Форум » KODĖL PYKSTAME, BIJOME » Kodėl pykstame? » Ответить
Kodėl pykstame?
G_sesuo: Pyktis yra materialus pasireiškimas, kuris, apskritai, išreiškia tą dydį, kokiu dvasinė prigimtis nesugeba valdyti sujungtos intelektualios ir fizinės prigimties. Pyktis rodo, kad jums stinga tolerantiškos broliškos meilės, taip pat, kad jums trūksta savigarbos ir savikontrolės. Pyktis ardo sveikatą, gadina protą, ir trukdo žmogaus sielos dvasiniam mokytojui./1673-02-01 Mielieji, jei apima pyktis, pasistenkime suvokti jo priežastį ir pašalinti. Dažnai tai būna tiesiog dėl nuovargio ar kitų įvairių nereikšmingų dirgiklių. Geriausias būdas jo atsikratyti - fizinis darbas, sportas, raminančios muzikos klausimas, gero teksto skaitymas, malda arba tiesiog nevengimas išsiaiškinti situaciją, kuri sukėlė pyktį, nes mūsų visos baimės dažnai kyla iš nežinojimo tikrosios situacijos. Tik neišliekime savo pykčio ant artimųjų, sielos brolių ir sesių galvų! suskaičiuokime bent iki 10, jei norisi, ką nors čia pat „išvemti“. Tai tinka ir šio forumo dalyviams, nes jau matosi pykčio purslų... Rašykite visi, kam aktuali ši tema. Papasakokite, kaip jūs kovojate su šiuo mūsų protų ir sielų nuodu. Su meile ir pagarba visiems
alfA: tiesialiniškumas –proto, mastymo, požiūrio, vertinimo Kada nesugebama į reiškinį pažvelgti iš keleto pozicijų, keletu požiūrių, matyti jau esamas ir galimas pasekmes (ne vieną –daugiaskaitines) Ir dar; Išsivystymas iki kritinio taško, susiformavimas neišvengiamos sankryžos –jei šito nejaučiama-nefiksuojama –o tik lelee blablaa iš inercijos; tuomet ir gimsta tokia tema, kišeninį forumą pakeičia šeimyninis, didžiąsias raides pakeičia rūpestis raidžių taisyklingumu ir t.t.
VaidasVDS : Šiame forume dar trūksta Omegos Aš norėčiau priminti tikrąjį maldos tekstą, kurio Jėzus išmokė savo žemiškos šeimos narius. Visai buvo pamirštas tobulumo siekis, vietoje blogio atsirado pyktis. Kuo mažiau bus blogio, kuo daugiau mes sieksime tobulumo, tuo mažiau bus pykčio: "Mūsų Tėve, kuris esi danguje, Tebūnie pašventintas tavasis vardas. Teateinie tavoji karalystė; tebūnie tavoji valia Žemėje, kaip ji yra danguje. Duok mums šiandien duonos rytdienai; Atgaivink mūsų sielas gyvenimo vandeniu. Ir kiekvienam iš mūsų atleisk mūsų skolas, kaip ir mes atleidome savo skolininkams. Apsaugok mus nuo pagundų, išvaduok mus iš blogio, Ir vis labiau mus padaryk tokiais tobulais, koks esi ir pats."
omegA: MALDA Spindesys esu tos begalinės šviesos, kurioje gyvenu Joje yra mano esmė! Amžinas esu keleivis, kuris nenuilstamai keliauja ir ant laiko kalvų statosi šventnamį pasišvęsti Aukščiausiąjam. Amžiai nesustabdys mano žengimo į bekraštes būties erdves, -Aš esu be pradžios, kaip ir amžiai patys. Valanda, kuri galėtų man galą apsakyti, niekada neateis. Tiktai kūną mano... ...pasiglemž mirtis, bet manęs nepaliečia nykstančių laikų srovės. Aš geriu iš amžinojo jaunumo šaltinio Nepajudinamas yra mano pasiryžimas. Savo drąsos, tvirtumo ir ryžto galia Aš keliauju į amžių slėnį ir ieškau susivokimo Aukščiausiojoje gyvybėje, iš kurios amžinai spindi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Galia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Išmintis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Meilė
Jolanta: Pyktis dažniausiai apima iš nevilties, apmaudo, nežinojimo kaip sureguoti ir t.t. Visos pykčio iškilimo prižastys yra nežinojimas. Materialiame pasaulyje mes daug ko nežinome, daug kas nuo mūsų nepriklauso, dažnau mus nuvilia. Visai natūralu, kad mes pajuntame pyktį. Sakoma, kad pykčio likimas žmogaus viduje po mažu žmogų naikina. Išeitų, kad pyktį išleisti iš savęs yra tikslinga. tačiau kyla klausimas, kokia forma mes jį išliesime. Galima šaulti, kaltinti kitus, žeminti aplinkinius, o dažnai tai būna net nepaaiškinus pykčio protrūkio priežasties. kas tada gaunasi, žmogus apkaltina kitą, ne konkrečiai dėl kažko, o iš jo žodžių dažnai suprantame, kad kaltinama aplamai, kad žmogus tos yra koks yra, ko jis pakeisti negali. taip, toksai pyktis yra ardantis ir blogį nešantis. Tačiau jei supykus, galime save suimti ir truputį nuslopinę emocijas ir įjungę smegenis žmogui pasakyti, kad pykstate ant jo, nes jo nuomone buvo pasielgta neteisingai, kad liųdna dėl to ir t.t. manau, kad toksai pykčio išliejimas duoda naudą ir pykstančiajam ir ant kirio pykstama. nelieka apmado, ir neigiamos emocijos žmogaus viduje, kitas žmogus žino, kad savo veiksmais ar žodžiais įskaudimo kitą, ir greičiausiai to daryti daugiau nebenorės. Tačiau tikrai žinau, kad taip elgtis tikrai sunku. kai kartais pasijunti, kad nuo tavęs niekas nepriklauso, kai visiškai negali nieko padaryti, kad situacija būtų , kitokia, arba, kai matai, kad kvaili tavo artimųjų poelgiai gali jiems sugriauti gyvenimą, ir žinai, kad tu esi visiškai bejėgė ką pakeisti. pykstis išsprūsta savaime. Taip būna išreiškiama nevieltis ir liūdesys.
alfA-OMegA: į pasaulius grožio aš grįžtu kur gėrio tiek apstu. Ten mano auganti širdis apglėbs Jolantos spurdančias mintis ir grožis jos vidaus Amžiams nusės -archyvuose Manosios, mylinčios širdies minties srovių vaivorykštės pagauna sūpuoja cunamiais vandenynų orkestrai užburia žvaigždynų kosmoso minkštumas; toks pažystamai švelnus kelionės tokios mielos tarp stotelių: “Jolantos Širdis“ – “Kosmoso Širdis“
Jolanta: Ačiū Alfa - Omega :) Tai tikrai nuostabu. Gyvenimas mėto nuo dvasinės euforijos iki visiško nusivylimo, pastovi vidinė kova vyksta kasdien. Toksai pastiprinimas sureikia jėgų nepasiduoti, būti savimi, ir eiti tuo keliu kuriuo einu. Man tai labai svarbu.
mm: man taip pat svarbu WWMM
VaidasVDS : Pateikiu porą citatų pamąstymams. Gal padės įveikti pyktį: "Pasaulis yra pilnas prarastų sielų, prarastų ne teologine prasme, bet prarastų krypties prasme, klajojančių aplinkui susipainiojus tarp kupinos nusivylimų filosofinės eros izmų ir kultų. Perdaug mažai yra tokių, kurie išmoko, kaip gyvenimo filosofiją įvesti vietoje religinės valdžios. (Suvisuomenintos religijos simboliai neturi būti niekinami kaip augimo keliai, nors upės vaga nėra toji upė.) Religinio augimo vystymasis veda iš sąstingio per konfliktą į koordinavimą, iš nesaugumo į tvirtą įtikėjimą, iš kosminės sąmonės susipainiojimo į asmenybės suvienijimą, nuo laikinojo tikslo į amžinąjį, iš baimės vergystės į dieviškosios sūnystės laisvę." Mes būsime mokomi angelų kitame gyvenamajame pasaulyje, bet verta ir šiame pamąstyti : "Iš jų išmoksite, KAIP SPAUDIMUI LEISTI VYSTYTI STABILUMĄ IR UŽTIKRINTUMĄ; KAIP BŪTI IŠTIKIMIEMS IR NUOŠIRDIEMS IR, KARTU, LINKSMIEMS; KAIP BE NUSISKUNDIMŲ PRIIMTI IŠBANDYMUS IR KAIP BE BAIMĖS ŽVELGTI Į SUNKUMUS IR NETIKRUMĄ. Jie paklaus: Jeigu jums nepasiseks, ar jūs ir vėl energingai pakilsite naujam mėginimui? Jeigu jums pasiseks, ar išlaikysite gerai subalansuotą laikyseną – stabilų ir sudvasintą požiūrį – bet kokių pastangų metu ilgoje kovoje sutraukant materialios inercijos grandines tam, kad pasiektumėte dvasinės egzistencijos laisvę? Net ir kaip mirtingieji, taip ir šitie angelai iš tikrųjų buvo daugelio nusivylimų šaltinis, ir jie taip pat nurodys, jog KARTAIS JŪSŲ PATYS SKAUDŽIAUSI NUSIVYLIMAI YRA TAPĘ JŪSŲ DIDŽIAUSIA PALAIMA. Kartais pasėtas grūdas žūsta, kaip sudūžta ir jūsų nuostabiausios viltys, prieš tai, kada jos galėtų iš naujo atgimti tam, kad duotų naujo gyvenimo ir naujų galimybių vaisių. Ir iš jų išmoksite mažiau kentėti apėmus liūdesiui ir nusivylimui, pirma, kurdami mažiau asmeninių planų, susijusių su kitomis asmenybėmis, ir tada, susitaikydami su savąja dalia, kada jūs esate ištikimai įvykdę savo pareigą. Jūs sužinosite, kad SAVO VARGUS PADIDINATE IR SĖKMĖS GALIMYBES SUMAŽINATE Į SAVE ŽVELGDAMI PERDAUG RIMTAI. Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitame. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet SAVASIS AŠ NĖRA SVARBUS. KADA JŪS JAUČIATĖS SVARBIU, TADA PRARANDATE ENERGIJĄ DĖL TO, JOG VARGINA IR DRASKO EGO DIDINGUMAS, TAIP, KAD LABAI MAŽAI ENERGIJOS BELIEKA DARBO ATLIKIMUI. SAVOJO AŠ SUREIKŠMINIMAS, NE DARBO SUREIKŠMINIMAS, IŠSEKINA NESUBRENDUSIUS TVARINIUS; SEKINA BŪTENT SAVASIS AŠ, O NE PASTANGOS JĮ PASIEKTI. JŪS GALITE ATLIKTI SVARBŲ DARBĄ, JEIGU NESUREIKŠMINATE SAVOJO AŠ; JŪS GALITE ATLIKTI KELETĄ DALYKŲ LYGIAI TAIP LENGVAI, KAIP IR VIENĄ, JEIGU SAVE PALIEKATE NUOŠALYJE. Įvairovė atgaivina; monotonija yra tai, kas alina ir sekina. Diena iš dienos viskas yra vienoda – tiesiog gyvenimas arba mirties alternatyva."
Naktinis sargas: Aš tai nuo bet kokio pykčio gelbsčiuosi humoru, nes mokausi iš Kristaus, kuris savo mokiniams sakė: „Argi jūs neskaitėte Raštuose, jog „įtūžis kvailą pražudo“, ir jog žmogus „pykčiu suplėšo save“? Kad „tas, kuris neskuba įtūžti, tas yra didžiai supratingas“, tuo tarpu‚ „tas, kuris greitai supyksta, tas išaukština kvailystę“? Jūs visi žinote, jog „švelnus atsakymas įtūžį nusuka“, ir kaip „grubūs žodžiai sukelia pyktį“. „Išmintingumas pyktį sulaiko“, tuo tarpu „tas, kuris nesusivaldo pats, yra lygiai toks pat, kaip ir neginamas miestas be sienų“. „Įniršis yra žiaurus, o pyktis yra įžeidžiantis.“ „Pikti žmonės sukelia konfliktą, tuo tarpu įtūžusieji padaugina savo nuodėmes“. „Neskubėkite dvasioje, nes pyktis glūdi kvailių krūtinėje“. „ Kada jaučiame pagundą savojo aš sureikšminimą padidinti, tai jei mes nustojame mąstę apie mūsų Tvėrėjų didingumo ir nuostabumo begalybę, tuomet mūsų pačių savęs šlovinimas tampa labai absurdišku, net besiribojančiu su humoristiniu. Viena iš humoro funkcijų yra padėti mums visiems pažvelgti į save ne taip rimtai. Humoras yra dieviškasis priešnuodis prieš ego išaukštinimą.“ Ir jums visiems to linkiu
Kukas: Naktinis sargas rašo: „ Kada jaučiame pagundą savojo aš sureikšminimą padidinti, tai jei mes nustojame mąstę apie mūsų Tvėrėjų didingumo ir nuostabumo begalybę, tuomet mūsų pačių savęs šlovinimas tampa labai absurdišku, net besiribojančiu su humoristiniu. Labai tinka Jokubenui
Jolanta: Pyktis būna: 1. Konkterusm dėl tam tikrų veiksmų; 2. Dėl kitokio požiūrio; 3. Dėl pavydo, taip norima save sureikšminti, o kitą sumenkinti. 4. Dėl to, kad pykstama aplamai ant pasaulio, todėl išsiliejama ant pirmo pasitaikiusio. 5. Dėl to, kad pykstama ant savęs, tačiau save juk nenubausi, todėl bandoma ieškoti kaltų kitų. Tik pirmu atveju pyktis yra teigiamas reiškinys, į kurį turime sureguoti, visais kitais atvejais, neprotinga būtų bet kaip sureaguoti į pyktį. Geriausia tokio kito žmogaus pykčio protrūkį ignoruoti, neskatinti, bei nesileisti įtraukiamam. tai ne jūsų problema, kad ant jūsų kas pyksta, tai tik pykstančiojo problema. Daugiau šypsenų :), daugiau džiaugsmo :) :), daugiau meilės :) :) :).
Algirdasmm: JOLANTAI vandenyno banga ir baltoji puta Tavo sapną palies suvilnys mintimis ir nuneš ten kur Tu Nori būt šiuo metu Iš kur kildina mus Visagalio mintis Ir būties paslaptis http://www.youtube.com/watch?v=Jema_dTA8wM&feature=related
Jolanta: Nuostabios eilės, nuostabūs vaizdai. Kai krenti į bedugnę, pasaulis tau nustoja egzistuoti, aplinkui juoda, tamsu ir šalta. Tuo metu tau nesvarbu ar tu gyva ar mirusi. Kai pakyli į Dvasinių apmastymų aukštumas, pasaulis tau jau nebeegzistuoja. Yen šviesu ir tyra, tu atitrūksti nuo purvinos kasdienybės. Tau nesvarbu jei ir negyvensi. Kai pradedi suvokti, kas tu esi ir kodėl tu esi šiame pasaulyje. Jis vėl sugryžta į tavo samonę, tu tampi neatsiejama pasaulio dalis, tačiau ne ta, kuria gali jis manipuliuoti, o ta, kuri jau pasauliui diktuoja sąlygas. Tu su didžiuliu užsidegimu nori gyventi ir gyvenimui trokšti atiduoti viską ką tik gali, bei norėtum paiimti iš jo viską kas tik įmanoma. Manau, kad mano sąmonė visai neseniai tik sugryžo į šį pasaulį, o tokie vaizdai man primena, kiek dar daug aš iš jo noriu. Su meile Jolanta
varna: Algirdasmm rašo: F3 bus ir be kvarksėjimo varnos; kurią ornitologai charakterizuoja kaip –paukštį turintį daug savybių (gebėjimų), bet nė vieno gerai atliekamo (mokamo-ištobulinto); ir dar; žiūrint iš kai kurių kampų –gražiai blizga plunksnos_ _ _ Guli varna paslika Algirdomm žodžių pašauta p.s. Varna gana apdairus ir atsargus paukštis. Ištikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą (Vikipedija) Varna (švedų k.) - įspėti
Jolanta: Šį laišką ką tik parašiau veinam žmogui. Tačiau gal nesupyks tas kam jis buvo skirtas asmeniškai, kad jį paviešinau ir forume. Pagalvojau, kad jis čia tiks. Žmonės savo davsinį kelią turi analizuoti ir daryti tam tikrus žingsnius keliomis kryptimis. 1. Žingsnis ankstyvoji vaikystė. Taip kaip mes savo vaikystės įvykių įtakoti negalime, galime įtakoti kitų vaikystę. Todėl reikia dovanoti vaikams besąkyginę meilę, kad jie nuo pirmų dienų sužinotų, kas tai yra. kad išmoktų ją atpažinti ir gal būt suaugę sugebės ją dovanoti tiek kitiems žmonėms, tiek Viešpačiui. Jei šitą sugeba padaryti tėvai, jie pasėja gėrio ir meilės grūdą vaikų širdyse.Šis mokymas turi būti labai išplėtotas, nes tai ne tik svarbu religiniu aspektu, bet ir sveikos visuomenės aspektu. 2. žingsnis, samoninga vaikystė. Sau šiame etape mes padėti taip pat bejėgiai, tačiau galime padėti savo paūgėjusiems vaikams. Išmokinti vaikus valdyti pyktį. pastebėjau, kad gana anksti pasireiškia vaikystėje pykčio protrūkiai, todėl išmokius vaikus valdyti savo vaikišką pyktį, mes išmokome pradžiamokslio, kaip vėlesniame amžiuje kovoti, su pykčio, kaip vienos iš blogųjų emocijų, kuri neleidžia mums eiti dvasiniu keliu įtaka. Čia taip pat dedamas pagrindas žmogaus dvasingumui. 3. žingsnis, taip pat vaikystė, dar ikimokyklinė. Padedame vaikams išmokti kovoti su baime. baimė, tai taip pat yra blogoji emocija trukdanti skleistis dvasingumui, o jos pradžia atsiranda vaikystėje, kai bijoma sudaužyti ką nors, susitepti, ar dar kažkaip netinkamai pasielgti. Kad šį etapą vaikas sėkmingai praeitų reikia gana išmintingų tėvų. Atsikračius tokios blogos emocijos kaip baimė, žmogui atsiveria ieškojimo ir pažinimo galimybė, jis labiau pasikliausna savo vidiniu balsu, sugeba atstovėti savo suvokimą ir nuomonę, net ir suklydus, bei parklupus, jis sugebės atsikelti ir eiti toliau. 4. Pavydas, blokuojantis pažinimą savęs ir stabdantis analitinį mąstymą, suvokimą, kad pamokos skirtos mokinti, o ne bausti. Manau, kad ši bloga emocija gali atsirasti nuo tada kai žmogutis pajunta, kad jei kažkam kitam kažkas kažką davė, tai jam jau neliko. Labai atidžiai tėvai turėtų elgtis su dovanomis, bei paskatinimais. Čia tėvai taip pat gali padėti pagrindą dvasiniam žmogučio tobulėjimui, arba uždėti labai didelį barjerą. 5. Paauglystė, žmogus jau pradeda būti atsakingas pats už savo dvasinį kelią. jei pirmi 4 pagrindai buvo sudėti jo gyvenime teisingai, manau, kad nors ir klysdamas, jaunuolis atras tai kas yra teisinga. Tai pirma kryptis. Duoklės savo vaikams atidavimas (Laimingi kas susivokė dar tokiame amžiuje, kai gali tai padaryti) Antra kryptis, savęs auginimas. jei Dievas nedavė tokių tėvų, kurie būtų padėję tuos pagrindus, tu turi galimybę kovoti su tomis blogybėmis pradedant nuo pradinio taško. Tačiau, jei nesužinosi kas yra besalyginė meilė, neatsikratysi pykčio, baimės, pavydo, tu tik teoriškai bandysi prieiti prie dvasingumo šaltinių, taip kaip matyti kažką už stiklo durų, bet negalin pačiupinėti. Budizmo mirusiųjų knyga manau skirta tokiems žmonėms. Trečia kryptis, tai atjauta tėvams, giminėms, kaimynams, pažystamiems ir nepažystamiems. žinoma pradedama nuo artimiausių giminaičių. Tai suvokimas, kad nors kitam žmogui ir nepasisekė atsrasti dvasingumo lobių, galime savo veiksmais, bei besalygine meile parodyti, kad tai iš tiesų egzistuoja. Taip suteikdami ne tik paguodą, bet ir galimybę pažinti, nors ir tik iš tolo, dvasinių lobių nuostabumą.
Moteris: Tvarkiausi savo archyvą ir štai, ką aptikau: Algimantas 2005-10-06 21:02 Bangavimas - tai atleidžiu, tai vėl pykstu, tai kažkam kažko negaliu atleisti... - truks tol, kol suradę Tėvą savo viduje, atsiremsit į Jį taip, kaip net nepagalvojote kad galima būtų taip į jį atsiremti. Taip gims jūsų PASITIKĖJIMAS JUO - ramybės Šaltiniu. O ten, kur ramybė, bangavimo nebėra... Tik šitai jus išvaduos nuo mėginimo savo valios pastangomis įtikinėti, kad turėčiau tam ar kitam atleisti... Tai bus daroma savaime... Kaip ir Tėvas ateidžia nesirinkdamas, kam atleisti. Net ir nespėjus paprašyti atleidimo. Tik atleidimą galim pasiimti, t.y. pajusti savo viduje, nuoširdžiai patys atleidę visiems... Tada žvelgsit į tuos, kurie dar neseniai jums kėlė tą bangavimą, kaip dabar žvelgiat į mažylius, žaidžiančius smėlio dėžėje... Juk įsižeidžia žmogiškasis ego. Kada jis bus pasikeitęs į vis daugiau dievišką, tada atleidimas bus savaiminis... ----- Atrodo, nieko ypatingo, viskas žinoma, bet paskaitykit, kaip nuoširdžiai parašyta! Tuomet iš tiesų priėmėm jį kaip mokytoją - ir jis toks buvo!
Gerdas: sunku patikėti, kad čia Jakubėnas rašė - tik 1 žodis iš didžiosios raidės
Fredas: ,,,tarp V I E N A S A I Kurejo ir taves neturi buti jokiu tarpininku, jokiu,..jokiu guru, jokiu mokytoju, >tikrajam Kristui< reikia dekoti ir niekam daugiau...
varna: Pritariu, mielas Fredai. Vakar stebėjau vaizdelį - išsiruošia šeima - 2 vaikai ir mama į sodybą, diena tai toookiaaaa graži buvo. Sūnus, norėdamas pademonstruoti, ką gali jo naujas džipas, ima ir pavaro per laukus. Įsivaizduojat, lauke 10 šilumos, o anas jaunas kvailiukas, galvoja, kad su 4 varomaisiais pravažiuos...ir įstringa, pakimba vidury laukų... Stebiu nuo ąžuolo šakos, kas bus toliau...Vaikis išlipo, ir kad pradėjo jausmus lieti: - Kas čia per mašina! Po velnių! Po šimts pypkių! ir pan. O jau pyksta! Juokingiausia, kad ne ant savęs, o ant automobilio... Mama tuo metu tapu tapu per sniegą į artimiausią sodybą pagalbos prašyti, o eidama, mintyse meldžiasi „Dieve, padėk mums iš čia išsikrapštyti“. Ir ką, subėgo visi, sekmadienis - visi išgėrę, ale, kad griebė kastuvus, kad ėmė tą sniegą kasti, kiti skambina bičams, kur traktorius turi, bet nė vienas negali važiuoti, nes visi girti... Bet smagiausia buvo žiūrėt į moteriškes - vyrai kasa ir keikiasi - sniego vos ne iki kelių - o jos ėmė ir uždainavo! Vyrai tik nuščiuvo, tyloj darbuojasi pasikeisdami, o daina taaiiippp gražiai skamba per visą apylinkę... Ir žinokit, po kokių 3 val. viskas pasibaigė kuo gražiausiai: sūnui su lopeta besidarbuojant, išgaravo visas pyktis, tie kaimynai išsiblaivė, o moterys išdainavo viską, ką mokėjo...džipas šiaip taip iš lauko išvažiavo, kaimynai visi iš džiaugsmo glėbiasčiavosi - tokia gera proga buvo susipažinti... Viską stebėjau, o dabar, nežinia kodėl, kilo noras čia parašyti - pasidalinti matytu patyrimu, taip sakant. Geros darbo savaitės visiems
Fredas: http://www.youtube.com/watch?v=ar1dsTGO18Q
Varnai: http://www.youtube.com/watch?v=uxB7cLF2jMQ
varna: varna Albertina dėkoja Paukščiams
Kukas: Kartais nereikia jokiu meilės, gailesčio, bei išminties,uztenka elementaraus supratimo. Žiūrėdami i koki nors objekta, pavyzdžiui, stikline, musu sąmonę priskiria jam savarankiška egzistencija, tai yra, protas iskart turi koncepcija- mato stikline is savarankiskos buties poziurio tasko . Tačiau toks konceptualus mąstymas yra klaidingas, jis yra sukurtas nežinojimo. Galima paziureti i stikline iš skirtingos perspektyvos - kaip i kažka turinti priklausoma egzistencija ir kilme. Suvokdami, kad zmogus apie kuri manote "priešas",turi priklausoma egzistencija ir kilme , jus nejausite pykcio. Jei kas nors sužeide jus ar kita, jus uzkabinate jam etiketė "priešas". Jeigu jis padare jums kažka "gera", jus natūraliai kabinate jam kita etiketė ir vadinate ji "draugas". Todėl objektyviai nėra nei "draugo" nei "priešo". Yra tik pavadinimas, suteiktas proto. Atskirai nuo proto nėra, turincio savarankiška egzistencija, objektyviaus priešo. Šis supratimas padės jums. Neteisinga interpretacija,sukurta mūsų proto praranda savo galia, ir jums nekils pyktis.
Tadas: Todėl objektyviai nėra nei "draugo" nei "priešo". Yra tik pavadinimas, suteiktas proto. po tuomi pasirašau, Kukai
Kukas2: nu, jau nu, o kodėl pats taip dažnai supyksti, užsiliepsnoji, kaip degtukas, broli, mielas, a? ok, pacituosiu vėl Sai Babos kalbą: Beprasmiška ginčytis ir diskutuoti. Tas, kuris garsiai kalba, nežino tiesos, patikėkit manim. Vienintelė dvasiškai prabudusiojo kalba yra tyla. Turėkite saiką kalbėdami, tai padės jums daugeliu atvejų. Tada gims meilė, mes daugybė nesusipratimų ir kivirčų kyla dėl atsainiai mesto žodžio. Kūno žaizdą galima nesunkiai užgydyti, tačiau žodžiu sužeistą širdį skaudės visą gyvenimą. Žmogaus liežuvis linkęs daryti 4 dideles klaidas: meluoti, apkalbinėti, kaltinti kitus ir per daug kalbėti. Kad žmoguje ir visuomenėje vyrautų ramybė, šių ydų reikia vengti. Brolybės ryšiai būtų glaudesni, jei žmonės mažiau ir švelniau kalbėtų. Štai kodėl patariu dvasiniam mokiniui vykdyti tylėjimo įžadus. Visi jūs daugiau ar mažiau esate dvasiniai mokiniai, todėl ir jums pravartu to išmokti.
Tomas: Kukas2 rašo: ok, pacituosiu vėl Sai Babos kalbą: Beprasmiška ginčytis ir diskutuoti. Tas, kuris garsiai kalba, nežino tiesos, patikėkit manim. Vienintelė dvasiškai prabudusiojo kalba yra tyla. Turėkite saiką kalbėdami, tai padės jums daugeliu atvejų. Tada gims meilė, mes daugybė nesusipratimų ir kivirčų kyla dėl atsainiai mesto žodžio. Kūno žaizdą galima nesunkiai užgydyti, tačiau žodžiu sužeistą širdį skaudės visą gyvenimą. Žmogaus liežuvis linkęs daryti 4 dideles klaidas: meluoti, apkalbinėti, kaltinti kitus ir per daug kalbėti. Kad žmoguje ir visuomenėje vyrautų ramybė, šių ydų reikia vengti. Brolybės ryšiai būtų glaudesni, jei žmonės mažiau ir švelniau kalbėtų. Štai kodėl patariu dvasiniam mokiniui vykdyti tylėjimo įžadus. Visi jūs daugiau ar mažiau esate dvasiniai mokiniai, todėl ir jums pravartu to išmokti.
Kukas: Paskutiniu metu man sukasi mintis apie Jezaus kalbas apie zodi.Jis nemazai apie tai kalbejo tik ar yra kas dorai suprato. O del pykcio...sita isminti tik neseniai atradau panimajesh
Tadas: Kukai, UK turi omeny, ar NT? pacituok, kas į dūšią krenta, įdomu, žinok
Kukas: NT,tik nepamenu tikslei apart,kad moke apie zodzio galia.
ugnė: Robis rašo: Ir taip gimė net poezijos kūriniai (haiku)!!! Nežinau, kaip susiklostė tų asmenų tarpusavio santykiai, bet, kad pyktis (blogis) buvo įveiktas meile (gėriu) – akivaizdu. Linkiu ir toliau taip!!! ta pati pastebejau. grazius kurinius čia dedate, patiko beveik viskas. pasizodziojate tarp saves, bet nera to pykcio, kur randu Jokubeno forume. piktis naturalus jausmas tegu buna. uzslopintas gali sukelti salutinius reiskinius Kukas rašo: NT,tik nepamenu tikslei apart,kad moke apie zodzio galia. ...pradzioje buvo Zodis ir jis buvo pas Dieva...
Robis: Forumą perskaičiau nuo pradžių kiekvieną temą. Ką atradau ir kas nustebino? Įstrigo pirmųjų dalyviu pasikalbėjimai , kur kažkieno cinizmas, egzistencinis pyktis , grubumas įveikiamas pakantumu , noru suprasti kitą , švelnumu. Ir taip gimė net poezijos kūriniai (haiku)!!! Nežinau, kaip susiklostė tų asmenų tarpusavio santykiai, bet, kad pyktis (blogis) buvo įveiktas meile (gėriu) – akivaizdu. Linkiu ir toliau taip!!!
Kukas: Ar cia ne ST citata ar pan.?
Die Teufelsbuhle : tu, Kukį, nesikabinėk prie žmonių...sunku tau tą vietą NT surast apie žodžio galią, ką Jėzus pasakė...jei pasakė.. nori, kad kiti vietoj tavęs dirbtų, o tu čia visus tik šokdintum ir egzaminuotum JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE netingėk, paieškok ir įdėk, būsim visi dėkingi, o jau aš tai ypač
Die Teufelsbuhle : Pykit pykit pykit "Tačiau ką iš tiesų Izaijas aprašo? Šėtono nuopuolį? Deja, taip nėra." Įdedu, o jūs jau žinokitės, gal skaitėt, gal ne JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE Urantijos knyga Urantijos knyga nėra susijusi su religija įprastine prasme. Šia knyga remiasi dvi organizacijos - Urantia Foundation irUrantia Fellowship. Taip pat šią knygą mėgsta studijuoti individualūs tikintieji. Neretai ji tampa krikščionių parankine knyga. Sunku pasakyti, kiek žmonių skaito Urantijos knygą. Jos išleista yra virš ketvirčio milijono egzempliorių. Urantija, kaip teigiama knygoje, yra senovinis Žemės planetos pavadinimas, Knyga didelė - per du dūkstančius puslapių ir apima daugiau nei 200 atskirų skirsnių apie: 1. Dievą, 2. Kitas antgamtines būtybes 3. Žemės ir Visatos istoriją 4. Žmonijos atsiradimą ir istoriją 5. Jėzų Kristų ir jo žinios esmę. XX a. trečiajame dešimtmetyje Čikagos psichiatras W.S.Sadler (1875-1969) susidomėjo neįprastu atveju. Paciento žmona pasakojo, kad jos vyras naktį per miegus kalba apie kažkokius apreiškimus, kažką bando diktuoti. Įdomu tai, kad pacientas, atsibudęs ryte, menkai rūpinosi savo naktinėmis pranašystėmis. Sadler ir paciento žmona užrašė tai, ką pacientas diktavo ir taip atsirado Urantijos knyga (UK). Ji užrašyta 1934-35 metais. Knygą analizuoti buvo įkurta ne pelno siekianti organizacija The Urantia Foundation. Ji įkurta 1950 metais. Vėliau įsikūrė Urantijos Brolija, tačiau Fondas 1996 metais pareikalavo, jog Brolija pavadinime nenaudotų Urantijos pavadinimo ir ši pasivadino Penktąją Epochine Brolija. Savo ruožtu Fondas 1999 metais pakeitė pavadinimą į Urantijos Draugiją (Fellowship). Angliškai atspausdinta Urantijos knyga buvo 1955 metais ir netrukus išversta į suomių, ispanų, prancūzų kalbas. Knygą sudaro keturios dalys, kurių paskutinė išskirtinai skirta Jėzui Kristui - jis vadinamas ketvirtuoju epochiniu įvykiu žmonijos istorijoje. Urantijos knygos pasirodymas yra penktasis toks įvykis. Mūsų pasaulis, pasak UK, yra vienas iš 10 milijonų apgyvendintų pasaulių. Dievas yra Visatos kūrėjas ir universalus Tėvas, visa ko šaltinis. Jis veikia kartu su kitomis dievybėmis, kurios sudaro tris trejybes. Knygoje pasakojamas pasaulio atsiradimas nesutampa nei su bibliniu, nei su darviniškuoju. Žemesnieji gyviai išsivystė į žmogų, o žmogus turi išsivystyti į dvasinę būtybę. Kiekviename žmoguje veikia dieviškoji dvasia, kuri kreipia mūsų evoliuciją aukštyn. Neigiama prigimtinė nuodėmė ir kartu atpirkimo poreikis. Jėzus aprašomas kaip septintoji Dievo sūnaus Nebadono inkarnacija. Prieš savo viešąją misiją Jėzus keliavo po Indiją. Jis mirė ant kryžiaus ir buvo prikeltas morontiniame kūne (kažkas tarpinio tarp dvasinio ir materialaus būvio). Urantijos knygos genezė ir jos pretenzijos panašios į kitų XIX ir XX a. privačių apreiškimų pobūdį (pvz., Visariono, Moono, Josepho Smito, Eugenio Siraguso tekstai). Paprastai šiuos tekstus rašantys asmenys sako, jog jiems girdisi diktuojąs balsas, įsakmiai reikalaujantis apreiškimą užrašyti. Urantijos knyga išsiskiria tuo, jog yra kiek panaši į mokslinę fantastinę literatūrą; jos idėjos neabejotinai darė įtakos įvairiems UFO kultams ir New Age sąjūdžio adeptams. (Šaltinis:www.religija.lt) Urantijos knygos klaidos Nors pati knyga teigia, kad yra dvasinių būtybių apreiškimas žmonijai, esama dalykų, verčiančių manyti, jog knygos kilmė labai žemiška ir kad šis "apreiškimas" traktuotinas kaip kažkieno fantazijos vaisius. Liuciferis Urantijos knygos 53 dokumente aprašomas Liuciferio maištas, kurį galima susieti su Hebrajų Biblijos Izaijo knygos 14 skyriumi. Tačiau ką iš tiesų Izaijas aprašo? Šėtono nuopuolį? Deja, taip nėra. 3 Tą dieną, kai VIEŠPATS suteiks tau atilsį nuo kančios ir baimių, nuo nuožmios vergijos, kurioje vergavai, 4 tu užtrauksi patyčių giesmę Babilono karaliui: Tai priėjo liepto galą engėjas! Tai nutilo jo įnirtis! 5 VIEŠPATS sutrupino nedorėlių lazdą, tironų skeptrą, 6 kuris pliekė žmones įnirtingai be perstojo, smaugė tautas žiauria priespauda. 7 Visa žemė ramiai ilsisi, linksmai valiuoja. 8 Dėl tavo likimo džiūgauja net kiparisai ir Libano kedrai: „Nuo tada, kai buvai parblokštas, niekas nebeateina mūsų kirsti.“ 9 Šeolas po žeme ruošiasi tave priimti, žadina visų žemės valdovų šešėlius tave pasveikinti ir kelia iš sostų visų tautų karalius. 10 Visi prabyla ir sako tau: „Dabar tu bejėgis, kaip ir mes! Tu toks pat, kaip mes! 11 Tavo didybė ir visa tavo arfų muzika nugramzdinta į Šeolą. Tavo guolis ¬ lervos, o tavo apklotas ¬ kirmėlės.“ 12 Tai nupuolei iš dangaus, Aušrini, aušros sūnau! Kaip tave sukniubdė ant žemės, tave, kuris išguldei tautas! 13 Kadaise manei savo širdyje: „Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą. Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai, pačiuose Šiaurės pakraščiuose. 14 Užlipsiu ant aukščiausių debesų ir prilygsiu Aukščiausiajam!“ 15 Bet buvai nugramzdintas žemyn į Šeolą, į pačias kapo gelmes. 16 Visi, pamatę tave, sutriks; žvelgs į tave ir klaus: „Nejaugi čia tas žmogus, kuris sudrebino žemę ir sunaikino karalystes; 17 kuris pavertė pasaulį dykuma, išgriovė miestus, savo belaisviams niekuomet neatvėrė kalėjimo vartų? 18 Visi tautų karaliai guli garbingai, kiekvienas savo kape. 19 Bet tu neturi kapo; tavo lavonas išmestas pūti, užverstas kūnais karių, kritusių mūšyje, įmestas su jais į uolėtą duobę ir sutryptas. 20 Kadangi siaubei savo kraštą ir žudei savo žmones, tu nebūsi palaidotas kaip kiti karaliai! Per amžius tenebūna minimi nedorėlio palikuonys! 21 Renkitės išžudyti jo sūnus už tėvo kaltes, kad nebepakiltų ir neužvaldytų žemės, neužstatytų pasaulio miestais! 22 „Pakilsiu prieš juos, ¬ kalba Galybių VIEŠPATS, ¬ sunaikinsiu Babilono ir vardą, ir jo likutį, ir vaikus, ir palikuonis, ¬ kalba VIEŠPATS! ¬ 23 Paversiu jį ežių valda, pažliugusia bala, nušluosiu jį pražūties šluota!“ ¬ kalba Galybių VIEŠPATS. Liuciferis yra Babilono karalius (Iz 14). Žodis „Liuciferis“ randamas angliškame Karaliaus Jokūbo vertime. Hebrajiška šio žodžio forma yra helēl, kilusi iš veiksmažodžio „spindėti“ ir reiškianti „spindintįjį“ arba „aušrinę žvaigždę“. Žodis „Liuciferis“ yra lotyniškas šio žodžio vertimas. Jis buvo įvestas į Izaijo 14,12 tekstą per Bažnyčios Tėvų tekstus, tokius kaip Origeno „Hexapla“ ir Jeronimo Vulgata. Vulgata (kuri buvo plačiai vartojama Vakarų Bažnyčioje maždaug nuo VII mūsų eros amžiaus) taip pat vartoja žodį „Liuciferis“ ryto šviesai (Job 11,17 ir Ps 109,3) bei Zodiako ženklams (Job 38,32) apibūdinti. Izaijo 14 skyriaus kontekstas aiškiai parodo, jog ši ištrauka yra „patyčių giesmė Babilono karaliui“(Iz 14,3). Karalius metaforiškai vaizduojamas kaip Babilono karalius, vardu helēl, mėginantis pasiekti dangus. Bet užuot tapęs panašus į Aukščiausiąjį, jis nutrenkiamas į duobę kaip žmogus (plg. su Nebukadnecaro išdidumu ir tuo, kaip vėliau jį pažemino Dievas Dan 4; t. p. Abd 4). Galbūt Izaijas naudojo paplitusį Babilono mitą, bet šiam mitui jis suteikia stulbinantį posūkį. Jis pakeičia puolusio dievo helēl motyvą Babilono karaliumi. Atrodo, kad Origenas, trečiojo amžiaus Bažnyčios Tėvas, yra atsakingas už Liuciferio-Šėtono teorijos išplitimą krikščionių Bažnyčioje (Origenas Apie pradus 1. 4–5, plg. su „Įžangos žodžiu“ 6;Hexapla; Iz 14,12). Daugelis priešinosi Origeno teorijai. Pavyzdžiui, net IV a. krikščionių vyskupas vis dar galėjo būti vadinamas šv. Liuciferiu, o jo pasekėjai – liuciferionais! Vėliau prie Bažnyčios Tėvų, išplatinusių mintį, jog Šėtonas kartą buvo geras angelas, vardu Liuciferis, prisidėjo Augustinas, Petras Lombardas ir Tomas Akvinietis (pvz., Augustinus De Genesi ad literem, 3. 10; Petrus Lombardus Sentences, 2. 6). Anot Senojo Testamento tyrinėtojo Johno Oswalto, neatrodo, kad ankstyvieji Reformacijos komentatoriai Izaijo 14,12 būtų susieję Šėtoną su Liuciferiu. Savo šedevre „Prarastas rojus“ („Paradise Lost“, 1667 m.) Johnas Miltonas Šėtoną susieja su Liuciferio nuopuoliu (1. 80; 5. 743). (Šaltinis: www.prizme.lt) Taigi, įsitikinome, jog Izaijas kalba apie Babilono karalių, o ne kokią dangiškąją būtybę. Visgi Urantijos knyga pateikia kitokią interpretaciją: Dabar Liuciferis yra nupuolęs ir nušalintas Satanijos Aukščiausiasis Valdovas. Apmąstymai apie savąjį aš yra labai pavojingi, net ir dangiškojo pasaulio išaukštintoms asmenybėms. Apie Liuciferį buvo pasakyta: "Pasididžiavimą savimi tu iškėlei dėl savojo grožio; savo išmintį tu sugadinai savo gabumais." Jūsų senovės pranašas matė jo liūdną būseną, kada jis rašė: "Kaip tu nupuolei iš dangaus, o Liuciferi, ryto sūnau! Kaip tu buvai numestas žemyn, tu, kuris išdrįsai gluminti pasaulius!" Tai viena iš daugelio Urantijos knygos klaidų. Matome, jog Izaijo knygos citata akivaizdžiai ištraukta iš konteksto. Šiame straipsnyje jau rašėme, kad Izaijas Aušriniu vadina Babilono karalių. Vardai ir pavadinimai Atkreipkime dėmesį ir į kitas dokumento apie Liuciferio maištą detales. Gan įdomus vienas pavadinimas - "Satanija" (Urantija.lt teigiama, kad Satanijos sistemoje esanti 606 iš eilės mūsų planeta, Urantija, tarp kitų žmonėmis apgyvendintų planetų). Šis pavadinimas asocijuojasi su anglų kalbos žodžiu "satan", reiškiančiu "Šėtonas". Kad tai nėra tik atsitiktinumas, aišku iš to, jog Satanijos valdovas buvęs Liuciferis, o jo padėjėjas - Šėtonas. Pats žodis "šėtonas" iš tiesų kilęs iš hebrajų kalbos, kur reiškia kaltintoją. Nėra abejonių, kad toji Satanija tėra autoriaus fantazijos vaisius. Panašiu principu kaip "Satanija" sukurtas ir žodis "Jerusemas". Tai esanti Satanijos būstinė, vietinės sistemos vidutinė sostinė. Be abejo, joks Jerusemas realiai neegzistuoja, bet ar nėra tokios valstybės, kurios sostinės pavadinimas skamba labai panašiai? Žinoma, ši valstybė yra Izraelis, kurio sostinė - Jeruzalė. Angliškai šis miestas vadinamas Jerusalem. Palyginkite: Jerusem ir Jerus(al)em. Pats žodis "Jeruzalė" sudarytas iš dviejų semitiškų šaknų: "y-r-h", kuri reiškia rodyti, nukreipti, instruktuoti ar mokyti, "s-l-m", kas reiškia vientisumas, taika, harmonija ar užbaigtumas. "Belzabubas vadovavo neištikimiems tarpiniams tvariniams, kurie tapo išdaviko Kaligastijos jėgų sąjungininkais." Faktiškai Belzebubo vardą išgalvojo žydai, norėdami sumenkinti svarbiausią vietinę Kanaano žemės dievybę. Iš tikrųjų ligi tol hetitų dievas buvo vadinamas Baalzebubu (Baal– viešpats, valdovas + zebub – kunigaikštis). Apgalvotai pakeisdami antrąjį balsį (aa -> ee) žydai „Dievų kunigaikštį“ pavertė „Musių viešpačiu“. "Kaligastija", atrodo, yra ne kas kita, o iškraipytas vardas "Kaligula". Pats žodis Urantija, neva esąs senovinis Žemės vardas, iš tiesų sukurtas iš žodžio Uranus, kuris yra sulotynintas graikų Ouranos – dangus. Graikų mitologijoje tai dangaus personifikacija. Gimė iš Gajos ir Tartaro. Su Gaja turėjo tokius palikuonis: titanus, gigantus ir ciklopus. Urano atitikmuo romėnų mitologijoje – Koelas. Jis gali būti iš pradžių buvęs indoeuropiečių dievas Varuna. Uranas įsiviešpatavo pasaulyje, vedė Žemę. Pastaroji yra dangaus antonimas, o tai būtent ir įrodo Uranoir Urantijos ryšį. Šio žodžio kilmė visiškai žemiška. Salvingtonas esąs vietinės visatos, urantiečių vadinamos Nebadonu, sostinė. Galime 100 % būti tikri, jog šio žodžio pavadinimas sukurtas pagal JAV sostinės Vašingtono pavyzdį. Fantastiniam romanui toks pavadinimas visai tiktų, bet apreiškimui, kaip tvirtina Urantijos knyga?.. Žinoma, tai iš tiesų ir tėra fantastinė knyga... Makiventa Melkizedekas, vienas iš tų dvylikos planetinių globėjų, savanoriškai pasisiūlė padaryti tai, kas iki tol buvo padaryta tiktai šešis kartus per visą Nebadono istoriją: žemėje įsikūnyti laikinuoju šios sferos žmogumi, padovanoti save kaip nepaprastųjų užduočių Sūnų, tarnaujantį pasauliui. Leidimą šitai užduočiai suteikė Salvingtono valdžia, o realus Makiventos Melkizedeko įsikūnijimas buvo atliktas netoli tos vietos, kuri vėliau turėjo tapti Salemo miestu, Palestinoje. (93 dokumentas) Anglų kalba šio Urantijos knygos veikėjo vardas yra Machiventa Melchizedek. Melchizedekas, kaip rašoma Hebrajų Biblijos (Senojo Testamento) Pradžios knygoje, buvęs Salemo karalius,Dievo Aukščiausiojo kunigas. Tuo tarpu Machiventa yra grynai Urantijos knygos autorių išmonė. Visgi šio vardo pagrindą galime atsekti. Panašu, kad tas pagrindas yra Niccolò Machiavelli (liet. Nikolas Makiavelis). Jis buvęs Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas. Iš jo pavardės kilęs būdvardis makiaveliškas (angl. machiavellian) reiškia "nesivaržantis dėl priemonių, klastingas, išdavikiškas". Galimas ir kitas, panašią reikšmę turintis pagrindas - žodis machinacija(nesąžiningas būdas pasiekti tikslą; nedora gudrybė). Šiaip ar taip, neblogą vardą "vienam iš dvylikos planetinių globėjų" sugalvojo Urantijos knygos autoriai, ar ne? Tačiau pagalvokime, kas už šio vardo slypi, kur čia galėtų būti šuo pakastas. Tikėtina, kad toks vardo pasirinkimas turi paslėptą prasmę apie pačią Urantijos knygą ir jos tikslą. Gali būti, jog knygos tariamas dvasingumas (jo nė pro padidinamąjį stiklą UK neįžiūrėčiau) tėra parodija ir ja tiesiog siekiama parodyti autoriaus ar autorių požiūrį į religijas apskritai. Kažkas apie Urantijos knygą yra pasakęs: "Ši knyga parašyta ne tam, kad, sumenkinus Jėzų - Dievą, būtų išaukštintas Jėzus - žmogus: nei vieno, nei kito egzistavimu autorius netiki. Jos tikslas - žingsnis po žingsnio sekant krikščioniškąja legenda, išryškinti visas joje glūdinčias nesąmones..." Kad šis Urantijos knygos tikslas nėra laužtas iš piršto, pamatysime paanalizavę dar vieną tik šiai knygai būdingą žodį. Sielos kūnas yra vadinamas morontiniu kūnu arba morontine forma. Sielos gyvenimas yra vadinamas morontiniu gyvenimu. Tai visiškai naujas žodis visai žmonijai. Ir sielos, arba morontinis, kūnas jokiu būdu nėra dvasios kūnas. Iki dvasios kūno dar laukia ilgas mokymosi, kitų mokymo, ir praktinio tarnavimo kelias. Morontiniame, arba sielos, gyvenime mes maitinsimės panašiai kaip dabar, tik maistas bus kitoks, jis nebebus materialus. Jis bus irgi morontinis. (Iš www.urantija.lt pagrindinio puslapio) Angliškajame Urantijos knygos tekste šis "visiškai naujas žodis visai žmonijai" yra morontia. Bet ar tikrai nėra anglų kalboje jokio panašiai skambančio žodžio? Kad toks visgi egzistuoja, tuoj pamatysime, bet pirma panagrinėkime žodžio morontia darybą. Šis žodis iš tiesų nėra išskirtinis, Urantijos knygoje randame dar bent keletą jam giminingų. Keletas iš jų: Urantija (angl. Urantia),Edentija (angl. Edentia), Monmatija (angl. Monmatia), Dalamatija (angl. Dalamatia). Visi šie žodžiai baigiasi priesaga -tia. Atmetę ją, galime nesunkiai nustatyti, kad Urantia padarytas išUrano, Edentia - iš Edeno (pirmykštis rojus Biblijoje). Tiek Monmatia, tiek Dalamatia baigiasi -matia. Pastarasis žodis skamba beveik taip pat, kaip Dalmatia (istorinis regionas), tad logiška manyti Dalamatia esant kiek iškraipytu Dalmatia. Monmatia sudarytas, kaip galima spėti, tokiu būdu: Mon + Dalmatia. Mon turėtų reikšti Mėnulį (plg. angl. Monday (pirmadienis) - Mėnulio diena, o Moon - Mėnulis). Kodėl pasirinktas Mėnulis? Monmatija Urantijos knygoje yra vadinama Saulės sistema, o Mėnulis ir Saulė - priešingybės. Taigi, pavadinimų darybos subtilybes išnarplioję, galime pabandyti numesti priesagą -tia ir nuo paslaptingojo žodžio morontia. Mums lieka moron, o tai angliškai reiškia idiotas, silpnaprotis. Terminas moron (iš senovės graikų μωρός(moros - "kvailas")) XX a. pradžioje buvo vartojamas psichologų, turint galvoje tam tikro protinio atsilikimo suaugusiuosius. Mokslinės klaidos • Urantijos knygoje aprašytas Saulės sistemos formavimasis sutampa su Chamberlin-Moulton planetozimalių hipoteze. Nors ši teorija buvo populiari pirmojoje XX a. pusėje, 5-ajame dešimtmetyje hipotezę diskreditavo Henry Russell'o argumentas, kad ji nesuderinama su tokių planetų kaip Jupiteris judesio kiekio momentu. Šiuo metu laikomasi mokslinio Saulės sistemos kilmės paaiškinimo, paremto ūko hipoteze. • Teigiama, kad mūsų visatos amžius esąs 1 000 000 000 000 (trilijonas; įdomu, kad parinktas būtent skaičius su 12 nulių, nes dvylika daugelyje kultūrų vienaip ar kitaip išskiriamas) ir kad visata periodiškai plečiasi ir traukiasi 2 milijardų metų intervalais. Visgi pastarojo meto stebėjimai verčia manyti, jog tikrasis visatos amžius yra maždaug 13,7 milijardo metų. Didžiojo sprogimo teorija knygoje nėra palaikoma. • Siūlomas fundamentaliosios dalelės, vadinamos ultimatonu, egzistavimas. Elektronas esą sudarytas iš 100 ultimatonų. Nežinoma, kad ši dalelė būtų kur nors kitur aprašyta, jos egzistavimo idėjos nepalaiko modernioji dalelių fizika. • Tvirtinama, kad kai kurios rūšys išsivystė staiga, dėl vienąkart įvykusių mutacijų, o pereinamųjų rūšių nebuvę. Šios teorijos kilmė siejama su olandų botaniku Hugo De Vries, bet ji gyvavo trumpai ir dabar nebėra pripažįstama. • Anot Urantijos knygos, spalvotosios žmonių rasės atsiradusios staiga, vienoje kartoje ir vienoje šeimoje. Rašoma, jog šių vaikų "oda turėjo unikalią savybę keistis į įvairius atspalvius, kada ją veikdavo saulės šviesa. Iš šitų devyniolikos vaikų penki buvo raudoni, du oranžiniai, keturi geltoni, du žali, keturi mėlyni, ir du indigo. Vaikams augant, šitos spalvos tapo ryškiau išreikštomis. Ir kada šitie jaunuoliai vėliau susiporavo su savo bičiuliais gentainiais, tada visų jų palikuonių odos spalva labiau panašėjo į jų tėvų sangikų odos spalvą." Vėliau iš Adomo ir Ievos gimusi violetinė rasė. Urantijos knygoje mėlynoji, geltonoji ir raudonoji rasės laikytos "pirminėmis", o žalioji, oranžinė ir indigo "antrinėmis". Žalioji ir oranžinė rasės laikui bėgant išnyko, o likusios susimaišė tarpusavyje. Modernioji evoliucijos teorija šių Urantijos knygos teiginių nepalaiko. • Knyga atkartoja tuo laiku vyravusią idėją, kad viena Merkurijaus pusė visada atsigręžusi į Saulę. 1965 m. radioastronomai aptiko, jog Merkurijus sukasi pakankamai greit, kad Saulė apšviestų abi planetos puses. Urantijos knygoje rašoma: "Tokie gravitaciniai poveikiai taip pat prisideda prie planetinių orbitų stabilizavimo tuo metu veikdami kaip stabdžiai planetų sukimosi aplink savo ašį greičiui, versdami planetą visą laiką suktis vis lėčiau iki ašinis sukimasis sustoja, palikdami planetos vieną pusrutulį visada atsuktą į saulę ar didesnįjį kūną, kaip tą iliustruoja Merkurijaus planeta ir mėnulis, kuris į Urantiją visada yra atsukęs tą pačią pusę." Vis dėl to, dabartiniu supratimu, ašinis sukimasis nesiliauja, o stabilizuojasi taip, kad laikas, per kurį apsisukama apie ašį, tampa lygus laikui, per kurį dangaus kūnas apskrieja apie kitą kūną. • Knygoje sakoma, kad Saulės užtemimas buvo numatytas 1808 m. Amerikos indėnų pranašo Tenskvatavos. Iš tiesų užtemimas buvo numatytas 1806 m. balandžio pabaigoje ir įvyko tų pačių metų birželio 16 d. Vertimas į lietuvių kalbą Urantijos knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą. Jos vertėjas Algimantas Jokubėnas sovietiniais metais dirbo Lietuvos televizijos užsienio programų redaktoriumi. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A. Jokubėnas dingo iš televizijos ekranų. Artimi jam žmonės kalbėjo, jog jis pasinėrė į ezoterinius mokymus ir tapo aistringu Urantijos knygos tiesų skelbėju. Tą jis daro iki šiolei. Pavyzdžiui, lietuviškuose interneto Urantijos puslapiuose galima rasti jo net paraginimą tiems, kurių „širdis linksta prisidėti prie šviesos skleidimo“, paremti jį finansiškai, t. y., pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą. (Šaltinis: www.anglija.lt) Epilogas Kaip pamatėte, Urantijos knyga visai nėra koks apreiškimas, o tik fantastinio turinio knyga, kurioje apstu klaidų, absurdiškų pasakojimų ir pan. Tai, kad kai kurie žmonės priima visus Urantijos knygos paistalus už gryną pinigą, tik parodo, jog žmonių naivumui ribų nėra. Pranešimą parašė Prometheus ties 04:19 [BR]http://prometejas.blogspot.com/2010/08/urantijos-knyga.html
VaidasVDS : Nėra čia ko pykti. Tai labai lėkštas rašinėlis. Jį ne taip sunku paneigti, nes mokslinės hipotezės nuolat keičiasi. Ir tai, kas vienu metu yra laikoma neginčijama tiesa, po kiek laiko pasirodo tik suklydimu. Kitas dalykas pačioje Urantijos Knygoje gali būti spausdinimo klaidų, todėl koks vienas ar keli skaičiukai, esantys joje gali būti netikslūs. Yra išsamūs tyrinėjimai atlikti šiuo klausimu. Bet užimtų daug laiko apie tai aprašyti. Teko skaityti daug papildomos literatūros tam, kad būtų galima atremti beveik kiekvieną čia parašytą nesąmonę, bet tai užimtų daug laiko ir teksto. Pabaigai pateikiu vieno tikro mokslininko, tyrinėjančio Urantijos Knygą, padarytas išvadas: "Научные Подтверждения Книги Урантия. Расширенный Обзор Дата добавления: 2010-10-03 Автор: Филип Калабриз Введение. Хотя Книга Урантии [UB] была издана в 1955, уже к 1942 она была "зафиксирована", то есть текст не подлежал изменению и к 1946 году заключительная версия пластин-форм были помещены в хранилище издательства RR Donnelley & Sons Чикаго, готовых к производству 10 000 копий. Действительно ли Люди Писали Книгу Урантии? Вообразите себе группу людей, сотрудничающих в тайне по созданию и объединению Урантийских Документов. Без компьютеров их команда исследователей должна была бы найти лучших человеческих авторов в астрономии, геологии, палеонтологии, химии, физике, биологии, ботанике и других областях, выборочно использовать их идеи и иногда даже их фразы, но избежать всех их грубых ошибок. Сверхчеловеческая задача! Пункты a) и b) ниже будут доказаны, показывая определенные научные цитаты из Книги Урантии и видных современных ученых и комментаторов. Пункты c) - f) будут поддержаны дополнительными ссылками от UB. a) Книга Урантии предсказала много невероятных и впоследствии подтвержденных научных фактов лучше, чем наши ученые, а также успешно избежала ненадежных систематических ошибок в отличие от наших ученых. b) Основываясь только на статистических данных люди не могли написать научную часть и космологию Книги Урантии. c) Космология Книги Урантии как "переходного периода" (несколько сотен лет в этом контексте) имеет "огромную ценность" в этот переходный период и после него. d) Примеры очень ценных "инструкций в космологии" Книги Урантии. e) Ближайшие научные предсказания Книги Урантии. f) Предсказания будущего в космологии Книги Урантии. Наука и Космология в Книге Урантии. Ниже приводятся невероятные (на тот период) научные положения и предсказания, которые теперь приняты современными учеными: 1) "Пилтдаунский Человек" - В1912 году были якобы найдены окаменелости человека - "недостающего звена". Обман открылся после 1950 года [Har03]. Почти всех ученых в этой области дурачили, включая Уильяма Грегори и Генри Осборна, который был выбран как главный человеческий источник Книги Урантии для описания периода развития доисторического человека [Blo05]. Если бы это событие - открытие "Пилтдаунского Человека" – было бы воспринято авторами Книги Урантии серьезно, то Книга дискредировала бы себя как божественное откровение. Но признавая и описывая неандертальца, крoманьонца, явского и гейдельбергского человека, и даже подтверждая главные линии эволюционной теории, Книга Урантии одназначно категорически заявляет, что никакое "недостающее звено" (как "Пилтдаунский Человек") не будет найдено, потому что его не существует [с.669]. Менее 2 % ученых не поверили в "недостающее звено". То есть, вероятность случайного предпочитания является меньше чем 1/50. 2) Пангея - теория Альфреда Вегенера в 1920-ых годах о единственном континенте, который существовал 250-750 млн. лет назад, раскололся на части и эти части начали "дрейфовать" и образовали континенты такими, какими мы их знаем сегодня (в значительной степени эта теория была отвергнута к 1929 году и доказана лишь в конце1950-х и в 60-ые). [Wag96, Hug05, Wei05]. Континенты плавают на жидкой магме, иначе это называется "дрейфом континентов". Только несколько геологов (<5 %) защищали теорию Вегенера о дрейфе континентов до 1950-х. Таким образом вероятность случайного выбора этой позиии является меньше чем 1/20. Но UB как раз говорит об этом. [с.663] 3) Тектоника плит. Столкновения континентов порождают горы; их движение вызывает землетрясения; продолжается их периодическое погружение в океан. [с.689], Так как все это не было выражением позиции большинства современных ученых того времени, вероятность случайного выбора этих положений оценивается как 1/2. 4) Восстановление Ран Пролифирацией Клеток (Делением). Уже в 2001 д-р Эмилио Орфей, Отдел Патологии, Университет Лойла, Чикаго, написал, что механизм восстановления ран все еще не понят и может быть гуморальным, то есть то, о чем Книга Урантии сказала в 1955 году. [Orf01] [UB, с.735] Правильное описание этого механизма было неизвестно в 1955 году. Вероятность, что некоторое правильное человеческое описание, написанное до 1955 года, было так или иначе выбрано человеческими авторами UB, великодушно оценивается как 1/50. 5) Сотни миллионов Галактик. Новые космические карты вселенной теперь подтверждают смелые космические предсказания, сделанные в Книге Урантии до 1955 года : "Не менее 375 миллионов" галактик в дальнем космосе. [с.130] Только в 1990-ых наши ученые подтвердили то, что Книга Урантии сказала в 1955 году. [Wor97] Крупные масштабируемые кольцевые структуры, отделенные "пустотами", предсказали спиральность в плоскости нашей галактики Млечный путь. [с.167] Вероятность того, чтобы это было правильно описано человеком до 1955 года, оценивается меньше чем 1/100. 6) Крупномасштабные структуры. В 1980-ых, ожидающие хаотичности астрономы были удивлены, увидев "крупномасштабные структуры", "стены галактик", отделенные огромными пустотами, стены, которые могут окружать Локальную Группу (Большая Вселенная), включая Млечный путь (Орвонтон). [Cor90; UB, с.167]. Никто из видных астрономов не предсказывал нехаотично располагаемые галактики в дальнем космосе. Вероятность существования человеческих авторов, правильно предполагающих это оценивается не более, чем 1/100. 7) Огромные Красные смещения. Прежде, чем их наблюдать, Книга Урантии предсказала огромные красные смещения, эквивалентные каникулярным скоростям "больше чем тридцать тысяч миль в секунду", (но она также утверждает, что это не означает, что вселенная разбегается) [с.134]. В данных, предоставленных Алланом Сандижем из Лас Кампанас Обсерватории [Rot99], у галактики Hydra, как оценивается, каникулярная скорость 61 000 км/секунду = (61 000/1.609) мили/секунду = 37 900 миль/секунду, которая была бы больше чем 1/5 скорости света! Хотя Хаббл обнаружил, что количество красного смещения линейно связано с расстоянием, такие большие красные смещения как описаны в UB не были замечены, пока новые телескопы не показали их. Немногие из ученых предсказывали такие большие красные смещения, какие были скоро открыты с лучшими телескопами. Они, возможно, были удивлены. Книга Урантии делает количественно точное предсказание даже, когда обсуждалась интерпретация таких огромных красных изменений как возможное подтверждение теории "большого взрыва". Предполагаемая вероятность человеческого авторства не больше, чем 1/5. 8) Темная Материя Удерживает Вселенную. Тот факт, что темная материя удерживает люминесцентные тела был замечен в 1970-ых годах. Энциклопедия Wikipedia [Wik05] говорит: "В 1970-ых было понято, что полная видимая масса галактик (от звезд и газа) должным образом не составляет скорость вращающегося газа, таким образом приводя к постулированию темной материи". Но UB сказала это уже в 1955 году. [с.173] Предполагаемая вероятность человеческого авторства не больше, чем 1/5. Фактически, очень немногие ученые говорили что-нибудь об этом в 1955 году. 9) Нейтрино. В то время как В. Паули предсказал нейтрино в 1931 и E. Ферми включил его в теорию атомного распада в 1934 году, они фактически не наблюдались до 1959. [Bar98]. Но Книга Урантии смело подтверждает их существование как "определенные маленькие незаряженные частицы", описывает их роль [с.479] и говорит, что все такие частицы отвечают на гравитацию (имеет массу) [с.461]. Но только в 1998 году наши ученые обнаружили что у нейтрино есть масса, и это опрокинуло их "Стандартную Теорию". [Inf05] Предполагаемая вероятность человеческих авторов оценивается как 1/4. Явления, правильно описанные в Книге Урантии: Оценка Вероятности Эволюция - это верно, но нет никаких "недостающих звеньев", Пилтдаунский Человек - обман: ≤ 1/50 Пангея, дрейф континентов, сформировала горы на планете ≤ 1/40 Травмированные клетки вырабатывают химические вещества, стимулирующие быстрое деление соседних клеток: ≤ 1/50 "Не меньше чем 375 миллионов" новых галактик будет открыто: ≤ 1/100 "Стены" (фактически спирали) галактик отделены огромными пустотами: ≤ 1/100 С помощью сильных телескопов будут видны огромные красные смешения, говоящие о скоростях галактик больше чем 30 000 миль/секунду: ≤ 1/5 Галактики вращаются быстро; темная материя держит их вместе: ≤ 1/5 Нейтрино существуют и имеют массу: ≤ 1/4 Итак, человеческое авторство Книги Урантии, объединенная вероятность всех этих случайностей (или вообще после современных научных представлений): ≤ (1/50) х (1/40) х (1/50) х (1/100) х (1/100) х (1/5) х (1/5) х (1/4) ≤ 1/100,000,000,000 = меньше чем 1 шанс из 100 миллиардов, - очень маловероятный случай! Существуют много других примеров, уменьшая эту вероятность даже больше. Некоторые оценки могли бы быть подняты и некоторые понижены, но результат будет тем же самым, случаем с очень маленькой вероятностью. Сверхчеловеческое Авторство. Последовательность вероятных ловушек и непопулярных положений едва ли можно избежать без сверхчеловеческого авторства. Нет никаких очевидных систематических научных грубых ошибок даже при том, что существовали некоторые первоначально неправдоподобные положения. С другой стороны, учитывая сверхчеловеческое авторство, все это становится вероятным. Поэтому у Книги Урантии были сверхчеловеческие авторы. Причина того, что я, ученый, и как ученый, верю науке Книги Урантии и подлинности Книги Урантии как божественному откровению к нашему миру из-за ее по-человечески невероятного отсутствия систематических ошибок и блуждающей конвергенции за эти годы современной наукой к неправдоподобным положениям, взятыми Книжными авторами Урантии. Научная и Духовная Ценность Книги Урантии. Стало модным в некоторых публикациях об Урантии регулярно предупреждать читателей, что наука и космология "не является истиной в последней инстанции", и поэтому в "переходный период" имеет "ошибки на своем лице", и даже что она, возможно, представляет только лучшее из науки 20-го столетия, которая уже нуждается, после "нескольких коротких лет", в пересмотре. Чтобы оправдать такие воображаемые ошибки, было даже предположено, что сверхчеловеческие авторы преднамеренно написали известные научные неправды (не только неточные утверждения) так, чтобы Книга Урантии не стала фетишем!! Это показывает куда может привести неправильная логика, основанная на ложной предпосылке, а именно, что есть большое количество ошибок, уже очевидных в космологии Книги Урантии. Но Книга Урантии устраняет такие ложные интерпретации, когда она говорит, что эта самооценка космологии Книги Урантии не препятствуют тому, чтобы она имела "огромную ценность" [с.1109], a) Огромная ценность в устранения путаницы благодаря компетентной ликвидации заблуждений, b) Огромная ценность в согласования фактов и наблюдений — известных или таких, которым предстоит стать известными в ближайшем, c) Огромная ценность в восстановлении важных утраченных сведений об эпохальных процессах отдаленного прошлого, d) Огромная ценность в обеспечения информацией для восполнения важнейших пробелов в знаниях, которые в остальных аспектах являются приобретенными, e) Огромная ценность представления космических сведений в таком ключе, который позволяет высветить духовные учения, содержащиеся в сопровождающем откровении. [с.1109] Эта огромная ценность космологии UB не может быть быстро оценена, пока значительное число ученых не отнесутся к Книге Урантии серьезно. Даже в 2005 году эта очень ценная космология 1955 года из Книги Урантии остается в значительной степени непризнанной и нереализованной современной наукой. Инструкции в Космологии из Книги Урантии. Даже доказав на статистических данных, что у Книги Урантии были сверхчеловеческие авторы и показав, что Книга Урантии, ее космология имеет "огромную ценность", каковы некоторые из ее авторитетных утверждений, указывающие пути развития для нас? Вот некоторые из них: a) Эдемский Сад — находился в восточном Средиземноморье [Sar03] b) Космическое Расширение - космос находится в постоянном движении [UB, с.133] c) Огромные красные смещения - из-за "многочисленных ошибочных факторов" [с.134] d) Существование и местоположение центральной вселенной в топологии пространства - не имеющий времени и пространства Рай [с.124, 467, 118] e) Локальная и райская гравитация [с.465] f) Нахождение космического потенциала в массовых частицах (ультиматонах) [с.465, 329, 476] g) Волнообразные проявления квантовой механики происходят из-за безусловного абсолюта [с.124], невоспринимаемая реакция вселенной. h) Вращающаяся Вселенная - дополнительные решения К.Гделя уравнения. Эйнштейна для полей [Svi96; Cal05C; UB, с.118] i) Происхождение Солнечной системы - редкий тип, не просто тип уплотнения газов [с.170, 655, 168] j) Неизвестные солнечные внутренние температуры и источники энергии - температуры достигают точки кипения электрона [с.463] k) Только физика и химия не могут породить жизнь [с.738, 376] Ближайшие Научные Открытия. Ищите их в ближайшем будущем: a) Уже сторонники "большого взрыва" постулируют космическое расширение (не просто материя расширяется в космосе) чтобы объяснить, как галактики существуют на расстоянии 13 + миллиардов световых лет от нас. b) Открытие Атлантиды - первый Эдемский сад c) Галактика Андромеда находится ближе, свет оттуда идет "почти один миллион лет", не больше чем два миллиона лет, как сейчас думают ученые d) Четвертая и последняя зона космоса e) Спектрографическая реинтерпретация расстояния-красного смещения линейные отношения f) Ниспровержение космологии "большого взрыва"; вселенная "меньше, чем мы думали" g) Открытие недышащих, подпитывающихся электрически гуманоидов "в непосредственной близости" от Земли – на Ганимеде, спутнике Юпитера, самом большом спутнике в солнечной системе. Будущая Наука. Следующие вехи вероятно потребуют более длинные периоды для понимания: a) Пересмотр времени и пространства. Времени как движущегося изображения вечности, пространства как мимолетную тень (проекцию) Райских реальностей [с.1295,2021] b) Цикличная одновременность опыта, заменяющего линейный "поток событий" [с.1173,1439] c) Дар Жизни - признание создания жизни [с.468], что "Смысл жизни — в ее способности к приспособлению " [с.1434] d) Признание Абсолютов Бесконечности, Семи Главных Духов и Семи Различных супервселенных [с.1155, 1272] e) Признание Высшего Существа - единство вселенной [с.1477] f) Признание Высшего и Предельного опыта в вечности [с.1139, 1272] g) Признание Ядра Духа - я есть [с.142] В заключительном анализе и синтезе, Бог Один, абсолютно объединяя все, что является духовным, разумным, материальным или личностным. Все ссылки в тексте вы сможете найти в оригинале статьи – www.urantiabook.org/archive/readers/coming_sci_val_abstr2.htm и книге Урантии - www.urantia.ru/book (Работа перенесена с персонального сайта Сергея Нелюбова.)"
Kukas: VaidasVDS rašo: g) Признание Ядра Духа - я есть [с.142] [142]▼ Mirtingasis žmogus turi dvasinį branduolį. Protas yra asmeninė energijos sistema, kuri egzistuoja aplink dieviškąjį dvasinį branduolį ir veikia materialioje aplinkoje. Toks asmeninio proto ir dvasios gyvas ryšys sudaro amžinosios asmenybės potencialą visatoje. Tikras vargas, ilgalaikis nusivylimas, rimtas pralaimėjimas, ar neišvengiama mirtis gali ateiti tiktai po to, kai savojo aš sampratos išdrįsta visiškai pašalinti centrinio dvasinio branduolio valdomąją galią, šituo nutraukdamos asmenybės tapatybės kosminį planą. taigi cia advaitos tikslas,atsijoti viska ka sukuria sampratos-proto koncepijos-iliuzini 'as'-kanciu kurejas , tada lieka dvasinis branduolis,tikras 'As'.Vaidai,klausiau tave apie iliuzinius ego,asmenybe,tapatybe,taigi vat,ar Jakubenas ar nors vienas urantas ta padare,aisku ne,vat ir veda aklas akla.....duobe!
Kukas: Kukas rašo: kai savojo aš sampratos išdrįsta visiškai pašalinti centrinio dvasinio branduolio valdomąją galią jeigu kas nesupras: 'savojo aš sampratos'- nuo mazens musu as[manimas apie save] sudaromas sampratu[auklejimo,kazkokiu ten ziniu ir visas sis manimas-apie 'kas as esu' yra tik mintis,emocijos,jausmai!,bet tai nera tas tikras,dvasinis branduolis],t.y. ka zmogus apie save galvoja,kuom save laiko,vieni tapatinasi su kunu,charakteriu,savo pasiekimais,pralaimejimais,kiti su siela,tiksliau su mintimi,kad jie yra siela, tada sako: as esu tas ,kuris atsispindi veidrodyje,as turiu toki ar anoki charakteri,as siela ir t.t.,viskas sita yra is proto- tik mintis -sampratos apie save nuo kuriu mes kenciami,todel sakoma 'vargas del proto'-protas valdo- Kukas rašo: kai savojo aš sampratos išdrįsta visiškai pašalinti centrinio dvasinio branduolio valdomąją galią, šituo nutraukdamos asmenybės tapatybės kosminį planą. cia prie 'as sampratos' galima prirasyti zodi'iliuzinio' as sampratos' arba kitaip sakant sukurtas proto,tas pats iliuzinis as-ego apastalu,ambasadoriu,pasaulio gelbetoju minties pavydalu vis dar valdo Jakubena,jis tik patapo subtylesnis,rafinuotesnis atseit dvasingesnis,bet vis tas pats netikras as-ego,sitas 'sudvasintas as-ego' pats klastingiausias ir pavojingiausias,
Gailestingoji sesuo: Kukas rašo: viskas sita yra is proto- tik mintis -sampratos apie save nuo kuriu mes kenciami,todel sakoma 'vargas del proto'-protas valdo- Pritariu - visų mūsų bėdų šeimininkas - protas - dažnai dėl įvairių priežasčių sutrūkinėjusios jungtys tarp neuronų, tam tikrų medžiagų, pvz. serotonino trūkumas ir pan. Ne veltui Amerikoje fluoksetinas (prozakas) naudojamas, kaip maisto papildas, o lytis (cheminis elementas) dedamas į maisto produktus. Ar ne todėl amerikonai tokie gyvybingi ir optimistai, o mes depresuojanti tauta? Gilus tikėjimas gali padėti depresiją ir įvairius asmenybės sutrikimus sušvelninti, nes tikintis žmogus susitaiko su esamą padėtimi, su savimi, priima savo gyvenimą, kaip neišvengiamumą ir nesikankina dėl to, ko negali pakeisti. Vis dėlto, depresija ir kiti sutrikimai, o jų pasėkoje kylanti kančia, jau gana gerai pasaulyje išnagrinėti - juos sukelia cheminiai procesai, vykstantys smegenyse, nuo mūsų valios tai visiškai nepriklauso, todėl nereikia bijoti medikų, o kreiptis pagalbos, jei nebepadeda jokios dvasinės praktikos. Ta proga įdedu vieno savo bičiulio eilėraštį, didelis dėkui jam: . . lietus . . . lietus . . . aplink vanduo . . . Šlapiom paklodėm apsisiautus žemė .................................................atokvėpy nurimsta kompresas ant sielos aštrumus gludina gerklėj užstringa naujo skonio pažinimas savimyla protas nuo savęs paties pavargo . . . aplink vanduo . . . vanduo . . .
Kukas: taip pat budizmas,dzen budizmas,berods agnostikai to siekia,zodz daug kas
Kukas: Sesut,nesuprask taip ribotai.Ne apie depresija kalba o apie kita,galima sakyti liga- zmogiskasis ego,tas mus ribojantis musu paciu sukurtas iliuzinis as.Ir tikejimas cia mazai pades.Tik paliksi mandri dvasinga egoiste.Nesvajok apie dangaus karalyste su tokiu bagazu.
Gailestingoji sesuo: Kukas rašo: Sesut,nesuprask taip ribotai.Ne apie depresija kalba o apie kita,galima sakyti liga- zmogiskasis ego,tas mus ribojantis musu paciu sukurtas iliuzinis as. Depresiją paminėjau tik kaip pavyzdį, Kukai, nes anot specialistų apie 70-80 % Lietuvos piliečių patyria vienokius ar kitokius šios ligos bei jos atmainos maniakinės depresijos epizodus. Kai smegenys funkcionuoja normaliai, nekyla jokių minčių apie susikurtą iliuzinį aš, ego ir pan., neieškai jokių mokytojų, jokių dvasinių praktikų, tiesiog gyveni ir džiaugiesi gyvenimu, nes nėra konflikto tarp kūno, proto ir sielos. Beje, psichiatrai patvirtina - kad jų darbo sfera yra protas, o į sielos reikalus jie nesikiša, tam atseit yra dvasininkai.
daktaras: Gailestingoji sesute, dabartinė Kuko seselė ir net visas cielas daktaras yra Cezaris Teruelis.
Cezaris Teruelis: ...ką reikia taip pasodinti – tai savo protą. Protą pasodinti į Sąvastį. Kai išmoksite tai daryti, jūsų meditacija bus jūsų besitęsianti veikla, o veikla – jūsų meditacija. Pagarba. Ką daryčiau be jūsų, iš ko duoną valgyčiau
VaidasVDS : Kada kas nors ką nors ištraukia iš konteksto, visuomet daromos skubotos ir kvailokos išvados. Galima pažiūrėti į šiuos pirmiau einančius žodžius, tuomet ir suvokimas kitoks galėtų būti, ir tai tik kai kam: "Dvasia yra pagrindinė asmenė tikrovė visatose, o asmenybė yra esminė visam besivystančiam patyrimui su dvasine tikrove. Asmenybės patyrimo kiekvienas aspektas kiekviename visatos vystymosi vienas po kito einančiame lygyje turi gausybę raktų nuo viliojančių asmeninių realybių atradimo. Žmogaus tikrąjį likimą sudaro naujų ir dvasinių tikslų sukūrimas, o tada reagavimas į tokių nematerialios vertybės dieviškųjų tikslų kosminius viliojimus. Meilė yra kilnaus bendravimo tarp asmenybių paslaptis. Jūs negalite realiai pažinti asmens remdamiesi vieninteliu susitikimu..." Skubotos išvados niekada neleis pamatyti visumos. Iš tiesų nėra taip svarbu būti kokiu nors apaštalu, svarbu yra geranoriška ir nesavanaudiška pagalba kitam. Bet kai kuriems savasis aš arba ego turi būtinai pareikšti savo išskirtinumą arba savo išskirtinį mąstymą. Kritinis mąstymas nėra blogai, bet kritikuoti tik dėl to, kad reikia kritikuoti - tai jau kvaila...
Gabija: VaidasVDS rašo: Iš tiesų nėra taip svarbu būti kokiu nors apaštalu, svarbu yra geranoriška ir nesavanaudiška pagalba kitam. Viena sesė tau, Vaidai, parašė el. laišką ir kai ko paklausė. Tačiau jai tu iki šiol neatsakei. Kodėl? Juk pastoviai forumuose rašai apie artimo meilę ir nesavanaudišką pagalbą...
Kukas: Sese,musu laikais nenustebk,kad pas dauguma yra ne depresija o taip vadinama "tamsi sielos naktis",kuria ne kiekvienas daktaras diagnozuoja,nes simptomatika kaip depresuhos.Del smegenu...na,reiskia tavo funkcionuoja nenormalei,nes nera darnos tavyje be zinojimo kas esi.Vaidai,kai bandoma kita kvailinti "argumentais" ne i tema, kaip toki aiskintoja pavadinti.Kaip ir "as" taip asmenybe,tapatybe gali buti iliuziniai apart nuo tikru...
Svecias2: Kukas rašo: bandoma kita kvailinti "argumentais" ne i tema, kaip toki aiskintoja pavadinti.Kaip ir "as" taip asmenybe,tapatybe gali buti iliuziniai apart nuo tikru... kad ir makaka,ar nuo to kas pasikeis?!
ugnė: kas čia ką norėjo pasakyti? vyručiai, gal užrašykit savo mintis suprantamiau... Svečias cituoja Kuką Svecias2 rašo: Kaip ir "as" taip asmenybe,tapatybe gali buti iliuziniai apart nuo tikru... kas norėta pasakyti? kad kaip "aš", taip ir asmenybė? o negi kitaip būna? jei yra aš, yra asmenybė ir yra tapatybė... ar esu visai kvailutė ir nesigaudau, kas prie ko...?
daktaras: Tai čia nieko naujo , kad Cezaris Teruelis yra kartu ir forume prašnekusio jo gi paties vardu forumo administratoriaus daktaras , ar gi ne taip Die Teufelsbuhle. Čia kaip ir nieko keisto , kaip ieškojimo pradžiai na sakykime tinka, bet tik pradžiai.
Kukas: Siaip jus nesugebat diskutuoti uk tiesas,tik vampirinat energija ir idejas
Die Teufelsbuhle : Kukas rašo: Siaip jus nesugebat diskutuoti uk tiesas,tik vampirinat energija ir idejas Siūlau laisvalaikiu panagrinėti forumiečių pasisakymus ir elgesį - laisvai atpažinsit, kas yra kas - visi jie mano vaikai che che che didžiuojuosi jais JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE Kaip atpažinti energijos vampyrus ir nuo jų apsisaugoti, kalbamės su psichologe Genovaite Petroniene. - Kiek pagrįstas vaizdingas apibūdinimas „energijos vampyras“? Šis terminas atėjo iš naujųjų dvasinių judėjimų ir tapo labai populiarus. Bet tegu apie tarp mūsų cirkuliuojančią energiją kalba bioenergetikai ar parapsichologai. Vis dėlto neigiamai kitus veikiančių žmonių iš tiesų yra. Kas tas vampyras psichologų požiūriu? Tai žmogus, šalia kurio ne vienas pasijunta blogai. Jam trūksta geros energijos, bet atrodo tarsi nekaltas avinėlis, lyg ir nieko blogo nedarantis. Tik pabendravus su juo kažkodėl pasidaro negera. Manau, tiksliausiai tokiems asmenims tiktų terminas „manipuliatorius“, bet galima juos vadinti ir vampyrais, tai gana tiksliai apibūdinantis jų ir aukų tarpusavio santykius žodis. - Kaip atpažinti energijos siurbiką? Pabendravę arba dar bendraudami su tokiu žmogumi pasijusite, tarsi iš jūsų kas išsiurbė energiją. Tačiau yra viena sąlyga: šalia vampyro turi būti blogai daug kam. Jeigu prastai jaučiatės tik jūs, greičiausiai energiją prarandate dėl savo paties problemų. Galbūt nepasitikite savimi, negalite atleisti, bet stengiatės neišsiduoti ir tai ryja jūsų energiją. - Kokiais metodais jie veikia? Yra keletas dažniausiai pasitaikančių tipų. Vienas iš jų – mazochistiniai vampyrai. Tai žmonės, kurie nuolat skundžiasi bėdomis ir vargais. Tie vargai gali būti realūs ar išpūsti, tačiau bet kuriuo atveju skleidžia neigiamą požiūrį į pasaulį. Jie nesidomi jumis, o prašo pagalbos, bet visus pasiūlymus atmeta ir galiausiai pareiškia, jog jiems nepadėjote. Liekate ne tik panardintas į blogos nuotaikos liūną, bet dar ir kaltas, kad nepagelbėjote kenčiančiam žmogui. Jūsų pastangos suniekinamos. Kitas vampyrizmo būdas – provokacijos. Kai kurie žmonės būna abejingi arba net nepatenkinti, jei mato, kad esate geros nuotaikos, todėl bando jus provokuoti, kol prarasite vidinę pusiausvyrą ir susierzinsite. O kai tai įvyksta, jie atsigauna, net yra linkę jums padėti. Kodėl taip daro? Gali būti daug priežasčių. Aplinkinių bėdos jiems padeda pasijusti pranašesniems, o stiprios emocijos – atsikratyti vidinės įtampos ir apatijos. Dar viena vampyrų mėgstama manipuliacija: „atspėk mano mintis“. Žmogus su jumis kalba neaiškiai, užuominomis, o paskui turi progą jus apkaltinti, kad jo nesupratote, neatsiliepėte į jo norus. - Ar galima energijos siurbiku laikyti žmogų, kuriam tiesiog patinka kitus erzinti, išjuokti, nervinti? Taip, bet šiuo atveju gana akivaizdžiai puolama, taigi vampyrą lengva atpažinti ir greitai nuo jo pabėgti. Tereikia pasakyti sau: „Pašaipėlės yra ta pati agresija ir aš neprivalau džiaugtis ar toleruoti, kai iš manęs tyčiojamasi, kad ir juokais.“ Kitas variantas – patraukti vampyrą per dantį tuo pačiu būdu, jam, patikėkite, tai tikrai nepatiks. Deja, ne visada lengva greitai sureaguoti. - Kaip mes jaučiamės šalia tokių žmonių? Pojūtis labai priklauso nuo manipuliacijos tipo, bet visoms manipuliacijoms bendra tai, kad jūs, nors esate draugiškai, geranoriškai nusiteikęs, be jokios apčiuopiamos priežasties pasijuntate kaltas, susipainiojęs, pavargęs, netgi išsekęs, susinervinęs. Pagalvokite, tikrai pažįstate bent kelis žmones, kurie jus beveik visuomet veikia blogai, su kuriais nesinori bendrauti, o pabendravus lieka nemalonių „nuosėdų“. - Kas tampa jų aukomis? Pirma, aukos yra jautrūs žmonės, kurie atsiliepia į vampyro norus. Antra, šie asmenys nepasitiki savimi, todėl juos lengva įtikinti, kad yra kalti. Prie pasitikinčiųjų savimi ar nejautrių vampyras niekada nelįs. Kartais jo aukomis tampa naivūs, geri, pasiryžę padėti asmenys. Lengvai vampyras sudoroja ir pagyrūnus, viskam pasiryžusius dėl liaupsių. Kuo žmogus gali tapti – vampyru ar auka, priklauso nuo šeimos. Jei tėvai atliko vampyrų vaidmenį, vaikas augs auka, jei aukos – vampyru. Vampyrai aukas dažnai įtikina, jog yra jiems labai reikalingos, o aukos nesuvokia, kad jų poreikiai vampyrui visiškai nesvarbūs. Jos ima gyventi vampyro bėdomis ir prie to taip prisiriša, kad nebenori su energijos siurbiku išsiskirti. - Ar gali energiją siurbti vaikai? Taip, gali. Skirtumas tik toks, kad vaikas tai daro nesąmoningai, tad viskas priklauso nuo tėvų. Jei jie pernelyg geri ir neryžtingi, linkę pasiduoti vaikų manipuliacijoms – patys kalti. Tiesa, kartais sunku suprasti ir savo pačių atžalas, todėl verta pasitarti su psichologu, kuris paaiškins, kaip ir kodėl vaikas manipuliuoja, patars, ką daryti. - Ar žmonės energiją siurbia sąmoningai? Ar jie gali pasikeisti? Daugelis vampyrų savo elgesio nesuvokia, bet yra ir sąmoningai tai darančiųjų. Manipuliacijos – puikus būdas, kuriuo galima apvynioti auką aplink pirštą ir siekti įvairių tikslų: pasijausti stipresniam, atkeršyti, priversti vergauti, siekti, kad būtų patenkinti jo, o ne aukos poreikiai. Būtent dėl to vampyrai retai nori keistis. Apie tai susimąsto tik tada, jei auka juos palieka ir suvokę, ką prarado, nori ją susigrąžinti. Pralaimėjęs vampyras yra linkęs eiti į kompromisą ir manipuliuoti mažiau. Jam tai naudingiau, nei visai prarasti auką. - Kaip pajausti, kada patys tampame manipuliatoriais? Jei visu svoriu užgriuvote (perkeltine prasme, žinoma) ant žmogaus, išliejote visas savo problemas, bet nepastebėjote, kaip jis jaučiasi, greičiausiai pasinaudojote jo dėmesiu ir energija. Jei jautėte įtampą ir ėmėte ieškoti priekabių, o po konflikto pasijutote geriau, tai irgi galėjo būti vampyriškas elgesys. - Patarkite, kaip nuo energijos rijikų apsisaugoti? Svarbiausia pamatyti, kas iš tiesų vyksta, tarsi žiūrėtumėte iš šono. Pamatyti, kaip viskas prasideda, kokie jausmai jums kyla, ką gaunate iš bendravimo su vampyru, kuo viskas baigiasi. Labai svarbu neįsitraukti emociškai ir neimti manipuliatoriaus problemų giliai į širdį. Jei esate linkęs perimti kitų žmonių emocijas, pabandykite įsivaizduoti, kad aplink jus stiklinė siena. Tai padės jums pasijausti sąmoningiau. Jei darosi neaišku, kas vyksta, neskubėkite savęs kaltinti, tiesiai klauskite, ko vampyras nori, nebijokite sakyti „ne“, parodykite pasitikėjimą savimi. Kaltinti jo neverta. Kadangi dažnai ir pats nesuvokia, ką daro, supyks, o jūs pasijausite dar blogiau. Beje, daugeliu atvejų santykių pataisyti iš esmės nepavyksta. Tad belieka tik rečiau su tokiu žmogumi bendrauti. Psichologiniai „česnakai“ Žmonės nuo seno tiki, kad nuo visokių piktų dvasių, raganų, taip pat ir vampyrų gali apsaugoti česnakai. Kažin ar verta nešiotis rankinėje arba kišenėje šį aštriai kvepiantį prieskonį. Geriau jau pasirūpinti psichologiniais „česnakais“. Jie tikrai ne mažiau veiksmingi. Stenkitės su vampyrais praleisti kuo mažiau laiko. Išmokite veiksmingų būdų, kaip greitai pabaigti pokalbį, tarkim, pasakyti, kad galite jam skirti tik 10 minučių. Išlikite ramus ir išlaikykite atstumą. Galvokite ir kalbėkite apie savo poreikius. Pavyzdžiui, dabar turiu dirbti (ilsėtis, sportuoti, skaityti). Nepulkite vampyrui padėti, spręsti jo problemų. Tiesiog nueikite jį palikę. Venkite akių kontakto. Nebūkite kartu uždarose ankštose erdvėse (lifte, automobilyje). Apsibrėžkite ir saugokite asmeninę erdvę (ne viską apie save pasakokite, neatskleiskite savo jausmų, neįsileiskite į namus, jei prieina per arti, atsitraukite ar net pastumkite, tinka ir ant kojos užminti). Vaikai manipuliatoriai Tai vaikai, visą laiką reikalaujantys dėmesio, naujų daiktų, nesugebantys arba nenorintys žaisti ar kuo nors užsiimti vieni. Taip elgtis gali ir studentas, ir net savo šeimą jau turintis sūnus ar dukra. Jie nuolatos tėvams skambinėja, skųsdamiesi, kaip nesiseka, prašinėja pinigų ar tiesiog sėdi gimdytojams ant sprando ir juos išnaudoja. Jeigu pabendravę su savo vaikais jaučiatės išsekę ar taip, lyg nebepriklausytumėte sau, pasakykite stop. Mažyliui reikėtų sukurti žaidimų grafiką, pavyzdžiui, 15 minučių jūs žaidžiate kartu su juo, kitas 15 – jis vienas. Pasiūlykite žaidimų, kurie reikalauja susikaupimo ir dėmesio sutelkimo į tam tikrą objektą. Dažniau drauge su vaiku užsiimkite kokia nors veikla. Neužmirškite apkabinti. Su suaugusiais vaikais elkitės griežtai, nenuolaidžiaukite. Pirštų surakinimo apsauga Užsienio psichologai siūlo nuo energijos siurbikų apsisaugoti surakinant pirštus. Abiejų rankų smilius ir nykščius sujunkite į žiedus, o paskui tuos žiedus sudėkite į grandinę. Bandykite įsivaizduoti, kad jūsų kūnas – uždaras energijos apskritimas. Tam prireiks vos kelių minučių, pirštus surakinti galima bet kur ir bet kada, o pasijusti geriau padės iš karto. Energijos siurbikų tipai Narcizas.Jo gyvenimo principas „pirmiausia aš“. Viskas visada sukasi apie jį. Narcizas jaučiasi ypač svarbus, pasiglemžia mūsų dėmesį, trokšta, kad juo žavėtųsi, o pats nesugeba besąlygiškai mylėti, nes yra nejautrus. Jei nesielgsite taip, kaip jis nori, baus, bus šaltas, apskaičiuojantis. Auka. Visada nelaimingas, nuskriaustas ir niekuomet neprisiima atsakomybės už savo veiksmus. Laukia, kad kiti jį išgelbėtų. Aukos nelaimių priežastis – visas pasaulis nusiteikęs prieš jį. Kai siūlomas problemų sprendimo būdas, jis visuomet atsako: „taip, bet“. Kontrolierius. Jis nori kontroliuoti ir diktuoti, mano, kad geriausiai žino, kas yra gerai ir kas blogai, kokie turi būti kiti ir kaip jaustis. Kontrolierius nepaisys aplinkinių emocijų, jei jos neatitiks jo taisyklių. Jis trokšta dominuoti, todėl stengsis kitus pažeminti, nusodinti. Plepys. Bet kokia kaina nori atsidurti dėmesio centre. Tai gali būti net iš pažiūros nekaltas juokintojas, kuriam visą laiką reikia scenos. Toks vampyras priklausomas nuo savo balso (juo gėrisi), ignoruoja kitų žmonių asmenines ribas ir yra pasyviai agresyvus. Kritikas. Visuomet jaučiasi galįs kitus teisti, yra kritiškas, kaltinantis, smerkiantis. Linkęs visus nusodinti, menkinti, sugeba meistriškai atskleisti kitų žmonių ydas. Kuo mažesnis ir labiau sugėdintas pasijusite, tuo labiau Kritikas triumfuos. Skaldytojas. Vieną dieną jis su jumis gali elgtis kaip su geriausiu draugu, o kitą – negailestingai pulti, jei pasijus nuskriaustas. Skaldytojas visur mato tik gera arba bloga, santykius grindžia tik meile ar neapykanta. Turi šeštąjį jausmą, kaip kitiems paspęsti spąstus, ir tuo naudojasi nusprendęs, kad buvo įžeistas
varna: supratau, tik Kukas čia viską sugeba. varau jo pasisakymų skaityt nors man nuoširdesni ir nepikti atrodo Elegija, Vaidas, dar Tadas su moterim...
VaidasVDS : Gabija, pasitikrinau paštą, lyg neatsakytų laiškų ir nėra. Net ir Algimantui krūvelę išsiunčiau, kol jam pačiam nusibodo man atrašinėti. Tegul ta sesė dar kartą parašo...
Gabija: pasitikrink kovo 16 d. paštą
VaidasVDS : Sorry Gabija, bet tą dieną visi laiškai atsakyti, gal kokie nors neatėjo dėl techninių kliūčių
Gabija: o el. pašto adreso ar nekeitei? ok, pakartosiu
Gabija: ačiū, Vaidai, visai panašiai ir aš mąstau...
Kukas: Viskas yra sviesa-energija.Sviesa vienu metu yra banga(visuma) ir dalele(taskas-individas). Mes taip pat vienu metu vienybe(beasmenis,visuotinis "as esu") ir asmenybe(ribotas,tapatus su kazkuo "as esu"...tas ar anas...pvdz zmogus,urantas,rojaus ambasadorius ir t.t)
Kukas: O sep nesiparink Ugne,ka mes zinom realei? Net saves nepazistam,tik tikim ta ar ana...absurdas
Jolanta: Nežinau ar rašysiu į temą, kai tiek laiko čia nesilankiau, tačiau paskutiniu metu mano sąmonėje vyko perversmai būtent žmogaus kaip asmenybės tema. Mielas Kukai, mano supratimu tu teisus, visi mes esame ir šviesa, beribė ir tobula ir kart ribota asmenybė. Santykis žmoguje vieno ar kito komponento, jų dominavimas ar vegetavimas ir sudaro žmogaus tapatybę. Va čia ir yra mūsų veiklos laukas, šių jėgų santykio keitimas. Kokiais būdais tai mes darysime........renkamės mes, kiek leisime visnai ar kitai jėgai reikštis stipriau........renkamės mes ir t.t. Nesuvokimą elementarių dvasinių dalykų gali keisti tam tikrų taisykliū laikymasis. Va čia mielieji, jau Jūsų, kaip dvasingų žmonių veiklos laukas, padėti nenuklysti mažesniems. Kaip tai galima padaryti........gal kartais pamokymais, o gal kartais ir piršteliu pafrūmojant. Kodėl taip rašau. Dar neseniai vaikštant Vilniaus gatvėmis priėjo prie manęs girta moteriškė. Ji prašė išmaldos, aš demonstratyviai nuo jos nuėjau, panašiai elgdavausi visada, tik šį kartą pasijutau negerai. Tada pagalvojau, kodėl aš ją teisiu, juk ji šiame gyvenime turi išmokti savas pamokas, gal jai reikia praeiti šį etapą, o tas menkas skatikas, kad ir alkoholiui duotas, gal būt gali padėti jai išgyventi ir išmokti šio gyvenimo pamokas iki galo. Prisiminiau tokią rusų patarlę, kurios iki neseno laiko aš nesupratau. Ji skamba taip "padėk geriančiam ir Dievas tau padės". Taip kad mielieji, mes visi turime tuos pačius komponentus, tik jų dominavimą tai galime keisti ir jis skiriasi pas mus visus. O kas geriau? kas žino. Gal turi būti taip kaip yra. jei Dievas nedavė suvokimo ką nors keisti pas save, gal dar ne laikas, gal pirma turi kažkas kita būti suvokta. (Atleiskit jei pasisakymas ne į temą :) )
VaidasVDS : Jolanta, gal ko nors pasimokysi iš šios citatos: "Mokytojas nesakė, jog žmonės niekada neturėtų kviesti savo draugų iškilmingų pietų, bet jis tikrai sakė, kad jo pasekėjai turi rengti pobūvius neturtingiesiems ir nuskriaustiesiems. Jėzus turėjo tvirtą teisingumo jausmą, bet jį visada sušvelnindavo gailestingumas. Jis nemokė savo apaštalų, kad prie jų turėtų prikibti visuomenės parazitai ar profesionalūs išmaldos prašinėtojai. Arčiausiai prie sociologinio pareiškimo jis priartėdavo sakydamas: “Neteiskite, idant neteistų jūsų.” Jis išaiškino, kad aklas gėris gali būti daugelio visuomeninių blogybių priežastis. Kitą dieną Jėzus konkrečiai nurodė Judui, kad jokių apaštališkųjų pinigų nedalintų išmaldai, išskyrus tuos atvejus, kada paprašys jis pats arba kurie nors du apaštalai drauge. Visuose šituose reikaluose Jėzus visuomet sakydavo: „Būkite išmintingi kaip gyvatės, bet taikūs kaip balandžiai.” Atrodė, kad jo pagrindinis tikslas visose visuomeninėse situacijose buvo mokyti kantrybės, pakantumo, ir atleidimo."
Jolanta: Šis komentaras verats atskiros temos. Perskaityti jo neužtenka. Taikūs kaip balandžiai savo pastangų dėka mes galime būti, tačiau išmintis.......ji neateina mūsų valios dėka, nuovokumas dažnai padalintas ne vienodai ir ne vienodose srityse. Tačiau tam tikrus gyvenimo kriterijus turi nusistatyti visi. Visi bijo suklysti. Kuo vadovautis. Šventais raštais? Bet jie užkoduoti ir ne visiems vienodai suprantami? Religiniais lyderiais, kurie aiškina tuos raštus? Mielieji, jūs įsivaizduojate kokia tai atsakomybė. Nuo to gali priklausyti ne tik vieno žmogaus gyvenimas, tai gali lemti net tautos sąmoningumą. Rašydama padariau išvadą, kad mūsų visuomenės liga yra tikrų dvasinių lyderių nebuvimas. Pasiklydę yra žmonės ir nebesusigaudo kas yra gera, o kas bloga.
VaidasVDS : Jei visi būtų išmintingi, kiek problemų atkristų... Aš patyriau, kad Urantijos Knyga tikrai gali išmokyti išminties, jei ją supranti visapusiškai. Bet aš matau ir kitus žmones, kurie sakosi, kad skaitė ar net suvokia daugiau nei ši Knyga, bet kiti pas juos išminties tarsi nemato. Todėl kalbant apie išmintį reiktų pasakyti, kad išmintis yra visuomet tik sąlyginė. Ji auga tik tuo laipsniu, kiek pasakančiam savo mintis asmeniui pritaria jam oponuojantis asmuo ar asmenys, jei tie visi asmenys yra nuoširdūs. Jei pritaria visi, tai pasisakymas yra tikrai išmintingas. Bet kad pritartų visi, tai turėtų būti dieviška tiesa... Nepakanka, kad atsirastų tikrieji dvasiniai lyderiai, reikia dar ir to, kad didelė visuomenės dalis jais pasitikėtų. Bet štai per visokias apklausas didelė visuomenės dalis sakosi pasitiki bažnyčia, bet mūsų visuomenei šiandien tikrai nuo to nėra geriau. Tikriausiai dėl to, kad tie neva dvasiniai lyderiai realaus autoriteto neturi ir jie nėra tikrieji dvasiniai lyderiai. Bet šiuo metu tą įrodyti tai visuomenei yra beveik neįmanoma. Šios problemos išnyks evoliuciniu būdu. Urantijos Knyga tikrai gali padėti išspręsti daug problemų, bet tam reiktų sutelkti nemažą būrį ir dvasingų, ir intelektualių žmonių, mokančių susikalbėti vienas su kitu, o ne aukštinančių save ir žeminančių kitus. Bet kokiu atveju sunkokas tas ateities darbas...
Jolanta: Taip, Urantijos knyga, kaip ir kita išmintingų žmonių skaitoma dvasinė literatūra duoda labai daug peno augimui. Tu pasakei teisingai, kad duotų išminties jei suprastų visapusiškai, tačiau kad suprastų visapusiškai jau turi turėti išminties. Užburtas ratas, o neturintys išminties tiek, kad suprastų visapusisškai.....ką jiema daryti. O čia jau turi būti pasitikėjimas lyderiu. Jei būtų tikri bažnytiniai lyderiai, žmonės taip nebūtų pasiklydę savo noruose ir tiksluose. dažnai pastebiu tokius dalykus, kad žmogus yra pasimetęs todėl, kad jo vidinis pasaulis nesutampa su visuomenėje eskaluojamomis vertybėmis, iš čia atsiranda priešprieša, žmogus yra draskomas iš vidaus dėl savo vidinių vertyvių ir jam iš išorės diegiamų vertybių priešiškumo. Pvz. žmogaus vidinė motyvacija jam sako, kad jam pats geriausias gyvenimo būdas yra ramus darbas, darni šeima, kad ir nalabai turtingai, bet ramiai. O nuo mokyklos yra diegiama, kad lyderiavimas yra svarbiausias, nes tik lyderiai uždirba didelius pinigus, o jie apsprendžia at gerai gyvensi. Man visai nenuostabu kad yra tiek savižudybių, turint tokius prieštaravimus bet ką gali sudraskyti. Išmintingi dvasiniai lyderiai sudėliotų manau vertybes į savo vietas, nes išmintingas žmogus nematuoja vienu matu visų, jis suvoks skirtingumus ir randa sprendimą tinkamą kiekvienam žmogui atskirai. O mūsų visuomenę reikia gelbėti, tik klausimas ar yra kam.
Pilypas: Jolanta rašo: O mыsш visuomenж reikia gelbлti, tik klausimas ar yra kam. Ar galima, Jolanta, isgelbeti visuomene? Manau, kad ne. Gal but imanoma isgelbeti atskira zmogu, bet jis to turi panoreti pats. Klausimas, kodel jis to nenori? Gal nezino, kad gali? O gal mes, zinantys, kazka ne taip darom ar nedarom, kad aplinkui tiek nezinanciu?
VaidasVDS : Gal nepraraskime visai vilties. Pateiksiu vieno mokytojo, buvusio Algimanto bendražygio, ištraukas iš jo bendravimo su dabartiniu mūsų planetos dvasiniu vadovu Makiventa Melkizadeku. Galima tuo tikėti, galima ne, bet visuose tokiuose pranešimuose gali būti tiesos: "Как ваш Планетарный Администратор, я получаю удовольствие от близкой связи с Христом Михаилом и Монжоронсоном, содействуя программам, которые были разработаны для этого мира. Как вам было недавно сказано, Христос Михаил одобрил и держит руку на стратегическом плане по исцелению этого мира, и других миров, что он «поставил свою подпись», как вы говорите, на этой программе улучшения и направления. Поэтому, я сам, и Монжоронсон, и все небесные духовные и моронтийные существа, кто здесь для этой работы, сейчас организованы, чтобы способствовать развитию вашего мира как можно быстрее. Вы увидите наши усилия как более продуктивные, по мере того, как пройдут месяцы и годы, просто потому, что мы организованы; мы в интерактивном режиме, мы вовлечены и у нас есть одобрение Великого Плана Христом Михаилом. Сейчас это вопрос инвестирования скорости в массу человечества, чтобы двигаться в направлении света, в координации всех ваших усилий, глобально, по направлению к кооперации и интеграции ваших общественных, политических и экономических структур. Будут, конечно, всегда те, кто уклоняется от участия, даже триста лет от сегодняшнего момента, но этих уклоняющихся будет становиться все меньше и меньше среди населения, и менее озлобленных, и менее могущественных, чем они сейчас или были в прошлом. Ваши жизни так коротки, ваши годы осознания так коротки, что у многих из вас пробуждение только на десятилетие или два, прежде чем свет потухнет, и вы пройдете к другой стороне. Мы стараемся привнести в молодое население осознание этого большого масштаба вашего мира, в начале их лет. Разве не было бы столь желаемым, такое огромное возрастание движения вперед, иметь двадцатилетних, тридцатилетних, полностью осознающими больший масштаб действий, и планов, и стратегии для вашего мира, что они бы намеренно – что они бы «с намерением» вовлекли свои жизни в поиски этих результатов? Вы, кто здесь, инвестировали ваши жизни с любовью в последние двадцать лет в эти направления. Если бы вы инвестировали сорок лет, это был бы вполне другой мир, чем тот, в котором вы живете сейчас. Мы предвидим, что в пределах двадцати лет, вы увидите огромные, позитивные изменения в общественной структуре вашего мира, как и в ваших обществах, ваших социальных услугах, которые предоставляются вам, в которых вы участвуете, как и в управлении вашего мира. Мы будем входить в контакт с вами, в совместном творчестве в течение некоторого времени, в эти годы, которые впереди, и если бы вы жили так долго, то вы бы увидели это как очень очевидное." Šis pranešimas perduotas praeitų metų pavasarį.
Pilypas: VaidasVDS rašo: Gal nepraraskime visai vilties. Vaidai, uzdaviau tuos kalusimus ne is nevilties, o noredamas padiskutuoti apie tai, ka mes (tie kurie galvoja, kad kazka zino) galime padaryti, kad sudominti kitus (apie kuriuos mes galvojame, kad jie nieko nezino) ka nors suzinoti. Jolanta, manau, irgi nera puolusi i nevilti. Ji tik klausia, kas gi gelbes visuomene?
Jolanta: Labas Pilypai. šiuo klausimu kurį laiką domėjausi ir turiu gana aiškų vaizdą, žinoma jis įgavus naujas žinias gali kisti. Tai ne tik religinės, bet ir psichologinės literatūros išvados. Žmogus būdamas tam tikroje sielos išsivystymo lygyje yra labai stipriai veikiamas tam tikrų žemiškų jėgų, pagal reinkarnacijos dėsnį po gyvulių siela pasiekusi tam tikrą išsivystymo lygį pereina į žmogų. Todėl dabar aš ir suprantu ką nori pasakyti UK apie gyvulinį protą. Žmogų valdo instinktai, jis ne tik kad negali pažiūrėti į amžinybės plotmę, jis negali savo gyvenimo plnuoti toliau nei šiandiena. Žmogus po truputėli tobulėja, tačiau kol prieina tokį lygį kai gali pats suvokti kas yra tiesa ir šviesa preina daug gyvenimų. pagal religinę literatūrą tokie žmonės turėtų būti valdomi labiau išsivysčiusių, čia ir yra kastų esmė. Mažo suvokimo žmogeliui reikia teisinų taisyklių, tačiau juk tos taisyklės turi sklisti iš žmogaus kuris pats gyvena jomis, kitaip kaip galimas pasitikėjimas. Tai kaip vaikas, kuris nesuvokia kas yra teisinga ir neteisinga, jam reikia pirštuku parodyti, be to bausmės ir nuopelnai už taisyklių laikymasi taip pat turi būti teisingi. Budizmas puikiai susitvarkė su šia problema. Kiek domėjausi (o šiuo klausimu nedaug) buvo skirtingos mokyklos. ir kiek mano ausis užgriebė informacijos skirtingos mokyklos buvo orentuotos į skirtingus išsivystymo lygius. nematavo jie visų pagal vieną kurpalių. Induizme taip pat yra gana svariai akcentuojama skirtingas ėjimas link Viešpaties, o metodai atitinka samoningumo lygius. Šiuolaikinė visuomenė manau jaučia dvasingumo badą, alksta žmonės. Yra gana didelis susidomijimas. Paskleista teisinga idėja gali daug ką padaryti, bet problema tame, kad valdantys žemo suvokimo žmonės neužleis pozicijos, kad gyvenimas būtų tvarkomas pagal jų taisykles. Problema labai gili, gal mes jos ir neturime spręsti, tačiau turėtų būti atviros salelės kur žmonės įgautų dvasinę ramybę būdami bet kurioje išsivystymo stadijoje, nes jei mokymai prieštaraus jų vidiniam balsui, jie bus atmestas, kaip netinkamas.
Jolanta: Vaidui, gerbiu UK, kiek esi pateikęs citatų iš jos, visada jos rasdavo atgarsį mano širdyje, nors ir nesigilinu į ją. Tačiau vidinis mano bansas labai stipriai prieštarauja lyderių pasisakymams. Gal tai ir yra tas atvejis kai šis kurpalis yra ne man skirtas. Manau, kad supratau kas man nepatinka. širdyje esu pedagogė :) todėl nesinori palikti žmogaus su jo nesusivokimu vienu su savimi. Suprasdama jo būdeną norisi jį mokinti. vakar vaidai viena tavo citata, Čarlio Čaplino žodžiai, suteikė ryžto žmogui kovoti prieš likimo smūgius. Tinkamas žodis tinkamu laiku gali kalnus nuversti. Kurį laiką bandžiau pakelti iš emocinės duobės bet nesėkmingai, nusiunčiau citatą nieko neaiškindama ir padarė stulbinantį dalyką. jei aš būčiau kalbėjusi apie Dievą, visus tikslus, neprisirišimus prie žemiškų dalykų, būčiau sukėlusi pyktį. O dabar tavo dėka, nors ir tu tiesiogiai negsalyvavai, dėka nepamenu kokio žmogaus kuris šią citatą įkėlė į šį forumą žmogus įgavo ryžto keltis ir tvarkytis gyvenimą. Tu pats nežinodamas gal būt išgelbėjai žmogų. Religijos puiku, reikia nuorodų ką turime daryti, tačiau be tinkamo lyderio nieko nebus, gal net ne lyderio o lyderių. O žmonių yra labai daug sutrikusių, pasimetusių. Man pačiai reikia lyderio kuris vestų už rankos mano pasirinktu keliu, nes priėjau tašką kai jau nebesinori improvizuoti. Tačiau tai turi būti žmogus kuris suvoktų mano širdies virpesius ir taikytų mokymus pagal juos.
Pilypas: Jolanta rašo: Problema labai gili, gal mes jos ir neturime sprжsti, taиiau turлtш bыti atviros salelлs kur юmonлs бgautш dvasinж ramybж bыdami bet kurioje iрsivystymo stadijoje, nes jei mokymai prieрtaraus jш vidiniam balsui, jie bus atmestas, kaip netinkamas. Gerai sakai, Jolanta, saleliu turi buti daug, kiekvienam lygiui ir skoniui. Ju ir yra daug: katalikai, musulmonai, urantai ir tt. Ir jau visi pradeda suprasti, kad visi yra reikalingi, kad reikia bendradarbiauti, o ne kovoti ar kritikuoti. Na o tiems, kurie nori buti nepriklausomi nuo lyderiu yra pasirinkimas tapti kitiems lyderiu arba likti vienam, kas irgi yra neblogas variantas, nes vienas likti vistiek negali, nes kiekvienas savyje turi dalele To, kuris yra Viskas.
Kukas: Lyderis yra dar viena role,kaip ir tarnas...ek...perskaitot kalnus dvasines info ir veltui,tik ego nupienejot, budistu(ne induistu) tustumos meditacija, jums irgi i viena ausi iejo pro kita isejo ir viso gero matomai...stai ka reiskia suprasti tik protu...
Kazys: Kukas rašo: Lyderis yra dar viena role,kaip ir tarnas...ek...perskaitot kalnus dvasines info ir veltui kol esam materialiam pasauly, tol bet kokios rolės neišvengt. Namuose esam tėvai ar vaikai, gatvėje praeiviai, autobuse-keleiviai, darbe - darbuotojai, turintis tam tikrą pareigybę ir t.t. Vieni lyderiai, kiti autsaideriai. nuo to niekur nedingsi, svarbu tik turėt dvasinį stuburą, viduje nesitapatint su role, nes rolė laikina, o dvasia amžina.
Kukas: ....plika akimi matoma tustybe...
Jolanta: Vienasm būti labai sunku. Juk suvokiam kad esame tik žmonės, ir pas mus kartas nuo karto iškyla visi žmogiški neigiami jausmai, kad ir sureikšminimas savo vidinių pasiekimų yra neigiamas reiškimys, ir nesvarbu kiek tu būtum pasiekęs toje srityje, o kita vertus kai verdi visada savo sultyse pradedi nebepastebėti blogų dalykų, pasidarai teisuolis, o tai jau išpuikimas. Kita vertus po kiek laiko pastebi kad tavo vertybės nelabai sutinka su visuotinomis, gali išsivystyti gyvenimo beprasmybė, kyla klausimas, o kam viso to reikia, gal geriau viską ųžbaigti čia ir dabar ir t.t. labai daug neigiamų jausmų gali iškilti (bent man taip būna), kai tu turi žmonių kurie tave supranta, tu išgrynimi po truputį grūdus nuo pelų, suvoki savo netobulumą, tačiau suvoki ir tai kad tu gali dar labai daug kur tobulėti, todėl turi ką veikti šioje žemėje. Aprašau tik tai ką išgyvenau. Aš asmeniškai suvokusi savo netobulumą pajutau išlaisvinimą. Nebegraužiau savęs dėl tam tikrų poelgių, bet kai supratau jų neigiamumą stengiuosi jš atsikratyti, tačiau tai darau be savigraužos ir panikos. kartą draugei pasakiau, fantastiška būti netobulai, tu tiek veiklos turi dar, tiek gali nuveikti. Suvoki kiekvieno mažo žingsnelio svarbą, nes nesieki tobulumo. Kiekvienas laimėjimas prieš save yra didelė pergalė, pasidžiaugi tuo ir ruošiesi naujai kovai. Bet visa tai tu turi su kuo pasidalinti, kažkas turi tau per petį patapšnoti, paprasčiausiai suprasti tave. kartais papeikti, gal net piršteliu pagrūmoti. Kitaip yra rizika, kad gali pasijusti Dievu, o tai jau visiškas pralaimėjimas.
Jolanta: Kukui, puikiai supratau tuštumos teoriją. Ji puiki, labai daug ką suvokiau savoje religijoje remdamasi Budistine literatūra, bet Kukai, tai ne mano kelias. Tuštumos teorija man yra svarbi tiek, kiek padeda man eiti savo keliu. O ji padeda, tačiau jos aš nesureikšminu tiek, kiek praktikuojantys šią praktiką. Mielas Kukai, gal tai ir tuštybė, gal.....bet tai turiu aš pati suvokti, tada bus priimti sprendimai. nežinau ar suprasi, bet tavo žodžiai nepasiekia širdies todėl, kad tu nesuvoki mano kelio. tai lyg mes daiduotumėm iš skirtingų natų, dainos abi gražios, tačiau kartu dainuojant neskamba. bet galime juk paklausyti vienos dainos, o tada pačiam padainuoti :) o gal kažką iš kitos dainos ir sau pritaikysime.
Simas: Tobulas buvo Jėzus Kristus, o visos mūsų kalbos apie savęs tobulinimą - tai vėjo gūsiai. Patarimas - mažiau kišti į galvą a' lia dvasinės literatūros, o daugiau skaityti pasaulietinės klasikos. Kaip rašė Paulo Coelho, jei eini savo keliu, tai visas pasaulis tau padeda..., o jei ne, tai jokie tapšnojimai per petį nepadės.
Jolanta: kartais gal geriau būti vienai.
Tadas: Tik vienatvėje gimsta pačios geriausios mintys, nes jos yra tavo ir niekieno kito
VaidasVDS : Pykstame todėl, kad bijome. O kodėl bijome? Bijome todėl, kad nežinome. Ar gali koks nors mokytojas padėti sužinoti viską? Viską sužinoti šiame gyvenime yra neįmanoma. Įmanoma tik mokytis nebijoti. Aš šiandien nebijau beveik nieko, nes mane to išmokė būtent Urantijos Knyga. Todėl aš ją ir rekomenduoju visiems. Aš viską gyvenime studijavau, "įjungęs kritiką". Tai galiu pasakyti tik vieną - kokią religinę literatūrą anksčiau nepradėdavau nagrinėti, labai greitai savo vidumi suprasdavau, kad tai ne tai, ko ieškau. Bet taip neatsitiko tik su vienintele Urantijos Knyga, nors ją studijuoti buvau susiruošęs iki to momento, kada pajusiu, kad tai - ne tai. Negano to ieškojau visur konstruktyvios kritikos šiai Knygai, bet ir tokios niekur neradau. Tik radau nemažai žmonių, daugiausiai užsieniečių (dauguma rusai) ir kelis lietuvius, kurie patvirtina mano nuojautas. Aš suprantu ir tuos žmones, kuriuos užplūsta pakylėtos emocijos, studijuojant religinius šaltinius. Manau tokie žmonės pridaro nemažai žalos, nors patys nori tik gero. Idealai gali būti labai gražūs, norai gali būti tik geri - bet rezultatas gali būti blogas. Kodėl mes vis dar jaučiamės blogai? Trūksta žmonių. Manau, jei Urantijos Knygą išsamiai tiek dvasiškai, tiek intelektualiai išstudijuotų apie 30-40 žmonių Lietuvoje, apie 1000 Rusijoje, ir t.t., ir tuo pačiu būtų visuomeniškai aktyvūs, tuomet mes tikrai galėtume siekti realaus dvasinio visos visuomenės progreso. Dar labai svarbi sąlyga būtų, kad tie žmonės nebandytų kelti savęs virš kitų bendraminčių, ir tuo labiau puikuotis prieš kitus.
Jolanta: Klausimas Vaidui. Ar gali būti žmogui klaidingi jo išgyvenimai ir pojūčiai. Kuo apsprendžiant vieno žmogaus išgyvenimai ir pojūčiai yra tikresni už kito. Kodėl tą patį atsakymą gaunantys skirtingi sprendimai gali būti skirstomi į gerus ir blogus. Tu išmintingas vyras esi Vaidai. Tai elementari matematika. Koks skirtumas ar vienu sprendimu tu gauni atsakymą, ar per 30 sprendimų, jei tas atsakymas geras, vadinasi geras. Skirtumas yra tik toks, kad jei nusirašinėji nesuvokdamas ką ir kodėl rašai, tada ir pats geriausias sprendimas nebus tau naudingas.
VaidasVDS : Atsakymas Jolantai Išgyvenimai yra tokie, kokie yra, o pojūčiai be abejo gali būti klaidingi. Pojūčius nulemia skirtingi patyrimai: vaikystė, paauglystė, šeima, aplinka, auklėjimas, mokymas, mokymasis. Kiekvienas atsako tik už save. Yra klaidinga atmesti viską, ką sako vienas žmogus, jei kuri nors to žmogaus savybė asmeniškai nepatinka. Teisingus sprendimus galima priimti tik, sugebant nešališkai pašalinti esantį ar įsivaizduojamą negatyvą. Tai padaryti sunku, to reikia mokytis. O mokytis yra sunku. Dažnai mes galvojame, kad priimame gerus sprendimus, nors realiai jie būna blogi. Ar sprendimai buvo geresni, ar blogesni, rodo tų sprendimų rezultatai. Rezultatai kartais pasimato tik po ilgesnio laiko tarpo ar po ilgo laiko tarpo...
Kukas: Visi jusu "db nieko nebijau","ak,kaip noriu tobuleti","koks as netobulas(a)" yra ego zaidimeliai.Leiskite pastebeti,kad pakol tas jusu,jus mulkinantis ego bus, visas jusu tariamas dvasingumas yra vertas ne daugiau uz sudvabalio ismatas.Gal ir grubai,bet teisingai
LaimaIrena: matai, Kukai, su tuo ego taip lengvai nesusidorosi. mano patirtis tokia - jam bujoti visomis galiomis leidau jaunystėje - norėjau visur būti pirma ir tokia buvau. o paskui atėjo momentas, kad supratau, kad tuštybė jau pasotinta, kad viso to nebereikia, kad gyvenimas gražus ir be to, tik reikia jausti momento grožį, prasmę, džiaugtis ir tenkintis tuo, ką turi. Aišku, ne visada tai pavyksta, bet...laiko dar šiek tiek yra
Jolanta: Vaidui, pacituosiu man brangaus žmogaus žodžius, o gal jis kažką citavo.... "Dievas kiekvienam duoda šviesos tiek, kiek gali atskiras žmogus pakelti". Dievas žino ką daro Vaidai. Tuo tikiu kiekviena savo kūno lastele.
Jolanta: Kukui, mielas brolau, man neįdomu kiek esu dvasinga. Aš kelyje, ir per šį gyvenimą noriu nueiti tiek, kiek man bus duota jėgų ir išminties. Esu čia todėl, kad manau, jog man gali ši svetainė padėti, kai pajusiu beprasmiškumą vėl dingsiu. Tačiau turiu pastebėti, kad per tą laiką kol manęs čia nebuvo atsirado šaunių naujų žmonių, tikrai gera matyti tai, kad žmonės ieškantys šviesos suranda vieni kitus
Jolanta: Miela Laima, labai gražiai parašei, ego tai ir yra tie saitai kurie laiko mus čia, kai jų nebebus mes čia jau nebegryšime. Tai tur būt ir yra kovos objektas, prieš kurį ne visada laimime.
LaimaIrena: Jolanta, niekur nedingsiu, turiu eilinį kartą pacituoti Satjos Sai Babos žodžius: „Mūsų gyvenimo tikslas - nukryžiuoti savo ego ant nuolankumo kryžiaus“.
Kukas: Miela Laima su Irena kartu sudejus,ciut ciut nesiskaito,pusiau nescios nebuna,ego ir afrikoi ego,tad vistiek nugarmesi pragaran,kad ir nusiraminusi.Velniai ten tave isjudins :-)
Jolanta: Aš tik galiu nuolankiai pasidžiaugti kad mūsų žemę aplanko tokie pranašai. Būtent tai ir turiu mintį kai sakau, jog parklupusi ir atsikėlusi išmokstu kažkokias pamokas. gal būt tiksliau tą būseną apibūdina nukryžiuoto ego terminas. Brt tai vienas ir tas pats. Kai nebeliks visiškai ego, būsime pasiekę tikslą, Kristaus vaizdas taps mūsų realybe. Išvada tokia, kad mes kalbame skirtingomis kalbomis.
Jolanta: Afrijoj ego juodesnis, nieko ne toks pat Kukai i
Kukas: Jolanta,rasei pukiai supratai tustumos teorija...hm...kaip tada randasi mintis apie tobulejima,apie as ta ar ana ir t.t,nesuprasta?!.Nors suprasta siaip
Jolanta: Suprasta, bet priimta tik tiek kiek reikia. Budizmas puikus mokymas, bet iš jo imu tiek, kad patenkinčiau savo poreikį. Skamba ne kaip, bet Budizme radau labai puikių paaiškinimų Katalikybės ritualams, suradau tam tikrų Katalikybės ritualų, bei stereotipų suvokimą. mes į šią religiją žiūrime iš skirtingų pusių todėl ir sunkiai suprantame vienas kitą. Tu žiūri iš vidaus, o aš iš išorės. Aš imu iš šios religijos tai kas man reikalinga mano pasauliui, tu iš pasaulio imi tai kas reikia tavo religijai. Tik man keista, kad šiame forume koncentruojamės įrodyti vieni kitiems trūkumus. O juk turėtume pasauliui įrodinėti pliusus bet kokio dvasinio augimo, domėjimosi dvasingumu. Labai tikiuosi kad kada nors taip bus. Tikintys žmonės nesvarbu kokiame kulte, jau yra tikintys, jų mintus jau skverbiasi į Viešpatį, tačiau kokia didelė visuomenės dalis aplamai nesusimasto apie tikėjimą. Čia turėtų būti veikimo laukas
Pilypas: Jolanta rašo: Tik man keista, kad рiame forume koncentruojamлs бrodyti vieni kitiems trыkumus. O juk turлtume pasauliui бrodinлti pliusus bet kokio dvasinio augimo, domлjimosi dvasingumu. Tikrai sunku visur matyti teigiama puse ir ieskoti geru dalyku, bet stengiames ir turim vis daugiau pozityvo :)
VaidasVDS : Jolanta, Urantijos Knyga ir yra tas veikimo laukas: 1) Ši Knyga ištaiso krikščionybės trūkumus, nes apreiškia tikrąją Jėzaus religiją - Dievo Tėvystę ir visų žmonių brolystę; 2) Ji analizuoja geriausias kitų religijų savybes; 3) Ji parodo įvairiausių religijų ir religinių pakraipų trūkumus ir tų trūkumų priežastis; 4) Ji apreiškia ir smarkiai išplečia Dievo ir Rojaus Trejybės suvokimą, sudėtingą dvasinę hierarchiją ir visus pagrindinius jos veikimo principus. Tokių žinių nerasi niekur kitur. Ir tą pastebėjau tikrai ne vienas aš. Rusų urantų forume šie klausimai yra labai gerai išdiskutuoti. Jų lyderiai yra labai stiprūs, gerai žinantys ir išmanantys visus dvasinius šaltinius. Tik su jais nelabai kas ir diskutuoja paskutiniu metu, nes jie labai daug temų jau yra išanalizavę...
Jolanta: Nepyk Vaidai, bet tai tik mano nuomonė. Bet man visda kėlė įtarimą dalykai kurie menkina kitus. ne tas geriausias kas garsiausiai rėkia. Gal ir be reikalo gryžau.
Kęstas: Ko čia, moterie išsigandai? Vyrai tau protingai pataria, o tu jau į krūmus... Nenorėk, kad visi tau tik pritartų. Urantijos knyga yra virš visų mokymų, kuriuos tekę skaityt, nes išaiškina tokius dalykus, kurie kitur tėra tik užuominomis paminėti. Nenori, neskaityk, juk niekas per jėgą tau jos neperša, blaškykis tarp savo jausenų, minčių ir šaukis tvirto peties. Bet žmogus gali padėti sau tik PATS, kitas gali tik padrąsinti, patarti ir tiek.
VaidasVDS : Jolanta, tu gali bėgti. Ar aš tave menkinau? Ar nors kažkuri Urantijos Knygos citata tave kuo nors menkino? Pacituok ką nors. Kartais būna taip, kad kažką praleidi, nepastebi. Bet vis tik tau reikia ir padėkoti. Supranti kai kurie žmonės eina į priekį ir jie tą jaučia. O štai tu atbėgi sukuri temas (už ką tau irgi ačiū pasakyti priklauso), padejuoji, ir vis tiek matosi, kad stovi vietoje. O ačiū tau už tai, kad tokiu savo elgesiu parodai, kad tie šaltiniai, kuriuos tu čia kartais pacituoji, dvasiniam augimui nieko gero neduoda. Aš čia kartais įdedu žmonių (mokslininkų tame tarpe) mintis, kad tik Urantijos Knyga yra jų Gyvenimo knyga, ir kad jie Ją surado po to, kai išstudijavo ir Bibliją, Koraną, Rytietiškas religijas, perskaitė daugybę žymių žmonių knygų.
LaimaIrena: VaidasVDS rašo: Aš čia kartais įdedu žmonių (mokslininkų tame tarpe) mintis, kad tik Urantijos Knyga yra jų Gyvenimo knyga, ir kad jie Ją surado po to, kai išstudijavo ir Bibliją, Koraną, Rytietiškas religijas, perskaitė daugybę žymių žmonių knygų. Tai ir Jolantai gal taip nutiks. Viskam savo laikas
Naktinis sargas: Vaidai, protingas vyras esi, neskubėk taip, nespausk Jolantos, viskam savo laikas, pats žinai. Kai supras ko iš tiesų ieško visoj toj vadinamoj dvasinėj literatūroj ir neras, tada susiras Urantijos knygą, kaip kad mes susiradom. O gal... ji mus surado? O jei neprireiks, tai jau jos reikalas. Juk dar jauna moteriškė, tokiai knygai subręsti reikia. Pritari? Pagarba
Kukas: Boze moy,koks tamsumas,atseit tik uk kazka duoda,na cia Vaidai jau galutinai mand pribaigei savo ribotumu.Pasiduodu
Jolanta: Kęstui. tas mane ir pribloškia, teisuoliškumas. Nesakau, kad Urantijos knyga bloga, bet kai ieškojau kažo konkretaus, būtent joje radau tik užuominas, būtenta apie žmogaus tobulėjimo ratus, ir nieko konkretaus. Tčiau remdamasi Budistinės literatūros pateiktai žmogaus tobulėjimo etapais, Induistinėmis kastomis ir Urantijos knygos ratais dabar turiu vientisą žmogaus kelionės žemėje tiklų, užduočių ar pažabotų ego vaizdą. neįsivaizduoji Kęstai kaip visų literatūrų informacija lipo viena prie kitos, ir sudarė visumą, išbaigtą, be jokių neaiškių tarpelių. Tik noriu pasikartoti, kad informacijos UK man nepakako konkrečiu klausimu, o klausimas apsprendžiantis žmogaus augimą, manau, kad tai labai svarbi informacija, jo dėka žmogus suvokia savo buvumo čia tiklą, ne abstrakčiai, o konkrečiai. Tačiau gal būt kažkas tenai ir detaliai nagrinėjama, nežinau, nes jos neskaičiau ir kol kad to daryti nenoriu
Jolanta: Pilypui, taip žmogau. Žmonių nenorą priimti ir kitokį pasaulį nei jo aš randu pateisinimą uolos teorijoje. Bet man vis tiek keista, čia susirinko pakankamai intelektualūs žmonės, kurie į pasaulį jau žvelgia ne pragmatiškomis akimis, ieško kas yra tikra, išrynina savo norus. Atrodo išlipę iš materialiojo pasaulio gniaužtų turėtū suvokti tokį paprastą dalyką kaip žmonių skirtinumai. Vieniems reikia nuorodų vienokių, kitiems kitokių, vieniems reikia saugumo religijoje, kitiems žinių, dar kiti nori savo kailiu patirti ką reiškia dvasinis augimas, pajusti kiekvieną to augimo žingsnį. Tai visiškai normaku ir taip paprasta. Ir kai kyla ginčai dėl tokių paprastų dalykų kaip parašytos citatos ne turinio analizė, kad joje gal ir ne taip yra, kas gali suteikti ne pageidaujamus, o priešingus rezultatus, bet atmetimas aplamai, be jokių konkrečių klaidų nurodymo. Kuo vertas pasakytas, tai nesąmonė, o aš ką sakau tai sąmonė. Kodėl aš turiu tikėti kito proto ar pojūčio vaisiumi, o ne savo. Tai taip elementaru. Juk diskusija ir vyksta nagrinėjant, o ne savo teiginių pateikimu, o kitų teiginių menkinimu be jokio paaiškinimo. Nemėgstu teisuoliškumo. na tai dar vienas ego per kurį turėsiu perlipti.
Jolanta: gaila. Buvau geresnės apie tave nuomonės Vaidai. Nieko tau nesakysiu, pats atrask savo klaidas ir trūkumus. Tik viena žinau, kad autoritetai kuriuos iškeliame patys griūna. Ir pagalvok apie teisuolio etiketę. Nors ne, noriu šį tą paaiškinti. Dedant kito žmogaus citatą reikia gerai pagalvoti, ar ji buvo sakoma tame kontekste, ar kalbos tema buvo panaši, remtis vien kad tai mokslininko citata.....tai dar nereiškia, kad ji tinkama visiems atvejams. Religija turi gydyti, pagalvok dar ir apie tai. smagios tau dienos
Jolanta: Mielas žmogau, Naktini sargai, ačiū už užtarimą, bet šiai dienai puikiai suvokiu ką ir kodėl darau. taip pas mane yra svyravimai, duobės ir pakilimai, bet aš jų nebijau ir jas suvokiu kodėl ir kas vyksta. kaip keista bebūtų toksai elgesys mane atbaido net iš smalsumo skaityti šią knygą, nes man nepatinka tai ką matau. Pati neorėčiau tokia tapti. nemenkinu UK, ji tur būt tikrai yra šauni, tačiau kol kas konkretaus žmogaus pasiakymai verčia abejoti jos veiksmingumu. Suprantu ir tai, kad knyga neatsako už žmogaus suvokimą, kaip ir krikščioniškos idėjos neatsako už dabartinių bažnyčių veiklą. DAR VAIDUI. Paskaityk paskutinę savo žinutę ir pamatysi kiek smerkimo, žeminimo ir pykčio yra joje. Net menkini kai kurias emocines būsenas. Atleisk Vaidai, kaip galima pasitikėti žmogumi, kuris naudoja patikėtus tau ar kitiems Urantams ir ne tik, dalykus, kad įgeltų po to tau. mano pasitikėjimas tavimi gryžo prie 0. nes tai žema, tai elementarus neišsiauklėjimas, bet tik tavimi. Kol kas čia yra ir kitų žmonių, kurie gal būt ne tiek daug citatų žino, bet ir gyvena tuo ką žino. Šį kartą nenoriu linkėti net sėkmės.
VaidasVDS : Labas Jolanta, Neskubėk daryti kategoriškų išvadų. Prisimink populiarias ir dažnai vartojamas frazes, tokias kaip: "Tiesa žeidžia labiausiai" "Geriausiai gydo šoko terapija" Ar esi pakankamai stipri, kad sugebėtumei tą suvokti. Jolanta, tu beje labai neaiškiai išsireiškei, besikreipdama į mane. Aš taip ir nesupratau, ar čia aš tave neva menkinau, ar Urantijos Knyga, ar dar kas nors. Beje pati padarei tokią kategorišką išvadą: "Gal ir be reikalo grįžau". Todėl ir atsakymas tau buvo tokio paties stiliaus. Supranti, kaip bebūtų, tu vis tik atėjai į Urantijos Knygos forumą ir su savo tokia išvada tu visą forumą tarsi sumenkinai. Bet tikriausiai pati apie tai net ir nelabai susimąstei. Save aš apginti galiu, Urantijos Knygą irgi galiu apginti, bet kitų žmonių minčių apginti negaliu, galiu tik pateisinti pagal savo suvokimo lygį...
Jolanta: Tada atsiprašau, Urantijos knygos menkinti nenorėjau. Negaliu menkinti to ko nesuprantu, juk nesu jos net skaičiusi. Šiai knygai jaučiu didelę pagarbą, kaip ir kitų religijų literatūrai.
Pilypas: Yra Vadimo Zelando knyga "Transerfingas", kuria noriu parekomenduoti. Man patiko ir padejo suprasti, kaip viskas cia veikia. Gal kas skaite?
Jolanta: Ačiū Laima, kas žino ka kada gali nutikti. Vienas pažystamas pasakė puikį dalyką, kai kažką tvirtini ar teigi, būtinai pridėk, šiandienai man atrodo taip. va šito man dar reikia išmokti, bet tai tiesa, juk mes nežinome kokios informacijos gausime vėliau, kiek tai įtakos mus kaip asmenybes.
LaimaIrena: Turi protingą pažįstamą, Jolanta. Smagu girdėt
Kukas: Kas tas yra dvasinis stuburas?
Kipras: tai kas palaiko tavo fizinį stuburą
Kipras: alfA rašo: tiesialiniškumas –proto, mastymo, požiūrio, vertinimo Kada nesugebama į reiškinį pažvelgti iš keleto pozicijų, keletu požiūrių, matyti jau esamas ir galimas pasekmes (ne vieną –daugiaskaitines) Ir dar; Išsivystymas iki kritinio taško, susiformavimas neišvengiamos sankryžos –jei šito nejaučiama-nefiksuojama –o tik lelee blablaa iš inercijos; tuomet ir gimsta tokia tema, kišeninį forumą pakeičia šeimyninis, didžiąsias raides pakeičia rūpestis raidžių taisyklingumu ir t.t. peržvelgiau: temoje parašyta 109 pasisakymų peržiūrėta 1540 kartų reitingas *** (iš penkių) išvada – neskubėkime vertindami; lengva kritikuoti - tai pagrindinis mūsų visuomenės bruožas - sunkiau pozityviai diskutuoti ir realiai veikti; peržiūrėjau specialiai – tas alfa nieko protingo ar/ir kvailo ir/ar bent ko daugiau neparašė; iš stiliaus - daugiau forume F1 - atpažįstu tą alfą – vėl patyrimas – kai reikia kažką kritikuoti, kad ir alg. jak. – jis sugeba, nors pats nepastebi, kad jo kritika būtent pasižymi tiesialiniškumu; kalbėdami apie kitus, mes atskleidžiame save, tokia ta žmogiškoji padermė - nesinori kartoti frazės apie krislą ir rastą man patinka vaidoVDS ir uranto konstruktyvumas; pilypo geranoriškumas; jolantos, elegijos, varnos ir kt. moterų atvirumas ir nuoširdumas; die Teufelsbuhle nepikti pasišaipymai; brolioxx romantizmas; visų nevardysiu, prašau nesupykti , bet rimanto tekstus skaitant 1:1 - alg. jak. retorika; kukas, fredas - provokatoriai gerąja prasme, bet toks įspūdis, kad jų galvose nuo informacijos kiekio maišalynė, nes savo teiginius kartais taip sumala, kad nesuprasi, kas norėta pasakyti; visiems linkiu tarpusavyje nesipykti; reaguoti į kritiškesnį žodį atlaidžiau, su humoru; padaryti šį forumą tikra uk skaitytojų bendrija; sudiev ir taip per daug prirašiau
Naktinis sargas: alfa rašo: Kada nesugebama į reiškinį pažvelgti iš keleto pozicijų, keletu požiūrių, matyti jau esamas ir galimas pasekmes (ne vieną –daugiaskaitines) kai imi matyti galimas pasekmes daugiskaitiniam pavidale, tai nusispjauni ir nieko realiai nedarai, nes nebežinai, kurią pasekmę pasirinkti
Fredas: . kiprai.., tikrai nesiruosiu nieko provokuoti..bet jeigu kai kurie megina daryti is UK 'urantizma', tai cia td. daugiau negu juokinga..
Vytautas1: Nematau, kad šitam forume kas nors bandytų daryt urantizmą gal ne viską perskaičiau, bet Kipro pastebėjimai man pasirodė taiklūs
LaimaIrena: Ar mes renkamės pasėkmes? Mes renkamės veiksmą, kurį sukelia/išprovokuoja priežastis. „Žmogus planuoja, o Dievas iš jo juokiasi“, nes neatlikęs veiksmo niekada nesulauksi norimos pasėkmės. Kiekviena pasekmė turi priežastį. Ledas susidarys tik tada, kai vandenį atšaldysim žemiau nulio laipsnių, o garas — kai vandenį ilgai šildysime arba užvirsime. Viskam gyvenime savo laikas, viskas turi prasmę; dažnai gyvenimas jums neleidžia rinktis ir delsti. Vėliau daugeliu atvejų jūs pripažįstate, kad tuomet pasielgėt geriausiai ir pačiu laiku. Paklauskite sėkmingai savo gyvenimą tvarkančių žmonių, kaip jiems pavyko tokiais tapti. Jų atsakymams bus bendra tai, kad visi jie pradėjo nuo idėjos, kuri kartu su stipria valia, atkaklumu ir tikėjimu ir atvedė juos prie sėkmės. Bet kokio fizinio pasireiškimo pradžia visada būna mintis, idėja. Sėkloje jau egzistuoja visas medis, nors dar tik įvaizdžio pavidalu, vikšre slypi gražios peteliškės užuomazga. Visi mes mokykloje girdėjome apie gamtos dėsnius, o apie konstruktyvų mąstymą ten nesimokėme, nes ir patys mokytojai apie jį mažai ką težinojo. Tiek Linksmų švenčių
Kazys: Sutinku su tavo mintimis LaimaIrena rašo: „Žmogus planuoja, o Dievas iš jo juokiasi“ tai jau tikrai
Pilypas: Kazys rašo: Sutinku su tavo mintimis LaimaIrena raљo: citata: „Ћmogus planuoja, o Dievas iљ jo juokiasi“ Jeigu zmoguje yra Dievo dalele, tada Jis juokiasi is saves?
Kipras: o jūs manot, kad Dievas neturi humoro jausmo? jei neskaitėt, rekomenduoju Neale Donald Walsch „Pokalbiai su Dievu“
Pilypas: Kipras rašo: o jыs manot, kad Dievas neturi humoro jausmo? Manau, kad tikrai turi. Kaip Jis gali jo netureti, jeigu Jis yra Viskas.
Kazys: Kipras rašo: o jūs manot, kad Dievas neturi humoro jausmo? jei neskaitėt, rekomenduoju Neale Donald Walsch „Pokalbiai su Dievu“ Perskaitęs esu visą seriją. Gal ir daugiau jau yra pasirodę nežinau, kokias 4 tai tikrai. įdomiai parašyta, lengvai skaitosi , net mano vaikai domėjosi, visas jiems atidaviau
Kazys: Ir Die Teufelsbuhle gerą tekstą čia įdėjo. nebuvau skaitęs, tik girdėjęs. Man atrodo, kad tokių vampyrų pilnas netas
Kukas: Kazy,o tu kokiu budu vampirini,prisipazink?
Pilypas: Gal visi mes bunam kartais vampyrais, kartais donorais? Prasanciam duok yra parasyta , todel pamaitinti vampyra irgi yra sventas reikalas, gal jis nemoka gauti tos energijos is kitur, todel ir prisisiurbia is donoro. Jeigu tas donoras geranoriskai atiduoda, tai jam ir sugrizta lengvai. Cia kaip su pinigais, turi buti srautas: gavai-atidavei. Jeigu uzsispaudei-smirdeti pradeda, sugenda
Kazys: O tu Kukai pats kuo užsiimi? KAS ESI, kad visus kaltini, iš jų tyčiojies ir egzaminuoji? Pagal tai visai paprastai identifikuojiesi. Esi tas pats andrius, nachalas ir kt. kuris forumo pradžioje taip reiškesi. Bjauru skaityti kaip tu ten kalbi apie moteris su moterim. gal be neto daugiau nieko ir neturi, brolau? gal visos tavo problemos iš to? Ko gero ir gyd. Tadas nemokėjo padėti. ramybės tavo sielai. Pasimelsiu už tave.
Tadas: Kazys rašo: Ko gero ir gyd. Tadas nemokėjo padėti. ramybės tavo sielai. Pasimelsiu už tave. Tadas labai norėjo ir stengėsi, bet buvo paliktas kvailio vietoje, nes vyrai, kaip žinia – bailiai, o daktaro bijo labiau nei Die Teufelsbuhle kryžiaus. O gal anas tuo metu laiko neturėjo - vis savęs ieškojo, kur pametęs - nes į susitikimą atsiuntė vietoj savęs draugę/bičiulę/žmoną
Kukas: Gerai Pilypai parasei,paguodzianciai ir ikvepianciai sakyciau apie vampirizma./Kazy,matai as visko nepamenu ka rasiau,kas ten apie moteris tokio? O del problemu tai atleisk brolau,tu sakai,tad jos egzistuoja tavo galvoje.As uz tavo galva nesu atsakingas.
Kukas: Bet as nesityciojau o tik pap..zdavoju,kartais reikia,faktas.
Cezaris Teruelis: Kukas rašo: Bet as nesityciojau o tik pap..zdavoju, matyt, visai nebesigaudau toj lietuvių kalboj. reikės rusų k. mokytis
Pilypas: Cezaris Teruelis rašo: Kukas raрo: citata: Bet as nesityciojau o tik pap..zdavoju, matyt, visai nebesigaudau toj lietuviш kalboj. reikлs rusш k. mokytis Pasimokyk, Cezari http://www.youtube.com/watch?v=g7iZ3w64j5I
Kukas: Vat dar kaip buna,zmones sako: Intelektas turi vystymosi stadijas ir ribą. Priėjęs ribą protas tampa diktatoriumi stumiantis organizmą ne į harmoniją o į destrukciją. Pirminis destrukcijos simptomas yra NEIGIMAS, kuris pasireiškia žmogaus charakteryje. Neigimo išraiška kova. Laimėti, nugalėti, sukritikuoti, įrodyti savo pranašumą, užkopti ant aukštesnio laiptelio hierachijos skalėje, prikaupti tai kas vertinama visuomenėje, išsaugoti tai kas mano: teisybė, tiesa, nuomonė, turtas, sutuoktinis, vaikai ir t.t. skepticizmas, kritikavimas, kova už teisybę, ginčai visa tai neigimas ir t.t. Yra daug neigimo formų. Išbristi iš neigimo liūno įmanoma tik nušvytimu. Taigi, nušvitusiu negali tapti tas kuris neišgyveno, nepatyrė neigimo ir sąmonės nepasitenkinimo - kančių. Kadangi visų kančių priežastis yra protas tai jis turi numirti ir gimti naujas protas. Akimirksniu griūna visi seni supratimai. Naujas protas – nauji supratimai. Seni supratimai naujame prote ne be tinka. Jeigu seni supratimai bus tempiami į naują protą, tai bus kaip svetimkūnis sukeliantis proto ligą. Protas taps sergančiu. Keičiantis proto formai miršta visas ankstesnis pasaulis. Pavyzdžiui.; pereinant iš linijinio proto į alternatyvų( išminties protą) griūna visa ankstesnė logika, pasulėžiūra. Jeigu nėbra linijiškumo tai nebėra hierarchijos ir pirmenybės atidavimo. Nebėra lyderių ir pranešesnių žmonių. Jeigu nebėra prote linijiškumo tai nebėra vakar ir rytoj. Vietoj to viskas atsiranda ČIA ir DABAR. Visiškai keičiasi ir stimulai. Įvyksta senos proto formos nusimetimas, numirimas. Nusimesti seną proto formą tai įpatynga savybė. Pavyzdžiui.; neįmanoma nusimesti proto tūrinio to paties proto priemonėmis. Jeigu protas kažką neigia tai jis neatsikrato to ką neigia bet priešingai užsitvirtina ir sustiprina tai. Vienintelė vieta proto turinio numetimo pačiame prote yra perėjimas į tokias proto abstrakčias kategorijas, kurios neturi tūrinio: Dievas, Visata, DAO, Begalybė, Nirvana ir t.t Bet netgi papuolus į šias proto kategorijas neturinčias tūrinio, protas įprastai vėl sugrįžta ir užpildo jas savo ankstesnėmis savybėmis. O tai uždaro protą patį savyje taip ir nerealizuojant atsiradusio naujo šanso. Pavyzdžiui.; linijinis protas Dievą padaro visagaliu, visažiniu ir t.t. O pavyzdžiui.; alternatyviame prote tokio Dievo nėra. Koks protas toks ir Dievo apbūdinimas. Protas tampa filtru. Žinoma atsiranda talentingi žmonės, kurie dėl šios priežasties neapibūdina tokių kategorijų kaip Dievas, DAO, Nirvana ir t.t. Tuomet jie papuola į kokybišką sąmonės būseną, kuri yra už proto, logikos ribų. Todėl pavyzdžiui.; tarp religinio tūrinio žinovų ir religinės pajautos yra didžiulė praraja. Religinio tūrinio žinovų milijardai o išties religingų vienetai. Taigi, numetus seno proto tūrinį reikalingos savybės formuoti naują tūrinį. Kitu atveju žmogus tampa priėjusio ribą intelekto savybių įkaitu ir yra pasmerktas įeiti į proto patologiją. Ju likimas NEIGIMAS. Tai aktyvūs kentėtojai. Jie neigia patys save tik kitame - <<neteisingame>>... Istorijoje mes turime nušvytusių žmonių pavyzdžių bet jie naudojosi visiškai kitokiomis proto savybėmis tai geras orientyras... Mes tai vadiname Šventais raštais. Tie visi raštai todėl ir Šventi, kad yra skirti esantiems patologijoje. Kaip Kristus sako: ne sveikūjų atėjau gydyti bet ligonių. Dar vienas keblumas norint pabendrauti su nušvytusiu yra kaip jį atpažinti!? Pavyzdžiui.; ne visi pamatė tarp Jėzaus kristaus Dievo sūnų, jį laikė aferistu, melagiu, iš velnio, durniu ir t.t. Arba pavyzdžiui Būdos tarnas, kuris būvo arčiausiai Būdos nenušvyto nes jis matė, kad Būda kakojo ne lotoso žiedais... http://www.supermama.com/forumas/lofiversion/index.php/%2520%253C/div%253E%253C/div%253E%2520%2520%253C/t704258.html
Fredas: Jeigu nebėra prote linijiškumo tai nebėra vakar ir rytoj. Vietoj to viskas atsiranda ČIA ir DABAR.....-> ir..kai sugebesi surinkti,sukaupti tuos 'CIA ir DABAR' tarsi karolius pakankankama kieki kad iseitu verinys,pries uzsidedant negalavok apie pati uzsidejimo procesa,bet buk toliau ' CIA ir DABAR' esamajam laike,...rasi ir visuma pasirodys save tikroveje. (poezija,palyginimus naudoju tarsi 'balzama' sielai}-{turiu omenyje 'balzama' ne Rygos ir ne su laipsniais.)
Kukas: Geras juokas padeda atsidurti "cia ir dabar",bet ar daug juokaujantis nusvinta.Nesu skaites.Aplomai su tuom "cia ir dabar" nereikia uzsizaisti,nes tai tik nusvitimo pasekme.Degancio lauzo pasekme yra siluma,bet vaizduojant siluma lauzo neuzkursi.I "cia ir dabar" nepapulsi be saves atradimo.Tai eiline iliuzija
Pilypas: Juoktis sveika, bet tam kuris juokus krecia, ne visada
NSO: Gerbiamieji,apie kokias pievas kalba?
Kazys: Eik tu, Tadai, taip ir buvo? Nepatikėsiu. o tai kaip viskas pasibaigė?
Kazys: Tikriausiai velniškai supykai? Ar teisus?
Tadas: Pykčio nejutau, tik ta komedija labai pralinksmino Aš juk irgi bailys, pratūnojau automobily, o į „mūšį“ pasiunčiau savo padėjėją. Jos ten pasirokavo, jaunylė buvo šoko ištikta, gryna neurotikė, nesigaudė situacijoje, vis manęs dairėsi, o manoji padėjėja dairėsi to Andriaus, ale bailys iš krūmų neišlindo. Taip ir likom visi apsijuokę savo pačių akyse. Teatleidžia jam Dievas. Naudos anas turėjo sočiai – įkvėpimo... Bile žmogui gerai, bet kažin ar gerai...o norėčiau, kad būtų gerai
Kazys: net nežinau, ką tau sakyt. O tu iš tikro gydytojas?
Kipras: Tadas rašo: Aš juk irgi bailys, pratūnojau automobily, o į „mūšį“ pasiunčiau savo padėjėją. o! čia esama ir savikritiškų asmenybių su tavim, Tadai, būtų įdomu asmeniškai pabendrauti, jei nieko prieš. kaip tau parašyt?
Tadas: Kipras rašo: o! čia esama ir savikritiškų asmenybių su tavim, Tadai, būtų įdomu asmeniškai pabendrauti, jei nieko prieš. kaip tau parašyt? Sveikas, Kiprai, rašyk čia, jei ką turi pasakyt
Tadas: Ot, tai ne. Apsimetėlis
Tadas: O ko nors reik? Iš daktarų visada ko nors reik
Kazys: Ne, nieko, bent dabar. tik šiaip paklausiau. Viso, važiuoju namo, jau 0,5 val., kaip darbas baigėsi. Nu, bet ir nuotykį čia pavarei, o tai skaičiau pradžią ir vis galvojau, kaip ten viskas buvo, tas bičas su tokia daugiaprasme diagnoze Iki sekančio susirašymo
Vaidas: Kaip rašoma Urantijos Knygoje "blogio nuolatinis aptarinėjimas naikina žmogaus ryšį su Dievu" ir pan. Pyktis, didelis žemų vibracijų išspinduliavimas - irgi blogis. Vis apsilankau šiame forume, nelabai suprantu ką čia rašinėjate šioje temoje, bet matau kad vis aktyvi ši tema - o būtent blogio aptarinėjimas tolina nuo Dievo. Tai atrodytų vis vyksta ši... smugdanti veikla.
Pilypas: Vaidas rašo: Kaip raрoma Urantijos Knygoje "blogio nuolatinis aptarinлjimas naikina юmogaus ryрб su Dievu" ir pan. Vaidas, primine, kad NUOLATINIS aptarinejimas naikina zmogaus rysi su Dievu. Tai reiskia, kad nereikia uzsimerkti ir nematyti blogio, bet reikia jo nuolat neaptarineti. O ka tada daryti? Reikia nuolat aptarineti geri, gerus darbus visokius ir tada jo (gerio) dauges. Toks jau desnis: kas turi tam duodama
Die Teufelsbuhle : JEEEEEEEEEEEEEEE Vaidai, bijai vilko - neik į mišką, t.y. GALI NEIGTI, kad egzistuoja melas, žmonių mulkinimas, smegenų pudrinimas, energetinis vampyrizmas !!! Tu toks šventas, kad niekad nepyksti? Šiandien pranešė apie musulmono žmogaus ir šeimos nužudymą ir visas vakarų pasaulis džiūgauja. Čia ne blogis? Geriau užsimerkti, bijant tų žemų vibracijų? Che che che vibracijų ! Juk Dievas, anot jūsų - tai Meilė. Reiškia ant kažko reikia visą blogį nurašyti? Che, galit ant manęs, NEPYKSIU, bet geriau nurašykit ant savo gyvūninio, egoistinio proto
Vaidas: Die Teufelsbuhle rašo: Tu toks šventas, kad niekad nepyksti? Nenaudoju žodžio šventas (nes jis nėra prasminis), galima naudoti žodį tyras. Tai nebūtina net visiškai būti tyram (šventam), tam kad nepykti. Čia tiesiog yra matymas kaip juoda ir balta, kad pyktis yra žemos ir griaunančios atskiriančios vibracijos - tai ar gali būti pateisinamas tokių vibracijų spinduliavimas sau ar kitiems? Ne. Kita vertus, jeigu jums atrodo kad pvz rūkalų dūmų pūtimas kažkam į veidus yra pateisinamas dalykas... tai atitinkamų ir patyrimų susilauksite pagal savo vertybes, pasirinktas laisva valia. Blogio pavyzdžiu yra tai kas atvirkščia Jėzui, pvz Kukas: Jis paneigia Jėzaus mokymus apie tai kad reikia mylėti priešus, ir rodo ir kursto nesantaika kitokiems. Nors Jėzus kalbėjo ir apie kitų nenuteisimą (bausmės priskyrimas), bet ir čia Kukas rodo kaip daryti nereikėtų.Kukas rašo: As tai linkiu,kad jie isnyktu nuo zemes pavirsias o tu velne pasistenk,kad taip ivyktu,imk sau i pragara,tegu biski pasidegina kurorteO gal juokauja... nelabai suprantu. Iš esmės, bloga energija - tai kas suskaldo, atskiria; gera energija - tai kas suvienija, integruoja, sujungia. Todėl Dievas akivaizdžiai tobulas gėrio šaltinis.
Kukas: Kas apgailietina tas apgailetina,nuzude zmogu ir dziaugiasi vakarai,net issilavine vadovai.As tai linkiu,kad jie isnyktu nuo zemes pavirsias o tu velne pasistenk,kad taip ivyktu,imk sau i pragara,tegu biski pasidegina kurorte
NSO: Reikia suprasti kas tas blogis yr.Pasakyt kaip Vaidas kiekviena davatka gali,bet kas is to?!
Pilypas: Kaip tai, kas is to, cia gi priminimas tiems, kas girdi. O kas yra blogis, skaityk instrukcijose
Kukas: Vaidai,ar tau nepabodo davatkotis,tyras tu avinelis,isauges patapsi tyru avinu.As net neturiu ka tau atsakyti,toks nesubrendes,iliuzijas skleidi eblekokias: 'Kukas paneigia Jezaus mokymus',vah vah,jauciuosi tiesiog pagerbtas,tik staiga suvokiu,kad taip pasakyti gali tikrai perprates Jezaus mokymus,ivygdes praktikoi ka Jezus moke,bet ar Jezus moke davatkizmo,blyn,tos jakubeniskos davatkos....tiesiog patyleti geriau.Gali neatsakyti Stai vatikano komentaras del Osamos zuties: „Kaip visi žinome, Osamai Bin Ladenui tenka atsakomybė už tautų susiskaldymo ir smurto kurstymą, dėl kurio žuvo daugybė nekaltų žmonių, už religijų instrumentalizavimą tiems tikslams. Žmogaus mirties akivaizdoje krikščionis niekada nesidžiaugia, bet apmąsto kiekvienam tenkančią atsakomybę Dievui ir žmonėms, taip pat tikisi ir stengiasi, kad kiekvienas naujas įvykis būtų proga kurti ne dar daigiau neapykantos, bet taiką“, - sakoma Šventojo Sosto Spaudos salės direktoriaus t. Federico Lombardi SJ pareiškime. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-02-sventojo-sosto-spaudos-sales-direktoriaus-komentaras-del-osamo-bin-ladeno-zuties/62152/comments/2#list gaunasi tipo dievas nubaude nekadeja,tik ar buta cia aplomai dievo,juk isake 'NEZUDYK'.Pedofilu klanas eilini karta irode savo kompetencija o tiksliau nekompetencija dievo pazinime,dievo turejime savyje.Tai vat, as noreciau pavyzdziui,kad sita antikristo imone isnyktu
Kukas: galetu ir visos davatkos isnykti,tik debilizma skleidzia
Robis: pasakius a, būtų gerai pasakyt ir b, kuki 'Atkreipdamas dėmesį į džiūgavimus dėl Bin Ladeno mirties, Vatikanas įspėjo apie pavojų, kad tai galėtų sustiprinti neapykantą ir ragino imtis taikos veiksmų.'
Kukas: Kokie tie taikos veiksmai,zinome,ir ar tas nors kiek sumenkina ju pritarima Osamos nuzudymui,nu ne,beja per zinias sake ji nuzude apgalvotai,pats Obama kalbejo,tipo teisti nesiruose.Stai tau 21amziaus barbarizmas.
Robis: o tau rugsėjo 11 ir kiti teroro aktai ne barbarizmas?
Kipras: Tadas rašo: Sveikas, Kiprai, rašyk čia, jei ką turi pasakyt ok. supratau Robis rašo: o tau rugsėjo 11 ir kiti teroro aktai ne barbarizmas? visos žudynės yra barbarizmai - gyvūno, žmogaus, net vabzdžio. neužmirškim ir dvasinio barbarizmo, mus lydėjusio ir tebelydinčio. Ką daryt? pasistengti patiems nebūti barbarais. netikiu pasaulio, visuomenės išgelbėjimu. tikiu tik pastangomis savęs paties išgelbėjimui
Vaidas: Kukai, su tuo kas akivaizdu nepasiginčysi... nors protas gali įvairiausių pasiteisinimų sugalvoti. Naiviai tikėjausi, kad suprasi savo klaidą... ir suprasi kaip viena maža klaida gali lemti kaip "drugio efektas" daug blogio kūrinijoje. Bet atrodo tu turi ką veikti ir be Dievo valios. Tai tavo valioje, svarbu kad bent tai darytum sąmoningai. Nesinorėtų rašyti temoje, kuri vis gilina žmonių mentalitetą dėl pykčio, bet... santykinai, galbūt kažkam pravers ką pasakysiu: "Amerika" įvykdė 9/11 ataką ir suvertė kaltę Osamai ir jo tėvynainiams - už tai paskelbdama karą ir smukdydama savo kaip šalies ekonomiką, leido tam tikroms organizacijoms ir asmenims susižerti milijardus dolerių dėl naftos siurbimo Osamos šalyje ir šalia. Rusija irgi taip pat daro, norėdama pradėti karą su kokia nors valstybe sukuria išpuolį prieš savo paties žmones, ir suverčia atsakomybę tai šaliai. Dalis žmonių naiviai tiki oficialiausiais žinių kanalais, tačiau realių darbuotojų, susijusių asmenų pasakojimai tampa negirdimi. Nėra ir visai taip blogai, visgi nemaža dalis žmonių žino kad būtent taip yra. Nužudyti Osamą buvo geriausias kelias, kad visa tiesa būtų ir išliktų kuo labiau nuslėpta. Tiek trumpai, yra svarbesnių darbų nei apkalbinėti tai kas populiaru.
nevanduo: Vaidas rašo: Amerika įvykdė 9/11 ataką ir suvertė kaltę Osamai ir jo tėvynainiams - už tai paskelbdama karą ir smukdydama savo kaip šalies ekonomiką, leido tam tikroms organizacijoms ir asmenims susižerti milijardus dolerių dėl naftos siurbimo Osamos šalyje ir šalia. nesąmonė. gryna antiamerikietiška propaganda, vandenėlio pilstymas. Jaunas esi Vaidai, nežinai, kokių nesąmonių esam girdėję sovietinio totalitarizmo laikais...
Fredas: pala..pala..berods yra Dievo isakymas 'nezudyk', ar kaip ten,,o gal nera jokio isakymo?..hm////idomiai cia kzkp.susiveda nesusivede galai.
Kukas: Kiek civiliu nuzudyta nuvercian talibana,huseina ir t.t,pagal USA tikslas pateisina priemones,tad ner ko teroristus kaltint.Vakaru ale nekalta liaudys tyledami pritaria agresoriu veiksmams ir gauna atkirti.Pagal mane mes nusipelneme sunaikinimo./Vaidai,verciau tylek,kol tyli rodaisi tyras, tik issizioji,ir... pasirodo avinas.
Vaidas: Kukai, tai tu kurie pataikauja tavo ydoms vadini gražiai, o tuos kurie parodo ką galima tobulinti nelabai gražiais žodžiais? Aš galvoju, kad galbūt čia ateina žmonės, kurie prisiima atsakomybę sau, ir siekia dirbti kartu su Dievu. Tai toks žmogus siekdamas keistis, tuo pačiu įvertins konstruktyvią kritiką ir judės toliau. Manau galiu kalbėti ir apie dalykus, kurie manęs nedomina. Šiuo atveju, "įdomus" reiškinys, kai atrodytų žmogus ir domisi dvasiniais dalykais, bet tuo pačiu kalba akivaizdžiai piktus dalykus... tarsi palaiko dvasinių mokytojų idėjas, bet praktiškai jas ir paneigia... ką toks žmogus veikia tada bendraudamas su kitais.... kodėl tai daroma.... Mano akimis žvelgiant tai, skaičiavimas žudymų, teisimas... visa tai pilna neigiamų emocijų. Nors pilna literatūros, visi mokymai kalba apie tą patį, kad taip daryti nereikėtų... tai kaip taip gali būti... galbūt žmogus nori būti šalia tvarkingų, kad pasijaustų tvarkingu, o pats nesirūpina tvarka... Kukai, aš nežinau ką tu vadini davatkiškumu, bet jeigu teigsies paaiškinti... manau perskaityčiau. Klausimas ir esmė - glūdi vertybėse, ir galbūt tokiose, pagal kurias gyvenama. Tai jeigu Jėzus sakė mylėti priešus, o tu atvirai rodai priešų smerkimą - tai čia davatkiškumas tai panaudoti kaip blogio ir nuodėmės pavyzdį? Ar sakymas kad tu nuodėmiauji - būtų netiesa? Ir ar tikrai tuo tiki? Ir jeigu klystum, ar turėtum drąsos pripažinti savo klaidas? O gal dėkingumo padėkoti? Aš tikrai gerbiu visų laisvą valią, Kukai, bet pavyzdį siektinų vertybių rodau taip pat. Klausimas yra tik ar tu laimingas, ar tu džiaugiesi Dievo kūrinija ar ne. Esu atviras pokalbiui, kad ir telefonu ar gyvai, jeigu norėtum pakalbėti. Bet tu tarsi neturi dvasinių tikslų? Galbūt tai yra kažkoks forumo personažas pagal tam tikrą strateginį planą apreiškiantis įvairias pozicijas priklausomai nuo kintamųjų... Kaip suprasti tą piešinėlį "AR DANGAUS atradai karalystė?" ? Ar tu esi Jėzaus mokinys, kurį galima atpažinti pagal tai kad tu myli visus taip kaip visus mylėjo Jėzus, kad galėtum už "draugą" numirti (nes pasak Jėzaus nėra didesnės meilės nei tai)? O gal esi, "ša ša ša.... tyliai", "temos nukreipimas, šalutinė tema, šalutinė tema... dėmesio atitraukimas..."? Manęs tai nejaudina tokie dalykai, "tas gyvenimas kurį gyvenate jus teisia" kaip Jėzus sakė.. nes turiu ir taip ką veikti. Bet aš tikrai esu linkęs visiems padėti... jeigu kas ištiesia ranką link to, tai jeigu yra kokia painiava.. galima įvesti tvarkos. Manau vienas iš dalykų, ką galima parodyti tiems kurie yra labai moksliški.. ar pilni nuostatų, tai meilę ir ramų, šiltą bendravimą.. Nežinau kiek kiti tokios meilės supras. Tai iš mano pusės, meilė piktam žmogui, jau yra laimėjimas. Siūskime meilę amerikiečiams, ir Osamai... mes už tai atsakingi.
Pilypas: Jezus sake: klausykit, tie kas girdi. Tai va, jeigu tu girdinciuju butu daugiau, daugiau butu ir tu kurie supranta, kad mirties nera, kad cia yra ne asaru pakalne, o sielu gimimo vieta. Todel nereikia pergyvent, kad kazkas kazka nuzude, reikia suprast, kad abu ten bus, tik vienas anksciau, kitas veliau ir dar neaisku, kuris is ju kuri pralenks dvasiniame augime, nors cia aisku ne lenktynes, bet vistiek viska suprantam palyginime. Pvz zmogzudys gali nuosirdziai atgailauti ir sekancia diena atvirsti kitu zmogumi, o nuzudytasis prikeltas kitame lygyje dar ilgai buti nesamoningu "pilieciu", mirtis gi asmenybes nekeicia, pakeiciamas tik kunas
Kukas: Tai taves domina ar ne visgi dalykai apie kurios kalbi?
Kukas: Ispuikes akiplesa,besidangstantis kalbomis apie meile.Stai jums jakubiniska mokykla,tik anas trejibe dangstosi.
Vaidas: Labai gerai, Pilypai, rašai.. kad šiuo atveju ne mirtis yra svarbus momentas, o tai ar žmogaus siela bus išgelbėta.... ir kokios kokybės yra jo sąmonė.
Die Teufelsbuhle : JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE chebryte, nepykit ant Kuko, anas mano vaikis - geba paerzint
Vaidas: nevanduo rašo: nesąmonė. gryna antiamerikietiška propaganda, vandenėlio pilstymas. Jaunas esi Vaidai, nežinai, kokių nesąmonių esam girdėję sovietinio totalitarizmo laikais... Tai čia turbūt tiems, kurie manimi dar tiki. Trumpi pavyzdžiai tai, kad pvz yra tokių žmonių apkaltintų kad skrido lėktuve jį užgrobę, kurie dar ir dabar gyvena pasaulyje ir net nežino kodėl jų asmuo su vardu pavarde ir nuotrauka buvo panaudota.. kad atseit jie tame lėktuve skrido, didžiulis metalinis pastatas šiaip sau nesugriūna nuo lektuvo viršuje, didžiuliai metaliniai strypai buvo specialiai ir tolygiai gražiai įpjauti skersai kampu, vykstant lėktuvų atakai žmonės girdėjo kaip stiprus sprogimas buvo pastatų apačioje, o Osama... norėdamas šlovės, realiai gali prisiimti bet kokia neganda, kad atseit tai jis tai padarė.. kad tik jam būtų garbė, ir kad jis tai padarė, o dar prieš kelis metus buvo svarstoma amerikoje karininkų dirbusių amerikoje amerikiečių apie teroristų galimybę pulti tuos du pastatus ir pentagoną... tiesiog teoriškai, patys amerikiečiai nagrinėjo tokias galimybes... Dar buvo vienas video su Osama sufabrikuotas, kur buvo net ne jis, nepanašus.. ir rodomas per tv.... Neseniai amerikoje didžiuliai suėjimai į gatves vyko su protestais... ir visi laikraščiai, visos televizijos apie tai tylėjo, tik per youtube ir žmonių parašymus buvo galima matyti kad tai vyksta... tokie didžiuliai masinės informacijos priemonių valdymai gali vykti.. apie kuriuos turbūt neįsivaizduojat. Man tikrai nerūpi, kuo jūs tikit, svarbu darbas su savimi, darbas dėl kitų, o tai ką kas pasakė, ar ką kas blogo padarė... nėra labai prasminga apie tai kalbėti. Tiesiog, kai imiesi kokios nors veiklos, nebent galima į tai atsižvelgti. Ir ne pokalbius turiu omeny. Dėl, Kukas, nežinau ar čia vardas ar slapyvardis, tai tiesiog galbūt ir kitiems keliu klausimą... nežinau kas čia per reiškinys, galbūt esu naivus. Galbūt žmonės meluoja, keikia kitus, teisia kitus ir paskui sako kad visa tai labai normalu. Kitame forume, kaip suprantu Kukas atrodo ir rašė... kad "aš gink Dieve nesu Urantas"... tai tarsi yra nusistatymas prieš Urantijos Knygą... galbūt kai pats nesi įklimpęs į visokius melavimus, vardų slėpimus... tai pradeda būti sunku suprasti kitus ir jų mastymą kurie taip daro. Juk būtų absurdas, kad taip garsiai rėkiama baimė būti Urantu, baimė būti panašiu į atsidavisio tarnystei žmogų Algimantą, ir mokymas kad kitus reikia teisti kokie jie blogi, vadinti avinais, nurodynėti kad kiti turi tylėti, smerkti ir sakyti kad tas ir anas nusipelnė pragaro.... juk tai akivaizdi nesamonė, tiesa? Ar aš čia vienas taip matau? Gal čia "dramblys kambaryje" situacija...
Kukas: Juk rasiau tik issizioja ir pasirodo ia ia ia...D
Kukas: Vaidai,nusiramink,niekas tavimi tiketi nesiruosia,visai jau pabludai zmogau,juk perspejau verciau patylek,o dabai net nejuokinga,vat todel as gink dieve ne urantas,sugebek atskirti knyga nuo "urantu".Bandyk laimes kokiame malaletku forume ,gal net guru tapsi.Seniai jau laikas jums mokyti.Kiek jau metu f1 ruosia mokytojus.Per tiek laiko du univeru diplomu igytum,tinginiai jus neaiskus kazkokie
Vaidas: Kukai, ramybės man tikrai netrūksta, ryšyje su Tėvu manau niekam jos netrūksta. Todėl ramiai ir siūlau bendradarbiavimą, keliu klausimus - bandydamas suprasti kaip yra iš tikrųjų. Kaip sakiau manęs nejaudina ir nedomina tokie dalykai, aš tik šiaip iš tos pusės, kad niekada tuo neužsiimu, be to patinka kartais išryškinti ar tiesiog matyti tą kontrastą iš vienos pusės keiksnojimai ir logikos trūkumas, iš kitos pusės polinkis bendradarbiauti ir pagalba, draugiškumas... Iš paskutinio komentaro, jau manau galima daryti išvadą, kad su amžiumi žmogui galima ir keiktis ir pykti.. niekas jų atseit už tai neteis, ir savo atsakomybės jie gali tame visiškai nematyti. Kukai, aš tikrai rimtai žiūriu į dvasinius dalykus, ir ne dėl Urantijos Knygos. Netgi buvo momentas kad prieš Urantijos Knygą daug rimčiau į juos žiūrėjau. Dievą girdėti pradėjau irgi dar nežinodamas apie tokią Urantijos Knygą. Tiesiog natūralu pripažinti visus dvasinius mokymus, jeigu jie geri, jeigu gali duoti kažką gero. Čia, ar bet kokiam kitam dvasinio pobūdžio forume lankausi irgi tik todėl, kad ten žmonėms yra aktualūs dvasiniai siekiai, ir "normalesnis" gyvenimo būdas. Turbūt keistumai prasideda tuomet, kai susiduriama su tais "senais krienais" kaip kai kurie vadina, kurie nenori keistis, nenori nieko keisti.. o tuo pačiu - nieko doro nesiekia. Tada nustoja galioti logika.... Diplomai, vėlgi kažin ar susijęs dalykas su dvasingumu. Aš eičiau galbūt ir trečio diplomo, bet jei studijos kainuoja 7000Lt į metus, tai kažin kas gali eiti ten. O bendrai, nors ir sunkiai... vistiek kažkiek informacijos pavyko ištraukti iš tavęs paaiškėjo kodėl tu tiek stumi ant "urantų" termino... kodėl leidi sau visus keiksnoti ir skleisti pyktį... Smagiausia turbūt būtų realiai pakalbėti su tavimi... įdomu kaip būtų paneigiama logika ir išsisukama nuo tiesos realiu laiku. Nors vėlgi tokie užsiėmimai, nėra pagal Dievo valią. Labiau tai kad bandoma parodyti tvarką ten kur yra chaosas. Pabandykime viską susumuoti. Atrodytų, kad aš tiesiog rašydamas paminiu dėsnius ir vertybes apie kurias kalbėjo tiek Jėzus, tiek Urantijos Knygoje yra rašoma. Tada, yra teigiama, kad siekti gėrio yra nemadinga, ir smerktina. Taip tik avinai daro kad yra geros širdies, nuoširdūs, kad nori kažkam padėti, gerbiant kitų laisvą valią... Na lyg ir viskas, nėra ką pridurti.. tiesa?
varna: Vaidas rašo: galbūt kai pats nesi įklimpęs į visokius melavimus, vardų slėpimus... tai pradeda būti sunku suprasti kitus ir jų mastymą kurie taip daro. Duok Dieve, kad tau, Vaidai, niekados taip neatsitiktų, nes tai toookkkkiiiiaaaa pelkė, patikėk. Mėgstu stebėti, na, toks paukštis esu, tai ko tik neprisižiūrau... Žodis turi didelę galią, „vibracijų“ tų visų terminas man svetimas, gal kad esu jau nebe varnikė, bet baisiausia, kai žmonės bendraudami tik internetu, vienas kito realiai nepažindami, tiek vienas apie kitą visko nesąmoningai, atsiduodami azartui, prisifantazuoja, kad paskui iiillllggggaaaaiii iiillllggggaaaaiiii laižosi sielos žaizdas. Niekam to nelinkiu patirt.
Kukas: Gal visgi uzteks pezalu Vaidai,gelbek savo isdidumo likucius ir bendrauk su ne krienais,bet tyrais ar asilais,whatever.Paaugsi pabendrausim.tiek
Vaidas: Kukas rašo: Gal visgi uzteks pezalu Vaidai,gelbek savo isdidumo likucius ir bendrauk su ne krienais,bet tyrais ar asilais,whatever.Paaugsi pabendrausim.tiek Mano matymu, tu esi nuolaidus savo ydoms, ir nesuvoki kokią didžiulę žalą tai gali padaryti tūkstančiams jau mažoje laiko atkarpoje. Taip, galima klysti, bet negėda būtų jei bent būtų siekiama gero. O dabar atvirai nuodėmės laikomos kaip normalus dalykas ir piktinamasi kitais kurie tai pastebi. Kukai, aš jaučiu meilę.. visiems žmonėms, pažįstu žmonės iš vidaus savotiškai... ir noriu kad jie gyventų laimingai, būtų savimi, nenoriu kad kokie nors lengvabūdžiai propaguotų blogį ir taip pripildytų visų žmonių gyvenimą daugiau kančios, sielvarto, pasiklydimų. Nemanau kad tai kuo nors skiriasi nuo to kas pripažįstama visų kaip tiesa, dora. Žmonės visi lygūs yra, todėl su visais ir bendrauti galima. Ir žinai, kai kalbi iš širdies, tai nereikia galvoti ką rašyti... gali kalbėti ištisai. Ir kalbu teiginiais, ne nurodymais kam nors užtilti. O pas tave nurodynėjimų daug, teiginių mažokai. Darbingos dienos tau, ir paprastumo kuris galbūt leis aiškiau susivokti, sklandžiau naudotis savistaba.
Gerdas: ko pyksti kukai? niekas tavęs krienu nelaiko, maža, kas ant liežuvio užplaukia kam nors. vaidas bent nuoširdžiai rašo, o tu rašyk, kaip tau išeina, man patinka tave skaityt tik kažkiek gaila, lyg tiek būtum žinių galvą prikišęs, kad ir pats nebesigaudai, kur tiesa, o kur ne. bet viską patikrint galim tik asmeniniu patyrimu. jei dvasiškai esi ramus, randiesi teisingam kely, jei ne - klystkelyje. čia aš pagal save
Kipras: Gerdas rašo: jei dvasiškai esi ramus, randiesi teisingam kely, jei ne - klystkelyje. čia aš pagal save yes, gerdai, pritariu
Kukas: Apgailestauju,davatku nuomones man rupi maziausiai.Suprask viena karta sventas bukumas.
Kipras: kuki, keisk plokštelę, dėstyk savo nuomonę, pagrįsk, kaip dėsto vaidas. galėčiau tave į miltus sumalti, kaip algirdas žadėjo algimantą bet mūsų tikslas nemalt vienas kito, o diskutuoti, dalintis nuomonėmis ir patyrimais, ar ne taip? tavo visus linkus skaičiau specialiai. man atrodo, sieki išgryninti savo asmeninę filosofiją iš to viso jovalo, kurs pateikiamas neto platybėse, net iš supermamų linko pasidalink sėkmiaus
Kukas: Kiprai,kodel tureciau reaguoti i nesamones,neprivalau net aiskinti,vienas d. paraso beleka,beja buvo atsakyta,tik atsakymas proignoruotas,siaip dar mandagei elgiuos,kitas seniai butu pasiuntes/ Noreciau,kad "sumaltum mane i miltus",tik speju,nieko neiseis.Na tarkim,as sakau,pirma reikia save pazinti ir atrasti D.K(beja,tavo ginamasis net nezino prie ko tas ir sekmingai pretenduoja i ilgaausiu karaliu D)Nu davai,sumalk,prastumk savo filosofija,tep skant,kad jau taip kalbi o mes paziuresim.Ir atsakyk jei sugebesi kas tas yra dvasiskai ramus ir dvasiskai neramus? D
Vaidas: Buvo pateiktas vienas argumentas, nors ir neaiškus: Kukas rašo: <...> beja buvo atsakyta,tik atsakymas proignoruotas,siaip dar mandagei elgiuos,kitas seniai butu pasiuntes <...> as sakau,pirma reikia save pazinti ir atrasti D.K(beja,tavo ginamasis net nezino prie ko tas ir sekmingai pretenduoja i ilgaausiu karaliu D) Diskusija apie tai nukėliau į paties Kuko temą: http://urantija.forum24.ru/?1-10-0-00000004-000-0-0-1304666819 nes, pilnai atsakant i jo klausima buvo keliami ivairus pasvarstymai, klausimai, buvo noras bendradarbiauti ir diskutuoti. tačiau viso to atsisakyta, tarsi siekiant kad nors klausimas keliamas, atsakymas i ji, ar kaip pats kukas isivaizduoja tai yra tabu.
Kipras: Die Teufelsbuhle rašo: Kontrolierius. Jis nori kontroliuoti ir diktuoti, mano, kad geriausiai žino, kas yra gerai ir kas blogai, kokie turi būti kiti ir kaip jaustis. Kontrolierius nepaisys aplinkinių emocijų, jei jos neatitiks jo taisyklių. Jis trokšta dominuoti, todėl stengsis kitus pažeminti, nusodinti. Die Teufelsbuhle rašo: Kritikas. Visuomet jaučiasi galįs kitus teisti, yra kritiškas, kaltinantis, smerkiantis. Linkęs visus nusodinti, menkinti, sugeba meistriškai atskleisti kitų žmonių ydas. Kuo mažesnis ir labiau sugėdintas pasijusite, tuo labiau Kritikas triumfuos. gerai įsiskaityk, kas parašyta, dėkui Die Teufelsbuhle. kam tave sodinti, jei pats save esi 'pasisodinęs'
Kipras: dvasiškai ramus, kuris žino, kas jis esąs, o neramus, kuris niekaip nesugeba savęs atrasti ir pažinti
Die Teufelsbuhle : Vaidas rašo: Tai čia turbūt tiems, kurie manimi dar tiki. Tai jau tu Dievu patapęs? JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE linksma čia pas jus
Kukas: Reikia pastebeti,kad: Vat jus cia cituojate apie kritikavima ir t.t.Tai va,as nekritikuoju visu,tik davatkizma,taip jau yra.Jus,kas gavo pakritikuojamas- NESATE visi! o straipsnis "kalba" butent apie VISU be eiles kritika,tad linkiu nesusireiksminti o tau kiprai nepatapti eiline davatka,kaip tie kurias gini.
Kipras: Kukas rašo: Reikia pastebeti,kad: Vat jus cia cituojate apie kritikavima ir t.t.Tai va,as nekritikuoju visu,tik davatkizma,taip jau yra.Jus,kas gavo pakritikuojamas- NESATE visi! o straipsnis "kalba" butent apie VISU be eiles kritika,tad linkiu nesusireiksminti o tau kiprai nepatapti eiline davatka,kaip tie kurias gini. ok, kukai. peace
Kukas: Kai kam gali pasirodyti- kokia man nauda vis stumti savo supratimus...ogi ji yra.Supratau viena dalyka,kad net tokia,man ,akivaizdzia tiesa, kaip "pazink save", gali buti, neikandamas "laiptelis" kitiems,issilavinusiems,is paziuros dvasingiems,nekalbant apie asmeninius dievo apastalus.Tiesa sakant,saves pazinimo reikalingumas man galutinai daejo,kaip antinusvitimas,nes kaip pamenu,tas ivyko staiga ir nemalonei,nors pries tai jau buvo intelektualus ismastymas to.Matomai,kad realei daeitu,butinas ir realus atsitapatinimas nuo kuno,nors trumpam.Tokie tai tokiai....
Vaidas: Kukas rašo: Kai kam gali pasirodyti- kokia man nauda vis stumti savo supratimus...ogi ji yra.Supratau viena dalyka,kad net tokia,man ,akivaizdzia tiesa, kaip "pazink save", gali buti, neikandamas "laiptelis" kitiems,issilavinusiems,is paziuros dvasingiems,nekalbant apie asmeninius dievo apastalus.Tiesa sakant,saves pazinimo reikalingumas man galutinai daejo,kaip antinusvitimas,nes kaip pamenu,tas ivyko staiga ir nemalonei,nors pries tai jau buvo intelektualus ismastymas to.Matomai,kad realei daeitu,butinas ir realus atsitapatinimas nuo kuno,nors trumpam.Tokie tai tokiai.... Kitaip sakant tu paėmi vieną terminą, kaip pvz "obuolys"... ir sakai, kad tik tu geriausiai žinai kas yra obuolys. Paklausinėji kitų, kas yra obuolys... bet kad ir kiek išsamiai tau pateiktų atsakymus apie tai kas yra obuolys... tu visa tai paneigsi, sakydamas kad tu, didingasis kukas esi virš bet kokių bandytojų atsakyti į šį klausimą, nes tu daug tiesiog, viršžmogiškai geriau žinai kas yra obuolys. O svarbiausia - tu nežadi pasidalinti savo suvokimu, nežadi kalbėti apie tai. Svarbiausia menkinti kitus, o save kelti. Ačiū už paprastumą, atrodytų principas kaip ir aiškus.
nevanduo: Kukas rašo: Tiesa sakant,saves pazinimo reikalingumas man galutinai daejo,kaip antinusvitimas,nes kaip pamenu,tas ivyko staiga ir nemalonei,nors pries tai jau buvo intelektualus ismastymas to.Matomai,kad realei daeitu,butinas ir realus atsitapatinimas nuo kuno,nors trumpam.Tokie tai tokiai.... gal gali, broli, plačiau paaiškint nedaeina kažkaip, kas tas antinušvitimas ir realus atsitapatinimas nuo kūno..
Kukas: O tu brolis,sesuo ar "ono"? Paiskinti sakai,nu...antinusvitimas- tiesiog taip leidau sau pavadinti busena o atsit.nuo kuno,nu...cia tai nezinau,ar teko medituoti?,matyt ne,tas pats kaip aklam aiskint apie spalvas,sorry
nevanduo: ar sunku paaiškint tą antinušvitimo būseną? turėtų būt kažkas labai sunkaus... medituoti kažkada bandžiau pagal visokias metodikas, bet geriausiai sekėsi pagal Satjos Sai Babos (kai koncentruojiesi į Jėzų Kristų) - bent man tiko, nors atsitapatinimo neišgyvenau Pradėjus domėtis, skaityti Uk, meditacijos poreikis kažkaip savaime atkrito.. O tu kokią metodiką naudoji, broli ?
Kukas: Atsitapatinimo akimirka,dingsta energija, protas pasimeta,pradeda panikuoti,ieskoti,kabintis uz ka nors,rodosi,kad kunas issilakstys po atomus...taip pat aiskiai suvokiama,kad nesi kunas; siaip nemaloni patirtis,nors gal svarbi.As ne medituoju,bet jie kiek zinau irgi pasiekia atsitap. busenas.
nevanduo: tai kokiu būdu tą būseną pasiekei, jei nemedituoji? gal išgyvenai kažką panašaus į panikos priepuolį...
G_sesuo: Nebūtinai. Viskas priklauso nuo aplinkybių, kodėl taip įvyko. Jei tai buvo ir panikos priepuolis, tai šiuolaikinė medicina puikiausiai su tuo susidoroja. Jei galėtum ir norėtum, Kukai, papasakok, kokios buvo priežastys, tada būtų aiškiau.
Vaidas: G_sesuo rašo: Nebūtinai. Viskas priklauso nuo aplinkybių, kodėl taip įvyko. Jei tai buvo ir panikos priepuolis, tai šiuolaikinė medicina puikiausiai su tuo susidoroja. Jei galėtum ir norėtum, Kukai, papasakok, kokios buvo priežastys, tada būtų aiškiau. Tikrai labai dažnai reikia kreipti dėmesį į priežastis, ne į pasekmes.
Kipras: Vaidas rašo: Tikrai labai dažnai reikia kreipti dėmesį į priežastis, ne į pasekmes. o ar būna pasekmių be priežasties?
Kukas: sakiau,kad nedaeina...medicina tu medicina,buka,primityvu ir tiek
nevanduo: Kukas rašo: sakiau,kad nedaeina...medicina tu medicina,buka,primityvu ir tiek nepyk ant G_sesers, o paaiškink dabar mes pagal tave visi čia buki
Cezaris Teruelis: Kukas rašo: buka,primityvu ir tiek Algimantas rašė: Todėl, mano mylimieji, PANAUDOKITE APVAIZDĄ PAGAL JOS KVALIFIKACIJĄ, tarp jos narių ir angelus Visuomeninius Architektus - PASIMELSDAMI UŽ JUOS - kad būtų JŲ DĖKA suvedami TIKRAI NUOŠIRDŪS MŪSŲ DVASIOS BROLIAI IR SESĖS - URANTAI - O NE VISIŠKAI BUKI SAVO PROTAVIMU POVAI IR INTELEKTUALIOS BET TUŠČIOS SAVO VIDUMI PAPŪGOS. panašu į veidrodinį atspindį.. ar man tik vaidenas.. ?
Kipras: Cezaris Teruelis rašo: panašu į veidrodinį atspindį.. ar man tik vaidenas.. ? tiksliai pastebėta. pasąmonė sužaidžia, atveria kartais, ko žmogus nenorėtų net sau prisipažin. toks tokį pažino, kaip sakoma
Kipras: vėl kukas šokdina jei jo nebūtų, tai forumas pataptų, kaip anas-nuobodu nuobodybė sveikas, kukai. koks skirtumas, kas ten buvo, bet TU fiksavai savo proto ir kūno būseną. ant savo kailio patyrei, kad nesi kūnas. suprantu tave. peace
cipras: Galima pagalvoti, kad forumas ar šitas ar anas yra sukurtas tik tam , kad nebūtų nuobodu. Gal ir Dievo ieškome tik tam , kad nuobodu nebūtų. O gal nuobodu ir nuobodybė yra būtent dėl to, kad yra nesuprantama esamam turimam šiuo metu protui. Ar čia koks satyrikų ar agidbrigadininkų forumas.
Linas: Nu pritarciau Kukui del saves pazinimo...man asmeniskai pvz. lb sunku save pazinti, daug lengviau kitus... O del pykcio - tai as tikrai lb stengiuosi jo vengti, bet as gi netobulas - ir kai jis pasireiskia tai kaip liaudis sako laikykit broliai zirgus, nes mustangas atvaro beabejo veliau ar anksciau kliuna ir man paciam... As pats pastaruoju metu pykstu del patyciu/zmoniskumo savo sirdyje eliminavimo, laikymo save kazkuo aukstu - tuo paciu kita laikant zemu - kuriuos daznai matau ir susiduriu ypac biurokratinese istaigose...
Teruelis: Kaip čia tau taip Cezari pavyko taip greitai pamiršti ko išmokai iš Sai Babos.
Cezaris Teruelis: Teruelis rašo: Kaip čia tau taip Cezari pavyko taip greitai pamiršti ko išmokai iš Sai Babos. Pagrindinį dalyką prisimenu - esam Meilės įsikūnijimai bet veikiami kompleksų įlendam į šarvus ir stebim pasaulį tik viena primerkta akimi, dabar dažniausiai per kompo ekraną, galvodami, kad sieliškai bendraujam su visu pasauliu - eilinį kartą meluojam sau ir aplinkiniams
Teruelis: Pagrindinį dalyką prisimeni o ar gyveni tuo dalyku Cezari, kasdienybėje 24 valandas per parą, kaip jis tas dalykas tavyje ir tavimi reiškiasi, juk šitame pasaulyje dar esi materialiu pavidalu , ir nesi iš jo jau išėjęs nors ir nesi tas materialus pavidalas.
Cezaris Teruelis: Būk ramus, brolau - gyvenu, stengiuosi, bet tik tada kai nemiegu, tad 24 val. neišeina niekaip
Robis: cezari
Gilė: Linas rašo: lb sunku save pazinti, daug lengviau kitus. žinoma, mes visada galvojam, kad kitus pažįstam...o iš esmės negalim iki galo nei savęs pažinti, nei kitų. atpažįstam tik kažkokius tapatybės rėmus, na, dar galim „apčiuoti“ žmogaus esmę: sąžiningas/protingas/išradingas/kūrybingas/patikimas/arba ne/švelnus/despotas/egocentrikas/egoistas/lėkštas/intravertas/ekstravertas ir t.t. – klijuojam etiketes pagal savo supratimo/sugedimo laipsnį
VaidasVDS : Pykstame dėl to, kad nežinome visatos dėsnių, kad ir šio: "Brolystė sudaro ryšio tarp kiekvienos asmenybės visuotinėje egzistencijoje faktą. Nė vienas asmuo negali išvengti naudos ar bausmės, kuri gali būti ryšio su kitais asmenimis pasekmė. Dalis patiria naudos ar kančios proporcingai su visuma. Kiekvieno žmogaus geros pastangos suteikia naudos visiems žmonėms; kiekvieno žmogaus suklydimas ar blogis padidina visų žmonių kančias. Kaip juda dalis, taip juda visuma. Kokia yra visumos pažanga, tokia yra dalies pažanga. Santykinis dalies ir visumos judėjimo greitis nulemia tai, ar visumos inercija sulėtina dalį, ar ją nuneša pirmyn kosminės brolystės pagreičiu."
Fredas: nieks nepyksta...VaidaiVDS,..nes nėra tam jokio pagrindo.....Santykinis dalies ir visumos judėjimo greitis nulemia tai, ar visumos inercija sulėtina dalį, ar ją nuneša pirmyn kosminės brolystės pagreičiu."<-šitas variantas man tinkamiausias...o tai kad pjuokaujam ivairiom jumoro formom,tai nereiškia jog 'kodėl pykstame'.
VaidasVDS : Bet kuris reiškinys neatsiranda be pagrindo (priežasties). Temos pavadinimas reiškia, kodėl atsiranda pyktis, o ne kodėl yra piktas vienas ar kitas asmuo Bet aišku šioje temoje galima panagrinėti ir kokį nors piktą asmenį, jei jis čia pyktį pradėtų lieti, kartais būna forume ir pykčio apraiškų...
Kipras: pyktis, mano galva - natūralus jausmas, kaip ir visi kiti ir nereikėtų jo specialiai slopinti, bet. kaip g-sesuo pradžioje rašė, kad nenukreipti jo į kitą asmenį - geriau sublimuot. blogiau, kai žmogus pyksta ant savęs tai gresia savos asmenybės griovimu
Die Teufelsbuhle : Kukas rašo: Supratau viena dalyka,kad net tokia,man ,akivaizdzia tiesa, kaip "pazink save", gali buti, neikandamas "laiptelis" kitiems,issilavinusiems,is paziuros dvasingiems,nekalbant apie asmeninius dievo apastalus.Tiesa sakant,saves pazinimo reikalingumas man galutinai daejo,kaip antinusvitimas,nes kaip pamenu,tas ivyko staiga ir nemalonei,nors pries tai jau buvo intelektualus ismastymas to. Juuuuoooooffffffff, tai tu jau pažinai Savy ar dar nea? Bo muon nusibuoda laukt, kuoda čia visus pamuokinsi, kuon reik daryt, kad anie savy atrastų
Pilypas: Die Teufelsbuhle rašo: Juuuuoooooffffffff, tai tu jau paюinai Savy ar dar nea? Bo muon nusibuoda laukt, kuoda иia visus pamuokinsi, kuon reik daryt, kad anie savy atrastш
Jolanta: Psichologo patarimas apie ilgalaikį pyktį. Pykdamas žmogus išeikvoja energiją neigiamoms mitims, gal net keršto planų kūrimui, veiksmų projektavimui ir t.t. tam išeina daug laiko, kuris jau nebegryžta. Prasikrapštai akis po kurio laiko ir pamatai, kad pykdamas ant kažko iššvaistei laiką, rezultato paprastai pykstantis žmogus norimo nepasiekia, nieko dėl savęs nesukūrė, nes mintys ir laikas buvo skirti pykčiui, ir lieka kaip toj pasakoj prie sudužusios geldos. Pagalvojau, o kiek psichologija skiriasi nuo religinės sampratos. Pastebėjau, kad mokslas nagrinėjantis žmogaus asmenybę, ir jei yra vis gilinimasis, prieina prie religijos. Ir atvirkštinis variantas, žmogus gilindamasis į religinius klodus įgauna labai daug psichologinių žinių, kurie jam padeda išgyventi. Truputį nukrypau, tai ne apie pyktį :)
Pilypas: Atleisk ir tau bus atleista Visi tai girdejom, tik ar visi isgirdom?
Jolanta: O va čia jau kiekvieno atskirai bėga. Niekada neišgirs tas, kuris nenori girdėti. Būdama šiame ir pirmajame forume, bendraudama su žmonėmis, kurie siekia dvasinio tobulėjimo ir kartu bendraudama su mažų sielų savininkais, padariau išvadą, kad kalbėti apie dvasinius dalykus reikia, nes visada atsiras ribinių žmonių, kuriems gal ir tereikia tam tikros informacijos apmastymams, kad taip pat prasidėtų jų dvasingumo kelias, tačiau tikėtis, kad tave išgirs masės yra naivu. To pačio psichologo pasakyti žodžiai, niekada žmogus negirdės to kas jam nėra artima, to ko jis pats neturi. Išvada tokia, jei ir sulaukiame krušos prieštaravimų, menkinimų, nereikia nusivilti, tai tik paprasčiausiai ne ta auditorija, kuria galėtų pasiekti vieni ar kiti žodžiai. O gal kažkur, šešėlyje yra žmogus, kuriam tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje pasakyta frazė gali duoti milžinišką įtaką. Toliau sekdama savo mintis prieinu išvadą, tie kas siekia pripažinimo dvasinėje praktikoje, jau turi nukrypimų nuo dvasinio kelio, tai galima pavadinti garbės troškimu, tačiau vėl pati sau prieštarauju, o kam dirbti tai, kas neduoda rezultato. Tur būt nekonkretus ir neapibrėžtas yra dvasisnis kelias, kol nepasiekiamas tikro mokytojo lygmuo. Priimkite tai tik kaip mano minčių chaosą. Su meile Jolanta
Pilypas: Jolanta rašo: padariau iрvadа, kad kalbлti apie dvasinius dalykus reikia, nes visada atsiras ribiniш юmoniш, kuriems gal ir tereikia tam tikros informacijos apmastymams, kad taip pat prasidлtш jш dvasingumo kelias Tikrai, Jolanta, kad reikia. Jeigu net ir niekas neisgirstu, tai dalindamasis su kitais tuo, ka perskaitei ar suzinojai, pats galu gale isgirsi Jolanta rašo: Niekada neiрgirs tas, kuris nenori girdлti. Gal jis net ir nezino, kad galima noreti girdeti. Viskas priklauso nuo to, kaip jau jam susikloste gyvenimas. Todel reikia gyvent ir elgtis taip, kad aplinkiniai atkreiptu demesi ir nustebtu: kodel jis taip elgiasi, pasirodo galima ir taip. Tai ir bus ta sekla, kuri turi sansu sudygti. Tokios mano mintys, kurias ir as kada nors isgirsiu
Die Teufelsbuhle : Pilypas rašo: Jeigu net ir niekas neisgirstų, tai dalindamasis su kitais tuo, ką perskaitei ar sužinojai, pats galu gale išgirsi Aaaaa vsio, einu kam nors į sapną pašnekėt, gal save išgirsiu, o tai vis rašau ir rašau, savęs negirdėdams ir nesuprasdams, dėkui, Pilypai, kad pamokei ne tik Jolantą, bet nukaršusį senį Jeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee
Pilypas: Die Teufelsbuhle rašo: dлkui, Pilypai, kad pamokei ne tik Jolantа, bet nukarрusб senб Ner uz ka, Die Teufelsbuhle, jeigu ka, klausk
Die Teufelsbuhle : Jolanta rašo: Būdama šiame ir pirmajame forume, bendraudama su žmonėmis, kurie siekia dvasinio tobulėjimo ir kartu bendraudama su mažų sielų savininkais, hohoho kokiu matu matuoji sielas, Jolanta, sveri? o gal su metru, kaip savo taliją apjuosi?
Jolanta: Nereikia ironijos Die Te.... Tai akivaizdžiai matosi, pagal gyvenimo kriterijus, kas žmogui svarbu. Tačiau ir tarp jaunuos sielos žmonių yra labai geranoriškų ir nuoširdžių, tik kad negali jie kai ko suvokti. Pvz. tvarkingai gyvenanti, išsilavinusi moteris, padori, blogybe laiko vienuolius. Jai nesuvokiamas kitoks gyvenimas kaip tik materialusis. ji vertina viską per materiją ir jei jai užsiminsi aplamai apie religiją ar tikėjimą gali net agresijos sulaukti. Toks ir vertinimas, pagal tai kas gyvenime piktina, o kas guodžia.
Jolanta: Pilypui. Gyventi taip, kad aplinkiniai nustebtų, tačiau remtis tik meilės ir gerumo principais gali tik labai stiprus žmogus. Akivaizdžiai parodomas gėris paprastai sulaukia didesnio pasipriešinimo nei blogis. Ironiška, bet tai patyriau savo kailiu. Kita vertus, kai tu esi sau įprastoje aplinkoje ir tavo elgesys buvo keičiamas po truputį gal tai drastiško pasipriešinimo ir nesulaukia, tačiau šiuo metu kaip tik išgyvenu tokį etapą, kai kardinaliai viską pakeitus, naujas miestas, nauja gyvenamoji aplinka, naujas darbas ir turi savo tapatybę integruoti į tenai jau nusistovėjusią aplinką. Būti kad ir gėrio atžvilgiu drastišku labai sudėtinga, kas liūdniausia, kad tai veikia ir mano vidų, reikia kovoti pačiai su savimi, kad nepasiduoti aplinkos įtakai, kad neužsivelti tuo kas jau buvo iš tavęs išgyvendinta senoje aplinkoje. Įdomūs pojūčiai ateina, pasirodo tikrai net aš pati nežinau kokia esu. O gal tik aplinką reikia prie savęs prijaukinti. Jau pradedu tikėti, kad sugebėsiu išlikti savimi, nors prieš savaitę buvau dėl to gana stipriai išsigandusi.
Kukas: .....ok:),manes prasete paaiskinti,jeigu noras liko....taciau pirma atsakykit i klaisima: kaip paaiskinti zmogui,kad 2+2=4 jeigu jis nesupranta.rodai praktiskai- paemi du obuolius,prie ju pridedi du,liepi suskaiciuot,klausi kiek suskaiciavai,keturi sako....ar supratai,ne atsako....nurodykit buda kaip paaiskint?
Urtė: Jolanta rašo: O gal tik aplinką reikia prie savęs prijaukinti. Jau pradedu tikėti, kad sugebėsiu išlikti savimi, nors prieš savaitę buvau dėl to gana stipriai išsigandusi. teisingai, jaukinkis aplinką, viskam reikalingas adaptacijos laikas Kukas rašo: klausi kiek suskaiciavai,keturi sako....ar supratai,ne atsako....nurodykit buda kaip paaiskint? tai gal tave, Kukai, tik erzina
Jolanta: O kam aiškinti? kad įrodyti savo teisumą? Kad parodyti koks esi gudrus? Tikslas aiškinimo koks? Žmogus negali suvokti daugiau kaip 2 obuolius, jis 2 obolius mato, kitus su irgi mato, skaičiuoti moka iš inercijos, o suvokimu apimti jau 4 obuolius jam jau per sudėtinga. Tokių pavyzdžių realybėje milijonas. Šiai dienai aš nebeaiškinčiau. Bet gal kam nors ir pavyksta įrodyti savo teisumą.
LaimaIrena: Kartą senasis indėnas atskleidė savo anūkui gyvenimo tiesą. - Kiekviename žmoguje vyksta kova, labai panaši į dviejų vilkų kovą. Vienas vilkas simbolizuoja blogį – pavydą, gailestį sau, egoizmą, ambicijas, melą… Kitas vilkas – gėrio simbolis – taika, meilė, viltis, tiesa, gerumas, ištikimybė… Mažasis indėnas, sujaudintas senelio žodžių, akimirkai susimąstė, o po to paklausė: - O kuris vilkas laimi kovą? Senasis indėnas vos pastebimai šyptelėjo ir atsakė: - Visuomet laimi tas vilkas, kurį tu maitini.
Kukas: Is gailestingumo tarkim,bet tavo patarxma turesiu omeni
Kukas: Aplinka jaukinti prie saves tai ego noras kontroliuoti viska....
Urtė: Kukas rašo: Aplinka jaukinti prie saves tai ego noras kontroliuoti viska.. ne kontroliuoti, o taikiai su aplinka sugyventi
Kukas: O kode ego nori viska kontroliuoti turbut nereikia aiskinti.
Jolanta: Bet juk taip ir yra. Nežinau kaip kitiems, bet man reikia pastangų kad ego nelaimėtų kovoje. Visų pirma turiu pastebėti, jei pradeda bujoti ego, tai sunkiausia suvokti, bent man. Toliau jau priemonės vidinis pervertinimas įvykių ir t.t. Tur būt laimingi tie, kuriems viskas gaunasi savaime, jei aš savęs nekontroliuočiau manau, kad juodasis vilkas bujotų.
NSO: Pyk nepykes,ego kovoja su savimi... geras ego(vilkas) ir blogas ego...kuris kuri...kas belaimetu laimes ego
nevanduo: gerai, Moterie, mąstai temoje TARNAUTI DIEVUI Ir aš taip bandau elgtis, bet labai sunku, nes tie pyktieji lyg vampyrai nurimsta išlieję savo pyktį, o tu lieki sudrumstas ir suerzintas ir dar ilgai ieškai ramybės, kartais visa diena taip sugadinama ir net užmigti negali, nors žinai, kad nesi kaltas patiko tavasis patarimas Moteris rašo: nes sugebama į kitų asmenų reiškiamas neigiamas emocijas neatsakyti tuo pačiu - nesilaikoma patarlės "kaip šauksi, taip atsiliepsiu“ ir dar man atrodo, pyktis žudo ne tik tą, ant kurio išliejamas, bet ypač pykstantį, todėl stengiuosi naudoti tokį metodą - šypseną, humorą ar tiesiog apsimesti, kad negirdi ir nepastebi, tai tarsi neatsiliepiu tuo pačiu, kaip esu šaukiamas ar teisingai supratau? Kristus mokė: „Jūs visi žinote, jog „švelnus atsakymas įtūžį nusuka“, ir kaip „grubūs žodžiai sukelia pyktį“. „Argi jūs neskaitėte Raštuose, jog „įtūžis kvailą pražudo“, ir jog žmogus „pykčiu suplėšo save“? o ši citata tiesiog geniali: „ Kada jaučiame pagundą savojo aš sureikšminimą padidinti, tai jei mes nustojame mąstę apie mūsų Tvėrėjų didingumo ir nuostabumo begalybę, tuomet mūsų pačių savęs šlovinimas tampa labai absurdišku, net besiribojančiu su humoristiniu.“ palinkėjimas kiekvienam ir sau pačiam netapti humoristiniu objektu
Gerdas: yes
emipetras: Egocentrizmas (ego + lotynų centrum – „centras“) – perdėtai jausmingas dėmesys sau, savęs laikymas visa ko centru; asmens negebėjimas priimti kito žmogaus požiūrio. Pagrindinė egocentriško savybė – jis visada ir visur siekia būti dėmesio centre ir savo nuomonę laiko vienintele teisinga. Psichologai skiria dvi egocentrizmo formas. Sąlyginai jas galima pavadinti „didybės“ ir „aukos.“ Psichologas O. Lapinas jas aprašo taip: „Pirmoji – kai žmogus jaučiasi turįs ypatingų teisių kitus išnaudoti, yra visagalis ir absoliučiai tobulas, todėl siekia, kad aplinkiniai elgtųsi ir galvotų tik pagal jį. Jei ne – jie jį erzina, jie – kvailiai arba priešai. Kraštutinė to išraiška – didybės manija, kai kiti tavęs jau ir nebeerzina, nes tu jautiesi aukštesnis už juos. Antroji forma – kai žmogus jaučiasi aplinkinių nemėgiamas, skriaudžiamas, atstumiamas, persekiojamas. Jis tarsi nuolat yra neigiamo dėmesio centre, kiti tarsi nuolat pamina jo garbę, orumą ir saugumą. Kraštutinė to išraiška – persekiojimo ir menkumo kliedesiai, kai jau ir santykio su kitais nebereikia, pats savo persekiotojus susikuri ir pats save tiek sumenkini, kad jokie komplimentai tavęs nebeveikia.“ Egocentrizmas gali būti laikinas, bet gali būti ir nuolatinis. Savo nuomonės pervertinimas ir visiškas kitų žmonių nuomonių bei interesų nuvertinimas – tipiški egocentrizmo požymiai. O egocentrizmas – tai liguista egoizmo forma, kai žmogus nesugeba suprasti kito žmogaus jausmų ir žodžių . Tačiau, kitaip nei egoistas, kuris sąmoningai teikia pirmumą ne svetimiems, o saviems interesams, egocentrikas tiesiog nemato jokių kitų interesų , kaip tik savo, ir dažnai net nesuvokia , kad gali būti ir kitų žmonių interesų , kad ir kiti žmonės mąsto ir gyvena savitai ir įdomiai . Taigi mieli kolegos , DVASIOJE , nebūkime egocentristais .
Moteris: Ačiū, mielas emipetrai, labai puiki egocentrikų elgesio analizė, o aš jį pailiustruosiu pavyzdžiu iš ano forumo: Į tavo forumą daugiau nelysiu, ir tavo pagautų žuvelių dėmesio nebesklaidysiu Man proto trūksta vienur Tau proto trūksta kitur Kiti tiktai vaidina, kad turi protą Abu forumai pliurpalynėm virte Buožgalviai bando varlėm šokinėti, ir net nebando vandenyje į save pasižiūrėti _a_t_e_ -t_e_ -e –e (autorius žinomas) o gal klystu, gal tai ne egocentrizmo pavyzdys?
emipetras: Miela Moterie , tikrai tie visokie žmogaus egoistiniai išcentriškumai , išbalansuoja visą mūsų sielų dievišką ramybę , kurią bando įkurti mūsų protuose mielas ir išmintingas dieviškasis minčių DERINTOJAS . Visais egoistiniais troškimais , gana efektyviai , tačiau labai trumparegiškai yra kuriamas materialaus pasaulio gerbūvis , bet dar katastrofiškiau yra kuriamos tariamos dvasinės įžvalgos ir tariami dvasiniai mokymai . Linkiu meilės ir ramybės visiems ir visada .
Die Teufelsbuhle : Algirdasmm rašo: Kiti tiktai vaidina, kad turi protą Abu forumai pliurpalynėm virtę Buožgalviai bando varlėm šokinėti, ir net nebando vandenyje į save pasižiūrėti JEEEEEEEEEEeeeeeeeeeeee tas bičas velnių prisiėdęs ir virtęs savo didybės auka. Tokiam jokios šventos knygos, nei UK, nei egzorcistai jau nebepadės, garbė Liuciferiui, aleliuja ir amen.
moteriai ir Teeufels: bet mielieji moterie ir šupeli tai yra Die Teufelsbuhle , jeigu Algirdasmm nebūtų šio forumo palietęs ir pavadinęs ir jį pliurpalyne, jis juk ir toliau jums tebebūtų savas bičas neapimantas egocentrizmo. O dabar ką rodo jūsų reakcijos į Algirdomm pareiškimą , ar ne tą patį ką priskiriare jam , būtent egocentrizmą.
Cezaris Teruelis: buožgalviai ir varlytės nesipykim, nė vienas nesam tobuli
emipetras: taip taip , CEZARI , taiklus pastebėjimas , kad nei vienas nesame tobuli . Tačiau visi , įvairiausiais būdais ir metodais siekiame tobulumo . Plačiąja prasme , tai visa ŽEMĖS gyvybė , visa savo egzistencija , kasdiena siekia tobulumo , tame tarpe ir žmogus . Tačiau mūsų siekimas , tai dar ne pasiekimas . Turime potencialių TOBULUMĄ savyje , bet jis vis dar per mažai išryškintas , o daugeliu atveju ir visai dar miegantis . Taip ,kad reikia dar labaiiiiiiiii , labaiiiii , tobulinti kiekvienam save , tuo pačiu ir man save .
Rimantas: emipetras rašo: Tačiau visi , įvairiausiais būdais ir metodais siekiame tobulumo . Vienas iš būdų jaustis tobulam yra savęs lyginimas su tais, kurie yra netobulesni arba dar blogiau, kai kiti yra žeminami ir tokiu būdu lyg ir jautiesi tobulesnis. Manau, kad lygintis reikia tik save ir kasdien nors truputį tapt tobulesniu. Svarbu, kad augimas būtu nuolatinis, nors po visai mažą žingsnelį, bet augimas savo atžvilgiu, o ne savo artimo ar tolimo. Tada bus įdomumas, pasitenkinimas savimi ir laimė. Tobulėti galima visom kryptim, pagal norą. Kažkam patinka tobulėti dvasiškai, kažkam intelektualiai, kažkam materialiai, bet geriausia, manau, tobulėti subalansuotai, tai yra visom kryptim iškart
Juozas: Rimantas rašo: Tobulėti galima visom kryptim, pagal norą. Kažkam patinka tobulėti dvasiškai, kažkam intelektualiai, kažkam materialiai, bet geriausia, manau, tobulėti subalansuotai, tai yra visom kryptim iškart Rimantas rašo: Manau, kad lygintis reikia tik save ir kasdien nors truputį tapt tobulesniu. Svarbu, kad augimas būtu nuolatinis, nors po visai mažą žingsnelį, bet augimas savo atžvilgiu, o ne savo artimo ar tolimo. Tada bus įdomumas, pasitenkinimas savimi ir laimė. Rimantai, patinka tavo mintys
emipetras: Taip mielas Rimantai , tikrai taip . Viešpats Dievas Tėvas taip ir mato savo Kūriniją - visapusiškai tobulą , visomis kryptimis , tik žmogus , per savo neadekvačius norus , tariamai savęs tobulėjimui , kaip savanaudiškumas , žiaurumas , gobšumas , akademiniai mokslai , visko griebia per daug , ne tiek kiek reikia savo sielos kūrybai , gyvybei išlaikyti ir protą išlavinti , bet tiek , kad norų taurė liejasi per kraštus . Štai tada ir išsibalansuoja mūsų tobula asmenybė , nes mūsų super. norai užstoja , užgožia mūsų asmenybėje dieviškąją tobulybę , nes dieviškoji tobulybė yra kuklį ir niekam nelenda per daug į akis . Žmoguje , kurio siela lieka super. norų šešėlyje , ypač mūsų žmonių , lietuvių , su didele finansine potencija , išbujoja super. Ego ; išdidumas , nejautrumas , ciniškumas .
Cezaris Teruelis: emipetras rašo: tik žmogus , per savo neadekvačius norus , tariamai savęs tobulėjimui , kaip savanaudiškumas , žiaurumas , gobšumas , akademiniai mokslai , visko griebia per daug Nesupyk, emipetrai, bet rodos, kad čia tu per daug visko suplakei į vieną krūvą. Pagal tave savanaudiškumas, žiaurumas....yra savęs tobulinimas, nors ir tariamas. O akademiniai mokslai - kaip suprasti, irgi tik tariamas savęs tobulinimas ? Ar tavo nuomone, šiuolaikiniame pasaulyje aukštasis išsilavinimas nebūtinas?
G_sesuo: emipetras rašo: Žmoguje , kurio siela lieka super. norų šešėlyje , ypač mūsų žmonių , lietuvių , su didele finansine potencija , išbujoja super. Ego ; išdidumas , nejautrumas , ciniškumas . Ne taip supranti Superego terminą, emipetrai. Superego (lot. virš aš) – tai internalizuotos tradicinės vertybės, idealai, kuriuos vaikui perduoda tėvai. Pagrindinė užduotis – įvertinti vieno ar kito reiškinio teisingumą, remiantis moraliniais standartais. Superego padeda palaikyti tradicijas ir tęstinumą, perduodamas vertybes iš kartos į kartą. S. Freud superego dalino į: Sąžinę – elgesį, už kurį tėvai bausdavo, versdami jį jaustis kaltu. Ego idealą – idealus, kuriais individas nori sekti ir į kuriuos stengiasi būti panašus. Idealas žmogų apdovanoja ir jis gali savimi didžiuotis
emipetras: Būtinas , Cezari , tikrai būtinas aukštasis išsilavinimas ir duok Dieve , kad jo būtų tik daugiau , tačiau visa bėda tame , kad per aukštojo mokslo prizmę dažniausiai matomas tik materialus pasaulis . Dvasia , siela lieka užgožta materialių siekių ir materialių projektų . Tai ta prasme ir parašiau . Na o žiaurumą , gobšumą priskyriau kaip karinės pramonės tobulėjimą ir veikimą į žmoniją , o taip pat kaip karinių laipsnių gobšuolišką troškimą .
Cezaris Teruelis: Nesuabsoliutinkim visko. Kaip tik, man rodos, kad tie, kurie paragavę mokslo, geriau gaudosi dvasiniuose dalykuose, nes jų žvilgsnis į pasaulį platesnis. Ir nepriešinkim materialaus gyvenimo ir dvasinio, juk gyvenam materialiame pasaulyje ir nesimaitinam, kaip kažkas bandė (nesėkmingai!) tik enegija iš Rojaus Trejybės
emipetras: Neprieštarauju GAILESTINGOJI SESELE , tavo interpretacijoms , kai kalba eina apie tradicines vertybes . Tai iš tiesų tavo žodžiuose tiesa . Aš tik kitu kampu šį žodį pastačiau , mūsų dvasinio pasaulio įžvalgoms . Kai norima nusipirkti dvasines vertybes , kai per materialią gerovę norima užkloti ir dvasinį žmogaus kūną , sielą , dvasią ir visą tai norima užmigdyti amžinu materijos miegu . Sureikšminimas savęs ar savo nacionalinių vertybių , be dvasinės savo kūno skraistės , yra tautos ar žmogaus superego iškėlimas . Gerų minčių . iki
Rimantas: Kodėl pykstame? Todėl, kad bijome.
Rita: Pykstame ne tik tada, kai bijom. Pykstam, kai esam nesuprasti, apgauti...dažnai, beje, pykstam ant savęs: už neatidumą, aplaidumą, neveiklumą, perdėtą pasitikėjimą savimi tam tikrose situacijose ir t.t. Aš, pavyzdžiui, visuomet supykstu, kai vėluojama į susitikimą ar nesilaikoma duoto žodžio. Ir nesuprantu Rimanto minties apie materialų tobulėjimą...Jei turėjau mazdą, o dabar nusipirkau džipą, tai čia aš materialiai tobulėju? O gal tiesiog moku teisingai tvarkyti savo finansus...
Rimantas: Rita, jeigu tu moki teisingai tvarkyti savo finansus, ar jau gali nusiraminti ir daugiau nesidomėti ta sritimi? Manau, kad čia, kaip ir kitur galim pastoviai tobulėti. Tai nereiškia, kad pinigų kaupimas ir turėjimas jų vis daugiau yra tobulėjimas. Tobulesnis (pvz mažiau laiko užimantis) gali būti pats finansų tvarkymas. Džipo nusipirkimas irgi ne visada gali būti tobulėjimas. Ne kainoje reikalas, o naudingume. Jeigu gyveni kaime ir kartais su mazda negali pravažiuoti, tada nusiperki džipą ir viskas gerai, pasitobulinai. Gal tu ir teisi, kad ne visada pykstam dėl to, kad bijom, bet pykti dėl to, kad esi nesuprastas galima iš baimės, kad pvz prarasi draugus ar užsakovus, pykti, kad esi apgautas galima iš baimės, kad prarasi pinigus ar dar ką nors ir taip toliau. Kvaila pykti, jei nebijai ką nors prarasti.
Gilė: Gyvenime bijau dviejų dalykų – netekti artimųjų ir sveikatos. Tad ant ko ir dėl ko turėčiau pykti šiuo konkrečiu atveju? Pritariu Ritos minčiai, kad materialinių gėrybių įsigijimas, jų gausinimas nėra joks tobulėjimas. Jei sugebi tai padaryti, tai tavo iki šiol buvusių pastangų pasėkmė – sėkmingos profesijos pasirinkimas, tobulėjimas šioje srityje, iš čia ir darbas su geru atlygiu. O tobulėjimas pasirinktoje profesijoje gali apimti viską, tame tarpe ir dvasinį tobulėjimą/ saviauklą, kurie apima ne tik dvasinių šaltinių studijavimą.
Rimantas: Gilė rašo: Gyvenime bijau dviejų dalykų – netekti artimųjų ir sveikatos. Tad ant ko ir dėl ko turėčiau pykti šiuo konkrečiu atveju? Šiuo atveju turėtum pykti (jeigu tau būtinai to reikia) ant savęs dėl to, kad nenori priimti žaidimo taisyklių, pagal kurias kiekvienas turi pasirinkimo teisę su kuo būti ar nebūti, o atėjus laikui (ne pagal tavo norą) ir pereiti į kitą lygį. Sveikata irgi pati turėtum pasirūpinti, o ne bijoti dėl jos, nors ir čia ne viskas nuo mūsų priklauso. Šiaip tai kalbėjom, kad pykstam todėl, kad bijom, o ne atvirkščiai
Rimantas: Gilė rašo: Pritariu Ritos minčiai, kad materialinių gėrybių įsigijimas, jų gausinimas nėra joks tobulėjimas. Jei sugebi tai padaryti, tai tavo iki šiol buvusių pastangų pasėkmė – sėkmingos profesijos pasirinkimas, tobulėjimas šioje srityje, iš čia ir darbas su geru atlygiu. O tobulėjimas pasirinktoje profesijoje gali apimti viską, tame tarpe ir dvasinį tobulėjimą/ saviauklą, kurie apima ne tik dvasinių šaltinių studijavimą. Ir aš sutinku, kad materialinių gėrybių įsigijimas, jų gausinimas nėra joks tobulėjimas, bet jeigu jas įsigyji/gausini dėl tobulėjimo pvz profesinėje srityje, tai jau ir yra materialus tobulėjimas. Tikrai, kad tobulėdami materialiai turėtume lygiagrečiai tobulėti intelektualiai ir dvasiškai.
Rita: Nustebinai, miela Gile, beveik viską atsakei taip lyg būtum sesuo dvynė. Manau, kad pagrindinė visų pykčių priežastis yra įžeista, užgauta savimeilė (ego), o ne baimė kažką prarasti. Ką galiu prarasti, jei šitam forume išvadinsit kvaile arba kaip pradžioje skaičiau kažkieno užgauliojimus Laimai ir kitoms moterims (merginoms) kai jas vadino kiemo vištomis ir dar visaip šizoidiškai tyčiojosi iš moteriškumo, kaip supratau vyras, norintis, kad būtų priimamas kaip moteris? (Labai keistas, beje, noras...) Ką prarado Laima? Bandžiau surasti jos pykčio purslų, bet nepavyko, gal ką praleidau, nors skaičiau šį forumą beveik 0,5 m. negalėdama apsispręsti – užsiregistruoti čia ar ne. Ką bijočiau prarasti aš? Absoliučiai nieko! Nes žinau kas esu, turiu pasitikėjimą savimi tad galite vadinti buka, siauraprote, nuabliuotaprote, linijinio mąstymo – man vis vien. Pasijuoksiu ir tiek, nes nė vienas iš tikro manęs nepažįstate, nežinote, ką sugebu, ko esu gyvenime pasiekusi, o įžeidinėdami tik atveriate savo silpnadvasiškumą, nes nė vienas kultūringas, save gerbiantis neleistų sau tokių išsireiškimų. Vis tik, Rimantas esi teisus, nes pagalvojau, kad pyktis, kai kažkas vėluoja į susitikimą yra surištas su mano laiko vagimu (praradimu); pyktis, kai žmogus nevykdo duoto pažado ar įsipareigojimo, surištas su pasitikėjimo juo praradimu. Taip, Rimantai, čia tu teisus. Bet jei kalbėti apie materialų tobulėjimą, tai sutikčiau, kad sportas, savo kūno formos ir linijų išlaikymas yra toks tobulėjimas, bet jis niekaip nesiriša su materialaus turto gausinimu. Tai jau visai kita, ne dvasinė kategorija.
Rimantas: Rita rašo: Bet jei kalbėti apie materialų tobulėjimą, tai sutikčiau, kad sportas, savo kūno formos ir linijų išlaikymas yra toks tobulėjimas, bet jis niekaip nesiriša su materialaus turto gausinimu. Tai jau visai kita, ne dvasinė kategorija. O jeigu tas sportas yra bodybuildingas?
nevanduo: Rita rašo: Manau, kad pagrindinė visų pykčių priežastis yra įžeista, užgauta savimeilė (ego), o ne baimė kažką prarasti. ir aš taip manau
Gilė: Rita rašo: Nustebinai, miela Gile, beveik viską atsakei taip lyg būtum sesuo dvynė. Mes, moterys vieną kitą suprantam dažnai iš vieno žodžio Rimantas rašo: Šiuo atveju turėtum pykti (jeigu tau būtinai to reikia) ant savęs dėl to, kad nenori priimti žaidimo taisyklių, pagal kurias kiekvienas turi pasirinkimo teisę su kuo būti ar nebūti Turėjau omenyje netektį - mirtį arba sunkią ligą, nes žmones linkę dažnai dėl to kaltinti likimą ar patį Dievą : "Ir kodėl Dievas mane/jį nubaudė? Už kokias nuodėmes?" Pykstama ant likimo: 'Ir kodėl jam/jai likimas toks žiaurus?' Nemanau, kad yra tiesioginis ryšys tarp rūpinimosi sveikata ir užklupusios ligos; bakterijos ir virusams, paveldėtoms ligoms nusispjauti į mūsų rūpinimąsi. Tiesą sakant, pasitikiu tik Dievo Tėvo-Jėzaus-Apvaizdos apsauga. Rita rašo: Bet jei kalbėti apie materialų tobulėjimą, tai sutikčiau, kad sportas, savo kūno formos ir linijų išlaikymas yra toks tobulėjimas, Sutinku, gaila, kad vyrai tam skiria per mažai dėmesio, teisus Juozas ir Rimantas. Pliaže iš šimto vyrų gal koks dešimt tik turi maždaug padorią figūrą, visi išplerę, pilvoti, kampuoti, vos paeinantys, o dar palyginti jauni, bendraamžiai, et, ką čia kalbėt, nes ir moterys panašios... Gyventi nepykstant sunku, bet galima, jei į viską žiūrėsi atlaidžiai, stengiantis suprasti, o nesmerkti arba nuleisi juokais
Rimantas: Gilė rašo: Turėjau omenyje netektį - mirtį arba sunkią ligą, nes žmones linkę dažnai dėl to kaltinti likimą ar patį Dievą : "Ir kodėl Dievas mane/jį nubaudė? Už kokias nuodėmes?" Pykstama ant likimo: 'Ir kodėl jam/jai likimas toks žiaurus?' Aš supratau, Gile, todėl parašiau: o atėjus laikui (ne pagal tavo norą) ir pereiti į kitą lygį. Sveikata irgi pati turėtum pasirūpinti, o ne bijoti dėl jos, nors ir čia ne viskas nuo mūsų priklauso. Gilė rašo: Gyventi nepykstant sunku, bet galima, jei į viską žiūrėsi atlaidžiai, stengiantis suprasti, o nesmerkti arba nuleisi juokais
Juozas: Drąsios esat moterys, gerbiu tokias. Jei žmogus pasitiki savimi, jo ego nėra tuomet lengvai pažeidžiamas ir taip paprastai nesupykdysi ir neišvesi iš kantrybės. Mums vyrams gal ir neprošal būtų pakultivuot bodybuilding'ą vietoj , Rimantai Linkiu visiems ramybės. tai pati didžiausia vertybė šiuolaikiame nepastovume.
Rimantas: Jeigu vietoj šito , tai tikrai verta, Juozai
Tomas: Cezaris Teruelis rašo: ...ką reikia taip pasodinti – tai savo protą. Protą pasodinti į Sąvastį. Kai išmoksite tai daryti, jūsų meditacija bus jūsų besitęsianti veikla, o veikla – jūsų meditacija. LaimaIrena rašo: Bet kokio fizinio pasireiškimo pradžia visada būna mintis, idėja. Sėkloje jau egzistuoja visas medis, nors dar tik įvaizdžio pavidalu, vikšre slypi gražios peteliškės užuomazga. Die Teufelsbuhle rašo: Kaip atpažinti energijos vampyrus ir nuo jų apsisaugoti lux straipsnis!
Tomas: geriausias vaistas nuo pykčio kirmino - atleisti tam, kuris tave supykdė. bet pasakyt visada lengviau nei padaryt
Rita: Pasidalinsiu, kaip tvarkausi su pykčiu. Kai supykstu ant kurio nors iš darbuotojų, išsikviečiu jį ant kilimėlio ir duodu velnių, išsakau, ką galvoju apie jo poelgį, užduoties nederamą vykdymą (nevykdymą). Stengiuosi kalbėti tik apie poelgį (darbą) ir niekuomet NEKRITIKUOTI asmenybės. Išsakiusi viską, atsiprašau jo, kad visą tai turėjo išgirsti. Pyktis 'išgaruoja", o darbuotojas nesijaučia įžeistas (pažemintas). Manau, tai tarpusavio santykiuose yra svarbiausia.
emipetras: Miela Rita , iškviesti darbuotoją pas save ir ,,duoti velnių '' ar tu manai , kad tai geras metodas ? O jeigu tai yra tik tavo ego audringas išsikrovimas , kas tada . Ar tu manai , kad savo vadovavimo stilių teisinga linkme vystai ? Nors pokalbio pabaigoje su atsiprašimu ir sušvelnini komandinį dialogą , tačiau visumoje , pasąmonėje , vis viena pasilieka nuosėdos . Reikėtų tau atsisakyti šio vadovavimo stiliaus ir su darbuotoju bandyti išsikalbėti be emocijų . Nėra pasaulyje geresnio vadovavimo stiliaus , kaip ramus ir dalykiškas paaiškinimas apie blogai atliktą darbą . O blogai atliktas darbas veda į darbuotojo pakeitimą . Tai , bet kuris darbuotojas , turi prisiminti ir kuo dažniau .
emipetras: Net pats ,,geriausias'' pyktis , yra tik savo neigiamų emocijų nevaldymas . O neigiamos emocijos , jau pokalbio pradžioje sujudina visą Visatą . Ir kas iš to , jeigu ir atsiprašei . Tačiau pirminė neigiama energija jau nuvilnijo per Visatą . Na , aišku , iš paskos jau vilnija reabilitacinės energijos , tačiau kas ten žino , ar jau jos tiktai pajėgios šimtu procentu neutralizuoti viso dialogo neigiamybę . Manau , kad ne . Kažkas blogo tikrai lieka , tiek tavyje , tiek ir tame žmoguje , kurį išlydėjai su atsiprašymu .
Rimantas: Kaip sako jogai: jeigu tik įsivėlei į ginčą, tai jau pralaimėjai. Rita, esi samdoma ar savininkė?
Rita: O kodėl jūs nusprendėt, kad duodu valią emocijoms-pakeltas aštrus tonas ir pan.? Man tai nebūdinga, esu analitikė, tad analizuoju padarytas klaidas, kurios gali atnešti didelių nuostolių, bet koks aplaidumas mūsų darbe kainuoja prestižą ir pinigus. O kas dėl per Visatą vilnijančių bangų, tai negi nė vienas iš jūsų niekada nepyksta? Sulaikytos (suvaldytos) emocijos yra uždelsto veikimo bomba asmenybės psichikai. Rimantai, samdoma ar savininkė, neturi jokios reikšmės, nes supyksta absoliučiai visi, tuo esu tikra. Moralizuoti lengva, bet sunkiau išmokti gyventi su visomis savo žmogiškomis savybėmis, su jomis sutarti ir priimti žmones tokius, kokius jie yra, ko visiems ir linkiu Tie jogai išmintingi, bet ne viskas, kas tinka Rytų civilizacijai, gerai yra ir mums. Iki kito karto.
Rimantas: Rita rašo: samdoma ar savininkė, neturi jokios reikšmės, nes supyksta absoliučiai visi, tuo esu tikra. Jeigu savininkė esi, Rita, tai daryk ką nori, bet jeigu samdoma, tai savininko vietoje būdamas, išsikviesčiau tave ant kilimo ir pasakyčiau ką galvoju apie atsiprašinėjimus prieš blogai dirbančius pavaldinius, paskui aišku atsiprašyčiau, kad turėjai tai išklausyti Tebus taika jums
Kipras: 'Pasaulis yra pilnas prarastų sielų, prarastų ne teologine prasme, bet prarastų krypties prasme, klajojančių aplinkui susipainiojus tarp kupinos nusivylimų filosofinės eros izmų ir kultų.' tie patys pikčiausi
Rita: Rimantai, dėkoju Viešpačiui, kad esu atskaitinga tik prieš save pačią. Atsiprašau tuo atveju, jei nesuvaldau emocijų ir pakeliu balsą. Kiprai, parinkai gerą citatą tikrai daug tų klajojančių aplinkui susipainiojusių, 'pasikėlusių', ypač neapkenčiančių moterų, jei pastebi nors kokią jos proto kibirkštėlę. Iki kito karto.
Rimantas: Rita rašo: dėkoju Viešpačiui, kad esu atskaitinga tik prieš save pačią. Atsiprašau tuo atveju, jei nesuvaldau emocijų ir pakeliu balsą. Tai liuks, kad daugiau tokių būtų
VaidasVDS : Dažniausiai pykstama tuomet, kada pavargstama ar nusiviliama... Ir dažniausiai be jokio pagrindo...
Jolanta: man vienas pašnekovas apie pyktį pasakė vieną gerą pasakojimą. Direktorius atsikėlė bloga nuotaika, darbe apibarė pavaldinį, pavaldinys praeidamas apšaukė pakeleivį, pakeleivis ant senutės užrėkė, senutė apibarė paauglį, paauglys supykęs iškūlė direktoriaus, kuris atsikėlė bloga nuotaika mašinos langą :) Gal verta nutraukti kažkurioje vietoje grandinę :)
Jolanta: Pyktis mūsų silpnumas, bet problemas reikia spręsti, o ne vynioti į vatą. va čia ir yra problema, rasti takoskyrą tarp tik problemos sprendino ir jau pasireiškiančių blogų emocijų kaip pyktis. jei yra piktybiniai pažeidimai pirštelio pagrūnojimas nieko neduos, tačiau pyktis irgi neveikia paprastai žmogaus, jei ir tik pakeltas tonas tonas ar eilinis susierzinimas neduos jokių rezultatų jei žmogus aiškiai nesuvoks, kad už tai jam gresia tai, o už tai jis gaus tokią premiją. daugumai žmonių tik žinojimas bausmės gali sustabdyti nuo blogų veiksmų. Jei prasižengimas netyčinis, vadinasi žmogus arba neturėjo informacijos arba darbas buvo ne pagal jį, ant jo pykti jau būtų nuodėminga. Tokį žmogų galima ir sugniuždyti, o dažnai klaidas daro tie, kas labiausiai stengiasi. Todėl žmonų barti reikia tada kada neturi jokio pykčio ir vadovaujiesi šaltais nervais. Tik tokiu atveju pakeltas tonas nebus tik pliurpologija, o turės kažkokią naudą ateityje.
Fredas: ..Jeigu matai kad melas nori tiesą užgožti, nebūtina iškarto 'užsiplieksti' kaip kokiam degtukui, ar kaip nors demonstratyviai reikštis. Geriau palauk kol Minties Derintojas pasiūlys geriausia variantą,..Žiūrėk ir pergalė bus veiksmingesnė,....ir pyktis nesuardęs sveikatos.
G_sesuo: Deja, deja...būtų labai patogu šiame pasaulyje gyventi, jei MD mums siūlytų tinkamiausius variantus, kaip toje pasakoje „Lydekai paliepus, man panorėjus“... nes: (1191.6) 108:5.5 Paslaptingieji Pagalbininkai nėra minties pagalbininkai; jie yra minties derintojai. Jie dirba su materialiu protu turėdami tikslą suderinimo ir sudvasinimo pagalba sukonstruoti naują protą jūsų ateities karjeros naujiesiems pasauliams ir naujam vardui. Jų misija iš esmės yra susijusi su ateities gyvenimu, ne su šituo gyvenimu. Jie yra vadinami dangiškieji padėjėjai, ne žemiškieji padėjėjai. Jie nėra suinteresuoti tuo, jog mirtingojo karjerą padarytų lengvą; jie labiau rūpinasi tuo, kad jūsų gyvenimą protingai apsunkintų ir sugriežtintų tiek, kad tai skatintų priimti daugybę sprendimų. Didingo Minties Derintojo buvimas nesuteikia gyvenimo lengvumo ir laisvės nuo įtempto mąstymo, bet tokia dieviškoji dovana tikrai turėtų suteikti dievišką proto nusiraminimą ir nuostabiausią dvasinę ramybę. ...TURĖTŲ suteikti dievišką proto nusiraminimą, bet NEPRIVALO... (1192.1) 108:5.6 Jūsų žemiškosios ir visą laiką besikeičiančios džiaugsmo ir liūdesio emocijos iš esmės yra žmogiškos ir materialios reakcijos į savo vidinį psichinį klimatą ir į išorinę materialią aplinką. Todėl, nelaukite iš Derintojo savanaudiškos paguodos ir mirtingojo paramos. Derintojo reikalas yra parengti jus amžinajai kelionei, užtikrinti jūsų išlikimą. Paslaptingojo Pagalbininko misija nėra tokia, kad užglostytų jūsų suerzintus jausmus arba pasirūpintų jūsų įžeista garbe; Derintojo dėmesį atkreipia ir užima laiką jūsų sielos parengimas tai ilgai kylančiajai karjerai.
Juozas: G_sesuo rašo: Deja, deja...būtų labai patogu šiame pasaulyje gyventi, jei MD mums siūlytų tinkamiausius variantus, kaip toje pasakoje „Lydekai paliepus, man panorėjus“
Kazys: Fredas rašo: pasakom netikiu Pasakų kraitėj žmonių išmintis sukrauta, Freduk Teisingai mąstai, Jolanta. Iš Gailestingosios sesutės parinktų citatų matom, kad Minties derintojas (Dievo dvasia) ne tik už mus neatlieka darbo, bet dar sukuria situacijas, kad mūsų gyvenimą apsunkintų G_sesuo rašo: Jie nėra suinteresuoti tuo, jog mirtingojo karjerą padarytų lengvą; jie labiau rūpinasi tuo, kad jūsų gyvenimą protingai apsunkintų ir sugriežtintų tiek, kad tai skatintų priimti daugybę sprendimų. Jie sprendimai būna teisingi, Dievo dvasia mūsų prote džiūgauja, kartu ir mes jei ne, tai ne, jaučiam kad kažkas ne taip, ir apima liūdesys, nepasitenkinimas, kurį dažnas "išpilam" ant savo artimo galvos
Fredas: .....->TIKRAI TURĖTŲ suteikti dievišką proto nusiraminimą ir nuostabiausią dvasinę ramybę,...kas ieško tas randa, ir kas beldžjasi tam atidaroma,...ir jeigu tai darysi,..tas 'NEPRIVALO' savaime atkris, tokiu atveju pasiliks tiktai ,,->TIKRAI SUTEIKTOJI RAMYBĖ...
Fredas: ...pasakom netikiu ir nelaukiu kol kažkas kažką pasiūlys... g.sesuo perlenkė lazdą,..Juozas padėjo lenkti..
Jolanta: Bet juk visda galima sau kelti tikslą suvaldyti pyktį ir neprotinga tikėtis, kad iš karto pavyks pilnai jį sutramdyti. tačiau kievienas siekis kažkada pasiekiamas. O galima bandyti viską suversti kažkam....jei pats stengsiesi manau, kad ir minčių derintojas ir Dievas padės. Deje visur reikia įdėti savo valią ir pastangas. Bet pagalbos tikrai realios sulauksite, jei pastangos bus nuoširdžios.
Fredas: YES,...pritariu Jolantai,...!!! Rjaus Trejybės meilė tegul pasilieka su mumis per amžius..!!!
Fredas: Ups,..atsipr...ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ...
Jolanta: Kaip tėvai negali nugyventi vaikų gyvenimų, taip ir Minties derintojas negali nugyventi žmogaus gyvenimo savo suvokimu. Jis kaip ir tėvai vaikams gali tik pasakyti, kad taip elgtis negerai, nes bus blogos pasekmės, o jei elgsies taip sulauksi teigiamų rezultatų. Tačiau mes turėdami mažiau informacijos ir mažiau galėdami suprasti dėl ko ir kas vyksta dažnai prieštaraujame tai ką mums sufleruoja. Minties derintojas nesilinksmina apsunkindamas gyvenimus? gal tik taip, truputį supurčius materialų gyvenimą, mes galime pažiūrėti truputį toliau ir pamatyti tai ką vengėme pamatyti, kad nereikėtų dėti pastangų keičiant kažką. Sprendžiant pagal save, manau kad žmogus aplamai yra truputį tingus, ir jei jis turi patogų gyvenimą retai kada varginsis sukti sau galvą dėl dvasinio tobulumo.
Rimantas: Jolanta rašo: Sprendžiant pagal save, manau kad žmogus aplamai yra truputį tingus, ir jei jis turi patogų gyvenimą retai kada varginsis sukti sau galvą dėl dvasinio tobulumo. Manau, kad kai ateina laikas, tai ir turtuoliai, patogiai gyvenantys viską meta ir savo turtus išdalina, o jeigu neateina, tai ir vargšai nepatogiai gyvenantys toliau vargsta, bet dvasinio tobulumo neieško.
Kipras: Jolanta rašo: Kaip tėvai negali nugyventi vaikų gyvenimų, taip ir Minties derintojas negali nugyventi žmogaus gyvenimo savo suvokimu. patariu atidžiau skaityti uk, jolanta, (1176.3) 107:0.3 Dievas, žmogui paliepęs, jog būtų toks tobulas, net koks tobulas yra jis, nusileido kaip Derintojas tam, jog taptų žmogaus patirtiniu partneriu siekiant dieviškojo likimo, kuris buvo šitaip nustatytas. Tas Dievo fragmentas, kuris gyvena žmogaus prote, yra absoliuti ir beribė garantija, kad žmogus gali surasti Visuotinį Tėvą susivienijęs su šituo dieviškuoju Derintoju, kuris atėjo iš Dievo tam, jog surastų žmogų ir jį paverstų sūnumi dar jam gyvenant materialiame kūne.
VaidasVDS : Jolanta rašo: Sprendžiant pagal save, manau kad žmogus aplamai yra truputį tingus, ir jei jis turi patogų gyvenimą retai kada varginsis sukti sau galvą dėl dvasinio tobulumo. Šis reiškinys turi pavadinimą - sekuliarizmas, apie tai šiame forume yra tema "Dabartinis pasaulis". Iš kitos pusės žmonės, turintys perteklinio turto, gali nutolti nuo dvasinių vertybių beveik vienodai kaip ir žmonės, gyvenantys skurde ir antisocialinėje aplinkoje.
Jolanta: kažkodėl manau kad yra labai svarbu kaip tas materialinis turtas pasireiškia žmogaus gyvenime. jei jis atėjo lengvai, kaip paveldėjimas ir žmogus nuo vaikystės gyveno turte, labai realus dalykas kad jis gali ir nesureikšminti jo, bei siekti dvasinio tobulumo, nes jau patyrė turto tuštybę, pajuto kad laimės tai neteikia. Tačiau jei žmogus materialinėį gerbūvį stato kaip gyvenimo tikslą, taip, tokiu atveju sunkiai gali prasibrauti dvasinės vertybės, ir ne todėl kad tai nesuderinama, paprasčiausiai mūsų mintys ir pastangos yra nukreiptos į materiją, mes mažiau skiriame dėmesio dvasinei praktikai, arba skiriame tą dėmesį gana paviršutiniškai. Lygiai taip pat ir žmonės gyvenantys skurde, jei jie neieško priežasties tokio gyvenimo ir meta bėdą tik likimui, aplinkybėms ir valdžiai, tikrai nieko gero jie neatras skurde. Pyktis dėl nelygybės, nuskriaustojo jausmas juos blokuos ir dvasinis pažinimas taps jiems nepasiekiamas. Turtas yra blogas tik tada kai jis tampa gyvenimo tikslu, o gyvenimo tikslu jis gali tapti ir pas turtingą ir pas visišką skurdžių. Tačiau kažkodėl manau kad skurdą žmogus lengviau pakelia santykyje su dvasia nei turtą. Kodėl. Todėl kad bet kokiu atveju žmogus nori savo gyvenimą įprasminti, labai sunku galvoti kad tusčiai leidi dienas, kad tik egzistuoji ir tuoj dingsi nepalikęs pėdsako žemėje. Todėl žmogus ieškodamas prasmės labai realiai gali atsigręžti į tikėjimą, pradėti mąstyti, kad prasmė tai nėra tai, ką paliksi žemėje, o prasmė tai, ką tu savyje pasieksi gyvendamas. Žmogus neturėdamas kitokios galimybės įprasminti atranda patį pagrindininį dalyką, kad jis gali įprasminti savo augimu, savo dvasiniu kilimu, ir tam jam nereikia jokio turto, nereikia būti matomam ar žinomam, jis yra pats didžiausias turtas, jis yra pats tikriausias tikslas. Tuo tarpu, žmogus turintis galimybes realiai save realizuoti žemėje ar materialia prasme ar talentu. Save įprasmindamas veikloje daug realiau kad gali nepagalvoti apie pačio savęs įprasminimą kaip augančią asmenybę. Gal būs su talentu turėjimu kažkada irgi prieinama riba, kai suvokiama jog talentas irgi turi bibą, o kas toliau. Tačiau va kai žmogus gali save realizuoti materijoje, daiktuose, jis ir taip jaučiasi svarbus ir galingas, normalu kad dvasinės prasmės ieškojime jis nemanys kad verta vargti. Nes rezultatas materijos greitas ir akivaizdus, bei kitų pastebimas, oa dvasinės praktikos rezultatas dažnai būna net menkinamas kitų, todėl blokas ieškoti dvasinių vertybių yra daug didesnis, mano manymu, pas turtuolius, nei pas neturtuolius. tačiau tai nėra taisyklė.
VaidasVDS : Urantijos Knyga siūlo mums, kaip reikia elgtis su turtu. Manau, geriau sugalvoti būtų sunku: Jeigu tu nuoširdžiai nori į savo turtą žvelgti kaip į atsakomybę, jeigu tu iš tiesų pageidauji tapti savo sukaupto turto išmintingu ir sumaniu prižiūrėtoju, tuomet aš tau iš tikrųjų patarčiau atlikti savo turto šaltinių tokią analizę: Paklausk savęs, ir padaryk viską, kas tik įmanoma, jog surastum sąžiningą atsakymą, iš kur yra šitas turtas? Ir kaip pagalbą nagrinėjant savo didžiulio turto šaltinius patarčiau turėti galvoje tokius dešimt skirtingų materialaus turto sukaupimo būdų: "1. Paveldėtas turtas – turtai, gauti iš tėvų ir kitų protėvių. "2. Atrastas turtas – turtai gauti iš nenaudotų motinos žemės resursų. "3. Prekybinis turtas – turtai gauti kaip sąžiningas pelnas prekiaujant ir barteriu keičiantis materialiomis prekėmis. "4. Nesąžiningas turtas – turtai gauti nedorai išnaudojant arba pavergiant savo bičiulius. "5. Palūkanų turtas – pajamos, gautos iš investuoto kapitalo dorų ir teisingų uždarbio galimybių. "6. Turtas iš gabumų – turtai, sukaupti iš atlygių už žmogiškojo proto kūrybinius ir išradingus sugebėjimus. “7. Atsitiktinis turtas – turtai, įgyti iš savo bičiulių dosnumo ar atsiradę dėl gyvenimo aplinkybių. "8. Pavogtas turtas – turtai, įgyti nedorai, nesąžiningai, vagystės būdu, ar apgaule. "9. Patikėti turtai – turtai, tavo bičiulių patikėti į tavo rankas, kad juos panaudotum kam nors specialiai dabar arba ateityje. "10. Uždirbtas turtas – turtai, tiesiogiai kilę iš tavo asmeninio darbo, sąžiningas ir teisingas atlygis už tavo paties proto ir kūno kasdienes pastangas. "Ir taip, mano drauge, jeigu tu tikrai nori būti ištikimas ir teisingas savo didžiulio turto prižiūrėtojas, prieš Dievą ir tarnaudamas žmonėms, tuomet tu turi savo turtą apytiksliai suskirstyti į šituos dešimt didžiulių skyrių, ir tada pradėti tvarkyti kiekvieną dalį sutinkamai su teisingumo, nešališkumo, dorumo, ir tikrojo sumanumo įstatymų išmintingu ir sąžiningu interpretavimu; nors dangiškasis Dievas tavęs nepasmerks, jeigu tu kartais ir suklystum, abejotinose situacijose, gailestingai ir nesavanaudiškai pažvelgdamas į nelaimes tų aukų, kurios kenčia nuo nepalankių mirtingojo gyvenimo aplinkybių. Kada nuoširdžiai abejoji dėl materialių situacijų nešališkumo ir teisingumo, tada tegul tavo sprendimai būna palankūs tiems, kurie skursta, būk palankus tiems, kurie kenčia nepriteklių vargus, kurių nenusipelnė." Aš tave nuoširdžiai perspėju, kad netaptum diktatoriumi dėl to, kaip į savąjį turtą turi žvelgti kiti turtingi žmonės. Aš tikrai tau patarčiau: “1. Kaip paveldėto turto prižiūrėtojas tu turėtum atsižvelgti į jo šaltinius. Tu turi moralinį įsipareigojimą atstovauti praeities kartai dėl to, kad kitoms kartoms dorai perduotum teisėtą turtą, atėmęs sąžiningą mokestį dabartinės kartos naudai. Bet tu nesi įpareigotas įamžinti kokį nors nesąžiningumą arba neteisingumą, kuriuo pasinaudojo tavo protėviai, kad turtą sukauptų nedorai. Savo paveldėto turto bet kurią dalį, kuri atrodo, jog buvo įgyta apgavystės ar nesąžiningumo dėka, tu gali išleisti pagal savo teisingumo, dosnumo, ir žalos atlyginimo įsitikinimus. Savo teisėto paveldėto turto likusią dalį tu gali panaudoti teisingai ir perduoti saugiai kaip vienos kartos patikėtinis kitai kartai. Išmintinga atranka ir blaivus mąstymas tau turėtų padiktuoti sprendimus, susijusius su turtų perdavimu tavo perėmėjams. “2. Kiekvienam, kas turi turto, įgyto atradimo dėka, reikėtų prisiminti, jog žemėje individas gali gyventi tiktai trumpą laikotarpį ir, dėl to, reikėtų atitinkamai pasirūpinti, kad šitais atradimais naudingai pasinaudotų kiek įmanoma didesnis skaičius bičiulių žmonių. Nors atradėjui reikėtų atiduoti visą atlygį už atradimo pastangas, bet jis taip pat neturėtų savanaudiškai reikalauti visų išskirtinių teisių ir palaiminimų, kylančių suradus gamtos paslėptus išteklius. “3. Tol, kol žmonės pasaulio verslą tvarko prekybos ir barterio būdu, tol jie turi teisę gauti sąžiningą ir teisėtą pelną. Kiekvienas prekybininkas už savo paslaugas nusipelno darbo užmokesčio; pirklys turi teisę į savąją dalį. Prekybos sąžiningumas ir doras elgesys su savo bičiuliais organizuotame pasaulio versle sukuria daug skirtingų iš pelno gaunamo turto rūšių, ir visus šituos turto šaltinius reikia įvertinti pagal aukščiausius tesingumo, nuoširdumo, ir dorumo principus. Doras prekybininkas turėtų nedvejodamas imti tokį patį pelną, kokį panašioje situacijoje jis mielai pasiūlytų savo bičiuliui prekybininkui. Nors šita turto rūšis nėra identiška individualiai uždirbamoms pajamoms, kada verslo reikalai yra tvarkomi plačiu mastu, bet, tuo pačiu metu, toks sąžiningai sukauptas turtas jo savininkui suteikia žymią balso teisę jam nusprendžiant, kaip šį turtą vėliau paskirstyti. “4. Nė vienas mirtingasis, pažįstantis Dievą ir siekiantis vykdyti dieviškąją valią, negali nusiristi tiek, kad pakliūtų į turto priespaudą. Nė vienas kilnus žmogus nesieks sukaupti turtų ir padidinti valdžios, kurią suteikia turtas, pavergdamas arba nesąžiningai išnaudodamas savo brolius materialiame kūne. Turtai tampa moraliniu prakeikimu ir dvasine stigma, kada jie yra gaunami iš engiamo mirtingojo žmogaus prakaito. Visas toks turtas turėtų būti sugrąžintas tiems, kurie šitokiu būdu buvo apiplėšti, arba jų vaikams ir jų vaikų vaikams. Negalima sukurti tvirtos civilizacijos remiantis tokia praktika, kada apgavystės būdu iš darbininko yra atimamas jo uždarbis. “5. Doras turtas turi teisę atnešti palūkanų. Tol, kol žmonės skolinasi ir skolina, tol tai, kas yra doros palūkanos, gali būti gaunamos su sąlyga, kad paskolintas kapitalas buvo teisėtai įgytas turtas. Iš pradžių prieš pateikdamas teisėtą reikalavimą dėl palūkanų savo kapitalą išvalyk. Netapk toks menkas ir gobšus, kad nusiristum iki lupikavimo. Niekada neleisk sau būti toks savanaudis, kad pinigų valdžią panaudotum tam, jog pasiektum nesąžiningą pranašumą su sunkumais kovojančių savo bičiulių atžvilgiu. Nepasiduok pagundai lupikauti iš savo brolio, atsidūrusio finansinėje nelaimėje. “6. Jei tau kartais pavyktų užsigarantuoti turtą genijaus polėkio dėka, jeigu tavo turtai yra kilę iš atlygių už išradingus sugebėjimus, nereikalauk nepelnytos tokių atlygių dalies. Talentas kažkiek yra skolingas tiek savo protėviams, tiek ir savo palikuonims; lygiai taip pat jis iš tikrųjų yra įsipareigojęs savo rasei, nacijai, ir savo išradingų atradimų aplinkybėms; jam taip pat reikėtų prisiminti, kad jis dirbo ir suformulavo savo išradimus būtent kaip žmogus tarp žmonių. Lygiai taip pat būtų neteisinga iš genijaus atimti visą jo turto padidėjimą. Ir niekada žmonės negalės nustatyti taisyklių ir nuostatų, kurios būtų taikomos vienodai sprendžiant visas šitas nešališko turto paskirstymo problemas. Tu iš pradžių turi žmogų pripažinti kaip savo brolį, ir jeigu tu nuoširdžiai trokšti, kad jis darytų tą, ką būtumei jam padaręs tu, tai įprastas teisingumo, nuoširdumo, ir dorumo diktatas atves tave į tai, jog kiekviena naujai iškylanti ekonominio atlygio ir visuomeninio teisingumo problema bus sprendžiama teisingai ir nešališkai. “7. Nė vienas žmogus neturėtų reikšti asmeninių teisių į tą turtą, kurį laikas ar atsitiktinumas nulėmė, kad jis patektų į jo rankas, išskyrus teisingą ir teisėtą užmokestį, uždirbtą jį administruojant. Į atsitiktiniu būdu įgytus turtus reikėtų žvelgti kažkuria prasme kaip į patikėtą turtą, kuris turėtų būti panaudojamas savo visuomeninės ar ekonominės grupės naudai. Tokio turto turėtojams turėtų būti suteiktas pagrindinis balsas priimant sprendimus, kaip išmintingai ir veiksmingai paskirstyti tokius neuždirbtus resursus. Civilizuotas žmogus ne visą laiką į viską, ką jis valdo, žiūrės kaip į savo asmeninę ir privačią nuosavybę. “8. Jeigu yra žinoma, jog kuri nors tavojo turto dalis buvo įgyta apgavystės būdu; jeigu tavojo turto bet koks dydis buvo sukauptas nesąžiningu keliu ar nedorais metodais; jeigu tavasis turtas yra sukauptas neteisių sandėrių su savo bičiuliais dėka, tuomet paskubėk visus šituos nešvariai gautus turtus sugrąžinti teisėtiems savininkams. Iki galo atsiskaityk ir šitokiu būdu savo turtą išvalyk nuo bet kokių nesąžiningų turtų. “9. Vieno asmens turto patikėjimas kitų naudai yra rimta ir šventa atsakomybė. Nerizikuok tokiu pasitikėjimu ir nestatyk į pavojų tokio pasitikėjimo. Pasiimk sau iš bet kokios patikėtos nuosavybės tiktai tiek, kiek sau leistų pasiimti bet kuris sąžiningas žmogus. “10. Tavojo turto toji dalis, kurią uždirbai savo paties intelektualių ir fizinių pastangų dėka – jeigu tavo darbas buvo atliktas sąžiningai ir teisingai – iš tiesų priklauso tau. Nė vienas žmogus negali prieštarauti dėl tavo teisės turėti ir naudoti tokį turtą taip, kaip tau atrodys tinkama, jeigu tiktai šitos teisės panaudojimas nedaro žalos tavo bičiuliams. 'Mano sūnau, neniekink moraliai švarinančios Viešpaties bausmės; taip pat nebūk nepatenkintas dėl jo pataisymų, nes, ką Viešpats myli, tą pataiso, net ir taip, kaip tėvas pataiso sūnų, kuriuo džiaugiasi.'
Jolanta: Tai puikus paaiškinimas kaip elgtis su turtu kuriems jis yra svarbus. Manau, kad taip elgiantis galima išvengti nemalonių gryžtamųjų atoveiksmių. Ir turto vengimas jei jis duodamas tiknamai ir jo siekimas netinkamu būdu yra blogi dalykai. Tą išskaičiau čia. Ir tam negaliu savo suvokimu prieštarauti. Viešpats žino ką ir kodėl duoda ar atima.
Rita: Ačiū Vaidui VDS už citatas, iki kurių dar nesu 'atėjusi'. Jau vien už tai Urantijos knygą galima 'užkelti ant pjedestalo' Jolanta rašo: Tai puikus paaiškinimas kaip elgtis su turtu kuriems jis yra svarbus Tarsi yra tokių dvasinguolių (nebent Indijos jogai ar Tibeto vienuoliai) kuriems jis nesvarbus Jolanta rašo: jei jis turi patogų gyvenimą retai kada varginsis sukti sau galvą dėl dvasinio tobulumo. patogų gyvenimą reikia sugebėti susikurti, nes mana pati iš dangaus nenukrenta, tam reikia proto išminties ir labai daug darbo, niekas negali į lentynėles sudėlioti, kiek tam įdėta proto ir kiek dvasios stiprybės...o dvasinio tobulumo sieksim visą amžinybę, čia per daug nepaskubėsi...nes tik aplinkinius prajuokinsi
Jolanta: miela Rita patikėk yra, ir net tarp katalikų. Tai pavieniai žmonės, kurie paprastai atrodo kitiems keistuoliai, ir taip pat dažniausiai būna puolami ir koneveikiami, kaip nesusipratėliai. Tarp mūsų vaikšto labai aukšto dvasingumo žmonių. Bet kiek mums jų tenka sutikti savo kelyje, nežinia.
Rita: Pagal tave išeitų, kad bomžai-aukšto dvasingumo, o tie, kurie sugeba uždirbti pinigus - žemo. Lėkštai mąstai, Jolanta. Iš vis nėra reikalo skirstyti žmonių pagal dvasingumo lygius. Visi turi Dievo kibirkštį ir ne mums spręsti apie kiekvieno dvasingumą, nes čia svarbu ne kalbos, o motyvai
Jolanta: Paskaityk atidžiau miela Rita. Tikrai kažką svarbaus praleidai.
Rita: Ką?
Jolanta: Tur būt viską iš eilės
Kipras: na, moterys, čia jau jaučiasi konkurencija
Jolanta: obana, jei taip iš šono matosi, vadinasi man reikia dingti
полная версия страницы