Pasaulis ne tik iliuzija (продолжение)

Форум » ILIUZIJA » Pasaulis ne tik iliuzija (продолжение) » Ответить

Pasaulis ne tik iliuzija (продолжение)

emipetras: Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Virš žmogaus , virš visos esybės , spindi Dievo Tėvo dvasia . Ezoterikoje , kaip ir Urantijos knygoje , tai taip pat yra pažymėta kaip dieviškoji čakra . Išmintingoji žmonija jau seniai žinojo , kad viršugalvio septintoji čakra yra Dievo Dvasia . tačiau tai žinojo tik išminčiai ir išrinktieji . Jėzaus Kristaus Evangelijoje , tai taip pat yra pasakyta , tačiau per visas teologines išvestines ir mišias nėra pažymėtas šis reiškinys , kaip ypatingas žmogiškosios būties reiškinys . Aš sakyčiau , kad jis dvasininkijos yra specialiai nuslėptas . O štai šiandiena , par internetą , tai gali žinoti visi vaikai . Žinoti tai gali , tačiau visa nelaimė , kad žinoti gali , bet naudotis nemoka . Viena bėda tai , kad niekas nemokina kaip naudotis , o antra bėda - labai tingų žmogaus gyvulinį protą sunku priversti ir prisiversti mąstyti dvasinėmis kategorijomis . Todėl pagrindinė žmonių masė , kuri save tapatina su fiziniu kūnu ir visą savo gyvenimą grindžia tik fiziniais malonumais ir fizinių – materialių problemų sprendimais ir įgyvendinimais , iš tikrųjų įgyvendina tik savo iliuzinio ,, Aš’’ panoramą . Todėl ir žmogus , kuris save tapatina tik su planetinės materijos materialiu kūnu , o visa kosminę panoramą ir kosminę būtį - įbūtina iliuzijoje , arba dar kitu labai gražiu žodžiu tariant , - save įbūtina Majoje , tokiame Majos pasaulyje pragyvena visą savo prasmingą gyvenimą , be dvasinių pasaulių supratimo , be amžinosios realybės , tikrosios realybės , supratimo . Štai iliuzorinis pavyzdys . Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra tikroji asmenybė ir tikroji žmogaus esybė . Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzija yra tik mūsų proto manymas , kad tai gal gyvatė , tai yra virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra realybė , tačiau tai majos produktas. Kitais žodžiais tariant , pati materija ir jos įvairios įliuzorinės apraiškos yra Maja , Viešpaties materiali energija, kuri yra kintanti ir neamžina ir yra priklausoma nuo Kūrėjo , lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo Saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, tačiau ji tampa iliuzine , žmogiškąjame mąstyme , kai kaip , kad kartais teigiama , remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę , kai mes sumaišome tikrovę su savo vidinio požiūrio iliuzija . Kai kalbame apie iliuziją , mes turime turėti omenyje , fizinio materialaus gyvenimo pokyčius , nors pars materialus pasaulis yra realybė . Štai jeigu jums dabar trisdešimt metų , vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Mes per savo trumpą gyvenimą viso to negalime pastebėti , tačiau labai gerai galime pastebėti valstybių sugriuvimą ir naujų atsiradimą , o taip pat kai kurių gamtinių objektų išnykimą ir naujų darinių atsiradimą . Miestų , miestelių , kaimų , miškų išnykimą , o jų vietoje kitų objektų atsiradimą . Tai yra trumpalaikis iliuzijų atsiradimas ir išnykimas . Tačiau visumoje , mus visada domino ir domins tik mūsų kūnas ir jo sąveika su šiuo iliuziniu pasauliu . Todėl galima teigti , kad ir materialus pasaulis , lygiai kaip ir kūnas, yra Majos produktas . Kaip materialus produktas materialiai objektyvus , bet per asmenybės prizmę žvelgiant , tik subjektyviai realus .

Ответов - 120, стр: 1 2 3 4 5 6 All

VaidasVDS: Adleris pasisakė iš vienos prasmės pusės, aš pasisakiau iš kitos prasmės pusės. Tai tik du skirtingi matymai-nuomonės-suvokimas. Čia panašiai kaip ši citata Visos ribinės žinios ir tvarinio supratimas yra santykiniai. Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu

Algis: Musu suvokiama tikrove - tik viena is realybes interpretaciju.Manau taip tiksliau. Adleris,lakoniskiau pasake,Vaidai,kalba eina apie tikroves suvokima apskritai,nedetalizuojant suvokimo niuansus.

Algis: Tai,kad prasme nebuna skirtingu pusiu D

VaidasVDS: Algi, jei tau rūpi tik tavo tiesa ar prasmės suvokimas, tai tu pats prieš save be jokios abejonės esi teisus... Tiesa, tu nesupratai, ką aš norėjau pasakyti. Adleris kalbėjo apie suvokimo realybę, o aš apie suvokimo galimybę. Tai dvi visiškai skirtingos prasmės. O tikrąja realybe aš laikau Dievo sąmonę. Todėl mes, kaip ribiniai tvariniai, turime tik suvokimo galimybę, o ne realybę...

Algis: Man pasirode,kad tu pataisei Adlerio minti,gale parasydamas "...taip bus tiksliau",tai kaip ir apie ta pati rasei. Jeigu laikei omenyje kitka,butent gebejima suvokti,tai kame cia prasme? Nepyk,cia labiau panasu i beprasmybe.Jeigu mes savyje neturime realybes,kaip mes aplomai galime bendrauti apie realybe?!,o jeigu turime,tai ir yra realybe o ne galimybe.Pirma eina realybe ir tik po to galimybe.Kaip jau rasiau,tai jau tik suvokimo niuansas.

VaidasVDS: Rašiau: "Gal taip bus tiksliau?". Atkreipk dėmesį į žodelį "gal" ir į "?" gale... Kiekvienos visatos visi pasauliai yra nuolat Dievo sąmonėje. Jis taip pat sako: “Aš tikrai mačiau savo žmonių kančias; aš girdėjau jų verksmą, ir aš pažįstu jų sielvartą.” Nes “Viešpats žvelgia žemyn iš dangaus; jis stebi visus žmonių sūnus; iš savo gyvenamosios vietos jis žiūri į visus žemės gyventojus.” Kiekvienas tvarinys vaikas gali teisingai pasakyti; “Jis žino tą kelią, kurį aš pasirenku, ir, kai jis mane bus išmėginęs, aš iš tikrųjų būsiu kaip auksas.” “Dievas žino apie mūsų nuopolius ir pakilimus; jis supranta mūsų mintis iš toli ir yra susipažinęs su mūsų visais keliais.” “Viskas, su kuo mes turime reikalo, yra apnuoginta ir atvira jo akims.” Ir tai turėtų būti tikra paguoda kiekvienai žmogiškajai būtybei suprasti tai, kad “jis žino jūsų apribojimus; jis prisimena, kad jūs esate dulkė.” Jėzus, kalbėdamas apie gyvąjį Dievą, sakė, “Jūsų Tėvas žino, ko jums trūksta, net prieš tai, kai jūs paprašot jo.” Dievas turi neribotą galią pažinti viską; jo sąmonė yra visuotinė Dar kartą pasikartosiu, tikrąja realybe aš laikau Dievo sąmonę. Todėl mes, kaip ribiniai tvariniai, turime tik suvokimo galimybę, o ne realybę, nes suvokimo realybę turi tik Dievas...

Algis: Jeigu,kaip rasei,turejai omenyje visiskai skirtinga prasme,nei Adleris,tai nei "gal",nei "?" nieko nekeicia,tas postas gaunasi ne i tema,sutik.Biski susipainiojai.Nieko tokio.Man rodosi tu nerimtai cia rasai,kd ir pask. komentaras apie "suvokimo realybe"....hm...cia koks naujadaras?! Gal atvirksiai - "realybes suvokimas" ?

VaidasVDS: Algi, na tu ir painioji viską. Apie suvokimo realybę rašė Adleris, o ne aš ...

Algis: Na cia dabar....mat, biski susipainiojau per ta naujadara - "suvokimo galimybe".Pasitaisau,ir klausiu dar karta: Gal atvirksiai- "galimybe suvokti"? Taip daug prasmingiau. O tu vistiek nenori pripazinti,kad tavo postas,Adleriui su "gal" ir "?" buvo ne i tema,ane.Tiek jau to,cia kiekvieno sazines reikalas.

VaidasVDS: Algi, Adleris rašė: "Mūsų suvokimo realybė - tik viena iš galimų interpretacijų." Aš rašiau: "Mūsų suvokimo galimybė - tik viena iš realybės interpretacijų." --- Dabar parašysiu, kodėl taip atrašiau. Mes neturime tikrosios suvokimo realybės, nes tokią gali turėti tik Dievas. Tie, kas tiki ar yra įtikėję į Dievą, suvokia, kad vienintelė tikroji realybė yra Dievas, o visa kita (tame tarpe ir mūsų asmeninis suvokimas) yra tik interpretacijos. Todėl mes turime ne suvokimo realybę, o suvokimo galimybę ar galimybę suvokti, čia jau jokio skirtumo kurį žodį pirmiau pavartoti. Bet, pavyzdžiui žmogui, netikinčiam į Dievą, toks mano pasisakymas, gali atrodyti absurdiškas, nes jis nepripažįsta Dievo realybės. Todėl, norint susikalbėti dar reikėtų ir išsiaiškinti ir tokį paprastą dalyką, tiki tas pašnekovas į Dievą ar ne. Jei ne, tai tokiu atvejus šis dialogas yra visiškai beprasmis ir aš jį galiu iš karto nutraukti...

Algis: Vaidai,tu nesupratai apie ka rase Adleris.Kalba eina apie musu suvokima - interpretacijas,bet ne apie galutines tikroves suvokima,kuris prieinamas tik hipotetiniui dievui,todel tavo postas ne visai i tema.Dabar apie "galimybe..."..., ar is prieko ar is uzpakalio,tai nereiksmingas sitam pokalbiui niuansas,lygiai taip vejas,galima kalbetis apie padangas.Tarp kitko,mes neturime galimybes suvokti,nes sito tureti neimanoma,tai tik koncepcija,teorija o praktikoi mes,tik istisai suvokiame,tai skirtingi dalykai.Dabar apie "vienintele realybe".Matai,Vaidai,bet koks tavo Jos apibudinimas,tai salyga-ribojimas realybes atzvilgiu o ji yra kokia yra, ir argi manai jai reikia advokatu?

VaidasVDS: Algi, po tavo "vienintelės realybės" "apibūdinimo" supratau, kad mes nesusikalbėsime...

Algis: Panasu,kad tu vel nepagavai apie ka eina kalba.Mielas Vaidai,jokio vieninteles realybes apibudinimo nebuvo...

VaidasVDS: Algi, ir vėl kabučių nepastebėjai. Aš tave suprantu, o tu manęs ne. Be to pats drąsiai kalbi ir galvoji tiek už mane, tiek už Adlerį. Nepyk, bet arba deklaruok savo žinias apie Urantijos Knygą, apie savo religinius patyrimus arba geriau nutraukiame dialogą, nes aš kai kurias mintis žmonių galiu numanyti, bet tas spėliojimas ne visada teisingas būna. Nėra sąžininga, kada vienas šnekantysis apie kitą gali žinoti daug informacijos, o kitas slepiasi po savo "išmaningumo paslapties skraiste"...

Algi: Galima ir sleptis uz kabuciu,kaip mazas vaikas.Nieko tai nekeicia.Tu mane supranti? Tu gi neigalus palaikyti pokalbio,nepagauni apie ka kalba.Ne,Vaidai,cia pats nepyk,yra kaip tik atvirksiai.Juokinga.Nuo kada as tau turi kazka deklaruoti ir demonstruoti? Visai susipainiojai,matau.Ka dar sugalvosi...rasyk,jog pasaulys nesaziningas ir del to rasai visoki brieda?! D Na zinok,jei esi malaletka,paauglys,dar suprasciau,bet,jei suauges vyras...tikrai juokinga...ir keista.Gal galiu paklausti kiek tau metu ir kuom dirbi? Nors turbut,garantuotai neatsakysi.

VaidasVDS: Algi, taigi jau klausei anksčiau... Bet savo pašnekovuose aš visada labiausiai vertinu nuoširdumą. O nuoširdumo įgijimas ir turėjimas nuo amžiaus visiškai niekaip nepriklauso. O tokių žodžių vartojimas kaip "neigalus", "malaletka", rodo tik paprastos žmogiškos kultūros stoką. Labai Jūsų atsiprašau, Jūsų Išmintingoji ir Vienintelė Teisingoji Didenybe, kad drįsau su Jumis pabendrauti...

Algis: Atspejau,kad pabijosi atsakyti.Tiesa pasakius,man neidomu,ka tu ten vertini,pervertini,sviri,matuoji ar kukoji,tai tavo asmenine problema.Ir vel esi neteisus,Vaidai.Nuosirdumas,net labai,daugelio atveju priklauso nuo amziaus.Zodzia,jeigu jie rodosi nekulturingi,isaug vyre, mastai,bendrauji kaip malaletka.Palikai man visai neidomus.

Adleris: Padėka Algiui. Jis suprato mintį tiksliai. Padėka VaiduiVDS. Jis pateikė savo mintį, kurią išplėtė ir pagilino pagal savąjį supratimą. Padėka Algirdui aaa, kurio pasisakymai prieš Emipetrą ir nepailstantis noras kontroliuoti jo mintis, atseit, s_k_a_t_i_n_t_i ir pagimdė šią manąją mintį. Kad gliaudot riešutėlius, tai gerai :) Bet tai galima daryti ir neįžeidinėjant vieniems kitus.

VaidasVDS: Adleri, džiugu, kad bent tu supratai mano mintį ir padarei gana teisingas išvadas (tavo mintį beje aš gana gerai supratau, tik pateikiau kiek kitokį požiūrį į ją). Bet dėl Emilio tu ir Algirdas šiek tiek neteisūs. Mes nei vienas negalime norėti, kad kiti būtų tokie, kaip mes patys. Reikia labai džiaugtis tuo, kad mes sugebame susikalbėti, bendrauti, suprasti vienas kitą. O jei nėra noro bendrauti, tada galima geros dainos paklausyti http://ololo.fm/song/32373736373736/313339373531

Adleris: :) Dėkui, dėkui, tekstas dainos geras, patiko. Patarimas - niekuomet neskubėk su išvadomis. Atidžiau įsiskaityk, kas norėta pasakyti 3-iąja padėka.

VaidasVDS: Jo, praleidau žodelį "atseit" ir ne taip supratau

Adleris: VaidasVDS rašo: Jo, praleidau юodelб "atseit" ir ne taip supratau

emipetras: Sveiki , sveiki visi , maloniai ir sudėtingai transformuojantys savo mintis į šį forumą . Manau , kad Algirdas yra per daug užsiėmęs ir per daug susižavėjęs savo asmenybės daugiaplanių minčių demonstravimu ir aš tai vertinu , kaip savo subjektyviosios tiesos išskaidymą . Ar tai gerai ? Manau jam geriau suprasti . Sakyčiau taip . Nenuklyskime ir neįklimpkime savo asmeninių , subjektyvių , filosofinių minčių labirintuose . Kaip , kad visas pasaulis yra bėganti ir kintanti iliuzija , taip ir mūsų nekonkrečios , neobjektyvios mintys , taip pat yra iliuzija . Tai ar verta daug dėmesio skirti savo iliuzijai ? Ankstesnėje temoje rašiau ,, Lygiai kaip debesys yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. " Taip iš tiesų tai yra tiesa ir tai perskaičiau kažkuriuose SAI BABOS mokymuose . Kad viskas kas supa mus , tikrai yra objektyvu realu ir net dieviška , nors ir su laiku viskas keičiasi , tačiau vis viena , pasaulio mes negalime vadinti iliuzija . Pasaulis yra objektyvi realybė , nes tai dvasinio pasaulio produktas . Iliuzija yra mūsų subjektyviai asmeninis santykis su šiuo pasauliu . Mes savo asmeniniais požiūriais ir reakcijomis savyje , susikuriame iliuzinį šio gyvenimo vertinimą . Ir dažniausiai , savo subjektyvias asmenines iliuzijas , kurias pavadiname net savo kūryba , norėtume primesti savo bendraminčiams , kaip tariamą savo asmenybės braižą . Tačiau mūsų visa asmenybė , gali realiai ir objektyviai reikštis , kaip nekintantis objektyvus santykis ir charakteris , tik sintezėje su mūsų dieviškuoju minčių Derintoju . Visi kiti dariniai yra mūsų iliuzija . Jeigu mes norėtume realiai bendrauti su žmogumi , tai juose turėtume ieškoti tik dieviškumo , tuo tarpu kai mes bendraujame tik per savo asmeniškumo prizmę , mes kiekviename žmoguje stengiamės surasti skirtumą . Taigi mes skaldome dieviškąją vienovę ir kuriame daugiaplanius asmeninius pasaulėlius , mes kuriame prieštaraujančias asmenybes . Vietoje brolystės ir dievuje sūnystės , mes savo iliuziniais asmeniškumais toliname , mūsų visos planetos brolystę ir bičiulystę , toliname savo sėkmes tiek dvasine , tiek ir fizine prasme . Vystome tuo , tolstančias asmenybe , vietoj to , kad žiūrėtume kaip į vienį Dievuje . Tačiau keisdami savo subjektyvų ego į draugystę ir bičiulystę , ir nuoširdų bendravimą , visos mūsų kalbos , visi mūsų raštai nebetaps Maja , iliuzija , o bus objektyvi tiesa , nes visi matysime vienas kitame Dievą Tėvą , ir visi jaus atsakomybę už savo žodžius ir raštus , nes ir sąmonė bus tik objektyvi , tai yra , ji bus tik iš mūsų dieviškojo minčių DERINTOJO . Geros dienos visiems ir gerų minčių .

Algirdas aaa: Labai teisingai kalbi apie asmeninę raišką, sklaidą, brandą Deja, visuomeninėje-planetinėje sklaidoje to per maža Prieš keletą metų atėjęs į F1 pamačiau tave trykštantį norais, veržlų atsidavimu naujajam Apreiškimui Deja, tai nevirto niekuo daugiau Visos iliuzijos turi reikšmę, prasmę –jeigu jos nebaigtinės –išvedančios į naujus lygmenis “Jeigu mes norėtume realiai bendrauti su žmogumi , tai juose turėtume ieškoti tik dieviškumo“ –koks ignoravimas realios padėties, stabdis prote, pažinime. Tai jau beveik davatkiškumas. Tai asmeninė iliuzija, kurią stengies kokonizuoti į kažkokį vienį Dievuje. Nori planetą matyti kaip mažų vaikų darželį, kur silpnučiai-mažučiai žaidžia tai, kas iš tikrųjų bus po ilgos eilės planetinių etapų. Ignoruojant realybę pilnoje apimtyje (vaizduojant, kaip iliuziją), nesukursi-nepasieksi norimos šiandienos-ateities, arba sukursi deformuotą, netvirtą, sektantišką, fragmentišką, ydingą –savyje nešančią savęs ardymo sėklą. Skirtumų ieškoti nereikia, jie matančiam matomi

Algis: Kazkada skaiciau knyga "Fizika populiariai" ar pan.,nepamenu tikslaus pavadinimo,ten buvo paprastai aiskinama apie sudetingus dalykus.Vienu zodziu,kvantines fizikos mokslininkai tvirtina,jog eksperimento rezultatai priklauso nuo stebetojo.Trumpai tariant,realybe nepagaunama.Viskas reliatyvu.Viskas priklauso ne nuo to ar as stebiu,ar ne,galvoju,ar ne o nuo to,kas sis galvojantis ir stebintis zmogus,kokios jo savybes....Objektyvumo ne su ziburiu nerasi.

Algirdas aaa: pasidomėk kas tunelinis matymas, mąstymas... kažkada buvo ateistiniai laikai, ir kiekvienas "pypt" galėjo kalbėti apie Dievą

Algis: Ka tik ziurejau laida apie gejus Ugandoje.Sunku ten jiems,net kunigai ir politikai varo,atvirai pries.Argumentai idiotiskiausi,kad jie nemoka myleti,kad per gejus, gyvenimas sutrumpeja 20 m. ir pan.Spausdina laikrasciuose ju foto, pirmame puslapyje ir siulo pakarti.Dar youtube yra video, kur gyvai deginamas gejus afrikoi.Cia yra tunelinis mastymas.Ne per seniai ir pas mus,tarybu sajungoi,gejus sodindavo i kalejima.

Algirdas aaa: Ačiu už kartu praleistą laiką (virtualų) taip jau yra, kad daugelis sudėtingų dalykų išmokstama –pradžioje juos žaidžiant taigi, ačiu už dalyvavimą žaidimuose v i s o g e r o

emipetras: Kodėl taip daugelis mėgsta , šiame forume talpinti ,,Youtube '' svetaines ? Jau prasidėjo šių svetainių mėtymas net per visas temas . Tuo tarpu šiems ,,klipeliams '' yra skirta viena tema - RYTINIS PASISVEIKINIMAS . Ar aš čia kažko nesuprantu ? Mielieji ir gerbiamieji , ar jau jūs nebeturite savo proto ir išminties , ar jūs jau nebeturite ką asmeniško ir auteniško pasakyti nuo savęs , kad klijuojate per visą forumą tuos ,,klipelius " Ką tai duoda ? Kodėl , kad ir tu Algirdai , pilnas išminties , kaip visa Mažvydo biblioteka , nediskutuoji nei viena Urantijos knygos pastraipa . Labai noriai kritikuoji beveik visus , tačiau , o kur tavo bent vienas tikras komentaras , kuria nors Urantijos knygos pastraipa . O tie klipai , na kas iš tų klipų . Taigi tai svetima kūryba ir neturi jokio gyvo asmeninio bendravimo . Bendraukime gyvai , dalinkimės gyvai . Lavinkite save ir kitus ir pamokitike vieni kitus , gražaus lietuviško sakinio dvasinio turinio konstrukcija . Atsinešėme madą iš ano forumo dėlioti ištraukas iš Urantijos knygos . Ką jos duoda ? Nulį duoda . Kiekvieną įkeltą citatą iš Urantijos knygos apkalbėkime , aprašykime ir tuo tik išplėsime savo dvasinį akiratį ir leksiką . Nevystykime ,,atsišaudymo '' principo - tu man gerai , o aš tau ,,,dar geriau '' Ugdykime savyje tik dvasinę brolystę .

VaidasVDS: Sėkmė gali pagimdyti drąsą ir skatinti pasitikėjimą, bet išmintis kyla tiktai iš tokio patyrimo, kada yra prisiderinama prie savojo pralaimėjimo pasekmių. Tokie žmonės, kurie pirmenybę teikia optimistinėms iliuzijoms, o ne tikrovei, niekada negali tapti išmintingi. Tiktai tie, kurie atvirai žvelgia į faktus ir derina juos su idealais, gali pasiekti išminties. Išmintį sudaro tiek tas faktas, tiek ir tas idealas, ir dėl to jai atsidavusiuosius ji apsaugo nuo tų abiejų tuščių filosofijos kraštutinumų – tokio žmogaus, kurio idealizmas ignoruoja faktus, ir tokio materialisto, kuris neturi dvasinio požiūrio. Tos nedrąsios sielos, kurios gyvenimo kovą gali tęsti tiktai nuolatinių apgaulingų sėkmės iliuzijų pagalba, yra pasmerktos nesėkmei ir pralaimėjimo patyrimui, kada jos galiausiai atsibus iš savo pačių vaizduotės sapnų pasaulio.

emipetras: Vaidai VDS , visos Urantijos knygos citatos , pagal mane , ( 99,9 procento ) šauna tiesiai į dešimtuką . Ir tai manęs visai ir nestebina , ypač kai vyksta kokia tai teminė diskusija . Tačiau temoje RYTINIS PASISVEIKINIMAS , pateikiant geidžiamą pastraipą iš Urantijos knygos manau , kad tos pastraipos įkėlėjas turėtų ir kokį nors trumpą komentarą parašyti . Kodėl jam kilo mintis pasirinkti šią pastraipą ir ką jis nori tuo sustiprinti arba apšviesti . Manau , kad tokie trumpi komentarai tik gražiau nuspalvintu pateiktą Urantijos knygos citatą . Kaip pavyzdį dabar pabandysiu ir padaryti , įkeldamas bet kurią atsitiktinę Urantijos knygos pastraipą .

emipetras: Oi , atsiprašau . Padariau klaidą . Noriu pasakyti , kad tik temoje ( rytinis pasisveikinimas ) galimas visokių klipų įkėlimas , kitose temose tai būtų nerekomenduojama . O temoje ( Citatos iš Urantijos knygos ) , prie kiekvienos įkeltos citatos , būtų pageidautinas , nors trumpas komentaras .

emipetras: Naktini Sarge , neužgošiu tavo tibetietiškų pranašysčių , tegu žmonės pasiskaito . Tegu gal ir tiesa , o gal ir netiesa . Ir kaip yra pasakyta vienoje kitoje pranašystėje , tai žmonės kurie tuo tiki , tie tikrai pamatys šitą ,,pasaulio pabaigą'' , o kurie tuo netiki , savo viduje pajaus tik nedidelę sumaištį . Taigi kaip matome tos pranašystės tarsi susišaukia . Ta mūsų planeta , apjungta internetiniu ryšiu , tampa vis universalesnė įvairiausiai informacijai ir tikėjimams . Tarp kitko , mes jau turėjome didelį STEBUKLĄ šioje Žemėje , tai Sai Babos fenomenas . Tai tikrai buvo stebuklas ir kaip visada , vieniems tai dieviškas stebuklas šioje žemėje , kitiems skeptikams , tik indiškoji mistika . Na , o štai Algimantas nuėjo dar toliau . Jis išaiškino , kad tai Rojaus Sūnus Arbitras ir pagal dievybių nutarimą ,nutraukė savo savo gyvenimo siūlą net ant dešimt metų anksčiau negu tai , kaip Sai Baba buvo išpranašavęs savo gyvenimo pabaigą . Tačiau šios tokios ryškios asmenybės pabaiga tik , kaip ir visų žmonių . Jokio pakylėto išėjimo , jokio ugnies vežimo ir išnykimo debesyse . Jis savo kūną paguldė į žemės dulkes . Ar jūs numanote , ką mąstė ir ką jautė jo religiniai tikintieji . Algimantas tai aiškina , kad tuo buvo atvertas kelias jo urantams , nešti pačią ryškiausia šviesą , nors iki Sai Babos fenomenų tiek stebukluose tiek ir savo indiško dvasinio verslo reikaluose yra nepasiekiamas , nei šiandiena , nei rytoj , nei vienam urantui , kadangi tai iš tiesų buvo fenomenali asmenybė . Tačiau vėl , kaip visada , kad vyksta su tais stebuklais šioje žemėje , visa žemiškoji veikla ,,stebūklinga '' , kaip tikro dievo , o štai mirtis ,kaip paprasto žmogaus . Ar jūs nemanote , kad pasaulio pabaigos scenarijai yra rašomi su panašia literatūrine išmone . Iš pradžių sukelti jausmų ir proto sąmyšį , su dvasine euforija , o vėliau viską pamiršti , kas apie tai buvo parašyta ir toliau gyventi kaip niekur nieko ir neturėjo įvykti . Paskaitykite istoriją , kas vyko 1000 metų senųjų metų vakarą . visos bažnyčios buvo sausakimšai prikištos besimeldžiančių žmonių ir niekas nedrįso išeiti iš bažnyčių visą naktį , kol pirmi Saulės spinduliai nušvietė ir bažnyčias ir visų protus ir tada visi išvydo tokį pat pasaulį , kaip ir vakar . Aišku , dabar kiti laikai ir yra mušama į mūsų protus naujas pasaulio pabaigos scenarijus , tai jau su mokslo efektais scenarijus . Dingsta visa elektroninė energetika , nes iš kosmoso pralyžuojamas visas elektroninis - elektrinis žemės energetinis laukas ir visos fizinės planetos elektrinės . Tai labai įspūdinga ir tuo pačiu labai paprasta ir įtikinama . Tai mano pamąstymai , tačiau jūsų veiksmų laisvė ir mąstymo laisvė yra jūsų laisva valia . Tačiau aš asmeniškai nelaukiu pasaulio pabaigos , kai baigsis mano kadencija šioje žemėje , dėl manęs ir bus šio regimojo pasaulio pabaiga ir taip manau vyksta , su kiekviena šios žemės gyvybe , jau milijonai metų . Taigi viskas kaip ir aišku .

VaidasVDS: Kalbant apie Satja Sai Babą, tai manyčiau, kad tai nebuvo tas indas, kurį mini Urantijos Knyga Tačiau kurią nors dieną didingesnis Gautama galės iškilti tam, kad vestų Indiją ieškoti gyvojo Dievo, ir tada pasaulis pamatys, kaip yra realizuojamas kultūrinis potencialas tokios įvairiapusės tautos, kuri dėl nesivystančios dvasinės vizijos atbukinančios įtakos taip ilgai buvo komos būsenoje Kokia esminė buvo Sai Babos pranašystė? Sai Baba daug kartų tvirtino, kad tik dėl jo, kaip didžiausio ir pilniausio avataro iš visų avatarų (Dievo įsikūnijimų) pasirodymo, Indija vadovaus visam pasauliui dvasingumo srityje ir nuties tiltus taikai pasaulyje ir kad jis vadovaus visam procesui, kuris bus visiškai įgyvendintas jo gyvenimo laikotarpiu. Tokius netikrus pranašus, iškankintus ligų ir visokių labai negražių įtarimų bei ganėtinai absurdiškų apgavysčių, apnuogina pats gyvenimas. Štai vienas įtikėjęs į Sai Babą rašo - "Ašramo viduje ir aplink jį gyvena apie 50 tūkst. žmonių! Pats Satja Sai Baba dabar labai sunkiai serga, bet mums pavyko jį pamatyti. Kai jis pasirodė, pajutau nuo jo sklindančią energiją. O aš tikiu stebuklais!"". Gal reikia vis tik tikėti Dievu... Beje ilgą laiką galvojau, kodėl apie tokį "pranašą" kaip Nostradamusas nieko nerašoma Urantijos Knygoje. Gana neseniai mačiau laidą, kad Nostradamusas didelę dalį savo "pranašysčių" paprasčiausiai pasiskolino iš nelabai žinomo asmens, bet apie tai Lietuvoje info surasti labai sunku... Visi mistikai žongliruoja labai gražiomis ir dvasingomis frazėmis, bet realybėje siekia, kad būtų garbinamas pats mistikas ir jo mokymai. Tie visi pasaulio pabaigų scenarijai yra tiesiog apgailėtini. Aš net neabejoju, kad užuominos apie kažkokius panašius scenarijus tikrai būtų aprašytos Urantijos Knygoje. Bet Urantijos Knygoje absurdų apie pasaulio pabaigą nėra. Yra tik mistikai iš Mokytojų Misijos ir Algimantas, kuris vieną kartą pareiškė, kad bus sunaikinta 4 milijardai gyvybių, o po to tą pranašystę ištrynė ir pareiškė, kad bus sunaikinta 5 milijardai gyvybių. Galima tik prisiminti Urantijos Knygos išmintį ir stengtis kurti tikrąjį Gėrį, o ne mistifikuotą... Iš viso labai jau dažnai tai, ką pernelyg susijaudinęs mistikas laiko dieviškuoju įkvėpimu, yra jo paties pasąmonės pasireiškimas. Religingi asmenys kiekvienos ryškios psichologinės nuojautos ir kiekvieno intensyvaus emocinio patyrimo neturi laikyti dieviškuoju apreiškimu arba dvasiniu bendravimu psichinėse spekuliacijose yra didžiulis pavojus dėl to, kad vizijos ir kitokie vadinamieji mistiniai patyrimai, drauge su neįprastais sapnais, gali būti palaikyti dieviškaisiais pranešimais žmogiškajam protui Iš viso perdaug dažnai žmogaus proto nesąmoningų lygių prisiminimų skrydis buvo painiojamas su dieviškaisiais apreiškimais ir dvasios vedimais Bet žmogiškoji būtybė geriau klystų atmesdama Derintojo išraišką, tikėdama, jog tai yra grynai žmogiškasis patyrimas, negu darytų didžiulę klaidą mirtingojo proto reakciją iškeldama iki dieviškojo orumo sferos

emipetras: Valios aktas, sujungtas su suvokimo veiksmais, yra tik matematinis taškas, tačiau iš šio taško gimsta dvasinė Visata. Kiekviena siela instinktyviai jaučia tai, ką teosofas žino suvokimo pagalba, t.y., kad Blogis yra tai, kas vilioja žmogų į materijos, kur veikia likimas, sąlygas, kitaip tariant, į susiskaldymą. O gėris gi yra tai, kas verčia jį kilti dieviškosios Dvasios įstatymo link, t.y. į vienybę. Jo tikrasis pašaukimas yra tai, kad kilti savo paties pastangomis vis aukščiau ir aukščiau. Tačiau tam jis turi išsaugoti kritimo laisvę. Kuo žmogus pakyla aukščiau, tuo Laisvės aplinka plečiasi iki begalybės, ir ta pati aplinka siaurėja iki be galo mažos reikšmės, kai jis leidžiasi žemyn. Kuo aukštesnis pakilimas, tuo daugiau laisvės, nes kuo pilniau žmogus įžengia į šviesos sritį, tuo daugiau jis įgauna jėgų gėriui. Ir atvirkščiai, kuo žemiau leidžiasi, tuo daugiau vergijos, nes kiekvienas kritimas į blogio sritį susiaurina tiesos supratimą ir apriboja gebėjimus gėriui. * Tokiu būdu, žmogaus praeityje viešpatauja Likimas, ateityje - Laisvė, o dabartyje, kuri amžinai yra čia ir kurią galima pavadinti amžinybe, - Apvaizda. * Iš visuminio Likimo, Laisvės ir Apvaizdos veikimo atsiranda nesuskaičiuojami fragmentai, ir pragaras, ir rojus žmonių sieloms. Blogis, būdamas nesutarimu su dieviškuoju įstatymu, nėra Dievo reiškinys, o žmogaus, ir todėl blogis egzistuoja tik sąlyginai ir laikinai. Gėris gi, Būdamas santarvėje su dieviškuoju įstatymu, egzistuoja realiai ir amžinai. *** Eduardas Šiure „Didieji Pašvęstieji“

VaidasVDS: Kažkada Emilis kėlė klausimą, kada gi mes prisikeliame po mirties. Radau įdomų straipsnį ta tema Рай и топология пространства Филип Дж. Калабрес, доктор философии Рай и топология пространства: теория предельной материи Прежде всего, некоторые из вас, возможно, помнят последний научный симпозиум в Нэшвилле, когда я сделал заключение о том, что невозможно осуществить воскрешение человека в Иерусеме «на третий день после естественной смерти», потому что серафим-хранитель, переносящий человеческую душу, не может переместиться туда ранее, чем через двадцать лет. Книга УРАНТИИ утверждает, что для серафима не существует способа пересечения пространства быстрее, чем с тройной скоростью света (стр. 260). Поскольку ближайшая звезда расположена на расстоянии 4,3 светового года от нас, а Иерусем должен быть дальше многих звёзд, ангел со своей скоростью не может добраться туда за несколько дней. Расстояние от Земли до Иерусема не может равняться девяти световым дням; скорее, оно порядка шестидесяти световых лет. На первом научном симпозиуме в Нэшвилле я дошёл до предположения, что некий безымянный Мелхиседек должен был быть вызванным на ковёр за использование выражения «на третий день после естественной смерти», которое мы могли бы воспринять буквально. Итак, сегодня я собираюсь отказаться от своего отступничества; я придумал для ангела-хранителя способ добраться до Иерусема быстрее, чем за три дня: ангел просто не путешествует туда благодаря собственной мощности! Он должен быть перенесён в Иерусем некоторым нераскрытым вселенским или Райским методом. Внимательное чтение Книги УРАНТИИ покажет, что во всех случаях, где описано перемещение серафима от Урантии до Иерусема, автор никогда не говорит, что ангел добирается туда путём нормального серафического передвижения или транспортировки. Вместо этого, с целью обозначения способа транспортировки ангела, использованы некоторые неопределённые выражения вроде «отправляется в Иерусем». Я надеюсь, что такое объяснение проливает свет на эту аномалию и указывает на нераскрытый серафический феномен, связанный с человеческой смертью. А теперь давайте поразмышляем о космосе — Тотальности Реальности. Всем нам, независимо от нашего положения в жизни, предоставлена возможность собственного видения космоса — не только интроспективно, в попытке созерцания пребывающего духа Всеобщего Отца, но также вовне, ибо все мы пристально смотрим на звёзды в ночном небе. Это непрекращающееся видение космоса простирается на триллионы миль во всех направлениях, уходит на миллионы лет в прошлое и позволяет заглянуть в будущее на миллионы лет вперёд. То, что каждому из нас вселенная предоставляет возможность личного взгляда на весь космос, — неважно насколько, предположительно, незначительны наши дела здесь, на земле, — показывает, насколько Бог заинтересован во всех нас как индивидуумах — не только в совокупности. В конечном итоге, БЕСКОНЕЧНОСТЬ ЕСТЬ, и это всё, что можно об этом сказать. Но мы, конечно, попытаемся сказать об этом ещё что-нибудь, как бы то ни было! Но прежде чем мы это сделаем, давайте на мгновение остановимся в благоговении для того, чтобы испытать в нашем личностном сознании бесконечное ЕДИНСТВО, которое мы называем Богом, возможно, почувствовать любящую улыбку того, кого мы можем называть Отцом. Всеобщая Реальность есть Безусловная Бесконечность. Всеобщая реальность охватывает неограниченную бесконечность, так же как Бесконечность, а также их обоих как целое — Бесконечного. Прежде чем попытаться это понять, человеческий разум должен разделить Тотальность Реальности на бесконечность (по контрасту с отдельным единством) и беспредельную бесконечность (по контрасту с ограниченным конечным), а затем некоторым образом синтезировать эти две концепции в единое целое. В своём первом абсолютном действии Бесконечный становится личностным Отцом Вечного Сына-Матери (изначального духовного лица), а также вечным источником Рая (изначального недуховного, неличностного проявления). Вся совместная деятельность Отца и Сына-Матери осуществляется Богом-Разумом — Совместным Вершителем, Третьим Лицом Бесконечной Троицы. Из Рая возникает пространство, которое, как и концепция мироздания, является трансцендентальной реальностью, существующей, некоторым образом, между бесконечным и конечным. Пятым абсолютом является Безусловный Абсолют, который насыщает всё пространство, но не ограничен пространством. Божество-Абсолют и Всеобщий Абсолют завершают семь абсолютов бесконечности. Эти семь абсолютов функционально объединены в четырнадцать триединств1, каждое из которых есть функциональное объединение Отца с двумя из остальных шести абсолютов. Это даёт основание с большой пользой для нас представлять весь космос как почти неограниченный эллипс с единственным абсолютным центром, расположенным в Раю. Что об этом говорит Книга УРАНТИИ? О Рае: Плоский эллипсоид, имеющий верхнюю, нижнюю и периферийную области; Самая гигантская организованная структура во всём Космосе; Местопребывание экзистенциальной Троицы трёх божественных лиц и (возможный) центр сосредоточения всех трёх неличностных Абсолютов (стр. 15); Географический центр бесконечности (стр. 126); Нет времени и пространства (кроме как вследствие волеизъявления), но имеет абсолютные поверхности и области, а также абсолютно выраженные размеры и направления — север, юг, восток, запад, верх и низ; Присутствует во вселенной в виде физического охвата Райской гравитацией, мгновенного притяжения (стр. 125, 482); Является ядром каждого ультиматона (мельчайшая материальная частица); Расположен в центре всех вещей; Не имеет положения в пространстве, но расположен в центре пространства (стр. 1156); Периферийный Рай соприкасается с относительно неподвижными зонами промежуточного пространства, существующими между подвижными зонами пространства (стр. 124). О Безусловном Абсолюте: Насыщает всё пространство, но не ограничен в пространственном присутствии; Является источником изначальной силы, возникающей энергии и всей конечной материи; Раскрывает всё, что берёт начало в Раю (стр. 126); Центр сосредоточения его пространственного присутствия находится во внешней зоне нижнего Рая (стр. 123). О пространстве: Нуждается в семи измерениях — по одному на каждый абсолют бесконечности (стр. 1439); Вечно, но не абсолютно; является абсолютно предельным (стр. 1297); Трансцендентальная реальность прежде всех начал и после конца всего; не «конечный», но «предельный» рубеж; В человеческом опыте частично преодолевается только посредством разума (стр. 1439); Наполнено Безусловным Абсолютом (стр. 124); Всё пространство имеет определённую геометрическую форму (стр. 124); По-видимому, берёт начало только под нижним Раем, а время начинается только над верхним Раем; Вся материя содержит пространство и движется в пространстве, но не всё пространство внутри материи (стр. 1297); Промежуточные зоны заключают всё насыщенное пространство и пространственные резервуары, а также потенциальную бесконечность всего внешнего пространства. О предельной материи и движении: Ультиматоны являются мельчайшими сферами — частицами, но не волнами (стр. 475); 100 ультиматонов образуют типичный электрон, но не вращаются внутри него подобно тому, как электроны вращаются вокруг атомного ядра или планеты обращаются вокруг солнца (стр. 476); Ультиматоны обладают осевыми вращениями вокруг их Райского ядра; Ультиматоны могут «сбиваться в кучу» внутри электрона (стр. 478); Когда частица движется в пространстве, оно несёт с собой заключённое в ней пространство (стр. 1297); Ультиматоны и электроны изменяют состояния и испускают массу согласно формуле m = E/c2 (стр. 474); Существует плоскость, перпендикулярная к любой массе (стр. 126); Солнечный свет состоит из сильно нагретых и возбуждённых электронов2 (стр. 460–461); Длина волны излучения частицы в 860 раз больше диаметра излучающей частицы (стр. 474, 476). Теперь возникает ряд вопросов: Как Рай может быть ядром каждого ультиматона, не находясь в пространстве? Как Рай может иметь место во вселенной (в центре зон промежуточного пространства), но не иметь положения в пространстве? Как Рай может быть географическим центром бесконечности? Как Хавона и сверхвселенные (в пространстве) могут вращаться вокруг Рая? Из чего состоит ультиматон? Как выглядит ультиматон? Какова его геометрическая форма? Как 100 ультиматонов упорядочиваются в электрон? Что означает «сбиваться в кучу» для ультиматона? Как ультиматоны и электроны могут изменять состояния и испускать массу? Как возникают положительный или отрицательный заряды электрона и почему частицы света не имеют заряда? Как возникают волновые свойства материи? Как электрон может испускать электрон (частицу света) при переходе в более низкое энергетическое состояние? Как электрон поглощает частицу света (электрон) и изменяет состояние? [Между прочим, два последних провокационных вопроса и вышеприведённое высказывание относительно солнечного света были представлены Диком Бэйном в личном письме.] Вот насколько я продвинулся по этим проблемам. Топология — это раздел математики, который имеет дело с такими аспектами геометрии, которые инвариантны по отношению к растяжению или сжатию. Например, пончик и чашка с ручкой топологически эквивалентны, поскольку одно может быть преобразовано в другое непрерывным образом. Однако сфера и пончик уже не эквивалентны. Топология также пытается смоделировать концепцию «замкнутости». Формально, топологическое пространство (топология) состоит из точечного пространства U вместе со специальным набором подмножеств U, называемых открытыми множествами. Набор открытых множеств обладает тем свойством, что пересечение любых двух открытых множеств тоже есть открытое множество и объединение любого числа открытых множеств также является открытым множеством. Окрестностью точки называется любое подмножество пространства, включающее открытое множество, содержащее эту точку3. Например, пространство точек евклидовой плоскости вместе с внутренностями всех кругов (и их объединений) образуют топологическое пространство. Другой интересный пример топологии называется кофинитной топологией. Предположим, что мы хотим что-то сделать с евклидовой плоскостью и добавляем к ней несколько точек в бесконечности. Мы можем представить каждую прямую линию простирающейся до бесконечности в обоих направлениях и заканчивающейся в двух точках в бесконечности. Прямая, параллельная первой, заканчивается в двух других точках в бесконечности; а прямая, пересекающая две первые прямые, заканчивается в ещё двух других точках в бесконечности. Множество P всех точек в бесконечности для всех прямых на плоскости может считаться «окружностью» в бесконечности. В евклидовой стереометрии мы получили бы «поверхность» P из точек в бесконечности. Топологической окрестностью бесконечности (то есть окрестностью поверхности точек бесконечности) является любое подмножество пространства, дополнение которого ограничено, то есть содержится в некотором конечном круге4. Таким образом, окрестность бесконечности есть любое подмножество пространства, включающее всё, что вне некоторого конечного круга. Так как Рай является географическим центром бесконечности, он должен быть окрестностью бесконечности; он каким-то образом должен содержать бесконечность. В конце концов, зона бесконечности действительно существует в центре нижнего Рая. Кофинитная топология, применённая к евклидову пространству, а не к плоскости, кажется совершенно правильной для моделирования космоса, чьё происхождение — в бесконечности, а не в конечной точке пространства. Рай должен быть центром того, что мы обычно представляем себе как «там», на бесконечных рубежах внешнего пространства и даже вне их — за самыми границами наших мыслимых концепций мироздания. Сейчас Рай не только «там»: Рай также в центре пространства; центр спокойных зон промежуточного пространства, пролегающих между относительно движущихся зон, как, к примеру, в атоме, электроне и ультиматоне. Следовательно, Рай некоторым образом расположен в центре каждого ультиматона. Наконец, Рай также расположен в центре большой вселенной, в центре сверхвселенных, ибо они обращаются вокруг. Как всё это может быть? Ответ заключается в том, что топология пространства должна допускать близость Рая ко всему сразу. Заметим, например, что к периферийному Раю можно приблизиться последовательностью точек промежуточного пространства. Пространство должно иметь непространственную дыру в центре каждого ультиматона, где нижний Рай действует на удержание ультиматона как отдельной частицы. Область ядра каждого ультиматона должна располагаться в нижнем Раю, где находится «центральное средоточие космического присутствия Безусловного Абсолюта». Это должно быть то, почему пространство кажется начинающимся именно под нижним Раем. Кроме того, макроскопическая большая вселенная обязана иметь внедрение уникального пространства там, где, опять же, расположен Рай. Топология пространства должна допускать подобную близость Рая к центральной вселенной, которая существует в пространстве, в то время как сам Рай вне пространства. Создание ультиматонов — это действие Райских первичных и вторичных Трансцендентальных Организаторов Сил, а проектирование мироздания — Трансцендентальных Зодчих Мироздания. Всё это приводит меня к тому, чтобы отказаться от нашего современного понятия пространства как однородной пустоты. Пространство не является ни однородным, ни пустым. В действительности однородность пространства не является необходимым для наших физических теорий. Всё, что нам нужно, — это вращательные движения материи в пространстве вокруг центра. Однако сам центр не обязательно представлять находящимся в пространстве. Пространство должно быть очень «дырявым». Оно должно иметь большýю дыру в макроскопическом центре большой вселенной, маленькие дырочки в каждом ультиматоне и, наконец, невообразимую дыру в центре мироздания во внешней бесконечности. Материя имеет духовное ядро! Теперь, из чего состоит ультиматон и как он выглядит? Ультиматон должен быть относительно тонкой, вращающейся сферической ячейкой пространства с непространственным ядром. Райское ядро закрепляет ячейку, предотвращая её разлёт по касательным в направлении внешней бесконечности. Электрон должен состоять из ста концентрически упорядоченных ультиматонов с общим непространственным ядром. Эти концентрические сферические ячейки пространства могут вращаться с различными скоростями и углами вращения, таким образом создавая угловой момент из целых 100 различных осей. Результатом является вектор углового момента с составляющими по всем трём обычным пространственным измерениям — так же, как он возникает в современной квантовой механике (хотя современная наука с трудом даёт физическую интерпретацию этому вектору момента). «Сбивание в кучу» ультиматонов означает, что вращающиеся ячейки пространства группируются путём сжатия или растяжения в направлении друг друга. Ультиматон может перейти на более низкий вращательный энергетический уровень, испуская некоторое вращающееся пространство (массу) в форме другого ультиматона. В этом случае изменение массы вращающегося пространства ультиматона равно изменению его энергии, делённой на квадрат скорости света. Наоборот, поглощение одной вращающейся частицы (ультиматона) движущегося пространства другим ультиматоном увеличит его энергию и радиус вращения или скорость, а следовательно, его массу. Можно представить те же процессы в случае 100 ультиматонов, концентрически упорядоченных в электроне. Когда частица сформирована и испущена другой частицей, в доультиматонном содержимом пространства возбуждаются вибрации, и эти вторичные волны, очевидно, интерпретируются современной квантовой физикой как собственно частица. Отсюда мы имеем запутывающее современное понятие «wavicle» — гипотетический смешанный корпускулярно-волновой (particle-wave) дуализм. Тем не менее, согласно Книге УРАНТИИ, эти волны имеют длину, в 860 раз бóльшую, чем диаметр излучающей частицы. Возникновение так называемых положительного и отрицательного электронных зарядов может быть также разъяснено в терминах спина 100 внутриэлектронных ультиматонов. Например, если большинство или все 100 ультиматонных ячеек вращаются в одном и том же направлении, то два таких электрона должны отталкиваться. С другой стороны, два электрона (один из которых — позитрон) с противоположными направлениями вращения должны притягиваться и аннулировать часть вращательной массы друг друга, при этом испуская некоторое количество энергии. Сборка электронов, протонов и атомов из ультиматонов — работа энергетических центров (стр. 473). Хотя эти объяснения являются пока ещё качественными, мне действительно кажется, что большинство странных явлений современной квантовой механики потенциально объяснимо в терминах этой модели субэлектронной материи — вращения сферических ячеек пространства. Сейчас мне удаётся сделать некоторые количественные выводы этой теории, и предварительные результаты очень ободряют, однако сегодня время не позволяет мне продвинуться слишком далеко. В недалёком будущем я планирую представить к публикации ещё техническую статью, где будут рассмотрены эти количественные аспекты теории. Эта статья переопределит массу как вращающееся пространство и будет учитывать сохранение кинетической и потенциальной энергии, а также углового момента ультиматона; будет сделана попытка рассмотрения превращений энергии/массы и образования волн. Одно последнее замечание: теория относительности Эйнштейна предсказала (и это было многократно подтверждено экспериментально), что масса частицы неограниченно возрастает по мере того, как её скорость приближается к скорости света. Это всегда казалось очень таинственным явлением. Однако эта теория ультиматонов и электронов, по крайней мере, предлагает привлекательный выход из положения без потери здравого смысла — представление о том, что по мере увеличения скорости частицы, всё больше и больше сообщаемой ей энергии преобразуется во вращательную энергию (массу), а не в поступательное движение. Таким образом, масса частицы возрастает быстрее, чем её скорость, по мере приближения её скорости к световой. 1 Существует всего пятнадцать триединств, в которых участвует Всеобщий Отец, так как 15 равно числу сочетаний из оставшихся 6 абсолютов по 2. Однако только одно из них является истинной Троицей (Отец, Сын и Дух), а остальные четырнадцать — нет. (Прим. переводчика.) 2 Там не так говорится. (Прим. переводчика.) 3 Сложновато. Обычно окрестностью называют просто любое открытое множество, содержащее эту точку. (Прим. переводчика.) 4 В случае пространства трёх и более измерений говорят о шаровой окрестности. (Прим. переводчика.) Перевод URANTIA.RU При полном или частичном использовании материалов гиперссылка на сайт URANTIA.RU обязательна. Источник информации: www.urantiabook.org

emipetras: REIKIA GELBĖTI PASAULĮ , REIKIA GYDYTI PASAULĮ MEILE IR ŠVIESA . TEGU NUOLATOS CIRKULIUOJA ŠVIESIOS MINTYS VISŲ PROTUOSE , KAD PERSVERTŲ TAMSIŲ MINČIŲ KRITINĮ TAŠKĄ IR TAMSA PAPRASČIAUSIAI IŠBLANKTŲ . PASAULIS RITASI Į BEPROTYBĘ . SUDARYKIME PATIKIMĄ ŠVIESOS UŽTVARĄ PUSIAUSVYRAI IŠLYGINTI .

Die Teufelsbuhle: ________HEI, Emipetrai, o ko pradėjai didžiosiomis raidėm rašyt???__________ pakvipo apaštalu ir ambasadorium____HIHIHIHI

emipetras: Parašiau didžiosiomis raidėmis todėl , kad atkreipčiau jūsų ponai dėmesį . Labai kvepia trečiuoju pasauliniu . O kaip jums atrodo ? Todėl labai svarbu dirbti sutelktai ŠVIESOS labui , visos planetos labui . Generuokite savo minčių meilės bangas kaip radio stočių antenos . Sėkmės , meilės ir ramybės .

emipetras: VaidaiVDS , šio autoriaus Filipo Dž. rusiškame straipsnyje bandoma visą VISATĄ matyti per ultimatono santykį su elektronu . Įdomus požiūris ir tiek , bet labai neaiškus . Aš turiu savo požiūrį . Remiuosi JAV atliktomis sociologinėmis apklausomis , su tais žmonėmis , kurie patyrė klinikinę mirtį . Šia tema yra parašyta tūkstančiai knygų , milijoniniais tiražais. Visur kalbama apie skridimą ,,tuneliu'' . Skeptikai kritikuoja ,,tunelius'' , tačiau jie tikrai egzistuoja . Tuneliai egzistuoja , kaip kosminės energetikos perdavimo ,,kabeliai'' , labai aukštos įtampos , tarp žvaigždžių . Šias energijas valdo ir prižiūri Energijos Reguliuotojai . Visos žvaigždės yra surištos šiais energetiniais tuneliais . Kitaip tariant , žvaigždės gamina kosminę energiją ir ją tolygiai paskirsto per kosminę erdvę šias energetiniais ,, tuneliais '' . Kiekviena žvaigždė susijungia su sekančia žvaigžde , ir taip toliau , ir taip toliau . Aišku , kad Angelai Serafimai tai puikiai žino . Tai jie ir naudojasi šiais energetiniais tuneliais , kaip labai greitais keliais - ,,autostradomis ''. Čia išvystomas greitis , tūkstančius kartų greitesnis už šviesos greitį . Du Angelai susiglaudę , suspaudę žmogaus sielą savo dvasiniais kūnais , išvysto neregėtą greitį . Žmogaus siela , be Angelų dvasinių kūnų apsaugos , tiesiog sudegtų nuo tokio milžiniško greičio , nors ji jau ir nebeturi materialaus kūno , tačiau reikia atminti , kad siela , tai dar ne dvasia . Tik dvasiniai kūnai gali skristi daug kartų greičiau už šviesos greitį . Tai va , angeliukai su žmogaus siela , skrenda nuo vienos žvaigždės prie kitos , šiais energetiniais tuneliais ( juos tiesiog nešte nuneša galinga sūkurio energija ). Per kelioliką minučių įveikiamas metinis šviesos greitis , tai yra , tas atstumas , kuris skiria žvaigždę nuo žvaigždės . Norint nuskraidinti sielą iki JERUSEMO , tenka pasinaudoti pakeliui , keliais šimtais žvaigždžių . Ir taip per vieną mūsų laiko parą , siela nuskraidinama iki JERUSEMO . Ten lieka dar dvi paros pasiruošti , kad sielai būtų sukurtas naujas morontinis kūnas . Valio Angelams Serafimams , mes sutilpome į trijų parų laiko limitą .

emipetras: O DABAR PARAŠYSIU DIDŽIAUSIĄ EREZIJĄ . Visa Urantijos knyga parašyta patriarchaliniu stiliumi . Visur dominuoja tik vyriška giminė . Visą Kūriniją valdo tik vyriškos giminės dvasios . Kokia nelygybė . Čia Žemėje jau būtų maištaujama ir reikalaujama giminų lygybės . O čia vien vyriška giminė : . Dievo Sūnūs Kūrėjai Energijos Reguliuotojai Gyvybės Nešėjai Melkizedekai Angelai Serafimai Ir taip toliau , ir taip toliau . O kur Visatos Motina Dvasia ? Kodėl kaip lygiavertė dvasinė ir kuriančioji JĖZAUS KRISTAUS Partnerė neturi septynių įsikūnijimų kitų pasaulių sferose , kaip kad Dievo Sūnūs Kūrėjai eina per septynis savęs padovanojimus ir patyrimus . Tai viena , o antra , nėra nei Gyvybės Nešėjos , nei Architektės , nei Energijos Reguliuotojos , nei Angelės Serafimės - ir taip toliau , ir taip toliau . Ar DVASIOS RAŠYTOJAI , diktuodami šią knygą ŽMOGUI nenumanė , kad štai kažkoks kitas žmogus tai pastebės ir paskelbs , kad Urantijos Knyga parašyta patriarchaliniu stiliumi , panašiai , kaip ir visos Žemiškosios religijos yra patriarchalinio sukirpimo . Taigi šitas patriarchalinis stilius gimdo erezines mintis , kad Urantijos knyga žmogiškojo proto fantazijų vaisius , nes visa uzurpuota vyriškos giminės . Na kodėl taip ? Kas gali tai paneigti ?

VaidasVDS: Emili, tai gi anapusiniame pasaulyje mes būsime belytės būtybės, tik žinosime, kad buvome čia lyties būtybėmis, prie ko čia tas patriarchalizmas?

emipetras: VaidaiVDS , ar tu nematai , kad visos dangiškos agentūros ir struktūros yra vyriškos giminės. Tai aš ir sakau ,. kad Urantijos knyga su patriarchato dvasia . Tai kaip tu manai ?

VaidasVDS: Nėra Urantijos Knygoje patriarchato dvasios. Dvasinė struktūra negali turėti lyties. Paanalizuok šią citatą Nors serafimai yra mylintys ir užjaučiantys tvariniai, bet jie nėra seksualiai emocingi tvariniai. Didele dalimi jie yra tokie, kokie būsite jūs gyvenamuosiuose pasauliuose, kur jūs "nei vesite, nei ištekėsite, bet būsite kaip dangaus angelai." Nes visi, kuriems "bus tikrai nustatyta, jog yra verti, kad pasiektų gyvenamuosius pasaulius, nei ves, nei ištekės; taip pat jie daugiau niekada nebemirs, nes jie bus lygūs su angelais." Nepaisant šito, bendraudami su lyties tvariniais, mes įpratę apie tas būtybes, kurios yra labiau tiesiogiai kilusios iš Tėvo ir Sūnaus, kalbėti kaip apie Dievo sūnus, tuo tarpu turėdami omenyje Dvasios vaikus juos vadiname Dievo dukromis. Todėl planetose su lyties tvariniais angelai paprastai būna vadinami moteriškosios giminės įvardžiais. Tad viskas čia gerai.

emipetras: Italų istorikas Mauro Biglino darė vertimą iš taip vadinamo žydų Švento rašto , kuris parašytas senąją hebrajų kalba , iš Penkiaknygės . Vertimas buvo daromas į šiuolaikinę anglų kalbą . Taigi tame tekste , kurį žino visas pasaulis , kaip Dievas iš molio padarė pirmą žmogų , tikslus vertimas parodė , kad iš molio darė žmogų ne VIENAS DIEVAS , bet dievai . Taigi skirtumas yra milžiniškas . Tuo remiantis yra daroma aliuzija į kosminės gyvybės universalumą ir žemiškosios gyvybės atsiradimo , kosmopolitiškumą . Sukurtą žemiškąją gyvybę , link žmogaus atsiradimo , intensyviai vedė ir tobulino artimojo ir tolimojo kosmoso ,,dievai-ateiviai ''. Daug buvo padaryta genetinių pagerinimų , bet nemažiau padaryta ir blogio , kuris šiandiena vis dar kerojasi žmonijos sąmonėje ir pasąmonėje . Vienas iš didžiausių blogių , tai universalusis planetinis gyvybės principas - kova už būvį . Jis yra visų protuose ir visų genuose . Taigi globali meilės ir šviesos civilizacija yra utopija . Ir dar - amerikiečių mokslininkai , visai nesaniai padarė stulbinantį atradimą . pasirodo mūsų protams vadovauja pašalinės BŪTYBĖS iš nematomojo pasaulio . Ši sensacija buvo tokia šokiruojanti , kad net šiandiena to neleidžiama pridėti prie fundamentaliųjų atradimų . Aš manau , kad ir Urantijos knygoje , apie žemiškosios žmonijos išsivystymą yra neužlopyta daug spragų , daug klausiamųjų skylių . Mes gyvename atvirame kosmose , taigi ir invazija kitų protų , iš kosmoso į Žemę , vyksta kas dieną , su tikslu manipuliuoti silpnaisiais žmonių protais.

VaidasVDS: Emili, juk Urantijos Knyga tai labai aiškiai aprašo Šitą vieną šimtą iš naujo materializuotų Princo personalo narių Kaligastija atrinko iš daugiau negu 785.000 kylančiųjų Jerusemo piliečių, kurie patys pasisiūlė dalyvauti Urantijos jaudinančiame patyrime. Kiekvienas iš to vieno šimto pasirinktųjų buvo iš skirtingos planetos, o iš Urantijos nebuvo nė vieno. Šitie jerusemiečiai savanoriai į Urantiją serafiniu transportu buvo atgabenti tiesiai iš sistemos sostinės, ir juos atgabenus, jie liko įserafimuoti iki to laiko, kada jiems buvo parūpintos ypatingos planetinės tarnystės dualios prigimties asmenybės formos, tikrieji kūnai, susidedantys iš mėsos ir kraujo, o taip pat suderinti ir su sistemos gyvybės grandinėmis. Likus kažkiek laiko iki šitų vieno šimto Jerusemo piliečių atvykimo, abu prižiūrintys Gyvybės Nešėjai, gyvenantys Urantijoje, prieš tai patobulinę savo planus, pasiuntė į Jerusemą ir Edentiją prašymus leisti transplantuoti gyvybės plazmą iš atrinktų vieno šimto išlikusių Andono ir Fontos palikuonių į tuos materialius kūnus, kurie turi būti suprojektuoti Princo personalo fiziniams nariams. Pageidavimą patenkino Jeruseme ir patvirtino Edentijoje. Sutinkamai su tuo, Gyvybės Nešėjai atrinko penkiasdešimt vyrų ir penkiasdešimt moterų iš Andono ir Fontos palikuonių, atstovaujančių tos unikalios rasės geriausiems išlikusiems palikuonims. Su viena ar dviem išimtimis šitie Andonitai, prisidėję prie šios rasės vystymo, vienas su kitu buvo nepažįstami. Prie Princo planetinės būstinės slenksčio jie buvo surinkti iš viena nuo kitos toli buvusių vietovių, koordinuotai vadovaujant Minties Derintojams ir padedant serafimams. Čia šitas vienas šimtas žmogiškųjų subjektų buvo perduoti iš Avalono atvykusiai labai kvalifikuotai savanorių komisijai, kuri vadovavo tam darbui, kada iš šitų Andono palikuonių buvo materialiai ištraukta dalis gyvybės plazmos. Tada šita gyvoji medžiaga buvo perkelta į materialius kūnus, sukonstruotus tam, kad būtų panaudoti tam vienam šimtui Princo personalo jerusemiečių narių. Tuo tarpu, šitie naujai atvykę sistemos sostinės piliečiai buvo laikomi serafinio transportavimo miego būsenoje. Šitos transakcijos, kartu su specialių kūnų tikru sukūrimu tai Kaligastijos šimtinei, pagimdė daug legendų, kurių didelė dalis vėliau susimaišė su vėlesniaisiais pasakojimais apie Adomo ir Ievos pasirodymą planetoje. Įasmeninant iš naujo, visas procesas, pradedant serafinio transporto, atgabenusio tą vieną šimtą Jerusemo savanorių, atvykimu ir baigiant tuo laiku, kada jie atgavo sąmonę, tapo trigubomis sferų būtybėmis, užtruko lygiai dešimt dienų.

emipetras: ŽMONĖS , būkite šviesos žinianešiai ( taip kalba dvasios ) Sakoma , kad 2013 metai , nebus lengvo gyvenimo metai . Tačiau viskas priklauso nuo jūsų, kaip jie ateis ir kaip jie praeis , ir kuo jūs užpildysite šiuos metus . Gali būti skausmingas senųjų energijų nutraukimas ir jų išėjimas , tačiau neleiskite joms dar užtrukti ir net įsigalėti , būkite stiprūs tikėjimu ir ištikimi Šviesos nešėjai . Neprisiriškite prie materealaus pasaulio , jokiais jo iluzinias aspektais . Auginkite savo dvasinius sparnus , kad jie keltų jus naujam skrydžiui , į kosminį Atgimimo Pavasarį . Iš pačios Centrinės Dvasinės Saulės , visos dvasios , angelai , tarpinės būtybės , jau yra įsitraukę į finalinį , pergalingą , užbaigiamąjį žygį , šio kosminio Atgimimo eksperimento sekmei ir harmonijai užtikrinti , šioje ŽEMĖS planetoje . Gyvenkite jau naujo Atgimimo gyvenimu ir žinokite , kad tik jūs , ir tiktai jūs , kiekvienas asmeniškai atversite , šiam kosminio , dvasinio Atgimimo Pavasariui , duris . Tačiau , per planetinės brolystės sielų meilę , jūs galite atveri duris į Atgimimą ir visoms kitoms žemiškoms gyvybėms . Ir naudos rezultatų tikrai nereikės ilgai laukti , nes jie jau dabar yra užfiksuoti aukštosiose dievybių sferose , kaip harmonija visoje planetoje . Ugdykime meilę visai gyvybei . Na , mano manymu , bent jau ne parazitiškąjai , žemiausio laipsnio gyvybei . Tačiau kas ten žino , kur tas parazitas , o kur tas gerietis ropinėja , kai jau žmogų išverčia iš koto , tada žinome , kad jam parazitinė gyvybė ikando .

emipetras: KAS TA LIETUVA ? Mūsų autoriai noriau šoka į rašytinių šaltinių laikus, kuriuose jaučiasi labiau užtikrinti. Būtent taip ir yra: proistorei skiria 5–10 puslapių ir, kaip sakote, šoka į rašytinius laikus. O jei pamėgintume panagrinėti, kaip tie proistorės laikai aprašyti, pamatytume, kad esmė toli gražu neaprėpta.Moteriška antkaklė pagal 25 Dauglaukio moters kapą. II a. antroji pusė Ar lietuviai serga fobijomis Albertas Vijūkas-Kojalavičius, kurio 400-ąsias gimimo metines šiemet minime, savo „Lietuvos istoriją“ pradeda kone nuo pirmųjų amžių po Kristaus (II–III a.). Tą istoriją pradeda nuo analų, herulių ir kitų kadais gyvavusių tautų, išvardija daugelį karalių ir kitų valdovų, pateikia vadus, kurių su žiburiu nerasime mūsų laikais parašytose „Lietuvos istorijose“. Bet juk A. Vijūkas-Kojalavičius, kaip ir Motiejus Strijkovskis, juk ne iš piršto visa tai laužė, turėjo remtis dar senesniais šaltiniais, kurie arba nepasiekė mūsų laikų, arba tiesiog tų šaltinių nesugebama įtraukti į savo tyrinėjimų orbitą. Atsakymą norėtųsi išgirsti iš Jūsų. Kiek buvo juodinamas Teodoras Narbutas ir Simonas Daukantas, į kurį ligi šiol vis dar žvelgiama kaip į „romantiką“. Tada ir pradedi galvoti: esame palaužto stuburo, nuskalpuota tauta, bijanti savo praeities, kurios seniausių šaltinių visiškai nežinome arba net bijome jų (kad tik toliau nuo nuodėmės). Ką daryti paprastam piliečiui, kuris skaito, ką parašo mūsų autoritetai, jais remiasi, pagal juos pradeda vertinti praeities faktus, reiškinius ir procesus. Apie visa tai turiu savo nuomonę nors, kartoju, tai labai sudėtingi dalykai – dviem žodžiais neatsakysiu. Į ką pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį. Neturime pamiršti, kad mūsų istorinė kultūra, istorijos žinojimo kultūra Lietuvoje yra be galo žema. Jos nesulyginsime nei su Lenkijos, nei su Vokietijos ar Švedijos žmonių istorijos žinojimo kultūra. Nuo 1795 m. kaimyninėms valstybėms pasidalijus Jungtinę Abiejų Tautų Respubliką, mūsų tauta visais įmanomais būdais ribojama nuo domėjimosi savo tautos ir valstybės praeitimi, buvo diegiamas nihilistinis, neigiamas požiūris į Lietuvos istoriją ir Lietuvos valstybingumą. Nepamirškime, kad iki 1795-ųjų kelis šimtmečius vyko intensyvus Lietuvos žmonių lenkinimas per bažnyčią, valstybės institucijas ir visuomeninį gyvenimą. Lietuvos žmonės į XIX a. pabaigą atėjo praktiškai dorai nežinodami savo gimtosios lietuvių kalbos. Bent kiek prakutusiai ūkininkaitei gėda buvo prabilti lietuviškai, nes „kultūringa“ visuomenė kalbėjo lenkiškai. Visą XIX a. vyko Lietuvos rusinimas, nutautinimas nušalinant žmones nuo lietuviško rašto per 1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, bažnyčiose skambėjo tik lenkiškas žodis. Dabar kai kurie mūsų istorikai kalba apie lietuviams ir apskritai baltams būdingas fobijas. Esą, bijome kitų kraštų, bijome pripažinti kitų tautų ir kultūrų indėlį į savo istoriją ir panašiai. Man norisi pasakyti: Atsipeikėkite, mes niekaip nesugebame įtvirtinti savo pačių kultūros, savo pačių savasties, bent jau tapatumo su visa likusia Europos kultūra. Jokiomis fobijomis mūsų tauta neserga, jokių kaimynų nebijome – laikas baigti mums įvairius kompleksus piršti. Laikas prabilti apie savąją Lietuvos istoriją iš esmės ir rimtai, nepaversti lengvasvoriais pašnekesiais ir improvizacijomis. Pirmiausia laikas rimtai prabilti apie savo šaltinius. Pateiksiu vieną pavyzdį. Žinomas romėnų rašytojo Flavijaus Aurelijaus Kasiodoro (apie 487–583) parašytas Ostgotų karaliaus Teodoriko padėkos laiškas (apie 523–526) aisčiams. Taip pat žinome, kad 523–525 m. buvo surengta didžiulė mūsų protėvių ekspedicija į Raveną, esančią dabartinės Italijos teritorijoje. Norėta užmegzti prekybinius ryšius, aplankyti Teodoriką, kuriam buvo pasiųsta vertinga gintaro dovana. Tačiau ar bent viename Lietuvos istorijos veikale šis faktas analizuojamas? Net neužsimenama. O juk kokia turėjo būti socialinė organizacija, kad tokią diplomatinę misiją būtų galima pasiųsti. Jau Vulfstanas aprašė luominę aisčių visuomenę Prisiminkime, tai buvo laikas, kai visa Europa kūrėsi iš naujo, vyko vadinamųjų barbarų valstybių įsikūrimas, beje, germaniškojo ir baltiškojo etnoso pagrindu. Kodėl istorikams šis iš esmės reikšmingas procesas tarsi visiškai neįdomus? Ar laukinė gentis būtų galėjusi tokią diplomatinę atstovybę nusiųsti pas Teodoriką? Gal penki puslaukiniai tokią pasiuntinybę pasiuntė? Arba štai kitas dalykas. Sakytume rimti istorikai ir archeologai šneka, kad kariauna baltų kaštuose atsirado X a., kitas prieštarauja: ne, atsirado XI amžiuje. Rašoma ir apie tai, kad tas pirmąsias kariaunas baltų žemėse įkūrę vikingai, kariai profesionalai. Girdi, juos samdė sembai, gal ir kitos baltų gentys. Vikingų žygių įkarščio metu aisčių, tiksliau prūsų, prekybos centrą Trusą (Drūsą) ir kitas aisčių žemes apie 890–893 m. aplankė Anglijos karaliaus Alfredo Didžiojo pasiuntinys Vulfstanas. Ir ką jis rašo? Aprašo aisčių laidojimo papročius, žirgų lenktynes, kurias buvo pamėgę aisčiai, mini buvus daug žemių ir daug jas valdžiusių karalių. Jie daug kariavę tarpusavyje – tai buvo 893 metais. Bet niekur nė žodžio Vulfstanas nerašo apie vikingus. Jeigu tie vikingai būtų įsitvirtinę aisčių žemėse, Vulfstano tikrai būtų pastebėti ir aprašyti. Juk Anglijos karaliaus jis buvo siųstas prekybos misijai, išsiaiškinti, su kuo aisčių žemėse reikia turėti reikalų, su kuo užmegzti prekybos ryšius.Aisčių bendruomeninės aristokratės kepuraitė iš 66 Dauglaukio moters kapo. III a. vidurys Mūsų istorikai nemato, o gal nesugeba ar nenori matyti, kad Vulfstanas aprašė luominę aisčių visuomenę. Rašo apie karalius ir kilminguosius, pastebi, kad mirusius karalius ir kilminguosius aisčiai išlaiko nepalaidotus tuo ilgiau, kuo jie yra reikšmingesni. Tai labai susiję dalykai. Norint juos išsiaiškinti, suvokti, būtina visus galus atsekti. Kaip galima teigti apie aisčių kariaunas X–XI a., kai kovos kirvius aisčiai pradėjo kaldintis V a. antrojoje pusėje, ir tie kirviai buvo skirti tik kovoti. ,,Mokslo Lietuva " 2009 , SPALIO men.

VaidasVDS: Urantas kažkur į archyvus nukišo Algimanto forumo aptarimus. Bet juk Algimantas yra naujausios pasaulio Autoritetinės (besiremiančios Algimanto autoritetu) religijos įkūrėjas. Tad jo religiją taip pat sveika patyrinėti, kaip ji siejasi su Urantijos Knygos mokymais. Tad šiek tiek paanalizuosiu naujausią jo (nors sakosi Dievo Tėvo, kuo aš pats netikiu) mokymą: TĖVO MOKYMAS APIE MŪSŲ MALDAS UŽ SAVIŽUDŽIUS IR MŪSŲ LIKIMO ĮGYVENDINIMO PATYRIMUS BEI LIKIMO ATSTŪMIMĄ, 2013 09 02 Mano mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu ir šlovinu tave, kad tu sumanei evoliuciją visai kūrinijai, ir mums vis gilesnį dalyvavimą joje, vykdant tavąją valią. Manoji valia, kad būtų tavoji valia, amen. Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš noriu tavęs paprašyti tavojo mokymo apie mano vakarykštį atsakymą į mano dvasios sesės, Astros, klausimą tavo-mūsų GYVOJOJE šventovėje Kaune – ko mes turėtume melsti SAVIŽUDŽIAMS? Aš atsakiau, kaip ir visiems, turėtume melsti gerovės, nes jie taip pat yra pažadinti, kad priimtų galutinį sprendimą, ar eis gyvuoju tikrovės keliu, ar ne, tad kaip meldžiame gerovės visiems prisikėlusiems, taip ir savižudžiams, kurie jau yra prikelti, nes jie yra GYVI. Tėvas: Mano mylimas sūnau, kaip ir visi kiti Mano mylimi vienodai sūnūs ir dukros, kaip jūs save vadinate žmogiškąja prasme, Aš jus visus GARBINU IR ŠLOVINU PER JŪSŲ ATSIVĖRIMĄ MAN IR MANĘS ŠLOVINIMĄ IŠ MEILĖS, NES ESU PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS – jūsų su tokia meile vadinamas Visų Tėvu. Aš giriu tave asmeniškai už tavo ryžtą ir tiesą, kurią tu atveri savo dvasios broliams ir sesėms, todėl, kad jie trokšta šitos šviesos. Ir tu labai teisingai atsakei, kad jūs turite melstis už visų gerovę vienodai, nesvarbu kokį gyvenimą nugyveno šitame pasaulyje mirtingasis, ir kaip jis savo gyvenimą jame baigė – laiku ar prieš laiką – nes tas fizinis pavidalas, jūs jau puikiai žinote, ir nebepainiojate jo su to kūno gyventoju, kurį padovanojau AŠ KAIP AMŽINĄ ASMENYBĖS DVASINĘ DOVANĄ, IR SUTEIKIAU JAI LIKIMĄ PASIEKTI MANE – IR MANO KITUS DU LYGIAVERČIUS PARTNERIUS ROJUJE. Tad jūs ir įgyvendinate Mano jums suteiktą likimą kaupdami patyrimus, kokius jums numačiau AŠ, kad pasiektumėte Mane visa savo patyrimų pilnatve, kokią pasiekti TURI JŪSŲ ASMENYBĖ PRADINIAME PASAULYJE. Tai, ką pasakysiu dabar – jums bus naujas jūsų sampratos apie jums suteiktą likimą praplėtimas, kuris bus dar artimesnis tikrovei negu jūs ją pažinote iki šiol. Jūs jau stovite ant tokio gyvojo kelio dvasinio laiptelio, kad esate pribrendę prie tokios dar ryškesnės Mano jums suteikiamos šviesos, kad jos NEBEIŠSIGĄSTUMĖTE, kaip išsigąsti galėjote anksčiau. Aš jums padovanojau LIKIMĄ PASIEKTI MANE ROJUJE VYKDANT MANO VALIĄ. Ir jūs jau žinote, kad MANOJI VALIA VYKDOMA TADA, KADA JŪS DRĄSIAI IR RYŽTINGAI PRIIMATE MANO JUMS SUTEIKIAMUS IŠŠŪKIUS, KAD STIPRĖTŲ JŪSŲ DVASINIS STUBURAS, O ASMENYBĖ ATSISKLEISTŲ SAVO TIKRUOJU MANO JAI SUTEIKTU CHARAKTERIU, KAD GERIAU GYVENTI BŪTŲ VISIEMS. Tie Mano vaikai, kurie prieš laiką palieką šitą planetą ir nesukaupia visų patyrimų dėl to, kad pakėlė savo ranką prieš savo materialų pavidalą – apvalkalą – skirtą jūsų tarpusavio bendravimui, ir GĖRIO KŪRIMUI DRAUGE SU MANIMI VISŲ ŠVIESOS LABUI – jūs jau iš Mano kitų mokymų žinote, kad pakeičia savo likimo ĮGYVENDINIMĄ IR ROJŲ PASIEKTI GALI KITOKIAIS KELIAIS IR NEBEPRIKLAUSYTI UŽBAIGTŲJŲ MIRTINGŲJŲ ROJAUS KORPUSO NARYSTEI, KAIP PRIKLAUSYSITE JŪS, PASIRINKĘ MANOSIOS VALIOS VYKDYMĄ IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA. Tačiau atėjo jums laikas sužinoti, kad savo likimą jūs galite pakeisti ne tik sunaikinę SAVO FIZINĮ PAVIDALĄ, bet taip pat ir sukėlę arba prisijungę prie MAIŠTO prieš MANE. Tai rodo, kad jūs kaip asmenys esate NEPATIKIMI ŠITAME SAVOJO BUVIMO TARPSNYJE. O juk jūs puikiai žinote, kas nėra patikimas mažame reikale, tas nebus patikimas ir dideliame. Aš neturiu STEBUKLADARIO lazdelės, kad galėčiau nors vienam iš jūsų parodyti MEILĖS DAUGIAU, IR SUTEIKTI JUMS NORS VIENAM ATLYGĮ NE UŽ JŪSŲ ĮDĖTAS NUOŠIRDŽIAS PASTANGAS VYKDANT MANĄJĄ VALIĄ. Todėl jūs turite keisti savo sampratą daug platesniu žvilgsniu pažvelgę į Mano jums suteikto likimo ĮGYVENDINIMO KELIĄ – GYVĄJĮ KELIĄ. Jūs jau galite pradėti daug imliau suvokti dvasinius dalykus, kuriuos tu pats pradedi vis ryškiau ir stipriau atskleisti savo mokymais, kurie iš tikrųjų yra MANO MOKYMAI, TIK JIE PERTEIKIAMI TAVO LŪPOMIS, NES TU ESI PAJĖGUS PER IŠVALYTĄ PASĄMONĘ IR SĄMONĘ PRIIMTI MANO SUTEIKIAMUS MOKYMUS VISIEMS IR PAGARSINTI JUOS VISIEMS, KAD MANO EVOLIUCINIS PLANAS GALĖTŲ BŪTI VYSTOMAS TOLIAU, TARSI TOS MAIŠTO KILPOS PLANETOJE IR NEBŪTŲ BUVĘ. Todėl ir tavo lūpomis perteikiami mokymai yra ne kas kita, kaip supaprastintos tiesos ir tikrovės perteikimas tavo dvasiniams broliams ir sesėms – Mano vaikams. Štai kodėl Mes tave pasirinkome tokiam kilniam, bet tuo pačiu labai reikšmingam VISAI PLANETAI DARBUI SAVO VIENINTELIU ATSTOVU TARP SEPTYNIŲ MILIJARDŲ MANO VAIKŲ NE TAM, KAD TAVE IŠAUKŠTINTUME, BET TAM, KAD PERTEIKTUME TIKROVĖS ŠVIESĄ SU KUO MAŽESNIAIS IŠKRAIPYMAIS. Štai kodėl Mes tave rengėme tokiai Mūsų TRIJŲ ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ ATSTOVAVIMO MISIJAI ŠITAME PASAULYJE, KADA JĮ BUS PALIKĘS MŪSŲ SŪNUS JUMS ŽINOMAS SATJA SAI BABOS VARDU. Mes ruošėme tave šiai misijai ir ta prasme, kad pačia ryškiausią šviesą perteiktume per mirtingąjį, o ne vien tik Mūsų jums suteiktą Dvasinį Sūnų įsikūnijusį mirtingojo pavidalu tik laikinam naudojimui. Dabar gi tu esi Mūsų atstovas, kokio nebuvo jūsų-Mūsų Urantijos planetoje per visą jos istoriją. Štai kodėl Mes tau suteikėme ir tokius išbandymus, kad patikrintume tave, kaip gi tu liksi ar ne ištikimas Manosios valios vykdymui, ar priimsi sprendimą likti savo interesų pinklėse. Štai kodėl Mes suteikėme tau pasirengimą, kuris visiškai prieštaravo tavo kurtiems planams tavo ateities gyvenimui. Ir tu NESIPRIEŠINAI MANO VEDIMUI IŠ VIDAUS. Štai kodėl Urantijos Knyga galų gale atsidūrė TAVO rankose, kada ją gavę išversti atstūmė kiti tavo dvasios broliai, kuriems ji buvo įteikta. Štai kodėl tu gavęs vertėjo iš anglų kalbos dar papildomą išsilavinimą pats nusprendei, kad Urantijos Knygos išversti į lietuvių kalbą, ar kurią nors kitą kalbą, NEĮMANOMA, bet vis tiek šio darbo NEATSTŪMEI, BET LEIDAISI VEDAMAS IŠ VIDAUS, IR BŪTENT ŠIS DARBAS – VIENATVĖJE – VALĖ TAVO PASĄMONĘ IR SĄMONĘ, KAIP NEVALĖ JOKS KITAS DARBAS IR JOKIAM KITAM ŠITOS PLANETOS MIRTINGAJAM. Tu negalėjai su niekuo pasitarti, nes vertei VIENAS, IR JAUTEI MANO VEDIMĄ IŠ VIDAUS, KURIAM IR ČIA TU NESIPRIEŠINAI, IR NET IŠDRĮSAI TEIGTI URANTIJOS FONDO VADOVAMS, ATSAKYDAMAS Į JŲ REIKALAVIMĄ SUSIRASTI DAR KITŲ VERTĖJŲ, KAD VERTIMAS BŪTŲ ATLIEKAMAS KOMANDOJE, JOG VERTI NE VIENAS, O SU MANIMI, KO URANTIJOS FONDO VADOVAI NESUPRATO, KĄ TU TURI MINTYJE. Būtent dėl to, kad tave SUSTIPRINTUME po tokių reikalavimų pateikimo prie Paryžiaus vykusiame Urantijos Knygos vertėjų susibūrime, tau ir parodėme netoli skrendančio lėktuvo į Vilnių ore Mūsų trijų koncentrinių žiedų ženklą, ir kai tu iš karto supratai jo PRASMĘ, ir tave užliejo šilumos ir meilės potvynis, kad tu PRAVIRKAI ir dėkojai Man už šį palaikymo ženklą ir pritarimą tavo pasirinktam keliui. Štai kodėl tavoji pasąmonė ir sąmonė ir galėjo būti išvalyta kaip nė vieno kito mirtingojo šitame pasaulyje, štai kodėl tu ir gali atstovauti Mums, kad būtum Mūsų lūpomis, kurios taria kitiems girdimus Mūsų mokymus. Štai kodėl ir dabar sakau AŠ, kad jūs ne likimą KEIČIATE, bet tiesiog MANO JUMS SUTEIKTĄ ATSTUMIATE, KADA NESUKAUPIATE VISO GYVENIMO PATYRIMO ŠITOJE PLANETOJE, MIRTINGUOJU, SAVO PRADINIU ASMENYBĖS PASIREIŠKIMO PAVIDALU. Tačiau ir tai dar ne viskas. Jūs taip pat galite turėti milžiniško poveikio ir KITIEMS, kad ir jie nesukauptų savo VISO PATYRIMO ŠITOJE PLANETOJE. Jeigu jūs NUŽUDOTE SAVO DVASIOS BROLĮ AR SESĘ, jūs taip pat sutrukdote ir jiems sukaupti VISĄ mirtingojo patyrimą savo pradiniame pasaulyje. Todėl ir tie nužudytieji jau NEBEGALĖS TAPTI UŽBAIGTŲJŲ MIRTINGŲJŲ ROJAUS KORPUSO NARIAIS. Dabar Aš jums pasakysiu ESMINĮ dalyką – JŪS TURITE KAUPTI JŪSŲ ASMENYBĖS ATSISKLEIDIMUI IR PASIREIŠKIMUI ŠITAME PASAULYJE MANO NUMATYTUS PATYRIMUS, NE BET KOKIUS PATYRIMUS, BET JŪSŲ SKLEIDŽIAMO GĖRIO PATYRIMUS. Aš gi esu ir jūsų jau dvasiniu supratimu MEILĖS IR GĖRIO ŠALTINIS IR CENTRAS, tai kam gi Man būtų reikalingi JŪSŲ BLOGIO PATYRIMAI? Jie Man nereikalingi, ir jų Aš jums nesuteikiu. Argi jūs dabar savo asmenybės pasireiškimu galite daryti blogį kitiems, kada Mane pagarbinę Mano vardo Šventovėje ir esate prisipildę Manosios meilės energijos paties aukščiausio dažnio virpesių savo visa atsivėrimo Man visuma ir pilnatve? Aišku, kad ne. Todėl BLOGI DARBAI IŠTIRPSTA MANO MEILĖJE. Reiškia, jūs turite iš Manojo garbinimo komunijos taip pat MOKYTIS – kai tik kyla kokia nors blogio mintis – PAGARBINKITE MANE, ir tą pat akimirką Mano GYVI MEILĖS ENERGIJOS PATIES AUKŠČIAUSIO DAŽNIO VIRPESIAI PRIPLŪS Į JŪSŲ ATSIVĖRUSIĄ MAN ASMENYBĘ, IR JŪSŲ RAMYBĖS BŪSENA VĖL ATSISTATYS. Ir jūs nebepatirsite jokių BLOGIO patyrimų, kuriuos be ATSIVĖRIMO MAN IR MANĘS GARBINIMO TIKRAI PATIRSITE. Tačiau tai jau bus jūsų sprendimas – jūsų laisva valia – bet nukreiptas prieš Manosios meilės patyrimą savo paties viduje ir Manosios Valios vykdymą – MYLĖTI VISUS MANO VAIKUS VIENODA MEILE. Tai kaip gi tuomet jūs galite sukelti bet kokius neišmintingus veiksmus, kad išdrįstumėte net KITIEMS MANO VAIKAMS – JŪSŲ DVASIOS BROLIAMS IR SESĖMS – ATIMTI GYVYBĘ FIZINE PRASME? Štai šitaip jūs SAVANAUDIŠKAI NUTRAUKIATE IR KITŲ GĖRIO PATYRIMŲ KAUPIMĄ ŠITAME PASAULYJE PRIEŠ LAIKĄ JUOS SUNAIKINDAMI FIZINIU PAVIDALU. O kas jums davė tokią teisę šitaip kelti ranką ne tik prieš save, bet ir prieš kitą? Aš jums suteikiau LAISVĄ VALIĄ, kurios pažeisti NEGALIU PATS, bet Aš NĖ VIENAM iš jūsų nesuteikiau tokios teisės atimti kitiems fizinę gyvybę, ir tuo pačiu ir jiems užkirsti kelią tapti MANO JIEMS SUTEIKTO LIKIMO – TAPTI UŽBAIGTŲJŲ MIRTINGŲJŲ ROJAUS KORPUSO NARIAIS. Štai kokią jūs užsikraunate SAU NAŠTĄ – ANT SAVO PEČIŲ – PAŽEISDAMI MANO IR JUMS SUTEIKTĄ LAISVĄ VALIĄ NUKREIPTI JĄ VIEN TIK MEILĖS VEKTORIUMI. Tačiau TOKIU GYVENIMU, KURIS NEPANAŠUS Į GYVENIMĄ, NES JIS YRA TIK JO NEGYVAS FIZINIS ŠEŠĖLIS – TUŠČIAS EGZISTAVIMAS MATERIALIU KŪNU – BE DVASIOS IŠSKLEISTŲ SPARNŲ IR BE MEILĖS GYVO NEKTARO SKONIO – jūs taip pat ir savo patyrimo nesukaupiate MANO NUMATYTO GĖRIO JŪROJE, KURIĄ JŪS VISĄ LAIKOTE UŽŠALUSIĄ SAVYJE. Tai kaip gi Aš jumis galiu pasitikėti DIDELIAME reikale, kai jūs net ir MAŽAME reikale esate KURTI Mano GYVAI meilei, kurią nuolat Aš lieju per Savo dalelę – Minties Derintoją – iš vidaus. Jums ne vienam kyla klausimas perskaičius būtent pastaruosius teiginius – o kuo gi kalti tie, kurie gal nieko blogo ir nedarė, bet žuvo kare, gindami savo idealus, savo tėvynę, savo šeimą? Jie niekuo nekalti. Tačiau jūs žinote, kad Aš jūsų veiksmus vertinu ne tik pagal jų atlikimą, bet ir atsižvelgdamas į tų veiksmų motyvus. Ir jeigu Mano sūnus ar dukra, turi KILNŲ MOTYVĄ IR DĖL MANĘS PAAUKOJA SAVĄJĄ GYVYBĘ, BET IŠSAUGO SAVO DVASIOS BROLIO AR SESĖS FIZINĘ GYVYBĘ, NET VADINAMOJO JŪSŲ FIZINIO PRIEŠO GYVYBĘ, JIS TIK SUSPINDI MANOSIOS MEILĖS GYVUOJU SPINDULIŲ, KURĮ PASTEBI MANO KITI VAIKAI KŪRINIJOS ŠEIMOJE, IR NORI TAIP PAT ATSIDUOTI MANO VEDIMUI NET IR TAIP, KAIP ŠIAM VEDIMUI MATO ATSIDUODANČIUS JUS. Jeigu kareiviui duoda įsakymą nušauti kitą savo dvasios brolį ar sesę, o šis atsisako tokį įsakymą įvykdyti, jis kaupia MANOSIOS valios vykdymo patyrimą, o paklusęs įsakymui, nusižengia MANOSIOS MEILĖS ĮSTATYMUI, nors jūsų žemiškąja, ir nedvasingos visuomenės, nuomone kaip tik vertinamas tokį įsakymą įvykdęs kareivis, kad jam dar ordiną suteikia. Štai kodėl jūs turite suvokti, kad stengdamiesi išsaugoti savo fizinę gyvybę, kada jums reikia priimti sprendimą, ir pasirinkę BAIMĖS PADIKTUOTĄ SPRENDIMĄ, kad išliktumėte gyvi fizine prasme, jūs kaupiate BLOGIO PATYRIMĄ, O AŠ JUMS ESU PARENGĘS TIK GĖRIO PATYRIMUS. Jeigu jūs nevyksite į karą, karo NEBUS. Kas iš tokio prezidento galios, kuris šaukte šauks EIKITE Į KARĄ, O NEBUS NĖ VIENO NORINČIO ŽUDYTI MANO VAIKUS? Karas vyksta tik ten, kur Mano vaikai kaupia BLOGIO PATYRIMUS, KURIŲ MAN NEREIKIA. Ir kaupdami blogio patyrimus, jie tuo pačiu rizikuoja, kad atsidurs tokioje vietoje ir tokiomis aplinkybėmis, kur jų fizinio gyvenimo tėkmė šitoje planetoje gali nutrūkti prieš laiką – ir prieš Mano jiems suteikto LIKIMO ĮGYVENDINIMĄ. Tačiau taip atsitiko vien tik dėl to, kad TOKS MANO VAIKAS – SŪNUS AR DUKRA – MANOJO VEDIMO IŠ VIDAUS NEPAJUTO, KAIP AŠ JĮ VISADA GLOBOJAU IR SAUGOJAU, BET PATS LAISVĄ VALIĄ PANAUDOJO PRIEŠ MANOSIOS VALIOS PASIREIŠKIMĄ PER MINTIES DERINTOJĄ IR ANGELUS SARGUS, PER TARPINES BŪTYBES, IR NET PER TAVE, MANO MYLIMAS SŪNAU, O VEIKSMO-PRIEŽASTIES-PASEKMĖS DĖSNIO VEIKIMO NEGALIU SUSTABDYTI NET AŠ. Štai kodėl nuo šiol prisiminkite Mano jums suteiktą mokymo NAUJĄ VEKTORIŲ – MAN JŪSŲ BLOGIO PATYRIMŲ NEREIKIA. AŠ JUMS SUTEIKIU MEILĘ IR ŠVIESĄ, KAD IR JŪS MYLĖTUMĖTE IR ŠVIESTUMĖTE VISŲ LABUI, NET IR TAIP, KAIP MYLIU IR ŠVIEČIU AŠ. O ATSISAKYDAMI – DĖL MENKO GYVO RYŠIO SU MANIMI IR ĮTIKĖJIMO STOKOS – GĖRIO PATYRIMŲ KAUPIMO SU MANIMI, jūs gyvenate ŠALIA MANO GYVOJO KELIO, tarsi nematantys saulės šviesos po žemėmis kurmiai, kada Aš NUOLAT RAGINU DRĄSIAI IR RYŽTINGAI ŽENGTI GYVUOJU KELIU, IR KURIAME AŠ JUMS SUTEIKIU VISOKERIOPĄ APSAUGĄ PER MANOSIOS APVAIZDOS VEIKIMĄ, KAD TIK JŪS PASIEKTUMĖTE MANE ROJUJE, IR TUO PAČIU MAN ATVIRAI IR DRĄSIAI PATVIRTINTUMĖTE – “MANO MYLIMAS PIRMASIS ŠALTINI IR CENTRE, MANO MYLIMAS ANTRASIS ŠALTINI IR CENTRE, MANO MYLIMAS TREČIASIS ŠALTINI IR CENTRE, MANO MYLIMI IR VIENINTELIAI TĖVAI, AŠ PASIEKIAU JUS, ATSIDAVĘS VISU SAVO ASMENYBĖS GYLIU IR GYVIU TAVO VEDIMUI IR VIDAUS, SUSILIEJAU SU TAVIMI PER SUSILIEJIMĄ SU TAVO FRAGMENTU, MANO MINTIES DERINTOJU, GAUTU IŠ TAVĘS, KAIP AMŽINĄJĄ DOVANĄ, IR JAM SUTEIKIAU TAVO KITĄ DOVANĄ, MAN PADOVANOTA ASMENYBĖS DOVANĄ, IR DABAR STOVIU TAVOJOJE AKIVAIZDOJE JAUSDAMAS TAVĄJĄ MEILĘ VISA SAVO PILNATVE, IR LIUDIJU, KAD TIK GĖRIO PATYRIMAI YRA TIKROVĖ, TIK TAVOJI MEILĖ AUKŠTINA IR KELIA KAIP ANT SPARNŲ ASMENYBĘ, IR VEDA PAS TAVE. IR AŠ PASIEKIAU SAVO NAMUS – TAVĄJĄ BUVEINĘ – ROJŲ – IR SAVĄJĮ LIKIMĄ, MAN TAVO PADOVANOTĄ – ĮGYVENDINAU SU MINIMALIAIS NUKRYPIMAIS, VYKDAMAS NAMO. AŠ STOVIU PRIEŠ TAVE TRIJOSE ASMENYBĖSE IR GARBINU TAVE, IR LAUKIU TAVOJO VEDIMO DAR AUKŠTESNIU LYGIU, KAD GALĖČIAU TAVE NUNEŠTI Į BET KURĮ KŪRINIJOS KAMPELĮ SAVUOJU PASIREIŠKIMU DRAUGE SU TAVIMI VISŲ LABUI – ŠVIESOS IR MEILĖS BENDRU VEIKIMU SU TAVIMI. MANOJI VALIA YRA PER AMŽIUS VIENOVĖJE SU TAVĄJA. Algimantas: Mylimas Tėve, ačiū tau už tokį nuostabų, ir milžinišku laipsniu išplečiantį mūsų požiūrį į mūsų patyrimus ir mūsų priešlaikinį išėjimą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen Algimantas 2013-09-02 13:03:12 Taigi neva Tėvas sako Algimantui: "Aš jus visus GARBINU IR ŠLOVINU PER JŪSŲ ATSIVĖRIMĄ MAN IR MANĘS ŠLOVINIMĄ IŠ MEILĖS, NES ESU PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS – jūsų su tokia meile vadinamas Visų Tėvu." Bet juk Urantijos Knygoje yra rašoma: "Dievas nėra asmenų gerbėjas, nei dvasinių, nei materialių." Be to Jėzus yra pasakęs ir taip: "Tuomet taip gerai žinodamas, jog nei Tėvas, nei šis Sūnus nėra asmenų gerbėjai, žiūrėk, kad nedarytum jokių skirtumų tarp tų, kurie tampa tikinčiaisiais į evangeliją tavojo tarnavimo dėka. Ir šitokiu būdu, Motiejau, pašvęsk visą savo ateities gyvenimo tarnystę tam, kad visiems žmonėms rodytum, jog Dievas nėra asmenų gerbėjas; jog, Dievo požiūriu ir karalystės bičiulystėje, visi žmonės yra lygūs, visi tikintieji yra Dievo sūnūs." --- Algimantas:"Štai kodėl Mes tave rengėme tokiai Mūsų TRIJŲ ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ ATSTOVAVIMO MISIJAI ŠITAME PASAULYJE, KADA JĮ BUS PALIKĘS MŪSŲ SŪNUS JUMS ŽINOMAS SATJA SAI BABOS VARDU." Labai keista, Algimantas ne pirmą kartą teigia, kad Satja Sai Baba buvo dieviškas įsikūnijimas. Štai yra apreikštas 5 epochinis Apreiškimas, šalia Jo gyvena neva dieviškas įsikūnijimas ir jis niekaip nesiūlo skaityti šio Apreiškimo ir jo niekaip neaiškina, o tik dėsto savo mokymus. Urantijos Knyga labai kritiškai vertina ir šio "dieviško įsikūnijimo" darytus stebuklus, materializuojant auksą: "Dievas yra taip visas realus ir absoliutus, kad norint paliudyti jo realybę nereikia jokio materialaus įrodymo ženklo arba jokio vadinamojo stebuklo pademonstravimo. " --- Algimantas taip pat Dievo vardu priekaištauja:"O ATSISAKYDAMI – DĖL MENKO GYVO RYŠIO SU MANIMI IR ĮTIKĖJIMO STOKOS – GĖRIO PATYRIMŲ KAUPIMO SU MANIMI, jūs gyvenate ŠALIA MANO GYVOJO KELIO, tarsi nematantys saulės šviesos po žemėmis kurmiai, kada Aš NUOLAT RAGINU DRĄSIAI IR RYŽTINGAI ŽENGTI GYVUOJU KELIU, IR KURIAME AŠ JUMS SUTEIKIU VISOKERIOPĄ APSAUGĄ PER MANOSIOS APVAIZDOS VEIKIMĄ, KAD TIK JŪS PASIEKTUMĖTE MANE ROJUJE..." O štai Urantijos Knyga sako, kad net nuodėmės atžvilgiu Dievas neišreiškia jokio požiūrių, tai kodėl Algimanto mokymuose jis mums priekaištauja, kuomet net nedaroma nuodėmė: "Dievas myli nuodėmingąjį, nes jis yra asmenybės tikrovė (potencialiai amžina), tuo tarpu nuodėmės atžvilgiu Dievas neišreiškia jokio asmeninio požiūrio, kadangi nuodėmė nėra dvasinė realybė; ji nėra asmenė; dėl to iš tiesų tiktai Dievo teisingumas žino apie jos egzistavimą." --- Taip pat atkreiptinas dėmesys į tokią gausią panegirikos dozę... --- Nesupratau, ką tuo mokymu norėjo pasakyti Algimantas, kad visokie žmogžudžiai ir savižudžiai baudžiami tik tuo, kad pateks pas Dievą ne per užbaigtųjų korpusą... --- Taigi kaip greitai žmogus po Apreiškimo gavimo vėl bando grįžti prie to, prie ko jis anksčiau buvo prisirišęs. Taip klaidų atsirado Biblijoje, taip atsiranda ir mokytojų-klaidintojų po naujo Apreiškimo gavimo...

Vėjas: Algimanto diktantų studijos taip pat dienotvarkėje?

emipetras: štai paimkime ,kad ir šią citatą .... ,,Mano mylimas sūnau, kaip ir visi kiti Mano mylimi vienodai sūnūs ir dukros, kaip jūs save vadinate žmogiškąja prasme, Aš jus visus GARBINU IR ŠLOVINU PER JŪSŲ ATSIVĖRIMĄ MAN IR MANĘS ŠLOVINIMĄ IŠ MEILĖS, NES ESU PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS – jūsų su tokia meile vadinamas Visų Tėvu. Aš giriu tave asmeniškai už tavo ryžtą ir tiesą, kurią tu atveri savo dvasios broliams ir sesėms, todėl, kad jie trokšta šitos šviesos. '' Ar jūs manote kad čia kalba Dievas iš Rojaus ? Čia kalba Algimanto vidinis AŠ . Tokias kalbas gali rašyti kiekvienas , dvasiniu keliu einantis žmogus , tuo labiau , jeigu tas žmogus dar pakankamai gerai valdo ir rašto , rašybos stilių . Taip , religija autoritarinė ir dar plius sektantiška , nes neigiamos visos kitos religijos . Kodėl iš forumo F1 buvo išprašyti visi kiti , kurie gana gerai , logiškai , su kosmine įžvalga , valdė savo mintis ir žodžius ? Todėl , kad tai buvo potencialūs Algimanto konkurentai .

VaidasVDS: Kažkada pats vertė Tikroji religija nėra filosofinio tikėjimo, kurį galima išprotauti ir pagrįsti natūraliais įrodymais, sistema, ji taip pat nėra ir ekstazės, kurią gali patirti tiktai romantiški atsidavėliai misticizmui, neapibūdinamų jausmų fantastinis ir mistinis patyrimas. Bet pats ir pamiršo

katė: Emili. Nors ir teisinga, bet argi tai esmė? Algimantas sudabartina Apreiškimą –suteikia kasdienį kūną. Nežiūrint klaidų, nukrypimų, egoizmo. O ką judu veikiate? Viens citatose krapštotės. Kitas įvairiausioje literatūroje –tarsi nebūtų UK.

VaidasVDS: kate, matai, kuomet nesikapstai citatose, tuomet demonstruoji save. Galimai puikuojiesi savimi, lauki pagyrimų iš kitų ir tuo dar labiau puikuojiesi ir didžiuojiesi. Man tai nepatinka. Juk ne vien citatas cituoju. Be to, jei cituoju, kai ką ir paaiškinu, ar citatose paryškinu. Sąmoningai stengiuosi save ir savąjį aš eleminuoti. Daugiau vertinu tai, kad koks nors žmogus pats ką nors suvokia, negu jam kas nors ką nors pateikia "sukramtytą ant lėkštutės". Kiti žmonės yra kitokie ir jie man asmeniškai netrukdo, jei tik yra geranoriški, o dar geriau nuoširdūs...

katė: savimyla stagnatorius

Die Teufelsbuhle: ________________ HOHOHO_______________ o ką katė Čia veikia_________________??? ________________tik peles gaudo_______________kur vėjas išvaiko________________ !!! APSIRAMINKIT ABU!!! Tu, Vaidai, reprezentuoji meilę, bet kažin ar nors vieną ČIA esantį myli. IR nieko apaštalas nesudabartina, o kaip tik skaitančiuosius tuo savo rūžavu puslapiu nuo Knygos atbaido _______________________PATIKRINTA___________FAKTAS________________________

VaidasVDS: Mylėti patį žmogų ir galima, ir reikia. Tai tikrai yra dieviška. Tai turi būti kiekvieno žmogaus siekiamybė. Tačiau Jėzus yra pasakęs Mano Tėvas niekina pasididžiavimą, neapkenčia apgaulės, ir bjaurisi piktybiniu blogiu. Todėl, kai žmogus rašo nuoširdžiai, protingai, neužgauliai, tokį žmogų reikia mylėti ir visai nesvarbu, kas jis toks yra ir netgi, ką jis rašo. Diskusijos metu (naudojant ir kritiką) galima ieškoti sutarimo. Kritika nebūtinai turi reikšti nemeilę. Tačiau, kada žmogus atvirai ar užslėptai tyčiojasi, niekina kitus, aukština save, tokie veiksmai yra tikrai pasibjaurėtini. Jie tikrai neturi būti skatinami jokia forma. Aišku galima būtų į tokius veiksmus nereaguoti ar juos ištrinti. Bet šiame forume jau gal net neliko administratoriaus funkcijų. O palikus vien tik tokius užgaulius pasityčiojimus šis forumas iš viso atrodytų nekaip...

katė: jeigu ružavas atbaido nuo knygos, tai bukas neadekvatus, su einamuoju kontekstu nesusisiejantis citavimas ( paprastai pateikiamas užblokuoti einamąją tematiką ) bukina protą, mažiau skaitančius klaidina. Ružavas apaštalas mulkinimo meistras (kaip ir buko citavimo meistras) blokuoja stabdo individual skvarbumą, asmenišką interpretaciją, pasitikėjimą savo jėgomis. Atsieit neverta savomis mintimis operuoti –kada yra citatos. Dar keblesnėje padėtyje F1 dalyviai, kada pastatomi prieš pasirinkimą –kas teisus: Urantijos Knyga, ar žurnalisto diktantai. Abu užvaldžiusi ambicija sukaustyti pašnekovus –padaryti panašius į save –einančius paskui “save”- Kas galėjo pagalvoti, kad abiems forumams ta pati lemtis

Die Teufelsbuhle: ________OHOHO____________katinėli___________keisk tą lemtį___________kartu su vėju__________ buvo čia 'judviejų' įdomių pamąstymų apie Begalinįjį________Absoliutą________etc keista, kad nė vienas meile trykštantis nesureagavo____________________________________________ KODĖL???

VaidasVDS: Taigi tufi, pats turėtai puikiai suprasti kaip veikia apsimetėliai. Jie keičia nikus, rašo už kelis asmenis, bei dar dergiasi. Kuomet tokie reklamuoja dar ir Urantijos Knygą, tai net ir bjauroka darosi. O tu dar juos kurstai, bet toks tavo darbas

katė: Etikečių klijavimas, temų-kontekstų blokavimas; toks metodas -apgalvotas piktybinis blogis

VaidasVDS: Katyte, man nėra labai malonu į tave kreiptis, kaip į kokį gyvūnėlį, kažkaip kvaila, bet tenka. Man tikrai malonu bendrauti su žmonėmis, ypač su protingais, dvasingais ir nuoširdžiais. Tokių savybių turėjimas mane tikrai žavi ir su tokiais labai mielai bendrauju. Bet visi žmonės turi tam tikrų trūkumų, aš ne išimtis, o klysti yra tikrai žmogiška. Tad, jeigu matai mano kokias nors klaidas, tai labai prašyčiau jas įvardinti konkrečiai. Na, parašei "temų-kontekstų blokavimas". Na nepatingėk parašyti, kuo tai pasireiškia. Suprantu, kad manaisi esanti daug protingesnė už mane. Tačiau nepatingėk man, kvailesniam, subtiliai tai paaiškinti. Labai vertinu konstruktyvią kritiką. O po to žiūrėk, gal ir bendrą kalbą surasime, o aš pasitempsiu ir tapsiu šiek tiek protingesniu. Aišku tavęs tikriausiai neaplenksiu, tačiau juk pagal broliškos meilės reikalavimus tu man turėtum ištiesti savo brolišką ranką.

emipetras:

emipetras: Žiūrėkime plačiau ir skvarbiau . Pasaulis pats save pražudys su GMO naudojimu , nes šie produktai skverbiasi kaip CUNAMIS . Masinis žmonių maitinimas su GMO produktais , kaip tai paveiks ateities kartas ? Galbūt dings mūsų imuninė sistema per milijonus evoliucijos metų , iškėlusi homo sapiens virš visų mikrobų ir kitų gyvių , kaip besitobulinančią savaime biologinę sistemą . .... Naftos kompanija CHEVRON šį rudenį paskelbė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursų Lietuvoje ir Rumunijoje. Tai tik kelios korporacijos, kurios nuolat mus laikė įtampoje ir dabar staiga… dingo. Bet džiaugtis, anaiptol, nėra dėl ko. Kaip ir jūros atsitraukia prieš didelį cunamį, taip ir didieji gamtos teršėjai tik trumpam paliko mus ramybėje. Jie laukia svarbiausio – numatomos pasirašyti laisvos prekybos sutarties tarp JAV ir ES.

Adleris: gal skaitėt, o gal ne http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/japonai-matematiskai-irode-kad-gyvename-hologramoje.d?id=63510772 http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-38243/straipsnis/S-Hawkingas-pareiske-kad-iprastines-juodosios-skyles-neegzistuoja?l=2&p=1 http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/astronomai-pamate-netiketa-visatos-konstrukcijos-dali-kosminio-tinklo-gijas.d?id=63794842 angliškame variante kosminis tinklas pavadintas smegenimis...Dievo? http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/mokslininkas-kvantine-fizika-irodo-kad-gyvenimas-po-mirties-egzistuoja.d?id=63300762

emipetras: PASTEBĖJIMAI Jeigu neįsileisite nei vienos klaidos , tiesa taip liks už durų . Tie kurie sugeba daro , tie kurie nesugeba moko , o tie , kurie nei sugeba nei moko , tie valdo Niekada nesiteisinkite , nes draugams nereikia pasiteisinimų , o priešai vis vien nepatikės . Smulkius vagišius teisiame , o stamius skiriame į valdišką tarnybą . Mūsų protas tingesnis už kūną . Išmeskite iš savo minčių žodį ,, negaliu‘‘ Numalšinęs troškulį žmogus nusigęžia nuo šaltinio Be stiprios valios nėra didelio talento . Laimė naudinga kūnui , bet dvasios stiprybę ugdo sielvartas Niekas nesako tiesos , kai siekia kokios tai naudos , tačiau visada klausykite ką sako supykęs žmogus. Dauguma žmonių turi troškimą tik kalbėti , todėl jie niekada negirdės . Neimanoma išvengti gimimo ir mirties , belieka mėgaukimės intervalu . Tie kurie nori valdyti kitus , pirmiausia turėtų išmokti valdyti patys save. Tegu intelektualai sako ką nori , vis tik pinigai keičia žmogų . Svarbiausia ko tėvai gali išmokyti savo vaikus , tai , kaip išgyventi be pinigų . Kartais knygų skaitymas yra sumanus būdas išvengti savo minčių skaitymo . Laivas uoste saugus , tačiau laivai statomi ne tam , kad uoste stovėtų .

emipetras: PRIE KAVOS PUODELIO Edgaras Cayce'as buvo vadinamas „miegančiu pranašu“. Dauguma spėjimų jį apimdavo per sąmoningą miegą – būsimus įvykius mistikas tarsi perskaitydavo kaip knygą. Priešingai negu kiti pasaulio pranašai, E. Cayce'as drąsiai nurodydavo ir tikslias įvykių datas. Suklydo tik du kartus – kalbėdamas, kad Adolfas Hitleris atėjęs į valdžią pasikeis, ir apie Kinijos demokratizaciją. Taigi kas iš tiesų buvo žymusis XX a. pranašas Edgaras Cayce'as? Edgaras Cayce'as gimė 1877 m., mirė 1945 m. Žaidimų draugai – nematomos dvasios E. Cayce'as gimė 1877 m. Amerikoje, Kentukio ūkyje. Tačiau jau nuo mažų dienų berniukas buvo kitoks. Gana anksti pasireiškė jo mistiniai gebėjimai. Edgaras teigė galėjęs bendrauti su neseniai mirusio senelio siela. Pagrindiniai vaiko žaidimų draugai buvo nematomos dvasios, atkeliavusios iš anapus. E. Cayce'as gebėdavo įsiminti visą knygoje surašytą informaciją paprasčiausiai ant jos pamiegojęs. Anksti pasireiškusios mistinės galios Edgarą paženklino kaip keistuolį. Nepaisant to, vaikas suprato, kad nori padėti kitiems. Vėliau E. Cayce'as savo gabumus ištobulino. Jis galėdavo atsigulti ant sofos, užsimerkti, sukryžiuoti rankas ant krūtinės ir pasinerti į transo būseną. Taip susisiekdavo su universalia sąmone, kitaip dar vadinamu itin sąmoningu protu, kuris mistikui padėdavo atsakyti į visus klausimus. Pavyzdžiui, kokia yra gyvenimo prasmė arba kaip buvo pastatytos Egipto piramidės? Galų gale kiti pradėjo tokius E. Cayce'o pranašavimus vadinti „skaitymu“. Gyvenimo sunkumai ir prasmės atradimas Nepaisant gabumų, Edgaras niekada netapo turtuoliu. Priešingai, norėdamas padėti tėvams jis 16 metų metė mokyklą. Taip išsilavinimo ir neįgijo. Netrukus jaunuolis susirado darbą knygyne, susipažino su Gertrūda Evans ir ją vedė. Tačiau po kelerių metų neteko darbo, tad šeima buvo priversta kraustytis į kitą miestą. Po ilgų blaškymųsi ir pajamų šaltinio ieškojimo E. Cayce'as galų gale rado jam patikusią veiklą – pradėjo dirbti fotografo asistentu. Nors svajonė tapti gydytoju arba pamokslininku taip ir neišsipildė, Edgaras laimę rado šeimoje ir Biblijos skaityme. Visgi iš dalies savo svajonę E. Cayce'as įgyvendino. Nepaprasti gabumai jam leido praktikuoti holistinį ligų gydymą, numatyti problemas arba gresiančius sunkumus. Žinia apie pranašą netruko pasklisti, todėl į jaunuolį pradėjo kreiptis daug žmonių. Visiems jiems Edgaras stengėsi padėti ir išspręsti jų problemas „išskaitydamas“ tam tikras rekomendacijas, regėdamas ateities vizijas transo būsenoje. Neįtikėtinai tikslios pranašystės Šiais laikais E. Cayce'ą būtų galima vadinti fenomenaliu pranašu. Stengdamasis padėti kitiems, pasinerdamas į transo būseną, Edgaras pasakydavo nemažai dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodydavo nesvarbūs. Tačiau netgi sprendžiant paprasto žmogaus problemas neretai išryškėdavo pasaulio įvykiai. 1925 m. E. Cayce'as, „skaitydamas“ vienam jaunam vyriškiui, prasitarė, kad šis turėtų susirūpinti savo materialine gerove, nes 1929 m. bus nepalankios sąlygos. Ir jeigu vyriškis nebus apdairus ir nekreips dėmesio į smulkmenas, gali prarasti nemenką sumą pinigų. Štai tokiu būdu mistikas įspėjo apie Volstryto akcijų biržos krizę ir netrukus po to prasidėsiantį ekonominį nuosmukį. Gana tiksliai pranašas įvardijo ir jo pabaigą – 1933-iųjų pavasarį ateis pagerėjimo metas. Edgaras numatė ir daug kitų svarbių įvykių Amerikoje. Jis perspėjo apie gresiančią nesantaiką tarp juodaodžių ir baltaodžių, apie prasidėsiančius darbininkų ir vargšų maištus. 1939 m. E. Cayce'as „perskaitė“, kad netgi du šalies prezidentai mirs per trumpą laiką. Taip ir įvyko: 1945 m. mirė Franklinas Delano Rooseveltas, o 1963 m. buvo nužudytas Johnas Fitzgeraldas Kennedy. Antrojo pasaulinio karo scenarijus Stebėdamas pasaulio įvykius Edgaras, žinoma, negalėjo likti abejingas. Po Pirmojo pasaulinio karo žemynuose įsivyravusi taika truko neilgai. Ir E. Cayce'as buvo vienas pirmųjų, kuris tai nuspėjo. Neįtikėtina, bet Edgaras preciziškai sudėliojo kone visus reikšmingiausius artėjančio karo įvykius. Jis numatė, kad Vokietija susijungs su Austrija. Kaip labai kritinį laikotarpį išskyrė 1936 m. Tais metais žlugo Tautų Sąjunga, o A. Hitleris pradėjo demonstruoti agresyvius siekius. Įtampa tarp šalių tik didėjo. Galų gale prasidėjus Antrajam pasauliniam karui E. Cayce'as išpranašavo, kad jis truks iki 1945 m., po to vėl įsivyraus taika. Mistikas sugebėjo nuspėti ir kitus karo įvykius, pavyzdžiui, Amerikos įsitraukimą į karą, Perl Harboro užpuolimą ir karo esminį lūžį, kuris lėmė vokiečių pralaimėjimą. Pranašystė, kuri šiek tiek klaidingai įvertino A. Hitlerį, buvo daugiau pagrįsta tikėjimu, jog užgrobęs valdžią diktatorius pasikeis. Tačiau A. Hitleris pasirinko kitą kelią. O karo įkarštyje, kai E. Cayce'o paklausė, koks nacių lyderio likimas, jis nedvejodamas atsakė – mirtis. „Iš Rusijos į pasaulį ateis viltis...“ XX a. pirmoje pusėje Rusijoje vyko perversmai ir kovos dėl valdžios, kol galų gale valdžią į savo rankas paėmė bolševikai ir komunistai. „Skaitydamas“ ateitį E. Cayce'as kartą pasakė: „Iš Rusijos į pasaulį ateis viltis – ne iš komunistų, ne iš bolševikų, o iš laisvos Rusijos!“ Ko gero, keista girdėti tokius pranašo žodžius. Tačiau jis tikėjo, kad būtent slavų tautos pasauliui parodys kitokį, tvirtą žmonių tarpusavio santykių vystymąsi, paremtą meile, pasitikėjimu ir išmintimi. Tai buvo viena paskutiniųjų didžiojo mistiko pranašysčių, kuri tikintiesiems tikriausiai paliko viltį – viziją, kad pasaulis pasikeis. Taigi galima sakyti, kad pranašystė išsipildė. Komunizmas žlugo, Rusija sustiprėjo ir tapo viena galingiausių pasaulio valstybių. Daug dėmesio skirdamas kitiems žmonėms ir pasaulio įvykiams Edgaras pasitelkdavo gabumus ir pats pakliuvęs į keblias situacijas. Bet visuomet tikėjo laisvos valios egzistavimu – žmogus, išgirdęs pranašystę, dar turi galimybę ką nors keisti. Tai įdomu Mokslinių tyrimų ir švietimo asociacijoje saugoma apie 14 000 įvairių E. Cayce'o pranašysčių. Žinoma, ne visos jos susijusios su pasaulio raida. Žymusis pranašas buvo kvalifikuotas fotografas, mylintis vyras, susilaukė dviejų sūnų, o laisvalaikį mėgdavo leisti užsiimdamas sodininkyste. E. Cayce'as vadinamas holistinės medicinos pradininku. Ši medicina propaguoja idėją, kad kiekvienas žmogus serga skirtingai, todėl ligas diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymą reikia individualiai. Garsusis pranašas buvo lyginamas su tokiais meistrais kaip C. Jungas ir R. Steineris. Pats E. Cayce'as nemanė esąs pranašas, nemėgo dėmesio ir vėliau teigė, kad neretai netgi nepasakydavo visų regimų vizijų. Jis tikėjo, kad žmogus turi turėti galimybę apsispręsti. E. Cayce'as nuo mažens lankėsi bažnyčioje, mėgo skaityti Bibliją, tvirtai tikėjo Dievu ir dažnai meldėsi. Kai kuriose vizijose ir sapnuose jis teigė regėjęs Kristų. 1900 m. E. Cayce'as patyrė dalinį balso stygų paralyžių, po kurio ėmė kalbėti pašnibždomis. Tik po metų keliaujantis hipnozės meistras Hartas, atlikęs seansą, sugrąžino pranašui įprastą balsą. http://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/fenomenalios-miegancio-pranaso-pranasystes.d?id=59968465#ixzz31KkRNpAa

emipetras: Ne mano valia , kad būtų , bet tebūnie tavoji , Dangiškasis TĖVE , valia Priimkite Dievo valią, bet ne to, kuris „gyvena danguje“, kaip jūs klaidingai įsivaizduojate. O to, kuris gyvena jūsų Sieloje, todėl kad Dievas – tai jūs, jūs juo visada buvote, nors ir laikinai užmiršote įsikūniję trečio išmatavimo fiziniame kūne. Jūsų Dieviška Esybė – viską žinanti, visur esanti, visagalė ir galinti įgyvendinti visas jūsų svajones. Jūs užmiršote, kad jūs esate išraiška to didingo AŠ ESU, įsikūnijusio į žmogišką patirtį. Jūs atėjote čia su tikslu pasiekti sielos tobulumą ir išplėsti savo Dieviškumą iki viską apimančio Dieviško Meistriškumo ir Išminties. Jūs čia tam, kad surastumėte tikrą prašviesėjimą ir dvasinę laisvę. Jūs čia tam, kad taptumėte beribiu visuose egzistuojančiuose planuose. Tokia yra Asmenybės meilės programa, ir ta Asmenybė yra ne kas kitas, o Jūs. Jūs esate labai susidomėję savo žemiškais rūpesčiais ir nebandote ieškoti savo įsikūnijimo tikrų užduočių. Daugumai iš jūsų dvasinis kelias ir dvasinė evoliucija, palikta „po to”. Ką gi, draugai, jei jūs sąmoningai atstumiate tikrus jūsų įsikūnijimo tikslus, pasirinkdami laikinus žmogiškus džiaugsmus, jūsų gyvenimas pradeda atspindėti visai ne tai, ką jūs įsivaizdavote prieš inkarnaciją. Kada jūs grįžtate atgal ir peržiūrite ką tik pragyventą gyvenimą, jūs patiriate gilų nusivylimą. Tada atsiranda neapsakoma trauka gauti dar vieną šansą, grįžti į naują inkarnaciją, kad įvykdytumėte sielos siekius, atmestus praeitame gyvenime. Taip veikia sielos inkarnacijų ciklas, kuris kartojasi vėl ir vėl, viena inkarnacija po kitos. Jūsų Dieviškoji Esybė su didele kantrybe ir užuojauta dovanoja jums tūkstančius ir tūkstančius naujų įsikūnijimų galimybių. Kiek daug jūsų, atėjusių čia, ignoruoja savo įsikūnijimo priežastis. Praeina vienas gyvenimas po kito, o jūs taip ir nesuvokiate savo inkarnacijos tikslų, todėl sutinkate tiek daug sunkumų. Jūs įsikūnysite vėl ir vėl, kol galų gale nepaklusite savo Sielos siekiams. Jūsų Dieviškoji Esybė stebi jūsų kančias, paieškas, begalinį darbą, pastebi jūsų skausmą, nusivylimą, baimes, ašaras, jūsų gėdą ir siaubą; ji jūsų didžios išminties, kuri buvo gauta per visas tas inkarnacijas, sau asmeniškai ir Kūrėjui visumoje, liudininkė; nori dabar jus grąžinti namo prie laisvės, jėgos, meilės, vienybės, prie viso to, kas jūs esate, kaip Dieviška Esybė. Ji trokšta grąžinti jus namo, bet ji negali priversti jus tą padaryti, tam reikalingas jūsų pasiruošimas, nusiteikimas ir bendradarbiavimas. Tam būtina priimti visas savo esybės dalis, tas, kurias jūs atstūmėte ir neapkentėte begalinių inkarnacijų procese. Jūsų Aukščiausiasis Aš prašo jus paklusti keliui, kuris buvo nutiestas iki jūsų su meile ir pasitikėjimu, diena iš dienos suprasti visas aplinkybes. Priimti su meile ir pasitikėjimu savo kelią į „savo Esybės saulę”, į savo Dievišką tobulumą. Štai kodėl nuolankumas savo nuosavai Dieviškai Valiai yra nuoširdi dovana pačiam sau.

emipetras: TAI KAS ČIA ? ILIUZIJA AR TIKROVĖ ? PAŽIŪRĖKITE ŠITA KLIPA > https://www.youtube.com/watch?v=EEJUxDzGmJU

Rimantas: emipetras rašo: TAI KAS ČIA ? ILIUZIJA AR TIKROVĖ ? PAŽIŪRĖKITE ŠITA KLIPA > https://www.youtube.com/watch?v=EEJUxDzGmJU Čia gyvenimas, Emipetrai :)

VaidasVDS: Aš vis tik siūlau paskaityti šį straipsnį http://slaptai.lt/index.php/politines-intrigos/8196-putinas-krymas-musu-kinija-nesigincijame.html , atkreipiant dėmesį ir į jame įdėtą nuotrauką. O po to apmąstyti šį Urantijos Knygos perspėjimą Suverenumui pereinant iš mažesniųjų grupių į didesnes grupes, karų sumažėja. Tai yra, sumažėja nedidelių karų tarp mažesniųjų nacijų, bet padidėja potencialas kilti didesniems karams, kai nacijos, turinčios suverenumą, tampa vis didesnės ir didesnės. Netrukus, kada visas pasaulis bus ištyrinėtas ir užimtas, kada nacijų bus nedaug, ir jos bus stiprios ir galingos, kada šitos didžiulės ir tariamai nepriklausomos nacijos pasieks sienas, kada jas atskirs tiktai vandenynai, tada arena iš tiesų bus parengta didžiuliams karams, pasaulinio masto konfliktams. Vadinamosios suverenios nacijos negali stumdytis, nesukeldamos konfliktų ir neišprovokuodamos karų. Mažėjant tikrai suverenių nacijų (didžiųjų jėgų) skaičiui, tuo pačiu iš tiesų didėja tiek galimybė, tiek poreikis žmonijos vyriausybei. Kada yra tiktai kelios realiai suverenios (didžiosios) jėgos, tada jos turi arba pradėti gyvenimo ir mirties kovą dėl nacionalinės (imperinės) aukščiausiosios valdžios, arba priešingu atveju, savo noru atsisakydamos kai kurių suverenumo išskirtinių teisių, jos turi sukurti viršnacionalinės jėgos esminį branduolį, kuris tarnaus kaip visos žmonijos tikrojo suverenumo pradžia. Taika neateis į Urantiją tol, kol kiekviena vadinamoji suvereni nacija neperduos savosios galios sukelti karą į visai žmonijai atstovaujančiosios vyriausybės rankas. Politinis suverenumas pasaulio tautoms yra įgimtas. Kada visos Urantijos tautos sukurs pasaulinę vyriausybę, tada jos turės tą teisę ir valdžią tokią vyriausybę padaryti SUVERENIĄ; ir kada tokia atstovaujamoji arba demokratinė pasaulinė valdžia valdys pasaulio sausumos, oro, ir jūrų laivyno pajėgas, tada taika žemėje ir gera valia tarp žmonių galės įsivyrauti – bet ne anksčiau. Toli dar mums iki tokios taikos. Ir karų berods bus, ir didelių...

emipetras: Taigi , taigi , Vaideli VDS . Reikia kažkaip tai atiduoti savo suverinitetą . Tai kas pirmas pradės ? Ar musulmonų pasaulis , ar budistų , ar krikščionių pasaulis ? Čia klausimas kaip į pliką sieną . Tikriausiai visi suprantame , kad iki tokio lygio , fantastiškai toli .

Arina: Rimantai, niekam neįdomu 2 kartą žiūrėti tą patį informacinio karo roliką kiek įdomiau paskaityti komentarus po juo :)

Rimantas: Tai ir nereikia žiūrėti, Arina. Paprasčiausiai pacitavau tą komentarą, kurį komentavau

emipetras: Matote mieli forumiečiai , pasaulis šiandiena yra gerokai labiau peršviestas dėka įvairių laisvo mąstymo korespondentų ir įvairių žiniasklaidos priemonių , kad ir toje pačioje Rusijoje . Žmonės mato , klausosi , analizuoja ir išreiškia savo nuomones . Kiekvienam normaliam žmogui , karas tai košmaras ir pasaulio pabaiga , tačiau tik ne ARCHONTAMS .

emipetras: Pasidžiaukime ILIUZIJA https://www.youtube.com/watch?v=HxmnPnxkCcw

Adleris: EmiPetrui gydytojo patarimas - neapkraukit smegenų minkštųjų galių technologijų sąšlavomis

emipetras: gerb. ADLERI , jeigu esi daktaras , tai turi žinoti , kad kuo intensyviau smegenų neuronai dirba , tuo ilgiau žmogus gyvena . Taigi , neleiskime jiems dykinėti ir pratrauksime iki 300 metų . Suformuosime urantišką pasaulį , o tada jau amen.

Adleris: Teisingai, EmiPetrai, bet kai prikraunat sąšlavų, Minties Derintojui sunku prasibraut pro jas ir tenka tuomet griebtis visokių šviesos ir meilės kelių

emipetras: Geras klipas apie Seimo nukvakimą . Labai geras . Taip tikrai , tik ISTORIJA prisimins kas išpardavė Lietuvos žemę . Mane tai šiurpas ima , kai matau valdžos atstovų postringavimus apie tai , kad čia nieko blogo , jeigu užsienio valstybių piliečiai susipirks Lietuvos Žemę . Visose ( prieš referendumą ) kalbose , ciniškai ir demagogiškai manipuliuojama teisinių terminų sąvokomis , kad televizijų žiūrovas , mažai ką suprastų , bet būtų nuramintas saldžios apgaulės ir įtikėtų sprendimais , sąžinę pardavusių seimunų . Baisu , baisu , baisu . MELDŽIU Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų , ir Visatos Motiną Dvasią , Šventąją Dvasią meilės energijos , išminties dvasios ir tiesos , visų Lietuvos žmonių protuose , kad šių metų birželio 29 d. priimtų teisingą sprendimą . Amen.

Tadas: Štai, kas atsitinka, kai "ARCHONTAI" užvaldo kažkieno protą.

emipetras: Marionečių buvo visais laikais . Jeigu nebūtų marionečių , tai kaip pasaulio ARCHONTAI valdytų pasaulį . Pažiūrėk kiek milijonų rusų verkė , kai mirė Stalinas . Arba kiek milijonų vokiečių ėjo iš proto liaupsindami A,Hitlerį . Arba kiek milijonų prancuzų ėjo iš proto liaupsindami Bonapartą . Arba kiek milijonų kiniečių ėjo iš proto liausindami Mao dzeduną arba Šiaurės Korėja liaupsindama Kim Ir Seną ir taip toliau ir taip toliau . O kiek dar monarchų ir valdininkų siekia liaupsės ir garbinimo ? Kai jau sėdi žmogus ar ministro kėdėje , ar prezidento kėdėje , oi kaip nori jie pagarbinimo . NE išimtis ir Lietuva . Čia taip pat - vieni Joną , kiti Petrą , vieni Vytautą , kiti Algirdą garbina . Lietuviai taip pat virsta labai paklusniomis marionetemis , nes labai godūs pinigams . Jeigu susitiko trys lietuviai , tai žinok susitiko trys partijos ir bus muštynės . Aišku tik žodžiais ir tik žodžiais ... am , ... am . Paklusniųjų marionečių dialogas . O kas yra tikras lietuvis , ką jis kalba ir dūmoja ? ............... ,, Kad tu sudegtum !!! ''

emipetras: ŠIS TAS , APIE MUS PAČIUS Čia vienoje temoje VAIDAS VDS rašė , kad Liuciferis vis dar yra nenuteistas ir yra sąlyginoje laisvėje ir gali daryti poveikį į silpnadūšių sielas ir protus . VAIDAI VDS , atsiprašau , gal ir ne taip rašei , bet panašiai . Noriu pasakyti , kad rašei visai teisingai ir išmintingai šiuo klausimu . Iš tiesų tai archontų , liuciferiška dvasia gyvena šalia kiekvieno žmogaus . Vienu atveju archontai gali būti , kaip koncentruota visuma ir daranti įtaką visam pasauliui , nes tai ir yra ta liuciferiška dvasia kuri vis dar nori valdyti ir viską kontroliuoti savo naudai . Visas pramoninis kompleksas , visas karinis kompleksas yra super liuciferiškos dvasios apgaubti . Tai yra , tokių žmonių protai yra apsupti pasididžiavimo , visažinystės , teisuoliškumo dvasios ir visą pasaulį regi žemiau savęs . Tai yra ELITO požiūris . Dabar , jeigu pastebėsime žmones , o tuo pačiu ir save , pamatysime daug teisuoliškumo ir pasididžiavimo savimi aspektų , kurie kaip maži rageliai vis išlenda ir išlenda iš mūsų SIELŲ pačiose banaliausiose ir buitinėse situacijose . Sukyla jausmai , ateina piktumas ir nepasitenkinimas kito žmogaus nuomone arba jo sprendimais , norisi viską pakreipti pagal save , pagal savo įsitikinimus . Štai čia , tas mūsų protų nuolatinis noras viršininkauti virš visumos , arba virš kito asmenybės ir yra tas tolimas , liuciferiškos dvasios , likutis , kuris turi būti nedelsiant išgyvendintas iš visų mūsų gyvenimo bendravimo formų , jeigu norime patekti į DIEVO KARALYSTĘ . Ne veltui Jėzus Kristus sakė : ,, Jeigu nepasidarysite kaip vaikai , neįeisite į DANGAUS KARALYSTĘ . '' Tai reiškia , kad kiekvienas žmogus , visuose savo sprendimuose arba mokymuose , turėtų eiti su atviru pasitikėjimu į visumą arba prie konkrečios asmenybės . Arba kitaip sakant , turime visus uždavinius spręsti tik su meile ir laisva valia ( geranoriškai ) . Daugelyje pranašų , ekstrasensų , mokytojų mokymuose pabrėžiama , kad negalima savęs užaukštinti , negalima savęs teisuoliu vaizduoti , negalima savęs visažiniu vaizduoti , nes visa tai prieštarauja kosminiam Kūrinijos dėsniui , kad visa Kūrinija buvo sukurta iš meilės , kad visa Kūrinija egzistuoja tik todėl , kad yra nuolatiniame DIEVO TĖVO dvasiniame meilės gribšnyje . Tai mes jau žinome per Urantijos knygą , tačiau daug žmonių buvo ir šiandiena yra ŠVENTOSIOS DVASIOS apdovanoti dieviška įžvalga ir jie tai žinojo , žino ir žinos ateityje , iš savų asmeninių dvasinių šaltinių . Pažanga tūkstantmečiais skinasi kelią per liuciferiškus brūzgynus , kuriais užpainiotas žmonijos protas . Meilė šioje Žemėje paversta seksu , DIEVAS iškeistas į materiją , brolystės dvasia iškeista į kovą už būvį , tiesa iškeista į rafinuotą melą . Todėl savo proto mintis turime laikyti nuolatinėje sąmoningoje kontrolėje . Mūsų SIELOS lankas turi būti visada įtemptas , kad būtų laiku paleista strėlė į priešą , kuris išlenda iš mūsų pasaąmonės , kaip provokuojanti mūsų sąmoningą protą ir SIELĄ mintis . Sąmoningasis protas , tegu formuoja tik sąmoningas mintis : meilės mintis , brolystės mintis , o kovą už būvį atiduokime dangiškojo TĖVO DVASIAI .

emipetras: AR TAI NE ILIUZIJA ? Aname , Urantijos forume rašoma , kaip tramdomi audros debesys . Ar tai gerai , ar blogai ? Jeigu tai ne optinė ir psichologinė iliuzija , tai gal ir gerai . Tačiau tai dar nėra rimtų įrodymų , kad tai gerai . O jeigu tame rajone sausra ir žmonės laukia lietaus , o tu štai žmogau , įvaldęs energijų manipuliacijas , suskaldai debesis ir iš lietaus debesies tik ,,piš'' . Negauna lietaus nei burokėlis , nei morkytė , nei medelis , nei žolytė . Tai kas tada iš to tariamo gėrio , jeigu jis , dėl žmogaus egoistinių paskatų , tampa blogiu . Aš sutramdžiau audros debesį . O kas tave prašė , žmogau ? Dabar jau , kai kurie urantai , iš forumo Nr 1 giriasi , kaip sutramdė audros debesį . O iš kur jiems žinoti , kad tai audros debesis ? Juk labai dažnai gamtoje būna , kad iš didelio ir juodo debesies tik mažas lietus , tai jeigu dar ir tą mažą lietutį kažkas sugadina , tai jau visai blogi darbai .

Fredas: ...man regis, kad jie 'pjauną grybą' su tais audrų sutramdymais. :)* O jeigu žemei ištiesų reikia lietaus..?

emipetras: POST SKRIPTUM Mes , tai yra žmonija , stovime tik ant paties , paties mažiausio prieaušrio kraštelio , bebrėkštančios AUŠROS . Sode , vasarą , kai labai karšta ir nesinori nieko dirbti , paskaitinėju rusų rašytoją ČECHOVĄ . Paskaitinėju jo raštus ir randu tikrą tiesą , kaip gyveno Rusija 19 - ame amžiuje . Šiuolaikinėse rusiškose svetainėse , daug gražios ir fantastinės informacijos pridėta apie slavų intelektą , dvasingumą , apie tolimųjų slavų ainių aukštą mentalitetą , apie stebuklingą SIBIRĄ ir t. t. Tačiau ČECHOVAS , savo novelese ir apsakymuose aprašo tik begalinį visos RUSIJOS prastuomenės liaudies skurdą ir tamsumą . Dvarininkija nors ir buvo apsišvietusi , pagal tuos laikus , tačiau visur vyravo abuojumas , nihilizmas , prietarai . Ne ką geriau atrodė ir Vakarų Europos valstietis arba darbininkas . Visur begalinė religinė tamsa , prietarai ir skurdas . O kaip jūs manote , koks atrodė tų laikų lietuvis valstietis ? Manau , kad toks pat super religiškai ir intelektualiai tamsuolis , gyvenantis purve ir skurde , be knygų ir raštijos . Šiandienos informacinių priemonių dėka , daugelis piliečių , nusiteikę labai patriotiškai savo šalių atžvilgiu , demonstruoja vos ne ŠVIESOS amžių , mūsų nelaimingųjų ainių ir protėvių , gyvenusių šimtmečiais vėlesniais laikais . Tačiau pamiršta gerai pažiūrėti aplink save , kad pasaulis šis , tai vienintelis pasaulis , kuriam jau iš tiesų brėkšta AUŠRA . Nors ir dunda patrankos , švilpia raketos , tačiau žmonija jau visai ne ta , kuri buvo prieš tūkstantį metų , prieš penkis šimtus metų , prieš du šimtus metų .

VaidasVDS: Emili, klausi kaip kažkada atrodė Lietuvos valstietis. Yra tokių duomenų. ištrauka iš britų keliautojo George'o Forster'io, profesoriavusio Vilniuje 1784-1787 m. laiško, kuriame jis aprašo padėtį Lietuvoje: "...kiekvienas magnatas- despotas ir visiems aplink save leidžia pajusti, kas jis toks; nes nieko nėra aukščiau jo, ir net už šiurkščiausius nusikaltimus jis atsiperka daugų daugiausia pinigine bauda... ...tikroji tauta, aš turiu omenyje tuos milijonus darbinių gyvulių žmogaus pavidalu, kuriems čia paprasčiausiai atimtos visos žmogaus teisės ir kurie nepriskaičiuojami prie nacijos, nors sudaro jos didžiausią dalį, toji tauta dabar tikrai dėl seniai trunkančios vergovės nusmukusi į tokia gyvuliškumo ir bejausmiškumo, neaprašomo tingumo ir kvailių kvailiausio nežinojimo pakopą, iš kokios ji gal ir per šimtą metų nepakiltų iki kitų Europos kraštų prastuomenės lygio..." Tad dabartiniai laikai yra daug geresni, išskyrus kai kuriuos prasigeriančius ir degraduojančius asmenis, kurie yra panašūs į anų laikų tamsuomenę...

emipetras: Vaidai VDS , tiesiog pritrenkianti tavo ištrauka , savo nuoga tiesa . Čia tai gerai parašei . Aš taip ir maniau , tačiau , kai paskaitai žodžius juodu ant balto , jie pritrenkia protą , savo žiauria ir nuoga tiesa , kuri atrodo ne , ne , taip negalėjo būti . Plačioje visuomenėje paplitusi nuomonė , kad Lietuvos mergelės tik rūtų vainikėlius pynė , o berneliai dobilėliai tik eikliais žirgais jodinėjo . Tačiau , tačiau , o varge vargelį , kaip sunkiai mes ėjome link šviesesnio gyvenimo .

emipetras: GAR VIENA ILIUZIJA SUVIRPINO VILNIAUS PADANGE . Perskaiciau Algimanto mokyma - siu metu rugsejo 3d. ir negali patiketi . Rasoma , kad esamiems urantams , priezasties - pasekmes desnis jau neegsistuoja. Jo tiesiog nera , pagal Algimanto sumanytas rekomendacijas , o yra tik meiles virpesiu desnis . Stai pagal sita desni ir buvo sukurtas pasaulis ir sitas , jo naujai ismastytas desnis ir veikia , cia ir dabar , o toks , kaip priezasties ir pasekmes desnis , is tikruju , neveikia . Supratau , kad urantams jis tiesiog negalioja . Stebuklai , dideli stebuklai . Pakestas visuminis , priezastinis desnis ; priezasties - pasekmes desnis , ant kurio yra pastatytas visas kosmosas , visa Kurinija . Stai kaip kuriami stebuklai .

VaidasVDS: Na, kad priežasties-pasekmės dėsnis neveikia taip, kaip apie jį galvoja labai daug žmonių, pasakė dar Aleksėjus Popovas savo straipsnyje daug metų atgal http://urantija.forum24.ru/?1-7-0-00000037-000-0-0-1397044177 . Jis nurodė, kad atpildo už nuodėmę dėsnio nėra. Jis rašo: "Visa tai susiję su mūsų išsivystymo lygiu. Taip pat ir čia. Atpildo, kaip kažkokios dievybės keršto, nėra. Tačiau yra Dieviškieji įstatymai, kurių pažeidimas neišvengiamai sukelia tam tikrus padarinius. Ir vienas iš šių įstatymų sako, kad, pavyzdžiui, žmogus bus tuo, kuo jis save padaro. Kokius poelgius mes darome, kokius sprendimus mes priimame - visa tai tampa tuo, kas užtikrina mūsų tolesnį egzistavimą. Tai įstatymas." Ir iš tiesų sunku su juo nesutikti. Na o Algimanto išrastas meilės virpesių dėsnis yra reikalingas kaip dvasinis narkotikas savos sektos nariams. Be abejo Dievas nekūrė pasaulių iš pykčio ar kokių nors kitų paskatų. Jis kūrė netobulus pasaulius iš išminties paskatų. Kaip sakoma Urantijos Knygoje Didžiausia kosmoso kančia yra tai, kad jis niekada nepatyrė kančios. Tiktai mirtingieji mokosi išminties patirdami sukrėtimus. Taip, mums tenka gyventi netobulame pasaulyje ir kovoti su visokiausiu blogiu. Bet taip mes, kilę iš gyvūnų, išgelbstime save, o kartu ir šaliname kosmoso "kančią". O, kad labai nepavydėtume kosmosui, prisiminkime, kad pats mūsų visatos valdovas Mykolas Kristus atkentėjo tokias kančias, kokių tikrai nepatiria daugybė šio pasaulio gyventojų...

emipetras: scientologija ar dar viena iliuzija ? http://scientologija.wordpress.com/tag/dianetika/

Rimantas: Matai, Vaidai, šitoj citatoj žodis kančia yra be kabučių ir kai skaitai, supranti, kad kosmosas iš tikro kenčia nepatirdamas kančios. Tavo komentare šis žodis yra su kabutėmis ir galima suprasti, kad tos kančios iš tikro nėra, kad kosmosas nieko nesupranta, kad kančia nereikalinga, kad reikalinga tik visiška palaima, kurios reikia siekti ištaisant visą blogį į gėrį. Kažkaip man atrodo, kad reikia tiesiogiai suprasti šitą citatą. Teisingas tavo pasakymas, kad viskas yra sukurta išmintingai. Reiškia reikalingas ne tik gėris su palaima, bet ir blogis su kančia. Tai, kad vyksta kova tarp gėrio ir blogio yra žaidimas, kuris sukurtas tam, kad nenebūtų kosmose kančios, kad būtų veiksmas. Kaip galim įsivaizduoti mūsų pasaulį be kančios? Visi gyvena laimingai, niekam nieko netrūksta. Ir ką veikt? Kiek laiko išbūtum nieko neveikdamas? Turbūt ilgai nepratemptum ir ką nors norėtum patobulinti. O ką tobulinsi, jeigu viskas yra tobula? Reikia ką nors sugadinti, o gadinti yra blogai.

emipetras: Labai gerai Rimantai , isfilosofavai . Labai gerai . Bet Urantijos knygoje juk taip ir rasoma , kad mes esame desimtaine eksperimentine planeta . Eksperimentine , tai reiskia kancios planeta . Ne palaimos planeta bet kancios . Ir tai yra uzprogramuota dievybiu planuose ir nuleista zmoniu likimuose . Evangelijose rasoma , kad kiekvienam zmogui gyvenimo kancia yra uzdeta tiek , kad tas zmogus ja panestu . Jeigu jau zmogu kancia parklupde ir prispaude , reiskia kazkas negerai su priezasties ir pasekmes desnio realizacija zmoguje . Kaip rasoma Urantijos knygoje - ,,Jus esate tarp priekalo ir kujo . Taip yra nukalamos aukstos kokybes sielos .'' Tik baznytininkai viska apverte aukstyn kojomis . Elementaria gyvenimo patirti ir su tuo susijusia kancia , baznytininkai paverte , kaip gimtaja nuodeme , kuria padare Adomas ir Ieva ir stai dabar ta nuodeme , kaip prakeiksmas , guli ant visos zmonijos likimu . Todel zmones turi atgailauti ir vis atgailauti ir kuo daugiau pinigeliu i baznycios biudzeta sukrauti . Taciau jeigu praregejes zmogus , savo gyvenimo ir malonumus ir kancia suvoks kaip jo sielai labai butina patyrima , kuriame gimsta naujas zmogus , stiprios ir sviesios sielos zmogus , tada bet kokia gyvenimo neganda bus daug lengviau sutikti ir isgyventi , suvokiant , kad tai yra taip pat patyrimas , kuris dar geriau ispuos zmogaus siela , o gyvulinis protas vis labiau ir labiau bus marinamas , kol neteks savo dominavimo galios . Sakau , jeigu prareges , savo nauju dvasiniu protu ir nauja dvasine izvalga , tai toks zmogus i bet kokia gyvenimo kancia , kaip ir i bet kokia gyvenimo kova ar malonumu saltini , ziures ramiai , be panikos ir baimes , bet su padeka . Prisiminkime , kaip pasake JEZUS KRISTUS - mano jungas saldus . Kas eina tuo keliu , tiems kancia neegzistuoja .

Rimantas: Ar tikrai, Petrai, eksperimentinė planeta reiškia, kad tai yra kančios planeta? Jeigu gyveni suprasdamas, kas čia vyksta, tai gal ne taip jau ir sunku. Pats apie tai rašai. Reiškia turėdamas teisingą supratimą kančios nepatiri, o neteisingą, kankiniesi. Tai va iš ko galima pažinti praregėjusį žmogų. Jis džiaugiasi gyvenimu ir yra laimingas. Gali būti, kad jis ir pats nežino, kokį teisingą supratimą turi. O kitas skaito save protingu, gal net kitus moko, bet kankinasi. Tai nereiškia, kad vienas yra blogas, o kitas geras. O gal ir reiškia, bet tai turi reikšmės tik šitam žaidimui, kuris ankščiau ar vėliau baigsis. Paskui prasidės naujas. Tai va kodėl civilizacijos ateina ir praeina. Va kodėl būna pasaulio pabaiga. Reiškia reikia sakyti ne "pasaulio pabaiga", o "game over".

VaidasVDS: Manau, kad eksperimentinė planeta tikrai nereiškia, kad tai kančios planeta. Savo ankstesniame komentare sąmoningai įdėjau kosmoso "kančią" į kabutes, nes realiai kosmosas dabartyje nepatiria tikros kančios, nes jis kančią pažįsta per tokius, kaip mes. O mūsų planeta gali būti eksperimentinė ir dėl to, kad išbandomos naujos gyvybės ar protavimo rūšys. Gal dėl to mes kartais turime genialius mokslininkus, bet nelabai protaujančius dvasiškai ar tiek daug religinių fanatikų ir netikrų pranašų. Ir man labai nepatinka nuolatinis Rimanto teiginys, kad mūsų gyvenimas yra viso labo žaidimas. Rimantai, pagrįsk tai kokiomis nors citatomis iš Knygos. Savo ruožtu aš pateiksiu kelias, tam prieštaraudamas Vargu ar jūs esate verti karalystės, kada jūsų tarnystę tokia didele dalimi sudaro toks požiūris, kai gailitės praeities, verkšlenate dėl dabarties, ir tuščiai tikitės iš ateities. Žmogus savo bazinėje prigimtyje gali įskiepyti daug grynai humaniškų šakų ir tokiu būdu akivaizdžiai įrodyti savo siekius bedievės religijos vardu, bet toks patyrimas neturi išlikimo vertybių, Dievo pažinimo ir kilimo pas Dievą. Tokiame mirtingojo patyrime bus užauginti tik visuomeniniai vaisiai, ne dvasiniai. aktualų perėjimą iš materialaus susivienijimo į morontinį tapatumą įgyvendina žmogiškojo tvarinio Dievo ieškančių sprendimų nuoširdumas, atkaklumas, ir tvirtumas. dėl to, kad būtų priartėta prie dieviškosios asmenybės pažinimo, turi būti pašvęstas visas žmogaus asmenybės talentas; neryžtingas, dalinis atsidavimas bus bergždžias. Bet moralės lygių pasiekimas žmogaus neišvaduoja iš realių mirtingojo gyvenimo kovų. Žmogaus fizinė aplinka sukelia mūšį dėl egzistencijos; visuomeninė aplinka sukelia etinius prisiderinimus; moralinės situacijos reikalauja apsisprendimo aukščiausiose proto sferose; dvasinis patyrimas (suvokus Dievą) reikalauja, kad žmogus surastų jį ir nuoširdžiai stengtųsi būti toks, kaip jis. tiktai toks protas, kuris pats laisvai atsiduoda tam, jog būtų valdomas dvasios, gali tikėtis po laiko-erdvės mirtingosios egzistencijos išlikti kaip Aukščiausiojo, Galutiniojo, ir Absoliuto: Begaliniojo, amžinojo dvasinio pasaulio nemirtingas vaikas. Dieviškasis Pagalbininkas niekada nesudvasins nė vienos žmogiškosios būtybės prieš jos valią; išlikimas yra Dievų tokia dovana, kurios laiko tvariniai turi trokšti. Man tai tikrai nepanašu į jokius žaidimus...

Rimantas: Gerai, Vaidai, kad tau labai nepatinka mano teiginys, nes jeigu jis visiems patiktų, būtų labai neįdomu ir čia nebūtų ką veikti. Tavo pateiktos citatos man panašios į žaidimo taisykles. Tik ne "viso labo" žaidimo, bet labai rimto ir atsakingo mums žaidimo. Gal kokiame kitame lygyje ir pasijuoksime , jeigu prisiminsime, iš savo šito rimtumo :) Čia dar citata su taisyklėmis: (793.12) 70:9.2 Palaipsniui visuomenė įtvirtino savo teises, ir, šiuo metu, jos yra tokios: (793.13) 70:9.3 1. Tikrumas dėl aprūpinimo maistu. (793.14) 70:9.4 2. Karinė gynyba—saugumas, grindžiamas pasirengimu. (793.15) 70:9.5 3. Vidinės taikos išsaugojimas—kelio užkirtimas asmeninei prievartai ir visuomeninei netvarkai. (794.1) 70:9.6 4. Lytinė kontrolė—vedybos, šeimos institucija. (794.2) 70:9.7 5. Nuosavybė—teisė turėti. (794.3) 70:9.8 6. Varžymosi skatinimas tarp individų ir grupių. (794.4) 70:9.9 7. Pasirūpinimas jaunimo lavinimu ir mokymu. (794.5) 70:9.10 8. Prekybos ir komercijos skatinimas—gamybos vystymas. (794.6) 70:9.11 9. Darbo sąlygų ir atlygio pagerinimas. (794.7) 70:9.12 10. Religinio išpažinimo laisvės garantija, turinti tikslą, kad visuomenės visos kitos veiklos formos galėtų būti išaukštintos dvasinės motyvacijos dėka. (794.8) 70:9.13 Kada teisės yra tokios senos, kad nebėra žinių apie jų kilmę, tada jos dažnai yra vadinamos prigimtinėmis teisėmis. Bet žmogaus teisės iš tikrųjų nėra prigimtinės; jos yra visiškai visuomeninės. Jos yra santykinės ir visą laiką kintančios, būdamos ne daugiau kaip žaidimo taisyklės—pripažinti suderinimai tokių ryšių, kurie valdo visą laiką kintančius žmogiškosios konkurencijos reiškinius. (794.9) 70:9.14 Kas viename amžiuje gali būti laikoma tinkama, tai kitame amžiuje šitaip gali būti ir nemanoma. Tai, jog egzistuoja išlikęs didžiulis skaičius defektyvių ir degeneruotų žmonių, yra ne dėl to, kad jie turi kokią nors prigimtinę teisę tokiu būdu varginti dvidešimtojo amžiaus visuomenę, bet paprasčiausiai dėl to, kad šio amžiaus visuomenė, papročiai, šitaip liepia.

emipetras: Gyvenimas zaidimas . Na , aisku tai bus nei tiesmukiska tiesa , nei tiesmukiska netiesa . Viskas yra per viduri , , tai viena , o antra , kaip paziuresime isavo gyvenima . Kitu zmoniu gyvenimo mes negalime zinoti , todel savo apmastymus paremiame tik savo patyrimais . Taciau savo patyrimus galime sustiprinti ir kitu zmoniu patyrimais , kurie mums pasako tai ko as savo gyvenime nepatyriau . Tas zaidimas savo gyvenimu yra gana subjektyvus reikalas . Kai viskas man gerai sekasi , kai visi darbai eina kaip ,,sviestu patepti'' , tada , is tiesu , galiu sakyti - prabego tos dienos , kaip malonus zaidimas . Taciau , kai uzgriuva tave visokios nepalankios palinkybes , kuriu tarsi ir nesaukiai , tada manau , kad gyvenimas yra kova uz islikima sioje zemeje . Kaip matome , mes savo gyvenima , kaip geriausiai nususekusi likimo padovanota zaidima , daugiasiai pririsame prie materialiu vertybiu : prie geros fizinio kuno sveikatos , prie turtingo buitinio gyvenimo , prie stabilios regionines aplinkos , kaip tautos , valstybes , monarchijos , karalystes ir pan .. Taciau daug ismintingu zmoniu kalba , kad mes savo gyvenimo grozio tarsi nemokame pastebeti . Mes savo demesi sutelkiame i antraeilius reiskinius , o i pirmaeili , musu esybes , reiskini , lyg ir nekreipiame demesio . Mazai kas is man zinomu pazystamu zmoniu kelia sau toki klausima . Kas as esu ? Remiantis savo patyrimais , galiu drasiai sakyti , kad zmones nepazysta saves . Zmones save vadina vardais , pavardemis , taciau ir tiek . O kas toliau ? Toliau - stop , migla , rukas . Viskas migloje ir nezinomybeje . Plaukia sau laivelis piliakalnio link , o to piliakalnio taip ir nesimato , nes visur migla , rukas . Taciau tas rukas ne gamtoje , o zmoniu samoneje , ju protuose . Nera blaivaus mastymo , nera ir aiskaus matymo . Visos zmoniu mintys , o taip buvo ir man paciam , uzciklintos tik ant savo buitiniu ir darbo karjeros problemu . Zmones nemato , nezino ir nesiklauso saves . Visaks yra kuriama , dirbama , sokama , dainuojama , meldziamasi , vien tik savo EGO troskimams patenkinti . O kur dvasia , kur dvasios , sielos troskimai ? Apie tai beveik niekas nemasto . Stai tada ir tas gyvenimas nebetampa nuostabiu ir prasmingu zaidimu materijoje , bet vargingu kapanojimusi materijos pelkeje . O reiketu tiek nedaug , kad zmones butu laimingi . Reiketu tik visa samone ir protu kas ryta susukti . As esu DVASIA , as gyvenu cia ir dabar sioje materijoje , taciau as esu DVASIA , as pasirinkau sita gyvenima , as pasirinkau sita zmogaus kuna ir prota . As , kaip DVASIA pasirinkau visa tai , kad igauciau nuostabu patyrima kitoje materijoje , kitokio tankio materijoje . Todel , cia viskas nuostabu , visa aplinka nuostabi , visi materialus reiskiniai nuostabus , visos problemos nuostabios ir vertingos . As visiems dovanoju tik meile , meile ir dar karta meile . Stai tada ir visa gyvenimas taptu , kaip nuostabus ir prasmingas zaidimas , kuri suzaidus ir siek tiek pavargus , su ramiu protu iseitume i poilsi .

VaidasVDS: Labas Rimantai, šaunu, kad pasitaisei pavadindamas kai kuriuos "žaidimus" rimtais ir atsakingais. Labai gerai apie žaidimo prasmę parašė komentarą Emilis. Juk dažniau žodis "žaidimas" asocijuojasi su pasilinksminimu ir atsipalaidavimu, nei su rimtumu ir atsakomybe. Tavo pateiktoje citatoje kalbama apie visuomenės išvystytas teises žmogiškojo (bet ne dieviškojo) valdymo evoliucijoje. Ir jos yra visiškai visuomeninės. Tai tik kelio pradžia į dvasines tiesas. Tačiau Algimanto vertime yra ir toks sakinysDerintojai žaidžia šventą ir nuostabų amžių žaidimą tačiau rusai šį sakinį yra išvertę kitaip: Derintojai dalyvauja šventame ir didingame amžių sumanyme. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Algimanto pažodinis vertimas iš anglų kalbos yra tikslesnis, bet žodžiai "play" ir "game" anglų kalboje turi ir daugiau prasmių, tame tarpe ir esančias rusų vertime, todėl dvasinė prasmė daug geriau yra atskleidžiama rusų vertime. Be to Jėzus dvasinių mokymų niekada neprilygino jokiems žaidimams.

Rimantas: Vaidai, gal ne tiek pasitaisiau, kiek tave pataisiau dėl to tavo "viso labo", nes dauguma žmonių labai rimtai žiūri į gyvenimą, galima pasakyti, kad net bijo gyventi. pastoviai verkšlena, rūpinasi ateitimi. Tegu Jėzus ir neprilygino dvasinių mokymų žaidimams, bet jis mokė džiaugtis šiandiena ir nesirūpinti rytdiena, nes rytdiena pati savimi pasirūpins. Dar Jėzus mokė saugotis rašto žinovų. Nepyk, bet kažkodėl man juos primeni. Vaidai, tu manęs paprašei, kad pagrįsčiau citatomis iš knygos savo teiginį, kad mūsų gyvenimas yra žaidimas. Įdėjau citatą, kuri aiškiai pagrindžia mano teiginį, bet tu rašai, kad šios teisės yra išvystytos žmogiškojo (bet ne dieviškojo) valdymo evoliucijoje. Tai taip, Vaidai, žmogiškojo. Mes esame žmonės ir rašau aš iš čia iš mūsų žmogiškosios visuomenės. O tu iš kur? Gal iš kokios morontijos ar toliau? :) O gal tu koks advokatas ir taip moki išsisukti? :)

Kukas: Ruskiai, kaip visada viska iskraipo, defektyviu dziaugsmui

Kukas: Pusdurniai ruskiai, kaip visada iskraipo, defektyviu dziaugsmui

Kukas: Pusdurniai ruskiai, kaip visada iskraipo defektyviu dziaugsmui

Rimantas: Ir rusų vertime čia yra žaidimo taisyklės. Они относительны и постоянно изменяются, являясь не более чем правилами игры, — признанными регуляторами отношений, определяющими постоянно изменяющиеся феномены человеческого соревнования.

emipetras: Nieko nesureiksminkime ir ant nieko neuzsiciklinkime . Visi mokymai , visi rastai , visi mokytojai yra tik pagalbiniai pastoliai , pakilti i reikiama auksti . Nuo cia kiekvienam atsiveria savi horizontai ir savo matymo kampas . Viskas yra mumyse ir kiekviename , reikia tik lavintis prisijungti prie ,,Akasa kronikos '' ir viso pasaulio paslaptys atsiskleis , kaip ant delno atversta knyga . Kiekvienam sava knyga ir kiekvienam savas tekstas atverstas . Kitas zmogus musu gali ir nesuprasti , taciau kartais , gali ir labai gerai suprasti , tai priklauso nuo musu samones informacijos priemimo susiderinamumo . Kiek mes esame dvasiskai svarus , tiek ir ziniu gauname . Visos zinios eina per musu samone . Kiek musu samone yra yra susireguliavusi dvasiniu ziniu priemimui , tiek ji gali ir priimti . Jus gali mokyti geriausi mokytojai , taciau jeigu musu samone negali suvokti ir siek tiek isivaizduoti subtiliojo pasaulio judejimo , tai visi dvasiniai mokymai bus suprantami tik kaip grazios pasakos , legendos ir padavimai .

Rimantas: Taip, Petrai, kiekvienam savo. Ir tą tavo patarimą nieko nesureikšminti irgi kiekvienas savaip priims. Vienas pagalvos, kad tai tikrai geras patarimas ir taps toks ramus, iš aušto į viską žiūrintis. Gal jis net prisijungs prie "Akasa kronikos", taps išminčiumi ir gyvens iš aukų. Bus ir tokių, kurie nepasinaudos šituo patarimu ir toliau gyvens kaip ankščiau pasinerdami visa galva savo darbuose, laimėse ar rūpesčiuose. Bet vieni ir kiti yra visumos dalis ir spręsti kas yra gerai, o kas blogai galime pagal šiuo laiku galiojančias žaidimo taisykles. Tik ar laikosi visi tų taisyklių, kur jos užrašytos ir ar iš viso jos yra? Panašu, kad kiekvienam ir taisyklės savo. Žaidimo taisykles kuria tas, kas kuria ir patį žaidimą. Čia kaip vaikai, kurie patys sugalvoja žaidimą, pasiskirsto kas bus kas ir pradėję žaisti, pamiršta, kad tai tik žaidimas, žaidžia labai rimtai, džiaugiasi, kai laimi, verkia kai pralaimi. Ir ne tik vaikai, suaugusieji tą patį daro, tik jų žaidimuose žaidėjai jau ir žūsta. Laike, kuriame mes dabar gyvename, mums vis labiau yra atskleidžiama, kad yra viso šito žaidimo pagrindinis Kūrėjas, kuris yra Viskas ir be jo nėra nieko. Taip parašyta Urantijos knygoje. Kažkas pasirenka užduotį Jį atrasti. Atrodo kas gali būti paprasčiau, jeigu Jis yra viskas, reiškia Jis yra visur. Kiekvienas daiktas yra Jis, kiekvienas veiksmas yra Jo. Viskas paprasta, bet žaidėjai jau užsimiršo ir rašo storiausias knygas, studijuoja jas, meldžiasi, medituoja. Yra ir tokių, kurie sako, kad visa išmintis telpa trijuose žodžiuose: DIEVAS YRA VISKAS. Gal supratimas, kad esi tik žaidėjas, jeigu turi tokį supratimą, yra blogo žaidėjo požymis. Teatre ar kine geras atristas yra tas, kuris visiškai įsijaučia į savo vaidmenį. Gal ir gyvenime taip turėtų būti? Jeigu nebūtų blogų aktorių, kaip atskirtume, kurie yra geri? Atrodo, kad geriausieji savo darbą labai sureikšmina, kitaip geriausiu netapsi. Gal yra tokia taisyklė?

VaidasVDS: Rimantai, į gyvenimą tiesiog privalu žiūrėti rimtai, nes jis yra vienintelis šansas pasirinkti išlikimą arba nepasirinkti. Ir Urantijos Knyga apie tai sako net labai daug kur. Mano anksčiau pateiktos citatos apie tai būtent ir sako. Jei atidžiai skaitysi šią Knygą, tai turėsi atrasti, kad religija ar religinis (religingas) gyvenimas visiškai negarantuoja išlikimo, jei tu renkiesi neteisingą religiją, nors ir renkiesi moralų gyvenimą. Viena iš didžiausių religinių klaidų yra panteizmas (jam didele dalimi priklauso ir induizmas). Štai kaip sakoma apie panteizmą Kada religija neturi asmenio Dievo, tada jos maldos yra pervedamos į teologijos ir filosofijos lygius. Kada tokios religijos aukščiausioji samprata apie Dievą yra samprata apie neasmenę Dievybę, kaip tai yra panteistiniame idealizme, nors ji ir suteikia pagrindą tam tikroms mistinės komunijos formoms, bet ji tampa pražūtinga tikrosios maldos, kuri visada reiškia žmogaus komuniją su asmene ir aukštesne būtybe, veiksmingumui. Pripažinti Dievybės visagališkumą reiškia patirti saugumą jūsų kosminės pilietybės patyrime, būti užtikrintam dėl saugumo ilgoje kelionėje į Rojų. Bet pripažinti visakūrybiškumo sofizmą reiškia pritarti milžiniškai Panteizmo klaidai. Ar tau milžiniška klaida prilygsta kokiam nors vaikiškam žaidimui? Gerai pagalvok. Kita religijos rūšis, kurioje faktiškai nėra Dievo yra budizmas. Štai kaip apie tai kalba Urantijos Knyga Budizmas savo pirmine forma yra viena geriausių religijų be Dievo per visą Urantijos evoliucinę istoriją, nors, šitam tikėjimui vystantis, jis neišliko bedievis. Religija be įtikėjimo yra prieštaravimas; be Dievo, ji yra filosofinis nenuoseklumas ir intelektualus absurdas. Budizmas šiandien yra gyva, auganti religija, nes jai pavyksta išsaugoti savo pasekėjų daugelį aukščiausiųjų moralinių vertybių. Ji skatina ramumą ir savikontrolę, didina nuoširdumą ir laimę, ir daug daro, kad užkirstų kelią liūdesiui ir gedėjimui. Tie, kurie tiki šita filosofija, gyvena daug geresnį gyvenimą už tuos, kurie ja netiki. Ir štai ką apie budizmą sakė Jėzus Jūsų Buda buvo daug geresnis negu jūsų budizmas. Buda buvo didis žmogus, net pranašas savo tautai; bet jis buvo našlaitis pranašas; tuo aš noriu pasakyti, kad jis anksti prarado iš akiračio savo dvasinį Tėvą, Tėvą danguje. Jo patyrimas buvo tragiškas. Jis mėgino gyventi ir mokyti kaip Dievo pasiuntinys, bet be Dievo. Buda atplukdė savo išgelbėjimo laivą iki pat saugaus uosto, iki pat įėjimo į mirtingojo išgelbėjimo prieglobstį, ir ten, dėl klaidingų navigacinių žemėlapių, tas geras laivas užplaukė ant seklumos. Ten jis ir liko per daugelio kartų laikmetį, nejudantis ir beveik beviltiškai išmestas į sausumą. Ir jame iš tiesų daug jūsų žmonių ir liko per visus šituos metus. Jie gyvena per šūksnio atstumą nuo saugių ramybės vandenų, bet į juos įplaukti jie atsisako, nes gerojo Budos kilnus laivas patyrė nelaimę užplaukęs ant seklumos tiesiog prie pat uosto. Ir budistų tautos niekada neįplauks į šitą uostą, jeigu jos neapleis savo pranašo filosofinio laivo ir nesugriebs jo kilnios dvasios. Taigi budistai gyvena džiaugsmingą-žaismingą gyvenimą, bet tai ir tiek. Bet jei tu būtum geriau skaitęs Urantijos Knygą, tai žinotum, kad net ir pats Buda buvo bent bandęs suvokti Dievą kaip asmenį, ir net ir buvo pradėjęs to mokyti savo pasekėjus. Gal būt dėl to Jėzus ir sakė, kad Buda yra geresnis už budizmą. O dabar rimčiausia citata, kurios iškraipyti ar sužaisminti negalima Tas tiesa, daug akivaizdžiai religinių požymių gali išaugti iš nereliginių šaknų. Žmogus gali, intelektualiai, paneigti Dievą, ir vis tiek būti moraliai geras, ištikimas, gerbiantis tėvus, sąžiningas, ir net idealistas. Žmogus savo bazinėje prigimtyje gali įskiepyti daug grynai humaniškų šakų ir tokiu būdu akivaizdžiai įrodyti savo siekius bedievės religijos vardu, bet toks patyrimas neturi išlikimo vertybių, Dievo pažinimo ir kilimo pas Dievą. Tokiame mirtingojo patyrime bus užauginti tik visuomeniniai vaisiai, ne dvasiniai. Ir tai tikrai nėra žaidimas, tai labai, labai rimta...

Rimantas: Kaip čia tau, Vaidai, paaiškinti, kad suprastum. Dievas yra viskas ir be Jo nėra nieko. Šitie žodžiai iš Urantijos knygos. Dar tada, kai lankiau mokymus pas Algimantą ir pradėjom ten nuo pradžių skaityti knygą, man tie žodžiai užkliuvo. Ir su laiku vis giliau supratau jų reikšmę. Jie tai ir reiškia, kad Jis yra visa ta medžiaga iš kurios viskas padaryta. Nepavyks tau išlikti atskirai nuo jo, netgi ir dabar nėra tavęs, yra tik Dievas. Ir nors tu atidžiausiai ar net atmintinai skaityk tą Urantijos knygą, nieko nepakeisi. Dievas yra amžinas ir tu esi amžinas, nes esi Jo dalis. Nebijok tu taip dėl to savo išlikimo, savęs niekas nenaikina, o jeigu kokia informacija ir bus pratrinta, tai nieko čia tokio. Kaip kompe prisikaupia per laiką visokio šlamšto, kuris jau niekam nereikalingas, taip ir čia laikas nuo laiko reikia susitvarkyti. Tas yra ir daroma. Taip, kad nebijok ir kitų negąsdink, viskas bus gerai. Gyvenk šiandien pagal sąžinę, o rytojus savimi pasirūpins, kaip mokė Jėzus.

VaidasVDS: Rimantai, man tikrai nereikia kažkaip ypatingai aiškinti. Ir aš per daug nebijau dėl savo išlikimo, bet 100 % tuo nesu tikras, juk ir tu mane netiesiogiai kaltini farizijietiškumu Urantijos Knygai. Išlikime yra keli etapai, kuriuos aš jau minėjau ir taikiau tai patvirtinančias citatas, tad nesikartosiu, tik apibendrinsiu: 1. Suvokti Dievą, kaip asmenybę, ir suvokti, kad Dievas yra vienas ir visiems (monoteizmas). 2. Suvokti, kad tu ir visi kiti žmonės yra Dievo sūnūs ir dukros, potencialiai išliekančios asmenybės. 3. Pradėti vykdyti Dievo valią - siekti tapti panašiu į Dievą. Jei pirmi du teiginiai yra gana aiškūs, tai trečias teiginys visada ir visais laikais kels sumaištį bet kurio žmogaus prote. Kas gi tai yra - vykdyti Dievo valią?. Nors atsakymas yra ir pateiktas - tapti panašiu į Dievą. Iš tiesų, bandydamas tapti panašiu į Dievą, žmogus gali nuklysti ir į fanatizmą, perdėta fariziejizmą, kas visiškai nėra Dievo valios vykdymu. Bent man vienas iš baisiausių dalykų - tai nepradėti aukštinti savęs ir nekelti savęs virš kitų. Ne veltui mes čia nuolat pakalbame apie Algimantą. Noriu pasakyti, kad jis irgi darė man didelę įtaką, nes pradėjus domėtis Urantijos Knyga, aš aišku atradau, kas Ją vertė, kas sukūrė F-1 ir kas atrodė labai protingas ir dvasingas. Aš radau autoritetą man. Ir reikia pasakyti, kad per tą autoritetą aš pradėjau daryti klaidas ir nematyti net ir to, kas parašyta gana akivaizdžiai. Čia, Lietuvoje, daug kas buvo ar yra pakliuvęs į to žmogaus autoriteto įtaką. Jei gerai pasuksi galvą, greičiausiai prisiminsi, kad būtent Algimantas beveik visus ramino, kad vos ne visi pasiekia išlikimą, kaip jis dėstė visokiose laidotuvėse ar gatvėse sutiktiems žmonėms, kad nereikia verkti, nes vos ne bet koks mirusysis jau yra pas Dievą ir beveik 100 %, kad išlikęs. Tokie "mokymai" labai sėda į pasąmonę. Kaip matau, įsėdo ir į tavo pasąmonę. Tiesa, vėliau jis teigė ir tai, kad tik per jo mokymus galima pasiekti Dievą... Ir visiškai neteisingai sakai man - "Gyvenk šiandien pagal sąžinę, o rytojus savimi pasirūpins, kaip mokė Jėzus." Visų pirma, Jėzus taip nemokė. Tai nereiškia, kad žmogus neturi gyventi sąžiningai ar kad gyventi sąžiningai nemokė Jėzus. Tik kad kiekvieno žmogaus sąžinė yra skirtinga. Kiekvienas žmogus gali manyti, kad jis lyg elgiasi sąžiningai, bet nebūtinai taip yra iš tikro. Štai, pavyzdžiui, kokiame nors versle verslininkas žino, kad jo konkurentai yra uždėję prekei 100 % antkainį, o štai jis uždės tik 60 % antkainį ir bus sąžiningas. Taip sakant jis apgaus pirkėją mažiau nei tie kiti verslininkai, o realiai jie visi apiplėšinės savo pirkėjus. Gal norėjai pasakyti, kad rytojus tavimi pasirūpins. Dalis tiesos tame yra. Rytojus tavimi pasirūpins, tu išliksi arba ne. Ir tai nėra gąsdinimas. Nes tas, kas nuoširdžiai vykdys Dievo valią, tikrai išliks. Bet tas, kas nevykdys Dievo valios, deja, neišliks kaip asmenybė. Gal tau tai atrodo nieko nereiškiantis faktas, bet Urantijos Knyga labai aiškiai atsako į klausimą, kas atsitinka su neišliekančiais - jie yra absorbuojami į kūrinijos viršsielą, tampa Aukščiausiojo Dievybės dalimi. Jie "išlieka" - Aukščiausioji Dievybė sugeneruoja jų turėtas išlikimo dvasines vertybes. O argi vertybė gali būti asmenybe. Tai tas pats, kaip tikėti ne Dievu, o kažkokiu absoliutu, ne pačia asmenybe, o tik dieviška savybe (brahmanizmo klaida)...

emipetras: Su musu islikmais brangieji , daug informacijos , bet mazai aiskios garantijos . Pagrindine role zmogaus sielos islikime manau , kad vaidina materialus protas . Protas , kuris toli pazenges savo paties pazinime , savo dvasinese izvalgose ir bendroje kosmineje panoramoje , turetu sukurti gera savo lemti , suformuoti ir uzauginti nemirtingaja siela , kaip materialaus proto pakaitala , kaip jo atsvara , kai musu fizinems smegenu lastelems jau bus amen. Tai cia toks filosofinis pamastymas , kuris vel gi , tik pastiprina vilti ir tikejima , tame paciame prote . Tikejimas dvasiniame kelyje yra labai svarbus . Per tikejima i dangiskaji TEVA , i JO dvasios fragmento nusileidima zmogaus prote , i proto galimybes bendradarbiauti su dieviska dvasia , suteikia zmogaus visai asmenybei , vis didesni pasitikejima ir vis tvirtesne vilti , kad viskas bus gerai . Taciau ar zmogus savo dvasines izvalgas ir tikejima nesios savyje kaip labai rimtuolis vienuolis ar kaip linksmuolis zmogelis , tikriausiai didelio skirtumo , islikomo amzinybeje , dideles roles nevaidins . Cia manau , daug ka lemia saziningas gyvenimo budas , bendras sutarimas su gyvenamaja aplinka , meile ir globa savo artimiesiams zmonems su kuriais bendrauji , na ir zinoma teigiamas mastymas i visa sita civilizacija , nors ir daug paradosu ir blogybiu joje yra , taciau i viska zvelgkime pozityviai . Ir kaip sakoma , tikekime , kad is bet kokio blogio , pagaliau isauga gerumo ir teisumo ziedai . Gyvenimas tai zaidimas - gali tureti tik filosofine prasme . Jeigu sita minti suprasime tiesmukiskai , tai nelabai vienas kita suprasime , taciau jeigu i tuos zodzius zvelgsime su nuolatiniu savo minciu lavinimu mastyti tik pozityviai tik ,, linksmai ir zaismingai '' , tada visi zemiskojo gyvenimo metai matysis jau kitoje sviesoje . Svarbiausia , kad musu visose mintyse vyrautu dieviskasis pradas : GERIS , MEILE IR TIESA .

Violetinis: Vaidai, kaip tavo drauge Venckiene , ar dar gyva toje Cikagoje ?

VaidasVDS: Emili, gana teisingai viską parašei. Juk tikrai ne mes spręsime tiek dėl savo, o tuo labiau dėl kitų išlikimo, tai išskirtinė Dievo įgaliotų asmenybių (Dievų Senųjų) kompetencija. Jų apgauti tikrai niekam nepavyks. O dėl šios diskusijos tarp manęs ir Rimanto, manau, kad daug labai svarbios informacijos yra vienoje Urantijos Knygos vietoje. Ji pavadinta - Ateitis - psl. 2084 -2087. Ten beveik viskas yra labai svarbu, bet mūsų diskusiją geriausiai atspindi šios dvi citatos Laimint sielas Mokytojui, žmogų ir jo pasaulį keis būtent ne pirmoji priverstinė, pareigos, arba susitarimo mylia, bet vietoje šito laisvanoriškos tarnystės ir laivę mylinčio atsidavimo antroji mylia parodys, kad Jėzujietis ištiesia rankas tam, jog su meile apkabintų savo brolį ir toliau jį vestų dvasinio vadovavimo dėka į aukščiausiąjį ir dieviškąjį mirtingojo egzistencijos tikslą. Krikščionybė net ir dabar noriai žengia pirmąją mylią, bet žmonija kankinasi ir klupinėja moralinėje tamsybėje, nes tiek nedaug yra tikrų antramylininkų – tiek nedaug yra prisiekusių Jėzaus pasekėjų, kurie iš tikrųjų gyvena ir myli taip, kaip jis savo mokinius mokė gyventi ir mylėti ir tarnauti. Egzistuoja didžiulis poreikis tam, kad būtų mokoma moralinės drausmės, o ne tokio didžiulio savęs patenkinimo. Todėl svarbiausia yra vis tik drausmė, o ne žaidimai (savęs patenkinimas). Mūsų visų laukia dideli darbai, pastangos, bet svarbiausia, visų pirma, reikia keisti save, o tik po to bandyti padėti keistis kitiems. Ir šis darbas bus labai ilgas Tiesa yra gyva; Tiesos Dvasia šviesos vaikus visą laiką veda į dvasinės tikrovės ir dieviškosios tarnystės naujas sferas. Tiesa jums yra suteikiama ne tam, kad ją kristalizuotumėte į nusistovėjusias, saugias, ir gerbiamas formas. Pereidamas per jūsų asmeninį patyrimą jūsų tiesos atskleidimas turi būti padidintas tiek, jog naujasis grožis ir realūs dvasiniai laimėjimai bus atskleisti visiems tiems, kurie mato jūsų dvasinius vaisius ir kaip tik dėl šito jie yra vedami į tai, kad šlovintų Tėvą, kuris yra danguje. Tiktai tie ištikimi tarnai, kurie šitokiu būdu auga tiesos pažinimu, ir kurie šituo išsiugdo sugebėjimą dvasines realybes suvokti dieviškai, gali kada nors tikėtis "visiškai patirti savo Viešpaties džiaugsmą."

violetinis: Tai kaip laikosi tas violetinis patvorys ir jo lydere Neringa, VaidaiVDS , juk tu jo atstovas , ir kaip visa tai ziurisi Urantijos Knygos sviesoje ?

emipetras: Zmonės gyvena ILIUZIJOJE , savo niekingose buitinese problemėlėse ir nemato , ir nežino , ir net nesidomi , kaip apsaugoti ta Žemės lopinėlį , kuriame kiekvienas gyvename . Tik šiukšliname , tik šiukšliname aplinką , o per tai ir žmonių protai prisipildo vis daugiau negatyvių norų , klaidingų iluzijų , šiukšlių O GYVENAMOS VIETOS ŽEMĖJE VIS MAŽĖJA !!! http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/procesas-kuris-kasmet-pasiglemzia-po-dvi-lietuvas-650-460623?cf=mokslasit

Rimantas: Tai, kad gyvenamos vietos žemėje mažėja irgi yra iliuzija.

emipetras: KVIEČIU SUSIPAŽINTI SU DVIEJŲ , AMERIKIEČIŲ MOKSLININKŲ DEBATAIS APIE DIEVĄ , ŽMOGŲ ir VISTĄ Profesoriau Dokinsai, ar jūs manote, kad Darvino evoliucijos teorija yra daugiau nei paprasčiausias religinės pasaulio kilmės istorijos paneigimas? DOKINSAS: Taip. Daugybę amžių stipriausi Dievo egzistavimą grindžiantys argumentai rėmėsi kūrinijos įvairove ir teigė, kad visi egzistuojantys dalykai yra tokie gražūs, elegantiški ir tikslingi, jog juos sukurti galėjo tik labai protingas kūrėjas. Tačiau Darvinas pateikė paprastesnį paaiškinimą. Jis kalbėjo apie laipsnišką tobulėjimą, prasidėjusį nuo labai paprastų užuomazgų ir, žingsnelis po žingsnelio, išaugusį į sudėtingesnį, elegantiškesnį ir labiau prisitaikantį tobulumą. Kiekvienas žingsnelis nėra toks neįtikimas, kad jo nebūtų galima suprasti, tačiau per milijonus metų susikaupusius žingsnius sudėjus į vieną vietą, matome didžiulius nesuprantamus derinius, panašius į žmogaus smegenis ar tropikų miškus. Vien dėl to, jog kažkas atrodo labai sudėtingai, dar nereiškia, kad tai - Dievo darbas. KOLINSAS: Mano manymu, profesoriaus Dokinso išsakyti evoliucijos pagrindai yra visiškai suderinami su kuriančio Dievo teorija. Kada tai vyko? KOLINSAS: Būdamas už visatos ribų, Dievas negali būti įspraustas į erdvės ar laiko rėmus. Vadinasi, visatos kūrimo momentu Dievas galėjo aktyvuoti evoliucijos procesą aiškiai žinodamas, į ką viskas išsivystys, ir gal net numanydamas šį mūsų pokalbį. Mintis, jog Jis galėjo numatyti ateitį ir suteikti mums dvasią bei laisvą valią, kad galėtume įgyvendinti savo troškimus, tampa visiškai priimtina. DOKINSAS: Man tai panašu į didelį išsisukinėjimą. Jei Dievas norėjo sukurti gyvybę ir žmones, būtų ganėtinai keista Jam pasukti aplinkiniu keliu ir laukti 10 milijardų metų, kol prasidės gyvybė, o po to laukti dar 4 milijardus metų, kol žmonės taps pajėgūs garbinti, nusidėti bei daryti kitus religingiems žmonėms įdomius dalykus. KOLINSAS: Kas mes tokie, kad vertindami sakytume, jog tai keistas būdas? Nemanau, kad Dievo tikslas yra atskleisti mums savo sumanymus. Jei Jam norisi būti Dievu, kurio mes neverčiami turime ieškoti, tai ar nenatūralu, kad Jis pasitelkė evoliucijos procesą, nepateikdamas mums akivaizdžių kelio ženklų, atskleidžiančių Jo vaidmenį kūrinijos procese? Jūsų abiejų knygose rašoma, kad jei visatos konstantos, šešios ar daugiau mūsų visatos savybės, būtų nors kiek pakitusios, gyvenimas žemėje būtų neįmanomas. Dr. Kollinsai, ar galėtumėte pateikti pavyzdį? KOLINSAS: Jei gravitacijos konstanta nors viena dalele iš šimtų milijonų milijonų butų buvusi kitokia, visatos išplitimas po Didžiojo sprogimo nebūtų įvykęs gyvybės susidarymui palankiu būdu. Kai žvelgiame į tokius faktus, sunku patikėti, kad visa tai buvo tiesiog atsitiktinumas. Bet jei esame pasirengę apsvarstyti Kūrėjo egzistavimo tikimybę, tuomet tai tampa įtikinamu be galo stulbinančio ir nesuprantamo įvykio - mūsų egzistencijos - paaiškinimu. DOKINSAS: Tikintieji daro išvadą, jog turėjo egzistuoti dieviškasis reguliuotojas, kuris spaudinėjo pusės tuzino konstantų mygtukus, kad šios būtų tinkamai suderintos. Problema ta, jog tam, kad būtų įmanoma paaiškinti tokį neįtikimą dalyką, prireikia Dievo figūros. Tačiau pats Dievas yra dar labiau neįtikėtinas. Fizikai pateikia kitokius paaiškinimus. Vienas iš jų teigia, kad šios šešios konstantos negali kisti. Vieną dieną jungtinė teorija parodys, kad jos yra taip neišskiriamai susijusios, kaip apskritimo perimetras ir diametras. Tai išsprendžia klausimą, kad viena nuo kitos nepriklausomos konstantos atsitiktinai tinkamai susiderina. Kitas paaiškinimas kalba apie multivisatų teoriją, kuri teigia, kad mūsų visata gali būti viena iš daugybės kitų visatų. Didesnėje jų dalyje nėra sąlygų gyvybei egzistuoti dėl netinkamos gravitacinės ar kokios kitos konstantos. Tačiau visatų skaičiui augant didėja tikimybė, kad tam tikra visatų dalis bus tinkamai susiderinusios ir palaikys gyvybei reikalingas sąlygas. KOLINSAS: Įdomus pasirinkimas. Išskyrus teorinį paaiškinimą, kuris, mano manymu, yra neįtikimas, belieka rinktis begalės paralelinių visatų, kurių mes negalime stebėti, tikimybę arba pripažinti, kad buvo išankstinis planas. Dievo, kuris viską suplanavo, egzistavimo argumentas man yra priimtinesnis nei kalbos apie multivisatas. Taigi Okamo skustuvo principas (Okamas sakė, kad reikia rinktis paaiškinimą, kuris yra paprastesnis ir aiškesnis) mane nukreipia labiau tikėti Dievu nei multivisatomis, kurios panašios į lakios vaizduotės vaisių. DOKINSAS: Aš neatmetu minties, kad gali egzistuoti daug didingesni ir nesuprantamesni dalykai nei mes galime įsivaizduoti. Negaliu tik suprasti, kodėl jūs remiatės neįtikimumo principu, bet nepripažįstate, kad pats šaudote sau į koją, kalbėdamas apie taip pat neįtikimą Dievo egzistavimą. KOLINSAS: Mano Dievas man nėra neįtikimas. Jam nereikia Jo sukūrimo istorijos, Jam nereikia būti kieno nors suderintam. Dievas yra atsakymas į visus klausimus „Kaip tai atsirado?" DOKINSAS: Aš manau, kad tai - visų išsisukinėjimų pagrindas. Nuoširdus mokslininko troškimas yra atskleisti šio akivaizdaus neįtikimumo kilmę. O štai Dr. Kolinsas sako: „Na, Dievas tai padarė. Ir Dievui nereikalingi paaiškinimai, nes Dievas yra už viso to ribų". Koks neįtikimas išsisukinėjimas nuo atsakomybės paaiškinti. Mokslininkai taip nedaro. Mokslininkai sako: „Mes aiškinamės, stengiamės suprasti". KOLINSAS: Žinoma, mokslas turėtų mėginti išsiaiškinti, ar mes galime rasti multivisatos teorijos įrodymų, kurie paaiškintų, kodėl mūsų visata taip gerai suderinta. Tačiau aš nesutinku su nuomone, kad viską, kas pranoksta gamtos ribas, reikia atmesti. Tai skurdus požiūris į tokius žmonių užduodamus klausimus, kaip „Kodėl aš čia?", „Kas nutinka po mirties?", „Ar egzistuoja Dievas?" Jei atsisakysime pripažinti tokių klausimų tinkamumą, ištyrę pasaulį turėsime padaryti išvadą, kad Dievas neegzistuoja, nes nėra jokių faktinių įrodymų. Tačiau, jei priimsime tikimybę, kad Dievas gali egzistuoti, tuomet pastebėsime visatos aspektus, kurie tokiai išvadai neprieštarauja. DOKINSAS: Manau, tinkama pozicija yra pripažinti, kad mes absoliučiai nieko apie tai nežinome. Mums reikia tai tirti. Tačiau teigdami, kad atsakymas yra Dievas, mano manymu, diskusiją užbaigiame. Ar Dievas gali būti atsakymas? DOKINSAS: Gali būti kažkas neįtikėtinai didingo ir nesuprantamo, tai, kas pranoksta mūsų suvokimo ribas. KOLINSAS: Tai - Dievas. DOKINSAS: Taip. Bet tai gali būti bet kuris iš milijardų dievų. Tai gali būti Martianų ar žvaigždės, pavadintos Kentauro Alfa, gyventojų dievas. Tikimybė, kad tai konkretus Dievas, Jehova ar Jėzaus Dievas, yra neįtikimai maža, ir jūsų pareiga įrodyti, kodėl taip turėtų būti. Pradžios knyga paskatino daugelį konservatyvių protestantų prieštarauti evoliucijos teorijai ir teigti, kad žemei tėra 6000 metų. KOLINSAS: Yra nuoširdžiai tikinčių krikščionių, kurie Pradžios knygos 1 ir 2 skyrius interpretuoja tiesiogiai. Atvirai kalbant, tai nesuderinama su mūsų žiniomis apie visatos amžių ar gyvų organizmų tarpusavio ryšį. Šv. Augustinas rašė, kad praktiškai neįmanoma suprasti to, kas aprašyta Pradžios knygoje. Ji nebuvo rašoma kaip mokslo vadovėlis. Jos sumanymas buvo atskleisti, kad Dievas yra, kas esame mes ir koks turi būti mūsų ryšys su Dievu. Augustinas aiškiai įspėja nežiūrėti iš siauros perspektyvos, kuri leistų šaipytis iš mūsų tikėjimo. Jei atsitrauksime nuo siauros Pradžios knygos interpretacijos, pamatysime, kad Biblijos aprašymas suderinamas su Didžiojo sprogimo teorija. DOKINSAS: Fizikai bando iki galo išaiškinti Didžiojo sprogimo teoriją, ir vieną dieną jiems tai pavyks arba ne. Tai, ką Fransis Kolinsas ką tik pasakė apie Pradžios knygą, yra privatus ginčas tarp jo ir jo fundamentalistų kolegų... KOLINSAS: Tai nėra privatu, tai - vieša. (Juokiasi). DOKINSAS: Man turbūt nederėtų įsiterpti ir pasakyti, kad jis išvengtų daug problemų, jei paprasčiausiai nebeskirtų jiems savo dėmesio. Kam vargintis su tais juokdariais? KOLINSAS: Ričardai, nemanau, kad vadindami nuoširdžius žmones visokiais vardais mes skatiname mokslo ir tikėjimo dialogą. Tai tik paskatina įtvirtinti savo pozicijas. Ateistai kartais pasirodo kiek arogantiški, bet kalbos apie tikėjimą kaip tik kvailiams skirtą užsiėmimą, tikrai nepridės jiems pliuso. Dr. Kolinsai, prisikėlimas yra esminis krikščionių tikėjimo argumentas, bet ar tai, drauge su nekaltu prasidėjimu ir kitais mažesniais stebuklais, neprieštarauja moksliniam metodui, kuris remiasi gamtos dėsnių pastovumo principu? KOLINSAS: Jei esate pasiryžę ištarti „taip" Dievui, esančiam už gamtos dėsnių, tuomet nieko nėra nepastovaus, jei retomis progomis Dievas nusprendžia stebuklingais būdais įsiterpti į gamtos pasaulį. Jei Dievas sukūrė gamtos dėsnius, kodėl itin svarbiomis akimirkomis Jis negalėtų jų pažeisti? Jei patikite, kad Jėzus irgi buvo Dievas, kuo aš tikiu, tuomet prisikėlimas iš numirusiųjų nėra loginis šuolis. Argi pati stebuklų sąvoka neatmeta mokslo? KOLINSAS: Visiškai ne. Jei priklausytumėte tai pačiai stovyklai kaip ir aš, tuomet matytumėte, kad tirdami stebuklingus įvykius mokslas ir tikėjimas susijungia. DOKINSAS: Jei konstruktyviam tyrimo procesui kas nors yra prieš nosį užtrenkęs duris, tai - žodis „stebuklas". Viduramžių valstiečiui radijas būtų atrodęs kaip stebuklas. Iš šių dienų mokslo perspektyvų stebuklais galime vadinti daugybę dalykų, pav., viduramžių mokslas stebuklu būtų pavadinęs Boingą 747. Fransis vis kartoja frazę „iš tikinčiojo perspektyvos". Kai tik priimi tikinčiojo poziciją, pradedi prarasti natūralų skepticizmą ir mokslinį - iš tiesų mokslinį - patikimumą. Atsiprašau už tiesmukumą. KOLINSAS: Ričardai, aš sutinku su pirma jūsų minties dalimi, tačiau nesutinku su teiginiu, kad mano moksliniai instinktai yra mažiau aštrūs nei jūsiškiai. Skirtumas tik tas, kad aš tikiu Dievo egzistavimu ir neatmetu antgamtinių dalykų, o jūs juos neigiate. Dr. Kolinsai, jūs apibūdinote žmonijos moralės jausmą ne tik kaip dovaną iš Dievo, bet ir kaip Jo egzistavimo ženklą. KOLINSAS: Per pastaruosius 30-40 metų susiformavo atskira mokslo sritis, kurią vadina sociobiologija arba evoliucijos psichologija. Buvo tiriama, iš kur kyla moralės suvokimas ir kodėl mes vertiname altruizmą. Atsakymai į abu klausimus rodė elgesio prisitaikymą, siekiant išsaugoti savo genus. Tačiau, jei tikite, kad natūrali atranka daro įtaką individui, o ne grupei žmonių, o Ričardas akivaizdžiai tam pritarė, tuomet kodėl individas turėtų rizikuoti savo DNR, darydamas nesavanaudiškus veiksmus ir padėdamas kitam tokiu būdu, kuris kelia pavojų jo paties reprodukcijos procesui? Mes galime padėti savo šeimos nariams, nes turime tą patį DNR. Arba galime padėti kitam, tikėdamiesi, kad tas asmuo vėliau padės mums. Tačiau, jei pažvelgsime, kokios dosnaus altruizmo apraiškos mus labiausiai žavi, pamatysime, kad tai nieko bendro neturi su šeimos atranka ar abipuse nauda. Pavyzdys gali būti Oskaras Šindleris, kuris rizikavo savo gyvybe, kad nuo dujų kamerų išgelbėtų daugiau nei tūkstantį žydų. Tai nepanašu į genų saugojimą. Kiek mažiau dramatiškų altruizmo apraiškų mes matome kiekvieną dieną. Daugelis iš mūsų manome, kad šios savybės mums duotos Dievo - ypač dėl to, kad teisingumo ir moralės savybes mes lengvai priskiriame Jam. DOKINSAS: Ar galiu pradėti nuo analogijos? Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad seksualinė aistra yra susijusi su genų platinimo poreikiu. Poravimasis gamtoje skirtas dauginimuisi ir genetinių kopijų sklaidai. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje poravimasis dažnai neapsieina be kontraceptinių priemonių, kurios sukurtos tam, kad dauginimosi būtų išvengta. Altruizmo kilmė gali būti sulyginama su aistros kilme. Priešistorinėje praeityje mes gyvenome išplėstose šeimose, apsupti giminaičių, kurių interesus gynėme, nes dalinomės tais pačiais genais. Dabar mes gyvename dideliuose miestuose, ir nesame apsupti giminaičių ar žmonių, kurie atsilygintų už mūsų gerus darbus. Tai nebesvarbu. Kaip žmonės užsiimdami seksu ir naudodamiesi kontraceptinėmis priemonėmis nemąsto, kad juos motyvuoja poreikis turėti vaikų, taip ir mes nesusimąstome, kad darome gera dėl to, kad mūsų primityvūs protėviai gyveno mažose grupelėse. Tai man atrodo labai tikėtinas moralės ir gėrio troškimo kilmės paaiškinimas. KOLINSAS: Jūsų argumentai, kad mūsų tauriausi poelgiai yra darvinistinio elgesio šalutinis produktas, nepagrindžia mūsų neabejotino gėrio ir blogio suvokimo. Kai kuriuos moralės dėsnių ypatumus evoliucija gal ir gali paaiškinti, tačiau ji negali išaiškinti, kodėl tie dėsniai turėtų būti mums svarbūs. Jei tai iš tiesų tik evoliucijos padarinys, tuomet gėris ir blogis yra neegzistuojantys dalykai. Man tai turi daug didesnę reikšmę. Moralės dėsniai suteikia pagrindą tikėti Dievu - ne tik Dievu, kuris davė pradžią visatai, bet Dievu, kuriam rūpi žmonija, nes mes esame vieninteliai sutvėrimai visoje visatoje, turintys išvystytą moralės jausmą. Jūs leidžiate suprasti, kad už žmogaus proto ribų, sureguliuotų evoliucijos proceso metu, gėris ir blogis nebetenka prasmės. Ar su tuo sutinkate? DOKINSAS: Prasmės neturi pats jūsų užduodamas klausimas. Gėris ir blogis... Aš netikiu, kad egzistuoja kažkas, ką atskirai galėtume pavadinti gėriu ir blogiu. Aš tikiu, kad nutinka geri ir blogi dalykai. KOLINSAS: Manau, kad tai yra esminis mūsų skirtumas. Džiaugiuosi, kad jį nustatėme. Dr. Kolinsai, žinau, kad jūs pritariate siekiui eksperimentuoti su naujomis kamieninių ląstelių linijomis. Tačiau ar nemanote, kad tikėjimas paskatina kai kuriuos žmones atmesti tokią galimybę, ir taip įsitvirtina požiūris, kad religija siekia užkirsti kelią mokslui saugoti gyvybes? KOLINSAS: Pirmiausia, norėčiau pabrėžti, kad į šį klausimą atsakysiu kaip privatus asmuo, o ne kaip Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės atstovas. Susidaręs įspūdis, jog tikintieji vieningai priešinasi kamieninių ląstelių tyrimams, nėra paremtas jokių apklausų rezultatais. Tiesą sakant, daugelis tvirtus religinius įsitikinimus turinčių žmonių mano, jog tokie tyrimai neprieštarauja moralinėms normoms. Tačiau kaip turėtų reaguoti mokslininkai, kai žmonės pradeda ginčytis, remdamiesi tikėjimu ir Biblija, o ne logiškais argumentais? KOLINSAS: Tikėjimas nėra priešingas logikai. Tikėjimas remiasi logika, bet turi ir papildomą apreiškimo komponentą. Todėl tokios diskusijos tarp mokslininkų ir tikinčiųjų vyksta be jokio vargo. Tačiau ir mokslininkai, ir tikintieji nukrypsta į šalį. Mokslininkų įsitikinimus temdo jų profesiniai siekiai, o tyra tikėjimo tiesa, kurią iliustruoja švarus dvasinis vanduo, yra pilama į aprūdijusius indus, vadinamus žmonėmis, todėl kai pozicijos paaštrėja, geranoriški tikėjimo principai deformuojasi. DOKINSAS: Tokius moralinius klausimus, kaip kamieninių ląstelių tyrimai, vertinu pagal tai, ar juos atliekant yra sukeliamas skausmas. Šiuo atveju akivaizdu, kad ne. Embrionai neturi nervų sistemos. Tačiau apie tai viešai niekas nediskutuoja. Diskutuoja apie tai, ar embrionai yra žmonės. Jei būtumėte entuziastingas moralistas, sakytumėte: „Šios ląstelės yra žmonės, todėl jos nusipelno moralaus elgesio". Tokie moralistai nebūtinai yra religingi, bet dažniausiai paaiškėja, kad tai - tikintieji. Didžiulėse fermose mes skerdžiame gyvūnus, o jie turi nervų sistemą ir kankinasi, tačiau jų kančios tikintiesiems nelabai rūpi. KOLINSAS: Ar žmonės turi didesnę moralinę vertę nei karvės? DOKINSAS: Žmonės turbūt turi daugiau moralinės atsakomybės, nes jie sugeba mąstyti. Ar norėtumėte išsakyti apibendrinančias mintis? DOKINSAS: Mano protas nėra uždaras, kaip jūs, Fransi, kelis kartus mėginote pasakyti. Esu atviras visai gamai ateityje laukiančių galimybių, apie kurias dabar net negaliu pasvajoti, kaip ir jūs ar bet kas kitas. Skeptiškai žiūriu tik į idėją, kad mūsų laukiantys ateities mokslo atradimai pasirodys esą konkreti istorinė religija, kurią žmonės ir sugalvojo. Kai mes pradėjome diskusiją ir kalbėjome apie visatos kilmę bei fizines konstantas, aš pateikiau, mano manymu, nenuginčijamus argumentus prieš antgamtinį „protingąjį kūrėją". Tačiau, manau, kad tai - pagarbos verta teorija. Paneigiama, tačiau didinga ir pakankamai didelė, kad būtų verta pagarbos. Olimpo dievai ar Jėzus, nusileidžiantis iš dangaus ir mirštantis ant kryžiaus, man neatrodo verti to didingumo. Jie man atrodo riboti. Jei yra Dievas, Jis turi būti kur kas didesnis ir nesuprantamesnis nei bet kas, ką bet koks teologas ar bet kuri religija kada nors yra apibūdinusi. KOLINSAS: Norėčiau pasakyti, kad daugiau nei ketvirtį amžiaus būdamas mokslininku ir tikinčiuoju nematau jokios problemos sutikti su beveik visomis Ričardo Dokinso išsakytomis išvadomis apie mus supantį pasaulį bei tuo pačiu priimti galimybę, jog kai kurių atsakymų į klausimus apie visatą mokslas nėra pajėgus pateikti. Tai atsakymai į klausimus „kodėl", o ne „kaip". Man patinka klausimai „kodėl". Daugelį atsakymų į juos randu dvasinėje srityje. Tai jokiu būdu nemažina mano gebėjimo mąstyti kritiškai, kaip mokslininkui. Iš http://biologos.org vertė Eglė Rimkienė

emipetras: ATSIPRAŠAU , MANO UŽRAŠYTAME ĮVADO SAKINYJE - KLAIDA . TURI BŪTI TAIP - KVIEČIU SUSIPAŽINTI SU DVIEJŲ , AMERIKIEČIŲ MOKSLININKŲ DEBATAIS APIE DIEVĄ , ŽMOGŲ ir VISATĄ

emipetras: ŠTAI ARTINASI KALĖDOS . VIENIEMS TAI DOVANŲ , PIRKINIŲ IR KULINARIJOS ŠEDEVRŲ KŪRIMAS , PIRKIMAS , KITIEMS TAI NOSTALGIŠKA ILIUZIJA IR GAILESTIS , KARUSĖLE BESISUKANČIO IR NESUSTABDOMO PLANETINIO ŽEMĖS LAIKO , KITIEMS TAI JĖZAUS KRISTAUS GIMIMO DIENA , SU ŠIENO PRAKARTĖLĖMIS , IR TIK MAŽUMAI SIELŲ IR PROTŲ , TAI DVASINIS ATGIMIMAS ŠIRDYJE , KRISTAUS TIESOS DVASIOS APKABINIMAS ABIEM RANKOMIS , ŠVENTA PADĖKA UŽ PASTIPRINIMĄ KELYJE , KURĮ MUMS KIEKVIENAM IŠTIESĖ DANGIŠKASIS TĖVAS , KAD RAMIAI IR SU MEILE GRĮŽTUME Į SAVO AMŽINUS NAMUS , KAD VĖL TAPTUME ŠVIESA IŠ KURIOS , PRIEŠ MILIJONUS METŲ IŠĖJOME . SIŪLAU PAŽVELGTI Į ŠITĄ FAILĄ , KURIAME ATSISPINDI TRADICIJA , PRARANDANTI DVASINĘ PRASMĘ . http://www.vydija.lt/straipsniai/Tarpininkai.htm

emipetras: SIŪLAU LABAI GERĄ PRANEŠIMĄ APIE MŪSŲ KASDIENINĮ MAISTĄ IR KIEK KURIS MAISTAS YRA NAUDINGAS http://www.medicina24.lt/mityba/alvydas-vingilis-kitoks-poziuris-i-zmogaus-sveikata-ir-mityba/

emipetras: Ar mes VISATOJE VIENI ? http://imagination.lt/ar-mes-visatoje-ne-vieni-t1177.html

emipetras: Ar mes visi taip galime https://www.youtube.com/embed/flJenF59iU0

полная версия страницы