Ôîðóì » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Kodėl bijome? » Îòâåòèòü
Kodėl bijome?
Urantas: Kodėl jaučiame baimę?
Îòâåòîâ - 72, ñòð:
1 2 3 4 All
Vaidas: Žmogus gyvendamas pagal tai kas yra tiesa jaučia laimę. (-Urantijos Knyga) Patirdamas kažką blogo išgyvena blogus išgyvenimus/jausmus. Todėl vien ta mintis apie galimybę, kad bus kažkas blogo patiriama, kelia baimę. Tai pats žmogus, protas taip sukurtas... ir toks žmogus renkasi ką daryti, pagal jo prote esančias nuostatas apie tai kas jį labiausiai priartintų prie laimės/malonumo ir labiausiai atitolintų nuo baimės. Ir reikėtų atkreipti dėmesį kad tai jis daro pagal nuostatas jo prote, veiksnys kuris kelia baimę ir atrodo nemalonus iš tikro gali būti malonus dalykas jeigu jis jį atliktų, ir taip pat veiksnys kurį jis renkasi savo nuostatose vertindamas kaip malonų iš tikro gali būti didžiulė kančia. Angelai, serafimai, o ir dvasinis pasaulis nėra patyręs baimės (pasak Urantijos Knygos) Baimė yra savotiškai kaip geriausias draugas, kuris praneša kad kažkas žmogaus sampratose yra negerai. Žmogus neturėtų gyventi baimėje, o labiau susiformuoti tinkamą požiūrį į viską, visus reiškinius.. kad ir esminę koncepciją. Kai žmogus groja pianinu ir staiga išgirsta jog pianinas blogai skamba, žmogus nešoka nuo jo ir nebėga lauk nuo jo. Jis sako "šitą pianino muzika neskamba taip kaip turėtų, aš jį suderinsiu" ir suderina stygas. Taip ir su baime, ji praneša mums kad kažką reikia keisti. Kol kas tiek.
Jolanta: Visai neseniai kažkur skaičiau, kad žmogaus prote yra užkuodotas saugojimo funkcija. Kiekviena naujovė ar nežinomas dalykas dažniausiai asocijuojasi su tam tikromis grėsmėmis, norėdamas apsaugoti nuo galimų grėsmių protas žmogui siunčia savisaugos impulsus, kas pasireiškia kaip baimė. nedaryk to, nes gali atsitikti tas ir tas, neik ten kur nebuvai nes gali atsitikti tas ir tas. Išeitų, kad baimė yra visiškai natūrali proto veiklos išraiška, tačiau čia jau susiduria kiek žmogus leidžia įtakojamas tų impulsų, o kiek jis eina toliau neatsižvelgdamas į teikiamus įspėjimus. Ne veltui sakoma, kad ne tas drąsus kuris nebijo, o tas drąsus kuris bijodamas vis tiek eina pirmyn.
Vaidas: Iš to, ką tu paminėjai, Jolanta, man būtent atrodytų susiję su tuo kad "žmogus jaučiasi saugus, nieko nekeisdamas"... pvz kažkada 80 ar daugiau metų senutė pritarė, kad jai yra daug lengviau įsikibusiai laikytis krikščionybės net jeigu ji labai bloga, nei ką nors keisti - visai taip kaip kad turint vyrą kuris išgerinėja ir muša savo žmoną, bet "jis juk jos vyras" todėl ji pasiliks su juo iki grabo lentos. Baimė yra mūsų pačių energija, išfiltruota per proto nuostatas kurios neatitinka tikriesiems mums. Ir tai signalizuoja kad mes turime proga pakeisti savo mąstymą, pagal tai kas mes iš tikro esame... Eh, bet kam tai rūpi.. ane?
Jolanta: Tu visiškai teisus, tur būt viena iš didesnių žmonių baimių tai pokyčių baimė. Pati neseniai labai stipriai patyriau šią baimę, o dar ir dabar patiriu, kai turėjau ir dar turiu keisti visą savo gyvenimą. manau, kad Dievas tai žino ir kartais mums spiria pendelį, kad pakrutėtume ir neraugintume savęs savo sultyse. Bet dėl šio posakio manau kad čia daug kas man paprieštaraus :) Pasakei mintį kurią turiu per save perfiltruoti, jei bijau ar pykstu, vadinasi turiu kažkur keisti savo mąstymą. Ir tur būt žinau kurioje vietoje, bet tai taip sunku, nes yra giliai manyje įsišaknyję.
LaimaIrena: Baimė yra mūsų egzistencijos kūniškuoju pavidalu išlikimo garantas. Jei jos nebūtų, tai save norintis išbandyti individas, pvz., šoktų į ugnį, kad patirtų, ką reiškia joje būti arba laipiotų plaukiančiomis lytimis, norėdamas patikrinti savo šoklumą ar įšgyventi naujus potyrius. Tereikia stebėti augančius vaikus - kartą nusideginęs pirštą, antrą kartą prie karšo puodo jau rankų nekiš...išgirdęs, kad kažkas nuskendo užsilipęs ant lyties, nebandys to pats. Pokyčių baimė kyla iš ten pat, nes individas įpratęs prie saugumo, ima abejoti, ar tie pokyčiai neatims iš jo to jausmo. Mes visi trokštame ir pasąmoningai siekiame būtent saugumo. Tik nuoširdžiai tikintys, pasitikintys Dievu Tėvu nebijo rizikuoti siekdami to, kas jų nuomone, yra būtina jų sielai.
emipetras: Žmogus kaip planetinė būtybė visada yra egoistiškai aktyvus . Per savo egoistišką aktyvumą , per baimės jausmą , mes kaip žmonės , kaip gyvybės rūšis , išlikome gyvybių evoliucijos atrankoje ir kovoje už būvį . Mes žmonės , po daugelio tūkstančių metų žūtbūtinės kovos , už vietą po Saule , pagaliau esame be konkurencijos . Tačiau šitas tūstančius metų trukęs gyvybės egoistinis troškimas , sumišęs su savo gyvybės nuolatine apsauga , su nuolatine baime , ar dar pamatysiu ryto Saulę ir šiandiena , per mūsų pasąmonės emocijas trykšta visai fontanais kaip baimės sindromas nuolatos lydintis mūsų asmenybes . Turėdami turtingiausia planetinės gyvybės protą , turėtume pradėti aktyviai dirbti baimių sindromo pašalinimo veiksmuose , tiek teoriškai tiek ir praktiškai . Tikrai pritariu , kad dvasinis kelias tai pats efektyviausias baimių silpninimo ir visiško ištrinimo būdas , tačiau ir šiame dvasiniame kelyje reikia ryžto ir aktyvaus noro keisti save ir visą patikėti Dievo Tėvo valiai .
Pilypas: emipetras rašo: Turëdami turtingiausia planetinës gyvybës protà , turëtume pradëti aktyviai dirbti baimiø sindromo paðalinimo veiksmuose , tiek teoriðkai tiek ir praktiðkai . Tikrai, kad norint atsikratyti kokios nors baimes (fobijos), reikia pasiruosti teoriskai, tada eiti ir daryti tai, ko bijai.
Jolanta: Manau, kad paspartinti žmogaus tiek dvasingumo, tiek baimių atsikratymo procesą, mes, žemės gyventojai vargiai ar galime. Mūsų misija gali apsiriboti tik informacine veikla, bei savo gyvenimo pavyzdžiais, kad suvokęs žmogus jog yra kai kas daugiau nei šio pasauliai malonumai galėtų gauti informaciją.
Pilypas: Jolanta rašo: Manau, kad paspartinti þmogaus tiek dvasingumo, tiek baimiø atsikratymo procesà, mes, þemës gyventojai vargiai ar galime. Manau, kad galime per vieno zmogaus (saves) augima dvasingume ir baimiu atsikratyme.
Urtė: kas pasitiki Dievu, tas beveik nieko nebijo, na, sakykim sąlyginai o dėl informacijos, Jolanta, tai jos tiek, kad milijardais tonų galima svert, svarbu sugebėti atsirinkti tau asmeniškai tinkančius, o ne blaškytis po įvairiausius mokymus, kad galėtum pasigirt, va, kiek esu perskaitęs. Skaityti-ne tas pats, kaip gyventi tuo, ką esi įsisąmoninęs. bet gal vieniems artimesni rytietiški mokymai, kitiems krikščioniški. man asmeniškai Urantijos knyga kol kas pati stipriausia tuo atžvilgiu, nes labai susišaukia su tuo, apie ką mąstau ir jaučiu, būna perskaitau pastraipą, tai širdis tiesiog suvirpa iš džiaugsmo-jėga! širdingai pritariu Laimos Irenos ir Emipetro mintims emipetras rašo: dvasinis kelias tai pats efektyviausias baimių silpninimo ir visiško ištrinimo būdas , tačiau ir šiame dvasiniame kelyje reikia ryžto ir aktyvaus noro keisti save ir visą patikėti Dievo Tėvo valiai . tik pridurčiau-tas noras turi būti įgimtas-noras ieškoti, tada viskas vyksta tarsi savaime be jokių ypatingų pastangų, neatskiriant, va čia gyvenimas, o čia mano dvasingumas. jie abu natūraliai susilieja, persipina, šaltinis drėkina džiūstančią dirva
Jolanta: Pilypai, ir visdėl to atsiimu savo žodžius ir pritariu taviesiems. Pagalvojau, kad nebūna tur būt taip, kad tu pats keistumeisi ir tai nedarytų niekam įtakos. Žinai Pilypai, tu savo žodžiais įprasminai manau daugumos labai sunkų darbą su savimi Šiltas seseriškas apkabinimas.
emipetras: Kai mintimis aprėpiu dvasinių pasaulių horizontus ir einu toliau , link paties kosmoso centro , link Havonos , jaučiu gyvenimo prasmę ir vidinę ramybę visų tekančių dienų kasdienybėje , nes šie vidiniai regėjimai visada atneša daug dvasinės įžvalgos , aiškumo ir ramybės , savo jausmuose ir mintyse . Tokios mintys , kaip dušas , nuplauna buitines , socialines pragmatiškas problemėles ir pasaulis vėl atrodo normalus ir tikras , nes (,, ...dvasinė įtaka ir jos veikla , su begaline gausa kupinų meilės asmenybių ...‘‘) , harmonizuoja tekantį šį fizinį gyvenimą ir teikia prasmę ir viltį , ateities , visų gyvenimo dienų , kasdienybių karuselėje . Urantijos knygoje rašoma : ,, ... Yra daug dvasinės jėgos netrukdomų kanalų ir viršmaterialios galios šaltinių, kurie Urantijos žmones sujungia tiesiogiai su Rojaus Dievybėmis. Egzistuoja Minties Derintojų tiesioginis ryšys su Visuotiniu Tėvu, Amžinojo Sūnaus dvasinės gravitacijos akstino plačiai paskleista įtaka, ir Bendrojo Kūrėjo dvasinis buvimas...‘‘ Todėl aš dažnai , savo artimiesiems siūlau ; mielieji , žiūrėkite daugiau į dangų , žiūrėkite daugiau į debesis , žiūrėkite daugiau į žvaigždes . Kvieskite į save kosminę Paslaptį , tegu užpildo žmogiškąją viltį ir mūsų svajonę - dieviška ramybe ir meile . Svarbiausia yra ramybė . Iš visų būsenų , svarbiausia yra ramybė , kuri iš savęs , kaip iš dieviškos ir žmogiškos jausmų sintezės , spinduliuoja meilę savo artimui , meilę kitiems žmonėms , gerumą ir atlaidumą .
Urtė: gražiai ir nuoširdžiai rašai, Emipetrai, malonu tave skaityti VaidaiVDS, esu lygiai tokios pat nuomonės dėl tų 'pokalbių su Kristumi' ir visais kitais etc. net įsitikinusi, kad A.J. į juos yra nusižiūrėjęs rašydamas savo KJV ir aš bandžiau įvairias praktikas, ieškodama ramybės, kol gyvenime nepatyriau asmeninio ryšio su Dievu Tėvu, o gal Kristumi tai įvyko dėl psichologinės krizės, emocinio sukrėtimo, bet nuo laiko vienintelė praktika – pagarbinimas, padėka, malda Laima Irena įdėjusi labai tinkamą tokiai situacijai citatą – ‚Didelę dalį dvasinių gimimų lydi dvasinės kančios ir dideli psichologiniai sukrėtimai taip, kaip ir didelei daliai fizinių gimimų būdinga "didžiulės gimdymo kančios” ir kiti "gimdymo” nenormalumai‘. žinau, kad tai tiesa, nes tiesą atrandame tik asmeniniu patyrimu gal Kukas yra kaip tik tokiame dvasinių kančių etape, tad linkiu greičiau jį pereiti
emipetras: Tikrai taip miela Urte , alaus bare dvasingas netapsi , futbolo stadione taip pat dvasingas netapsi , sočių pietų prisikirtęs taip pat dvasingas netapsi . Dvasingumas ateina pas žmogų ir apšviečia jo protą kai alkanas visomis prasmėmis esi , kai visos žmogiškos kalbos ir visi pasiūlymai tavęs nebetenkina , kai nori tikro žodžio ir minties , nedevalvuotos ir negirdėtos . Dvasingumas ateina tada , kai visos problemos užgula ir spaudžia tave , tada blyksteli sąmonėje mintis - Dieve , padėk man . Nuo to ir prasideda individualus dvasingėjimo etapas .
G_sesuo: Atsiprašau, nemanau, kad žmones išvis dera skirstyti į dvasingus ir nedvasingus. Visi turim augančią sielą ir Dievo aspektą savyje, pasėdim ir alaus baruose, ir stadionuose, o po sočių pietų Bibliją, Koraną, Torą ar Urantijos knygą studijuojam, jei pogulio neužmiegam Ar sielos alkis priklauso nuo to, kur esi, ką veiki, ar nuo, ką jauti ir mąstai? su meile
Rimantas: (8.9) 0:5.9 3. Dvasia. Dieviškoji dvasia, kuri gyvena žmogaus proto viduje—Minties Derintojas. Reiškia dvasia yra Minties Derintojas, kurį mes turime visi. Ar galim turėti daugiau ar mažiau dvasios? Tikriausiai ne, bet tikriausiai galim daugiau ar mažiau pasiduoti jos vedimui ir tuo skirtis vienas nuo kito.
emipetras: NIEKO NEBIJOKIME . MES JAU VISI , VISA PLANETA , TRANSFORMUOJAMĖS Į NAUJĄ KOKYBĘ , TAI YRA , KAI ŽMOGAUS KŪNAS , PROTAS IR DVASIA BUS KAIP VIENA . MES VISI , SAVO LAISVA VALIA IR SAVO PROTŲ ŠVIESA PASITIKIME NAUJĄ KOSMINĘ AUŠRĄ , NES ATSIVERIA DVASINĖS KOSMINĖS ENERGIJOS VARTAI , MŪSŲ SAULĖS SISTEMAI . ŠIUO LAIKOTARPIU NUO 2012-12-12 d. iki 2012-12-21 d. tiesiog labai dažnai būkime maldoje ir garbinime DIEVO TĖVO . Kuo dažniau susijunkime su mūsų Vietinės Visatos Kūrėju Jėzumi Kristumi ir jo dvasine bendražyge ir Kūrėja , Visatos Motina Dvasia , tuo sustiprinsime ne tik savo fizines ir dvasines galias , bet ir padėsime dieviškąjai kosminei , Rojaus Dievybių energijai , tekėti į savo artimujų draugų ir bičiulių protus
dvasininkas: Kieno gyvenime malda buvo priemonė ir metodas, tai ir toliau taip telieka. Kas naudoja kitokius metodus-priemones ryšiams su Dievybėmis palaikyti, tedaro taip ir toliau. Emili, nereikia mokyti v i e n k a r t i n i ų – p r o g i n i ų poelgių. Save pažystantis individas identifikuoja savo vidinį pasaulį, ir individualizuoja savo ryšius su Dievybėmis. Kam tai malda, kam kitaip. Mūsų viduje yra Dievybės buvimas. Derintojas, Šventoji Dvasia ir Tiesos Dvasia. Ir ne nuo maldų, bet nuo šių t r i j ų, ir asmeninio mūsų bendradarbiavimo priklauso ar mes viską paimame kas mus duodama-teka. Taigi, mums nereikia jungtis Emili, mums reikia bendradarbiauti. Maldos mes griebiamės, kada pritrūkstame sąmoningo ryšio. [Begalinės Dvasios Visatos Dukros Šventosios Dvasios, Amžinojo Sūnaus Visatos Sūnaus Tiesos Dvasios, ir Rojaus Tėvo Derintojo-dvasios buvimas evoliuciniame mirtingajame arba su juo, pažymi dvasinio padovanojimo ir tarnavimo simetriją ir parengia tokį mirtingąjį tam, kad s ą m o n i n g a i suvoktų sūnystės su Dievu įtikėjimo faktą.] 0380-2-1
Adleris: emipetras rašo: MES JAU VISI , VISA PLANETA , TRANSFORMUOJAMĖS Į NAUJĄ KOKYBĘ , TAI YRA , KAI ŽMOGAUS KŪNAS , PROTAS IR DVASIA BUS KAIP VIENA . MES VISI , SAVO LAISVA VALIA IR SAVO PROTŲ ŠVIESA PASITIKIME NAUJĄ KOSMINĘ AUŠRĄ , NES ATSIVERIA DVASINĖS KOSMINĖS ENERGIJOS VARTAI , MŪSŲ SAULĖS SISTEMAI . - ezoteriniai plepalai dvasininkas rašo: Mūsų viduje yra Dievybės buvimas. Derintojas, Šventoji Dvasia ir Tiesos Dvasia. Ir ne nuo maldų, bet nuo šių t r i j ų, ir asmeninio mūsų bendradarbiavimo priklauso ar mes viską paimame kas mus duodama-teka. - teisingai
dvasininkas: Nors Tiesos Dvasia yra išliejama visiems kūnams, bet šio Sūnaus šitos dvasios funkciją ir galią v i s i š k a i apriboja žmogaus asmeninis i m l u m a s... 0379-6
dvasininkas: Emilis per dvasinius žinias eina labai atsipalaidavęs, pramogaudamas. Tai turi ir pliusų ir minusų. Tikėkimės surimtės, subręs.
emipetras: Sveiki , sveiki , mieli bičiuliai sieloje ir dvasioje . Gerai , ačiū , aš jau surimtėjau . Dabar kalbėsiu apie rimtus reiškinius . Parašiau šiek tiek fantazijų , prisiskaitęs rusiškų svetainių pranašysčių . Na , būkime teisingi , juk ir kitos nacijos ir tautos kažką jaučia , kažką mato . Todėl apibendrintai žiūrint ir samprotaujant , mes su visa SAULĖS sistema , kiekviena sekunde , skriejame per nežinomą kosminę erdvę 220km/sek greičiu . Ką judėjimas Galaktikoje reiškia Žemei? Visų pirma , bėgant laikui , keičiasi žvaigždžių padėtys danguje ir žvaigždynai. Net pe r šimtą tūkstančių metų , kai kurie žvaigždynai gali tapti neatpažįstami, o ką kalbėti apie milijonus? Dinozaurai žiūrėjo į visiškai kitokį dangų, nei matome mes, o tolimi mūsų palikuonys, jei dar gyvens Žemėje, vėl jį matys kitokį. Taip pat kintanti aplinka gali pakeisti sąlygas ir Žemėje: įskridus į kosminių dulkių debesį, gali pritemti Saulė ir prasidėti milžiniškas ledynmetis, o pakilus aukštai virš Galaktikos disko , per Saulės sistemą gali nuvilnyti pražūtingų kosminių spindulių bangos iš tarpgalaktinės erdvės. Uantijos knygoje šita tarpgaltinė erdvė nusakoma , kaip nepersmelkta Rojaus trejybės dieviškosios energijos , erdvė . Reiškia ji yra be gerosios energijos , tačiau pilna dar nesureguliuotos kosminės erdvės , tiksliau ši erdvė yra dar neapreikšta , todėl gyvosioms būtybėms ji gali būti labai pavojinga . Tačiau pražūtinga būtų tik su tą sąlyga , jeigu dėl kokių tai anomalių kosminių jėgų veikimo , mūsų visa SAULĖS sistema pakiltų aukščiau , už visos Paukščių Tako visatos disko plokštumos erdvinę liniją . Taigi brangieji , mes su visa SAULĖS sistema , kiekviena sekunde, neriame milžinišku greičiu ( 220km/sek ) į dar niekada nematytą ir niekada dar nebūtą kosmosą . Na , gal ,prieš kokį 10 milijardų metų ir buvome šioje dabartinėje kosmoso vietoje , nes visa Paukščių Tako galaktika , arba Visata , pagal Urantijos knygą , apsisuka apie savo centrą tik per milijardus metų , tačiau tada gal ir Žemės planetos dar nebuvo . Taigi , dabar mes visada , kiekvieną sekundę , neriame į vis naujas erdves .
Fredas: Kūrėjai pasirūpino,kad mums nebūtų nuobodu kelionėje. :)
dvasininkas: Emili Savo esmėje vis tik esi žaismingas žmogiukas. Apsistoji ties materialių reiškinių apžvalga ir smaginiesi tarsi kryžiažodį spręstai. Neatlaikai kritikos dvasinėje apžvalgoje –visiškai logiška kad atsitrauki. Ir tai geriau nei gražiais žodžiais aprašinėti svajones, įsivaizdavimus, lūkesčius ar ezoterines teorijas ir praktikas.
emipetras: Dangiškasis Tėvas , Rojaus Dievybių Trejybės , dangiškosios agentūros , sukurdamos materialias evoliucionuojančias Visatas , paruošė visos Kūrinijos panoramą gyvenimui , kosminio proto evoliucijai ir kūrybai , kaip įvairių materijos atomų sankaupų įvairovę , kad juose kažkada tai pradėtų pulsuoti gyvybė . Mes žmonės , esame tikras kosminės kūrinijos stebuklas , kryptingai atkeliavę iki savo materialaus proto viršūnės , tačiau mažai turintys dvasinės išminties , dvasinės meilės ir broliško tarpusavio gerumo . Taigi šiandieną , mūsų visos žmonijos pareiga , išvystyti brolystės dvasią , savo išaukštintuose protuose , kuris mus visus atvedė prie žemiškos gyvybės katastrofos slenksčio . Dievams mūsų garbinimo ir maldų reikia tiek , kiek mes jose , savo išaukštintais protais , sugebame sukurti mus visus apjungiančią brolystės ir seserystės dvasią , meilę ir draugystę . Tai va , mielas dvasininke , maldoje ir garbinime , mes pirmiausia turime tapti tikrais , dvasiškai kolektyviniais žmonėmis , o tada , jau kiekvienas individualiai , galime pasidžiaugti Dievo Tėvo Dvasios fragmentu savyje ir tuo dalintis su visa kūrinija .
emipetras: Gerb. Adleri , šios dienos , savo Urantijos knygos citatų apibendrinime rašai : ,, užtenka perskaityti šio forumo pasisakymus ir supranti, kad dalyviai dar ne visi subrendę :) '' Tai visai teisingai rašai . Taip tikrai taip ir yra , nes niekas nėra apdrausti nuo paklydimų ar nusikalbėjimo . Kai aš paskaitau savo kelių mėn. senumo čia parašytas žinutes , tai kaip paprastai , visas norisi šiek tiek pataisyti . Adleri , mes visi augame . Augame kiekvieną dieną vis brandesniu dvasiniu požiūriu , brandesniu dvasiniu kosminiu požiūriu ir į save , ir į visą Kūriniją . Todėl to nesubrendimo yra pas visus , vienokiu ar kitokiu laipsniu . Mes juk tik žmonės , turintys ir labai galingą pasąmonę ir nelabai galingai išvystytą sąmonę . Dažnai norime ką tai reikšmingo pasakyti , o atsiranda tik buitiniai pamąstymai . Taigi tavo išvados tikrai teisingos , tačiau reikia susitaikyti su realybe ir draugiškai paremti vienas kitą , pakoreguoti su meile tuos rašinėlius , kai kuris nors parašo kažką nesvarbaus . Nors vėl , kaip pažiūrėsi kokiu kampu į tą parašymą , ką tuo metu stebėjo ir parašė tam tikras lankytojas . Tie jo žodžiai ir jo mintys , jam pačiam tuo metu , matomai buvo pačios geriausios ir labai svarbios .
Adleris: Viskas gerai, brolau Emipetrai, čia aš ir save turėjau omeny , bet pagrinde tai tuos nepakančius kitokioms asmenybėms - įžeidimus, įsižeidimus ir pan. Čia, manau, reikėtų vertinti ne asmenis, bet jų mintis, na, gal dar tų minčių išraišką... Ir ne tiek vertinti, svarbiausia išgirsti/ suvokti, ką ta asmenybė ir kodėl norėjo išsakyti. Tuomet ir pačiam kyla tam tikrų minčių. Kiekvienas turim savas išraiškos priemones ir nėra blogiau, kaip bijoti išsisakyti, nes tuoj ims kažkas tave ir sukritikuos. Čia pastebiu tendenciją - "tu", o ne "mes"... "turi", "nemoki", "negali" &c, o ne "turime", "nemokame", "negalime"... Elementaru, bet tai keičia bendravimo skonį
SALIAMONAS: Juk Dievas myli tik tą, kuris bendrauja su išmintimi. Ji yra puikesnė už saulę ir nustelbia visus žvaigždynus. Palyginta su dienos šviesa, ji atrodo šviesesnė, nes dieną išstumia naktis, o išminties joks nedorumas nenugali.
Elė: Tas Die Teufelsbuhle užkasė „bambizą“ 6 pėdas po žeme... mano tėvukai amžinai moko jei ką ne taip padarei, pagalvok, prisipažink, atsiprašyk bambizas gal dar labai jaunas ir pamokymai jam per vieną ausį įeina, pro kitą išeina...patarimas – nebijokit niekad atsiprašyti, linkiu Kada mane naktis užkloja Ir tamsoje palieka vieną, Visiems dievams karštai dėkoju Už savo ištvermingą sielą. Lemtingų aplinkybių gniaužtuos Nedejavau ir nedrebėjau. Sukruvintas, kančios prispaustas, Galvos nulenkti nenorėjau. Anapus šios būties dejonių Tamsuoja Baimės karalystė, Bet šio gyvenimo kelionėj Aš nebijau jau pasiklysti. Ir nesvarbu, kas man galiausiai Paskirta – pragaras ar rojus, Likimo vairas man priklauso, Aš – savo sielos kapitonas. (Williams Ernest Henley)
Die Teufelsbuhle: Niekas Nieko Niekur Neužkasė! O tėvukų klauso visi geručiai vaikai Ačiū Dovanok Atleisk Aš tave Myliu Jei kalbi eilėmis, tai ir man šovė posmelis -----------------------> į galvą __________________HOHOHOHO Viešpats Yra ertmė tarp puslapio ir teksto, Vaizduotės ir žinojimo, tikrovės Ir nebūties. Tu Jį prasimanei. O Jis - tave. Conrad Aiken
Elė: Viešpats Yra ertmė tarp puslapio ir teksto, Vaizduotės ir žinojimo, tikrovės Ir nebūties. Tu Jį prasimanei. O Jis - tave. (Conrad Aiken) ochocho kipšiukai poeziją mėgsta...gražu bet jei neužkasei tai kur dingo Gerasis gydytojas, pamokslininkas, LAIKAS ir kt.? juos buvo ĮDOMU skaityt!!!
VaidasVDS: Jis buvo vienas visuose, labai protingas, bet šiek tiek susireikšminęs. Kada pašalins savo trūkumus, o tam reikia laiko, jis čia duos garo...
Vėjas: kas purkštavo vakar, purkštauja šiandien, purkštaus rytoj. Saugantis nuo kosėjančių, prisidengiama, arba pakankamai pasitraukiama.
VaidasVDS: Ligos išgydomos, jei gydomos...
Rimantas: Kodėl.mes bijome? Gal todėl, kad pamiršome vieną paprastą dalyką. Mes visi esame viena. Pačioje Urantijos knygos pradžioje yra parašyta, kad Dievas yra viskas ir jeigu knyga tuo ir pasibaigtų, būtų viskas paprasta ir aišku ir nebūtų tiek nesusipratimų, bet mes gi taip negalim, mums reikia storiausių knygų, kad viskas būtų labai protinga ir sudėtinga. Patiko Paulo Koeljo alchemike mintis, kad visa išmintis telpa ant vieno smaragdo, o alchemikai yra parašę tūkstančius knygų, bet tiesos taip ir nerado. Taigi tereikia žinoti, kad mes visi ir Dievas esame viena ir jau nėra ko bijoti, nes aišku, kad Dievas viską sukūrė laikinai. kam Jis tai padarė mums žinoti neduota, tik pažadėtas sugrįžimas namo, kuris reiškia susiliejimą su Kūrėju ir aišku, kad sugrįš visi be išimties, bet žmonės prisigalvojo pragarų ir visokių baisybių. Gal taip ir įdomiau. Yra ką veikti. Norim, kad mūsų grupės būtų kuo didesnės, tada ne taip baisu. Ir kuo daugiau, tuo geriau. Visi nori būti dvasiniais mokytojais ir suburti aplink save kuo daugiau mokiniu, kurie atvestų dar daugiau pasekėjų. Vykdoma visokia veikla, kad pritraukti kuo daugiau žmonių.Gal ir įdomus žaidimas. Pats Jėzus mokė nesirūpinti ateinančia diena, kad ji pati pasirūpins už save ir savo pavyzdžiu tai rodė.
VaidasVDS: Rimantai, parašei labai pavojingą nesąmonę - "mums žinoti neduota, tik pažadėtas sugrįžimas namo, kuris reiškia susiliejimą su Kūrėju ir aišku, kad sugrįš visi be išimties" Tai labai didelė klaida. Pakliuvimas į Aukščiausiąją Būtybę - tai joks sugrįžimas. Iš viso, kiek bandžiau gilintis pats ir tyrinėti kitų protingai rašančių Urantijos Knygos skaitytojų užsienyje mintis, atrodo, kad išlieka tik labai nedaug dabartinių Žemės gyventojų. Štai viena tokia nedidelė mintis iš Urantijos Knygos Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. Atkreipk dėmesį dar ir į tai, kad taip buvo pareikšta 1935 metais, o tuo metu tie patys vakariečiai dar nebuvo taip nutolę nuo Dievo, kaip šiais laikais...
Rimantas: Vaidai, rašau taip kaip jaučiu, kaip galvoju, kaip suprantu. Jeigu tau tai atrodo nesąmonės, aš nieko prieš.
Rimantas: 0 tu, Vaidai, ar nieko prieš jeigu man atrodo, kad nuo Dievo nutolti neįmanoma?
emipetras: Na aišku , kai dabar žmonės yra stipriai įtakojami modernistinių religijų , pav. kaip Algimanto ir pan. , tai iš tiesų , žmonėms yra sudaroma iliuzija , kad tu tik atsiverk , o jau tada į tave pritekės visa Rojaus Trejybė ir tau jau atviri vartai į Rojų . Kitose sektose dar dar gražiau , jeigu jau moki dešimtinę bažnyčiai , tai tavo sielai jau paruoštas Rojus . Ir pan. , ir pan. Pagunda tomis iliuzijomis , labai didelė . Net katalikai vilioja savo tikinčiuosius per jų kunigų kompetencija nuvesti kiekvieną sielą , jeigu tik ji bet du kartus per metus išpažysta savo nuodėmes . Tačiau ar tikrai jau toks platus kelias į Rojų . Sakau Iš to , kas matosi , o ko dar aš nematau ir nežinau , tai dar įdomesnių yra vaizdelių . Todėl tavo Vaidai VDS citata ,, Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. '' , Tikrai yra realiai teisinga mintis ir turėtų kelti nerimą visų širdyse . Jau senu senovėje , Biblijoje buvo parašyta , kad .... ,, daug bus pašauktųjų , bet mažai išrinktųjų '' Tai taip pat labai svarbus tikėjimo argumentas , kad dangaus į karalystę patenka tik mažuma . Todėl dvasiniais argumentais ir savo nuosavais išmąstymais , kas vertas , o kas nevertas , turime elgtis labai išmintingai ir atsargiai . Nereikėtų nurašyti amžių , sveikos , religinės patirties ir teologinių subtilybių iš fundamentaliųjų krikščioniškų bažnyčių , kaip mirtingajam užsitarnauti dangaus karalystę . Kad Dievo TĖVO dvasia yra žmoguje , tai dar ne garantija ir ne licenzija į Rojų . Kas žmogų veda į dangaus karalystė ? 1. Meilė DIEVUI . Meilė Kūrėjui Dievui Tėvui . ( tai visų svarbiausia . Šitą reikia ne tik pajausti , bet ir mokytis ) 2 Meilė savo artimui ( žodžiai , mintys ir darbai ) 3 Kasdieninis sveikas religinis mąstymas . 4 Atgaila , kad ne viską pavyko gerai daryti , mastyti , kalbėti . ( gali pats sau , o gali ir dvasininkui užkabinti ) 5 Troškimas , noras daryti , skleisti , dovanoti - gėrį . ( ypač kontroliuoti savo mintis ) Na , gal ir užtektų . Ir tai turime daryti aktyviai su meile ir visa sąmone . Tada gal būt ir būsime pažadinti trečią dieną. Aš esu girdėjęs dar tokią teoriją . Kol žmogaus protas nepabunda dvasioje ir vis dar nesuvokia kas jis yra , tokios sielos , su kūnu miršta , kaip nesąmoningos sielos ir jos vėl iš naujo yra reinkarnuojamos . Ir taip sukasi šis reinkarnacijų ratas tol , kol žmogaus protas nepabunda dvasioje , o kada vieną kartą pabunda , tada jau pradeda kurti savo sąmoningą sielą ir nuo tada sielos reinkarnacijos baigiasi . Tai va pamąstykime , gal ne viskas ir Urantijos knygoje parašyta .
Rimantas: (1859.6) 170:1.13 Pasirodo, jog skirtingais periodais ir besikeičiančiomis aplinkybėmis Jėzus savo viešuose mokymuose galėjo būti pateikęs gausų skaičių “karalystės” sampratų, bet savo apaštalus jis visada mokė tokios karalystės, kuri apima žmogaus asmeninį patyrimą savo bičiulių atžvilgiu ir Tėvo danguje atžvilgiu. Kalbėdamas apie karalystę jis savo pasisakymą visada užbaigdavo taip, “Karalystė yra jūsų viduje.” Daug buvo pasakyta ir parašyta apie dangaus karalystę, bet kaip ten yra iš tikrųjų niekas nežino, nes dar niekas iš ten nesugrįžo ir nepapasakojo. To padaryti neįmanoma, nes kelio atgal nėra, nors aišku Dievui nieko nėra neįmanomo. "Karalystė yra jūsų viduje" galiu paaiškinti taip - jeigu iš smėlio pastatysime pilį, tai jos viduje bus tas pats smėlis, kuris laikinai buvo paimtas ir kažkokiu būdu suformuotas. Kai ji bus nugriauta, pilies neliks, bet smėlis iš kurios ji buvo pastatyta liks, tik bus sulygintas su visu smėliu. Taip ir žmogus yra padarytas iš Dievo ir jame aišku yra pats Dievas arba Jo karalystė. Kai žmogaus neliks, Dievas liks, nes Jis yra amžinas. Nemanau, kad kažkokia asmenybė patekusi į Dangaus karalystę pasakytų - na štai aš ir Rojuje, nes jau neliks tos asmenybės, bus tik Kūrėjas. Gal prieš tai bus ta tobulėjimo kelionė per visus pasaulius, gal kažkuris iš jų ir vadinsis Rojus, bet tai nebus ta "Dievo karalystė". Ji yra mūsų viduje, mes paprasčiausiai iš jos padaryti ir visame šitame kelyje visos Tiesos nežinosim, ją žino tik Kūrėjas.
VaidasVDS: Karalystė viduje - reiškia tik Derintojo buvimą kiekvieno normalaus žmogaus prote. Urantijos Knyga kalba apie sielos mirtį dar žmogui gyvam esant. Dvasinė (sielos) mirtis. Jeigu ir kada mirtingasis žmogus yra galutinai atstūmęs išlikimą, kada, Derintojo ir išliekančiojo serafimo bendra nuomone, jis būna paskelbtas dvasiškai nemokiu, morontiškai bankrutavusiu, kada toks suderintas pranešimas yra užregistruotas Uversoje, ir po to, kada Cenzoriai ir jų atspindintys pagalbininkai šituos faktus būna patvirtinę, tada Orvontono valdovai tikrai duoda įsakymą, jog viduje gyvenantis Pagalbininkas būtų nedelsiant išlaisvintas. Bet šitas Derintojo paleidimas neturi jokios įtakos toms pareigoms, kurias vykdo asmeninis arba grupinis serafimas, susijęs su tuo individu, kurį apleido Derintojas. ŠITOKIA MIRTIES RŪŠIS SAVO REIKŠME YRA GALUTINĖ, NEŽIŪRINT TO, JOG FIZINIO IR PROTINIO MECHANIZMŲ GYVOSIOS ENERGIJOS SAVO ŽEMIŠKĄJĄ VEIKLĄ TĘSIA TOLIAU. Kosminiu požiūriu tas mirtingasis jau yra miręs; tebesitęsianti gyvybė tiktai pažymi kosminių energijų materialaus impulso užsitęsimą. Taigi visiškai neaišku, kiek tokių mirusių sielų vaikšto tarp mūsų ir dar bando mus "atvesti į protą". Urantijos Knyga labai griežtai atmeta reinkarnacijos idėją Per didelis susikoncentravimas į savąjį aš neišvengiamai atvedė į tokią baimę dėl savojo aš neevoliucinio įamžinimo begaliniame rate vienas po kito einančių įsikūnijimų kaip žmogus, gyvūnas, ar augalas. Ir iš visų užkrečiančių tikėjimų, kurie galėjo būti primesti tam, kas galėjo būti atsirandančiu monoteizmu, nė vienas nebuvo toks bukinantis, kaip šitas tikėjimas į transmigraciją – sielos reinkarnacijos doktriną – kuri buvo atnešta iš dravidų Dekano. Šitas tikėjimas į alinantį ir monotonišką pasikartojančių reinkarnacijų ratą iš kovojančių mirtingųjų atėmė jų ilgai puoselėtą viltį surasti tą išsilaisvinimą ir dvasinį vystymąsi mirtyje, kas buvo ankstesniųjų Vedų tikėjimo dalis. Visuose šituose regionuose, tebeegzistavo užsitęsęs tikėjimas į reinkarnaciją. Senesnieji žydų mokytojai, kartu su Platonu, Filonu, ir didele dalimi eseniečių, toleravo tokią teoriją, jog žmonės vieno įsikūnijimo metu gali nuimti tokį derlių, kokį jie buvo pasėję ankstesnėje egzistencijoje; šitaip jie tikėjo, kad per vieną gyvenimą jie atperka tas nuodėmes, kurias padarė per ankstesniuosius gyvenimus. Mokytojui buvo sunku priversti žmones tikėti, kad jų sielos ankstesniųjų egzistencijų neturėjo.
Kukas: Rimantai, ar tavo "as" individualus - skiriasi nuo kitu "as"?
Rimantas: Kukai, mes visi esame viena.
Rimantas: VaidasVDS, derintojas, angelas, arbitras ir viskas ką bepaimtum yra iš to pačio smėlio.
Kukas: Ar tu gali stebeti - justi 5 pojuciais si "smeli"?
Rimantas: Kukas rašo: Ar tu gali stebeti - justi 5 pojuciais si "smeli"? Tame lygyje, kuris atitinka tuos 5 pojucius, gali.
Kukas: Nesu tikras, jog suprantu tavo atsakyma, bet man susidare ispudis, kad esi intelektualus ir nesivaikai mistiniu patirciu. Blaivus protas svarbu atrandant vienxbe, nors buna visaip. Linkiu sekmes
Kukas: Jeigu rimtai domina vienybes paieskas, galeciau parekomenduoti sita foruma, ivairiomis kalbomis: http://liberationunleashed.com/nation/index.php
Rimantas: Dėkui už nuorodą, Kukai. Knygą "Vartai kurių nėra" (rusiškai) skaitysiu.
emipetras: Taigi , kodėl pykstame , kodėl bijome . Štai kad ir VELNIO reakcija . Raguotas pilnas baimių ir fobijų ir pasaulį mato tik per LRT . Tačiau pasaulis yra daug sudėtingesnis , nes būtent velniai valdo ir nori viską pajungti savo valiai ir savo interesams . Kur nesantaika , ten velniava , o už viso to stovi , maišai eurų , dolerių ir dar visokių kapeikų . Tai tokia būtų įžanga šiai temai , visokių baimių ir piktumų , kokių spėjo prisikimšti runkeliai į savo galvas per 25 metus . Lietuviai , kaip tauta su kryžiais , labai jautriai reaguoja į bet kokius vėjo pūstelėjimus už Nemuno ir mano , kad ir stintos gali būti diversantai . Lietuvis fobiškas , jau nuo gimimo yra nukryžiuotas ir savo noru save toliau kryžiuoja . Tas keistas noras vis ir vis save kryžiuoti ir vis ieškoti pasiteisinimo šitam norui - pagimdė vergų sambūrį . Ne tautą laisvų žmonių , bet nuolankių vergų sambūrį . Dauguma nuolankiai krūpčioja ir tepena ... tep , tep ,tep . Pasižiūrėjus į šios dienos forumą , taip pat matosi tas ,,tepenimas'' . Tep . tep , tep - man nepatinka kaip tu rašai , man nepatinka , nes tu nuplagijavai kito stilių . Tačiau reikia turėti kosminės išminties ir stebėti , kad Jūs visi , visas pasaulis , jau seniai esate nuplagijuotas ir užkoncervuotas , be savo noro ir be savo laisvos valios . Šiandiena visur norima įpiršti konservus iš kanopų ir ragų , kaip kalcio šaltinį , kad nesulinktų kojos nešant vergo kryžių . Tai ar čia ne VELNIO darbas .
Adleris: jei čia velnių darbas, tai ko jiems savo darbo bijot, emipetrai? nesueina čia galai... ir nesupyk, bet tu tikrai "copy paste" tekstą be nuorodos į šaltinį, o tai nėra gerai kipšiukas pastabus ir tai yra gerai
VaidasVDS: Priminsiu, kad apie "velnių" darbus šiame forume, http://urantija.forum24.ru/?1-7-0-00000036-000-0-0-1381822855 , įkėliau labai gerą išverstą straipsnį, bet taip ir nesulaukiau nei vieno komentaro jame. Bent jau perskaitykite.
Die Teufelsbuhle: _______________________iš katro pasaulio krašto sugrįžai, Vaideli __________________________??? ir nieks čia nepriekabiauj _______________ tau tik vaidenas ______________ HOHOHOHO dėkui, kad apie Kaligastiją pasistengei čia___________ale, kas 'papers' verčia 'popierius'____________??? _________nu reik biškį turėt sveikos nuovokos, biče_______________ DOKUMENTAI__________!!!!
VaidasVDS: Tubel-šriubel, matai aš verčiau tekstą, o popierius ir yra popierius, nesvarbu, kad ant jo Dokumentas užrašytas Gal dar rasi klaidų, matai mano anglų kalbos žinios yra tik vidutiniškos. Tik po vertimo sužinojau, kad yra ir rusiškas vertimas, man būtų buvę daug lengviau...
Tadas: Pagarba, VaidaiVDS, už straipsnio vertimą. Mes, atrodo, kažkur irgi svarstėm tas Kaligastijos buvimo ir veikimo galimybes, bet čia labai logiškai ir tiksliai apibūdinta. Matai, blogai, kad šitam forume vienos temos dengia kitas, atidžiai naršyt ne visados yra laiko, tad toks prasmingas straipsnis ir buvo „nuplaukęs“. Gal dar ką įdomaus turi? Įdomu, tas filmas apie Urantijos dokumentus, kurio reklaminį klipą buvai įdėjęs, jau gatavas ar dar ne? Per Šv. Kalėdas bandžiau ieškot, ale neradau... gal nespėjo...Supratau, kad jie nori pateikti lyg X failus, suintriguot publiką. Įdomu būtų pamatyt, kaip gavosi, jei gavosi. Beje, čia teikiamos ir nemokamos serverio paslaugos bei failų perkėlimas: http://www.50megs.com/?refcd=WSUOWS010823NB02
VaidasVDS: Labas Tadai, gal jau galima pasveikintu su užtarnautu poilsiu? Ir laiko daugiau skaityti, diskutuoti atsiras? Dar išverčiau vieną labai gerą straipsnį iš rusų kalbos http://urantija.forum24.ru/?1-7-0-00000037-000-0-0-1397044177 Tai tiesiog abecelė, kaip galima pristatyti Urantijos Knygą... Tas filmas vis dar ruošiamas. Matyt kokie nors sunkumai dėl finansavimo, gal Kaligastijos įtaka... Liepos mėn. šiuo adresu http://joshua-ben-joseph.org/ išeis naujas filmas "Re-imagining Jesus" (anglų kalba), kurį kuria Urantijos fondas, ten galima pažiūrėti nedidelį treilerį.
Tadas: Gal ir būt gerai tas užtarnautas poilsis, ale kol nevaro, tol neinu :D Dėkui už nuorodas, oras ne koks, galima prie kompiuterio ilgiau pabūt, vakar net futbolą per jį žiūrėjau - gerai olandai iškaršė kailį ispanams, kas galėjo pagalvot 5:1 :DDD Žinai, buvo kilęs toks įtarimas dėl to filmo, na, ar tikrai jis bus sukurtas - čia reikia ne tik intrigą sukurt, medžiagą įdomiai pateikt, bet ir būt įtikėjusiems, man taip galvojasi. Sėkmės visiems, neleidžiantiems šiam forumui numirt, o jei pereitumėt iš .ru , manau, dar daugiau jūsų atsirastų.
VaidasVDS: Tadai, jei galvoji kaip Algimantas tris šimtus metų gyventi, tai aišku, kad dar ne laikas Kuomet man pažadėsi dar 5 rimtus Knygos skaitytojus ir diskutuotojus surasti, sukursiu forumą ir be ru. Tik ten jau reiks ir kokios nors pagalbos...
Tadas: Na, draugužį, pirmiau sukurk, tai garantuotai atsiras daugiau nei 5. Matai, mano darbas toks, kai dažniausiai mirštama darbo vietoje - bais gerai, visa reanimacija čia pat O pagalbos prašyk, visada pasiruošęs.
emipetras: Kuriame Lietuvą , kuriame pažangią visuomenę , kuriame visomis jėgomis ir išgalėmis , kokias tik turime ir kokiomis šiandiena , kiekvienas iš mūsų , esame apdovanoti DANGIŠKOJO TĖVO , o taip pat ir JO SŪNAUS KŪRĖJO JĖZAUS KRISTAUS . Štai Urantijos knyga duoda patarimą , kokia turėtų būti pažangi visuomenė šios planetos kurioje tai tautoje , rasėje ar bendruomenėje . "4. BESIVYSTANTI CIVILIZACIJA Ekonomika, visuomenė, ir valdymas turi vystytis dėl to, kad išliktų. Statinė padėtis evoliuciniame pasaulyje rodo smukimą; išlieka tiktai tos institucijos, kurios juda pirmyn su evoliucine srove. Pažangią besiplečiančios civilizacijos programą sudaro: 1. Individualių laisvių išsaugojimas. 2. Šeimos apsauga. 3. Ekonominio saugumo skatinimas. 4. Kelio užkirtimas ligoms. 5. Privalomas švietimas. 6. Privalomas įdarbinimas. 7. Naudingas laisvalaikio panaudojimas. 8. Rūpinimasis nelaimingaisiais. 9. Rasės pagerinimas. 10. Mokslo ir meno skatinimas. 11. Filosofijos – išminties – skatinimas. 12. Kosminės įžvalgos – dvasingumo – plėtimas. ( Urantijos knyga - 805 pusl. ) KAIP JŪS BIČIULIAI MANOTE AR LIETUVA ARTIMA , AR TOLIMA , ŠITIEMS DANGIŠKŲ DVASIŲ PATARIMAMS ?
Adleris: Niekas žmogiškosios būtybės taip neapriboja, kaip mintys Niekas taip nevaržo, kaip baimė Niekas nekontroliuoja, kaip įsitikinimai
emipetras: Gal ir taip , tačiau ieškant požiūrių suderinamumo , mūsų mintys labai kūrybingai kuria tam tikrą strategiją ir žvalgyba , kitų asmenybių atžvilgiu . Tai manau , labai kūrybingas procesas , kuriame mes viską įvertiname ir viską numatome , tačiau paties finišo , kaip laiko ir vietos , išlieka nežinojimas . Na kažkoks baimių faktorius lieka , kaip šio kūrybinio proceso ,,fiasko'' , tačiau tai būtų greičiau apsaugos funkcija žvalgybai , o ne baimė . Mūsų asmeninių įsitikinimų stereotipai , fobijos ir įvairios jų kombinacijos , dažniausiai , iš tiesų , yra labai negatyvios ir trukdo kiekvienai asmenybei , vystyti ištisą dvasinio įtikėjimo ir įsitikinimų kompleksą , kaip fundamentalią TIESĄ - Dievo tėvyste , o taip pat ir žmonių brolyste . Manau , kad dar ilgai , žmonių vargai ir nesėkmės eis greta ir lėtai šiame pasaulyje nepasikeis tik tada , kai žmonija išmoks pozityvios kūrybos su savo mintimis . Mūsų mintys ya jėga , nes gali bendradarbiauti su dvasia , o tai yra didelė žmogiškoji asmenybės kūryba ir galia .
VaidasVDS: Dėl pirmo Adlerio pasakymo, tai suabejočiau, ar jis yra tikslus. Mintys gali ir apriboti, ir išlaisvinti. Mes puikiai žinome, kad mumyse gyvena dieviškieji Minčių Derintojai. Jeigu Jiems pavyksta gerai suderinti mūsų mintis, tuomet mes laisviname savo sielą. Jei nepavyksta, mes ją pradedame riboti ar net naikinti. Todėl viskas priklauso nuo to, kokios mintys lankosi mūsų protuose ir kokioms mintims mes atsiduodame... Antras Adlerio pasisakymas tikrai tikslus - baimė yra pagrindinis stabdis sielos vystymuisi. Įsitikinimus reiktų taip pat suklasifikuoti į klaidingus ir teisingus. Kontrolė yra gera, kada tavo įsitikinimai teisingi. Bet jei įsitikinimai yra klaidingi ir tu pagal juos save kontroliuoji, tada visada kyla vienoks ar kitoks blogis...
Rimantas: Mintys yra jėga. Klausimas iš kur jos ateina. Kodėl daugelis atradimų buvo padaryti skirtingų žmonių vienu metu? Panašu, kad ne tokios jau jos ir mūsų.
Rimantas: Kitas dalykas yra tas, kad „savo" minčių kažkodėl nelabai galim kontroliuoti. Ar galim pavyzdžiui sustabdyti savo mintis arba žinoti kokia mintis bus sekanti?
emipetras: Mielas Rimantai , mūsų mintys yra ir mūsų ir ne mūsų . Rojaus Sala yra viso ko gereratorius . Mes labai daug gerų minčių gauname , mes labai daug įdejų gauname , tačiau mes neužfiksuojame jų savo sąmone . Tos geros idejos , tos geros mintys , taip ir lieka mūsų pasąmonėje . Kartais jos išplaukia į mūsų sąmonės paviršių ir tada žmogus sušunka ; ,, Aš suradau , aš suradau , aš padariau išradimą '' Tai va , kaip tos mintys ateina . Ateina , ateina ir ...... praeina .
Rimantas: Viskas labai gražu, mielas Emipetrai, kol neužduodi klausimo iš kur ateina blogos mintys. Rojaus sala gi negali jų generuoti. Bent jau taip sako dvasiniai mokytojai. Jie moko, kad Dievas yra meilė, o visa kita yra priskiriama velniams ar kaligastijoms. Bet jie yra kūriniai ir jų mintis taip pat generuoja Rojaus sala.
emipetras: Rimantai , sveikas . Blogos mintys yra mūsų sąmonės vaisius , nuskintas nuo pasąmonės medžio . Didžioji žmonijos dalis tik ir raško šiuos vaisius ir niem ... niam . Prisivalgę šių vaisų pradeda blogai jaustis . Aimanuoja , keikiasi , kaltina gyvenimą ir visą dangų . Blogis ne iš Rojaus , tikrai ne . Žmogus yra sukurtas pagal paveikslą ir panašumą . Taigi žmogaus galioje yra laisvas pasirinkimas - į kairę ar į dešine , pirmyn arba atgal , aukštyn arba žemyn . Tačiau žmogaus protas yra apdovanotas Dievo Tėvo Dukrytės - Vietinės visatos Motinos Dvasios , pagalbinėmis proto dvasiomis . Štai čia , mūsų protui nearti dirvonai . Reikia vystyti , puoselėti ir prižiūrėti šias dovanas . Visas gėris tik iš Rojaus , tik iš ten , tačiau kaip žinome , visos ESYBĖS apdovanotos protu , turi ir laisvą pasirinkimą . Žmogui šita raškažė ( raškažė - gal daugelis ir nebeprisimena šito tarmiško lietuviško žodžio yra - laisvė , palaida laisvė ) yra visų didžiausia . Gali daryti žmogaus ką tik nori , ką tik jo širdelė užsigeidžia , nes apie pasekmes niekas rimtai nemąsto . Nemąsto šitie ,,homus sapiens aborigenai '' , ničnieko gero nemąsto . O tai ir yra pagrindinė problema , kad niekas nenori dirbti su savo mintimis . Visi nori tik kokios nors raminančios tabletytės , arba kokios nors pagalbos iš šalies , arba kokio nors kunigėlio , arba kokio nors užkalbėto vandenėlio , arba kokio nors škaplierėlio , tačiau padirbėti su savo mintimis - ne . Taigi , labai gaila , tačiau oi kaip mažai žmonių tenori darbuotis su savimi .
Arina: emipetras rašo: Gali daryti žmogaus ką tik nori , ką tik jo širdelė užsigeidžia , nes apie pasekmes niekas rimtai nemąsto . Nemąsto šitie ,,homus sapiens aborigenai '' , ničnieko gero nemąsto . Iš kur žinote, emipetrai, kad jie ničnieko gero nemąsto? gal esate apdovanotas aiškiariagystės dovana? ------
emipetras: Būtent mieloji , būtent ....
emipetras: ŽMONĖS TIKRAI NEMĄSTO . Jeigu mąstytų tai save pašvęstų NUŠVYTIMUI ir visiems laikams sudarytų sutartį su DIEVU . IŠTRAUKA iš knygos Sensejus iš Šambalos , svetainė ,, www. Šviesos Keliu '' Rašoma : ,, Aš jums galiu pateikti gana įdomų pavyzdį, vieno viduramžių slapto ritualo skirto pašventimui į vidinį Tamplierių Ordino ratą. To teksto autorius Evrar Šventyklos riteris. Asmeniniuose užrašuose jis paliko įspūdžius tiems įvykiams. “Didžios paslapties pašventimo pabaigoje, esant ypatingame dvasios supratime, aš visa širdimi užsinorėjau pamatyti tai, apie ką man pasakojo... Ir man atsivėrė. Viskas aplinkui tarsi dingo, tik nuostabi šviesa apšvietė kelią ir vedė paskui save, tarsi į patį aukščiausią dangaus zenitą. Kažkas dieviško ir negęstančio artino mane prie ryškios traukiančios Šviesos. Jos spindesio jėga buvo didžiulė, bet ji nedegino. Aš joje pajaučiau kažką Neaprėpiama ir Aukšto. Aš įėjau į akinančią Šviesą būdamas džiaugsmingame jaudulyje. Ir čia prašviesėjusiomis akimis pamačiau neapsakomai nuostabios Deivės išvaizdą, apgaubtos savotišku spindesiu. Aš pamačiau ją – pačią Sofiją. Tą dievišką vaizdinį neįmanoma aprašyti jokiais žodžiais. Didi paslaptis supo viską aplinkui. Dieviškas Sofija priartėjo prie manęs. Nuo jos dvelkė nuostabus kitokio pasaulio aromatas. Rankose ji laikė auksinę taurę, kaip Meilės amžinos spalvos, atvėrusios daugelį savo žiedlapių, dieviškos švaros pirmapradžio jų spindesio. Taurėje buvo auksinis gėrimas. Nuostabioji Sofija savo ranką uždėjus man ant galvos, antra ranka priartino taurę prie mano lūpų ir girdė mane auksiniu gėrimu. Visoje mano būtybėje pradėjo plisti Palaima. Aš mačiau kaip tas gėrimas mažėja taurėje supilant jį į mane, bet aš nejaučiau jo burnoje, nejaučiau jo skonio. Tačiau aiškiai pajaučiau, kaip nežemiška šiluma plinta mano kūnu, tarsi apiplaunant tuščią mano kūno indą: pradžioje per rankas, po to per krūtinę, pilvą, kojas. Po to pripildė visą mano būtybę nuo galvos iki kojų, mano širdyje gimdant neribotą džiaugsmą ir dėkingumą. Kada paskutinieji to skysčio lašai nutekėjo į mano kūną, Sofija nukreipė į mane savo švelnų žvilgsnį, pilną dieviškos Meilės. Ir tarsi kažkas viduje pasikeitė, protas paaiškėjo ir aš pajutau nežinomą jėgos šaltinį. Staiga mane apėmė Nemirtingumo supratimas, tarsi atsivėrė durys į kitokį pasaulį. Ir man atsivėrė Išmintis... O mano pašventinime dalyvavusieji matė visai ką kitą. Vėliau, dalyvaudamas kitų pašventinime, aš ir pats buvau ne kartą to dieviško stebuklo liudininku, vykstančio savo nekintamu nuoseklumu, bet jau kitam. Ir buvo tai taip. Kada apsupę šventinamąjį ratu visi meldėsi dėl jo, staiga spindinti šviesa apšvietė dalyvaujančius. Ir ta šviesa ėjo nuo pašvęstojo, tarsi jis vienu dvelksmu buvo apsuptas nedeginančios liepsnos iš visų pusių. Mes dar stipriau įsigilinome į maldas. Ir ta šviesa tapdavo nepakeliamai ryškia ir ant tiek tankia, kad per ją neįmanoma buvo ką nors pamatyti. Mes su didėjančia vidine jėga toliau skaitėme maldas. Palaipsniui šviesa keisdavosi, įgyjant neįprastą minkštumą ir skaidrumą. Ir per jį mums pavykdavo pamatyti dalį dieviškos Paslapties – naujagimio kontūrus, tarsi pažadinto į pirmapradį pasaulėdaros okeaną. Po tos neilgos dieviškos paslapties Šviesa sustiprėdavo ir sutirštėdavo, o po to vėl žybtelėjusi, išsisklaidydavo, pateikiant mūsų matymui įprastą pašvęstojo vaizdinį” Bet kas įdomiausia, per tokias slaptas apeigas praeidavo ne tik tamplieriai, bet ir kiti kariai – Geliarai. Įeinat į savo vidinį ratą, praeinant pašventinimą, jie matydavo tokį pat vaizdinį – Deivę, kuri pripildydavo jų sluoksnius iš lotoso formos auksinės taurės. O kas ta dieviška Sofija? Sophija – verčiant iš graikų reiškia “išmintis”, “žinios”. O pas tampierius ji reiškė ne tik Išmintį, bet ir dievišką Marijos Magdalinietės vaizdinį, kaip Graalį. ''
emipetras: Pasaulyje vyksta globalūs pokyčiai per įvairias žiniasklaidos formas . Vyksta net internetiniai karai , o ką jau bekalbėti apie kasdienį smegenų plovimą per televiziją . Tačiau šiandiena visai žmonijai atsirado ir vienintelis būdas išgelbėti save ir savo planetos , savo civilizcijos ateitį . Per smegenų plovimą televizijos kanalais , visoje visuomenėje , gyvuliškas protas pasiekė savo egoizmo viršūnę . Jūs tik pažvelgkite , kokiais mąstais vyksta vartotojų kūrimo civilizacija . Ir Tai bus tiesiogiai ateities vartotojų civilizacija . Ne kuriančioji visuomenė , bet vartotojų . Dar šiek tiek agresyvios propogandos , dar šiek tiek politinio cinizmo ir visi dvasiniai stimulai bus užgožti tiek pačioje visuomenėje , tiek ir pačiuose individuose . Visas internetas , telewvizija juda tik viena kryptimi , kaip paversti visuomenę vartotojais , vartotojais ir dar kartą vartotojais , kaip geriausiai organizuoti masinę žmonijos kontrolę , kaip geriausiai aktyvuoti gyvuliškąjį pradą žmonėse . Na pav ; seksas yra meilė ; turto krovimas , yra gerbūvis ; eksploatacija kito individo , yra saugiai įteisintas biznis ; karas- žudimas , yra užsienio politikos tęsimo būdas . Ir taip toliau , ir taip toliau . Pasitelkite savo atmintį , pasitelkite savo lakią fantaziją ir užčiuopsite plūstantį blogį . Tačiau visame šiame , tiek lokaliame , tiek ir globaliame visuomenės užvaldyme yra ir gyvulinio proto minusai . Visas visuomenės valdymas , tai aukščiausio lygio gyvulinio proto pasireiškimas ir evoliucija , tai aukščiausias , šio proto savirializacijos , pilotažas . Tačiau Šiuos visus visuomenės valdymo instrumentus ir svertus , šiandiena visa žmonija , turi visa galimybes išnaudoti savęs organizacijai . Mes turime išmokti apsijugti gėriui ir meilei , per tą patį internetą , per šitą globalų instrumentą ir apversti visą valdymo piramidę , aukštyn kojomis . Tai mes galime , savo mintimis ,savo gražiais troškimais jungtis į vieną gerbūvį , į dvasinį gerbūvį . Mes žmonės , jaučiantys savyje dvasinį pradą , dvasinę meilę , dvasinę kūrybą , negalime tylėti . Reikia kalbėti visiems , reikia sakyti kas skauda , reikia mokyti vieni kitus , kaip to išvengti . Rašykite mielieji , rašykite visi . Nesikniskite vien garažuose ir soduose , nesikniskite vien ofisuose ir kabinetuose . Eikite į viešumą , į internetinę erdvę ir blogiui sakykime NE . Sakykime nuolat , pastoviai ir amžinai . AMEN
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû