Ôîðóì » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Kodėl pykstame? » Îòâåòèòü
Kodėl pykstame?
G_sesuo: Pyktis yra materialus pasireiškimas, kuris, apskritai, išreiškia tą dydį, kokiu dvasinė prigimtis nesugeba valdyti sujungtos intelektualios ir fizinės prigimties. Pyktis rodo, kad jums stinga tolerantiškos broliškos meilės, taip pat, kad jums trūksta savigarbos ir savikontrolės. Pyktis ardo sveikatą, gadina protą, ir trukdo žmogaus sielos dvasiniam mokytojui./1673-02-01 Mielieji, jei apima pyktis, pasistenkime suvokti jo priežastį ir pašalinti. Dažnai tai būna tiesiog dėl nuovargio ar kitų įvairių nereikšmingų dirgiklių. Geriausias būdas jo atsikratyti - fizinis darbas, sportas, raminančios muzikos klausimas, gero teksto skaitymas, malda arba tiesiog nevengimas išsiaiškinti situaciją, kuri sukėlė pyktį, nes mūsų visos baimės dažnai kyla iš nežinojimo tikrosios situacijos. Tik neišliekime savo pykčio ant artimųjų, sielos brolių ir sesių galvų! suskaičiuokime bent iki 10, jei norisi, ką nors čia pat „išvemti“. Tai tinka ir šio forumo dalyviams, nes jau matosi pykčio purslų... Rašykite visi, kam aktuali ši tema. Papasakokite, kaip jūs kovojate su šiuo mūsų protų ir sielų nuodu. Su meile ir pagarba visiems
VaidasVDS : Atsakymas Jolantai Išgyvenimai yra tokie, kokie yra, o pojūčiai be abejo gali būti klaidingi. Pojūčius nulemia skirtingi patyrimai: vaikystė, paauglystė, šeima, aplinka, auklėjimas, mokymas, mokymasis. Kiekvienas atsako tik už save. Yra klaidinga atmesti viską, ką sako vienas žmogus, jei kuri nors to žmogaus savybė asmeniškai nepatinka. Teisingus sprendimus galima priimti tik, sugebant nešališkai pašalinti esantį ar įsivaizduojamą negatyvą. Tai padaryti sunku, to reikia mokytis. O mokytis yra sunku. Dažnai mes galvojame, kad priimame gerus sprendimus, nors realiai jie būna blogi. Ar sprendimai buvo geresni, ar blogesni, rodo tų sprendimų rezultatai. Rezultatai kartais pasimato tik po ilgesnio laiko tarpo ar po ilgo laiko tarpo...
Kukas: Visi jusu "db nieko nebijau","ak,kaip noriu tobuleti","koks as netobulas(a)" yra ego zaidimeliai.Leiskite pastebeti,kad pakol tas jusu,jus mulkinantis ego bus, visas jusu tariamas dvasingumas yra vertas ne daugiau uz sudvabalio ismatas.Gal ir grubai,bet teisingai
LaimaIrena: matai, Kukai, su tuo ego taip lengvai nesusidorosi. mano patirtis tokia - jam bujoti visomis galiomis leidau jaunystėje - norėjau visur būti pirma ir tokia buvau. o paskui atėjo momentas, kad supratau, kad tuštybė jau pasotinta, kad viso to nebereikia, kad gyvenimas gražus ir be to, tik reikia jausti momento grožį, prasmę, džiaugtis ir tenkintis tuo, ką turi. Aišku, ne visada tai pavyksta, bet...laiko dar šiek tiek yra
Jolanta: Vaidui, pacituosiu man brangaus žmogaus žodžius, o gal jis kažką citavo.... "Dievas kiekvienam duoda šviesos tiek, kiek gali atskiras žmogus pakelti". Dievas žino ką daro Vaidai. Tuo tikiu kiekviena savo kūno lastele.
Jolanta: Kukui, mielas brolau, man neįdomu kiek esu dvasinga. Aš kelyje, ir per šį gyvenimą noriu nueiti tiek, kiek man bus duota jėgų ir išminties. Esu čia todėl, kad manau, jog man gali ši svetainė padėti, kai pajusiu beprasmiškumą vėl dingsiu. Tačiau turiu pastebėti, kad per tą laiką kol manęs čia nebuvo atsirado šaunių naujų žmonių, tikrai gera matyti tai, kad žmonės ieškantys šviesos suranda vieni kitus
Jolanta: Miela Laima, labai gražiai parašei, ego tai ir yra tie saitai kurie laiko mus čia, kai jų nebebus mes čia jau nebegryšime. Tai tur būt ir yra kovos objektas, prieš kurį ne visada laimime.
LaimaIrena: Jolanta, niekur nedingsiu, turiu eilinį kartą pacituoti Satjos Sai Babos žodžius: „Mūsų gyvenimo tikslas - nukryžiuoti savo ego ant nuolankumo kryžiaus“.
Kukas: Miela Laima su Irena kartu sudejus,ciut ciut nesiskaito,pusiau nescios nebuna,ego ir afrikoi ego,tad vistiek nugarmesi pragaran,kad ir nusiraminusi.Velniai ten tave isjudins :-)
Jolanta: Aš tik galiu nuolankiai pasidžiaugti kad mūsų žemę aplanko tokie pranašai. Būtent tai ir turiu mintį kai sakau, jog parklupusi ir atsikėlusi išmokstu kažkokias pamokas. gal būt tiksliau tą būseną apibūdina nukryžiuoto ego terminas. Brt tai vienas ir tas pats. Kai nebeliks visiškai ego, būsime pasiekę tikslą, Kristaus vaizdas taps mūsų realybe. Išvada tokia, kad mes kalbame skirtingomis kalbomis.
Jolanta: Afrijoj ego juodesnis, nieko ne toks pat Kukai i
Kukas: Jolanta,rasei pukiai supratai tustumos teorija...hm...kaip tada randasi mintis apie tobulejima,apie as ta ar ana ir t.t,nesuprasta?!.Nors suprasta siaip
Jolanta: Suprasta, bet priimta tik tiek kiek reikia. Budizmas puikus mokymas, bet iš jo imu tiek, kad patenkinčiau savo poreikį. Skamba ne kaip, bet Budizme radau labai puikių paaiškinimų Katalikybės ritualams, suradau tam tikrų Katalikybės ritualų, bei stereotipų suvokimą. mes į šią religiją žiūrime iš skirtingų pusių todėl ir sunkiai suprantame vienas kitą. Tu žiūri iš vidaus, o aš iš išorės. Aš imu iš šios religijos tai kas man reikalinga mano pasauliui, tu iš pasaulio imi tai kas reikia tavo religijai. Tik man keista, kad šiame forume koncentruojamės įrodyti vieni kitiems trūkumus. O juk turėtume pasauliui įrodinėti pliusus bet kokio dvasinio augimo, domėjimosi dvasingumu. Labai tikiuosi kad kada nors taip bus. Tikintys žmonės nesvarbu kokiame kulte, jau yra tikintys, jų mintus jau skverbiasi į Viešpatį, tačiau kokia didelė visuomenės dalis aplamai nesusimasto apie tikėjimą. Čia turėtų būti veikimo laukas
Pilypas: Jolanta rašo: Tik man keista, kad ðiame forume koncentruojamës árodyti vieni kitiems trûkumus. O juk turëtume pasauliui árodinëti pliusus bet kokio dvasinio augimo, domëjimosi dvasingumu. Tikrai sunku visur matyti teigiama puse ir ieskoti geru dalyku, bet stengiames ir turim vis daugiau pozityvo :)
VaidasVDS : Jolanta, Urantijos Knyga ir yra tas veikimo laukas: 1) Ši Knyga ištaiso krikščionybės trūkumus, nes apreiškia tikrąją Jėzaus religiją - Dievo Tėvystę ir visų žmonių brolystę; 2) Ji analizuoja geriausias kitų religijų savybes; 3) Ji parodo įvairiausių religijų ir religinių pakraipų trūkumus ir tų trūkumų priežastis; 4) Ji apreiškia ir smarkiai išplečia Dievo ir Rojaus Trejybės suvokimą, sudėtingą dvasinę hierarchiją ir visus pagrindinius jos veikimo principus. Tokių žinių nerasi niekur kitur. Ir tą pastebėjau tikrai ne vienas aš. Rusų urantų forume šie klausimai yra labai gerai išdiskutuoti. Jų lyderiai yra labai stiprūs, gerai žinantys ir išmanantys visus dvasinius šaltinius. Tik su jais nelabai kas ir diskutuoja paskutiniu metu, nes jie labai daug temų jau yra išanalizavę...
Jolanta: Nepyk Vaidai, bet tai tik mano nuomonė. Bet man visda kėlė įtarimą dalykai kurie menkina kitus. ne tas geriausias kas garsiausiai rėkia. Gal ir be reikalo gryžau.
Kęstas: Ko čia, moterie išsigandai? Vyrai tau protingai pataria, o tu jau į krūmus... Nenorėk, kad visi tau tik pritartų. Urantijos knyga yra virš visų mokymų, kuriuos tekę skaityt, nes išaiškina tokius dalykus, kurie kitur tėra tik užuominomis paminėti. Nenori, neskaityk, juk niekas per jėgą tau jos neperša, blaškykis tarp savo jausenų, minčių ir šaukis tvirto peties. Bet žmogus gali padėti sau tik PATS, kitas gali tik padrąsinti, patarti ir tiek.
VaidasVDS : Jolanta, tu gali bėgti. Ar aš tave menkinau? Ar nors kažkuri Urantijos Knygos citata tave kuo nors menkino? Pacituok ką nors. Kartais būna taip, kad kažką praleidi, nepastebi. Bet vis tik tau reikia ir padėkoti. Supranti kai kurie žmonės eina į priekį ir jie tą jaučia. O štai tu atbėgi sukuri temas (už ką tau irgi ačiū pasakyti priklauso), padejuoji, ir vis tiek matosi, kad stovi vietoje. O ačiū tau už tai, kad tokiu savo elgesiu parodai, kad tie šaltiniai, kuriuos tu čia kartais pacituoji, dvasiniam augimui nieko gero neduoda. Aš čia kartais įdedu žmonių (mokslininkų tame tarpe) mintis, kad tik Urantijos Knyga yra jų Gyvenimo knyga, ir kad jie Ją surado po to, kai išstudijavo ir Bibliją, Koraną, Rytietiškas religijas, perskaitė daugybę žymių žmonių knygų.
LaimaIrena: VaidasVDS rašo: Aš čia kartais įdedu žmonių (mokslininkų tame tarpe) mintis, kad tik Urantijos Knyga yra jų Gyvenimo knyga, ir kad jie Ją surado po to, kai išstudijavo ir Bibliją, Koraną, Rytietiškas religijas, perskaitė daugybę žymių žmonių knygų. Tai ir Jolantai gal taip nutiks. Viskam savo laikas
Naktinis sargas: Vaidai, protingas vyras esi, neskubėk taip, nespausk Jolantos, viskam savo laikas, pats žinai. Kai supras ko iš tiesų ieško visoj toj vadinamoj dvasinėj literatūroj ir neras, tada susiras Urantijos knygą, kaip kad mes susiradom. O gal... ji mus surado? O jei neprireiks, tai jau jos reikalas. Juk dar jauna moteriškė, tokiai knygai subręsti reikia. Pritari? Pagarba
Kukas: Boze moy,koks tamsumas,atseit tik uk kazka duoda,na cia Vaidai jau galutinai mand pribaigei savo ribotumu.Pasiduodu
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû