Ôîðóì » ASMENINIAI SKYRIAI » Emilio Petro asmeninis skyrius » Îòâåòèòü
Emilio Petro asmeninis skyrius
emipetras: EVANGELIJA PAGAL TOMĄ NHC II,2 Štai slapti žodžiai, kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas Judas Tomas. 1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių prasmę, neragaus mirties. 2. Jėzus tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti virš visko. 3. Jėzus tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje, tuomet dangaus paukščiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Tačiau karalystė yra jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs. O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs patys esate vargas. 4. Jėzus tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu. 5. Jėzus tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų. 6. Jo mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys nekenčiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko nėra paslėpta, kas liktų neatskleista. 7. Jėzus tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas, ir žmogus taps liūtu. 8. Ir Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją, kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso! 9. Jėzus tarė: Štai išėjo sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos. Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių; šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt iš vieno saiko. 10. Jėzus tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį, kol jis įsiliepsnos. 11. Jėzus tarė: Šis dangus praeis, ir virš jo esąs dangus praeis, ir tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas, virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem? 12. Mokiniai tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite, nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo sukurta ši žemė ir dangus. 13. Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu atsigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau. Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus. 14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos. 15. Jėzus tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas. 16. Jėzus tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę susiskaldymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų bus penketas viename name - trys prieš du ir du prieš tris: tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie laikysis po vieną. 17. Jėzus tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis, ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies. 18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties. 19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius, kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas, kuris pažins juos, neragaus mirties. 20. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą, mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. 21. Marija tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką. Todėl sakau: jeigu namų šeimininkas žino, kad vagis turi ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą, kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus! Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso! 22. Jėzus išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime, tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų, viršų - kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite į [karalystę]. 23. Jėzus tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas. 24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė. 25. Jėzus tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį kaip savo akies vyzdį. 26. Jėzus tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies. 27. (Jėzus tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės; jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo. 28. Jėzus tarė: Aš atsistojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio, ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti; jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis. 29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis, tai - stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis, tai - stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis turtas radosi tokiame varge. 30. Jėzus tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du arba vienas, aš esu su juo. 31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta. 32. Jėzus tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas, negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas. 33. Jėzus tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji ir išeinantieji matytų jo šviesą. 34. Jėzus tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę. 35. Jėzus tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik) tuomet jis nusiaubs namus. 36. Jėzus tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo vilkėsite. 37. Jo mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir nebijosite. 38. Jėzus tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius, kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite. 39. Jėzus tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo (įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekalti kaip balandžiai. 40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir, kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis ir žus. 41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį turi. 42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai. 43. Jo mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai, nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta vaisių ir neapkenčia medžio. 44. Jėzus tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje. 45. Jėzus tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia dėl pertekliaus širdyje. 46. Jėzus tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas, pažins karalystę ir bus didesnis už Joną. 47. Jėzus tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti du lankus, ir tarnui - tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną, tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes praplyš. 48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels. 49. Jėzus tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl į ją sugrįšite. 50. Jėzus tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite: Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė. 51. Jo mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė, kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos. 52. Jo mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote apie mirusiuosius. 53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas dvasioje turėjo didelę naudą. 54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų yra Dangaus karalystė. 55. Jėzus tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs. 56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną, o kuris rado lavoną - pasaulis nevertas jo. 57. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį [gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos. 58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, - jis rado gyvenimą. 59. Jėzus tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi, tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami jo pamatyti. 60. (Jie išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė: Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramybėje, kad nevirstumėte lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų. 61. Jėzus tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje - vienas mirs, kitas gyvens. Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė: Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos, o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos. 62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems, kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro. 63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą - pasėsiu, nupjausiu, pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų. Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso! 64. Jėzus tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. (Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių; jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui: Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeimininkas tarė tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi. Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas. 65. Jisai tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių. Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui. Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas, sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso! 66. Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo. 67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta, stokodamas pats savęs, stokoja visko. 68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo. 69. Jėzus tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas bus pripildytas. 70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje , tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus. 71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą, ir niekas neįstengs jo [at]statyti. 72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą. Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas? 73. Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį. 74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje). 75. Jėzus tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji tie, kurie įžengs į vedybų menę. 76. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo: jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo sunaikinti, nė kirminai jo negraužia. 77. Jėzus tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten jūs rasite mane. 78. Jėzus tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus? [Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos. 79. Moteris minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė. 80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną, o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas. 81. Jėzus tarė: Kuris pralobo, tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako. 82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas - arti ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo karalystės. 83. Jėzus tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo atvaizdą slėps jo šviesa. 84. Jėzus tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės. Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti! 85. Jėzus tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų ragavęs] mirties. 86. Jėzus tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai - [savo] lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti. 87. Jėzus tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno, ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų. 88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną jie ateis (ir) paims kas yra jų? 89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę? Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos išorę? 90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę sau. 91. Jie tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave. Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą, o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios akimirkos nemokate patirti. 92. Jėzus tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs neklausiate jų. 93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims, kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kad nepadarytų tai […]. 94. Jėzus [tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus atidaryta. 95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už palūkanas, bet duokite […] tam, iš ko jų negausite. 96. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso! 97. Jėzus tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to) nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią. 98. Jėzus tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė didžiūną. 99. Mokiniai tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina; tai jie įžengs į Tėvo karalystę. 100. Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man. 101. [Jėzus tarė]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Nes mano motina […], tačiau [tikroji mano motina], jinai davė man gyvybę. 102. Jėzus tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį, gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei jaučiams duoda ėsti. 103. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu] ateis vagys, tad jis atsikels, sutelks savo […], apsijuos strėnas prieš jiems ateinant. 104. Jie tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės, tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi. 105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną, bus vadinamas paleistuvės sūnumi. 106. Jėzus tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, - jis persikels. 107. Jėzus tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt devynias. 108. Jėzus tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam. 109. Jėzus tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo [apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį. O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo. 110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo, teatsisako pasaulio! 111. Jėzus tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties, nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra vertas jo. 112. Jėzus tarė: vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno. 113. Jo mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos. 114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų, nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi vyru, įžengs dangaus karalystėn . EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II EVANGELIJA PAGAL TOMĄ (II a.) Iš 53 rankraštinių kūrinių (religinių traktatų, dialogų, laiškų, apreiškimų, evangelijų), kurie sudaro 13 rinkinių (kodeksų), 1945 m. surastų Egipte, Nag Hamadi kaime, įdomiausiu ir reikšmingiausiu mokslininkai laiko Evangeliją pagal Tomą, parašytą koptų kalba. Spėjama, kad šios evangelijos autorius - apaštalas Didimas Judas Tomas. Kai kurie tyrinėtojai, įžiūrėdami evangelijoje judėjiškąjį bei krikščioniškąjį substratą, daro išvadą, jog pirmiausia ji galėjusi būti užrašyta graikiškai apie 140 m. ir tik vėliau išversta į koptų kalbą. Nuo kanoninių Naujojo Testamento evangelijų ji skiriasi tuo, kad neaprašinėja Jėzaus gyvenimo ir veiklos, o tik fiksuoja jo pamokymus. Nors daugelis jų ir sutampa su Jėzaus pamokymais, užfiksuotais kanoninėse evangelijose, vis dėlto Evangelijoje pagal Tomą ryški gnostiškoji kai kurių krikščioniškųjų idėjų interpretacija ne tik gnosticizmui būdinga terminologija, bet ir konceptualiniu kryptingumu. Chrestomatijoje spausdinamas šios evangelijos vertimas, parengtas prancūziškojo vertimo pagrindu. Kaip kontroliniais naudotasi koptiškuoju originalu bei tarybinės mokslininkės M. Trofimovos atliktu rusiškuoju šios evangelijos vertimu, paskelbtu straipsnių rinkinyje “Ąķņč÷ķīńņü č ńīāšåģåķķīńņü” (M., 1972, p. 369-380). Laužtiniuose skliaustuose įrašyti atstatyti, o lenktiniuose - papildomi vertėjo žodžiai, pavartoti dėl minties aiškumo
emipetras: 247 m. pr. m. e. atsirado Septuaginta, Senojo Testamento (ST) vertimas iš ikimasoretinio teksto į senąją graikų kalbą, apėmęs tiek protokanonines, tiek deuterokanonines ST knygas, kurių nėra hebrajų Biblijoje. Pirmasis žydų Biblijos vertimas iš hebrajų į graikų kalbas. Pasak legendos, išvertė 72 vertėjai per 72 dienas. ~196 pr. m. e. datuojamas Rozetės akmuo, daugiakalbis kultūros paminklas (egiptiečių kalba – demotinis raštas bei hieroglifais; graikų kalba), atrastas 1799 m. liepos 15 d., padėjo iššifruoti senųjų kultūrų paveldą.
emipetras: Rasti Šventąjį Raštą lietuvių kalba buvo sudėtinga ne tik Sovietų Sąjungos laikas, bet ir pirmaisiais Atgimimo metais. Pamenu, kokia džiugi diena buvo, kai 1986 metais kaimynystėje gyvenanti liuteronų šeima paskolino man paskaityti Naująjį Testamentą. Todėl 1992 metais aštuonios krikščionių Bažnyčios – Baptistų, Liuteronų, Reformatų, Sekmininkų, Romos Katalikų, Sentikių, Septintosios Dienos Adventistų ir Stačiatikių – sujungė savo jėgas ir įsteigė LBD, kad Dievo žodis taptų pasiekiamas kiekvienam lietuviškai skaitančiam žmogui. Hebrajų kalba Hebrajų kalba, ivritas yra afroazijinių kalbų šeimos Vakarų semitų kalba. Kultūriniu požiūriu žydai ir kitos religinės grupės laiko ją žydų kalba, nors tarp žydų diasporos atsirado ir kitų žydiškų kalbų, o hebrajų kalbą naudojo ir kitos, ne žydų grupės, pavyzdžiui, etniškai susiję samariečiai. Kaip gimtoji kalba išnyko iki 400 mūsų eros metų, atgaivinta XIX a. 9 dešimtmetyje ir dabar naudojama. Toros pagrindas (pirmos penkios žydų Biblijos knygos), ir didžioji dalis hebrajų Biblijos parašyta klasikine hebrajų kalba. Šiuolaikinė jos forma yra Biblinės hebrajų kalbos dialektas, tyrėjų manymu, gyvavęs apie VI a. p. m. e, maždaug tremties į Babiloniją metu. Dėl to nuo senų laikų žydai vadina ją Lešon HaKodeš (לשון הקודש), „šventąja kalba“. Hebrajų kalbos kilmė ir formavimasis Hebrajų kalba priklauso kanaanitų kalbų grupei. Savo ruožtu kanaanitų kalbos yra šiaurės vakarų semitų kalbų šeimos šaka. Hebrajų kalba klestėjo, kaip šnekamoji Izraelio ir Judėjos karalysčių kalba nuo X iki VII a. p. m. e. Tyrėjai nesutaria, iki kokio lygio hebrajų kalba buvo šnekamoji senovėje, po tremties į Babiloną, kai regione vyravo senovės aramėjų kalba. Antikos pabaigoje hebrajų, kaip šnekamoji kalba, buvo beveik išnykusi, bet tebebuvo naudojama kaip rašytinė ir liturginė judaizmo kalba, išvystydama įvairius viduramžių hebrajų kalbos dialektus, iki jos, kaip šnekamosios žydų kalbos, atgaivinimo XIX a. pabaigoje.
emipetras: Noriu pasidalinti mintimis žymių žmonių apie mūsų žmogiškumo paradoksas. ,, Mes esame kilnūs ir niekingi, racionalūs ir iracionalūs, moralūs ir amoralūs, kūrybingi ir destruktyvūs, mylintys ir savanaudiški, panašūs į Dievą ir į gyvulį. Nežinau iškalbingesnio žmogiškojo paradokso apibūdinimo, kaip tas, kurį prieš daugelį metų pateikė vyskupas Richardas Holloway: "Tai mano dilema. […] Aš esu dulkės ir pelenai, trapus ir nepastovus, pilnas išankstinių elgesio reakcijų […], kankinamas būgštavimų, persekiojamas poreikių […], dulkių kvintesencija, ir į dulkes aš grįšiu. […] Tačiau manyje esama dar kažko. […] Gal aš ir dulkė, bet susirūpinusi dulkė, dulkė, kuri svajoja, dulkė, kuri turi keistą permainos, artėjančios šlovės, parengto likimo bei paveldo, kuris vieną dieną priklausys man, nuojautą. […] Taigi mano gyvenimas nusidriekia skausminga dialektika tarp pelenų ir šlovės, tarp silpnumo ir pasikeitimo. Esu mįslė pats sau, nepakenčiama mįslė […] šis keistas dulkių ir šlovės dvilypumas." Ir kadangi tokie esame , tai gyvename pragariškų kontrastų gyvenimą . Vieni valdo visą žmoniją , kiti tik tarnauja . Teko skaityti apie Nikolą Teslą , dvidešimto amžiaus fenomenalų išradėją , kurio atradimai galėjo padaryti energetinį perversmą žmonijos istorijoje . Būtų nereikėję nei naftos nei dujų deginti . Tačiau naftos karaliai , kaip bankininkas Morganas įsakė N. Teslos bandymų laboratorijas sulyginti su žeme , kad atrasta nauja kosminės energijos rūšis , neturėtų jokių galimybių ateityje konkuruoti su naftos , dujų verslovėms . Jo atradimais , pasinaudojo kariškiai , kurie šias energijas pritaikė kaip žemų dažnių griaunamąsias energijas , o pagrindinis atradimas , kaip išnaudoti kosminę Žemės energiją , vietoj elektos , naftos ir dujų , buvo nustumtas į užmarštį .
emipetras: Žmonija pasiekusi stulbinančių techninių , mokslinių atradimų ir sukūrusi moderniausias technologinas , šiandiena yra pati nelaimingiausia žmonija nuo Adomo laikų . Visa žmonija yra dvasinėje nežinioje arba primityvioje dvasinėje žinioje . Žmonės susipažinę su savo fizinio kūno molekuline ir genetinio kodo sandara , nesupranta savo likimo ir vietos šiame likime . Nesupranta savo dvasinio kūno likimo ir dvasinio kelio pradžios ir pabaigos . Visą žmoniją kankina nerimas , o kas bus rytoj , o kas bus su mano uždirbtu , užgyventu turtu ? Kas bus su mano akcijomis , su dividendais . Koks euro , koks dolerio kursas ? Taip ir panašiai mąsto visa šiuolaikinė žmonija , kasdiena . Visa žmonija nežino kodėl ji gyvena čia Žemėje , šioje Saulės sistemos planetoje . Ir bendrai paėmus , mažai kas žino kas ta Saulės sistema . Visas žmogaus gyvenimas pajungtas tik materialiam gerbūviui sukurti ir išlaikyti . Apie tai , kad mes žmonės esame DVASIOS , tikrąja to žodžio prasme , niekas nemoko , o jeigu kas domisi apie tai , tai tik vienetai . Štai buvo duotas žmonijai Urantijos apreiškimas . Ar jūs manote , kad į tai atkreipė dėmesį valstybių vyriausybės , bažnyčių vyriausybės ? Tikrai ne . Viskas liko mėgėjiškame lygmenyje , kai saujelės žmonių , tai šen , tai ten , bando šias fantastiškas žinias taikyti savo asmeniniame gyvenime , tačiau likusi visuomenė į tai žiūri , kaip į nenormalius. Ir dar paradoksas . Šios Urantijos knygos , tokios fantastiškos žinios , yra lydimos neturto šleifo . Negriebia nei verslininkai , nei bankininkai , nei parlamentarai skaityti ir propoguoti šias žinias , pritaikyti praktiškai . Kiek pastebėjau , šiomis žiniomis domisi tik finansiškai neiniciatyvūs , be verslumo dvasios , gyvenimo audrų apdaužyti ir šiaip žmonės , turintys keistuolių asmenybės bruožą . Labai turtingų ir drąsių , ir iniciatyvių nepastebėjau . Kodėl dvasinis pasaulis neparemia naujos, Šviesos Eros išplitimo ? Ar vėl reikės laukti milijono metų ? Ir kodėl taip yra , jeigu šitokia šviesa buvo nuleista iš Dangaus Aukštybės sferų , kad žmonių gyvenimas pasikeistų į gerą ir prasmingą gyvenimą , šioje Saulės sistemos , žmonėmis apgyvendintoje planetoje . Ar dievai nežino , kad žmogaus protas labai klaidingas ir pilnas baimių ir įtarumo .? Kaip bebūtų parodoksalu , tačiau mes žmonės , tikrai esame Dvasios . Mes žmonės tikrai esame kosmoso vaikai . Mes žmonės , tikrai esame kosminiai piligrimai , šiandiena stovintys ant pirmo kosminės piligrimystės laiptelio . Daugelis to nežino , o nežino todėl , kad protas nenori to žinoti . Gal ką ir užgirsta , tačiau milijonai pro ŽINIAS praeina pro šalį , nesustoja pasiklausyti . Amerikoje , kaip ne keista , vis toje pačioje Amerikoje , kurioje gimė ir Urantijos knyga , praeitame šimtmetyje buvo sukurta Sea Org religinė organizacija , kuri praktiškai taiko savo mokymus , kaip gyventi , ir kame gyvenimo prasmė ir tuo pritraukia daug turtingų ir nelaimingų avelių . Reikia tik stebėtis turtingų žmonių naivumu ir mūsų žmogiškojo proto silpnumu , kaip atiduoti savo pinigėlius į ,,abrakadabra " rankas . Tačiau žmonės šioje religinėje organizacijose renkasi tik labai turtingi . Ar jūs žinote , ar buvote susidūrę šia religija , vadinama SCIENTOLOGIJA ? Rašoma , kad Scientologijos paskirtis – suteikti žmogui galimybę pažinti gyvenimą, kad jis galėtų pagerinti savo likimą. Tame pažinime yra ir mokslas , ir religija , ir disciplina , kaip žinojimą , žinias , religinę mokslinę filosofiją , pritaikyti praktiniame žmogaus gyvenime . Tai tiek paradoksų iš žmonijos tiesų ir klystkelių gyvenimo .
Fredas: kad pasiplelnyti, taip pat kuriamos itikinamos religijos,kuo daugiau įtykėjusių humanoidinių avelių,tuo didesnis pelnas... ...( sorry Petrai,čia,tavo skyrius,daugiau nerašysiu..) O štai kodėl tiek mažai skaitančių Urantijos Knygą,reikia žinoma paklausti pačių turtuolių verslininkų, manau, kad daugeliui rūpi tik jų didėjantis turtai,t.y. užsiėmę savo kapitalo didinimu,kiti galvoja kad čia yra 'opiumas liaudžiai',kiti, kad tai yra fantastinė literatūtra,kiti dar kitaip ir taip toliau. Ir tikrai gerbiamas Petrai,kaip kad čia rašot, skaitančių Urantijos Knygą yra vienetai,ir jus visiškai teisus, Urantijos Knygą skaito tik atkaklūs ieškotojai,kuriems rūpi dvasinė tikrovė,noras suprasti 'Dangaus Kralystę' tikroviškiau,realiau.Tai tie žmonės kurie klausia kas atsitinka po fizinio kūno baigties,ar ištiesų man išlikimas garantuotas?,kaip turėčiau nugyventi šį gyvenymą,kad pasiekti amžinybę?
Rantulija:
Rantulija:
Rantulija: Mielieji,prašau,pasufleruokit,kaip techniškai man sukūrti nuosavą skyrių? Ačiū. Su meile, Irena.
emipetras: APIE KŪRINIO TARNYSTĘ Visa Kūrinija remiasi tarnyste Dievui , tačiau tai nieko bendro neturi su mūsų samprata , kaip materialia tarnyste , materialiame pasaulyje . Žmogaus , kaip kūrinys , į tarnystę pas Dievą Tėvą turi ateiti su gilia transcendentine meile , ir išreikšti transcendentinį patarnavimą Aukščiausioms Rojaus Dievybėms , kaip aukščiausią , savosios žmogiškos esybės , patarnavimą , kai žmogaus valia susilieja su Dievo Tėvo valia . Dažna klaida , kurią daro skuboti mūsų protai ir sielos , tai tariamai surastas kelias ir metodas į kosminę , išoriškai skleidžiamą dievybių energijos iššifravimą ir net jos panaudojimą savo reikmėms , kaip viskių gamtos energijų reguliavimas ar skirstymas . Tačiau čia slypi spąstai mūsų sielai , nes per sąveikas su šiomis išorinėmis energijomis , žmogaus siela tampa įkaitu šios išorinės dieviškos energijos ir pasilieka joje , kaip materialinių , fizinių , gamtos galių ir energijų , vergovėje . Žmogus su savo siela nueina į ezoterikos pasaulį , tačiau ramybės ir palaimos čia nesuranda , nes gyvasis Dievas yra pačiame žmoguje , gyvasis Dievas yra kūrinio transcendentinė meilė . Dar įdomiau gaunasi , kai mūsų protas ir siela , tampriai sąveikaudamos su šiomis kosminėmis dieviškomis energijomis , visa savąja esatimi pradeda susitapatinti su Dievo dvasia . Žmogaus protas ir siela įklimpęs į materialaus pasaulio iliuzijas , per išorinių , kosminių dieviškųjų energijų veikimą , pradeda susitapatinti save su Dievybėmis , tarytum jau jis būtų įgavęs visapusišką laisvę visuose savo sprendimuose . Tačiau tai yra iliuzija , nors savo dvasine pasaulietine veikla toks žmogus gali būti ir labai aukštame dvasiniame sluoksnyje , bet transcendentinės tarnystės Dievui jis negali sufokusuoti , nes jame trūksta gyvosios dvasinės širdies meilės spinduliavimo . O tik gyvoji meilė , momentinė , spontanišką meilė ir tegali suteikti džiaugsmą ir pasitenkinimą Aukščiausioms Dievybėms , kaip Dievui Tėvui , nes tai yra kūrinio laisva ir neapribota meilė , tekanti visa galia . Tarp Dievo ir žmogaus meilė turi tekėti , tik tokiu būdu žmogus augs ir vystysis kaip DIEVO vaikas , nes per jį , per žmogų , nenutrūkstamai tekės šios dieviškos vidinės , gyvybinės galios .
mm: nepajėgdamas išsiaiškinti kas po kojomis (materiali egzistencija), užsimojai sapnuoti vienos krypties sapnus ...Visa Kūrinija remiasi tarnyste Dievui... ...išreikšti transcendentinį patarnavimą Aukščiausioms Rojaus Dievybėms... gyvasis Dievas yra kūrinio transcendentinė meilė ...transcendentinės tarnystės Dievui... ...tik gyvoji meilė , momentinė , spontanišką meilė ir tegali suteikti džiaugsmą ir pasitenkinimą Aukščiausioms Dievybėms... ...Tarp Dievo ir žmogaus meilė turi tekėti... Dievui nėra jokių trancendentalumų (kitapusiškumų-anapusoškumų), tokioje padėtyje esame mes, pakol gyvename kilmės pasaulyje, ir netgi čia, mes trancendentalumą peržiangeme kas liečia mūsų minčių gyvenimą, ir visiškai eliminuojame bendraudami su Dievu esančiu kitame žmoguje. kaip matome žemiškas žmogeliukas pradingo iš Emilio dvasinio-religinio gyvenimo
Amm: http://www.youtube.com/watch?v=wfD65LiLWso&feature=related
emipetras: Amm , amm , .... Labai gražūs kūriniai , nepakartojami . Ta prasme rašau toliau ... Jeigu mes ieškome TIESOS , tai Tiesa , iš tiesų , yra viena , tačiau mes kaip asmenybės , tą Tiesą ir matome , ir jaučiame kiekvienas individualiai ir savitai , per daugiabriaunę savo sąmonės prizmę . Pasaulis , Kūrinija yra sukurti tam , kad kiekvienas užgimęs , o vėliau ir išsivystęs Protas Visatoje , ir pasiekęs savimonės lygį , augtų ir bręstų kaip nepakartojama asmenybė . Taip yra Dievo sugalvota nuo pat pradžių ir tai ir yra visa prasmė ir Tiesa , kad kiekvienas sąmoningas kūrinys , potencialiai turi savyje Tėvo realybę ,Tėvo Dvasią , kuri atėjusi iš Rojaus , iš Centro , nuo Asmenybės , kuria ir savo kūriniuose nepakartojamas asmenybes , kurios turi likimą sugrįžti pas Kūrėją , visų Tėvą , kaip nepakartojama asmenė dvasia , tačiau su savo matymo spalvomis ir savo jutimo nepakartojama gama . Kai sektos bando niveliuoti religininkus , tai aš sakau , kad Kūrinijoje nėra niveliacijos , bet yra tik asmenybių Kūrinija , ir tik budizme ir dar kai kur, yra religinių protų niveliacija . Žmogus yra dvasia , plius dar asmenybė ir besivystanti sąmonė , ir taip iki pat Rojaus , ir niekas negalį suniveliuoti dvasinės asmenybės . Garbina Dievą visi vienodai , bet savitai , kabasi su Dievu visi vienodai , savo protu , tačiau savitai . Tai ir yra ta didžioji Visatų paslaptis , kad kiekviena Sąmonė-siela , kiekviena dvasia , įneša savo nepakartojamą įndėlį , į visus mus apjungiančią , Rojaus Trejybės sukurtą , Kūriniją . Kiekvienas , tą savo sielos ir dvasios savitumą , atnešame į Rojų . Kiekvienas sąmoningas tvarinys , savo dvasinio proto viduje , iki pat Rojaus , kuria savo spalvų pasaulėžiūrą , nors žiūrime ir kalbame , ir garbiname visi VIENĄ ir tą patį Šaltinį ir Centrą , Dievą Tėvą , arba net ir pačią Rojaus Dievybių Trejybę . Ir kai asmenė individo valia , atves įtikėjusį pas Dievą Tėvą , tada tikrai kiekvienas individualiai , savitai ir nepakartojamai pasakys ,, AČIŪ TĖVE , kad aš atėjau pas TAVE '' Tai sveikinu visus , plačių dvasinių pažiūrų , tačiau kryptingai einančius į CENTRĄ .
Algirdas aaa: Na Emili, dar kartą Tave palieku Ankstyvąją kūdikystę nugyvenai Džiaukis lopšinuko svajonėm
emipetras: ,,... Jeigu jūs netapsite kaip vaikai , neįeisite į dangaus karalystę . '' Tai va , Algirdai , taip kalbėjo Jėzus Kristus , o jis , aš manau , kad žinojo ką kalbėti , kad žmogaus siela turėtų likimą amžinybėje . Ir dar buvo pasakyta , kad išminčiai bus bus sugauti jų pačių kalbomis . Todėl visada maniau , kad optimistinis , netgi vaikiškas požiūris į bet kokią problemą visada yra geriau už ,,išmintingiausią '' sprendimą . Algirdai , mes savo nuoširdžiu , vaikišku naivumu , savo likimą atiduodame į Dievo rankas , o tai ir yra visų svarbiausia , pasitikėti ne savo darbais , sprendimais ir nuostatomis , bet leisti Dievo Tėvo dvasiai laisvai veikti į mūsų šį žemišką likimą , per mūsų mintis , sprendimus , o vėliau jau ir , kaip suaugusio žmogaus valiai , visa tai atlikti projektuose ir darbuose. Pirmiausia mintis ir tikėjimas , kad Dievas Tėvas visada su tavimi ; visuose tavo troškimuose ir sprendimuose , o pasaulio principai tegu eina iš paskos .
Algirdas aaa: Tai reiškia, kad augdami metais ir branda prarandame vaikiškas savybes. Visų pirma intuityvų sugebėjimą pažinti meilę, gėrį, tiesą... Tad ir reikia antrą kart tapti kaip vaikais, atgaunant šias savybes, šalia įgytų suaugusiojo žmogaus savybių. Nesimėgauk vaikiškumu, neišsisukinėk nuo suaugusiųjų darbų.
emipetras: Urantijos knyga , mąstančiam , tobulėjančiam protui siūlo pažvelgti į Dievo Kūriniją visai kitomis akimis , ne žmogaus akimis , bet dvasių ir angelų akimis . Nori parodyti tam primityviam žmogaus protui , kad ne viskas taip yra ką žmonija du tūstančius metų perrašinėjo kaip dievišką mokslą , kai iš tiesų ji perrašinėjo tik savo dvasinių religinių bažnyčių tobulą žmonių valdymo vadybinį modelį . Kam jums pav . reikia to dvasingumo ir žodžių Dievas , Jėzus ir pan. žongliravimo , jeigu jūs nenorite sužinoti ir bandyti patirti visą dieviškos Kūrinijos karalysčių sandarą , jų paskirtį , jų įvairovę ir kaip turi susikurti ir subręsti žmogaus dvasinis kūnas - siela . Ar gi gali fizinis žmogus pažinti ir suprasti dvasinį pasaulį , jeigu jis tai pastoviai neigia ir nenori net pro rakto skilutę pažvelgti kas laukia žmogaus sielos , kokia ta kelionė per dangaus karalystes . Žmonių protai yra užkišti dvasingų jausmų ir širdies meilės manipuliacijomis , kad tik žmogaus protas , jo sąmonė būtų užliūliuota nesąmoningumo būsenoje , kad tik žmogaus protas nepaklaustų savo dvasinio mokytojo : ,, parodyk mano asmenybę ir pasakyk koks aš būsiu TEN ? Kaip manoji asmenybė susiriš su mano siela " Dievo Tėvo dvasia tai jums viską pasakys nuostabiai tiksliai ir su meile . O dabar paklauskite to paties savo kunigo . Ką jis atsakys ? Manau , kad pateiks tik neapibrėžtus dvasinius postulatus , kurie bus religinio teorinio išaiškinimo lygmenyje . O štai Urantijos knyga kelią , realų žmogaus sielos kelią . Ir ar tu tame kelyje būsi atomo dydžio , ar elektrono , mezono dydžio , ar būsi gigantiškų formų , juk ne tai svarbu , svarbu tai , kad Dievas savo Kūrinijoje sukūrė grįžtamą ryšį pas savo Kūrėją . Tačiau norint nueiti , norint pasiekti tą dievišką tobulumą , bus reikalingi ir nauji mokytojai . Žmogiškąją sielą gali mokyti tik dangaus dvasios ir angelai . Todėl toje knygoje ir aprašytas , kaip pavyzdys , realus žmogaus sielos- dvasios tobulėjimo kelias , kai žmogus pagaliau supranta , kad be Dievo jam jau nemielas šis žemiškas religinių fantazijų pasaulis . Žmogaus protas , vieną kartą pagavęs ryšį su Dieviška dvasia , nebenori jos daugiau prarasti . Toks žmogus jau augins savyje nemirtingąją sielą pasitelkęs atrastąsias , padovanotas dieviškąsias galias ; laisvą norą , meilę ir išmintį . Dievas yra Meilė . Kas begali būti gražiau ir prasmingiau šių dviejų žodžių sąjungoje . Meilė ir Dievas , kas begali būti prasmingiau ir aiškiau gyvenimo kelyje . Meilė , tai Dievo Tėvo padovanotas JO Dvasios fragmentas . Meilė , tai gražiausias jausmas besišypsančioms mamos akims , žmonos akims , ar mielos draugės akims . Šio jausmo , kaip ir Dievo Tėvo dvasios negali nei apčiuopti , negali matyti , bet gali jausti , kad jis yra su tavimi gražus ir šventas jausmas , kuris mus kasdiena kuria vis geresnius , tauresnius ir vidinio džiaugsmo pilnesnius . Meilė , tai ne jausmų šėlsmas , bet noras suvienyti šiuos jausmus , apjungti juos , tiek fizinėje , tiek dvasinėje plotmėje . Meilėje mes prasidedame ir meilėje mes užbaigiame savo sielos ir dvasios augimą . Be Dievo Tėvo meilės aš neturėčiau ir savo meilės . Tik JO Meilėje aš augu , kaip asmenybė . Aš savo meilę galiu pastiprinti ir sujungti su Dievo Tėvo meile . Aš tai galiu daryti , kaip ir kiekvienas iš mūsų tai gali daryti . Ir tai mano jausmams duoda dar didesnį džiaugsmą , kad tu žmogau su savo meile , su savo jausmais esi ne vienišas , bet per Dievo Tėvo Meilę esi sujungtas su visa žmonija , ir net su visa kūrinija . Reiškia tu esi mylimas tokių pat asmenybių ir esybių , kurios , kaip ir tu myli Dievą Tėvą , kurios savo asmeninius meilės jausmus sujungia ir su Dievu ir su žmogumi . Panašus panašų traukia , tai ir visoje kūrinijoje meilės jausmas gyvuoja ir transcendentiškai plinta tarp tokių kūrinių , kurie ją moka priimti ir skleisti toliau , savo artimui . Aš manau , kad ,,evoliucinis planas'' pradžioje buvęs ir ,,purvinas ir žvėriškaas’’ , turi vystytis ir tebesivysto , pagal tos ar kitos planetos dėsnius . Manau , kad pagrindinis akcentas šio evoliucinio planetinio gyvulinio plano yra protaujančios gyvybės susikūrimas . Ne , ne sukūrimas , bet susikūrimas . Daugelis suklumpa ant Kūrinijos sukūrimo akmens . Ir tai yra didžioji bėda , kai visos planetinio vystymosi kataklizmai yra priskiriamos Dievui , kaip netobulumo kūrėjui . Neapsiribokite , brangieji , tokiu siauru davatkišku Kūrinijos požiūriu . Visa dieviškoji Kūrinija vystosi be galo ir be krašto įvairiausiais kosminiais modeliais . Dievas tiesiogiai nekuria nei planetų , nei saulių , nei žmonių . Visa Dievo Kūrinija vystosi Jo energetikoje , kurią , žmogiškam protui nesuvokiamų manipuliacijų dėka , sugeba panaudoti ir pritaikyti kūryboje, tik aukščiausio rango Kuriančiosios Dieviškosios Dvasios asmenybės . O mūsų Žemė su visa savo civilizacija yra tokia , kokia yra . Pavyzdžiui , jeigu mes net savo savivaldybėse nesugebame padaryti elementarios tvarkos , jeigu mūsų tokioje mažoje šalyje klesti korupcija ir apgaudinėjimai , tai ar čia kaltas ,, evoliucinis planetos planas . Mes nesugebame susikurti rojiškos aplinkos , nes kiekvienas perdėtai rūpinamės tik savąja persona . Matote ne viskas taip jau paprasta su ta kūryba . Malame liežuviais po visą pasaulį , kad mus Dievas sukūrė , bet kai pasakoma : ,, būkime panašūs į Dievą Tėvą , mylėkime besąligiškai ne tik artimą , bet ir priešus '' , tai iškarto mums visas noras panašėti išgaruoja . Nes mums lengviausia savo gyvulinį tingumą , agresyvumą , egoizmą suversti Dievui ir Jo sukurtai kūrinijai . Štai Dievas mus tokius netobulus sukūrė . Štai žmogus padarė nuodėmę ir dabar mes visi turime čia , toje Žemėje , kankintis . Panašių ir kitokių absurdo teorijų žmogaus prote kyla ir vytosi tol , kol žmogaus protas neišmoksta ir nepradeda bendrauti su Kūrėjo Dvasia , kuri ir yra atsiūsta tam , kad žmoguje susikūręs mąstantis protas sugebėtu lengvai pernešti visus evoliucinius , tos planetos vystymosi , kataklizmus . Dievui nereikia mūsų kančių dėl plantetinio evoliucinio kelio . Jis tik siūlo , su didele meile siūlo , mūsų protui , kitu kampu atsigręžti ir pažiūrėti į Kūriniją . Ir jeigu mes visi , visi savo laisva valia atgręšime savo protą į Dievo Tėvo meilės energetinį spinduliavimą , JO energetinius meilės virpesius , patikėkite žmonės , mes pradėsime kurti rojaus modelius jau čia žemėje . Atminkime , kad visą matomą ir nemątomą pasaulį valdo dvasinis pasaulis ir mūsų fiziniam protui daug kas yra nežinoma ir nesuprantama tame dvasių valdyme . Brangieji , kai būsime Dievo Tėvo pakviesti prie pietų stalo tada , gal būt mažumėle suprasime apie pasaulių kūrimo ir jo valdymo subtilybes . O dabar rūpinkimės savo namais , šia nuostabia mums padovanota planeta Žeme ir džiaugimės mėlynu dangumi , kuriame šviečia , Dieviškų Dvasių sukurtas , gyvybių organizavimo ir jų tolesnio evoliucionavimo centras - mūsų mieloji SAULĖ . Meilė , jausmai , širdis , siela yra nuostabiausi išsireiškimai , kai žmogus savo išmąstymus , savo požiūrį į gyvenimą , sieja save su brangiais ir artimais žmonėmis , su gamtos peizažais , su kūryba . Tačiau suvokti Dievo Meilės vandenyną man padeda tik mano proto mintys , kurias aš kasdiena girdau ir maudau šiame vandenyne . Aš su dieviškuoju Minčių Derintoju bendrauju tik proto ir minčių galiomis . Visi meilės jausmai gimsta ir vėl išblėsta tik žmogaus proto mintyse . Jeigu šie meilės jausmai tampa nevaldomi ir perdaug emociški , manau , kad tada virš mano sąmoningo proto minčių pradeda šeimininkauti mano pasąmonė . Aš visu šimtu procentu pritariu , tiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus teiginiams ir mokymams , kuriais Jis apšvietė savo bendrakeleivį Ganidą . Tik žmogaus protas ir dar kartą protas žmogų gali išvesti į Dievo Tėvo Meilės vandenyną . Ir šis protas galės viską pasiekti tik vienybėje ir sąjungoje su Dievo Tėvo padovanota dvasia , žmogaus protui padovanotu Dieviškuoju Minčių Derintoju. Nėra kitų jungčių su Rojaus Trejybės Aukščiausiomis Asmenybėmis , kaip viena jungtis . Tik vienas sidabrinis siūlas jungia Dievo Dvasią ir žmogaus protą , tai jungtis proto ir dieviškojo dvasios fragmento . Dievas yra Meilė . Taip tikrai Meilė , bet mes pamirštame , kad ši Meilė yra tobuliausios Išminties ir Proto Asmenybė , kuri ne tik nuoširdžiai myli savo kūrinius , bet ir kviečia savo kūrinius siekti tobulumo net ir taip , koks tobulas yra Dievas Tėvas . Ką tai reiškia tobulas ? Manau , kad tai tobula Proto išmintis su tobulu Meilės jausmu . Ir manau , kad ši tobula dvinarė dvasinė forma , raudona gija eina per visas , pilnas gyvybės Visatas ir savo gražiausią spindesį išspinduliuoja tik patekusi į dieviškąjį Rojų .
emipetras: MŪSŲ GALIOS Visos senovės misterijų mokyklos gerai žinojo tikėjimo svarbą ir galią . Senajame testamente tai labai puikiai aprašoma , kaip žydams tuo naudodavosi , kaip pačiu svarbiausiu ginklu . Tūkstančiai karių ištiesdavo į dangų rankas ir garbindavo savo dievą Jachvę , su giliu tikėjimu , kad pats dievas tą dieną bus jų pusėje . Ir ką jūs manote , labai dažnai , su žymiai mažesne armija , nugalėdavo daug gausesnę armiją , aplinkinių barbariškų genčių . Taigi tikėjimo jėga yra milžiniška , apie tai kalbama nuo senų senovės . Jėzus Kristus taip pat mokė , gilaus tikėjimo savo mokinius ir paliko šiuos žodžius : ,, Berniuko lunatiko išgydymas [Mk 9,14-29; 11,22-23; Lk 9,37-43; 17,6] 14Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių 15ir maldavo: “Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį ar į vandenį. 16Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti”. 17Tada Jėzus atsakė: “O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia pas mane”. 18Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko. 19Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: “Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?” Jis atsakė: 20″Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo”. (21)’’ Tikėjimo galia egzistuoja žmoguje nuo pat gimimo , nes ją sustiprina tiek dieviškoji Apvaizda , tiek ir Šventoji Dvasia , tačiau visų geriausiai mus stiprina Dievo Tėvo dvasia , kai žmogus išmoksta pažinti savyje esantį dieviškumą . Dievo Tėvo dvasia , iš dangaus aukštybių , nusileidžia pas žemiausią savo Kūrinijos protingą kūrinį . Dievo Tėvo dvasia ateina į fizinio kūno protą . Tai nereiškia , kad ateina į žmogaus galvą , tai reiškia , kad Dievo Tėvo dvasia ateina į žmogaus protą , o visas protas yra apie visą žmogų ir yra mūsų energetiniame apvalkale - auroje . Mūsų materialios galvos smegenys ir jų lastelės neuronai yra tik informacijos priėmėjai , talpintojai ir nuskaitytijai , o visa protą stiprinanti informacija , ateina nuo Šventosios Dvasios , nuo Visatos Motinos Dvasios , o taip pat nuo Kristaus Tiesos dvasios ir nuo Tėvo Dvasios ir visa tai sukūriuoja , ir talpinasi mūsų energetiniame apvalkale – auroje . Kai šis energetinis apvalkalas yra stiprus ir kokybiškas , tada ir dieviškosios Dvasios gali labai gerai funkcionuoti ir veikti žmogaus protą , bet jeigu pats žmogus silpnina savo kūną visokiomis neigiamybėmis , tai silpsta ir visa dieviškoji pagalba ir išmintis . Kad šis energetinis apvalkalas atliktų tikrąją savo funkciją , tai yra saugotų šį fizinį kūną nuo pašalinių neigiamų , tiek kosminių energijų , tiek ir nuo planetinių agresijų , jis turi būti sveikas , ovalo formos , nuo galvos iki pat kojų pėdų . Tokios formos aura turi geriausias sąlygas dieviškoms energijoms tekėti ir gaivinti žmogų . Grubios energijos negali pro šitą aurą prasiskverbti , jos tiesiog atšoka , kaip nuo elastingos ir tamprios energetinės sienos . Kad tokia aura iš tiesų funkcionuotų , reikia nuolatos mintimis ją stiprinti , koncentruoti savo mintis taip ; ,, Apie mane cirkuliuoja mano kūno energija ir kaip kokonas apsaugo mane nuo visokios neigiamos energijo . Aš tuo tikiu “ Tokios mintys turi dažnai , kiekvieną laisvą minutę , suktis mūsų galvose , kad mūsų pasąmonė susikurtų sąlyginį refleksą mūsų prote , kuris vėliau jau automatiškai tikrins ir stiprins auros kokybę , bet pradžioje reikia padirbėti su savo mintimis sąmoningai . Jeigu visa apsauga organizuota teisingai , tai pažeisti tokią aurą , praktiškai labai minimalios galimybės . Ir visa paslaptis tokios auros vientisumo ir nepažeidžiamumo yra ne tiek dangiškųjų dvasių esamumo joje , bet kiek mes patys , savo teigiamomis mintimis , savo teigiamu gėrio tikėjimu , savo pozityviu mąstymu apie visą šalia esantį pasaulį ir nuolatiniu mąstymu apie dieviškųjų dvasių gyvenimą mumyse, sustipriname ir sutankiname savo kūno aurą . Toks mūsų valios valingas noras ir troškimas mąstyti tik apie gerumą ir daryti gerumą pasauliui , sukuria galingą ir stiprią aura , apsauginį energetinį kokoną , kuris pajėgus atstumti , gyvuliškąjį australą , nuo nuolat mus atakuojančio pasaulio . Mus nuolatos atakuoja , priešiškas mikrobų , bacilų , virusų pasaulis , o taip pat ir klaidžiojantys astraliniai fontomai , sukurti pagiežingų , piktų klastingų žmonių arba žmonių grupių . Tačiau stipri ,elastinga aura visada apsaugos nuo visokios negandos ir klastos . Taigi svarbiausia tikėjimas ir pasitikėjimas , kad mumyse cirkuliuoja dieviškoji energija , o šiai jos cirkuliacijai , mes talkiname teigiamomis savo mintimis , kaip meile savo artimui , kaip meilę Dievui ir palaiminame net savo priešus , jeigu tokie atsiranda , ir tik viską kuriame , tik teigiamomis mintimis . Kovai su blogiu , su savo priešais , svarbiausia emocinė , nepriekaištinga minčių švara , be nepriekaištingos minčių švaros , geriau ir nepradėti kovos su blogiu . Jeigu nesirūpinsi savo minčių švara ir harmonija , būsi pats blogio nugalėtas , arba po kiek laiko ir pats tapsi blogiu . Vienu žodžiu , nugalėjęs drakoną , žmogus su savo vidine nesuvaldyta agresija , nesuvaldytomis įvairių troškimų tuštybėmis , tampa toku pat drakonu , su kuriuo kovojo tokią mirtiną kovą . Dabar dar toks patarimas maisto ir gėrimo ruošimui ir naudojimui . Kad ir koks iš pažiūros sveikas maistas arba gėrimas , kaip vanduo ir panašiai stovi ant mūsų stalo , jie vis vieną turi savyje pusiau nuodingų , o kartais ir labai nuodingų organinių ir mineralinių junginių . Kad mūsų šis fizinis kūnas būtų sveikas , reika pasirūpinti ne tik savo aura , bet ir tuo ką dedame į burną . Tuo tikslu mes patys , savo valia ir dangiškųjų dievybių galia esančia mumyse , turime tokį maistą neutralizuoti , nukenksminti , kad jis taptu geru maistu kiekvienai fizinio kūno lastelei pastiprinti . Tuo tikslu įsivaizduokite , kaip per jūsų visą kūną pradeda tekėti dieviškoji energija nuo viršugalvio per stuburą ir per kojas , ir per rankas , o mintomis vis kreipiame šią energiją į rankas ir ištiesę rankas , per savo plaštakas ir piršus nukreipiame , šią energiją , link produktų , kuriuos norime apvalyti . Vieni tai gali jausti , kaip dilgčiojimą pirštuose , stipriau , mažiau arba visai nieko nejausti , tačiau nenusiminkite , viskas vyksta gerai , tik vieni yra jautresni šiems dvasiniams procesams, kiti ne taip jautrūs. Štai taip galima išvalyti bet tokio užterštumo maistą , vandenį , sultis , duoną , grūdus , vaisius , uogas . Taigi tikėjimas ir tik tikėjimas mus gydo , saugo , stiprina ir gaivina . Sėkmės tobulėjime .
Naktinis sargas: Nu ir mišrainę čia patiekei, brolau. Urantijos knygos dokumentuose nesu iš viso radęs žodžio "aura" ar žodžių junginio "energetinė aura“. Maniau, juos naudoja tik ezoterikai, parapsichologai, gal dar kai kurie astrologai...nors aurų nuotraukų ir esu matęs, ale, ko tik dabar negalima nufotkint. Kaip čia suprast? Ar dvasinės būtybės, perdavusios tuos dokumentus, nenorėjo mums papasakot apie tai, ar čia tik šarlatanų išsidirbinėjimai, kad pinigėlio užsikaltų "tvarkydami tuos energetinius mūsų laukus"? Ir kad mūsų protas plaukiotų apie kūną, tokio cūdo išvis neteko nei girdėt, nei patirt. Arba esu visai kvailas, arba čia kažkas naujo virš mūsų padangės... Nu dėl viso pikto, tai ryt pusryčius "išvalysiu" nuo visų teršalų, kaip rekomenduoji. Ambasadorius tai mokydavo, kad reik prie valgant pasimelst. Ale tą žinojo dar mano bobutė ir diedukas Pagarba mąstytojams
emipetras: VANDUO , VANDUO Jau anksčiau esu jums rašęs , kad vanduo turi atmintį . Dabar dar kartą pasikartosiu , nes tai tikrai labai svarbu . Kai aš pradėjau struktūrizuoti geriamą vandenį , tiek per sūkurio metodą , tiek ir per užkalbėjimą - daugelį savo gyvybės parametrų pataisiau į geresnę kokybę . Todėl kilo noras vėl parašyti šį bei tą , apie tą kasdieninį stebuklingą cheminį junginį H20 . Gal jau ir skaitėte , o gal jau matėte klipus ir filmukus apie vandens galias ir vandens savybes , tiesiog stebuklingas savybes ,kaip šis cheminis junginys sugeba kaupti ir laikyti savyje atmintį , tų fizinių procesų , kurie įvyksta šalia prie bet kurio vandens šaltinio , kaip fiziniai virpesiai arba kaip bangos . Šie virpesiai , bangos gali būti skleidžiami tiek žmogaus žodžiu , muzika , giesmėmis , tiek ir kitokių mechaninių instrumentų skleidimo galia . Tais metodais galima arba išvalyti vandenį arba dar labiau užteršti . Jeigu tai skleidžia žmonijos sukurtos dirbtinos energetinės sistemos į atvirus arba uždarus vandens šaltinius : kaip jūras , upes , ežerus , iš žemės gelmių trykštančius šaltinius , geriamojo vandens šulinius ir baseinus , tai tokios sistemos tik pakeičia natūralią vandens struktūrą į blogesnę . Tuo tarpu iš Žemės gelmių skleidžiami energetiniai virpesiai , aktyviose gelmių energetinėse vietovėse , šiuos vandenis suaktyvina teigiamai , pakrauna labai gera energetika ir tada tokie iš Žemės gelmių trykštantys šaltiniai arba upeliai tampa gydomaisiais šaltiniais . Vanduo turi atmintį , tai jau mokslininkų įrodyta daugybe bandymų , o ypač šio tūkstantmečio pradžioje Japonijos mokslininkų . Tačiau mūsų Lietuvos plačioji visuomenė , dar mažai žino apie šį unikalų reiškinį . Mažai kas žino , kad net kiekvienas žmogus gali , savo teigiama energetika , savo maloniu žodžiu arba dvasinga giesme kreiptis į vandenį ir tuo šį vandenį sutaurinti , struktūrizuoti , tuo sudarant jame unikalias struktūrines savybes . Jeigu žmogus nuolatos tokį vandenį pradeda gerti , praustis jame , maudytis jame , tada žmogus savo visomis vidinėmis būsenomis pajaučia , kaip po kurio laiko atsiranda papildoma fizinė sveikata , gerėja protinis darbas , gražesnės mintys ateina į sąmonę , geresnis tampa visas požiūris į gyvenimą . Žmogus tiesiog tampa sveikesnis ir žvalesnis , naudodamas tokį struktūrizuotą vandenį , o ypač jį gerdamas . Šiandiena , kai daugeliui žmonijos protų jau tampa atvira dvasinė informacija iš dangiškųjų sferų , labai aktualu žinoti ir visada prisiminti , kad mūsų geriamas vanduo yra tikrai stebuklingas vanduo ir su juo reikia kalbėtis , kaip su unikalia gyvybės atmaina . Reikia tik su juo padirbėti , kaip ir su kiekvienu gyvu daiktu , ar tai bus medis , ar bus gėlė , ar tai bus paukščiukas ar gyvuliukas , jie visi gerai auga ir gerai jaučiasi , kai žmogus su meile juos augina arba maitina . Žmoguje , ir energetiškai aplink žmogų yra daug dieviškos galios ; meilės , išminties , valios ir gailestingumo . Visa tai nuteka į žmogų iš kosminių dangiškųjų sferų . Vieni tai žino ir naudojasi , kiti nieko nežino ir nesinaudoja . Todėl aš raginu visus , kurie dabar skaito šį rašinėlį . BRANGIEJI , naudokitės savo unikaliomis galiomis . Malonaus teigiamo žodžio principas , nukreiptas į vandens šaltinį , o buityje , į vandens stiklinę prie jūsų lūpų , pakeičia visą molekulinę klasterinę šio vandens struktūrą . Jeigu prieš vandens gėrimą , maloniai pakalbinsi šį vandenį , malonius žodžius jam pasakysi , gali drąsiai tikėti , kad po neilgo laikotarpio , pagerės viso fizinio kūno sveikata , kaip dvasinė , taip ir psichinė . Vandentiekio vanduo , mūsų miestų ir centralizuotų gyvenviečių vandentiekio vanduo , yra mechaniškai įveržtas į plieninius arba plastikinius vamzdžius . Šiuose vamzdynuose , kol vanduo ateina iki vartotojo , jis nukeliaują ilgą kelią ; nuo vandens siurblių , kurie mechaniškai tarsi sumala vandenį ir suteikia spaudimą sistemoje , taip ir per stačius vamzdynų posūkius , kurie dar labiau prisideda prie gerųjų vandens savybių pokyčio , prie pokyčio molekulių - klasterių struktūrų . Aišku vanduo savo cheminėmis savybėmis nesikeičia , jis lieka tas pats H2O , tačiau pasikeičia jame molekulių susigrupavimas , kuris vadinamas klasteriais ir kuriuose yra išlaikoma visa vandens atmintis . Jeigu švariame šaltinio vandenyje , arba švaraus ledo tirpsmo vandenyje , klasterinės struktūros yra geometriškai simetriškos ir harmoningos , tai paėmus vandenį iš bet kurio miesto vandentiekio čiaupo ir padarius šio vandens užšaldytų kristalų analizę matosi , kad jo klasterinės struktūros yra chaotiškos , nors pats vanduo yra ir chemiškai ir mechaniškai švarus . Visa kas mums gražu ir mūsų normaliam suvokimui yra malonu ; kaip graži muzika , gražūs žodžiai , gražios giesmės , kryptinga ir dvasinga žmogaus proto valios galia , visa tai gali tiesiogiai veikti į šių vandens molekulių persigrupavimą , į harmoningą klasterinių struktūrų susikūrimą , o tuo pačiu ir šio vandens naują kokybę . Tačiau viskas kas brutalu , kas neigiama ir turi griovimo bangas ir struktūras , gyvąjį planetinį vandenį , gali paversti į negyvą vandenį , visoms gyvybės rūšims , tame tarpe ir žmogui , kuris tokiu atveju , fiziniam kūnui suteiks tik lastelių degeneracija . Tikriausiai daugelis prisimena legendą iš Šventojo Rašto , apie Sodomą ir Gomorą . Šie miestai buvo sunaikinti dievų rūstybės ugnimi . Bėganti iš to miesto vienintelė moteris , kuriai buvo lemta išsigelbėti , nepaklausė angelo išmintingo perspėjimo – neatsigręžti . Ji moteriško žingeidumo skatinama atsigręžė ir pavirto druskos stulpu . Tačiau įdomiausia tai , kad dabar , toje vietoje , kur senovėje stovėjo šie miestai dabar tyvuliuoja Negyvoji jūra . Ji yra absoliučiai be jokios gyvybės , dėl milžiniškos druskos koncentracijos vandenyje . Aplinkiniai gyventojai verčiasi druskos gavyba iš šios jūros . Taigi prakeiksmas ir miestų išnykimas , druskos stulpas , o po to negyvas vanduo , o po to nepaprastai sūrus vanduo ir druskos gavyba toje jūroje . Ar tai neprimena to , kad čia įvyko kažkokia milžiniška katastrofa , gal būt net kažkoks radioaktyvus sprogimas , kuris pakeitė tos jūros vandenis , į negyvus vandenis . Vandens klasteriai , chaotiškų , milžiniškų jėgų buvo paveikti taip , kad pakito net cheminė sudėtis , vanduo tapo nepaprastai sūrus ir negyvas . Tai vienintelė pasaulyje vieta , turinti tokį negyvą sūrų vandenį . Tai vienintelė vieta , prie kurios taip mistiškai , senovėje , buvo sunaikinti apgyvendinti ir klestintys miestai. Tai legenda iš senovės , tačiau ir dabar yra pkankamai pavyzdžių , kai netoli atominių bombų poligonų , net tolimose apylinkėse pasikeitė viso pažeminio vandens struktūta , dėl neiginių sprogimo virpesių žemės gelmėse . Po atominių bandomųjų sprogdinimų po žeme , vandenyje arba ore , vandens šaltiniai radikaliai pakeičia savo struktūrą , visoje plačioje apylinkėje , dešimčių ir šimtų kilometrų spinduliu . Toks vanduo , kuriam pažeista harmoninga molekulinė struktūra , tampa daugelio ligų priežastimi , net ir nutolusiuose rajonuose , toli nuo sprogdinimo zonos . Jau dabar mokslininkų nustatyta , tų rajonų ir vietovių neigiama įtaka žmonių sveikatai , savijautai , nors žmonės nuo radiacinio poveikio buvo saugiame atstume , arba tuo metu ten iš viso negyveno . Tačiau vėlesniais metais, kiti žmonės apsigyvenę tuose regionuose , patyrė tarpusavio bendravimo psichinį diskomfortą , kaip įvairių psichologinių įtampų visumą . Ištyrus tų regionų geriamą vandenį , buvo gauti neigiami struktūriniai tyrimai , neharmoninga klasterių struktūrų sandara. Dar daug yra informacijos apie vandens gydomąsias savybes . Ieškokite ir rasite . Vanduo stebuklingas elementas , dangaus ir žemės elementas . Tai dvasia , oras ir žemė . Tai gyvybės lopšys , kuris reikalauja iš mūsų visų , kad pagarbiai ir su meile šį stebuklingą gėrimą vartotume . Tai visiems į sveikatą .
emipetras: Vakar ( sausio 18 d. ) per radio ,,Laisvoji banga '' laidą , ,,prie pietų stalo 12 ,10 val '' kalbėjo A. JOKŪBĖNAS apie savo misiją Urantijos planetoje .
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû