Форум » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Ką reiškia vykdyti Tėvo valią? » Ответить
Ką reiškia vykdyti Tėvo valią?
Jolanta: O iš tiesų, kaip mes suprantame "Vykdyti Tėvo Valią". Juk nuo to kaip mes interpretuojame šį sakinį ir priklauso mūsų veiksmai. Ar norint vykdyti Tėvo valią visų veiksmai turi būti panašūs, o gal jie turi skirtis siekiant mūsų stipriausio augimo? Ar iš viso įmanoma vykdyti Tėvo valią mums pprastiems mirtingiesiems?
Ответов - 77, стр:
1 2 3 4 All
VaidasVDS: Rimantai, čia tik pas mus viskas greitai keičiasi. Pas mus praeina tūkstantmečiai, kol ten kas nors išsisprendžia, kaip ir Liuciferio maištas, jo nutraukimas ir pasekmių likvidavimas...
Jolanta: Bet Rimantai, o ką daryti? Sėdėti ir puikuotis kokia tu gudri, kiek daug žinai ir išmanai??????/ Ir kas??????? kam reikalinags žinojimas jei jį laiktyti tik sau? bet kam kalbėti jei tavęs negirdi? Ir ar padės tavo kalbėjimas kam nors? nesitaikau į Kristaus vietą, man per maža išminties ir tvirtumo, bet gyventi taip kaip gyvenau anksčiau, nebegaliu. ...... Nusijuokiau, vienam žmogui buitiniame bendravime neseniai pasakiua, kad kažkas vyksta giliai, kad manyje vyksta revoliucija, tai kai jau nebegali kaip gyvenai gyventi, o kaip naujai gyventi dar nežinai. dabar rašant ir suvokiau kad ta revoliucija ne buitiniame lygmenyje, o dvasinėje plotmėje. Žinojimas įpareigoja......ir tai ne žodžiai.......teks kažkaip susitvarkyti :)
Rimantas: Tai turbūt tam ir reikia mokyti, kad pats išmoktum, Jolanta, kaip tas mokytojas, kuris keturis kartus vaikams paaiškino ir sako - vaikai, aš jau pats supratau, o jūs dar nesupratot.
emipetras: TEBŪNIE RAMYBĖ Žmogaus protui ir jo sielai ramybė ateina tada , kai iš jo lūpų sklinda žodžiai , šlovinantys Dangiškąjį Tėvą . Reikia savo lūpas kuo dažniau atverti ir Dangiškojo Tėvo vardą su meile ištarti . Kiekvienas žodis turi savo energetinį dažnį , žodžiai tave gali subalansuoti arba išreguliuoti . Žodžių tarimas su dievybių vardais , atneša palaimą sielai ir protui , nes turi ypač raminantį energetinį poveikį visam protui ir visam fiziniam ir emociniam kūnui . Kuo dažniau savo mintyse reikia kalbėtis su Dangiškojo Tėvo Dvasia ir tik su meile , ir laisva valia . Reikia mokytis save mylėti , ne dėl to , kad tu esi , bet todėl , kad Dievo TĖVO Dvasia turi . Ir taip toliau , ir taip toliau , ir taip toliau . ,,Povtorėnijė - matj učenijė ''
Rimantas: emipetras rašo: Ir taip toliau , ir taip toliau , ir taip toliau . ,,Povtorėnijė - matj učenijė '' Bet tyla irgi gera byla
Jolanta: Rimantai, mokymuisi galo nebus. Šiuo klausimu labai puikiai pasisakoma Urantijos knygoje. Viskoje kelionėje į Rojų mes atliksime vienu metu du vaidmenius, tiek mokinio, tiek mokytojo. Iš kažko mokinsimės kas yra labiau žinantis ir kažkam perduosime savo žinias kas mažiau žino. labai nustebino tenai parašytas toks sakynys, kad neužsiskaito kad tu kažką išmokai kol to neperduodi kitam. Tikėtis kad tu išmoksi iki galo čia, manau neverta. O kas dėl žinių kokybės. pagalvokite, kas gali geriausiai suprasti tavo žinią.....o tik tas kuris yra vienu žingsiu iki tavęs. Jei kažkas yra per toli jam bus per daug sudėtinga, o tave aplenkusiam tai bus jau nebeįdomu. Taip žingsnelis po žingsnelio tempdami vienas kitą ir galime judėti į priekį.
Jolanta: Šiai dienai mano mokytojas (nors ir ne 100 procentų viską priimu) bet yra tik vienas žmogus, tai Algimantas. Jis tikrai visa galva yra aukštesniame lygyje ir iš jo galiu gauti tikrai man vertinų pamokų. paskutinį šeštadienį jis pasakė vieną sakinį, o aš savyje net nujukiuo, ir tikrai pagalvojau, o juk tai atsakymas į mano keliamą klausimą Bet tur būt normalu kad daug kas jo nepriima, bet priima gal kokio kunigo mokymus, na toje būsenoje kokioje yra žmogus jį geriausiai judėti pirmyn stimuliuoja kunigas, kitą gal Budizmas atrodo labiausiai skatinantis augimą ir t.t. Na nepersšoskime mes per nieką, kaip Vaidas rašė, nesutrumpinsi laiko. Viskas yra puiku kai judama link šviesos. Ir gradavimas aukštesnis laiptelis, žemesnis laiptelis yra juokingi. Tai padeda judėti arba nepadeda ir tiek.
Rimantas: Jolanta rašo: O kas dėl žinių kokybės. pagalvokite, kas gali geriausiai suprasti tavo žinią.....o tik tas kuris yra vienu žingsiu iki tavęs. Jei kažkas yra per toli jam bus per daug sudėtinga, o tave aplenkusiam tai bus jau nebeįdomu. Jolanta rašo: Šiai dienai mano mokytojas (nors ir ne 100 procentų viską priimu) bet yra tik vienas žmogus, tai Algimantas. Ir man Algimantas ankščiau buvo įdomus.
Jolanta: Ne įdomume esmė, bent man. O tame kiek kas tau padeda atsakyti į iškilusius klausimus. Niekas už mus negali nueiti mūsų kelio, nei Algimantas, nei Urantijos knyga, nei kitas pašnekovas. Deje, viską turėsime savyje išsrėbti patys. Mokytojas ne tas kuris srebia tavo vidines nesamones, o tas kuris parodo kelią kaip išsrėbti. galima žinoti milijona ir vieną tiesą, ir teisingą tiesą, bet kas iš to jei nežinosi kaip susitvarkyti su savo vidiniu AŠ. Nors ką aš rašau, nusijuokiau savyje, kiek pati žinau kaip susitvarkyti su savo vidiniu AŠ Gal tik kad bandau tai daryti, kartais pavyksta, kartais žengi atgal kelis žingsnius ir bandai vėl save tempti. Man, labai sunkus vidinis augimas, gal kažkam lengviau ar net visai lengva, bet man jis sunkus. Ir kuo daugiau žinau ir suvokiu tuo labiau nepatenkinta esu savimi kai kažkur suklumpu, tuo didesni vidiniai prieštaravimai drasko. Kartais net pavargstu, net pagalvoju, o kodėl negaliu gyventi taip kaip visi žmonės, na rūpinasi materialiais dalykais, džiaugiasi materialiais dalykais, tai lengvai pasiekiama, aišku ir konkretu. Bet nebegaliu.....kažkam rašiau, viskas, atgal kelio nėra, atgal kelias tik degradacija ir visiška degradacija. Kol nesi ragavusi tos palaimos kurią suteikia gyvasis tikėjimas, kol nesukoki visa ko prasmės būna gerai ir taip kaip yra. Dabar atgal ėjimas duoda tik visišką neviltį, beprasmybę ir visišką tuštumą. Pasirinkau kelią pilną kovos, kurioje negaliu būti pasyvi stebėtoja, bet kartais pasidaro per sunku, tačiau neturiu kito pasirinkimo, tiksliau turiu, tačiau jis būtų man pražūtingas. Gyvasis kelias tikrai nėra lengvas, todėl kartais pagalvoju kad skatindama juo eiti silpną žmogų ar nepabloginčiau jo situacijos. Bet kita vertus, gal kas žino kaip eiti šiuo keliu pasišokinėjant be kovos, kliūčių ir nukritimų. Gal čia tik aš bkaškausi kažko nežinodama ir nesuvokdama.
Rimantas: Jolanta rašo: Dabar atgal ėjimas duoda tik visišką neviltį, beprasmybę ir visišką tuštumą. Tai kam eini atgal, eik pirmyn. Jolanta rašo: Kol nesi ragavusi tos palaimos kurią suteikia gyvasis tikėjimas, kol nesukoki visa ko prasmės būna gerai ir taip kaip yra. Man tai po palaimų visada būna pagirios (atchodai). Kaip fizinės taip ir dvasinės. Palaima kaip kreditas banke, skolą reikia atiduoti su palūkanomis. Todėl mečiau gerti, rūkyti, negeriu jokių tonizuojančių gėrimų ir nevaikštau į jokias šventoves, kur galima gauti dvasinę palaimą. Jaučiuosi puikiai. Daug dirbu. Pavargstu aišku, bet pailsiu ir vėl pirmyn. Pradėjau lankyti jogą dėl fizinio tobulėjimo ir jaučiu, kad taip ir yra. Dvasiškai irgi tobulėju ir svarbiausias dalykas, kurį supratau neseniai yra tas, kad visi viskas yra viena. Šitas supratimas labai palengvino man gyvenimą, nes dabar turiu atsakymus į visus man rūpėjusius klausimus.
Rimantas: Gavau majoro laipsnį
Rimantas: (637.1) 56:0.1 DIEVAS yra vienybė. Dievybė yra visuotinai koordinuota. Visatų visata yra vienas milžiniškas integruotas mechanizmas, kurį absoliučiai kontroliuoja vienas begalinis protas. Visuotinės kūrinijos fizinės, intelektualios, ir dvasinės sferos yra dieviškai abipusiškai susietos. Tai, kas yra tobula ir netobula, iš tikrųjų yra tarpusavyje susieta Taip, kad jeigu mėgsti nuo kalniuko važiuoti, tai turi mėgti ir rogutes ant kalniuko užsitempti. Mūsų dualiame pasaulyje po palaimos ateina depresija (gal ne tas žodis). Čia kažkaip reikia susibalansuoti, kad nebūtų tų svyravimų ir tame atrasti nusiraminimą. Ramybės jums - sakė Jėzus. Kažkas pasakys, kad taip gyventi neįdomu ir jis bus teisus, nes tam viskas ir sukurta, kad būtų įdomu. Ir kiekvienam savo vaidmuo šitame žaidime. Tie kas tai supranta, gyvena savo gyvenimą nebijodami ateities ir nesigrauždami dėl praeities. Yra būdas būti visiškoje palaimoje, pilname žinojime ir už tai nemokėti - susilieti su Kūrėju, bet tada turi atsisakyti savęs, kaip kažko atskiro ir nebus tada kam pajusti tos palaimos, pasidžiaugti žinojimu. Gal galima ir čia šiek tiek to užkabinti tokiu būdu, kad lyg ir džiaugiesi kažkuo, bet supranti, kad ne tu tai darai, o Kūrėjas per tave.
VaidasVDS: O mano geriausias mokytojas yra Urantijos Knyga. Dar nei karto nepavedė. Ir kaip tik padėjo atskleisti, koks blogas yra save apgavęs mokytojas Algimantas, kuris buvo apgavęs ir mane. Tačiau ir mano gyvenime buvo tarpas, kada žavėjausi Algimantu. Jis tikrai labai protingas, tikrai gana intelektualus, tikrai labai atsidavęs tam, ką daro. Tik turi vieną iš bjauriausių žmogiškųjų savybių - beviltiškai įsimylėjęs ir sureikšminęs save. Pačiam teko ganėtinai "paremontuoti" savo smegeninę, kol buvo pašalintos tos žavėjimosi kitu žmogumi liekanos. Ir čia vėl geriausiai padėjo Urantijos Knygos studijavimas ir po to sekęs kitų Urantijos Knygos skaitytojų stebėjimas ir analizavimas. Manau viena didžiausių blogybių įvairiose religijose visais laikais buvo ir yra - žavėjimasis ne pačiu Dievu, bet tam tikrais žmonėmis. O ypač tokiais, kurie patys save paskelbia pranašais ar Dievo įgaliotiniais. Jau net nejuokinga, kuomet Algimantas kažkada turėjo Dievo Tėvo įgaliojimą, po to gavo Rojaus Trejybės. Ir to dar jam buvo maža - dabar turi Rojaus Trejybės - Aš Esu įgaliojimą. Na ir kaip gi tokiam gali kokie tai mirtingi "šliužai" išdrįsti prieštarauti ? Toks psiaudomokytojas greitai užmiršta paprastą Jėzaus pasakytą tiesą Tikrasis mokytojas savo intelektualų vientisumą išlaiko tuo, kad visą laiką jis lieka mokinys.
Rimantas: VaidasVDS rašo: Manau viena didžiausių blogybių įvairiose religijose visais laikais buvo ir yra - žavėjimasis ne pačiu Dievu, bet tam tikrais žmonėmis. Tas tai taip, Vaidai, bet kai supranti, kad tie kiti žmonės, kaip ir tu pats, yra tas pats Dievas, palengvėja užduotis mylėti kitus kaip ir save patį. Kaip ir kiti žmonės, Algimantas turi savo rolę ir ją vaidiną šitame spektaklyje. Galvoji, kad jis pats sugalvojo pasiskelbti ambasadorium? Paprasčiausiai jis kitaip ir negalėjo. Toks yra Dievo scenarijus ir kitaip būti negali. Tu gi negali neskaityti Urantijos knygos arba vaikščioti į Algimanto pamaldas. Pabandyk, gal pavyks. Greičiausiai ne. Sakai, kad esame savo likimo kalviai. Manau tai iliuzija, savihipnozė. Gal ir turim laisvės šiek tiek paimprovizuoti, bet už ribų išeiti negalim. Kaip kompiuteriniame žaidime, eini kur nori, bet tik programos ribose.
VaidasVDS: Rimantai, nežinau, iš kur imi žinias, kad tai tėra Dievo sugalvotas žaidimas ir kad jame kiekvienam yra numatyta savo rolė. To Urantijos Knygoje tikrai nėra. Mes kiekvienas roles pasiskiriame sau, pagal Dievo suteiktą laisvą valią. Mums daromas dieviškas poveikis tik tuomet, kada mes jį suvokiame ir savanoriškai jį renkamės. Bet tai jokiu būdu ne mistinis poveikis, ne haliucinacinis. Tai labai atsakingai apmąstytas ir suderintas su Apreiškimo žiniomis poveikis ir būtinai atmetant savanaudiškumo ir savęs išaukštinimo pasireiškimus, kurie yra būdingi netobuloms būtybėms. Dievas niekam nekuria scenarijų. Dievas tik laukia, kada žmogus atsilieps į Jo buvimą žmoguje. O kada žmogus atsiliepia į dievišką raginimą, jam lygiai taip pat svarbu nenuklysti religinio fanatizmo klystkeliais. Kaip galima įsivaizduoti bendravimą su tuo, kas įgaliotas to, ko aukščiau šiuo metu ir per visu ateities amžius, būti negali. Tik besąlygiškas paklusimas ir pritarimas viskam, ką jis sako ir daro. Na bet tai jau yra absurdų absurdas. Ir nesuprantu, kaip galima neva studijuoti Urantijos Knygą ir to nepastebėti...
Rimantas: VaidasVDS rašo: nežinau, iš kur imi žinias, kad tai tėra Dievo sugalvotas žaidimas ir kad jame kiekvienam yra numatyta savo rolė. To Urantijos Knygoje tikrai nėra. Teorinių žinių imu iš daug kur, nuo vaikystės daug skaičiau (mokykloje buvo neįdomu, tai nesimokiau) ir gyvenu čia jau penkiasdešimt metų, tai praktikos ir patirties irgi kažkiek yra. Skaitau, kad Urantijos knyga yra vienas iš bandymų paaiškinti kaip čia viskas padaryta ir kaip padaryti geriau. Porą kartų perskaičiau šitą knygą ir prisimenu, kad yra ten užsiminta apie kiekvienam žmogui įdėtą programą, kuria atradus gyvenimas tampa ar tai laimingesnis, ar tai produktyvesnis. Bet nebūtinai taip yra, nors ir parašyta. Viskas, kas parašyta yra negyva raidė, gal todėl Jėzus nesutarė su rašto žinovais, kad tie aklai tikėjo raštais.
Rimantas: Rimantas rašo: gyvenu čia jau penkiasdešimt metų, tai praktikos ir patirties irgi kažkiek yra. čia užsimiršęs su tokiu pasididžiavimu parašiau, lyg tai būtų mano nuopelnas
Jolanta: Urantijos knygoje yra parašyta, buvo labai daug pranašų ir jų dar daug bus ateityje
Jolanta: Trupti grubokai Rimantai parašei, su sarkazmu, bet tiek to, pabandysiu nesiparinti Algimanto nesupras nė vienas žmogus kuris nesuvoks Dieviškos samonės pasireiškimo ir žmogaus biologinio proto pasireiškimo skirtumo. Jo samonė tikrai yra aukštesniame lygyje už mūsų visų kartu sudėjus. Ir tai nėra žavėjimasis tai faktas. Kiek jo mokymai naudingi aplinkiniams jau kitas klausimas.........nes per aukštas lygis negali žmogaus nuosekliai ugdyti jis nebegali natūraliai evoliucionuoti ir turi arba pasitikėti arba ne, be suvokimo. Tačiau kyla kitas klausimas ar turi žmogus turintis jau tokį samonės lygį nusileisti iki primityvesnio lygio????? Ir kodėl??? Gal tam turi būti kiti mokytojai, tarpiniai. O gal užaugs žmogus kuris bus vienu žingsniu nuo jo ir galės jo suvokimu pasinaudoti kaip mokymu, jau ne aklu o samoningu nurodančiu kur turi eiti. Nesididžiuokite tuo kad jums nieko nereikia, turite save, Dievą ir Urantijos knygą. Gal būt tai ir gerai.......bet nemanote kad galima užrūgti savo sultyse???? O Algimanto misija deje niekada neišplauks į didžiuosius vandenis bent artimiausiu metu, per daug didelis atotrūkis nuo kitų religijų, ir ne gyvojo itikėjimo idėja, ir ne gyvojo kelio idėja, tai fantastiška idėja ir ją tikrai reikia plėtoti, tai tikrai ateities žmonių religija, tačiau atotrūkį jis didina gana neesminiais dalykais, tai Dievo, Tėvo, Kūrėjo, Visako pradžios ir pabaigos dar naujais užvardinimais. gal klystu, tačiau man atrodo, kad būtent tai jam pakiš koją įgyvendinant pagrindinę misiją, tai Gyvojo tikėjimo kelio skleidimą. Nors ir visiškai suprantu kodėl jis naudoja Rojaus Trejybės, bei Aš Esu pavadinimus, gal reikia sakyti asmenis kaip garbinimo objektus. Tačiau žmogui pereinant nuo stabų religijos prie Gyvojo kelio religijos su asmenine atsakomybe yra gana didelis šuolis ne daug kam pakeliamas, ir dar svetimi vardai.....visiškai normalu kad žmogų atstumia.Bet gal tai ateities tik klausimas. Tačiau šiai dienai, kad ir kokios teisingos ir geros būtų idėjos, jos yra užblokuojamos nes įpakavomas jų yra bauginantis ir svetimas. Deje, mano nuomone Gyvojo itikėjimo religiją, kurią pradėjo Algimantas, na gal tiksliau ją pradėjo Kristus, bet atgaivino su nauju kontekstu Algimantas, plėtos vėliau jau kažkas kitas, nes šiai dienai ji neturi galimybių prasimušti į plačią visuomenę, kaip pažangi mintis. Bet tai fantastiška pradžia
Jolanta: Vaidai, o tu nepagalvojai kad imiesi per didelės atsakomybės vertindamas ko nori Dievas, kiek jis suteikia įgaliojimų vienam ar kitam asmeniui. Na Dievas tai abstraktu, skaitantys Urantijos knygą suvokia, kad Dievas žmoguje reiškiasi per Minties Derintoją. Ir kur parašyta Urantijos knygoje, kad žmogaus samonė gali susielieti tik tiek o ne kitokiu laipsniu su minties derintoju???? Kur parašyta, kad žmogus negali suvokti Visatos plano????? Kad negali būti jam paskelbta jo misija???? Kristus juk suvokė per savo minties derintoją savo misiją. O Urantijos knygoje parašyta, kad buvo net mūsų planetoje žmonių kurie susiliejo su Minties Derintoju dar būdami gyvi savo gimtojoje planetoje. Jei kažko nesupranti, tai juk dar nebūtinai taip nėra. Patinka, nepatinka čia jau kitas klausimas......žinoma neverta verstis per galvą ir daryti tai kas tau nepriimtina, na nepriimtinas Algimanto mokymas neklausai jo. Bet teigti kad tai nesamonė, kad tai haliucinacijos.......tai neteisinga, nes imiesi teisėjo vaidmens neturėdamas tam kompetencijos. Tikiu kad galime atrasti Tėvą įvairiais būdais, bet vienas, pažangiausias šiai dienai manau yra Algimanto mokomas Gyvasis kelias. Taip, galima juo eiti ir vienam pačiam, bet tai labai pavojinga, nes neturi su kuo save lyginti ir gali nusiklaidžioti į klystkelius, žinoma ir tai nėra blogai, paklaidžioji, pasinervini, kaip aš padepresuoju ir vėl pravalęs smegeninę šoliuoji toliau. bendraminčių bendruomenė sustiprina tave kai ateina krizės, Tvirtas ir teisingas žodis apvalo nuo apnašų tavo mintis ir t.t. Tai puiki pagalba, gal net pmatavimas savo minčių ir pravalyms kai pradedi jau nukrypti į savo ego.
полная версия страницы