Ôîðóì » ILIUZIJA » Pasaulis ne tik iliuzija (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Pasaulis ne tik iliuzija (ïðîäîëæåíèå)
emipetras: Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Virš žmogaus , virš visos esybės , spindi Dievo Tėvo dvasia . Ezoterikoje , kaip ir Urantijos knygoje , tai taip pat yra pažymėta kaip dieviškoji čakra . Išmintingoji žmonija jau seniai žinojo , kad viršugalvio septintoji čakra yra Dievo Dvasia . tačiau tai žinojo tik išminčiai ir išrinktieji . Jėzaus Kristaus Evangelijoje , tai taip pat yra pasakyta , tačiau per visas teologines išvestines ir mišias nėra pažymėtas šis reiškinys , kaip ypatingas žmogiškosios būties reiškinys . Aš sakyčiau , kad jis dvasininkijos yra specialiai nuslėptas . O štai šiandiena , par internetą , tai gali žinoti visi vaikai . Žinoti tai gali , tačiau visa nelaimė , kad žinoti gali , bet naudotis nemoka . Viena bėda tai , kad niekas nemokina kaip naudotis , o antra bėda - labai tingų žmogaus gyvulinį protą sunku priversti ir prisiversti mąstyti dvasinėmis kategorijomis . Todėl pagrindinė žmonių masė , kuri save tapatina su fiziniu kūnu ir visą savo gyvenimą grindžia tik fiziniais malonumais ir fizinių – materialių problemų sprendimais ir įgyvendinimais , iš tikrųjų įgyvendina tik savo iliuzinio ,, Aš’’ panoramą . Todėl ir žmogus , kuris save tapatina tik su planetinės materijos materialiu kūnu , o visa kosminę panoramą ir kosminę būtį - įbūtina iliuzijoje , arba dar kitu labai gražiu žodžiu tariant , - save įbūtina Majoje , tokiame Majos pasaulyje pragyvena visą savo prasmingą gyvenimą , be dvasinių pasaulių supratimo , be amžinosios realybės , tikrosios realybės , supratimo . Štai iliuzorinis pavyzdys . Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra tikroji asmenybė ir tikroji žmogaus esybė . Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzija yra tik mūsų proto manymas , kad tai gal gyvatė , tai yra virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra realybė , tačiau tai majos produktas. Kitais žodžiais tariant , pati materija ir jos įvairios įliuzorinės apraiškos yra Maja , Viešpaties materiali energija, kuri yra kintanti ir neamžina ir yra priklausoma nuo Kūrėjo , lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo Saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, tačiau ji tampa iliuzine , žmogiškąjame mąstyme , kai kaip , kad kartais teigiama , remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę , kai mes sumaišome tikrovę su savo vidinio požiūrio iliuzija . Kai kalbame apie iliuziją , mes turime turėti omenyje , fizinio materialaus gyvenimo pokyčius , nors pars materialus pasaulis yra realybė . Štai jeigu jums dabar trisdešimt metų , vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Mes per savo trumpą gyvenimą viso to negalime pastebėti , tačiau labai gerai galime pastebėti valstybių sugriuvimą ir naujų atsiradimą , o taip pat kai kurių gamtinių objektų išnykimą ir naujų darinių atsiradimą . Miestų , miestelių , kaimų , miškų išnykimą , o jų vietoje kitų objektų atsiradimą . Tai yra trumpalaikis iliuzijų atsiradimas ir išnykimas . Tačiau visumoje , mus visada domino ir domins tik mūsų kūnas ir jo sąveika su šiuo iliuziniu pasauliu . Todėl galima teigti , kad ir materialus pasaulis , lygiai kaip ir kūnas, yra Majos produktas . Kaip materialus produktas materialiai objektyvus , bet per asmenybės prizmę žvelgiant , tik subjektyviai realus .
Tadas: Štai, kas atsitinka, kai "ARCHONTAI" užvaldo kažkieno protą.
emipetras: Marionečių buvo visais laikais . Jeigu nebūtų marionečių , tai kaip pasaulio ARCHONTAI valdytų pasaulį . Pažiūrėk kiek milijonų rusų verkė , kai mirė Stalinas . Arba kiek milijonų vokiečių ėjo iš proto liaupsindami A,Hitlerį . Arba kiek milijonų prancuzų ėjo iš proto liaupsindami Bonapartą . Arba kiek milijonų kiniečių ėjo iš proto liausindami Mao dzeduną arba Šiaurės Korėja liaupsindama Kim Ir Seną ir taip toliau ir taip toliau . O kiek dar monarchų ir valdininkų siekia liaupsės ir garbinimo ? Kai jau sėdi žmogus ar ministro kėdėje , ar prezidento kėdėje , oi kaip nori jie pagarbinimo . NE išimtis ir Lietuva . Čia taip pat - vieni Joną , kiti Petrą , vieni Vytautą , kiti Algirdą garbina . Lietuviai taip pat virsta labai paklusniomis marionetemis , nes labai godūs pinigams . Jeigu susitiko trys lietuviai , tai žinok susitiko trys partijos ir bus muštynės . Aišku tik žodžiais ir tik žodžiais ... am , ... am . Paklusniųjų marionečių dialogas . O kas yra tikras lietuvis , ką jis kalba ir dūmoja ? ............... ,, Kad tu sudegtum !!! ''
emipetras: ŠIS TAS , APIE MUS PAČIUS Čia vienoje temoje VAIDAS VDS rašė , kad Liuciferis vis dar yra nenuteistas ir yra sąlyginoje laisvėje ir gali daryti poveikį į silpnadūšių sielas ir protus . VAIDAI VDS , atsiprašau , gal ir ne taip rašei , bet panašiai . Noriu pasakyti , kad rašei visai teisingai ir išmintingai šiuo klausimu . Iš tiesų tai archontų , liuciferiška dvasia gyvena šalia kiekvieno žmogaus . Vienu atveju archontai gali būti , kaip koncentruota visuma ir daranti įtaką visam pasauliui , nes tai ir yra ta liuciferiška dvasia kuri vis dar nori valdyti ir viską kontroliuoti savo naudai . Visas pramoninis kompleksas , visas karinis kompleksas yra super liuciferiškos dvasios apgaubti . Tai yra , tokių žmonių protai yra apsupti pasididžiavimo , visažinystės , teisuoliškumo dvasios ir visą pasaulį regi žemiau savęs . Tai yra ELITO požiūris . Dabar , jeigu pastebėsime žmones , o tuo pačiu ir save , pamatysime daug teisuoliškumo ir pasididžiavimo savimi aspektų , kurie kaip maži rageliai vis išlenda ir išlenda iš mūsų SIELŲ pačiose banaliausiose ir buitinėse situacijose . Sukyla jausmai , ateina piktumas ir nepasitenkinimas kito žmogaus nuomone arba jo sprendimais , norisi viską pakreipti pagal save , pagal savo įsitikinimus . Štai čia , tas mūsų protų nuolatinis noras viršininkauti virš visumos , arba virš kito asmenybės ir yra tas tolimas , liuciferiškos dvasios , likutis , kuris turi būti nedelsiant išgyvendintas iš visų mūsų gyvenimo bendravimo formų , jeigu norime patekti į DIEVO KARALYSTĘ . Ne veltui Jėzus Kristus sakė : ,, Jeigu nepasidarysite kaip vaikai , neįeisite į DANGAUS KARALYSTĘ . '' Tai reiškia , kad kiekvienas žmogus , visuose savo sprendimuose arba mokymuose , turėtų eiti su atviru pasitikėjimu į visumą arba prie konkrečios asmenybės . Arba kitaip sakant , turime visus uždavinius spręsti tik su meile ir laisva valia ( geranoriškai ) . Daugelyje pranašų , ekstrasensų , mokytojų mokymuose pabrėžiama , kad negalima savęs užaukštinti , negalima savęs teisuoliu vaizduoti , negalima savęs visažiniu vaizduoti , nes visa tai prieštarauja kosminiam Kūrinijos dėsniui , kad visa Kūrinija buvo sukurta iš meilės , kad visa Kūrinija egzistuoja tik todėl , kad yra nuolatiniame DIEVO TĖVO dvasiniame meilės gribšnyje . Tai mes jau žinome per Urantijos knygą , tačiau daug žmonių buvo ir šiandiena yra ŠVENTOSIOS DVASIOS apdovanoti dieviška įžvalga ir jie tai žinojo , žino ir žinos ateityje , iš savų asmeninių dvasinių šaltinių . Pažanga tūkstantmečiais skinasi kelią per liuciferiškus brūzgynus , kuriais užpainiotas žmonijos protas . Meilė šioje Žemėje paversta seksu , DIEVAS iškeistas į materiją , brolystės dvasia iškeista į kovą už būvį , tiesa iškeista į rafinuotą melą . Todėl savo proto mintis turime laikyti nuolatinėje sąmoningoje kontrolėje . Mūsų SIELOS lankas turi būti visada įtemptas , kad būtų laiku paleista strėlė į priešą , kuris išlenda iš mūsų pasaąmonės , kaip provokuojanti mūsų sąmoningą protą ir SIELĄ mintis . Sąmoningasis protas , tegu formuoja tik sąmoningas mintis : meilės mintis , brolystės mintis , o kovą už būvį atiduokime dangiškojo TĖVO DVASIAI .
emipetras: AR TAI NE ILIUZIJA ? Aname , Urantijos forume rašoma , kaip tramdomi audros debesys . Ar tai gerai , ar blogai ? Jeigu tai ne optinė ir psichologinė iliuzija , tai gal ir gerai . Tačiau tai dar nėra rimtų įrodymų , kad tai gerai . O jeigu tame rajone sausra ir žmonės laukia lietaus , o tu štai žmogau , įvaldęs energijų manipuliacijas , suskaldai debesis ir iš lietaus debesies tik ,,piš'' . Negauna lietaus nei burokėlis , nei morkytė , nei medelis , nei žolytė . Tai kas tada iš to tariamo gėrio , jeigu jis , dėl žmogaus egoistinių paskatų , tampa blogiu . Aš sutramdžiau audros debesį . O kas tave prašė , žmogau ? Dabar jau , kai kurie urantai , iš forumo Nr 1 giriasi , kaip sutramdė audros debesį . O iš kur jiems žinoti , kad tai audros debesis ? Juk labai dažnai gamtoje būna , kad iš didelio ir juodo debesies tik mažas lietus , tai jeigu dar ir tą mažą lietutį kažkas sugadina , tai jau visai blogi darbai .
Fredas: ...man regis, kad jie 'pjauną grybą' su tais audrų sutramdymais. :)* O jeigu žemei ištiesų reikia lietaus..?
emipetras: POST SKRIPTUM Mes , tai yra žmonija , stovime tik ant paties , paties mažiausio prieaušrio kraštelio , bebrėkštančios AUŠROS . Sode , vasarą , kai labai karšta ir nesinori nieko dirbti , paskaitinėju rusų rašytoją ČECHOVĄ . Paskaitinėju jo raštus ir randu tikrą tiesą , kaip gyveno Rusija 19 - ame amžiuje . Šiuolaikinėse rusiškose svetainėse , daug gražios ir fantastinės informacijos pridėta apie slavų intelektą , dvasingumą , apie tolimųjų slavų ainių aukštą mentalitetą , apie stebuklingą SIBIRĄ ir t. t. Tačiau ČECHOVAS , savo novelese ir apsakymuose aprašo tik begalinį visos RUSIJOS prastuomenės liaudies skurdą ir tamsumą . Dvarininkija nors ir buvo apsišvietusi , pagal tuos laikus , tačiau visur vyravo abuojumas , nihilizmas , prietarai . Ne ką geriau atrodė ir Vakarų Europos valstietis arba darbininkas . Visur begalinė religinė tamsa , prietarai ir skurdas . O kaip jūs manote , koks atrodė tų laikų lietuvis valstietis ? Manau , kad toks pat super religiškai ir intelektualiai tamsuolis , gyvenantis purve ir skurde , be knygų ir raštijos . Šiandienos informacinių priemonių dėka , daugelis piliečių , nusiteikę labai patriotiškai savo šalių atžvilgiu , demonstruoja vos ne ŠVIESOS amžių , mūsų nelaimingųjų ainių ir protėvių , gyvenusių šimtmečiais vėlesniais laikais . Tačiau pamiršta gerai pažiūrėti aplink save , kad pasaulis šis , tai vienintelis pasaulis , kuriam jau iš tiesų brėkšta AUŠRA . Nors ir dunda patrankos , švilpia raketos , tačiau žmonija jau visai ne ta , kuri buvo prieš tūkstantį metų , prieš penkis šimtus metų , prieš du šimtus metų .
VaidasVDS: Emili, klausi kaip kažkada atrodė Lietuvos valstietis. Yra tokių duomenų. ištrauka iš britų keliautojo George'o Forster'io, profesoriavusio Vilniuje 1784-1787 m. laiško, kuriame jis aprašo padėtį Lietuvoje: "...kiekvienas magnatas- despotas ir visiems aplink save leidžia pajusti, kas jis toks; nes nieko nėra aukščiau jo, ir net už šiurkščiausius nusikaltimus jis atsiperka daugų daugiausia pinigine bauda... ...tikroji tauta, aš turiu omenyje tuos milijonus darbinių gyvulių žmogaus pavidalu, kuriems čia paprasčiausiai atimtos visos žmogaus teisės ir kurie nepriskaičiuojami prie nacijos, nors sudaro jos didžiausią dalį, toji tauta dabar tikrai dėl seniai trunkančios vergovės nusmukusi į tokia gyvuliškumo ir bejausmiškumo, neaprašomo tingumo ir kvailių kvailiausio nežinojimo pakopą, iš kokios ji gal ir per šimtą metų nepakiltų iki kitų Europos kraštų prastuomenės lygio..." Tad dabartiniai laikai yra daug geresni, išskyrus kai kuriuos prasigeriančius ir degraduojančius asmenis, kurie yra panašūs į anų laikų tamsuomenę...
emipetras: Vaidai VDS , tiesiog pritrenkianti tavo ištrauka , savo nuoga tiesa . Čia tai gerai parašei . Aš taip ir maniau , tačiau , kai paskaitai žodžius juodu ant balto , jie pritrenkia protą , savo žiauria ir nuoga tiesa , kuri atrodo ne , ne , taip negalėjo būti . Plačioje visuomenėje paplitusi nuomonė , kad Lietuvos mergelės tik rūtų vainikėlius pynė , o berneliai dobilėliai tik eikliais žirgais jodinėjo . Tačiau , tačiau , o varge vargelį , kaip sunkiai mes ėjome link šviesesnio gyvenimo .
emipetras: GAR VIENA ILIUZIJA SUVIRPINO VILNIAUS PADANGE . Perskaiciau Algimanto mokyma - siu metu rugsejo 3d. ir negali patiketi . Rasoma , kad esamiems urantams , priezasties - pasekmes desnis jau neegsistuoja. Jo tiesiog nera , pagal Algimanto sumanytas rekomendacijas , o yra tik meiles virpesiu desnis . Stai pagal sita desni ir buvo sukurtas pasaulis ir sitas , jo naujai ismastytas desnis ir veikia , cia ir dabar , o toks , kaip priezasties ir pasekmes desnis , is tikruju , neveikia . Supratau , kad urantams jis tiesiog negalioja . Stebuklai , dideli stebuklai . Pakestas visuminis , priezastinis desnis ; priezasties - pasekmes desnis , ant kurio yra pastatytas visas kosmosas , visa Kurinija . Stai kaip kuriami stebuklai .
VaidasVDS: Na, kad priežasties-pasekmės dėsnis neveikia taip, kaip apie jį galvoja labai daug žmonių, pasakė dar Aleksėjus Popovas savo straipsnyje daug metų atgal http://urantija.forum24.ru/?1-7-0-00000037-000-0-0-1397044177 . Jis nurodė, kad atpildo už nuodėmę dėsnio nėra. Jis rašo: "Visa tai susiję su mūsų išsivystymo lygiu. Taip pat ir čia. Atpildo, kaip kažkokios dievybės keršto, nėra. Tačiau yra Dieviškieji įstatymai, kurių pažeidimas neišvengiamai sukelia tam tikrus padarinius. Ir vienas iš šių įstatymų sako, kad, pavyzdžiui, žmogus bus tuo, kuo jis save padaro. Kokius poelgius mes darome, kokius sprendimus mes priimame - visa tai tampa tuo, kas užtikrina mūsų tolesnį egzistavimą. Tai įstatymas." Ir iš tiesų sunku su juo nesutikti. Na o Algimanto išrastas meilės virpesių dėsnis yra reikalingas kaip dvasinis narkotikas savos sektos nariams. Be abejo Dievas nekūrė pasaulių iš pykčio ar kokių nors kitų paskatų. Jis kūrė netobulus pasaulius iš išminties paskatų. Kaip sakoma Urantijos Knygoje Didžiausia kosmoso kančia yra tai, kad jis niekada nepatyrė kančios. Tiktai mirtingieji mokosi išminties patirdami sukrėtimus. Taip, mums tenka gyventi netobulame pasaulyje ir kovoti su visokiausiu blogiu. Bet taip mes, kilę iš gyvūnų, išgelbstime save, o kartu ir šaliname kosmoso "kančią". O, kad labai nepavydėtume kosmosui, prisiminkime, kad pats mūsų visatos valdovas Mykolas Kristus atkentėjo tokias kančias, kokių tikrai nepatiria daugybė šio pasaulio gyventojų...
emipetras: scientologija ar dar viena iliuzija ? http://scientologija.wordpress.com/tag/dianetika/
Rimantas: Matai, Vaidai, šitoj citatoj žodis kančia yra be kabučių ir kai skaitai, supranti, kad kosmosas iš tikro kenčia nepatirdamas kančios. Tavo komentare šis žodis yra su kabutėmis ir galima suprasti, kad tos kančios iš tikro nėra, kad kosmosas nieko nesupranta, kad kančia nereikalinga, kad reikalinga tik visiška palaima, kurios reikia siekti ištaisant visą blogį į gėrį. Kažkaip man atrodo, kad reikia tiesiogiai suprasti šitą citatą. Teisingas tavo pasakymas, kad viskas yra sukurta išmintingai. Reiškia reikalingas ne tik gėris su palaima, bet ir blogis su kančia. Tai, kad vyksta kova tarp gėrio ir blogio yra žaidimas, kuris sukurtas tam, kad nenebūtų kosmose kančios, kad būtų veiksmas. Kaip galim įsivaizduoti mūsų pasaulį be kančios? Visi gyvena laimingai, niekam nieko netrūksta. Ir ką veikt? Kiek laiko išbūtum nieko neveikdamas? Turbūt ilgai nepratemptum ir ką nors norėtum patobulinti. O ką tobulinsi, jeigu viskas yra tobula? Reikia ką nors sugadinti, o gadinti yra blogai.
emipetras: Labai gerai Rimantai , isfilosofavai . Labai gerai . Bet Urantijos knygoje juk taip ir rasoma , kad mes esame desimtaine eksperimentine planeta . Eksperimentine , tai reiskia kancios planeta . Ne palaimos planeta bet kancios . Ir tai yra uzprogramuota dievybiu planuose ir nuleista zmoniu likimuose . Evangelijose rasoma , kad kiekvienam zmogui gyvenimo kancia yra uzdeta tiek , kad tas zmogus ja panestu . Jeigu jau zmogu kancia parklupde ir prispaude , reiskia kazkas negerai su priezasties ir pasekmes desnio realizacija zmoguje . Kaip rasoma Urantijos knygoje - ,,Jus esate tarp priekalo ir kujo . Taip yra nukalamos aukstos kokybes sielos .'' Tik baznytininkai viska apverte aukstyn kojomis . Elementaria gyvenimo patirti ir su tuo susijusia kancia , baznytininkai paverte , kaip gimtaja nuodeme , kuria padare Adomas ir Ieva ir stai dabar ta nuodeme , kaip prakeiksmas , guli ant visos zmonijos likimu . Todel zmones turi atgailauti ir vis atgailauti ir kuo daugiau pinigeliu i baznycios biudzeta sukrauti . Taciau jeigu praregejes zmogus , savo gyvenimo ir malonumus ir kancia suvoks kaip jo sielai labai butina patyrima , kuriame gimsta naujas zmogus , stiprios ir sviesios sielos zmogus , tada bet kokia gyvenimo neganda bus daug lengviau sutikti ir isgyventi , suvokiant , kad tai yra taip pat patyrimas , kuris dar geriau ispuos zmogaus siela , o gyvulinis protas vis labiau ir labiau bus marinamas , kol neteks savo dominavimo galios . Sakau , jeigu prareges , savo nauju dvasiniu protu ir nauja dvasine izvalga , tai toks zmogus i bet kokia gyvenimo kancia , kaip ir i bet kokia gyvenimo kova ar malonumu saltini , ziures ramiai , be panikos ir baimes , bet su padeka . Prisiminkime , kaip pasake JEZUS KRISTUS - mano jungas saldus . Kas eina tuo keliu , tiems kancia neegzistuoja .
Rimantas: Ar tikrai, Petrai, eksperimentinė planeta reiškia, kad tai yra kančios planeta? Jeigu gyveni suprasdamas, kas čia vyksta, tai gal ne taip jau ir sunku. Pats apie tai rašai. Reiškia turėdamas teisingą supratimą kančios nepatiri, o neteisingą, kankiniesi. Tai va iš ko galima pažinti praregėjusį žmogų. Jis džiaugiasi gyvenimu ir yra laimingas. Gali būti, kad jis ir pats nežino, kokį teisingą supratimą turi. O kitas skaito save protingu, gal net kitus moko, bet kankinasi. Tai nereiškia, kad vienas yra blogas, o kitas geras. O gal ir reiškia, bet tai turi reikšmės tik šitam žaidimui, kuris ankščiau ar vėliau baigsis. Paskui prasidės naujas. Tai va kodėl civilizacijos ateina ir praeina. Va kodėl būna pasaulio pabaiga. Reiškia reikia sakyti ne "pasaulio pabaiga", o "game over".
VaidasVDS: Manau, kad eksperimentinė planeta tikrai nereiškia, kad tai kančios planeta. Savo ankstesniame komentare sąmoningai įdėjau kosmoso "kančią" į kabutes, nes realiai kosmosas dabartyje nepatiria tikros kančios, nes jis kančią pažįsta per tokius, kaip mes. O mūsų planeta gali būti eksperimentinė ir dėl to, kad išbandomos naujos gyvybės ar protavimo rūšys. Gal dėl to mes kartais turime genialius mokslininkus, bet nelabai protaujančius dvasiškai ar tiek daug religinių fanatikų ir netikrų pranašų. Ir man labai nepatinka nuolatinis Rimanto teiginys, kad mūsų gyvenimas yra viso labo žaidimas. Rimantai, pagrįsk tai kokiomis nors citatomis iš Knygos. Savo ruožtu aš pateiksiu kelias, tam prieštaraudamas Vargu ar jūs esate verti karalystės, kada jūsų tarnystę tokia didele dalimi sudaro toks požiūris, kai gailitės praeities, verkšlenate dėl dabarties, ir tuščiai tikitės iš ateities. Žmogus savo bazinėje prigimtyje gali įskiepyti daug grynai humaniškų šakų ir tokiu būdu akivaizdžiai įrodyti savo siekius bedievės religijos vardu, bet toks patyrimas neturi išlikimo vertybių, Dievo pažinimo ir kilimo pas Dievą. Tokiame mirtingojo patyrime bus užauginti tik visuomeniniai vaisiai, ne dvasiniai. aktualų perėjimą iš materialaus susivienijimo į morontinį tapatumą įgyvendina žmogiškojo tvarinio Dievo ieškančių sprendimų nuoširdumas, atkaklumas, ir tvirtumas. dėl to, kad būtų priartėta prie dieviškosios asmenybės pažinimo, turi būti pašvęstas visas žmogaus asmenybės talentas; neryžtingas, dalinis atsidavimas bus bergždžias. Bet moralės lygių pasiekimas žmogaus neišvaduoja iš realių mirtingojo gyvenimo kovų. Žmogaus fizinė aplinka sukelia mūšį dėl egzistencijos; visuomeninė aplinka sukelia etinius prisiderinimus; moralinės situacijos reikalauja apsisprendimo aukščiausiose proto sferose; dvasinis patyrimas (suvokus Dievą) reikalauja, kad žmogus surastų jį ir nuoširdžiai stengtųsi būti toks, kaip jis. tiktai toks protas, kuris pats laisvai atsiduoda tam, jog būtų valdomas dvasios, gali tikėtis po laiko-erdvės mirtingosios egzistencijos išlikti kaip Aukščiausiojo, Galutiniojo, ir Absoliuto: Begaliniojo, amžinojo dvasinio pasaulio nemirtingas vaikas. Dieviškasis Pagalbininkas niekada nesudvasins nė vienos žmogiškosios būtybės prieš jos valią; išlikimas yra Dievų tokia dovana, kurios laiko tvariniai turi trokšti. Man tai tikrai nepanašu į jokius žaidimus...
Rimantas: Gerai, Vaidai, kad tau labai nepatinka mano teiginys, nes jeigu jis visiems patiktų, būtų labai neįdomu ir čia nebūtų ką veikti. Tavo pateiktos citatos man panašios į žaidimo taisykles. Tik ne "viso labo" žaidimo, bet labai rimto ir atsakingo mums žaidimo. Gal kokiame kitame lygyje ir pasijuoksime , jeigu prisiminsime, iš savo šito rimtumo :) Čia dar citata su taisyklėmis: (793.12) 70:9.2 Palaipsniui visuomenė įtvirtino savo teises, ir, šiuo metu, jos yra tokios: (793.13) 70:9.3 1. Tikrumas dėl aprūpinimo maistu. (793.14) 70:9.4 2. Karinė gynyba—saugumas, grindžiamas pasirengimu. (793.15) 70:9.5 3. Vidinės taikos išsaugojimas—kelio užkirtimas asmeninei prievartai ir visuomeninei netvarkai. (794.1) 70:9.6 4. Lytinė kontrolė—vedybos, šeimos institucija. (794.2) 70:9.7 5. Nuosavybė—teisė turėti. (794.3) 70:9.8 6. Varžymosi skatinimas tarp individų ir grupių. (794.4) 70:9.9 7. Pasirūpinimas jaunimo lavinimu ir mokymu. (794.5) 70:9.10 8. Prekybos ir komercijos skatinimas—gamybos vystymas. (794.6) 70:9.11 9. Darbo sąlygų ir atlygio pagerinimas. (794.7) 70:9.12 10. Religinio išpažinimo laisvės garantija, turinti tikslą, kad visuomenės visos kitos veiklos formos galėtų būti išaukštintos dvasinės motyvacijos dėka. (794.8) 70:9.13 Kada teisės yra tokios senos, kad nebėra žinių apie jų kilmę, tada jos dažnai yra vadinamos prigimtinėmis teisėmis. Bet žmogaus teisės iš tikrųjų nėra prigimtinės; jos yra visiškai visuomeninės. Jos yra santykinės ir visą laiką kintančios, būdamos ne daugiau kaip žaidimo taisyklės—pripažinti suderinimai tokių ryšių, kurie valdo visą laiką kintančius žmogiškosios konkurencijos reiškinius. (794.9) 70:9.14 Kas viename amžiuje gali būti laikoma tinkama, tai kitame amžiuje šitaip gali būti ir nemanoma. Tai, jog egzistuoja išlikęs didžiulis skaičius defektyvių ir degeneruotų žmonių, yra ne dėl to, kad jie turi kokią nors prigimtinę teisę tokiu būdu varginti dvidešimtojo amžiaus visuomenę, bet paprasčiausiai dėl to, kad šio amžiaus visuomenė, papročiai, šitaip liepia.
emipetras: Gyvenimas zaidimas . Na , aisku tai bus nei tiesmukiska tiesa , nei tiesmukiska netiesa . Viskas yra per viduri , , tai viena , o antra , kaip paziuresime isavo gyvenima . Kitu zmoniu gyvenimo mes negalime zinoti , todel savo apmastymus paremiame tik savo patyrimais . Taciau savo patyrimus galime sustiprinti ir kitu zmoniu patyrimais , kurie mums pasako tai ko as savo gyvenime nepatyriau . Tas zaidimas savo gyvenimu yra gana subjektyvus reikalas . Kai viskas man gerai sekasi , kai visi darbai eina kaip ,,sviestu patepti'' , tada , is tiesu , galiu sakyti - prabego tos dienos , kaip malonus zaidimas . Taciau , kai uzgriuva tave visokios nepalankios palinkybes , kuriu tarsi ir nesaukiai , tada manau , kad gyvenimas yra kova uz islikima sioje zemeje . Kaip matome , mes savo gyvenima , kaip geriausiai nususekusi likimo padovanota zaidima , daugiasiai pririsame prie materialiu vertybiu : prie geros fizinio kuno sveikatos , prie turtingo buitinio gyvenimo , prie stabilios regionines aplinkos , kaip tautos , valstybes , monarchijos , karalystes ir pan .. Taciau daug ismintingu zmoniu kalba , kad mes savo gyvenimo grozio tarsi nemokame pastebeti . Mes savo demesi sutelkiame i antraeilius reiskinius , o i pirmaeili , musu esybes , reiskini , lyg ir nekreipiame demesio . Mazai kas is man zinomu pazystamu zmoniu kelia sau toki klausima . Kas as esu ? Remiantis savo patyrimais , galiu drasiai sakyti , kad zmones nepazysta saves . Zmones save vadina vardais , pavardemis , taciau ir tiek . O kas toliau ? Toliau - stop , migla , rukas . Viskas migloje ir nezinomybeje . Plaukia sau laivelis piliakalnio link , o to piliakalnio taip ir nesimato , nes visur migla , rukas . Taciau tas rukas ne gamtoje , o zmoniu samoneje , ju protuose . Nera blaivaus mastymo , nera ir aiskaus matymo . Visos zmoniu mintys , o taip buvo ir man paciam , uzciklintos tik ant savo buitiniu ir darbo karjeros problemu . Zmones nemato , nezino ir nesiklauso saves . Visaks yra kuriama , dirbama , sokama , dainuojama , meldziamasi , vien tik savo EGO troskimams patenkinti . O kur dvasia , kur dvasios , sielos troskimai ? Apie tai beveik niekas nemasto . Stai tada ir tas gyvenimas nebetampa nuostabiu ir prasmingu zaidimu materijoje , bet vargingu kapanojimusi materijos pelkeje . O reiketu tiek nedaug , kad zmones butu laimingi . Reiketu tik visa samone ir protu kas ryta susukti . As esu DVASIA , as gyvenu cia ir dabar sioje materijoje , taciau as esu DVASIA , as pasirinkau sita gyvenima , as pasirinkau sita zmogaus kuna ir prota . As , kaip DVASIA pasirinkau visa tai , kad igauciau nuostabu patyrima kitoje materijoje , kitokio tankio materijoje . Todel , cia viskas nuostabu , visa aplinka nuostabi , visi materialus reiskiniai nuostabus , visos problemos nuostabios ir vertingos . As visiems dovanoju tik meile , meile ir dar karta meile . Stai tada ir visa gyvenimas taptu , kaip nuostabus ir prasmingas zaidimas , kuri suzaidus ir siek tiek pavargus , su ramiu protu iseitume i poilsi .
VaidasVDS: Labas Rimantai, šaunu, kad pasitaisei pavadindamas kai kuriuos "žaidimus" rimtais ir atsakingais. Labai gerai apie žaidimo prasmę parašė komentarą Emilis. Juk dažniau žodis "žaidimas" asocijuojasi su pasilinksminimu ir atsipalaidavimu, nei su rimtumu ir atsakomybe. Tavo pateiktoje citatoje kalbama apie visuomenės išvystytas teises žmogiškojo (bet ne dieviškojo) valdymo evoliucijoje. Ir jos yra visiškai visuomeninės. Tai tik kelio pradžia į dvasines tiesas. Tačiau Algimanto vertime yra ir toks sakinysDerintojai žaidžia šventą ir nuostabų amžių žaidimą tačiau rusai šį sakinį yra išvertę kitaip: Derintojai dalyvauja šventame ir didingame amžių sumanyme. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Algimanto pažodinis vertimas iš anglų kalbos yra tikslesnis, bet žodžiai "play" ir "game" anglų kalboje turi ir daugiau prasmių, tame tarpe ir esančias rusų vertime, todėl dvasinė prasmė daug geriau yra atskleidžiama rusų vertime. Be to Jėzus dvasinių mokymų niekada neprilygino jokiems žaidimams.
Rimantas: Vaidai, gal ne tiek pasitaisiau, kiek tave pataisiau dėl to tavo "viso labo", nes dauguma žmonių labai rimtai žiūri į gyvenimą, galima pasakyti, kad net bijo gyventi. pastoviai verkšlena, rūpinasi ateitimi. Tegu Jėzus ir neprilygino dvasinių mokymų žaidimams, bet jis mokė džiaugtis šiandiena ir nesirūpinti rytdiena, nes rytdiena pati savimi pasirūpins. Dar Jėzus mokė saugotis rašto žinovų. Nepyk, bet kažkodėl man juos primeni. Vaidai, tu manęs paprašei, kad pagrįsčiau citatomis iš knygos savo teiginį, kad mūsų gyvenimas yra žaidimas. Įdėjau citatą, kuri aiškiai pagrindžia mano teiginį, bet tu rašai, kad šios teisės yra išvystytos žmogiškojo (bet ne dieviškojo) valdymo evoliucijoje. Tai taip, Vaidai, žmogiškojo. Mes esame žmonės ir rašau aš iš čia iš mūsų žmogiškosios visuomenės. O tu iš kur? Gal iš kokios morontijos ar toliau? :) O gal tu koks advokatas ir taip moki išsisukti? :)
Kukas: Ruskiai, kaip visada viska iskraipo, defektyviu dziaugsmui
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû