Форум » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Ar galima kažkuo pateisinti savo ydas, žemų virpesių poelgius? » Ответить
Ar galima kažkuo pateisinti savo ydas, žemų virpesių poelgius?
Vaidas: Pagal Urantijos Knygą daryti ką nors blogo to nežinant - yra klaida, daryti ką nors blogo tai žinant - nuodemė. Taip pat, jog žinant Dievo valią, jos nesilaikyti yra nuodemė. Neprisimenu tiksliai, bet lygtais teigiama kad nuodemės naikina žmogaus sielą, kada siela įvardijama kaip "gerų darbų sąmonė". Natūralu žmogui siekti atsikratyti ydų, ir įgyti dorybių. Žemų virpesių skleidimas... tai bet kokia skaldanti, smerkianti, teisianti kitus negerbiant jų laisvos valios veikla. ***** Žmogus kuriam rūpi Dievas, visą savo valią pašvenčia Dievui, atsimenu kaip prieš šešis metus maždaug, kada susitikau Algimantą klaipėdoje, kai jis keliavo po Lietuvą su Urantijos Knyga, tai jis nelabai suprato mano klausimo, kada sakau "aš noriu kompiuterio ir studijuoti informatiką." ir kažkaip klausiau, ką daryti... kai atrodytų tie norai yra nuoširdus, o pagal įvairius dvasinius norus "savanaudiškų norų" neturi būti iš viso. Tai jis sakė "viskas gerai, geri norai" maždaug. Sunku jau prisimint kažkiek tuos laikus, nelabai įdėmiai atkreipiau dėmesį kas ten kaip buvo. Atsimenu anksčiau teko gyventi vien "visko aukojimo Dievui vibracijomis", sampratų ir suvokimo kad galėčiau viską paaiškinti žodžiais kaip dabar dar nebuvo, bet gyvenau vibracijomis. Dabar esu pasinėręs daug labiau į darbus, savo ir kitų. Ir "jausti" laiko kažkaip neišskiriu papildomai. Bendraujant su Tėvu, jis visada pasako geriausius atsakymus... tiesiausią kelią, teisingiausią požiūrį. Norėtųsi pasakyti kad egzistuoja žmonės kurie dar labiau gyvena Dieviškomis vibracijomis, kurie spinduliuoja Dievo valia, kurie yra apsisprendę vykdyti tik Dievo valią. Ir jiems nekyla klausimų jei Dievas sako "nieko nevalgyk" tai jie pasitiki ir daro kaip Dievas sako net jei mirtų, ne taip kaip Algimantas atrodytų kažkiek pasitiki Dievu, kažkiek ne. Nors yra sakęs kad dėl jų ir numirti galėtų. Skaitau literatūra kuri būtent susijusi su dvasiniais dalykais, bendrauju su dvasiniais mokytojais ir jų pasekėjais. Manau natūralu siekti Dievo tarsi oro po vandeniu. Urantijos Knyga parašyta.. ramoku stiliu, iš kurio galima suprasti jog ją rašė mylinčios ir tarnaujančios Dievui asmenybės. O viskas pateikta savotiškai "be paviršutiniškų emocijų". Man kažkiek atrodo kad žmogus pasaulietis paskaitęs Urantijos Knygą gali žongliruoti jos citatomis, atrodyti gan protingas... bet jausmo ir išgyvenimų gal nelabai matosi. O ar jie svarbūs? Kitose temose (lygtai apie pykčio ydą) buvo vangokai pasisakoma apie pyktį kaip kažką atsisakytino... Tai norėtųsi iškelti paprastą klausimą, ar renkatės tarp juodo ir balto? Ar renkatės tai kas gera atsisakydami to kas blogo? O gal pateisinate gėrio nepasirinkimą, ir blogio neatsisakymą? Ar pritariate Urantijos Knygai, įvardijančiai tai kaip nuodėmes?
полная версия страницы