjų 1916 metų sutikimo vokiečių okupacinė karo valdžia Vilniaus lietuviams suteikė šiokių tokių lengvatų. Buvo leista šv. Mikalojaus bažnyčios salėje suruošti vaidinimą ir didžiojoje vaikų prieglaudoje eglutę. Didžiausias dr. J.Basanavičiaus rūpestis buvo lietuvių tautos reikalų gynimas. Jis ne kartą kartu su Stulginskiu ir kunigais Kukta ir Bakšiu pas Vilniaus vokiečių karo valdžios burmistrą Pohlių, prašydamas skirti iš lietuvių tarpo du burmistro patarėjus. Tuo pačiu buvo pradėta ruoštis lietuvių konferencijos sušaukimui, lietuvių kooperatininkų draugijos steigimui, Vilniaus liaudies universiteto įkūrimui.Norėdami daugiau laimėti, Lietuvos veikėjai nevengė pažinčių ir su aukštesniais vokiečių karininkais ir karo valdininkais. Pats dr. J. Basanavičius daug kartų skaitė paskaitas apie lietuvių tautos praeitį, jos etnografines sienas ir įvairius kitus klausimus, norėdamas įrodyti, kad tiek Vilniaus miestas, tiek Vilniaus kraštas etnografiškai yra susijęs su Lietuvos valstybės praeitimi ir sudaro jos integrinę dalį. Vokiečių okupacinė valdžia aktyviai ruošėsi visuotiniam gyventojų surašymui. Vilniaus lenkai dėjo visas pastangas, kad surašymo duomenys išeitų jų naudai.Dr. J. Basanavičius kartu su kitais lietuvių aktyvistais stengėsi iš vokiečių karo valdžios išgauti Lietuvai politinių teisių. Jie paruošė protestą prieš rusų valdžios politiką Lietuvoje ir įteikė jį vokiečių karinei vadovybei. 1916 metų gegužės 19 dieną į Vilnių atvyko kun. dr. Bartuška ir dr. Bielskis padaryti pranešimo apie Amerikos lietuvių nuotaiką karo metu.Iš šių asmenų Vilniaus lietuviai sužinojo, kad lietuvybės darbas kitose užsienio valstybėse yra labai plačiai pradėtas organizuoti. Ta žinia Vilniaus lietuvius paskatino griežčiau reikalauti savo teisių.Ypač didelės politinės reikšmės tada turėjo šv. Tėvo Benedikto leidimas viso pasaulio bažnyčiose suruošti rinkliavas nuo karo nukentėjusiai Lietuvai. Pinigų buvo surinkta nedaug ( tik 10000 itališkų lirų), bet tų rinkliavų dėka pasaulis sužinojo, kad lietuvių tauta yra patekusi į didelį vargą, ypač ta jos dalis, kuri dėl karo veiksmų atsidūrė vokiečių karo okupacinės valdžios valioje.Tos žinios Vilniaus lietuvius padrąsino griežčiau pradėti reikalauti savo teisių.To dėka, ilgai varsčius vokiečių civilinės valdžios viršininko grafo Yorcko kabineto duris buvo gautas leidimas ir 1916 metų birželio 13-15 d. Šv. Mikalojaus bažnyčios salėje įvyko pirmasis po vokiečių Vilniaus užėmimo Lietuvių Mokslo Draugijos posėdis.Jame dr. J. Basanavičius perskaitė 2 paskaitas apie lietuvių kultūrą proistorijos laikais ir apie Vištyčio praeitį.Tiek dr. J. Basanavičius, tiek ir J. Šaulys ilgą laiką vedė derybas su vokiečių civilinės valdžios valdininkais dėl Vilniaus bibliotekų ir archyvų perdavimo mokslo reikalams. Vokiečiai labai spyriojosi, tačiau vėliau pavyko išgauti tuos turtus naudotis. Dėl suaktyvėjusių lenkų intrigų vokiečiai ypač smarkiai pradėjo persekioti Vilniaus lietuvių veikėjus. Pirmiausiai vokiečių policija padarė kratą A. Smetonos bute, o jį patį areštavo ir uždarė “Bristolio” viešbutyje. Kiek vėliau vokiečių policija suėmė ir nugabeno į Lukiškių kalėjimą kun. Dr. Bakšį. Netrukus ir į dr. J/ Basanavičiaus butą atėjo vokiečių karininkas su puskarininkiu ir žydeliu vertėju bei dviem ginkluotais kareiviais, iškratė butą, pasiėmė kai kuriuos jo rankraščius, o jį patį nusivedė į “Zentralpolizeistelle Kowno bei Ob. –Ost”. Čia kažkoks kapitonasWestphalis kvotė dr. J. Basanavičių, smulkiai klausinėjos, kas jis esąs, kiek metų turįs, prie kurios tikybos priklausąs, kokių politinių pažiūrų esąs. Dr. J. Basanavičius paaiškino, kad priklausąs tautiškajai lietuvių demokratų partijai ir esąs įsitikinęs, kad pagaliau Lietuvai pavyksią atstatyti savo nepriklausomą valstybę su didžiuoju kunigaikščiu priešakyje. Vokietis dar daug klausinėjo apie Lietuvos inteligentiją, J. Vileišį, A. Janulaitį, nors jis jau buvo išgabentas į Vokietiją, o pirmasis jau buvo uždarytas į kalėjimą. Kai dr. J. Basanavičius vokiečiui paaiškino, jog dauguma lietuvių inteligentijos yra pasitraukę į Rusiją, jį paleido.Lietuvių veikėjai buvo sekami, jų butuose buvo daromos kratos, buvo iškrėstas net lietuvių moksleivių bendrabutis. Ypač brangiai tai atsiėjo dr. J. Basanavičiui, nes iš jo buto buvo paimta daug mokslinių darbų, grožinės literatūros ir kitų svarbių rankraščių, archyvinių dokumentų. Centrinis Lietuvių komitetas visur atstovavo Lietuvai ir rūpinosi lietuvių politiniais reikalais. Bet pirmoji proga viešai prabilti pasitaikė 1916 m. gegužės mėnesį, Rusijos pavergtoms tautoms kreipiantis į Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentą Vilsoną, Kiek vėliau trys Komiteto nariai išvyko į Lozaną Šveicarijoje, kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Okupacinė valdžia, nepatenkinta tokiu reikalavimu, sumanė pati organizuoti vietinę lietuvių atstovybę, pavadintą Vertrauensrat, t,y. Pasitikėjimo tarybą, kuri tarnautų vokiečių administracijai. Tačiau nė vienas lietuvis nesutiko įeiti į tokią tarybą. Tuo tarpu Vokietija ir Austrija Vengrija 1916 m. lapkričio 5 dieną paskelbė Lenkijos valstybę atstatomą iš Rusijai priklausiusių žemių. Naujoji Lenkijos Valstybės Taryba netrukus pareiškė savo pretenzijas į Lietuvą. Vilniaus lenkų būrys taip pat kreipėsi (1917 m. gegužės mėn.) į Vokietijos kanclerį, prašydamas priskirti mūsų kraštą prie Lenkijos. Lietuvių veikėjai liepos mėn. Su savo memorandumu kreipėsi į tą patį kanclerį ir, atremdami lenkų argumentus bei klaidingus tvirtinimus, iškėlė aikštėn Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą. Buvo nurodytos etnografinės sienos, pagrįstos ne vien vartojamąja kalba, bet ir kitais lietuviškumo požymiais. Kad šitoks politinis nusistatymas įgytų didesnį svorį, Vilniaus veikėjų būrys nutarė sušaukti platesnės visuomenės konferenciją.
emipetras: Trumpi patarimai sveikam gyvenimui: - Į skambučius atsakykite kaire ausimi - Neužgerkite vaistų šaltu vandeniu ... - Po 5-tos valandos vakaro nevalgykite sunkaus maisto - Vartokite daugiau vandens rytais, o vakarais - mažiau - Geriausias laikas miegui - nuo 10 vakaro iki 4 ryto - Išgėrę vaistų, iš karto neikite pagulėti - Nekalbėkite telefonu, kai jo akumuliatorius nusėdęs iki paskutinės padalos, nes tuo metu sklindanti iš jo radiacija vos ne 1000 kartų stipresnė - Sėdėdami venkite kryžiuoti kojas per kelius, nes trukdote svarbių venų darbui ir tai gali pasireikšti nugaros skausmais bei ištinusiomis venomis - Jei miegate ant pilvo ar ant kairiojo šono, jūs be reikalo užkraunate savo širdžiai papildomo savo kūno svorio ir taip ją labiau varginate. Juk pramiegate trečdalį savo gyvenimo. Miegas ant nugaros ar dešiniojo šono prailgins jūsų gyvenimą ištisais metais. - Obuolys per dieną - jums nereikės daktaro, citrina per diną - jokio viršsvorio, puodelis pieno per dieną - nepatirsite problemų dėl kaulų, 3 litrai vandens per dieną - jokios ligos nebepuls - Pilnai prisirpęs bananas su rudomis dėmelėmis ant žievės, generuoja TNF medžiagą, kuri gali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Kuo daugiau rudų dėmelių ant banano - tuo didesnės jo priešvėžinės galimybės. - Raudoni vaisiai saugo nuo širdies ligų, gerina kraujo cirkuliaciją ir saugo nuo vėžinių susirgimų - Sutrinkite mėtos lapelius, sutrintą mase 20 minučių palaikykite po akių vokais, o po to lengvai įtrinkite. Jei tai kartosite 2 kartus per savaitę, jūsų paakiai nebebus tamsūs - Patrinkite savo dantis vidine banano žievės dalimi apie 2 minutes, taip dantys įsisavina bananuose esančius mineralus ir jie tampa baltesni.
emipetras: DAR MĖNUO IR VELYKOS . PAMĄSTYKIME , APIE MŪSŲ SAVOJO AŠ , KIEKVIENO PRISIKĖLIMĄ , APIE KASDIENINĮ PRISIKĖLIMĄ NAUJAM RYTUI , NAUJAI DIENAI , NAUJAM GYVENIMUI . Dievo dovana dažnai būna ne ta, kurios tikėjomės. Marija Magdalietė tai suvokė Velykų rytą. Panašiai kaip Magdalietei, ir mums kartais reikia laiko suvokti, kad tai, ką patiriame, yra prisikėlimas. Mokiniams buvo nelengva atpažinti Prisikėlusįjį. Apaštalai per Velykas taip pat suprato, kad prisikėlimas neįvyksta tada, kai jo tikiesi. Apskritai jis gali užtrukti metų metus. Paprastai jį nelengva apibūdinti, nes tai jūsų asmeninis prisikėlimas. Kitiems žmonėms tai gali atrodyti visiškai nereikšminga , tas jūsų prisikėlimo patyrimas . Pirmasis prisikėlimo požymis - mes nebeturime jokių baimių , mes norime kalbėti ir sakyti visiems . Štai čia , su mumis yra dangus . NUO BAIMĖS Į TIKĖJIMĄ Dievui nėra negalimų dalykų. Evangelijoje pagal Joną pasakojama, kad pirmą savaitės dieną dauguma mokinių iš baimės slėpėsi už užrakintų durų. Po Didžiojo penktadienio įvykių jie buvo įsibauginę. Matas ir Morkus mums primena, kad anksčiau, Didįjį ketvirtadienį, visi jie išsigandę pabėgo iš Alyvų sodo. Tą vakarą Petras išsigynė pažinojęs Jėzų. Jeigu jie buvo įsibauginę dar prieš Jėzų nuteisiant mirti, įsivaizduokite jų reakciją matant jį einantį Jeruzalės gatvėmis su kryžiumi, ant jo prikaltą ir paliktą numirti. Jų vadovas buvo nužudytas kaip valstybės priešas. Ar gali būti ryškesnis baimės įvaizdis, kaip sėdėti už užrakintų durų mirus asmeniui, į kurį buvo sudėtos visos viltys? Mokiniai ir vėl nepajėgia suvokti, kad jie susitinka su gyvuoju Dievu, su tuo pačiu, kurio žinia Marijai per apreiškimą buvo; „Dievui nėra negalimų dalykų“. Jie negali matyti toliau to uždaro kambario. Mokiniai nenorėjo priimti, kad Dievas didesnis už jų įsivaizdavimą. Galiausiai, gal jie nepajėgė atleisti, kad Jėzus mirė. Kas galėjo numatyti prisikėlimą? Tačiau galbūt neturėtume taip lengvai pateisinti mokinių. Jėzus nuolatos pranokdavo jų lūkesčius, gydydamas ligonius, nutildydamas audrą, prikeldamas mirusiuosius, tad galbūt jie galėjo tikėtis nenumatyto dalyko. Tačiau nesitikėjo. Dažnai mes pasijuntame nepajėgūs tikėti, kad Dievas gali būti parengęs mums naują gyvenimą. Sakome, kad niekas negali pasikeisti , šiame pasaulyje. Visiškai beviltiška. Taip nutinka, kai mūsų optimistinių vilčių kelionė baigiasi įklimpus nusivylime, kuris kartais gali būti mūsų puikybės ženklas – mes galvojame, kad viską žinome geriau nei Dievas, ir sakome: „Jis negalėjo taip pakeisti šios situacijos !!! “. Koks tamsus ir pavojingas kelias yra mūsų dvasinis sielos nusivylimas – daug tamsesnis už mirtį. Ar mes dažnai pripažįstame ,ar dažnas iš mūsų sutinka, kad tam tikros mūsų gyvenimo sritys yra mirusios? Daugelis mano, kad dalis mūsų šalies, mūsų pasaulio, mūsų Bažnyčios negali atgyti? Daug kas jaučiasi netekęs vilties, kad kas nors pasikeis. Kai galvoju apie prisikėlimą, dažnai grįžtu prie išsigandusių mokinių užrakintame kambaryje. Mes nesame kviečiami jame gyventi. Mes kviečiami išlįsti iš savo slėptuvių ir palydėti Mariją Magdalietę – kartais verkdami, bet visada ieškodami ir tikėdami , kad galiausiai , naujo Jėzaus gyvenimo aušros nutvieksti, nustebinti, sužavėti , žengtume į savo gyvenimo džiaugsmą. Mes esame kviečiami tikėti tuo, ką ji pamatė: Jis prisikėlė. Iš anglų kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ , o aš jums persiunčiau .
emipetras: MINTYS APIE TIESĄ Aš manau , kad pasaulyje yra nuostabių žmonių , kurie labai puikiai jaučia ir nuskaito dvasinę išmintį savo protuose , kadangi šias jų skelbiamas TIESAS , visada jų protuose nuostabiai pakoreguoja mūsų mielasis, dieviškasis minčių DERINTOJAS . Jis yra kiekviename iš mūsų , tą mes jau gerai žinome , tačiau štai leisti tobulai susijungti , šiam žmogaus mechaniniam protui ir dieviškajai Dvasiai , jau reikia likimo dovanos , arba kitaip sakant ,Vietinės visatos Motinos Dvasios dovanos . Tačiau prie šios dovanos dar reikalingos ir žmogaus asmeninės pastangos . Reikalingas jo valingas troškimas ieškoti dvasinės išminties . Pradžioje knygose , pas Mokytojus , o vėliau jau ir savo , nuosavo proto mintyse . Net Jėzus Kristus , savo mokymuose skatino žmones ugdyti valią ir valingą troškimą , pažinti dvasines TIESAS ir naudotis jos vertybėmis sakydamas , kad jūs visi turite tas pirmaprades žinias , tiktai klauskite ir jums bus pasakyta , tiktai belskite ir jums bus atidaryta . Daugelis , dvasioje apšviestų rašytojų , dailininkų , skulptorių , medikų , praeities amžiuose buvo sukūrę , kaip ir dabarties amžiuje kuria , pasaulinio mąsto šedevrus vien todėl , kad jų protai tobulai sąveikauja su dieviškąja dvasia , minčių DERINTOJU . Šios tobulos sąjungos , žmogaus asmenybei pilnai užtenka , kad žmogus šiame fiziniame pasaulyje išsiskleistų , tiek dvasiškai , tiek ir intelektualiai , kaip labai turtinga ir talentinga asmenybė . Neseniai teko skaityti rašytojos A. Novih knygas . Ji kilusi iš Ukrainos , tačiau kur šiandiena gyvena , niekas nežino ir niekada jos nematė . Skaičiau keletą jos knygų pavadintų ,,Sensėjus iš Šambalos‘‘ Tai nuostabios knygos , pilnos globalios dvasinės informacijos ir surištos su daugeliu istorinių įvykių , praeities amžiuose ir dabartyje čia , šioje Žemėje . Ji ne tik nuostabi rašytoja , bet ir labai talentinga dailininkė . Jos paveikslai buvo eksponuojami Kijeve tik vieną dieną . Kas matė tuos paveikslus , tie buvo tiesiog traukte traukiami nežemiškos šviesos , spinduliuojančios iš šių paveikslų . net Rusijos prezidentas Putinas yra išsireiškęs , kad mokėtų labai didelius pinigus , kad galėtų įsigyti nors kelis jos paveikslus . Tačiau paveikslų niekas nepardavė ir po vienos dienos , ši paroda buvo užbaigta , o kur paveikslai ir autorė , liko nežinia . Viena tik aišku , kad tokie žmonės kaip A. Novih yra šviesos pasaulio žmonės ir kurių tik keletas vaikšto po šią žemę , stulbindami visą likusią civilizaciją savo dangiškais talentais . Taigi , kaip ir visais laikais , taip ir šiais amžiais , šviesos pasaulio asmenybės leidžiasi ir gimsta šioje Žemėje , kad padėtų siekti dieviškos šviesos ir tiesos savo brolių ir sesių sumaterialėjusioms sieloms . Iš tiesų , tai visa tai turėtų vykti tiktai taip ir niekaip kitaip . Mūsų materialios smegenys nuskaitydamos , kad ir labai auteniškai dvasinę dievišką informaciją , iš mūsų VISATOS informacinio lauko , visada naudojasi tik nuosavu sąmonės žodžių ir prasmių bagažu , kuras turi sukaupęs ta asmenybė , per sąmoningą žemiškąjį mokslą , arba per sąmoningą dvasinį bendravimą , su kitomis asmenybėmis iš kitų šviesos pasaulių . Visa tai sugula mūsų pasąmonės saugyklose , į kurią krauname informaciją visą sąmoningą gyvenimą . Todėl kiekviena žmogiška asmenybė , norinti tobulai išsiskleisti tiek intelektualiai , tiek ir dvasingai ir galinti save pristatyti kaip dieviškų tiesų MOKYTOJU , turėtų garbingai pasakyti . ,, VISO TO MANE MOKO , o aš jus mokau to , ką mane moko . ‘‘ O Didysis Mokytojas yra tik vienas - DIEVAS TĖVAS , o jau toliau , visa Aukštųjų Dvasių išvestinė . Dabar norėčiau pamąstyti , kad ir dėl įžymaus filosofinio AŠ ESU garbinimo , kuris Algimanto Rojaus Trejybės šventovėje , yra skaitomas kaip ketvirtas Aukščiausias DIEVAS po Rojaus Trejybės . Šis kosminis , dvasinis postulatas , labai gerai aprašytas Urantijos knygoje , tačiau rašoma , kad DVASIŲ ir čia , ne iki galo suprastas . Kas įdomiausia , kad šis filosofinis AŠ ESU buvo nukopijuotas iš žydų religijos , kuris pirmiausia atsiskleidė žydų pranašui MOZEI , O Urantijos knygos apreiškimuose panaudotas , per Nebadono Melkizedeko komentarą , aiškinimą ir jo dvasinį apreiškimą . Na , kad mūsų gerbiamas Nebadono Melkizedekas labai išmintingai ir tobulai išaiškino šitą AŠ ESU sampratą , tai aš tik pritariu ir džiaugiuosi . Tačiau įdomiausia tai , kad šitą sampratą AŠ ESU , kuri buvo ištarta čia Žemėje , jau prieš tris tūkstančius metų , pirmas užgirdo ir pirmas įrašė į savo religiją žydų pranašas MOZĖ . Tarp kitko , jeigu pastebėjote , daugelyje Urantijos knygos vietų , Urantijos knygos dvasiniai autoriai apreiškėjai , naudoja daug sakinių ir frazių , paimtų dėl palyginimo , iš žydiškojo Senojo Testamento , kaip vieną ar kitą religinę aliuziją , kuri sujungia urantiškas apreiškimo Tiesas . Na gerai , pažiūrėkime ką šiuo klausimu sako Nebadono Melkizedekas . ,,Mozė skelbė, kad Jahvė yra Izraelio Viešpats Dievas, kuris hebrajus pasirinko savo išrinktąja tauta; jis kūrė naują naciją, ir jis išmintingai nacionalizavo savo religinius mokymus savo pasekėjams sakydamas, kad Jahvė yra labai reiklus, "pavydus Dievas." Bet vis vien jis stengėsi jų sampratą apie dieviškumą išplėsti, kada juos mokė, kad Jahvė yra "bet kokio materialaus kūno dvasių Dievas," ir kada sakė, kad "Amžinasis Dievas yra jūsų prieglobstis, o apačioje yra amžinosios rankos." Mozė mokė, kad Jahvė yra Dievas, kuris laikosi susitarimo; kad jis "neapleis jūsų ir nesunaikins jūsų, neužmirš susitarimo su jūsų tėvais, nes Viešpats jus myli ir neužmirš tos priesaikos, kurią jis davė jūsų tėvams." ( Urantijos knyga 1057 - 096 - 002 ) Matote , kiek daug kabutėse paimtų žodžių iš žydų Senojo Testamento . Tai rodo , kad dangiškoji serafinė asmenybė , Nebadono Melkizedekas duodamas šitą savo apreiškimą norėjo pratęsti dieviškos sąmonės buvimą žydų tautoje . tik nepasakė , kad šitą dievišką sampratą Mozė gavo iš Egipto žynių , kurių buvo apmokytas ir parengtas naujos tautos sukūrimui per Sacharos dykumos klajoklių gentis . Tačiau neįsileisiu į tolesnį šios temos aiškinimą , nes tai užtruktų labai daug laiko . Geriau pažiūrėkime , ką toliau mus moko Nebadono Melkizedekas , o jis sako štai ką : DIEVYBĖ IR TIKROVĖ – 105 dokumentas ,, Net ir visatos protingų būtybių aukštos kategorijos begalybę suvokia tiktai iš dalies, o tikrovės užbaigtumą supranta tiktai santykinai. Žmogiškajam protui, kada jis stengiasi įsiskverbti į viso to, kas yra vadinama realus, prigimties ir likimo amžinybės paslaptį, gali būti naudinga pažvelgti į šią problemą taip, kad amžinybę-begalybę suvoktų kaip beveik begalinę elipsę, kurią sukuria viena absoliuti priežastis ir kuri veikia visame šitame visuotiniame begalinės įvairovės apskritime, visą laiką siekdama kokio nors absoliutaus ir begalinio likimo potencialo. ( urantijos knyga 1152 – 105 -001 )‘‘ Ir toliau papildo , kad 1. Filosofinė šio AŠ ESU koncepcija yra tokia , kai ... ,, Absoliučiai pirminę begalybės priežastį visatų filosofai priskiria Visuotiniam Tėvui, kuris veikia kaip begalinis, amžinasis, ir absoliutus AŠ ESU. Mirtingajam intelektui perteikiant šitą idėją apie begalinį AŠ ESU, atsiranda daug pavojingų elementų, kadangi šitoji koncepcija yra tokia tolima žmogiškajam patirtiniam supratimui, jog sukelia rimtus prasmių iškraipymus ir neteisingą vertybių sampratą. Ir vis tik, šio AŠ ESU filosofinė samprata iš tiesų ribinėms būtybėms suteikia tam tikrą pagrindą mėginant iš dalies suvokti absoliučias ištakas ir begalinius likimus. Bet visuose mūsų mėginimuose nušviesti tikrovės genezę ir atsiradimą, tebūnie aišku, jog šita koncepcija AŠ ESU yra, visomis asmenybės prasmėmis ir vertybėmis, sinonimiška Pirmajam Dievybės Asmeniui, visų asmenybių Visuotiniam Tėvui. Bet šio AŠ ESU šitas postulatas nėra taip aiškiai identifikuojamas visuotinės tikrovės nesudievintose sferose. ( Urantijos knyga -1152- 105-002 ) ‘‘ Dabar mąstome toliau . Ar jūs manote , kad šitą filosofinę sampratą , pranašas Mozė , prieš tris tūkstančius metų , nusirašė nuo Urantijos knygos , kurios nei kvapo tada dar nebuvo , ar šitą sampratą paėmė , iš žydų Senojo Testamento , Nebadono Melkizedekas paėmė sąmoningai , kad žmonijai perteiktų ir išaiškintų tai , ką Mozė iš tiesų jau seniai suprato , tačiau dabarties išminčiai, savo dvasiniuose mokymuose , jau mąstymo ir aiškina savaip , per savo asmenybių išmąstymo prizmę . Ką tai rodo ? Tai rodo , kad Nebadino Melkizedekas , diktuodamos Urantijos knygai savo apreiškimą , daug kur remiasi , kad ir senovėje taip sakė jūsų pranašai , o toliau , jau pateikia savo dieviškąją TIESĄ taip , kaip jis tai mato ir žino . Taigi ta urantinių dvasinių mokymų NAUJIENA per Urantijos knygą ir Mozės postulatas - AŠ ESU , kaip senovės hebrajų-žydų mokymo dalis šioje religijoje su įamžinimu Senąjame Testamente , yra akivaizdus žmonijos dvasinio augimo tęstinumo ryšys ir turi tęstinumo istoriją , kaip dvasinių , dieviškų mokymų , šioje civilizacijoje , šiame amžiuje , taip ir tarp buvusio žydų pranašo MOZĖS pasakytų žodžių . PAŽIŪRĖKIME DABAR , KAIP VISKAS BUVO IŠ PRADŽIŲ Kai žydų pranašas MOZĖ vedė savo tautą iš Egipto vergovės namų , jam keletą kartų , stebuklingu būdu , apsireiškė DIEVAS . Kaip mes jau žinome , tai Rojaus Dievas niekur nevaikšto , tačiau ano meto žmonija , o net ir dabartinė , labai painioja Dangiškojo Tėvo veikimą . Ten Kur žmogui apsireiškia ir veikia angelai Serafimai arba Archangelai , arba net Tarpinės Būtybės , žmonės šiuos stebuklingus apreiškimus priskiria dangiškajam DIEVUI . Tačiau visame tame yra ir tiesos dalis , kadangi nei viena angeliška būtybė nepasireikš žmogui be Vietinės Visatos Motinos dvasios žinios , o tai reiškia , kad vienokiu ar kitokiu būdu ir be dangiškojo TĖVO žinios , tai yra bendra prasme , be DIEVO žinios . Dabar pasekime Senojo Testamento keliais Išėjo kartą Mozė iš savo stovyklos pasivaikščioti . Šią palapinių stovyklą , dykumos pakraštyje , buvo pasistatę pabėgėliai iš Egipto . Na , o kaip žinome , šios stovyklos vyriausias vadas buvo MOZĖ , o visuose einamuose reikaluose jam talkino jo brolis ARONAS . Išėjo MOZĖ į dykumą pamąstyti , pamedituoti ir pabūti dvasioje pačiam su savimi . Eina , eina ir mato - krūmas dega . Dega toks tankus žalias krūmokšnis su visais lapais . Tačiau kas įdomiausia , kad šis krūmas ir visi lapai dega , dega ir nesudega . Mozė labai išsigando . Puolė kniūbsčias ant žemės ir užsidengė veidą rankomis . Tada užgirdo balsą , kuris sklido iš degančio krūmo ,, Aš esu tavo Dievas . Kelkis nuo žemės . Aš laiminu tave ir tavo tautą ‘‘ Krūmas vis dar liepsnojo . Mozė jau šiek tiek nusiramino ir išsidrąsinęs ir sako : ,, Pasakyk koks tavo vardas , kokiu vardu mums vadinti savo Dievą ‘‘ Tada iš degančio krūmo vėl pasigirdo balsas ; ,, AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU ‘‘ AŠ ESU ir tavyje ir visur AŠ ESU . AŠ ESU kiekvieno pasaulio gyvoje būtybėje. AŠ ESU TAS , iš ko sukurta visa visata. Visa Visata tai AŠ ESU. Kai tavo sąmonė sugebės atitrūkti nuo žemiškų matų, kai tu galėsi sutalpinti tą žinojimą, kuris apima visą šitą pasireiškimą , tada tu viską suprasi . Todėl dabar, kol dar tavo sąmonė ribota, AŠ ESU duodu tau tik tai, kas prisidės prie tavo sąmonės augimo ir ribotumo įveikimo. Apmąstyk , kad šios Visatos kūrimas niekada nepriklausė nuo riboto proto, bet tik ribotas protas galėjo sukurti tą visatos dalį, kuri apribota laiko ir erdvės. Jeigu pamėginsite rožę pakabinti ore, tai ji nukris. Jeigu padėsite rožę ant Žemės, tai ji gulės. Todėl kiekviena stichija atitinka savo paskirt ir kiekvienas daiktas panaudojamas pagal savo paskirtį. Tankus pasaulis turi savo įstatymus. Neįmanoma tankiam pasauliui pritaikyti Aukščiausio Pasaulio įstatymą. Tai bus panašu į rožę, kurią norite pakabinti ore. Tačiau žemiausi pasauliai visada paklūsta Aukščiausių Pasaulių įstatymams. Ir jeigu rožė pražydo jūsų pasaulyje , tai ji turi ir nuvysti. Jūsų pasaulis , visu kuo ,panašus į šią rožę. Jūs , mūsų dievų apdovanota sąmone ir protu , kuriate savo pasaulį , tačiau jūs tuo pačiu ir naikinate savo pasaulį. Iš pradžių jūs sukuriate tai, kas atitinka jūsų dvasiškai neišvystytos sąmonės pasaulį , o paskui , per savo sąmonę suvyniojate (suskleidžiate) kaip iliuziją ir visa tai , jau priimate kaip realybę . Tačiau per savo kūrimo klaidas , kiekvienoje epochoje , kaskart pasiekiate vis naujų laiptelių pasaulio pažinime, jūs vis labiau ir labiau priartėjate prie Tiesos pažinimo ir jūsų pasaulis pagal savo vibracijas palaipsniui priartėja prie Dieviškojo pasaulio. Kiekvieną kartą, kai ateina atitinkamas etapas, nusileidžia iš dangaus mano dvasios kibirkštys. Kiekviena iš šių kibirkščių, arba monadų, yra būsimos būtybės užuomazga. Kiekviena būtybė savo vystymesi pereina daugelį stadijų, palaipsniui sutankėdama ir tobulėdama , kol galų gale tampa tikru žmogumi . Jūs buvote viskuo, jūs perėjote visas vystymosi stadijas, kol pasiekėte žmogiškąją vystymosi stadiją. Ir kiekvienoje vystymosi stadijoje ,savo viduje , jūs turėjote dalelę manęs. AŠ ESU visada su jumis per visą jūsų kelią. Aš panašus į kristalą, kuris nusileidžia į tirpalą ir palaipsniui ima iš tirpalo viską, kas būtina to kristalo augimui , jau kaip žmogaus pavidalui . Iš pradžių jūs buvote paprasčiausia Dieviškoji kibirkštis ir neturėjote formos. Praėjo milijardų milijardai metų, kol jūs pasiekėte žmogiškąją evoliucijos stadiją. Ir bus reikalingi dar milijardų milijardai metų, kol jūs pasieksite aukščiausių šios Visatos būtybių vystymosi stadiją. Kaip dažnai jūs savo gyvenime susimąstydavote apie šiuos dalykus? Ar jūs kuo dažniau tai pamiršdavote ? Jūsų gyvenime tiek daug įvykių sukasi apie jus , kad jums nėra kada sustoti ir susimąstyti. Ir tol, kol nesugebėsite apmąstyti Visatos klausimų, jūs negalėsite gauti tikrų žinių apie visatos sandarą. Tam, kad gautumėte šia žinias , jūs turite siekti savęs pažinimo . Jeigu jūs neturėsite savo vidinio siekio ir troškimo , tai negalėsite kaip magnetas pritraukti iš erdvės reikalingų žinių. Jums buvo pasakyta - panašus pritraukia panašų . Tai labai svarbu žinoti . Sąmonės vystymosi procesas yra labai laipsniškas. Jūs panašūs į vaikus, kurie nuolatos reikalauja rūpinimosi ir mokymų , tačiau visa tai , šį rūpinimąsi jūs gaunate iš nematomų Šviesos Būtybių, kurias vadinate Angelais, arba Šviesos Valdovais, arba Dievais. Savo sąmonėje ir pasąmonėje jūs visada nujaučiate , o per tai ir žinote, kad yra kažkas, kas jumis rūpinasi ir stebi jūsų vystymąsi. Bet, kaip ir visiems vaikams, jums būdinga susižavėti savo žaidimais. Kada jūs žaidžiate , tada net negirdite, kaip jūsų tėvai jus šaukia namo, nes atėjo laikas. Dieviškojo pasaulio šauksmas fizine klausa negirdimas. Kai saulė pavasarį pasiunčia savo spindulius į Žemę, ji nerėkia žolei, kad ši imtų kaltis iš po žemių. Bet ateina terminas ir iš po žemės prasikala daigai. Ateina terminas ir išsiskleidžia lapai, pražysta žiedai. Jūs gaunate panašius į saulės spindulius nematomus dievybių spindulius, kurie žadina jūsų sąmonę ir priverčia ją išsiskleisti kaip pavasario gėles. Tai to dvasinio pasaulio šauksmas, į kurį jūs turite stiebtis. Praaugti savo sąmone , kuri užsiėmusi materialiu daiktų kūrimu ir žaidimu . Dabar jūs panašūs tik į būsimos dvasinės būtybės gemalus. Ir kaip, kad drugelis nepanašus į lėliukę, taip jūs savo naujame, ateities lygyje , nebebūsite panašūs į tai, kaip atrodote šiandiena. Jūsų sąmonė turi begalinį sugebėjimą plėstis ir įgyti sugebėjimą patalpinti savyje naujas žinias ir naujus supratimus. Bet jeigu jūs nesieksite naujų žinių ir atsitversite nuo subtilių energijų, persmelkiančių Žemę, tai nesugebėsite dvasiškai stiebtis į viršų ir praaugti. Yra savybės ir ypatybės, kurios būdingos visiems pasauliams. Ir viena iš šių savybių - tai Meilės savybė, Meilės jausmas. Tai, kas nuo jūsų paslėpta už tų daiktų, kurie jus supa, tai, kas nematoma iš šio laiko ir erdvės taško, kuriame esate dabar, atsiskleis su nauja jėga , jeigu jūs sugebėsite pakelti savo sąmonę ir ištrūkti už jūsų pasaulio materijos ribų. Taika. Harmonija. Grožis. Daug savybių, kurios jums neatrodo labai vertingos dabar, tačiau šios savybės Aukščiausiuose Pasauliuose turi tokią pat vertę, kaip jūsų pasaulyje turi auksas ir deimantai. Tiktai dvasios savybės, tiktai jūsų Dvasios įdirbis, yra tai, kas pasiliks su jumis. Jūs užmiršite savo profesiją ir visus savo žemiškuosius išsilavinimus . Kitame pasaulyje visa tai , bus nereikalinga. Pamiršite ir savo įpročius, jie pasirodys jums nereikalingi. Bet jūs išsaugosite tas savybes, kurios turi nepraeinančią vertę visuose pasauliuose, tai jumyse išaugintas GROŽIS , HARMONIJA IR TAIKA . Todėl raskite laiko pamąstyti, kokios jūsų savybės jums gali būti naudingos Aukščiausiuose Pasauliuose. Ugdykite savyje šias savybes ir neleiskite jus supančiai sumaiščiai nuslopinti šių savybių jumyse. AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU - užbaigė savo mokymą DVASIA iš degančio krūmo . Krūmas nustojo liepsnoti . Liepsna užgeso , o krūmas kaip buvo su žaliais lapais , taip ir pasiliko toliau žaliuoti . Parėjo MOZĖ atgal į savo stovyklą ir savo pavaldiniams liepė sušaukti visą tautą . per pusdienį laiko , visa tauta , iš visų palapinių , tūstančiai tūkstančių žydų susirinko prieš Mozės palapinę . Išėjęs Mozė iš savo palapinės perdavė savo tautai viską ką buvo girdėjęs . Tą pačią akimirką , visa tauta puolė kniūbščia ant žemės šlovindama ir garbindama savo KŪRĖJĄ . Praėjo šimtmečiai ir tūkstantmečiai , daug nuodėmių ir nusižengimų padarė išrinktoji tauta , tačiau kas yra Aš ESU niekada nepamiršo . Hebrajai ir žydai visa tai priėmė kaip savo tautos Dievą ir pavadino vardu JAHVĖ . Kodėl JACHVĖ ? Kol dar buvo gyvas MOZĖ , jo pavaldiniai ir dvasiniai mokytojai iššifravo kas yra pasakyta - AŠ ESU TAS KAS ESU . Jie samprotavo taip . Dievas pasakė penkis žodžius , reiškia jis pasakė savo vardą užšifruotai , kad mes atspėtume jo vardą . Hebrajiškame raidyne , šių žodžių pirmosios raidės sudaro žodį JAHVE . Taip pas hebrajus ir žydus atsirado Dievo vardas , o vėliau šis vardas buvo įrašytas ir Senojo Testamento mokymuose , o per tai pateko ir į Urantijos knygos mokymus . Taigi , kaip pasakė žydų karalius SALIAMONAS - nieko naujo po šia SAULE . Štai ir viskas ką aš norėjau pasakyti , kaip viskas buvo nuo pradžių .
emipetras: LIETUVA Kodėl mes 1989-1990-1991 metais buvome tokie vieningi ? Kodėl ? Kaip jums atrodo ? Kodėl mums pavyko ? Kas lėmė mūsų laisvės sėkmę ? Į šiuos klausimus yra duota daug atsakymų ir net daug knygų parašyta . Daugiausia remiamasi mūsų tautoje atgimusiu patriotizmu , vidiniu dvasiniu laisvės proveržiu , na ir dar dešimtimis kitų argumentų ,kurie labai profesionaliai yra aprašyti ir išanalizuoti . Įvairūs autoriai tai pažymi kaip nebe norą , daugiau gyventi blogio ir prievartos imperijoje, kaip nebe norą taikstytis su netiesos ir apgavysčių psiaudo vertybėmis , kaip savo savigarbos gynimas ir pan. Tokiais ir panašiais argumentais aiškinama , kaip tauta sugebėjo susitelkti prieš 25 metus . Tačiau , ar tikrai tai yra atidengta tiesa , kodėl mes tada buvome vieningi , vieninga tauta , trokštanti sukurti Nepriklausomą Lietuvą ? Ir kas įdomiausia , tada tokia dar silpna buvo valstybinė propaganda . Mes visi , neturėjome net mobiliųjų telefonų , nebuvo operatyvios informacijos perdavimo . Tad suorganizuoti visos tautos pakilimą buvo taip sunku , kad tik stebuklas galėjo padėti . Tačiau stebuklas tikrai įvyko . Tokioje skurdžioje informacinėje erdvėje įvyko grandininė reakcija , grandininę informacijos perdavimo reakcija . Bet koks pasakytas žodis per radiją ar parašytas laikraštyje ; laisvės , atsiskyrimo , nepriklausomumo tematika , buvo gaudomas masiškai ir kolektyviai aptarinėjamas , grupėse , kolektyvuose , šeimose ir sklido toliau , per visą Lietuvą . Tai štai tas fenomenas - tų kolektyvinių grupių , kolektyvinių visuomenių susijungimas kolektyvinėje sąmonėje ir bendrai užgimęs troškimų rezultatas - visos tautos susivienijimas siekti , rodos , neįmanomo . Toks visos tautos kolektyvinis susivienijimas galėjo atsirasti tik socialinėje kolektyvinėje erdvėje . Mes visi tada buvome MES . Nebuvome mano , o čia tavo . MES buvome MŪSŲ VISŲ . Štai kuo mes buvome . Visi buvome , visi dirbome ir visi mokėmės , toje socialistinio kolektyvinio gyvenimo įtakoje , kolektyvinio gyvenimo ideologijoje , kolektyvinio mąstymo susivienijime ir politikoje . Aną kolektyvą , aną kolektyvinę sąmonę , galima kritikuoti , galima išpeikti , galima net suniekinti , tačiau faktas kaip blynas . Jis pavyko , ji mes iškepėme visi organizuotai , visa tauta . Na , gal ir ne visai visa tauta , tačiau daug daugiau negu penkiasdešimt procentų visos tautos , sugebėjo susivienyti ir pasiekti rezultatą , per kolektyvinę socialinę sąmonę . O šitas nuostabus rezultatas buvo pasiektas tik todėl , kad visa Lietuva gyveno socialistinėje , kolektyvinėje sąmonėje , nors ir okupantų valdžioje. Nereikėjo tada nei karinių generolų , nei šauktinių armijos , nei kariškių profesionalų , nei moderniškų ginklų . Visi buvome ginkluoti naujų pokyčių troškimo dvasia , visi buvome ginkluoti laivės troškimo dvasia . Tie kurie ėjome , buvome stiprūs vidine tikėjimo dvasia , kad mums tai pavyks . Arba dabar , arba niekada . Visi jautėme tą likimo padovanotą šansą ir žinojome visi , kolektyviai žinojome , kad štai , štai , sovietinėje imperijoje , atsiveria mažas istorijos plyšis ir mes visa tauta , kaip tie pasakų nykštukai , galime pabėgti . Atsirado galimybė pabėgti iš milžino pilies , iš milžino imperijos , nes tas milžinas , po sočių pietų , prisnūdo ir prarado budrumą . Mes ta istorine galimybe pasinaudojome ir laimingai visi išbėgome . Žinoma , buvo sausio 13 diena , tačiau tai tik lašas jūroje palyginus su dabartine Ukraina . Na aišku , mus vedė , mes nėjome kolektyviai kaip avinai į naujas ganyklas . Vedė išmintingi žmonės , vedė Vytautas , vedė Algirdas , vedė Kęstutis , vedė Jonai , Petrai , Antanai , Rolandai , Jurgiai , Aleksandrai , Stasiai ir daug kitų vardų , kurie ėjo priekyje tautos . Tačiau jie nebuvo profesionalūs politikai , jie nebuvo profesionalūs kariškiai , jie nebuvo dar ir ,,elitas‘‘. Jie tada buvo tik tautos žiedas , šaukiantys tautą susivienyti . Dabar ,aišku , jie jau elitas ir mato tautą iš kažkur labai, labai aukštai . Jie jau piramidės viršūnė . Prieš 25 metus , tauta vieningai , arba bent jau dauguma vieningai ir kolektyviai , su kaimo kolektyvo mašinomis , su gamyklų ir įmonių kolektyvo mašinomis važiavo , skubėjo , rinkosi , klausėsi ir tikėjo , stovėdami VILNIUJE ant BALTIJOS KELIO , arba kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose Klausėsi ir tikėjo gera pabaiga , laivės pergale . Tikėjimas buvo kolektyvinis , tikėjimas buvo totaliai peraugęs kritinę mąsę , ir mes visi , kolektyvinės sąmonės apjungti , turėjome kolektyvinę GALIĄ . Be ginklų , be nieko , tačiau turėjome milžinišką GALIĄ . Ir ta GALIA atkimšo kitų pasaulio valstybių ausis ir MUS užgirdo , MUS palaikė , o vėliau ir nupirko . Šiandiena mes jau laisvi , arba kitaip sakant laisvai nupirkti , tačiau kas dar blogiausia - mus suskaldė . Po laisvės įtvirtinimo , daugelis vedlių ir vadų prakeikė kolektyvinę sąmonę , kaip blogio imperijos primestą prievartą . Pamiršo visi vadai , kad į laisvę atjojo ant tautos kolektyvinio arkliuko . Prioritetas tapo privati nuosavybė - nuosavybė bet kokia kaina . Nuosavybė , turtas , pinigai , valdžios godulys , užaugino nebaudžiamumo monstrą . Atseit , žmogus turi būti individualus , žmogus turi turėti privačią nuosavybę , žmogus turi vystytis konkurencinėje kovoje , o kolektyvinė sąmonė tai atgyvena , tai socialistinės visuomenės atgyvena . Tačiau kas tas laisvas individas ? Tai milijonierius , tai bankų valdytojai , tai ministerijos , tai Seimas , tai UAB- ų savininkai , tai medicinos ir teismų aukštuomenė , tai visa kitas ,,elitas‘‘ O kur tauta ? Iš vieningos tautos , kuri kažkada operavo tik dvejomis spalvomis - balta ir raudona , dabar pasidarė vaivorykštė su keliolika atspalvių , tiek prisikūrė Lietuvą skaldančių partijų . Likome privačių partijų suskaldyti , likome privačių darbdavių demokratinėje vergijoje , likome privačių milijonierių tarnai ir tarnaitėmis , likome pigia darbo jėga visoms užsienio bendrovėms , likome masinės emigracijos tauta . Tačiau , tapome pirmi Europoje - pagal mažiausią darbo atlyginimą , pagal didžiausias maisto kainas , tapome pirmi pagal avarijų skaičių keliuose , tapome pirmi pagal savižudžių skaičių , tapome pirmi pagal nepasitikėjimą savo valstybe , tapome pirmi pagal vagysčių ir korumpuotų sandėrių sąrašą , o taip pat , pagal turtuolių valdininkų nebaudžiamumą . Kas dabar eis ginti VILNIAUS , jeigu Vilnių valdo privatus kapitalas , o to kapitalo galva A. Zuokas ? Tai kas eis ginti , ar liberalai , ar konservatoriai , ar darbiečiai , ar socdemai ? Ar dar važiuotų tauta nuo Pandėlio ir Anykščių , nuo Pakruojo ir Skuodo , nuo Tauragės ir Panevėžio ? Ar dar važiuotų ? O gal visų akytės nukryptų į NATO , o gal visų akytės nukryptų į Briuselį , o gal visų akytės nukryptų į ministrą , prezidentą , į prievartos panaudojimo mechanizmą , pavojaus atžvilgiu . Tačiau tautoje , kolektyvinės vienybės jau nebėra . Kolektyvinė vienybė buvo sunaikinta per privatų interesą , per žmogaus grobuonio užgimimą ir išauginimą , džiunglių konkurencinėje kovoje - aš arba tu , bet ne mes visi kartu . MES jau niekada nebūsime tas vieningas MES. Pastovus , privataus intereso iškėlimas į pirmaujančią vietą valstybėje , pagimdė atbukusių vartotojų klasę , su pigaus edalo paieška ir daugiau nieko . Elitas tapo tipiška vergvaldžių klase , kuriai vartotojų klasė uždirba laisvę , turtingą gyvenimą ir tolesnę sėkmingą ekspansiją su minimaliu atlyginimu . Tokie būtų mano pastebėjimai , prisiminus tuos laikus , kai susikibę rankomis stovėjome Baltijos Kelyje , kai Vilniuje , prie seimo rūmų , kūrenome laužus , kai stovėjome prie Bokšto .
Vėjas: “prisnūdo, prarado budrumą“. Esi neteisus. Buvo normaliai matantys, normaliai mąstantys, normaliai reaguojantys vadovai. Ronaldas Reiganas, Margaret Tečer, Jonas Paulius II. Jų aktyvių pastangų dėka, Maskva ieškojo išeities iš padėties. Pertvarka, “varžtų atleidimas“ buvo karštligiški ieškojimai, kaip pagerinti CCCP padėtį. Tai buvo lemenčios aplinkybės. Mūsų žygiai; -buvo pasinaudojimas tomis lemenčiomis aplinkybėmis. Toliau taip, kaip pats rašai.
emipetras: STULBINANTIS CITRINOS POVEIKIS Institute of Health Sciences (Medicinos mokslų institutas) 819 N. L.L.C. Charles StreetBaltimore , MD 1201. Paskutinėsmedicinos žinios. Efektyvu vėžio atveju. Atidžiai perskaityk ir spręsk pats. CITRINA (CITRUS) - STEBUKLINGAS PRODUKTAS, NAIKINANTIS VĖŽIO LĄSTELES. JIS YRA 10.000 KARTŲ STIPRESNIS UŽ CHEMOTERAPIJĄ Kodėl mes nieko nežinome apie tai? Todėl kad laboratorijos yra suinteresuotos gaminti sintetinį pakaitalą, nešantį joms didžiulius pelnus. Jūs galite padėti savo draugui sužinoti, kad citrinos sultys gali užkirsti kelią ligai. Jos yra malonaus skonio ir nesukelia tokio baisaus poveikio, kurį sukelia chemoterapija. Kiek žmonių gali mirti, jei ši stropiai saugoma paslaptis bus slepiama tam, kad nepakenktų multimilijoninius pelnus gaunančiom stambioms korporacijoms? Žinoma, kad citrinmedis pasižymi didele įvairove citrinų rūšių. Naudoti vaisių galima įvairiais būdais: valgyti jo minkštimą, spausti sultis, gaminti gėrimus, šerbetus, pyragaičius ir t. t. Vaisius yra vertinamas už daugybę savo savybių, tačiau įdomiausias yra jo poveikis cistoms ir navikams. Šis vaisius yra įrodytas vaistas nuo visų vėžio rūšių. Tvirtinama, kad jis naudingas visais vėžio atvejais. Citrina taip pat yra laikoma turinti antimikrobinių savybių nuo infekcijų, grybelių, vidinių parazitų ir kirmėlių, taip pat reguliuoja aukštą kraujo spaudimą bei veikia kaip antidepresantas, padeda nugalėti stresą ir nervinius sutrikimus. Ši informacija yra stulbinanti. Jos šaltinis -viena iš (emokši - nežinau, kas tai yra) vaistų gamybos firmų, tvirtinanti, kad po daugiau nei 20 laboratorijų atliktų tyrimų, kurie buvo atliekami nuo 1970 metų, įrodyta, kad šis preparatas sunaikina emokšiš ląsteles 12 vėžio rūšių, įskaitant gaubtinės žarnos, emokšiš, prostatos, plaučių ir kasos vėžį... Šio vaisiaus sudėtyje esantys elementai pasirodė 10.000 kartų veiklesni už adriamyciną, naudojamą chemoterapijoje, ir lėtina vėžinių ląstelių vystymąsi. Nuostabiausia yra tai, kad šis vėžio terapijos būdas sunaikina tik pakenktas ląsteles, bet neveikia sveikų ląstelių. ARTINASI JAU TIKRAS PAVASARIS . TUOJ PRAŽYS KIAULPIENĖS IR PASIDENGS PIEVOS IR DIRVONAI AUKSO SPALVA . TAI ŽYDĖS KIAULPIENĖS . PASIRINKIME JŲ ŽIEDELIŲ IR MAISTUI IR VAISTUI Žiedynų medus Saulėtą dieną skinami ką tik pražydę žiedynai be žiedynkočio. Jie nuplaunami šaltu vandeniu ir pamerkiami 12-16 val,. Tada dar kartą perplaunami šaltu vandeniu ir verdami (0,5 l maždaug 400 žiedų) su supjaustyta citrina (arba arbatiniu šaukšteliu citrinos rūgšties). Po 15 min. Nusunkiami, į nuovirą dedama apie 1 kg cukraus ir verdama dar 40 min. Geltonas, skaidrus, malonaus aromato "medus" supilstomas į stiklainius. Sugražintas vyriškumas Kiaulpienė naudinga moterims, o dar labiau vyrams. Jei jie gertų kiaulpienės šaknų kavą, rytais valgytų jų lapų salotas, jiems nereiktų atverti vaistinės durų klausiant brangaus preparato, kurio dėka „taip paprasta susigrąžinti vyriškumą"... Biologiškai aktyvūs visi kiaulpienės antpilai. Štai, sergantiems cukralige, derėtų su kiaulpiene nesiskirti visus metus, pasidžiovinti lapų ir naudoti juos maistui ir vaistui. Šaknų kava Ji gražina jėgas, suteikia žvalumo. Šaknis rauti reikia anksti pavasarį, besikalant pirmiesiems lapeliams, arba vėlų rudenį, lapams nukritus. Ir rudenį šaknys yra vertingiausios. Šaknys švariai nuplaunamos, nušveičiamos kempynėlę, nudžiovinamos, supjaustomos ir džiovinamos vos vos šildomoje orkaitėje (ne aukščiau 40 laipsnių). Prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Plikoma taip pat kaip kava. Sulčių eliksyras Kadaise vienas Bavarijos kunigaikštis versdavęs šeimyną po pusryčių rinktis į svetainę, kur jų laukdavo senas rūmų vaistininkas su dviem buteliukais. Viename būdavo šviežios kiaulpienių, kitame – dilgėlių sultys. Kiekvienas privalėjo išlenkti po taurelę tų stebuklingų sulčių. Nuoviras 1 valg. Šaukštas smulkintų kiaulpienės šaknų užpilamas stikline verdančio vandens ir 15 min. kaitinama vandens vonelėje. Po 40 min. nukošiama. Geriamo po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.
emipetras: MISTIKA - KAS TAI ? Simboliai – Misterijos kalba. Iš tikrųjų tai ne tik misticizmo, bet ir visos Gamtos kalba, nes visatoje veikiantys kiekvienas dėsnis ir kiekviena jėga pasireiškia ir ribotam žmogaus protui tampa suvokiami per simbolius. Kiekviena įvairiose būties sferose egzistuojanti forma yra dieviško aktyvumo, kurio produktas ji ir yra, simbolis. Su simbolių pagalba žmonės ieškojo metodų pranešti vienas kitam tokiu dalykus, kurie pranoksta kalbos ribas ir galimybes. Atmetę žmogaus pasiekiamą dialektą kaip neadekvatų ir nevertą paerduoti dieviškas idėjas, Misterijos pasirinko simbolizmą kaip kur kas išradingesnį bei idealesnį metodą išsaugoti savo transcendentalioms žinioms. Vienoje ir toje pačioje figūroje simbolis gali būti ir slaptas, ir atviras, nes išmintingam simbolio esmė aiški, kai tuo tarpu nemokšai figūra lieka nesuvokiama. Taigi tie, kurie nori suvokti slaptas antikos doktrinas, turi ieškoti jų ne senovinėse knygose, kurios galėjo patekti į nemokšų rankas, o ten, kur jos buvo paslėptos. Toli į ateitį žvelgė senųjų laikų įšventintieji. Jie suprato, kad tautos ateina ir nu eina, kad imperijos atsiranda ir išnyksta, kad mokslo, meno ir idealizmo aukso amžių pakeis tamsūs prietarų laikai. Turėdami tai mintyje, senųjų laikų išminčiai ėmėsi kraštutinių priemonių,kad galėtų būti ramūs dėl savo žinių saugaus išlikimo. Jie surašė jas ant kalnų masyvų ir užmaskavo kolosalių išmatavimų atvaizdais, kurių kiekvienas buvo geometrinis stebuklas. Chemijos ir matematikos žinias jie paslėpė mituose, kuriuos nemokšos saugos amžinai, arba savo šventyklų arkose ir praėjimuose, kurių pasigailės laikas. Jie rašė tokiomis raidėmis, kurių nei žmonių vandalizmas, nei stichijų negailestingumas negalėjo ištrinti visiškai. Šiandien žmonės su nuostaba ir pagarba žvelgia į Memnono kolosus Egipto smėlynuose arba į keistas piramidžių terasas Palenkėje. Jie stovi kaip nebylūs prarastų antikos menų ir mokslų liudytojai, ir jų išmintis išliks paslaptimi tol, kol dabartinė rasė neišmoks skaityti universalios simbolizmo kalbos.
emipetras: KVANTINĖ MAGIJA .( kviečiu lavinti pilkuosius galvos dvynius - mūsų sąmonės ir pasąmonės saugyklas ) Anapusinių pasaulių sargybiniai ---------------------------- Kartais tenka susidurti su tokiais žmonėmis, kuriuos aš pavadinčiau “slenksčio sargais”. Rudolfo Šteinerio apdainuotas Slenksčio sargas, pamažu pavirsta besišypsančiu sielai angelu. Slenksčio sargai, cerberiai, su 100, o gal ir daugiau galvų saugo vadinamojo Mirusiųjų pasaulio vartus. Tai graikų mitologijoje - požemio karalystė, anapusinis pasaulis, kur nei laikas nei erdvė neturi prasmės. Šis pasaulis toks didelis ir daugiapartinis, kad prieš jį Žemėje gyvenantys žmogės gali pasirodyti maža kaimo bendruomene, kurią visi kas netingi jaučia pareigą mokyti ir gelbėti, tuo tarpu kai patys gelbėtojai neišbrenda iš gausybės problemų, tokių,kaip energijos stoka. Tačiau Dzeusas Iliadoje sako, kad Miruasiųjų pasaulis yra absoliučios tamsos karalystė. Bet šviesos intensyvumas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Jeigu mes gyvename trimačiame laiko ir erdvės apribotame medžiaginiame pasaulyje, kur santykiai tarp objektų, kaip teigia Aristotelio logika, vyksta biliardo kamuoliukų principu (ir ne kitaip), ir, jeigu, kaip sako kvantinė mechanika, egzistuoja kitokie pasauliai, vadinasi tarp tokių pasaulių egzistuoja pasienio zonos, kurios iš vienos pusės – nustatomos labai individualiai ir tuo pačiu – griežtai ir aiškiai. Yra kolektyvinės programos-sargai, saugančios perėjimą iš vieno į kitą. Yra ir asmeniniai ir kolektyviniai cerberiai, kurie priklauso demonų pasauliui. Vienintelis būdas su jais kovoti – pakutenti padus ir smagiai pasijuokti. Bet svarbiau – juos laiku atpažinti. Ilgai galvojau, kad visa tai mitų ir paplūdusių rašytojų fantazijos vaisius. Nieko panašaus. Jie taip pat yra realūs, kaip katinas Šriodingerio dėžėje arba kvantinis bitas kvantiniame kompiuteryje. Didelė tikimybė, jog ateiviai su lėkštėmis yra naujausia jų išdaigų forma. C. Castaneda, parūkęs grybų irgi matė slenksčio sargą. Jis atrodė kaip gigantiška musė. Taigi įvaizdžių gali būti labai įvairių, pagal sugedimo laipsnį. Tačiau nėra sudėtinga atpažinti kaip veikia ši demoniška mašina. Apokriptinėje Marijos evangelijoje yra tokie žodžiai: “nekurkite įstatymų ir taisyklių, kad pagal jas nes nebūtumėte patys teisiami”. Čia norima pasakyti, kad Baisiojo teismo Pirmojoje instancijoje būsime teisiami pagal tą raidę, pagal tuos paragrafus, kuriuos patys parašėme, arba priėmėme už tikrus. Jeigu mes apsiribojome savo gyvenimą tam tikromis dogmomis, pagal tas dogmas ir būsime teisiami. Žmogus, neturintis dogmų, tačiau širdimi jaučiantis Dekalogą, bausmės nebijo, nes jis ir nebus teisiamas. Yra įstatymai, kuriuos parašo žmonės iš neturėjimo ką veikti, pavyzdžiui, kaip apsaugoti vaikus nuo paranormalių reiškinių demonstravimo. Taip pat yra nerašyti “įstatymai” – per edukaciją į smegenis įstatyti rėmai. Bet yra ir Dekalogas – Aukščiausia Konstitucija, dažniausiai nesutampanti su žmonių sukurtais įstatymais. Tačiau mes gimėme tam, kad ieškotume Gyvojo Dievo savyje, o ne turėklų į kuriuos lengva būtų įsikabinti. Šventas Paulius sako, kad Įstatymas (dharma) turi gyventi mūsų sąnariuose. Dharmas reikia įsisąmonint per asmeninę patirtį, per gumbus ir mėlynes, o ne per kanonus ir baimes juos pažeisti. Viename keistame rusiškame portale apie visokias šiuolaikines valdymo teorijas radau terminą “agregorinis-matricinis visuomenės valdymas”. Pasirodė labai keista, kad akademinis, valdžios aprobuotas vadybos mokslas naudoja okultines sąvokas, tokias, kaip agregorai. Apie tokį valdymą kartais kalba ir socialiniai inžinieriai, kai nori “suvaldyti procesus ilgalaikėje perspektyvoje”. Pavyzdžiui – kaip pasiekti, kad žmonės daug negalvodami vieningai eitų į rinkimus ir mokėtų padidintus mokesčius. Tam tikroje dabartinėje visuomenėje į žmonių smegenis instaliuojamos kolektyvinės programos, pavadintos paradigmomis, tikėjimų sistemomis, kurios, ekstremaliomis situacijomis žmogui lyg iš vidaus, lyg būtų jo paties balsas, pasako kur yra leistino suprasti ir žinoti pasaulio ribos, kurie ryšiai tarp priežasties ir pasekmės yra tikri , o kurie iš piršto laužti. Kartais tie rėmai būna tokie stiprūs, kad negi Aristotelio logika paremti argumentai, jog gali būti ir kitaip, negu sako įsitikinimai, negali žmogaus išmušti iš nuosavų iluizijų vėžių. Programų instaliavimui naudojami įvairūs instrumentai – projektai, kurių trukmė – ne vienas tūkstantis metų. Projekte naudojami instrumentai - eligijos, tradicijos, mados, mokyklos, įstatymai, mokslinis požiūris ir kt. Kartą viename universitete, vienos didžiai gerbiamos psichologės profesorės paklausiau: kodėl mūsų neoliberalioje valstybėje tokie neliberalūs įstatymai parapsichologų, žiniuonių ir ekstrasensų atžvilgiu. Ji man atkirto: “mes tiesiog negalime leisti, kad mūsų vaikai ir visuomenė užsikrėstų svetimomis vertybėmis”. Paklausta kas yra “savos”, kas yra “svetimos” vertybės, profesorė neatsakė. Esą tai savaime suprantama. Man asmeniškai niekas nėra savaime suprantama ir reikia gilintis iki galo. Kas ką pasakė ar nepasakė, tai dar nieko nereiškia. Ir žmogaus mokslinis laipsnis – dar nėra rodiklis, suteikiantis teisę pretenduoti į absoliučią tiesą. Jeigu sakome, kad yra “šis” ir yra “kitoks”, “anapusinis” pasaulis, mes turime konkrečiai apibrėžti sąvokas ir ribas, bet nei vienos iš jų nepriimti už pinigą. Ribos yra filosofinės ir asmeninės. Priešingu atveju mes atrišame rankas socialiniams inžinieriams vykdyti savo projektus ir rizikuojame tapti jų aukomis. Gal geriau vertėtų pasakyti – va štai čia yra jūsų teritorija – trimatis pasaulis, kurį galite pamatuoti ir pasverti, jame galite ganyti savo aveles, kurios jumis tiki, o štai ten – kitoks pasaulis, daugiamatis ir daugiaplanis, kur jūsų matavimo vienetai ir logika neveikia. Todėl būkit mieli, nelįskit į ne savo daržą, jeigu neišmanot. Nei valstybė, nei kokia nors bažnyčia negali reglamentuoti žmogaus komunikavimo su anapusiniu pasauliu, nes pagal dominuojančią mokslinę paradigmą neįmanoma nubrėžti visiems suprantamų ribų. O teisinė logika sako, kad norint kurti reglamentavimą, tokie kontūrai privalo būti apibrėžti būtent pagal viešai pripažintą mokslinę paradigmą. Esamos mokslinės paradigmos rėmai – taip pat slidus klausimas. Neretai jie nesutampa su politinių ar ekonominių interesų rėmais, todėl tam tikri moksliškai pripažinti dalykai ir toliau laikomi „už paradigmos ribų“ grynai dėl protekcionistinių ir/ar korupcinių sumetimų. Tuo tarpu tam tikros mistinės idėjos tampa gyvenimo norma arba „nerašytomis taisyklėmis“. Tačiau tos ribos moksle ir visuomenėje, žinoma, brėžiamos, bet dažniausiai ne ten kur reikia, nes mažai kas težino, kur reikia brėžti. Dažnai tokia keista manevro laisvė pasiliekama dar ir tam, kad galima būtų manipuliuoti žmonijos protais ir vykdyti socialinės inžinerijos projektus, tokius, kaip nauja pasaulio tvarka, kiaulių gripas, statybų burbulas ar pasaulinė finansų krizė. Paradigmų ir įsitikinimų sistemų ribos – dar nėra Pasaulio ribos. Jas įvairių technologijų pagalba galima pakeisti kaip kojines. Tačiau giliai, viduj Siela-Stebėtojas žino, kurios iš jų tikros. Ar dažnai mes jo klausome, ar dažniau pasitikime žmogiškųjų išteklių vadybininkais? Ar jūsų neverčia nusistebėti toks žodžių junginys? Pasirodo mes jiems – ne žmonės, o tik žmogiškieji ištekliai. Problema ta, kad humanitarams ir psichologams kvantinės mechanikos vadovėliai į rankas patenka itin retai. Agentas Smith'as gyvena kiekviename iš mūsų --------------------------------------------- Holywoodas yra daugiau išradingesnis už graikų mitologiją. Agento Smito personažas “Matricoje” arba “Vyrai juodais drabužiais” kalba apie tą patį fenomeną – slenksčio sargą savyje. Tai kolektyvinė apsaugos sistema, instaliuota į žmogaus pasąmonę nuo neatmenamų laikų ir nuolat updat’tinama įvairiais kvailais mitais ir padavimais, pradedant nuo kūno prisikėlimo iš numirusių iki Dekarto filosofija bei Niutono mechanika pagrįstos pasakėčios apie realųjį pasaulį. Kartais bendrauji su žmogumi, rodos padorus, tikintis, garbingas, protingas, išsilavinęs, tačiau kai tik palieti temas apie kitokį pasaulį, jis staiga puola į isteriją, lyg būtų jam už tai dosniai sumokėta iš biudžeto. Jis pradeda uoliai ginti matricą kurioje gyvena, visiškai nesuvokdamas, kad ne jis pats čia kalba, o sistema. Ir vadina tai dvasinėmis vertybėmis, religija bei moksliniu požiūriu. Vieninteliu ir teisingu. Ir tada pamatai, jog kalba ne žmogus, o matrica arba demoniškas agregoras, atsakingas už paradigmos (įsitikinimų kalėjimo) egzistavimą. Visa tai įprasta vadinti apsėdimu. Galima mane patį pagaut už rankos ir paklausti, kodėl aš manau, jog kvantinės mechanika vienintelė ir teisinga. Į šį klausimą atsakyčiau taip, kad ji nėra vienintelė ir teisinga, tačiau šiandien nėra kitos mokslinės teorijos, kuri aiškiai apibrėžtų sudėtingus tikrovės ir būties klausimus klausimus. Agentas Smith'as yra ir tavyje, ir manyje, kol neatsisakome matricos (sistemos) primestų šablonų. Ir, kai tik žmogelis bando susivokti ir išbristi iš standartinių rėmų, jis tuoj pat prisistato. Aplinkybės gimsta pagal panašumo-traukos dėsnį, sudarydamos bendrą “lauką” su visomis panašiomis idėjomis Visatoje. Pasipila keistų, sinchroniškų įvykių lavina. Tai gali būti kaimynas, Seimo narys, žmona, vyras, vaikas ar net gyvenimiškos aplinkybės, kurios bus kliūtimi žengiant toliau į kitokį pasaulį. Perėjimas gyventi 4-6 tankio pasaulį išlaikant fizinį apvalkalą, perėjimas į daugiaplaniškumą, į kvantinę logiką – visa tai yra sinonimai. Kristus sakė: “palik mirusiems laidoti mirusius ir eik su manimi”. Ar žmogus tam pasirengęs – turi įvertinti Asmeninis Slenksčio sargas, kuris, gerai pagalvojus, iš priešo tampa draugu. Jis tavęs nepastebės, jei atmesi bet kokias senojo trimačio pasaulio vertybių, įsitikinimų ar nusistatymų ribas. Jei jauti į nugarą alsuojantį slenksčio sargą, kuris iki šiol redaguoja tau suprantamos tikrovės ribas, tai yra normalu. Vadinasi dar yra ką veikti. Su meile, Gintaras, 2007 m. Kopijuojant į kitą svetainę, nepamirškite nuorodos www.kvantinemagija.lt
emipetras: VIRGIO ,,Šviesos keliu'' pagal Novih knygą ,,Sensėjus iš Šambalos" Visi žmonės turi vienodas galimybes dvasiškai augti. Nėra jokių ribų tam, ką gali pasiekti tikrai tikintis žmogus, jei jis to trokšta. Tik dėl mūsų pačių vidinių ribotumų mes susitaikėme su tokia mintimi, jog tik mūsų kasdienybė yra vienintelis įmanomas būdas gyvuoti. O juk tereikia tiek nedaug – nemeluoti, bent jau pačiam sau, nepuoselėti savo išdidumo, stiprinančio Gyvuliuką savyje. Svarbiausia mums yra tinkamai paruošti savo vidinį indą ir kada jis taps pakankamai švarus, būtinai prisipildys tikros žinių Šviesos. Reikia pastoviai siekti gilesnės žinojimo būsenos, kuri leistų peržengti tas siauras proto ribas, aiškiau, plačiau suvokti save ir mus supantį pasaulį. Dvasingumas nereiškia vien tik žinių paiešką, bet ir nuoseklumą, pastovumą, pritaikant tas žinias praktiškai, kolosalų darbą dvasinio tikslo link. Ir šito negali pakeisti joks menamas išorinis tikėjimas, puoselėjamas religijų, per kokius tai pasiskelbusius tarpininkus, išorines apeigas, visiškai nesuprantant jų esmės, arba per dvasinių kaukių keitimą, dėl aplinkinių nuomonės ir įspūdžio kitiems. Jei žmogus bando pakeisti tik savo išorines sąlygas, visiškai nesikeičiant savo viduje, naudos iš to nebus jokios. Juk savęs neapgausi niekada, kad ir kokią gražią kaukę užsidėsi. Bet kada žmogus susiduria su tikromis Žiniomis, išplečiančiomis jo pasaulio suvokimą, tai pirmiausia, kas tokiu atveju pas jį suveikia, sureaguoja – būtent Gyvuliškas pradas, bijodamas neprarasti savo valdžios žmoguje, jis, grubiai sakant, tada “stojasi piestu”, išreiškiant žmoguje pirmąją ir pagrindinę jo ydą – išdidumą. Žmogui tada atrodo, kad jis ir taip viską žino, viską jau “moka”. Išdidumas – tai Gyvuliško prado vadovavimo pasireiškimas žmoguje. O išorinis įsižeidimas, ant ko nors, tame tarpe ir ant pačios informacijos – tai akivaizdaus pralaimėjimo, savo Gyvuliškam pradui, rezultatas. Baimė prieš Tiesą, einanti iš Gyvuliško prado pusės, iškreipia ją, bandant atitolinti nuo jos žmogų. Bet ji yra neišvengiama, kad ir kokį pasirinkimą atliktų žmogus. Kada žmogus pasineria į Žinias, tai pradeda suprasti, jog yra toli gražu ne taip ir kad toks pirmapradis svarstymas apie tas žinias dažniausiai būna klaidingas. Aukšto dvasingumo ir sąmoningumo žmogus, gyvena pagal devizą: “Kuo aš šiuo metu galiu būti naudingas žmonėms ir supančiai aplinkai?” Na o didžiausia nauda iš mūsų bus tada, kada mes patys pirmiausia pasikeisime ir tik tada galėsime realiai padėti kitiems, einantiems ta pačia kryptimi. Galėsime padėti kitiems “skęstantiems”, tame materialumo liūne, kai patys tvirtai stovėsime dvasiniame krante. Ir kuo daugiau bus tokių žmonių tarp mūsų, tuo greičiau keisis ir visas pasaulis. Tik taip, nuo individualių, asmeninių pasikeitimų prie visuotinių permainų. Todėl kiekvienas iš mūsų savo pasirinkimu yra labai svarbus kaip individas, kuriam suteikta pasirinkimo laisvė, o nuo kiekvieno pasirinkimo priklausys ir visos žmonijos pasirinkimas bei likimas.
emipetras: FANTASTIKA , VISA VISATA MŪSŲ PROTE , MŪSŲ ŠIRDYJE ... Tyrinėtojai iš Instituto „Širdies matematika“ nustatė, kad pats galingiausias elektromagnetinis laukas organizme yra širdis. Yra daugiau nervų, einančių iš širdies į smegenis, negu iš smegenų į širdį. Jeigu širdis, galvos smegenys ir centrinė nervų sistema suderinti, žmogaus sąmonės lygis pastebimai pakyla. Jeigu tokio suderinamumo nėra, tai jūs išeinate iš šios aukštos būsenos į žymiai žemesnį sąmonės lygį. Dabartiniu metu jau žinoma, kad širdis turi savo vidinį intelektą (žymiai didesnį, nei smegenys), savo nervų sistemą ir savo sensorinį organą, kuris koduoja ir dekoduoja informaciją. Yra mažytė vietelė mūsų fizinėje širdyje. Mokslas bando ją surasti; „Širdies matematika“ žino apie vibracijas, jie turi instrumentą, kuris jums pasakys ar jas pasiekėte, ar ne. Tai labai specifinė bangos forma. Beveik nieko nebuvo apie tai parašyta visos istorijos eigoje. Visa informacija didele dalimi buvo perduodama žodžiu, nes buvo laikoma pernelyg šventa, kad būtų užrašoma. Užrašytą informaciją žmonės dažnai neteisingai supranta. Torose yra atskira knyga, kuri vadinasi „Sakrali širdies ertmė“. Dauguma žydų to nežino. Kita knyga, Indijoje, vadinasi „Upanišdos“. Ji yra 108 žmonių bendras kūrinys, kurie surado savo kelią ir pasidalino savo patirtimi. Jai nuo 5000 iki 6000 metų. Širdies erdvė taip pat dalinama į dvi sritis. Jūs visada pirmiausia įeinate į išorinę erdvę. Išorinė erdvė, vadinama „Šventa Širdies Erdve“, jums gali pasirodyti begalinė. Ji iš tiesų gali pasirodyti jums kaip pati Visata, ir labai dažnai tai taip ir yra. Jos viduje yra erdvė, vadinama „Mažulytė Širdies erdvė“. Jūs turite žinoti, kaip surasti „mažulytę širdies erdvę“. Jos „išorinis“ pavidalas gali būti bet koks: ola, namas, kambarys, šventovė, kosminis laivas. Ir visiškai joks. Ji visuomet labai maža, palyginus su išorine. Jums reikia paleisti visus ryšius su savo smegenimis, kad pakliūtumėte į širdį. Yra tam tikri dalykai, nuolatos esantys širdyje, ir vienas jų – vanduo. Paprastai tai tekantis vanduo ir gilūs baseinai, į kuriuos panėrę jūs patenkate į kitus pasaulius, ir panašūs dalykai. Dar vienas dalykas, esantis jūsų širdyje, ir jūs išties negalite to išvengti, tai žvaigždės. Jūs galite nubusti ir suprasti, kad išorinė jūsų širdies erdvė tai šventykla ar piramidė, kur yra daug atskirų patalpų. Praeidami visas šias patalpas, pažvelkite į langą ir pamatysite žvaigždes. Žvaigždės – visuomet širdyje. Žvaigždės iš pradžių buvo sukurtos jūsų širdyje, o po to perkeltos į išorinį pasaulį. Jos yra ne tai, ką jūs galvojate, jos yra vaizdiniai, vaizdiniai iš sapno, kurį sukūrė jūsų širdis, o po to perdavė į galvos smegenis labai specifiniu būdu. Dabar mes juntame jas kaip „gyvas“, manome, kad jos realios, kai, iš tiesų, tai tiesiog vaizdiniai. Tai tiesiog pati sąmonė. Savo širdyje Jūs surasite tas pačias žvaigždes, kurias laikote išorinėmis Žemės atžvilgiu. Žemės centre taip pat ta pati begalinė erdvė su lygiai tokiomis pat žvaigždėmis. Sakralioje geometrijoje – tai trikampio aukso vidurys, sukuriantis spiralę, amžinai įeinančią ir išeinančią. Tokia mūsų realybės prigimtis. Jūs galite nueiti į mėnulio, bet kurios žvaigždės, bet kurios galaktikos centrą ar dar kur nors. Kai jūs pasieksite centrą, bus tos pačios žvaigždės, kurios yra išorinės. Taigi, jeigu turite sferą, tai sferos paviršiaus didumas – išmatavimas tarp makro pasaulio ir mikro pasaulio. Viskas, kas yra jos išorėje – tai žvaigždės, o kai nueisite vidun į jos centrą, tai vėl žvaigždės. Mokslas pradeda tą suprasti. Kai mokslas iš tiesų tą pripažins, tai mokslas ir dvasingumas susilies ir taps vieniu. Tai įvyks. Štai tada mes iš tiesų tapsime sąmoningi. Dabar mes gyvename visiškoje iliuzijoje. Jūs galite betarpiškai susijungti su gyvenimo šaltiniu (Dievu) šventoje širdies erdvėje. Jūsų širdyje yra visos visur esančios gyvybės Akašų Kronikos. Joje yra visos žinios, visa išmintis – apie praeitį, dabartį bei ateitį. bobfrissell.com (5dreal.com) Naujienos, 2013 m. birželis
emipetras: KOKS TAS MŪSŲ GYVENIMAS Sakoma, kad žmogaus bėda yra ne klaidos, bet nenoras jas matyti ir ištaisyti. Neištaisyta klaida tampa ne bėda , bet yda tolesniame jo gyvenime. Jei gerai pastebėtume , besikartojančias negatyvias situacijas savo gyvenime, tai suprastume , kad reikia sustoti ir labai gerai pamąstyti . Už šių tariamų klaidų , tikrai slypi mūsų mąstymo klaidingi stereotipai (spąstai), į kuriuos mes nuolatos įkišame koją , todėl viskas kartojasi ir kartojasi . Vienintelis būdas jų atsikratyti – sąmoningai ištirti juos , apmąstyti juos ir tada sąmoningai jų atsisakyti. Dažnas pagalvoja, kad senieji protėvių mokymai , kad dabartinių tėvų mokymai ir jų esami papročiai , tėra nereikalinga gyvenimo seniena. Tačiau būtent dėl šių senųjų tiesų ignoravimo – kurios, beje, išbandytos ir patikrintos gyvenimu – mes patiriame tiek gyvenime stresų ir šio fizinio kūno negalavimų. Žinoma, visų senovės papročių ir kasdienybės ritualų , prasidedančių su Saulės patekėjimu iki kito patekėjimo , gal būt šiuolaikiniame gyvenime ir nebegalima visko pritaikyti , tačiau pagrindinių gyvenimo principų , kuriais paremta mūsų gyvybė ir mūsų laimingas egzistavimas šioje Žemėje , jokia technika nepakeisi . Visos Motinos Gamtos jėgos veikia taip pat , kaip ir prieš šimtmečius veikė į mūsų prosenelius , ir nereikia iš naujo išradinėti , kad niekas mūsų neveikia , apart mus pačius . Toks ignoravimas išorinių gamtinių , kosminių energijų , kurias labai gerai jautė mūsų proseneliai yra šiuolaikinio žmogaus nemokšiškumas , kurtumas ir aklumas . Žmonės įsivaizduoja, kad dvasingumas – paslaptingas ir sunkiai suvokiamas reiškinys. Iš tiesų yra atvirkščiai. Dvasingumas glūdi kiekviename iš mūsų. Bėda tik ta, kad esame išmokyti neklausyti vidinio prigimties balso. Žmonės mano, esą dvasingumas – labai įmantrus mokslas , kuris įkandamas tik perkrimtus teologinius mokslus . Iš tiesų yra visai kitaip. Tereikia perprasti dvilypę savo prigimtį ir išmokti taikyti jos priešybes. Kai tai pavyks, būsi supratęs absoliuto reikšmę. Vienas pranašas labai gražiai pasakė ; ,, nusileido Dvasia ir apsigaubė kūnu'' . Štai jums ir visa paslaptis , kurią nešioja kiekvienas žmogus , tačiau beraščiai nemoka perskaityti savo gyvybės kodo . Nedarykime skubotų išvadų, neribokime savo mąstymo, nesprauskime minčių į rėmus ir šablonus. Supraskime, kad visą savo gyvenimą mes vystomės, augame dvasiškai, kad nuolat keičiasi pasaulio ir žmogaus pasaulyje suvokimas. Visada turėkime erdvę augimui – tegul vienos žinios tampa laipteliais kitoms žinioms, ir taip be galo. Niekada nepamirškime, kad šis gyvenimo sapnas baigsis ir liks tik tai kas tikra. Kai žmogus renkasi ne turėjimą, o buvimą, jis nepatiria to nerimo ir nesaugumo, kurį sukelia pavojus prarasti tai, ką turi. Jei aš esu tai, kas aš esu, o ne tai, ką turiu, niekas negali grasinti mano saugumui ar kėsintis į mano identiškumą. Mano aukštasis AŠ ESU , aukštybių dovana , yra manyje; mano sugebėjimas būti, reikšti esmines savo mintis ir galias , yra mano charakterio struktūros dalis ir priklauso , kiek aš sugebu būti atviras dangiškojo Tėvo valiai . Pajuskite, kad visi jūs esate viena. Kai jūs pajuntate visos Kūrinijos vienybę, jums nereikia dėti pastangų, kad pamiltumėte kitus. Meilė – visų mūsų prigimtis, mes visi esame Meilė. Ką jūs bedarytumėte – gėrio ir meilės pasaulyje turi daugėti! Mylėkime, dosniai dovanokime savo širdžių šilumą, ir pasaulis sužydės... Kiekvienas žodis – energija, vibracijos, virpesiai , kaip ir visa kita , kas cirkuliuoja apie mus . Todėl kokią energiją skleisite , tokią ir pritrauksite. Jei kažką užkeiksite, tai neužilgo , patys ir gausite ,,bumerango‘‘ smūgį . Meilės energija yra mumyse , nes dangiškojo Tėvo Dvasios monada gyvena mumyse . Ir tai niekada nesibaigianti dvasinė energija , tai pirmapradis visų kitų energijos rūšių šaltinis. Be šios dvasinės energijos , nė vienas gyvas sutvėrimas negali būti laimingas. Kuo daugiau meilės energijos – tuo daugiau laimės kiekviename . Meilės energija pati stipriausia Visatoje. Būtent ji duoda gyvenimą , nes Dievas yra meilė . Šią energiją mes galima pamatyti dangaus skliaute ir pajusti kitų žmonių širdyse . Dievo meilės energija , pavirsta Saulių ir Žvaigždžių šviesą , Dievo meilėje formuojasi ir sukasi galaktikos ir visatos , Dievo meilėje žydi gėlės Žemėje . Visa tai , labai abstraktu , tačiau tokia realybė yra išskleista prieš žmogaus akis , reikia tik geriau apsižvalgyti ir stebėti tą pasaulį kuriame gyveni . Mes , kaip žmonės , taip pat galime spinduliuoti šitą meilės energiją , tačiau ji pasklinda , iš žmogaus esybės tik tada , kai šis žmogaus neturi agresijos , baimės, savanaudiškumo ir kitų griaunamųjų jausmų savyje .
emipetras: MANOMA , KAD TAI LABAI SVEIKAS MAISTAS IR KЫNUI IR SIELAI http://terapijatau.lt/naturalus-zalieji-grikiai-sveikai-mitybai/
emipetras: PASISKAITYKIME APIE KITOKĮ MATYMĄ IR ŽINOJIMĄ . MAN TAI PATINKA SKAITYTI , MATYTI IR ŽINOTI , KAD VISOS ŽINIOS ATEINA IŠ VIENO ŠALTINIO IR CENTRO , TIK TIE ŠALTINIO INTAKAI VIS VADINAMI KITAIS VARDAIS , KITAIS PASAULIAIS , KITOMIS VISATOMIS . IR TAI YRA ŽMONIJOS PASIRINKIMAS , TAI YRA ŽMONIJOS PATYRIMAS IR JOS KELIAS , LINK PIRMOJO ŠALTINIO IR CENTRO , IŠ KURIO VISOS ŽINIOS IŠEINA IR Į KURĮ VISOS ŽINIOS IR VĖL SUEINA - MILIJARDAIS INTAKŲ IR UPELIŲ . ŠĮ ŽINIŲ IŠMINTIS NUSILEIDŽIA Į PROTĄ IR SUJUNGIA VISAS BIBLIJAS , KABALAS , ŠVENTRAŠČIUS , URANTIJOS KNYGĄ , ALGIMANTO MOKYMUS , SAI BABOS MOKYMUS , BHAGAVATGITĄ , JĖZAUS KRISTAUS MOKYMUS , HERMIO TRISMEGISTO MOKYMUS ir t. t. ŠI IŠMINTIS , UŽGIMUSI IR AUGANTI MŪSŲ SĄMONĖJE , DOVANOJA TIKĖJIMO LAISVĘ , KURI , IŠ TIESŲ , YRA TIK VIENA , NES TAI MANO SĄMONĖS , VIDINIO TIKĖJIMO TIESA . TAIGI VIDINĖ TIKĖJIMO ŠVIESA YRA TA VIENINTELĖ TIESA IR LAISVĖ , KURI APJUNGIA VISAS MŪSŲ ŽINIAS IR TIESAS , KURIAS , KADA TAI , TEKO UŽGIRSTI , SKAITYTI , KAIP IŠORĖS ŽINIAS , KURIAS MUMS PATEIKĖ MOKYTOJAI , IŠMINČIAI AR ŠVENTRAŠČIAI , PER VISUS AMŽIUS . ŠI IŠORINĖ TIESA IR ŠVIESA ATEINA PER ŽODĮ , TAČIAU SINTEZUOJASI MŪSŲ SĄMONĖJE , SU VIDINIO TIKĖJIMO ŠVIESA ŠI VIDINĖ TIKĖJIMO ŠVIESA YRA DIDŽIOJI DVASINĖ DOVANA , KURI GYVENA SAVO ŠVIESOJE , TAČIAU PASIREIŠKIA , KAIP ŽMOGIŠKOJO PROTO ŠVIESA . DVASINĖ ŠVIESA APŠVIEČIA VISAS MŪSŲ MINTIS , KAI TIK ŠIOS ATSIGRĘŽIA Į ŠVIESĄ . SKAITYTI ČIA http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2010/12/sambala-svytinti.pdf
emipetras: PASISKAITYKIME APIE KITOKĮ MATYMĄ IR ŽINOJIMĄ . MAN TAI PATINKA SKAITYTI , MATYTI IR ŽINOTI , KAD VISOS ŽINIOS ATEINA IŠ VIENO ŠALTINIO IR CENTRO , TIK TIE ŠALTINIO INTAKAI VIS VADINAMI KITAIS VARDAIS , KITAIS PASAULIAIS , KITOMIS VISATOMIS . IR TAI YRA ŽMONIJOS PASIRINKIMAS , TAI YRA ŽMONIJOS PATYRIMAS IR JOS KELIAS , LINK PIRMOJO ŠALTINIO IR CENTRO , IŠ KURIO VISOS ŽINIOS IŠEINA IR Į KURĮ VISOS ŽINIOS IR VĖL SUEINA - MILIJARDAIS INTAKŲ IR UPELIŲ . ŠĮ ŽINIŲ IŠMINTIS NUSILEIDŽIA Į PROTĄ IR SUJUNGIA VISAS BIBLIJAS , KABALAS , ŠVENTRAŠČIUS , URANTIJOS KNYGĄ , ALGIMANTO MOKYMUS , SAI BABOS MOKYMUS , BHAGAVATGITĄ , JĖZAUS KRISTAUS MOKYMUS , HERMIO TRISMEGISTO MOKYMUS ir t. t. ŠI IŠMINTIS , UŽGIMUSI IR AUGANTI MŪSŲ SĄMONĖJE , DOVANOJA TIKĖJIMO LAISVĘ , KURI , IŠ TIESŲ , YRA TIK VIENA , NES TAI MANO SĄMONĖS , VIDINIO TIKĖJIMO TIESA . TAIGI VIDINĖ TIKĖJIMO ŠVIESA YRA TA VIENINTELĖ TIESA IR LAISVĖ , KURI APJUNGIA VISAS MŪSŲ ŽINIAS IR TIESAS , KURIAS , KADA TAI , TEKO UŽGIRSTI , SKAITYTI , KAIP IŠORĖS ŽINIAS , KURIAS MUMS PATEIKĖ MOKYTOJAI , IŠMINČIAI AR ŠVENTRAŠČIAI , PER VISUS AMŽIUS . ŠI IŠORINĖ TIESA IR ŠVIESA ATEINA PER ŽODĮ , TAČIAU SINTEZUOJASI MŪSŲ SĄMONĖJE , SU VIDINIO TIKĖJIMO ŠVIESA ŠI VIDINĖ TIKĖJIMO ŠVIESA YRA DIDŽIOJI DVASINĖ DOVANA , KURI GYVENA SAVO ŠVIESOJE , TAČIAU PASIREIŠKIA , KAIP ŽMOGIŠKOJO PROTO ŠVIESA . DVASINĖ ŠVIESA APŠVIEČIA VISAS MŪSŲ MINTIS , KAI TIK ŠIOS ATSIGRĘŽIA Į ŠVIESĄ . SKAITYTI ČIA http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2010/12/sambala-svytinti.pdf
emipetras: MĖSA AR VAISIAI IR DARŽOVĖS ? Žemas augalinių baltymų bioprieinamumas reiškia, kad praktiškai maiste su vienodu baltyminiu procentu, pas žaliavalgius, palyginus su tradicinės mitybos mylėtojais, puvimo mikroflora vystysis kiek lėčiau. Bet neverta tokiomis iliuzijomis savęs raminti tiems žaliavalgiams, kurie mano, jog maisto puvimas iš karto pasibaigia, tik perėjus į žaliavalgystę ir nustojus vartoti termiškai apdorotą maistą. Visiškai ne taip. Juk netgi to baltymų ir jų skaidymo produktų, kurie atsiranda žarnyne pavartojus, pavyzdžiui riešutus, ankštinius, grūdinius, kiekio pilnai pakanka puvimo mikrofloros intensiviam kolonijų augimui. Apie ką mums aiškiai ir liudija nemalonus kvapas (skatolo, merkaptano ir kitų puvimo proceso produktų) kurį galima pajausti po vizito tualete, arba iš burnos, vartojant aukštos baltyminės koncentracijos racioną, nesvarbu ar virtą ar ne. Vartojantį augalinį maistą, su aukšta baltymine koncentracija reguliariai, nesvarbu pas ką, mėsavalgį ar žaliavalgį, žarnyne visada aktyviai vyks tokie pat puvimo procesai. Ir žmogus bejėgis ką nors tam priešpastatyti, apart žemos baltyminės koncentracijos dietos laikymosi, kadangi tik maža baltymų koncentracija maiste natūraliu būdu apriboja puvimo bakterijų vystymąsi. Ir tai ne kieno nors koks nors išsigalvojimas, ar fantazijos, o proteolitinių mikroorganizmų, esančių visur, tame tarpe ir mūsų viduje, biologinių vystymosi ypatumų natūrali pasekmė. Atrofinių procesų vystymasis, avitaminozė, padidinta kepenų apkrova, organizmo atsparumo infekcijoms sumažėjimas – per didelio kiekio patogeninės mikrofloros būvimo organizme pasekmės. Tokio negatyvaus faktoriaus poveikyje, organizmas ir balansuoja tarp ligos bei sveikumo būsenos, kas prie menkiausių imuninių jėgų susilpnėjimų (persišaldymas, pervargimas, stresas ir tt.) gali išsivystyti į kokią nors konkrečią negalią. Dar galima pridurti, jog kada kepenys nesusitvarko su endotoksinų neutralizacija, tai atsispindi kaip fiziologinėse organizmo funkcijose, taip psichinėje žmogaus būsenoje. Apart įvairų somatinių susirgimų, atsiranda įžeidumas, dirglumas, agresyvumas. Viso to aukščiau pasakyto fone, keistokai skamba kai kurių žaliavalgių su stažu tvirtinimai, kada periodiškai pas juos atsiranda visos tokios negalios. Nes jie naiviai mano, jog perėjus į žaliavalgystę, pas juos gali ir turi atsirasti visokiausios “krizės” ir “valymaisi”, susiję su prieš tai buvusiu mitybos tipu. Matyt tokie žmonės savo organizmą laiko stabiliu ir niekada nesikeičiančia, absoliučiai statine struktūra, ignoruojant visuotinai žinomus ir įrodytus faktus to, kad žmogaus fizinis kūnas nepertraukimai ir pastoviai, taip sakant atgimsta, persiformuoja iš naujo. Senos ląstelės miršta ir į jų vietą ateina jau susiformavusios naujos. Bet kuriame žmogaus fiziologijos vadovėlyje galima sužinoti, kad žarnyno gleivinės ląstelės atsinaujina per 5 dienas, riebalinės ląstelės per 3 savaites, odos ląstelės per 5 savaites, skeleto ląstelės – ostereocitai gyvena nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Pateikti mokslininkų pavyzdžiai vaizdžiai patvirtina organizmo audinių atsinaujino intensyvumą. Todėl kada žmogus pavyzdžiui, didesniu nei metai stažu žaliavalgystėje sako apie tai, jog iš jo iki šiol išeina “šlakai” nuo kažkada vartoto virto maisto, bet prie to paties, aprašo aiškius peršalimo, ar kitus ligų simptomus, tai sukelia nesupratimą, kokius informacijos šaltinius jis pasiėmė sau už pagrindą, kelyje į sveikatą. Žaliavalgiui taip pat vertėtų suprasti, kad ir bet koks “gyvas”, kad ir žalias nekontroliuojamas maistas, veda prie įvairių susirgimų lygiai taip pat, kaip ir termiškai apdorotas maistas. O visos tos “krizės” bei “valymaisi” yra ne kas kita, kaip vaizdus neapgalvotos ir nekontroliuojamos žaliavalgio mitybos rezultatas, susidedantis iš persivalgymų, nuokrypų į dažną vartojimą aukštos baltyminės koncentracijos maisto, arba tatinių medžiagų turinčių produktų per didelį vartojimą. Taip pat vertėtu panagrinėti ir tokią mėgstamą psiaudo-žalaivalgių frazę: “Bet kokių produktų sumaišymas, kad ir žalių, su tikslu sustiprinti skonį, maistingumo padidinimui ar dar dėl kokių nors tikslų – blogis.” Kaip žmogui apsirūpinti poilsiu nuo maisto? Tokių būdų egzistuoja keletas: reguliarus badavimas, arba mityba mažai kaloringu maistu, vaisinė-daržovinė dieta. Tačiau čia vertėtų pastebėti, kad reguliarus badavimas veda prie žarnyno disbakteriozės vystymosi, o tradicinė mityba turtinga aukštos koncentracijos baltymais iššaukiančiais puvimą žarnyne ir liaukocitozę. Todėl tik maisto racionas sudarytas iš šviežių vaisių-daržovių ir yra optimaliausias būdas plaikyti savo kūna sveiku. Teisingos mitybos organizavimui svarbu žinoti, kad žmogui per dieną reikia vidutiniškai 2000-3000 kilokalorijų. Vyrams šiek tiek daugiau, moterims šiek tiek mažiau. Tačiau mūsų visuomenėje daugelio žmonių maisto kaloringumas žymiai viršija tas ribas ir normas. Dar daugiau, daugelis iš žmonių be pagrindinių maisto priėmimų (pusryčių, pietų ir vakarienės) mėgsta visokius nesuplanuotus “perkandimus”, kurie taip pat maišo fiziologinio alkio prasidėjimui ir susijusiems su tuo kataboliniams procesams. Teisingos mitybos sistema turi būti patikimu palydovu vidiniame ir išoriniame tobulėjime. Todėl ji neturi save priešpastatyti visuomenei ir šiuolaikinei civilizacijai, o priešingai, turi organiškai ją papildyti, atveriant visiems žmonės tokią mitybos alternatyvą, išreiškiant humaniškumą ir atjautą gyvūnų atžvilgiu. Optimalios mitybos pagrindiniu tikrumo kriterijumi turi tapti proto, kūno ir sielos sveikata tiems, kurie ją praktikuoja. Vietoje nereikalingos aplinkinių kritikos ir savo dietos išskirtinumo pabrėžimo, mums visiems reikia siekti sveiko gyvenimo būdo, vidinio tobulumo ir tarpusavio veiklos visuomenėje harmonijos. Egzistuojanti pasaulėdaros sistema nepriima revoliucinių persiformavimų, tačiau ji pasiduoda vidinėms savo reformoms. Kurias pirmiausia turi vykdyti kiekvienas savyje, savo įpročiuose, elegsyje ir mintyse. Visiems reikias suvokti, jog mūsų visuomenės evoliucija vyksta nepertraukiamai, nuo pat jos atsiradimo pradžios ir visi mes joje – aktyvūs dalyviai. Tam neturi jokio skirtumo nei mūsų tautybė, religija ar politiniai įsitikinimai. Atsisakymas nuo gyvulinio maisto ir humaniškumo išraiška gyvūnams – tai ir yra mūsų kūno, sielos ir proto evoliucijos kelias ir ne tik vieno žmogaus, bet visos žmonijos bendrai. Tai tegul jis būna laisvas nuo visokio plauko fanatizmo, neišprusimo ir negatyvių įpročių. SVETAINĖ ,,ŠVIESOS KELIU''
emipetras: LABAI GRAЮUS PASISKAITYMAS , SUTEIKIANTIS GYVENIMO PRASMЖ , KAI LAIMINAME SAVO ARTIMUOSIUS , KURIUOS MYLIME IR KURIAIS RЫPINAMЛS Visata sukuria jums idealias sаlygas 2014-10-03 Kasdieniniai Archangelo Gabrieliaus praneрimai per Рelli Jang ********** 2014.09.28 Leiskite duoti jums dar vienа definicijа, lengvai suprantamа neбtikлtinos jыsш dлmesio jлgos apibrлюimа. Paprasиiau sakant, jыsш dлmesio fokusas – tai jыsш Dieviрkosios jлgos naudojimas, kad palaimintumлte tai, б kа susikoncentruojate. Jыsш palaiminimas byloja: „Aр visiрkai patvirtinu рiа energijа. Aр sutinku su ja ir priimu jа tokiа, kokia ji yra. Рi energija atitinka tai, kas aр esu, ir tai, kuo aр norлиiau save apsupti“. Suprantate? Mes иia nekalbame apie energijos transformacijа ar jos valymа. Suteikdami savo palaiminimа, jыs visiрkai priimate dalykus tokius, kokie jie yra. Kam рiandien jыs skiriate savo palaiminimа? Kadangi jыs esate Dieviрki ir ypaи stiprыs, tai, kа jыs palaiminate savo dлmesio fokusu, yra tie dalykai, kuriuos pasirenkate tжsti. Jыsш palaiminimas suteikia papildomа jлgа dar labiau paюenklinti ir energetiрkai бtvirtinti tai, kа norлtumлte patirti mylinиioje Visatoje, kuriai didюiausias dюiaugsmas reaguoti б jus ir jыsш troрkimus. ********** 2014.09.29 Mes jau pristatлme jums idлjа apie tai, kad jыsш dлmesio fokusas yra jыsш palaiminimas. Рtai kodлl jыsш laikas, jыsш visas dлmesys taip svarbus jыsш artimiesiems. Jыsш dлmesys yra jыsш palaiminimas, priлmimas, pritarimas, noras tжsti santykius. Tai paaiрkina, kodлl vaikai blogai elgiasi tiktai todлl, kad gautш jыsш dлmesб, net jeigu jis turi „negatyvш“ atspalvб. Jie supranta, kad nukreipdami kaюkur savo dлmesб, jыs tuo paиiu iрskiriate tuos objektus ir juos pasirenkate. Jыsш dлmesys parodo, kad jыs juos mylite ir stengiatлs tжsti santykius, ir tai ramina, suрvelnina jш nepasitikлjimа. Nepriklausomai nuo to, kokios energijos uю to slypi, jie ieрko jыsш dлmesio, nes юino, kad kartu su dлmesiu ateina ir palaiminimas. Tai taip pat paaiрkina, kodлl paskatinimas yra svarbi priemonл, dirbant su vaikais. Jis suteikia energetinб palaiminimа, uюtikrinimа dлl santykiш tаsos, net nedarant jokiш veiksmш. ********* 2014.09.30 Jeigu suprantate, kad kiekvienа kartа, sаmoningai susijungdami su Рaltiniu, jыs stiprinate tiltа tarp jыsш ir mыsш uюdangos pusiш, jыs galite matyti, kaip kiekvieno юmogaus ryрys su Рaltiniu stabilizuoja jыsш pasaulб. Tiesiog polinkis б aukрtas vibracijas ir susiderinimа su Рaltiniu neбtikлtinai stipriai gelbsti ir palaiko tiek kiekvienа individа, tiek ir visа Visumа. ******** 2014.10.01 Brangieji, jыsш gyvenimas visuomet sulлtina savo tлkmж, kai бюengiate б energijш integracijos periodа. Energetinio pakilimo бsisavinimas visuomet jыsш gyvenime uюima pirmаjа vietа, todлl Visata sukuria tam idealias sаlygas. Netikлtai jыs galite atsidurti labai ramioje erdvлje. Jыs galite sukurti sau tokias aplinkybes, kaip nedidelis suюeidimas, perрalimas ar nuovargis, kurie sudarytш palankias sаlygas maюesniam uюimtumui ir santykinei ramybei. Jыs galite pastebлti, kad jыsш darbш sаraрas praktiрkai tuриias, ir, jeigu jыsш profesija susijusi su pagalba kitiems, galite pamatyti, jog turite maюiau klientш ir tampate maюiau uюimti, nes юmonлs nepriima jokiш naujш energijш, kol yra бsisavinimo procese. Po Saulлs aktyvumo periodш beveik visada seka energetinлs integracijos periodas, kad jыs galлtumлte pereiti б ramesnж bыsenа. Kaip ir visur, kilimo procese jokia konkreti energija nesitжsia ilgai, ir paprasиiausias bendradarbiavimo su ja bыdas – priimti Visatos iрmintб ir pagalbа, юinant, jog viskas vystosi Dieviрkame tobulume ir visuotinei gerovei. ********* 2014.10.02 Jыsш gyvenime bыna momentш, kai patiriate energijш pagreitлjimа. Tokiu metu jыs jauиiate, tarsi jus uюgriыna iр visш pusiш, viskas kinta ir tampa nenuspлjama, ir viskas, kа jыs galite padaryti – tai tikлtis geriausio. Nors tokie momentai ir jauиiami labai intensyviai, jie visada atveda б geriausiа vietа. Visada. Бsivaizduokite, kad plaukiate labai sraunia upe. Pradюioje jыs labai uюimti ir nieko aplinkui nepastebite. Vandens purslai tykрta jums б veidа, ir jыs net nepastebite supanиio peizaюo, nes susikoncentravж б tai, kaip iрsilaikyti tлkmлje. Jыs bandote suvaldyti judлjimа, bet srautas tiesiog per daug stiprus, kad jб galima bыtш kontroliuoti. Pusiaukelлje jums net ateina minиiш, kad daugiau niekur nebenorite plaukti. Taиiau jыs suprantate, jog sustojimas dabar nieko neduos, todлl tiesiog koncentruojatлs б tai, kad kaip galima geriau iрsilaikytumлte. Taиiau netikлtai sraunumas pasibaigia. Jыs praрokote рiа srauniа vietа, o dabar srautas tapo ramus. Netikлtai sau patiems, jыs galite atsikvлpti ir paюvelgti б peizaюа aplinkui bei бvertinti energijas, kuriose dabar atsidыrлte. Jыs юinote, jog niekada negalлtumлte pasiekti рio nuostabaus energijш srauto kitu bыdu, nepraplaukus sraunios vietos. Dabar jыs galite бvertinti tлkmлs jлgа ir greitб, nes matote, kaip greitai ji praplukdл jus per daugelб energijш, iрneрdama б рiа naujа, nuostabiа vietа. Brangieji, юinokite, kad bet koks pagreitлjimo jыsш gyvenime periodas trunka tiek, kiek reikia, kad iрvestш б naujа ir юymiai geresnж realybж. Kaip taisyklл, tai labai trumpi periodai, visada atneрantys tikras ir ilgalaikes permainas. Archangelas Gabrielius http://ianlisakov.ucoz.com/ http://5dreal.com/ Iрvertл Eugenija
emipetras: LABAI GERAS POZIURIS IR PATARIMAS KAIP SAVE SUPRASTI , ATRASTI IR GERIAUSIAI PAZINTI . http://atsibudimas.ucoz.com/news/dialogas_su_auksciausiuoju_as/2012-02-03-298
Vėjas: Prieš apleidžiant šią ašarų pakalnę, šią tuštybės veidmainystės planetą, materijos pažinimo-įsisavinimo žudančio komforto zoną, nepanaudotų gėrio-grožio, tiesos-teisingumo, meilės-jautrumo-atidumo galimybių pasaulį –patikrinami du paketai –Dievui ir sau pačiam. Tikėjimo-moralumo liudijimus saugojamus Derintojo ir Serafimo. Ir patirtis; vaikų užauginimo ir –neprilygstamo susiderinamumo šeimyniniame gyvenime. Pirmasis paketas jus įgalina pasiekti pirmąją mansonijos salę. Antrasis paketas jus sulaiko Sistemoje iki pilnutinio realizavimo-įgyvendinimo. Pirminio pavidalo savo asmenines patirtis neatitinkančias planetos statuso-reikalų padėties, ar artimiausios aplinkos (tautos, šalies, vietovės, draugijos, šeimos) turėtumėte pasilaikyti kaip išskirtinai individualias-privačias. Nešant į išorę-visuomenę; pirminį pavidala transformuoti –sintetinti su konkrečia padėtimi –. Derintojas jums nešūkalioja ekstazę keliančius tekstus, nekalba priedus prie esamų planetinių apreiškimų –tipo- kalbu vėl, akimirkos. Jis dirba su jumis tokiais –koki esate čia ir dabar. Jis savo darbą sintezuoja su jumis koks esate. Jis savo galimybes, aktyvumą sintezuoja-individualizuoja būten konkrečiam jums. Tai jūs prisivaizduojat, prisigalvojat evoliucinių elementų, iškraipydami dieviškuosius impulsus, užliedami paranojinių iniciatyvų lavina –ir tai didžiąja dalimi atitinka F-1 besiribojantis su klastingais evoliuciniais teršalais. F-2 begėdiškai slegia evoliucinės liekanos.
emipetras: Gal tu ir teisingai kalbi ir raрai didysis VЛJAU . Daug tiesos tavo юodюiuose randu ir t.t. ir t. t. Aр tikrai neюinau kа aр naudingo nuveikiau Dievo рlovei ir юmonijos gerovei . Neюinau kа sakysiu monsonijos prisikлlimo salлse , jeigu bыsiu prikeltas . Kaip , kada ir uю kа ? Turbыt verksiu iр dюiaugsmo , kad рtai AР ESU vлl sаmonл . Ir nesvarbu kokiame pavidale , energetinio debesлlio ar юmogaus silueto pavidale , taиiau tai bus atsakymas б visus рiandieninius - kodлl , kodлl ? Na , taip VЛJAU , daug tш susireikрminimш , daug pagundш юmogaus sieloje ir jo prote cirkuliuoja kol esi materialus kыnas , o norisi uюbлgti gyvenimui uю akiш ir bыti jau DVASIA ; materialia dvasia , visaюinanиia , visamatanиia ir visateisianиia . Teisianиia kas kitaip mаsto , kas kitaip kalba , kas kitaip raрo . Teisingai raрai . mes esame tokie , kokie esame , o mыsш tiesa yra tik tokia , kiek mes suteikiame savo artimui PATARNAVIMШ . Taigi mielasis , mes atлjome iрmokti patarnauti savo artimui , o vлliau atleisti savo prieрams , o vлliau su meile jiems atleisti . Рtai tokiа evoliucijа aр suprantu . Taиiau ar to iрmokome ?
emipetras: NA , PABANDYSIME DAR KARTĄ Na , taip VĖJAU , daug tų susireikšminimų , daug pagundų žmogaus sieloje ir jo prote cirkuliuoja kol esi materialus kūnas , o norisi užbėgti gyvenimui už akių ir būti jau DVASIA ; materialia dvasia , visažinančia , visamatančia ir visateisiančia . Teisiančia kas kitaip mąsto , kas kitaip kalba , kas kitaip rašo . Teisingai rašai . mes esame tokie , kokie esame , o mūsų tiesa yra tik tokia , kiek mes suteikiame savo artimui PATARNAVIMŲ . Taigi mielasis , mes atėjome išmokti patarnauti savo artimui , o vėliau atleisti savo priešams , o vėliau su meile jiems atleisti . Štai tokią evoliuciją aš suprantu . Tačiau ar to išmokome ?
emipetras: čia pradžia Gal tu ir teisingai kalbi ir rašai didysis VĖJAU . Daug tiesos tavo žodžiuose randu ir t.t. ir t. t. Aš tikrai nežinau ką aš naudingo nuveikiau Dievo šlovei ir žmonijos gerovei . Nežinau kа sakysiu monsonijos prisikėlimo salėse , jeigu būsiu prikeltas . Kaip , kada ir už kа ? Turbūt verksiu iš džiaugsmo , kad štai AŠ ESU vėl sąmonė . Ir nesvarbu kokiame pavidale , energetinio debesėlio ar žmogaus silueto pavidale , tačiau tai bus atsakymas į visus šiandieninius - kodėl , kodėl ?
emipetras: GYVENIMAS BE IŠMINTIES Antikos Graikų filosofija , estetika tai didžių intelektualių išmąstymų ir tobulų pasiekimų Aukso era , niekada neturėjo sau lygių per visus amžių amžius . Šiandienos įžymūs planetos mąstytojai tai pripažįsta , studijuoja ir mokosi tūkstantmečių senumo antikos filosofiją , estetiką , visuomenės moralę ir sako , kad jai nėra lygių , visoje Europoje. Antikos laikų tikrasis filosofas , tikrasis politikas , tikrasis estetas visada priklausė tauresniam ordinui arba tauresnei mokyklai . O tokios mokyklos buvo anais laikais ir žmonės studijavo ir lavino savo intelektą ant tiek , kad net šiandiena , dvidešimt pirmame amžiuje , filosofas ir mąstytojas , nieko naujesnio nebegali pasakyti . Tik viena kryptis galėtų duoti naujas originalias asmenybes , jeigu šios bandytų ką nors naujo ir naudingo išmąstyti remdamosi , kad ir dieviškųjų dvasių apreiškimų knyga , Urantijos knyga . Palaiminta ta tauta , kurioje klesti dvasinė filosofija , kurioje klesti estetika ir kultūra , kurios vadai ir vadovai sugeba kalbėtis diplomatine kalba , su savo kaimynais , draugais ar net priešais . Palaimintas yra tos tautos vadovas , prezidentas , karalius , ministras , kuris remiasi dvasine išmintimi , o jo diplomatine kalba yra susivienijimo , bendradarbiavimo kalba , naudinga ir reikalinga abiems šalims duotuoju laikmečiu . Reikėtų Lietuvos prezidentūrai ir visam vykdomosios valdžios ministrų kabinetui , laike ir erdvėje , reikėtų persikelti į įžymiąją pitagoriečių mokyklą Krotone , kurioje mokėsi įžymūs Graikijos mąstytojai ir kurioje etika ir filosofija , dvasinė filosofija . buvo laikoma kaip nepakeičiama tikro žmogaus gyvenimo dalis , kaip visų pagrindų pagrindas . Ar jūs manote , kad šiandiena jau nebereikia mums viso to ? Ar jūs manote , kad technokratinė vadyba , pinigų perskirstymo bankininkystė ir šėtoniška laisvoji rinka gali sukurti žmoguje laisvą , dvasingą , bebaimę sielą , su tobulu dvasiniu užtaisu . Aš manau , kad tikrai ne . Aš manau , kad šiai dienai , vis labiau liberalėjanti europinė civilizacija sukūrė nežabotą visų tautų ir valstybių konkurencija , nežabotą troškimą materialių gėrybių , aplenkiant dvasingos ir išmintingos asmenybės ugdymą . O kad greičiau ta žmonija liberalėtų , kad vadovai greičiau pasiektų savo gyvulinio proto ambicingus troškimus , veda nuolatinius , lokalinius , vis labiau grėsmingus karus . Nėra išmintingo ir dvasingo asmenybių nuolatinio dialogo tarp konfliktuojančių šalių . Viskas paremta tik gyvuliškojo proto ambicijomis , troškimu būti matomam ir vertinamam tarp kitų panašių ir arogantiškų politinių personažų , kurie tai ateina tai vėl nueina nuo politinės arenos , tačiau palikdami aibes problemų savo tautiečiams , be jokios sąžinės graužaties . O iš tiesų , tai kas tu žmogau esi ? Ar tu koks kosmines energijas gaminantis Šaltinis esi , ar tu jau moki gyvybę sukurti iš kosminių energijų , ar jau savo kūną išmokai energizuoti ir maitinti vien tik Saulės energija ? Kodėl savo kvailybes platini kaip išmintį ? Taigi , kad viso to nemoki , o moki tik griauti , teršti savo gimtąją Žemę , moki labai gerai naikinti žemiškąją gyvybę ir nuolatos kalbėti ir kalbėti visokias nesąmones , kurias pavadinai , kaip savo politinės valios pareiškimas . Tai ar mes, tik du su puse milijono , jau baigiančių išnykti , unikaliausios , baltiškosios tautos atstovų , viso to norime ? Ar mes savo technokratiniu protu ir užjūrio reptilijų perkoduotu marionetišku mąstymu , jau nebemokame pakilti virš savo nuosavų marškinių ambicijų , ir nebemokame numatyti , kad virš visos planetos jau pakibo politinė katastrofa ? Ar lietuvių tauta jau nebeturi savo išminčių ,, pitagoriečių ‘‘ , ar visi jau tapome liberaliaisiais mutantais , kuriems neberūpi nei Lietuvos iškapotos girios , nei dar kai kurie mėlyni ežerėliai , nei dar kai kurios švarios upės ir upeliai , o viską matuojame tik vienadiene nauda , vienadiene karjera , o ateities kartoms paliksime vien greitkelių asfaltą , plastikines vilas su sodais vazonuose . Pavelkime , kad ir į mūsų politikų ambicingą , neišmintingą ir jau visiškai nedvasingą ir neprofesionalią politiką . Per viešąją informaciją vis dažniau pakurstomas karo genezės lauželis , kaip tariamas pavojus iš rytų , kažkaip tampa , kaip ir pagrindine tautos ateities vizija . Tačiau tokia politika yra niekas kitas , kaip nuolatinių baimių ir įtarumo politika , kuri tautą tegali nuvęsti į niekur , na nebent į branduolinio karo chaosą . Vardan ko ? Vardan archontų ir reptilijų pasaulio perskirstymo ir globaliosios žmonijos apvaldymo politikos , kai tokios nykštukinės valstybėlės tiesiog išgaruos karo dūmuose , o išliks tik slaptasis pasaulio elitas požeminiuose miestuose , kuris pasistatė sau ištisus miestus , šimtus metrų po žeme ir po kalnais , gelžbetonio bunkeriuose , su atominėmis elektrinėmis ir požeminiais daržais ir sodais . O runkeliai bus palikti ant pliko lauko ir jie iškeps ir išgaruos . Štai tokia ,,išmintinga‘‘ politika pudrina visai nemąstančius savo tautiečių protus ir sukuria liberalaus ir laimingo gyvenimo rytojų .
emipetras: NEUŽMUŠKIME SAVOJO ŽMOGIŠKUMO IR DIEVIŠKUMO Mokslininkas P.P. Gorejevas savo Laboratorijoje sukurtos aparatūros dėka, ištyrė, kad: DNR molekulės priima žmogaus kalbą. Dar daugiau - žmogaus kalbos įtakos veikiamos tos molekulės, kurios yra atsakingos už paveldėjimą, keičia savo formą ir struktūrą. O tai reiškia, kad žmogus savo kalba veikia savo asmeninio gyvenimo programą. Pasirodo, jeigu žmogus savo kalboje pastoviai naudoja keiksmažodžius, kurie neša griaunamąją jėgą, jo chromosomos gali išsigimti ir deformuotis, net iki tokio lygio, kad vyksta visiškas molekulės DNR pasikeitimas ir ji pradeda gaminti neigiamą programą, vedančią į savęs sunaikinimą. Iš čia seka visos neigiamos pasekmės pačiam sau ir palikuonims (paveldėjimas vaikams). Senesniais laikais žmonės žinojo apie didelę žodžio reikšmę ir tik dabar mokslas patvirtino ir paaiškino tai, kodėl šventi maldos žodžiai pripildyti tikėjimo, vilties ir meilės atneša sveikatą ir išgelbėjimą. Taigi žodis - dviašmenis instrumentas. Žmogus kuria save, savo ateitį savo genetinį aparatą pats. Žodis yra mąstymo rezultatas, koks mastymas - toks ir rezultatas. Dabar pagalvokim: Ką galima sukurti keiksmažodžiu? Kokias jėgas ir kokius dalykus mes pritraukiam tų žodžių turiniu? Tik chaosą ir griūtį - paties ir aplinkinių. Mokslininkai užfiksavo - keiksmažodžiai iššaukia mutacijos (išsigimimo efektą) analogišką radioaktyviam spinduliavimui 1000 rentgenų galingumu. Mokslas perspėja, kad kiekvienas žodis, jūsų ištartas ar jūsų priimtas, veikia jus aiškiai ir užslėptai - todėl apsaugokime save ir aplinkinius nuo keiksmažodžių, nešančių mirtį ir griūtį. TEGUL MŪSŲ MINTYS IR ŽODŽIAI VISUOMET BŪNA "ŠVARŪS". Kiekviena negatyvi mintis apie save - daro mūsų gyvenimą pilką, varganą, nuobodų ir neįdomų kitiems ir sau pačiam. Kiekviename mūsų yra paslėpti lobiai ir tik nuo mūsų pačių priklauso ar mes leisime juos išvysti. Nuvalykime voratinklius ir dulkes nuo mūsų protų, juk kiekvienas iš mūsų esame unikalus ir nepakartojamas. Kito lygiai tokio paties nėra visame pasaulyje. Supraskite kokią mes turime vertę ir neleiskime savo pačių negatyvioms mintims žudyti tai, kas gero įdėta į mus ir tai, ko pasaulis laukia iš mūsų. Taip praturtindami save ir kitus. LINKIME SĖKMES! TAI - AMŽINOSIOS TAISYKLĖS IR IŠMINTINGAS, KAS JŲ LAIKOSI. MINTIES IR ŽODŽIO GALIA VEIKIA - VISAME PASAULYJE KĄ PASĖSI - TĄ IR PJAUSI. 1. VISKAS PRIKLAUSO NUO MŪSŲ MINČIŲ. 2. SĖKMĖ ATEINA SU ŽMOGAUS VALIA. 3. JEI BIJOTE, KAD JUS SUMUŠ, JŪS JAU SUMUŠTAS. 4. JEI GALVOJATE, KAD NESUGEBĖSITE - NESUGEBĖSITE NIEKADA. 5. JEI NORITE LAIMĖTI, BET GALVOJATE, KAD NEPAVYKS, GREIČIAUSIAI PRALAIMĖSITE. 6. JEI GALVOJATE, KAD PRARASITE, JŪS JAU PRARADOTE. 7. JEI BIJOTE, KAD NEPASVEIKSITE, TAIP IR BUS. 8. JEI GALVOJATE, KAD MIRSITE, JŪS JAU EINATE - MYRIOP. 9. JEI GALVOJATE, KAD ESATE PASKUTINIS, TAIP IR YRA. 10. JEI JŪS SAVĘS NEGERBSITE, NIEKAS JŪSŲ NEGERBS. 11. JŪS TURITE TIKĖTI SAVIMI, JEI NORITE PASIEKTI PERGALĘ. 12. GYVENIMO KOVAS, NE VISADA LAIMI - STIPRESNIS IR GREITESNIS. 13. ANKSČIAU, AR VĖLIAU, PERGALĖ ATEINA TAM, KURIS GALVOJA, KAD JĄ PASIEKS. 14. JŪSŲ MINTYS TURI BŪTI ŠVIESIOS, IR SKRAJOTI AUKŠTAI, AUKŠTAI, KAD LEISTŲ JUMS PAKILTI. 15. JEIGU GALVOJATE, KAD IR PO MIRTIES GYVENSITE - JŪS NEMIRSITE, BET IŠEISITE. AMEN
emipetras: SIŪLAU PAŽIŪRĖTI FILMUKĄ SU VERTIMU Į LIETUVIŲ KALBA APIE MŪSŲ ŽMOGIŠKĄJĄ ESYBĘ LINKIU MALONAUS ŽIŪRĖJIMO https://www.youtube.com/watch?v=F38ivJZCDEQ
Vėjas: Daugeliu atvejų Jėzus propogavo ne dieviškas realijas, bet tuometinių žmonių religijos-tikėjimo evoliucinius segmentus, siekdamas pakylėti į didesnės vertės, aktualiasnio praktikavimo, gilesnio prasmingumo (kosminio) aukštesnius lygius. Emi. Kada mūsų kalbėjimas vyksta Dokumentų fone; evoliucinė religija visuomet reiškia sugalvotą-susitartą-dirbtiną tiesą, dogmą, ritualą; ir visa iš šito išplaukančią praktiką –evoliucine.. Nepainiok evoliucijos bendrąja prasme, kaip tai įprasta žmogiškajame žodyne. Apreiškimo tiesos, tapdamos religinėm praktikom –tai kas nepriklauso nevoliucinei religijai. Būtų nekuklu tai vadinti apreikštąja religija –kas būtų filosofinė, loginė, teologinė klaida. Teisinga sakyti; religija remiasi (turi ištakas) apreiškimu. Ar pranašu-ais. Ar dar kažkokiais palikimais. Labia įdomus vaizdas, jei žvelgsime į praeitį. Katalikų religija remesi šventraščiu užterštu prisigalvijimais, falsifikavimais –evoliuciniais teršalais.tad tiesos joje maža. Žvelgiant vis tolyn į praeitį randame vis mažiau tiesos, vis daugiau evoliucinių teršalų, vis daugiau sureikšmintų privalėjimų, vis daugiau groteskiškų baisenybių, vis labiau sukaustančių gyvulį-žmogų. Unikalus groteskiškas reiškinys vyksta šindienoje, kada savo vidinio chaoso produktus, individas pateikia kaip kažką prie Dokumentų, kažką daugiau nei Dokumentai, kažką kitaip nei Dokumentai. Tai šiandieniniai evoliuciniai teršalai. Anas individas neįvertina dviejų dalykų. Nežiūrint bjaurumo, veidmainystės, piktybiškumo šiandieniniam žmogui-gyvuliui būdingas mobiles, visapusiškas protas. Antra dalykas; Apreiškimas 196 Dokumentų pavidalu užfiksuotas elektroninėje erdvėje, kas eliminuoja dabar ir bet kada falsifikacijas. Šie du barjerai neįveikiami nei gerbiamama UK vertėjui, nei kam nors.
emipetras: 1 „Yra laikas, kai Dvasia gyvena tarp žmonių ir nuo Viešpaties kvėpavimo pilnėja mūsų būties vandenys; yra ir kitas laikas, kai jis atsitraukia , palikdamas žmones jų pačių jėgoms bei silpnumui. Pirmasis laikas − kai net menkos pastangos duoda didžius vaisus ir keičia likimą; antrasis − kai ir dideli darbai mažai teduoda. Bet antrasis išties gali paruošti pirmąjį , gali būti tuo aukuro dūmu , kuris , kildamas į dangų , prišaukia Viešpaties gausos liūtį.“ Šri Aurobindas, „Dievo valanda“, Kalendorius, Kaunas, 2005, p. 16. ištrauka iš knygos ,,Kibalionas '' Senovės EGIPTO mokslo pradininkas, Hermis Trismegistas, „Dievų Raštininkas“ gyveno Egipte, kai ten formavosi dabartinė žmonių rasė. Abraomo amžininkas ir, jeigu legendos neklysta, garbaus išminčiaus vadovas, Hermis buvo ir yra didžioji centrinė okultizmo saulė, kurios spinduliai nušviečia begalinius, nuo tų laikų tebeskelbiamus mokymus. Visi pagrindiniai, esminiai mokymai, kuriais remiasi kiekvienos rasės dvasiniai ezoteriniai mokslai, gali būti atsekti iki pat Hermio. Net seniausieji Indijos mokymai , kaip Vedos ir pan. neabejotinai kyla iš hermetinio mokymo. Daug pažangių okultistų iš Gango žemės keliaudavo į Egipto žemę, kad atsisėstų prie meistro kojų. Iš jo jie gavo meistriškumo raktą, kuris paaiškino ir sujungė jų skirtingus požiūrius, ir taip buvo tvirtai sukurtas slaptasis mokslas. Ir iš kitų kraštų atkeliaudavo išminčių, kurie laikė Hermį meistrų meistru. Jo įtaka buvo tokia didelė, kad, nepaisant gausių nuklydimų nuo šio kelio per amžius įvairiose šalyse, vis dar galima rasti esminių panašumų bei atitikimo, slypinčių daugumoje dažnai netgi prieštaringų teorijų, skleidžiamų ir mokomų tose įvairiose šalyse šiomis dienomis. Palyginamosios religijotyros studentas lengvai pastebės hermetinio mokymo įtaką kiekvienoje žmonėms žinomojoje religijoje, ar ji būtų mirusi, ar plačiai paplitusi mūsų laikais. Nepaisant prieštaravimų, visada yra tam tikrų bendrumų, ir hermetinis mokymas veikia kaip didysis sutaikytojas. Atrodo, kad Hermio gyvenimo darbas buvo sėti didžią tiesos sėklą, kuri išaugo ir sužydo gausiomis, keistomis formomis, o ne kurti vieną vyraujančią filosofijos mokyklą, vieną pasaulinę mintį. Visgi kiekviename amžiuje pirmines, neiškraipytas jo dėstytas tiesas saugodavo keletas žmonių, kurie, atmesdami gausius nepakankamai išsilavinusius mokinius bei ieškotojus, išlaikė hermetinį paprotį ir perduodavo šią tiesą tik keletui pasiruošusių ją suvokti ir įvaldyti. Tiesa būdavo perduodama iš lūpų į ausį. Kiekvienoje kartoje, įvairiose pasaulio šalyse visada buvo keletas įšventintųjų, kurie palaikė degančią hermetinio mokymo ugnį ir kurie troško savo lempomis pridegti mažesnes išorinio pasaulio lempeles, kai tiesos šviesa blankdavo ir skęsdavo nemokšiškumo debesyse, kai lempų dagtis užteršdavo svetima medžiaga. Visada būdavo keletas, kurie ištikimai prižiūrėdavo tiesos altorių, ant kurio degė amžina išminties lempa. Šie žmonės paaukojo savo gyvenimus meilės darbams, apie kuriuos taip tiksliai parašė poetas: „O, neleisk liepsnai mirti! Puoselėtai per amžius tamsioje oloje – jos šventose šventyklose puoselėtai. Maitinamai tyrų meilės dvasininkų – neleisk liepsnai mirti!“ Šie žmonės niekada nesiekė masių pripažinimo ar gausių pasekėjų. Jie abejingi tiems dalykams, nes žino, kaip mažai kiekvienoje kartoje yra tokių, kurie pasiruošę tiesai ar kurie ją atpažintų, jeigu ji jiems būtų pateikta. Jie saugo „gryną mėsą suaugusiems“, kol kiti teikia „pieną vaikams“. Jie saugo išminties perlus keletui išrinktųjų, kurie įvertins jų vertę ir dėvės juos savo karūnose, bet nemėtys jų materialistėms, vulgarioms kiaulėms, kurios tik mindytų perlus į purvą ir maišytų juos su savo bjauriu protiniu maistu. Ir visgi šie žmonės niekada nepamiršo pradinio Hermio mokymo, kad tiesos žodžius reikia perduoti tiems, kurie pasiruošę juos išgirsti. Toks mokymas pateikiamas Kibalione: kur žengia meistro pėda, ten plačiai atsiveria ausys tų, kurie pasiruošę jo mokymui. Ir dar: kai mokinio ausys pasiruošę girdėti, atsiranda lūpos, kurios užpildo jas išmintimi. Tačiau jie griežtai laikėsi dar vieno hermetinio aforizmo iš Kibaliono: neįšventintiesiems tiesos lūpos neprabyla. Yra žmonių, kurie kritikuoja šią hermetistų nuostatą ir kaltina juos tokia uždarumo ir atsiskyrimo politika neišreiškiant tikrosios dvasios. Tačiau pažvelkime atgal: istorijos puslapiai atskleis išmintį meistrų, kurie suvokė pastangų kvailybę siekiant mokyti pasaulį to, ko šis nebuvo pasiruošęs ir visai nenorėjo gauti. Hermetistai niekada nesiekė tapti kankiniais, priešingai, jie tyliai sėdėjo šone su užuojautos šypsena lūpose, kai „nemokšos niršo“ ar savo įpročiu linksminosi pasmerkdami kankinimams ir mirčiai kilniausius, bet suklaidintus entuziastus, kurie įsivaizdavo galį perteikti barbarų rasei tiesą, įmanomą suvokti tik išrinktiesiems, toli pažengusiems Kelyje. Persekiojimo dvasia neišnyko iki šių dienų. Yra tokių hermetinių mokymų, kurie, jeigu būtų viešai paskelbti, sukeltų daugumos dvasinių mokytojų panieką ir užgauliojimus , bei paskatintų juos vėl šaukti: „Ant kryžiaus juos ! Ant kryžiaus!“.
Vėjas: Ko būkštauti prieš knygą, atsieit, ką nors suprasti –vienas vargas- Nieks nežino kaip yra –neturiu noro žinoti AŠ- Džordanas Brunas ant laužo –Dokumentai nepopieriniai- Nesidomiu teologija, nerūpi politika- Avelės ir vergai –mkenimas, inkštimas- Ar atkreipėt dėmesį į tai, kad Dokumentai atsirado patys vieni. Jų negaubė šiltas, artimas, betarpiškas bendravimas, kokį puoselėjo Jėzus. Jų nekomentavo griežti meistrai. Netgi pranašą ar atsiskyrėlį negalima pakviesti Tiesos pristatymui televizijoje, radijuje, ar bibliotekoje. Emili, ačiu už nevykusias pastangas.
emipetras: NĖRA UŽ KĄ AČIŪ , GERBIAMAS PROKURORE . SUNKUS TU ŽMOGUS , LABAI SUNKUS ... , NET NEGALIU ĮSIVAIZDUOTI , O JUO LABIAU SUPRASTI .
Vėjas: su seilinuku mieliau, paprasčiau -katalikiškas palikimas-
emipetras: Iš tiesų tai taip . Niekada nemėgau tuščios ir ambicingos filosofijos , kuri yra savojo EGO išgalvotas pasaulio surėdymas . Viskas VĖJAU , jau seniai išgalvota ir pasakyta , ir aprašyta . Mes tik pasikartojame. Na tavo saviraiška yra tokia ir ne kitokia . Tai ir gerai , tebūnie taip . Man , iš tiesų , daug maloniau žiūrėti , diskutuoti , rašyti iš nuostabos ir naivumo pozicijų , viską matant gerumo šviesoje . Tai aš ir gyvenu tokios dvasinės filosofijos šviesoje , kuri yra aiški ir pozityvi . Pasaulis sukurtas iš šviesos , tai ką čia daugiau begali pridėti . Lieka tik džiaugtis ir tikėti - pačiu savimi .
Vėjas: Laikas suprasti-pripažinti sau pačiam Dokumentų kaip priemonės-instrumento individualizavimo-sumoduliavimo-priderinimo atskiram individui, ir jų susumavimui –tautai, valstybei. Laikmečiui kaip epizodui, laikmečiui kaip nepertraukiamai tėkmei. Kas viešpatauja širdyje, tas lemia siekius, darbus; ne veltui sakoma “spreskite pagal vaisius-darbus”, nes suprasti kitą protą problematiška, įsiskverbti į mintis –neįmanoma; nes mes skiriamės sąmonės: turiniu, aktyvumu-dinamiškumu.
emipetras: PASIKVIESIU IŠMINTINGESNĮ UŽ SAVE .... V. E. Franklio mintis „…gyvenimo prasmė vis kitokia priklausomai nuo žmogaus, nuo kiekvienos jo dienos ir valandos. Tad svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kiekvieno žmogaus gyvenimo prasmė. Svarstyti šį klausimą bendrais žodžiais būtų tas pats, kaip šachmatų čempionui užduoti klausimą: „Pasakykite, pone, koks yra geriausias ėjimas pasaulyje?“ Tiesiog nėra ir negali būti gero ar geriausio ėjimo atsajai nuo konkretaus žaidimo ir individualios varžovo asmenybės. Tas pats taikytina žmogaus egzistencijai. Nereikėtų ieškoti abstrakčios gyvenimo prasmės. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Todėl niekas negali jo pakeisti, niekas negali jo gyvenimo pakartoti. Taigi kiekvieno uždavinys toks pat unikalus, kaip ir galimybė jį įgyvendinti.” iš: http://psichika.eu/blog/gyvenimo-prasmes-beieskant-pasaka-suaugusiems/
Vėjas: kaip tikras populistas pakeitei tematiką; vyskūpijos klerikalai tavimi patenkinti
emipetras: OSKARO MILAŠIAUS PRANAŠYSTĖS Publikavimo data: 2011/08/08 11:13Įrašą įkėlė: Anomalija Kategorijoje: Lietuva, Mistika POKALBIS VYKSTA PRANCŪZIJOJE , LIETUVOS AMBASADOJE .... - 1939 metų karo įvykius jums esu seniau paskelbęs, atsimenate? Kai ką ir dabar pakartosiu. Vokietija bus išdraskyta. Norės vokiečiai susijungti, bet neturės valios. Jie daug kartų tyčiojosi iš Lietuvos, kad ji neturi sostinės Vilniaus. Tas pats jiems atsitiks dėl Berlyno. Kazokų raitelių kanopos mindžios šio miesto gatvių akmenis. Pilsudskinė Lenkija žlugs, patyrusi gilią žaizdą, nes atpildo Dangun šaukiasi Lenkijos valdžios persekiotos, išnaudotos tautinės mažumos. Prancūzija bus padalyta pusiau. Paryžius vergaus vokiečiams. Kelno katedra patirs didžiulį pavojų. Notre Dame de Paris išliks nesunaikinta. Nebeliks ir Lietuvos, Baltojo Žirgo krašto, minimo Apokalipsėje. Ji daug kentės už savo tautos negimusių kūdikių žudymą, girtavimą, paleistuvystes. Gėda! Dar to betrūko. Lietuviai atkartojo senosios Romos nuodėmes, ypač karininkai bei artistai. Yra pederastų, homoseksualistų, sodomiečių. Lietuvos kūnas pagraužtas iš vidaus. Besaikis malonumų ieškojimas kuriam laikui pražudys tautą. Bus pareikalauta skaudžios išpirkimo aukos. Iš bendro Visatos aruodo lietuviai daug išeikvojo, užtat teks skolą grąžinti krauju, ašaromis, kalėjimais bei kitomis kančiomis. Tūkstančiai lietuvių su šaknimis bus išrauti ir perkelti į amžinąjį ledą bei sniegą. Tai žiauru, bet tikra. Viskas išsipildys. - Kodėl taip liūdna Lietuvos ateitis? – pokalbin įsikišo moterys. - Per daug lietuviai iki šiol mylėjo žemiškąją tėviškę, o nesirūpino amžinąja, todėl svetimtaučiai engėjai prievarta išmokys juos neturto meilės, įskiepys klusnumo, sandoros, tarpusavio meilės, atpratins nuo amerikietiškojo besaikiškumo kaupiant turtus. ŠTAI TAIP . ĮDOMU IKI KOKIO LYGIO DABAR PAAUGOME AR DAR ŽEMIAU NUKRITOME ? KĄ DABAR NORIME PRISIŠAUKTI ?
emipetras: KAS BŪTŲ BUVĘ , JEIGU BŪTŲ BUVĘ GALĖJOME BŪTI LIETUVIAIS , GALĖJOME IR NEBŪTI . KARTAIS ISTORIJOS VINGIUOSE IŠKYLA LEMIAMOS JĖGOS IR SĄLYGOS , KURIOS PAKEIČIA TAUTOS ISTORINĮ VEIDĄ . AČIŪ DIEVUI TĖVUI IR ŠIOS VISATOS MOTINAI DVASIAI , KAD MES SAVO VEIDU LIKOME LIETUVIAI , ŠIEK TIEK KATALIKAI , ŠIEK TIEK ROMUVOS PAGONYS . AČIŪ PROTESTANTAMS , KAD MES ŠIANDIENA KALBAME LIETUVIŠKAI IR DAINUOJAME DAINAS ...,,ant kalno mūrai...'' SIŪLAU PASISKAITYTI http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-07-02-donatas-januta-tautinis-atgimimas-krikscionybe-ir-lietuviai-protestantai/103114
emipetras: PABANDYKIME PASIGYDYTI ŠIUO PAPRASTU METODU . RAŠO , KAD PADEDA . http://interesbook.ru/?p=2785l
emipetras: KIEK ŽMOGUS FIZINIAME KŪNE GALĖTŲ GYVENTI IR NEPASENTI ? Amžinojo gyvenimo siekis Du šimtus metų išgyvensi ar tūkstantį - Vis vien pateksi skruzdžių pietums. Omaras Chajamas Išmintingojo ir iškalbingojo asso Bragos žmona buvo Iduna. Jos brangenybių dėžutėje buvo obuoliai, asams sugražinantys jaunystę. O ir rusų pasakų atjauninantys obuoliai bei gyvasis vanduo (žr. Baltieji vandenys: legendos ištakos ) savo ištakas turi La-Shangri senuosiuose mituose, kadaise suskilusius į atskirus fragmentus (perduodant žodinę tradiciją supaprastintus ir iškreiptus). Kokią paslaptį slepia dėžutė su jaunystės obuoliais ir ar yra galimybė ją atskleisti? Gerontologai žino bent 200 hipotezių apie senėjimą. Garsus fizikas Šriodingeris laikė, kad gyvastis panaši į neperiodinį kristalą. Ir iš pirmo žvilgsnio – su juo galima sutikti. Tačiau tasai gyvasis kristalas nuolat bombarduojamas – jį daužo tiek išorinės aplinkos, tiek vidaus atomai; ir tuo stipriau, kuo aukštesnė temperatūra. Gyvastis priešinasi tiems daužymams tuo, kad jos sutvarkytos, beveik kristalinės struktūros paklūsta kvantinės mechanikos principams: sutrikimai nepavojingi tol, kol nepasiekia tam tikros ribos. Tačiau ją peržengus, vienas ar kitas kristalas pereina į naują būseną. Tokių būsenų, kuriose gyvas išlieka gyvu, gali būti daug. Tačiau išsėmus visus variantus – gyvenimas pasibaigia. Tokią išvadą galime padaryti iš Šriodingerio apmąstymų. Tačiau jis nieko nesakė apie gyvybės galimybes atstatyti savo struktūras. Tai labai sudėtingas klausimas. Įsivaizduokime smulkiausių dulkelių šokį judriame vandenyje. Tai Brauno judėjimas; bet kartu ir organizmo suirimo analogas. Pabandykite tokiomis sąlygomis atstatyti pradinę būseną! Ką gi daryti? O jeigu kristalo elementus pakeistume sunkesniais, stabilesniais? Ir tai reiktų padaryti molekulių ir atomų lygmenyje – ląstelių lygmuo nepakankamas. O tada visa problema persikelia į fizikos ir chemijos sritį. Bent taip galima manyti iki pirmojo nemirtingumo kelio posūkio. Vienas aktyviausių gyvybės elementų yra siera, kuri įeina į baltymų sudėtį. Ją ir reiktų pakeisti amino rūgštyse. Bet kuo? Pakaitalą rasti nesunku: tai telūras. Tačiau jis turi rimtą trūkumą – yra nepaprastai nuodingas. Ir vis tik nedidelę dalį sieros organizme juo būtų galima pakeisti nepasiekiant pavojingos ribos. Kalbama tik apie kelis miligramus, tačiau ir tai suteikia galimybę pasiekti puikų rezultatą – 160-800 metų gyvenimo trukmę. Įsižiūrėkime į gyvosios gamtos numatytas apsaugos programas. Pasirodo, kad kviečio grūduose seleno yra 5 kartus daugiau nei iš jų sumaltuose miltuose, o silicio – 20 k. O juk selenas irgi panašus į sierą, nors ir lengvesnis už telūrą – tad irgi galėtų perimti jos apsaugines funkcijas. Be to, selenas trukdo oksidacijai, lėtam gyvojo organizmo degimui, neutralizuoja kenksmingų jonų (radikalų) poveikį. Silicis irgi atlieka apsaugines funkcijas. O štai su kviečio lukštu jie tiesiog išmetami vėjais. O dar didesni skirtumai avižų, ryžių ier kitų grūdinių kultūrų atveju. Va tik stambios kruopos duoda žmogui papildomą apsaugą. Bet deja, telūro jos beveik neturi. Todėl noriu pabrėžti: neskubėkite skusti bulvių, lupti obuolius, pirkti rafinuotą aliejų. Nepiktnaudžiaukite muilu ir ypač vadinamaisiais atjauninančiais kremais (oda – ląstelių darinys, kurios suminkštinimas yra jos sunaikinimas). Koks paradoksas - žmogus dar neišmoko (ar jau pamiršo, juk Biblijoje nurodoma, kad pirmieji žmonės gyveno šimtus metų) naudotis gamtos duotais apsaugos mechanizmais. Jis rafinuoja, pvz., cukrų, tam skirdamas, beje, nemažas išlaidas. Tačiau gelsvas, nevalytas cukrus gerokai tinkamesnis organizmui. Taipogi ir kvantinės mechanikos požiūriu. Taigi, kartu su telūru, pagarbią vietą kovoje su entropija užima ir kiti elementai, kurių priskaičiuojama 64 Immortality (lengva prisiminti, tiek langelių šachmatų lentoje). Tačiau negalima pulti eksperimentuoti su telūru, selenu ir kitais – net miligramai jų yra pavojingi. Vis tik visa tai nepanaikina entropijos. Gyvybės kristalas vis tiek patiria jos smūgius ir jo patvarumas nėra begalinis. Taip, galima prailginti gyvenimą, tačiau nemirtingumo taip nepasieksime. Ar jis įmanomas, bent teoriškai? Šio klausimo sprendimui kristalo modelis jau netinka – gyvybė gerokai sudėtingesnė. Tačiau gamta vis dėlto turi dar nepažintų rezervų. Buvo atliekami bandymai atstatyti nervų ląsteles RNR pagalba. Po pirmų kuklių rezultatų tebesitęsia pauzė. Yra prielaidų manyti, kad net atstatyti neuronai yra tarsi „mirę“, nes lengvai išplaunami iš organizmo kartu su šlakais. Tačiau tai padeda kilti idėjai apie biomašiną. Imkim prielaidą, kad neuronų skaičiaus mažėjimas yra organizmo senėjimo priežastis (pvz., 30-metis teturi tik pusę pradžioje turėtų neuronų). Kai neuronų telieka 15-20%, žmogui ima grėsti mirtis. Jei neuronai būtų atstatomi, organizmas nesentų. Nervų ląstelės turi ploniausius, viduje tuščias siūlines ataugas. Jos iki šiol daugeliui kelia asociacijas su elektros laidais. Tačiau viskas teka, viskas keičiasi. Ši senovinė tiesa tapo vos ne magiška neurono formule – juk neuronų ataugomis iš tikro teka srautai, kurie be įprastinių organinių molekulių perneša ir genetinę informaciją, užkoduotą ribonukleininėse rūgštyse (RNR). Ir šie mikrosrautai sudaro tarsi mūsų antrąjį materialųjį kūną, kuris, savo ruožtu, susijungęs su biolauku. Ir pats neuronų išsidėstymas nėra atsitiktinis, - jį, galima manyti, nusprendžia biolaukas. Ir čia atsiduriame greta neįtikėtinos neuronų atstatymo teorijos. Ne, vieni neuronai negali pagaminti kitų. Tačiau energiniuose lauko mazguose lieka prisiminimas apie mirusius neuronus. Ir tą atmintį galima materializuoti! Tik kaip?
emipetras: KARALIAUS SALIAMONO MOKYMAS Kai karalius Saliamonas nusileido nuo kalno, pasitikęs tekančią Saulę, susirinkusieji pakalnėje pasakė: — Tu esi mūsų įkvėpimo šaltinis. Tavo žodžiai pakeičia širdis, o Tavo išmintis nušviečia protą. Mes trokštame Tavęs klausytis. Pasakyk mums, kas mes? Jis nusišypsojo ir tarė: — Jūs – pasaulio šviesa. Jūs – žvaigždės. Jūs – tiesos šventovė. Kiekviename iš jūsų – Visata. Panardinkite protą į širdį, klauskite savo širdies, klausykitės per savo meilę. Palaiminti suprantantys Dievo kalbą. — Kokia gyvenimo prasmė? — Gyvenimas – tai kelias, tikslas ir apdovanojimas.Gyvenimas – tai Meilės šokis. Jūsų paskirtis – pražysti. BŪTI – tai didžiulė dovana pasauliui. Jūsų gyvenimas – Visatos istorija. Ir todėl gyvenimas gražesnis už visas teorijas. Vertinkite gyvenimą, kaip šventę, nes gyvybė vertinga pati savaime. Gyvenimą sudaro dabartis. O dabarties prasmė – būti dabartyje. — Kodėl mus persekioja nelaimės? — Ką pasėjote, tą ir pjaunate. Nelaimės – tai jūsų pasirinkimas. Skurdas – žmonijos kūrinys. O kartėlis – tai neišmanymo vaisius. Kaltindami jūs prarandate jėgą, o trokšdami išbarstote laimę. Pabuskite, nes vargšas tas, kuris nesuvokia savęs. O nesurandantys savyje Dievo Karalystės – benamiai. Vargšu tampa tas, kuris veltui švaisto laiką. Nepaverskite gyvenimo beverčiu. Neleiskite miniai pražudyti jūsų sielos. Tegul turtas nebūna jums prakeiksmu. — Kaip įveikti nelaimes? — Nekaltinkite savęs. Nes jūs esate dieviški. Nelyginkite ir neskirstykite. Už viską dėkokite. Džiaukitės, nes džiaugsmas daro stebuklus. Mylėkite save, nes mylintys save myli viską. Laiminkite pavojus, nes drąsieji yra palaiminti. Melskitės džiaugsmingai – ir nelaimės jus aplenks. Melskitės, bet nesiderėkite su Dievu. Ir žinokite, šlovinimas – geriausia malda, o laimė – geriausias maistas sielai — Koks kelias į laimę? — Laimingi MYLINTYS, laimingi dėkojantys. Laimingi susitaikę. Laimingi atradę rojų savyje. Laimingi džiaugsmingai duodantys ir laimingi priimantys dovanas su džiaugsmu. Laimingi ieškantys. Laimingi prabudę. Laimingi, kurie klausosi Dievo balso. Laimingi vykdantys savo pašaukimą. Laimingi pažinę Vienį. Laimingi paragavę dieviško pažinimo. Laimingi esantys harmonijoje. Laimingi regintys pasaulio grožį. Laimingi atsivėrę Saulei. Laimingi tekantys kaip upės. Laimingi tie, kurie pasiruošę priimti laimę. Laimingi išmintingi. Laimingi suvokę save. Laimingi pamilę save. Laimingi šlovinantys gyvenimą. Laimingi kuriantys. Laimingi laisvi. Laimingi atleidžiantys. — Kokia gerovės paslaptis? — Jūsų gyvenimas – didžiausia brangenybė Dievo lobyne. O Dievas – žmogaus širdies brangenybė. Jūsų vidiniai turtai neišsemiami, o gerovė aplink jus neribota. Pasaulis pakankamai turtingas, kad kiekvienas praturtėtų. Todėl kuo daugiau duodate, tuo daugiau gaunate. Laimė stovi prie jūsų namo slenksčio. Atsiverkite gerovei. Ir paverskite viską gyvenimo auksu. Palaiminti suradę lobius savyje. — Kaip gyventi šviesoje? — Gerkite kiekvieną gyvenimo akimirksnį, nes nenugyventas gyvenimas gimdo liūdesį. Ir žinokite, kas viduje, tas ir išorėje. Pasaulio tamsa kyla iš širdies tamsos. Laimė – tai saulėtekis. Dievo pažinimas – tai ištirpimas šviesoje. Nušvitimas – tai tūkstančių Saulių švytėjimas. Palaiminti trokštantys šviesos. — Kaip atrasti harmoniją? — Gyvenkite paprastai. Niekam nekenkite. Nepavydėkite. Tegul dvejonės išvalo, o ne atima jėgas. Pašvęskite gyvenimą grožiui. Kurkite dėl kūrybos, o ne dėl pripažinimo. Vertinkite artimuosius kaip atradimus. Transformuokite praeitį, užmiršdami ją. Atneškite pasauliui kažką naujo. Kūną užpildykite meile. Tapkite meilės energija, nes meilė viską įkvepia. Kur meilė – ten Dievas. — Kaip pasiekti gyvenimo tobulumą? — Laimingas daug ką pakeičia. Nelaimingi lieka vergais, nes laimė myli laisvę. Iš tikrųjų, džiaugsmas ten, kur Laisvė. Siekite laimės meno. Atsiverkite pasauliui ir pasaulis atsivers jums. Atsisakydami priešintis, jūs tampate valdovu. Ir, žiūrėdamas į visus su meile, jis pridūrė: - Bet dar daugiau jums atvers Tyla... Tik būkite Savimi! Gyvenkite harmonijoje! Būkite savimi! Šaltinis http://tobulekime.blogspot.com/p/likimo-desniai.html
emipetras: PIRMIAUSIA TARNYSTĖ , O TIK PASKUI DIEVUJE SŪNYSTĖ . BE TARNYSTĖS NEGALI ATSIRASTI SŪNYSTĖ . DIEVAS YRA MEILĖ , TAI IR TARNYSTĖ YRA SĄMONINGA MEILĖ SAVO KŪRĖJUI . DIEVAS VISAGALIS IR JAM NIEKO NETRŪSTA , TAČIAU SAVO MEILĘ ŽMOGUS GALI JAM PADOVANOTI , NES TOKIĄ DOVANĄ DIEVUI MAŽAI KAS ATSIUNČIA , DAUGIAUSIA SIUNČIAMI TIK PRAŠYMAI IR SKUNDAI . TAI DOVANOKIME DIEVUI SAVO PROTO SUBTILIAUSIĄ BŪSENĄ - MEILĘ IR DIEVAS MUS IŠGIRS.. ĮKELIU ŠIEK TIEK FILOSOFIJOS IŠ VIRGIO SVETAINĖS ,,ŠVIESOS KELIU'' Ar visi tie ekstrasensoriniai, magiški sugebėjimai – daro žmogų stipresniu? Taip. Tačiau, jie visiškai nedaro jo dvasiškai stipresniu. Tai tik dar daugiau pagundos žmogui, dar daugiau tempia žemyn. Po to, kai tokia asmenybė tampa jau stipria subasmenybe, naujai asmenybei, sekančiame gyvenime, bus tik dar sunkiau, nes tokia susiformavusi stipri subasmenybė įtakos į naują asmenybę dar stipriau. Taip ir atsiranda masė problemų pas daugelį dabar gyvenančių žmonių. Žinojimas ir supratimas to, kad blogio kariams vis tiek neišvengiamai artėja pabaiga, mirtis, tokius daugkartinius Kanduko asmenybės sąmoningus persikūnijimus ir gyvenimus, paverčia tik į dar didesnį pragarą, dar didesnėmis kančiomis, ištemptomis laike. O dvasinio pasaulio atžvilgiu – toks žmogus net nėra dar gimęs. Kadangi dvasiniam pasauliui žmogus gimsta tik tada, kada asmenybė susilieja su Siela ir tai yra Tiesa, nepriklausomai – priimat jūs tai ar ne. Klausia, kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmonės, norintys tapti Geliarais? Tai priklauso pirmiausia, nuo to, ant kiek toli jis pasiryžęs žengti, dėl dvasinio pasaulio? Kiek jis suvokia visą savo tokio žingsnio rimtumą? Įskaitant tai, kad jis visada bus materialiame, trimačiame pasaulyje, pastoviai esant materialaus pasaulio primestuose šablonuose, kontrolėje. Reikia iš anksto suprasti, kokį žingsnį jam lemta atlikti ir kame to prasmė? Daug kas nori tapti Šviesos kariais, bet tuo pačiu, visiškai nenori išsiskirti su šio pasaulio iliuzijomis. Jie sako: “Taip, aš noriu tapti Geliaru, noriu išsigelbėti pats, noriu daug ką gero padaryti, bet aš nenoriu to ir ano atlikti, atsisakyti, prarasti, keistis. Aš nenoriu prarasti susiformavusių įsitikinimų, šablonų, nenoriu išsiskirti su materijos pasauliu.” Pats toks sakymas, tas nenoras išsiskirti – truputėlį juokingas. Kaip gali žmogus išsiskirti su tuo, kame jis yra dabar? Kas tai bebūtų, nesvarbu kas, ar tai bus anapusinė Būtybė, ar tai bus Žmogus, pasiekęs išsilaisvinimo, kol jis yra šiame trimačiame pasaulyje, būti matomu, trimačiu, yra tik vienintelis būdas – būti fiziniame kūne. O kūnas – materialaus pasaulio dalis. Vadinasi, pas jį vis tiek visada bus dalis to materialaus pasaulio ir jis su ja niekada neišsiskirs, kol bus čia. Taip, jis ir toliau visada bus veikiamas Gyvuliško prado, pastoviai atakuojamas jo. Bet ar jis tam jau taip lengvai pasiduos tada? Štai kur klausimas. Jei jis tvirtai pasirinko dvasinį pasaulį ir kas dieną siekia to, žinoma nepasiduos. Pirmiausia, reikia suprasti tarnystės dvasiniam pasauliui rimtumą, bei vertę ir ką jis pats turi atlikti dėl šito. Pačiam priimti sąmoningą sprendimą, kas liečia dvasinio pasaulio ir pastoviai siekti kuo didesnio jo pažinimo. Užsiduoti sau klausimą, ar iš tikro nori susiliesti su tuo Dvasiniu pasauliu? Ar reikia tokių žinių tau? Ar tai skaitai tik šiaip sau, dėl smalsumo ir iš nėra ką veikti? Štai nuo čia viskas ir prasideda, nuo sprendimo priėmimo. Ir jei visa tai, kas čia sakoma, jus dar “šokiruoja”, “užgauna”, ar “įžeidžia”, tai ir pradėti kol kas dar neverta. Tada žinoma, labiau jums patiks tekstukai apie tai, kokie jūs visi nuostabūs, puikūs “angelai sparnuotieji”, atkeliavę tik laikinai ir tuojau vėl išskrisit, kaip greitai čia viskas pagerės, pamojus burtininko lazdele, kaip jus “mylimi ir laukiami”, kaip nori “susitikti”, tik dar truputį pakentėkit, nes tai “pamoka” – kentėkit ir viskas už jus bus padaryta, viskas atpirkta ir išpirkta, tik palaukit ir nesugalvokit ką nors veikt, jūs ir taip viską nuveikę jau, tik kantriai laukite ir tai įvyks, na o datas pakoreguosim, jei ką... Manau nebereikia aiškinti, kas tai daro ir kodėl? Tačiau, jeigu žmogus nežiūrint į nieką, vis tik žengia į tokį tikrą dvasinį kelią, tai tada geriau jau jam nuo jo nenueiti. Na o toliau, viskas jau priklausys nuo siekių tvirtumo ir norų, o sugebėjimai, anksčiau ar vėliau atsiveria kiekvienam. Tokiame Šviesos kario mene, žmogus gali augti ir tobulėti iki begalybės, tam nėra ribų. Iš tikro, paprasčiausia tarnystė dieviškam pasauliui ir pasireiškia tuo, kad žmogus turi pirmiausia pats pažinti tokias žinias ir po to, pastoviai jas lydėti, skleisti. Kodėl Geliaras pats tampa kaip saulė? Kadangi jis savanoriškai tampa tokių dvasinio pasaulio jėgų palydovu čia žemėje. Jis pastoviai dirba su savimi tam, kad pirmiausia pačiam atsikratyti viso to, kas maišo būti tokiu laisvu dvasinio pasaulio palydovu. Kad visa tai, kas jame žemiška, nesusimaišytų su tomis jėgomis, kurios ateina į žemę iš Ten. Ar meilė kitam žmogui gali būti blogai? Kyla šioje vietoje kitas klausimas. O kas aplamai yra ta žemiška meilė, apie kurią žmonės dažniausiai kalba ir kaip ją jie kiekvienas asmeniškai supranta? Taip vadinama, žmogiška meilė vienas kitam – gerai tai ar blogai? Ir ar žmogus, įžengęs į Geliaro kelią, gali mylėti kitą žmogų, pagal tuos principus, kurių laikosi “ir kiti” žmonės? Bet gi tie principai, kurių laikosi “ir kiti” žmonės, vienas kito atžvilgiu – tik Gyvuliško proto sistemos padiktuoti principai. Argi ne taip? Taip. Žinau, jog vėl tai “užgauna” išdidumą, puikybė sukyla ir krečia, nes sujaukia visus susidėliotus šablonus, nuostatas, buvusias iki tol. Bet argi jos yra iš tikro jūsų, tos nuostatos? Argi jos yra nuo jūsų Sielos? Pagalvokit, įsigilinkit, neskubėkit nieko teisti ir vertinti. Argi gali tikra Meilė, kaip ir pats gyvenimas, būti laikina? Jei ji yra laikina – tai jau ne meilė ir jei gyvenimas laikinas – tai irgi jau ne gyvenimas, o tik laikinas individo egzistavimas. Todėl, daugelis šiandiena, taip ir elgiasi, kaip laikinai egzistuojantys, kaip būsimi gyvi lavonai, kad po jų, nors ir tvanas, svarbu šiandiena gaut kuo daugiau malonumų. Faktiškai, jei pabandyti pažvelgti į esmę, tai Meilė, jei ji iš tikro remiasi giluminiais, dvasiniais jausmais, vienas kitam, nuo sielos kitai sielai – tai jau bus visai ir nebe ta žemiška meilė, apie kurią dažniausia kalba, kaip moters meilė vyrui, ar vyro moteriai. Tai jau bus visiškai kitokia – Dvasinė Meilė, kuri yra – amžina. O štai tokie laikini įsimylėjimai, gal tiksliau, individų susidomėjimai vienas kitu, sudarant eilę ateities bendrų planų, norų ką nors turėti ir dominuoti prieš ką nors, kas yra šalia – tai jau yra ne kas kita, o būtent banali, šabloniška materialios sistemos įteigta nuoroda... Pagal materialų protą, visada bus teigiama ir primetama, kad vienas žmogus negali gyventi be kito. O kame gi viso to prasmė? Kodėl jis negali gyventi, be to kito? Ar tik dėl to, jog jam nėra, ar nebus daugiau kam komanduoti, dominuoti prieš ką nors? Ir jei visa tai, apie ką dabar kalbame, jus dar šokiruoja, vadinasi dar stipriai esate įtakojamas ir įklimpęs, savo materialaus prado pinklėse, nesate visiškai laisvas savo pasirinkime. Tik tiek...
emipetras: ČIA YRA LABAI GERŲ PATARIMŲ KAIP PAGERINTI SVEIKATĄ . YPAČ ĮDOMUS PATARIMAS KAIP TEISINGAI REIKIA GERTI KARVĖS PIENĄ , KAD JIS ATNEŠTŲ MŪSŲ ORGANIZMUI NAUDĄ , O NE ŽALĄ . TAIGI SKAITYKITE IR GERKITE NATŪRALŲ KARVĖS PIENĄ Į SVEIKATĄ . VISKĄ RASITE ŠIOJE SVETAINĖJE. http://www.liveinternet.ru/users/3549325/rubric/2737339/
emipetras: VARŠKĖ IR ALIEJUS-DIETA PRIEŠ VĖŽĮ Publikavimo data: 2014/07/17 15:06Įrašą įkėlė: Anomalija Kategorijoje: Farmakologija / MedicinaGaires: Johanna Budwig (dr. Johanna Budwig) buvo viena iš pirmaujančių Europos biochemikų vėžio mokslinių tyrimuose. Ji gimė 1908 metais ir mirė būdama 95 metų amžiaus. Už ypatingus nuopelnus vėžio gydyme, septynis kartus nominuota Nobelio premijai. Budwig pareiškė, kad produktų su sumažintu riebalų kiekiu ir perdirbtų aliejų/riebalų naudojimas sukelia sunkias ligas. Kai iš maisto dirbtinai pašalinami riebalai – tai grėsmė ir vaikams, ir suaugusiems. Ji pabrėžė, kad sveikų žmonių kraujyje Omega-3 klasės riebalų kiekis yra daug didesnis, negu sergančiųjų. Remiantis tyrimo duomenimis, ji pradėjo eksperimentiškai ieškoti maisto produktų, padedančių vėžio ligos gydyme. Galų gale, apsistojo prie var Linų sėmenų aliejus, daugiau nei kiti, turi Omega-3 riebalų rūgščių, lengvai virškinamas ir nesukelia alergijos. Varškėje yra aukšto lygio glikoproteinų. Budwig nustatė, kad varškės ir linų aliejaus derinys leidžia riebalų rūgštims pasidaryti tirpioms vandenyje ir lengvai absorbuotis organizme. Vienas sėmenų aliejus yra nekenksmingas, bet ir ne toks naudingas. Aliejus turi būti sumaišytas su varške. Savo nuostabai Budwig nustatė, kad praėjus trims mėnesiams tokios dietos, vėžiu sergančių pacientų būklė pagerėjo. Metastazės sumažėjo, ligoniai sustiprėjo, o kraujyje nebėra geltonai-žalių dalelių. Fosfolipidų ir lipoproteinų lygis sunormalėjo, hemoglobino kiekis normalus. Pasirodė, kad vėžio gydymas yra įmanomas! Po daugelio tyrimų metų ji rado optimalią sudėtį – du šaukštai organinio (šalto spaudimo) linų sėmenų aliejaus gerai išmaišoma su 100-150 g varškės iki vienalytės masės, vartojama vieną kartą per dieną. 1990 metais, onkologas dr Roehm pasakė, kad tai yra sėkmingiausia priešvėžinė dieta pasaulyje. Dietos naudojimas, kaip tai buvo vėliau vadinama „Budwig protokolas“, įrodė terapinę vertę ne tik prevencijoje ir gydyme nuo vėžio, bet ir širdies priepuolio, aterosklerozės, kepenų funkcijos sutrikimų, pepsinės opos, artrito, odos egzemos, senatvinės dimensijos ir autoimuninių ligų atvejais. Johanna Budwig tyrimai parodė, kad plačiai naudojamas hidrinimo metodas riebalų gamyboje (pavyzdžiui, margarino gamyba labai pavojinga žmonėms su vėžio rizika) sudaro piktybinių navikų atsiradimo grėsmę. 1 puslapis iš 3 2 puslapis iš 3 Per visą gyvenimą Johannos Budwig moksliniai tyrimai buvo ignoruojami, oponuojami ar nutylimi tiek oficialios medicinos, tiek maisto pramonės ir farmacijos industrijos, nes buvo nenaudingi abiems. Kaip prisimena Clifford Beckwith (Cliff Beckwith), buvęs Johannos Budwig pacientas, išgijęs nuo prostatos vėžio ir jos stebimas 10 metų, tuo metu buvo užfiksuota apie 1000 sėkmingų pasveikimų nuo vėžio. Saugodama savo interesus, farmakologijos pramonė ir onkologija ignoravo visus Johannos Budwig pasiekimus. Be to, jos moksliniai tyrimai galėjo pateikti rimtą smūgį maisto pramonei vystant daugelio maisto produktų gamybą. Johanna Budwig teigė, kad maistui negalima naudoti bet kokius rafinuotus aliejus ir taip vadinamus dirbtinius riebalus (margarinas, majonezas), gautus hidrinimo ar dalinio hidrinimo keliu. Žmogaus organizmas, širdies raumenys atmeta tokius perdirbtus riebalus, kurie galų gale sukelia įvairius sutrikimus, įskaitant ląstelių lygyje. ohanna Budwig į blogų riebalų sąrašą įtraukė ir paplitusius konditerijoje neprisotintus riebalus. Pagal jos nuomonę, leidžiama naudoti angliavandenių, kurių sudėtyje yra natūralaus cukraus: obuoliai, figos, kriaušės ir vynuogės. naudoti rafinuoto cukraus visais pavidalais, makaronų, baltos duonos, riebios mėsos, keptų ir konservuotų produktų. Beveik visiems, norintiems išlaikyti normalią sveikatos būklę, rekomenduojama kiekvieną dieną suvalgyti (paros norma) 100 g varškės su 5 g linų sėmenų aliejaus. Reikėtų pažymėti, kad sunkiais atvejais Joanna Budwig siūlė naudoti mišinį, kurį sudaro 42 g linų sėmenų aliejaus (3 šaukštai) ir 100 g šviežios varškės. Kasdienėje praktikoje naudojant šių produktų derinį kaip prevencinę priemonę, imama mažiau linų aliejaus ir daugiau varškės. Pvz., pusryčiams galima blenderyje sumaišyti medaus, natūralaus šalto spaudimo linų sėmenų aliejaus, šviežio pieno (deficitas mieste) ir šviežios varškės. Galima pridėti riešutų (išskyrus arachisus) ar šviežių vaisių pagal sezoną. Pastaba: linų sėmenų aliejus yra greitai gendantis. Rinkdamiesi parduotuvėje, būtinai pažiūrėkite į išpilstymo dieną. Jei aliejus buvo išpilstytas daugiau nei prieš mėnesį, jis yra 100% sugedęs, net jei galiojimo data šeši mėnesiai. Pardavėjai – nieko neišmanantys žmonės galvoja, kad sėmenų aliejų kaip saulėgrąžų, galima laikyti šilumoje ir šviesoje. Taip laikomas aliejus pasidaro kartus ir neskanus. Šviežias aliejus yra aromatingas, malonaus skonio kiek lengvai deginantis kaip garstyčios. Nusipirkę aliejų laikykite tik šaldytuve. Varškės ir sėmenų aliejaus dieta naudinga visiems, tiek besigydantiems sunkias ligas, tiek vėžio susirgimų prevencijai. Mokslininkų išvados: norite nesenti – vartokite linų sėmenų aliejų 2 puslapis iš 3 3 puslapis iš 3 „Reguliarus Omega-3 rūgščių vartojimas, kurių yra itin gausu linų sėmenų aliejuje, padeda sulėtinti senėjimo procesus 4-5 metais“, – teigia Kalifornijos universiteto (San Franciskas) mokslininkai. Tyrimas taip pat parodė, kad Omega-3 naudingos mažinant tokių su amžiumi atsirandančių ligų, kaip raumenų masės mažėjimas, simptomus. Pasak mokslininkų, linų sėmenų aliejus yra būtinas vaikų ir vegetarų mityboje, nes tai vienas stipriausių augalinės kilmės Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinių. R. Danisevičius Natūralus organizmo senėjimas vyksta dėl telomerų grandinės trumpėjimo. Telomerai aktyviai dalyvauja ląstelių dalijimosi procese. Būdami chromosomų grandinės galuose, telomerai apsaugo jas nuo pažeidimų, tačiau ląstelėms skylant, telomerai po truputį trumpėja. Kai telomerai visiškai susinaudoja, ląstelės žūsta. Kalifornijos universiteto mokslininkas Dr. R. Farzaneh–Far ir jo kolegos savo dėmesį sutelkė į telomerų ilgį ir siekė išsiaiškinti, mechanizmą, kaip Omega–3 rūgštys veikia telomerų ilgį. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „Journal of the American Medical Association“. „Mes nustatėme labai aiškų ryšį, kad Omega–3 rūgščių kiekio kraujyje padidėjimas susijęs su mažesniu biologinio senėjimo greičiu“, sako dr. R. Farzaneh–Far. Pasak jo, daugiausia Omega–3 rūgščių vartoję asmenys turėjo ir ilgiausius telomerus, o tų, kurie Omega–3 rūgščių turinčių produktų vartojo mažai, telomerai buvo trumpesni. Mokslininkai teigia, kad telomerų ilgis gali parodyti žmogaus biologinį amžių, o spartus telomerų trumpėjimas gali lemti pirmalaikį senėjimą arba susirgimą vėžiu. Ankstesni tyrimai parodė, kad oksidantų poveikis itin žalingas telomerams. Tuo tarpu Omega–3 rūgštys turi antioksidantinių medžiagų, kurios silpnina oksidacinius procesus. Pasak mokslininkų, tikėtina, kad Omega-3 riebiosios rūgštys paskatina telomerazės, kuri pailgina ir atstato sutrumpėjusius telomerus, gamybą. Omega-3 riebiųjų rūgščių itin gausu žuvų taukuose bei linų sėmenų aliejuje. Pasak mokslininkų, linų sėmenų aliejus yra būtinas vaikų ir vegetarų mityboje, nes tai vienas stipriausių augalinės kilmės Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinių. Parengta pagal: lrytas.lt, baltai.lt, facebook.com/notes/žolininkystė 3 puslapis iš 3 3 iš 3 Pateikiama: „VARŠKĖ IR ALIEJUS.doc“.
emipetras: ŽIUPSNELIS POLITIKOS PER ŽURNALISTĖS PALMIROS MINTIS http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/palmira-martinkiene-vasariski-vaizdeliai-is-naturos-500-513143
emipetras: ŽIUPSNELIS POLITIKOS PER ŽURNALISTĖS PALMIROS MINTIS http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/palmira-martinkiene-vasariski-vaizdeliai-is-naturos-500-513143
emipetras: MŪSŲ KOJŲ PĖDOS , TAI VISO KŪNO , VIDAUS ORGANŲ , ŽEMĖLAPIS . MASAŽUOKIME PĖDAS KASDIENA IR BŪSIME SVEIKI IR ILGAI GYVENSIME http://www.sveikinagai.lt/p279d371-382em279lapis.html http://sveikatingumocentras.com/pedu-zemelapis/
emipetras: TIBETAS DVASIŲ IR PASLAPČIŲ KRAŠTAS . IŠ TEN ŽMONIJA YRA GAVUSI DAUG NAUDINGOS INFORMACIJOS , NES TEN YRA TIKRASIS DVASINIS CENTRAS , TEN GYVENA IR MŪSŲ PLANETOS PRINCAS MAKIVENTA MELKIZEDEKAS . TAIGI, Tibeto pratimai, kurie pagerina regėjimą, klausą, kraujotaką, kraujo spaudimą ir t.t. Atsibudus ir gulint lovoje arba atsisėdus : 1 Įtrinti delnus ir delnų pagalvėles uždėti ant akių. Paspausti 30 kartų ir 5-10 s. palaikyti ant akių. 2 Jei delnai neužkaista, tai rodo, kad yra problemų su sveikata, bet pratimą daryti reikia. 3. Delnus nuleidžiame ant ausų ir 30 k. paspaudžiame ausis. 4 . Abiem kumščiais 30 k. braukiame nuo smakro link ausų. Viena ranka į vieną pusę , kita ranka į kitą pusę , tačiau abiem rankomis kartu . 5. Dešinys delnas bus apačioje, o kairys delnas dedasi ant dešiniosios plaštakos viršaus ir 30k. čiuožiame per kaktą nuo vieno smilkinio link kito. 6. Dešinys delnas apačioje, kairys ant dešinio ir neliečiant veido 30k.nuo nosies braukti link viršugalvio ir palaikyti ant viršugalvio 5-10 s. Taip pat sudėjus delnus , bet nepaliečiant nei veido , nei galvos, vesti rankas , per galvos viešų nuo vienos ausies link kitos ausies. (Gerina kraujo spaudimą) 7. Dešinys delnas apačioje, kairys ant dešinio. Uždėti delnus ant kaklo ir kaire ranka braukti kūnu nuo kaklo link bambos, o dešinė ranka visą laikyti ant kaklo. Palaikyti 5-10 s. 8. Abi rankas leidžiam žemyn ir ant pilvo sukam 30 ratukų . 9. Pakeliam abi kojas aukštyn ir kartu rankom ir kojom per riešus ir čiurnas sukam 30 ratukų 10. Kratom rankas ir kojas 30s. 11. Delnais braukiam 30 kartų pėdas. Braukiam nuo pirštų link kulnų. Jei oda sausa galima patepti aliejum. KITI PATARIMAI Nuo skausmo ant skaudamų kūno vietų rekomenduojama dėti - foliją. (Blizgia puse ant skaudamos vietos) Labai gerai pav. ant nugaros ar širdies ploto dėti folijos juosteles 1cm pločio 1,5 cm atstumu ir priklijuoti pleistru. Galima laikyti 2 paras. Geriausia tas juosteles , šiek tiek priklijuoti ant sąsiuvinio lapo popieriaus , tada bus patogiau tą foliją uždėti ant tam tikros kūno dalies . Nuo skausmo, bet kurioje vietoje, tinka paspausti tašką ant didžiojo piršto maždaug 5-7 milimetrai nuo panagės ir palaikyti 1 min. Taškas skaudamas, bet reikia pakentėti. Geriausia pagalba veido raukšlėms išlyginti . Iš 2 kapsulių vitamino E išspausi aliejų, sumaišyti su glicerinu ir ištepti veidą. Dar galima kartu išgerti ir po 1 kapsulę vitamino E. Greitoji pagalba nuo insulto. Pirmiausia kviesti greitąją , o kol greitoji atvažiuos , po kiekvieno piršto nagu įdurti adata ir išspausti po lašelį kraujo. Taip pat pradurti ausų pagalvėles ir dar patrinti ausis delnais. Nuo infarkto ar širdies priepolių reikia 5 min. prisiversti ir stipriai kosėti. Savos gamybos priemonė nuo visų skausmų. 300 ml spirito, 10ml jodo, 10ml. kamparo spirito ir 10 tablečių analgino tablečių. Viską sumaišyti 21 d. palaikyti tamsoje ir tinka viską trinti. Tinka raumenims, sausgyslėms, sąnariams ir kaulams Būkite sveiki ir laimingi.
emipetras: PAMIRŠAU PARAŠYTI , KAD ŠIE ABU PRATIMAI DAROMI PO 30 KARTŲ , 5- 10 sek. , O KAIRĖ RANKA VIS PALAIKOMA ANT BAMBOS 6. Dešinys delnas apačioje, kairys ant dešinio ir neliečiant veido 30k.nuo nosies braukti link viršugalvio ir palaikyti ant viršugalvio 5-10 s. Taip pat sudėjus delnus , bet nepaliečiant nei veido , nei galvos, vesti rankas , per galvos viešų nuo vienos ausies link kitos ausies. (Gerina kraujo spaudimą) 7. Dešinys delnas apačioje, kairys ant dešinio. Uždėti delnus ant kaklo ir kaire ranka braukti kūnu nuo kaklo link bambos, o dešinė ranka visą laikyti ant kaklo. Palaikyti 5-10 s.
emipetras: JAU PRASIDEDA GRYBŲ METAS . JAU DYGSTA VOVERAITĖS . ŠIE GRYBAI PASIRODO YRA LABAI VERTINGI NE KAIP VALGYMUI , BET KAIP VAISTAS , NES TURI DAUG UNIKALIŲ SAVYBIŲ IR TUO GALI PADĖTI MŪSŲ FIZINIO KŪNO NEGALIOMS . APRAŠAS YRA RUSŲ KALBA . GAL VISI SUPRASITE RUSŲ KALBĄ , VYRESNI TAI TIKRAI , O JAUNIMAS GALITE IŠSIVERSTI Į LIETUVIŲ KALBĄ . TAI GERO SKAITYMO SĖKMINGO PRITAIKYMO SAVO SVEIKATAI . P.S. rusiškai ,,lisički'' , tikriausiai būtų laputės , o lietuviškai vadiname voveraitės
emipetras: TAIGI PAMIRŠAU ĮDĖTI INTERNETINĘ NUORODĄ . PRAŠAU JI ČIA ... JAU PRASIDEDA GRYBŲ METAS . JAU DYGSTA VOVERAITĖS . ŠIE GRYBAI PASIRODO YRA LABAI VERTINGI NE KAIP VALGYMUI , BET KAIP VAISTAS , NES TURI DAUG UNIKALIŲ SAVYBIŲ IR TUO GALI PADĖTI MŪSŲ FIZINIO KŪNO NEGALIOMS . APRAŠAS YRA RUSŲ KALBA . GAL VISI SUPRASITE RUSŲ KALBĄ , VYRESNI TAI TIKRAI , O JAUNIMAS GALITE IŠSIVERSTI Į LIETUVIŲ KALBĄ . TAI GERO SKAITYMO SĖKMINGO PRITAIKYMO SAVO SVEIKATAI . P.S. rusiškai ,,lisički'' , tikriausiai būtų laputės , o lietuviškai vadiname voveraitės Вещество это капризное, тепловую обработку не выносит, разрушается при температуре 50 град. При холодной засолке его разрушает соль. Значит, принимать лисичку нужно в виде сухого порошка, в капсулах или настоянной на водке или вине. Хиноманноза в лисичках — абсолютно натуральное вещество, не вызывающее побочных действий и уничтожающее паразитов и их яйца, в отличие от препаратов «Вермокс» или «Пирантел», которые действуют только на половозрелых особей. Второе активное вещество лисичек — эргостерол, эффективно воздействующий на ферменты печени. Его применяют при ее очищении. Траметонолиновая кислота успешно действует на вирусы гепатита. Настойка. 1 ст. ложку высушенных и измельченных в порошок лисичек заливают 200 мл водки и настаивают 10 дней, ежедневно помешивая. Не фильтровать, перед употреблением взбалтывать и пить с осадком. — при паразитарных инвазиях — по 2 ч. ложке вечером перед сном в течение 20 дней; — заболевания печени (ожирение, гемангиомы, цирроз), поджелудочной железы — по 1 ч. ложке ежедневно вечером 3-4 месяца; — гепатиты — по 1 ч. ложке утром и вечером в течение 4 месяцев; — для очищения печени — по 2 ч. ложке вечером 15 дней. В натуральной медицине лисичкам цены нет. Они обладают противоопухолевым и иммуностимулирующим действием, помогают при воспалительных заболеваниях, а витамина А в них в несколько раз больше, чем в морковке. Поэтому в Китае препараты из лисичек используют для коррекции зрения и лечения куриной слепоты. опубликовано econet.ru P.S. И помните, всего лишь изменяя свое потребление - мы вместе изменяем мир! © econet
emipetras: JEIGU ĮDĖMIAI SKAITYSITE , TAI RASITE NEMAŽAI PARALELIŲ SU URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTŲ TAM TIKRAIS PANAŠIAIS ASPEKTAIS. TAI DAR KARTĄ RODO , KAD URANTIJOS DOKUMENTŲ AUTORIAI LEIDO MUMS DAUG KĄ ĮSIVAIZDUOTI KAIP ATEITIES MOKSLO ATRADIMĄ , VIS LABIAU ARTĖJANT PRIE DVASINIO PASAULIO PAŽINIMO . mokslo ir religijos suartėjimas Irena Stulpinienė, Klaipėdos “Vėtrungės” gimnazija, fizikos mokytoja-metodininkė Neišvengiamas mokslo ir religijos suartėjimas Žinoma, pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą gali keisti tik genialūs atradimai, prilygstantys Koperniko, Niutono ar Einšteino darbams. Kokie įvykiai mokslo pasaulyje galėtų atsakyti į tokius svarbius pasaulėžiūros klausimus? Gal įmanoma išspręsti Einšteino uždavinį? Reliatyvumo teorijos autorius A.Einšteinas iki pat savo gyvenimo pabaigos 1955 m. bandė išspręsti labai sudėtingą uždavinį - išvesti vieningojo lauko lygtis. Deja, nesėkmingai. Einšteinas žinojo, ko siekia. Sėkmės atveju iš gautų lygčių būtų įmanoma išvesti visus žinomus fizikos dėsnius, o gal ir dar nežinomus mokslui. Vieninguoju lauku fizikai vadina tuštumą - visko, kas pasireiškia materialia forma, sumą. Panašiai būna sudėjus visų spalvų šviesos spindulius - gaunama natūrali (balta) šviesa, kuri jokios spalvos jau nebeturi. Vieningasis laukas vadinamas ir kitais vardais, pvz., Didysis susivienijimas, Supergravitacija. Iki XX a. pabaigos šį kietą teorinės fizikos riešutą krimto daugelis pasaulio mokslininkų. 1979 m. praskriejo pirmoji kregždė: S.Vainbergui, Š.Glešou ir A.Salamui buvo paskirta fizikos Nobelio premija už elementariųjų dalelių ir elektromagnetinės sąveikos vieningąją teoriją. Bet iki Didžiojo susivienijimo buvo dar toloka, nes nuošalyje liko dar dvi gamtos sąveikos - gravitacinė ir branduolinė. Ir štai 1993 m. Maskvoje išleidžiama monografija “Fizikinio vakuumo teorija. Naujoji paradigma”. Autorius - fizikas teoretikas Genadijus Šipovas, Vakuumo fizikos mokslinio centro direktorius, Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas. Jis ir Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas, Tarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktorius Anatolijus Akimovas bei jų teoriniai ir praktiniai darbai pasaulyje darosi vis labiau žinomi. Laikraštyje “Latvijas Vestnesis” (98 03 21) pristatydamas G.Šipovo ir A.Akimovo darbus, fizikas, habil. dr. Juris Tambergas, Latvijos MA Branduolinių tyrimų centro mokslinis bendradarbis, tiesiog klausia: “Ar mes esame Einšteino svajonės įsikūnijimų liudininkai? Galimas dalykas, stovime ant XXI amžiaus pasaulėvaizdžio ir absoliučiai naujų technologijų slenksčio”. G.Šipovas tvirtina, kad su didžiule pagarba nuodugniai išstudijavo Einšteino darbus apie vieningojo lauko teoriją, išsiaiškino Einšteino nurodytas problemas ir susipažino su paties Einšteino sudaryta klausimo sprendimo programa, išsprendė jo nurodytus pagalbinius uždavinius. Dabar, maždaug po 30 metų darbo, G.Šipovas atsakingai pareiškia: “Fizikinio vakuumo teorija pateikia vieningojo lauko teorijos problemos sprendimą!” Žingsnis į naują realybę Einšteino bendrasis reliatyvumo principas yra susietas su erdvės kreivumu. Kur kas platesnis Šipovo visuotinio reliatyvumo principas teigia ne tik erdvės kreivumą, bet ir erdvės sukimąsi - vieną svarbiausių gamtos procesų. Reliatyvumo principų skirtumas lemia tai, kad kreiva ir besisukanti erdvė yra dešimtmatė, o nesisukanti - tik trimatė. Fizikinio vakuumo teorija (toliau - FVT) teigia, kad yra net 7 realybės lygmenys, kad gamtoje egzistuoja griežta materijos formų hierarchija. Be žinomų keturių būvių - kieto, skysto, dujinio ir plazmos (elementariųjų dalelių ir laukų), yra dar trys: fizikinis vakuumas, pirminiai torsiniai laukai ir Absoliučioji “tuštuma”. FVT griežta matematine kalba įrodo, kad VII realybės lygmuo - Absoliučioji “tuštuma” - yra visko sintezė, tačiau nėra įmanoma apie ją žinoti ką nors konkretaus. Nebent tik priskirti begalinę kūrybinę ir informacinę potenciją. Absoliučioji “tuštuma” mums nesuvokiamu būdu gali realizuoti pirminį pačios savęs sūkurinį sužadinimą ir šitaip pradėti formuoti visa, kas yra žemesniuosiuose lygmenyse. VI lygmuo - pirminiai torsiniai laukai (angl. torsion - “sukimasis”) kitaip dar vadinami informaciniais laukais. Jų energija lygi nuliui. Yra ir antriniai torsiniai laukai, kuriuos sukuria sukimasis mums pažįstamame materialiajame pasaulyje: elementariųjų dalelių sukinys (spinas), elektronų sukimasis apie branduolį, planetų - apie Saulę, bet kurio mechanizmo arba balerinos sukimasis ir t.t. Pirminiai torsiniai laukai sužadina fizikinį vakuumą - V realybės lygmenį, kurį galima vadinti virtualiąja realybe. Tai planas arba matrica viso, kas vėliau realizuosis, nes iš fizikinio vakuumo gimsta elementariosios dalelės, formuojančios atomus ir molekules. Vakuumas - universali terpė, kertanti visą erdvę. Kaip pro smėlį gali skverbtis vanduo, pro vandenį - dujos, pro juos - elementariosios dalelės ir laukai, taip ir vakuumas gali kiaurai kirsti viską. Klaidinga manyti, kad vakuumas yra vien kažkur kosminėje erdvėje. Jis yra visur. FVT tvirtina: visi šiuolaikiniam mokslui žinomi laukai yra tik įvairios fizikinio vakuumo poliarizacijos, sutrikdžius vakuumą krūviu, mase arba sukiniu. Visi laukai ir materija gimsta iš tuštumos. Absoliutusis “niekas” yra viskas. Pirminiams torsiniams laukams negalioja reliatyvumo teorijos postulatas apie šviesos greitį kaip didžiausią galimą greitį gamtoje. Tokia išvada apriboja tik keturmatį erdvės-laiko pasaulį. Objektams, kurių energija lygi nuliui, teigia G.Šipovas, netaikytina judėjimo sąvoka, todėl teisinga sakyti, kad pirminis torsinis signalas, vos gimęs, tuojau pat pasiekia visus erdvės taškus ir iš karto yra visur. Naujausi tyrimai rodo: vakuumas yra informacinė struktūra, savotiška informacijos talpykla. Informacija apie materialiojo pasaulio praeitį ir ateitį gali būti visur ir visada, nes ir pats vakuumas yra visur ir visada. Nejaugi nuo pat Pradžių pradžios (o “Pradžioje buvo Žodis”) visa informacija saugoma tuštumos analuose? Kodėl gi ne, jeigu torsinių bangų atžvilgiu fizikinis vakuumas elgiasi kaip holograma? Negana to, neseniai padarytas dar vienas atradimas, kad torsiniai laukai gali atsirasti ne vien dėl sukimosi, bet ir dėl vadinamojo formos efekto. Eksperimentuojant sužinota, kad bet kuri geometrinė forma sutrikdo (t.y. poliarizuoja) griežtą fizikinio vakuumo tvarką. Raidė, garsas, ženklas, simbolis, statinys, knyga, meno kūrinys savaip trikdo vakuumą, o jis tučtuojau reaguoja į tai torsiniais laukais. Visi torsiniai laukai gali tarpusavyje sąveikauti. Yra apie ką pagalvoti, nes ir mes, žmonės, turime savus torsinius laukus. Kokia tų atradimų praktinė reikšmė? Tai nėra vien samprotavimai apie naująją teoriją. “Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją”, - rašo G.Šipovas antrame monografijos leidime (Moskva, “Nauka”, 1997). Vakuumo teorija patvirtina šį teiginį, nes aprašo ne tik žinomus eksperimentus, bet ir numato daugelį naujų, ortodoksaliajam mokslui nežinomų reiškinių. Be to, sukurti nauji fizikiniai instrumentai - torsinių laukų generatoriai ir imtuvai, kurie leido atsirasti superšiuolaikėms labai efektyvioms technologijoms”. Mokslo istorijoje tai unikali situacija. Anksčiau visada atsitikdavo taip, kad naujosios teorijos savo praktinės realizacijos laukdavo dešimtis metų. Šiuo atveju grandinė “teorija - eksperimentas - technologijos - komercinė nauda” jau veikia. A.Akimovas viename straipsnyje rašo: “Rusijoje sukūrus analogų pasaulyje neturinčius torsinio spinduliavimo generatorius ir remiantis fizikinio vakuumo teorija tapo įmanoma visuma technologijų, pagrįstų naujais fizikiniais principais” (A.Akimov. Torsionnyje technologiji v XXI veke: evoliucionnyj vzliot vmesto Apokalipsisa”. “Maj”, Kaliningrad, 1998). Naudojant tik dešimčių milivatų galios torsinį generatorių, nukreiptą į lydymo krosnį, įmanoma taip paveikti metalų kristalines gardeles, kad vienu metu daugelį kartų sustiprėja visiškai priešingos medžiagų savybės, pvz., patvarumas ir plastiškumas, dešimtis ir šimtus kartų pagerėja metalų laidumas ir atsparumas korozijai; šilumino, naudojamo automobilių variklių stūmokliams gaminti, patvarumas didėja dešimtis kartų; kai kurios medžiagos įgauna naujų, unikalių savybių. (A.Akimov, V.Finogejev. Eksperimentalnyje projavlenija torsionnych polej i torsionnych technologij”, Moskva, 1996). 1986 m. eksperimentiškai įrodytas torsinio ryšio principas. Ypatingos yra torsinių bangų savybės. Jos “sklinda” milijardus kartų greičiau už šviesos greitį. Jų skvarbumas didesnis už didžiausią šiuolaikinėje fizikoje žinomą neutrinų skvarbumą. Aplinka torsinio signalo nesugeria. Tai užtikrina požeminį ir povandeninį nevėluojantį kosminį ryšį bei ypatingą konfidencialumą. Į torsiniais signalais perduodamą informaciją neįmanoma įsiterpti, nes ji sklinda tuštuma. Signalai yra tik siųstuve ir tos pačios sukimosi struktūros imtuve, o tarpe tarp jų signalo nėra ir negali būti. Dėl griežtos atomų sukimosi orientacijos visos medžiagos skleidžia tik joms būdingą torsinių dažnių spektrą. Didesnis tos pačios medžiagos kiekis spinduliuoja kolektyvinį torsinį lauką, kurį įmanoma atpažinti specialiais torsiniais filtrais. Panaudojus aerokosmines Žemės paviršiaus nuotraukas, šitokiu būdu įmanoma bemaž šimtaprocentinė Žemės gelmių žvalgyba. FVT numato, kad gali egzistuoti neigiama masė ir neigiamos energijos. Bet kuri teigiamos masės sistema, kontaktuodama su vakuumu, gali nuolat naudotis praktiškai neišsenkančiu energijos šaltiniu. Tokių energetinių įrengimų naudingumo koeficientas pagal FVT turi būti didesnis nei 10 procentų. Jiems negalioja antrasis termodinamikos dėsnis, apribojantis uždarų sistemų naudingumo koeficientą iki 100 procentų. Vakuumui nėra uždarų sistemų. G.Šipovo monografijoje minimi daugelis šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse veikiančių įrengimų, demonstruojančių naudingumo koeficientą nuo 300 iki 3000 proc., kurių veikimo oficialusis mokslas paaiškinti nepajėgia. Ko gero tai yra vakuuminės energetikos pradžia, kuri bus ekologiškai švari, o energijos šaltinis - neišsenkamas. Suderinus vakuuminius energijos šaltinius su naujojo tipo torsiniais varikliais, kuriuose inercijos jėga veikia transporto priemonės masių centrą, ateityje turėsime transportą be ratų, propelerių, sraigtų ir be kuro talpų - vakuumas yra visur. Naują judėjimo būdą demonstruojantys mechanizmai pasaulyje žinomi jau apie 30 metų, tačiau tik FVT jų veikimo principą gali pagrįsti teoriškai. Torsinių technologijų panaudojimo spektras, regis, neišsenkamas. Dar paminėsime, kad torsinis spinduliavimas pajėgus valdyti cheminių reakcijų kinetiką: gali greitinti augalų augimą, keisti jų genetines savybes, užtikrinti ekologišką žemės ūkio produkciją, nes torsiniai signalai (informacija!) pakeičia chemikalus. Torsiniai metodai galės būti panaudoti farmakologijoje: medikamentai pakeisti jų vandeninėmis kopijomis, į kurias su torsinių laukų pagalba perkelta visa vaistų informacija (chemikalų vaistuose nebebus). O kur dar galimybė diagnozuoti ligas pačioje jų užuomazgoje tiriant žmogaus informacinio (torsinio) lauko būklę? Besidomintiems verta susirasti leidinį “Soznanije ir fizičeskij mir” (Vypusk 1, 1995; Vypusk 2, 1997) ir nuo 1996 metų leidžiamą žurnalą “Soznanije i fizičeskaja realnost” (izd. “Folium”, Moskva). Torsinių technologijų įdiegimo procesai jau prasidėję ir yra negrįžtami. “Civilizacijos prognozė be jų neturi prasmės”, - tvirtina A.Akimovas. Jis pasakoja, kad daugiau kaip 100 mokslininkų pasaulyje tiria torsinius laukus. Bene pusė jų Rusijoje, nes kaip tik Rusija 1986 m. patvirtino valstybinę programą “Torsiniai laukai. Torsiniai metodai, gamybos priemonės ir technologijos”. Programą realizuoja apie 120 mokslinių ir gamybinių organizacijų. “Kai mokslininkai ir inžinieriai išras torsinę techniką ir ji pakeis tą, kuria mes šiandien naudojamės, pasaulis pasikeis”, - rašo A.Akimovas. Kaip pasikeis pasaulis? Fundamentalius atradimus mokslo istorija fiksuoja itin retai. Naujagimė teorija privalo patenkinti daugybę griežtų reikalavimų, o mokslinė bendrija ilgai, priekabiai ir gana skeptiškai ją tikrina. Taip turi būti, taip yra visada. Priešingu atveju mokslas greitai virstų pseudomokslinių teiginių krūva. Daug reikalavimų ir FVT juos patenkina. Vienas reikalavimas ypač svarbus: fundamentalūs atradimai privalo keisti mokslinį pasaulio vaizdą taip, kad žmonijos sąmonė kiltų į aukštesnį lygmenį. FVT griežtai rodo, kad egzistuoja realus, savarankiškas informacijos (žmogaus minčių, jo sąmonės) pasaulis. Dabar jau iš mokslinių pozicijų galima suvokti minčių turinio svarbą. Mums, pajėgiantiems mąstymo procesą valdyti, tenka prisiimti atsakomybę už minčių kokybę. Vidinė moralė ir santykių etika yra ne abstrakčios filosofinės kategorijos, bet svari realybė. Nors ta realybė neregima ir neapčiuopiama, per torsinius laukus aktyviai su mumis sąveikauja. Koks mąstymas, toks ir mūsų aplinkos pasaulis. Minėtame J.Tambergo straipsnyje teigiama: “Be to, G.Šipovo monografijoje iškeltas klausimas apie kosminę supersąmonę, kurios savybės panašios į Dievo požymius religijoje. Taigi torsinių laukų koncepcija pirmąkart padėjo permesti tam tikrą konstruktyvų tiltą tarp dviejų didingų sferų - religijos ir mokslo, kad sukurtų vieningą pasaulio vaizdą”. Yra labai daug realių vilčių, kad FVT gali užbaigti “amžinąjį” materialistų ir idealistų ginčą dėl materijos ir sąmonės pirmumo. Torsiniai laukai ir fizikinis vakuumas akivaizdžiai susiję su sąmonės ir mąstymo procesais. FV teorijos aukštesniuosiuose realybės lygmenyse sąvokos materija ir sąmonė natūraliai susilieja. Teigiama, kad sąmonė yra ypatinga torsinių laukų materijos forma ir kad sąmonė gali egzistuoti savarankiškai kaip torsinio lauko solitonas, nešantis didžiulį informacijos kiekį. FVT iš tiesų yra galinga mokslinė atrama sparčiai besiformuojančiam holistiniam (visuminiam) pasaulėvaizdžiui. Jau 1937 m. M.Plankas, kvantų idėjos autorius, fizikos Nobelio premijos laureatas, rašė: “Abiems - ir religijai, ir gamtamoksliui - reikia Dievo. Vieniems Dievas yra kiekvieno mąstymo pradžioje, kitiems - pabaigoje. Vieniems Jis yra pamatas, kitiems - pasaulėžiūros statinį apvainikuojanti viršūnė. (...) Galime kiek tinkami ieškoti priešiškumo tarp religijos ir gamtos mokslų, šito padaryti mums nepavyks. Priešingai, svarbiausiais klausimais jie visiškai sutaria (...). Vienas puikiausių įrodymų, kad religija ir gamtamokslis tarpusavyje suderinami (...), yra tai, jog didžiausi visų laikų gamtos tyrinėtojai, kaip Kepleris, Niutonas, Leibnicas, buvo giliai tikintys žmonės. (...) Ir religija, ir gamtamokslis turi be atvangos kovoti su skepticizmu ir dogmatizmu, su netikėjimu ir prietarais. Šią kovą nužymintis šūkis tebūnie vienas ir tas pat: artyn prie Dievo!” (“Naujasis židinys”, 1997, Nr.7-8) 1997 m. pabaigoje G.Šipovas ir A.Akimovas skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute, Kauno technologijos universitete. 1999 m. gegužės mėnesį A.Akimovo paskaitų ciklo “Gamtamokslinės ir filosofinės pasaulėvaizdžio problemos” su didžiausiu susidomėjimu klausėsi klaipėdiečiai. 1999 m. rugsėjo 16-18 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija “Dvasinės kultūros svarba žmonijos ateičiai”, kurioje A.Akimovas skaitė bendrą Šipovo-Akimovo pranešimą “Šiuolaikinė sąmonės fizika”. Šio pranešimo tezėse G.Šipovas rašo: “Nors Absoliutus “niekas” moksle yra Dievo religijoje sinonimas, bet mokslas nepajėgia pažinti Dievo. Naudodamasis racionaliais būdais, jis tik asimptotiškai gali nurodyti, kad Dievas egzistuoja, o Dievo pažinimo problemą palieka religijai, kuri naudojasi irracionaliais būdais. Tačiau Vakuumo teorija tiesia ranką religijai, pripažindama kūrėją ir atverdama perspektyvas Metamokslui, apjungiančiam religiją ir mokslą. Svarbiausias teigiamas mokslo ir religijos sintezės momentas žmogaus sąmonės plėtrai yra tas, kad žmogus ne tik tikės Dievu, bet ir sužinos, kad Jis egzistuoja”. (Pabraukta mano - I.St.) Trečiojo tūkstantmečio išvakarėse mokslas ryžtingai žengia per dogmatiškojo materializmo slenkstį kviesdamas žmoniją išties į Didįjį susivienijimą, kuriame dvasinis pasaulis tampa moksline realybe. Šaltinis: http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/01/1mr.html
emipetras: ČIA ĮKELIU TOKĮ DVASINĮ MOKYMĄ. GAL SUPRASITE KĄ NORS , NORS ČIA YRA TIK FRAGMENTAS DIDŽIOJO HAVAJIETIŠKO MOKYMO , KURIS KALBA - PER SAVO DVASIĄ SUSIKURKIME SVEIKATĄ . Huna filosofijos meistrai havajų kalba vadinami kahuna. Kahuna yra dvasininkas ir gydytojas viename asmenyje. Jis sako: "Man nerūpi tavo problemos, man rūpi tu. Ten kur yra tavo vidinė tiesa, nėra kančios ir nelaimių. Kančia ir nelaimės yra pakraštyje. Jeigu leisi, aš nuvesiu tave pas tave. Kai tu suvoksi, kas tu esi, dings visi rūpesčiai ir problemos, nes jie kyla tik tuomet kai tu pamiršti patį svarbiausią dalyką - susitikimą su pačiu savimi. Meilės šaknys glūdi labai giliai, už mąstymo ribų. Viską, ką darai, daryk su meile! Tu gali savo gyvenime daug pasiekti, tačiau tai neturės jokios reikšmės, jeigu tu nepasieksi pats savęs. Tuomet tu nieko nepasieksi. Mūsų saugumo pagrindas yra gebėjimas suvokti tiesą ir, esant bet kokioms aplinkybėms, išlikti meilėje. Gyvenimas teka iš vidaus į išorę. Kai tu atliksi šį sąmonės pokytį, pats tapsi tiesa!". 7 HUNA principai: IKE - Pasaulis yra tai, ką jūs apie jį galvojate. Jūsų įsitikinimai, baimės, norai, lūkesčiai ir pan. lemia jūsų patirtis, o jūsų asmeninė patirtis lemia tai, ką jūs galvojate apie tai, kas vyksta. Realybė priklauso nuo jūsų pajautų, suvokimo. Geroji žinia yra ta, kad tai galima keisti. Mes galime pakeisti savo mąstymą, o kai mes pakeičiame savo mąstymą ir įpročius, pakinta mūsų patirtys. Realybė yra patirtis. KALA - Nėra jokių apribojimų. Visata yra begalinė ir kuo toliau, tuo greičiau plečiasi. Kadangi viskas yra tarpusavyje susiję, tai viskas yra įmanoma. Reikia tik žinoti, kaip tai padaryti. Potencialas begalinis, vienintelė riba – žinojimas, kaip tai padaryti. Atskirtumas yra iliuzija. MAKIA - Energija teka ten, kur nukreipiamas dėmesys. Tai tinka ir fizinei, ir emocinei, ir mentalinei energijai. Ir jeigu Jūs sukoncentruosite savo energiją į kažką, tai gali imti traukti ir kitų žmonių dėmesį bei energiją. Bet lygiai taip pat ir jūs galite tapti kitų sukurtų energetinių darinių dalimi (maitintoju), jie gali jus sąmoningai ar nesąmoningai įtraukti. Reikia ne tik suvokti, kur tavo dėmesys, bet ir mokėti jį perkelti kitur, koncentruoti. MANAWA - Jėgos momentas yra DABAR. Nėra nieko, išskyrus dabarties momentą. Atmintis apie praeitį ar ateities lūkesčiai nėra realūs. Tik dabarties momentą mes galime patirti. Mūsų neriboja praeityje įvykę dalykai, mus riboja tik jų asmeninė interpretacija bei prisiminimai. Šie prisiminimai egzistuoja dabartyje. Taigi, mes visada galime pakeisti savo santykį į tą atmintį ir išsilaisvinti iš jos poveikio. Šis dėsnis moko, kad neįmanoma nudegti vakarykštėje saulėje ir sušlapti rytojaus lietuje. Tai, kas jus vis dar veikia iš praeities, yra ne patirtys, bet atmintis. Jūs galite pakeisti savo požiūrį į šią atmintį įvairių technikų ir praktikų pagalba. ALOHA - Mylėti, reiškia būti laimingu su kažkuo Žodis ALOHA havajiečių kalba reiškia daugiau, nei vien tik „meilė", „labas" ar „viso gero". Jo pažodinis vertimas būtų – džiaugsmingas (oha) gyvybinės energijos (ha) suvokimas (alo). Kai jūs priimate ir dalinatės šia energija, jūs susiderinate su jos šaltiniu, kurį havajiečiai vadina „mana". Šio šaltinio naudojimas su meile yra gerovės ir sveikatos pagrindas. Meilę visada lydi laimės ir džiaugsmo jausmas. Jeigu jūs kažką mylite, tai vyksta tol, kol jūs esate su šiuo žmogum ar daiktu laimingi. Jeigu jūs kažko nemėgstate, tai to ir nemylite. Jeigu norite pagerinti santykius – turite padauginti meilę juose, dar labiau pamilti. Laiminkinte ir dėkokite visiems ir viskam, ką renkatės patys patirti ar turėti. MANA - Visa jėga yra mumyse. Mes visi esame kilę iš tos pačios vietos, tai yra iš Dvasios. Dvasia mumyse yra tikras jėgos šaltinis. Visa mūsų gyvenime reikalinga jėga ateina iš vidaus. Jėga reikalinga pokyčiams yra mumyse. Kai mes gydome ar padedame kitiems, mes stimuliuojame, didiname tą jėgą. Kai mes jaučiamės silpni ir manome, kad kiti turi daugiau jėgų nei mes, mes eikvojame savo jėgas tokiam mąstymui. Jėgos šaltinis yra Dvasia, ji yra kiekviename iš mūsų. PONO - Efektyvumas (gėris) yra tiesos matas. Visada yra daug būdų daryti tuos pačius dalykus. Visos sistemos yra sutartinės, kažkieno sukurtos. Visos filosofinės kryptys, idėjos apie visatą ir ši sistema taipogi yra sukurta. Tai leidžia Jums pasinaudoti tuo, kas yra gera bet kurioje sistemoje. Tiesiog jūs naudokite tai, kas Jums veikia. Nėra geriau ar blogiau dirbti su protu ar su kūnu, ar su daiktais ir pan. Geriausias kelias yra tas, kuris veikia ir padeda kurti visuminę gerovę, sveikatą. Paruošta remiantis šiais šaltiniais: www.huna.org
emipetras: KAŽKADA , GAL PRIEŠ TRIS METUS , TAI RAŠIAU DĖL FORUMO nR1 . NEŽINAU BUVAU IŠTRINTAS AR NE . JEIGU KAS PAMIRŠO , TAI DALINUOSI ŠIANDIENA VAKARYKŠTĖMIS MINTIMIS , TAČIAU JOS MAN ŠIANDIENA TAIP PAT AKTUALIOS , KAIP IR VAKAR Apie Urantijos knygą ir šalia tekantį gyvenimą Kodėl taip visus traukia ir veikia magiškai , Urantijos knygos puslapiai ir norisi analizuoti kiekvieną sakinį ? Aišku , kalbu apie tuos žmones , kurie iš tiesų skaito ir analizuoja šią knygą , o ne tik perskaitę padeda atgal į knygų lentyną ir tuo visas dvasinis nušvitimas pasibaigia . Ar yra kituose dvasiniuose šaltiniuose pasakyta aiškiau ir suprantamiau , apie DIEVĄ ir jo visą KŪRINIJĄ , kaip Urantijos knygoje ? Tikrai nėra . Kas tai supranta , tie įvertina ir šios knygos visas Tiesas . Skaitant šią knygą , man atsiveria daugybė savų nuostabių minčių , iš kiekvieno , perskaityto sakinio , apie nepaprasto grožio dvasinę ir fizinę Kūriniją . Štai , čia ir yra ta knygos paslaptis , kai kiekvienas jos sakinys skatina mūsų prote , rastis ir formuotis , vis daugiau ir daugiau originalių dvasingų minčių , kurios padeda suvokti tas gilumines Tiesas , įmontuotas į šios knygos sakinius ir puslapius . Kada iš šių sakinių nuskaityta mintis prateka į protą , kaip dieviškoji išmintis , tada ji iš tiesų jaudina ir skatina augti kosminės , dieviškos Tiesos sparnams , kiekviename prote . Ar be intelektualios kosminės , astronominės išminties , galima suprasti šią plačią Kūrinijos panoramą ? Ar tik religine išmintimi pasikliaudami , galime skaityti ir suprasti šią nuostabią knygą ? Aš tai tikrai taip nemanau . Intelektualiai ir dvasiškai, bent jau minimum , neapsišvietę žmonės šios knygos niekada nesupras , nebet tik ketvirtą šios knygos dalį . Tai sakau iš patyrimo , pasikalbėjus su keliais žmonėmis , kurie turi nusipirkę ir sakėsi skaitą šią knygą . Ir geriausiai ir suprantamiausiai perskaitė tik Urantijos knygos 4 dalį . Jeigu patikėsime , kad aplink mus vykstančius įvykius , stebi ir pakoreaguoja Šventoji Dvasia , tai dar nereiškia , kad šių visų įvykių neįtakoja dar ir žmogaus protas ir valia . Žmogaus protas labai , labai įtakoja į visą aplink mus tekantį gyvenimą , nes per tai formuojasi chaosas šioje Žemėje . Tačiau kai pasikliaujama Šventąja Dvasia , Dievo Tėvo Dvasia , tada žmogaus protą veda prie išminties , kad suprastų žmogus , kad už savo protą yra dar didesnė išmintis , ir tai yra Dangiškojo Tėvo išmintis , kuri apsigyveno žmoguje ir uždegė jame pažinimo norą , siekti šios dieviškos išminties pažinimo SAVYJE . Kodėl visos religijos taip bijo proto išminties , o koncentruoja visą religingumo būseną ant jausminio pagrindo ? Kodėl žmogaus protas , kosminės evoliucijos eigoje , pasiekęs dieviškųjų dvasių pažinimo būsenas savyje , staiga pradeda neigti pats save , savo nušvitimą , o iškelia jausmines būsenas , kurios tariamai yra viso ko pažinimo pagrindas ? Paimkime kaip pavyzdį apaštalą Paulių . Štai šis išsilavinęs fariziejus , po savo proto nušvytimo tampa uoliu , Jėzaus Kristaus , Gerosios Naujienos skelbėju ir ištikimu apaštalu . Visi kiti Kristaus apaštalai reiškėsi labai minimaliai , parašydami tik vieną kitą pamokslą , nes neturėjo tam reikiamo religinio ir net literatūrinio išsilavinimo . Kodėl krikščionių bažnyčios visada taip apeliuoja į Pauliaus laiškus ? Ar kiti apaštalai mažiau dvasingesni buvo ? Iš tiesų , tai tik Pauliaus religinio fariziejiško išsilavinimo dėka , buvo parašyti labai geri pamokslai ir laiškai krikščionių bažnyčioms , o šios , pagal EVANGELIJĄ , šių kompleksinių dvasinių įžvalgų dėka , susiorganizavo į dogmatiškas krikščioniškas bažnyčias . Ar visi kiti apaštalai ką nors daugiau ir geriau padarė su nušvitusiu protu , tačiau be intelektualaus žemiško , teologinio fariziejiško išsilavinimo ? Ar savo emocionaliu tikėjimu buvo stipresni ir , ar padarė kokius nors radikalius perversmus krikščionybėje ? Taigi , kad nieko nepadarė . Padarė tik vienas , nušvitęs ir religingas fariziejus PAULIUS , kuris ne tik dvasiškai apkabino KRISTŲ , bet ir moksliškai sukūrė religinę Dievo garbinimo bažnyčią . Parašiau šį palyginimą tik todėl , kad norėjau pravesti paralėlę , palyginti Algimano Jokūbėno dvasinius , intelektinius ir apaštališkus darbus , kuriuos jis atlieka Vilniuje ir Kaune . Taigi , jeigu į viską žiūrėsime blaiviu protu ar šioje visoje , kad ir šiandieninėje Algimanto Jokūbėno veikloje , nereikalingas buvo aukštasis išsilavinimas ? Ar viskas nukrito kaip iš dangaus ? Tikrai , kad nenukrito . Jeigu aukštosios dieviškos dvasios jau Algimantą pasirinko kaip Urantijos knygos vertėją , kaip savo ambasadorių ir apaštalą , tai juk pasirinko ne beraštį , emocionaliai religingą žmogų , bet išsilavinusį ir apsišvietusį žmogų , pasaulietišką žmogų , kuris savo protą ir intelektą jau lavino ne vieną dešimtmetį dirbdamas televizijoje ir buvo išsiugdęs visas gerąsias žmogiškas savybes , kurios ir leido geriausiu būdu , Dievo Tėvo dvasiai pasireikšti per jo proto mintis . Tačiau , laikui bėgant , jis visa tai pavertė savo tiesioginiu , asmeniniu , išskirtiniu ryšiumi tik su Rojaus Trejybe , tuo save atribojo nuo pasauliečių . Brangieji , aš visada šlovinu nušvitusį žmogaus protą , kurio dėka , žmogus gali atlikti stulbinančius kūrybinius darbus, kartu su Dievo Tėvo dvasia , su kosmine ir asmenine , amžinaja Rojaus Dievybių Trejybės Dvasia . Tik nušvitęs protas gali sukurti nuostabius religinius jausmus , tik nušvitęs protas gali pasakyti nuostabius dvasingus žodžius , tik nušvitęs protas gali suprasti Dievo Tėvo žodžius ir visa tai aprašyti , kad ir visi juos suprastų , ir skelbti šiuos žodžius jau platesnei auditorijai , ir vesti šią auditoriją paskui save . Šlovinkime Dievą - Amžinąją Rojaus Trejybę , aukštai danguje ir visomis savo proto mintimis apkabinkime dieviškąją Dvasią savo prote , kuri atėjo pas mus tik todėl , kad ir Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia , ir Vietinės visatos Motinos Dvasia , labai daug ir sėkmingai pasidarbavo mūsų protuose , kad jame atsirastų minčių nušvitimas , sugebantis atpažinti Tėvo buvimą , Rojaus Trejybės Dvasios buvimą. Šlovinkime Dievą , tačiau dar labiau mylėkime savo protą , kuris anksčiau ar vėliau nušvis ir pašlovins ir pagarbins savo KŪRĖJĄ .
emipetras: MALDA . KAS YRA MALDA ? Kai žmogus visiškai atsiduoda Dievo valiai ir malonės dėka tampa Dievo sūnumi , protas kartu su malda yra įvedamas į širdį ir prasideda proto ir širdies savaiminė malda. Nuo šiol žmogus įgyja tikrąjį pažinimą, pradeda nuolankiai vykdyti Dievo valią, gyvena tikrąjį dvasinį gyvenimą, jo protas įgyja tikrąją išmintį, pasiekdamas vieną iš proto buveinių, apie kurias Viešpaties pasakyta: „Mano tėvo namuose daug buveinių“ (Jn 14, 2). Protas, susijungęs su širdimi, kartu su ja pradeda melstis jau ne žodžiu ir ne mintimi, o pačiu širdies jausmu, nenutrūkstamu ir nesibaigiančiu net ir miego metu, ir bet kuriuo laiku, nes šitas jausmas yra nepaliaujamas. Žmogus tuomet visa savo proto ir širdies esybe ima nepaliaujamai melstis Viešpačiui, su dėkingumu ir iš visos širdies patikėdamas jam visą save. Kartu su malda yra išugdomos visos dorybės, tarp jų ir širdies dėkingumo jausmas. Žmogus pradeda gyventi dvasinį gyvenimą, skleisdamas dorybes, ir taip jis gyvena norėdamas ne pasirodyti, o tai darydamas iš visos širdies. Protas, vieną kartą įėjęs į širdį, jau niekada iš ten nebeišeina. Jeigu jis ir atsiskiria nuo širdies, kreipdamasis į ką nors išorinį, tai tik dėl būtinybės, paviršutiniškai, nedalyvaujant širdžiai. Protas susijungęs su širdimi ir jos dvasiniais jausmais, nepaliaujamai bendrauja su Dievu ir su savo siela, artindamasis prie jos ir ją artindamas prie savęs – toks yra žmogaus, gyvenančio tikrąjį dvasinį, kupiną išminties gyvenimą, meldimasis. Veikiant maldai palaipsniui ugdomos dorybės, jos stiprėja ir tobulėja. Ugdantis vienai dorybei, kartu ugdomos ir kitos. Visiškai išsiugdžius vieną dorybę, nenutrūkstamai kartu visiškai ištobulinamos ir visos kitos dorybės, nes visos dorybės yra vienos prigimties ir sudaro vieną vientisą sielą . Pirmoji iš tikrųjų dorybių, atsiskleidžianti protui susijungus su širdimi, yra nusižeminimas. Tobulas nusižeminimas yra tikrasis savęs pažinimas, skatinantis išmintingąjį nusižeminimą. Per tai žmogus visiškai atpažįsta savo išdidųjį , egoistinį „aš“, Dievo valia sukurtą iš nieko ir dabar paties susivoktą. Žmogus pagaliau suvokia , kad yra dulkė , o gyvybės dvasia , kurią jam įkvėpė Kūrėjas, yra jo siela . Siela yra Dievo kvėpavimas žmoguje . Viskas , kas sieloje vertinga ir brangu , yra iš Dievo , tačiau pats kūniškasis žmogus – žemės dulkė.
emipetras: LABAI GERA MALDA YRA SĄMONINGAS KVĖPAVIMAS , KURIO METU VALOSI VISI PASĄMONĖS TERŠALAI , O SIELA ĮGAUNA DVASINĮ SKRYDĮ . NORMALIZUOJASI VISI FIZINIAI KŪNO PROCESAI , ŠVIESĖJA PROTAS . http://dharma.lt/rebefingas/
emipetras: PAGERINKITE SAVO SVEIKATĄ http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/metabolizmas/Magiskasis_bangos_ilgis http://www.homosanitus.lt/lt/angelina_zalatoriene/turinys/Ricinu_aliejus_kitu_kampu
emipetras: Tu – tikras stebuklas Kiekviena gyvenimo sekundė – tai nauja ir vienintelė visatos akimirka, tai niekada nepasikartojanti akimirka… O ko mokome savo vaikus? Įkalame jiems į galvas, jog dukart du yra keturi, jog Paryžius – Prancūzijos sostinė. Kada juos mokysime suvokti, kas jie tokie yra? Visų vaikų turėtumėme paklausti: „Ar žinai, kas esi? Tu – tikras stebuklas. Vienintelis visame pasaulyje. Visoje pasaulio istorijoje nė-ra buvę tokio vaiko, kaip tu, turinčio tokias pačias kojas, rankas, gudrius pirštus ir kūno judesius“. „Gali panorėjęs tapti bet kuo: dar vienu Šekspyru, Mikelandželu ar Bethovenu. Patikėk , iš tiesų esi stebuklas. O ar galėsi užaugęs turėti kitą tokį stebuklą?“ „Privalai dirbti – visi privalome dirbti, – kad pasaulis būtų vertas savo vaikų“. Pablat Casalsas Ištrauka iš knygos: „Atgaiva sielai”.
emipetras: ŽINOJIMAS IR TIKĖJIMAS UŽDEDA ATSAKOMYBĘ Tie žinojimai , mums visada uždeda ir tam tikrą atsakomybę ,tiek už savo kūno kokybišką fizinį gyvenimą , tiek ir už subtiliauosiojo kūno , sielos , kokybišką vystymąsi ir augimą , tiek ir už įvykius vykstančius pasaulyje . Apie tai , kaip gydyti pasaulį , labiai nuostabiai rašo JOE VITALE , savo knygoje ( Jokių ribų ) Siūlau pasiskaityti ir pastudijuoti. Labai dažnai mes , per savo dvasinių augimų ir tariamų tobulėjimų prizmę , dažniausiai norime pamatyti ir materialų atpildą ; kaip gerą uždarbį , pelną , turtingą gyvenimą , gerą sveikatą , sveikus ir laimingus vaikus , anūkus. Ir gana dažnai pagalvojame , kad štai nuo dabar , viskas pasikeis , pradės lyti materialinė nauda , gal net loterijoje pasiseks išlošti arba bankas sumažins palūkanų procentus , arba kažkas pasiūlys pelningą darbą . Tačiau, tačiau , tai yra gyvenimo iliuzija , kuriai tik retai lemta išsipildyti . Pagrindinis stabdis visų neišsipildžiusių svajonių , arba tikėjimo stoka , arba negyvenimas tose mintyse ką mes norime pasiekti . Trečias veiksnys būtų , tai mūsų likimas , kurį kiekvienas gauname individualiai , per šeimą , per visuomenę ir galiausiai per mūsų proto genetiką , nuo mūsų tėvų ir pro-pro- prosenelių . Tas kosminis pasaulis , kuris supa mūsų planetą , tos kosminės jėgos pro kurias mes skriejame su savo Saulės Sistema , veikia mus dar ir kaip Dievo valią , kuri visada buvo ir liks paslaptis , kuri niekada nebus pavaldi jokiems rinkodaros dėsniams , jokiai statistikai . Kartais tau likimas padovanos stebuklą ir nesuprasi nei už ką , nei dėl ko . Tačiau netapatinkime savo normalaus gyvenimo gerbūvio su pinigų maišais ir brilijantų dėžutėmis . Šitas gerbūvis visada ateis tik labia , labia retai , kaip tavojo likimo išbandymas ir kaip parodomasis likimas tik žmonijos vienetams , kurie jau seniai savo dušią yra pardavę tik pinigams ir už tai jiems leista dabar , keletą dešimtmečių , maudysis šampano voniose ir nuskriaustųjų ašarose , kol ant jų galvų bus išlieta Apokalipsė . Šiandiena visa tai yra ir visa tai bus , kol gyvuos šita , pilna kontrastų civilizacija , su blogio užkratu visuose protuose ir širdyse , kurios negali pakeisti net Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasios atėjimas ir buvimas šalia mūsų , nei dangiškojo Tėvo minčių Derintojų atsiuntimas į mūsų protus , nei visatos Motinos Dvasios angelų sargų , serafimų atsiuntimas . Daug šimtmečių dvasios išminčiai mokė , kaip pravalyti protą , kaip meilę savyje auginti , kaip ją dovanoti savo artimiesiams ir net dovanoti visiems kitiems , tačiau šitas tolimas , iliuzinis turto blizgesys varo iš proto milijonus žmonių ir jie dėl šios iliuzijos , pasiruošę parduoti ir tėvą ir motiną . Galima sakyti , kad visi žmonės , net labiai daug žmonių , pamiršta kasdiena pažiūrėti į dangų , į debesis , į neaprėpiamą kosmosą ir prisiminti , kad tu žmogau čia esi tik svečias , nes tu esi ne tik šitas nuolatos gendantis kūnas , bet esi dvasia ir net potencialiai nemirtinga dvasia , jeigu visas savo proto ir jausmų galias atgreši į Dvasią , kuri yra tau dovana nuo dangiškojo Tėvo ir apsigaubia tavo materialių kūną . O kaip reikėtų gyventi žmogui ? Kaip jam išgyventi šitoje sumaišties civilizacijoje? Tik per meilę , tik per MEILĘ , brangieji . Dievą ir savo artimą , mylinčio ir tikinčio žmogaus gyvenime , problemiškų situacijų dažnai net nesumažėja , o atvirkščiai net padaugėja, tačiau reikia visada atminti , kad visos problemos su dangiškojo TĖVO pagalba yra aptakesnės ir švelnesnės . Dangiškojo Tėvo Dvasia įvesdama mus į tam tikras problemas , kurios reikalingos mūsų protų ir sielų augimui , pats ir išveda , iš rodos tokios nepalankios ir audringos situacijos , į ramų uostą , kad labia dažnai tereikia tik stebėtis . Kai gyvenimas mums prieš nosį užtrenkia visas duris , tada tik su dangiškojo Tėvo Dvasią kartu , labiai atydžiai apsižvalgykime aplinkui ir pamatysime , kad Dievas pravėrė mums vieną mažytį langelį , pro kurį galime išlysti su visomis savo problemomis ir ramiai išspręsti visas savo problemas . Aš tradiciškai sakau , su Dievu mums jau daug lengviau nugyventi šį gyvenimą . Ir nepaisant visų sunkumų , nesusipratimų , gal net žiaurumų , mes su Dievu visada būsime džiaugsme ir su giedriu veidu , nes turėsime nemirtingąją VILTĮ , kuri yra tikroji mūsų likimo kelrodė žvaigždė . Tikintis į Dievą , mylintys Dievą , gyvenantis su Dievu, visada turės vidinį švyturį , į kurį bus orientuotas mūsų dvasingėjantis protas , taip pat sėkmingai augs ir dvasiškai turtės mūsų siela . Su Dievu aš visada ir amžinai būsiu laimingas ir tikėsiu , kad visa mano sąmoningo gyvenimo prasmė ir sėkmė , yra vien tik sėkmingas bendravimas su dangiškojo Dievo Tėvo dvasia . Ir dar , jeigu visu protu ir visais jausmais tikėsime į Dievo Dvasios esamumą mumyse , į Dieviškosios Dvasios veikimą , tai kai kurias konkrečias problematiškas situacijas , mes galėsime matyti per išsipildančią viltį , kad su Dievu viskas įmanoma ir su juo visur ir visada pasiseks . Visada , visais atvejais pasitikėkime JO vedimu ir sakykime - šitą gyvenimą verta gyventi . Verta gyventi todėl , kad net paties Dievo Tėvo Dvasia per mūsų fizinį kūną žiūri į šį pasaulį . Mato tą pasaulį mūsų akimis , girdi mūsų ausimis ir kai kada net kalba mūsų lūpomis. Dievo dvasia kuria mūsų gyvenimo scenarijų kartu su mumis , su mūsų vis labiau dvasingėjančiu ir atsiveriančiu protu . Nuolatos , kasdiena , mokykimės šiame gyvenime išlaikyti viltį į dieviškąją pagalbą , net ir į labai mažą , bet kuri gali tapti pradžia laimingos pabaigos visose situacijose , ypač santikiuose su labiai sunkiais žmonėmis . Ir nenusiminkime , jeigu mūsų praktiškoji gyvenimo sėkmė kartais ne visai sutaps su įsivaizduojama laime , visur turėkime kantrybės , o svarbiausia viltį , kad viskas išsispręs tik mūsų sielos geriausiai naudai . Kai aš , taip atidžiau , pasižiūriu į aplink vykstančius gamtinius procesus , tai akivaizdžiai matau , kad žmogaus fizinės galios tokios mažos ir silpnos , prieš šias gaivališkas gamtos jėgas , kurios mirksniu gali sugriauti visą tavo gerbūvį , sunaikinti visą tavo fizinį turtą , sužaloti kūną . Nors ir turime daug moderniškų technologijų , kaip gerų asfaltuotų gatvių ir kelių , didelių jūrų laivų , bei galingų lėktuvų , bet štai liūtys , audros , sniego pusnys ir lavinos , taifūnai ir cunami ir labai dvasingus ir visai nedvasingus žmones įstumia į neviltį , savo staigiomis ir netikėtomis katastrofomis , kurias užmeta gamtos stichija tau ant galvos . tačiau , kai gerai pagalvoji , tai tu žmogau , atsirandi tame taške ir tame laike neatsitiktinai , bet tu žmogau atsirandai savo likimo taške , kuris visada mums ateina pagal principą - ką pasėjai , tą ir pjausi . Ir jeigu tai yra kosminės karminės pasekmės dėsnis , kaip priežasties - pasėkmės dėsnis , tai mes mūsų tauta , mūsų visa vidaus ir užsienio politika auginama šioje tautoje , šios tautos protuose ir jausmuose ar neįsuks mūsų į bendrą globalinę , žmonijos destruktyvią karminę veiklą , kurioje ir mes galime sulaukti savo priežasties ir pasekmės dėsnio suveikimo . Panašus pritraukia panašų . Geros mintys , pozityvios , nekerštingos , dvasingos ir išmintingos pritraukia visai tautai gerbūvį . Tuo tarpu nuolatinis priešų ieškojimas , gali išsipildyti , kaip karminė atpildo valanda tam regionui , to regiono žmonėms , Ar tu žmogau žvanginsi ginklais po savo kiemą ir vis grūmosi savo kaimynams , ar būdamas pilnas dvasinės išminties , kviesi tuo kaimynus arbatos gerti , didžiąja dalimi , jeigu ne visu šimtu procentu , priklauso visos tautos likimas laike ir erdvėje . Demokratija yra tuo įdomi , kad joje leidžiama , kad įvyktų apokalipsė , kaip mūsų laisvo valio pasireiškimas , tačiau nuo idiotiškai mąstančių , taip pat niekas neapsaugo , nes visų yra laisva valia . Iš kai blogis , kai idiotiškas protas surenka kritinę masę , tada ir atsiveria Pandoros skrynia , tada ir išlyja Apokalipsė ir jokia gelda jau neišgelbės nei plebėjų , nei patricijų .
emipetras: ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS , PRALEISTAS RAIDES
emipetras: JEIGU JUMS PATINKA FIZIKA IR JOS DĖSNIAI , TAI SIŪLAU PASKAITYTI BENT TRUMPĄ IŠTRAUKĄ IŠ IRENOS STULPINIENĖS REFERATO APIE TORSIONINIUS LAUKUS , APIE VAKUUMĄ IR INFORMACIJĄ VAKUUME . IŠDĖSTYTA LABAI AIŠKIAI IR SUPRANTAMAI Žingsnis į naują realybę Einšteino bendrasis reliatyvumo principas yra susietas su erdvės kreivumu. Kur kas platesnis Šipovo visuotinio reliatyvumo principas teigia ne tik erdvės kreivumą, bet ir erdvės sukimąsi - vieną svarbiausių gamtos procesų. Reliatyvumo principų skirtumas lemia tai, kad kreiva ir besisukanti erdvė yra dešimtmatė, o nesisukanti - tik trimatė. Fizikinio vakuumo teorija (toliau - FVT) teigia, kad yra net 7 realybės lygmenys, kad gamtoje egzistuoja griežta materijos formų hierarchija. Be žinomų keturių būvių - kieto, skysto, dujinio ir plazmos (elementariųjų dalelių ir laukų), yra dar trys: fizikinis vakuumas, pirminiai torsiniai laukai ir Absoliučioji “tuštuma”. FVT griežta matematine kalba įrodo, kad VII realybės lygmuo - Absoliučioji “tuštuma” - yra visko sintezė, tačiau nėra įmanoma apie ją žinoti ką nors konkretaus. Nebent tik priskirti begalinę kūrybinę ir informacinę potenciją. Absoliučioji “tuštuma” mums nesuvokiamu būdu gali realizuoti pirminį pačios savęs sūkurinį sužadinimą ir šitaip pradėti formuoti visa, kas yra žemesniuosiuose lygmenyse. VI lygmuo - pirminiai torsiniai laukai (angl. torsion - “sukimasis”) kitaip dar vadinami informaciniais laukais. Jų energija lygi nuliui. Yra ir antriniai torsiniai laukai, kuriuos sukuria sukimasis mums pažįstamame materialiajame pasaulyje: elementariųjų dalelių sukinys (spinas), elektronų sukimasis apie branduolį, planetų - apie Saulę, bet kurio mechanizmo arba balerinos sukimasis ir t.t. Pirminiai torsiniai laukai sužadina fizikinį vakuumą - V realybės lygmenį, kurį galima vadinti virtualiąja realybe. Tai planas arba matrica viso, kas vėliau realizuosis, nes iš fizikinio vakuumo gimsta elementariosios dalelės, formuojančios atomus ir molekules. Vakuumas - universali terpė, kertanti visą erdvę. Kaip pro smėlį gali skverbtis vanduo, pro vandenį - dujos, pro juos - elementariosios dalelės ir laukai, taip ir vakuumas gali kiaurai kirsti viską. Klaidinga manyti, kad vakuumas yra vien kažkur kosminėje erdvėje. Jis yra visur. FVT tvirtina: visi šiuolaikiniam mokslui žinomi laukai yra tik įvairios fizikinio vakuumo poliarizacijos, sutrikdžius vakuumą krūviu, mase arba sukiniu. Visi laukai ir materija gimsta iš tuštumos. Absoliutusis “niekas” yra viskas. Pirminiams torsiniams laukams negalioja reliatyvumo teorijos postulatas apie šviesos greitį kaip didžiausią galimą greitį gamtoje. Tokia išvada apriboja tik keturmatį erdvės-laiko pasaulį. Objektams, kurių energija lygi nuliui, teigia G.Šipovas, netaikytina judėjimo sąvoka, todėl teisinga sakyti, kad pirminis torsinis signalas, vos gimęs, tuojau pat pasiekia visus erdvės taškus ir iš karto yra visur. Naujausi tyrimai rodo: vakuumas yra informacinė struktūra, savotiška informacijos talpykla. Informacija apie materialiojo pasaulio praeitį ir ateitį gali būti visur ir visada, nes ir pats vakuumas yra visur ir visada. Nejaugi nuo pat Pradžių pradžios (o “Pradžioje buvo Žodis”) visa informacija saugoma tuštumos analuose? Kodėl gi ne, jeigu torsinių bangų atžvilgiu fizikinis vakuumas elgiasi kaip holograma? Negana to, neseniai padarytas dar vienas atradimas, kad torsiniai laukai gali atsirasti ne vien dėl sukimosi, bet ir dėl vadinamojo formos efekto. Eksperimentuojant sužinota, kad bet kuri geometrinė forma sutrikdo (t.y. poliarizuoja) griežtą fizikinio vakuumo tvarką. Raidė, garsas, ženklas, simbolis, statinys, knyga, meno kūrinys savaip trikdo vakuumą, o jis tučtuojau reaguoja į tai torsiniais laukais. Visi torsiniai laukai gali tarpusavyje sąveikauti. Yra apie ką pagalvoti, nes ir mes, žmonės, turime savus torsinius laukus.
emipetras: ARTINASI KALĖDŲ ŠVENTĖ . KAS TAI PER ŠVENTĖ ? DAUGELIS ATSAKYS , KAD TAI EGLUTĖ . DAUG ŽVAKUČIŲ IR DAUG DOVANŲ SAVO ARTIMIESIAMS . PREKYBININKAI PASAKYS , KAD TAI GERIAUSIAS IR PELNINGIAUSIAS LAIKAS PREKYBAI . TAČIAU KUR KRISTUS ? Taigi , ar daug kas nori dirbti su savo protu ? Daugeliui žmonių ir taip vadinamų tikinčiųjų , net nepriimtinas vidinis dvasinis mąstymas , kuris reikalauja atitinkamo proto kordinacijos ir komunikacijos su savo paties mintimis ir ne bet kokiomis mintimis , bet dvasinėmis mintis . Viskas yra nuleidžiama tik mišių , pamaldų , pamokslų išklausimui - na ir viskas . O juk šiap jau , tai dvasinis proto atsivėrimas vyksta ne bažnyčių lankymo lygiu , ne intelektualiuoju lygiu , bet ir subtiliuoju jausmų - sielos lygiu . Ir tik šių žmogiškųjų sąmonės funcijų tobuloje vienybėje , palengva gimsta dvasinis žmogus , kuriam jau sąmoningas dvasinis mąstymas reikalingas kaip oras , kaip duona kasdieninė . Dvasiškai augdamas žmogus , dieviškosios Tiesos pažinimo meilėje ir išmintyje , visada jau trokšta būti ir gyventi tik su šia Tiesa . Ir tada ateina ramybė , žmogaus protas įgauna įšmintį ir ramybę , nes visa savo gyvybės egzistencija , žmogus pagaliau suvokia , kad stovi ant amžinybės kelio , kuris veda į žmogiškosios asmenybės amžinybę , o Vadovas šiame kelyje yra paties Dievo Tėvo dvasia . Todėl manau , kad pirmiausia žmogui reikia mokytis pažinti save , savo protą ir savo jausmus , kad per per šias pažinimo funkcijas atsivertų kelias į dieviškosios dvasios pažinimą , supratimą ir net susikalbėjimą , kad gimtų pastovus noras visada būti dieviškosios dvasios veikimo diapazone ir nuolatinėje dieviškosios dvasios įtakoje , visur ir visada , visuose kūrybiniuose projektuose ir tuo pačiu visuose kasdieniniuose darbuose . Tuo pačiu mes turime nuolatos praktiškai mylėti ne tik save , bet ir mylėti savo artimus ir toleruoti taip vadinamus ir savo priešus . Jeigu žmogus nenori ir nemoka savęs mylėti , tai kaip jis mokės kitą žmogų mylėti , jeigu žmogus nemoka savęs mylėti , tai kaip jis mokės Dievą mylėti . Žmonės turi pagaliau išmokti ir save mylėti , lygiagrečiai su meile savo artimui , reikia mokytis ir save mylėti , nes pats Dievas , Dievo Tėvo dvasia apsigyveno žmoguje . Mes turime nuolatos klausti savęs : ,, žmogau , ar tu žinai , kad tu gali būti ir turtingas ir laimingas ? Ar tu žinai , kad virš tavęs , į tave , iš didelės meilės , iš šlovės ir garbės aukštybių , nusileido ir nuolatos budi Dievo Tėvo dvasia , kuri trokšta , kad tu ją pažintum ir pakviestum : į savo protą , į savo visus jausmus , pas save į svečius ?’’ Mes turime uždegti visus troškimų žiburius - norą , trokšti Dievo dvasios pažinimo taip , kad jį visada būtų mūsų kasdieninių minčių labirinte , kaip vienintelė reali pagalbininkė visų rūpesčių ir problemų sprendime . Jėzus Kristus sakė ; ,, kai aš atsiūsiu Dvasią , jūs darysite dar didesnius darbus už mane .’’ Manau ,kad tuo mūsų Viešpats numatė , kad prie dvasinių tiesų , kurios , be abejo yra pirmoje vietoje - žmonėms reikės ir pasaulietiškų švenčių , ir pasaulietiškų reginių tiek protui , tiek ir sielai . Žmonėms reikės ir džiaugsmo , ir juoko , ir humoro spektaklių , kad jie verstų protą ir sielą džiaugtis gyvenimu . Kad žmogus džiaugtusi šiuo realiu , esamu gyvenimu , čia ir dabar , o per tai , geriau suprastų ir turėtų vis geresnį tikėjimą į dvasinio pasaulio buvimą čia , šalia mūsų , dėl kiekvieno žmogaus . Tai būtų tikras Dievo vaiko ir jo sūnystės atgimimas iš Dvasios ir tuo savosios sūnystės , Dievui tėvui, liudijimas . Gal būt reikėtų , visomis savo įtikėjimo galiomis , švelninti tą kontrastą tarp įtikėjusio ir neįtikėjusio žmogaus . Mokytis spinduliuoti brolystę ir meilę , ir taip sušildyti bendravimą , tarp įtikėjusio į Dievo Tėvo dvasios buvimą žmoguje ir tarp neįtikėjusio , gamtos vaiko-žmogaus proto . Mokėdami įkelti gražias Urantijos knygos citatas , tobulinkime savo protą , mokykimės naudotis praktine šio dvasingumo puse . Liudykime šiam pasauliui , savo gyvensenos pavyzdžiu , kaip turtingos ir laimingos asmenybės , įtikėjusios į Dievo Tėvo - Rojaus Trejybės veikimą , mūsų kiekvieno visoje gyvensenoje ir bet kurioje kūrybinėje veikloje . Liudykime žmonėms savo elgesiu ir žodžiu , darbu ir bendravimu , kad įtikėję į Dievą Tėvą , mes kaip žmonės , galime būti ir laimingi ir turtingi , nes priešingu atveju , žmonės pasiklausę mūsų mokymus suvoks juos , kaip dar vieną dvasinę iliuziją . Reikėtų mokytis mums visiems , kaip save harmoningai , be konfrontacijos , išskirti iš nemąstančių , dvasinėmis kategorijomis , pasauliečių tarpo , o savo dvasine pasaulėžiūra panašėti į dvasinius mokytojus , kurie , jau pakankamai kryptingai , žino kelią į amžinąjį gyvenimą . Ir tai dar ne viskas . Reikėtų su meile ir kantrybe dalintis visomis tikromis žiniomis : kaip sveikai maitintis , kaip sveikai dirbti , kaip sveikai , linksmai ir laimingai gyventi jau čia , šiandiena . 2015-11-12
emipetras: SIŪLAU LABAI PAPRASTĄ BŪDĄ SVEIKATAI PATAISYTI K. Vaištarienė siūlo išbandyti labai efektyvų pasninką, padėjusį daugeliui žmonių atsikratyti įvairių ligų, ne vienam – netgi atstatyti visiškai neveiklius sąnarius, pakilti iš vežimėlio. Pasninkas paremtas Ž. Ozavos sistema, kurioje didelė reikšmė tenka kruopoms. „Žmogus turi pats nuspręsti, kiek dienų jis pasninkaus. Siūlau pradžioje pabandyti tris dienas. Po jų šešias dienas valgyti vegetarinį maistą, būtina iš meniu išimti pieno produktus ir kiaušinius. Kas labai negali be mėsos ar žuvies, keletą kartų į savaitę gali ir ją valgyti. Po to vėl tris dienas pasninkauti. Taip tęsti du-tris mėnesius. Jei žmogus pasirinks pasninkauti penkias dienas, tuomet valgyti po jų reikia 10 dienų, o jeigu 10 dienų truks pasninkas, valgyti 20 dienų. Esant sunkioms ligoms, toks kūno valymas gali užtrukti ir iki 9-12 mėnesių. Didelį efektą garantuoju.“, sako K. Vaištarienė. PASNINKAS PAGAL K. VAIŠTARIENĘ: Pasninko metu valgyti vien tik brinkintas kruopas (be jokių priedų). Geriausiai tinka grikiai ir avižiniai dribsniai. 1 stiklinę grikių kruopų užpilti 1,5-2 stiklinėmis verdančio vandens, įdėti 2 šaukštus sėlenų ir išmaišyti. Brinkinti ~ 30 min.. Gautą masę padalinti į tris dalis. Gaunasi trys stiklinės – visos dienos maistas: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Avižinius dribsnius galima ruošti kiekvienam maitinimuisi, nes jie greičiau išbrinksta. Vienam kartui (turi gautis stiklinė maisto) dedama pusė šaukšto sėlenų. Jei žmogus jaučiasi labai alkanas, gali papildomai pasidaryti vieną porciją. Jei kruopos pakankamai šlapios, vandens pasninko metu nereikia gerti. Pasninkaujant per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 1,5 stiklinės vandens, bet dar geriau vietoj jo – petražolių arbata. Taip pat padalinti į tris dalis ir mažais gurkšneliais išgerti. Skirtingai nei po badavimo, čia nereikia jokio išėjimo. Po tokios dietos ir kavos galima išgertiJ. Po trejeto mėnesių pradeda dingti daugelis negalavimų“, dalinasi patirtimi badavimo pagalba iš sunkių ligų išsivadavusi moteris. Lietuvos sveikuolių sąjunga rengia savaitines sveikatos mokyklas įvairiuose Lietuvos miestuose bendradarbiaudama su visuomenės sveikatos biurais, kurių metu dalyviai susipažįsta su Ž. Ozavos mitybos sistema, numeta 2-5 kg svorio. Skaitykite atsiliepimus iš sveikatos mokyklų mūsų puslapyje! Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt
emipetras: KĄ LIETUVIAI ŽINO APIE IZRAELĮ , KURIO PRANAŠŲ KNYGOMIS NAUDOJASI IR GARBINA DIEVO SŪNŲ KŪRĖJĄ , JĖZŲ KRISTŲ . TAI ŠIEK TIEK TRUMPOS INFORMACIJOS Izraelio valstybė yra beveik tris kartus mažesnė už Lietuvos teritoriją, o žmonių gyvena tris kartus daugiau - per 7 milijonus. Gyventojų skaičius ėmė sparčiai augti, kai Izraelio valstybė pakvietė savo tautiečius grįžti į Šventąją žemę. Geras pragyvenimo lygis ir palankios sąlygos auginti vaikus per kelerius metus smarkiai pakeitė demografinę situaciją. Marga gyventojų tautinė sudėtis – be žydų, gyvena daug arabų, rusų, beduinų, druzų, čerkesų, rusų. Valstybė, nors ir viena mažiausių, bet kartu ir viena reikšmingiausių Artimųjų Rytų teritorijoje. Jos pradžia siejama su bibliniais laikais, tačiau tik 1948 metų gegužės 14 d. įkurta dabartinė Izraelio valstybė, šiais laikais atsidūrusi kryžkelė tarp Rytų ir Vakarų. Tūkstantmečius Šventąją žemę laistė kraujas, nes virė nuožmi kova dėl žemės, dėl strateginės vietos po saule, netgi dėl religijų įsitvirtinimo. Jungtinės Tautos 1947 m. priėmė rezoliuciją ir Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, netrukus arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą. Karą Izraelis laimėjo, užėmė dalį žemių, priskirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos ruožą, Vakarų krantą. Nesutarimai dėl teritorijų tebesitęsia iki šiol. Palestinos autonominė teritorija įsikūrė Jeruzalėje, atsitvėrusi 8 metrų aukščio siena. Iš Palestinos pusės ji pripiešta ir prirašyta žydams priešiška iliustracija. Neapykanta tvyro ne tik žydams, bet ir jų šalies svečiams. Jeigu Izraelyje į pasą įspaus žymą, kad lankeisi šioje šalyje, nebūsi įleistas į kai kurias kaimynines arabų šalis. Todėl Tel Avivo oro uoste vizas į pasą įdeda atskiru lapeliu. Izraelyje žemės pėda labai brangi. Ir Tel Avive, ir iki jo buvusiame pajūrio mieste Jafoje, ir stambiausiame jūrų uosto mieste Haifoje namas prie namo, nėra vietelės medžiui ar gėlei pasodinti. Brangūs čia ir būstai – didesnės kvadratūros ir miesto centre esantis butas kainuoja apie milijoną dolerių. Paskui, kai važiavome Izraelio teritorija, įsitikinome, kad tai ištisas dykumų ir negyvų kalnų kraštas. Ten, kur dirbamos žemės lopinėlis, o jis ne juodos, o rudos spalvos, po priedangomis ir dirbtinai laistomi auga bananai, driekiasi palmių giraitės, nokinančios datulių vaisius, stiebiasi daržovių lysvės. Izraelyje per metus nuima du-tris derlius, matėme žemę, išdirbtą naujai sėjai, nors buvo spalio mėnesio antroji pusė. Ir bananų, ir datulių kekės noksta aprištos polietileno skraiste, taip vaisiai vienodžiau sugeria šilumą ir nunoksta vienu laiku. Spalio mėnesį Izraelyje buvo karšta. O štai žydų tautybės vyrai apsirengę juodais kostiumais, galvos pridengtos juoda skrybėle, iš po jos kyšo ties ausimis susukti plaukų kuokštai. Taip rengiasi žydai, kurie išpažįsta senąjį tikėjimą. Iš aplinkinių jie išsiskiria ne tik apranga, bet ir gražiais vaikų būreliais. Jų šeimose auga daug vaikų, visi gražiai aprengti tradicine juoda apranga. Sužinojome, kad žydai nešvenčia metų sukakčių. Jiems brangūs du jubiliejai – kai berniukui sukanka 13 metų, jis įšventinamas į vyrų luomą, o šeimos, artimųjų rate priimta švęsti 70 metų sukaktį. Mirusį žydą privalu palaidoti nuo saulėtekio iki saulėlydžio, kūnas įvyniojamas į drobulę ir įleidžiamas į kalkėtą žemę, kuri labai greitai suardo palaikus. Izraelio valstybė pasaulyje žinoma Šventosios žemės sinonimu. Šioje žemėje liko Jėzaus Kristaus ir jo mokinių įspausti pėdsakai. Tad ir mūsų pažintinėje ir piligriminėje kelionėje po Šventąją žemę buvo daug brangių stabtelėjimų vietovėse, kurios mena Jėzų Kristų. Esu girdėjusi pasakojant, esu skaičiusi, kad visi, kurie prisiliečia prie Šventosios žemės sakraliausių vietų, atranda tikėjimo stebuklą, patiria didžiulį emocinį krūvį. Trys tūkstantmečiai istorijos, trys klimato juostos, nuo vaikystės į atmintį įaugusių Betliejaus, Nazareto, Jeruzalės, Golgotos vietovių, Jordano upės, Galilėjo jūros, Alyvų kalno pavadinimai iš tikrųjų veikai emociškai, sieloje pajauti tai, ko negalima aprašyti. Mūsų kelionę lydėjo maldos svarbiausiose krikščionybės vietose. Alyvų kalne, vietovėje, kurioje Jėzus Kristus pamokslavo savo mokiniams, vietovėje, kurioje palaidoti pranašai Zacharijus ir Malachijas, kurioje išpranašautas Jeruzalės sugriovimas, kurioje Jėzus Kristus patyrė išdavystės kartėlį, dviems turistų grupėms iš Lietuvos šv. Mišias aukojo Žagarės parapijos klebonas M. Dyglys. Šioje vietoje paskutinę naktį iki nukryžiavimo meldėsi Jėzus Kristus. Mūsų malda šventose vietose buvo skirta už mirusius brangius žmones, už į pasaulį atėjusius vaikus ir anūkus, už tėvynę ir už tautą. Alyvų kalno papėdėje – Getsemanės sodas. Čia auga 8 seni alyvmedžiai, menantys Kristaus gyvenimo momentus. Šių medžių vaisus visus iki vieno surenka, iš tų alyvuogių spaudžia aliejų, skirtą šv. Patepimui. Didįjį ketvirtadienį aliejus šventinamas, jis tampa dvasinio turtingumo, džiaugsmo ir stiprybės simboliu. Nuo Alyvų kalno atsiveria didingas ir nepakartojamas Jeruzalės miesto vaizdas, kurio sienoje yra 12 vartų. Didžiulis slėnis nusėtas balto akmens luitais. Tai didžiausios ir seniausios pasaulyje kapinės, kuriose ilsisi per 150 000 mirusiųjų. Žydų tautybės žmonėms ši vieta šventa, didžiausia garbė ir prasmė būti palaidotam būtent čia. Nes tikima, kad teisingumo dieną Mesijas pasirodys žemėje ir pirmuosius iš numirusiųjų prikels žmones, palaidotus Alyvų kalne. Ant judėjų tikėjimo išpažinėjų amžinojo poilsio vietos klojami akmens luitai su įrašais. Kapinėse nesodina gėlių, aplankydami mirusiuosius, ant antkapio deda ne gėlės žiedą, o akmenuką. Jis yra amžinybės ir prisikėlimo iš numirusiųjų simbolis. Jeruzalėje yra Kristaus kančios kelias Via Doloresa. Jis prasideda toje vietoje, kurioje Jėzų nuteisė ir nuplakė, o baigiasi ten, kur Kristų palaidojo ir iš kur jis trečiąją dieną prisikėlė iš numirusiųjų. Kiekvieną šventojo kelio stotį lydi mūsų malda, kelias eina per siaurą gatvelę, kurioje šurmuliuoja arabų turgus. Arabams Kryžiaus kelio stotys yra niekas, o mums, katalikams, gyvasis tikėjimo kančios liudijimas. Melsdamiesi ir stabteldami Kristaus kančios stotelėse, ateiname į Kristaus Kapo baziliką, po kurios kupolu yra Golgotos kalnas. Pirmoji bažnyčia čia pastatyta 335 metais. Netrukus ją sugriovė. Naują pastatė 1810 metais ir ji veikia iki šiolei. Kristaus Kapo bazilika priklauso 6 krikščioniškoms konfesijoms - katalikams, graikams stačiatikiams, armėnams, koptams, etiopams, sirijiečiams. Sutartą valandą visų konfesijų atstovai atidaro baziliką, maldų valandos atskiroms konfesijoms išdėstytos minučių tikslumu. Kristaus Kapo bazilikoje dega amžinoji ugnis. Ji iš naujo uždegama Prisikėlimo rytą. Į vietą, kurioje buvo palaidotas Kristus, tą rytą įeinama su paprasta žvake, o išeinama su uždegta. Žvakė užsidega stebuklingu būdu. Šv. Mišių aukoje mus lydėjo vienuoliai. Šventosios vietos aura, bazilikos pastato akustika ir vienuolių choralas sukūrė neprastą maldos foną. Suvoki, kodėl sako, kad Jeruzalėje istorinis laikas tarsi sustojęs. Čia iš tikrųjų sustoja mūsų žemiškasis gyvenimas ir kelias, netgi mintys. Jos susilieja su krikščionybės tūkstantmečiais. Jordano upėje, kurioje Jonas Krikštytojas krikštijo žydus, kurioje jis pakrikštijo ir Jėzų Kristų, apsirengėme krikšto baltu rūbu ir atnaujinome krikšto įžadus. Klebonas M. Dyglys kiekvienoje šventoje vietoje priminė esminius Kristaus gyvenimo momentus: Tabchoje stebuklingai padaugino duoną, Palaiminimų kalne pasakė nepaprastai svarbų Kalno pamokslą, meldėmės Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilikoje, Šv.Apreiškimo grotoje, Kafarnaumo mieste lankėmės šv. Petro name-muziejuje. Neapsakomas jausmas užliejo kiekvieną vietovėje, kurioje gimė Išganytojas – Betliejuje, seniausioje krikščionių šventykloje – Kristaus Gimimo bažnyčioje. Kedrono slėnyje pastatytoje Šventosios šeimos kapo šventykloje altoriaus dešinėje pusėje palaidoti Marijos tėvai Ona ir Jokimas, kairėje pusėje - Marijos vyras Juozapas, iš kapo Marija buvo paimta į dangų. „Dominus flevit“ ( „Viešpats verkė“) bažnyčia primena Jėzaus ašaras, išvydus sugriautą Jeruzalę. Istorijos faktai byloja, kad Jeruzalės miestas, pastatytas ant 770 metrų aukščio kalvos, karalius Saliamonas pastatė šventyklą, o karalius Dovydas miestą paskelbė sostine. Jeruzalę sugriovė Babilonijos karalius, išvedęs 20 tūkstančių gyventojų į vergiją. Nuo 1517 metų Jeruzalė buvo Osmanų imperijos sudėtyje, 1917 ją užėmė britai, 1948 m. – arabai. Ir tik 1980 metais ji buvo tarptautiniu mastu pripažinta nedaloma Izraelio sostine. Jeruzalės šventykloje buvo laikoma Sandoros skrynia. Šventyklos sugriovimo dieną - liepos 9-ąją- minima Gedulo diena, Izraelio valstybės sinagogose tądien nuimami visi papuošalai. Kiekvieną savaitgalį žydai švenčia šabą – nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio vakaro, kai danguje įsižiebia trys žvaigždės, nieko nedirba, net ugnies nedega. Tą metą sustoja viskas, nors gyvenimas ir laikas teka savo tėkme. Tas metas skirtas bendravimui šeimose, prisimenant, kad Dievas visatą kūrė 6 dienas, o septintąją ilsėjosi, kad Dievas išvedė tautą iš Egipto vergijos, kad ateis Mesijo išpranašautas laikas – Teisingumo diena savo kelioniu įspūdžius aprašo Julija Sėjavičienė
полная версия страницы