Ôîðóì » ILIUZIJA » Pasaulis ne tik iliuzija » Îòâåòèòü
Pasaulis ne tik iliuzija
emipetras: Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Virš žmogaus , virš visos esybės , spindi Dievo Tėvo dvasia . Ezoterikoje , kaip ir Urantijos knygoje , tai taip pat yra pažymėta kaip dieviškoji čakra . Išmintingoji žmonija jau seniai žinojo , kad viršugalvio septintoji čakra yra Dievo Dvasia . tačiau tai žinojo tik išminčiai ir išrinktieji . Jėzaus Kristaus Evangelijoje , tai taip pat yra pasakyta , tačiau per visas teologines išvestines ir mišias nėra pažymėtas šis reiškinys , kaip ypatingas žmogiškosios būties reiškinys . Aš sakyčiau , kad jis dvasininkijos yra specialiai nuslėptas . O štai šiandiena , par internetą , tai gali žinoti visi vaikai . Žinoti tai gali , tačiau visa nelaimė , kad žinoti gali , bet naudotis nemoka . Viena bėda tai , kad niekas nemokina kaip naudotis , o antra bėda - labai tingų žmogaus gyvulinį protą sunku priversti ir prisiversti mąstyti dvasinėmis kategorijomis . Todėl pagrindinė žmonių masė , kuri save tapatina su fiziniu kūnu ir visą savo gyvenimą grindžia tik fiziniais malonumais ir fizinių – materialių problemų sprendimais ir įgyvendinimais , iš tikrųjų įgyvendina tik savo iliuzinio ,, Aš’’ panoramą . Todėl ir žmogus , kuris save tapatina tik su planetinės materijos materialiu kūnu , o visa kosminę panoramą ir kosminę būtį - įbūtina iliuzijoje , arba dar kitu labai gražiu žodžiu tariant , - save įbūtina Majoje , tokiame Majos pasaulyje pragyvena visą savo prasmingą gyvenimą , be dvasinių pasaulių supratimo , be amžinosios realybės , tikrosios realybės , supratimo . Štai iliuzorinis pavyzdys . Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra tikroji asmenybė ir tikroji žmogaus esybė . Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzija yra tik mūsų proto manymas , kad tai gal gyvatė , tai yra virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra realybė , tačiau tai majos produktas. Kitais žodžiais tariant , pati materija ir jos įvairios įliuzorinės apraiškos yra Maja , Viešpaties materiali energija, kuri yra kintanti ir neamžina ir yra priklausoma nuo Kūrėjo , lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo Saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, tačiau ji tampa iliuzine , žmogiškąjame mąstyme , kai kaip , kad kartais teigiama , remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę , kai mes sumaišome tikrovę su savo vidinio požiūrio iliuzija . Kai kalbame apie iliuziją , mes turime turėti omenyje , fizinio materialaus gyvenimo pokyčius , nors pars materialus pasaulis yra realybė . Štai jeigu jums dabar trisdešimt metų , vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Mes per savo trumpą gyvenimą viso to negalime pastebėti , tačiau labai gerai galime pastebėti valstybių sugriuvimą ir naujų atsiradimą , o taip pat kai kurių gamtinių objektų išnykimą ir naujų darinių atsiradimą . Miestų , miestelių , kaimų , miškų išnykimą , o jų vietoje kitų objektų atsiradimą . Tai yra trumpalaikis iliuzijų atsiradimas ir išnykimas . Tačiau visumoje , mus visada domino ir domins tik mūsų kūnas ir jo sąveika su šiuo iliuziniu pasauliu . Todėl galima teigti , kad ir materialus pasaulis , lygiai kaip ir kūnas, yra Majos produktas . Kaip materialus produktas materialiai objektyvus , bet per asmenybės prizmę žvelgiant , tik subjektyviai realus .
Urantas: Rimantas rašo: Manau, kad geriau yra turėti gerą įžvalgą (intuiciją) negu girdėti balsus.
Naktinis sargas: Kad nuo proto galima nušokt - faktas, ypač tai pasitaiko su išvažiavusiais į Indiją ieškot nušvitimo. O tų vadinamų pokalbių su Jėzumi ir kitais „išaukštintaisiais“ pilni rusų saitai jau kiek metų nuo pat interneto atsiradimo. Prieš kokius 7-10 m. turėjau vargo su viena panele, siuntė kaip išprotėjusi Jėzaus, atseit, mokymus, o ten tas pats per tą patį...vienu žodžiu gryna iliuzija. Pagarba visiems ir palinkėjimas nenušokt nuo proto, arba, kaip lietuviai sako „iš didelio rašto neišeit iš krašto“.
Urantas: Naktinis sargas rašo: Prieš kokius 7-10 m. turėjau vargo su viena panele, siuntė kaip išprotėjusi Jėzaus, atseit, mokymus, o ten tas pats per tą patį...vienu žodžiu gryna iliuzija. Tai iš tikro tikras maras Kai su manimi bando kalbėtis Jėzus, aš labai įtariai į tai žiūriu Nes čia vienas žingsnis iki šizofrenijos. Iliuzija, kad su mani kalba Jėzus, gal ir viliojanti, tačiau sveikas protas ir nuojauta tam akivaizdžiai prieštarauja.
Juozas: Urantas rašo: Kai su manimi bando kalbėtis Jėzus, aš labai įtariai į tai žiūriu Nes čia vienas žingsnis iki šizofrenijos. Iliuzija, kad su mani kalba Jėzus, gal ir viliojanti, tačiau sveikas protas ir nuojauta tam akivaizdžiai prieštarauja. Labas, Urante. Dėkui už saitą Ką tu darai, kai bando kalbėti Jėzus, kaip rašai? Varai jį šalin? Matai, psichiatrai teigia, kad, jei žmogus girdi balsus, tai nebūtinai yra šizofrenija, tam nustatyt jie atlieka papildomus tyrimus ir stebėjimus. Ir kodėl sveikas protas ir nuojauta, kaip rašai, tam prieštarauja? Nejaugi neįdomu, ką išgirsi? Ar bijai šizofrenijos? Bet jei ji ištiks, tai nuo jos jau niekaip nepabėgsi
Urantas: Juozas rašo: Ką tu darai, kai bando kalbėti Jėzus, kaip rašai? Varai jį šalin? Tą patį, kai aplanko mintys išgerti, ką nors iškeikti - nekreipiu dėmesio. Mintys ateina ir išeina.
emipetras: Pranašystės , diktavimai , čenelingai , užkalbėjimai , aiškiaregystės , aiškiagirdystės , visa tai yra labai paslaptinga ir toli pranoksta bet kokį logišką supratimą ar išaiškinimą . Kalbant apie tai , galime prisiminti ir amerikiečio KEISO fenomeną , tai gali būti ir Sai Babos fenomenas , tai gali būti ir Indonezijos hilerių fenomenas , ( operacija plikomis rankomis ) , tai aišku ir Algimanto fenomenas , na o visų didžiausias fenomenas , tai Urantijos knygos atsiradimo fenomenas . Taip jau tiesmukiškai negalima viskuo tikėti , tačiau dvasinio pasaulio tariamų poveikių šiame fiziniame gyvenime , priskaičiuojami milijardai . Kur čia pasireiškia dvasinio pasaulio veikimas , o kur tik žmogaus pasąmonės ir psichologinių galių veikimas , moksliškai įrodyti ir akademiškai pagrįsti dar nepasisekė nei vienai akademijai , nei vienam moksliniam institutui . Aišku psichologinių galių veikimas ir jų panaudojimas psichologiniuose karuose yra labai sparčiai tobulinami ir labai dideli pinigai ten cirkuliuoja . Todėl nieko keisto , kad visumoje žmogus , dar labai mažai ištirta kosminė planetinė būtybė , kuri yra ir fizinis darinys ir tuo pačiu , dvasinis darinys . Visų tų superpaslaptingų ryšių ir informacijos gavimo metodika remiasi vienu žodžiu - tikėjimu ir valia . Yra valingas tikėjimas yra ir antgamtinis veikimas , nėra tikėjimo - nėra ir antgamtinio veikimo , arba atvirkščiai , antgamtinis veikimas gali būti , tačiau tikėjimo tuo nėra , o tai reiškia , kad psichologiškai ir fakto nėra .
emipetras: Kadangi šiandiena Joninių , Rasos , Saulėgrąžos ir visokių kitokių mistinių , planetinių energijų šventė , tai tą proga parašau tokį pasiūlymą . Šianakt 23 d. 24,00 val mūsų šiaurės platumoje , visas Žemės vanduo tampa struktūrizuotas , tai reiška , kad visų vandenų , jūrų , ežerų , upių , šaltinių , šulinių vanduo , trumpai , apie vieną valandą , tampa įdialiai gražios molekulių - klasterių struktūros . Todėl siūlau šianakt visiems : šokite į upes ir ežerus , maudykitės jūroje , semkite vandenį iš šaltinių ir šulinių ir pasidėkite dėl ilgesnio laiko , atsargai . Jeigu yra galimybės tai būtinai reikia maudytis . Atsargai tereikia tik prisipilti į butelius ar ąsočius šio vandens ir juos aprišti tris kartus su siūlu ar virvele , kad susidarytų uždara sistema , todėl vanduo nepraras savo gydomųjų savybių . Skaitoma , kad tokio vandens keletą šaukštų įpylus į miestietišką vonią , visas vonios vaduo tampa stuktūrizuotas ir naudingas maudytis visam kūnui ir sielai . O miestiečiai , kurie neturi nei šulinio nei šaltinio , nei ežeriuko, nei upelio po kojomis , gali pasinaudoti ir vandentiekio vandeniu , poveikis tas pats , tik reikia nepraleisti brangios valandos minučių , nes paskui vėl visa gamta ir jos galios grįžta į įprastines , užterštas gamtos stuktūras . Miestiečiai , prisileiskite vonią vandens šianakt 24,oo val. ir pamurksokite kokį pusvalandį joje , tai bus atgaiva visems metams ir kūnui ir sielai . Aišku , geriausia atviri , natūralūs gamtos vandens šaltiniai , tačiau tai ne kiekvienam pasiekiama vieta , todėl skaitoma , kad ir vandentiekio vanduo , išlaisvintas iš vamzdynų tokią valandą , taip pat tampa struktūrizuotu vandeniu . Linkiu visiems geros sveikatos , energijos ir ramybės .
Cezaris Teruelis: Jei jau tokie stebuklai virsta su vandeniu tai manau, kad ir vandentiekyje vanduo NEIŠLAISVINTAS IŠ VAMZDYNŲ, turi tapti struktūrizuotu. Negi vamzdynai gali sulaikyti visatos energijų poveikį?
emipetras: Pagal tą bendrą virsmo teoriją , taip tikrai , ir vandentiekio vamzdžiuose vanduo struktūrizuojasi . Ačiū už pastabą .
Cezaris Teruelis: Bet esu girdėjęs/skaitęs apie visai kitą datą, tiksliai nepamenu, bet šaldytuve dar stovi stiklainis to 'struktūrizuoto vandens juodai dienai' Jūs tikrai tikit tom pasakom? Ar yra kokia mokslinė/teosofinė teorija tai paaiškinanti? Aš tai kasdien pats jį struktūrizuoju, užšaldydamas šaldiklyje
emipetras: Na taip ,yra visa eilė vandens struktūrizavimo technilogijų . Pats paprasčiausias ir naudingiausias tai ledo tirpsmo vanduo , tačiau ir čia yra keletas vis skirtingų to ledo gamybos ir ištirpinimo teorijų . Kad toks vanduo turi savyje nemažai energizuojančių galių , galime pastebėti , kaip pavasarį , panaudojus ledo ir sniego atsargas , galime sulaukti gero derliaus ir be trašų . Japonų mokslininkai šia linkme yra nemažai pasidarbavę ir patvirtinę struktūrizuoto vandens naudą ir galią . Vanduo labai gerai struktūrizuojasi ir maldomis ir muzika . Tai žinojo jau senų senovėje , pravoslavų bažnyčios , kai per Velykines pamaldas patalpindavo didžiulis indus su vandeniu , kad po pamaldų , tikintieji galėtų pasisemti jau ,,švento'' struktūrizuoto vandens ir parsinešę į namus panaudotų sveikatos reikalams . Tada niekas nežinojo apie jokias vandens strukūrizacijas , tačiau buvo dvasinė išmintis ir be mokslinių tyrimų . Yra tokia legenda apie vandens virsmą gamtoje . Kita vandens virsmo data , dar yra sausio mėn. 19 diena . Kodėl taip yra negaliu pasakyti , tačiau matomai reikia tuo tikėti ir tame yra visa paslaptis , tačiau matomai be tikėjimo dar yra ir racionalus tikrovės pažinimas , kuri kažkaip veikia į žmogaus gyvenimą .
rimantasKaunas: Įkeliu, šitai , kad pasiskaitytumėte ir pamastytumėte, tie kas esate pasivadinę Urantijos Knygos bendrijos nariais. Čia beje apie tą pačią iliuziją. Galingas daugybės žmonių išgydymas ir Jėzaus reakcija į jį. Šitą Urantijos Dokumento dalį jums siūlau dėl to, nes absoliuti dauguma žmonių ir šiandien žavisi išoriniu gyvenimu, o jeigu ima ieškoti KAŽKO, JIEMS PATIEMS DAR NESUPRANTAMO, dvasiniuose labirintuose, tai irgi tik tiek, kiek jiems pasiūlo įvairias meditaqcijos, jogos formas, apraminančias pasąmonę tam kartui. Tačiau tai irgi SAVIAPGAULĖS RŪŠYS, tik nebe materialios, o intelektualios, nes jose NĖRA DVASIOS VEIKIMO, NĖRA SIEOS ATSIVĖRIMO TĖVO ASMENIUI, KURIO DVASIA - MINTIES DERITNTOJAS - YRA KIEKVIENAME. Tačiau žmogaus NIEKAS nemokino ir nemokina nei namie, nuo pat vaikystės, nei mokykloje, nei bažnyčioje paties pagrindinioo dalyko - KAIP ATRASTI TĖVĄ SAVO VIDUJE išsakant, LABAI NUOŠIRDŽIAI, VISAS SAVO MINTIS JAM, IR KASDIEN. Būtent TIK ŠISTAS KELIAS YRa vinintelis tikras ir gyvas kelias į dvasinę Tėvo asmens meilę ir jos dalinimą savo sielos borliams ir sesėms, kaip vienos dvasinės VISOS kūrinijos šeimos nariams. Kadangi Tėvui atrasti savyje reikalingos ASMENINĖS, DIDELĖS, IR ILGALAIKĖS pastangos, dėl to žmonės pasirenka TUŠČIUS PAKAITALUS - MEDITACIJĄ, JOGĄ, IR NEGYVĄ BAŽNYČIĄ SU SAVO RITUALINĖMIS NEGYVOMIS PAMALDOMIS. Taip atiduodama DUOKLĖ PROTO NURAMINIMUI, o sielal taip ir lieka NEPAŽADINTA IR NEJAUTRI TĖVO MEILEI, NES NETURI JOKIO GYVO RYŠIO SU TĖVU, DĖL TO IR NEŽINO, KAD JIS YRA JOS PAČIOS VIDUJE GYVAS. Skaitydami šito Dokumento 4 skyrių jūs ir galėsite patenkinti tik žmogiško žemojo proto lūkesčius tuo, kad jis jaus pasitenkinimą dėl tokio galingo gydymo apsireikšimo. Tačiau GYVA siela džiaugsis skaitydama Dokumento 5 skyrių, kuriame atsiskleidžia Jėzaus dieviškojo proto gelmė, jam tokia akivaizdi, bet tokia nesuvokiama jo apaštalams. Jis visikšai nesidžiaugia dėl tokio galingo suteikto gydymo, nes jis puikiai suvokia, jog toks akimirksnis, nors ir suteikiantis fizinį pagujimą kūnui, sielai nesuteikia ĮITIKĖJIMO. O juk vien tik įtikėjimas yra RAKTAS NUO PRISIKĖLIMO. Tačiau norint ĮTITKĖTI, reikia ATSIVERTI SAVAIS ŽODŽIAIS TĖVUI. O tam reikia NUOLATINIŲ IR NUOŠIRDŽIŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ. O čia staiga be pastangų gautas pagijimas. Tad jo vertė dvasinio augimo kelyje yra menkavertė. Ir Jėzus tą puikiai suvokia. Tuo tarpu apaštalai ir visi žmonės džiūgauja vien tik išoriniais žmogiškojo ir gyvulinio proto reakcijos veikiami. Ir Jėzų tai yapč liūdina. Jį liūdina, kad žmogus yra toks AKLAS DVASIOJE IR DĖL TO GYVENA VIEN TIK ILIUZIJA. Šiandien dar daugiau negu Jėzaus laikais. Telydi jus ramybė. Su broliška meile, Algimantas ---------- 3. GYDYMAS PER SAULĖLYDĮ Iki to meto, kai, besibaigiant šitai kupinai įvykių Sabato dienai, Jėzus ir jo apaštalai pasirengė valgyti vakarienę, visas Kapernaumas ir jo apylinkės buvo įaudrintos šitų tariamų gydymo stebuklų; ir visi tie, kurie sirgo arba buvo luoši, ėmė ruoštis pas Jėzų arba rūpintis, kad draugai nuneštų juos ten iškart, kai tik nusileis saulė. Pagal žydų mokymą Sabato šventomis valandomis nebuvo leidžiama eiti net ir gydytis. [1632]▼ Dėl to, kai tik saulė nusileido žemiau horizonto, dešimtys luošų vyrų, moterų, ir vaikų ėmė traukti link Zabediejaus namų Betsaidoje. Vienas vyras su savo paralyžuota dukra išėjo vos tik tik saulė pasislėpė už jo kaimyno namo. Visos dienos įvykiai parengė areną šitai nepaprastai saulėlydžio scenai. Net ir tas tekstas, kurį Jėzus buvo panaudojęs savo popietiniam pamokslui, užsiminė, jog negalavimo reikėtų atsikratyti; o jis kalbėjo su tokia precedento neturinčia galia ir valdžia! Jo žinia buvo tokia, jog vertė paklusti! Nors jis ir neapeliavo nė į vieną žmogiškąjį autoritetą, bet tikrai jis kalbėjo tiesiai į žmonių vidinius jausmus ir sielas. Nors jis nesirėmė logika, įstatymų išvedžiojimais, ar protingais posakiais, bet jis tikrai galingai, tiesiogiai, aiškiai, ir asmeniškai apeliavo į savo klausytojų širdis. Toji Sabato diena buvo didi diena Jėzaus žemiškajame gyvenime, taip, visatos gyvenime. Iš esmės visai vietinei visatai šitas žydų mažas Kapernaumo miestas buvo tikroji Nebadono sostine. Saujelė žydų Kapernaumo sinagogoje buvo ne vienintelės būtybės, girdėjusios tą svarbų Jėzaus pamokslo baigiamąjį teiginį: "Neapykanta yra baimės šešėlis; kerštas yra bailumo kaukė." Jo besiklausantieji taip pat negalėjo užmiršti ir jo palaimingų žodžių: "Žmogus yra Dievo sūnus, o ne velnio vaikas." Tuoj po saulėlydžio, kai Jėzus ir apaštalai vis dar sėdėjo prie vakarienės stalo, Petro žmona išgirdo balsus priekiniame kieme ir, priėjusi prie durų, pamatė paprastų ligotų žmonių besirenkantį didžiulį būrį, ir kad kelias iš Kapernaumo buvo pilnas tų, kurie ėjo ieškoti pagijimo iš Jėzaus rankų. Pamačiusi šį reginį, ji iškart nuėjo ir pranešė savo vyrui, kuris tą persakė Jėzui. Kada Mokytojas iš Zabediejaus namų išėjo per priekinį įėjimą, tada jo akys išvydo daugybę ligonių ir luošų žmonių. Jis žvelgė beveik į vieną tūkstantį nesveikų ir kenčiančių žmogiškųjų būtybių; bent jau toks buvo skaičius asmenų, susirinkusių prieš jį. Nevisi atėję buvo nesveiki, kai kurie buvo atėję tam, kad padėtų savo mylimiesiems, besistengiantiems užsitikrinti pagijimą. Šitų nesveikų mirtingųjų vaizdas, vyrai, moterys, ir vaikai, kenčiantys didele dalimi dėl klaidų ir blogų poelgių, kuriuos padarė jo paties visatos administracijos Sūnūs, kuriais jis pasitikėjo, ypatingai sujaudino Jėzaus žmogiškąją širdį ir metė iššūkį šito geranoriško Sūnaus Kūrėjo dieviškajam gailestingumui. Bet Jėzus gerai žinojo, kad jis niekada negalėtų sukurti stipraus dvasinio judėjimo ant grynai materialių stebuklų pamatų. Jo nuosekli politika būtent ir buvo susilaikyti nuo savųjų kūrėjo išskirtinių teisių demonstravimo. Nuo pat Kanos epizodo jo mokymo nelydėjo jokie viršgamtiniai ar stebuklingi dalykai; ir vis tik, šitokia nesveikųjų gausybė sugraudino jo kupiną užuojautos širdį ir labai stipriai apeliavo į jo supratingą meilę. Balsas iš priekinio kiemo sušuko: "Mokytojau, pasakyk tą žodį, sugrąžink mums sveikatą, išgydyk mūsų ligas, ir išgelbėk mūsų sielas." Vos tik šitie žodžiai buvo ištarti, serafimų, fizinių kontrolierių, Gyvybės Nešėjų, ir tarpinių būtybių gausi palyda, kuri visada lydėdavo šitą įsikūnijusį visatos Kūrėją, pasirengė veikti su kuriančiąja galia, jeigu tiktai jų Valdovas duotų ženklą. Tai buvo viena iš tų akimirkų per Jėzaus žemiškąją karjerą, kada dieviškoji išmintis ir žmogiškoji užuojauta buvo taip persipynusios Žmogaus Sūnui ieškant sprendimo, kad jis pagalbos kreipėsi į savojo Tėvo valią. Kada Petras meldė Mokytoją atkreipti dėmesį į jų pagalbos šauksmą, tada Jėzus, žvelgdamas žemyn į nesveikųjų minią, atsakė: "Aš atėjau į šitą pasaulį, kad atskleisčiau [1633]▼ Tėvą ir įkurčiau karalystę. Dėl šito tikslo savąjį gyvenimą aš gyvenau iki šitos valandos. Todėl, jeigu tai būtų valia To, kuris pasiuntė mane, ir jeigu tai neprieštarautų manajam atsidavimui skelbti dangaus karalystės evangeliją, tai aš norėčiau matyti manuosius vaikus išgydytus – ir – " bet tolesnius Jėzaus žodžius nustelbė didžiulis sambrūzdis. Jėzus atsakomybę dėl šio sprendimo išgydyti buvo perdavęs savojo Tėvo valiai. Akivaizdu, jog Tėvo valiai tai nesukėlė jokių prieštaravimų, nes, vos tik Mokytojo žodžiai buvo ištarti, kai dangiškųjų asmenybių asamblėja, tarnaujanti vadovaujama Jėzaus Personalizuoto Minties Derintojo, ėmė galingai veikti. Toji milžiniška palyda nusileido į šitą margą nesveikų mirtingųjų minią, ir per akimirksnį 683 vyrai, moterys, ir vaikai atsikratė negalavimų, buvo tobulai išgydyti nuo savo visų fizinių ligų ir kitokių materialių sutrikimų. Tokia scena žemėje buvo pirmą ir paskutinį kartą. Ir tiems iš mūsų, kurie ten dalyvavo ir pamatė šitą kuriančiąją išgydymo bangą, iš tikrųjų tai buvo jaudinantis reginys. Bet iš visų tų būtybių, kurias pritrenkė šitas staigus ir netikėtas viršgamtinio išgydymo protrūkis, labiausiai nustebintas buvo Jėzus. Per akimirksnį, kada jo žmogiškasis susidomėjimas ir užuojauta susikoncentravo į kenčiančiųjų ir nesveikųjų sceną, atsivėrusią prieš jį, jis ignoravo tai, kad savo žmogiškajame prote laikytųsi savo Personalizuoto Derintojo patariančių perspėjimų dėl negalimumo apriboti Sūnaus Kūrėjo kuriančiųjų išimtinių teisių laiko aspektą esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikroms aplinkybėms. Jėzus troško pamatyti šituos kenčiančius mirtinguosius visiškai išgydytus, jeigu šituo nebūtų pažeista jo Tėvo valia. Personalizuotas Jėzaus Derintojas akimirksniu nurodė, kad toks kuriančiosios energijos veiksmas tuo metu nepažeistų Rojaus Tėvo valios, ir tokiu sprendimu – atsižvelgiant į Jėzaus pirmiau išreikštą troškimą pagydyti – tas kuriantysis veiksmas tapo realybe. Ko Sūnus Kūrėjas trokšta, o Tėvas nori, tas YRA. Per visą vėlesnį žemiškąjį Jėzaus gyvenimą daugiau tokio masinio fizinio mirtingųjų išgydymo nebebuvo. Kaip ir buvo galima tikėtis, garsas apie šitą išgydymą per saulėlydį prie Betsaidos Kapernaume pasklido po visą Galilėją ir Judėją ir į tolimesnius regionus. Tai dar kartą sukėlė baimę Erodui, ir jis pasiuntė stebėtojus tam, kad jam pranešinėtų apie Jėzaus darbą ir mokymus ir konkrečiai išsiaiškintų, ar jis yra tas buvęs dailidė iš Nazareto, ar iš mirusiųjų prisikėlęs Jonas Krikštytojas. Daugiausia dėl to, kad buvo pademonstruotas šitas nesąmoningas fizinis išgydymas, nuo tol, per visą likusią savo žemiškąją karjerą, Jėzus buvo lygiai tiek gydytojas, kiek ir pamokslininkas. Tas tiesa, jis ir toliau mokė, bet jo asmeninį darbą daugiausia sudarė tarnavimas sergantiesiems ir pakrikusiesiems, tuo tarpu jo apaštalai atliko viešo pamokslavimo darbą ir tikinčiųjų krikštijimą. Bet didžioji dauguma iš tų, kurie gavo viršgamtinį arba kuriantįjį fizinį išgydymą per dieviškosios energijos pademonstravimą saulėlydžio metu, dėl šito nepaprasto gailestingumo pasireiškimo nuolatinės dvasinės naudos nepatyrė. Tik nedaugeliui šitas fizinis patarnavimas iš tikrųjų tikėjimą padidino, bet šitas stebinantis be laiko kuriantis pagydymo išsiveržimas neišvystė dvasinės karalystės žmonių širdyse. Gydantieji stebuklai, kurie kartas nuo karto lydėjo Jėzaus misiją žemėje, nebuvo jo plano dalis skelbiant karalystę. Jie buvo, beje, neatskiriami nuo to, kad žemėje buvo dieviškoji būtybė, turinti beveik neribotas kūrėjo išskirtines teises, susietas su dieviškojo gailestingumo [1634]▼ ir žmogiškosios užuojautos beprecedentiniu deriniu. Bet tokie vadinamieji stebuklai Jėzui pridarė daug vargo tuo, kad jie gimdė prietarus kurstantį garsą apie jį ir formavo nepageidaujamą blogą reputaciją. 4. KITĄ VAKARĄ Per visą kitą vakarą po šito didingo išgydymo protrūkio, džiūgaujanti ir laiminga minia užtvindė Zabediejaus namus, ir Jėzaus apaštalai buvo pasiekę emocinio entuziazmo aukščiausiąją viršūnę. Žmogiškuoju požiūriu, tai galbūt ir buvo didingiausia diena iš visų tų nuostabių dienų, kada jie bendravo su Jėzumi. Niekada anksčiau arba vėliau tikrai nebuvo jų viltys pakilusios į tokias tvirtų lūkesčių aukštybes. Tik prieš keletą dienų, ir kada dar jie buvo Samarijos teritorijoje, Jėzus jiems buvo sakęs, jog atėjo toji valanda, kai karalystė turi būti paskelbta su galia, ir dabar jų akys pamatė, kas, jų manymu, turi būti šito pažado įvykdymas. Jiems virpulį kėlė tas įsivaizdavimas, kas turi įvykti dar, jeigu šitas stulbinantis gydančiosios galios pasireiškimas yra tik pati pradžia. Tvyrojusios jų abejonės dėl Jėzaus dieviškumo buvo išsklaidytos. Juos tiesiogine prasme apsvaigino juos sugluminusi pakerėjimo ekstazė. Tačiau, kada jie ėmė ieškoti Jėzaus, tai negalėjo jo surasti. Mokytojas buvo labai sunerimęs dėl viso to, kas buvo atsitikę. Šitie vyrai, moterys, ir vaikai, kurie buvo išgydyti nuo įvairiausių ligų, lūkuriavo iki vėlyvos nakties, tikėdamiesi, kad Jėzus sugrįš ir jie galės jam padėkoti. Apaštalai negalėjo suprasti Mokytojo elgesio, kada ėjo valandos, o jis tebebuvo atsiskyręs; jų džiaugsmas būtų buvęs visareikšmis ir tobulas, jeigu ne jo tebesitęsiantis nebuvimas. Kada Jėzus iš tiesų sugrįžo pas juos, tai metas buvo vėlus, ir praktiškai visi tie, kurie buvo gavę naudos iš to išgydymo epizodo, buvo išsivaikščioję į savo namus. Jėzus atsisakė to, kad jį sveikintų ir juo žavėtųsi šie dvylika ir kiti, kurie tebelaukė, kad jį pasveikintų, tiktai tepasakė: "Džiūgaukite ne dėl to, kad mano Tėvas yra galingas ir gali išgydyti kūną, bet dėl to, kad jis yra stiprus ir gali išgelbėti sielą. Eikime poilsio, nes rytoj mes turėsime užsiimti Tėvo reikalais." Ir vėl iš tiesų šie dvylika vyrų nuėjo ilsėtis nusivylę, suglumę, ir nusiminę širdyje; mažai kas iš jų, išskyrus dvynius, tą naktį miegojo daug. Vos tiktai Mokytojas padarydavo ką nors tokio, kas suvirpindavo jo apaštalų sielas ir pradžiugindavo jų širdis, tada tuoj pat jis atrodo sužlugdydavo jų viltis ir visiškai sugriaudavo jų drąsos ir entuziazmo pamatus. Kada šitie pasimetę žvejai žvelgė vienas kitam į akis, tebuvo vienintelė mintis: "Mes negalime jo suprasti. Ką visa tai reiškia?" 5. ANKSTI SEKMADIENIO RYTĄ Tą šeštadienio naktį Jėzus miegojo taip pat nedaug. Jis suvokė, jog pasaulis yra kupinas fizinio skausmo ir jame yra daug materialių sunkumų, ir jis mąstė apie tą didžiulį pavojų, kad jis gali būti priverstas skirti tiek daug savo laiko sergančiųjų ir nesveikųjų globai, kad jo misijai žmonių širdyse sukurti dvasinę karalystę trukdys tarnavimas fiziniams dalykams arba bent jau ji bus pavaldi fizinių dalykų tarnavimui. Dėl šitokių ir panašių minčių, kurios apėmė mirtingą Jėzaus protą nakties metu, tą sekmadienio rytą jis atsikėlė likus daug laiko iki aušros, ir visiškai vienas nuėjo į vieną iš savo mėgstamiausių vietų tam, kad pabendrautų su Tėvu. Šitą ankstyvą rytą Jėzaus maldos tema buvo prašymas išminties ir blaivaus sprendimo tam, kad jis negalėtų leisti savo žmogiškajai užuojautai, [1635]▼ kuri yra susieta su jo dieviškuoju gailestingumu, pateikti sau tokio apeliavimo mirtingojo kančios akivaizdoje, kad viso jo laiko neužimtų fizinis tarnavimas ignoruojant dvasinį tarnavimą. Nors jis visiškai nenorėjo vengti tarnavimo sergantiesiems, bet jis žinojo, kad jis taip pat turi atlikti svarbesnį dvasinio mokymo ir religinio perengimo darbą. Jėzus tiek daug kartų buvo išėjęs į kalnus pasimelsti, nes nebuvo jokių atskirų kambarių, tinkamų jo asmeninėms maldoms. Petras tą naktį negalėjo užmigti; taigi, labai anksti, tuoj po to, kai Jėzus išėjo melstis, jis pažadino Jokūbą ir Joną, ir šie trys išėjo ieškoti Mokytojo. Po ilgiau negu valandą trukusio ieškojimo jie surado Jėzų ir meldė jį atskleisti jiems savo keisto elgesio priežastį. Jie troško žinoti, kodėl gi jis atrodė toks susirūpinęs dėl gydančiosios dvasios galingo išsiliejimo, kada visi žmonės nepaprastai žavėjosi ir jo apaštalai taip smarkiai džiūgavo. Daugiau negu keturias valandas Jėzus stengėsi šitiems trims apaštalams paaiškinti, kas buvo atsitikę. Jis mokė juos apie tai, kas buvo įvykę, ir aiškino tokių pasireiškimų pavojus. Jėzus atskleidė jiems tą priežastį, dėl ko jis atėjo melstis. Savo asmeniniams padėjėjams Jėzus stengėsi paaiškinti tikrąsias priežastis, kodėl Tėvo karalystė negali būti grindžiama stebuklais ir fiziniu gydymu. Bet jo mokymo jie negalėjo suvokti. Tuo tarpu, ankstyvą sekmadienio rytą, kitos nesveikų sielų minios ir daug smalsuolių ėmė rinktis aplink Zabediejaus namus. Jie triukšmingai reikalavo pamatyti Jėzų. Andriejus ir apaštalai buvo taip suglumę, kad, tuo metu, kada Simonas Uolusis kalbėjosi su susirinkusiaisiais, Andriejus, su keliais savo bičiuliais, išėjo ieškoti Jėzaus. Kada Andriejus surado Jėzų, bendraujantį su tais trimis, tada jis tarė: "Mokytojau, kodėl tu palikai mus vienus su miniomis? Žiūrėk, visi žmonės ieško tavęs; niekada anksčiau tiek daug žmonių nesiekė tavojo mokymo. Net ir dabar namas yra apsuptas tų, kurie atėjo iš arti ir toli dėl tavo galingų darbų. Argi tu nesugrįši su mumis, kad padėtum jiems?" Kada Jėzus tai išgirdo, tada jis atsakė: "Andriejau, argi aš nemokiau tavęs ir kitų, jog manoji misija žemėje yra Tėvo apreiškimas, ir manoji žinia yra dangaus karalystės skelbimas? Tuomet, kaip gi čia yra, kad jūs norėtumėte, jog mane nusuktų į šalį nuo manojo darbo dėl smalsiųjų patenkinimo ir tų, kurie ieško ženklų ir stebuklų, pasitenkinimo? Argi mes nebuvome tarp šitų žmonių visus šiuos mėnesius, ir argi jie susirinkdavo būriais į minias tam, kad išgirstų karalystės gerąsias naujienas? Kodėl gi jie atėjo dabar, kad mus apgultų? Argi tai ne dėl to, kad buvo išgydyti jų fiziniai kūnai, o ne tam, kad vietoje šito priimtų dvasinę tiesą savųjų sielų išgelbėjimui? Kada žmonės prie mūsų yra pritraukiami nepaprastais pasireiškimais, tai daugelis iš jų ateina dėl to, jog ieškotų ne tiesos ir išsigelbėjimo, bet vietoje šito ieškodami išsigydymo nuo savųjų fizinių negalavimų ir jog užsigarantuotų išsivadavimą iš savųjų materialių sunkumų. "Visą šitą laiką nuo tada, kada aš esu Kapernaume, tiek sinagogoje, tiek prie jūros aš iš tiesų skelbiau karalystės gerąsias naujienas visiems, kas turi ausis, kad išgirstų, ir kas turi širdis, kad priimtų tiesą. Manojo Tėvo valia būtent nėra tokia, kad aš su jumis sugrįžčiau patenkinti tų smalsuolių ir užsiimti tarnavimu fiziniams reikalams atsisakant dvasinių. Aš liepiau jums skelbti evangeliją ir patarnauti ligoniams, bet aš neprivalau atsiduoti gydymui tiek, jog palikčiau nuošalyje savąjį mokymą. Ne, Andriejau, aš tikrai su jumis negrįšiu. Eikite ir pasakykite tiems žmonėms, jog tikėtų į tai, ko mes juos buvome mokę ir džiaugtųsi Dievo sūnų laisve, ir pasiruoškite mūsų išvykimui į kitus Galilėjos miestus, kur kelias jau [1636]▼ buvo parengtas karalystės gerųjų naujienų skelbimui. Būtent šituo tikslu aš atvykau nuo savojo Tėvo. Eikite, tuomet, ir pasiruoškite išvykti tuo pat, tuo tarpu jūsų sugrįžtančių aš lauksiu čia." Kada Jėzus baigė šnekėti, tada Andriejus ir jo bičiuliai apaštalai nusiminę sugrįžo į Zabediejaus namus, paleido susirinkusias minias, ir greitai susiruošė į kelionę, kaip buvo nurodęs Jėzus. Ir tokiu būdu, sekmadienio popietę, sausio 18-ąją, 28 m. po Kr. gim., Jėzus ir apaštalai išėjo į savo pirmąją tikrai viešą ir atvirą pamokslavimo kelionę po Galilėjos miestus. Šitos pirmosios kelionės metu karalystės evangeliją jie skelbė daugelyje miestų, bet Nazareto jie neaplankė. Tą sekmadienio popietę, tuoj po Jėzaus ir jo apaštalų išvykimo į Rimoną, jo aplankyti atvyko jo broliai Jokūbas ir Judas, užsuko į Zabediejaus namus. Tą dieną maždaug apie pusiaudienį Judas susirado savo brolį Jokūbą ir atkakliai prašė, kad jie vyktų aplankyti Jėzaus. Kol Jokūbas sutiko eiti su Judu, Jėzus jau buvo išvykęs. Apaštalai nenorėjo palikti Kapernaumo, kur kilo šitas didžiulis susidomėjimas. Petras apskaičiavo, jog nemažiau kaip vienas tūkstantis tikinčiųjų galėjo būti pakrikštyti ir priimti į karalystę. Jėzus juos kantriai išklausė, bet sugrįžti nesutiko. Kurį laiką tvyrojo tyla, ir tada į savo bičiulius apaštalus kreipėsi Tomas, tardamas: "Eime! Mokytojas savo žodį pasakė. Net jeigu mes ir negalime iki galo suvokti dangaus karalystės paslapčių, bet dėl vieno dalyko esame tikri: Mes einame su tokiu mokytoju, kuris nesiekia šlovės sau." Ir nenoromis jie išėjo gerųjų naujienų skelbti Galilėjos miestuose. Algimantas 2009-05-20 11:59:45
šaknis: rimantasKaunas rašo: Taip atiduodama DUOKLĖ PROTO NURAMINIMUI, o sielal taip ir lieka NEPAŽADINTA IR NEJAUTRI TĖVO MEILEI, NES NETURI JOKIO GYVO RYŠIO SU TĖVU, DĖL TO IR NEŽINO, KAD JIS YRA JOS PAČIOS VIDUJE GYVAS. yra tiesos
Simas: dėkui Rimantui K. gera proga prisiminti kažkadaise perskaitytą ir pamąstyti iš naujo..
Kukas: Simai,gal nepradekime skatinti daunizmo ? Juk jau nuo pirmu eiluciu sitos algimantines rasliavos eina SMOGAS!!! Gal Jakubenas yra yogos,meditacijos meistras,kad gali taip paniekinanciai ir apibendrinanciai rasyti? Gal Jakubenas yra perprates pasamone,tarkim mokslininkai ne,kaip beja ir yoga,nera aisku kas ta pasamone ir "yoga" nera doral istirta?....Toliau neskaiciau.Tau Simai turbut tai yra ahirenai dvasinga,protinga,ismintinga
rimantasKaunas: Kadangi tarp tų neatlaikiusių pagundos yra ir kukas , kuris būdamas būtent ne kur kitur o Urantijos Knygos ir dar jos bendrijos ir draugijos forume savo asmeniniame skyriuje trina tai kas iš Urantijos Knygos yra pateikta, vadindamas tai teršalais, o savo cituojamų postulatų , kurie kaip tik nieko bendro neturi nei su Urantijos Knyga , nei su tikrove ,trinti nesiruošia, tai įdedu šį savo komentarą ir čia.Mielas kukai jokių daunų nėra kaip nėra ir sektų ar sektantų tai juk tik proto triukai, juk čia tavoji filosofija,geriau pasakyk kas ėjo pirkti alaus į maksimą kas jo užsinorėjo ir kas fotografo moteriškę, juk jokio kuko nėra tai tik iliuzija, nors protas juk yra , juk jis klaidina ,o iliuzija klaidinti negali, klaidina tai kas yra realus tai gi protas reiškia yra ,kas gi jis. O tekstas kurį įdėjau tikrai nebuvo tau įdėtas kaip asmenybės įrodymas , aplamai nieko kitam žmogui nėra reikalo įrodinėti ar įtikinėti nes to padaryti neįmanoma. Kartu kukai galėtum ištrinti ir savuosius dedamus ir cituojamus teršalus , kurie nieko bendro su Urantijos Knyga neturi kaip ir su tikrove. Juk randiesi tai Urantijos Knygos bendrijos forume, ir dedi jos forume nieko bendro su ja neturinčius postulatus o su ja turinčius trini vadindamas juos teršalais. Žinai kukai čia būtų tas pats ,kad aš ateičiau pas tave į namus, pagal save baldus perstatinėti ir visa kitą tvarką daryti o dar ir tavuosius vaikus ar žmoną jeigu tokius ar tokią tu turi aišku, išmeščiau kaip nereikalingus.
Urtė: rimantasKaunas rašo: aplamai nieko kitam žmogui nėra reikalo įrodinėti ar įtikinėti nes to padaryti neįmanoma. rimantasKaunas rašo: Kartu kukai galėtum ištrinti ir savuosius dedamus ir cituojamus teršalus , kurie nieko bendro su Urantijos Knyga neturi kaip ir su tikrove. Juk randiesi tai Urantijos Knygos bendrijos forume, ir dedi jos forume nieko bendro su ja neturinčius postulatus o su ja turinčius trini vadindamas juos teršalais. uždavinys: atrasti loginį ryšį
Juozas: Urtė rašo: uždavinys: atrasti loginį ryšį loginis ryšys=0
rimantasKaunas: Rašau kukui, nes jo asmeniniame skyriuje jis tvarkosi pats, bet pamastymui rašau visiems šio forumo dalyviams. Kukai tai gal tu būdamas būtent Urantijos Knygos bendrijos forume pradėk trinti ir visą jos tekstą , kuris čia uranto yra įdėtas. Juk pagal tave jos tekstas yra blogis ir teršalai.
rimantasKaunas: O kokiame idiotiškumo laipsnyje randiesi pats kukai, gal sakau savo asmeniniame skyriuje daugiau apie save galėtumei ir pasakoti nei apie kitus. Ir būtent savaisiais virš proto būsenos gautais patyrimais dalintis kitų labui iš meilė jiems, va čia tavieji guru tarp kita ko sako kuriuos tu cituoji ,kad tas Aš Esu yra per meilę atrandamas, ir jis dar nėra viskas. Tai ir pasidalintum, kaip ir kiek tau tai pavyko atrasti ar kaip kitaip per kitokią viršprotinę būseną, ką pats asmeniškai esi atradęs suvokęs patyręs bet kaip sakiau tavo asmeninę, o ne tose rusiškose citatose. Čia juk asmeninis tavo skyrius, ar taip jau sunku tuo dalintis. Kaip alus kukai ir kaip tos moteriškaitės nuotraukas ar jau iškabinai per visą kambarį, kurią naujoje maksimoje fotografavai. Dar kartą klausiu tavęs kukai kas ėjo į maksimą kas pirko alų ir kas fotografavo moteriškę, juk sakei kad eini. Kas tas aš kuri ėjo, jeigu tokis neegzistuoja.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû