Ôîðóì » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Ar galima kažkuo pateisinti savo ydas, žemų virpesių poelgius? » Îòâåòèòü
Ar galima kažkuo pateisinti savo ydas, žemų virpesių poelgius?
Vaidas: Pagal Urantijos Knygą daryti ką nors blogo to nežinant - yra klaida, daryti ką nors blogo tai žinant - nuodemė. Taip pat, jog žinant Dievo valią, jos nesilaikyti yra nuodemė. Neprisimenu tiksliai, bet lygtais teigiama kad nuodemės naikina žmogaus sielą, kada siela įvardijama kaip "gerų darbų sąmonė". Natūralu žmogui siekti atsikratyti ydų, ir įgyti dorybių. Žemų virpesių skleidimas... tai bet kokia skaldanti, smerkianti, teisianti kitus negerbiant jų laisvos valios veikla. ***** Žmogus kuriam rūpi Dievas, visą savo valią pašvenčia Dievui, atsimenu kaip prieš šešis metus maždaug, kada susitikau Algimantą klaipėdoje, kai jis keliavo po Lietuvą su Urantijos Knyga, tai jis nelabai suprato mano klausimo, kada sakau "aš noriu kompiuterio ir studijuoti informatiką." ir kažkaip klausiau, ką daryti... kai atrodytų tie norai yra nuoširdus, o pagal įvairius dvasinius norus "savanaudiškų norų" neturi būti iš viso. Tai jis sakė "viskas gerai, geri norai" maždaug. Sunku jau prisimint kažkiek tuos laikus, nelabai įdėmiai atkreipiau dėmesį kas ten kaip buvo. Atsimenu anksčiau teko gyventi vien "visko aukojimo Dievui vibracijomis", sampratų ir suvokimo kad galėčiau viską paaiškinti žodžiais kaip dabar dar nebuvo, bet gyvenau vibracijomis. Dabar esu pasinėręs daug labiau į darbus, savo ir kitų. Ir "jausti" laiko kažkaip neišskiriu papildomai. Bendraujant su Tėvu, jis visada pasako geriausius atsakymus... tiesiausią kelią, teisingiausią požiūrį. Norėtųsi pasakyti kad egzistuoja žmonės kurie dar labiau gyvena Dieviškomis vibracijomis, kurie spinduliuoja Dievo valia, kurie yra apsisprendę vykdyti tik Dievo valią. Ir jiems nekyla klausimų jei Dievas sako "nieko nevalgyk" tai jie pasitiki ir daro kaip Dievas sako net jei mirtų, ne taip kaip Algimantas atrodytų kažkiek pasitiki Dievu, kažkiek ne. Nors yra sakęs kad dėl jų ir numirti galėtų. Skaitau literatūra kuri būtent susijusi su dvasiniais dalykais, bendrauju su dvasiniais mokytojais ir jų pasekėjais. Manau natūralu siekti Dievo tarsi oro po vandeniu. Urantijos Knyga parašyta.. ramoku stiliu, iš kurio galima suprasti jog ją rašė mylinčios ir tarnaujančios Dievui asmenybės. O viskas pateikta savotiškai "be paviršutiniškų emocijų". Man kažkiek atrodo kad žmogus pasaulietis paskaitęs Urantijos Knygą gali žongliruoti jos citatomis, atrodyti gan protingas... bet jausmo ir išgyvenimų gal nelabai matosi. O ar jie svarbūs? Kitose temose (lygtai apie pykčio ydą) buvo vangokai pasisakoma apie pyktį kaip kažką atsisakytino... Tai norėtųsi iškelti paprastą klausimą, ar renkatės tarp juodo ir balto? Ar renkatės tai kas gera atsisakydami to kas blogo? O gal pateisinate gėrio nepasirinkimą, ir blogio neatsisakymą? Ar pritariate Urantijos Knygai, įvardijančiai tai kaip nuodėmes?
Îòâåòîâ - 70, ñòð:
1 2 3 4 All
sodas: yra individo tapatybe (gyvenimo stilius). yra asmenybes tapatumas, kaip neklystamai atpazystamo kosmineje begalybeje, dvasineje yvairoveje Tevo padovanojimo
Adleris: sodas rašo: yra individo tapatybe (gyvenimo stilius). yra asmenybes tapatumas, kaip neklystamai atpazystamo kosmineje begalybeje, dvasineje yvairoveje Tevo padovanojimo Gyvenimo stilių sudaro pagrindinė savivoka, gyvenimo tikslas, pasaulėvaizdis ir elgesio modeliai įvairiose situacijose. Gyvenimo stilius susiformuoja per pirmuosius penkerius - šešerius metus, išlieka santykinai pastovus visą žmogaus gyvenimą.
VaidasVDS: Piktybinės nuodėmės galutinė pasekmė yra sunaikinimas. Galiausiai, tokie su nuodėme susitapatinę individai save sunaikina, tapdami visiškai nerealiais dėl to, jog piktybiškai apkabina blogį. Kada šitas nuosprendis yra pagaliau patvirtinamas, tada su nuodėme susitapatinusi būtybė tą patį akimirksnį nustoja egzistavusi tarsi jos niekada ir nebūtų buvusios. Nėra jokio prisikėlimo iš tokios lemties; tai trunka visą laiką ir amžinai. Laiko transformacijos ir erdvės metamorfozės gyvosios energijos tapatybės faktorius suskaido į kosminius potencialus, iš kurių jie kažkada ir atsirado. Kai dėl piktadario asmenybės, tai iš jos yra atimama besitęsiančios gyvybės priemonė dėl to, jog tvarinys nesugebėjo pasirinkti tokios krypties ir priimti tokio galutinio sprendimo, kas būtų užtikrinę amžinąjį gyvenimą. Kada asocijuoto proto pagalba tebesitęsiantis nuodėmės apkabinimas aukščiausią tašką pasiekia visišku savojo aš susitapatinimu su piktybiniu blogiu, tada po gyvybės nutraukimo, po kosminio išskaidymo, tokią izoliuotą asmenybę absorbuoja kūrinijos viršsiela, ji tampa Aukščiausiosios Būtybės besivystančio patyrimo dalimi. Niekada daugiau ji tikrai nebepasirodo kaip asmenybė; jos tapatybė išnyksta tarsi jos niekada ir nebuvo. Asmenybės, kurioje gyveno Derintojas, atveju, patirtinės dvasinės vertybės išlieka toliau gyvenančio Derintojo tikrovėje.
sodininkas: Jei Derintojas yra tvarus ir po individo isnykimo, tai asmenybes tvaruma nuliame, pasirodo, proto ir valios funkcija.
emipetras: Kas yra stilius ? Tai tapatybės braižas . Nemanau , kad tapatybės stilius , braižas gali būti santikinai pastovus nuo šešerių metų amžiaus . Tu Adleri kažką su kažkuo painioji . Šeštuose metuose žmogaus vaikas gali įvykdyti tik pirmas moralų sprendimą ir tai tik sąlyginai moralų , pagal to vaiko metus ir išmintį , tačiau pakankamai moralų , kad tuo išreikštų savo moralią asmenybę . Gyvenimo savivoka , pasaulėvaizdis , su metais bręsta ir aiškėja , priklausomai nuo tolesnės proto išminties .
klaustukas: Nereikia pulti VaidoVDS. Jis nebijo pasidalinti urantijos knygos žiniomis su kitais. http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/1185/59/d,detalus/ ar laikraštis laisvas tik pats velnias 'HOHOHO Die_____________' žino? ------- Jo (VaidasVDS), 2012-12-12 12:43 Aš optimisto teikiamas paklodes kuo toliau, tuo labiau vertinu tik neigiamai, nors manau (kol kas), kad jis savo paklodėmis vis tik nori gero... Siūlau paanalizuoti jo vieną pateiktą žmogaus (Eckhart Tolle), bet tikrai ne Dievo mintį: "Priesinimasis yra vidinis uzsidarymas,ego kiauto kietinima.Tu uzsiveri.Kokius veiksmus betaliktum esant priesinimosi busenoje(ka galima vadinti negatyvumu),kurs dar daugiau isorinio priesinimosi ir visata nebus tavo puseje;gyvenimas nebus tau palankus." Štai ši mintis yra labai, labai neteisinga. Priešinimasis bet kokiam blogiui - yra šventa kiekvieno žmogaus pareiga, o šitas "pliurpalas" tiesiog "zombina" žmogų. Kai kas gali susižavėti tokiais "zombinimais", bet Jėzus mokė kiek kitaip: "Ir vėl aš jums sakau, nepasiduokite blogiui, bet vietoje šito nugalėkite blogį gėriu." Nors optimisto mintys yra šiek tiek panašios į šią Jėzaus išmintį, bet realybėje tai vienas kitam visiškai prieštarauja. "Jėzus nepropagavo negatyvios praktikos, kada pasiduodama įžeidinėjimams tų, kurie galėtų tyčia stengtis nesąžiningai pasinaudoti tais, kurie blogiui nesipriešina, bet vietoje šito jis propagavo, kad jo pasekėjai turėtų būti išmintingi ir pasirengę greitai ir teigiamai gėriu reaguoti į blogį ta prasme, kad jie galėtų veiksmingai nugalėti blogį gėriu. Neužmirškite, jog tikrasis gėris nuolat yra galingesnis už patį žalingiausią blogį. Mokytojas mokė teigiamos teisumo normos: “Kas tiktai nori būti mano mokinys, tas turi nekreipti dėmesio į savąjį aš ir iki pat galo atlikti savo kasdienes pareigas tam, kad eitų su manimi.” Ir jis pats šitaip gyveno tuo, kad “jis darė gerus darbus.” Ir šitą evangelijos aspektą gerai iliustruoja daug parabolių, kurias jis vėliau pateikė savo pasekėjams. Jis savo pasekėjų niekada neragino kantriai vykdyti savo įsipareigojimus, bet vietoje šito jis ragino juos, kad Dievo karalystėje jie gyventų iki galo energingai ir su entuziazmu atliktų savo žmogiškąsias pareigas ir dieviškąsias privilegijas. Kada Jėzus savo apaštalus mokė, kad jie, kam nors neteisėtai atėmus iš jų apsiaustą, turėtų atiduoti ir kitą drabužį, tada jis omenyje turėjo ne tiek dar vieną drabužį tiesiogine žodžio prasme, kiek tą mintį, jog reikėtų padaryti ką nors teigiamo tam, jog būtų išgelbėtas blogai pasielgęs žmogus, vietoje senojo patarimo atkeršyti – “akis už akį” ir panašiai. Jėzui pasibjaurėjimą kėlė tiek mintis apie kerštą, tiek ir mintis tapti tiesiog pasyviu neteisingumo stebėtoju ar auka. Šituo atveju jis mokė juos tokių trijų metodų, kaip kovoti su blogiu, ir kaip pasipriešinti blogiui: 1. Už blogį atsilyginti blogiu – teigiamas, bet neteisingas metodas. 2. Kentėti blogį nesiskundžiant ir nesipriešinant – grynai neigiamas metodas. 3. Gėriu atsilyginti už blogį, pareikšti valią tokiu būdu, kad taptum padėties šeimininku, blogį nugalėti gėriu – teigiamas ir teisingas metodas." optimistas Vaidui, 2012-12-12 12:47 Vaidai,kiekvienas savaip interpretuoja teksta ir tai nenuostabu. "Kada Jėzus savo apaštalus mokė, kad jie, kam nors neteisėtai atėmus iš jų apsiaustą, turėtų atiduoti ir kitą drabužį, tada jis omenyje turėjo ne tiek dar vieną drabužį tiesiogine žodžio prasme, kiek tą mintį, jog reikėtų padaryti ką nors teigiamo tam, jog būtų išgelbėtas blogai pasielgęs žmogus, vietoje senojo patarimo atkeršyti – “akis už akį” ir panašiai. "...................................................Is kur tu zinai ka dievas turejo omenyje?Esi su juo kalbejes apie tai? optimistas Vaidui, 2012-12-12 12:51 " Kentėti blogį nesiskundžiant ir nesipriešinant – grynai neigiamas metodas."...............O koks teigiamas?Visiems pasakoti kaip tau blogai?Bet,juk taip neissilaisvinsi is savo kanciu,tu jose uzstrigsi,jos taps tavo neatskiriama dalimi.Tai aukos sindromas,tokiu zmones kiek imanydami vengia,nes kada besutiktu jie turi isklausyti jo graudzia istorija. optimistas Vaidui, 2012-12-12 12:53 "Gėriu atsilyginti už blogį, pareikšti valią tokiu būdu, kad taptum padėties šeimininku, blogį nugalėti gėriu – teigiamas ir teisingas metodas." .........................................Ar gali pateikti tokio elgesio pavyzdi? Jo (VaidasVDS), 2012-12-12 13:27 Optimistui Tu ne su manimi, o su Jėzaus mintimis ginčijiesi. Kai kur paklausei, bet pats ir atsakei, tačiau net pats nesupratai... Gėriu atsilyginti už blogį yra pats sunkiausias būdas. Mažas pavyzdėlis: Kaimynas tau padaro ką nors blogo ir tu tą žinai. Bet vietoje to, kad keršytum jam, kitą kartą, kada jam atsitinka nelaimė, tu jam nesavanaudiškai padedi. Kaimynas supranta, kad jis kažkada elgėsi blogai, pats dėl to gailisi, o jūs toliau abu sėkmingai bendraujate ir draugaujate. Gana paprasta ar ne... optimistas, 2012-12-12 13:31 "Gėriu atsilyginti už blogį, pareikšti valią tokiu būdu, kad taptum padėties šeimininku, ".................Tu pasijunti auksciau uz kaimyna,o tai tenkina tavo ego.Bet juk tai dievo smerkiama puikybe. Jo (VaidasVDS), 2012-12-12 13:41 Optimistui Tu tampi GĖRIO, draugystės, bičiulystės šeimininku ir kūrėju ir tokiu būdu vykdai Dievo valią, o ne rūpiniesi savo EGO, prie ko čia puikybė, kada Gėris triumfuoja - tavo per daug laki vaizduotė, vedanti į absurdiškus svarstymus. Panašus į absurdą ir tavo propaguojamas mokymas, bet tą ne visi ir ne iš karto supranta... optimistas, 2012-12-12 13:48 Ar pastebi savyje pykti?Ar pastebi kad ieskai manyje prieso? optimistas, 2012-12-12 13:49 Triumfas yra ego viena megstamiausiu fantaziju. hmmmmm o gal Adlerio pastabos Vaidui teisingos? Kas paaiškinsit pirmokui? ir iš viso ar tos knygos skaitymas nėra beviltiškas laiko gaišinimas? Ačiū iš anksto.
VaidasVDS: klaustuk, tik kuomet perskaitysi, tik tuomet sužinosi. Nenešiok čia ištraukų. Mano diskusija su optimistu buvo labai didelė ir ilga, ir ji jau pasibaigusi. Jei pats nesi optimistas, tai elgiesi negražiai, tuo labiau diskusiją nutraukdamas ten, kur tau atrodo patogiau...
klaustukas: Vieša erdvė yra vieša...Nereiktu čia įsakinėti. Išsilavinę ir nuoširdūs žmonės moka žodį 'prašau'. Nieko specialiai ar patogiai sau nerinkau. Kam tas įtarumas? Komentarų laikraščiuose iš viso neskaitau, gūglė sugundė atsiprašau, jei įžeidžiau
VaidasVDS: klaustuk, tai gal supranti, ką reiškia ką nors ištraukti iš konteksto? Taip elgiasi asmenys, siekiantys suklaidinti kitus. Per daug neįžeidei, nes tokia diskusija vyko iš tiesų, tik pateikta toli gražu ne visa. Yra vietų skirtingoms diskusijoms. Kas tinka vienai vietai, nebūtinai tinka kitai. Todėl šiame forume aš stengiuosi nekalbėti kai kuriomis temomis, kuriomis aš galiu padiskutuoti kitur. Jei atsiprašei nuoširdžiai, tai atsiprašymas priimtas.
klaustukas: Jūsų malonybė teikėsi priimti atsiprašymą...tarsi atsiprašyti galima nenuoširdžiai. Kodėl pačiam vis vaidenasi klaidinimai
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû