Ôîðóì » ASMENINIAI SKYRIAI » VaidoVDS asmeninis skyrius » Îòâåòèòü
VaidoVDS asmeninis skyrius
Urantas:
Îòâåòîâ - 11
Rantulija: Vaidai VDS,norejau taves paklausti:ar tu skaitei Chelen Shachman ir Viljamo Tetfordo:"Stebuklu Knyga".Siuo metu as ja skaitau rusu kalba. Algimanto mokymuose pastebejau nemazai bendro su minetos knygos turiniu. Tai mano tokia butu subjektyvi nuomone. Ka galetum tu pasakyti apie ta knyga;zinoma,jeigu ja skaitei? Su meile, IRENA
VaidasVDS : Labas Irena, Neskaičiau tavo nurodytos knygos, todėl ir negaliu pakomentuoti. Tačiau manęs visiškai nestebina, kad yra kažkas panašaus į Algimanto mokymus. Juk įvairūs žmonės patiria įvairius patyrimus, taip pat nedidelė dalis žmonių gali patirti labai panašius patyrimus. Tačiau kiekvienas, kuris patiria individualius patyrimus, kažką prideda nuo savęs, tik daug blogiau būna tuomet, kai tai, ką jis prideda nuo savęs, pradeda skelbti, kad tai nuo Dievo. Tokiais šaltiniais besąlygiškai pasitikėti tikrai neverta. Geriau pasitikėti šia Urantijos Knygos išmintimi: Gyvenimas yra ne kas kita, kaip kasdienis darbas – padarykite jį gerai. Veiksmas yra mūsų; rezultatai yra Dievo. Tik rezultatai parodo, ar buvo verta kažkuo pasitikėti ar ne. Aš tikrai nepasitikiu puikybe ir arogancija...
Rantulija: Aciu Vaidai. Ramybe tau. IRENA.
varna: VaidasVDS rašo: Tačiau kiekvienas, kuris patiria individualius patyrimus, kažką prideda nuo savęs, tik daug blogiau būna tuomet, kai tai, ką jis prideda nuo savęs, pradeda skelbti, kad tai nuo Dievo. Tokiais šaltiniais besąlygiškai pasitikėti tikrai neverta. Pritariu, Vaidai, esu tokios pat nuomonės. Suprantu Tadą f1 apie „Kalbu jums vėl“ tiesiai įvardyjus Jokubėnui, ką galvoja apie jo mokymus, prisidengiant Jėzaus Kristaus vardu... O juk paskui pasipylė 'mokymai' pačios Trejybės vardu. Tai rodo, kad mokytojas nepasitiki savimi, dėl solidumo dengiasi autoritetais, o gal trokšta privylioti daugiau žmonių, nes yra toks kontingentas, kuriam būtinai reikia stebuklų, kuris nepajėgus pats „suvirškinti“ Urantijos knygos terminų ir teiginių. Išties jo visi mokymai sukurpti ant to paties kurpalio, anksčiau skaitydavau, nes kai ką iš tiesų suprantamai išaiškina, bet, manau, tai tik todėl, kad UK žino beveik atmintinai :)
VaidasVDS : Tikras dvasinis mokytojas turi spindėti visų pirma ramybe, po to išmintimi, draugiškumu, meile ir pakantumu. O tikroji tokio mokytojo kokybė pasireiškia sugebėjimu sujungti į vieną šeimą kuo daugiau įvairiausio dvasinio lygio žmonių, sugebant neišaukštinti nei savęs, nei savo mokinių ir būtinai saugotis savo ir savo mokinių puikybės pasireiškimų. Jei studijavote Urantijos Knygos ketvirtą dalį, galite nesunkiai pastebėti, kaip visas šias savybes puikiai pavyko įgyvendinti mūsų sistemos dvasiniam vadovui Mykolui, mums geriau žinomo Jėzaus vardu. Urantijos Knyga jos ketvirtoje dalyje juk apreiškė Jėzaus religiją, kuri yra artimiausias žmonijos tikslas. Tačiau tolesnis tikslas yra dar gilesnės dvasinės studijos, o tai daugiau atsispindi pirmoje ir antroje Urantijos Knygos dalyse. Pasiekę vieno tikslą, nuosekliai pradėsime siekti ir kitų tikslų. Bet bent jau aš matau, kad net ir pirmą tikslą pasiekti prireiks dar daugybės metų, praktiškai jis dar visai pradinėje stadijoje. O kai kurie labai nekantraudami jau siekia vos ne Rojaus lygio disciplinos dabartiniu metu. Tokiems tik norėčiau priminti šią Urantijos Knygos vietą: Niekada, per visą savo kilimą į Rojų, jūs nelaimėsite nieko, mėgindami nekantriai apgauti nustatytą ir dieviškąjį planą nedideliais sutrumpinimais, asmeniniais išradimais, ar kitomis gerinimo priemonėmis tobulumo kelyje, tobulumo keliui, ir amžinojo tobulumo kelio labui. Ir dar vienas pavyzdėlis, kas atsitinka nekantriems: Galbūt nė vienas Nebadono Materialusis Sūnus niekada nebuvo susidūręs su tokia sunkia ir tariamai beviltiška užduotimi, su kokia susidūrė Adomas ir Ieva Urantijos apgailėtinoje padėtyje. Bet jiems būtų kada nors pasisekę, jeigu jie būtų buvę toliaregiškesni ir kantresni. Jie abu, ypač Ieva, buvo iš viso nekantrūs; jie nenorėjo imtis ilgo ilgo sunkaus kantrybės išmėginimo. Jie norėjo pamatyti kokius nors rezultatus nedelsiant, ir jie pamatė, bet tokiu būdu pasiekti rezultatai buvo katastrofiški tiek jiems patiems, tiek ir jų pasauliui.
VaidasVDS: Labai džiugu, kuomet žmonės yra skirtingi, bet juos vienija koks nors bendras tikslas - skleisti gėrį, ieškoti tiesos, gerbti kitus, atrasti ir pažinti Dievą Tėvą. Šiame forume iš tiesų susirinkę tikrai gana skirtingos asmenybės, tačiau juos tikrai vienija mano išvardintos savybės. Labai gerai, kuomet asmenybių skirtumai netrukdo siekti bendrų tikslų, kuomet vyrauja pagarba ir taktas. Aš tikrai matau savo skirtumus su čia pasisakančiais forumiečiais, tačiau visuomet esu labai patenkintas tuo, kad tai beveik niekada neperauga į nepasitenkinimą ir asmeniškumus. Vadinasi mes mokomės ir tobulėjame. Tik gal nereikėtų taip apsnūsti ir kartas nuo karto sudalyvauti diskusijose, pasidalinti savo patyrimais, ieškojimas ir atradimais. Sėkmės visiems dvasinių ieškojimų kelyje.
Fredas: hmm,apsnūsti,..bet juk vasara daugeliui atostogų metas,kas jūra mėgaujasi,kas ežerais,kas dar kažkuom. Yra nemažai asijungusių nuo virtualios erdvės,..ar tai yra apsnūdimas? :),..taip nemanyčiau,..VDS, :))
VaidasVDS: Fredai, aš ir išvykstu šiandien truputį paatostogauti. Kitą savaitę grįšiu. Bet per daug užsimiegoti, atsijungti, tinginiauti yra nepatartina. Gerų visiems atostogų, snaudaliai:)))
VaidasVDS: Daug kam kyla klausimas, kaip studijuoti Urantijos Knygą, kaip skleisti jos tiesas? Atsakymo į tai ieško daugelis žmonių. Daug būdų yra išbandyta. Vienas iš Jos skleidimo būdų yra ir šis forumas, į kurį susirenka skirtingi žmonės. Dauguma žmonių (reikia tikėtis) čia ateina susipažinti, padiskutuoti ir pagilinti savo dvasines žinias - tai labai pagirtina. Kai kas ateina čia pademonstruoti save ar šiek tiek pasigalynėti - tai kvailoka, bet yra tam tikra proto mankšta. Kai kas ateina ir tiesiog pasišaipyti – tai kvaila ir nemandagu. Žvelgiant į komentarų turinį, visose trijose kategorijose žmonių tikrai galima aptikti visokių savybių, ir gerų, ir blogų. Urantijos Knyga nėra įprasta ar paprasta Knyga. Manau, kad ji negali būti skaitoma kaip paprasta grožinė literatūra. Ilgoki studijų metai ir Knygą studijuojančių asmenų stebėjimai, man leidžia padaryti kai kuriuos apibendrinimus. Galima būtų suskirstyti Knygos skaitytojus į tam tikras kategorijas. Pavyzdžiui taip, kaip skirstoma mokyklose: I-IV klasė – studijavimas iki tol, kol suvokiama, kaip gimstama iš dvasios; V-VIII klasė – branda, kuomet atsiskleidžia Knygos esmė ir prasmė; IX-XII klasė – išmintis, kuomet tu gali drąsiai dalintis žiniomis su kitais, drąsiai svarstyti įvairias temas įvairiais klausimais. Labai gerai būtų, kad visi Knygos skaitytojai pereitų visas klases iš eilės. Bet taip nėra. Ir taip nėra dėl to, kad Knygą studijuoja labai skirtingi žmonės pagal profesiją, pagal išsilavinimą, pagal charakterį ir pagal paveldėtas emocines savybes, pagal turėtą religinę praktiką. Be to ir pati Knyga yra parašyta kitaip nei visos Knygos – nuo labai sudėtingo iki paprasto. Dokumentus pateikia iš pradžių aukšto rango dvasinės būtybės, o vėliau vis žemesnio. Žmonėms labiausiai patinka paskutinė Knygos dalis, kurią parašė mūsų broliai, antrinės tarpinės būtybės, gimę ir vystęsi mūsų planetoje. Ji gal ir lengviausiai suprantama. Toks pačios Knygos sudėtingumas, netradiciškumas, nauji negirdėti terminai, naujos anksčiau negirdėtos ir nenagrinėtos dvasinės prasmės pritraukia nemažai įvairaus lygio ir išsilavinimo diskusijose dalyvaujančių asmenų. Ir iš tiesų kartais sunku susikalbėti. Kodėl taip yra. Manytina, kad pagrindinė problema yra tame, kad Knygą studijuoja pagrinde tik suaugę žmonės, ir daugiausiai jau brandaus amžiaus žmonės. Atskleisiu vieną faktą, kad pats dalyvavau viename Urantijos Fondo atliktame tyrime. Štai jo rezultatai: Skaitytojų amžius: 44% yra tarp 40 ir 59 metų. 43% yra vyresni nei 59. Išsilavinimas: 32% turėjo nebaigtą aukštąjį. 38% baigė koledžą. 22% su aukštuoju išsilavinimu. Religinė priklausomybė: 48% buvę katalikai, iš jų 12% vis dar praktikuojantys. 38% buvę krikščionys (išskyrus katalikus), iš jų 22% vis dar praktikuojantys. 7% buvo be jokios religinės praktikos, 22% turėjo vienokią ar kitokią religinę praktiką. Asmeninę religiją praktikuoja 2,6%, įskaitant Urantijos Knygos mokymus, ir 40% dabar dalyvauti organizuotose religijose. Kaip Urantijos Knyga buvo surasta: 52% per draugus, 19% per internetą, 14% knygyne, 13% šeimoje, ir 3% bibliotekose. Asmens į asmenį sklaida vis dar stipriausias metodas. Urantijos knygą perskaitė: 53% visą, 19% daugiau nei pusę, ir 18% mažiau nei pusę. Studijų grupių lankomumas: 14% lankosi kas savaitę. 12% lankosi kartą per mėnesį. 5% lanko kartą per pusmetį. 4% dalyvauja artą per metus. 65% niekada dalyvavo studijų grupėse. Urantijos Knygą studijuoja: iki 1 metų – 13 %; iki 5 metų – 22 %; iki 10 metų - 13 %; iki 20 metų – 16 %; iki 30 metų - 12 %; virš 30 metų – 27 %. Taigi kaip matyti Urantijos Knygą skaito pagrinde brandaus amžiaus ir gana intelektualūs skaitytojai. Bet net iš jų asmeninę religiją praktikuoja tik 2,6% žmonių, o juk asmeninė religija yra šios Knygos širdis. Gana keisti duomenys, kad Knygą ne visą perskaitė toks didelis procentas apklaustųjų, juk daugelis jų studijuoja ją jau daug metų. Gali būti, kad ir šiame forume tam tikri nesklandumai atsitinka todėl, kad kai kas pritingi praeiti pirmų keturių klasių kursą, kuris yra tiesiog privalomas visiems šios Knygos tikriesiems skleidėjams. Taip atsitinka tuomet, kai kas nors šiek tiek žeminamai žiūri į tą pradinį kursą, nes jis yra jau susiformavusi asmenybė, labai intelektuali, labai gerai mąstanti ir ,deja, labai gerai apie save galvojanti. Juk iš tiesų galima pateikti ir sąlyginai 11 klasės lygio samprotavimus, bet nesugebėti atskleisti tų samprotavimų prasmės pagal Urantijos Knygos mokymus, nepraėjus pirmų keturių klasių kurso. Mokykimės ir skleiskime atsakingai. Sėkmės visiems.
VaidasVDS: Žmonės, kurie neturi proto, yra likimo nuskriausti ir yra nelaimingi. Žmonės, kurie nesidalina meile, yra nelaimingi. Žmonės, kurie aukština save ar savo protą, yra nelaimingi. Žmonės, kurie svarbiausiu gyvenimo tikslu laiko pinigus, yra nelaimingi. Žmonės, kurie kituose žmonėse mato savo priešus, yra nelaimingi. Žmonės, kurie renkasi kerštą, smurtą, narkotikus, kitus nuodus, nuodijančius žmogaus organizmą, yra nelaimingi. Žmonės, kurie myli kitus žmones ir tiki į Dievą Tėvą, kaip į asmenybę, yra nepaprastai laimingi. Jie ištveria bet kokius sunkumus gyvenime ir jie yra Dievo Tėvo vaikai... Kiek daug pasaulyje nelaimingų žmonių, nepapildykite jų gretų...
VaidasVDS: FRANCIS THOMPSON (1859-1907) DANGAUS SKALIKAS Aš bėgau nuo Jo, per naktis ir per dienas; Aš bėgau nuo Jo labirintiniais Savo minties keliais; ir savo ašarose Aš slėpiausi nuo Jo, ir po sruvenančiu juoku. Aš skubėjau vaizdingomis viltimis... Ir šoviau, kritau, baimių bedugnių titaniškon glūdumon, Nuo tų stiprių Kojų, kurios sekė, sekė mane. Bet neskubėdamos vejasi, Ir nesutrukdomu greičiu, Apgalvotai sparčiai, didingu artumu, Jos dunda – ir Balsas dunda, Arčiau negu Kojos – „Viskas išduoda tave, kurs išduodi Mane“. Aš maldavau kaip nusikaltėlis Prie ne vieno širdies lango, dengto raudonomis užuolaidom, Pinto meilės pinučiais; (Nors žinojau meilę Jo, kuris mane sekė, Tačiau giliai bijojau, Kad turėdamas Jį, aš nieko kito negaliu turėti)... Mano šviežuma išpylė savo drebantį lietų į dulkes; Ir dabar mano širdis yra sudužęs indas, Kuriame ašarų nuobiros rūgsta, atskeltos visad Nuo pastyrusių minčių, drebančių Ant atodūsingų mano minties šakų. Balsas mane yra apsupęs kaip sprogstanti jūra: „Ar tavo žemė yra taip sužalota, Sudaužyta į šukes ir skeveldras? Štai! Viskas bėga nuo tavęs, nes tu bėgi nuo Manęs! Viską, ką aš iš tavęs paėmiau, ėmiau Ne tave skriausti, Bet kad tu visko ieškotum Mano rankose. O mieliausias, akliausias, silpniausias, Aš esu Tas, kurio tu ieškai! Tu atstumi meilę, atstumdamas Mane.“ ---- Daugelio kritikų nuomone tai pati stipriausia religinė poema anglų kalba. Mėgaukitės ir Jūs...
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû