Ôîðóì » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Ką reiškia vykdyti Tėvo valią? » Îòâåòèòü
Ką reiškia vykdyti Tėvo valią?
Jolanta: O iš tiesų, kaip mes suprantame "Vykdyti Tėvo Valią". Juk nuo to kaip mes interpretuojame šį sakinį ir priklauso mūsų veiksmai. Ar norint vykdyti Tėvo valią visų veiksmai turi būti panašūs, o gal jie turi skirtis siekiant mūsų stipriausio augimo? Ar iš viso įmanoma vykdyti Tėvo valią mums pprastiems mirtingiesiems?
Îòâåòîâ - 77, ñòð:
1 2 3 4 All
Rimantas: Jolanta rašo: Ir ką turėsime naujame etape priklauso tik nuo mūsų pačių.
emipetras: miela JOLANTĖLE , Nieko aš nemokinu ir nesiruošiu mokinti , tiesiog konstantuoju faktą , kad dėl TIESOS , kuri geresnė ar gražesnė - mums visiems net neverta ginčytis , nes toji TIESA gyvena kiekviename iš mūsų . Aš tik norėjau pasakyti , kad aš asmeniškai , tos TIESOS negaliu kitaip vadinti , kaip tik DIEVO TĖVO DVASIA . Algimantas sugalvojo visokių vardų , o aš turiu tik vieną vardą - mano TĖVE . Ir man visai nereikia daugiau vardų , nes aš turiu vieną VARDĄ , kuris gyvena manyje . Mano protu tai yra logiška , nes tai yra dangiškųjų dvasių atnešta ir pareikšta TIESA , per Urantijos knygą . Žmogaus proto skleidžiamos tiesos , ar tariami dvasiniai skaitymai , visada turės visokias paklaidas . Taip aš tikrai daug kur klystu ir nevisada tobulai nuskaitau savo mintis . Tačiau aš žinau su kuo kalbuosi . Gal klupinėju , gal griuvinėju , gal ropoju , tačiau aš žinau kas mane stebi , kas man kalba ir kas mane sustiprina . Ir šita TIESA yra mano , kaip subjekto , kaip asmenybės Tiesa . Tačiau aš jos niekada , primigtinai niekam nesiūlau , nes žinau , kad visi mes atrasime tik savo TIESĄ . Jeigu jau vieną kartą DVASIA pakėlė mane klupantį , ropojantį ir pastatė vertikaliai , tai aš šia DVASIA turiu ir džiaugtis ir garbinti ir mylėti , ir kalbėtis , nes tai mano aukščiausia ir nekintanti TIESA . Tai yra mano tiesiog Neklystanti TIESA , nes ji yra dvasių atnešta TIESA ir joks mirtingasis negali būti aukščiau už šios TIESOS autoriteta , jos teikiamą dvasinę išmintį , dvasinę įžvalgą , dvasinę logiką ir dvasinį objektyvumą , kuriuo remiantis , ši DVASIA padarė pareiškimą per pasyvų ir miegantį žmogaus protą , daktaro SEDLERIO kabinete , o vėliau ir raštu ant balto popieriaus užrakintame plieno seife ., kad tuo galėtų naudotis visa žmonija . Štai kai taip , arba kažką dar originalesnio , atkartos koks nors GURU ar APAŠTALAS , tada jis tikrai įrodis , kad jo žinios yra panašios į DVASIŲ žinias , tada jis tikrai galės vadintis pasiuntiniu iš dangaus aukštybių , o dabar , visi apaštalai yra tik mirtingi žmonės ir daugiau ir realiau , ir objektyviau , už dvasinio pasaulio , dvasines asmenybes , jie nieko prasmingiau negali pasakyti , nei vienas guru , nei vienas mokytojas ar apaštalas , objektyviau ir aiškiau , nieko nepasakys joks mirtingasis žmogus . Žmonės savo tariamomis dvasinėmis ižvalgomis yra tik sau ponai , bet ne palaiminti Mokytojai nuleisti iš DANGAUS . Todėl aš ir sakau , tvarkykime savo protą ir atidžiai klausykime ką mums šnabžda DVASIA ir nebėkime dar to skelbti kaimynui , geriau mokykimės pamilti save ir dar tą kaimyną , kuris už tvoros gyvena , nors atrodo ir nėra už ką jį mylėti , tačiau mokykimės , mokykimės ir dar kartą mokykimės . Tai va , kaip ir AMEN.
emipetras: miela JOLANTĖLE , Nieko aš nemokinu ir nesiruošiu mokinti , tiesiog konstantuoju faktą , kad dėl TIESOS , kuri geresnė ar gražesnė - mums visiems net neverta ginčytis , nes toji TIESA gyvena kiekviename iš mūsų . Aš tik norėjau pasakyti , kad aš asmeniškai , tos TIESOS negaliu kitaip vadinti , kaip tik DIEVO TĖVO DVASIA . Algimantas sugalvojo visokių vardų , o aš turiu tik vieną vardą - mano TĖVE . Ir man visai nereikia daugiau vardų , nes aš turiu vieną VARDĄ , kuris gyvena manyje . Mano protu tai yra logiška , nes tai yra dangiškųjų dvasių atnešta ir pareikšta TIESA , per Urantijos knygą . Žmogaus proto skleidžiamos tiesos , ar tariami dvasiniai skaitymai , visada turės visokias paklaidas . Taip aš tikrai daug kur klystu ir nevisada tobulai nuskaitau savo mintis . Tačiau aš žinau su kuo kalbuosi . Gal klupinėju , gal griuvinėju , gal ropoju , tačiau aš žinau kas mane stebi , kas man kalba ir kas mane sustiprina . Ir šita TIESA yra mano , kaip subjekto , kaip asmenybės Tiesa . Tačiau aš jos niekada , primigtinai niekam nesiūlau , nes žinau , kad visi mes atrasime tik savo TIESĄ . Jeigu jau vieną kartą DVASIA pakėlė mane klupantį , ropojantį ir pastatė vertikaliai , tai aš šia DVASIA turiu ir džiaugtis ir garbinti ir mylėti , ir kalbėtis , nes tai mano aukščiausia ir nekintanti TIESA . Tai yra mano tiesiog Neklystanti TIESA , nes ji yra dvasių atnešta TIESA ir joks mirtingasis negali būti aukščiau už šios TIESOS autoriteta , jos teikiamą dvasinę išmintį , dvasinę įžvalgą , dvasinę logiką ir dvasinį objektyvumą , kuriuo remiantis , ši DVASIA padarė pareiškimą per pasyvų ir miegantį žmogaus protą , daktaro SEDLERIO kabinete , o vėliau ir raštu ant balto popieriaus užrakintame plieno seife ., kad tuo galėtų naudotis visa žmonija . Štai kai taip , arba kažką dar originalesnio , atkartos koks nors GURU ar APAŠTALAS , tada jis tikrai įrodis , kad jo žinios yra panašios į DVASIŲ žinias , tada jis tikrai galės vadintis pasiuntiniu iš dangaus aukštybių , o dabar , visi apaštalai yra tik mirtingi žmonės ir daugiau ir realiau , ir objektyviau , už dvasinio pasaulio , dvasines asmenybes , jie nieko prasmingiau negali pasakyti , nei vienas guru , nei vienas mokytojas ar apaštalas , objektyviau ir aiškiau , nieko nepasakys joks mirtingasis žmogus . Žmonės savo tariamomis dvasinėmis ižvalgomis yra tik sau ponai , bet ne palaiminti Mokytojai nuleisti iš DANGAUS . Todėl aš ir sakau , tvarkykime savo protą ir atidžiai klausykime ką mums šnabžda DVASIA ir nebėkime dar to skelbti kaimynui , geriau mokykimės pamilti save ir dar tą kaimyną , kuris už tvoros gyvena , nors atrodo ir nėra už ką jį mylėti , tačiau mokykimės , mokykimės ir dar kartą mokykimės . Tai va , kaip ir AMEN.
VaidasVDS: Rimantai, nemanau, kad manipuliatoriai yra gudresni. Jie kaip tik yra gana kvaili. Jie yra arba apgavę save, arba bandantys apgauti kitus. Kitaip sakant jie yra blogio darytojai. Juk kuomet mistikas įtiki į savo kažkokius įgaliojimus arba į savo įsivaizdavimus, o ne į tai, ką iš tikro pataria Dievas Tėvas arba Derintojas, tuomet jis pradeda daryti blogį, nes meluoja kitiems ir dar Dievo vardu. Urantijos Knyga apie tai kalba labai tiesiogiai ir be jokių interpretacijų Iš viso per daug dažnai žmogaus proto nesąmoningų lygių prisiminimų skrydis buvo painiojamas su dieviškaisiais apreiškimais ir dvasios vedimais. Didžiulis pavojus yra susijęs su įprasta religinio svajojimo praktika; misticizmas gali tapti tikrovės vengimo metodu, nors kartais jis yra buvęs tikrosios dvasinės komunijos priemonė. Trumpi periodai, kada pasišalinama iš gyvenimo sumaišties, negali kelti rimto pavojaus, bet užsitęsusi asmenybės izoliacija yra didžiausiu laipsniu nepageidautina. Kad ir kokios būtų aplinkybės, bet panaši į transą vizinės sąmonės būsena neturi būti praktikuojama kaip religinis patyrimas. Mistinės būsenos bruožai yra sąmonės išskaidymas su koncentruoto dėmesio ryškiomis salelėmis, veikiančiomis santykinai pasyviame intelekte. Visa tai sąmonę traukia labiau į pasąmonės lygį negu į dvasinio ryšio zoną, viršsąmonę. Daugelis mistikų savo protinę disociaciją pakėlė iki anomalių protinių pasireiškimų lygio. Lygiai taip, Derintojo sampratos užregistravimą yra pavojinga mėginti atskirti nuo daugiau ar mažiau nuolatinio ir sąmoningo mirtingojo sąžinės diktavimų priėmimo. Būtent šitas problemas ir reikės įveikti individualaus principingumo ir asmeninio sprendimo keliu. Bet žmogiškoji būtybė geriau klystų atmesdama Derintojo išraišką, tikėdama, jog tai yra grynai žmogiškasis patyrimas, negu darytų didžiulę klaidą mirtingojo proto reakciją iškeldama iki dieviškojo orumo sferos.
Rimantas: emipetras rašo: nemanau, kad manipuliatoriai yra gudresni. Jie kaip tik yra gana kvaili. Viską labai teisingai parašei, mielas Emipetrai, bet iš to galima suprasti, kad aš rašiau, kad kažkas už kažką yra gudresnis ar kvailesnis. Gal neteisingai supratai, sakiau, kad kitaip jie negali, kad toks jų gyvenimas ir kad juos reikia mylėti tokius, kokie jie yra, juk juose irgi yra Dievas, tai reiškia, kad smerkdami juos mes smerkiame Dievą, tuo pačiu ir save, nes viskas yra Viena.
Jolanta: Sveiki mieli broliai kartais reikia ptylėti ir bebdraujant man būtų malonu kalbėti apie mūsų pasčių potyrius, o ne vis liesti Algimantą. Jis žino ką daro, esu tuo tikra o va ar mes visi žinome iki galo ką darome???? Aš kol kas ne......Štai ir dilema, gal einame į savo smėlio dėžę o Algimanto smėlio dėžę paliekame jam neieškokime krislo kitų akyse, apsižvalgykime po savo kiemą Nes ši tema jau išsemta ir galų gale jau tapo nebeįdomi. O dabar šiaip pamastymas. Mieli broliai, pavargusi darbe pagalvojau, kad šiai dienai paprastam žmogui labai sunku kasdoienybę derinti su tikėjimu. Juk iš šono ji atrodo tokia sunki ir niūri. Tik tikrai religingas žmogus gali toje iš šono niūrioje kasdienybėje pamatyti gražų žmogaus augimą, bet tam reikia daug dvasinės išminties. O negalvojate, kad mūsų kaip dvasinių mokytojų pareiga rodyti žmonėms kaip galima išlaikant savigarbą gyventi normalų kasdieninį gyvenimą bet kartu ir tobulėti kaip dvasinei asmenybei. Rašau dvasinių mokytojų, nes jei jau leidžiame sau kalbėti apie tai kas teisinga o kas ne, tai pasiekia ir kitus, vadinasi turime turėti minty, kad mūsų kalbos yra dvasinių mokytojų kalbos ir negalime sau leisti kalbėti bet ko ir bet kaip.
Jolanta: Rimantai nesiparink ką pasėsi tą ir pjausi :) ir nėra tam apėjimo. kaip bendrausime tokį ir forumą turėsime, tokius ir žmones į forumą pritrauksime :) evoliucija mielas broli, priežasties ir pasekmės dėsnis, jis veikia visur ir visada. Ir neapeisi jo net keikdamas visus aplinkui, nieko nepgreitinsi ir neperšoksi :)
Jolanta: Vaidai, kas iš mūsų turi teisę spręsti apie kito žmogaus veiksmų priežastis, o va kokios pasekmės bus po mūsų laiškų, tai jau mūsų atsakomybėje :) ir turime priimti kiekvienas sau sprendimą, kokį poveikį kokie žodžiai gali turėti kažkam, kaip tai gali paveikti kažkieno mastymą ar sukelti pyktų ar suteikti ramybę, ar norą pažinti Dievą ar norą kuo greičiau dingti iš rietenų lauko? Ir už tai esame atsakinti mes ir niekas kitas. Kiekvienas savo žodžius turi pasverti, ko jis jais siekia, gėrio ar kažkam pakenkti. net Urantijos knygoje yra parašyta, kad siekiant mokinti neverta griauti tai kas pas žmogų įsišakniją, nes sugriovus kas sena, ar tikrai galėsi padaryti kad įsisamonintų naują idėją. Griauti lengva, bet kiek tai padarys tobulesniais ir geresniais kitus. Dvasinės įžvalgos, patyrimai, sprendimų priėmimo motyvai, nemanote kad tai yra svarbu šiuolaikiniam žmogui, kad galėtų susigaudyti kaip galima siekti Dvasinės išminties atrandant Tėvą savyje. Ar esate pasirengę prisiimti kiekvienas asmeninę atsakomybę už kitų sprendimus kurie bus padaryti po mūsų kiekvieno žodžio????? Jei taip, tada pirmyn, nes turime per mažai laiko veiklai žemėje.
emipetras: Tikrai , tikrai , tikrai , negalima gerbiami dvasiniai Mokytojai , prieštarauti savo oponentui . Štai kokiam tai politikui tikrai galima savo oponentą trinti į dulkes , tačiau Mokytojui tikrai negalima . Mokykimės kantrybės ir tolerancijos . Būkime aukštesni savo pakantumu ne ir už Algimantą . Na , gerai , atsiprašau , daugiau neminėsiu . Štai šiame forume rašoma : Jolanta tu ne taip sakai , ne ne taip mąstai ; Vaidai tu ne taip sakai ; Emili tu ne taip sakai , Rimantai , tu ne taip sakai ir pan , ir pan . Prašau atleisti , kad šį kartelį pamokysiu . Na tokį paprastą pavyzdėlį . Taigi , reikėtų rašyti maždaug taip . Mielas VAIDAI VDS , tavo įžvalgos nuostabios ir citatas tikslingas parenki , tačiau aš šiuo klausimu manau šiek tiek kitaip . Kaip kitaip ? Na tada jau dėstoma kas mano ar tavo Jolantėle manymu daroma , arba reikėtų daryti . Čia tik pavyzdys , be jokių asmeniškumų konkrečiam asmeniui , tiesiog maždaug taip ir tiek . Tai va , iš tiesų jūs visi labai gerai rašote ir labai norite perteikti savo TIESĄ . Ir aš ją noriu perteikti , todėl ir rašau , ir Jolanta nori savo Tiesą perteikti , ir Vaidas , ir Rimantas nori savo Tiesą perteikti . Tai viskas ,,okei'' . Tai susitarkime taip ir daryti . Rašome tik apie save , apie savo dvasines įžvalgas , o kito žmogaus mintis ir žodžius pakomentuojame dvasininko stiliumi . Tai yra , pirmiausia žmogų pagiriame , paglostome , o tada švelniai primename , kad jis truputi pasišiaušęs . Labai graži tavo šukuosena , tik va tas vėjas truputi tave suvėlė . Tikrai , juk mes visi esame dvasios draugai , broliai , bičiuliai , tai kam čia taršyti vienas kitą savo aštriais komentarais , kurie kartais kaip spygliai žeidžia mūsų širdis . Jeigu jau nusprendėme būti dvasiniai Mokytojai , tai ir savo leksikoną pateikime aukštesniu dvasiniu lygiu , su broliška pastaba , su broliška meile . Tai kaip , ar patiko toks mokymas ? Ar norite visi , nebepriekabiauti vienas prie kito ? KAS UŽ ? ??
Rimantas: emipetras rašo: pirmiausia žmogų pagiriame , paglostome , o tada švelniai primename , kad jis truputi pasišiaušęs . Labai graži tavo šukuosena , tik va tas vėjas truputi tave suvėlė Labai geras tavo pasiūlymas, mielas Emipetrai, bet mano manymu tai yra tas pats savo nuomonės piršimas, tik švelnioj formoj. Ar mes galim spręsti apie kito žmogaus šukuoseną nežinodami kokia ji buvo prieš tai, gal ji buvo dar labiau susivėlusi ir čia jau yra pažanga lyginant su tuo kas buvo. Čia yra jo asmeninis kartu su Dievu reikalas. Siūlau priimti žmones tokius, kokie jie yra ar nori būti. Šis mano komentaras irgi galima sakyti yra nekorektiškas, nes kaip ir kritikuoju mielą Emipetra, kad jo pasiūlymas yra blogas. Tai atsiprašau
emipetras: Gerb. Rimantai , čia ne mano žodžiai , pažiūrėk geriau kas autorius . Atsiprašau , Atleisk , Ačiū , Aš tave myliu . Amen .
Rimantas: emipetras rašo: Gerb. Rimantai , čia ne mano žodžiai , pažiūrėk geriau kas autorius . Pažiūrėjau - VaidasVDS Tiek to netaisysiu. Gerai?
emipetras: Tai yra , ne mano žodžiai apie manipuliatorius .
emipetras: Rimantai , kartais bus tos nuomonės piršimas , o kartais gal ir nebus . Nesureikšminkime visų smulkmenų , svarbiausia per daug nepriekabiaukime prie kito asmens reiškiamo požiūrio , nuomonės . Leiskime kiekvienam kvėpuoti lengvai ir laisvai . Na turi žmogus savo nuomonę , savo kosminę viziją , turi savo dievus . Na ir tegu turi į sveikatą . Svarbiausia nesigirti , nesididžiuoti , nepykti ir iš tos pozicijos nekritikuoti .
Rimantas: Taip, Emipetrai. Dar būti nuoširdiems
Jolanta: Emili, ačiū, šauni pastaba. kartais mes nematome savęs. Tiksliau dažnai nematome o iš tiesų juk mes negalime niekam sakyti kad ne taip kažką darai......tai ne aš manau, taip šiandien perskaičiau Urantijos knygoje....Žinau Emili, truputį pakritikuodami vienas kitą ne dėl skirtingo požiūrio, o dėl būtent tos nekonstruktyvios kritikos, netolerancijos, gal ir visai gražiai galima būtų bendrauti Už šią kritiką esu be galo dėkinga. Ir norėčiau kai pradėsiu kritikuoti ne kito kalbas apie kitą žmogų, o kito požiūrį į Kūriniją ir tikėjimą, kad mane sustabdytumėte sava kritika. Nei aš, nei kas kitas neturi teisės spręsti kas kam yra teisinga. Stiprus seseriškas apkabinimas mielas broli
emipetras: KRIKŠČIONIŠKAS POŽIŪRIS Į SIELĄ IR DVASIĄ WWW. prizme.lt Pažiūrėkime į Paulių: pastebėjome, kad būtent Naujajame Testamente siela suprantama kaip asmeninė individualybė. Taigi siela iš esmės yra visiškai pozityvi arba neutrali sąvoka. Bet tam, kad savo skaitytojams kai ką labai konkretaus išaiškintų, Paulius Pirmajame laiške korintiečiams stebėtinai griežtai atskiria dvasią ir sielą: dvasinis žmogus Dievą pažįsta, juslinis žmogus – ne (1 Kor 2). Juslinis žmogus graikų kalboje reiškia vidinį (sielos) žmogų! Tai gal Paulius iškart paverčia sielą neigiamu dalyku? Ne, jis tik išplečia žinomą „vaizdą“: dvasia, kai kalbama apie žmogų, turintį ryšį su Dievu; siela, kai turima galvoje atskiras žmogus, juslinis asmuo, – Paulius dar papildo: asmuo, neturintis ryšio su Dievu, savarankiškas, orientuotas į tai, kas žemiška, nuodėminga ir t.t.. Paulius kalba norėdamas parodyti, jog siekiant ryšio su Dievu nebūna jokios neutralios pozicijos. Jeigu nesivadovausime Dievo Dvasia, tai vadovausimės „pasaulio dvasia“. Arba mes gyvename dvasiškai ir orientuojamės į Dievą, arba gyvename „sielos gyvenimą“ ir orientuojamės tik į šį pasaulį. Čia vėl turime jus įspėti. Nagrinėdami tik šias Pauliaus raštų vietas, susidarysime tokį vaizdą: dvasia yra vienintelė svarbi žmogui; dvasia yra „organas“, kurio dėka bendraujame su Dievu; siela turi būti pavaldi dvasiai. Toks mokymas iškart žlugtų, jeigu atsižvelgtume į visus įvairiapusiškus Biblijos posakius. Paulius nekalba apie žmogaus ar jo vidinio gyvenimo suskirstymą. Dvasia nėra kažkas dieviško, ką turėtume savaime. Žmogaus dvasią sudievino graikų gnostinis mąstymas, bet ne krikščionybė! Dvasia nėra jokia ypatinga mūsų „dalis“ ar „vieta“, kuri tik viena gali komunikuoti su Dievu. Visas žmogus yra Dievo akivaizdoje, Dievas į jį kreipiasi, ir žmogus turi atsinaujinti. Dvasia apibūdina ne paskirą dalį, kuri yra nukreipta į Dievą, bet, kaip jau buvo pasakyta, apibūdina dimensiją. Sąvoka apibūdina perspektyvą, nuo kurios priklauso visas žmogaus gyvenimas. Dvasia – žmogaus gyvenimas, nukreiptas į Dievą.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû