Ôîđóě » ILIUZIJA » Pasaulis ne tik iliuzija » Îňâĺňčňü
Pasaulis ne tik iliuzija
emipetras: Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Virš žmogaus , virš visos esybės , spindi Dievo Tėvo dvasia . Ezoterikoje , kaip ir Urantijos knygoje , tai taip pat yra pažymėta kaip dieviškoji čakra . Išmintingoji žmonija jau seniai žinojo , kad viršugalvio septintoji čakra yra Dievo Dvasia . tačiau tai žinojo tik išminčiai ir išrinktieji . Jėzaus Kristaus Evangelijoje , tai taip pat yra pasakyta , tačiau per visas teologines išvestines ir mišias nėra pažymėtas šis reiškinys , kaip ypatingas žmogiškosios būties reiškinys . Aš sakyčiau , kad jis dvasininkijos yra specialiai nuslėptas . O štai šiandiena , par internetą , tai gali žinoti visi vaikai . Žinoti tai gali , tačiau visa nelaimė , kad žinoti gali , bet naudotis nemoka . Viena bėda tai , kad niekas nemokina kaip naudotis , o antra bėda - labai tingų žmogaus gyvulinį protą sunku priversti ir prisiversti mąstyti dvasinėmis kategorijomis . Todėl pagrindinė žmonių masė , kuri save tapatina su fiziniu kūnu ir visą savo gyvenimą grindžia tik fiziniais malonumais ir fizinių – materialių problemų sprendimais ir įgyvendinimais , iš tikrųjų įgyvendina tik savo iliuzinio ,, Aš’’ panoramą . Todėl ir žmogus , kuris save tapatina tik su planetinės materijos materialiu kūnu , o visa kosminę panoramą ir kosminę būtį - įbūtina iliuzijoje , arba dar kitu labai gražiu žodžiu tariant , - save įbūtina Majoje , tokiame Majos pasaulyje pragyvena visą savo prasmingą gyvenimą , be dvasinių pasaulių supratimo , be amžinosios realybės , tikrosios realybės , supratimo . Štai iliuzorinis pavyzdys . Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra tikroji asmenybė ir tikroji žmogaus esybė . Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzija yra tik mūsų proto manymas , kad tai gal gyvatė , tai yra virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra realybė , tačiau tai majos produktas. Kitais žodžiais tariant , pati materija ir jos įvairios įliuzorinės apraiškos yra Maja , Viešpaties materiali energija, kuri yra kintanti ir neamžina ir yra priklausoma nuo Kūrėjo , lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo Saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, tačiau ji tampa iliuzine , žmogiškąjame mąstyme , kai kaip , kad kartais teigiama , remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę , kai mes sumaišome tikrovę su savo vidinio požiūrio iliuzija . Kai kalbame apie iliuziją , mes turime turėti omenyje , fizinio materialaus gyvenimo pokyčius , nors pars materialus pasaulis yra realybė . Štai jeigu jums dabar trisdešimt metų , vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Mes per savo trumpą gyvenimą viso to negalime pastebėti , tačiau labai gerai galime pastebėti valstybių sugriuvimą ir naujų atsiradimą , o taip pat kai kurių gamtinių objektų išnykimą ir naujų darinių atsiradimą . Miestų , miestelių , kaimų , miškų išnykimą , o jų vietoje kitų objektų atsiradimą . Tai yra trumpalaikis iliuzijų atsiradimas ir išnykimas . Tačiau visumoje , mus visada domino ir domins tik mūsų kūnas ir jo sąveika su šiuo iliuziniu pasauliu . Todėl galima teigti , kad ir materialus pasaulis , lygiai kaip ir kūnas, yra Majos produktas . Kaip materialus produktas materialiai objektyvus , bet per asmenybės prizmę žvelgiant , tik subjektyviai realus .
G_sesuo: Šiandien 05.15 val. mirė vienišas 60-metis vyras. Buvo netikintis, neprašė kunigo paskutiniojo patepimo. Esu pastebėjusi esminį dalyką – tikintieji dažniausiai miršta tykiai, susitaikę su savimi, artimaisiais, Dievu, ir agonijos, kaip tokios, beveik neišgyvena. Šis buvo piktas ant viso pasaulio, jausdamas neišvengiamą lemtį, nusilpęs po chemoterapijos, išgyveno gilią depresiją su maniakiniais protrūkiais. Mūsų medicinos sistemos didžiausia bėda – lėšų trūkumas, tad tiems, kurių letalinė baigtis aiški, net nebeleidžiami raminamieji. Kadangi slaugau tuos, kurie neturi artimųjų, su juo bendravau naktimis beveik mėnesį. Kompiuteris visada su manim, tad pradėjau skaityti Urantijos Knygą. Ir jis RAMIAI KLAUSYDAVO. Šią naktį po džiaugsmo protrūkio dėl krepšininkų pergalės vėl šalia jo atsiverčiau kompą ir pradėjau 111 dok. Gulėjo ramus, atsimerkęs, paėmęs už rankos, o perskaičius „(1221.5) 111:5.4 Ramybė šitame gyvenime, išlikimas mirtyje, tobulumas kitame gyvenime, tarnystė amžinybėje—visa tai yra pasiekta (dvasioje) dabar, kada tvarinio asmenybė sutinka—pasirenka—kad tvarinio valia paklustų Tėvo valiai. Ir Tėvas jau pasirinko tai, jog savo paties fragmentą padarytų pavaldų tvarinio asmenybės valiai“, gana žvaliu balsu ištarė: - Pasirenku Tėvo valią. Po 10-15 min. užspaudžiau akis, žvelgiančias amžinybėn.
Rimantas: Tikrai, kad prasmingus Tėvo darbus darai, sesute. Ir tai ne iliuzija.
Rantulija: Pritariu Rimantui. Jeigu atvirai,sugraudinai mane,mieloji musu sese.Tai ikvepia.Kada atrodo,kad musu visuomeneje visos vertybes yra prarastos,tokios GYVOS patirtys paskatina nenulesti ranku. Aciu tau uz tavo visapusiska tarnyste. Su meile, IRENA.
Urtė: ne, Rantulija, tiek mūsų, tiek ne mūsų visuomenėje vertybės nėra prarastos. jas (pra)(ne)radę tėra atskiri žmonės.
Rantulija: Urte raso,kad vertybes nera prarastos,kad jas prarade-neprarade yra atskiri zmones. Na taip,ir i apie toki teigini galima pasakyti,kad tai yra tiesa. Manau:jeigu yra pusiausvyra,gal ir nebutu labai didele beda. Atskiri zmones sudaro visuma. Tam,kad musu planeta vystytusi pagal Tevo-Kurejo plana,tai tu,kurie butu pasirinke involiucijos kelia-pageidautina,kad butu kuo maziau. Na,bet tos Dvasines Butybes,kurios kontroliuoja musu planetos evoliucija,be jokios abejones zino ka daro. Tie pranasauti dalykaip,kaip atsijojimas pelu nuo grudu,oziu nuo aviu,manau,kad tai vyksta jau dabar. Ir UK knygoje yra rasoma,kad Dangiskoji Vyriausybe palankiai ziuri i pasiulymus issaugoti dvasingesnius evoliucinius mirtinguosius. Tai vyksta naturaliai.
emipetras: Yra baisūs žodžiai: „Užmušti laiką“. Teisingi žodžiai, bet baisūs. Todėl, kad laikas – tai mūsų gyvenimas. Ir jeigu mes „užmušame“, tuščiai eikvojame laiką, mes „užmušame“ savo pačių gyvenimą. Pasitikrinkite, pagalvokite apie tai, pasistenkite, kad niekas nepraeitų veltui, tuščiai, nenaudingai, nemokšiškai. Ir galiausiai: kai apaštalas mums sako – tausokite laiką , nes „dienos yra ribotos “ tai mus moko skirti, kas gyvenime reikšmingiausia , svarbiausia , o kas ne taip svarbu. Svarbiausia – tai, kas daro mus žmonėmis. Svarbiausia – tai, ką pasiimsime su savimi anapus, tuos bruožai, kurie liks, kai mes sukriošime, susensime, sunyksime – mirtingi kūnu, bet liksime amžini siela. Svarbiausia – tai, ką kiekvienas iš mūsų kaip brangenybę sukaups šiame gyvenime. Visa kita tik tarnauja tam. Mes maitinamės, rengiamės, dirbame, kad palaikytume savo gyvastį, o tai reikalinga tam, kad stiprėtų mūsų dvasia, nes jeigu tokio tikslo neturime, kuo gi mes skiriamės nuo bet kurio žvėries ar medžio, kuris taip pat minta, auga ir dauginasi? Tad tausokime laiką – ir savo sielai, ir savo gyvenimui – ir vertinkime jį kaip didžią Dievo dovaną. Aš pažįstu kelis žmones, kurie mirtinai sirgo ir Viešpats suteikė jiems laiko . Kaip jie brangino jį, kaip dėkojo Dievui, kad jiems duota metai, dveji, nežinia kiek. Štai tada jie ir pajuto, kaip jo reikia – laiko. Tam kam gi mums su jumis laukti kažkokių tai ypatingų dienų , kam laukti mirtinų pavojų ar ligų, verčiau jau šiandiena įsiklausykime į apaštalo žodžius – „tausokite laiką, „nes dienos yra ribotos “. Autorius: Aleksandras Menis ( rusų kunigas , piktadarių nužudytas apie 1990 metus )
NSO: ....Ego visada truksta laiko,jis visada pilnas baimiu
VaidasVDS : Trumparegis ir laiko apribotas mirtingųjų protas turėtų neskubėti kritikuoti toli numatančių ir visaišminčių visatos reikalų administratorių laiko uždelsimų. Tikintieji reaguoja į šitą žemiškąjį gyvenimą tarsi nemirtingumas jiems jau būtų pasiekiamas. Tokių mirtingųjų gyvenime yra pagrįstas originalumas ir išraiškos spontaniškumas, kas juos amžinai atskiria nuo vien tiktai šio pasaulio išmintį įsisavinusių jų bičiulių pagrįsto originalumo ir išraiškos spontaniškumo. Religininkai atrodo, jog gyvena veiksmingai išsivadavę iš nesuteikiančio ramybės skubėjimo ir skausmingo streso vingių, kurie yra neatskiriami nuo žemiškųjų laiko srovių; jie demonstruoja asmenybės stabilumą ir charakterio ramybę, nepaaiškinamą fiziologijos, psichologijos, ir sociologijos dėsniais. ‘įtūžis kvailą žmogų pražudo,’ ir jog žmogus ‘pykčiu suplėšo save’? Kad ‘tas, kuris neskuba įtūžti, tas yra didžiai supratingas,’ tuo tarpu ‘tas, kuris greitai supyksta, tas išaukština kvailystę’? Jūs visi žinote, jog ‘švelnus atsakymas įtūžį nusuka,’ ir kaip ‘grubūs žodžiai sukelia pyktį.’ ‘Išmintingumas pyktį sulaiko,’ tuo tarpu ‘tas, kuris nesusivaldo pats, yra lygiai toks pat, kaip ir neginamas miestas be sienų.’ ‘Įniršis yra žiaurus, o pyktis yra įžeidžiantis.’ ‘Pikti žmonės sukelia konfliktą, tuo tarpu įtūžusieji padaugina savo nuodėmes.’ ‘Neskubėkite dvasioje, nes pyktis glūdi kvailių krūtinėje.’
Rantulija: Sveikas Vaidai VDS, kai kurie,cia besilankantys,pasiilgom taves.Tu,kaip visuomet-ant bangos;labai prasmingas parenki citatas is UK Knygos. Sekmes tau. IRENA.
VaidasVDS : Irena, baigiau gana ilgokus fizinius darbus, tad nepavykdavo tinkamai susikaupti dvasiniams apmąstymams, bet labai džiaugdavausi matydamas, kad ir be manęs jūs esate gana aktyvūs...
emipetras: KAS TURI AUSIS TEGU KLAUSO .... Niekur Visatoje neegzistuoja tiek gyvybės įvairovės, kaip čia. Daugumas mūsų Visatos gyvybės formų mus myli Besąlygiška meile ir gerbia, nes mes jų šeima. Jie stovi nuošalyje ir stebi, kaip mes gauname šį patyrimą. Mes praėjome gana ilgą ir nuostabų kelią. Mes savyje turime visus Visatos kodus. Dabar męs surenkame visą šią išmintį ir susiliejame. Męs susispaudėme iki to, kas dabar yra ant Motinos-Žemės. Todėl tai pati tankiausia realybė Visatoje. Štai kodėl viskas čia taip agresyvu. Dualumo versija čia pati aštriausia, palyginus su kur nors kitur Visatoje. Tai buvo mūsų kelias ir męs pavyzdys kitiems. Viskuo pabuvome, viską sužinojome. Visi ciklai susikirsdavo viename taške. Kiekvienas iš tų ciklų buvo skirtinga jūsų patirtis, skirtinguose išmatavimuose. Greitai mes patys viską sužinosime.
Algirdasmm: tegul klausančios ausys ir girdi kodėl esi nepasiekiamas ? kodėl nematai, kad man trūksta tavo žinių ir išminties kodėl nekompensuoji drąsos stygiaus ir sisteminimo grožio, bei besiskleidžiančio nešališko visapusiškumo- kodėl-
LaimaIrena: Miela tavo vardą ir atvirumo dvelksmą matyti čia
Algirdasmm: dabar tegul klauso širdis –tai aukščiau diafragmos ir žemiau viršutinės čakros įžvalgom, išmąstymais, išsikalbėjimais –išsiaiškiname “ciklai susikirsdavo viename taške“ gyvenime –taškų –deja –neatpažįstame, -sankryžas praeiname be korekcijų įsiterpia laikas, kaip toj dainoj “laikas visagalis“
Kipras: tu čia apie ką, Algirdai? įžvalgos, išmąstymai, išsikalbėjimai, jie ne gyvenime vyksta? kažkokiam iliuziniam pasauly?
Algirdasmm: Labas Kiprai Emilis neatsako į e-laiškus Tad bandau kalbėti čia. Tai tik Emiliui ir labai asmeniškai Man Emis visuomet dėmesio verta asmenybė; ar kalbuosi, ar skaitau, ar mintyse prisimenu. Visuomet mano santykis link jo labai glaudus asmeniškas, stengiuosi nesuteikti jam jokio rezervo, stengiuosi truputį spausti sekdamas tuo principu, kad “tai kas geras, tebūnie dar geresnis“
Gerdas: gal nepyksi, Algirdai, kad įsikišu į pokalbį su Kipru, bet tavo taktika rodosi neteisinga Visuomet mano santykis link jo labai glaudus asmeniškas, stengiuosi nesuteikti jam jokio rezervo, stengiuosi truputį spausti sekdamas tuo principu, kad “tai kas geras, tebūnie dar geresnis“ teigiamą motyvaciją skatina pagyrimas, bet ne spaudimas. bent taip buvau auklėjamas savo šeimoje:D
Algirdasmm: ...asmenybę apibūdina moralumas – ryšių su kitais asmenimis santykinumo suvokimas. Ji atskiria elgesio lygius ir pasirinktinai juos vertina skirtingai. 1225_ Kiprai, kai skaitysi mano tekstus, visuomet pagalvok, kad už jų esu ne tik aš, bet ir ši citata.
Kipras: aš nepykstu, gerdai, nes teisingai mąstai, gal ir algirdas nesupyks uk yra gera mintis apie 'spaudimą', gal emipetras bus dėl to įsižeidęs.. Bet žmogus nėra gelbstimas arba kilninamas spaudimu. Dvasinis augimas atsiranda iš besivystančios sielos vidaus. Spaudimas gali asmenybę deformuoti, bet jis niekada neskatina augimo. Net ir švietimo spaudimas yra tiktai neigiamai naudingas tuo, kad jis gali padėti užkirsti kelią pražūtingam patyrimui. Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias. “Ten, kur yra Viešpaties dvasia, ten yra laisvė.” Žmogus vystosi geriausiai tada, kada šeimos, bendruomenės, bažnyčios, ir valstybės spaudimas yra mažiausias. 1135 pusl.
Fredas: Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias. “Ten, kur yra Viešpaties dvasia, ten yra laisvė.” .............Super!!! 10 balų statau pagal 10-balę sistemą!!!
ďîëíŕ˙ âĺđńč˙ ńňđŕíčöű