Форум » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Ką reiškia vykdyti Tėvo valią? » Ответить
Ką reiškia vykdyti Tėvo valią?
Jolanta: O iš tiesų, kaip mes suprantame "Vykdyti Tėvo Valią". Juk nuo to kaip mes interpretuojame šį sakinį ir priklauso mūsų veiksmai. Ar norint vykdyti Tėvo valią visų veiksmai turi būti panašūs, o gal jie turi skirtis siekiant mūsų stipriausio augimo? Ar iš viso įmanoma vykdyti Tėvo valią mums pprastiems mirtingiesiems?
Ответов - 77, стр:
1 2 3 4 All
klaustukas: Vykdyti Tėvo valią suprantu kaip žmogaus pastangas gyventi taip, kaip gyveno Jėzus Kristus. O gal klystu? :DDD
emipetras: Nesureikšminkite tai , kaip gyveno JĖZUS KRISTUS . KRISTUS buvo DIEVAS , o jūs tik žmonės ir dar su labai bloga genetika , ir dar su ištisai gyvuliniu protu , ir dar su ištisai grobuoniška prigimtimi . Taigi brangieji , skirtumas milžiniškas . Kitaip sakant - bedugnė jus skiria iki KRISTAUS . Tačiau pradėkite galvoti ,,untręp'' . Dangiškojo Tėvo Dvasia nusileido ne pas tobulus dvasinius mokytojus , bet pas eilinius , pavargusius žmogelius . Dievas žino , kad jūs pavargę ir protiškai , ir kūniškai , kad jūs net savo artimo nemokate mylėti , tai kaip jūs pradėsite gyventi Kristaus gyvenimą , kaip jūs pradėsite mylėti Dangiškąjį Tėvą , jeigu nemokate mylėti savęs ir savo artimo . Tačiau Dievas jus myli tokius kokie jūs esate dabar . Jis myli jus netobulus , pasimetusius , pavargusius , nes Jis žino , kad jūs pasikeisite ir būsite švytintys kai tik nustosite būti susireikšminę savo tobulybėje . Kai sustiprėsite protiškai , kai suprasite , kad virš jūsų galvų šviečia Visatos Saulė , tada ir Šviesos Dvasia įeis į kiekvieną jūsų proto neuroną ir jumyse užgims Jėzus Kristus ir jumyse pasiliks Šviesos Dvasia , ir jumyse gyvens pats DIEVAS . Ramybė apgaubs jūsų protą .
Jolanta: Šypsausi, nes ką tik bendravau su kunigu ir jis išreiškė lygiai tokią pačią nuomonę kaip tavo Emili. Bet gal šiandienos griežta nuotaika daro savo, nes tada aš pasakiau. Kodėl Dievas turi toleruoti Dvasinę tinginystę. Sėdi išvertę pilvus, dejuoja koks gyvenimas blogas nieko patys nedarydami, ir tikisi, kad pasipils kalnai stebuktų ir galės patogiai toliau gyventi, privers Dievą vergauti užgaidoms, o ir po mirties galės šiltai ir patogiai egzistuoti nieko neveikdami. Juk šios dienos religijų filosofija labai panaši, gal čia kiek hiperbolizuota, bet esmė juk ta pati. Tasosi po žemę biomasė ir įsivaizduoja kad jos užgaidos yra svarbiausios, skaniai valgyti, turėti prabangius namus ir t.t. Ir blogas Dievas kad to neduoda. O bažnyčia vis skatina, kad elgiantis taip ir taip bus suteiktos gausybės gėrybių. Fuuuuu.....apsurdas koks, bet kas keisčiausia, kad tas absurdas toks gajus ir toks visuotinas........nežinau kodėl tik dabar tai pastebiu. Juk žmonės nepasikeitė. Greičiausiai anksčiau pati tokia buvau. O žmogaus potencialo nenuvertink Emili, jis gali įgyti Kristaus sąmonę, nes juk yra galimybė su minties derintoju susilieti dar gyvenant žemėje, kol kas dar vienatai buvo atvejų, bet jų jau buvo, nes yra pateikti pavyzdžiai Urantijos knygoje. Vadinasi kristaus etalonas yra realiai pasiekiamas, gal ne visiems bet žmogui kaip tokiam padarui pasiekiamas.
emipetras: Jolantėle , iš tiesų tai gyvenimas nėra labai geras , jeigu mes gyvenimą suvedame į socialinę buitį . Jis pilnas nepriteklių , sunkiai sprendžiamų problemų , agresijos , alkoholizmo , karinių konfliktų ir kitokių neigiamybių . Tačiau ,kai aš į gyvenimą žiūriu per savo gyvenimo prizmę , tada viskas pasikeičia . Kai aš pradedu skaičiuoti teigiamybes , tada gyvenimas tampa tiesiog gražus . Aš gyvenu labai patogioje geografinėje juostuoje . Čia nei peršilta , nei peršalta . Čia nėra uraganų , čia nėra karinių konfliktų , čia nėra nei rasinės , nei religinės diskriminacijos . Puikūs metų laikai puošia mūsų gamtovaizdį . Aš turiu telefoną , aš turiu internetą , aš turiu televizorių , aš turiu radio , aš galiu bendrauti su visu pasauliu , su daugybę kitų žmonių gyvenimų . Galiu dalintis su jais patirtimi , galiu semtis iš jų patirties . JEIGU labai norėčiau , galiu mokyti žmones tai , ką aš manau labai reikšmingo pasiekęs . Aš turiu vidutiniškai normalią fizinę būklę . O juk milijonų milijonai guli lovose , guli ligos patale . Aš vaikštau , o kartais net bėgu , tai labai daug , tai gyvenimo džiaugsmas . Aš turiu stogą virš galvos , aš turiu minkštą , patogią lovą , o juk šimtai milijonų žmonių gula ir miega ant plikos žemės . Aš turiu dvasinę pasaulėžiūrą , aš jaučiu , suprantu ir gyvenu su Dangiškojo Tėvo Dvasia ir man tai teikia begalinį džiaugsmą , tuo tarpu milijonai žmonių yra neramūs , nelaimingi , susierzinę ir egzistuoja savo gyvenime tik , kaip fiziniai žmogiškieji individai . Aš turiu šeimą , aš turiu mane myliničius vaikus , aš turiu daug anukų ir anukių , aš turiu daug draugų ir draugių , aš turiu dangiškąją DVASIĄ , kuri visada pastiprina mane . Aš galiu bendrauti su visu kosmosu , aš galiu bendrauti su daugybę dvasių , aš galiu mylėti žmones , aš galiu mylėti net visą KŪRINIJĄ . KAI šitaip patyrinėji savo gyvenimą , tada pamatai , kad tu žmogau esi pats laimingiausias ir turtingiausias žmogus pasaulyje . Pilni aruodai išminties ir ramybės , pilnas gyvenimas nuostabių žmonių . Čia pilna gamta nuostabių miškų , pievų , upių , ežerų . Čia pilni keliai nuostabių mašinų , kurios tave gali pavėžinti , čia pilni miestai nuostabių parduotuvių ir visokių prekių . Čia Visas Gyvenimas pilnas nuostabių renginių . Tai reikia visada atminti ir džiaugtis šia diena ir turėti optimistinę viltį į rytdieną . O kas tu esi iš tiesų , kai į tave žiūri milijonai akelių , ne taip svarbu . Gal tu joms malonus , o gal ir nemalonus , gal tu per jaunas , o gal jau ir per senas , gal tu joms išmintingas , o gal ir visiškas kvailys , gal tu joms esi turtinga asmenybė , o gal ir visiškas nenusisekelis ir driskius . Svarbiausia kaip tu jautiesi , kaip tu apie save galvoji . Ar tu myli save , ar tu myli kiekvieną savo kūno lastelę , ar tu myli kiekvieną savo proto mintelę . Ar tu gali mylėti visai nepažystamą žmogų , ar tu myli kiekvieną DVASIĄ , kuri tave pasiaukojančiai globoja , ar tu gali mylėti gyvenimą be jokių išlygų . Visa kita , tikrai nesvarbu .
Jolanta: O gal vykdyti Tėvo valią yra visa tai pateikti tamsiai visuomenės dalaiai, kad vis daugiau žmonių tolesnėse kartose galėtų turėti tą džiaugsmą kurį dabar turi tu Emili. Juk yra pasakyta, už dyką gavęs ir atiduok dykai. Ar turime teisę tas dovanas laikyti savyje ir tik sau?
Rimantas: Vykdyti Tėvo valią reiškia nuoširdžiai atlikti savo vaidmenį šioje žemėje koks jis bebūtų. Matyt, kad turi būti šviesuolių ir tamsuolių, mokinių ir mokytojų, optimistų ir pesimistų... Visi ir viskas yra iš vieno ir sugrįš į vieną. Laikinai esam atsiskyrę (mūsų supratimu) ir galvojam, kad kažką darom patys iš savęs. Labai didžiuojamės, jeigu galvojam, kad darom kažką gero (pvz šviesinam tamsuolius) arba graužiamės padarę kokį blogą darbą. Iš tikrųjų visa tai yra iliuzija, nieko mes nedarom iš savęs, visi mūsų norai ir darbai ateina iš Tėvo, nes nieko be Jo ir nėra. Kai tai supratau, paaiškėjo daug nesuprantamų anksčiau dalykų: kodėl vieni turtingi, kiti vargšai, vieni protingi, kiti kvailiai, kodėl aš toks, koks esu ir man palengvėjo. Tiesiog darau savo darbą, stengiuosi padaryti jį kuo geriau ir suprantu, kad galėtų būti (o gal ir bus) ir atvirkščiai, yra gi žmonių, kurie blogai daro savo darbą. Kodėl jie taip daro? Todėl, kad jiems neduota noro daryti gerai. Ir iš kur jie gaus tą norą? Mes esam tik įrankiai, vieni geresni, kiti blogesni, bet galų gale visi būsim sulieti į vieną ir neturės reikšmės, kas buvo geri, kas blogi. Paprasčiausiai baigsis žaidimas.
VaidasVDS: Rimantai, mes tikrai nesame įrankiai kažkokiame žaidime. Mes esame savo likimo kalviai. Kažkada pats sau susikūriau temą, pavadinau ją "Tikėjimo esmė" ir sudėjau į ją šias Urantijos Knygos citatas. Manau taip stengtis gyventi ir yra būdas vykdyti Tėvo valią: Kada protas ima suvokti, kas yra gėris ir blogis, tada jis demonstruoja išmintį; kada išmintis apsisprendžia tarp gėrio ir blogio, tarp tiesos ir suklydimo, tada ji parodo, kad jai vadovauja dvasia. Ir tokiu būdu proto, sielos, ir dvasios veikimas visam laikui yra glaudžiai suvienytas ir funkciškai tarpusavyje susietas. Protas yra susietas su faktų žiniomis; išmintis yra susijusi su filosofija ir apreiškimu; įtikėjimas yra susietas su gyvu dvasiniu patyrimu. Tiesos dėka žmogus pasiekia grožį, o dvasinės meilės dėka pakyla iki gėrio. Įtikėjimas veda į Dievo pažinimą, ne vien tik į dieviškojo buvimo mistinį pajautimą. Įtikėjimo nereikia per daug paveikti jo emocinėmis pasekmėmis. Tikroji religija yra tikėjimo ir žinojimo patyrimas, o taip pat jausmo patenkinimas. Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos. Dievas myli nuodėmingąjį ir neapkenčia nuodėmės: toks teiginys yra teisingas filosofiškai, bet Dievas yra transcendentinė asmenybė, o asmenys gali mylėti tiktai kitus asmenis ir nekęsti tiktai kitų asmenų. Nuodėmė nėra asmuo. Nuodėmė yra dieviškojo dėsnio, Tėvo valios, sąmoningas, suvokiamas, ir tyčinis pažeidimas. Nuodėmė yra tas matas, kuriuo yra matuojamas nenoras būti dieviškai vedamam ir dvasiškai nukreipiamam. Piktybinis blogis yra dieviškojo dėsnio, Tėvo valios, sąmoningas, ryžtingas, ir atkaklus pažeidinėjimas. Piktybinis blogis yra meilės kupino Tėvo plano dėl asmenybės išlikimo ir Sūnų gailestingo tarnavimo dėl išgelbėjimo nuolatinis atstūmimas. Mokykite, jog visa žmogaus pareiga yra apibendrinta šitame viename įsakyme: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, savo visu protu ir visa siela, o savo artimą mylėk kaip save patį. Meilė yra troškimas daryti gėrį kitiems. Psl. 648 Tu negali atskleisti Dievo tiems, kurie jo neieško; tu negali nenorinčių sielų vesti į išgelbėjimo džiaugsmus. Žmogus turi pajusti alkį tiesai dėl gyvenimo patyrimų, arba jis turi trokšti pažinti Dievą dėl ryšių su gyvenimu tų, kurie yra susipažinę su dieviškuoju Tėvu, prieš tai, kada kita žmogiškoji būtybė gali veikti kaip priemonė, kuri tokį bičiulį mirtingąjį vestų pas Tėvą danguje.
Rimantas: Vaidai, jeigu tu esi savo likimo kalvis ir nori būti Dievo atskleidėjas kitiems, tai kodėl negali juo būti? VaidasVDS rašo: Tu negali atskleisti Dievo tiems, kurie jo neieško; tu negali nenorinčių sielų vesti į išgelbėjimo džiaugsmus.
Jolanta: O kaip su siekiu tapti tokiu tobulu koks yra Tėvas dnguje?
Roman: Atsakymas labai paprastas,,,Kada Dievas sukure zmogu,tai buvo pats tobuliausias jo kurinys,, jis idejo i ji visa savo meile,,Dieviska meile, ipute savo dvasia jis padare ji savo paties pavidalu, jis paskyre taip pat savo nuostabius ir tobulus kurinius angelus ji globoti ir saugoti ir jam tarnauti. Ir zmogaus pareiga Savo tevui Dievui tarnauti ir tapti tokiu sventu kaip jis pats,, beja tai kiekvieno krikscionio pareiga ir skelbti apie jo Dangiska karalyste. Kaip tai daryti apie tai parasyta keturiuose evangelijose Zmogus tiesiog pasirenka per kuriuos vartus jis ieis
Rimantas: Roman rašo: Atsakymas labai paprastas,,,Kada Dievas sukure zmogu,tai buvo pats tobuliausias jo kurinys,, jis idejo i ji visa savo meile,,Dieviska meile, ipute savo dvasia jis padare ji savo paties pavidalu, jis paskyre taip pat savo nuostabius ir tobulus kurinius angelus ji globoti ir saugoti ir jam tarnauti. Ir zmogaus pareiga Savo tevui Dievui tarnauti ir tapti tokiu sventu kaip jis pats,, beja tai kiekvieno krikscionio pareiga ir skelbti apie jo Dangiska karalyste. Kaip tai daryti apie tai parasyta keturiuose evangelijose Zmogus tiesiog pasirenka per kuriuos vartus jis ieis Taip, Roman, evangelija yra viena iš daugelio žmonių parašytų koncepcijų apie tai, kaip čia viskas padaryta ir kaip viską padaryti geriau ir yra daug labai gerų krikščionių, musulmonų, induistų... Tik kodėl ne visi žmonės tokie? Kodėl ne visi įeina pro teisingus vartus. Todėl, kad negali, todėl, kad tada būtų neįdomus žaidimas. Kad žaidimas būtų įdomus, kažkas turi pralaimėti. Tai yra laikinas pralaimėjimas ir apie jį greit pamirštama. Kaip pralaimėjęs vaikas trumpai būna labai nusiminęs ir jam atrodo, kad čia pasaulio pabaiga, bet po minutės jis jau linksmai žaidžia kitą žaidimą.
Rimantas: Jolanta rašo: O kaip su siekiu tapti tokiu tobulu koks yra Tėvas dnguje? Paprastai, kam duotas noras, tas ir siekia (galvoja, kad siekia), iš tikrųjų toks ir yra, jis gi ir yra Dievas, nes be jo nėra nieko kito.
VaidasVDS: Reikia nemaišyti siekio su buvimu. Šiame gyvenime galima tik pradėti siekti tobulumo. Bet iš tiesų galima ir reikia stengtis kiekvieną savo veiksmą atlikti kuo geresniu būdu ir taip, kad tai atitiktų Dievo valią. Šiame gyvenime pats svarbiausias yra pasirinkimas ieškoti Dievo ir ieškoti brolystės ir sutarimo tarp žmonių. Tobulumui pasiekti duota amžinybė... Rimantai, tai citata iš Urantijos Knygos - Jėzaus žodžiai. Juk yra žmonių, kurie jau galutinai atstūmę išlikimą. Tokius kviesti yra visiškai beviltiška. Yra ir tokių, kurie Dievo ieškojimą laiko kvailyste. Tokius išgelbėti gali tik koks nors asmeninis sukrėtimas, po ko jie būtų priversti permąstyti savo gyvenimą ir pradėti ieškoti Dievo.
Rimantas: VaidasVDS rašo: tai citata iš Urantijos Knygos - Jėzaus žodžiai. Suprantu, Vaidai, kad ne tavo, bet kai paimi citata iš tavo komentaro citatos, tai gaunasi "VaidasVDS rašo". VaidasVDS rašo: Juk yra žmonių, kurie jau galutinai atstūmę išlikimą. Tokius kviesti yra visiškai beviltiška. Ne mums spręsti (ir netgi ne jiems), kas ką yra atstūmęs. Patys beviltiškiausi dažnai tampa perspektyviausiais ir atvirkščiai.
emipetras: Rimantai , perspektyvoje taip , mes negalime spręsti kas bus vertingesnis ir perspektyviausias , tačiau šios dienos kontekste , mes galime sakyti . ,, Žmogau tu eini ne tuo keliu ir kalbi ne tuos žodžius . Tu tiesiog nenori žinoti kas tu esi ''
Rimantas: emipetras rašo: tačiau šios dienos kontekste , mes galime sakyti . ,, Žmogau tu eini ne tuo keliu ir kalbi ne tuos žodžius . Tu tiesiog nenori žinoti kas tu esi '' Sakyti tai galime, bet ar nebus tai kito teisimas?
Jolanta: Sakyti mes galime dau ką, bet kiek mus išgirs?????? Kita vertus ar turime teisę palikti likimo valiai negirdinčius? Kodėl žmogus negirdi ar todėl kad nenori, ar todėl kad negali? Jei nenori tai nenori, bet jei negali? Kaip su tais? Kuo toliau juo tamsesnė aplinka atrodo ir dažnai sau užduodu klausimą ar verta bandyti kažką daryti? bet kita vertus, o ką aš dar galiu bedaryti? Čia jau nebe noro padėti klausimas, o mano pačios egzistencinis klausimas. Kaip praleisiu laiką čia Žemėje. Bet pagalvoju ir apie tai, kada buvau nežinanti galėjau sumesti kaltę likimui, atsitiktinumaui, dabar žinau kad tik pati esu atsakinga už save ir tai pradeda slėgti, iš vienos pusės tamsa, iš kitos mano beviltiškumas veikti toje tamsoje ir dar pačios atsakomybė. O gerai pagalvojus gal laimingesnė buvau kai daug ko nežinojau, tik norėjau tikėti. tada vėl keliu sau klausimą, ar verta stengtis kažką įrodinėti žmonėms, gal jie laimingesni nesuvokdami realybės?
Rimantas: Jolanta rašo: Sakyti mes galime dau ką, bet kiek mus išgirs?????? Jolanta, kas per nuotaikos? Viskas gerai yra. Melkizedekas, Jėzus buvo atėję mokyti, ar juos kas išgirdo? Vienetai, kurie viską neteisingai suprato ir pamiršo greitai.
VaidasVDS: Rimantai, nesakiau, kad mums spręsti. Pasakiau, kad tokių žmonių yra ir apie tai kalbama pačioje Urantijos Knygoje. O kada Dienų Senieji jau būna apsisprendę dėl tokių, dar gyvenančių šiame pasaulyje, žmonių, tai mūsų pastangos su tokiais bendrauti po Dienų Senųjų sprendimo (apie kurį mes tikrai negalime žinoti) bus tikrai bevaisės.
Rimantas: VaidasVDS rašo: nesakiau, kad mums spręsti. Pasakiau, kad tokių žmonių yra ir apie tai kalbama pačioje Urantijos Knygoje. O kada Dienų Senieji jau būna apsisprendę dėl tokių, dar gyvenančių šiame pasaulyje, žmonių, tai mūsų pastangos su tokiais bendrauti po Dienų Senųjų sprendimo (apie kurį mes tikrai negalime žinoti) bus tikrai bevaisės. Nesakei, Vaidai, bet ar nemanai, kad žaidimo taisyklės gali būti ir pakeistos arba Dienų Seniesiems gali būti pasakyta iš aukščiau: uždedu veto jūsų sprendimui. Jeigu jau ten pas juos viršuje viskas kaip pas mus panašiai (visokios ten instancijos, protokolai), tai turbūt visko gali būti?
полная версия страницы