Ôîðóì » MINTIES ar SĄMONĖS derintojas? » nauja išraiška » Îòâåòèòü
nauja išraiška
Vėjas: 888 puslapis “Tiesa yra santykinė ir besikeičianti; ji visada gyvena dabartyje, pasiekdama naują išraišką kiekvienoje žmonių kartoje-net ir kiekvieno žmogaus gyvenime“ Jolanta 2013. 03. 17 net ir kiekvienu konkrečiu momentu konkretaus individo konkrečioje raiškoje
Algiirdas: Dar kartą apie laiką, kaip gailestingumą (nesibaigenčią galimybę išsigelbėti iš laikinumo) Kilmės planetoja laikas žmogui leidžia būti tikru mulkiu. Dvasinius klausimus galima atidėti rytojui, ir atidėti, ir taip be galo. Ir jeigu neišvystei antagonizmo Pagalbininko sufleruojamoms mintims, neigenčiai nekovojai su Dievu –sąmoningai ar pasyviai širdies gilumoje; tuomet Pirmąjame Pasaulyje prikėlimas garantuotas, tačiau su gėdinga potekste: apsispresti dvasinių vertybių požiūriu, ir pasirinkti tai, kas vadinama –Dievo valia-. Šitai kuo pilniausia buvo galima atlikti Kilmės Pasaulyje –žemėje-Urantijoje. Tačiau, sakoma, kad laiku kaip metodu jūs negalėsite pasinaudoti tam, kad delstumėte pasirinkimuose, apsisprendimuose. Taigi, Pirmąjame laikas bus ribotas –ir nepasirenkant, neapsisprendžiant jūs būsite ištrinami iš amžinybės arcyvų –tarsi jūsų ir nebūtų buve. Kai kurie asmenybės aspektai keliaus į Aukščiausiosios Būtybės patirtinį kraitį, gi kai kurie tapatybės fragmentai bus Derintojo išsaugomi, ir taps Jo vidinio turinio dalimi. Šis liūdnas finalas labai gražiai aprašytas NT “ir tai bus antroji mirtis, dvasinė mirtis“.
VaidasVDS: Algirdai, iš kur tu šitą nesąmonę ištraukei Dvasinius klausimus galima atidėti rytojui, ir atidėti, ir taip be galo. Ir jeigu neišvystei antagonizmo Pagalbininko sufleruojamoms mintims, neigenčiai nekovojai su Dievu –sąmoningai ar pasyviai širdies gilumoje; tuomet Pirmąjame Pasaulyje prikėlimas garantuotas. ... Taigi, Pirmąjame laikas bus ribotas –ir nepasirenkant, neapsisprendžiant jūs būsite ištrinami iš amžinybės arcyvų –tarsi jūsų ir nebūtų buve. Aš tau tvirtinu, kad tu parašei absurdą (išskyrus vaikus iki 16 metų). Tu esi labai blogas studentas, suklaidintas savo vargšo proto ir didelio neatidumo iliuzijų. Be to tavo tekstuose gana daug gramatinių klaidų. Tu net šiame pasaulyje gali jau būti miręs Urantijiečiai paprastai pripažįsta tiktai vieną mirties rūšį, gyvybės energijų fizinį nutrūkimą; tačiau kai dėl asmenybės išlikimo, tai iš tikrųjų yra trys rūšys: 1. Dvasinė (sielos) mirtis. Jeigu ir kada mirtingasis žmogus yra galutinai atstūmęs išlikimą, kada, Derintojo ir išliekančiojo serafimo bendra nuomone, jis būna paskelbtas dvasiškai nemokiu, morontiškai bankrutavusiu, kada toks suderintas pranešimas yra užregistruotas Uversoje, ir po to, kada Cenzoriai ir jų atspindintys pagalbininkai šituos faktus būna patvirtinę, tada Orvontono valdovai tikrai duoda įsakymą, jog viduje gyvenantis Pagalbininkas būtų nedelsiant išlaisvintas. Bet šitas Derintojo paleidimas neturi jokios įtakos toms pareigoms, kurias vykdo asmeninis arba grupinis ________________________________________ [1230]▼ serafimas, susijęs su tuo individu, kurį apleido Derintojas. Šitokia mirties rūšis savo reikšme yra galutinė, nežiūrint to, jog fizinio ir protinio mechanizmų gyvosios energijos savo žemiškąją veiklą tęsia toliau. Kosminiu požiūriu tas mirtingasis jau yra miręs; tebesitęsianti gyvybė tiktai pažymi kosminių energijų materialaus impulso užsitęsimą.
Vėjas: ..1. mirtis iki šešerių metų –iki padovanojimo ..2. sąmoningas atstūmimas -antagonizmas Derintojui, -aktyvi kova su Dievu, -pasyvi kova su Dievu. ..3. visos žemiškosios kelionės metu nebuvo deklaruojamas nusistatymas (neapsimestinis) Dievo atžvilgiu ..4.tūkstantmetinis prikėlimas ..5. trečiosios dienos prikėlimas ..6. momentinis prikėlimas –susiliejant žemiškojo gyvenimo metu Kalba eina apie 4 ir 3 atvejį Ne apie 2 Ir kaip dvasinės jėgos ir agentūros stengiasi mirtingojo kelius pakreipti saugaus užtikrintumo kryptimi, taip VSD stengiasi sėti abejones, neaiškumus, nepatikimumus, kreipti įvykius nevaisingu diskusijų kryptimi, reikalavimų tai viena, tai kita įrodinėti, amžinai vergauti atskirų citatų sąmoningai painiojančiam pateikimui.
VaidasVDS: Vėjau, kokius vėjus čia paistai? Atstūmimas būna visada tik sąmoningas. Tu greičiausiai turėjai minty šią citatą Nors asmenybės augimo kosminiai apskritimai galiausiai turi būti pasiekti, bet jeigu, ne dėl jūsų pačių kaltės, laiko atsitikimai ir materialios egzistencijos kliūtys jums užkerta kelią šituos lygius įvaldyti savo gimtojoje planetoje, jeigu jūsų ketinimai ir troškimai turi išlikimo vertės, tada priimami dekretai dėl bandomojo laikotarpio pratęsimo. Jums bus suteiktas papildomas laikas tam, kad įrodytumėte, ko esate verti. Čia kalbama tik apie išimtis - aš manau, kad nelaimingi atsitikimai ir itin bloga aplinka, kuri gali neleisti net pasireikšti konkretaus žmogaus valiai. Nes toliau seka toks paaiškinimas Tai nereiškia, jog žmogiškosios būtybės, atstūmusios pirmąją galimybę, turi turėti antrąją, nieko panašaus. Bet tai iš tikrųjų reiškia, jog visi valios tvariniai turi patirti vieną tikrąją galimybę, kad priimtų neabejotiną, sąmoningą, ir galutinį sprendimą. Visatų aukščiausieji Teisėjai neatims asmenybės statuso nė iš vienos būtybės, kuri nepriėmė galutinio ir visiško amžinojo sprendimo; žmogaus siela turi gauti ir gaus visapusišką galimybę atskleisti savo ketinimą ir tikrąjį tikslą. Tad, jei tu turi galimybę vykdyti Dievo valią šiame gyvenime, bet sąmoningai to atsisakai, manydamas, kad tą valią pradėsi vykdyti, kai tau Dievas suteiks antrąją galimybę, tai tu gali būti smarkiai nuviltas. Man atrodo, kad bandai apgauti Dievą ir kitus, bet gali apgauti tik save... Užuojauta tau iš anksto. Studijuok įdėmiau... Beje, tu esi niekšas...
emipetras: GAL NORITE ŠIEK TIEK EREZIJOS ? Filosofas Radživas sako , kad atgavus nepriklausomybę mes netapome nei dvasiškai nei politiškai laisvesni . Manau , kad tai yra tiesa , išskyrus tai , kad gali pliurpti nesąmones apie neapčiuopiamus ir nerealius objektus , o apie žemiškąsias asmenybes - tabu . Ar jūs manote , kad danguje jūs būsite asmenybėmis ? Anaiptol . Ko gero būsite tik energetiniai sielų sukuriai . Jūs būsite energetiniai dariniai .Tai geriausiu atveju , o blogiausiu , būsite sudėlioti kaip degtukai dėžutėse ir kada jus uždegs naujam gyvenimui , toli gražu , neaišku . Mieli žmonės , juk dievai ateina į materiją , kad pajaustų asmenybių alsavimą čia žemiškame pragare . Čia kalamos asmenybės ir charakteriai , čia dievai kvėpuoja kartu su nuodėmės pasauliu , čia dievai patiria stulbinančią žmogiškų jausmų gamą , kurios neturi nei dvasios , nei angelai . Kodėl niekas negali patekti į Dievingtoną , išskyrus mūsų brangiuosius minčių Derintojus? Todėl , kad tai yra DIEVO paslapčių paslaptis iš materialaus pasaulio DERINTOJO gyvenimo . Tokios paslaptys šokiruotų visą dvasinį pasaulį , savo jausmų , psichinės energijos , meilės spalvų , charakterių spalvingumu , o taip pat žvėriškais kovų menų veiksmais . Taigi Derintojai viso to prisižiūri per savo buvimą žmoguje ir tada išneša į Rojų , kaip didžiausią kosminės gyvybės egzistencijos paslaptį , kuri yra tabu likusiam dvasiniam pasauliui . Ką aš šita erezija noriu pasakyti ? O tai , kad kol tu žmogau esi žmogaus kūne , tol tu gyveni pilnakraujį gyvenimą kokio nėra visame kosmose . Čia , šiame gyvenime yra viskas , kad tu mielas žmogau taptum panašiu į DIEVĄ arba nusiristum iki beždžionės lygio . Čia yra viskas , ko nėra jokiuose dvasiniuose pasauliuose . Čia šėlsta audros ir trankosi perkūnai , čia plaukiojama banglentėmis vandenynuose per dešimtmetres bangas , čia mylisi žmonės iki išprotėjimo , čia apdainuojama meilė ir žmogus jai visą gyvenimą kuria eiles . Čia gyvena Dievas ir žmogus kartu . Ar jūs tai galite suprasti ? ČIA GYVENA DIEVAS IR ŽMOGUS .
emipetras: Tai va , kalbame toliau . Realybė šio gyvenimo yra ta , kad tu gali apkabinti kitą žmogų . Ir jeigu turi mylimą moterį , tai ir gulėk apsikabinęs nuo ryto iki vakaro . Jeigu moteris turi mylimą vyrą , tai ir tegu guli , rankomis ir kojomis apsikabinusi . Už šios realybės ribų , viso to niekada nepatirsite . Ir niekada nepatirsite kaip sudreba jūsų širdis , kai jus palieka mylima širdis . Ir niekas ir niekada , jokiuose kituose pasauliuose , ant jūsų peties , neišlies nei vienos ašaros . Ir niekada nepajausite tokio maldos skonio , kaip čia , kai beviltiškai nieko jau negalite pakeisti .
emipetras: Tapsmas žmogumi - didelis įvykis visatoje . Visi tikisi didelio ir stebuklingo to žmogaus gyvenimo . Suskrenda DVASIOS ir apsupa žmogų meile ir suteikia gyvybės energiją . Bręstant protui žmogus vis sąmoningėja ir nuolatos reiškia savo valią . Žmogus šaukia : ,, aš noriu viską patirti , aš noriu viską turėti . Aš esu visatos centras ." Viskas būtų gerai , tačiau žmogus pamiršo , kad jis ne visatos centras ir ne savo valia atėjo į šį pasaulį , ir ne savo valia paliks šį pasaulį . Žmogaus valia yra tik iliuzija . Dievo Tėvo dvasia atsinešė savo valią ir savo planą , kad šiame materialiame prote sukurtų nemirtingą sielą . Taigi norint išaugti iš materijos į nemirtingą sielą , žmogus turi sekti Dievo valią , kad žmogaus valia sutaptų su Dievo valia . Sėkmės sielų kūryboje .
emipetras: Atrodo , kad nieko naujo ir nepasakysiu , nes iš tiesų , žmogus turi savo valią suderinti su Dievo valia . Normaliu atveju , tas suderinimas turėtų vykti nuolatos , kas dieną ir visą gyvenimą . Reikia gyventi ir išgyventi kiekvieną pilką kasdienybę ir surasti joje nors šiek tiek džiaugsmo . Reikia kas dieną būti su savo dieviškuoju minčių Derintoju , tai yra , su mūsų asmenybės tikruoju ir amžinuoju AŠ . Per bendravimą mintyse , su dieviškąją DVASIA , ateina harmonija , žinojimas , meilė į mūsų protą , o tai , savo ruožtu , dar labiau stiprina mūsų vidinius dvasinius proto ryšius su dieviškąja DVASIA. Taigi darbuotis verta , vardan harmoningo gyvenimo , tiek sau , tiek ir visumai ir vardan amžinybės .
Vėjas: Taip. Tai ne pasižiūrėjimas iš šalies. Tai realus dalyvavimas. Individualus patyrimas su kitu gyvulinės kilmės individu, kuris evoliucionuoja tiek kaip gyvulys, tiek kaip siela –dvasios embrionas. Ir tai jokia paslaptis dvasiniam pasauliui. Netgi mes, būdami užbaigtumo korpuso nariais, keliausim į kilmės pasaulius. Tiesa, į tuos, kurie pasiekė Šviesos ir gyvenimo status. Bet šis statusas kardinalių skirtumų neįneša. Tik gėrio proporcija bus įspūdingai didelė blogio proporcijos atžvilgiu. Daugybė angelų (Trečiojo Šaltinio agentūros) taip pat viską mato tiek išoriškai, tiek vidujiniai (mintys, ketinimai, norai, planai). Viskas jokia paslaptis. Kokios paslaptys Dievingtone –kas žino? Jeigu dvasinį pasaulį šokiruotų; tuomet Aukščiausioji Būtybė būtų dievas-pabaisa.
emipetras: Labai svarbu žinoti , kas tu žmogau esi šiandiena ir visai nesvarbu kas tu buvai vakar , tačiau visų svarbiausia žinoti , kas tu būsi rytoj . Kaip nuostabu , kad mes esame šiandiena ir dar nuostabiau , kad mes būsime ir rytoj .
VaidasVDS: Gabriel García Márquez visame pasaulyje žinomas Kolumbijos rašytojas pasiuntė atsisveikinimo laišką bičiuliams: "Jei Dievas nors valandėlei pamirštų, kad esu skudurinė marionetė, ir dovanotų man dar dalelę gyvenimo, veikiausiai neišsakyčiau atvirai visko, ką galvoju, tačiau tikrai visuomet apmąstyčiau tai, ką sakau. Vertinčiau daiktus ne pagal tai, kiek jie kainuoja, bet pagal tai, ką jie man reiškia. Miegočiau kur kas mažiau, svajočiau daugiau. Susivokiau, jog kiekvieną minutę, praleistą užmerktomis akimis, netenkama šešiasdešimt sekundžių šviesos. Vaikščiočiau tuomet, kai kiti sėdinėja, atsibusčiau, kai kiti dar miega. Jei Dievas dovanotų man dar dalelę gyvenimo, rengčiausi labai paprastai. Tysočiau kniūbsčias saulėje, apnuoginęs ne tik visą kūną, bet ir sielą. Nudailinčiau Benedetti poemą Van Gogho svajomis apie žvaigždes ir drauge su Serrato daina padovanočiau kaip serenadą mėnuliui. Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors dalelę gyvenimo… Nė dienos nepraleisčiau nepasakęs aplinkiniams, kaip aš juos myliu. Kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį įtikinčiau, kad jie man mieliausi; gyvenčiau įsimylėjęs meilę. Įrodyčiau žmonėms, kad jie klysta, manydami, jog neturi jėgų įsimylėti, kai pasensta; jie nežino, jog pasensta, kai liaujasi mylėję! Vaikams duočiau sparnus, tačiau skraidyti jie turėtų išmokti patys vieni. Žmonės, aš iš jūsų išmokau tiek dalykų… Sužinojau, kad visi trokšta gyventi kalno viršūnėje, nesuvokdami, kad tikroji laimė yra kopimas į tą kalną stačiu jo šlaitu. Supratau, jog kai tik ką gimęs mažylis savo mažame kumštelyje suspaudžia tėvo pirštą, susieja jį su savimi visam laikui. Suvokiau, kad žmogus turi teisę iš aukšto žvelgti į kitą žmogų tik tol, kol padeda jam atsikelti. Iš jūsų išmokau begalės dalykų, tačiau prisipažįstu, jog daug kuo jau nebegalėsiu pasinaudoti. Visuomet sakyk, ką jauti, ir daryk tai, ką galvoji. Jeigu žinočiau, kad šiandien bus paskutinis kartas, kai matysiu tave miegantį, stipriai apkabinčiau ir melsčiau Viešpatį, kad galėčiau pabūti tavo sielos angelu sargu. Jeigu žinočiau, jog dabar matau tave paskutinį kartą, pasakyčiau, kad myliu tave. Nemanyčiau kvailai, jog tu šitą jau žinai. Visuomet išaušta rytojus, ir gyvenimas mums suteikia dar vieną progą reikalams sutvarkyti, tačiau galbūt aš klystu, ir šiandien yra paskutinė mums likusi diena, tad man labai maga pasakyti tau, kaip aš myliu tave ir kad niekuomet nepamiršiu tavęs. Rytojus neužtikrintas niekam – nei jaunam, nei senam. Gali būti, kad šiandien jau paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli. Stenkis, jog tie, kuriuos myli, būtų šalia tavęs; pašnibždėk jiems į ausį, kad juos labai myli; mylėk juos ir elkis su jais maloniai. Surask laiko ištarti jiems: man labai gaila, atleisk man, prašom, ačiū bei visus kitus meilius žodžius, kokius tik žinai. Paprašyk Viešpatį stiprybės ir išminties išsakyti jas. Parodyk savo draugams, kad jie tau neapsakomai svarbūs." (Gabriel García Márquez)
Vėjas: ar Gabriel Garcia Marguez išstudijavo UK dokumentus?
Adleris: oi, Vėjau vėjali, kas gali tau atsakyt į klausimą? net jo paties neišeina paklaust amžiną atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji Šviesa tegul jiems šviečia
emipetras: KAS MUS VEDA IR KAS PADEDA RASTI OPTIMALIAUSIĄ SPRENIMĄ ? Tikrai galiu pasakyti , kad mes gauname tai ko esame verti , arba kitaip sakant , mes gauname tiek , kiek esame nusipelnę . Ir tai visai nėra surišta nei su mūsų nuodėmėmis , nei taip vadinama karma ( ką daugelis šio pasaulio mirtingųjų labai tiki ir žąvisi ) Tai greičiu būtų priežasties - pasekmės dėsnio veikimas . Tai mūsų laisvų sprendimų pasirinkimas , kurie kartais visai spontaniškai , be reikiamos išminties yra priimami logiškai arba spontaniškai bet dažniausiai egoistiškai pasirenkami . Kai mes renkamės žmones pagal reikalą ir tam tikrą naudą , nors išoriškai , šį reiškinį , labai gražiai apipavidaline žemiška meile , tačiau tai būtų tipiškas , daugelio žmonių , laisvos valios sprendimų klaidingas pasirinkimas . Mūsų gyvenimai klojasi vienaip ar kitaip ir žmonės įvairiausi mus vilioja arba painiojasi mūsų gyvenime , vien tik tam , kad tuose žmonėse atsirinktume , tai kas mums , mūsų sielos tobulėjimui yra visų reikalingiausia . Čia ir vėl vyrauja pasirinkimo laisvė ir renkamės lyg ir tą , kuris rodos pats geriausias . tačiau labai dažnai atsitinka , kad po kelių metų , šis asmuo tampa visu blogiausiu , bet čia ir vėl , tai tik mūsų pasirinkimų asmeniška pasirinkimo laisvė , kai mes patys savo asmeniškumų laisvę iškeliame aukščiau už savo dvasios prioritetus . Tikiu , kad mūsų sprendimuose ir pasirinkimuose vyrauja laisvas pasirinkimas , kiek mes to , taip vadinamo , dieviškojo dvasingumo turime ( o jį išmatuoti tai gi nėra jokių prietaisų ) tokius ir žmones pritraukiame , arba patys ateiname į tokius kolektyvus ar susivienijimus ir susitinkame žmones , pagal savo vidinio pasaulio dvasingumo indeksą . Tačiau tie mūsų pasirinkimai dažnai būna visai katastrofiški ir tokiu atveju , nuo per didelio mūsų sielų nuosmūkio , labai dažnai gelbsti mūsų Angelas Sargas , o dieviškasis minčių Derintojas , nor per sapną bando išvaduoti mus nuo katstrofiškų sprendimų . Kai jau visos dvasio matos mato , kad su tuo žmogumi jau galutinai MEN ir jis gali pražudyti savo sielą , tada priimamas sprendimas dėl išankstinio šio fizinio kūno mirties , kaip pagrindinio kaltininko dėl neteisingai ir tragiškai priimtų blogų sprendimų . Dažniausiai , normaliu atveju , mes savo Angelų Sargų esame labai subtiliai vedami ir suvedami , kad pasirinktume tiek draugus ir bendrarbius , net ir kaimynus , lyg ir savo noru , tačiau mes suvedami pagal sielų panašumą , o jeigu reikia , tai ir priešingybės suvedamos , kad pasinaudoję vieni kitais , išeitume skirtingais keliais , be apgaulės ir savanaudiškumo į turtingą draugystę su kitais žmonėmis . VISI mes gyvename tarp žmonių ir aš , ir tu , ir mes visi . Ir dažniausiai mes savo sprendimais tik atkartojame ką daro , mokosi , klysta ir visa žmonija . Tačiau , kai žmogus išmoksta save analizuoti ir prižiūrėti , kokios mintys jo galvoje yra mintijamos , tada jis pamato , kad yra vienas teisingiausias , ir vienas neklystantis , ir neskausmingas kelias , kuris geriausiai išveda per visus gyvenimo vingius - tai Dievo Tėvo dvasios atpažinimas ir mokėjimas išklausyti , įsiklausyti šios Dvasios patarimų . Kiti žmonės tai vadina šeštu jausmu arba gera nuojauta . Iš tiesų , Dieviškoji dvasia , veikia tobulai ir koklybiškai asmenybių prote ir sąmonėje , kurių galvos smegenų lastelių –neuronų konstrukcijose nėra genetinių iškrypimų dėl proproprosenelių genetinių anomalijų . Tokie protai , savo galvose labai lengvai priima dieviškos dvasios veikimą , o dieviškasis minčių Derintojas tada gali atlikti mūsų minčių geriausią korekciją , o tai reiškia , kad tuo pačiu priimame ir geriausią sprendimą . Reikia pripažinti , kad mūsų asmenybių charakteriai , mūsų asmenybių Ego , labai nenoriai pripažysta aukštesnės substancijos ( Dievo Dvasios ) veikimą , ( dažniausiai skuba patarti pirmieji ) tačiau kai vyksta tikras proto ir dvasios bendravimas , tada įvyksta ir besąligiškas pasitikėjimas šios dieviškosios Dvasios vedimu , kai nugalimas logiškasis Ego , tada ir prasideda dieviškosios dvasios vedimas ir visas gyvenimas pradeda klostytis švelnesne linkme . O šiandiena mes esme tai kas esame , dar mažai turi tikėjimo ir pasitikėjimo žmonės , dangiškąja DVASIA . Dažniausiai , vienu ar kitu atveju tik loginio proto vadovaujami sukame savo proto malūną ir priimamame vienokius ar kitokius sprendimus . Tuo tarpu , kai DVASIOS vedami , mes bet kokiame mūsų problemų sprendime įžvelgiame jau tobulesnę savo įšmintį ir labai greitai randame vienintelį geriausią sprendimą , prie kurio mes lyg tai ir prisidėjome , tačiau , gal būt , tik vieno piršto krustelėjimu .
emipetras: Taigi, mūsų gyvenimas, tai Sielos mokykla.Todėl, kiekvienas žmogus esantis kūne, pergyvena savo asmeninį Armakedoną, priimant savo nugalėtojų, blogų ar gerų minčių poziciją. Todėl ir pažinimai, kurie duodami žmonėms, gali atvesti arba į Laisvę, arba į vergiją. Bet niekas mums nemaišo laisvame pasirinkime, nei Dievas, nei velnias. Jei mes pasirenkame Dievą, mes einame pas Dievą, jei pasirenkame Šėtoną, einame pas Šėtoną. Tai yra, mes patys sau nusitiesiame kelią arba į rojų, arba patys save metame į pragarą, REINKARNACIJAS.
Die Teufelsbuhle: emipetras rašo: Taigi, mūsų gyvenimas, tai Sielos mokykla.Todėl, kiekvienas žmogus esantis kūne, pergyvena savo asmeninį Armakedoną, priimant savo nugalėtojų, blogų ar gerų minčių poziciją. Todėl ir pažinimai, kurie duodami žmonėms, gali atvesti arba į Laisvę, arba į vergiją. Bet niekas mums nemaišo laisvame pasirinkime, nei Dievas, nei velnias. Jei mes pasirenkame Dievą, mes einame pas Dievą, jei pasirenkame Šėtoną, einame pas Šėtoną. Tai yra, mes patys sau nusitiesiame kelią arba į rojų, arba patys save metame į pragarą, REINKARNACIJAS. OJOJOJOJOJOJ ________Žmogau, o taip Tavim tikėjau _________ vėl PLAGIATAS iš __________!!! http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:EXO0-RrGl0EJ:atsibudimas.ucoz.com/news/sensejus_is_sambalos_4/2014-04-29-582+&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt
Die Teufelsbuhle: https://www.youtube.com/watch?v=mPzT7Ja5Lis&feature=share&list=UURMUnfDtBmS7MuirqGDRUjg ____________ visi JŪS mano švarko kišenėje ____________________ JEEEEEEEEEEEEEEEeeeeeeeeeeeee
emipetras: Tu mielas raguotas žmogau , dėkis į galvą , ką aš tau nukopijavau , o ne mosikuok ragais . Žiūrėk minties turinio ir dvasinio užtaiso , o ne analizuok - Emilio tai ar ne Emilio ? Man patiko mintis , tai ir įkėliau . Kartais parašau ir šaltinį , o kartais ir ne . Ne tai ne , man čia nereikia aiškintis dėl tokių smulkmenų . kiekviename rašinyje pirmiausia aš ieškau dvasios , o tik antraeiliu dalyku laikau autorių , vienu ar kitų žodžių . Daug tų autorių incognito , daug plagijatų , bet man visai tai nerūpi . Man rūpi tik dvasia ŽODYJE , kuri mane mokina arba ne . NES kaip žinia , daug dar liuciferiu ir jam prijaučiančių vaikšto po šitą Žemę , vaidinantys ORIGINALĄ ir POPIERIŲ . Gal kartais ir tu būsi vienas iš jų ??? Nepyk RAGUOTAS , aš tikrai tau neturiu jokių asmeniškumų . Žaidžiu forumo žaidimą ir tiek , kurį man pats primeti , bet daugiau aš tau neatsakysiu .
Die Teufelsbuhle: ______________________ o kas prašė Tavęs kopijuot tą dvasinį užtaisą ____________________??? __________skaityk tas šviesias mintis, kiek telpa, bet nepateik viešoje svetainėje, kaip savo ______________ ___________________PRIVALU NURODYT AUTORIŲ ARBA NUORODĄ Į SVETAINĘ _____________________ _____________Nu nepyk _______________ iš kur žinot _____________ ko nežinai tu_____________ emipetras rašo: Sėkmės sielų kūryboje
Fredas:
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû