Форум » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Ką reiškia vykdyti Tėvo valią? » Ответить
Ką reiškia vykdyti Tėvo valią?
Jolanta: O iš tiesų, kaip mes suprantame "Vykdyti Tėvo Valią". Juk nuo to kaip mes interpretuojame šį sakinį ir priklauso mūsų veiksmai. Ar norint vykdyti Tėvo valią visų veiksmai turi būti panašūs, o gal jie turi skirtis siekiant mūsų stipriausio augimo? Ar iš viso įmanoma vykdyti Tėvo valią mums pprastiems mirtingiesiems?
Ответов - 77, стр:
1 2 3 4 All
VaidasVDS: Rimantas rašo prisimenu, kad yra ten užsiminta apie kiekvienam žmogui įdėtą programą, kuria atradus gyvenimas tampa ar tai laimingesnis, ar tai produktyvesnis. Nėra, Rimantai, taip parašyta Urantijos Knygoje. Kažkas tavo mintyse tiesiog susipainiojo. Niekas žmogui jokių programų neįdėjinėja... Jei surasi tą vietą, mes nesunkiai tai išanalizuotume. ------- Jolanta, aš Algimantą jau senokai perpratau. Pamačiau jo klaidas, bandžiau nuoširdžiai su juo bendrauti ir jas jam rodyti, bet jis pradėjo mane trinti, ir ne tik mane, o ir mano cituojamas Urantijos Knygos citatas. Iš pradžių dar bandė jas savaip interpretuoti, o vėliau paprasčiausiai trynė be jokių paaiškinimų. Na toks įgaliotas ir labai protingas asmuo mane turėjo sutriuškinti dar neprasižiojusį O dabar tavo dėmesiui nedidelė ištrauka iš Urantijos Knygos Amžinasis Sūnus fizinėse sferose asmeniškai neveikia, jis taip pat neveikia, išskyrus tiktai jo veikimą per Bendrai Veikiantįjį, ir proto tarnystės tvarinių būtybėms lygiuose. Klausimas tau, kaip protaujančiai būtybei. Jei Amžinasis Sūnus fizinėse sferose (t.y. mūsų sferoje) asmeniškai neveikia, tai kaip jis sugeba perduoti savo mokymus ir įgaliojimus Algimantui. Juk Algimantas nepasako, kad tie mokymai jam perduodami per Bendrai Veikiantįjį. O veikimas dar nėra tiesioginis bendravimas. Manau Algimantas jau senokai primiršo šios Knygos tiesas, labai perdėm susižavėjęs savimi ir savo išsigalvota misija. Nors jo mokymuose nieko per daug ko nors netinkamo nėra, tačiau aš jo mokymus vertinu, kaip nuoširdžių žmonių klaidinimą. Ir tas nuolatinis raginimas vis labiau atsiverti bei priekaištavimas, kad kažkas ne per giliai atsivėręs, gali silpnesnius žmones vesti ir link klaidų bei fanatizmo...
Rimantas: VaidasVDS rašo: Nėra, Rimantai, taip parašyta Urantijos Knygoje. Kažkas tavo mintyse tiesiog susipainiojo. Niekas žmogui jokių programų neįdėjinėja... Jei surasi tą vietą, mes nesunkiai tai išanalizuotume. Nesusipainiojo mano mintyse niekas, yra tokia vieta, bet neieškosiu. Nėra prasmės knistis tokioje storoje knygoje ir nenoriu grįžti prie praeito etapo.
Rimantas: Paieškojau vis tik per paiešką ir greit radau tą vietą: (1204.5) 110:2.1 Kada Minties Derintojai apsigyvena žmogaus proto viduje, tada, jie su savimi atsineša modelines karjeras, idealius gyvenimus, kaip juos nulėmė ir iš anksto nustatė jie patys ir Dieviningtono Personalizuoti Derintojai, ir kuriuos patvirtino Urantijos Personalizuotas Derintojas. Tokiu būdu jie pradeda dirbti turėdami konkretų ir iš anksto nustatytą planą savo žmogiškųjų subjektų intelektualiam ir dvasiniam vystymui, bet nė vienai žmogiškajai būtybei šitą planą priimti nėra privaloma. Jūs visi esate likimo subjektai, bet iš anksto nėra nustatyta, kad jūs privalote priimti šitą dieviškąjį likimą;
VaidasVDS: Šaunu Rimantai, kad pasistengei. O dabar skaitome toliau Būtent jų misija yra įgyvendinti tokius proto pasikeitimus ir įvykdyti tokius dvasinius suderinimus, kad jūs galėtumėte noriai ir išmintingai pritarti, tokiu būdu, kad jie galėtų turėti daugiau įtakos asmenybės vystymosi reguliavimui; bet nesvarbu, kokios bebūtų aplinkybės, šitie dieviškieji Pagalbininkai tikrai niekada nepasinaudoja jumis arba kokiu nors būdu savavališkai nepaveikia jūsų pasirinkimo ir sprendimų. Derintojai gerbia jūsų asmenybės nepriklausomybę; jie visada paklūsta jūsų valiai. Jie naudodami savo darbo metodus yra atkaklūs, išradingi, ir tobuli, bet jie niekada nevartoja prievartos valinių asmenybių, kuriose jie gyvena, atžvilgiu. Dieviškasis Pagalbininkas niekada nesudvasins nė vienos žmogiškosios būtybės prieš jos valią; išlikimas yra Dievų tokia dovana, kurios laiko tvariniai turi trokšti. Taigi to niekaip negalime pavadinti žaidimu. Pats kiekvienas žmogus, kaip asmenybė, kaunasi dėl savo likimo, dėl išlikimo, kurio reikia trokšti. Be abejo Derintojas yra faktiškai pats Dievas Tėvas, todėl Jis tiesiog žino, kame Jis apsigyvena, koks to žmogaus genomas ir be abejo turi tokią įžvalgą, kokios joks mirtingasis žmogus negali turėti. Ir tik nuo paties žmogaus valios ir apsisprendimo priklauso ne tik jo, bet ir jo Derintojo likimas, ar jam tai bus paskutinė stotelė ar ne. O tai tikrai ne žaidimas...
Jolanta: Vaidui, atsakymas į klausimą. Amžinasis sūnus yra Tėvo žodis, taip, kol nebuvo Bendrai Veikiančiojo arba kitaip Begalinės Dvasios, nebuvo ir kūrinijos, tik atsiradus Begalinei Dvasiai atsirado ir kūrinija. Amžinasis sūnus mūsų visatoje taip pat veikia tik tiek, kiek veikia jo sūnūs kūrėjai, kaip ir Begalinė Dvasia veikia mūsų sferoje tik per Šventąją Dvasią. Tačiau reikia nepamiršti, kad Sūnūs yra gana įvairūs, yra Tėvo sūnūs, kaip Kristus, kuris yra Tėvo ir Amžinoji Sūnaus kūrinys yra taip pat ir Trejybės Sūnūs. Yra Visuotinis Kūrėjas visa ko pradžia ir pabaiga, kaip dabar sakoma AŠ ESU, tačiau yra ir patirditinis Dievas Dievas Aukščiausiasis ir Dievas Begalinysis. Tai nereiškia kad yra daug Dievų, tačiau tam tikrame lygyje yra priimamas tam tikro Dievo patirties dalis. Taip kaip visa evoliucija yra sumanyta Kūrėjo, jos tam tikri evoliuciniai laimėjimai pasireiškia Dieve Aukščiausiame ir Dieve Begaliniame, kaip patirtiniame Dieve. Kūrinija nėra toks paprastas mechanizmas, o ir mums suvokimas apie ją duotas gana ribotas, nors jis atrodo begalinis lyginant su informacija iki Urantijos knygos. Tačiau visomos atžvilgiu tai aguonos grūdelis. Juk ne kartą Urantijos knygoje minima, kad yra ir daugiau, bet Jums tai neturėtų įtakos Jūsų augimui todėl nepateikiama ir t.t. Kitaip bandant suprasti, juk mes klausydami Kristaus girdime Tėvą ir Amžinąjį sūnų. Kodėl negali būti taip, kad kažkas klausydamas Trejybės sūnaus girdi Trejybę. Čia tik interpretacija. Teisybę pasakius aš nežinau. Bet man to ir nereikia žinoti. Man įdomu tik viena, mokymai artina prie Tėvo ar ne. jei artina vadiniasi misija reikalinga, jei ....... ne man spręsti. Pas mane yra sava vizija, ką turėčiau daryti. Ir tikrai nebūti teisėja
Jolanta: Deje taip, Minties derintojai yra tik pagalbininkai, kai žmogus nori tos pagalbos. Būtų paprasčiau kad už mus kažkas atliktų juodą darbą, kad galima būtų dėl nesėkmės kaltę suversti kažkam kitam, tačiau taip yra, kad už viską atsakome tik mes patys. Tai gazdins dar daug metų žmones, todėl labai daug ir dar ilgai atsisakys gyvojo kelio ir daugeliui bus priimtina ritualinė religija. Tačiau tie kas pajunta atsakomybės baimę turėtų žinoti, kad niekas nereikalauja atsakomybės užtai už ką žmogus nėra pajėgus prisiimti. jei žmogus priėmė nuoširdų sprendimą tuo metu manydamas, kad jis vykdo Dievo valią, kad ir koks netobulas jam atrodytų šis sprendimas po kurio laiko, tuo metu jis buvo geriausias, nes greičiausiai paskatino naujo suvokimo atėjimą. Juk neveltui Urantijos knygoje parašyta, kad nuoširdumas yra vienintelis raktas į Rojų.
Jolanta: Dar truptis komentaro Vaidui Norėčiau kad suprastumėte vieną dalyką. Vieni pranašai bendravo su Viršžmogiškosiomis būtybėmis, kiti ne, kad ir Buda. Tačiau turėjo labai stiprų religinį suvokimą. Imkime kad ir Mozę, kiek jo mokymuose buvo apreikštos informacijos o kiek jo stipraus suvokimo dalis???? nenuvertinkite žmogiškojo suvokimo, jautrumo viršžmogiškiems dalykams. Kelti klausimą reikia tik taip, ar tai padeda žmogui priartėti prie Dievo, visa kita tik teologinės smulkmenos. Juk Mozė net labai gudravo, kad žmonės atisakytų daug dievų ir prieitų prie vieno Dievo idėjos ir dangiškos būtybės jo nepasmerkė. kartais užsikabinę už smulkmenų nematome esmės.
Jolanta: Dar truptis komentaro Vaidui Norėčiau kad suprastumėte vieną dalyką. Vieni pranašai bendravo su Viršžmogiškosiomis būtybėmis, kiti ne, kad ir Buda. Tačiau turėjo labai stiprų religinį suvokimą. Imkime kad ir Mozę, kiek jo mokymuose buvo apreikštos informacijos o kiek jo stipraus suvokimo dalis???? nenuvertinkite žmogiškojo suvokimo, jautrumo viršžmogiškiems dalykams. Kelti klausimą reikia tik taip, ar tai padeda žmogui priartėti prie Dievo, visa kita tik teologinės smulkmenos. Juk Mozė net labai gudravo, kad žmonės atisakytų daug dievų ir prieitų prie vieno Dievo idėjos ir dangiškos būtybės jo nepasmerkė. kartais užsikabinę už smulkmenų nematome esmės.
VaidasVDS: Jolanta, dabar jau mums nėra ko gudrauti. Turime Urantijos Knygą. Nėra labai didelė problema Ją suprasti. Jei žmogus turi sveiką protą, jis tikrai pajėgus Ją suvokti. O kas yra esmė. Tai gali būti ir mažai, bet kartu ir labai daug. Nes pagrindinė esmė - Dievo Tėvystė ir žmonių brolystė. O štai kokiu nors konkrečiu klausimu, pvz. kaip šeima, esmę keliais žodžiais jau apibūdinti sunku ir t.t. Dabar dar viena citata iš Urantijos Knygos Neužmirškite, jog įgaliojimai buvo visos žydijos slaptažodis. Pranašai visada pridarydavo nemalonumų, nes jie taip drąsiai išdrįsdavo mokyti be įgaliojimų, negavę tinkamo mokymo rabinų akademijose ir vėliau, kaip buvo įprasta, Sanhedrino neįšventinti. Kai pretenzingas viešas mokymas šitų įgaliojimų neturi, buvo laikoma, jog tai reiškia neišmanėlišką perdėtą pasitikėjimą savimi arba atvirą maištą. Taigi pareiškimas apie kažkokius įgaliojimus rodo tik to asmens dvasinį silpnumą. Tikriems pranašams įgaliojimai ir susireikšminimas nereikalingi...
Rimantas: Ačiū, Vaidai, kad įvertinai mano pastangas, pasirodo kai ką dar prisimenu. Bet kaip tu tokios svarbios vietos nepastebėjai? Atidžiau reikia knygas skaityti. O dėl kovos ar žaidimo, tai kiekvienam savo, kas žaidžia, kas kovoja, kažkam išvis tas pats. Aš tai stebiu gyvenimą ir matau, kad visa tai žaidimas. Aišku užsimiršęs kartais ir pakovoju, ir pasididžiuoju
Jolanta: Vaidai, nors tu esi daug ilgiau su Urantijos knyga ir taip sakyti man iš esmės juokinga, bet pasakysiu.....kažkada ir aš taip galvojau ....... iš ties juokingai nuskambėjo . Bet per tuos 1,5 metų nuo tada kai pirmą kartą perskaičiau Urantijos knygą aš taip pat galvojau, kad žmogui tereikia ją atsivesti, ją pradėti skaityti ir knyga pati už save kalbės. man tai atrodė taip elementaru, tikra ir logiška. Ir pagauta tų emocijų pirmiausia ką padariau tai nupirkau keleta knygų man brangiems žmonėms ir padovanojau......ir kaip manai, koks rezultatas???? Viens žmogus savo žmonai net skyrybomis pagrasino jei skaitys. Tačiau visokiais aiškeregiais žavisi. Iš kartą nesuvokiau kas darosi. tada apie knygą pradėjau kalbėti žmonėms. Pasakydavau kad paskaitytų knygos atsiradimo istoriją, knygą pristatydavau labai įvairiai, iš karto net pasimesdavau ir nežinodavau kaip ją apibūdinti, juk tai nėra nei religinė, nei filosofinė knyga. Apreiškimas......nesuvoks žmogus. Vėliau pradėjau pristatinėti kaip tikrosios tikrovės knyga. Ir kaip manai, koks rezultatas????? Geriausia ką esu išgirdusi, tai kad šią knygą parašė keletas žmonių siekdami kažkokių tikslų......bet vėl.....pranašais, antagmtinėmis gliomis jie tiki. Dabar tikiu, kad knygai dar daug reikės metų kol ją suvoks daugelis žmonių. Man labai keista, nes ten taip viskas elementaru, logiška ir gana nuoseklu. kad paprasta nepasakysiu, bent skaitant pirmą kartą. Tačiau faktas yra toks. bet vėliau galvoju, o koks gi tos knygos tikslas, kad ja patikėtų???? O gal kad žmogus artėtų prie Dievo, prie Kūrėjo? Manau, kad skaičiusiems Urantijos knygą aiškinti nereikia, tikslas paskatinti žmogų ieškoti Tėvo ir Danguje ir savyje. Vadinsi šiai dienai Urantijos knyga gali atlikti tik mokytojų ruošimo vaidmenį, kurie pasitelkdami jau savomis priemonėmis, ir normalu kad jos bus skirtingos, sieks žmogų pažadinti iš letarginio miego. Tai va Vaidai, nesmerk kitų žmonių priemonių jei jie siekia priartinti žmogų prie Dievo. Jei taip yra vadinasi tas žmogus įgyvendina Urantijos knygos kaip apreiškimo misiją. Ir įgyvendina taip, kaip gali priimti tie žmonės kurie negali priimti vienos Urantijos knygos patys sau. Gal būt tavo priemonės kažkada bus kitos, mano dar kitos, bet jei tai skatns žmones artėti prie Dievo visos jos bus teisingos. Nes net ir Urantijos knygoje rašoma, kad skirtingos religijos yra todėl, kad žmones tą pačią tiesą skirtingai gali priimti.
VaidasVDS: Jolanta, pristatyk Urantijos Knygą, kaip Knygą, skirtą protingiems žmonėms. Visų pirma, tai protinga Knyga. Kas jai gali mesti iššūkį? Ją kažkiek kritikuoti galima tik dėl mokslo pasiekimų, bet ir tai labai sąlyginai, nes pati Knyga apie tai pasisakė, kad tokias tiesas ateityje galima būtų ir peržiūrėti, bet Ji dėl to neteiks neužtarnautų žinių, nes išmintis turi vystytis... O štai visokie mokytojai ją tik gadina. Turi būti ne mokytojai, o bendrautojai, diskusijų dalyviai, tiesos ieškotojai ir tai daryti kartu, ir iš širdies. Kurkime naują žmonių bendriją, paremtą gėriu, supratingumu, tiesos ieškojimu, nuoširdumu ir nesusireikšminimu. Keiskime pirmiausiai save, kad ir kiti norėtų pasikeisti... Nesmerkiu žmonių, bet puikybė, susireikšminimas, didžiavimasis nėra gėris. Jos tikrai nepadeda ieškoti Dievo. O šias savybes turėjo ir pats Liuciferis...
Jolanta: Vaidai, tu klysti.......ko tavo manymu nori Dvasios rašiusios knygą???? Kad knygą darytų stabu ar kad ieškotų žmonės Dievo????? na manau kad tu nesutiksi, kad taip pasakiau....stabas, labai jau neigiamai skamba, tačiau jei kažkas yra labiau sureikšminama už Dievo ieškojimą vadinasi tai stabas. Kristus vengė malikti rašytinių šaltinių tam, kad nepadarytų jų stabais, o atsimintų jo mokymus apie Tėvą, ne jį, ne jo asmenybę, bet būtent Tėvą danguje. Jis visiškai nebandė per jėgą įdiegti kažkokių žinių apie Kūriniją, nors ir klaidingai kai ką suprato, jis nusileido ir nebeneigė, nes jo tikslas apreikšti žmonės Tėvą. Urantijos knygos tikslas nėra kitoks. Dvasių rašiusių knygą tikslas atskleisti Kūriniją ir Tėvą žmonės dabartinio samoningumo lygyje. Taip Urantijos knyga protinga knygą ir čia ne daug kas ginčysis, tačiau gyvasis įtikėjimas yra tikslas, o Urantijos knyga priemonė tam tikslui pasiekti.
emipetras: Kodėl jūs ginčijatės dėl elementarios Tiesos . Knygoje parašyta , kad DIEVAS iš šlovės ir šviesos aukštybių , nusileido pas žmogų . tai ir yra didžioji TIESA , kurios žmonės vis dar ieško ir ieško , vis per kitokius žodžius ir kitokius tikėjimus . O juk pasakyta tiesiai šviesiai - Dievas nusileido pas žmogų , į žmogaus protą . Tai ko daugiau bereikia ? Kokios didesnės ir aiškesnės Tiesos bereikia ? Kokių dar mokytojų reikia žmogui , kad jo protas priimtų šitą dievišką dovaną - minčių Derintoją . ŽMOGUS TURI DARBUOTIS SU SAVO PROTU IR SURASTI SAVO MINČIŲ DERINTOJĄ SAVYJE . Čia niekas kitas nepadės , tik pats žmogus sau gali padėti . Reikia mokyti dirbti . Savaime pats , joks darbas , pats iš savęs nepasidaro . Galima klausytis gražiausių ir išmintingiausių kalbų , galima klausytis gražiausios muzikos , galima gėrėtis gražiausiais peizažais ir reginiais , tačiau jeigu žmogaus protas yra kurčias prieš DIEVO dvasios buvimą jame , tai tokie žmonės niekada neras Tiesos . Ir vis ieškos , ir ieškos jos . Važiuos į INDIJAS , važiuos į HIMALAJUS , ieškos Algimanto , arba dar kito Mokytojo , Gurų , Pranašo . BRANGIEJI MANO ,TIESA YRA MUMYSE . Niekas jos nuo mūsų niekada ir neslėpė , tik geri ir patiklūs žmonių protai nuolatos yra mulkinami ir klaidinami kitų GUDRESNIŲ žmonių protų , kurie nori žmones valdyti ir laikyti savo priklausomybėje . Nieko nėra maloniau , kaip valdyti žmones . Būti jų direktoriumi , prezidentu , viešpačiu , mokytoju , pranašu , jausti pranašumą ir neklystamumą . TIESA yra mumyse , DIEVAS yra mumyse , tai kokias dar paslaptis reikia atskleisti , tam neramiam žmogaus protui ? GYVENKIME , džiaugsme , meilėje , taikoje , ramybėje . Juk viskas žmogui padėta ant lėkštutės , net Kristaus Tiesos Dvasia mums talkina , mūsų sielai ir protui . Net visatos Motina Dvasia , Šventoji Dvasia , talkina mūsų sielai ir protui . O ar labai vertiname savo angelą Sargą , ar dažnai jam padėkojame už ištikimą tarnystę . Taigi pamirštame , tačiau skubame garbinti Rojaus TREJYBĘ , kurios realiai niekas net neįsivaizduoja , nors dedasi labai jau nuoširdūs garbintojai . Aš visada sakiau ir rašiau ir Algimantui , kad žmogui pirmiausia reikia susitvarkyti savo kiemą , o kai viskas čia bus sutvarkyta , visos gėlės bus susodintos ir pražydintos , tada jau kvieskime tolimus Svečius . Tačiau dabar viskas atvirkščiai . Niekam neidomu darbuotis ir puošti savo kiemą , kalbėti ior bendrauti su savo kiemo gyventojais . Štai ROJUS , tai bent .... , kaip ten greičiau patekti , su visomis dar plaukuotomis ausimis ir pilnomis nerimo akimis . Ateis laikas - bus ir vaikas , o dabar mums svarbiausia pažinti save , savo protą , savo sielą , o ne tyrinėti Rojų , Dievą Begalinį ir pan . Pats dangiškasis TĖVAS nusileido į mūsų protą . Štai kur mūsų tyrinėjimo objektas , štai kur visa kosminė paslaptis ir didžioji Tiesa . Ir nereikia blaškytis ir lyderių ieškoti , nes didžiausias Lyderis , didžiausias Mokytojas ir Vienintelis tikras ir gyvas DIEVAS yra mumyse . AMEN.
Rimantas: emipetras rašo: žmogui pirmiausia reikia susitvarkyti savo kiemą , o kai viskas čia bus sutvarkyta , visos gėlės bus susodintos ir pražydintos , tada jau kvieskime tolimus Svečius
Rimantas: emipetras rašo: BRANGIEJI MANO ,TIESA YRA MUMYSE . Niekas jos nuo mūsų niekada ir neslėpė , tik geri ir patiklūs žmonių protai nuolatos yra mulkinami ir klaidinami kitų GUDRESNIŲ žmonių protų , kurie nori žmones valdyti ir laikyti savo priklausomybėje . Sutinku, emipetrai, kad tai yra vienas iš pragyvenimo šaltinių, bet nesmerkiu tų žmonių, kurie manipuliuoja kitais religijos pagalba. Suprantu, kad tai yra jų gyvenimas ir kitaip jie negali. Dėl šventovių, bažnyčių ir susirinkimų, kuriuose visokiais būdais yra garbinamas Dievas, manau, kad jie nereikalingi Dievui. Spręsdamas pagal save, o aš gi ne vienas, manyje yra Dievas, suprantu: nenorėčiau, kad mane mano vaikai (turim tris sūnus) garbintų. Labiau norėčiau, kad jie būtų mano draugais. Tai ir Dievas, manau, norėtų (jeigu Jis išvis kažko nori) to pačio.
Jolanta: Mielas Emili, mylimas brolau. nepyk, ką parašysiu, bet kokią teisę turi tu ar kas kitas sakyti Algimantui ką turi daryti. Turėtumėte tik tada tokią teisę, jei būtumėte jo mokytojai, tačiau šiai dienai yra atvirkščiai. Kokią teisę turiu aš sakyti kaip turi elgtis tu ar Vaidas....jokios. O trjybės garbinimo nereikia atmesti, jos idėja juk jau Melkizedeko laikais plito, o gal net dar anksčiau, Adomo ir Ievos, gal net dalamantijos laikais. Tai kodėl tai turi kliūti dabar. Ir vėl rutuliojamės smulkmenuose, dominėje terminalogijoje. Taip, Dievas padovonajo žmogui savo dalelę minties derintoją, taip sutinku, kad dabartiniam žmogui būtų svarbiausia atrasti Dievą savyje, savo mintyse. Tačiau realiai kiek gali tai padaryti daugelis. O jei negali, o jei žmogus savo samonės produktą priskiria Minties derintojo veikimui? Koks filtras gali tai atskirti? O Minties Derintojo padovanojimas jau pats savaime padaro žmogų tobulą?????? Juk ne, o ir visi turėdami minties derintojus kažkodėl esame skirtingų religinių suvokimų, o kaip atskirti koks ieškojimas geriausias? Ir iškilus milijomui ir vienam klausimui prieinama tik prie vieno atsakymo. Garbinant Tėvą, atverianti siekiui būti toks tobulas koks yra Tėvas, mes atveriame savo išminties galimybes pastebėti tą Dievo dovaną Minties Derintoją. galime knaisiotis po smegenis tiek chirurginiu, tiek psichologiniu būdu jo mes nerasime. nes jis yra virš visko, virš materijos, virš proto, virš minties. Tačiau taip Emili, jis veika. Jis veikia nepriklausomai nuo to ar žmogus suvokia tai ar ne. Gali žmogus samoningai klaidžioti savo samonės labirintuose ir savo samonės produktą pristkirti Minties Derintojo vedimui, o gali žmogus visai neieškoti savo samokėje Minties Derintojo, bet nuoširdžiai garbinti Tėvą ir jo mintys savaime bus vedamos Dieviškosios dalelės jam į tai net neatkreipiant dėmesio. Todėl pasikartosiu, patikimas gali būti tik įtikėjimas į Dievą, noras jį suvokti, atsivėrimo procesas, bet ne galutinis rezultatas. nėra taip paprasta Emili. O šitą sakinį "O ar labai vertiname savo angelą Sargą , ar dažnai jam padėkojame už ištikimą tarnystę . Taigi pamirštame , tačiau skubame garbinti Rojaus TREJYBĘ , kurios realiai niekas net neįsivaizduoja , nors dedasi labai jau nuoširdūs garbintojai . " ištrink iš savo samonės Emili, tai blogas sakinys. Niekas negali už kitą teigti kas ką įsivaizduoja. Rojaus Trejybė reali ir nepriklausomai nuo to, kad aš meldžiuosi Tėvui, jos realumą suvokiu, kaip ir AŠ ESU realumą. Ir niekas neturi teisės sakyti kad kažkas tikra ar ne. Paskutiniu metu gaunu tiek daug auklėjamųjų pamokėlių, noro atvesti mane į tikrąjį kelią, kad puikiai suprantu Algimantą, jo veiksmus. patikėkite, tai taip užknisa, kad stebiuosi jo stiprybe, juk jis tų pamokymų gauna pastoviai, ir pykstama kad neklauso. Blyn, o kodėl turi klausyti?????? Dalydami Algimantui patarimus. kiekvienas iš mūsų parodome tik savo neišmanymą ir menką suvokimą. kartais tai kas nepriimtina reikia atidėti į šoną ir neįsileisti į save, bet ne neigti kaip netiesos. laukti kol priaugsi arba nueisi kitu keliu.
VaidasVDS: Jolanta, nerašyk kitam, kad jis klysta. Nes tai jau yra tavo pačios klaida. Žinai man iš tiesų iki šiol yra pikta (net žinant tiesą, kad "pyktis glūdi kvailių krūtinėje") dėl to, kad kažkada buvo sugriautas tas forumas, kuriame dabar šeimininkauja Algimantas. Tu tuomet nedalyvavai tenai, o man buvo tikra sielos šventė ten lankytis kiekvieną dieną ir bendrauti su nuostabiais žmonėmis - Emiliu (Petru), Vaidu (iš Kl.), Arnoldu, Vita, Gaile, Tadu, Tomu Vln. (kuris dabar jau anapus), tuo pačiu Algimantu ir dar daugeliu kitų. Bet prisireikė kažkam tapti išskirtiniu. Prisigalvojo, prisikalbėjo sau nesąmonių ir paskelbė tai, kaip tiesą. Kada mes pradėjome jam pirštais badyti į Urantijos Knygą, tai jis mus trinti pradėjo. Tai bent Mokytojas, tai bent įgaliotinis... Žinai, kas baisiausia yra. Baisiausia, kad tokie žmonės negali pasveikti nuo savo puikybės. Ir baisu, ir liūdna, ir gaila to paties Algimanto. Šitiek gero jis padarė, versdamas Knygą, bet dabar manau smarkiai rizikuoja su ta savo puikybe. Ta jo puikybė man primena Liuciferio didžiavimąsi savuoju aš. Juk ir Liuciferis, begales mėtų buvusi be galo šviesi asmenybė, niekaip negali su tuo susitvarkyti. O ką galima pasakyti apie paprastą mirtingą žmogų. Todėl bent man bet kokia bet kieno puikybė yra atgrasi ir nemaloni... Ir niekas, kas yra protingas, niekada nedarys stabo iš Urantijos Knygos. Tai tik puikus, nuostabus mokytojas, bet jokiu būdu negalutinė tiesa. Galutinė tiesa visada bus tik Dievas, arba Trejybė, arba Trejybė, besiaktualizuojanti per Aš Esu. Juk ne apie viską yra rašoma Urantijos Knygoje. Daug ką patiems žmonėms reikia surasti ar atrasti, bet geresnių dvasinių žinių joks ale mokytojas šiandien perduoti negali, gali nebent perduotas gerokai apgadinti, kas ir įvyko realybėje...
Rimantas: VaidasVDS rašo: Ir niekas, kas yra protingas, niekada nedarys stabo iš Urantijos Knygos. Tai tik puikus, nuostabus mokytojas, bet jokiu būdu negalutinė tiesa. Galutinė tiesa visada bus tik Dievas
Jolanta: Kritiką priimu. Tu teisus Vaidai, neturiu teisės rašyti, kad kažkas klysta. Vienas iš išmintingų žingsnių būtų užmiršti kas buvo ir startuoti nuo to taško kurį turime su viltimi į ateitį. Taip jau yra kad gyvnimas niekda nebūna lygus, kažkas ateina, kažkas praeina, nieko Kūrinijoje nėra stabilu, nėra stabilu ir bendravime su žmonėmis. Koncentruokimės į save Vaidai, kiek galima bandyti duoti nuo šio startinio taško. Mes šioje žemėje turime labai nedaug laiko, taip jo turėsime ir po prisikėlimo tobulėti kaip dvasinės asmenybės, tačiau bandyti priartinti šviesos ir gyvenimo etapą mūsų gimtojoje planetoje mes galime tik būdami mirtingaisiais. Niekas nėra tsakingas už mūsų pasirinkimą ką daryti gyvenant šioje planetoje tik mes patys. Ir už ano forumo psikeitimą negalima nieko kaltinti, juk tie žmonės jei būtų norėję bendrauti galėjo pereiti į šį forumą. Gal paprasčiausiai anas etapas baigėsi, prasideda naujas. Ir ką turėsime naujame etape priklauso tik nuo mūsų pačių. Taip kad mielas brolau, pirmyn į veiklą kasdienybėje ir kuo daugiau bus žmonių suvokiančių gyvojo įtikėjimo esmę, tuo lengviau bus ateinančioms kartoms. Atlygio nebus, bet laikas praleistas prasmingai irgi atlygis Emili. mielas broli, atsiprašau. paprasčiausiai buvai trečias žmogus iš labai skirtingų žmonių kuris bandei mokinti kaip turiu elgtis, o juokingiausia kad visis skirtinagai mokino tik su tuo pačiu teisumu pratrūkau, tai jau rodo mano silpną vietą ir blogą būdą. Tikrai esi brangus man kaip mno krikštatėvis Ačiū kad kažkada atsiliepei į mano laišką
полная версия страницы