Форум » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Kodėl pykstame? » Ответить
Kodėl pykstame?
G_sesuo: Pyktis yra materialus pasireiškimas, kuris, apskritai, išreiškia tą dydį, kokiu dvasinė prigimtis nesugeba valdyti sujungtos intelektualios ir fizinės prigimties. Pyktis rodo, kad jums stinga tolerantiškos broliškos meilės, taip pat, kad jums trūksta savigarbos ir savikontrolės. Pyktis ardo sveikatą, gadina protą, ir trukdo žmogaus sielos dvasiniam mokytojui./1673-02-01 Mielieji, jei apima pyktis, pasistenkime suvokti jo priežastį ir pašalinti. Dažnai tai būna tiesiog dėl nuovargio ar kitų įvairių nereikšmingų dirgiklių. Geriausias būdas jo atsikratyti - fizinis darbas, sportas, raminančios muzikos klausimas, gero teksto skaitymas, malda arba tiesiog nevengimas išsiaiškinti situaciją, kuri sukėlė pyktį, nes mūsų visos baimės dažnai kyla iš nežinojimo tikrosios situacijos. Tik neišliekime savo pykčio ant artimųjų, sielos brolių ir sesių galvų! suskaičiuokime bent iki 10, jei norisi, ką nors čia pat „išvemti“. Tai tinka ir šio forumo dalyviams, nes jau matosi pykčio purslų... Rašykite visi, kam aktuali ši tema. Papasakokite, kaip jūs kovojate su šiuo mūsų protų ir sielų nuodu. Su meile ir pagarba visiems
Varnai: http://www.youtube.com/watch?v=uxB7cLF2jMQ
varna: varna Albertina dėkoja Paukščiams
Kukas: Kartais nereikia jokiu meilės, gailesčio, bei išminties,uztenka elementaraus supratimo. Žiūrėdami i koki nors objekta, pavyzdžiui, stikline, musu sąmonę priskiria jam savarankiška egzistencija, tai yra, protas iskart turi koncepcija- mato stikline is savarankiskos buties poziurio tasko . Tačiau toks konceptualus mąstymas yra klaidingas, jis yra sukurtas nežinojimo. Galima paziureti i stikline iš skirtingos perspektyvos - kaip i kažka turinti priklausoma egzistencija ir kilme. Suvokdami, kad zmogus apie kuri manote "priešas",turi priklausoma egzistencija ir kilme , jus nejausite pykcio. Jei kas nors sužeide jus ar kita, jus uzkabinate jam etiketė "priešas". Jeigu jis padare jums kažka "gera", jus natūraliai kabinate jam kita etiketė ir vadinate ji "draugas". Todėl objektyviai nėra nei "draugo" nei "priešo". Yra tik pavadinimas, suteiktas proto. Atskirai nuo proto nėra, turincio savarankiška egzistencija, objektyviaus priešo. Šis supratimas padės jums. Neteisinga interpretacija,sukurta mūsų proto praranda savo galia, ir jums nekils pyktis.
Tadas: Todėl objektyviai nėra nei "draugo" nei "priešo". Yra tik pavadinimas, suteiktas proto. po tuomi pasirašau, Kukai
Kukas2: nu, jau nu, o kodėl pats taip dažnai supyksti, užsiliepsnoji, kaip degtukas, broli, mielas, a? ok, pacituosiu vėl Sai Babos kalbą: Beprasmiška ginčytis ir diskutuoti. Tas, kuris garsiai kalba, nežino tiesos, patikėkit manim. Vienintelė dvasiškai prabudusiojo kalba yra tyla. Turėkite saiką kalbėdami, tai padės jums daugeliu atvejų. Tada gims meilė, mes daugybė nesusipratimų ir kivirčų kyla dėl atsainiai mesto žodžio. Kūno žaizdą galima nesunkiai užgydyti, tačiau žodžiu sužeistą širdį skaudės visą gyvenimą. Žmogaus liežuvis linkęs daryti 4 dideles klaidas: meluoti, apkalbinėti, kaltinti kitus ir per daug kalbėti. Kad žmoguje ir visuomenėje vyrautų ramybė, šių ydų reikia vengti. Brolybės ryšiai būtų glaudesni, jei žmonės mažiau ir švelniau kalbėtų. Štai kodėl patariu dvasiniam mokiniui vykdyti tylėjimo įžadus. Visi jūs daugiau ar mažiau esate dvasiniai mokiniai, todėl ir jums pravartu to išmokti.
Tomas: Kukas2 rašo: ok, pacituosiu vėl Sai Babos kalbą: Beprasmiška ginčytis ir diskutuoti. Tas, kuris garsiai kalba, nežino tiesos, patikėkit manim. Vienintelė dvasiškai prabudusiojo kalba yra tyla. Turėkite saiką kalbėdami, tai padės jums daugeliu atvejų. Tada gims meilė, mes daugybė nesusipratimų ir kivirčų kyla dėl atsainiai mesto žodžio. Kūno žaizdą galima nesunkiai užgydyti, tačiau žodžiu sužeistą širdį skaudės visą gyvenimą. Žmogaus liežuvis linkęs daryti 4 dideles klaidas: meluoti, apkalbinėti, kaltinti kitus ir per daug kalbėti. Kad žmoguje ir visuomenėje vyrautų ramybė, šių ydų reikia vengti. Brolybės ryšiai būtų glaudesni, jei žmonės mažiau ir švelniau kalbėtų. Štai kodėl patariu dvasiniam mokiniui vykdyti tylėjimo įžadus. Visi jūs daugiau ar mažiau esate dvasiniai mokiniai, todėl ir jums pravartu to išmokti.
Kukas: Paskutiniu metu man sukasi mintis apie Jezaus kalbas apie zodi.Jis nemazai apie tai kalbejo tik ar yra kas dorai suprato. O del pykcio...sita isminti tik neseniai atradau panimajesh
Tadas: Kukai, UK turi omeny, ar NT? pacituok, kas į dūšią krenta, įdomu, žinok
Kukas: NT,tik nepamenu tikslei apart,kad moke apie zodzio galia.
ugnė: Robis rašo: Ir taip gimė net poezijos kūriniai (haiku)!!! Nežinau, kaip susiklostė tų asmenų tarpusavio santykiai, bet, kad pyktis (blogis) buvo įveiktas meile (gėriu) – akivaizdu. Linkiu ir toliau taip!!! ta pati pastebejau. grazius kurinius čia dedate, patiko beveik viskas. pasizodziojate tarp saves, bet nera to pykcio, kur randu Jokubeno forume. piktis naturalus jausmas tegu buna. uzslopintas gali sukelti salutinius reiskinius Kukas rašo: NT,tik nepamenu tikslei apart,kad moke apie zodzio galia. ...pradzioje buvo Zodis ir jis buvo pas Dieva...
Robis: Forumą perskaičiau nuo pradžių kiekvieną temą. Ką atradau ir kas nustebino? Įstrigo pirmųjų dalyviu pasikalbėjimai , kur kažkieno cinizmas, egzistencinis pyktis , grubumas įveikiamas pakantumu , noru suprasti kitą , švelnumu. Ir taip gimė net poezijos kūriniai (haiku)!!! Nežinau, kaip susiklostė tų asmenų tarpusavio santykiai, bet, kad pyktis (blogis) buvo įveiktas meile (gėriu) – akivaizdu. Linkiu ir toliau taip!!!
Kukas: Ar cia ne ST citata ar pan.?
Die Teufelsbuhle : tu, Kukį, nesikabinėk prie žmonių...sunku tau tą vietą NT surast apie žodžio galią, ką Jėzus pasakė...jei pasakė.. nori, kad kiti vietoj tavęs dirbtų, o tu čia visus tik šokdintum ir egzaminuotum JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE netingėk, paieškok ir įdėk, būsim visi dėkingi, o jau aš tai ypač
Die Teufelsbuhle : Pykit pykit pykit "Tačiau ką iš tiesų Izaijas aprašo? Šėtono nuopuolį? Deja, taip nėra." Įdedu, o jūs jau žinokitės, gal skaitėt, gal ne JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE Urantijos knyga Urantijos knyga nėra susijusi su religija įprastine prasme. Šia knyga remiasi dvi organizacijos - Urantia Foundation irUrantia Fellowship. Taip pat šią knygą mėgsta studijuoti individualūs tikintieji. Neretai ji tampa krikščionių parankine knyga. Sunku pasakyti, kiek žmonių skaito Urantijos knygą. Jos išleista yra virš ketvirčio milijono egzempliorių. Urantija, kaip teigiama knygoje, yra senovinis Žemės planetos pavadinimas, Knyga didelė - per du dūkstančius puslapių ir apima daugiau nei 200 atskirų skirsnių apie: 1. Dievą, 2. Kitas antgamtines būtybes 3. Žemės ir Visatos istoriją 4. Žmonijos atsiradimą ir istoriją 5. Jėzų Kristų ir jo žinios esmę. XX a. trečiajame dešimtmetyje Čikagos psichiatras W.S.Sadler (1875-1969) susidomėjo neįprastu atveju. Paciento žmona pasakojo, kad jos vyras naktį per miegus kalba apie kažkokius apreiškimus, kažką bando diktuoti. Įdomu tai, kad pacientas, atsibudęs ryte, menkai rūpinosi savo naktinėmis pranašystėmis. Sadler ir paciento žmona užrašė tai, ką pacientas diktavo ir taip atsirado Urantijos knyga (UK). Ji užrašyta 1934-35 metais. Knygą analizuoti buvo įkurta ne pelno siekianti organizacija The Urantia Foundation. Ji įkurta 1950 metais. Vėliau įsikūrė Urantijos Brolija, tačiau Fondas 1996 metais pareikalavo, jog Brolija pavadinime nenaudotų Urantijos pavadinimo ir ši pasivadino Penktąją Epochine Brolija. Savo ruožtu Fondas 1999 metais pakeitė pavadinimą į Urantijos Draugiją (Fellowship). Angliškai atspausdinta Urantijos knyga buvo 1955 metais ir netrukus išversta į suomių, ispanų, prancūzų kalbas. Knygą sudaro keturios dalys, kurių paskutinė išskirtinai skirta Jėzui Kristui - jis vadinamas ketvirtuoju epochiniu įvykiu žmonijos istorijoje. Urantijos knygos pasirodymas yra penktasis toks įvykis. Mūsų pasaulis, pasak UK, yra vienas iš 10 milijonų apgyvendintų pasaulių. Dievas yra Visatos kūrėjas ir universalus Tėvas, visa ko šaltinis. Jis veikia kartu su kitomis dievybėmis, kurios sudaro tris trejybes. Knygoje pasakojamas pasaulio atsiradimas nesutampa nei su bibliniu, nei su darviniškuoju. Žemesnieji gyviai išsivystė į žmogų, o žmogus turi išsivystyti į dvasinę būtybę. Kiekviename žmoguje veikia dieviškoji dvasia, kuri kreipia mūsų evoliuciją aukštyn. Neigiama prigimtinė nuodėmė ir kartu atpirkimo poreikis. Jėzus aprašomas kaip septintoji Dievo sūnaus Nebadono inkarnacija. Prieš savo viešąją misiją Jėzus keliavo po Indiją. Jis mirė ant kryžiaus ir buvo prikeltas morontiniame kūne (kažkas tarpinio tarp dvasinio ir materialaus būvio). Urantijos knygos genezė ir jos pretenzijos panašios į kitų XIX ir XX a. privačių apreiškimų pobūdį (pvz., Visariono, Moono, Josepho Smito, Eugenio Siraguso tekstai). Paprastai šiuos tekstus rašantys asmenys sako, jog jiems girdisi diktuojąs balsas, įsakmiai reikalaujantis apreiškimą užrašyti. Urantijos knyga išsiskiria tuo, jog yra kiek panaši į mokslinę fantastinę literatūrą; jos idėjos neabejotinai darė įtakos įvairiems UFO kultams ir New Age sąjūdžio adeptams. (Šaltinis:www.religija.lt) Urantijos knygos klaidos Nors pati knyga teigia, kad yra dvasinių būtybių apreiškimas žmonijai, esama dalykų, verčiančių manyti, jog knygos kilmė labai žemiška ir kad šis "apreiškimas" traktuotinas kaip kažkieno fantazijos vaisius. Liuciferis Urantijos knygos 53 dokumente aprašomas Liuciferio maištas, kurį galima susieti su Hebrajų Biblijos Izaijo knygos 14 skyriumi. Tačiau ką iš tiesų Izaijas aprašo? Šėtono nuopuolį? Deja, taip nėra. 3 Tą dieną, kai VIEŠPATS suteiks tau atilsį nuo kančios ir baimių, nuo nuožmios vergijos, kurioje vergavai, 4 tu užtrauksi patyčių giesmę Babilono karaliui: Tai priėjo liepto galą engėjas! Tai nutilo jo įnirtis! 5 VIEŠPATS sutrupino nedorėlių lazdą, tironų skeptrą, 6 kuris pliekė žmones įnirtingai be perstojo, smaugė tautas žiauria priespauda. 7 Visa žemė ramiai ilsisi, linksmai valiuoja. 8 Dėl tavo likimo džiūgauja net kiparisai ir Libano kedrai: „Nuo tada, kai buvai parblokštas, niekas nebeateina mūsų kirsti.“ 9 Šeolas po žeme ruošiasi tave priimti, žadina visų žemės valdovų šešėlius tave pasveikinti ir kelia iš sostų visų tautų karalius. 10 Visi prabyla ir sako tau: „Dabar tu bejėgis, kaip ir mes! Tu toks pat, kaip mes! 11 Tavo didybė ir visa tavo arfų muzika nugramzdinta į Šeolą. Tavo guolis ¬ lervos, o tavo apklotas ¬ kirmėlės.“ 12 Tai nupuolei iš dangaus, Aušrini, aušros sūnau! Kaip tave sukniubdė ant žemės, tave, kuris išguldei tautas! 13 Kadaise manei savo širdyje: „Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą. Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai, pačiuose Šiaurės pakraščiuose. 14 Užlipsiu ant aukščiausių debesų ir prilygsiu Aukščiausiajam!“ 15 Bet buvai nugramzdintas žemyn į Šeolą, į pačias kapo gelmes. 16 Visi, pamatę tave, sutriks; žvelgs į tave ir klaus: „Nejaugi čia tas žmogus, kuris sudrebino žemę ir sunaikino karalystes; 17 kuris pavertė pasaulį dykuma, išgriovė miestus, savo belaisviams niekuomet neatvėrė kalėjimo vartų? 18 Visi tautų karaliai guli garbingai, kiekvienas savo kape. 19 Bet tu neturi kapo; tavo lavonas išmestas pūti, užverstas kūnais karių, kritusių mūšyje, įmestas su jais į uolėtą duobę ir sutryptas. 20 Kadangi siaubei savo kraštą ir žudei savo žmones, tu nebūsi palaidotas kaip kiti karaliai! Per amžius tenebūna minimi nedorėlio palikuonys! 21 Renkitės išžudyti jo sūnus už tėvo kaltes, kad nebepakiltų ir neužvaldytų žemės, neužstatytų pasaulio miestais! 22 „Pakilsiu prieš juos, ¬ kalba Galybių VIEŠPATS, ¬ sunaikinsiu Babilono ir vardą, ir jo likutį, ir vaikus, ir palikuonis, ¬ kalba VIEŠPATS! ¬ 23 Paversiu jį ežių valda, pažliugusia bala, nušluosiu jį pražūties šluota!“ ¬ kalba Galybių VIEŠPATS. Liuciferis yra Babilono karalius (Iz 14). Žodis „Liuciferis“ randamas angliškame Karaliaus Jokūbo vertime. Hebrajiška šio žodžio forma yra helēl, kilusi iš veiksmažodžio „spindėti“ ir reiškianti „spindintįjį“ arba „aušrinę žvaigždę“. Žodis „Liuciferis“ yra lotyniškas šio žodžio vertimas. Jis buvo įvestas į Izaijo 14,12 tekstą per Bažnyčios Tėvų tekstus, tokius kaip Origeno „Hexapla“ ir Jeronimo Vulgata. Vulgata (kuri buvo plačiai vartojama Vakarų Bažnyčioje maždaug nuo VII mūsų eros amžiaus) taip pat vartoja žodį „Liuciferis“ ryto šviesai (Job 11,17 ir Ps 109,3) bei Zodiako ženklams (Job 38,32) apibūdinti. Izaijo 14 skyriaus kontekstas aiškiai parodo, jog ši ištrauka yra „patyčių giesmė Babilono karaliui“(Iz 14,3). Karalius metaforiškai vaizduojamas kaip Babilono karalius, vardu helēl, mėginantis pasiekti dangus. Bet užuot tapęs panašus į Aukščiausiąjį, jis nutrenkiamas į duobę kaip žmogus (plg. su Nebukadnecaro išdidumu ir tuo, kaip vėliau jį pažemino Dievas Dan 4; t. p. Abd 4). Galbūt Izaijas naudojo paplitusį Babilono mitą, bet šiam mitui jis suteikia stulbinantį posūkį. Jis pakeičia puolusio dievo helēl motyvą Babilono karaliumi. Atrodo, kad Origenas, trečiojo amžiaus Bažnyčios Tėvas, yra atsakingas už Liuciferio-Šėtono teorijos išplitimą krikščionių Bažnyčioje (Origenas Apie pradus 1. 4–5, plg. su „Įžangos žodžiu“ 6;Hexapla; Iz 14,12). Daugelis priešinosi Origeno teorijai. Pavyzdžiui, net IV a. krikščionių vyskupas vis dar galėjo būti vadinamas šv. Liuciferiu, o jo pasekėjai – liuciferionais! Vėliau prie Bažnyčios Tėvų, išplatinusių mintį, jog Šėtonas kartą buvo geras angelas, vardu Liuciferis, prisidėjo Augustinas, Petras Lombardas ir Tomas Akvinietis (pvz., Augustinus De Genesi ad literem, 3. 10; Petrus Lombardus Sentences, 2. 6). Anot Senojo Testamento tyrinėtojo Johno Oswalto, neatrodo, kad ankstyvieji Reformacijos komentatoriai Izaijo 14,12 būtų susieję Šėtoną su Liuciferiu. Savo šedevre „Prarastas rojus“ („Paradise Lost“, 1667 m.) Johnas Miltonas Šėtoną susieja su Liuciferio nuopuoliu (1. 80; 5. 743). (Šaltinis: www.prizme.lt) Taigi, įsitikinome, jog Izaijas kalba apie Babilono karalių, o ne kokią dangiškąją būtybę. Visgi Urantijos knyga pateikia kitokią interpretaciją: Dabar Liuciferis yra nupuolęs ir nušalintas Satanijos Aukščiausiasis Valdovas. Apmąstymai apie savąjį aš yra labai pavojingi, net ir dangiškojo pasaulio išaukštintoms asmenybėms. Apie Liuciferį buvo pasakyta: "Pasididžiavimą savimi tu iškėlei dėl savojo grožio; savo išmintį tu sugadinai savo gabumais." Jūsų senovės pranašas matė jo liūdną būseną, kada jis rašė: "Kaip tu nupuolei iš dangaus, o Liuciferi, ryto sūnau! Kaip tu buvai numestas žemyn, tu, kuris išdrįsai gluminti pasaulius!" Tai viena iš daugelio Urantijos knygos klaidų. Matome, jog Izaijo knygos citata akivaizdžiai ištraukta iš konteksto. Šiame straipsnyje jau rašėme, kad Izaijas Aušriniu vadina Babilono karalių. Vardai ir pavadinimai Atkreipkime dėmesį ir į kitas dokumento apie Liuciferio maištą detales. Gan įdomus vienas pavadinimas - "Satanija" (Urantija.lt teigiama, kad Satanijos sistemoje esanti 606 iš eilės mūsų planeta, Urantija, tarp kitų žmonėmis apgyvendintų planetų). Šis pavadinimas asocijuojasi su anglų kalbos žodžiu "satan", reiškiančiu "Šėtonas". Kad tai nėra tik atsitiktinumas, aišku iš to, jog Satanijos valdovas buvęs Liuciferis, o jo padėjėjas - Šėtonas. Pats žodis "šėtonas" iš tiesų kilęs iš hebrajų kalbos, kur reiškia kaltintoją. Nėra abejonių, kad toji Satanija tėra autoriaus fantazijos vaisius. Panašiu principu kaip "Satanija" sukurtas ir žodis "Jerusemas". Tai esanti Satanijos būstinė, vietinės sistemos vidutinė sostinė. Be abejo, joks Jerusemas realiai neegzistuoja, bet ar nėra tokios valstybės, kurios sostinės pavadinimas skamba labai panašiai? Žinoma, ši valstybė yra Izraelis, kurio sostinė - Jeruzalė. Angliškai šis miestas vadinamas Jerusalem. Palyginkite: Jerusem ir Jerus(al)em. Pats žodis "Jeruzalė" sudarytas iš dviejų semitiškų šaknų: "y-r-h", kuri reiškia rodyti, nukreipti, instruktuoti ar mokyti, "s-l-m", kas reiškia vientisumas, taika, harmonija ar užbaigtumas. "Belzabubas vadovavo neištikimiems tarpiniams tvariniams, kurie tapo išdaviko Kaligastijos jėgų sąjungininkais." Faktiškai Belzebubo vardą išgalvojo žydai, norėdami sumenkinti svarbiausią vietinę Kanaano žemės dievybę. Iš tikrųjų ligi tol hetitų dievas buvo vadinamas Baalzebubu (Baal– viešpats, valdovas + zebub – kunigaikštis). Apgalvotai pakeisdami antrąjį balsį (aa -> ee) žydai „Dievų kunigaikštį“ pavertė „Musių viešpačiu“. "Kaligastija", atrodo, yra ne kas kita, o iškraipytas vardas "Kaligula". Pats žodis Urantija, neva esąs senovinis Žemės vardas, iš tiesų sukurtas iš žodžio Uranus, kuris yra sulotynintas graikų Ouranos – dangus. Graikų mitologijoje tai dangaus personifikacija. Gimė iš Gajos ir Tartaro. Su Gaja turėjo tokius palikuonis: titanus, gigantus ir ciklopus. Urano atitikmuo romėnų mitologijoje – Koelas. Jis gali būti iš pradžių buvęs indoeuropiečių dievas Varuna. Uranas įsiviešpatavo pasaulyje, vedė Žemę. Pastaroji yra dangaus antonimas, o tai būtent ir įrodo Uranoir Urantijos ryšį. Šio žodžio kilmė visiškai žemiška. Salvingtonas esąs vietinės visatos, urantiečių vadinamos Nebadonu, sostinė. Galime 100 % būti tikri, jog šio žodžio pavadinimas sukurtas pagal JAV sostinės Vašingtono pavyzdį. Fantastiniam romanui toks pavadinimas visai tiktų, bet apreiškimui, kaip tvirtina Urantijos knyga?.. Žinoma, tai iš tiesų ir tėra fantastinė knyga... Makiventa Melkizedekas, vienas iš tų dvylikos planetinių globėjų, savanoriškai pasisiūlė padaryti tai, kas iki tol buvo padaryta tiktai šešis kartus per visą Nebadono istoriją: žemėje įsikūnyti laikinuoju šios sferos žmogumi, padovanoti save kaip nepaprastųjų užduočių Sūnų, tarnaujantį pasauliui. Leidimą šitai užduočiai suteikė Salvingtono valdžia, o realus Makiventos Melkizedeko įsikūnijimas buvo atliktas netoli tos vietos, kuri vėliau turėjo tapti Salemo miestu, Palestinoje. (93 dokumentas) Anglų kalba šio Urantijos knygos veikėjo vardas yra Machiventa Melchizedek. Melchizedekas, kaip rašoma Hebrajų Biblijos (Senojo Testamento) Pradžios knygoje, buvęs Salemo karalius,Dievo Aukščiausiojo kunigas. Tuo tarpu Machiventa yra grynai Urantijos knygos autorių išmonė. Visgi šio vardo pagrindą galime atsekti. Panašu, kad tas pagrindas yra Niccolò Machiavelli (liet. Nikolas Makiavelis). Jis buvęs Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas. Iš jo pavardės kilęs būdvardis makiaveliškas (angl. machiavellian) reiškia "nesivaržantis dėl priemonių, klastingas, išdavikiškas". Galimas ir kitas, panašią reikšmę turintis pagrindas - žodis machinacija(nesąžiningas būdas pasiekti tikslą; nedora gudrybė). Šiaip ar taip, neblogą vardą "vienam iš dvylikos planetinių globėjų" sugalvojo Urantijos knygos autoriai, ar ne? Tačiau pagalvokime, kas už šio vardo slypi, kur čia galėtų būti šuo pakastas. Tikėtina, kad toks vardo pasirinkimas turi paslėptą prasmę apie pačią Urantijos knygą ir jos tikslą. Gali būti, jog knygos tariamas dvasingumas (jo nė pro padidinamąjį stiklą UK neįžiūrėčiau) tėra parodija ir ja tiesiog siekiama parodyti autoriaus ar autorių požiūrį į religijas apskritai. Kažkas apie Urantijos knygą yra pasakęs: "Ši knyga parašyta ne tam, kad, sumenkinus Jėzų - Dievą, būtų išaukštintas Jėzus - žmogus: nei vieno, nei kito egzistavimu autorius netiki. Jos tikslas - žingsnis po žingsnio sekant krikščioniškąja legenda, išryškinti visas joje glūdinčias nesąmones..." Kad šis Urantijos knygos tikslas nėra laužtas iš piršto, pamatysime paanalizavę dar vieną tik šiai knygai būdingą žodį. Sielos kūnas yra vadinamas morontiniu kūnu arba morontine forma. Sielos gyvenimas yra vadinamas morontiniu gyvenimu. Tai visiškai naujas žodis visai žmonijai. Ir sielos, arba morontinis, kūnas jokiu būdu nėra dvasios kūnas. Iki dvasios kūno dar laukia ilgas mokymosi, kitų mokymo, ir praktinio tarnavimo kelias. Morontiniame, arba sielos, gyvenime mes maitinsimės panašiai kaip dabar, tik maistas bus kitoks, jis nebebus materialus. Jis bus irgi morontinis. (Iš www.urantija.lt pagrindinio puslapio) Angliškajame Urantijos knygos tekste šis "visiškai naujas žodis visai žmonijai" yra morontia. Bet ar tikrai nėra anglų kalboje jokio panašiai skambančio žodžio? Kad toks visgi egzistuoja, tuoj pamatysime, bet pirma panagrinėkime žodžio morontia darybą. Šis žodis iš tiesų nėra išskirtinis, Urantijos knygoje randame dar bent keletą jam giminingų. Keletas iš jų: Urantija (angl. Urantia),Edentija (angl. Edentia), Monmatija (angl. Monmatia), Dalamatija (angl. Dalamatia). Visi šie žodžiai baigiasi priesaga -tia. Atmetę ją, galime nesunkiai nustatyti, kad Urantia padarytas išUrano, Edentia - iš Edeno (pirmykštis rojus Biblijoje). Tiek Monmatia, tiek Dalamatia baigiasi -matia. Pastarasis žodis skamba beveik taip pat, kaip Dalmatia (istorinis regionas), tad logiška manyti Dalamatia esant kiek iškraipytu Dalmatia. Monmatia sudarytas, kaip galima spėti, tokiu būdu: Mon + Dalmatia. Mon turėtų reikšti Mėnulį (plg. angl. Monday (pirmadienis) - Mėnulio diena, o Moon - Mėnulis). Kodėl pasirinktas Mėnulis? Monmatija Urantijos knygoje yra vadinama Saulės sistema, o Mėnulis ir Saulė - priešingybės. Taigi, pavadinimų darybos subtilybes išnarplioję, galime pabandyti numesti priesagą -tia ir nuo paslaptingojo žodžio morontia. Mums lieka moron, o tai angliškai reiškia idiotas, silpnaprotis. Terminas moron (iš senovės graikų μωρός(moros - "kvailas")) XX a. pradžioje buvo vartojamas psichologų, turint galvoje tam tikro protinio atsilikimo suaugusiuosius. Mokslinės klaidos • Urantijos knygoje aprašytas Saulės sistemos formavimasis sutampa su Chamberlin-Moulton planetozimalių hipoteze. Nors ši teorija buvo populiari pirmojoje XX a. pusėje, 5-ajame dešimtmetyje hipotezę diskreditavo Henry Russell'o argumentas, kad ji nesuderinama su tokių planetų kaip Jupiteris judesio kiekio momentu. Šiuo metu laikomasi mokslinio Saulės sistemos kilmės paaiškinimo, paremto ūko hipoteze. • Teigiama, kad mūsų visatos amžius esąs 1 000 000 000 000 (trilijonas; įdomu, kad parinktas būtent skaičius su 12 nulių, nes dvylika daugelyje kultūrų vienaip ar kitaip išskiriamas) ir kad visata periodiškai plečiasi ir traukiasi 2 milijardų metų intervalais. Visgi pastarojo meto stebėjimai verčia manyti, jog tikrasis visatos amžius yra maždaug 13,7 milijardo metų. Didžiojo sprogimo teorija knygoje nėra palaikoma. • Siūlomas fundamentaliosios dalelės, vadinamos ultimatonu, egzistavimas. Elektronas esą sudarytas iš 100 ultimatonų. Nežinoma, kad ši dalelė būtų kur nors kitur aprašyta, jos egzistavimo idėjos nepalaiko modernioji dalelių fizika. • Tvirtinama, kad kai kurios rūšys išsivystė staiga, dėl vienąkart įvykusių mutacijų, o pereinamųjų rūšių nebuvę. Šios teorijos kilmė siejama su olandų botaniku Hugo De Vries, bet ji gyvavo trumpai ir dabar nebėra pripažįstama. • Anot Urantijos knygos, spalvotosios žmonių rasės atsiradusios staiga, vienoje kartoje ir vienoje šeimoje. Rašoma, jog šių vaikų "oda turėjo unikalią savybę keistis į įvairius atspalvius, kada ją veikdavo saulės šviesa. Iš šitų devyniolikos vaikų penki buvo raudoni, du oranžiniai, keturi geltoni, du žali, keturi mėlyni, ir du indigo. Vaikams augant, šitos spalvos tapo ryškiau išreikštomis. Ir kada šitie jaunuoliai vėliau susiporavo su savo bičiuliais gentainiais, tada visų jų palikuonių odos spalva labiau panašėjo į jų tėvų sangikų odos spalvą." Vėliau iš Adomo ir Ievos gimusi violetinė rasė. Urantijos knygoje mėlynoji, geltonoji ir raudonoji rasės laikytos "pirminėmis", o žalioji, oranžinė ir indigo "antrinėmis". Žalioji ir oranžinė rasės laikui bėgant išnyko, o likusios susimaišė tarpusavyje. Modernioji evoliucijos teorija šių Urantijos knygos teiginių nepalaiko. • Knyga atkartoja tuo laiku vyravusią idėją, kad viena Merkurijaus pusė visada atsigręžusi į Saulę. 1965 m. radioastronomai aptiko, jog Merkurijus sukasi pakankamai greit, kad Saulė apšviestų abi planetos puses. Urantijos knygoje rašoma: "Tokie gravitaciniai poveikiai taip pat prisideda prie planetinių orbitų stabilizavimo tuo metu veikdami kaip stabdžiai planetų sukimosi aplink savo ašį greičiui, versdami planetą visą laiką suktis vis lėčiau iki ašinis sukimasis sustoja, palikdami planetos vieną pusrutulį visada atsuktą į saulę ar didesnįjį kūną, kaip tą iliustruoja Merkurijaus planeta ir mėnulis, kuris į Urantiją visada yra atsukęs tą pačią pusę." Vis dėl to, dabartiniu supratimu, ašinis sukimasis nesiliauja, o stabilizuojasi taip, kad laikas, per kurį apsisukama apie ašį, tampa lygus laikui, per kurį dangaus kūnas apskrieja apie kitą kūną. • Knygoje sakoma, kad Saulės užtemimas buvo numatytas 1808 m. Amerikos indėnų pranašo Tenskvatavos. Iš tiesų užtemimas buvo numatytas 1806 m. balandžio pabaigoje ir įvyko tų pačių metų birželio 16 d. Vertimas į lietuvių kalbą Urantijos knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą. Jos vertėjas Algimantas Jokubėnas sovietiniais metais dirbo Lietuvos televizijos užsienio programų redaktoriumi. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A. Jokubėnas dingo iš televizijos ekranų. Artimi jam žmonės kalbėjo, jog jis pasinėrė į ezoterinius mokymus ir tapo aistringu Urantijos knygos tiesų skelbėju. Tą jis daro iki šiolei. Pavyzdžiui, lietuviškuose interneto Urantijos puslapiuose galima rasti jo net paraginimą tiems, kurių „širdis linksta prisidėti prie šviesos skleidimo“, paremti jį finansiškai, t. y., pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą. (Šaltinis: www.anglija.lt) Epilogas Kaip pamatėte, Urantijos knyga visai nėra koks apreiškimas, o tik fantastinio turinio knyga, kurioje apstu klaidų, absurdiškų pasakojimų ir pan. Tai, kad kai kurie žmonės priima visus Urantijos knygos paistalus už gryną pinigą, tik parodo, jog žmonių naivumui ribų nėra. Pranešimą parašė Prometheus ties 04:19 [BR]http://prometejas.blogspot.com/2010/08/urantijos-knyga.html
VaidasVDS : Nėra čia ko pykti. Tai labai lėkštas rašinėlis. Jį ne taip sunku paneigti, nes mokslinės hipotezės nuolat keičiasi. Ir tai, kas vienu metu yra laikoma neginčijama tiesa, po kiek laiko pasirodo tik suklydimu. Kitas dalykas pačioje Urantijos Knygoje gali būti spausdinimo klaidų, todėl koks vienas ar keli skaičiukai, esantys joje gali būti netikslūs. Yra išsamūs tyrinėjimai atlikti šiuo klausimu. Bet užimtų daug laiko apie tai aprašyti. Teko skaityti daug papildomos literatūros tam, kad būtų galima atremti beveik kiekvieną čia parašytą nesąmonę, bet tai užimtų daug laiko ir teksto. Pabaigai pateikiu vieno tikro mokslininko, tyrinėjančio Urantijos Knygą, padarytas išvadas: "Научные Подтверждения Книги Урантия. Расширенный Обзор Дата добавления: 2010-10-03 Автор: Филип Калабриз Введение. Хотя Книга Урантии [UB] была издана в 1955, уже к 1942 она была "зафиксирована", то есть текст не подлежал изменению и к 1946 году заключительная версия пластин-форм были помещены в хранилище издательства RR Donnelley & Sons Чикаго, готовых к производству 10 000 копий. Действительно ли Люди Писали Книгу Урантии? Вообразите себе группу людей, сотрудничающих в тайне по созданию и объединению Урантийских Документов. Без компьютеров их команда исследователей должна была бы найти лучших человеческих авторов в астрономии, геологии, палеонтологии, химии, физике, биологии, ботанике и других областях, выборочно использовать их идеи и иногда даже их фразы, но избежать всех их грубых ошибок. Сверхчеловеческая задача! Пункты a) и b) ниже будут доказаны, показывая определенные научные цитаты из Книги Урантии и видных современных ученых и комментаторов. Пункты c) - f) будут поддержаны дополнительными ссылками от UB. a) Книга Урантии предсказала много невероятных и впоследствии подтвержденных научных фактов лучше, чем наши ученые, а также успешно избежала ненадежных систематических ошибок в отличие от наших ученых. b) Основываясь только на статистических данных люди не могли написать научную часть и космологию Книги Урантии. c) Космология Книги Урантии как "переходного периода" (несколько сотен лет в этом контексте) имеет "огромную ценность" в этот переходный период и после него. d) Примеры очень ценных "инструкций в космологии" Книги Урантии. e) Ближайшие научные предсказания Книги Урантии. f) Предсказания будущего в космологии Книги Урантии. Наука и Космология в Книге Урантии. Ниже приводятся невероятные (на тот период) научные положения и предсказания, которые теперь приняты современными учеными: 1) "Пилтдаунский Человек" - В1912 году были якобы найдены окаменелости человека - "недостающего звена". Обман открылся после 1950 года [Har03]. Почти всех ученых в этой области дурачили, включая Уильяма Грегори и Генри Осборна, который был выбран как главный человеческий источник Книги Урантии для описания периода развития доисторического человека [Blo05]. Если бы это событие - открытие "Пилтдаунского Человека" – было бы воспринято авторами Книги Урантии серьезно, то Книга дискредировала бы себя как божественное откровение. Но признавая и описывая неандертальца, крoманьонца, явского и гейдельбергского человека, и даже подтверждая главные линии эволюционной теории, Книга Урантии одназначно категорически заявляет, что никакое "недостающее звено" (как "Пилтдаунский Человек") не будет найдено, потому что его не существует [с.669]. Менее 2 % ученых не поверили в "недостающее звено". То есть, вероятность случайного предпочитания является меньше чем 1/50. 2) Пангея - теория Альфреда Вегенера в 1920-ых годах о единственном континенте, который существовал 250-750 млн. лет назад, раскололся на части и эти части начали "дрейфовать" и образовали континенты такими, какими мы их знаем сегодня (в значительной степени эта теория была отвергнута к 1929 году и доказана лишь в конце1950-х и в 60-ые). [Wag96, Hug05, Wei05]. Континенты плавают на жидкой магме, иначе это называется "дрейфом континентов". Только несколько геологов (<5 %) защищали теорию Вегенера о дрейфе континентов до 1950-х. Таким образом вероятность случайного выбора этой позиии является меньше чем 1/20. Но UB как раз говорит об этом. [с.663] 3) Тектоника плит. Столкновения континентов порождают горы; их движение вызывает землетрясения; продолжается их периодическое погружение в океан. [с.689], Так как все это не было выражением позиции большинства современных ученых того времени, вероятность случайного выбора этих положений оценивается как 1/2. 4) Восстановление Ран Пролифирацией Клеток (Делением). Уже в 2001 д-р Эмилио Орфей, Отдел Патологии, Университет Лойла, Чикаго, написал, что механизм восстановления ран все еще не понят и может быть гуморальным, то есть то, о чем Книга Урантии сказала в 1955 году. [Orf01] [UB, с.735] Правильное описание этого механизма было неизвестно в 1955 году. Вероятность, что некоторое правильное человеческое описание, написанное до 1955 года, было так или иначе выбрано человеческими авторами UB, великодушно оценивается как 1/50. 5) Сотни миллионов Галактик. Новые космические карты вселенной теперь подтверждают смелые космические предсказания, сделанные в Книге Урантии до 1955 года : "Не менее 375 миллионов" галактик в дальнем космосе. [с.130] Только в 1990-ых наши ученые подтвердили то, что Книга Урантии сказала в 1955 году. [Wor97] Крупные масштабируемые кольцевые структуры, отделенные "пустотами", предсказали спиральность в плоскости нашей галактики Млечный путь. [с.167] Вероятность того, чтобы это было правильно описано человеком до 1955 года, оценивается меньше чем 1/100. 6) Крупномасштабные структуры. В 1980-ых, ожидающие хаотичности астрономы были удивлены, увидев "крупномасштабные структуры", "стены галактик", отделенные огромными пустотами, стены, которые могут окружать Локальную Группу (Большая Вселенная), включая Млечный путь (Орвонтон). [Cor90; UB, с.167]. Никто из видных астрономов не предсказывал нехаотично располагаемые галактики в дальнем космосе. Вероятность существования человеческих авторов, правильно предполагающих это оценивается не более, чем 1/100. 7) Огромные Красные смещения. Прежде, чем их наблюдать, Книга Урантии предсказала огромные красные смещения, эквивалентные каникулярным скоростям "больше чем тридцать тысяч миль в секунду", (но она также утверждает, что это не означает, что вселенная разбегается) [с.134]. В данных, предоставленных Алланом Сандижем из Лас Кампанас Обсерватории [Rot99], у галактики Hydra, как оценивается, каникулярная скорость 61 000 км/секунду = (61 000/1.609) мили/секунду = 37 900 миль/секунду, которая была бы больше чем 1/5 скорости света! Хотя Хаббл обнаружил, что количество красного смещения линейно связано с расстоянием, такие большие красные смещения как описаны в UB не были замечены, пока новые телескопы не показали их. Немногие из ученых предсказывали такие большие красные смещения, какие были скоро открыты с лучшими телескопами. Они, возможно, были удивлены. Книга Урантии делает количественно точное предсказание даже, когда обсуждалась интерпретация таких огромных красных изменений как возможное подтверждение теории "большого взрыва". Предполагаемая вероятность человеческого авторства не больше, чем 1/5. 8) Темная Материя Удерживает Вселенную. Тот факт, что темная материя удерживает люминесцентные тела был замечен в 1970-ых годах. Энциклопедия Wikipedia [Wik05] говорит: "В 1970-ых было понято, что полная видимая масса галактик (от звезд и газа) должным образом не составляет скорость вращающегося газа, таким образом приводя к постулированию темной материи". Но UB сказала это уже в 1955 году. [с.173] Предполагаемая вероятность человеческого авторства не больше, чем 1/5. Фактически, очень немногие ученые говорили что-нибудь об этом в 1955 году. 9) Нейтрино. В то время как В. Паули предсказал нейтрино в 1931 и E. Ферми включил его в теорию атомного распада в 1934 году, они фактически не наблюдались до 1959. [Bar98]. Но Книга Урантии смело подтверждает их существование как "определенные маленькие незаряженные частицы", описывает их роль [с.479] и говорит, что все такие частицы отвечают на гравитацию (имеет массу) [с.461]. Но только в 1998 году наши ученые обнаружили что у нейтрино есть масса, и это опрокинуло их "Стандартную Теорию". [Inf05] Предполагаемая вероятность человеческих авторов оценивается как 1/4. Явления, правильно описанные в Книге Урантии: Оценка Вероятности Эволюция - это верно, но нет никаких "недостающих звеньев", Пилтдаунский Человек - обман: ≤ 1/50 Пангея, дрейф континентов, сформировала горы на планете ≤ 1/40 Травмированные клетки вырабатывают химические вещества, стимулирующие быстрое деление соседних клеток: ≤ 1/50 "Не меньше чем 375 миллионов" новых галактик будет открыто: ≤ 1/100 "Стены" (фактически спирали) галактик отделены огромными пустотами: ≤ 1/100 С помощью сильных телескопов будут видны огромные красные смешения, говоящие о скоростях галактик больше чем 30 000 миль/секунду: ≤ 1/5 Галактики вращаются быстро; темная материя держит их вместе: ≤ 1/5 Нейтрино существуют и имеют массу: ≤ 1/4 Итак, человеческое авторство Книги Урантии, объединенная вероятность всех этих случайностей (или вообще после современных научных представлений): ≤ (1/50) х (1/40) х (1/50) х (1/100) х (1/100) х (1/5) х (1/5) х (1/4) ≤ 1/100,000,000,000 = меньше чем 1 шанс из 100 миллиардов, - очень маловероятный случай! Существуют много других примеров, уменьшая эту вероятность даже больше. Некоторые оценки могли бы быть подняты и некоторые понижены, но результат будет тем же самым, случаем с очень маленькой вероятностью. Сверхчеловеческое Авторство. Последовательность вероятных ловушек и непопулярных положений едва ли можно избежать без сверхчеловеческого авторства. Нет никаких очевидных систематических научных грубых ошибок даже при том, что существовали некоторые первоначально неправдоподобные положения. С другой стороны, учитывая сверхчеловеческое авторство, все это становится вероятным. Поэтому у Книги Урантии были сверхчеловеческие авторы. Причина того, что я, ученый, и как ученый, верю науке Книги Урантии и подлинности Книги Урантии как божественному откровению к нашему миру из-за ее по-человечески невероятного отсутствия систематических ошибок и блуждающей конвергенции за эти годы современной наукой к неправдоподобным положениям, взятыми Книжными авторами Урантии. Научная и Духовная Ценность Книги Урантии. Стало модным в некоторых публикациях об Урантии регулярно предупреждать читателей, что наука и космология "не является истиной в последней инстанции", и поэтому в "переходный период" имеет "ошибки на своем лице", и даже что она, возможно, представляет только лучшее из науки 20-го столетия, которая уже нуждается, после "нескольких коротких лет", в пересмотре. Чтобы оправдать такие воображаемые ошибки, было даже предположено, что сверхчеловеческие авторы преднамеренно написали известные научные неправды (не только неточные утверждения) так, чтобы Книга Урантии не стала фетишем!! Это показывает куда может привести неправильная логика, основанная на ложной предпосылке, а именно, что есть большое количество ошибок, уже очевидных в космологии Книги Урантии. Но Книга Урантии устраняет такие ложные интерпретации, когда она говорит, что эта самооценка космологии Книги Урантии не препятствуют тому, чтобы она имела "огромную ценность" [с.1109], a) Огромная ценность в устранения путаницы благодаря компетентной ликвидации заблуждений, b) Огромная ценность в согласования фактов и наблюдений — известных или таких, которым предстоит стать известными в ближайшем, c) Огромная ценность в восстановлении важных утраченных сведений об эпохальных процессах отдаленного прошлого, d) Огромная ценность в обеспечения информацией для восполнения важнейших пробелов в знаниях, которые в остальных аспектах являются приобретенными, e) Огромная ценность представления космических сведений в таком ключе, который позволяет высветить духовные учения, содержащиеся в сопровождающем откровении. [с.1109] Эта огромная ценность космологии UB не может быть быстро оценена, пока значительное число ученых не отнесутся к Книге Урантии серьезно. Даже в 2005 году эта очень ценная космология 1955 года из Книги Урантии остается в значительной степени непризнанной и нереализованной современной наукой. Инструкции в Космологии из Книги Урантии. Даже доказав на статистических данных, что у Книги Урантии были сверхчеловеческие авторы и показав, что Книга Урантии, ее космология имеет "огромную ценность", каковы некоторые из ее авторитетных утверждений, указывающие пути развития для нас? Вот некоторые из них: a) Эдемский Сад — находился в восточном Средиземноморье [Sar03] b) Космическое Расширение - космос находится в постоянном движении [UB, с.133] c) Огромные красные смещения - из-за "многочисленных ошибочных факторов" [с.134] d) Существование и местоположение центральной вселенной в топологии пространства - не имеющий времени и пространства Рай [с.124, 467, 118] e) Локальная и райская гравитация [с.465] f) Нахождение космического потенциала в массовых частицах (ультиматонах) [с.465, 329, 476] g) Волнообразные проявления квантовой механики происходят из-за безусловного абсолюта [с.124], невоспринимаемая реакция вселенной. h) Вращающаяся Вселенная - дополнительные решения К.Гделя уравнения. Эйнштейна для полей [Svi96; Cal05C; UB, с.118] i) Происхождение Солнечной системы - редкий тип, не просто тип уплотнения газов [с.170, 655, 168] j) Неизвестные солнечные внутренние температуры и источники энергии - температуры достигают точки кипения электрона [с.463] k) Только физика и химия не могут породить жизнь [с.738, 376] Ближайшие Научные Открытия. Ищите их в ближайшем будущем: a) Уже сторонники "большого взрыва" постулируют космическое расширение (не просто материя расширяется в космосе) чтобы объяснить, как галактики существуют на расстоянии 13 + миллиардов световых лет от нас. b) Открытие Атлантиды - первый Эдемский сад c) Галактика Андромеда находится ближе, свет оттуда идет "почти один миллион лет", не больше чем два миллиона лет, как сейчас думают ученые d) Четвертая и последняя зона космоса e) Спектрографическая реинтерпретация расстояния-красного смещения линейные отношения f) Ниспровержение космологии "большого взрыва"; вселенная "меньше, чем мы думали" g) Открытие недышащих, подпитывающихся электрически гуманоидов "в непосредственной близости" от Земли – на Ганимеде, спутнике Юпитера, самом большом спутнике в солнечной системе. Будущая Наука. Следующие вехи вероятно потребуют более длинные периоды для понимания: a) Пересмотр времени и пространства. Времени как движущегося изображения вечности, пространства как мимолетную тень (проекцию) Райских реальностей [с.1295,2021] b) Цикличная одновременность опыта, заменяющего линейный "поток событий" [с.1173,1439] c) Дар Жизни - признание создания жизни [с.468], что "Смысл жизни — в ее способности к приспособлению " [с.1434] d) Признание Абсолютов Бесконечности, Семи Главных Духов и Семи Различных супервселенных [с.1155, 1272] e) Признание Высшего Существа - единство вселенной [с.1477] f) Признание Высшего и Предельного опыта в вечности [с.1139, 1272] g) Признание Ядра Духа - я есть [с.142] В заключительном анализе и синтезе, Бог Один, абсолютно объединяя все, что является духовным, разумным, материальным или личностным. Все ссылки в тексте вы сможете найти в оригинале статьи – www.urantiabook.org/archive/readers/coming_sci_val_abstr2.htm и книге Урантии - www.urantia.ru/book (Работа перенесена с персонального сайта Сергея Нелюбова.)"
Kukas: VaidasVDS rašo: g) Признание Ядра Духа - я есть [с.142] [142]▼ Mirtingasis žmogus turi dvasinį branduolį. Protas yra asmeninė energijos sistema, kuri egzistuoja aplink dieviškąjį dvasinį branduolį ir veikia materialioje aplinkoje. Toks asmeninio proto ir dvasios gyvas ryšys sudaro amžinosios asmenybės potencialą visatoje. Tikras vargas, ilgalaikis nusivylimas, rimtas pralaimėjimas, ar neišvengiama mirtis gali ateiti tiktai po to, kai savojo aš sampratos išdrįsta visiškai pašalinti centrinio dvasinio branduolio valdomąją galią, šituo nutraukdamos asmenybės tapatybės kosminį planą. taigi cia advaitos tikslas,atsijoti viska ka sukuria sampratos-proto koncepijos-iliuzini 'as'-kanciu kurejas , tada lieka dvasinis branduolis,tikras 'As'.Vaidai,klausiau tave apie iliuzinius ego,asmenybe,tapatybe,taigi vat,ar Jakubenas ar nors vienas urantas ta padare,aisku ne,vat ir veda aklas akla.....duobe!
Kukas: Kukas rašo: kai savojo aš sampratos išdrįsta visiškai pašalinti centrinio dvasinio branduolio valdomąją galią jeigu kas nesupras: 'savojo aš sampratos'- nuo mazens musu as[manimas apie save] sudaromas sampratu[auklejimo,kazkokiu ten ziniu ir visas sis manimas-apie 'kas as esu' yra tik mintis,emocijos,jausmai!,bet tai nera tas tikras,dvasinis branduolis],t.y. ka zmogus apie save galvoja,kuom save laiko,vieni tapatinasi su kunu,charakteriu,savo pasiekimais,pralaimejimais,kiti su siela,tiksliau su mintimi,kad jie yra siela, tada sako: as esu tas ,kuris atsispindi veidrodyje,as turiu toki ar anoki charakteri,as siela ir t.t.,viskas sita yra is proto- tik mintis -sampratos apie save nuo kuriu mes kenciami,todel sakoma 'vargas del proto'-protas valdo- Kukas rašo: kai savojo aš sampratos išdrįsta visiškai pašalinti centrinio dvasinio branduolio valdomąją galią, šituo nutraukdamos asmenybės tapatybės kosminį planą. cia prie 'as sampratos' galima prirasyti zodi'iliuzinio' as sampratos' arba kitaip sakant sukurtas proto,tas pats iliuzinis as-ego apastalu,ambasadoriu,pasaulio gelbetoju minties pavydalu vis dar valdo Jakubena,jis tik patapo subtylesnis,rafinuotesnis atseit dvasingesnis,bet vis tas pats netikras as-ego,sitas 'sudvasintas as-ego' pats klastingiausias ir pavojingiausias,
Gailestingoji sesuo: Kukas rašo: viskas sita yra is proto- tik mintis -sampratos apie save nuo kuriu mes kenciami,todel sakoma 'vargas del proto'-protas valdo- Pritariu - visų mūsų bėdų šeimininkas - protas - dažnai dėl įvairių priežasčių sutrūkinėjusios jungtys tarp neuronų, tam tikrų medžiagų, pvz. serotonino trūkumas ir pan. Ne veltui Amerikoje fluoksetinas (prozakas) naudojamas, kaip maisto papildas, o lytis (cheminis elementas) dedamas į maisto produktus. Ar ne todėl amerikonai tokie gyvybingi ir optimistai, o mes depresuojanti tauta? Gilus tikėjimas gali padėti depresiją ir įvairius asmenybės sutrikimus sušvelninti, nes tikintis žmogus susitaiko su esamą padėtimi, su savimi, priima savo gyvenimą, kaip neišvengiamumą ir nesikankina dėl to, ko negali pakeisti. Vis dėlto, depresija ir kiti sutrikimai, o jų pasėkoje kylanti kančia, jau gana gerai pasaulyje išnagrinėti - juos sukelia cheminiai procesai, vykstantys smegenyse, nuo mūsų valios tai visiškai nepriklauso, todėl nereikia bijoti medikų, o kreiptis pagalbos, jei nebepadeda jokios dvasinės praktikos. Ta proga įdedu vieno savo bičiulio eilėraštį, didelis dėkui jam: . . lietus . . . lietus . . . aplink vanduo . . . Šlapiom paklodėm apsisiautus žemė .................................................atokvėpy nurimsta kompresas ant sielos aštrumus gludina gerklėj užstringa naujo skonio pažinimas savimyla protas nuo savęs paties pavargo . . . aplink vanduo . . . vanduo . . .
Kukas: taip pat budizmas,dzen budizmas,berods agnostikai to siekia,zodz daug kas
Kukas: Sesut,nesuprask taip ribotai.Ne apie depresija kalba o apie kita,galima sakyti liga- zmogiskasis ego,tas mus ribojantis musu paciu sukurtas iliuzinis as.Ir tikejimas cia mazai pades.Tik paliksi mandri dvasinga egoiste.Nesvajok apie dangaus karalyste su tokiu bagazu.
полная версия страницы