Ôîðóì » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Kodėl bijome? » Îòâåòèòü
Kodėl bijome?
Urantas: Kodėl jaučiame baimę?
Îòâåòîâ - 72, ñòð:
1 2 3 4 All
Adleris: Niekas žmogiškosios būtybės taip neapriboja, kaip mintys Niekas taip nevaržo, kaip baimė Niekas nekontroliuoja, kaip įsitikinimai
emipetras: Gal ir taip , tačiau ieškant požiūrių suderinamumo , mūsų mintys labai kūrybingai kuria tam tikrą strategiją ir žvalgyba , kitų asmenybių atžvilgiu . Tai manau , labai kūrybingas procesas , kuriame mes viską įvertiname ir viską numatome , tačiau paties finišo , kaip laiko ir vietos , išlieka nežinojimas . Na kažkoks baimių faktorius lieka , kaip šio kūrybinio proceso ,,fiasko'' , tačiau tai būtų greičiau apsaugos funkcija žvalgybai , o ne baimė . Mūsų asmeninių įsitikinimų stereotipai , fobijos ir įvairios jų kombinacijos , dažniausiai , iš tiesų , yra labai negatyvios ir trukdo kiekvienai asmenybei , vystyti ištisą dvasinio įtikėjimo ir įsitikinimų kompleksą , kaip fundamentalią TIESĄ - Dievo tėvyste , o taip pat ir žmonių brolyste . Manau , kad dar ilgai , žmonių vargai ir nesėkmės eis greta ir lėtai šiame pasaulyje nepasikeis tik tada , kai žmonija išmoks pozityvios kūrybos su savo mintimis . Mūsų mintys ya jėga , nes gali bendradarbiauti su dvasia , o tai yra didelė žmogiškoji asmenybės kūryba ir galia .
VaidasVDS: Dėl pirmo Adlerio pasakymo, tai suabejočiau, ar jis yra tikslus. Mintys gali ir apriboti, ir išlaisvinti. Mes puikiai žinome, kad mumyse gyvena dieviškieji Minčių Derintojai. Jeigu Jiems pavyksta gerai suderinti mūsų mintis, tuomet mes laisviname savo sielą. Jei nepavyksta, mes ją pradedame riboti ar net naikinti. Todėl viskas priklauso nuo to, kokios mintys lankosi mūsų protuose ir kokioms mintims mes atsiduodame... Antras Adlerio pasisakymas tikrai tikslus - baimė yra pagrindinis stabdis sielos vystymuisi. Įsitikinimus reiktų taip pat suklasifikuoti į klaidingus ir teisingus. Kontrolė yra gera, kada tavo įsitikinimai teisingi. Bet jei įsitikinimai yra klaidingi ir tu pagal juos save kontroliuoji, tada visada kyla vienoks ar kitoks blogis...
Rimantas: Mintys yra jėga. Klausimas iš kur jos ateina. Kodėl daugelis atradimų buvo padaryti skirtingų žmonių vienu metu? Panašu, kad ne tokios jau jos ir mūsų.
Rimantas: Kitas dalykas yra tas, kad „savo" minčių kažkodėl nelabai galim kontroliuoti. Ar galim pavyzdžiui sustabdyti savo mintis arba žinoti kokia mintis bus sekanti?
emipetras: Mielas Rimantai , mūsų mintys yra ir mūsų ir ne mūsų . Rojaus Sala yra viso ko gereratorius . Mes labai daug gerų minčių gauname , mes labai daug įdejų gauname , tačiau mes neužfiksuojame jų savo sąmone . Tos geros idejos , tos geros mintys , taip ir lieka mūsų pasąmonėje . Kartais jos išplaukia į mūsų sąmonės paviršių ir tada žmogus sušunka ; ,, Aš suradau , aš suradau , aš padariau išradimą '' Tai va , kaip tos mintys ateina . Ateina , ateina ir ...... praeina .
Rimantas: Viskas labai gražu, mielas Emipetrai, kol neužduodi klausimo iš kur ateina blogos mintys. Rojaus sala gi negali jų generuoti. Bent jau taip sako dvasiniai mokytojai. Jie moko, kad Dievas yra meilė, o visa kita yra priskiriama velniams ar kaligastijoms. Bet jie yra kūriniai ir jų mintis taip pat generuoja Rojaus sala.
emipetras: Rimantai , sveikas . Blogos mintys yra mūsų sąmonės vaisius , nuskintas nuo pasąmonės medžio . Didžioji žmonijos dalis tik ir raško šiuos vaisius ir niem ... niam . Prisivalgę šių vaisų pradeda blogai jaustis . Aimanuoja , keikiasi , kaltina gyvenimą ir visą dangų . Blogis ne iš Rojaus , tikrai ne . Žmogus yra sukurtas pagal paveikslą ir panašumą . Taigi žmogaus galioje yra laisvas pasirinkimas - į kairę ar į dešine , pirmyn arba atgal , aukštyn arba žemyn . Tačiau žmogaus protas yra apdovanotas Dievo Tėvo Dukrytės - Vietinės visatos Motinos Dvasios , pagalbinėmis proto dvasiomis . Štai čia , mūsų protui nearti dirvonai . Reikia vystyti , puoselėti ir prižiūrėti šias dovanas . Visas gėris tik iš Rojaus , tik iš ten , tačiau kaip žinome , visos ESYBĖS apdovanotos protu , turi ir laisvą pasirinkimą . Žmogui šita raškažė ( raškažė - gal daugelis ir nebeprisimena šito tarmiško lietuviško žodžio yra - laisvė , palaida laisvė ) yra visų didžiausia . Gali daryti žmogaus ką tik nori , ką tik jo širdelė užsigeidžia , nes apie pasekmes niekas rimtai nemąsto . Nemąsto šitie ,,homus sapiens aborigenai '' , ničnieko gero nemąsto . O tai ir yra pagrindinė problema , kad niekas nenori dirbti su savo mintimis . Visi nori tik kokios nors raminančios tabletytės , arba kokios nors pagalbos iš šalies , arba kokio nors kunigėlio , arba kokio nors užkalbėto vandenėlio , arba kokio nors škaplierėlio , tačiau padirbėti su savo mintimis - ne . Taigi , labai gaila , tačiau oi kaip mažai žmonių tenori darbuotis su savimi .
Arina: emipetras rašo: Gali daryti žmogaus ką tik nori , ką tik jo širdelė užsigeidžia , nes apie pasekmes niekas rimtai nemąsto . Nemąsto šitie ,,homus sapiens aborigenai '' , ničnieko gero nemąsto . Iš kur žinote, emipetrai, kad jie ničnieko gero nemąsto? gal esate apdovanotas aiškiariagystės dovana? ------
emipetras: Būtent mieloji , būtent ....
emipetras: ŽMONĖS TIKRAI NEMĄSTO . Jeigu mąstytų tai save pašvęstų NUŠVYTIMUI ir visiems laikams sudarytų sutartį su DIEVU . IŠTRAUKA iš knygos Sensejus iš Šambalos , svetainė ,, www. Šviesos Keliu '' Rašoma : ,, Aš jums galiu pateikti gana įdomų pavyzdį, vieno viduramžių slapto ritualo skirto pašventimui į vidinį Tamplierių Ordino ratą. To teksto autorius Evrar Šventyklos riteris. Asmeniniuose užrašuose jis paliko įspūdžius tiems įvykiams. “Didžios paslapties pašventimo pabaigoje, esant ypatingame dvasios supratime, aš visa širdimi užsinorėjau pamatyti tai, apie ką man pasakojo... Ir man atsivėrė. Viskas aplinkui tarsi dingo, tik nuostabi šviesa apšvietė kelią ir vedė paskui save, tarsi į patį aukščiausią dangaus zenitą. Kažkas dieviško ir negęstančio artino mane prie ryškios traukiančios Šviesos. Jos spindesio jėga buvo didžiulė, bet ji nedegino. Aš joje pajaučiau kažką Neaprėpiama ir Aukšto. Aš įėjau į akinančią Šviesą būdamas džiaugsmingame jaudulyje. Ir čia prašviesėjusiomis akimis pamačiau neapsakomai nuostabios Deivės išvaizdą, apgaubtos savotišku spindesiu. Aš pamačiau ją – pačią Sofiją. Tą dievišką vaizdinį neįmanoma aprašyti jokiais žodžiais. Didi paslaptis supo viską aplinkui. Dieviškas Sofija priartėjo prie manęs. Nuo jos dvelkė nuostabus kitokio pasaulio aromatas. Rankose ji laikė auksinę taurę, kaip Meilės amžinos spalvos, atvėrusios daugelį savo žiedlapių, dieviškos švaros pirmapradžio jų spindesio. Taurėje buvo auksinis gėrimas. Nuostabioji Sofija savo ranką uždėjus man ant galvos, antra ranka priartino taurę prie mano lūpų ir girdė mane auksiniu gėrimu. Visoje mano būtybėje pradėjo plisti Palaima. Aš mačiau kaip tas gėrimas mažėja taurėje supilant jį į mane, bet aš nejaučiau jo burnoje, nejaučiau jo skonio. Tačiau aiškiai pajaučiau, kaip nežemiška šiluma plinta mano kūnu, tarsi apiplaunant tuščią mano kūno indą: pradžioje per rankas, po to per krūtinę, pilvą, kojas. Po to pripildė visą mano būtybę nuo galvos iki kojų, mano širdyje gimdant neribotą džiaugsmą ir dėkingumą. Kada paskutinieji to skysčio lašai nutekėjo į mano kūną, Sofija nukreipė į mane savo švelnų žvilgsnį, pilną dieviškos Meilės. Ir tarsi kažkas viduje pasikeitė, protas paaiškėjo ir aš pajutau nežinomą jėgos šaltinį. Staiga mane apėmė Nemirtingumo supratimas, tarsi atsivėrė durys į kitokį pasaulį. Ir man atsivėrė Išmintis... O mano pašventinime dalyvavusieji matė visai ką kitą. Vėliau, dalyvaudamas kitų pašventinime, aš ir pats buvau ne kartą to dieviško stebuklo liudininku, vykstančio savo nekintamu nuoseklumu, bet jau kitam. Ir buvo tai taip. Kada apsupę šventinamąjį ratu visi meldėsi dėl jo, staiga spindinti šviesa apšvietė dalyvaujančius. Ir ta šviesa ėjo nuo pašvęstojo, tarsi jis vienu dvelksmu buvo apsuptas nedeginančios liepsnos iš visų pusių. Mes dar stipriau įsigilinome į maldas. Ir ta šviesa tapdavo nepakeliamai ryškia ir ant tiek tankia, kad per ją neįmanoma buvo ką nors pamatyti. Mes su didėjančia vidine jėga toliau skaitėme maldas. Palaipsniui šviesa keisdavosi, įgyjant neįprastą minkštumą ir skaidrumą. Ir per jį mums pavykdavo pamatyti dalį dieviškos Paslapties – naujagimio kontūrus, tarsi pažadinto į pirmapradį pasaulėdaros okeaną. Po tos neilgos dieviškos paslapties Šviesa sustiprėdavo ir sutirštėdavo, o po to vėl žybtelėjusi, išsisklaidydavo, pateikiant mūsų matymui įprastą pašvęstojo vaizdinį” Bet kas įdomiausia, per tokias slaptas apeigas praeidavo ne tik tamplieriai, bet ir kiti kariai – Geliarai. Įeinat į savo vidinį ratą, praeinant pašventinimą, jie matydavo tokį pat vaizdinį – Deivę, kuri pripildydavo jų sluoksnius iš lotoso formos auksinės taurės. O kas ta dieviška Sofija? Sophija – verčiant iš graikų reiškia “išmintis”, “žinios”. O pas tampierius ji reiškė ne tik Išmintį, bet ir dievišką Marijos Magdalinietės vaizdinį, kaip Graalį. ''
emipetras: Pasaulyje vyksta globalūs pokyčiai per įvairias žiniasklaidos formas . Vyksta net internetiniai karai , o ką jau bekalbėti apie kasdienį smegenų plovimą per televiziją . Tačiau šiandiena visai žmonijai atsirado ir vienintelis būdas išgelbėti save ir savo planetos , savo civilizcijos ateitį . Per smegenų plovimą televizijos kanalais , visoje visuomenėje , gyvuliškas protas pasiekė savo egoizmo viršūnę . Jūs tik pažvelgkite , kokiais mąstais vyksta vartotojų kūrimo civilizacija . Ir Tai bus tiesiogiai ateities vartotojų civilizacija . Ne kuriančioji visuomenė , bet vartotojų . Dar šiek tiek agresyvios propogandos , dar šiek tiek politinio cinizmo ir visi dvasiniai stimulai bus užgožti tiek pačioje visuomenėje , tiek ir pačiuose individuose . Visas internetas , telewvizija juda tik viena kryptimi , kaip paversti visuomenę vartotojais , vartotojais ir dar kartą vartotojais , kaip geriausiai organizuoti masinę žmonijos kontrolę , kaip geriausiai aktyvuoti gyvuliškąjį pradą žmonėse . Na pav ; seksas yra meilė ; turto krovimas , yra gerbūvis ; eksploatacija kito individo , yra saugiai įteisintas biznis ; karas- žudimas , yra užsienio politikos tęsimo būdas . Ir taip toliau , ir taip toliau . Pasitelkite savo atmintį , pasitelkite savo lakią fantaziją ir užčiuopsite plūstantį blogį . Tačiau visame šiame , tiek lokaliame , tiek ir globaliame visuomenės užvaldyme yra ir gyvulinio proto minusai . Visas visuomenės valdymas , tai aukščiausio lygio gyvulinio proto pasireiškimas ir evoliucija , tai aukščiausias , šio proto savirializacijos , pilotažas . Tačiau Šiuos visus visuomenės valdymo instrumentus ir svertus , šiandiena visa žmonija , turi visa galimybes išnaudoti savęs organizacijai . Mes turime išmokti apsijugti gėriui ir meilei , per tą patį internetą , per šitą globalų instrumentą ir apversti visą valdymo piramidę , aukštyn kojomis . Tai mes galime , savo mintimis ,savo gražiais troškimais jungtis į vieną gerbūvį , į dvasinį gerbūvį . Mes žmonės , jaučiantys savyje dvasinį pradą , dvasinę meilę , dvasinę kūrybą , negalime tylėti . Reikia kalbėti visiems , reikia sakyti kas skauda , reikia mokyti vieni kitus , kaip to išvengti . Rašykite mielieji , rašykite visi . Nesikniskite vien garažuose ir soduose , nesikniskite vien ofisuose ir kabinetuose . Eikite į viešumą , į internetinę erdvę ir blogiui sakykime NE . Sakykime nuolat , pastoviai ir amžinai . AMEN
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû