Ôîðóì » MINTIES ar SĄMONĖS derintojas? » nauja išraiška » Îòâåòèòü
nauja išraiška
Vėjas: 888 puslapis “Tiesa yra santykinė ir besikeičianti; ji visada gyvena dabartyje, pasiekdama naują išraišką kiekvienoje žmonių kartoje-net ir kiekvieno žmogaus gyvenime“ Jolanta 2013. 03. 17 net ir kiekvienu konkrečiu momentu konkretaus individo konkrečioje raiškoje
VaidasVDS: Kadangi paskutiniu metu gana daug bendrauju su kitų religijų dogmatikais, galiu pasakyti, kad problema surasti sąlyčio taškus, yra gana didelė. Įvairiausi tikintieji labiau įtiki ne į patį Dievą, o į savo šventraščius, ir dieviškomis tiesomis laiko ir tai, kas yra akivaizdi klaida, nes taip yra parašyta jų šventraštyje arba taip išaiškino koks nors neva kompetetingas raštininkas (rašto žinovas). Bet kokio ginčo geriausiu matu gali būti tik meilės matas. Jei diskusija veda į meilę, susitarimą, supratimą, pritarimą, ji veda į meilę, jei ji veda į konfliktą, pyktį, paniekinimą, didžiavimąsi savimi, ji veda niekur, galima sakyti, pas Kaligastiją. Vienu atveju stiprinama žmonių brolystė, kitu atveju stiprinamas Kaligastija.
emipetras: ATSAKAU TAU VAIDAI VDS , BET NEBŪTINAI TAU . PASINAUDOJU PALANKIA TEMA IR BANDAU , PASINAUDODAMAS KITO AUTORIAUS SUMODELIUOTŲ POŽIŪRIŲ VISUMA , PAŽIŪRĖTI Į UNIVERSALIĄ TIESĄ , KURI GALĖTŲ BŪTI UNIVERSALI VISOSE RELIGIJOSE IR BAŽNYČIOSE , KAIP KELIAS Į VIENINTELĘ TIESĄ , TAČIAU ŠIANDIENA , IŠ TIESŲ , MAŽAI KAM JI RŪPI , NES DAŽNIAUSIAI SUDARKOMA VIETINIO POŽIŪRIO RELIGINIŲ DOGMŲ IR UNIVERSALIOJI TIESA JAU PATEIKIAMA , KAIP SAVO TIESA , PER SAVO RELIGINĘ TIESOS PRIZMĘ . ŠIAME STRAIPSNELYJE BANDOMA PAŽVELGTI Į UNIVERSALŲ POŽIŪRĮ ... IŠ VIRGIO SVETAINĖS ( šviesos keliu ) 2015-02-05 Visos religijos ir visi dvasiniai mokymai siūlo praktiškai vieną ir tą patį – eiti link Dievo. Link Dievo galima eiti dviem iš principo skirtingais keliais: 1. Ieškoti Dievo savo išorėje, t.y. kosmose, mūsų pasaulyje, danguje, bažnyčioje, ikonoje ir t.t. Kai tu eini tokiu keliu, tai pripažįsti, kad Dievas yra kažkur išorėje nuo tavęs. Štai ten Dievas, o štai čia tu. Tada tu prašai Jo arba prašai Aukščiausiųjų Esybių kažko, jei tau kažko reikia. Ir jie padeda tau, arba nepadeda, jeigu negalima. 2. Ieškoti Dievo savo viduje. Mudu žinome, brangus drauge, kad kiekviename iš mūsų yra Dievo dalelė. Bet mes kažkaip nelabai pasitikime šia dalele, kaip nepasitikime viskuo, ko negalime paliesti arba pajausti. Ikoną galime paliesti, į bažnyčią galime nueiti, dangų galime bent pamatyti, o čia.......... Tai štai, pasirodo, kad antrasis Kelias – pats trumpiausias ir pats greičiausias, nors ir atrodo pats neįtikėtiniausias. Tavasis Dievas tavyje – tai tavo Aukščiausiasis Aš. Jeigu tu sugebi surasti ryšį su savo Aukščiausiuoju Aš, tai tu išeini į tiesioginį kontaktą su Dievu. Dievas vienas, o mes visi esame jo dalelės. Tavo Aukščiausiasis Aš yra visumos dalelė. Šis tavo „mažasis" Dievas – Didžiojo Dievo dalelė. Tavo Aukščiausiasis Aš (mažasis Dievas) žino ir sugeba tiek pat, kaip ir Didysis Dievas. Tavo Aukščiausiasis Aš kontaktuoja su bet kuriuo Pakilusiu Mokytoju. Per savo Aukščiausiąjį Aš tu gali kreiptis į bet kurį Pakilusį Mokytoją ir, žinoma, gauti atsakymą. Ryšio su Aukščiausiuoju Aš lygį galima nusakyti trimis pakopomis: 1. Retai pasireiškiantis, nenuolatinis ir neužtikrintas ryšys, grindžiamas klausimais ir atsakymais „Taip" ir „Ne" . Naudojamas „pasufleravimui". 2. Užtikrintas ryšys, pasireiškiantis frazių, sakinių ir vaizdinių pavidalu. Naudojamas konsultacijoms. Aukščiausiasis Aš konsultuoja tave tau rūpimais klausimais. 3. Stiprus, patikimas, nuolatinis ryšys atsiranda po to, kai tu, savanoriškai pasirinkęs, priimi visišką savojo Aukščiausiojo Aš vedimą. Trumpai galima pasakyti taip – ryšys su Aukščiausiuoju Aš tuo stipresnis, kuo labiau tu priimi savo Aukščiausiąjį Aš kaip patį save. Tai štai, po to, kai tu visiškai priimi savo Aukščiausiojo Aš vedimą, tau, praktiškai, tampa nereikalingi jokie žemiški Mokytojai, jokie mokymai ar teorijos. Ta prasme nereikalingi, kad tu jau nustoji vadovautis jų „patarimais ir nurodymais". Visi Mokytojai, visi mokymai ir visos teorijos yra tavo viduje. Tavo Aukščiausiasis Aš (kuris ir yra tikrasis tu) pažįsta tave geriausiai už visus, myli tave labiausiai už visus, žino tavo individualią evoliucinio vystymosi programą geriau, negu kas nors kitas, ir „nuves" tave į tavąją paskirtį pačiu trumpiausiu ir pačiu tiesiausiu keliu, maksimaliai pagreitindamas tavąjį dvasinį vystymąsi. Tavo Aukščiausiasis Aš besąlygiškai linki tau laimės, jis geriausiai tave pažįsta ir mato, ką dėl to reikia padaryti, nors tu, galbūt, dabar su juo nesutiksi, nes daug ko dar nesupranti. Jeigu tavo žemiškasis Mokytojas apie tai žino, jeigu jis „veda" tave link Dievo tavyje, jeigu jis pasiruošęs „užleisti" vadovavimą tavajam Aukščiausiajam Aš, jeigu jis pats vedamas savo Aukščiausiojo Aš arba dirba vadovaujamas „Dangiškųjų Mokytojų", tai juo galima pasitikėti. Mudu jau žinome, kad žmoguje kartu yra susijungę du Aš: Aukščiausiasis Aš ir žemesnysis aš (Asmenybė, Ego), dvasinis ir materialus. Mus nuolat kviečia „nugalėti" savąjį Ego, „įveikti" Ego, „atsisakyti" Ego ir t.t. Kartais net atrodo – kas gi per pabaisa yra tas mūsų Ego? Mano įsitikinimu, Ego – tai pažiūrų, įsivaizdavimų, įsitikinimų sistema, formuojama išorinių egzistavimo sąlygų ir skirta Asmenybės, t.y. žemesniojo aš, interesų apsaugai ir apgynimui. Imkime ir pabandykime įsivaizduoti – Viešpats (Dvasia) pasėjo dvasios sėklas materijoje. Dvasios sėkla turi būti pasėta, turi „pagulėti" kažkiek laiko dirvoje – materijoje, turi prasikalti daigeliu, vystytis kaip bet koks kitas augalas ir atnešti vaisių. Tam, kad sėkla nežūtų dėl nepalankių išorinių sąlygų, jai parūpinamas apsauginis apvalkalas. Kuo ilgiau sėkla guli dirvoje – tuo storesnis, stipresnis yra apvalkalas. Štai ateina dygimo laikas, ir sėkla (Dvasia – mūsų Aukščiausiasis Aš) ima iš vidaus kaltis pro apvalkalą (Ego). Bet apvalkalas pernelyg stiprus, ir reikia padėti Aukščiausiajam Aš iš išorės, suminkštinti apvalkalą. Ego (suformuota pažiūrų sistema) transformuojama naujos informacijos, kitokių (dvasingesnių) pažiūrų pagalba. Sėkla tarsi „paliejama vandeniu", tuo sudaromos sąlygos „augimui". Apvalkalas (Ego) buvo būtinas, ir jis ne „pabaisa", jis atliko Dievo jam paskirtą funkciją – saugojo, nešiojo ir „suteikė būtiną palaikymą" sėklai. Tai, kas tavo viduje – tavo Aukščiausiasis Aš – turi išdygti, turi išleisti daigelį, turi tapti svarbiausiu tavo gyvenime. Tai iš anksto Dievo numatyta, tai mūsų vystymosi Įstatymas, nori tu to ar ne. Iš čia seka ir tavo vertinimai – kas yra tavo žemiški mokytojai. Iš čia seka ir tavo svarbiausia užduotis šiame etape – dvasiškai vystantis realizuoti dvasios sėklos, tavojo Aukščiausiojo Aš, „išdygimą", po to sekti jo vedimu, o po to pačiam tapti tuo Aukščiausiuoju Aš. Sėkla turi išdygti, daigelis turi išaugti ir sustiprėti, ir pačioje stiebo viršūnėje turi išsiskleisti nuostabus Dvasios žiedas. Kada nors tu tapsi tuo nuostabiu žiedu, nepakartojamo grožio žiedu KŪRĖJO sode. TAI YRA TIK POŽIŪRIS IR MANAU NIEKO ASMENIŠKAI NEŽEIDŽIANTIS KITĄ POŽIŪRĮ
VaidasVDS: Emili, mes gal net per daug pasitikime neva Dievo dalele, kuomet realybėje, tai yra tik mūsų pačių mintys. Algimantas yra labai geras to pavyzdys. Juk tiek nuostabių darbų jis yra padaręs, bet galutinis rezultatas, aš pasakyčiau, yra gana prastas, nes būtent perdėtas pasitikėjimas savimi, manant, kad tai pasitikėjimas Dievo dalele (virtusia Trejybe, Aš Esu aktualizavimusi ir t.t.) lėmė tai, kad vietoje žmonių vienijimosi išėjo susiskaldymas ir beveik išsivaikščiojimas. Ego nėra kažkokia pabaisa, nes jį turi visi žmonės, bet ego reikia nukreipti į meilės suvokimą ir meilės skleidimą. Panagrinėkime citatą ankstyvųjų konfliktų, kylančių tarp ego valios ir ne savojo aš, bet kitų valios, žmogiškasis aiškinimas ne visada yra patikimas. Tiktai visiškai gerai suvienyta asmenybė sugeba būti arbitras daugiapusiuose ginčuose tarp ego troškimų ir besiskleidžiančios visuomeninės sąmonės. Savasis aš turi tokias pačias teises kaip ir jo artimieji. Nė vienas iš jų neturi išskirtinių reikalavimų individo dėmesio ir tarnavimo atžvilgiu. Kada šitos problemos išspręsti nepavyksta, tada formuojasi anksčiausia žmogiškosios kaltės jausmų rūšis. Žmogiškoji laimė yra pasiekiama tiktai tada, kada savojo aš ego troškimą ir aukštesniojo savojo aš (dieviškosios dvasios) altruistinį akstiną suderina ir sutaiko besivienijančios ir vadovaujančios asmenybės suvienyta valia. Evoliucinio žmogaus protas visada susiduria su sudėtinga problema teisėjauti varžybose tarp emocinių impulsų natūralaus plėtimosi ir nesavanaudiškų postūmių, besiremiančių dvasine įžvalga – nuoširdžiu religiniu apmąstymu – moralinio augimo. Mėginimas tokį patį gėrį užtikrinti savajam aš ir kuo didesniam skaičiui kitų žmonių sukelia problemą, kurią ne visada galima patenkinamai išspręsti laiko-erdvės sferoje. Amžinojo gyvenimo atveju, tokius antagonizmus išspręsti galima, bet per vieną trumpą žmogiškąjį gyvenimą jų išspręsti neįmanoma. Jėzus minty turėjo tokį paradoksą, kada jis sakė: "Kas savąją gyvybę išsaugos, tas ją tikrai praras, bet kas savąją gyvybę praras vardan karalystės, tas ją tikrai suras.” Labai sunku yra visapusiškai gerai suvienyti savąją asmenybę. Kiekvienas žmogus turi paveldėjęs kokius nors trūkumus. Tai, kad juos bandai slėpti ar įveikti, yra gerai, bet kartas nuo karto per emocijas ar per paties žmogaus sukurtas pasąmonines blokadas tie trūkumai vis tiek prasiveržia, nes jie yra įgimti. Toks visiškas trūkumų pašalinimas galimas tik anapusiniame gyvenime, o šiame mes vis tik turime gyventi kartu su jais. Ir mes šiame gyvenime to pasiekti negalime, nes tai yra NEĮMANOMA. Štai kas yra labai svarbu ir privalu suvokti, jei nori būti kažkokiu mokytoju, mokiniu ir Dievo suradėju. Dėl daigelio išdygimo. Daiginant tuos daigelius, nereikia suvesti visko į kažkokį įstatymą, kuris yra, norim mes to ar nenorim. Dievo valia yra meilė ir meilės skleidimas. Žmogus turi pasirinkimą (ne įstatymą) - renkiesi meilę ir jos skleidimą, suvoki Dievą, tai ir esi bei būsi su Dievu, jei to nei suvokti, nei vykdyti nesugebi, deja, pasirinkai ne tą, ne Dievo ieškojimo kelią. Tuomet egzistuoji kaip gyvūnas, tenkini pagrinde gyvūniškus poreikius, kartais laikaisi moralės normų ir nugyveni tokį gyvenimą, kokio esi vertas savo pasirinkimu...
emipetras: MATAI , VAIDAI VDS , SUVOKIMAS , GIRDĖJIMAS DIEVO , GIRDĖJIMAS SAVO PASĄMONĖS , GIRDĖJIMAS SAVO DVASINIO AUKŠTOJO ,,AŠ'' IR TAIP TOLIAU IR TAIP TOLIAU , YRA NUO AMŽIŲ ŽINOMA DAUGELIUI ŽMONIŲ . TIK VIENI TAI KUKLINASI IR NIEKO NESAKO , O KITI TA TEMA SUKURIA IŠTISAS ISTORIJAS , ROMANUS , PAMOKYMUS . VISI ŽMONĖS BE IŠIMTIES GIRDI TIK SAVO BALSĄ , SAVO VIDINĮ BALSĄ , TIK ČIA KLAUSIMAS , KAS ŠALTINIS , KAS OPERATORIUS. SMEGENYS PAČIOS IŠ SAVĘS NIEKO NEGALI SUKURTI . ŽMOGUS NUO PAT KUDIKYSTĖS KAUPIA INFORMACIJĄ ALIMIS IR AUSIMIS , O SMEGENYS YRA VISO TO SAUGYKLA IR DISPONUOTOJOS ŠIA SAUGOMA MEDŽIAGA . VISAS SMEGENŲ DARBAS ŠIOSE NEURONŲ SAUGYKLOSE VYKSTA PER PASĄMONĘ IR SĄMONĘ . DIEVIŠKASIS MINČIŲ DERINTOJAS , ŽMOGAUS NEURONUOSE , MINTYSE , NEGALI SUKURTI NAUJŲ ŽODŽIŲ , VISAS VIDINIS DIALOGAS VYKSTA SU TURIMŲ ŽODŽIŲ BAGAŽU , KURIS SUSIFORMAVO KAIP ŽEMIŠKASIS MOKYMAS. JEIGU PASKAITYSI JOKŪBĖNO MOKYMUS , TAI JUOSE NĖRA VISIŠKAI NIEKO NAUJO , VISKAS SUKASI APIE VIENĄ IR TĄ PATĮ . ŠTAI , TAI GERIAUSIAS ĮRODYMAS , KAD MINČIŲ DERINTOJAS IŠ TIESŲ TIK PADERINA ŽMOGAUS MINTIS , O IŠMINTINGAS ŽMOGUS MOKOSI UŽGIRSTI SAVO VIDINĮ BALSĄ IR JUO VADOVAUTIS . JOKŪBĖNAS AIŠKU , KAD GIRDI SAVO VIDINĮ BALSĄ , TAČIAU JIS TAI NUKELIA NET IKI PATIES ROJAUS , TUO JAU LABAI SUREIKŠMINDAVAS SAVE , KAIP IŠSKIRTINĘ ASMENYBĘ . JO MOKINIAI TAI JUK NEGIRDI ROJAUS NEI VIENAS , O GIRDI TIK ALGIMANTAS VIENAS . TAIGI SKIRTUMAS AKIVAIZDUS IR AUTORITETAS KYLA . NEREIKĖTŲ LABAI BIJOTI SAVO VIDINIO BALSO . ŽINOMA NEREIKĖTŲ SAVĘS IR IŠAUKŠTINTI , BET PRIIMTI TAI KAIP NATURALIĄ REALYBĘ , KURI YRA KIEKVIENAME ŽMOGUJE , TAČIAU KAIP NE VISI ESAME GERI SPORTININKAI , TAIP NE VISI GALI BŪTI IR GERI KLAUSYTOJAI SAVO VIDINIO BALSO . O KAD JIS YRA TAI FAKTAS . JEIGU TAIP NEBŪTŲ , TAI NEI BLAVATSKAJA NEBŪTŲ PARAŠIUSI SAVO DIKTAVIMŲ , NEI RERICHAI N. ir J. SAVO HIMALAJŲ DIKTAVIMŲ , NEI MIEGANTIS PRANAŠAS KEISAS NEBŪTŲ PARAŠĘS TOBULŲ RECEPTŲ , NEI SĄMONINGAI GIRDINTI ALISA BEILI NEBŪTŲ PARAŠIUSI KAIP ,, ATOMO SĄMONĘ'' , NEI DAKTARAS MERFIS SAVO GARSIŲJŲ PATARIAMŲJŲ POSTULATINIŲ KNYGŲ , NEI DAUGELIS KITŲ . NET ARISTOTELIS IR TAS PER GIRDĖJIMĄ PARAŠĖ SAVO VISUS ATRADIMUS IR POŽIŪRIUS . GALŲ GALE , JEZUS KRISTUS , TAI AIŠKIAI VISOSE SAVO MOKYMUOSE KALBĖJO ,,KAD AŠ NIEKO NEKALBU IŠ SAVĘS '' NA , URANTIJOS KNYGA ŠIEK TIEK , KAIP IR MOKSLIŠKAI TARSI PRISTABDO TĄ ENTUZIAZMĄ , PRAKTIKUOTI VIDINĮ SAVO GIRDĖJIMĄ , SUVESDAMA TAI , KAIP Į ŽMOGAUS SĄMONĖS ANOMALIJĄ NEGU KONSTANTĄ , TAČIAU FAKTAS , KAD ŽMONIJA DIEVO BALSĄ GIRDĖJO TŪKSTANTMEČIAIS YRA NENUGINČIJAMAS IR ŠIAM FAKTUI PAREMTI YRA TŪKSTANČIAI LIUDININKŲ . TODĖL BŪKIME TOLERANTIŠKI TIEMS ŽMONĖMS , KURIE GAL TARIAMAI , O GAL TIKRAI GIRDI SAVO VIDINĮ , SAVOSIOS AUŠTOSIOS DVASIOS VALSĄ , O TAI IR YRA MINČIŲ DERINTOJO VEIKLA .
emipetras: O VARGE , VĖL PER SKUBĖJIMĄ PRIDARIAU KLAIDŲ . ATSIPRAŠAU , GAL SUPRASITE .
VaidasVDS: Emili, mes visi ne be trūkumų. Tačiau turime juos taisyti, nes tai yra dalis kainos dėl patekimo anapus Beveik kiekviena žmogiškoji būtybė turi kokį nors trūkumą, kurio laikosi kaip mėgstamo blogio, ir kurio atsisakymas sudaro dalį kainos už patekimą į dangaus karalystę. ... Šitaip visada buvo ir amžinai bus: Žmonės savo sprendimus privalo priimti patys. Yra tam tikras pasirinkimo laisvės diapazonas, kuriuo mirtingieji gali pasinaudoti. Dvasinio pasaulio jėgos nevers žmogaus prievarta; jos leidžia jam eiti savo pasirinkimo keliu.
katė: -patekimas anapus- ir -patekimas į dangaus karalystį- skirtingi dalykai. Ir vėl manipuliacijos.
Vėjas: Žaidi purvinus žaidimus manipuliuotojau Dangaus karalystė -Visuotinio Tėvo apkabinimas Rojuje. Tarpine dangaus karalyste galime vadinti Vietinės Visatos Būstinę, kur būsime tikrių tikriausios dvasios pradinio-pirminio lygmens. Bendrąja prasme kiekvienas sekantis gyvenimas laiko-erdvės kilmės būtybėms bus ispūdinga “dangaus karalystė“. Gi materialioms kraujo-kūno būtybėms peržengimas per mirties slenkstį –yra „anapus“. Šiapus anapus linija yra vienintelė, ir tai linija tarp materialios planetos ir Pirmosios Morontijos. Žvelgiant vidinio gyvenimo požiūriu „dangaus karalystė“ prasidėjo mumyse atvykus Derintojui. Ir “dalis kainos“ pradėta mokėti materialiame gyvenime bus toliau mokama dar septyniuose Gyvenamuosiuose Pasauliuose, sudarančiuose Sistemą. Žvaigždyno planetose mokėsime darbo-pastangų-siekimo-mokymosi kainą, tobulėdami kaip morontiečiai.
VaidasVDS: Išsiblaivyk vieną kartą iš savo narciziškos paranojos ir klaidingų sampratų. Rašai: "kur būsime tikrių tikriausios dvasios pradinio-pirminio lygmens". Būsime ar ne, ne mes patys sprendžiame. Nei man, nei tau Vietinė Visata dar negarantuota. Tą Vietinę Visatą reikia užsitarnauti gyvenimu šiame pasaulyje. Padarei jau seniausiai klaidingą prielaidą, ištraukęs iš konteksto labai pavienius atvejus, kuomet dėl nelaimingo atsitikimo prikeliami kai kurie dar neapsisprendę mirtingieji. O tai yra tik išimtis iš taisyklės. Tvarkyk save, jei nori pakliūti į tą Vietinę Visatą, o ne narciziškai siuntinėk visus įvairiomis kryptimis.
emipetras: Siūbuojantis vėjas , besiblaškantis vėjas , nurimęs ir mąstantis vėjas . Daug savo raiškos funkcijų čia demonstruoja vėjas . Gal gerai , gal nelabai gerai , o gal tai visų geriausia ? Žinoma , labai puiku , kai kyla noras perkratyti Dokumento mintį arba dar ir interpretuoti . Anoje , kitoje temoje , labai vykusiai tai ir pradėjo daryti Vėjas . Tikrai labai vykusiai . Aš tiesiog priblokštas esu , tačiau linkiu tolesnės kūrybinės sėkmės aukštajame pilotaže .
katė: Kas yra žinojimas, kas yra informacija- Informacija ir jos gausa -visai nereiškia žinojimo buvimo, tuo labiau gausaus
katė: ir vėl vargas dėl įsiterpiančio proto praradus žinias; informaciją galima klastoti –apgaudinėti save ir kitus
Vėjas: GYVASISIS PAVYZDYS kaip klastojama informacija; Algimanto Jokūbėno sąmonės nesąmonių besiliejanti jūra. Kiekviena žinia neperkratyta darbštaus proto, skvarbaus proto ir t.t..., pasilieka kaip informacija, kurią nepritaikysi nei išorinio pasaulio pažinime, nei vidinio, nei trancendencinio- Neveltui Dokumentyose Protas Vadinamas ĮSITERPIANČIU. skaityti knygą vienas vargas jeigu tai nepereina į malonų džiaugsmingą mėgavimasi kiekviena pastraipa, kiekvienu sakiniu viena iš priežaščių, kodėl Apreiškimas buvo pateiktas kaip tekstas be lydinčiojo asmens dalyvavimo; -šiandien alfa-avinas praradęs aktualumą, ir mažėja avinų banda, dalyvaujanti “kolektyvinės sąmonės“ stiprinime. Šiandien gimsta vedlei nereikalaujantys pripažinimo “INDIGO“ “ZET“ Šiandienos lyderiai –Septynių Pagalbinių Proto Dvasių- katalizatoriai-skatintojai iš žmogiškosios pusės Dievų dovanos dulka pakampėse Dogmų, prietarų kalnai užstoja horizontus Tiek dieviškuosius, tiek žmoniškuosius Žmogus niekaip nenori sumokėti duoklės Tiesai, kitaip nei laiko-erdvės kančios, deformacijos, įtampos
Vėjas: visokiausi vadukai reikšmingiasni –kuo primityvesnė aplinka kolektyvinė sąmonė padėjo ugdyti primityvų primatą pažengusią būtybę ugdo švaresnės-grynesnės energijos bandos aplinka gali suteikti apsiraminimą, vidutinybės jaukumą tiesa grožis gėris gali įkvėpti asmeniškai, sutaurinti kasdienybę, sustiprinti jūsų galias kada pasieksit Havonos milijardus pasaulių-sferų; -universitetuose būsit ugdomi asmeniškai –kaip vienetai kolektyviniai susibūrimai tarnaus daugiau kaip pramogų-poilsio forma, kaip informacijos pasidalinimo metodas, kaip diskusijų forumai- https://www.youtube.com/watch?v=_2Kc3VfbrEs
Vėjas: VISADA VISADA NIEKADA NIEKADA Visada būkit šaltinis trokštantiems Niekada nesiūlykit sankaupą paruoštų sustabarėjimų praktikų jūsų minties kibirkštėlė nepalyginamai jaukiasnė už kito šviesos okeaną trykštančios srovės gaivina augimą paruošti receptai džiovina šaknis šviesos spindulys tūkstanteriopai vertesnis už atspindžių mirguliuojantį vandenyną
Vėjas: NEIŠSKIRIMI Garbinimas ir spontaniškumas. Būtų labai skurdi prasmė pasakymo “garbinimo susirinkimas“, ir labai menka vertė paties fakyo, jeigu tai būtų neproveržis. Dar daugiau; tai būtų apgailėtinas vaizdas –baimingai susikaustę kad tik nesuklysti kartojan-ritualo, išmoktos formuluotės-dogmos. Rojuje nereiktų vadovauti garbinimui –pakaktų iškalti keletą dogmatiškų formuluočių –paeiliui jas kartojant. Spontaniškumas –NESUMELUOTAS TIKRUMAS
Vėjas: DIEVAI PLASTILINĄ NENAUDOJA, KAD MUS NULIPDYTŲ -duoda viską, kad mes patys SUDĖSTYTUME SAVO “LEGO“
Vėjas: kirmino pasaulis savi išraityti takeliai dauginimosi ciklai grąužti viską kas sugraužiama kostiumuota bezdžionė savinasi nekilnojamą turtą ar kilnojamą vagia tamsos priedangoje ar ystatymų šviesoje srautai dvasinių būtybių leidžiasi ir kyla atomai ir lastelės šėlsta linfoj neatiduoda savo mandato Aukščiausiajai Būtybei Dvasia ir Angelas nuolat čia pat paimtų už rankų ir nusivestų bet rankos užimtos užimtos buitimi produktų tiekimu ar maisto gaminimu meistravimu ar girtavimu smurtavimu ar prievartavimu
Vėjas: įdomi mintis –atiduoti mandatą kiekvienas mūsų įfaktinimas, aktualumas Tiesoje Grožyje Gėryje fiksuojamas Aukščiausiąjame. Nesvarbu kad netiesiogiai –per Sūnų Kūrėją. “Kakoi skirtum“ ar tiesiogiai, ar per rinkimų komisiją.
Vėjas: individo veiklą protokoluoja Serafinas ir Derintojas –pasirūpindami, kad į archyvus nepatektų šiukšlės; laikinumai, dirbtinumai, apsimetinėjimai, veidmainystės, mėgdžiojimai, davatkiškumai, stagnaciniai tikėjimai, ritualiniai garbinimai, dogmatiniai aiškinimai, realybės pritempimai prie iliuzijų- iliuzijų apgaulingi įtvirtinimi Placebo metodo dėka dinamiškumas –tiktai dinamiškumas pranašauja –amžinai besiskleidžiančią tikrovę –tiesoje, grožyje, gėryje miegantis protas neįvertins materijos faktų iliuzinis protas nesuvoks dieviškumo egoistinis protas neišsilaisvins iš gyvuliškumo Dievai už jus negalvos Prieš šimtą metų Sadleris jaunesnysis sugebėjo pateikti klausimus apie Aukščiausiąją Būtybę; šiandien nesugebama net suprasti tai kas pateikta Dokumentuose.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû