Ôîðóì » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Ar galima kažkuo pateisinti savo ydas, žemų virpesių poelgius? » Îòâåòèòü
Ar galima kažkuo pateisinti savo ydas, žemų virpesių poelgius?
Vaidas: Pagal Urantijos Knygą daryti ką nors blogo to nežinant - yra klaida, daryti ką nors blogo tai žinant - nuodemė. Taip pat, jog žinant Dievo valią, jos nesilaikyti yra nuodemė. Neprisimenu tiksliai, bet lygtais teigiama kad nuodemės naikina žmogaus sielą, kada siela įvardijama kaip "gerų darbų sąmonė". Natūralu žmogui siekti atsikratyti ydų, ir įgyti dorybių. Žemų virpesių skleidimas... tai bet kokia skaldanti, smerkianti, teisianti kitus negerbiant jų laisvos valios veikla. ***** Žmogus kuriam rūpi Dievas, visą savo valią pašvenčia Dievui, atsimenu kaip prieš šešis metus maždaug, kada susitikau Algimantą klaipėdoje, kai jis keliavo po Lietuvą su Urantijos Knyga, tai jis nelabai suprato mano klausimo, kada sakau "aš noriu kompiuterio ir studijuoti informatiką." ir kažkaip klausiau, ką daryti... kai atrodytų tie norai yra nuoširdus, o pagal įvairius dvasinius norus "savanaudiškų norų" neturi būti iš viso. Tai jis sakė "viskas gerai, geri norai" maždaug. Sunku jau prisimint kažkiek tuos laikus, nelabai įdėmiai atkreipiau dėmesį kas ten kaip buvo. Atsimenu anksčiau teko gyventi vien "visko aukojimo Dievui vibracijomis", sampratų ir suvokimo kad galėčiau viską paaiškinti žodžiais kaip dabar dar nebuvo, bet gyvenau vibracijomis. Dabar esu pasinėręs daug labiau į darbus, savo ir kitų. Ir "jausti" laiko kažkaip neišskiriu papildomai. Bendraujant su Tėvu, jis visada pasako geriausius atsakymus... tiesiausią kelią, teisingiausią požiūrį. Norėtųsi pasakyti kad egzistuoja žmonės kurie dar labiau gyvena Dieviškomis vibracijomis, kurie spinduliuoja Dievo valia, kurie yra apsisprendę vykdyti tik Dievo valią. Ir jiems nekyla klausimų jei Dievas sako "nieko nevalgyk" tai jie pasitiki ir daro kaip Dievas sako net jei mirtų, ne taip kaip Algimantas atrodytų kažkiek pasitiki Dievu, kažkiek ne. Nors yra sakęs kad dėl jų ir numirti galėtų. Skaitau literatūra kuri būtent susijusi su dvasiniais dalykais, bendrauju su dvasiniais mokytojais ir jų pasekėjais. Manau natūralu siekti Dievo tarsi oro po vandeniu. Urantijos Knyga parašyta.. ramoku stiliu, iš kurio galima suprasti jog ją rašė mylinčios ir tarnaujančios Dievui asmenybės. O viskas pateikta savotiškai "be paviršutiniškų emocijų". Man kažkiek atrodo kad žmogus pasaulietis paskaitęs Urantijos Knygą gali žongliruoti jos citatomis, atrodyti gan protingas... bet jausmo ir išgyvenimų gal nelabai matosi. O ar jie svarbūs? Kitose temose (lygtai apie pykčio ydą) buvo vangokai pasisakoma apie pyktį kaip kažką atsisakytino... Tai norėtųsi iškelti paprastą klausimą, ar renkatės tarp juodo ir balto? Ar renkatės tai kas gera atsisakydami to kas blogo? O gal pateisinate gėrio nepasirinkimą, ir blogio neatsisakymą? Ar pritariate Urantijos Knygai, įvardijančiai tai kaip nuodėmes?
Îòâåòîâ - 70, ñòð:
1 2 3 4 All
Fredas: na ir ką jau tokio "baisaus" padaro?..,...bet-gi,..daug kas gali ir nesakyti, kad knyga padaro su kažkuo kažką negero.
VaidasVDS: Fredai, pirmas įspūdis kartais būna teisingas, bet kartais būna ir visai neteisingas, o kartais būna kažkur per vidurį... Jei tu per kitus šaltinius platini žinią apie Urantijos Knygą, tuomet koks nors žmogus ieško per internetą duomenų apie ją, jis atsiverčia Urantijos Knygos puslapį ir jame perskaito, kad ir šią Algimanto frazę Būtent TOKS PROTAS, KUO DAUGIAU SVAIGSTA NUO GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE, tuo gilesnė išmintis ištariama tuo pačiu liežuviu ar pateikiama to paties sudvasinto proto tai kaip tu manai, ką "gero" protingas žmogus gali pagalvoti apie Urantijos Knygą, jei čia yra to forumo, kuris vadinasi Urantijos Knygos forumas, lyderio žodžiai. Manau, kad nieko gero...
Fredas: Tai todėl ir atsisarado šis forumas, ir gal atsiras dar kitų forumų,kurie kaip alterntyva bus toms susiformavusioms sektoms, kurios kuria savo sektas vadovaudamiesi Urantijos knyga, Biblija, Koranu,ir kita dvasinę literatūrą...( ..grūdai jau pradėjo sijotis nuo pelų,..ir tas gana akivaiždžiai matosi,..ir būtent šiomis dienomis,..tarp kitko,.. to -> 'nieko gero', yra apstu šių dienų laikmetyje,t.y.visose gyvenimo srityse,..todėl reikia siekti dieviškos išminties, kad įžvelgtum kur yra pelai, o kur yra grūdai)
emipetras: Nuoširdus Sveikinimas tau FREDAI , nuoširdus sveikinimas tau Vaidai VDS . Šaunuolis Vaidai VDS , mačiau tavo komentarą aname forume . Gerai , tikrai normaliai ir teisingai parašei , kad nereikia svaigti nuo dvasinės euforijos , kuri labai vetrinama , kaip kažkoks asmeninis dvasinis patyrimas . Mano dvasinis kredo - ieškokime Dievo ramybėje ir melskime , kad duotų mūsų protams ramybę. Visas tas lenktyniavimas , kas geriau ir kas gražiau pajaus savo jausmų virpesius yra nerimtas darbas . Manau , kad nulatinis rūpestis kiekvieno žmogaus tai savo minčių nuolatinis šviesinimas . Aš tai vadinu savo proto apsivalimu , kai keletą minučių , nors pora kartų per dieną , skiriu dvasiniams apmąstymas. Tuo pačiu labai vertinu ir visus gerus dvasinius šaltinius , Urantijos knyga ypač . Štai vienas žmogus davė pasiskaityti Sai Babos laiškus . Tai jie tikrai labai skiriasi nuo Algimanto mokymų . Štai ką sako Sai Baba : ,, Tikėjimas , gali užaugti tik doros dirvoje , po kuria yra derlingas VEDŲ podirvis . mano užduotis atverti jums akis ir parodyti VEDŲ šlovę , įtikinti jus , kad gyvenime taikomos VEDŲ taisyklės duoda žadėtuosius vaisius .'' Tai va , kaip SAI BABA vertino senovės šventuosius Raštus ir nei vieno iš jų neniekino . Visa žmonijos patirtis dvasiniuose reikaluose yra lobis , tiek dvasinis , tiek ir kultūrinis . Aišku galima kritikuoti kai religiškai dogmatiško ir rituališko , tačiau pati senoviška Biblijinė Dievo Tėvo apraiška per žydų senovės pranašus yra vertingas palikimas . tiesmukiškas Biblijos skaitymas yra negalimas , kaip ir Urantijos knygos tiesmukiškas suvokimas gali ją padėti prie fantastinės literatūros . Taigi brangieji , visur reikalinga dieviška sąmonė ir įžvalga , kurią mums ir dovanoja Dievas Tėvas , Jėzus Kristus , Visatos Motina dvasia ir visa Rojaus Dievybių Trejybė , per įvairiausias gyvosios sąmonės apraiškas , tiek nuo žmonių , tiek ir nuo dvasių , tiek ir nuo angelų .
Fredas: Nuoširdumą taipogi reikia patikrinti,bet neatstumti. Kada nuoširdumas tarkim yra patiktrintas po devynių kartų,..dešimtas, kaip sakoma, yra lemiamas ir paskutinis,tada gali būti ramesnis dėl to bičiulio kuriuo norėtum pasitikėti, ar patikėti jam kokius nors savo svarbius reikalus. Ne veltui yra sakoma, 9 kartus pamatuok, 10 kirpk. Taip yra ir su Urantijos Knyga,Biblija,Koranu,ir kt.knygomis.Jei 'nersi stačia galvą' į dvasinius skaitymus nemastydamas ką skaitai, gali, kaip sako liaudis, ir 'nuo stogo nučiuožti', ar pakliūti pas taip vadinamus neaiškius "lyderius", kurie save dažniausiai vadina Dievo išrinktaisiais. Kas liečia Sai Babą,..tai pasakysiu tik tiek,..jog tarp savęs ir šios visatos Kūrėjo ir ROJAUS TREJYBĖS-TĖVO,...tikrai nieko nestatau kažko, kas būtent nulemtų mano likimą. Mielas forumo bičiuli Petrai,Vaidai,ir visi kiti mieli forumo dalyviai, ...mylėkime vieni kitus,...ir to, manau, pradžiai, tikrai pakaks.
VaidasVDS: Radau tokias senokas, bet labai įdomias mintis: "Mamutų medžioklė": Žmogų aš myliu! Kai aš jį sutinku, aš nespėju iš džiaugsmo ryti ašarų... Aš noriu sekti jį iš paskos kaip šuo, kad atsitikus nelaimei, galėčiau išgelbėti jį. Bet kur tie žmonės?! Perkūnas trenkia į aukščiausius, drąsiausieji žūsta kare, visų gražiausius užkočioja moterys. O visų brangiausius - Dieve mano! Kokia gėda! - visų protingiausius suėda kvailiai. Mamutai suėda.
emipetras: KAS MUMS SVARBIAUSIA Daug pastabų ir kaltinimų žydų tautai buvo mesta ankstyvaisiais ir vėlyvaisiais viduramžiais dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus nukryžiavimo . Panašią nuomonę , nors ir netokią radikalią , turėjau ir aš , kol neužgirdau vieno labai gero pamokslo . Visame tame pažiūryje , dominuoja tas pragmatiškas žmogiškasis protas , siekiantias sau naudos arba savo valstybei , bendruomenei , bažnyčiai . Tame siekyje matantys ; savo tautos , savo bendrijos prasmę ir vietą po šia Saule . Kai kas tai vadina gyvuliniu protu . Nemanau , kad tai pats tinkamiausias apibrėžimas , nes neša įžeidžiantį , žeminantį aspektą , tarsi tie žmonės , apart gyvulinių instinktų , daugiau jau nieko nebeturi . Todėl , aš mieliau tai vadinu pragmatišku protu . Tai daug žmogiškiau , o nedvasinė tokio proto prasmė išlieka visiškai atskleista . Pradėkime filosofinį pamąstymą , apie tą katastrofišką žydų tautos dramą , kai buvo viešai apkaltintas Jėzus Kristus . Šiame minios ir Piloto sandėryje buvo atskleistas , ne tik žydų tautos , bet ir visos žmonijos , visų egzistuojančių tautų , nuodėmės viruso egzistavimo faktas , kaip senų seniausių laikų , žmonijos tragedijų ir negandų priežastis . Nuodėmęs virusas , į žmogaus genetinį kodą , buvo įneštas Adominės misijos žlugimo metu . Tos misijos žlugimo priežastis , tai svetimos nuodėmės , ne žmonijos nuodėmės , bet maištaujančių angelų nuodėmės virusas , viruso dvasia , įsiveržė į dviejų žmonių genomą , o per tai išplito per visą žmoniją . Meilės dvasia , praradusi budrumą lytinio akto metu , šėtiniškų agentūrų buvo panaudota , kaip atviri žmogiškosios sielos vartai . Šis atsivėrimas meilės dvasiai , šėtoniškų agentūrų nedelsiant buvo išnaudotas . Žmonijos priešo armija , nedelsiant pasėjo mirties ir griovimo virusą į žmogiškąsias sielas . kad užsikoduotų biologiniame , molekuliniame , genetiniame kode , kaip šėtoniškas nepaklusnumas ir išdidumas prieš Dievo valią . Visa tai įvyko sąmonei nekontroliuojant tolesnių pasekmių , per dieviškai nesąmoningą ir spontanišką meilės aktą , tačiau priešiškos planetinės , juodosios magijos jėgos staiga tuo pasinaudojo ir padarė savo juodą darbą . Pasinaudojo ir apsuko apie pirštą dieviškojo pasaulio atstovus , tai yra , atsiūstą materialų sūnų ir materialią dieviškąją dukrą , kurie per savo žmogišką naivumą ir žmogišką pasimetimą , pametė , laikinai pamiršo savo dieviškąsias galias prieš rafinuotą juodosios magijos galią . Pasekmės aiškios , žlugo žemiškasis rojaus Sodas , žlugo visas dieviškasis planas , paspartinti žmonijos vystymasi . Tačiau šitas nuodėmės virusas sėkmingai išliko iki šių dienų . Gal būt tas Kaligastija šiandiena ir nuteistas , gal būt , tačiau , tai dar mažai paguodos , nes dar ilgus šimtmečius reikės gydytis visiems , nuo šito nuodėmės užkrato , kuris sėkmingai tūno kiekviename prote . Visame žmonijos prote dominuoja išdidumas , kerštas ir suktybės . Štai šitas trejetas , eina susikibęs rankomis per visų žmonių protus ir sėja sumaištį visoje mąstysenoje . Kai tik žmogus pradeda siekti savo proto dvasinės laisvės , kai tik žmogaus protas užmezga kontaktą su dieviškąja Dvasia , šis trejetas pliunkšta ir nebetenka savo galios , tačiau niekur nedingsta , bet pereina į snaudžiančią nuodėmės fazę , laukdamas tinkamos progos pasireikšti ir vėl įgelti , praradusį budrumą , nors jau , šiek tiek , dvasiškai nušvytusį protą . Jeigu jūs atidžiau pažiūrėsite į bendrą žmonijos dvasinį foną , o dar artimiau - į savo tautos dvasinį foną , tai pamatysite , kaip šitas nuodėmės virusas suardo smegenis ypač jauniems , nepatyrusiems vargo žmonėms , kaip šie jauni protai , meistriškai yra įtraukiami į nusikalstamą veiklą , o valdžios teisėtvarkos struktūros yra bejėgės paveikti protą , sustabdyti traukimą auką į nusikaltėlių tinklus . Pasaulio valstybių valdžia kovoja su pasekmėmis , tačiau nuodėmės virusas paskleistas prieš šimtus tūkstančių metų , sėkmingai užvaldo pačius kilniausius žmogaus proto troškimus , klastingai ir greitai , jeigu tik protas , savo valia , atveria savo VALIOS vartus , asmeninės naudos ir materialios tuštybės troškimui . Taigi , kas įvyko tą lemtingą dramatišką dieną Jeruzalėje , kai Visatos Viešpats Jėzus Kristus viešai , savo kūrinijos planetoje , Žemėje , Jeruzalės miesto valdytojo Poncijaus Piloto , buvo atiduotas minios malonei , o tiksliau , tai minios teismui . Pilotas tarė , - štai aš turiu galią tave nuteisti arba tave paleisti . Jėzus Kristus jam atsakė , - tu jokios galios prieš mane neturėtum , jeigu tau ši galia nebūtų suteikta . Ką turėjo omenyje Kristus , taip sakydamas ? Manoma štai ką . Niekas šiame pasaulyje nevyksta be Dievo valios, net plaukas nuo galvos nenukrenta be Dievo valios . Bet nemąstykime taip tiesmukiškai , kad Dievas baudžia , laimina , reguliuoja piktadarius , aferistus , keršytojus , kovotojus . Ne , taip tikrai nėra . Ano meto žmonija tai taip ir suprato , kaip Dievo teismą arba jo malonę visur ir visada . Tačiau mes , XXI amžiaus žmonės, jau žinome , kad pasaulį , Kūriniją , labai tobulai valdo dieviškas dėsnis - priežasties ir pasėkmęs dėsnis . Dievo angelams belieka tik sekti ir prižiūrėti , kad kiekvieną žmogų aplankytų šis dėsnis . Aišku , kad ne visi žmonės žino šį dėsnį , tačiau kaip sakoma - nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės . Ir tai yra kito dėsnio komentaras - kaip viršuje , taip ir apačioje , kaip danguje , taip ir Žemėje . Kokia priežastis lėmė minios pasirinkimą ? Tą dieną žemiška priežastis buvo karališka malonė , prieš Velykas , paleisti vieną kokį nors kalinį iš romėnų kalėjimo , tačiau tuo metu kalėjime buvo du kaliniai , tai Jėzus ir žmogžudys Barnabas. Kurį dabar pasirinkti ? Nors Pilotas ir pasigyrė turys tokią galią , teisti arba paleisti , tačiau jis buvo bailys ir nenorėdamas gadinti savo politinių santykių su aukštesne romėnų valdžia , galią teisti žmones , atiduoda miniai . Aukščiausiu teisėju tampa minia . Kaip minia dabar samprotauja , gavusi tokią privelegiją , nuteisti žmogų ? Kaip mes jau žinome , kiekviename pragmatiškame prote tupi labai aktyvus nuodėmės virusas . Ir štai šis virusas gauna dvasinį impulsą pasireikėti , aktyviai pragmatiškai pasireikšti ir savo egoistinius troškimus patenkinti . Jis , kaip tas gundytojas žaltys , staiga išlenda į visos minios sąmonę . Minia klykia ir rėkia . Kas mums tas Jėzus . Kažkoks neaiškus žydas . Neaiškus nei savo politine , nei dvasine pasaulėžiūra . Neturi kovotojo imidžo , už žydų tautos laisvę . Štai Barnabas visai kas kita . Tai kovotojas prieš romėnų priespaudą . Ar jis žmogžudys ? Jokiu būdu . Jis Barnabas , tai kovotojas , tai sugautas partizanas , kuris yra nužudęs tik savo priešus . O priešus žudyti argi tai nuodėmė ? Tai kiekvieno skriaudžiamojo pareiga . Taigi Barnabas , tai tautos didvyris , o Jėzus , visai ne kovotojas už tautos laisvę . Štai koks dialogas prabėgo per visos minios protą , kai minia savo pragmatišku protu pasvėrė du žmones , Jėzų Kristų ir nusikaltėlį Barnabą . Ar jūs manote , kad šiandiena mūsų krikščioniškoje Lietuvoje , arba kitoje , kad ir demokratinėje valstybėje , būtų kitoks minios sprendimas , jeigu į jos malonę būtų atiduotas koks tai mažai žinomas Petriukas ir koks nors žinomas valdininkas , sėkmingai pudrinęs tautai smegenis . Ką tauta pasirinktų ? Be abejo , kad tą valdininką - patriotą , o Petriukas taip ir liktų , dar tūnoti už vartų . Tai čia palyginimui , tas europinės demokratijos scenarijus , savo eiga , labai panašus į anų , tolimų Jeruzalės laikų , dramatišką scenarijų , kai minios gyvyliniam - pragmatiškam protui reikėjo pasverti verybes. Kai reikėjo pasverti , žmogaus sielą-dvasią Mokytojo ir sielą –dvasią Keršytojo - kovotojo . Štai tokiomis pasirinkimo akimirkomis , tarp gerio ir blogio , aišku , kad visada pasirenkamas tariamas gėris , kuris yra gėris tik salyginai , žmogaus pragmatiškoje mąstysenoje , kai tas ar kitas žmogus , kitokios mąstysenos savyje niekada ir neturėjo . Todėl rodyti pirštu ir sakyti , štai žydų tauta nukryžiavo Jėzų Kristų yra ganėtinai didelis absurdas . Visose tautose , visuose protuose tūno nuodėmės virusas ir lemiamą pasirinkimo akimirką jis išsiveržią , save pateikdamas , kaip geriausią gėrį , tačiau tolesnėmis pasekmėmis , visose žmonių sielose pasėja sumaištį , ši sielų sumaištis klaidina protus , kurie savo ruožtu , pagimdo milijonus neteisybės aktų , kuriais gyvena tauta ar valstybė . Įvyksta dėsnio - priežasties realizacija pasekmėje , laike ir erdvėje ( vietovėje ). Ir taip vyksta visur , visais amžiais ir visose tautose . Tik vienoms tautoms ar valstybėms nuleidžiama vienokia lemtis ir pasirinkimas , kitoms kitokia lemtis , tačiau pasirinktos priežasties pasekmių , dar niekam nepavyko išvengti .
VaidasVDS: Na Urantijos Knyga labai protingai sprendžia tokią problemą Tas faktas, jog žydų nacijos dvasiniai lyderiai ir religiniai mokytojai kažkada Jėzaus mokymus atstūmė ir slapta suplanavo jį žiauriai nužudyti, jokiu būdu neturi įtakos nė vieno individualaus žydo statusui, kaip jis stovi prieš Dievą. Ir tie, kurie išpažįsta, kad yra Kristaus pasekėjai, neturėtų būti priešiškai nusistatę prieš žydą kaip savo bičiulį mirtingąjį. Žydai, kaip nacija, kaip sociopolitinė grupė, sumokėjo visą tą siaubingą kainą, kad Ramybės Princą atstūmė. Jau seniai jie nebėra dieviškosios tiesos dvasinio deglo nešėjai žmonijos rasėms, bet tai nėra rimta priežastis, dėl kurios šitie senovės žydų atskiri palikuonys būtų verčiami patirti tuos kankinančius persekiojimus, kuriuos prieš juos vykdė nepakantūs, nedori, ir fanatiški Jėzaus iš Nazareto, kuris, ir pats, buvo žydas natūraliu gimimu, tariami pasekėjai. Dažnai šita neprotinga ir nepanaši-į-Kristų neapykanta šiuolaikiniams žydams ir jų persekiojimas baigdavosi tuo, kad kentėdavo ir mirdavo kai kurie nekalti ir nenusidėję atskiri žydai, kurių tie patys protėviai, Jėzaus laikais, iš širdies priėmė jo evangeliją ir neužilgo bebaimiškai mirė už tą tiesą, kuria jie taip iš visos širdies tikėjo. Siaubo drebulys pereina per stebinčias dangiškąsias būtybes, kada jos mato, kaip tariami Jėzaus pasekėjai įsitraukia į Petro, Pilypo, Motiejaus, ir kitų Palestinos žydų, kurie taip šlovingai paaukojo savo gyvybes kaip dangaus karalystės pirmieji kankiniai, vėlesniųjų laikų palikuonių persekiojimus, užpuldinėjimus, ir net žudymus! Kaip žiauru ir neprotinga versti nekaltus vaikus kentėti už savo protėvių nuodėmes, klaidingus poelgius, apie kuriuos jie visiškai nieko nežino ir už kuriuos jokiu būdu jie negali būti atsakingi! Ir daryti tokius nedorus darbus vardu to, kuris savo mokinius mokė mylėti net ir savo priešus! Šitame pasakojime apie Jėzaus gyvenimą, tapo būtina pavaizduoti tą būdą, kuriuo pasinaudodami kai kurie jo bičiuliai žydai jį atstūmė ir slapta suplanavo, kad jis mirtų gėdinga mirtimi; bet mes norime įspėti visus tuos, kurie skaito šitą pasakojimą, jog tokio istorinio pasakojimo pateikimas jokiu būdu nepateisina šios neteisingos neapykantos, o taip pat neatleidžia ir tokiam nedoram proto požiūriui, kurio jau daug amžių laikosi individualių žydų atžvilgiu tokia didelė dalis tariamų krikščionių. Karalystės tikintieji, tie, kurie laikosi Jėzaus mokymų, turi nustoti blogai elgtis su individualiu žydu, kaip su tokiu žydu, kuris yra atsakingas dėl to, kad Jėzus buvo atstumtas ir nukryžiuotas. Tėvas ir jo Sūnus Kūrėjas niekada nenustojo mylėti žydų. Dievas nėra asmenų gerbėjas, ir išgelbėjimas yra tiek žydui, tiek ir nežydui.
laisve: Tie vaizdingi zodziai “nuodeme” “virusas”tik ftaziologija Pazink save –pazinsi ir aplinka. Suprasdamas save –suprasi gyvenima, suprasi UK Jezaus laikais zmones “sirgdavo” pamisimu, apsedimu. Siandien tai ir kita vyksta savanoriskai apsisprendziant. Vietoj to kad gilintis-suprasti; pasitenkinama citavimu ir vaizdinga fraziologija. Laisvejimo pastangoms nesimato galo.
laisvas: Jezaus misija esmingai skiresi nuo Dalamatijos bei Edeno misijos. Nepavykus anoms pasiekti rezultatu, ateiti ir savo asmeniniu pavyzdziu rodyti; tas pat, kaip nepavykus ismokyti ir nemokyti; vietoj to aiskinti-rodyti ka daryti –tipo megdzioti –tipo “o jus vaikai taip darykit, kaip tevelis daro”, ar apastalas, ar ambasadorius. Tai EKSPERIMENTAS. Eksperimentas visada laisvas nuo atsakomybes uz rezultata.
turime dar: …Taip, iðtikrûjø tu esi tas ledlauþis, kuris savo elgesiu ir pasireiskimu aplinkoje, lauþo nusistovëjusias taisykles ir veikia gyvulinius þmoniø harakterius tam, kad iðsikleistø gyvi sielø þiedai, GYVAI reguojantys á aplinkà… ValdasAirija 2012-08-27 08:37:26 F1
geriau: Kas atsitinka nestabilios psihikos individams. Geriau likti citatu ar vaizdingos fraziologijos nelaisveje, negu buti ledlauziu, ambasadoriumi, apastalu
VaidasVDS: Kaip ten kas bevertintų, bet citatos tikrai eliminuoja didžiavimąsi savuoju aš. Religiniai keblumai yra neišvengiami; negali būti augimo be psichinio konflikto ir dvasinio sujaudinimo. Gyvenimo filosofinės normos formavimas sukelia žymų sambrūzdį filosofinėse proto sferose. Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Reikalingos pastangos dvasinės vizijos išsiaiškinimui ir kosminės įžvalgos išplėtimui. Ir žmogaus intelektas protestuoja prieš tai, kad būtų atjunkintas nuo maitinimosi žemiškosios egzistencijos nedvasinėmis energijomis. Tingus gyvūniškas protas maištauja prieš tas pastangas, kurios yra reikalingos sprendžiant kosmines problemas. Bet religinio gyvenimo didžiąją problemą sudaro užduotis asmenybės sielos galias suvienyti MEILĖS viešpatavimo dėka. Sveikata, protinis sumanumas, ir laimė atsiranda iš fizinių sistemų, proto sistemų, ir dvasios sistemų suvienijimo. Apie sveikatą ir protingumą žmogus supranta daug, bet apie laimę jis iš tikrųjų suvokia labai mažai. Didžiausia laimė yra neatsiejamai susieta su dvasiniu žengimu į priekį. Dvasinis augimas atneša tvirtą džiaugsmą, ramybę, kuri pranoksta bet kokį supratimą.
tokia: Tarp citatos ir autoriaus replikos nera rysio –koks nesusivokimas. Tiek metu forumuose –ir tokia stagnacija. Apgailetina.
VaidasVDS: Bet štai replikuotojas tikrai nestovi vietoje, o tobulėja. Jeigu kas nors tobulėja, tai tikrai yra puiku. Bet, kaip beveik tobula asmenybė, replikuotojas turėtų geraširdiškai suprasti, kad ne visų "greičiai" yra vienodi...
sodas: Visu pirma; asmenybe nelaipsniuojama, Pirmojo padovanojimas (asmenybe) yra unikali (kaip ir Paslaptingasis), ir isliekantys bet kuriomis aplinkybemis. Tik neislikus zmogiskajam individui; viena randa prieglobsty Auksciausioje Butybeje, kitas su savimi nesasi individo geru darbu kraity.
sodas: jeigu tiek metu turint knyga tau dar aktualu greiciai -sedek mazame kambarelyje, vienumoje -kaip sako Naujasis Testamentas -ir bandyk atrasti Dieva -reiskia UK ne tau
VaidasVDS: Gerbiamas sode, asmenybė tikrai neišlieka Aukščiausioje Būtybėje Po materialios mirties tokio neišlikusiojo asmenybės vertybės išlieka kaip vienas iš aspektų besivystančios Aukščiausiosios Būtybės asmenybėje. Asmenybės tokios išliekančios savybės nebeturi tapatybės, bet tebeturi tas patirtines vertybes, kurios buvo sukauptos per mirtingojo gyvenimą materialiame kūne. Tapatybės išlikimas priklauso nuo morontinio statuso nemirtingos sielos išlikimo ir nuo vis augančios dieviškosios vertybės. Asmenybės tapatumas išlieka, kada išlieka siela ir sielos išlikimo dėka. Atrodo ir taip jau stengiuosi mažai rašyti, kitiems leidžiant tik geriau įsigilinti į perteikiamas Urantijos Knygos tiesas, bet ir tokiu atveju reikia aiškinti savo pasisakymus papildomai. Man greičiai neaktualu - taškas. Atsakydamas į 4 aukščiau esančias replikas atsakiau vienu komentaru - savo sakiniu į vieną asmeninę repliką, citata į kitas replikas dvasine tematika - taškas.
Taskas: Asmenybe ir tapatumas nera tas pats
sodas: tai kurgi pasideda asmenybe, individui nebeturint gyvenimo testinumo morontijoje. Tavo citatoje kalbama apie vertybes, ne apie pacia asmenybe. Visa beda kad nesugebi diskutuot -tik atsakinet -su filosofija blogai -su dokumentu asmeniniu pletojimu dar blogiau, nors tai ta pati filosofija
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû