Ką reiškia vykdyti Tėvo valią?

Форум » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Ką reiškia vykdyti Tėvo valią? » Ответить

Ką reiškia vykdyti Tėvo valią?

Jolanta: O iš tiesų, kaip mes suprantame "Vykdyti Tėvo Valią". Juk nuo to kaip mes interpretuojame šį sakinį ir priklauso mūsų veiksmai. Ar norint vykdyti Tėvo valią visų veiksmai turi būti panašūs, o gal jie turi skirtis siekiant mūsų stipriausio augimo? Ar iš viso įmanoma vykdyti Tėvo valią mums pprastiems mirtingiesiems?

Ответов - 77, стр: 1 2 3 4 All

klaustukas: Vykdyti Tėvo valią suprantu kaip žmogaus pastangas gyventi taip, kaip gyveno Jėzus Kristus. O gal klystu? :DDD

emipetras: Nesureikšminkite tai , kaip gyveno JĖZUS KRISTUS . KRISTUS buvo DIEVAS , o jūs tik žmonės ir dar su labai bloga genetika , ir dar su ištisai gyvuliniu protu , ir dar su ištisai grobuoniška prigimtimi . Taigi brangieji , skirtumas milžiniškas . Kitaip sakant - bedugnė jus skiria iki KRISTAUS . Tačiau pradėkite galvoti ,,untręp'' . Dangiškojo Tėvo Dvasia nusileido ne pas tobulus dvasinius mokytojus , bet pas eilinius , pavargusius žmogelius . Dievas žino , kad jūs pavargę ir protiškai , ir kūniškai , kad jūs net savo artimo nemokate mylėti , tai kaip jūs pradėsite gyventi Kristaus gyvenimą , kaip jūs pradėsite mylėti Dangiškąjį Tėvą , jeigu nemokate mylėti savęs ir savo artimo . Tačiau Dievas jus myli tokius kokie jūs esate dabar . Jis myli jus netobulus , pasimetusius , pavargusius , nes Jis žino , kad jūs pasikeisite ir būsite švytintys kai tik nustosite būti susireikšminę savo tobulybėje . Kai sustiprėsite protiškai , kai suprasite , kad virš jūsų galvų šviečia Visatos Saulė , tada ir Šviesos Dvasia įeis į kiekvieną jūsų proto neuroną ir jumyse užgims Jėzus Kristus ir jumyse pasiliks Šviesos Dvasia , ir jumyse gyvens pats DIEVAS . Ramybė apgaubs jūsų protą .

Jolanta: Šypsausi, nes ką tik bendravau su kunigu ir jis išreiškė lygiai tokią pačią nuomonę kaip tavo Emili. Bet gal šiandienos griežta nuotaika daro savo, nes tada aš pasakiau. Kodėl Dievas turi toleruoti Dvasinę tinginystę. Sėdi išvertę pilvus, dejuoja koks gyvenimas blogas nieko patys nedarydami, ir tikisi, kad pasipils kalnai stebuktų ir galės patogiai toliau gyventi, privers Dievą vergauti užgaidoms, o ir po mirties galės šiltai ir patogiai egzistuoti nieko neveikdami. Juk šios dienos religijų filosofija labai panaši, gal čia kiek hiperbolizuota, bet esmė juk ta pati. Tasosi po žemę biomasė ir įsivaizduoja kad jos užgaidos yra svarbiausios, skaniai valgyti, turėti prabangius namus ir t.t. Ir blogas Dievas kad to neduoda. O bažnyčia vis skatina, kad elgiantis taip ir taip bus suteiktos gausybės gėrybių. Fuuuuu.....apsurdas koks, bet kas keisčiausia, kad tas absurdas toks gajus ir toks visuotinas........nežinau kodėl tik dabar tai pastebiu. Juk žmonės nepasikeitė. Greičiausiai anksčiau pati tokia buvau. O žmogaus potencialo nenuvertink Emili, jis gali įgyti Kristaus sąmonę, nes juk yra galimybė su minties derintoju susilieti dar gyvenant žemėje, kol kas dar vienatai buvo atvejų, bet jų jau buvo, nes yra pateikti pavyzdžiai Urantijos knygoje. Vadinasi kristaus etalonas yra realiai pasiekiamas, gal ne visiems bet žmogui kaip tokiam padarui pasiekiamas.

emipetras: Jolantėle , iš tiesų tai gyvenimas nėra labai geras , jeigu mes gyvenimą suvedame į socialinę buitį . Jis pilnas nepriteklių , sunkiai sprendžiamų problemų , agresijos , alkoholizmo , karinių konfliktų ir kitokių neigiamybių . Tačiau ,kai aš į gyvenimą žiūriu per savo gyvenimo prizmę , tada viskas pasikeičia . Kai aš pradedu skaičiuoti teigiamybes , tada gyvenimas tampa tiesiog gražus . Aš gyvenu labai patogioje geografinėje juostuoje . Čia nei peršilta , nei peršalta . Čia nėra uraganų , čia nėra karinių konfliktų , čia nėra nei rasinės , nei religinės diskriminacijos . Puikūs metų laikai puošia mūsų gamtovaizdį . Aš turiu telefoną , aš turiu internetą , aš turiu televizorių , aš turiu radio , aš galiu bendrauti su visu pasauliu , su daugybę kitų žmonių gyvenimų . Galiu dalintis su jais patirtimi , galiu semtis iš jų patirties . JEIGU labai norėčiau , galiu mokyti žmones tai , ką aš manau labai reikšmingo pasiekęs . Aš turiu vidutiniškai normalią fizinę būklę . O juk milijonų milijonai guli lovose , guli ligos patale . Aš vaikštau , o kartais net bėgu , tai labai daug , tai gyvenimo džiaugsmas . Aš turiu stogą virš galvos , aš turiu minkštą , patogią lovą , o juk šimtai milijonų žmonių gula ir miega ant plikos žemės . Aš turiu dvasinę pasaulėžiūrą , aš jaučiu , suprantu ir gyvenu su Dangiškojo Tėvo Dvasia ir man tai teikia begalinį džiaugsmą , tuo tarpu milijonai žmonių yra neramūs , nelaimingi , susierzinę ir egzistuoja savo gyvenime tik , kaip fiziniai žmogiškieji individai . Aš turiu šeimą , aš turiu mane myliničius vaikus , aš turiu daug anukų ir anukių , aš turiu daug draugų ir draugių , aš turiu dangiškąją DVASIĄ , kuri visada pastiprina mane . Aš galiu bendrauti su visu kosmosu , aš galiu bendrauti su daugybę dvasių , aš galiu mylėti žmones , aš galiu mylėti net visą KŪRINIJĄ . KAI šitaip patyrinėji savo gyvenimą , tada pamatai , kad tu žmogau esi pats laimingiausias ir turtingiausias žmogus pasaulyje . Pilni aruodai išminties ir ramybės , pilnas gyvenimas nuostabių žmonių . Čia pilna gamta nuostabių miškų , pievų , upių , ežerų . Čia pilni keliai nuostabių mašinų , kurios tave gali pavėžinti , čia pilni miestai nuostabių parduotuvių ir visokių prekių . Čia Visas Gyvenimas pilnas nuostabių renginių . Tai reikia visada atminti ir džiaugtis šia diena ir turėti optimistinę viltį į rytdieną . O kas tu esi iš tiesų , kai į tave žiūri milijonai akelių , ne taip svarbu . Gal tu joms malonus , o gal ir nemalonus , gal tu per jaunas , o gal jau ir per senas , gal tu joms išmintingas , o gal ir visiškas kvailys , gal tu joms esi turtinga asmenybė , o gal ir visiškas nenusisekelis ir driskius . Svarbiausia kaip tu jautiesi , kaip tu apie save galvoji . Ar tu myli save , ar tu myli kiekvieną savo kūno lastelę , ar tu myli kiekvieną savo proto mintelę . Ar tu gali mylėti visai nepažystamą žmogų , ar tu myli kiekvieną DVASIĄ , kuri tave pasiaukojančiai globoja , ar tu gali mylėti gyvenimą be jokių išlygų . Visa kita , tikrai nesvarbu .

Jolanta: O gal vykdyti Tėvo valią yra visa tai pateikti tamsiai visuomenės dalaiai, kad vis daugiau žmonių tolesnėse kartose galėtų turėti tą džiaugsmą kurį dabar turi tu Emili. Juk yra pasakyta, už dyką gavęs ir atiduok dykai. Ar turime teisę tas dovanas laikyti savyje ir tik sau?

Rimantas: Vykdyti Tėvo valią reiškia nuoširdžiai atlikti savo vaidmenį šioje žemėje koks jis bebūtų. Matyt, kad turi būti šviesuolių ir tamsuolių, mokinių ir mokytojų, optimistų ir pesimistų... Visi ir viskas yra iš vieno ir sugrįš į vieną. Laikinai esam atsiskyrę (mūsų supratimu) ir galvojam, kad kažką darom patys iš savęs. Labai didžiuojamės, jeigu galvojam, kad darom kažką gero (pvz šviesinam tamsuolius) arba graužiamės padarę kokį blogą darbą. Iš tikrųjų visa tai yra iliuzija, nieko mes nedarom iš savęs, visi mūsų norai ir darbai ateina iš Tėvo, nes nieko be Jo ir nėra. Kai tai supratau, paaiškėjo daug nesuprantamų anksčiau dalykų: kodėl vieni turtingi, kiti vargšai, vieni protingi, kiti kvailiai, kodėl aš toks, koks esu ir man palengvėjo. Tiesiog darau savo darbą, stengiuosi padaryti jį kuo geriau ir suprantu, kad galėtų būti (o gal ir bus) ir atvirkščiai, yra gi žmonių, kurie blogai daro savo darbą. Kodėl jie taip daro? Todėl, kad jiems neduota noro daryti gerai. Ir iš kur jie gaus tą norą? Mes esam tik įrankiai, vieni geresni, kiti blogesni, bet galų gale visi būsim sulieti į vieną ir neturės reikšmės, kas buvo geri, kas blogi. Paprasčiausiai baigsis žaidimas.

VaidasVDS: Rimantai, mes tikrai nesame įrankiai kažkokiame žaidime. Mes esame savo likimo kalviai. Kažkada pats sau susikūriau temą, pavadinau ją "Tikėjimo esmė" ir sudėjau į ją šias Urantijos Knygos citatas. Manau taip stengtis gyventi ir yra būdas vykdyti Tėvo valią: Kada protas ima suvokti, kas yra gėris ir blogis, tada jis demonstruoja išmintį; kada išmintis apsisprendžia tarp gėrio ir blogio, tarp tiesos ir suklydimo, tada ji parodo, kad jai vadovauja dvasia. Ir tokiu būdu proto, sielos, ir dvasios veikimas visam laikui yra glaudžiai suvienytas ir funkciškai tarpusavyje susietas. Protas yra susietas su faktų žiniomis; išmintis yra susijusi su filosofija ir apreiškimu; įtikėjimas yra susietas su gyvu dvasiniu patyrimu. Tiesos dėka žmogus pasiekia grožį, o dvasinės meilės dėka pakyla iki gėrio. Įtikėjimas veda į Dievo pažinimą, ne vien tik į dieviškojo buvimo mistinį pajautimą. Įtikėjimo nereikia per daug paveikti jo emocinėmis pasekmėmis. Tikroji religija yra tikėjimo ir žinojimo patyrimas, o taip pat jausmo patenkinimas. Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos. Dievas myli nuodėmingąjį ir neapkenčia nuodėmės: toks teiginys yra teisingas filosofiškai, bet Dievas yra transcendentinė asmenybė, o asmenys gali mylėti tiktai kitus asmenis ir nekęsti tiktai kitų asmenų. Nuodėmė nėra asmuo. Nuodėmė yra dieviškojo dėsnio, Tėvo valios, sąmoningas, suvokiamas, ir tyčinis pažeidimas. Nuodėmė yra tas matas, kuriuo yra matuojamas nenoras būti dieviškai vedamam ir dvasiškai nukreipiamam. Piktybinis blogis yra dieviškojo dėsnio, Tėvo valios, sąmoningas, ryžtingas, ir atkaklus pažeidinėjimas. Piktybinis blogis yra meilės kupino Tėvo plano dėl asmenybės išlikimo ir Sūnų gailestingo tarnavimo dėl išgelbėjimo nuolatinis atstūmimas. Mokykite, jog visa žmogaus pareiga yra apibendrinta šitame viename įsakyme: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, savo visu protu ir visa siela, o savo artimą mylėk kaip save patį. Meilė yra troškimas daryti gėrį kitiems. Psl. 648 Tu negali atskleisti Dievo tiems, kurie jo neieško; tu negali nenorinčių sielų vesti į išgelbėjimo džiaugsmus. Žmogus turi pajusti alkį tiesai dėl gyvenimo patyrimų, arba jis turi trokšti pažinti Dievą dėl ryšių su gyvenimu tų, kurie yra susipažinę su dieviškuoju Tėvu, prieš tai, kada kita žmogiškoji būtybė gali veikti kaip priemonė, kuri tokį bičiulį mirtingąjį vestų pas Tėvą danguje.

Rimantas: Vaidai, jeigu tu esi savo likimo kalvis ir nori būti Dievo atskleidėjas kitiems, tai kodėl negali juo būti? VaidasVDS rašo: Tu negali atskleisti Dievo tiems, kurie jo neieško; tu negali nenorinčių sielų vesti į išgelbėjimo džiaugsmus.

Jolanta: O kaip su siekiu tapti tokiu tobulu koks yra Tėvas dnguje?

Roman: Atsakymas labai paprastas,,,Kada Dievas sukure zmogu,tai buvo pats tobuliausias jo kurinys,, jis idejo i ji visa savo meile,,Dieviska meile, ipute savo dvasia jis padare ji savo paties pavidalu, jis paskyre taip pat savo nuostabius ir tobulus kurinius angelus ji globoti ir saugoti ir jam tarnauti. Ir zmogaus pareiga Savo tevui Dievui tarnauti ir tapti tokiu sventu kaip jis pats,, beja tai kiekvieno krikscionio pareiga ir skelbti apie jo Dangiska karalyste. Kaip tai daryti apie tai parasyta keturiuose evangelijose Zmogus tiesiog pasirenka per kuriuos vartus jis ieis

Rimantas: Roman rašo: Atsakymas labai paprastas,,,Kada Dievas sukure zmogu,tai buvo pats tobuliausias jo kurinys,, jis idejo i ji visa savo meile,,Dieviska meile, ipute savo dvasia jis padare ji savo paties pavidalu, jis paskyre taip pat savo nuostabius ir tobulus kurinius angelus ji globoti ir saugoti ir jam tarnauti. Ir zmogaus pareiga Savo tevui Dievui tarnauti ir tapti tokiu sventu kaip jis pats,, beja tai kiekvieno krikscionio pareiga ir skelbti apie jo Dangiska karalyste. Kaip tai daryti apie tai parasyta keturiuose evangelijose Zmogus tiesiog pasirenka per kuriuos vartus jis ieis Taip, Roman, evangelija yra viena iš daugelio žmonių parašytų koncepcijų apie tai, kaip čia viskas padaryta ir kaip viską padaryti geriau ir yra daug labai gerų krikščionių, musulmonų, induistų... Tik kodėl ne visi žmonės tokie? Kodėl ne visi įeina pro teisingus vartus. Todėl, kad negali, todėl, kad tada būtų neįdomus žaidimas. Kad žaidimas būtų įdomus, kažkas turi pralaimėti. Tai yra laikinas pralaimėjimas ir apie jį greit pamirštama. Kaip pralaimėjęs vaikas trumpai būna labai nusiminęs ir jam atrodo, kad čia pasaulio pabaiga, bet po minutės jis jau linksmai žaidžia kitą žaidimą.

Rimantas: Jolanta rašo: O kaip su siekiu tapti tokiu tobulu koks yra Tėvas dnguje? Paprastai, kam duotas noras, tas ir siekia (galvoja, kad siekia), iš tikrųjų toks ir yra, jis gi ir yra Dievas, nes be jo nėra nieko kito.

VaidasVDS: Reikia nemaišyti siekio su buvimu. Šiame gyvenime galima tik pradėti siekti tobulumo. Bet iš tiesų galima ir reikia stengtis kiekvieną savo veiksmą atlikti kuo geresniu būdu ir taip, kad tai atitiktų Dievo valią. Šiame gyvenime pats svarbiausias yra pasirinkimas ieškoti Dievo ir ieškoti brolystės ir sutarimo tarp žmonių. Tobulumui pasiekti duota amžinybė... Rimantai, tai citata iš Urantijos Knygos - Jėzaus žodžiai. Juk yra žmonių, kurie jau galutinai atstūmę išlikimą. Tokius kviesti yra visiškai beviltiška. Yra ir tokių, kurie Dievo ieškojimą laiko kvailyste. Tokius išgelbėti gali tik koks nors asmeninis sukrėtimas, po ko jie būtų priversti permąstyti savo gyvenimą ir pradėti ieškoti Dievo.

Rimantas: VaidasVDS rašo: tai citata iš Urantijos Knygos - Jėzaus žodžiai. Suprantu, Vaidai, kad ne tavo, bet kai paimi citata iš tavo komentaro citatos, tai gaunasi "VaidasVDS rašo". VaidasVDS rašo: Juk yra žmonių, kurie jau galutinai atstūmę išlikimą. Tokius kviesti yra visiškai beviltiška. Ne mums spręsti (ir netgi ne jiems), kas ką yra atstūmęs. Patys beviltiškiausi dažnai tampa perspektyviausiais ir atvirkščiai.

emipetras: Rimantai , perspektyvoje taip , mes negalime spręsti kas bus vertingesnis ir perspektyviausias , tačiau šios dienos kontekste , mes galime sakyti . ,, Žmogau tu eini ne tuo keliu ir kalbi ne tuos žodžius . Tu tiesiog nenori žinoti kas tu esi ''

Rimantas: emipetras rašo: tačiau šios dienos kontekste , mes galime sakyti . ,, Žmogau tu eini ne tuo keliu ir kalbi ne tuos žodžius . Tu tiesiog nenori žinoti kas tu esi '' Sakyti tai galime, bet ar nebus tai kito teisimas?

Jolanta: Sakyti mes galime dau ką, bet kiek mus išgirs?????? Kita vertus ar turime teisę palikti likimo valiai negirdinčius? Kodėl žmogus negirdi ar todėl kad nenori, ar todėl kad negali? Jei nenori tai nenori, bet jei negali? Kaip su tais? Kuo toliau juo tamsesnė aplinka atrodo ir dažnai sau užduodu klausimą ar verta bandyti kažką daryti? bet kita vertus, o ką aš dar galiu bedaryti? Čia jau nebe noro padėti klausimas, o mano pačios egzistencinis klausimas. Kaip praleisiu laiką čia Žemėje. Bet pagalvoju ir apie tai, kada buvau nežinanti galėjau sumesti kaltę likimui, atsitiktinumaui, dabar žinau kad tik pati esu atsakinga už save ir tai pradeda slėgti, iš vienos pusės tamsa, iš kitos mano beviltiškumas veikti toje tamsoje ir dar pačios atsakomybė. O gerai pagalvojus gal laimingesnė buvau kai daug ko nežinojau, tik norėjau tikėti. tada vėl keliu sau klausimą, ar verta stengtis kažką įrodinėti žmonėms, gal jie laimingesni nesuvokdami realybės?

Rimantas: Jolanta rašo: Sakyti mes galime dau ką, bet kiek mus išgirs?????? Jolanta, kas per nuotaikos? Viskas gerai yra. Melkizedekas, Jėzus buvo atėję mokyti, ar juos kas išgirdo? Vienetai, kurie viską neteisingai suprato ir pamiršo greitai.

VaidasVDS: Rimantai, nesakiau, kad mums spręsti. Pasakiau, kad tokių žmonių yra ir apie tai kalbama pačioje Urantijos Knygoje. O kada Dienų Senieji jau būna apsisprendę dėl tokių, dar gyvenančių šiame pasaulyje, žmonių, tai mūsų pastangos su tokiais bendrauti po Dienų Senųjų sprendimo (apie kurį mes tikrai negalime žinoti) bus tikrai bevaisės.

Rimantas: VaidasVDS rašo: nesakiau, kad mums spręsti. Pasakiau, kad tokių žmonių yra ir apie tai kalbama pačioje Urantijos Knygoje. O kada Dienų Senieji jau būna apsisprendę dėl tokių, dar gyvenančių šiame pasaulyje, žmonių, tai mūsų pastangos su tokiais bendrauti po Dienų Senųjų sprendimo (apie kurį mes tikrai negalime žinoti) bus tikrai bevaisės. Nesakei, Vaidai, bet ar nemanai, kad žaidimo taisyklės gali būti ir pakeistos arba Dienų Seniesiems gali būti pasakyta iš aukščiau: uždedu veto jūsų sprendimui. Jeigu jau ten pas juos viršuje viskas kaip pas mus panašiai (visokios ten instancijos, protokolai), tai turbūt visko gali būti?

VaidasVDS: Rimantai, čia tik pas mus viskas greitai keičiasi. Pas mus praeina tūkstantmečiai, kol ten kas nors išsisprendžia, kaip ir Liuciferio maištas, jo nutraukimas ir pasekmių likvidavimas...

Jolanta: Bet Rimantai, o ką daryti? Sėdėti ir puikuotis kokia tu gudri, kiek daug žinai ir išmanai??????/ Ir kas??????? kam reikalinags žinojimas jei jį laiktyti tik sau? bet kam kalbėti jei tavęs negirdi? Ir ar padės tavo kalbėjimas kam nors? nesitaikau į Kristaus vietą, man per maža išminties ir tvirtumo, bet gyventi taip kaip gyvenau anksčiau, nebegaliu. ...... Nusijuokiau, vienam žmogui buitiniame bendravime neseniai pasakiua, kad kažkas vyksta giliai, kad manyje vyksta revoliucija, tai kai jau nebegali kaip gyvenai gyventi, o kaip naujai gyventi dar nežinai. dabar rašant ir suvokiau kad ta revoliucija ne buitiniame lygmenyje, o dvasinėje plotmėje. Žinojimas įpareigoja......ir tai ne žodžiai.......teks kažkaip susitvarkyti :)

Rimantas: Tai turbūt tam ir reikia mokyti, kad pats išmoktum, Jolanta, kaip tas mokytojas, kuris keturis kartus vaikams paaiškino ir sako - vaikai, aš jau pats supratau, o jūs dar nesupratot.

emipetras: TEBŪNIE RAMYBĖ Žmogaus protui ir jo sielai ramybė ateina tada , kai iš jo lūpų sklinda žodžiai , šlovinantys Dangiškąjį Tėvą . Reikia savo lūpas kuo dažniau atverti ir Dangiškojo Tėvo vardą su meile ištarti . Kiekvienas žodis turi savo energetinį dažnį , žodžiai tave gali subalansuoti arba išreguliuoti . Žodžių tarimas su dievybių vardais , atneša palaimą sielai ir protui , nes turi ypač raminantį energetinį poveikį visam protui ir visam fiziniam ir emociniam kūnui . Kuo dažniau savo mintyse reikia kalbėtis su Dangiškojo Tėvo Dvasia ir tik su meile , ir laisva valia . Reikia mokytis save mylėti , ne dėl to , kad tu esi , bet todėl , kad Dievo TĖVO Dvasia turi . Ir taip toliau , ir taip toliau , ir taip toliau . ,,Povtorėnijė - matj učenijė ''

Rimantas: emipetras rašo: Ir taip toliau , ir taip toliau , ir taip toliau . ,,Povtorėnijė - matj učenijė '' Bet tyla irgi gera byla

Jolanta: Rimantai, mokymuisi galo nebus. Šiuo klausimu labai puikiai pasisakoma Urantijos knygoje. Viskoje kelionėje į Rojų mes atliksime vienu metu du vaidmenius, tiek mokinio, tiek mokytojo. Iš kažko mokinsimės kas yra labiau žinantis ir kažkam perduosime savo žinias kas mažiau žino. labai nustebino tenai parašytas toks sakynys, kad neužsiskaito kad tu kažką išmokai kol to neperduodi kitam. Tikėtis kad tu išmoksi iki galo čia, manau neverta. O kas dėl žinių kokybės. pagalvokite, kas gali geriausiai suprasti tavo žinią.....o tik tas kuris yra vienu žingsiu iki tavęs. Jei kažkas yra per toli jam bus per daug sudėtinga, o tave aplenkusiam tai bus jau nebeįdomu. Taip žingsnelis po žingsnelio tempdami vienas kitą ir galime judėti į priekį.

Jolanta: Šiai dienai mano mokytojas (nors ir ne 100 procentų viską priimu) bet yra tik vienas žmogus, tai Algimantas. Jis tikrai visa galva yra aukštesniame lygyje ir iš jo galiu gauti tikrai man vertinų pamokų. paskutinį šeštadienį jis pasakė vieną sakinį, o aš savyje net nujukiuo, ir tikrai pagalvojau, o juk tai atsakymas į mano keliamą klausimą Bet tur būt normalu kad daug kas jo nepriima, bet priima gal kokio kunigo mokymus, na toje būsenoje kokioje yra žmogus jį geriausiai judėti pirmyn stimuliuoja kunigas, kitą gal Budizmas atrodo labiausiai skatinantis augimą ir t.t. Na nepersšoskime mes per nieką, kaip Vaidas rašė, nesutrumpinsi laiko. Viskas yra puiku kai judama link šviesos. Ir gradavimas aukštesnis laiptelis, žemesnis laiptelis yra juokingi. Tai padeda judėti arba nepadeda ir tiek.

Rimantas: Jolanta rašo: O kas dėl žinių kokybės. pagalvokite, kas gali geriausiai suprasti tavo žinią.....o tik tas kuris yra vienu žingsiu iki tavęs. Jei kažkas yra per toli jam bus per daug sudėtinga, o tave aplenkusiam tai bus jau nebeįdomu. Jolanta rašo: Šiai dienai mano mokytojas (nors ir ne 100 procentų viską priimu) bet yra tik vienas žmogus, tai Algimantas. Ir man Algimantas ankščiau buvo įdomus.

Jolanta: Ne įdomume esmė, bent man. O tame kiek kas tau padeda atsakyti į iškilusius klausimus. Niekas už mus negali nueiti mūsų kelio, nei Algimantas, nei Urantijos knyga, nei kitas pašnekovas. Deje, viską turėsime savyje išsrėbti patys. Mokytojas ne tas kuris srebia tavo vidines nesamones, o tas kuris parodo kelią kaip išsrėbti. galima žinoti milijona ir vieną tiesą, ir teisingą tiesą, bet kas iš to jei nežinosi kaip susitvarkyti su savo vidiniu AŠ. Nors ką aš rašau, nusijuokiau savyje, kiek pati žinau kaip susitvarkyti su savo vidiniu AŠ Gal tik kad bandau tai daryti, kartais pavyksta, kartais žengi atgal kelis žingsnius ir bandai vėl save tempti. Man, labai sunkus vidinis augimas, gal kažkam lengviau ar net visai lengva, bet man jis sunkus. Ir kuo daugiau žinau ir suvokiu tuo labiau nepatenkinta esu savimi kai kažkur suklumpu, tuo didesni vidiniai prieštaravimai drasko. Kartais net pavargstu, net pagalvoju, o kodėl negaliu gyventi taip kaip visi žmonės, na rūpinasi materialiais dalykais, džiaugiasi materialiais dalykais, tai lengvai pasiekiama, aišku ir konkretu. Bet nebegaliu.....kažkam rašiau, viskas, atgal kelio nėra, atgal kelias tik degradacija ir visiška degradacija. Kol nesi ragavusi tos palaimos kurią suteikia gyvasis tikėjimas, kol nesukoki visa ko prasmės būna gerai ir taip kaip yra. Dabar atgal ėjimas duoda tik visišką neviltį, beprasmybę ir visišką tuštumą. Pasirinkau kelią pilną kovos, kurioje negaliu būti pasyvi stebėtoja, bet kartais pasidaro per sunku, tačiau neturiu kito pasirinkimo, tiksliau turiu, tačiau jis būtų man pražūtingas. Gyvasis kelias tikrai nėra lengvas, todėl kartais pagalvoju kad skatindama juo eiti silpną žmogų ar nepabloginčiau jo situacijos. Bet kita vertus, gal kas žino kaip eiti šiuo keliu pasišokinėjant be kovos, kliūčių ir nukritimų. Gal čia tik aš bkaškausi kažko nežinodama ir nesuvokdama.

Rimantas: Jolanta rašo: Dabar atgal ėjimas duoda tik visišką neviltį, beprasmybę ir visišką tuštumą. Tai kam eini atgal, eik pirmyn. Jolanta rašo: Kol nesi ragavusi tos palaimos kurią suteikia gyvasis tikėjimas, kol nesukoki visa ko prasmės būna gerai ir taip kaip yra. Man tai po palaimų visada būna pagirios (atchodai). Kaip fizinės taip ir dvasinės. Palaima kaip kreditas banke, skolą reikia atiduoti su palūkanomis. Todėl mečiau gerti, rūkyti, negeriu jokių tonizuojančių gėrimų ir nevaikštau į jokias šventoves, kur galima gauti dvasinę palaimą. Jaučiuosi puikiai. Daug dirbu. Pavargstu aišku, bet pailsiu ir vėl pirmyn. Pradėjau lankyti jogą dėl fizinio tobulėjimo ir jaučiu, kad taip ir yra. Dvasiškai irgi tobulėju ir svarbiausias dalykas, kurį supratau neseniai yra tas, kad visi viskas yra viena. Šitas supratimas labai palengvino man gyvenimą, nes dabar turiu atsakymus į visus man rūpėjusius klausimus.

Rimantas: Gavau majoro laipsnį

Rimantas: (637.1) 56:0.1 DIEVAS yra vienybė. Dievybė yra visuotinai koordinuota. Visatų visata yra vienas milžiniškas integruotas mechanizmas, kurį absoliučiai kontroliuoja vienas begalinis protas. Visuotinės kūrinijos fizinės, intelektualios, ir dvasinės sferos yra dieviškai abipusiškai susietos. Tai, kas yra tobula ir netobula, iš tikrųjų yra tarpusavyje susieta Taip, kad jeigu mėgsti nuo kalniuko važiuoti, tai turi mėgti ir rogutes ant kalniuko užsitempti. Mūsų dualiame pasaulyje po palaimos ateina depresija (gal ne tas žodis). Čia kažkaip reikia susibalansuoti, kad nebūtų tų svyravimų ir tame atrasti nusiraminimą. Ramybės jums - sakė Jėzus. Kažkas pasakys, kad taip gyventi neįdomu ir jis bus teisus, nes tam viskas ir sukurta, kad būtų įdomu. Ir kiekvienam savo vaidmuo šitame žaidime. Tie kas tai supranta, gyvena savo gyvenimą nebijodami ateities ir nesigrauždami dėl praeities. Yra būdas būti visiškoje palaimoje, pilname žinojime ir už tai nemokėti - susilieti su Kūrėju, bet tada turi atsisakyti savęs, kaip kažko atskiro ir nebus tada kam pajusti tos palaimos, pasidžiaugti žinojimu. Gal galima ir čia šiek tiek to užkabinti tokiu būdu, kad lyg ir džiaugiesi kažkuo, bet supranti, kad ne tu tai darai, o Kūrėjas per tave.

VaidasVDS: O mano geriausias mokytojas yra Urantijos Knyga. Dar nei karto nepavedė. Ir kaip tik padėjo atskleisti, koks blogas yra save apgavęs mokytojas Algimantas, kuris buvo apgavęs ir mane. Tačiau ir mano gyvenime buvo tarpas, kada žavėjausi Algimantu. Jis tikrai labai protingas, tikrai gana intelektualus, tikrai labai atsidavęs tam, ką daro. Tik turi vieną iš bjauriausių žmogiškųjų savybių - beviltiškai įsimylėjęs ir sureikšminęs save. Pačiam teko ganėtinai "paremontuoti" savo smegeninę, kol buvo pašalintos tos žavėjimosi kitu žmogumi liekanos. Ir čia vėl geriausiai padėjo Urantijos Knygos studijavimas ir po to sekęs kitų Urantijos Knygos skaitytojų stebėjimas ir analizavimas. Manau viena didžiausių blogybių įvairiose religijose visais laikais buvo ir yra - žavėjimasis ne pačiu Dievu, bet tam tikrais žmonėmis. O ypač tokiais, kurie patys save paskelbia pranašais ar Dievo įgaliotiniais. Jau net nejuokinga, kuomet Algimantas kažkada turėjo Dievo Tėvo įgaliojimą, po to gavo Rojaus Trejybės. Ir to dar jam buvo maža - dabar turi Rojaus Trejybės - Aš Esu įgaliojimą. Na ir kaip gi tokiam gali kokie tai mirtingi "šliužai" išdrįsti prieštarauti ? Toks psiaudomokytojas greitai užmiršta paprastą Jėzaus pasakytą tiesą Tikrasis mokytojas savo intelektualų vientisumą išlaiko tuo, kad visą laiką jis lieka mokinys.

Rimantas: VaidasVDS rašo: Manau viena didžiausių blogybių įvairiose religijose visais laikais buvo ir yra - žavėjimasis ne pačiu Dievu, bet tam tikrais žmonėmis. Tas tai taip, Vaidai, bet kai supranti, kad tie kiti žmonės, kaip ir tu pats, yra tas pats Dievas, palengvėja užduotis mylėti kitus kaip ir save patį. Kaip ir kiti žmonės, Algimantas turi savo rolę ir ją vaidiną šitame spektaklyje. Galvoji, kad jis pats sugalvojo pasiskelbti ambasadorium? Paprasčiausiai jis kitaip ir negalėjo. Toks yra Dievo scenarijus ir kitaip būti negali. Tu gi negali neskaityti Urantijos knygos arba vaikščioti į Algimanto pamaldas. Pabandyk, gal pavyks. Greičiausiai ne. Sakai, kad esame savo likimo kalviai. Manau tai iliuzija, savihipnozė. Gal ir turim laisvės šiek tiek paimprovizuoti, bet už ribų išeiti negalim. Kaip kompiuteriniame žaidime, eini kur nori, bet tik programos ribose.

VaidasVDS: Rimantai, nežinau, iš kur imi žinias, kad tai tėra Dievo sugalvotas žaidimas ir kad jame kiekvienam yra numatyta savo rolė. To Urantijos Knygoje tikrai nėra. Mes kiekvienas roles pasiskiriame sau, pagal Dievo suteiktą laisvą valią. Mums daromas dieviškas poveikis tik tuomet, kada mes jį suvokiame ir savanoriškai jį renkamės. Bet tai jokiu būdu ne mistinis poveikis, ne haliucinacinis. Tai labai atsakingai apmąstytas ir suderintas su Apreiškimo žiniomis poveikis ir būtinai atmetant savanaudiškumo ir savęs išaukštinimo pasireiškimus, kurie yra būdingi netobuloms būtybėms. Dievas niekam nekuria scenarijų. Dievas tik laukia, kada žmogus atsilieps į Jo buvimą žmoguje. O kada žmogus atsiliepia į dievišką raginimą, jam lygiai taip pat svarbu nenuklysti religinio fanatizmo klystkeliais. Kaip galima įsivaizduoti bendravimą su tuo, kas įgaliotas to, ko aukščiau šiuo metu ir per visu ateities amžius, būti negali. Tik besąlygiškas paklusimas ir pritarimas viskam, ką jis sako ir daro. Na bet tai jau yra absurdų absurdas. Ir nesuprantu, kaip galima neva studijuoti Urantijos Knygą ir to nepastebėti...

Rimantas: VaidasVDS rašo: nežinau, iš kur imi žinias, kad tai tėra Dievo sugalvotas žaidimas ir kad jame kiekvienam yra numatyta savo rolė. To Urantijos Knygoje tikrai nėra. Teorinių žinių imu iš daug kur, nuo vaikystės daug skaičiau (mokykloje buvo neįdomu, tai nesimokiau) ir gyvenu čia jau penkiasdešimt metų, tai praktikos ir patirties irgi kažkiek yra. Skaitau, kad Urantijos knyga yra vienas iš bandymų paaiškinti kaip čia viskas padaryta ir kaip padaryti geriau. Porą kartų perskaičiau šitą knygą ir prisimenu, kad yra ten užsiminta apie kiekvienam žmogui įdėtą programą, kuria atradus gyvenimas tampa ar tai laimingesnis, ar tai produktyvesnis. Bet nebūtinai taip yra, nors ir parašyta. Viskas, kas parašyta yra negyva raidė, gal todėl Jėzus nesutarė su rašto žinovais, kad tie aklai tikėjo raštais.

Rimantas: Rimantas rašo: gyvenu čia jau penkiasdešimt metų, tai praktikos ir patirties irgi kažkiek yra. čia užsimiršęs su tokiu pasididžiavimu parašiau, lyg tai būtų mano nuopelnas

Jolanta: Urantijos knygoje yra parašyta, buvo labai daug pranašų ir jų dar daug bus ateityje

Jolanta: Trupti grubokai Rimantai parašei, su sarkazmu, bet tiek to, pabandysiu nesiparinti Algimanto nesupras nė vienas žmogus kuris nesuvoks Dieviškos samonės pasireiškimo ir žmogaus biologinio proto pasireiškimo skirtumo. Jo samonė tikrai yra aukštesniame lygyje už mūsų visų kartu sudėjus. Ir tai nėra žavėjimasis tai faktas. Kiek jo mokymai naudingi aplinkiniams jau kitas klausimas.........nes per aukštas lygis negali žmogaus nuosekliai ugdyti jis nebegali natūraliai evoliucionuoti ir turi arba pasitikėti arba ne, be suvokimo. Tačiau kyla kitas klausimas ar turi žmogus turintis jau tokį samonės lygį nusileisti iki primityvesnio lygio????? Ir kodėl??? Gal tam turi būti kiti mokytojai, tarpiniai. O gal užaugs žmogus kuris bus vienu žingsniu nuo jo ir galės jo suvokimu pasinaudoti kaip mokymu, jau ne aklu o samoningu nurodančiu kur turi eiti. Nesididžiuokite tuo kad jums nieko nereikia, turite save, Dievą ir Urantijos knygą. Gal būt tai ir gerai.......bet nemanote kad galima užrūgti savo sultyse???? O Algimanto misija deje niekada neišplauks į didžiuosius vandenis bent artimiausiu metu, per daug didelis atotrūkis nuo kitų religijų, ir ne gyvojo itikėjimo idėja, ir ne gyvojo kelio idėja, tai fantastiška idėja ir ją tikrai reikia plėtoti, tai tikrai ateities žmonių religija, tačiau atotrūkį jis didina gana neesminiais dalykais, tai Dievo, Tėvo, Kūrėjo, Visako pradžios ir pabaigos dar naujais užvardinimais. gal klystu, tačiau man atrodo, kad būtent tai jam pakiš koją įgyvendinant pagrindinę misiją, tai Gyvojo tikėjimo kelio skleidimą. Nors ir visiškai suprantu kodėl jis naudoja Rojaus Trejybės, bei Aš Esu pavadinimus, gal reikia sakyti asmenis kaip garbinimo objektus. Tačiau žmogui pereinant nuo stabų religijos prie Gyvojo kelio religijos su asmenine atsakomybe yra gana didelis šuolis ne daug kam pakeliamas, ir dar svetimi vardai.....visiškai normalu kad žmogų atstumia.Bet gal tai ateities tik klausimas. Tačiau šiai dienai, kad ir kokios teisingos ir geros būtų idėjos, jos yra užblokuojamos nes įpakavomas jų yra bauginantis ir svetimas. Deje, mano nuomone Gyvojo itikėjimo religiją, kurią pradėjo Algimantas, na gal tiksliau ją pradėjo Kristus, bet atgaivino su nauju kontekstu Algimantas, plėtos vėliau jau kažkas kitas, nes šiai dienai ji neturi galimybių prasimušti į plačią visuomenę, kaip pažangi mintis. Bet tai fantastiška pradžia

Jolanta: Vaidai, o tu nepagalvojai kad imiesi per didelės atsakomybės vertindamas ko nori Dievas, kiek jis suteikia įgaliojimų vienam ar kitam asmeniui. Na Dievas tai abstraktu, skaitantys Urantijos knygą suvokia, kad Dievas žmoguje reiškiasi per Minties Derintoją. Ir kur parašyta Urantijos knygoje, kad žmogaus samonė gali susielieti tik tiek o ne kitokiu laipsniu su minties derintoju???? Kur parašyta, kad žmogus negali suvokti Visatos plano????? Kad negali būti jam paskelbta jo misija???? Kristus juk suvokė per savo minties derintoją savo misiją. O Urantijos knygoje parašyta, kad buvo net mūsų planetoje žmonių kurie susiliejo su Minties Derintoju dar būdami gyvi savo gimtojoje planetoje. Jei kažko nesupranti, tai juk dar nebūtinai taip nėra. Patinka, nepatinka čia jau kitas klausimas......žinoma neverta verstis per galvą ir daryti tai kas tau nepriimtina, na nepriimtinas Algimanto mokymas neklausai jo. Bet teigti kad tai nesamonė, kad tai haliucinacijos.......tai neteisinga, nes imiesi teisėjo vaidmens neturėdamas tam kompetencijos. Tikiu kad galime atrasti Tėvą įvairiais būdais, bet vienas, pažangiausias šiai dienai manau yra Algimanto mokomas Gyvasis kelias. Taip, galima juo eiti ir vienam pačiam, bet tai labai pavojinga, nes neturi su kuo save lyginti ir gali nusiklaidžioti į klystkelius, žinoma ir tai nėra blogai, paklaidžioji, pasinervini, kaip aš padepresuoju ir vėl pravalęs smegeninę šoliuoji toliau. bendraminčių bendruomenė sustiprina tave kai ateina krizės, Tvirtas ir teisingas žodis apvalo nuo apnašų tavo mintis ir t.t. Tai puiki pagalba, gal net pmatavimas savo minčių ir pravalyms kai pradedi jau nukrypti į savo ego.

VaidasVDS: Rimantas rašo prisimenu, kad yra ten užsiminta apie kiekvienam žmogui įdėtą programą, kuria atradus gyvenimas tampa ar tai laimingesnis, ar tai produktyvesnis. Nėra, Rimantai, taip parašyta Urantijos Knygoje. Kažkas tavo mintyse tiesiog susipainiojo. Niekas žmogui jokių programų neįdėjinėja... Jei surasi tą vietą, mes nesunkiai tai išanalizuotume. ------- Jolanta, aš Algimantą jau senokai perpratau. Pamačiau jo klaidas, bandžiau nuoširdžiai su juo bendrauti ir jas jam rodyti, bet jis pradėjo mane trinti, ir ne tik mane, o ir mano cituojamas Urantijos Knygos citatas. Iš pradžių dar bandė jas savaip interpretuoti, o vėliau paprasčiausiai trynė be jokių paaiškinimų. Na toks įgaliotas ir labai protingas asmuo mane turėjo sutriuškinti dar neprasižiojusį O dabar tavo dėmesiui nedidelė ištrauka iš Urantijos Knygos Amžinasis Sūnus fizinėse sferose asmeniškai neveikia, jis taip pat neveikia, išskyrus tiktai jo veikimą per Bendrai Veikiantįjį, ir proto tarnystės tvarinių būtybėms lygiuose. Klausimas tau, kaip protaujančiai būtybei. Jei Amžinasis Sūnus fizinėse sferose (t.y. mūsų sferoje) asmeniškai neveikia, tai kaip jis sugeba perduoti savo mokymus ir įgaliojimus Algimantui. Juk Algimantas nepasako, kad tie mokymai jam perduodami per Bendrai Veikiantįjį. O veikimas dar nėra tiesioginis bendravimas. Manau Algimantas jau senokai primiršo šios Knygos tiesas, labai perdėm susižavėjęs savimi ir savo išsigalvota misija. Nors jo mokymuose nieko per daug ko nors netinkamo nėra, tačiau aš jo mokymus vertinu, kaip nuoširdžių žmonių klaidinimą. Ir tas nuolatinis raginimas vis labiau atsiverti bei priekaištavimas, kad kažkas ne per giliai atsivėręs, gali silpnesnius žmones vesti ir link klaidų bei fanatizmo...

Rimantas: VaidasVDS rašo: Nėra, Rimantai, taip parašyta Urantijos Knygoje. Kažkas tavo mintyse tiesiog susipainiojo. Niekas žmogui jokių programų neįdėjinėja... Jei surasi tą vietą, mes nesunkiai tai išanalizuotume. Nesusipainiojo mano mintyse niekas, yra tokia vieta, bet neieškosiu. Nėra prasmės knistis tokioje storoje knygoje ir nenoriu grįžti prie praeito etapo.

Rimantas: Paieškojau vis tik per paiešką ir greit radau tą vietą: (1204.5) 110:2.1 Kada Minties Derintojai apsigyvena žmogaus proto viduje, tada, jie su savimi atsineša modelines karjeras, idealius gyvenimus, kaip juos nulėmė ir iš anksto nustatė jie patys ir Dieviningtono Personalizuoti Derintojai, ir kuriuos patvirtino Urantijos Personalizuotas Derintojas. Tokiu būdu jie pradeda dirbti turėdami konkretų ir iš anksto nustatytą planą savo žmogiškųjų subjektų intelektualiam ir dvasiniam vystymui, bet nė vienai žmogiškajai būtybei šitą planą priimti nėra privaloma. Jūs visi esate likimo subjektai, bet iš anksto nėra nustatyta, kad jūs privalote priimti šitą dieviškąjį likimą;

VaidasVDS: Šaunu Rimantai, kad pasistengei. O dabar skaitome toliau Būtent jų misija yra įgyvendinti tokius proto pasikeitimus ir įvykdyti tokius dvasinius suderinimus, kad jūs galėtumėte noriai ir išmintingai pritarti, tokiu būdu, kad jie galėtų turėti daugiau įtakos asmenybės vystymosi reguliavimui; bet nesvarbu, kokios bebūtų aplinkybės, šitie dieviškieji Pagalbininkai tikrai niekada nepasinaudoja jumis arba kokiu nors būdu savavališkai nepaveikia jūsų pasirinkimo ir sprendimų. Derintojai gerbia jūsų asmenybės nepriklausomybę; jie visada paklūsta jūsų valiai. Jie naudodami savo darbo metodus yra atkaklūs, išradingi, ir tobuli, bet jie niekada nevartoja prievartos valinių asmenybių, kuriose jie gyvena, atžvilgiu. Dieviškasis Pagalbininkas niekada nesudvasins nė vienos žmogiškosios būtybės prieš jos valią; išlikimas yra Dievų tokia dovana, kurios laiko tvariniai turi trokšti. Taigi to niekaip negalime pavadinti žaidimu. Pats kiekvienas žmogus, kaip asmenybė, kaunasi dėl savo likimo, dėl išlikimo, kurio reikia trokšti. Be abejo Derintojas yra faktiškai pats Dievas Tėvas, todėl Jis tiesiog žino, kame Jis apsigyvena, koks to žmogaus genomas ir be abejo turi tokią įžvalgą, kokios joks mirtingasis žmogus negali turėti. Ir tik nuo paties žmogaus valios ir apsisprendimo priklauso ne tik jo, bet ir jo Derintojo likimas, ar jam tai bus paskutinė stotelė ar ne. O tai tikrai ne žaidimas...

Jolanta: Vaidui, atsakymas į klausimą. Amžinasis sūnus yra Tėvo žodis, taip, kol nebuvo Bendrai Veikiančiojo arba kitaip Begalinės Dvasios, nebuvo ir kūrinijos, tik atsiradus Begalinei Dvasiai atsirado ir kūrinija. Amžinasis sūnus mūsų visatoje taip pat veikia tik tiek, kiek veikia jo sūnūs kūrėjai, kaip ir Begalinė Dvasia veikia mūsų sferoje tik per Šventąją Dvasią. Tačiau reikia nepamiršti, kad Sūnūs yra gana įvairūs, yra Tėvo sūnūs, kaip Kristus, kuris yra Tėvo ir Amžinoji Sūnaus kūrinys yra taip pat ir Trejybės Sūnūs. Yra Visuotinis Kūrėjas visa ko pradžia ir pabaiga, kaip dabar sakoma AŠ ESU, tačiau yra ir patirditinis Dievas Dievas Aukščiausiasis ir Dievas Begalinysis. Tai nereiškia kad yra daug Dievų, tačiau tam tikrame lygyje yra priimamas tam tikro Dievo patirties dalis. Taip kaip visa evoliucija yra sumanyta Kūrėjo, jos tam tikri evoliuciniai laimėjimai pasireiškia Dieve Aukščiausiame ir Dieve Begaliniame, kaip patirtiniame Dieve. Kūrinija nėra toks paprastas mechanizmas, o ir mums suvokimas apie ją duotas gana ribotas, nors jis atrodo begalinis lyginant su informacija iki Urantijos knygos. Tačiau visomos atžvilgiu tai aguonos grūdelis. Juk ne kartą Urantijos knygoje minima, kad yra ir daugiau, bet Jums tai neturėtų įtakos Jūsų augimui todėl nepateikiama ir t.t. Kitaip bandant suprasti, juk mes klausydami Kristaus girdime Tėvą ir Amžinąjį sūnų. Kodėl negali būti taip, kad kažkas klausydamas Trejybės sūnaus girdi Trejybę. Čia tik interpretacija. Teisybę pasakius aš nežinau. Bet man to ir nereikia žinoti. Man įdomu tik viena, mokymai artina prie Tėvo ar ne. jei artina vadiniasi misija reikalinga, jei ....... ne man spręsti. Pas mane yra sava vizija, ką turėčiau daryti. Ir tikrai nebūti teisėja

Jolanta: Deje taip, Minties derintojai yra tik pagalbininkai, kai žmogus nori tos pagalbos. Būtų paprasčiau kad už mus kažkas atliktų juodą darbą, kad galima būtų dėl nesėkmės kaltę suversti kažkam kitam, tačiau taip yra, kad už viską atsakome tik mes patys. Tai gazdins dar daug metų žmones, todėl labai daug ir dar ilgai atsisakys gyvojo kelio ir daugeliui bus priimtina ritualinė religija. Tačiau tie kas pajunta atsakomybės baimę turėtų žinoti, kad niekas nereikalauja atsakomybės užtai už ką žmogus nėra pajėgus prisiimti. jei žmogus priėmė nuoširdų sprendimą tuo metu manydamas, kad jis vykdo Dievo valią, kad ir koks netobulas jam atrodytų šis sprendimas po kurio laiko, tuo metu jis buvo geriausias, nes greičiausiai paskatino naujo suvokimo atėjimą. Juk neveltui Urantijos knygoje parašyta, kad nuoširdumas yra vienintelis raktas į Rojų.

Jolanta: Dar truptis komentaro Vaidui Norėčiau kad suprastumėte vieną dalyką. Vieni pranašai bendravo su Viršžmogiškosiomis būtybėmis, kiti ne, kad ir Buda. Tačiau turėjo labai stiprų religinį suvokimą. Imkime kad ir Mozę, kiek jo mokymuose buvo apreikštos informacijos o kiek jo stipraus suvokimo dalis???? nenuvertinkite žmogiškojo suvokimo, jautrumo viršžmogiškiems dalykams. Kelti klausimą reikia tik taip, ar tai padeda žmogui priartėti prie Dievo, visa kita tik teologinės smulkmenos. Juk Mozė net labai gudravo, kad žmonės atisakytų daug dievų ir prieitų prie vieno Dievo idėjos ir dangiškos būtybės jo nepasmerkė. kartais užsikabinę už smulkmenų nematome esmės.

Jolanta: Dar truptis komentaro Vaidui Norėčiau kad suprastumėte vieną dalyką. Vieni pranašai bendravo su Viršžmogiškosiomis būtybėmis, kiti ne, kad ir Buda. Tačiau turėjo labai stiprų religinį suvokimą. Imkime kad ir Mozę, kiek jo mokymuose buvo apreikštos informacijos o kiek jo stipraus suvokimo dalis???? nenuvertinkite žmogiškojo suvokimo, jautrumo viršžmogiškiems dalykams. Kelti klausimą reikia tik taip, ar tai padeda žmogui priartėti prie Dievo, visa kita tik teologinės smulkmenos. Juk Mozė net labai gudravo, kad žmonės atisakytų daug dievų ir prieitų prie vieno Dievo idėjos ir dangiškos būtybės jo nepasmerkė. kartais užsikabinę už smulkmenų nematome esmės.

VaidasVDS: Jolanta, dabar jau mums nėra ko gudrauti. Turime Urantijos Knygą. Nėra labai didelė problema Ją suprasti. Jei žmogus turi sveiką protą, jis tikrai pajėgus Ją suvokti. O kas yra esmė. Tai gali būti ir mažai, bet kartu ir labai daug. Nes pagrindinė esmė - Dievo Tėvystė ir žmonių brolystė. O štai kokiu nors konkrečiu klausimu, pvz. kaip šeima, esmę keliais žodžiais jau apibūdinti sunku ir t.t. Dabar dar viena citata iš Urantijos Knygos Neužmirškite, jog įgaliojimai buvo visos žydijos slaptažodis. Pranašai visada pridarydavo nemalonumų, nes jie taip drąsiai išdrįsdavo mokyti be įgaliojimų, negavę tinkamo mokymo rabinų akademijose ir vėliau, kaip buvo įprasta, Sanhedrino neįšventinti. Kai pretenzingas viešas mokymas šitų įgaliojimų neturi, buvo laikoma, jog tai reiškia neišmanėlišką perdėtą pasitikėjimą savimi arba atvirą maištą. Taigi pareiškimas apie kažkokius įgaliojimus rodo tik to asmens dvasinį silpnumą. Tikriems pranašams įgaliojimai ir susireikšminimas nereikalingi...

Rimantas: Ačiū, Vaidai, kad įvertinai mano pastangas, pasirodo kai ką dar prisimenu. Bet kaip tu tokios svarbios vietos nepastebėjai? Atidžiau reikia knygas skaityti. O dėl kovos ar žaidimo, tai kiekvienam savo, kas žaidžia, kas kovoja, kažkam išvis tas pats. Aš tai stebiu gyvenimą ir matau, kad visa tai žaidimas. Aišku užsimiršęs kartais ir pakovoju, ir pasididžiuoju

Jolanta: Vaidai, nors tu esi daug ilgiau su Urantijos knyga ir taip sakyti man iš esmės juokinga, bet pasakysiu.....kažkada ir aš taip galvojau ....... iš ties juokingai nuskambėjo . Bet per tuos 1,5 metų nuo tada kai pirmą kartą perskaičiau Urantijos knygą aš taip pat galvojau, kad žmogui tereikia ją atsivesti, ją pradėti skaityti ir knyga pati už save kalbės. man tai atrodė taip elementaru, tikra ir logiška. Ir pagauta tų emocijų pirmiausia ką padariau tai nupirkau keleta knygų man brangiems žmonėms ir padovanojau......ir kaip manai, koks rezultatas???? Viens žmogus savo žmonai net skyrybomis pagrasino jei skaitys. Tačiau visokiais aiškeregiais žavisi. Iš kartą nesuvokiau kas darosi. tada apie knygą pradėjau kalbėti žmonėms. Pasakydavau kad paskaitytų knygos atsiradimo istoriją, knygą pristatydavau labai įvairiai, iš karto net pasimesdavau ir nežinodavau kaip ją apibūdinti, juk tai nėra nei religinė, nei filosofinė knyga. Apreiškimas......nesuvoks žmogus. Vėliau pradėjau pristatinėti kaip tikrosios tikrovės knyga. Ir kaip manai, koks rezultatas????? Geriausia ką esu išgirdusi, tai kad šią knygą parašė keletas žmonių siekdami kažkokių tikslų......bet vėl.....pranašais, antagmtinėmis gliomis jie tiki. Dabar tikiu, kad knygai dar daug reikės metų kol ją suvoks daugelis žmonių. Man labai keista, nes ten taip viskas elementaru, logiška ir gana nuoseklu. kad paprasta nepasakysiu, bent skaitant pirmą kartą. Tačiau faktas yra toks. bet vėliau galvoju, o koks gi tos knygos tikslas, kad ja patikėtų???? O gal kad žmogus artėtų prie Dievo, prie Kūrėjo? Manau, kad skaičiusiems Urantijos knygą aiškinti nereikia, tikslas paskatinti žmogų ieškoti Tėvo ir Danguje ir savyje. Vadinsi šiai dienai Urantijos knyga gali atlikti tik mokytojų ruošimo vaidmenį, kurie pasitelkdami jau savomis priemonėmis, ir normalu kad jos bus skirtingos, sieks žmogų pažadinti iš letarginio miego. Tai va Vaidai, nesmerk kitų žmonių priemonių jei jie siekia priartinti žmogų prie Dievo. Jei taip yra vadinasi tas žmogus įgyvendina Urantijos knygos kaip apreiškimo misiją. Ir įgyvendina taip, kaip gali priimti tie žmonės kurie negali priimti vienos Urantijos knygos patys sau. Gal būt tavo priemonės kažkada bus kitos, mano dar kitos, bet jei tai skatns žmones artėti prie Dievo visos jos bus teisingos. Nes net ir Urantijos knygoje rašoma, kad skirtingos religijos yra todėl, kad žmones tą pačią tiesą skirtingai gali priimti.

VaidasVDS: Jolanta, pristatyk Urantijos Knygą, kaip Knygą, skirtą protingiems žmonėms. Visų pirma, tai protinga Knyga. Kas jai gali mesti iššūkį? Ją kažkiek kritikuoti galima tik dėl mokslo pasiekimų, bet ir tai labai sąlyginai, nes pati Knyga apie tai pasisakė, kad tokias tiesas ateityje galima būtų ir peržiūrėti, bet Ji dėl to neteiks neužtarnautų žinių, nes išmintis turi vystytis... O štai visokie mokytojai ją tik gadina. Turi būti ne mokytojai, o bendrautojai, diskusijų dalyviai, tiesos ieškotojai ir tai daryti kartu, ir iš širdies. Kurkime naują žmonių bendriją, paremtą gėriu, supratingumu, tiesos ieškojimu, nuoširdumu ir nesusireikšminimu. Keiskime pirmiausiai save, kad ir kiti norėtų pasikeisti... Nesmerkiu žmonių, bet puikybė, susireikšminimas, didžiavimasis nėra gėris. Jos tikrai nepadeda ieškoti Dievo. O šias savybes turėjo ir pats Liuciferis...

Jolanta: Vaidai, tu klysti.......ko tavo manymu nori Dvasios rašiusios knygą???? Kad knygą darytų stabu ar kad ieškotų žmonės Dievo????? na manau kad tu nesutiksi, kad taip pasakiau....stabas, labai jau neigiamai skamba, tačiau jei kažkas yra labiau sureikšminama už Dievo ieškojimą vadinasi tai stabas. Kristus vengė malikti rašytinių šaltinių tam, kad nepadarytų jų stabais, o atsimintų jo mokymus apie Tėvą, ne jį, ne jo asmenybę, bet būtent Tėvą danguje. Jis visiškai nebandė per jėgą įdiegti kažkokių žinių apie Kūriniją, nors ir klaidingai kai ką suprato, jis nusileido ir nebeneigė, nes jo tikslas apreikšti žmonės Tėvą. Urantijos knygos tikslas nėra kitoks. Dvasių rašiusių knygą tikslas atskleisti Kūriniją ir Tėvą žmonės dabartinio samoningumo lygyje. Taip Urantijos knyga protinga knygą ir čia ne daug kas ginčysis, tačiau gyvasis įtikėjimas yra tikslas, o Urantijos knyga priemonė tam tikslui pasiekti.

emipetras: Kodėl jūs ginčijatės dėl elementarios Tiesos . Knygoje parašyta , kad DIEVAS iš šlovės ir šviesos aukštybių , nusileido pas žmogų . tai ir yra didžioji TIESA , kurios žmonės vis dar ieško ir ieško , vis per kitokius žodžius ir kitokius tikėjimus . O juk pasakyta tiesiai šviesiai - Dievas nusileido pas žmogų , į žmogaus protą . Tai ko daugiau bereikia ? Kokios didesnės ir aiškesnės Tiesos bereikia ? Kokių dar mokytojų reikia žmogui , kad jo protas priimtų šitą dievišką dovaną - minčių Derintoją . ŽMOGUS TURI DARBUOTIS SU SAVO PROTU IR SURASTI SAVO MINČIŲ DERINTOJĄ SAVYJE . Čia niekas kitas nepadės , tik pats žmogus sau gali padėti . Reikia mokyti dirbti . Savaime pats , joks darbas , pats iš savęs nepasidaro . Galima klausytis gražiausių ir išmintingiausių kalbų , galima klausytis gražiausios muzikos , galima gėrėtis gražiausiais peizažais ir reginiais , tačiau jeigu žmogaus protas yra kurčias prieš DIEVO dvasios buvimą jame , tai tokie žmonės niekada neras Tiesos . Ir vis ieškos , ir ieškos jos . Važiuos į INDIJAS , važiuos į HIMALAJUS , ieškos Algimanto , arba dar kito Mokytojo , Gurų , Pranašo . BRANGIEJI MANO ,TIESA YRA MUMYSE . Niekas jos nuo mūsų niekada ir neslėpė , tik geri ir patiklūs žmonių protai nuolatos yra mulkinami ir klaidinami kitų GUDRESNIŲ žmonių protų , kurie nori žmones valdyti ir laikyti savo priklausomybėje . Nieko nėra maloniau , kaip valdyti žmones . Būti jų direktoriumi , prezidentu , viešpačiu , mokytoju , pranašu , jausti pranašumą ir neklystamumą . TIESA yra mumyse , DIEVAS yra mumyse , tai kokias dar paslaptis reikia atskleisti , tam neramiam žmogaus protui ? GYVENKIME , džiaugsme , meilėje , taikoje , ramybėje . Juk viskas žmogui padėta ant lėkštutės , net Kristaus Tiesos Dvasia mums talkina , mūsų sielai ir protui . Net visatos Motina Dvasia , Šventoji Dvasia , talkina mūsų sielai ir protui . O ar labai vertiname savo angelą Sargą , ar dažnai jam padėkojame už ištikimą tarnystę . Taigi pamirštame , tačiau skubame garbinti Rojaus TREJYBĘ , kurios realiai niekas net neįsivaizduoja , nors dedasi labai jau nuoširdūs garbintojai . Aš visada sakiau ir rašiau ir Algimantui , kad žmogui pirmiausia reikia susitvarkyti savo kiemą , o kai viskas čia bus sutvarkyta , visos gėlės bus susodintos ir pražydintos , tada jau kvieskime tolimus Svečius . Tačiau dabar viskas atvirkščiai . Niekam neidomu darbuotis ir puošti savo kiemą , kalbėti ior bendrauti su savo kiemo gyventojais . Štai ROJUS , tai bent .... , kaip ten greičiau patekti , su visomis dar plaukuotomis ausimis ir pilnomis nerimo akimis . Ateis laikas - bus ir vaikas , o dabar mums svarbiausia pažinti save , savo protą , savo sielą , o ne tyrinėti Rojų , Dievą Begalinį ir pan . Pats dangiškasis TĖVAS nusileido į mūsų protą . Štai kur mūsų tyrinėjimo objektas , štai kur visa kosminė paslaptis ir didžioji Tiesa . Ir nereikia blaškytis ir lyderių ieškoti , nes didžiausias Lyderis , didžiausias Mokytojas ir Vienintelis tikras ir gyvas DIEVAS yra mumyse . AMEN.

Rimantas: emipetras rašo: žmogui pirmiausia reikia susitvarkyti savo kiemą , o kai viskas čia bus sutvarkyta , visos gėlės bus susodintos ir pražydintos , tada jau kvieskime tolimus Svečius

Rimantas: emipetras rašo: BRANGIEJI MANO ,TIESA YRA MUMYSE . Niekas jos nuo mūsų niekada ir neslėpė , tik geri ir patiklūs žmonių protai nuolatos yra mulkinami ir klaidinami kitų GUDRESNIŲ žmonių protų , kurie nori žmones valdyti ir laikyti savo priklausomybėje . Sutinku, emipetrai, kad tai yra vienas iš pragyvenimo šaltinių, bet nesmerkiu tų žmonių, kurie manipuliuoja kitais religijos pagalba. Suprantu, kad tai yra jų gyvenimas ir kitaip jie negali. Dėl šventovių, bažnyčių ir susirinkimų, kuriuose visokiais būdais yra garbinamas Dievas, manau, kad jie nereikalingi Dievui. Spręsdamas pagal save, o aš gi ne vienas, manyje yra Dievas, suprantu: nenorėčiau, kad mane mano vaikai (turim tris sūnus) garbintų. Labiau norėčiau, kad jie būtų mano draugais. Tai ir Dievas, manau, norėtų (jeigu Jis išvis kažko nori) to pačio.

Jolanta: Mielas Emili, mylimas brolau. nepyk, ką parašysiu, bet kokią teisę turi tu ar kas kitas sakyti Algimantui ką turi daryti. Turėtumėte tik tada tokią teisę, jei būtumėte jo mokytojai, tačiau šiai dienai yra atvirkščiai. Kokią teisę turiu aš sakyti kaip turi elgtis tu ar Vaidas....jokios. O trjybės garbinimo nereikia atmesti, jos idėja juk jau Melkizedeko laikais plito, o gal net dar anksčiau, Adomo ir Ievos, gal net dalamantijos laikais. Tai kodėl tai turi kliūti dabar. Ir vėl rutuliojamės smulkmenuose, dominėje terminalogijoje. Taip, Dievas padovonajo žmogui savo dalelę minties derintoją, taip sutinku, kad dabartiniam žmogui būtų svarbiausia atrasti Dievą savyje, savo mintyse. Tačiau realiai kiek gali tai padaryti daugelis. O jei negali, o jei žmogus savo samonės produktą priskiria Minties derintojo veikimui? Koks filtras gali tai atskirti? O Minties Derintojo padovanojimas jau pats savaime padaro žmogų tobulą?????? Juk ne, o ir visi turėdami minties derintojus kažkodėl esame skirtingų religinių suvokimų, o kaip atskirti koks ieškojimas geriausias? Ir iškilus milijomui ir vienam klausimui prieinama tik prie vieno atsakymo. Garbinant Tėvą, atverianti siekiui būti toks tobulas koks yra Tėvas, mes atveriame savo išminties galimybes pastebėti tą Dievo dovaną Minties Derintoją. galime knaisiotis po smegenis tiek chirurginiu, tiek psichologiniu būdu jo mes nerasime. nes jis yra virš visko, virš materijos, virš proto, virš minties. Tačiau taip Emili, jis veika. Jis veikia nepriklausomai nuo to ar žmogus suvokia tai ar ne. Gali žmogus samoningai klaidžioti savo samonės labirintuose ir savo samonės produktą pristkirti Minties Derintojo vedimui, o gali žmogus visai neieškoti savo samokėje Minties Derintojo, bet nuoširdžiai garbinti Tėvą ir jo mintys savaime bus vedamos Dieviškosios dalelės jam į tai net neatkreipiant dėmesio. Todėl pasikartosiu, patikimas gali būti tik įtikėjimas į Dievą, noras jį suvokti, atsivėrimo procesas, bet ne galutinis rezultatas. nėra taip paprasta Emili. O šitą sakinį "O ar labai vertiname savo angelą Sargą , ar dažnai jam padėkojame už ištikimą tarnystę . Taigi pamirštame , tačiau skubame garbinti Rojaus TREJYBĘ , kurios realiai niekas net neįsivaizduoja , nors dedasi labai jau nuoširdūs garbintojai . " ištrink iš savo samonės Emili, tai blogas sakinys. Niekas negali už kitą teigti kas ką įsivaizduoja. Rojaus Trejybė reali ir nepriklausomai nuo to, kad aš meldžiuosi Tėvui, jos realumą suvokiu, kaip ir AŠ ESU realumą. Ir niekas neturi teisės sakyti kad kažkas tikra ar ne. Paskutiniu metu gaunu tiek daug auklėjamųjų pamokėlių, noro atvesti mane į tikrąjį kelią, kad puikiai suprantu Algimantą, jo veiksmus. patikėkite, tai taip užknisa, kad stebiuosi jo stiprybe, juk jis tų pamokymų gauna pastoviai, ir pykstama kad neklauso. Blyn, o kodėl turi klausyti?????? Dalydami Algimantui patarimus. kiekvienas iš mūsų parodome tik savo neišmanymą ir menką suvokimą. kartais tai kas nepriimtina reikia atidėti į šoną ir neįsileisti į save, bet ne neigti kaip netiesos. laukti kol priaugsi arba nueisi kitu keliu.

VaidasVDS: Jolanta, nerašyk kitam, kad jis klysta. Nes tai jau yra tavo pačios klaida. Žinai man iš tiesų iki šiol yra pikta (net žinant tiesą, kad "pyktis glūdi kvailių krūtinėje") dėl to, kad kažkada buvo sugriautas tas forumas, kuriame dabar šeimininkauja Algimantas. Tu tuomet nedalyvavai tenai, o man buvo tikra sielos šventė ten lankytis kiekvieną dieną ir bendrauti su nuostabiais žmonėmis - Emiliu (Petru), Vaidu (iš Kl.), Arnoldu, Vita, Gaile, Tadu, Tomu Vln. (kuris dabar jau anapus), tuo pačiu Algimantu ir dar daugeliu kitų. Bet prisireikė kažkam tapti išskirtiniu. Prisigalvojo, prisikalbėjo sau nesąmonių ir paskelbė tai, kaip tiesą. Kada mes pradėjome jam pirštais badyti į Urantijos Knygą, tai jis mus trinti pradėjo. Tai bent Mokytojas, tai bent įgaliotinis... Žinai, kas baisiausia yra. Baisiausia, kad tokie žmonės negali pasveikti nuo savo puikybės. Ir baisu, ir liūdna, ir gaila to paties Algimanto. Šitiek gero jis padarė, versdamas Knygą, bet dabar manau smarkiai rizikuoja su ta savo puikybe. Ta jo puikybė man primena Liuciferio didžiavimąsi savuoju aš. Juk ir Liuciferis, begales mėtų buvusi be galo šviesi asmenybė, niekaip negali su tuo susitvarkyti. O ką galima pasakyti apie paprastą mirtingą žmogų. Todėl bent man bet kokia bet kieno puikybė yra atgrasi ir nemaloni... Ir niekas, kas yra protingas, niekada nedarys stabo iš Urantijos Knygos. Tai tik puikus, nuostabus mokytojas, bet jokiu būdu negalutinė tiesa. Galutinė tiesa visada bus tik Dievas, arba Trejybė, arba Trejybė, besiaktualizuojanti per Aš Esu. Juk ne apie viską yra rašoma Urantijos Knygoje. Daug ką patiems žmonėms reikia surasti ar atrasti, bet geresnių dvasinių žinių joks ale mokytojas šiandien perduoti negali, gali nebent perduotas gerokai apgadinti, kas ir įvyko realybėje...

Rimantas: VaidasVDS rašo: Ir niekas, kas yra protingas, niekada nedarys stabo iš Urantijos Knygos. Tai tik puikus, nuostabus mokytojas, bet jokiu būdu negalutinė tiesa. Galutinė tiesa visada bus tik Dievas

Jolanta: Kritiką priimu. Tu teisus Vaidai, neturiu teisės rašyti, kad kažkas klysta. Vienas iš išmintingų žingsnių būtų užmiršti kas buvo ir startuoti nuo to taško kurį turime su viltimi į ateitį. Taip jau yra kad gyvnimas niekda nebūna lygus, kažkas ateina, kažkas praeina, nieko Kūrinijoje nėra stabilu, nėra stabilu ir bendravime su žmonėmis. Koncentruokimės į save Vaidai, kiek galima bandyti duoti nuo šio startinio taško. Mes šioje žemėje turime labai nedaug laiko, taip jo turėsime ir po prisikėlimo tobulėti kaip dvasinės asmenybės, tačiau bandyti priartinti šviesos ir gyvenimo etapą mūsų gimtojoje planetoje mes galime tik būdami mirtingaisiais. Niekas nėra tsakingas už mūsų pasirinkimą ką daryti gyvenant šioje planetoje tik mes patys. Ir už ano forumo psikeitimą negalima nieko kaltinti, juk tie žmonės jei būtų norėję bendrauti galėjo pereiti į šį forumą. Gal paprasčiausiai anas etapas baigėsi, prasideda naujas. Ir ką turėsime naujame etape priklauso tik nuo mūsų pačių. Taip kad mielas brolau, pirmyn į veiklą kasdienybėje ir kuo daugiau bus žmonių suvokiančių gyvojo įtikėjimo esmę, tuo lengviau bus ateinančioms kartoms. Atlygio nebus, bet laikas praleistas prasmingai irgi atlygis Emili. mielas broli, atsiprašau. paprasčiausiai buvai trečias žmogus iš labai skirtingų žmonių kuris bandei mokinti kaip turiu elgtis, o juokingiausia kad visis skirtinagai mokino tik su tuo pačiu teisumu pratrūkau, tai jau rodo mano silpną vietą ir blogą būdą. Tikrai esi brangus man kaip mno krikštatėvis Ačiū kad kažkada atsiliepei į mano laišką

Rimantas: Jolanta rašo: Ir ką turėsime naujame etape priklauso tik nuo mūsų pačių.

emipetras: miela JOLANTĖLE , Nieko aš nemokinu ir nesiruošiu mokinti , tiesiog konstantuoju faktą , kad dėl TIESOS , kuri geresnė ar gražesnė - mums visiems net neverta ginčytis , nes toji TIESA gyvena kiekviename iš mūsų . Aš tik norėjau pasakyti , kad aš asmeniškai , tos TIESOS negaliu kitaip vadinti , kaip tik DIEVO TĖVO DVASIA . Algimantas sugalvojo visokių vardų , o aš turiu tik vieną vardą - mano TĖVE . Ir man visai nereikia daugiau vardų , nes aš turiu vieną VARDĄ , kuris gyvena manyje . Mano protu tai yra logiška , nes tai yra dangiškųjų dvasių atnešta ir pareikšta TIESA , per Urantijos knygą . Žmogaus proto skleidžiamos tiesos , ar tariami dvasiniai skaitymai , visada turės visokias paklaidas . Taip aš tikrai daug kur klystu ir nevisada tobulai nuskaitau savo mintis . Tačiau aš žinau su kuo kalbuosi . Gal klupinėju , gal griuvinėju , gal ropoju , tačiau aš žinau kas mane stebi , kas man kalba ir kas mane sustiprina . Ir šita TIESA yra mano , kaip subjekto , kaip asmenybės Tiesa . Tačiau aš jos niekada , primigtinai niekam nesiūlau , nes žinau , kad visi mes atrasime tik savo TIESĄ . Jeigu jau vieną kartą DVASIA pakėlė mane klupantį , ropojantį ir pastatė vertikaliai , tai aš šia DVASIA turiu ir džiaugtis ir garbinti ir mylėti , ir kalbėtis , nes tai mano aukščiausia ir nekintanti TIESA . Tai yra mano tiesiog Neklystanti TIESA , nes ji yra dvasių atnešta TIESA ir joks mirtingasis negali būti aukščiau už šios TIESOS autoriteta , jos teikiamą dvasinę išmintį , dvasinę įžvalgą , dvasinę logiką ir dvasinį objektyvumą , kuriuo remiantis , ši DVASIA padarė pareiškimą per pasyvų ir miegantį žmogaus protą , daktaro SEDLERIO kabinete , o vėliau ir raštu ant balto popieriaus užrakintame plieno seife ., kad tuo galėtų naudotis visa žmonija . Štai kai taip , arba kažką dar originalesnio , atkartos koks nors GURU ar APAŠTALAS , tada jis tikrai įrodis , kad jo žinios yra panašios į DVASIŲ žinias , tada jis tikrai galės vadintis pasiuntiniu iš dangaus aukštybių , o dabar , visi apaštalai yra tik mirtingi žmonės ir daugiau ir realiau , ir objektyviau , už dvasinio pasaulio , dvasines asmenybes , jie nieko prasmingiau negali pasakyti , nei vienas guru , nei vienas mokytojas ar apaštalas , objektyviau ir aiškiau , nieko nepasakys joks mirtingasis žmogus . Žmonės savo tariamomis dvasinėmis ižvalgomis yra tik sau ponai , bet ne palaiminti Mokytojai nuleisti iš DANGAUS . Todėl aš ir sakau , tvarkykime savo protą ir atidžiai klausykime ką mums šnabžda DVASIA ir nebėkime dar to skelbti kaimynui , geriau mokykimės pamilti save ir dar tą kaimyną , kuris už tvoros gyvena , nors atrodo ir nėra už ką jį mylėti , tačiau mokykimės , mokykimės ir dar kartą mokykimės . Tai va , kaip ir AMEN.

emipetras: miela JOLANTĖLE , Nieko aš nemokinu ir nesiruošiu mokinti , tiesiog konstantuoju faktą , kad dėl TIESOS , kuri geresnė ar gražesnė - mums visiems net neverta ginčytis , nes toji TIESA gyvena kiekviename iš mūsų . Aš tik norėjau pasakyti , kad aš asmeniškai , tos TIESOS negaliu kitaip vadinti , kaip tik DIEVO TĖVO DVASIA . Algimantas sugalvojo visokių vardų , o aš turiu tik vieną vardą - mano TĖVE . Ir man visai nereikia daugiau vardų , nes aš turiu vieną VARDĄ , kuris gyvena manyje . Mano protu tai yra logiška , nes tai yra dangiškųjų dvasių atnešta ir pareikšta TIESA , per Urantijos knygą . Žmogaus proto skleidžiamos tiesos , ar tariami dvasiniai skaitymai , visada turės visokias paklaidas . Taip aš tikrai daug kur klystu ir nevisada tobulai nuskaitau savo mintis . Tačiau aš žinau su kuo kalbuosi . Gal klupinėju , gal griuvinėju , gal ropoju , tačiau aš žinau kas mane stebi , kas man kalba ir kas mane sustiprina . Ir šita TIESA yra mano , kaip subjekto , kaip asmenybės Tiesa . Tačiau aš jos niekada , primigtinai niekam nesiūlau , nes žinau , kad visi mes atrasime tik savo TIESĄ . Jeigu jau vieną kartą DVASIA pakėlė mane klupantį , ropojantį ir pastatė vertikaliai , tai aš šia DVASIA turiu ir džiaugtis ir garbinti ir mylėti , ir kalbėtis , nes tai mano aukščiausia ir nekintanti TIESA . Tai yra mano tiesiog Neklystanti TIESA , nes ji yra dvasių atnešta TIESA ir joks mirtingasis negali būti aukščiau už šios TIESOS autoriteta , jos teikiamą dvasinę išmintį , dvasinę įžvalgą , dvasinę logiką ir dvasinį objektyvumą , kuriuo remiantis , ši DVASIA padarė pareiškimą per pasyvų ir miegantį žmogaus protą , daktaro SEDLERIO kabinete , o vėliau ir raštu ant balto popieriaus užrakintame plieno seife ., kad tuo galėtų naudotis visa žmonija . Štai kai taip , arba kažką dar originalesnio , atkartos koks nors GURU ar APAŠTALAS , tada jis tikrai įrodis , kad jo žinios yra panašios į DVASIŲ žinias , tada jis tikrai galės vadintis pasiuntiniu iš dangaus aukštybių , o dabar , visi apaštalai yra tik mirtingi žmonės ir daugiau ir realiau , ir objektyviau , už dvasinio pasaulio , dvasines asmenybes , jie nieko prasmingiau negali pasakyti , nei vienas guru , nei vienas mokytojas ar apaštalas , objektyviau ir aiškiau , nieko nepasakys joks mirtingasis žmogus . Žmonės savo tariamomis dvasinėmis ižvalgomis yra tik sau ponai , bet ne palaiminti Mokytojai nuleisti iš DANGAUS . Todėl aš ir sakau , tvarkykime savo protą ir atidžiai klausykime ką mums šnabžda DVASIA ir nebėkime dar to skelbti kaimynui , geriau mokykimės pamilti save ir dar tą kaimyną , kuris už tvoros gyvena , nors atrodo ir nėra už ką jį mylėti , tačiau mokykimės , mokykimės ir dar kartą mokykimės . Tai va , kaip ir AMEN.

VaidasVDS: Rimantai, nemanau, kad manipuliatoriai yra gudresni. Jie kaip tik yra gana kvaili. Jie yra arba apgavę save, arba bandantys apgauti kitus. Kitaip sakant jie yra blogio darytojai. Juk kuomet mistikas įtiki į savo kažkokius įgaliojimus arba į savo įsivaizdavimus, o ne į tai, ką iš tikro pataria Dievas Tėvas arba Derintojas, tuomet jis pradeda daryti blogį, nes meluoja kitiems ir dar Dievo vardu. Urantijos Knyga apie tai kalba labai tiesiogiai ir be jokių interpretacijų Iš viso per daug dažnai žmogaus proto nesąmoningų lygių prisiminimų skrydis buvo painiojamas su dieviškaisiais apreiškimais ir dvasios vedimais. Didžiulis pavojus yra susijęs su įprasta religinio svajojimo praktika; misticizmas gali tapti tikrovės vengimo metodu, nors kartais jis yra buvęs tikrosios dvasinės komunijos priemonė. Trumpi periodai, kada pasišalinama iš gyvenimo sumaišties, negali kelti rimto pavojaus, bet užsitęsusi asmenybės izoliacija yra didžiausiu laipsniu nepageidautina. Kad ir kokios būtų aplinkybės, bet panaši į transą vizinės sąmonės būsena neturi būti praktikuojama kaip religinis patyrimas. Mistinės būsenos bruožai yra sąmonės išskaidymas su koncentruoto dėmesio ryškiomis salelėmis, veikiančiomis santykinai pasyviame intelekte. Visa tai sąmonę traukia labiau į pasąmonės lygį negu į dvasinio ryšio zoną, viršsąmonę. Daugelis mistikų savo protinę disociaciją pakėlė iki anomalių protinių pasireiškimų lygio. Lygiai taip, Derintojo sampratos užregistravimą yra pavojinga mėginti atskirti nuo daugiau ar mažiau nuolatinio ir sąmoningo mirtingojo sąžinės diktavimų priėmimo. Būtent šitas problemas ir reikės įveikti individualaus principingumo ir asmeninio sprendimo keliu. Bet žmogiškoji būtybė geriau klystų atmesdama Derintojo išraišką, tikėdama, jog tai yra grynai žmogiškasis patyrimas, negu darytų didžiulę klaidą mirtingojo proto reakciją iškeldama iki dieviškojo orumo sferos.

Rimantas: emipetras rašo: nemanau, kad manipuliatoriai yra gudresni. Jie kaip tik yra gana kvaili. Viską labai teisingai parašei, mielas Emipetrai, bet iš to galima suprasti, kad aš rašiau, kad kažkas už kažką yra gudresnis ar kvailesnis. Gal neteisingai supratai, sakiau, kad kitaip jie negali, kad toks jų gyvenimas ir kad juos reikia mylėti tokius, kokie jie yra, juk juose irgi yra Dievas, tai reiškia, kad smerkdami juos mes smerkiame Dievą, tuo pačiu ir save, nes viskas yra Viena.

Jolanta: Sveiki mieli broliai kartais reikia ptylėti ir bebdraujant man būtų malonu kalbėti apie mūsų pasčių potyrius, o ne vis liesti Algimantą. Jis žino ką daro, esu tuo tikra o va ar mes visi žinome iki galo ką darome???? Aš kol kas ne......Štai ir dilema, gal einame į savo smėlio dėžę o Algimanto smėlio dėžę paliekame jam neieškokime krislo kitų akyse, apsižvalgykime po savo kiemą Nes ši tema jau išsemta ir galų gale jau tapo nebeįdomi. O dabar šiaip pamastymas. Mieli broliai, pavargusi darbe pagalvojau, kad šiai dienai paprastam žmogui labai sunku kasdoienybę derinti su tikėjimu. Juk iš šono ji atrodo tokia sunki ir niūri. Tik tikrai religingas žmogus gali toje iš šono niūrioje kasdienybėje pamatyti gražų žmogaus augimą, bet tam reikia daug dvasinės išminties. O negalvojate, kad mūsų kaip dvasinių mokytojų pareiga rodyti žmonėms kaip galima išlaikant savigarbą gyventi normalų kasdieninį gyvenimą bet kartu ir tobulėti kaip dvasinei asmenybei. Rašau dvasinių mokytojų, nes jei jau leidžiame sau kalbėti apie tai kas teisinga o kas ne, tai pasiekia ir kitus, vadinasi turime turėti minty, kad mūsų kalbos yra dvasinių mokytojų kalbos ir negalime sau leisti kalbėti bet ko ir bet kaip.

Jolanta: Rimantai nesiparink ką pasėsi tą ir pjausi :) ir nėra tam apėjimo. kaip bendrausime tokį ir forumą turėsime, tokius ir žmones į forumą pritrauksime :) evoliucija mielas broli, priežasties ir pasekmės dėsnis, jis veikia visur ir visada. Ir neapeisi jo net keikdamas visus aplinkui, nieko nepgreitinsi ir neperšoksi :)

Jolanta: Vaidai, kas iš mūsų turi teisę spręsti apie kito žmogaus veiksmų priežastis, o va kokios pasekmės bus po mūsų laiškų, tai jau mūsų atsakomybėje :) ir turime priimti kiekvienas sau sprendimą, kokį poveikį kokie žodžiai gali turėti kažkam, kaip tai gali paveikti kažkieno mastymą ar sukelti pyktų ar suteikti ramybę, ar norą pažinti Dievą ar norą kuo greičiau dingti iš rietenų lauko? Ir už tai esame atsakinti mes ir niekas kitas. Kiekvienas savo žodžius turi pasverti, ko jis jais siekia, gėrio ar kažkam pakenkti. net Urantijos knygoje yra parašyta, kad siekiant mokinti neverta griauti tai kas pas žmogų įsišakniją, nes sugriovus kas sena, ar tikrai galėsi padaryti kad įsisamonintų naują idėją. Griauti lengva, bet kiek tai padarys tobulesniais ir geresniais kitus. Dvasinės įžvalgos, patyrimai, sprendimų priėmimo motyvai, nemanote kad tai yra svarbu šiuolaikiniam žmogui, kad galėtų susigaudyti kaip galima siekti Dvasinės išminties atrandant Tėvą savyje. Ar esate pasirengę prisiimti kiekvienas asmeninę atsakomybę už kitų sprendimus kurie bus padaryti po mūsų kiekvieno žodžio????? Jei taip, tada pirmyn, nes turime per mažai laiko veiklai žemėje.

emipetras: Tikrai , tikrai , tikrai , negalima gerbiami dvasiniai Mokytojai , prieštarauti savo oponentui . Štai kokiam tai politikui tikrai galima savo oponentą trinti į dulkes , tačiau Mokytojui tikrai negalima . Mokykimės kantrybės ir tolerancijos . Būkime aukštesni savo pakantumu ne ir už Algimantą . Na , gerai , atsiprašau , daugiau neminėsiu . Štai šiame forume rašoma : Jolanta tu ne taip sakai , ne ne taip mąstai ; Vaidai tu ne taip sakai ; Emili tu ne taip sakai , Rimantai , tu ne taip sakai ir pan , ir pan . Prašau atleisti , kad šį kartelį pamokysiu . Na tokį paprastą pavyzdėlį . Taigi , reikėtų rašyti maždaug taip . Mielas VAIDAI VDS , tavo įžvalgos nuostabios ir citatas tikslingas parenki , tačiau aš šiuo klausimu manau šiek tiek kitaip . Kaip kitaip ? Na tada jau dėstoma kas mano ar tavo Jolantėle manymu daroma , arba reikėtų daryti . Čia tik pavyzdys , be jokių asmeniškumų konkrečiam asmeniui , tiesiog maždaug taip ir tiek . Tai va , iš tiesų jūs visi labai gerai rašote ir labai norite perteikti savo TIESĄ . Ir aš ją noriu perteikti , todėl ir rašau , ir Jolanta nori savo Tiesą perteikti , ir Vaidas , ir Rimantas nori savo Tiesą perteikti . Tai viskas ,,okei'' . Tai susitarkime taip ir daryti . Rašome tik apie save , apie savo dvasines įžvalgas , o kito žmogaus mintis ir žodžius pakomentuojame dvasininko stiliumi . Tai yra , pirmiausia žmogų pagiriame , paglostome , o tada švelniai primename , kad jis truputi pasišiaušęs . Labai graži tavo šukuosena , tik va tas vėjas truputi tave suvėlė . Tikrai , juk mes visi esame dvasios draugai , broliai , bičiuliai , tai kam čia taršyti vienas kitą savo aštriais komentarais , kurie kartais kaip spygliai žeidžia mūsų širdis . Jeigu jau nusprendėme būti dvasiniai Mokytojai , tai ir savo leksikoną pateikime aukštesniu dvasiniu lygiu , su broliška pastaba , su broliška meile . Tai kaip , ar patiko toks mokymas ? Ar norite visi , nebepriekabiauti vienas prie kito ? KAS UŽ ? ??

Rimantas: emipetras rašo: pirmiausia žmogų pagiriame , paglostome , o tada švelniai primename , kad jis truputi pasišiaušęs . Labai graži tavo šukuosena , tik va tas vėjas truputi tave suvėlė Labai geras tavo pasiūlymas, mielas Emipetrai, bet mano manymu tai yra tas pats savo nuomonės piršimas, tik švelnioj formoj. Ar mes galim spręsti apie kito žmogaus šukuoseną nežinodami kokia ji buvo prieš tai, gal ji buvo dar labiau susivėlusi ir čia jau yra pažanga lyginant su tuo kas buvo. Čia yra jo asmeninis kartu su Dievu reikalas. Siūlau priimti žmones tokius, kokie jie yra ar nori būti. Šis mano komentaras irgi galima sakyti yra nekorektiškas, nes kaip ir kritikuoju mielą Emipetra, kad jo pasiūlymas yra blogas. Tai atsiprašau

emipetras: Gerb. Rimantai , čia ne mano žodžiai , pažiūrėk geriau kas autorius . Atsiprašau , Atleisk , Ačiū , Aš tave myliu . Amen .

Rimantas: emipetras rašo: Gerb. Rimantai , čia ne mano žodžiai , pažiūrėk geriau kas autorius . Pažiūrėjau - VaidasVDS Tiek to netaisysiu. Gerai?

emipetras: Tai yra , ne mano žodžiai apie manipuliatorius .

emipetras: Rimantai , kartais bus tos nuomonės piršimas , o kartais gal ir nebus . Nesureikšminkime visų smulkmenų , svarbiausia per daug nepriekabiaukime prie kito asmens reiškiamo požiūrio , nuomonės . Leiskime kiekvienam kvėpuoti lengvai ir laisvai . Na turi žmogus savo nuomonę , savo kosminę viziją , turi savo dievus . Na ir tegu turi į sveikatą . Svarbiausia nesigirti , nesididžiuoti , nepykti ir iš tos pozicijos nekritikuoti .

Rimantas: Taip, Emipetrai. Dar būti nuoširdiems

Jolanta: Emili, ačiū, šauni pastaba. kartais mes nematome savęs. Tiksliau dažnai nematome o iš tiesų juk mes negalime niekam sakyti kad ne taip kažką darai......tai ne aš manau, taip šiandien perskaičiau Urantijos knygoje....Žinau Emili, truputį pakritikuodami vienas kitą ne dėl skirtingo požiūrio, o dėl būtent tos nekonstruktyvios kritikos, netolerancijos, gal ir visai gražiai galima būtų bendrauti Už šią kritiką esu be galo dėkinga. Ir norėčiau kai pradėsiu kritikuoti ne kito kalbas apie kitą žmogų, o kito požiūrį į Kūriniją ir tikėjimą, kad mane sustabdytumėte sava kritika. Nei aš, nei kas kitas neturi teisės spręsti kas kam yra teisinga. Stiprus seseriškas apkabinimas mielas broli

emipetras: KRIKŠČIONIŠKAS POŽIŪRIS Į SIELĄ IR DVASIĄ WWW. prizme.lt Pažiūrėkime į Paulių: pastebėjome, kad būtent Naujajame Testamente siela suprantama kaip asmeninė individualybė. Taigi siela iš esmės yra visiškai pozityvi arba neutrali sąvoka. Bet tam, kad savo skaitytojams kai ką labai konkretaus išaiškintų, Paulius Pirmajame laiške korintiečiams stebėtinai griežtai atskiria dvasią ir sielą: dvasinis žmogus Dievą pažįsta, juslinis žmogus – ne (1 Kor 2). Juslinis žmogus graikų kalboje reiškia vidinį (sielos) žmogų! Tai gal Paulius iškart paverčia sielą neigiamu dalyku? Ne, jis tik išplečia žinomą „vaizdą“: dvasia, kai kalbama apie žmogų, turintį ryšį su Dievu; siela, kai turima galvoje atskiras žmogus, juslinis asmuo, – Paulius dar papildo: asmuo, neturintis ryšio su Dievu, savarankiškas, orientuotas į tai, kas žemiška, nuodėminga ir t.t.. Paulius kalba norėdamas parodyti, jog siekiant ryšio su Dievu nebūna jokios neutralios pozicijos. Jeigu nesivadovausime Dievo Dvasia, tai vadovausimės „pasaulio dvasia“. Arba mes gyvename dvasiškai ir orientuojamės į Dievą, arba gyvename „sielos gyvenimą“ ir orientuojamės tik į šį pasaulį. Čia vėl turime jus įspėti. Nagrinėdami tik šias Pauliaus raštų vietas, susidarysime tokį vaizdą: dvasia yra vienintelė svarbi žmogui; dvasia yra „organas“, kurio dėka bendraujame su Dievu; siela turi būti pavaldi dvasiai. Toks mokymas iškart žlugtų, jeigu atsižvelgtume į visus įvairiapusiškus Biblijos posakius. Paulius nekalba apie žmogaus ar jo vidinio gyvenimo suskirstymą. Dvasia nėra kažkas dieviško, ką turėtume savaime. Žmogaus dvasią sudievino graikų gnostinis mąstymas, bet ne krikščionybė! Dvasia nėra jokia ypatinga mūsų „dalis“ ar „vieta“, kuri tik viena gali komunikuoti su Dievu. Visas žmogus yra Dievo akivaizdoje, Dievas į jį kreipiasi, ir žmogus turi atsinaujinti. Dvasia apibūdina ne paskirą dalį, kuri yra nukreipta į Dievą, bet, kaip jau buvo pasakyta, apibūdina dimensiją. Sąvoka apibūdina perspektyvą, nuo kurios priklauso visas žmogaus gyvenimas. Dvasia – žmogaus gyvenimas, nukreiptas į Dievą.

полная версия страницы